ISSN 1977-0960

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 18

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir pranešimai

58 tomas
2015m. sausio 21d.


Pranešimo Nr.

Turinys

Puslapis

 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

 

Taryba

2015/C 018/01

Tarybos išvados dėl jaunimo galimybių naudotis savo teisėmis skatinimo siekiant didinti jų savarankiškumą ir dalyvavimą pilietinės visuomenės veikloje

1

 

Europos Komisija

2015/C 018/02

Euro kursas

5


 

V   Nuomonės

 

KITI AKTAI

 

Europos Komisija

2015/C 018/03

Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

6

2015/C 018/04

Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

12


LT

 


IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

Taryba

21.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 18/1


Tarybos išvados dėl jaunimo galimybių naudotis savo teisėmis skatinimo siekiant didinti jų savarankiškumą ir dalyvavimą pilietinės visuomenės veikloje

(2015/C 18/01)

TARYBA,

PRIPAŽINDAMA, KAD:

1.

Taryba, įgyvendindama 2014–2015 m. Europos Sąjungos darbo planą jaunimo srityje (1), nustatė, kad jaunimo įgalėjimo tema yra trijų (pirmininkavusios, pirmininkaujančios ir pirmininkausiančios (IT, LV, LU)) valstybių narių grupės bendras prioritetas, kurį įgyvendinant daugiausia dėmesio skiriama galimybėms naudotis teisėmis, savarankiškumui, dalyvavimui politiniame gyvenime ir aktyviam pilietiškumui;

2.

jaunuoliams toliau neigiamą poveikį daro pastarųjų kelerių metų ekonomikos ir socialinė krizė. Dėl demografinių pokyčių, jaunimo nedarbo ir darbo mažų garantijų sąlygomis jiems tapo sudėtingiau tapti savarankiškiems ir veiksmingai naudotis savo teisėmis;

3.

didelis jaunimo nedarbo lygis prisidėjo prie skurdo, marginalizacijos ir socialinės atskirties, sveikatos problemų plitimo, taip pat prie to, kad sumažėjo tikėjimas ateitimi. Be to, mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad kai kuriose valstybėse narėse daugėja nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEET jaunimo) (2) ir kad socialinis bei ekonominis statusas ir dalyvavimas politiniame gyvenime yra glaudžiai susiję: NEET jaunimas rečiau balsuoja rinkimuose (3), mažiau pasitiki politinėmis organizacijomis ir ne taip aktyviai, palyginti su likusia jaunąja visuomenės dalimi, dalyvauja visuomeniniame gyvenime;

4.

vis dėlto jaunuoliai yra vertingas visuomenės turtas. Įgyvendinant jaunimo politikos strategijas Europos, nacionaliniu regioniniu ir vietos lygmenimis turėtų būti nuolat atsižvelgiama į jų gebėjimus, kompetencijas ir kūrybinį bei novatorišką pajėgumą.

ŽINODAMA:

5.

kad esama duomenų, kurie rodo, kad jaunuoliai tampa savarankiški (4) būdami vyresnio amžiaus nei anksčiau;

6.

kad dėl ekonomikos nuosmukio padidėjo kartų nelygybė ir šis nuosmukis gali turėti ilgalaikį poveikį mūsų visuomenių socialinei sanglaudai ir solidarumui;

7.

kad reikia skirti deramą dėmesį didėjančiam jaunimo judumui Europoje, kuris vyksta ir dėl darbo paieškos kitose šalyse, kad tai taptų realia jaunuolių asmeninio ir profesinio tobulėjimo galimybe. Šiuo atžvilgiu programa „Erasmus+“ gali atlikti svarbų vaidmenį skatinant didesnį jaunuolių savarankiškumą ir dalyvavimą socialiniame gyvenime pasitelkiant judumą, taip pat ugdant gebėjimus ir kompetencijas, kurie svarbūs įsidarbinimo ir pilietiškumo srityje;

8.

atsižvelgdama į 2014 m. spalio 13–15 d. Romoje įvykusios ES jaunimo konferencijos bendras išvadas (5)  (6).

PRIPAŽINDAMA ŠIUOS SVARBIAUSIUS UŽDAVINIUS:

9.

dėl ekonomikos ir socialinės krizės bendrai nulemtų veiksnių, pavyzdžiui, pajamų sumažėjimo, darbo vietų trūkumo bei išaugusio darbo nestabilumo, sumažėjo jaunimo galimybės tapti savarankiškiems (7);

10.

todėl dabar būtina parengti tinkamas priemones ir politiką, kad būtų remiamas jaunimo savarankiškumas ir jų tapimas suaugusiais. Tai reiškia, kad siekiant jaunimui suteikti būtinų priemonių, kurios padėtų jiems tapti savarankiškiems ir dalyvauti socialiniame gyvenime, reikia imtis veiksmų ne tik politikos, kuria sudaromos palankesnės sąlygos jaunimo perėjimui iš švietimo sistemos į darbo rinką, srityje, bet ir susijusiose srityse, pavyzdžiui, galimybių gauti finansavimą, sveikatos ir gerovės bei dalyvavimo politiniame ir visuomeniniame gyvenime srityse;

11.

siekiant užtikrinti jaunimo galimybes naudotis savo teisėmis, ES reikia, be kita ko, sutelkti dėmesį į tai, kaip kovoti su jaunimo nedarbu, skatinti aktyvų pilietiškumą ir mažinti jaunimo įgytų ir darbo rinkoje reikalaujamų gebėjimų bei kompetencijų neatitiktį kartu įgalinant jaunimą prisidėti prie tvaraus naujų darbo vietų kūrimo skatinant aukštos kokybės švietimą ir geriau informuojant darbdavius apie absolventų gebėjimus bei kompetencijas.

