29.4.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 142/1

(1)

labai svarbu užtikrinti Europos maisto saugos tarnybos (toliau – EFSA) nepriklausomumą, aukštą mokslinę kokybę, skaidrumą ir veiksmingumą. Bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis taip pat būtinas;

(2)

Vienas EFSA valdančiosios tarybos narys, Valérie BADUEL, atsistatydino. Todėl iki jos kadencijos pabaigos turėtų būti paskirtas naujas narys;

(3)

siekiant paskirti vieną naują EFSA valdančiosios tarybos narį, Taryba išnagrinėjo Komisijos pateiktą sąrašą remiantis Komisijos pateiktais dokumentais ir atsižvelgdama į Europos Parlamento pareikštą nuomonę. Tuo siekiama, kad būtų užtikrinti aukščiausi kompetencijos standartai, patirtis įvairiose srityse, pavyzdžiui, valdymo ir viešojo administravimo srityse, ir kuo didesnis geografinis pasiskirstymas Sąjungos teritorijoje;

(4)

pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 25 straipsnį reikalaujama, kad keturi iš EFSA valdančiosios tarybos narių būtų iš vartotojams ir kitiems maisto grandinės dalyviams atstovaujančių organizacijų. Šiuo metu jau yra keturi šį reikalavimą atitinkantys nariai,

29.4.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 142/3

Council of the European Union

General Secretariat

DG C 1C

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

29.4.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 142/4

29.4.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 142/5

29.4.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 142/6

29.4.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 142/7

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 (toliau – NNN žvejybos reglamentas) nustatoma Sąjungos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (toliau – NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(2)

NNN žvejybos reglamento VI skyriuje išdėstyta tvarka, pagal kurią nustatomos nebendradarbiaujančios trečiosios šalys, imamasi veiksmų tokių šalių atžvilgiu, sudaromas jų sąrašas, išbraukiama iš to sąrašo, tas sąrašas viešinamas ir imamasi bet kokių neatidėliotinų priemonių.

(3)

Pagal NNN žvejybos reglamento 32 straipsnį Komisija turi pranešti trečiosioms šalims apie tai, kad jos gali būti pripažintos nebendradarbiaujančiomis šalimis. Toks pranešimas yra preliminarus. Jis turi būti grindžiamas NNN žvejybos reglamento 31 straipsnyje nustatytais kriterijais. Komisija trečiųjų šalių, kurioms pateiktas pranešimas, atžvilgiu taip pat turi imtis visų to reglamento 32 straipsnyje nustatytų veiksmų. Visų pirma Komisija pranešime turi pateikti informaciją apie tokį pripažinimą pagrindžiančius esminius faktus ir svarstymus, suteikti galimybę toms šalims atsakyti ir pateikti tokį pripažinimo pagrindimą paneigiančių įrodymų arba, kai tinka, pateikti padėties pagerinimo veiksmų planą ir priemones, kurių imtasi padėčiai ištaisyti. Komisija turi suteikti trečiosioms šalims, kurioms pateiktas pranešimas, pakankamai laiko atsakyti į pranešimą ir pagrįstą laikotarpį padėčiai ištaisyti.

(4)

Pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnį Komisija turi nustatyti trečiąsias šalis, kurias ji laiko nebendradarbiaujančiomis kovojant su NNN žvejyba. Trečioji šalis turi būti pripažinta nebendradarbiaujančia, jeigu ji, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė, nevykdo pagal tarptautinę teisę jai tenkančių pareigų imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(5)

Trečiųjų šalių pripažinimas nebendradarbiaujančiomis turi būti grindžiamas visos pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 2 dalį gautos informacijos apžvalga.

(6)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 33 straipsniu, Taryba turi sudaryti nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašą. Toms šalims taikomos, inter alia, NNN žvejybos reglamento 38 straipsnyje nustatytos priemonės.

(7)

Pagal NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 1 dalį, kad būtų pripažinti trečiųjų šalių–vėliavos valstybių patvirtinti sužvejotų žuvų kiekio sertifikatai, tos trečiosios šalys turi pranešti Komisijai apie priemones, susijusias su įstatymų, normų ir išteklių išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių privalo laikytis jų žvejybos laivai, įgyvendinimu, kontrole ir vykdymo užtikrinimu.

(8)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 4 dalimi, Komisija turi vykdyti administracinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis srityse, susijusiose su to reglamento įgyvendinimu.

(9)

Tailando Karalystės, kaip vėliavos valstybės, pranešimą pagal NNN žvejybos reglamento 20 straipsnį Komisija gavo 2009 m. spalio 6 d.

(10)

2011 m. balandžio 18–22 d. Komisija, padedama Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EŽKA), NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinio bendradarbiavimo tvarka surengė apsilankymą į Tailandą.

(11)

Per apsilankymą buvo siekiama patikrinti informaciją apie Tailando taikomas priemones, susijusias su įstatymų, normų ir išteklių išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių privalo laikytis šalies žvejybos laivai, įgyvendinimu, kontrole ir vykdymo užtikrinimu, taip pat apie priemones, kurių Tailandas ėmėsi vykdydamas kovos su NNN žvejyba įpareigojimus ir laikydamasis reikalavimų ir punktų, susijusių su Sąjungos taikoma sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistema.

(12)

2011 m. birželio 30 d. Tailandui išsiųsta galutinė apsilankymo ataskaita.

(13)

2012 m. balandžio 27 d. įvyko techninis Tailando ir Komisijos tarnybų susitikimas. Tailandas pateikė naujausią informaciją apie NNN žvejybos reglamento įgyvendinimo pokyčius, įvykusius nuo 2011 m. balandžio mėn. Tailandas pateikė peržiūrėtą Žuvininkystės įstatymą, kuriam pritarė ministrų kabinetas ir kuris parengtas tvirtinti senate ir parlamente, taip pat pradėtą laivų stebėjimo sistemos programą, kurios tolesnis įgyvendinimo etapas buvo numatytas 2013 m., ir vertimui raštu parengtą Nacionalinio kovos su NNN žvejyba veiksmų plano galutinį projektą.

(14)

2012 m. spalio 9–12 d. surengtas kitas Komisijos apsilankymas į Tailandą siekiant patikrinti, kaip įgyvendinami veiksmai, kurių imtasi per pirmą apsilankymą.

(15)

2012 m. lapkričio 9 d. Tailandui pateikta galutinė apsilankymo ataskaita.

(16)

2012 m. lapkričio 29 d. Tailandas pateikė papildomos informacijos, o 2013 m. sausio 23 d. – savo pastabas dėl 2012 m. lapkričio mėn. apsilankymo ataskaitos.

(17)

Vasario 15 d. Komisija atsakė į pastabas, pateiktas 2013 m. sausio 23 d. Tailando ataskaitoje.

(18)

2013 m. balandžio 11 d. Tailandas pateikė papildomos informacijos – veiksmų planą, kuriuo siekiama gerinti importuojamų žuvininkystės produktų atsekamumo sistemas.

(19)

2014 m. spalio 8–9 d. surengtas kitas Komisijos apsilankymas į Tailandą siekiant patikrinti, kaip įgyvendinami veiksmai, kurių imtasi per 2012 m. spalio mėn. misiją.

(20)

2014 m. spalio 29 d. Tailandui išsiųsta galutinė apsilankymo ataskaita. Per apsilankymą Komisija nustatė, kad šalinant 2011 m. nustatytus svarbius trūkumus padaryta nedidelė pažanga arba jos visai nepadaryta.

(21)

2014 m. lapkričio 19 d. įvyko Tailando ir Komisijos tarnybų susitikimas, per kurį Tailandas pateikė papildomų pastabų. Po susitikimo Tailandas pateikė keletą rašytinių pareiškimų. 2015 m. sausio 28 d. Tailandas pateikė neoficialią 2015 m. sausio 9 d. paskelbto peržiūrėto Žuvininkystės įstatymo versiją (nuoroda į Žuvininkystės įstatymą B.E. 2558 (2015)).

(22)

Tailandas yra Indijos vandenyno tunų komisijos (angl. santrumpa IOTC) narys. Tailandas yra ratifikavęs 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (angl. santrumpa UNCLOS).

(23)

Komisija, siekdama įvertinti, ar Tailandas vykdo jam, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybei, tenkančius tarptautinius įpareigojimus, nustatytus (22), konstatuojamojoje dalyje nurodytuose tarptautiniuose susitarimuose, taip pat toje konstatuojamojoje dalyje minimos atitinkamos regioninės žvejybos valdymo organizacijos (RŽVO) nustatytus įpareigojimus, rinko ir vertino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo tuo tikslu reikalinga. Dabartinis Tailando žuvininkystės valdymui skirtas pagrindinis teisės aktas, yra 1947 m. Žuvininkystės įstatymas. Numatoma, kad peržiūrėtas įstatymas, kuris buvo paskelbtas 2015 m. sausio mėn., įsigalios 2015 m. Jis papildytas keletu ministerijos nutarimų ir pranešimų, susijusių su techniniais žuvininkystės valdymo aspektais. Dauguma šių dokumentų yra daugiau kaip 10 metų senumo ir atnaujinti nebuvo. Tailando valdžios institucijos sutiko, kad Žuvininkystės įstatymą reikia peržiūrėti ir jau daug metų dirba rengdamos naują teisės aktą.

