29.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/1

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32015M7597. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos teisės aktų.

29.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/2

2.1.

Atsižvelgiant į nuolatinį ECB indėlį į SVKI sistemą ir aukštos kokybės SVKI statistikos svarbą pagrįstai pinigų politikai ir, visų pirma, pagrindiniam ECB tikslui – kainų stabilumui pasiekti, su ECB turėtų būti ir toliau konsultuojamasi dėl būsimų šios sistemos pakeitimų (5).

2.2.

Visų pirma, pagal Sutarties 127 straipsnio 4 dalį ir 282 straipsnio 5 dalį, su ECB turi būti konsultuojamasi dėl visų įgyvendinimo ir deleguotųjų aktų, kuriuos Komisija gali priimti pagal peržiūrėtą SVKI teisinę sistemą (6). Pareigą konsultuotis su ECB ir šių konsultacijų naudą Europos Teisingumo Teismas pabrėžė byloje Komisija prieš ECB  (7).

2.3.

Laikantis galiojančių Reglamento (EB) Nr. 2494/95 (8) nuostatų ir nepaisant bendradarbiavimo rengiant teisėkūros procedūra priimamus aktus, pasiūlyto reglamento 2 konstatuojamoji dalis turėtų atspindėti kompetenciją konsultuotis su ECB dėl pagal pasiūlytą reglamentą priimamų įgyvendinimo ir deleguotųjų aktų.

3.1.

Komisijos įgaliojimų priimti deleguotuosius aktus pagal Sutarties 290 straipsnį atžvilgiu ECB mano, kad riba, kurios nepasiekus valstybės narės neprivalo teikti suderintų indeksų subindeksų, ir subindeksų, kurių valstybės narės neprivalo rengti (9), sąrašas yra esminiai pasiūlyto reglamento elementai. Šie elementai yra itin svarbūs pagrįstiems ir suderintiems vartotojų kainų indeksams užtikrinti. Šių parametrų pasikeitimas turi tiesioginės įtakos indeksų aprėpčiai ir pagrįstumui. Jie turi didelę įtaką indeksų kokybei ir patikimumui. Todėl ECB mano, kad deleguotieji aktai nėra tinkamos teisinės priemonės, kuriomis derėtų nustatyti šiems esminiams SVKI sistemos elementams taikomas taisykles. Šie klausimai turėtų būti išspręsti ir nustatyti pasiūlytame reglamente. ECB siūlo į 5 straipsnio 6 ir 7 dalis atitinkamai įtraukti tvirtai nusistovėjusias ribas – 1/1 000 visų SVKI aprėpiamų išlaidų svorio ir 1/100 nuosavo būsto ir būsto kainų indeksų.

3.2.

ECB pritaria pasiūlytai 5 straipsnio 1 daliai kartu su 2 straipsnio q punktu dėl informacijos apie „reguliuojamas kainas“ kaip „pagrindinės informacijos“ dalies rinkimo; ši informacija turėtų būti teikiama apie SVKI (ir SVKI pagal pastovius mokesčių tarifus). ECB stebi kainų pokyčius, kuriuos tiesiogiai nustato, ar jiems didelį poveikį daro valdžios sektorius (centriniu, regioniniu arba vietos lygmeniu, įskaitant nacionalines reguliavimo institucijas), ir šių pokyčių įtaką bendram SVKI. Iš tiesų ši informacija labai naudinga analizuojant infliacijos pokyčius. Vis dėlto reikalingos išsamesnės gairės dėl kainų priskyrimo nereguliuojamoms, iš esmės reguliuojamoms ar visiškai reguliuojamoms. Dažnai ši klasifikacija dviprasmiška. Dėl indeksų, kurie susiję su reguliuojamomis kainomis arba neįtraukia reguliuojamų kainų, ECB pageidautų, kad Komisija pateiktų gaires, kurios užtikrintų šių sąvokų suderintą apibrėžimą ir taikymą įgyvendinimo akte, priimtame pagal pasiūlyto reglamento 4 straipsnio 4 dalį.

4.1.

ECB pritaria Komisijai, kad naujosios teisinės sistemos suderintų indeksų sudarymo reikalavimai kokybės ir nuoseklumo užtikrinimo prasme neturėtų nusileisti galiojantiems reikalavimams. Reikėtų išlaikyti ir, esant galimybei, sustiprinti per pastaruosius dvidešimt metų nuo Tarybos reglamento (EB) Nr. 2494/95 priėmimo pasiektus rezultatus.