ŠIUO ATŽVILGIU MANO, KAD:

12.

atsižvelgdamos į tarpsektorinį bendradarbiavimą jaunimo politikos srityje, ES ir valstybės narės savo atitinkamos kompetencijos srityse ir deramai atsižvelgdamos į subsidiarumo principą galėtų atitinkamais atvejais skatinti priemones, skirtas šiems klausimams spręsti:

remti jaunimo savarankiškumą bei gerovę ir užkirsti kelią bei kovoti su visų formų diskriminacija, kurią patiria daug jaunuolių,

investuoti į jaunimo informuotumo apie savo teises ir apie tai, kaip jas įtvirtinti, didinimą,

remti jaunimo dalyvavimą sprendimų priėmimo procese visais lygmenimis ir pripažįstant, kad jaunimo organizacijos yra svarbus dalyvavimo ir aktyvaus pilietiškumo ugdymo būdas,

tęsti pradėtą veiklą, siekiant pripažinti, jog darbas su jaunimu yra viena iš priemonių skatinanti dalyvavimą ir gebėjimų bei kompetencijų, svarbių siekiant tapti savarankiškam, įgijimą,

didinti galimybes dalyvauti bendruomenės gyvenime ir prie jo prisidėti, be kita ko, pasitelkiant medijas ir informacines technologijas, ypač kai tai susiję su tiesioginį poveikį jaunimui turinčiais sprendimais,

remti medijų ir skaitmeninio raštingumo ugdymą, kad būtų skatinamas jaunuolių kritiškas mąstymas ir aktyvus pilietiškumas,

remti gebėjimų ir kompetencijų, įgytų savišvietos bei neformaliojo mokymosi būdu, pavyzdžiui, vykdant savanorišką veiklą, pripažinimą bei patvirtinimą ir skatinti jaunimą dalyvauti visuomeniniame, socialiniame ir politiniame gyvenime.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ DERAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ:

13.

siekti pažangos nustatant kliūtis, trukdančias jaunimui dalyvauti socialiniame ir politiniame gyvenime, svarstant, kokias priemones galima taikyti siekiant šias kliūtis pašalinti;

14.

siekti skatinti, kad jaunimas turėtų galimybių gauti kokybišką darbą, už kurį būtų mokamas sąžiningas užmokestis ir suteikiama socialinė apsauga; tokiu būdu jaunuoliai galėtų tapti savarankiški ir gyventi saugiai bei oriai;

15.

skatinti jaunimo lygias galimybes ir lyčių lygybę, įskaitant socialinio, ekonominio ir politinio gyvenimo srityse. Apsvarstyti, kokių priemonių imtis siekiant užtikrinti, kad jaunimas galėtų suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą;

16.

investuoti į prevencijos ir intervencijos priemones, skirtas mokyklos nebaigusių asmenų skaičiui mažinti, visų pirma formuojant politiką, kuria siekiama sudaryti vienodas galimybes naudotis kokybiškomis švietimo paslaugomis ir teikti tikslinę paramą mokyklos aplinkai gerinti. Be to, turėtų būti skiriama dėmesio kliūčių, dėl kurių jaunuoliai negali išnaudoti viso savo potencialo švietimo srityje, pašalinimui;

17.

atsižvelgiant į tyrimo dėl darbo su jaunimu vertingumo (8) rezultatus skatinti darbą su jaunimu, kaip vieną iš pagrindinių priemonių, kuria jaunuoliams sudaromos sąlygos vystyti savo pačių iniciatyvas ir remiamas jaunuolių perėjimas į pilnametystę;

18.

svarstyti galimybę skatinti rengti aprūpinimo socialiniu būstu programas (9), kuriomis ypač daug dėmesio būtų skiriama mažas pajamas gaunantiems jaunuoliams, pavyzdžiui, studentams, stažuotojams ir nedirbantiems jaunuoliams;

19.

svarstyti būdus, kaip skatinti sudaryti jaunimui skirtas programas, kurių tikslas – remti jų verslumo projektus;

20.

remti jaunimui patogių informacijos tarnybų, galinčių padėti informuoti jaunuolius apie jų galimybes naudotis savo teisėmis, kūrimą;

21.

remti jaunimo galimybes dalyvauti kultūriniame gyvenime siekiant padėti jiems prisidėti prie darnesnės visuomenės kūrimo.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS ATITINKAMOSE SAVO KOMPETENCIJOS SRITYSE IR DERAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ, KARTU PRIPAŽĮSTANT VALSTYBIŲ NARIŲ ATSAKOMYBĘ UŽ JAUNIMO POLITIKĄ:

22.

toliau investuoti į jaunimo savarankiškumo skatinimą, parengiant ir remiant jaunimo politiką bei darbą su jaunimu ir atitinkamais atvejais tinkamai remiant ir finansuojant nepriklausomas ir jaunimo / jaunimo vadovaujamas organizacijas;

23.

skatinti principą, kad jaunimo savarankiškumas ir dalyvavimas būtų laikomas svarbiu aspektu, į kurį turi būti atsižvelgiama rengiant socialines ir ekonomines strategijas Europos Sąjungoje;

24.

remti kampanijas ir švietimo programas, kurių tikslas – didinti informuotumą apie žmogaus teises (įskaitant pilietines ir politines, ekonomines, socialines bei kultūrines teises) ir apie tai, kaip jaunimas gali visapusiškai naudotis tomis teisėmis, taip pat pasitelkiant esamus tinklus. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti mažiau galimybių turinčiam jaunimui;

25.

skatinti naudojimąsi esamomis programos „Erasmus+“ galimybėmis, įskaitant galimybes, susijusias su mokytojų ir jaunimo darbuotojų mokymu apie žmogaus teises (įskaitant pilietines ir politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises), kad jie galėtų skleisti informaciją savo švietimo ir mokymo įstaigose;

26.

užtikrinti, kad ES darbo planas jaunimo srityje būtų nedelsiant įgyvendintas vykdant realų tarpsektorinį bendradarbiavimą;

27.

naudotis Jaunimo garantijų iniciatyva kaip priemone, skirta skatinti struktūrines reformas valstybėse narėse ir jų keitimąsi gerosios praktikos pavyzdžiais, ypač jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką įgyvendinimo stebėsenos srityje;

28.

keistis geriausios praktikos pavyzdžiais naudojantis esamomis struktūromis, siekiant išanalizuoti ir aptarti jaunimo padėtį, susijusią su jų savarankiškumu, dalyvavimu pilietinės visuomenės veikloje bei jų gerove, ir parengti reikiamus patobulinimus visais lygmenimis.