(24)

Komisija taip pat pasinaudojo informacija, gauta iš IOTC paskelbtų duomenų, taip pat viešai skelbiama informacija.

(25)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalimi, Komisija tikrino, ar Tailandas vykdo jam skirtas vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigas. Atlikdama tą patikrinimą, Komisija atsižvelgė į NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse nurodytus kriterijus.

(26)

Komisija, remdamasi informacija, gauta per apsilankymus vietoje ir iš viešai prieinamos informacijos šaltinių, nustatė, kad 2010–2014 m. laikotarpiu (2)  (3)  (4) NNN veiklą vykdė mažiausiai 11 laivų.

(27)

Remiantis gautais įrodymais, pranešama, kad su Tailando vėliava plaukiojantys laivai padarė toliau nurodytus sunkius išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, taikomų atitinkamuose žvejybos rajonuose, pažeidimus: žvejojo neturėdami galiojančios licencijos, įgaliojimo arba leidimo, išduoto vėliavos valstybės arba atitinkamų pakrantės valstybių; neturėdami laivų stebėjimo sistemos (toliau – LSS) įrangos žvejojo atviroje jūroje ir pakrantės valstybėse, kuriose reikalaujama, kad visi su užsienio valstybių vėliavomis plaukiojantys laivai turėtų LSS; teikė klaidingą informaciją apie žvejybos rajonus siekdami iš Tailando valdžios institucijų gauti sužvejotų žuvų kiekio sertifikatų patvirtinimą, kad produktus galėtų importuoti į ES; klastojo arba slėpė savo laivų žymas, tapatybės arba registracijos duomenis; trukdė dirbti pakrantės valstybės pareigūnams, šiems atliekant savo pareigas, t. y. tikrinant, kaip laikomasi taikytinų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių. Be to, kai kurie iš šių laivų nevykdė savo pareigų registruoti ir pranešti pakrantės valstybės institucijoms įplaukimo į uostą bei išplaukimo iš jo ir sužvejotų žuvų kiekio duomenis. Tailando Žuvininkystės departamentas išnagrinėjo vieną iš tų atvejų, kaip paaiškinta šiame sprendime ((79) konstatuojamoji dalis), tačiau kitų veiksmų įrodymų Komisijai pateikta nebuvo.

(28)

2014 m. spalio mėn. 5 Tailando laivai buvo sulaikyti dėl neteisėtos žvejybos Papua Naujosios Gvinėjos (PNG) išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ). Kadangi dauguma Tailando laivų neturi LSS (kaip nurodyta (37)konstatuojamojoje dalyje), o taip pat menkai bendradarbiauja su kaimyninėmis valstybėmis (šio sprendimo 3.2 skirsnis), galima daryti prielaidą, kad Tailando laivyne esama didelės NNN žvejybos veiklos rizikos. Riziką padidina ir tai, kad Tailando laivai, 2011–2014 m. vykdę NNN žvejybos veiklą Indijos vandenyne ir vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje, yra plačiai pasiskirstę (kaip nurodyta (26) konstatuojamojoje dalyje). Šių incidentų vieta ir paplitimas atitinka Tailando tolimosios žvejybos laivyno pasiskirstymą iki 2012 m.

(29)

Istoriškai Tailando laivyno sužvejotas laimikis sudarydavo 40 % visos jūrų žuvų produkcijos. Tačiau pastaraisiais metais ši dalis labai sumažėjo dėl priedugnio ir pelaginių žuvų išteklių peržvejojimo Tailando vandenyse (5). 2007 m. pranešta, kad daugiau kaip 460 žinomų Tailando laivyno laivų žvejojo Indonezijos, Kambodžos, Malaizijos, Bangladešo, Somalio, Madagaskaro ir Mianmaro vandenyse. Šiandien tolimosios žvejybos laivynas sumažėjęs iki 10 ūdomis žvejojančių laivų, turinčių leidimą žvejoti IOTC rajone, ir 52 tralerių, kuriems išduota licencija žvejoti Papua Naujojoje Gvinėjoje. Sumažėję žuvų ištekliai Tailando teritoriniuose vandenyse, o kartu ir sumažėjęs žvejybos rajonas netekus teisių žvejoti trečiųjų šalių vandenyse rodo, kad daug žvejybos laivų tebevykdo neteisėtą veiklą, nereguliuodami ir nepranešdami žuvų, sužvejotų tiek atviroje jūroje, tiek pakrančių valstybių vandenyse, kiekio.

(30)

Nuo 2011 m. laivynas padidėjo daugiau kaip 15 000 laivų ir dabar jį sudaro maždaug 40 000 laivų, iš kurių 7 000 priskiriami komerciniams laivams (kiekvieno jų bendroji talpa didesnė negu 20 tonų). Iš jų mažiau nei penktadalyje naudojami laivo žurnalai, ir tai rodo, kad didžioji sužvejotų žuvų kiekio dalis lieka nepranešta. Taigi Tailandas nevykdė jam skirtų pakrantės valstybės įpareigojimų savo IEZ užtikrinti optimalų žuvininkystės išteklių naudojimą atsižvelgiant į mokslinius, aplinkosauginius ir ekonominius veiksnius, kaip nurodyta UNCLOS 61 ir 62 straipsniuose. Tai taip pat neatitinka Tarptautinio veiksmų plano, kuriuo siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (angl. IPOA IUU (6)), 24 punkto nuostatų, kuriose numatyta prievolė reguliariai teikti laivo žurnalų informaciją apie sužvejotų žuvų kiekį.

(31)

Iš (28)–(30) konstatuojamųjų dalių matyti, kad Tailando žuvininkystei ir pramonei įtaką daro mažėjantys žuvų ištekliai, žvejybos rajono sumažėjimas (draudimai žvejoti IEZ rajone ir prarasta teisė žvejoti trečiųjų šalių–pakrančių valstybių vandenyse) ir didėjantys žvejybos pajėgumai (nuo maždaug 4 000 komercinių laivų 2011 m. iki 7 000 laivų 2014 m.). Visos šiose konstatuojamosiose dalyse aprašytos aplinkybės pagrindžia preliminarią išvadą, kad Tailando laivynas už Tailando teritorinių vandenų ribų vykdo neteisėtą veiklą ir nedeklaruoja sužvejotų žuvų kiekio arba deklaruoja jį neteisingai.

(32)

Atsižvelgdama į (26), (27), (28) ir (31) konstatuojamosiose dalyse išdėstytą informaciją, Komisija mano, kad Tailandas nevykdė jam skirtų vėliavos valstybės įpareigojimų užkirsti kelią savo laivynui vykdyti NNN žvejybos veiklą. Šiomis aplinkybėmis primenama, kad pagal UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punktą vėliavos valstybė pagal nacionalinę teisę privalo vykdyti jurisdikciją su jos vėliava plaukiojančių laivų (įskaitant laivo kapitono, pareigūnų ir įgulos narių veiksmus) atžvilgiu. Pažymėtina, kad vėliavos valstybėms nustatyta pareiga atitinkamų piliečių atžvilgiu vienašališkai arba bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis imtis tokių priemonių, kurių gali prireikti siekiant išsaugoti gyvuosius atviros jūros išteklius.

(33)

Pagal 31 straipsnio 4 dalies b punktą Komisija taip pat išnagrinėjo priemones, kurių Tailandas ėmėsi dėl žuvininkystės produktų, gautų vykdant NNN žvejybą, patekimo į jo rinką.

(34)

Komisija išnagrinėjo dokumentus ir kitą informaciją, susijusią su Tailando vykdoma jūrinės žvejybos ir importuojamų produktų stebėsena ir kontrole. Atsižvelgdama į šį vertinimą, Komisija mano, kad Tailandas negali užtikrinti, kad į jo uostus įvežami arba į jame esančias perdirbimo įmones atvežami žuvininkystės produktai nebūtų gauti vykdant NNN žvejybą. Tailando valdžios institucijos nesugebėjo įrodyti turinčios visą informaciją, reikalingą patvirtinti, kad importas vykdomas ir ES rinkai skirti perdirbti produktai gauti teisėtai. Pagrindiniai elementai, kuriais grindžiamas Komisijos vertinimas, trumpai išdėstyti toliau.

(35)

Tailando laivus registruoja ir jiems licencijas išduoda atitinkamai Jūrų departamentas (toliau – JD) ir Žuvininkystės departamentas (toliau – ŽD); pastarasis nuo 2010 m. vykdo abu veiksmus. 2011 m., kai valdžios institucijos neregistruotus ir licencijos neturinčius laivus pradėjo skatinti registruotis, registruotų laivų skaičius beveik padvigubėjo.

(36)

Per 2012 m. apsilankymą paaiškėjo, kad du minėtieji registravimo veiklą vykdantys departamentai nebendradarbiauja, o registruotų laivų skaičius skiriasi keletu tūkstančių. Kadangi JD ir ŽD nebendradarbiauja, silpnėja Tailando gebėjimas stebėti laivyno dydį ir pajėgumus, taip pat sudaromos galimybės galimiems nelegaliems veiklos vykdytojams veikti Tailande taip, kad jų veikla nebūtų aptikta. Vis dar esama didelės rizikos, kad Tailando laivai veiklą vykdo būdami neregistruoti arba neturėdami licencijos ir kad perdirbimui skirtos sužvejotos žuvys iškraunamos nedeklaruotos.

