15.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 12/1

Pranešėjas

Bernardo Hernández Bataller

1.1

Dėl laipsniško viduriniosios klasės – tikros vartotojiškos visuomenės varomosios jėgos – ir apskritai vartotojų perkamosios galios mažėjimo ir finansinių sunkumų, keliančių grėsmę mažųjų ir vidutinių įmonių išlikimui, atsižvelgiant į nedidelę pelno maržą dabartinėmis verslo sąlygomis, būtina peržiūrėti įprastinę komercinę praktiką rinkoje.

1.2

Dėl neteisėtos praktikos nulemtų rinkos iškraipymų šalutinio poveikio atsirado vartotojų, netikėtai atsidūrusių sudėtingoje finansinėje padėtyje, kuriai būdingas pasirinkimo laisvės praradimas ir sunkumai užsitikrinant savo teises šioje srityje. Šiuos vartotojus reikėtų apsaugoti nuo tokios politikos, kad būtų išvengta jų atskirties.

1.3

Kita vertus, ištikus ekonomikos krizei pastebima bendra ir besitęsianti potencialių vartotojų laipsniško silpnėjimo tendencija, dėl kurios galima spėti, kad šis vartojimo sumažėjimas gali toliau augti. Iki šiol valdžios institucijos nepasiūlė jokių sisteminių priemonių, kurios užkirstų kelią šiam vartotojų nuosmukiui ar juos nuo jo apsaugotų.

1.4

Atkūrus šią pusiausvyrą, be kita ko, pagerėtų gamintojų ir mažųjų bei vidutinių įmonių padėtis, nes skaidrumas ir laisva konkurencija mažina jiems daromą spaudimą (krintanti paklausa, agresyvi kainodara ir kt.), kuris prisideda prie netinkamo vidaus rinkos veikimo.

1.5

Reikia numatyti priemonių ne tik prevencijos ir apsaugos, bet ir poveikio švelninimo ir atsigavimo srityse, įskaitant šias būtiniausias priemones, tačiau nedarant poveikio kitiems šioje nuomonėje pateiktiems pasiūlymams:

1.6

Vartotojų interesai turėtų būti integruoti į visas ES politikos sritis. Pagal atitinkamas ES programas reikėtų skirti konkretų biudžetą vartotojų organizacijoms remti joms vykdant visuotinės svarbos veiklą, kad būtų skatinama tų vartotojų įtrauktis, kurie netikėtai atsidūrė sudėtingoje finansinėje padėtyje.

2.1

Užsitęsusi finansų ir ekonomikos krizė ir jos gilumas bei daugelio Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių priimtos priemonės darė šalutinį poveikį prekių ir paslaugų pasiūlai bei paklausai dėl perkamosios galios praradimo, su kuriuo turėjo susidurti dauguma vartotojų ir kuris skatina visuomenės susiskaidymą.

2.2

Darbo užmokesčio mažinimas privertė žmones keisti savo vartojimo įpročius, kad jų šeimos pajamos atitiktų naujus išlaidų pajėgumus.

2.3

Pajamų šaltinių praradimas, nepaisant kai kuriais atvejais galimybės pasinaudoti giminių ir šeimos narių teikiama priežiūros paslaugomis, ir nuolatinis šių pajamų vertės mažėjimas papildė finansiškai nusilpusių vartotojų, kuriems gresia socialinė atskirtis, gretas, visų pirma tam tikrų būtiniausių produktų, atsargų ir paslaugų srityje, kur tai galima laikyti cikliniu nusilpimu.

2.4

Be to, ištisų vartotojų segmentų perėjimas į mažesnės perkamosios galios sluoksnį kartu su finansine atskirtimi ir nedarbu tapo nauju prieigos prie įprastų prekių ir paslaugų rinkų suvaržymu, o tai paskatino alternatyvių prekybos forumų ir kanalų atsiradimą, kurie kartais gali iškreipti rinką.