RAGINA JAUNIMO ORGANIZACIJAS IR SUINTERESUOTUOSIUS SUBJEKTUS:

29.

pasinaudoti visomis programos „Erasmus+“ teikiamomis galimybėmis ir skatinti naudotis šia programa, kad jaunuoliai įgytų atitinkamų gebėjimų ir kompetencijų, taip remiant jų savarankiškumą ir skatinant juos aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime;

30.

informuoti jaunuolius apie jų galimybes naudotis savo teisėmis bendrai bei konkrečiau jų veikloje ir įdiegti konkrečias iniciatyvas, pavyzdžiui, informacijos tarnybų iniciatyvą, siekiant didinti informuotumą klausimais, susijusiais su jų savarankiškumu ir galimybėmis naudotis savo teisėmis.

PRAŠO KOMISIJOS:

31.

pasitelkus atnaujintos sistemos priemones ištirti padėtį ir kliūtis, su kuriomis susiduria jaunimas, siekdamas naudotis savo teisėmis, tyrime remiantis savanorišku valstybių narių indėliu ir taip pat į jį įtraukiant specialistus, politikos formuotojus, jaunimo atstovus ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas. Be to, ši analizė turėtų būti reguliariai peržiūrima, kad ji taip pat padėtų valstybėms narėms keistis patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais;

32.

stiprinti tarpsektorinį požiūrį į jaunimo politiką ir užtikrinti, kad formuodama politiką ir rengdama programas Komisija prireikus atsižvelgtų į jaunimo galimybes naudotis savo teisėmis;

33.

pasitelkiant Europos jaunimo portalą didinti informuotumą klausimais, susijusiais su jaunimo dalyvavimu, įskaitant savarankiškumą ir galimybes naudotis savo teisėmis;

34.

pasiūlyti galimas priemones, kurių tikslas – skatinti jaunimą dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime. Šiuo atžvilgiu turėtų būti atkreiptas dėmesys į Europos Tarybos atliktą darbą ir Europos Komisijos bei Europos Tarybos partnerystę jaunimo reikalų srityje;

35.

atsižvelgti į darbą socialinės įtraukties srityje, vykdomą pagal susitartą Europos Komisijos bei Europos Tarybos partnerystę jaunimo reikalų srityje, ypatingą dėmesį skiriant informavimo veiklai, galimybei naudotis socialinėmis teisėmis ir kovai su naujų formų ksenofobija ir diskriminacija.


(1)  Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos Sąjungos darbo plano jaunimo srityje (2014/C 183/02).

(2)  Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) tyrimas „Nedirbantis, nesimokantis ir nedalyvaujantis mokymuose jaunimas (NEET) Europoje. Charakteristikos, sąnaudos ir jiems skirtos politikos priemonės“: http://www.eurofound.europa.eu/publications/htmlfiles/ef1254.htm

(3)  „Aprašomosios statistikos duomenys apie 15–29 metų amžiaus žmones rodo, kad NEET jaunimas žymiai rečiau dalyvauja politiniame gyvenime nei likusi jaunoji visuomenės dalis“ (Eurofound tyrimas „Nedirbantis, nesimokantis ir nedalyvaujantis mokymuose jaunimas (NEET) Europoje. Charakteristikos, sąnaudos ir jiems skirtos politikos priemonės“, p. 95), http://www.eurofound.europa.eu/publications/htmlfiles/ef1254.htm

(4)  Išankstinė jaunuolių savarankiškumo sąlyga yra ta, kad jaunuoliai turi turėti reikiamos paramos, išteklių ir galimybių nuspręsti gyventi atskirai, būti atsakingi už savo gyvenimą, galėti visapusiškai socialiniu ir politiniu atžvilgiu dalyvauti visose kasdienio gyvenimo srityse ir savarankiškai priimti sprendimus. Jaunuolių gebėjimas tapti savarankiškiems apima ne tik darbo sritį, jis taip pat apima jaunuolių gebėjimą plėtoti savo potencialą, patiems priimti sprendimus ir gyventi savarankiškai, turint galimybių konstruktyviai ir aktyviai dalyvauti socialiniame, politiniame ir ekonominiame savo bendruomenių gyvenime.

(5)  Dok. 14429/14.

(6)  Šios bendros išvados buvo priimtos Romoje įvykusioje ES jaunimo konferencijoje, kuri yra neformalus pirmininkaujančių šalių grupės reguliariai rengiamas renginys, remiamas Europos Komisijos; ši konferencija yra sudedamoji struktūrinio dialogo dalis, kaip numatyta Tarybos priimtoje Rezoliucijoje dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2009/C 311/01) ir Rezoliucijoje dėl struktūrinio dialogo proceso, apimančio jaunimo socialinę įtrauktį, apžvalgos (2014/C 183/01).

(7)  http://www.eurofound.europa.eu/publications/htmlfiles/ef1404.htm

(8)  „Darbas su jaunimu: jaunimo darbo vertingumas ES“ (Europos Komisija, 2014 m. http://ec.europa.eu/youth/library/study/youth-work-report_en.pdf).

(9)  Būsto sprendimai, kuriuos teikia vietos valdžios institucijos: būstai, kuriuos galima išsinuomoti už nedidelę sumą.


Europos Komisija

21.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 18/5


Euro kursas (1)

2015 m. sausio 20 d.

(2015/C 18/02)

1 euro =


 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,1579

JPY

Japonijos jena

137,37

DKK

Danijos krona

7,4351

GBP

Svaras sterlingas

0,76370

SEK

Švedijos krona

9,4297

CHF

Šveicarijos frankas

1,0087

ISK

Islandijos krona

 

NOK

Norvegijos krona

8,8015

BGN

Bulgarijos levas

1,9558

CZK

Čekijos krona

27,849

HUF

Vengrijos forintas

317,53

PLN

Lenkijos zlotas

4,3275

RON

Rumunijos lėja

4,5093

TRY

Turkijos lira

2,7010

AUD

Australijos doleris

1,4123

CAD

Kanados doleris

1,3910

HKD

Honkongo doleris

8,9772

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,5014

SGD

Singapūro doleris

1,5502

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 259,61

ZAR

Pietų Afrikos randas

13,4621

CNY

Kinijos ženminbi juanis

7,1948

HRK

Kroatijos kuna

7,7015

IDR

Indonezijos rupija

14 535,84

MYR

Malaizijos ringitas

4,1771

PHP

Filipinų pesas

51,632

RUB

Rusijos rublis

75,3825

THB

Tailando batas

37,845

BRL

Brazilijos realas

3,0378

MXN

Meksikos pesas

16,9308

INR

Indijos rupija

71,4500


(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.