4.2.

Pasiūlyto reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatoma platesnė sisteminių skirtumų tarp nuosavo būsto kainų indekso (NBK indekso) ir būsto kainų indekso (BKI) metinių augimo normų marža, kuri gali susidaryti dėl nukrypimų nuo pasiūlytame reglamente nustatytų sąvokų ar metodų. Nors to Komisijos reglamentas (ES) Nr. 93/2013 (10) nereglamentuoja, ECB primygtinai siūlo taikyti 0,1 procentinio punkto standartą, kuris taikomas SVKI subindeksų palyginamumui vertinti. To galima būtų pasiekti išbraukiant pasiūlyto reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą ir pašalinant 4 straipsnio 2 dalies a punkto aprėpties apribojimą. Sušvelninus palyginamumo reikalavimus, pablogėtų NBK ir BKI subindeksų kokybė.

4.3.

Subindeksams teikti rečiau, nei reikalaujama pasiūlytame reglamente, ir toliau turėtų būti reikalingas išankstinis Komisijos (Eurostato) pritarimas. Šiuo metu tai užtikrinama Reglamento 2494/95 (11) 8 straipsnio 2 dalimi. Tą patį reikalavimą turėtų atspindėti ir pasiūlyto reglamento 6 straipsnio 3 dalis bei įgyvendinimo reglamentas.

29.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/5

Council of the European Union

General Secretariat

DG C 1C

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

29.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/6

Council of the European Union

General Secretariat

DG C 1C

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

29.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/7

29.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/8

1.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad sandoris, apie kurį pranešta, yra koncentracija, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte.

2.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad sandoris, apie kurį pranešta, yra Sąjungos masto, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 1 straipsnio 2 dalyje.

3.

Patariamasis komitetas sutinka su sprendimo projekte Komisijos pateiktomis atitinkamų produkto ir geografinės rinkų apibrėžtimis.

4.

Patariamasis komitetas visų pirma sutinka su Komisija, kad, siekiant įvertinti siūlomą koncentraciją, reikėtų išskirti šias rinkas:

5.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad siūloma koncentracija kelia abejonių dėl suderinamumo su vidaus rinka arba didele jos dalimi:

6.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad, atsižvelgiant ir į pokyčius po pranešimo apie koncentraciją, apibendrintus sprendimo projekto 6 skyriuje, įsipareigojimai yra pakankami, siekiant pašalinti siūlomos koncentracijos sukeltas abejones dėl suderinamumo su vidaus rinka arba didele jos dalimi:

Patariamojo komiteto narių mažuma susilaiko.

7.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad, jeigu bus visiškai įgyvendinti šalių siūlomi įsipareigojimai, ir atsižvelgiant į visus įsipareigojimus kartu, siūloma koncentracija labai nesutrikdys veiksmingos konkurencijos vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje. Patariamojo komiteto narių mažuma susilaiko.

8.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisijos nuomone, kad siūloma koncentracija turėtų būti paskelbta suderinama su vidaus rinka ir EEE susitarimu pagal Susijungimų reglamento 2 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį. Patariamojo komiteto narių mažuma susilaiko.

29.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/10

1.

2014 m. rugpjūčio 18 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Liberty Global plc“ (toliau – „Liberty Global“) kartu su įmonėmis „Corelio Publishing NV“ (toliau – „Corelio“) ir „Waterman & Waterman NV“ (toliau – „W&W“) (toliau kartu – pranešančiosios šalys) pirkdamos akcijas įgis, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento (2) 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „De Vijver Media NV“ (toliau – „De Vijver Media“) kontrolę (toliau – siūlomas sandoris).

2.

Siūlomas sandoris yra ES masto, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 1 straipsnio 2 dalyje.

3.

2014 m. rugsėjo 22 d. Komisija priėmė sprendimą pradėti procedūrą pagal Susijungimų reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktą. Komisija padarė preliminarią išvadą, kad siūlomas sandoris dėl nekoordinuojamo vertikaliojo poveikio kelia rimtų abejonių dėl suderinamumo su vidaus rinka ir EEE susitarimo veikimu. 2014 m. spalio 6 d. pranešančiosios šalys pateikė rašytines pastabas.