2.5

Svarbu statistiniais tikslais naudotis Daugiamačiu skurdo indeksu (1) siekiant įvertinti ir priimti sprendimus, kurie užkirstų kelią socialinei atskirčiai. Pagal šį rodiklį atsižvelgiama į įvairius pagrindinius aspektus, pavyzdžiui, švietimą, sveikatos priežiūrą ir gyvenimo lygį pagal 10 rodiklių (gyvenimo kokybė ir socialinė gerovė), skurde gyvenančiais asmenimis laikant tuos, kurie neturi prieigos prie mažiausiai 30 proc. svertinių rodiklių. Todėl svarbu, kad valstybės narės priimtų priemonių šiai ribai peržengti.

2.6

Be to, prasta dėl krizės ekonomiškai nusilpusių vartotojų ekonominė padėtis neleidžia jiems naudotis kai kuriomis priemonėmis, kurių reikia norint prisijungti prie virtualios prekybos vietų, o tai trukdo jiems palankesnėmis sąlygomis naudotis prekių ir paslaugų rinka. Taigi, skaitmeninis atotrūkis didina „socialinį atotrūkį“, nes iškyla kliūčių vartotojų apsaugai nuo ekonominės krizės padarinių pavojų ir skaitmeninių rinkų sudėtingumo.

2.7

Vartotojams, kurie tapo pažeidžiami dėl netikėtų ekonominių permainų, taip pat trūksta informacijos apie savo finansinių interesų apsaugą sudarant sandorius rinkos srityse, į kurias jie vis labiau įtraukiami.

2.8

Galiausiai, sumažintos vartotojams skirtos viešosios lėšos pagal taupymo politiką, kurią pastaraisiais metais taiko vyriausybės, labai sumažina visų pirma kontrolės ir rinkos priežiūros veiklos veiksmingumą. Kaip nurodė EESRK, Daugiametei vartotojų 2014–2020 m. (2) programai ES taip pat skyrė mažiau lėšų (3).

3.1

Įvairi rinkoje pažeidžiamiausiems vartotojams taikoma neteisėta komercinė praktika ir jos poveikis trukdo dėl ekonomikos krizės priežasčių netikėtai pažeidžiamais tapusių vartotojų galimybei tinkamai patenkinti pačius būtiniausius savo poreikius.

3.2

Standartų, kurie užtikrina vartotojų ir naudotojų sveikatos apsaugą ir saugą, laikymasis neturėtų būti derybų su tiekėjais klausimas; vartotojus reikia apsaugoti nuo bet kokios rizikos šiuo požiūriu ir taikant atsargumo principą (kaip numatyta 2000 m. vasario 2 d. Komisijos komunikate) užkirsti kelią tokių produktų, prekių ar paslaugų, kurie keltų grėsmę jų fizinei ar psichinei gerovei arba sumažintų jų teisėtus ekonominius interesus, patekimui į rinką, ir nepažeidžiant bendrųjų saugos reikalavimų, keliamų visiems vartotojams skirtiems produktams arba produktams, kurie gali būti jų vartojami, įskaitant teikiant paslaugas vartotojų naudojamus produktus.

3.3

Vartotojams atsidūrus ekonomiškai pažeidžiamoje padėtyje gali būti ne tik tinkamai nepatenkami būtiniausi maisto poreikiai, bet jie gali ir iš esmės pasikeisti dėl maisto produktų, kurių maistinė vertė yra mažesnė dėl mažesnės kainos, pasiūlos.

3.4

Tai taip pat pasakytina vertinant produktų, kurie kaip greitai gendančios prekės, turi vartojimo terminą, saugojimo ir pardavimo sąlygas.

3.5

Gali būti net taikoma komercinė praktika, kuri, siekiant drastiškai sumažinti kainas, gali skatinti prekiauti pateikimo į rinką reikalavimų nebeatitinkančiais produktais; tai pasakytina ir apie paslaugas, todėl reikėtų imtis visų reikalingų priemonių siekiant, jei įmanoma, aktyvia ir atidžia valstybių narių intervencija užkirsti kelią tokių produktų pardavimui; kaip nurodė EESRK (4), reikėtų sustiprinti kompetentingų nacionalinių organų ir Komisijos bendradarbiavimą patvirtinant peržiūrėtas produktų saugos taisykles, kurios turėtų nedelsiant įsigalioti.