V Nuomonės

KITI AKTAI

Europos Komisija

21.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 18/6


Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2015/C 18/03)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

PAKEITIMO PARAIŠKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (2)

PAKEITIMŲ PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ

„UVA DE MESA EMBOLSADA DEL VINALOPÓ“

EB Nr.: ES-PDO-0117-01032-22.8.2012

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Keičiamos produkto specifikacijos dalys

    Produkto pavadinimas

    Aprašymas

    Geografinė vietovė

    Kilmės įrodymas

    Gamybos būdas

    Ryšys su geografine vietove

    Ženklinimas etiketėmis

    Nacionaliniai reikalavimai

    Kita (nurodyti)

2.   Pakeitimo (-ų) pobūdis

    Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas.

    Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka nepaskelbti, pakeitimai.

    Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio nereikia keisti paskelbto bendrojo dokumento (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis).

    Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis).

3.   Pakeitimas (-ai)

1)

Pirmasis pakeitimas – įtrauktos naujos vynuogių veislės: „Doña María“, „Dominga“ ir „Victoria“ (baltosios vynuogės) ir „Red Globe“ (raudonosios vynuogės).

Priežastis: nuo kilmės nuorodos „Uva Embolsada del Vinalopó“ įregistravimo 1989 m. geografinėje vietovėje įvyko daug pokyčių – vystėsi auginimo technologijos ir kito vartotojų įpročiai bei vartotojų prisitaikymas prie rinkų.

Iš pradžių buvo auginamos „Aledo“, „Italia“ arba „Ideal“ ir „Rossetti“ veislių vynuogės. Jų neatsisakyta, tačiau papildomuose hektaruose prisodinta naujų veislių vynuogių.

Naujoms veislėms taikyti tie patys auginimo ir apsaugojimo maišeliais metodai. Šių naujų veislių vynuogės buvo pasodintos gana dideliame plote, todėl galima teigti, jog jos gana gerai prisitaikė.

Iš tiesų – vaisiai išsaugo beveik visą savo vaškinę apnašą, jiems būdinga ryškesnė spalva ir odelė be defektų.

Kalbant apie juslines savybes, „Victoria“, „Red Globe“, „Doña María“ ir „Dominga“ veislių vynuogės derliaus nuėmimo metu būna gana saldžios, kaip ir saugoma nuoroda jau žymimų veislių vynuogės („Aledo“, „Italia/Ideal“ ir „Rosetti“). Todėl nuimant derlių visos jos būna pasiekusios 12,5 Brikso laipsnių vertę.

Prašymas įtraukti naujas veisles į SKVN „Uva de mesa embolsada del Vinalopó“ grindžiamas visais šiais faktais (saldumas, vaškinė apnaša, ryški spalva, odelė be defektų, prisitaikymas prie aplinkos ir apsaugojimo maišeliais technologija).

Vynuogių veislių aprašymas:

„Victoria“. Kekės didelės, piramidės formos, žemyn siaurėja. Uoga yra vaško geltonumo, didelė ir elipsės formos. Minkštimas traškus, skonis saldus ir nestiprus. Pervežamos vynuogės labai gerai išsilaiko. Auginamos leidžiant kerotis ir ant aukštų špalerių. Derlių galima imti liepos pabaigoje, o auginant dirbtiniu būdu – ir birželio mėn. Veislė labai palanki auginti, nes apsaugotos maišeliais uogos nenukenčia nuo paukščių ir vabzdžių, todėl gaunamas geros kokybės produktas. Šios veislės vynuoges apsaugant maišeliais pasiekiama gerų rezultatų.

„Dominga“. Derlių galima nuimti nuo spalio mėn. iki lapkričio mėn. pabaigos. Visuomet apsaugoma maišeliais, todėl uogos įgauna vientisą cukranendrių geltonumo spalvą; puikios kokybės ir vartotojų labai mėgstama.

„Doña María“. Kekės didelės, kūgio formos, prisitvirtinusios nestipriai. Uogos labai didelės, šviesiai geltonos spalvos, ovalo formos, labai saldžios. Sunoksta nuo rugsėjo pradžios iki spalio pabaigos. Auginamos leidžiant aukštai kerotis ir ant aukštų špalerių su dvigubomis virvėmis. Šios veislės vynuogės labai gerai auga apsaugotos maišeliais.

„Red Globe“. Kekės labai didelės, kūginio cilindro formos, su sparneliais (nuo vidutinio ilgumo iki ilgų) ir prisitvirtinusios vidutiniškai stipriai. Uogos gali būti raudonos, vyno spalvos, rožinės arba rausvai violetinės, rutulio formos, labai didelės, nestipraus skonio, traškiu minkštimu, stora, atsparia ir lengvai nulupama odele. Auginamos leidžiant aukštai kerotis ir ant aukštų špalerių su dvigubomis virvėmis. Ši veislė puikiai prisitaikė prie geografinės vietovės sąlygų ir apsauginių maišelių naudojimo.

2)

Antras pakeitimas – išbraukti su genėjimu susijusių auginimo įpročių aprašą.

Išbraukiama ši informacija:

„Ant špalerių auginamos vynuogės genimos „asta“ (Guyot) būdu, t. y. paliekant dvi šakas, o ant kiekvieno vynuogienojo – po 12–14 pumpurų. Ant vynuogių, kurios auga kerodamosi, paliekama po 4 šakas, ant jų – po 4–6 ūglius, o ant ūglių – po 2–4 pumpurus.“

Priežastis. Ši informacija, susijusi su genėjimu, ūglių skaičiumi ant šakų ir pumpurų skaičiumi ant ūglių, nėra svarbi auginant „Uva de mesa embolsada del Vinalopó“ ir šioms vynuogėms įgaunant joms būdingas savybes. Be to, nuo prašymo įregistruoti produktą, pateikto 1996 m., iki mūsų dienų sukaupta auginimo patirtis parodė, kad nebūtina apsiriboti vieninteliu genėjimo būdu, aprašytu pirminėje produkto specifikacijoje. Kadangi kalbama apie konkrečią auginimo praktiką, kuri, kaip minėta, nėra svarbi auginant skirtingomis savybėmis pasižyminčias vynuoges, prašoma šios informacijos netraukti į naują specifikacijos aprašą.