4.

2014 m. spalio 16 d. Komisija, remdamasi Susijungimų reglamento 10 straipsnio 3 dalimi, nusprendė pratęsti siūlomo sandorio nagrinėjimo terminą 20 darbo dienų.

5.

Įmonė „Belgacom NV“ pademonstravo „pakankamą suinteresuotumą“, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 18 straipsnio 4 dalyje, ir 2014 m. gruodžio 9 d. buvo pripažinta suinteresuota trečiąja šalimi pagal Sprendimo 2011/695/ES 5 straipsnį.

6.

Siekdamos išsklaidyti Komisijos susirūpinimą dėl nustatytų konkurencijos problemų, pranešančiosios šalys 2014 m. lapkričio 24 d. pateikė svarstyti oficialius įsipareigojimus. Komisija pradėjo rinkos tyrimą dėl šių įsipareigojimų ir padarė išvadą, kad, norint pašalinti konkurencijos problemas, įsipareigojimus būtina patobulinti. 2014 m. gruodžio 9 d. ir 2014 m. gruodžio 12 d. susitariančiosios šalys pateikė svarstyti patobulintus įsipareigojimus, o 2015 m. vasario 9 d. – galutinį įsipareigojimų rinkinį. Pagrindinis galutinių įsipareigojimų elementas – įsipareigojimas sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis suteikti TV platintojams leidimą Belgijoje platinti „De Vijver Media“ linijinius bazinius mokamus TV kanalus „Vier“ ir „Vijf“ ir bet kuriuos kitus bazinius mokamus TV kanalus ir kartu suteikti su šiais kanalais susijusias papildomas teises.

7.

Remiantis persvarstytais galutiniais įsipareigojimais, sprendimo projekte skelbiama, kad siūlomas sandoris yra suderinamas su vidaus rinka ir EEE susitarimu.

8.

Vadovaudamasis Sprendimo 2011/695/ES 16 straipsniu, išnagrinėjau, ar sprendimo projektas yra susijęs tik su prieštaravimais, dėl kurių šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę. Darau išvadą, kad taip ir yra.

9.

Procedūrinių prašymų ar skundų iš jokios šalies negavau. Apskritai darau išvadą, kad šioje byloje visoms šalims buvo užtikrinta galimybė veiksmingai naudotis procesinėmis teisėmis.

29.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/11

(1)

„Liberty Global plc“ (toliau – „Liberty Global“) teikia televizijos, interneto ir telefonijos paslaugas per savo kabelinius tinklus keliose Europos šalyse. Belgijoje „Liberty Global“ yra kontroliuojantysis „Telenet“ akcininkas. „Telenet“ valdo ir eksploatuoja kabelinį tinklą. Šis tinklas apima beveik visą Flandriją, dalį Briuselio ir vieną Valonijos savivaldybę. „Telenet“ taip pat valdo kelis mokamus televizijos kanalus ir teikia užsakomąsias vaizdo programų paslaugas.

(2)

„Waterman & Waterman NV“ (toliau – „Waterman & Waterman“) yra finansų kontroliuojančioji bendrovė, kurią kontroliuoja du asmenys – Wouter Vandenhaute ir Erik Watté.

(3)

„Corelio Publishing NV“ (toliau – „Corelio Publishing“) leidžia laikraščius, skelbia naujienas internete ir parduoda reklamos plotą.

(4)

„De Vijver MEDIA NV“ (toliau – „De Vijver MEDIA“) transliuoja du televizijos kanalus – „Vier“ ir „Vijf“ – olandų kalba. Įmonė taip pat kuria televizijos turinį, daugiausia per savo patronuojamąją bendrovę „Woestijnvis NV“. Be to, „De Vijver MEDIA“ parduoda reklamos plotą savo kanaluose „Vier“ ir „Vijf“ ir kai kuriuose mažesniuose kitų transliuotojų valdomuose televizijos kanaluose.

(5)

2014 m. rugpjūčio 18 d. pagal Susijungimų reglamento 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Liberty Global“ kartu su įmonėmis „Waterman & Waterman“ ir „Corelio Publishing“ pirkdamos akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „De Vijver MEDIA“ kontrolę.