3.6

Šiuo požiūriu taip pat reikėtų apsvarstyti tyčinio terminų ir nuorodų, kurios klaidina vartotoją apie produkto savybes vykdant akcijas ir taikant nuolaidas, naudojimo klausimą. Tai pasakytina ir apie klaidinančią reklamą, tiek apie rinkodaros kampanijas, kurių tariamas tikslas yra skatinti žmones pirkti žaidžiant emocijomis ir teigiant, kad taip jie padės kitiems, tiek apie klaidinančius teiginius apie aplinkos apsaugą, kurių teisingumo neįmanoma patikrinti.

3.7

Taip pat reikėtų stebėti prekybą prekės ženklo neturinčiais produktais, kurie neatitinka galiojančių prekybos reikalavimų ir standartų.

3.8

Maisto sektoriuje ypatingą susirūpinimą kelia administracinės kontrolės išvengiančių alternatyvių prekybos kanalų paplitimas, pavyzdžiui, „maisto produktų padirbinėjimas“ (5), kai padirbinėjami pagrindiniai produktai, neteisėtas maisto produktų pardavimas, žmonių maistui nebetinkamų produktų grąžinimas į pardavimą ir kt. Tą patį galima pasakyti apie prekybą nereceptiniais vaistais, kurie nėra nereceptiniai vaistai (6), kurie pagaminti be garantijų imituojant originalius įregistruotus vaistus ir kelia didelį pavojų sveikatai.

3.9

Kita vertus, kai kurie produktai yra specialiai sukurti taip, kad nusidėvėtų ir trumpiau tarnautų ir reikėtų pirkti naujus produktus jiems pakeisti, o tai prieštarauja tvarumo ir veiksmingų vartotojo išlaidų kriterijams, kaip jau nurodė EESRK (7).

3.10

Apskritai dėl neįprastų produktų rinkodaros būdų, įskaitant prekybą internetu, ekonomiškai pažeidžiamiausiems vartotojams sunku nustatyti produktų skirtumus ir būtent šiame segmente siekiama sukurti paklausą gundant kaina, lengvu apmokėjimu, apgaulingomis nuolaidomis (kartais taikant dinamišką kainodarą (8), kuri turėtų būti griežtai draudžiama), kuponais ar čekiais, kurie neretai yra aiškus raginimas pirkti, pasinaudojant nevienoda komerciniame sandoryje dalyvaujančių šalių padėtimi. Dažnai internetinėse kainų lyginimo svetainėse aiškiai nenurodoma svetainę valdančio prekybininko tapatybė ir (arba) tai, ar prekybininkai moka už tai, kad jų produktų ar paslaugų kainos būtų lyginamos šiose svetainėse.

3.11

Tačiau reikia turėti omenyje, kad optimalus naujų technologijų potencialo išnaudojimas ekonomiškai silpniems vartotojams suteikia ir daugiau galimybių, nes išplečiamas siūlomų produktų asortimentas, skatinama įmonių konkurencija ir taip sumažinamos platinimo sąnaudos, nesusijusios su pačiu produktu.

3.12

Apskritai tokia komercinė praktika, kai sumažinus siūlomo produkto ar paslaugos kainą atitinkamai sumažinamos ir garantijos, į kurias turi teisę vartotojas, lemia ir mažesnę vartotojo teisių bei ekonominių interesų apsaugą. Visa tai didina vartotojų pažeidžiamumą ir skatina kitus neigiamus padarinius, dėl kurių ekonomiškai silpnas vartotojas gali patirti naujų sunkumų.

3.13

Be to, reikia pabrėžti vis didesnį energijos nepritekliaus poveikį ekonomiškai pažeidžiamų vartotojų sveikatai tuose Europos regionuose, kur klimato sąlygos turi lemiamos įtakos. Todėl reikėtų numatyti iškeldinimo nevykdymo žiemos mėnesiais ar kitas priemones, į kurias galėtų atsižvelgti atitinkami veiklos vykdytojai iškilus grėsmei, kad bus nutrauktas tiekimas dėl mokėjimo sunkumų, kurie visų pirma iškyla dėl netikėtų ekonominių aplinkybių.