(37)

Be to, tai, kad nėra LSS – priemonės stebėti žvejybos veiklos vietą – daro neigiamą įtaką Tailando sužvejotų žuvų kiekio sertifikatų tvirtinimo procesui, kadangi valdžios institucijos negali sistemingai ir nepriklausomai patvirtinti ir kryžmiškai sutikrinti sužvejojimo rajono su ekonominės veiklos vykdytojo deklaruotais rajonais. Taigi Tailandas nevykdo reikalavimų užtikrinti visapusišką ir veiksmingą žvejybos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą pagal UNCLOS 94 straipsnį ir IPOA IUU 24 punktą.

(38)

Trečiųjų šalių laivams Tailando vandenyse žvejoti draudžiama. Tailandas perdirba didelius kiekius trečiųjų šalių žuvininkystės produktų tiek iš trečiųjų šalių, kurioms pateiktas pranešimas dėl galimybės, kad jos gali būti pripažintos nebendradarbiaujančiomis šalimis, tiek iš kitų trečiųjų šalių.

(39)

Tam tikras trečiųjų šalių žuvų kiekis yra sužvejotas laivų, plaukiojančių su šalių, kurioms Komisija pateikė pranešimą, kad jos pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 32 straipsnį gali būti pripažintos nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis, vėliavomis, tarp jų Korėjos, Papua Naujosios Gvinėjos ir Filipinų.

(40)

Tailandas taip pat perdirba žuvis iš trečiųjų šalių, dėl kurių Komisijai nebuvo pateiktas pranešimas pagal NNN žvejybos reglamento 20 straipsnį, be kita ko, iš Vanuatu, Mikronezijos Federacinių Valstijų ir Maršalo salų. Dėl to didėja rizika, kad neįmanoma užtikrinti, jog ES rinkai skirti žuvų produktai nebūtų gauti vykdant NNN žvejybą (kaip nurodyta (48)–(51)konstatuojamosiose dalyse).

(41)

Tailando valdžios institucijos parengė keletą atsekamumo sistemų, skirtų stebėti ir kontroliuoti į jo uostą įvežamiems trečiųjų šalių žuvininkystės produktams, numatytiems perdirbti ir vėliau eksportuoti.

(42)

Remiantis valdžios institucijų pateikta informacija, patikrinta 10 % Tailando uostuose iškrautų žuvų. Tačiau valdžios institucijos neturi teisinio pagrindo tikrinti trečiųjų šalių laivus, taikyti jiems sankcijas arba atsisakyti leisti jiems įplaukti į Tailando uostus. Importo leidimas visų rūšių importui išduodamas pateikus tam tikrų dokumentų rinkinį (laivo registracijos duomenis, licenciją ir kt.) ir, jei produktai skirti ES rinkai, sužvejotų žuvų kiekio sertifikatą. Per 2012 ir 2014 m. apsilankymus paaiškėjo, kad sužvejotų žuvų kiekio sertifikatai dažnai gaunami praėjus kelioms savaitėms ar net mėnesiams po importavimo į Tailandą. Labai sunku arba net neįmanoma nustatyti sąsajos tarp importo leidimo ir sužvejotų žuvų kiekio sertifikato numerio – dėl to atsekamumas dar pasunkėja.

(43)

FAO atsakingos žuvininkystės kodekso 11.2 ir 11.3 skirsniuose nustatyta, kad tarptautinė prekyba žuvimis ir jų produktais neturėtų prieštarauti tvariai žuvininkystės plėtrai, taip pat turėtų būti grindžiama skaidriomis priemonėmis ir paprastais bei suprantamais įstatymais, normomis ir administracinėmis procedūromis. IPOA IUU taip pat pateikiamos gairės dėl tarptautiniu lygmeniu sutartų rinka grindžiamų priemonių (65–76 punktai), kuriomis siekiama sumažinti arba panaikinti prekybą žuvimis, sužvejotomis vykdant NNN žvejybą, arba tokių žuvų produktais. Komisijos pastebėjimu, atsekamumo sistemos (kaip paaiškinta (44)–(48)konstatuojamosiose dalyse) aiškiai rodo, kad Tailandas nesiėmė rinkų skaidrumui gerinti skirtų priemonių, kurios užkirstų kelią rizikai, kad per Tailandą bus prekiaujama NNN žvejybos produktais.

(44)

2012 m. Komisija aplankė keletą veiklos vykdytojų, tarpininkų ir tunų perdirbimo įmonių, kad galėtų įvertinti skaidrumą ir atsekamumą Tailando žuvininkystės rinkoje. Buvo nustatyta nemažai trūkumų (kaip paaiškinta (45)–(47)konstatuojamosiose dalyse).

(45)

Tailando valdžios institucijos įdiegė atsekamumo sistemą, sukurtą siekiant užtikrinti, kad visus ES rinkai skirtus produktus būtų galima atsekti iki pat jų kilmės ir kad visi produktai būtų apskaitomi. Per 2012 m. spalio mėn. apsilankymą Komisija šią atsekamumo sistemą įvertino tiek valdžios institucijų, tiek perdirbimo įmonių lygmeniu. Komisija nustatė, kad Tailando valdžios institucijų sukurtos atsekamumo sistemos nėra įtrauktos į įmonių apskaitos sistemas ir todėl neužtikrinama, kad duomenys būtų išsamūs ir patikimi, kadangi nėra jokio ryšio tarp to, kas fiksuojama valdžios institucijų sistemose, ir to, kas fiksuojama įmonių apskaitos ir gamybos sistemose. Tokia padėtis daro neigiamą įtaką atsekamumo grandinei įmonių lygmeniu. Be to, elektroninės duomenų bazės, kuriomis grindžiamos valdžios institucijų sistemos, yra neišsamios, o pagrindiniuose tiekimo grandinės dokumentuose, kaip antai importo judėjimo dokumente, nėra įrašomi labai svarbūs duomenys (pvz., žuvį tiekiančių laivų pavadinimai ir perdirbimo įmonės įsigytas faktinis bendras kiekis). Tai akivaizdžiai parodo visos atsekamumo sistemos trūkumus.

(46)

Atsekamumo tikslais valdžios institucijų parengtas nacionalines dokumentavimo sistemas veiklos vykdytojai naudoja neteisingai – nustatyta, kad jie netiksliai registruoja gaunamus žuvų kiekius. Taip atsiranda galimybė piktnaudžiauti sistema, nes veiklos vykdytojams sudaromos sąlygos pagal klaidingus sužvejotų žuvų kiekio sertifikatus deklaruoti per didelius gaunamus kiekius, o šie per dideli kiekiai leidžia nuslėpti neteisėtu būdu gautas žuvis.

(47)

Taikant šią sistemą, įmonės pildo žaliavų atsargų balanso lapą. Pildant lapą nurodomi sužvejotų žuvų kiekio sertifikate deklaruoti bendri kiekiai, o ne realiai nupirkti kiekiai. Įmonės šį lapą pildo nesusiedamos jo su vidaus apskaitos sistemomis ir tai daro jau po perdirbimo, kad iš valdžios institucijų gautų IV priede nustatytą perdirbimo pareiškimą. Tai rodo, kad duomenų registravimo sistemos netinkamos, nes jose nebuvo atsižvelgta į gamybos išeigos skirtumus ir perskaičiavimo koeficientus. Be to, tai, kad naudojant vidaus apskaitos sistemas nėra galimybės žaliavos kiekius susieti su perdirbtų produktų kiekiais, sudaro sąlygas ir atveria galimybes sistemoje deklaruoti neteisingus duomenis ir nuslėpti NNN žvejybos produktus. Tai, kad Žuvininkystės departamentas atliko palyginti nedaug patikrinimų ir nebuvo imtasi aiškių veiksmų šioms neveikiančioms atsekamumo sistemoms pakeisti, rodo nenorą užtikrinti tiekimo grandinės skaidrumą ir nesugebėjimą imtis priemonių prieš tuos veiklos vykdytojus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su NNN žvejybos veikla, kaip reikalaujama pagal IPOA IUU 72–74 punktuose išdėstytas nuostatas.

(48)

Per 2012 m. apsilankymą taip pat paaiškėjo, kad muitinė nepatikrino 40 000 tonų importuotų tunų. Žuvininkystės departamentas ir muitinė beveik nebendradarbiauja siekdami užtikrinti importuojamų žaliavų duomenų tikslumą.

(49)

Rengdamasi 2014 m. apsilankymui, Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA) išnagrinėjo kelis šimtus sužvejotų žuvų kiekio sertifikatų, kurie buvo pateikti ES pasienyje gabenant siuntas iš Tailando. Tailando žuvininkystės institucijos šiuos sužvejotų žuvų kiekio sertifikatus buvo patvirtinusios remdamosi Tailando veiklos vykdytojų pateikta informacija. Pirmiau aptartų problemų, susijusių su duomenų registravimo sistemomis, poveikį atspindi toliau išvardyti pažeidimai, paaiškinti (50) ir (51) konstatuojamosiose dalyse.