3)

Trečias pakeitimas – iš vynuogių klasių aprašo išbraukti „Extra“ ir „Primera“ klases.

Išbraukiama ši informacija:

„„Extra“ ir „Primera“ klasės, nustatytos Reglamente (EEB) Nr. 1730/87 ir 1982 m. lapkričio 24 d. Ministro įsakymu (1982 m. lapkričio 27 d. Ispanijos oficialusis leidinys)

„Ekstra“ klasė –

aukščiausios kokybės vynuogės. Kekių forma ir išsivystymas atitinka nustatytas veislės savybes ir nepasižymi jokiais defektais.

Spalva vientisa, visa uoga būna šviesiai gelsvos vaško spalvos.

Uogos kietos, tvirtai prisitvirtinusios prie šakelės ir vienodai ant jos pasiskirsčiusios, beveik visiškai padengtos vaškine apnaša. Minimalus kekės svoris – 200 g. ± 5 % leistinas nuokrypis, dėl kurio vynuogės nebepriklauso šiai klasei, bet atitinka „Primera“ klasės reikalavimus.

Supakuotoms „Ekstra“ klasės vynuogėms leidžiama taikyti 10 % kekių svorio nuokrypį, tuomet jos bet kuriuo atveju turi atitikti „Primera“ klasės reikalavimus.

„Primera“ klasė –

geros kokybės vynuogės. Kekių forma ir išsivystymas atitinka nustatytas veislės savybes. Spalva vientisa, visa uoga būna gelsvos vaško spalvos.

Uogos standžios, tvirtai prisitvirtinusios prie šakelės ir kiek įmanoma labiau pasidengusios vaškine apnaša. Vynuogės ant šakelės gali būti pasiskirsčiusios ne taip vienodai kaip „Extra“ klasės vynuogės, leidžiamos nedidelės deformacijos ir spalvos defektai.

Minimalus kekės svoris – 150g.“

Priežastis: „Extra“ ir „Primera“ klasių apibrėžtis ir nuokrypiai, kaip nurodyta prašyme įregistruoti SKVN „Uva de mesa embolsada del Vinalopó“, buvo nustatyti 1987 m. birželio 22 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 1730/87 (3), kuris jau panaikintas. Be to, šio tipo reikalavimai yra bendro pobūdžio, jie taikomi visoms vynuogėms ir nėra konkrečiai skirti SKVN „Uva de mesa embolsada del Vinalopó“. Galiausiai reikia atsižvelgti į tai, kad tokio tipo reikalavimai laikui bėgant gali kisti, todėl nėra prasmės išsamiai aprašinėti vynuogių klases.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (4)

„UVA DE MESA EMBOLSADA DEL VINALOPÓ“

EB Nr.: ES-PDO-0117-01032-22.8.2012

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Pavadinimas

„Uva de mesa embolsada del Vinalopó“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Ispanija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto tipas

1.6 klasė. Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai.

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

Saugomos kilmės vietos nuoroda gali būti žymimos tik šios vynuogių veislės:

Baltųjų vynuogių veislės:

„Aledo“. Kekės didelės ir nestipriai prisitvirtinusios. Uogos elipsės formos, vaško geltonumo. Odelė stora ir traški. Sunoksta vėlai, lapkričio–gruodžio mėn.

„Italia arba Ideal“. Kekės vidutinio dydžio, su didelėmis aukso spalvos ir elipsės formos uogomis, traškiu minkštimu ir švelnaus muskato skonio. Derlius imamas rugsėjo–spalio mėn.

„Rosetti“. Kekės didelės, kūginio cilindro arba piramidės formos. Uogų spalva – nuo vaško geltonumo iki aukso geltonumo. Uogos didelės, nestipraus, tačiau saldaus skonio ir traškiu minkštimu. Odelė plona, pasidengusi vaškine apnaša. Derlius imamas nuo pirmųjų rugsėjo iki paskutinių spalio mėn. dienų.

„Victoria“. Kekės didelės, piramidės formos, einant žemyn siaurėja. Uoga vaško geltonumo spalvos, didelė ir elipsės formos. Minkštimas traškus, skonis saldus ir nestiprus. Atspari veislė, kurią galima auginti leidžiant kerotis ir ant aukštų špalerių. Derlių galima imti liepos pabaigoje, o auginant dirbtiniu būdu – ir birželio mėn.

„Dominga“. Derlių galima imti nuo spalio mėn. iki lapkričio mėn. pabaigos. Uogos vientisos cukranendrių geltonumo spalvos, puikios kokybės ir vartotojų labai mėgstamos.

„Doña María“. Kekės didelės, kūgio formos, prisitvirtinusios nestipriai. Uogos labai didelės, šviesiai geltonos spalvos, ovalo formos, labai saldaus skonio. Sunoksta nuo rugsėjo pradžios iki spalio pabaigos. Auginamos leidžiant aukštai kerotis ir ant aukštų špalerių su dvigubomis virvėmis.

Raudonųjų vynuogių veislė:

„Red-Globe“. Kekės labai didelės, kūginio cilindro formos, su sparneliais (nuo vidutinio ilgumo iki ilgų) ir prisitvirtinusios vidutiniškai stipriai. Uogos gali būti raudonos, vyno spalvos, rožinės arba rausvai violetinės, rutulio formos, labai didelės, nestipraus skonio, traškiu minkštimu, stora, atsparia ir lengvai nulupama odele. Auginamos leidžiant aukštai kerotis ir ant aukštų špalerių su dvigubomis virvėmis.

Šių veislių vynuogės būna gana saldžios – saldumo vertė siekia 12,5 Brikso laipsnių.

„Extra“ ir „Primera“ klasėms priklausantys vaisiai pasižymi šiomis savybėmis:

yra sveiki,

švarūs,

be jokių pašalinių priemaišų,

be vabzdžių ar ligų padarytos žalos žymių,

be pelėsio žymių,

be perteklinės išorinės drėgmės,

be pašalinio kvapo ar skonio.