3.14

Apskritai reikėtų pridurti, kad kai kurios įmonės vykdo kenksmingą veiklą dažnai padarydamos nepataisomą žalą menkam namų ūkių biudžetui, visų pirma veiklą, susijusią su indėlių ir taupymo institucijomis ir finansiniais produktais, apie kuriuos nesuteikiama tikslios informacijos ir kuriems netaikomos tinkamos sutartinės apsaugos priemonės, pavyzdžiui, vartojimo kredito atveju taikant labai dideles metines palūkanų normas, kurios įstūmė daugelį vartotojų į „krizę krizėje“ arba, o tai yra tas pats, sužlugdė jų ateities lūkesčius ir tai lėmė pernelyg didelį namų ūkių įsiskolinimą ar netgi visišką nemokumą.

3.15

Pirmiau išdėstytos aplinkybės gali apimti ir konkretesnius klausimus, pavyzdžiui, hipotekos paskolų krizę, nepakankamą draudimą ir kt., lemiančius susikaupusį ir užsitęsusį nepriteklių, kurį tokioje padėtyje atsidūrusiems vartotojams sunku įveikti. Todėl reikia konkrečiai paminėti piktnaudžiavimą komisiniais, kas dažniausiai susiję su neskaidria bankų veikla; komisiniais ne tik piktnaudžiaujama smulkesnių indėlininkų, bet ir privačių investuotojų atžvilgiu, kai vykdomas vertybinių popierių atsiskaitymas, į kurį juos įtraukia arba pačios finansų įstaigos, arba kiti sektoriui priklausantys, tačiau neturintys teisės jame vykdyti veiklą subjektai.

3.16

Tarpvalstybinės prekybos lygmeniu dėl nevienodo Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos (9) perkėlimo kyla grėsmė, kad nebus visiškai pasiektas jos tikslas užtikrinti didesnį teisinį tikrumą įmonėms. Geresnis perkėlimas prisidėtų prie geresnės vartotojų apsaugos. Taigi dabar Komisija turės užtikrinti tinkamą jos taikymą visose valstybėse narėse; tam labai padėtų skubiai priimtos gairės, palengvinančios direktyvos aiškinimą atsižvelgiant į jos tikrąjį tikslą.

3.17

Nesąžiningos komercinės praktikos srityje labai svarbu, kad Komisija stebėtų aspektą, susijusį su būtinomis priemonėmis, kurias valstybės narės turi nustatyti direktyvos nesilaikymo atveju. Pagal bendrą taisyklę taikytina sankcija neturi būti mažesnė už naudą, kuri gaunama vykdant nesąžiningą ar klaidinančią veiklą. Be to, procedūros, įskaitant teismines, turi būti tinkamos ir veiksmingos, kad būtų užtikrintas derėjimas su direktyvos tikslais.

3.18

Ateityje siekiant užtikrinti didesnį ES teisės nuoseklumą, reikėtų koordinuotai ir tuo pačiu metu persvarstyti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą ir Direktyvą dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos, kaip nurodė EESRK (10).

3.19

Galiausiai siekiama užkirsti kelią tam, kad bendroji rinka taptų bipole rinka, kurios mažiau maloni pusė būtų matoma labiausiai skurstantiems ir didžiausią nepriteklių patiriantiems asmenims. Komercinė praktika turi būti vykdoma dar sąžiningiau, kai ji skirta ekonominiu požiūriu silpniausiems vartotojams. Būtina atsižvelgti į vartotojų poreikį nuolat apsirūpinti pakankamu kiekiu būtiniausių produktų, paslaugų ir atsargų, kad jiems būtų užtikrintas deramas gyvenimas; šią teisę turėtų užtikrinti atitinkamos valdžios institucijos.

4.1

EESRK ragina atsakingas valdžios institucijas imtis veiksmingų priemonių, kad būtų užtikrinta patikima galimybė apsirūpinti būtiniausiais produktais ir paslaugomis, taip pat aiški ir veiksminga teisių apsauga tų vartotojų ir naudotojų, kurie dėl netikėtų ekonominių priežasčių patyrė didesnį ekonomikos ir finansų krizės poveikį siekiant užkirsti kelią jų socialinei atskirčiai, kaip EESRK jau yra nurodęs, tokiomis priemonėmis kaip pernelyg didelio namų ūkių įsiskolinimo reguliavimas (11), kuris padėtų sumažinti kai kurių gyventojų grupių patiriamą itin didelį finansinį spaudimą.