(50)

Šalies viduje sužvejotų žuvų produktų analizė atskleidė šiuos neatitikimus: tokiam pat galutinai perdirbtų produktų svoriui pateikti skirtingi tos pačios žaliavos kiekiai; tam pačiam reisui išduoti du sužvejotų žuvų kiekio sertifikatai; džiovintų produktų svoris po dehidratavimo proceso didesnis, o ne mažesnis, kaip turėtų būti; skiriasi įvairių eksportuotojų gamybos išeiga – nustatyta, kad galutinių produktų kiekis dvigubai didesnis už žaliavos kiekį; nurodyta eksporto data yra 3–4 metais vėlesnė nei sužvejojimo ir gamybos datos; nenurodytas sužvejojimo rajonas; nenurodytos tarptautinės, regioninės ir nacionalinės išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės.

(51)

Tailande įformintų trečiųjų šalių sužvejotų žuvų kiekio sertifikatų analizė atskleidė šiuos pažeidimus: sužvejotų žuvų kiekio sertifikatas susijęs su žinoma NNN žvejybos veikla; neteisingi arba nenuoseklūs sužvejotų žuvų kiekio sertifikatų duomenys, pavyzdžiui: neteisingas IMO (Tarptautinės jūrų organizacijos) numeris, sužvejotų, iškrautų ir perdirbtų žuvų svorio neatitikimai, laivas neįtrauktas į regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (RŽVO) patvirtintus registrus, krovininis laivas neįtrauktas į RŽVO registruotų krovininių laivų sąrašą, iškrovimo operacijų datos ankstesnės už perkrovimo operacijų datas, pakeisti sužvejotų žuvų kiekio sertifikatuose pateikti kiekiai ir datos. Produktų, kurie gauti iš tiesiogiai su NNN žvejybos veikla susijusių žuvų, perdirbimas ir sužvejotų žuvų kiekiai, sužvejotų žuvų kiekio sertifikatuose nurodyti su akivaizdžiomis klaidomis, rodo, kad Tailandas nebendradarbiavo su kitomis valstybėmis ir regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis, kad priimtų atitinkamas su rinka susijusias priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, kaip nurodyta Nacionalinio kovos su NNN žvejyba veiksmų plano (toliau – angl. NPOA IUU) 68 ir 72 punktuose.

(52)

Iš (50)ir (51) konstatuojamosiose dalyse pateiktos informacijos matyti, kad Tailande perdirbant produktus sudaromos sąlygos nepaisyti tausaus pirminio žuvų apdorojimo, perdirbimo ir tvarkymo taisyklių, aprašytų FAO atsakingos žuvininkystės kodekso 11 straipsnyje, ir tai dar kartą aiškiai parodo, kad Tailandas nenustatė taisyklių, kurios padėtų užtikrinti tinkamą bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis–žvejybos valstybėmis ir įgyvendinti priemones, kuriomis būtų užtikrinamas prekių patekimo į rinką skaidrumas ir atsekamumas pagal NPOA IUU 67–69 ir 71–72 punktus, kad būtų galima atsekti žuvų sužvejojimo arba jų produktų pagaminimo aplinkybes.

(53)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalį ir 4 dalies b punktą galima teigti, kad Tailandas nevykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių pakrantės valstybės ir rinkos valstybės pareigų užkirsti kelią iš NNN žvejybos gautų produktų patekimui į savo rinką.

(54)

Pagal 31 straipsnio 5 dalies a punktą Komisija išnagrinėjo savo bendradarbiavimą su Tailandu, kad įvertintų ar efektyviai bendradarbiauta pateikiant atsakymus į klausimus, palaikant grįžtamąjį ryšį ar tiriant klausimus, susijusius su NNN žvejyba ir jai gimininga veikla.

(55)

Bendradarbiavimas buvo vertinamas atsižvelgiant į kasmet padarytą Tailando pažangą.

(56)

Po 2011 m. apsilankymo Komisija pakvietė Tailandą bendradarbiauti tam tikrais žuvininkystės valdymo klausimais, kuriuos reikėjo spręsti nedelsiant. Jie išvardyti toliau: siekiant užtikrinti tarptautinių ir regioninių žuvininkystės valdymo teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę, teisinę ir administracinę žuvininkystės valdymo sistemą reikėjo atnaujinti priimant peržiūrėtą Žuvininkystės įstatymą ir Nacionalinį kovos su NNN žvejyba veiksmų planą; Komisija paragino Tailandą parengti nuoseklią ir atgrasomąją sankcijų sistemą, paremtą pažeidimų ir sankcijų registru; Komisija pasiūlė pagerinti stebėsenos, kontrolės ir priežiūros sistemą, kad būtų užtikrinta Tailando laivyno ir trečiųjų šalių laivų įplaukimo į Tailando uostus kontrolė, taip pat sukurti laivų stebėjimo sistemą ir parengti tikrinimo planą; reikėjo pagerinti sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo ir eksporto į ES rinką atsekamumo sistemos veiksmingumą ir skaidrumą.

(57)

2012 m. apsilankymas Tailande parodė, kad 2011 m. Komisijos nurodytose susirūpinimą keliančiose srityse (aprašytose pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje) padaryta nedidelė pažanga arba jos visai nėra. Žuvininkystės įstatymo ir NPOA IUU projektai vis dar buvo rengiami, o jų priėmimo terminai neaiškūs. Nenustatyta jokių stebėsenos, kontrolės ir priežiūros (angl. MCS) sistemos pokyčių ir (išskyrus vieną papildomą sąsają tarp importo dokumentų ir trečiųjų šalių sužvejotų žuvų kiekio sertifikatų) jokių reikšmingų pasiekimų įgyvendinant atsekamumo sistemą. 2012 m. lapkričio mėn. Komisijos ataskaitoje išsamiai aprašomos šioje konstatuojamojoje dalyje minimos įvairios problemos. Jos sutampa problemomis, kurios nustatytos per pastarąjį 2014 m. lapkričio mėn. apsilankymą.

(58)

2012 m. lapkričio 9 d. ataskaitoje Komisija dar kartą pabrėžė bendradarbiavimo ir taisomųjų veiksmų būtinybę. 2013 m. sausio 23 d. Tailandas pateikė pastabas dėl ataskaitos. 2013 m. vasario 15 d. Komisija į šias pastabas atsakė akcentuodama, kad Tailando veiksmai nurodo į būsimas iniciatyvas, tačiau išsamūs tikslai ar jų įgyvendinimo terminai nepateikiami. Nebuvo pateikta konkrečių veiksmų ar sprendimų, skirtų per 2011 ir 2012 m. apsilankymus nustatytoms problemoms spręsti, taip pat nebuvo atsakyta į klausimus, susijusius su Žuvininkystės įstatymo priėmimu ir atsekamumo sistemos tobulinimu.

(59)

2013 m. balandžio 11 d. Tailandas atsakė pateikdamas Veiksmų planą importuojamų žuvininkystės produktų atsekamumo sistemai gerinti. Be to, 2013 m. balandžio 27 d. įvyko techninis susitikimas, per kurį Tailandas įsipareigojo dėl naujos teisinės sistemos, kurioje būtų nustatyti išsamūs vykdomų žvejybos ir atsekamumo projektų tikslai, priėmimo terminų (numatyta 2013 m.).

(60)

2014 m. birželio 30 d. Komisija savo iniciatyva kreipėsi į Tailandą ir paprašė informuoti apie tolesnius veiksmus, vykdytus po 2012 m. apsilankymo. Kitas 2014 m. spalio mėn. apsilankymas parodė, kad nuo 2012 m. pažangos pasiekta nebuvo. Itin svarbus Žuvininkystės įstatymo projektas, kuriuo būtų sudarytos sąlygos įgyvendinti pagrindines žuvininkystės valdymo ir atsekamumo priemones ir užtikrinti jų vykdymą, tebebuvo tik projektas, o jį priimti planuojama kažkuriuo laiku 2015 m. LSS įrangą turinčių laivų skaičius tapo mažesnis nei 2012 m., o Tailande įformintų sužvejotų žuvų kiekio sertifikatų analizė aiškiai parodė, kad esama rizikos, jog į ES rinką patenka NNN žvejybos produktai. Dėl šių priežasčių Komisija mano, kad Tailandas neišsprendė visų 2012 m. nustatytų problemų ir nevykdė savo jurisdikcijos spręsdamas administracinius, techninius ir socialinius laivyno klausimus pagal UNCLOS 94 straipsnį. Be to, jis neįgyvendino IPOA IUU 24 punkto nuostatų, susijusių su laivyno stebėsena, kontrole ir priežiūra, ypač dėl LSS įgyvendinimo ir laivų žurnalų pildymo reikalavimų (kaip aprašyta (36)–(38) ir (69)–(74) konstatuojamosiose dalyse).

(61)

Apskritai Tailando valdžios institucijos buvo linkusios bendradarbiauti ir greitai atsakydavo į valstybių narių ir Komisijos prašymus pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 17 straipsnio 6 dalį pateikti informacijos arba atlikti patikrinimus. Vis dėlto jų atsakymai nebuvo tikslūs dėl atsekamumo sistemų trūkumų, kaip nurodyta šio sprendimo 3.1 skirsnyje. Šiuos trūkumus padidina nepakankamas Tailando valdžios institucijų ir trečiųjų šalių–vėliavos valstybių, iš kurių Tailandas importuoja žaliavas, bendradarbiavimas.