Uogos turi būti:

gerai susiformavusios,

tinkamai išsivysčiusios,

prisitvirtinusios prie šakelės.

„Uva de mesa embolsada del Vinalopó“ vynuogės išsaugo beveik visą savo vaškinę apnašą, joms būdinga ryškesnė spalva ir odelė be defektų.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams)

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Auginimas ir derliaus nuėmimas.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

„Uva de mesa embolsada del Vinalopó“ vynuoges nurodančiuose įrašuose arba etiketėse privaloma pateikti oficialų ES saugomų nuorodų ženklą ir užrašus „Denominación de origen protegida“ (SKVN) ir „Uva de mesa embolsada del Vinalopó“.

Kitoje produkto pusėje klijuojama atitiktį patvirtinanti etiketė, kurioje nurodytas iš raidžių ir skaitmenų sudarytas kodas; šią etiketę tvirtina pakavimo įmonė, kuri patikrina, kad etikečių nebūtų galima panaudoti antrą kartą, – tokiu būdu garantuojamas produkto atsekamumas. Šiose etiketėse įrašoma nuoroda „Denominación de Origen protegida uva de mesa embolsada del Vinalopó“ ir pridedamas šios nuorodos logotipas.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Vynuogių, kurioms suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda „Uva de Mesa Embolsada Vinalopó“, auginimo vietovę sudaro sklypai, įrašyti į SKVN valdymo įstaigos parengtą sklypų registrą ir esantys šiose Alikantės provincijos savivaldybėse: Agostos, Aspės, Ondono de los Frailės, Ondono de las Nievės, Monfortės del Sido, Noveldos ir La Romanos.

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

Gamtos veiksniai

Vinalopo Medio vietovėje susiduria trys Almerijos provincijai būdingo Viduržemio jūros klimato variantai – jūrinis, vidutinio klimato juostos ir subtropinis.

Dėl to šioje vietovėje temperatūra retai nukrenta žemiau 0 °C, o šalnų pavojus didesnis žemesnėse šiaurės ir šiaurės rytų vietovėse.

Kritulių iškrenta labai nevienodai: būna ir sausrų, ir didelių potvynių. Kritulių kiekis ir dažnumas skirtingais metais nevienodas.

Dirvožemiai klintinės kilmės. Jų litologinė kilmė – nevienodame lygyje išsidėstę žvyro telkiniai, susidarę dėl kontinentinių ir jūrinių sąnašų, smiltainio, klinčių ir mergelio su smiltainiu. Visuose slėnio dirvožemiuose daug kalcio karbonato ir mažai organinių medžiagų.

Vietovės topografija – Vinalopo ir aplinkiniai slėniai, sudarantys plačią kalnus kertančią perėją iš šiaurės į pietus, kuria teka Vinalopo upė.

Žmogiškieji veiksniai

Valgomųjų vynuogių apsaugojimas maišeliais – tai specifinė technologija, taikoma tik pirmiau išvardytose Medio Vinalopo regiono savivaldybėse. Ši praktika 1920 m. pradėta taikyti Noveldos savivaldybėje siekiant popieriniais maišeliais apsaugoti vynuogių kekes nuo vynuoginių kandžių.

Kiekviena kekė apgaubiama apsauginiu popieriniu maišeliu, kuriame išlieka iki pat pakavimo.

5.2.   Produkto ypatumai

SKVN žymimoms vynuogėms „Uva de mesa embolsada del Vinalopó“ būdinga tai, kad jos vaškinė apnaša išlieka beveik nepažeista. Be to, uogos skiriasi ryškesne savo spalva, o jų odelė būna be defektų.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Dėl gamtos ir žmogiškųjų veiksnių „Uva de mesa embolsada del Vinalopó“ įgauna tik joms būdingų savybių.

Saugomoje vietovėje vyrauja Viduržemio jūros klimatas, dėl visus metus išsilaikančios švelnios temperatūros uogos įgauna ryškesnę nei įprasta spalvą.

Vinalopo vietovės topografija – keletas sujungtų ir perėją sudarančių slėnių – apsaugo vietovę nuo šalnų, todėl uogų spalva tampa ryškesnė.

Dėl naudojamos vynuogių apsaugojimo maišeliais technologijos beveik nepažeidžiama uogų vaškinė apnaša, o odelė būna be defektų.

Vynuogių apsaugojimas maišeliais – tai specifinė technologija, kuriai vystantis vis daugiau dėmesio skiriama naudojamam popieriui: naudojamas ilgo celiuliozės pluošto popierius su melaminu (atsparus drėgmei), švelnus ir cukranendrių spalvos, nuo kurio irgi iš dalies priklauso vynuogių spalva.

Be to, šis popierius atsparesnis ir geriau apsaugo nuo lietaus, todėl ant uogų odelės neatsiranda defektų; tačiau pasitaiko, kad kai kurios kekės viršuje esančios uogos, apgaubtos maišeliu esant aukštai temperatūrai, apdega. Norint tinkamai apsaugoti vynuoges maišeliais, būtina gerai išmanyti vietovės klimato ypatumus.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (5) 5 straipsnio 7 dalis)

http://www.agricultura.gva.es/pc_uvavinalopo


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3)  OL L 163, 1987 6 23, p. 25.

(4)  Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(5)  Žr. 4 išnašą.


21.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 18/12


Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2015/C 18/04)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

PAKEITIMO PARAIŠKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (2)

PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ

„PECORINO TOSCANO“

EB Nr.: IT-PDO-0217-01228-16.5.2014

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Keičiamos produkto specifikacijos dalys

    Produkto pavadinimas

    Produkto aprašymas

    Geografinė vietovė

    Kilmės įrodymas

    Gamybos būdas

    Ryšys su geografine vietove

    Ženklinimas etiketėmis

    Nacionaliniai reikalavimai

    Kita (nurodyti)

2.   Pakeitimo (-ų) pobūdis

    Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas

    Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka neskelbti, pakeitimas

    Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio nereikia keisti paskelbto bendrojo dokumento (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis)

    Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis)

3.   Pakeitimas (-ai)

Produkto rūšis

Produkto aprašymas

Patikslinta, kad minkštos masės sūris vadinamas „Pecorino Toscano tenero“, o kietos masės – „Pecorino Toscano stagionato“.