4.2

Be to, konkreti netikėtai finansiškai pažeidžiamais tapusių vartotojų teisių, visų pirma jų teisės deramomis sąlygomis patekti į būtiniausių produktų ir paslaugų rinką, apsauga turi būti pagrindinis Europos viešosios vartotojų apsaugos politikos uždavinys užtikrinant atitinkamų teisės aktų taikymą.

4.3

Įvairias priemones galima suskirstyti į keturias kategorijas: prevencijos, apsaugos, poveikio švelninimo ir atsigavimo.

4.4

Rengiant veiksmų planą reikėtų bent jau numatyti veiksmus, susijusius su šiomis skirtingomis intervencijos priemonių kategorijomis.

4.5

Visų pirma reikėtų sukurti fondą pasinaudojant pajamomis iš vartojimo srityje pažeidimus padariusiems asmenims taikomų sankcijų ir šias lėšas skirti vartotojų apsaugos politikai, visų pirma visiems gyventojams naudingoms visuotinės svarbos priemonėms (pvz., kolektyviniai ieškiniai), kurias įgyvendintų vartotojų asociacijos, valdžios institucijos ir kitos įstaigos, galinčios užtikrinti šios politikos įgyvendinimą pagal kiekvienos valstybės narės teisės aktus.

4.6

Rimtų pažeidimų, keliančių pavojų ar darančių realią žalą žmonių sveikatai ar saugumui, atveju būtina sustiprinti kompetentingų institucijų įgaliojimus taikyti sankcijas suteikiant joms teisę nustatyti, areštuoti ir (arba) konfiskuoti naudojamas priemones ar prekes ir nutraukti įmonės veiklą visapusiškai laikantis teisinės valstybės principo.

4.7

Prevencinio pobūdžio priemonės yra priemonės, galinčios turėti įtakos įvairiems išorės veiksniams, kurie didina ekonomikos krizės nulemto ekonomiškai pažeidžiamų vartotojų skaičių ir sudaro sąlygas atsirasti situacijoms ar praktikai, galinčioms daryti skirtingą poveikį šiems vartotojams.

4.8

Be išorės veiksnių, reikia imtis priemonių siekiant sustiprinti vartotojų atstovus, įskaitant ekonominius ir socialinius partnerius, ir paskatinti juos, be kita ko, dalyvauti bendradarbiavimo projektuose, bendruose pirkimuose ar bendradarbiavimu grindžiamoje ekonomikoje.

4.9

Be to, viena esminė prevencinė priemonė būtų įsteigti observatoriją, kuri užtikrintų strateginės politikos, kuri vykdoma probleminiuose sektoriuose. pavyzdžiui, visuotinės svarbos paslaugų, audiovizualiniame, kuro, bankų, energetikos oligopolių, būsto ir t. t., stebėseną ir kuri gali tapti pavojumi, dėl kurio labiausiai nukenčia pažeidžiamiausi vartotojai.

4.10

Trumpai tariant, kalbama apie veiksmus, susijusius su ekonominiais, finansiniais ar užimtumo scenarijais, taip pat su scenarijais, kurie gali atsirasti dėl naujų technologijų neigiamo poveikio galimybėms patekti į prekių ir paslaugų rinką užtikrinant vartotojų ir naudotojų teisių apsaugą. Todėl reikėtų įtraukti ir reklamos bei rinkodaros veiklą, kadangi jos tikslais gali būti priimami sprendimai, kuriais neatsižvelgiama į vartotojų padėtį arba kurie paremti vartotojams žalingais kriterijais.

4.11

Apsaugos priemonės sustiprins vartotojų ir naudotojų apsaugos mechanizmus jiems atsidūrus mažiau palankioje ar pavaldžioje padėtyje, visų pirma turint omenyje techninę ir teisinę apsaugą, taip pat kompensaciją už patirtą žalą ir nuostolių atlyginimą atsižvelgiant į ypatingą ekonomiškai silpnų vartotojų padėtį, susidariusią dėl netikėtų aplinkybių.