(6)

2014 m. birželio 17 d.„Telenet“, „W&W“ ir „Corelio“ sudarė susitarimą, pagal kurį „Telenet“ įsigys 33,33 % „De Vijver MEDIA“ akcijų ir taip pat pasirašys dėl „De Vijver MEDIA“ kapitalo padidinimo. Todėl „Telenet“ priklausys 50 % „De Vijver MEDIA“ akcijų, o „Waterman & Waterman“ ir „Corelio Publishing“ turės po 25 % akcijų. Trys „De Vijver MEDIA“ akcininkai sudarys akcininkų susitarimą užbaigę sandorį. Atsižvelgiant į jų turimas akcijas ir į akcininkų susitarimo nuostatas kiekvienas iš trijų akcininkų bendrai kontroliuos įmonę „De Vijver MEDIA“.

(7)

Televizijos transliuotojai, pavyzdžiui, „De Vijver MEDIA“, tiekia televizijos kanalus TV platintojams, pavyzdžiui, „Telenet“. Atitinkamą produkto rinką, kurioje veikia „De Vijver MEDIA“, Komisija apibrėžė kaip nemokamų ir bazinių mokamų TV kanalų didmeninio tiekimo rinką. Baziniai mokami TV kanalai yra kanalai, įtraukti į TV platintojų siūlomus bazinius kanalų paketus. Belgijoje dauguma namų ūkių kas mėnesį moka mokestį kabelinio arba telefono ryšio paslaugų bendrovei už tokį bazinį TV kanalų paketą. „De Vijver MEDIA“ kanalai „Vier“ ir „Vijf“ yra įtraukti į tokį bazinį paketą, todėl tai yra baziniai mokami TV kanalai. Nemokami yra tik visuomeninių transliuotojų kanalai; už juos nereikia mokėti abonentinio mokesčio, todėl jie laikomi nemokamai transliuojamais kanalais. Atsižvelgiant į tai, kad vien tik nemokamos televizijos paslaugomis naudojasi nedaug vartotojų, Komisijai nereikėjo nuspręsti, ar didmeninis nemokamų kanalų tiekimas ir didmeninis bazinių mokamų TV kanalų tiekimas yra atskiros rinkos, nes tai neturėtų įtakos konkurencijos vertinimo rezultatui. Atitinkama geografinė nemokamų ir bazinių mokamų TV kanalų tiekimo rinka yra „Telenet“ transliacijos aprėpties zona.

(8)

Televizijos platintojai, pavyzdžiui, „Telenet“, transliuoja televizijos kanalus savo abonentams per tinklą. Atitinkamą produkto rinką, kurioje veikia „Telenet“ kaip TV platintojas, Komisija apibrėžė kaip TV paslaugų mažmeninio teikimo rinką. Ji nenustatė, ar šią rinką sudaro dvi atskiros atitinkamos produktų rinkos, t. y. nemokamų ir bazinių mokamų TV paslaugų mažmeninio teikimo rinka ir papildomų mokamų TV paslaugų mažmeninio teikimo rinka. Atitinkama geografinė šių mažmeninių rinkų rinka yra „Telenet“ transliacijos aprėpties zona.

(9)

Komisija taip pat apibrėžė TV turinio gamybos rinką ir TV turinio transliavimo teisių licencijavimo ir (arba) įsigijimo rinką. Ji nenustatė, ar atitinkama šių rinkų geografinė aprėptis yra nacionalinė (Belgija) ar siauresnė (Flandrija).

(10)

Galiausiai, Komisija nenustatė, ar TV reklamos rinka yra atskira kitų reklamos formų rinkai nepriklausanti rinka. Jei tokia atskira rinka yra, jos geografinė aprėptis būtų Belgija ar siauresnė (Flandrija).

(11)

Sandėris nekelia susirūpinimo dėl konkurencijos TV turinio gamybos rinkoje ir TV turinio transliavimo teisių licencijavimo rinkoje. „De Vijver MEDIA“ rinkos dalis šiose rinkose yra nedidelė, o jos patronuojamosios bendrovės „Woestijnvis NV“ gaminamas turinys TV transliuotojų ar platintojų konkurencijos atžvilgiu nėra svarbus. Sandoris nekelia susirūpinimo ir dėl konkurencijos, susijusios su galima atskira TV reklamos rinka.