Įterptas šis sakinys: „Siekiant sumažinti gamybos atliekas leidžiama gaminti kitos nei cilindro formos sūrį „Pecorino Toscano“ su sąlyga, kad būtų laikomasi nurodytų svorio ir aukščio reikalavimų, o sūris būtų skirtas tik iš anksto pakuoti (supjaustytas riekėmis ar kubeliais arba tarkuotas).“

Su sūrio išvaizda susijęs pakeitimas taikomas tik gaminiui, kurį numatoma iš anksto pakuoti jau supjaustytą riekėmis ar kubeliais arba tarkuotą.

Toks pakeitimas neturi įtakos vidinėms sūrio savybėms, nes keičiant apskritimo skersmens dydį gretasienio šono dydžio atžvilgiu išlaikomas svorio ir aukščio santykis. Dėl to natūralus brendimo procesas išlieka nepakitęs, tačiau galima gerokai sumažinti su pjaustymu susijusias gamybos atliekas.

Gamybos būdas

Numatyta galimybė naudoti augalinės kilmės šliužo fermentą (jau nurodyta 1985 m. nacionaliniu lygmeniu pateiktoje gaminio registracijos paraiškoje). Tai – nuo senų laikų Toskanoje naudota avių pieno sūrio gamybos praktika, kuri pastaraisiais metais buvo atgaivinta tiek kaip tradicinė šios teritorijos praktika, tiek siekiant gaminti sūrius, skirtus košerinio maisto rinkai.

Plačiau aprašyta galimybė naudoti sausą sūrio sūdymo būdą – ši galimybė „tiesiogiai įdėti druskos“ jau buvo numatyta ankstesniame specifikacijos tekste.

Brandinimo etapo aprašyme žodis „patalpos“ pakeistas žodžiais „tinkama aplinka“, taip pat nurodyta didesnė aukščiausios temperatūros vertė (vietoj 12 °C–15 °C) ir didesnė aukščiausia santykinio drėgnumo riba (vietoj 90 %–95 %)

Šiuo pakeitimu siekiama šiek tiek praplėsti patalpų, kuriose brandinamas sūris, temperatūros ir santykinės drėgmės intervalus, siekiant sudaryti sąlygas sūrius, be kita ko, brandinti rūsiuose bei natūraliose ir (arba) žmogaus pritaikytose grotose, kuriose nebūtų naudojama išorinių temperatūros ir santykinio oro drėgnumo kontrolės sistemų. Ištyrus nemažą skaičių sūriams brandinti tinkamų grotų ir rūsių, kuriuose subrandinami visus standartinio gaminio savybėms keliamus reikalavimus atitinkantys sūriai, nustatyta, kad tam tikru metų laiku kai kuriuose iš jų gali būti šiek tiek aukštesnė nei iki šiol gaminio specifikacijoje numatyta temperatūra (daugiausia – 15 °C) ir santykinė drėgmė (daugiausia – 95 %). Sūrių (ir ne tik „Pecorino Toscano“) gamybos sektoriuje įprasta sūrius tradiciškai brandinti rūsiuose ir grotose. Dėl to galima ne tik sutaupyti energijos išteklių, bet ir suteikti gaminiams didesnę vertę.

Ženklinimas etiketėmis

Kad logotipe geriau išryškėtų pavadinimas „Pecorino Toscano“, pakeistas etiketėse pateiktinas ženklas.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (3)

„PECORINO TOSCANO“

EB Nr.: IT-PDO-0217-01228-16.5.2014

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Pavadinimas

„Pecorino Toscano“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.3 klasė. Sūriai

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

Sūris „Pecorino Toscano“ – tai iš šio sūrio gamybos vietovėje auginamų avių nenugriebto pieno gaminamas savitos konsistencijos minkštas („Pecorino Toscano tenero“) arba puskietis („Pecorino Toscano stagionato“) sūris, kurio brandinimo trukmė (trumpa ar ilga) priklauso nuo sūrio paskirties (skirtas valgyti ar tarkuoti). Sūris būna cilindro formos, jo paviršiai – plokšti, o šonai – truputį išgaubti. Sūriai būna tokio dydžio: paviršių skersmuo – 15–22 cm, šonų aukštis – 7–11 cm, svoris – 0,75–3,5 kg. Sūris „Pecorino Toscano“ gali būti gaminamas ir kitos nei cilindro formos, jei jis skirtas tik iš anksto pakuoti (supjaustytas riekėmis ar kubeliais arba tarkuotas). Puskiečio sūrio riebalų kiekis sausojoje medžiagoje – ne mažiau kaip 40 %, o minkšto sūrio – ne mažiau kaip 45 %. Sūrio žievė būna įvairių atspalvių (iki labai ryškios) geltonos spalvos. Žievės spalva gali priklausyti nuo sūrio apdorojimo būdo. Minkštų sūrių masė būna baltos spalvos su švelniai gelsvu šiaudų atspalviu, o puskiečių sūrių – švelniai gelsvos ar geltonos šiaudų spalvos. Be to, puskiečių sūrių masė būna tanki, o pjaunant – tvirta, su nedidelėmis netolygiai išsidėsčiusiomis akutėmis. Naudojant specifinius gamybos metodus sūriui suteikiamas aromatingas kvapas ir stiprus skonis. Minkšti sūriai brandinami ne trumpiau kaip 20 dienų, o puskiečiai – ne trumpiau kaip keturis mėnesius.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Sūris „Pecorino Toscano“ gaminamas iš gaminio specifikacijoje nurodytoje kilmės vietovėje gaunamo nenugriebto avių pieno. Pienas gali būti naudojamas žalias arba termiškai (iki pasterizacijos) apdorotas. Leidžiama naudoti tik iš vietos padermių rinkinio gautus gaminio kilmės vietovės fermentus.

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams)

Pagrindinį avių pašarą turi sudaryti žalieji arba sausieji pašarai, gaunami iš natūralių vietovės pievų, o juos galima papildyti šienu arba koncentruotais paprastais pašarais.