4.12

Reikia stiprinti nacionalinių valdžios institucijų ir Komisijos bendradarbiavimą ir išsamiai persvarstyti Reglamento Nr. 2006/2004 dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje taikymo sritį nustatant lygiaverčius patikros mechanizmus, suderinant sankcijas ir sustiprinant reglamento veiksmingumą ir jame numatytos veiklos mechanizmus. Be to, vartotojai turi turėti galimybę apsirūpinti saugiais produktais ir paslaugomis, o tam reikalinga veiksminga rinkų priežiūra; todėl EESRK tikisi, kad bus pritarta produktų saugos teisės aktų persvarstymui.

4.13

Poveikio švelninimo priemonės yra skirtos tiems vartotojams, kurių finansinė padėtis dėl ekonomikos krizės tapo pažeidžiama, ir jomis siekiama padėti tokiems vartotojams įveikti iškilusius sunkumus, kad jie galėtų ateityje patenkinti savo pagrindinius poreikius ir užsitikrinti deramą gyvenimo lygį.

4.14

Kalbant tiek apie šias, tiek apie atsigavimo priemones, kurių gali imtis valstybės narės, svarbu, kad jose būtų numatyta šeimos ir socialinės paramos tinklų teikiama pagalba; šie tinklai savo ruožtu turėtų gauti reikiamą institucinę paramą, kad galėtų atlikti savo užduotis. Struktūriniai fondai taip pat galėtų padėti steigti šiuos paramos fondus, kad įgyvendindami savo tikslą užkirstų kelią socialinei atskirčiai.

4.15

Atsigavimo priemonės apima priemones, skatinančias visas įmanomas įgyvendinti alternatyvias priemones ekonominiam silpnumui įveikti. Todėl siūloma parengti ir įgyvendinti „piliečių gelbėjimo planą“, kuris padėtų atgaivinti namų ūkių ekonomiką ir taip atkurti vartotojų perkamąją galią. Šis planas leistų kompensuoti nuostolius ir ribojimus, dėl kurių jie nukentėjo per ekonomikos krizę, ir teisingumo požiūriu tai būtų finansų institucijoms taikytų bankų gelbėjimo priemonių atitikmuo. Tai labiau atitiktų 1999 m. Jungtinių Tautų patvirtintų Vartotojų teisių apsaugos gairių 5 punkte išdėstytas nuostatas, kuriose teigiama, kad tvaraus vartojimo skatinimo politikoje būtina atsižvelgti į skurdo panaikinimo tikslus, visų visuomenės narių būtiniausių poreikių patenkinimą ir nelygybės mažinimą tiek pačiose šalyse, tiek tarp jų.

4.16

Be to, Europos pagrindinių teisių chartijos 34 straipsnio 3 dalyje siekiant kovoti su socialine atskirtimi ir skurdu Sąjungai ir valstybėms narėms suteikiama teisė imtis priemonių užtikrinti deramą gyvenimą visiems tiems, kurie neturi pakankamai išteklių.

4.17

Galiausiai manoma, kad vertėtų atlikti studijas ir mokslinius tyrimus, susijusius su veiksniais, kurie lemia ir didina vartotojų ekonominį silpnumą.

4.18

Tarp vidaus rinkos veikimui trukdančių veiksnių paminėtinas ekonominis smurtas prieš vartotoją sudarant sutartį dėl pastarojo nestabilios ir blogesnės padėties. Ši padėtis gali turėti įtakos vartotojo sprendimui ir gali pritrūkti laisvos valios sudarant sutartis su vartotojais. Tokiomis sąlygomis vartotojai yra priversti sudaryti sutartis, kurių jie nebūtų savo noru sudarę ar su kuriomis nebūtų sutikę, arba sutikti su išlygomis, kuriose išdėstyti neproporcingi įsipareigojimai, kurių jie nebūtų prisiėmę laisva valia priimdami sprendimus.