(12)

Sandoris kelia susirūpinimą dėl konkurencijos, nes „De Vijver MEDIA“ gali apriboti TV platintojų, kurie konkuruoja su „Telenet“„Vier“ ir „Vijf“ kanaluose, veiklą (galimybės naudotis ištekliais ribojimas). Susirūpinimą dėl konkurencijos sandoris taip pat kelia dėl to, kad „Telenet“ galėtų neleisti „De Vijver MEDIA“ konkurentams naudotis „Telenet“ kabeliniu tinklu.

(13)

Kanalai „Vier“ ir „Vijf“ TV platintojams yra svarbūs ištekliai. Flandrijos ir Briuselio vartotojai vertina kanalus „Vier“ ir „Vijf“ ir dažnai juos žiūri. Rinkos tyrimo dalyviai patvirtino, kad TV platintojai turi galėti pasiūlyti šiuos kanalus savo abonentams, kad galėtų konkuruoti su „Telenet“.

(14)

Ir „Telenet“, ir „De Vijver MEDIA“ gali ir visiškai, ir dalinai riboti galimybę naudotis ištekliais. Visiškas galimybės naudotis ištekliais ribojimas reiškia, kad „Telenet“ ir „De Vijver MEDIA“ galėtų nesuteikti kanalų „Vier“ ir „Vijf“ licencijos TV platintojams, kurie konkuruoja su „Telenet“. Dalinis galimybės naudotis ištekliais ribojimas reiškia, kad „Telenet“ ir „De Vijver MEDIA“ galėtų didinti kanalų „Vier“ ir „Vijf“ kainas ar kitaip diskriminuoti konkurentus TV platintojus.

(15)

Be „Telenet“, įmonę „De Vijver MEDIA“ po sandorio bendrai kontroliuos ir du kiti akcininkai. Komisija įvertino, ar šie du kiti akcininkai galėtų užkirsti kelią „Telenet“ riboti galimybę naudotis ištekliais. Remdamasi akcininkų susitarimo analizės rezultatais, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju taip nėra, ir kad „Telenet“ turės galimybę pati viena riboti galimybę naudotis ištekliais.

(16)

Jeigu trys „De Vijver MEDIA“ akcininkai veiks kartu, „De Vijver MEDIA“ taip pat galės riboti galimybę naudotis ištekliais. Ar visi trys „De Vijver MEDIA“ akcininkai veiks kartu priklauso nuo to, ar visi jie turės paskatų riboti galimybę naudotis ištekliais. Kiti du „De Vijver MEDIA“ akcininkai turės paskatų dalinai riboti galimybę naudotis ištekliais, nes tokiu atveju „De Vijver MEDIA“ gaus didesnes pajamas iš licencijos mokesčių (mokesčių, kuriuos TV platintojai moka TV transliuotojams už teisę transliuoti kanalus). Kiti du akcininkai gali neturėti paskatų visiškai riboti galimybę naudotis ištekliais, bet „Telenet“, kompensuodamas jiems pajamų sumažėjimą, kurį gali lemti visiškas galimybės naudotis ištekliais ribojimas, gali suderinti jų paskatas su „Telenet“ turimomis paskatomis.

(17)

Siekdama įvertinti, ar „De Vijver MEDIA“ turėtų paskatų visiškai riboti galimybę naudotis ištekliais, Komisija apskaičiavo tokio ribojimo sąnaudas ir naudą. Sąnaudos yra reklamos pajamos ir licencijos mokesčiai, kurių „De Vijver MEDIA“ netektų, nes su „Telenet“ konkuruojantys TV platintojai nebesiūlytų jos kanalų. Nauda yra pelnas, kurį gautų „Telenet“ iš abonentų, perėjusių iš konkuruojančių platformų į „Telenet“. Remdamasi sąnaudų ir naudos palyginimu, Komisija apskaičiavo, kiek konkurentų abonentų turėtų pereiti į „Telenet“, kad visiškas galimybės naudotis ištekliais ribojimas būtų pelningas.

(18)

Komisija apskaičiavo, kad jei „Telenet“ konkurentai žiūrovams nebesiūlytų kanalų „Vier“ ir „Vijf“, į „Telenet“ perėjusių abonentų skaičius būtų žymiai didesnis už mažiausią abonentų skaičių, būtiną, kad visiškas galimybės naudotis ištekliais ribojimas būtų pelningas. Kadangi visiško galimybės naudotis ištekliais ribojimo nauda yra didesnė už sąnaudas, „Telenet“ ir „De Vijver MEDIA“ turėtų stiprią paskatą visiškai riboti galimybę naudotis ištekliais.