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi pieno gavybos ir sūrio gamybos etapai, įskaitant brandinimą, kol sūris taps tinkamas parduoti (t. y. 20 dienų, jei tai minkštas sūris, ir 4 mėnesius, jei tai brandintas sūris), turi vykti kilmės vietovėje.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Sūris „Pecorino Toscano“ gali būti tiekiamas rinkai nepjaustytas, padalytas į dalis arba tarkuotas.

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

Kiekviena nepadalyta sūrio galva turi būti paženklinta SKVN logotipu, kuris ant minkšto sūrio galvos įspaudžiamas rašaliniu spaudu, o ant brandinto sūrio galvos – karštu spaudu. Logotipe pateikiamas užrašas „Pecorino Toscano DOP“, stilizuotos P bei T raidės ir sūrių gamintojo ar brandintojo arba kilmės vietovėje veiklą pagal leidimą vykdančio pakuotojo identifikacinis numeris. Jei pakuotojas veiklą vykdo ne kilmės vietovėje, pateikiamas sūrio gamintojo ar brandintojo numeris.

Image

Etiketėse, kuriomis ženklinamos nepjaustytos sūrių galvos, porcijos, riekės ar tarkuoto sūrio pakuotės, užrašas „Pecorino Toscano D.O.P.“ arba „Pecorino Toscano D.O.P. stagionato“ turi būti pateikiamas didesnėmis bei aiškesnėmis raidėmis ir geriau matomoje vietoje nei visi kiti etiketėje esantys užrašai. Kaip nurodyta gaminio specifikacijos 5 straipsnyje, spalvotas, ne mažesnio kaip 15 mm skersmens dydžio ženklas turi būti pateikiamas kelis kartus.

Image

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

SKVN žymimo sūrio „Pecorino Toscano“ gamybos vietovė apima visą Toskanos regiono teritoriją, visą Umbrijos regionui priklausančių Aleronos ir Kastiljone del Lago komunų teritoriją ir visą Lacijaus regionui priklausančių Akvapendentės, Onano, San Lorenco Nuovo, Grotė di Kastro, Gradolio, Valentano, Farnezės, Iskija di Kastro, Montefjaskonės, Bolsenos ir Kapodimontės komunų teritoriją.

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

Paminėtini tokie gamtiniai veiksniai kaip išskirtinės vietovių, kuriose avys auginamos beveik vien tik laisvėje, savybės ir natūralios ganyklos, kuriose gausu laukinių augalų, suteikiančių sūriui gaminti skirtam pienui ypatingų savybių.

Kalbant apie žmogiškuosius veiksnius paminėtina ne tik istoriškai įrodyta ekonominio indėlio svarba, bet ir avių auginimo ūkių veiklos socialiniai aspektai – ūkių veikla vystoma nuošaliose vietovėse, kurios kitu atveju palaipsniui būtų apleistos ir taip būtų prarasti gamtos ištekliai.

Dėl tokių veiksnių kaip avių auginimo būdas, natūraliai augantys ir auginami augalai, sudarantys gyvulių raciono pagrindą, ir gamybos metodas (nuo apdorojimo temperatūros iki brandinimo būdo), kurį naudojant išsaugomos visos avių pieno savybės, pienas ir galutinis produktas įgyja specifinių savybių, dėl kurių sūris „Pecorino Toscano“ visada apibūdinamas kaip švelnaus skonio gaminys.

5.2.   Produkto ypatumai

Geltonos spalvos žievė.

Švelnus, jokiu būdu ne aštrus ar pikantiškas skonis.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Šio labai senos kilmės sūrio, apie kurį jau nuo etruskų laikų liudija daug istorinių šaltinių, gamyba per daugelį amžių paplito Maremos vietovėje, kurios didžioji dalis yra Toskanos regione. Tradiciškai gaminys buvo vadinamas pagal jo geografinę kilmę arba jam būdavo suteikiamas bendresnis pavadinimas „toscano“. Kadangi sūriai pasižymėjo iš esmės vienodomis savybėmis, ilgainiui buvo nustatytas bendras gamybos standartas ir su istoriniais ir geografiniais elementais etimologiškai susijęs sūrio pavadinimas.

Išskirtines sūrio savybes lemia avių pienas ir gamybos metodas. Beveik visus metus ganyklose ganomi gyvuliai minta natūraliai augančiais ir auginamais augalais, pasižyminčiais kilmės vietovės klimato zonos augalams būdingais švelniais ir kartu savitais kvapais bei aromatais. Paprastai stiprus avių pieno skonis šiose vietovėse būna švelnesnis dėl klimato ir ganyklų ypatumų, kurie daro teigiamą įtaką gyvūnų gerovei ir atitinkamai jų pienui. Šios savybės išsaugomos taikant tokį sūrio gamybos metodą, pagal kurį pienas apdorojamas tokioje pat temperatūroje, kokia yra avies tešmenyje. Be to, tradiciškai naudojamas veršiuko šliužo fermentas ir dedama labai mažai druskos, o brandinimas vyksta natūralią fermentų veiklą palaikančioje temperatūroje. Pagal Toskanos tradicijas net ir ilgai brandintas sūris „Pecorino Toscano“ būna savito, bet ne per daug išsiskiriančio, švelnaus ir jokiu būdu ne aštraus skonio, todėl jis patinka visiems vartotojams.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (4) 5 straipsnio 7 dalis)

Valdžios institucijos pradėjo nacionalinę prieštaravimų pateikimo procedūrą, 2014 m. kovo 29 d. Italijos Respublikos oficialiame leidinyje Nr. 74 paskelbdamos SKVN „Pecorino Toscano“ produkto specifikacijos pakeitimo paraišką.

Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335

arba

tiesiogiai Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos interneto svetainėje (www.politicheagricole.it), ekrano dešinėje viršuje spaudžiant nuorodą „Qualità e sicurezza“ (Kokybė ir saugumas), po to ekrano kairėje – „Prodotti DOP IGP STG“ (SKVN, SGN, GTG nuorodomis žymimi gaminiai) ir galiausiai – „Disciplinari di Produzione all’esame dell’UE“ (ES nagrinėjamos specifikacijos).


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3)  Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(4)  Žr. 2 išnašą.