(62)

Pagal UNCLOS 63 ir 64 straipsnius pakrantės ir vėliavos valstybės turėtų bendradarbiauti valdydamos vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklius ir toli migruojančių žuvų išteklius. IPOA IUU 28 ir 51 punktuose nurodyti praktikos pavyzdžiai ir darbo sritys, kuriose valstybės turėtų siekti bendradarbiauti. Jos apima bendros politikos kūrimą, dalijimosi duomenimis mechanizmus ir bendradarbiavimą rengiant stebėjimo, kontrolės ir priežiūros priemones.

(63)

Tailandas yra didžiausias pasaulyje tunų importuotojas: jis importuoja 800 000–850 000 metrinių tonų tunų per metus (2008 m. duomenys), kurie tiekiami daugiau kaip 50 perdirbimo įmonių, kurių visos specializuojasi tunų perdirbime. 90 % šio importo yra iš vakarinės ir centrinės Ramiojo vandenyno dalies, likusi dalis – iš vakarinės Indijos vandenyno dalies (7). Šie duomenys rodo, kad Tailandui tenka svarbus vaidmuo perdirbtų žuvininkystės produktų tiekimo į Europą grandinėje, taigi Tailandui svarbu bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, iš kurių jis importuoja žaliavinius žuvininkystės produktus.

(64)

Nuo 2010 m. Tailandas atliko tik 26 patikrinimus iš tūkstančių importo iš trečiųjų šalių–vėliavos valstybių atvejų, ir tik 14 iš šių patikrinimų trečiosios šalys–vėliavos valstybės pateikė atsakymus. Atsižvelgdama į (51) ir (52) konstatuojamosiose dalyse akcentuotus klausimus, susijusius su trečiųjų šalių sužvejotų žuvų kiekio sertifikatų problemomis, Komisija mano, kad Tailandas nepakankamai bendradarbiavo su kitomis valstybėmis, kad sudarytų palankias sąlygas bendrauti tarpusavyje, visų pirma dėl to, kad nepaskelbė oficialių kontaktinių centrų, skirtų tarpvalstybiniams ryšiams palaikyti, ir antra, dėl to, kad nesudarė sutarčių arba susitarimų su valstybėmis, iš kurių importuoja perdirbimui skirtus žuvininkystės produktus.

(65)

2011 m. Tailandas buvo sudaręs dvišalius žvejybos susitarimus su Mianmaru, Jemenu, Omanu, Iranu, Papua Naująja Gvinėja ir Bangladešu. Iš jų šiuo metu tebegalioja tik vienas dvišalis susitarimas su atskiromis žvejybos asociacijomis Papua Naujojoje Gvinėjoje.

(66)

2014 m. spalio mėn. penki Tailando laivai buvo sulaikyti už tai, kad neteisėtai žvejojo PNG IEZ. Komisija šį klausimą iškėlė 2014 m. lapkričio 19 d. susitikime su Tailandu, tačiau Žuvininkystės departamentas teigė, kad nieko apie įvykį nežinojo. Tai rodo, kad Tailandas nepakankamai bendradarbiauja su kitomis trečiosiomis šalimis, net ir su tomis, su kuriomis turi dvišalius susitarimus.

(67)

Remdamasi 31 straipsnio 5 dalies b punktu Komisija išnagrinėjo galiojančias reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemones, kuriomis siekiama Tailande užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(68)

Laivų registravimą ir licencijų išdavimą reglamentuojančios taisyklės neaiškios, o nevykdant Tailando teisės aktuose numatytos pareigos registruoti laivus Tailando valdžios institucijos netaikė tinkamų sankcijų (8). Šią padėtį dar labiau sunkina tai, kad institucijos nebendradarbiauja tarpusavyje, kad galėtų palyginti registracijos duomenis, taigi sistemoje paliktas atviras kelias sukčiauti ((35) ir (36)konstatuojamosios dalys). UNCLOS 94 straipsnyje ir NPOA IUU 42 ir 43 punktuose aiškiai nurodytos vėliavos valstybėms skirtos pareigos, susijusios su jų žvejybos laivų registru. Todėl Komisija mano, jog Tailandas neužtikrino, kad su jo vėliava plaukiojantys laivai būtų registruojami ir jiems būtų išduodamos licencijos; jis taip pat nesiėmė veiksmingų vykdymo užtikrinimo priemonių padėčiai ištaisyti.

(69)

2014 m. lapkričio mėn. susitikime Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad peržiūrėtame Žuvininkystės įstatyme numatytos nuobaudos yra mažos. Dabartinis baudų lygis nepakankamas, kad stambūs komerciniai laivai netektų naudos iš galimos neteisėtos veiklos. Dabartinės nuobaudos nėra pakankamai visapusiškos ir griežtos, kad atliktų atgrasomąją funkciją. Be to, Žuvininkystės departamente nėra pažeidimų ar sankcijų registro, todėl nėra galimybės iškart susieti pažeidimus, kad būtų nustatyti kartotiniai pažeidimai. Padėtį sunkina tai, kad trūksta įstatymų ir procedūrų aiškumo ir skaidrumo, visų pirma kalbant apie laivų registraciją bei licencijų išdavimą ir informacijos, susijusios su iškrovimo operacijų bei sužvejotų žuvų kiekio duomenimis, atsekamumą ir patikimumą. Tailandas nevykdo savo įpareigojimo nustatyti veiksmingas vykdymo užtikrinimo priemones pagal UNLCOS 94 straipsnį, jis taip pat neįrodė, jog turi tinkamą sankcijų sistemą, kad galėtų kovoti su NNN žvejyba, kaip nurodyta IPOA IUU 21 punkte.

(70)

Tailando teisės aktuose nėra išdėstytų laivų stebėjimo sistemos (LSS) reikalavimų, o laivai nėra teisiškai įpareigoti naudoti LSS sistemą Tailando teritoriniuose vandenyse.

(71)

2011 m. Žuvininkystės departamentas pranešė, kad pradeda LSS bandomąjį projektą, kuriame dalyvaus daugiau nei 300 laivų. Sistemą valdė privatūs paslaugų teikėjai. Ataskaitų teikimo dažnumas neatitiko tarptautinių LSS ataskaitų teikimo standartų, pavyzdžiui, nustatytų RŽVO. Be to, pažeidimų, susijusių su ataskaitų teikimo dažnumu ir LSS ataskaitų teikimu, atveju Žuvininkystės departamentas nesiėmė tinkamų tolesnių veiksmų.

(72)

2012 m. LSS bandomajame projekte dalyvavo 110 laivų, šie laivai veiklą vykdė pakrantės valstybėse arba atviroje jūroje, kur pagal teisės aktus LSS yra privaloma. Iki 2014–2015 m. projektas turėjo būti išplėstas taip, kad apimtų visą komercinį laivyną. Tačiau iki 2014 m. spalio mėn. LSS naudojimo aprėptis sumažėjo iki 50 laivų, o teisinė sistema, kurioje būtų nustatyti Tailando laivynui taikomi LSS reikalavimai, sukurta nebuvo.

(73)

Tai, kad didžioji laivyno dalis neturi LSS, rodo, kad neįmanoma stebėti žvejybos operacijų jūroje, o Žuvininkystės departamentui ši aplinkybė trukdo veiksmingai užtikrinti, kad būtų laikomasi taisyklių, taikomų atitinkamuose atskiruose jūrų rajonuose. Dėl šios priežasties, o taip pat dėl nepakankamo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis Tailando laivai PNG vandenyse žvejoja neturėdami LSS, nors pagal PNG teisės aktus reikalaujama, kad LSS būtų visuose trečiųjų šalių laivuose. Tailandas parengė programos, pagal kurią jo laivyne (visuose laivuose, kurių talpa didesnė nei 30 tonų) būtų įrengti LSS atsakikliai, projektą. Kadangi Tailandas neįgyvendino veiksmingos LSS, šalis nepajėgi laikytis UNCLOS 94 straipsnio ir IPOA IUU 24 punkto rekomendacijų. Todėl Komisija mano, kad Tailandas neužtikrina visapusiškos ir veiksmingos su jo vėliava plaukiojančių žvejybos laivų stebėsenos, kontrolės ir priežiūros.

(74)

Palyginti nedidelis patikrinimų, kuriuos kompetentingos institucijos atliko tikrindamos trečiųjų šalių importą į Tailandą, skaičius ((64)konstatuojamoji dalis) rodo, kad Tailandas aktyviai nebendradarbiavo su trečiosiomis šalimis siekdamas užtikrinti perdirbamų produktų teisėtumą. Tai mažina atsekamumo grandinės skaidrumą ir ŽD gebėjimą nustatyti pažeidimus ir imtis tinkamų vykdymo užtikrinimo veiksmų.

(75)

Komisija pažymi, kad, remiantis per 2011 ir 2012 m. misijas surinkta informacija, galima teigti, jog Tailando valdžios institucijoms trūksta ne finansinių išteklių, o būtinų teisinių ir administracinių sąlygų užtikrinti veiksmingą ir efektyvų jam tenkančių vėliavos, pakrantės ir rinkos valstybės pareigų vykdymą.