(19)

„Telenet“ ir „De Vijver MEDIA“ taip pat turėtų stiprią paskatą dalinai riboti galimybę naudotis ištekliais, nes tokiu atveju „De Vijver MEDIA“ gautų didesnes pajamas iš licencijos mokesčių.

(20)

Galimybės naudotis ištekliais ribojimas turėtų antikonkurencinį poveikį televizijos paslaugų mažmeninio teikimo rinkoje. Dėl užimamos didelės rinkos dalies ir kai kurių kitų veiksnių „Telenet“ šioje rinkoje užima dominuojančią padėtį. Galimybės naudotis ištekliais ribojimas sudarytų kliūčių patekti į šią rinką, nes naujiems rinkos dalyviams būtų sunku konkuruoti su „Telenet“, jei jie negalėtų pasiūlyti kanalų „Vier“ ir „Vijf“. Taigi, dominuojanti „Telenet“ padėtis sustiprėtų. Galimybės naudotis ištekliais ribojimas susilpnintų ir konkurenciją su esamais TV platintojais, nes jie negalėtų pasiūlyti kanalų „Vier“ ir „Vijf“.

(21)

Televizijos rinkose galimybė turėti klientų visiškai apribojama tuo atveju, kai TV transliuotojui užkertama prieiga prie platintojo vartotojų grandies. Tokiu atveju nutrūksta transliacija, ir abonentai negali žiūrėti ribojamų kanalų. Subtilesnis ribojimo būdas – dalinis galimybės turėti klientų ribojimas: TV platintojas leidžia transliuoti kanalą savo platformoje, tačiau pablogina kanalo žiūrėjimo kokybę. Konkrečiai, konkurento turinį savo platformoje platintojas gali padaryti mažiau prieinamą, pvz., kanalų sąraše arba elektroniniame programų vadove konkurentų kanalus perkeldamas į žemesnę vietą; tai padidintų tikimybę, kad žiūrovai rinksis platintojui priklausančius kanalus.

(22)

„Telenet“ yra svarbus klientas, turintis didelę įtaką televizijos paslaugų mažmeninio teikimo galutinės grandies rinkoje. Atsižvelgdama į „Telenet“ turimą didelę TV paslaugų mažmeninio teikimo rinkos dalį, Komisija mano, kad tam, kad galėtų vykdyti veiklą Flandrijoje, transliuotojai turi būti „Telenet“ televizijos platinimo platformoje.

(23)

„Telenet“ kontroliuoja transliuojamus linijinius kanalus (jiems taikomi privalomojo transliavimo įpareigojimai) ir taip pat gali nuspręsti, kokį nelinijinį turinį transliuotojai gali pateikti jos platformoje. Todėl „Telenet“ yra pajėgi riboti galimybę turėti klientų.

(24)

„Telenet“ taip pat greičiausiai turi paskatų riboti galimybę turėti klientų. Tokios strategijos taikinys būtų kanalai, kurie intensyviai konkuruoja su „De Vijver MEDIA“ kanalais, t. y. kanalai su panašia auditorija ir reklamos užsakovais. Taip yra dėl to, kad „De Vijver MEDIA“ naudą dėl galimybės turėti klientų ribojimo gautų iš didesnių reklamos pajamų, o šios, tikėtina, padidėtų tuo atveju, jei „Telenet“ platformoje nebeliktų panašaus į „Vier“ arba „Vijf“ kanalo. Kanalo, kurio profilis ir auditorija kitokie nei kanalų „Vier“ ar „Vijf“, uždarymas, priešingai, vargu ar atneštų didelių pajamų. Komisija mano, kad dėl auditorijos ir turinio pobūdžio panašumų tikėtini galimybės turėti klientų ribojimo taikiniai yra „MEDIAlaan“ kanalai 2BE ir „Vitaya“, VRT kanalas „Canvas“ ir šių dviejų transliuotojų nelinijinės paslaugos.

(25)

Bendras galimybės turėti klientų ribojimo pelningumas „Telenet“ ir „De Vijver MEDIA“ priklauso nuo to, kiek klientų dėl šio ribojimo iš „Telenet“ pereitų kitur. Jeigu tiekėją pakeistų nedaug klientų, „Telenet“ daug abonentų neprarastų, todėl galimybės turėti klientų ribojimo sąnaudos nebūtų didelės. Remiantis Komisijos skaičiavimais, tiekėją greičiausiai pakeistų pernelyg daug klientų, kad visiškas galimybės turėti klientų ribojimas (kai kanalas „Telenet“ platformoje visiškai netransliuojamas) „Telenet“ būtų pelningas. Tačiau „Telenet“ greičiausiai turėtų paskatą dalinai riboti galimybę turėti klientų, t. y. pabloginti konkuruojančių transliuotojų kanalų ir nelinijinių paslaugų kokybę, palyginti su „De Vijver MEDIA“ kanalais ir paslaugomis. Dalinį galimybės turėti klientų ribojimą „Telenet“ taip pat gali panaudoti kaip įtikinamą grasinimą derybose; toks grasinimas pagerintų „Telenet“ derybinę poziciją derybose su „MEDIAlaan“ ir VRT ir suteiktų „Telenet“ galimybę daryti didesnį spaudimą per derybas dėl transliavimo sutarčių.

(26)

Dalinis galimybės turėti klientų ribojimas turėtų antikonkurencinį poveikį. „Telenet“ pabloginus kokybę suprastėtų „Telenet“ platformoje rodomų konkurentų kanalų.žiūrėjimo kokybė. Be to, susilpnėtų konkurencija nemokamų ir bazinių mokamų TV kanalų didmeninio tiekimo rinkoje, nes galėtų būti sumažintas „MEDIAlaan“ ir VRT konkurencinis pajėgumas.

(27)

Ši koncentracija kelia susirūpinimą dėl galimybės naudotis ištekliais ribojimo, susijusio su „De Vijver MEDIA“ kanalais „Vier“ ir „Vijf“. Ji taip pat kelia susirūpinimą dėl dalinio galimybės turėti klientų ribojimo, nes „Telenet“ gali ir turi paskatų pabloginti „MEDIAlaan“ ir VRT kanalų žiūrėjimo kokybę. Todėl koncentracija, apie kurią pranešta, kelia susirūpinimą dėl to, kad dėl sandorio atsirastų didelių kliūčių veiksmingai konkurencijai TV paslaugų mažmeninio teikimo ir nemokamų bei bazinių mokamų TV kanalų teikimo rinkose „Telenet“ transliacijos aprėpties teritorijoje.

(28)

Komisijai vertinant šią koncentraciją, „De Vijver MEDIA“ sudarė naujas transliavimo sutartis su keliais TV platintojais, įskaitant „Belgacom“. „De Vijver MEDIA“ taip pat pasiūlė pratęsti kelias transliavimo sutartis su kitais TV platintojais. Šios transliavimo sutartys sumažina galimybės naudotis ištekliais ribojimo pavojų, nes jomis užtikrinama, kad TV platintojai turės prieigą prie kanalų „Vier“ ir „Vijf“. Tačiau šios transliavimo sutartys iki galo neišsklaido Komisijos susirūpinimo dėl galimybės naudotis ištekliais ribojimo, nes jos neapima visų su „Vier“ ir „Vijf“ transliavimu susijusių teisių; be to, nauji potencialūs rinkos dalyviai neturi sudarę transliavimo sutarčių.

(29)

Komisijai atliekant vertinimą, „Telenet“ taip pat pasiūlė savo transliavimo sutarčių su TV transliuotojais „MEDIAlaan“ ir VRT pakeitimų. Šiose sutartyse nustatomos sąlygos, kuriomis „Telenet“ platina „MEDIAlaan“ ir VRT kanalus, įskaitant mokesčius, kuriuos „Telenet“ turi sumokėti. „Telenet“ ir VRT iš dalies pakeitė savo transliacijos sutartį ir pratęsė jos galiojimą. Pakeitimu įtrauktos kelios nuostatos, kuriomis siekiama apsaugoti VRT nuo galimybės turėti klientų ribojimo. Be to, „Telenet“ pateikė įpareigojantį ir neatšaukiamą pasiūlymą „MEDIAlaan“ pratęsti jos transliacijos sutartį ir iš dalies ją pakeisti siekiant apsaugoti „MEDIAlaan“ nuo galimybės turėti klientų ribojimo. Pranešančiosios šalys oficialiai įsipareigojo užtikrinti, kad šis pasiūlymas galios šešis mėnesius po sandorio užbaigimo.