(76)

Tailandas yra laikomas pažengusia besivystančia šalimi (9), gaunančia pagalbą per jungtines partnerystes su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis (pvz., FAO) ir ES. Žmogaus socialinės raidos indeksas Tailande aukštas – 2014 m. pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą šalis užėmė 89 vietą iš 187 šalių (10). Atsižvelgdama į šiuos aspektus ir informaciją, gautą per 2011–2014 m. apsilankymus, Komisija mano, kad Tailandui trūksta ne finansinių išteklių, kad galėtų vykdyti jam tenkančias vėliavos, pakrantės, uosto ir rinkos valstybės pareigas, bet būtinų teisinių ir administracinių priemonių, kuriomis būtų užtikrintas veiksmingas ir efektyvus pareigų vykdymas.

(77)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje paaiškintą padėtį ir remiantis visais faktiniais Komisijos surinktais duomenimis ir visais Tailando Karalystės pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 ir 5 dalis galima teigti, kad Tailandas nevykdė pagal tarptautinę teisę jam skirtų pareigų, susijusių su bendradarbiavimo ir vykdymo užtikrinimo pastangomis.

(78)

2011 m. Tailandas yra ratifikavęs UNCLOS ir yra IOTC susitariančioji šalis.

(79)

Pagal 31 straipsnio 6 dalies b punktą Komisija išnagrinėjo visą informaciją, susijusią su Tailando kaip IOTC susitariančiosios šalies statusu. Pagrindinės problemos – tai su Tailando vėliava plaukiojančio žvejybos laivo, kuris be leidimo ar licencijos žvejojo Mauricijaus IEZ, sulaikymas 2011 m. (11) ir galimi ūdomis tunus žvejojančių laivų pažeidimai atliekant perkrovimo operacijas jūroje 2013 m. (12). Tailandas atliko tyrimą ir pateikė patenkinamą atsakymą (13) dėl 2013 m. atvejo, tačiau dėl 2011 m. atvejo neatsakė ir šio klausimo tyrimo ataskaitos nepateikė (14). Tai nėra visiškai suderinama su vėliavos valstybėms pagal UNCLOS 94 straipsnį keliamais reikalavimais tirti jų laivų padarytų pažeidimų atvejus ir UNCLOS 118 straipsnyje nustatyta pareiga bendradarbiauti su valstybėmis gyvųjų išteklių išsaugojimo ir valdymo klausimais. Buvo pranešta ir apie kitus neesminius klausimus, susijusius su pavėluotai pateiktais stebėtojų duomenimis ir sužvejotų žuvų kiekio duomenimis, tačiau į visus juos atsakyta per tinkamą laikotarpį (15).

(80)

2015 m. peržiūrėtas Žuvininkystės įstatymas pirmą kartą buvo pateiktas 1999 m.; 2014 m. gruodžio mėn. į jį įtraukta keletas nedidelių papildymų, kuriais numatytos papildomos priemonės, susijusios su žvejybos kontrole, akvakultūra, maisto higiena ir nuobaudų sistema. Tačiau dabartiniame projekte nepakankamai atsižvelgiama į šiandien vykdomos žvejybos veiklos ir produktų prekybos per Tailandą sudėtingumą. Pirma, apibrėžtys yra nepakankamos, kadangi tarp jų nėra veiklos, kuri laikoma NNN žvejyba arba kuri yra sunkus pažeidimas, apibrėžčių. Antra, jo taikymo sritis per siaura, kadangi juo iš esmės reglamentuojamas žvejybos veiklos valdymas teritoriniuose vandenyse ir trijuose rajonuose už Tailando IEZ ribų, dėl kurių šalis dabar nėra sudariusi susitarimų arba neturi leidimų juose žvejoti. Kad būtų veiksmingas, įstatymas turėtų būti taikomas visiems laivams, kurie vykdo veiklą šalies vandenyse, ir Tailando laivams, kurie veiklą vykdo už IEZ ribų. Trečia, įstatymo projektas buvo rengiamas prieš Tailandui 2011 m. ratifikuojant UNCLOS, taigi į siūlomą tekstą nėra perkelti pagrindiniai tarptautiniai išteklių išsaugojimo ir valdymo principai, pavyzdžiui, pagal UNCLOS 61–64 straipsnius. Be to, tekstas buvo parengtas prieš sukuriant keletą pagrindinių tarptautinių žuvininkystės valdymo priemonių, pavyzdžiui, 2001 m. IPOA IUU, todėl į jį neįtraukti šio neprivalomo, tačiau plačiai pripažįstamo, dokumento principai ir apibrėžtys. Galiausiai, nėra įtraukta atgrasomųjų sankcijų sistema, o tai kenkia Tailando gebėjimui vykdyti UNCLOS 73 straipsnio reikalavimus, susijusius su įstatymų ir normų vykdymo užtikrinimu, ir IPOA IUU 21 punktą.

(81)

UNCLOS 62 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad pakrantės valstybės privalo priimti priemones, suderinamas su priemonėmis, kurios taikomos regione ir atviroje jūroje, kad būtų užtikrintas ilgalaikis vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių tvarumas ir siekiama tikslo optimaliai naudoti žuvų išteklius. Tailando teisinė sistema numato tik ribotas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones teritoriniuose vandenyse.

(82)

Be 1982 m. UNCLOS, Tailandas nėra ratifikavęs kitų tarptautinių teisinių susitarimų, susijusių su žuvininkystės valdymu. Atsižvelgiant į Tailando, kaip rinkos valstybės, svarbą, ypač kalbant apie migruojančius tunus ir jiems giminingų rūšių žuvis, nustatytieji faktai kenkia pastangoms vykdyti pagal UNCLOS jam skirtas bendradarbiavimo pareigas (62, 63, 116 ir 117 straipsniai).

(83)

Su LSS diegimu susiję trūkumai nesuderinami su IPOA IUU 24.3 punktu, kuriame nustatyta, kad valstybės turėtų vykdyti visapusišką ir veiksmingą žvejybos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą, pradedant žvejybos operacijos pradžia ir žuvų iškrovimu vietoje ir baigiant galutine paskirties vieta, įskaitant LSS diegimą pagal atitinkamus nacionalinius, regioninius ar tarptautinius standartus. Tailandui ratifikavus minėtuose tarptautiniuose susitarimuose numatytas išsaugojimo ir valdymo priemones ir jas perkėlus į savo teisę, Tailando laivynas nebūtų pripažintas potencialiai vykdžiusiu NNN žvejybos veiklą.

(84)

Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) atsakingos žuvininkystės kodekse (FAO kodeksas), kurio Tailandas taip pat nėra patvirtinęs, rekomenduojama užtikrinti žuvininkystės įstatymų ir jų rengimo, taip pat atitinkamų politinių nuostatų ir sprendimų priėmimo bei administravimo procedūrų skaidrumą (atitinkamai 6.13 ir 7.1.9 punktai). Jame numatyti visų žuvininkystės išteklių išsaugojimo, valdymo ir plėtojimo principai bei standartai, apimantys, be kita ko, žuvų sužvejojimą ir perdirbimą, prekybą žuvimis ir jų produktais, žvejybos operacijas ir mokslinius žuvininkystės tyrimus. Preliminarias Komisijos išvadas, kad Tailandas neužtikrina aiškių, išsamių ir skaidrių taisyklių ir procedūrų (kaip paaiškinta (80) konstatuojamojoje dalyje), sustiprino tai, kad 2014 m. lapkričio mėn. susitikime Žuvininkystės departamentas pareiškė nepripažįstąs šių principų svarbos. Be to, šio sprendimo 3.1 skirsnyje aprašyti atsekamumo trūkumai neatitinka FAO kodekso 11.1.11 punkte nustatyto principo, pagal kurį valstybės turi užtikrinti, kad tarptautinė ir vidaus prekyba žuvimis ir žuvų produktais būtų vykdoma laikantis patikimų išteklių išsaugojimo ir valdymo principų, pagerinant galimybę nustatyti žuvų ir jų produktų kilmę. Atsižvelgiant į Tailando, kaip vienos didžiausių žuvies perdirbimo šalių, svarbą, tokių principų taikymas atrodytų itin svarbus siekiant užtikrinti tvarų gyvųjų išteklių išsaugojimą tiek pakrantės, tiek atviros jūros rajonuose, kaip nustatyta UNCLOS 61, 117 ir 119 straipsniuose.

(85)

Tarptautinių priemonių įgyvendinimas Tailande neatitinka IPOA IUU 10 punkte valstybėms pateiktų rekomendacijų pirmumo tvarka ratifikuoti JT susitarimą dėl žuvų išteklių (UNFSA), jį pripažinti arba prie jo prisijungti. Komisija mano, kad ši rekomendacija itin svarbi Tailandui, turinčiam nemažą žvejybos laivyną, kuris vykdo toli migruojančių žuvų rūšių (daugiausia tunų IOTC ir galbūt WCPFC rajonuose) žvejybos operacijas.

(86)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje paaiškintą padėtį ir remiantis visais faktiniais Komisijos surinktais duomenimis ir šalies pateiktais pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalis galima konstatuoti, kad Tailandas nevykdė pagal tarptautinę teisę jam skirtų įpareigojimų, susijusių su tarptautinėmis taisyklėmis, normomis ir išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėmis.

(87)

Primenama, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (UNHDI) Tailandas laikomas pažengusios žmogaus socialinės raidos šalimi (89-oji vieta iš 187 šalių). Be to, primenama, kad pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (16), Tailandas priskiriamas didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių ir teritorijų kategorijai (17).

(88)

Pažymėtina, kad Tailando kaip vėliavos valstybės pranešimą pagal NNN žvejybos reglamento 20 straipsnį Komisija gavo 2009 m. spalio 6 d. Tailandas patvirtino, kaip nurodyta NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 1 dalyje, kad taiko nacionalines priemones siekdamas užtikrinti įstatymų, normų ir išteklių išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jo žvejybos laivai, įgyvendinimą, kontrolę ir vykdymo užtikrinimą.

(89)

Taip pat derėtų paminėti, kad 2011 m. (18) Sąjunga jau finansavo konkrečius techninės pagalbos veiksmus Tailande, skirtus kovai su NNN žvejyba.

(90)

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą vietą pagal UNHDI ir į 2011–2014 m. apsilankymus, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Tailandas jam pagal tarptautinę teisę tenkančių pareigų nevykdė dėl nepakankamo išsivystymo lygio. Taip pat nėra jokių akivaizdžių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima žvejybos veiklos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros trūkumus sieti su nepakankamais gebėjimais ir nepakankama infrastruktūra. Tailandas nė karto nepateikė argumentų, kad išsivystymo lygio nulemti sunkumai turi įtakos jo gebėjimui užtikrinti stiprią stebėsenos, kontrolės ir priežiūros sistemą ir tik neseniai (2014 m. lapkričio mėn.) paprašė ES paramos atsekamumo ir sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistemoms gerinti. Komisija į šį bendrą prašymą atsakė teigiamai.

(91)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje paaiškintą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis, taip pat visais šalies pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 7 dalį galima teigti, kad Tailando išsivystymo būklei ir apskritai jo su žuvininkystės valdymu susijusiai veiklai šalies išsivystymo lygis nekenkia.

(92)

Atsižvelgiant į pirmiau padarytas išvadas, kad Tailandas nevykdo pagal tarptautinę teisę jam skirtų vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigų imtis priemonių siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, vadovaujantis NNN žvejybos reglamento 32 straipsniu, tai šaliai turėtų būti pranešta apie tai, kad Komisija ją gali pripažinti trečiąja šalimi, nebendradarbiaujančia kovojant su NNN žvejyba.

(93)

Pagal NNN žvejybos reglamento 32 straipsnio 1 dalį Komisija turėtų informuoti Tailandą apie tai, kad jis gali būti pripažintas nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi. Komisija Tailando atžvilgiu taip pat turėtų imtis visų NNN žvejybos reglamento 32 straipsnyje nustatytų veiksmų. Tinkamo administravimo tikslais turėtų būti nustatytas laikotarpis, per kurį minėtoji šalis galėtų raštu atsakyti į tokį pranešimą ir ištaisyti padėtį.

(94)

Be to, pranešimas Tailandui apie tai, kad jis gali būti pripažintas šalimi, kurią Komisija laiko nebendradarbiaujančia, pagal šį sprendimą nekliudo Komisijai ar Tarybai imtis bet kokių tolesnių veiksmų ir savaime nereiškia įpareigojimo imtis tokių veiksmų siekiant nustatyti ir sudaryti nebendradarbiaujančių šalių sąrašą,

29.4.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 142/18

1.

Patariamasis komitetas sutinka su Europos Komisija, kad šalių sudarytu bendro skatinimo susitarimu ir jo priedu (toliau – susitarimas) buvo siekiama riboti konkurenciją, kaip apibrėžta SESV 101 straipsnyje.

2.

Patariamasis komitetas sutinka su Europos Komisijos sprendimo projekto išvada, kad šalių sudarytas susitarimas galėjo turėti reikšmingą poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

3.

Patariamasis komitetas sutinka su Europos Komisija, kad SESV 101 straipsnio 3 dalies sąlygos yra netenkinamos.

4.

Patariamasis komitetas pritaria Europos Komisijos pateiktam sprendimo projektui dėl visų sprendimo projekto adresatų, ypač susijusių su patronuojančiosios bendrovės atsakomybe.

5.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisijos vertinimu dėl pažeidimo trukmės.

6.

Patariamasis komitetas rekomenduoja paskelbti jo nuomonę Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

29.4.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 142/19

1.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad šio sprendimo projekto adresatams turėtų būti skirta bauda.

2.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija dėl bazinės baudos sumos „Johnson & Johnson“ / „Janssen-Cilag B.V.“

3.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad bauda „Johnson & Johnson“ / „Janssen-Cilag B.V.“ būtų padidinta, siekiant užtikrinti pakankamą atgrasomąjį poveikį.

4.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija dėl galutinės baudos sumos „Johnson & Johnson“ / „Janssen-Cilag B.V.“

5.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisijos požiūriu, kad siekiant apskaičiuoti baudą „Novartis AG“ / „Sandoz B.V.“ būtų remiamasi perkelta verte.

6.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad bauda „Novartis AG“ / „Sandoz B.V.“ būtų padidinta, siekiant užtikrinti pakankamą atgrasomąjį poveikį.

7.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija dėl galutinės baudos sumos „Novartis AG“ / „Sandoz B.V.“

8.

Patariamasis komitetas rekomenduoja paskelbti jo nuomonę Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

29.4.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 142/20

(1)

Ši byla susijusi su vadinamuoju bendro populiarinimo susitarimu tarp Nyderlanduose registruotos farmacijos bendrovės „Janssen-Cilag B.V.“, „Johnson&Johnson“ patronuojamosios bendrovės (toliau – „J&J“) ir Nyderlandų generinės farmacijos bendrovių „Hexal B.V.“ ir „Sandoz B.V.“, kurios abi tariamo pažeidimo metu buvo „Novartis AG“ patronuojamosios bendrovės, (toliau – „Novartis/Sandoz“). Pagal susitarimą konkurentas, vykdantis veiklą generinės farmacijos srityje, susilaikys nuo nuskausminamojo preparato fentanilo pateikimo rinkai.

(2)

2013 m. sausio 30 d. Europos Komisija priėmė prieštaravimo pareiškimą. Šalys gavo galimybę susipažinti su byla 2013 m. vasario 15 d. ir pateikė atsakymą dėl prieštaravimo pareiškimo atitinkamai 2013 m. balandžio 22 d. ir 30 d. Po to, kai Konkurencijos generalinis direktoratas pratęsė pirminį terminą viena ir dviem savaitėmis, Šalys neprašė žodinio bylos nagrinėjimo.

(3)

Atsižvelgdama į naujus įrodymus ir faktus, kurie buvo gauti su šalių atsakymais į prieštaravimo pareiškimą, Komisija 2013 m. spalio 17 d. pateikė faktų pareiškimą, į kurį „J&J“ atsakė 2013 m. spalio 30 d., o „Novartis/Sandoz“ – po to, kai Konkurencijos generalinis direktoratas pratęsė terminą, – 2013 m. lapkričio 6 d.

(4)

Sprendimo projekte daroma išvada, kad „J&J“ ir „Novartis/Sandoz“ susitarimu yra pažeidžiamas SESV 101 straipsnis.

(5)

Remdamasi Sprendimo 2011/695/ES 16 straipsniu, išnagrinėjau, ar sprendimo projekte kalbama tik apie prieštaravimus, dėl kurių šalims buvo sudarytos galimybės pareikšti savo nuomonę, ir priėjau prie teigiamos išvados.

(6)

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į tai, kad šalys nesikreipė į mane su prašymais ar skundais, manau, kad visoms bylos šalims buvo suteikta galimybė veiksmingai naudotis procesinėmis teisėmis.

29.4.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 142/21

(1)

2013 m. gruodžio 10 d. Komisija priėmė sprendimą dėl procedūros pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnį. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 (1) 30 straipsnio nuostatas Komisija skelbia šalių pavadinimus ir pagrindinį sprendimo turinį, įskaitant visas skirtas baudas, atsižvelgdama į teisėtą įmonių interesą saugoti savo verslo paslaptis.

(2)

Sprendimas yra susijęs su vadinamuoju „bendro populiarinimo“ susitarimu (toliau – susitarimas), kurį sudarė farmacijos įmonių „Johnson & Johnson“ ir „Novartis AG“ Nyderlanduose įsisteigusios patronuojamosios bendrovės. Susitarime numatyta, kad „Johnson & Johnson’s“ įmonė bent jau iki tol, kol potencialus konkurentas „Novartis“ neteikia į Nyderlandų rinką „Johnson & Johnson’s“ produkto – stipraus vaisto nuo skausmo fentanilio – generinės versijos, mokės jai mėnesines išmokas.

(3)

Sprendimas skirtas „Johnson & Johnson“, Nyderlanduose įsisteigusiai jos patronuojamajai bendrovei „Janssen-Cilag B.V.“ (toliau – „Janssen-Cilag“), „Novartis AG“ (toliau – „Novartis“) ir Nyderlanduose įsisteigusiai jos patronuojamajai bendrovei „Sandoz B.V.“ (toliau – „Sandoz“).

(4)

Byla pradėta nagrinėti 2011 m. spalio 18 d.