(30)

Siekdamos išsklaidyti Komisijos susirūpinimą dėl nurodytų konkurencijos klausimų, pranešančiosios šalys pateikė svarstyti įsipareigojimus. Pagrindinis šių įsipareigojimų elementas buvo įsipareigojimas užtikrinti, kad „De Vijver MEDIA“ patenkins visus pagrįstus TV platintojų prašymus leisti platinti kanalus „Vier“, „Vijf“ ir bet kurį kitą būsimą bazinį mokamą TV kanalą sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Bet kuris TV platintojas, kuris ketina siūlyti mažmenines televizijos paslaugas „Telenet“ transliacijos aprėpties teritorijoje, jei pageidauja, gali gauti licenciją veikti visoje Belgijos teritorijoje. „De Vijver MEDIA“ turi suteikti ne tik kanalų licencijas, bet ir papildomas teises. Šios teisės – tai teisės įtraukti kanalu transliuojamas televizijos programas į susijusią su kanalu paslaugą, pavyzdžiui, TV laidų įrašų paslaugą, daugiaekranes paslaugas ar PVR paslaugą (paslaugą, kuria naudodamiesi žiūrovai gali įrašyti programas ir jas žiūrėti pageidaujamu metu). Susijusios paslaugos siūlomos kaip galimybės žiūrėti kanalus dalis ir galutiniams vartotojams teikiamos prieš linijinę kanalo transliaciją, po jos arba jos metu.

(31)

Įsipareigojimais gali kliautis visi TV platinimo paslaugų teikėjai, nepriklausomai nuo to, per kokią – kabelinę, palydovinę, interneto protokolo televizijos, skaitmeninės antžeminės televizijos, internetinę ar kitą – platinimo platformą jie platina televizijos kanalus. Kilus ginčams dėl prieigos sąlygų, TV platintojai gali teikti ginčą spręsti taikant pagreitintą arbitražo procedūrą. Įsipareigojimai galios septynerius metus.

(32)

Be įsipareigojimų suteikti kanalų „Vier“ ir „Vijf“ licencijas, pranešančiosios šalys taip pat įsipareigoja užtikrinti, kad pasiūlymas „MEDIAlaan“ galios šešis mėnesius po sandorio pasirašymo. Šio pasiūlymo sąlygos buvo aprašytos skyriuje „Pokyčiai po pranešimo apie koncentraciją“.

(33)

Komisija mano, kad įsipareigojimas suteikti kanalų „Vier“, „Vijf“ ir bet kurio kito bazinio mokamo TV kanalo licencijas kartu su papildomomis teisėmis ir „De Vijver MEDIA“ sudarytos transliavimo sutartys išsklaido Komisijos susirūpinimą dėl galimybės naudotis ištekliais ribojimo. Tai išsklaido Komisijos susirūpinimą dėl visiško galimybės naudotis ištekliais ribojimo, nes tuo užtikrinama, kad dabartiniai ir būsimi TV platintojai galės įtraukti kanalus „Vier“ ir „Vijf“ į savo pasiūlymus. Tai taip pat išsklaido Komisijos susirūpinimą dėl dalinio galimybės naudotis ištekliais ribojimo, nes tuo užtikrinama, kad TV platintojai mokės tinkamus, pagrįstus ir nediskriminacinius mokesčius.

(34)

Komisija taip pat mano, kad įsipareigojimai kartu su „Telenet“ sudarytomis transliavimo sutartimis išsklaido Komisijos susirūpinimą dėl galimybės turėti klientų ribojimo. „Telenet“ transliavimo sutartys su VRT ir „MEDIAlaan“ ir „Telenet“ pasiūlymas iš dalies pakeisti susitarimą su „MEDIAlaan“, kaip oficialiai nustatyta įsipareigojimuose, apsaugo VRT ir „MEDIAlaan“ nuo dalinio galimybės turėti klientų ribojimo.

(35)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių sprendime padaryta išvada, kad siūloma koncentracija labai nesutrikdys veiksmingos konkurencijos vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje.

(36)

Todėl koncentracija paskelbta suderinama su vidaus rinka ir EEE susitarimu pagal Susijungimų reglamento 2 straipsnio 2 dalį bei 8 straipsnio 2 dalį ir EEE susitarimo 57 straipsnį.