(5)

2013 m. sausio 30 d. buvo priimtas prieštaravimo pareiškimas ir apie jį buvo pranešta šalims.

(6)

Šalys pateikė savo atsakymus į prieštaravimo pareiškimą 2013 m. balandžio mėn.; žodinio bylos nagrinėjimo nebuvo prašoma.

(7)

2013 m. gruodžio 2 d. ir gruodžio 6 d. Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominavimo patariamasis komitetas pateikė palankias nuomones.

(8)

2013 m. gruodžio 10 d. Komisija priėmė sprendimą.

(9)

„Johnson & Johnson“ sukūrė fentanilį ir jį ėmėsi tiekti į prekybą įvairiomis formomis nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio. 2005 m. „Johnson & Johnson’s“ produktas, fentanilio atsargas odos paviršiuje suformuojantis pleistras, Nyderlanduose nebebuvo saugomas, ir „Novartis“ bendrovės patronuojamoji įmonė „Sandoz“ buvo pasirengusi pateikti į rinką generinės versijos fentanilio atsargas odos paviršiuje suformuojantį pleistrą. Pavyzdžiui, ji jau buvo pagaminusi reikalingą pakavimo medžiagą.

(10)

Tačiau 2005 m. liepos mėn. vietoj to, kad faktiškai pradėtų parduoti generinės versijos pleistrą, „Sandoz“ įmonė sudarė vadinamąjį „bendro populiarinimo“ susitarimą su „Johnson & Johnson’s“ Nyderlanduose įsisteigusia patronuojamąja įmone „Janssen-Cilag“. Sutartos mėnesinės „Janssen-Cilag“ išmokos tol, kol Nyderlandų rinkai nebuvo pradėtas teikti generinės versijos produktas, viršijo pelną, kurį „Sandoz“ įmonė tikėjosi gauti parduodama savo generinį produktą. Remiantis vidaus dokumentais, mainais už gautą „pelno dalį“.„Sandoz“ savo produkto į rinką neteiks. „Johnson & Johnson“ ir „Novartis“ susitarė ne konkuruoti, bet bendradarbiauti, kad „rinkoje nebūtų generinių vaistų atsargas odos paviršiuje suformuojančių produktų ir tokiu būdu išlaikyti dabartinę aukštą kainą“.

(11)

Todėl „Sandoz“ Nyderlandų rinkai savo produkto neteikė tol, kol galiojo susitarimas. Susitarimas buvo nutrauktas 2006 m. gruodžio mėn., kai trečioji šalis nusprendė pradėti teikti į rinką generinį fentanilio pleistrą.

(12)

Komisija padarė toliau nurodytas išvadas. Remiantis ekonominių ir teisinių aplinkybių analize, „Sandoz“ bendrovė susitarimo su „Janssen-Cilag“ sudarymo metu buvo didelė ir (bent jau) potenciali „Janssen-Cilag“ konkurentė. Susitarimas apėmė neėjimo į rinką mechanizmą, tuo tarpu „Janssen-Cilag“ mėnesio išmokos būtų buvusios nutrauktos, jei „Sandoz“ ar kokia kita bendrovė būtų įėjusi į rinką. Atitinkamai „Sandoz“ į rinką nėjo visu susitarimo laikotarpiu (nuo 2005 m. liepos 11 d. iki 2006 m. gruodžio 15 d.). To susitarimo pasekmė – „Janssen-Cilag“ dideliai (bent jau) potencialiai generinio produkto konkurentei buvo apribotos įėjimo į rinką galimybės tuo metu, kai buvo iškilusi didžiausia jos įėjimo į rinką rizika.

(13)

Be to, susijusiu laikotarpiu „Janssen-Cilag“ sumokėjo „Sandoz“ įmonei mėnesinių įmokų forma iš viso apytiksliai 5 mln. EUR. Suma, kuri buvo sumokėta „Sandoz“ bendrovei, buvo gerokai didesnė, nei „Sandoz“ bendrovė sudarydama susitarimą tikėjosi uždirbti iš pačios pateikiamo Nyderlandų rinkai fentanilio atsargas odos paviršiuje suformuojančio pleistro. Šios mėnesinės išmokos buvo mokamos už nenustatytas bendro populiarinimo paslaugas. Pradiniu bendro populiarinimo susitarimo laikotarpiu (nuo 2005 m. liepos 11 d. iki 2006 m. liepos 11 d.„Sandoz“ vykdė mažai populiarinimo veiksmų, o papildyme nurodytu laikotarpiu (nuo 2006 m. liepos 11 d. iki 2006 m. gruodžio 15 d.) nėra jokių įrodymų, kad „Sandoz“ būtų vykdžiusi kokią nors populiarinimo veiklą.

(14)

Šalių ketinimai patvirtina pirmiau nurodytus objektyvius analizės elementus. Abi šalys parengė bendro populiarinimo susitarimą tokiu būdu, kad būtų užtikrinta, jog „Sandoz“ generinis produktas nebus teikiamas į rinką, ir kad „Janssen-Cilag“ susitarimo galiojimo laikotarpiu galės kuo labiau padidinti iš patentinio vaisto gaunamą pelną. „Janssen-Cilag“ dalijosi šiuo didesniu nei konkurenciniu pelnu su „Sandoz“ bendrove.

(15)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad susitarimo tikslas buvo riboti SESV 1 straipsnio taikymą.

(16)

Pažeidimas tęsėsi bent jau nuo pradinės bendro susitarimo sudarymo datos – 2005 m. liepos 11 d. – iki bendro populiarinimo susitarimo (įskaitant papildymą) galiojimo pabaigos 2006 m. gruodžio 15 d.

(17)

Šiuo atveju už pažeidimą buvo skirtos toliau nurodytos baudos:

29.4.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 142/23

European Court of Auditors

Publications (PUB)

12, rue Alcide De Gasperi

1615 Luxembourg

LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1

E. paštas eca-info@eca.europa.eu

29.4.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 142/23

Cour des comptes européenne

Publications (PUB)

12, rue Alcide De Gasperi

1615 Luxembourg

LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1

e. paštas: eca-info@eca.europa.eu

29.4.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 142/24

1.

2015 m. balandžio 22 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės KKR & Co. L. P. (toliau – KKR, Jungtinės Amerikos Valstijos), „Comcast group“ (toliau – „Comcast“, Jungtinės Amerikos Valstijos) priklausančios įmonės „Comcast Ventures LP“ ir „NBC Sports Venture, LLC“, „Pentech Fund II L. P.“ (toliau – „Pentech“, Jungtinė Karalystė), „Piton Capital Venture Fund L. P.“ (toliau – „Piton“, Jungtinė Karalystė), „Scottish Enterprise“ (Jungtinė Karalystė) ir „Shamrock Capital Growth Fund III, L. P.“ (toliau –„Shamrock“, Jungtinės Amerikos Valstijos) pirkdamos akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „FanDuel Limited“ (toliau – „FanDuel“, Jungtinė Karalystė) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

—    KKR : alternatyvus turto valdymas pasauliniu mastu ir kapitalo rinkos sprendimų paslaugos,

—   „Comcast“: pasaulinės žiniasklaidos ir technologijų paslaugos,

—   „Pentech“: rizikos kapitalo įmonė,

—   „Piton“: rizikos kapitalą ir augimo kapitalą teikianti įmonė,

—   „Scottish Enterprise“: Škotijos ekonominės plėtros agentūra,

—   „Shamrock“: investicinė įmonė,

—   „FanDuel“: Šiaurės Amerikai skirtos virtualiųjų sporto vadybos žaidimų paslaugos.

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą. Pagal Komisijos pranešimą dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2) procedūros reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti šiame pranešime nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda „M.7624 – KKR / Comcast / Pentech / Piton / Scottish Enterprise / Shamrock / FanDuel / JV“ adresu:

29.4.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 142/25

—

perlenkta dešrelė – U formos, 200–500 g svorio,

—

tiesi ir neišlinkusi, 200–500 g svorio,

—

dešrelė, vytinama apvyniota aplink kartį, todėl galutinis produktas – dešrelė su sulenkimais, kurių skaičius, kaip ir dešrelės svoris, gali būti skirtingas.

—

nesupjaustytos ir su užklijuota etikete, nesupakuotos arba supakuotos į maišelius su ventiliacinėmis skylutėmis, supakuotos apsauginės atmosferos arba vakuuminėje pakuotėje;

—

supjaustytos griežinėliais ir supakuotos į vakuuminę arba apsauginės atmosferos pakuotę, išskyrus tuos atvejus, kai produktas pjaustomas jį parduodant.

—

SGN „Saucisson de Lacaune“ arba „Saucisse de Lacaune“ pavadinimą,

—

„Lacaune“ logotipą, kuris atpažįstamas iš rašytinės didžiosios ir pabrauktos „M“ raidės, vaizduojančios kalnus, po kuria didžiosiomis raidėmis užrašytas „LACAUNE“ pavadinimas.

—

gausūs krituliai, tolygiai pasiskirstę visais metų mėnesiais,

—

vidutinė temperatūra gana žema, nedideli temperatūros svyravimai,

—

nuolat kintantys vėjai (kryptis, drėgmė), dėl kurių temperatūra ir drėgmė tą pačią dieną gali labai svyruoti.

29.4.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 142/29