4.19

EESRK turėtų apsvarstyti šį trūkumą, kuris turi įtakos vartotojų laisvam sutikimui sudarant sutartis, ir konkurencijos iškreipimą, kuris lemia netinkamą vidaus rinkos veikimą. Kitos Europos Sąjungos institucijos turi tam skirti deramą dėmesį ir imtis reikiamų priemonių, kad užkirstų kelią ekonominiam smurtui sudarant sutartis su vartotojais dėl jų blogesnės padėties.

15.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 12/10

Pranešėja

Indrė Vareikytė

1.1

Europos Sąjungos ateitis priklauso nuo mokslinių tyrimų ir inovacijų, o kad ji galėtų ir toliau konkuruoti pasaulio mastu, Europai iki 2020 m. reikia dar vieno milijono tyrėjų. Mokslinių tyrimai taip pat galėtų sukurti 3,7 mln. darbo vietų ir iki 2025 m. padidinti metinį ES BVP 795 mlrd. EUR, jeigu iki 2020 m. būtų pasiektas tikslas investuoti 3 proc. ES BVP į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (1).

1.2

Europos Sąjunga yra įsipareigojusi skatinti lyčių lygybę ir vienodas galimybes vyrams ir moterims visose savo politikos srityse, įskaitant mokslinius tyrimus ir inovacijas. Europos lygmeniu turimi duomenys rodo, kad Europos mokslinių tyrimų sektoriuje ryškus vyrų ir moterų disbalansas (2).

1.3

Lyčių pusiausvyra – lemiamas gerai veikiančios mokslinių tyrimų sistemos veiksnys. Norėdamos pasiekti savo mokslinių tyrimų politikos tikslus, valstybės narės ir visa ES privalo pasinaudoti visu turimu žmogiškuoju kapitalu.

1.4

Komitetas primygtinai ragina Europos Komisiją pasiūlyti valstybėms narėms rekomendaciją kartu su bendrosiomis gairėmis dėl institucinių pokyčių, kad būtų skatinama lyčių lygybė mokslo ir studijų institucijose, kaip skelbiama 2012 m. komunikate dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės.

1.5

Rekomendacijoje reikėtų raginti valstybes nares šalinti teisines ir kitokias moterų tyrėjų įdarbinimo, darbo vietos išsaugojimo„“ir perkėlimo į aukštesnes pareigas kliūtis, spręsti lyčių nelygybės sprendimų priėmimo procesuose klausimą ir stiprinti lyčių aspektą mokslinių tyrimų programose.

1.6

Komitetas taip pat ragina Komisiją toliau rengti ir įgyvendinti sąmoningumo ugdymo programas, kuriomis siekiama pritraukti daugiau merginų studijuoti MTIM (mokslo, technologijos, inžinerijos ir matematikos) disciplinas ir daugiau moterų – dirbti mokslinių tyrimų srityje.

1.7

Reikėtų užtikrinti glaudesnį atitinkamų Komisijos direktoratų (Švietimo ir kultūros GD ir Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD) bendradarbiavimą.

1.8

Komitetas taip pat rekomenduoja rinkti ir platinti pagal lytį suskirstytus duomenis, susijusius su moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pagal Eurostato sistemą.

1.9

Valstybės narės turėtų siekti pagerinti savo teisines ir politikos sistemas, siekiant lyčių lygybės mokslinių tyrimų srityje, remiantis rekomendacijomis, išdėstytomis EMTE komunikate ir programoje „Horizontas 2020“.

1.10

Komitetas primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skiriamos lėšos siektų 3 proc. BVP, t. y. strategijoje „Europa 2020“ nustatytą lygį.

1.11

Remdamosi EMTE komunikatu, valstybės narės taip pat turėtų sudaryti galimybę insititucines reformas finansuoti Europos struktūrinių fondų ir kitų finansavimo programų lėšomis.

1.12

Mokslinių tyrimų institutų ir organizacijų įvertinimas, akreditavimas ir finansavimas turėtų būti susietas su jų lyčių lygybės srityje pasiektais rezultatais.

1.13

Valstybės narės, kartu su viešosiomis/nacionalinėmis mokslinių tyrimų institucijomis bei socialiniais partneriais, turėtų išnagrinėti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimo būdus ir šiuo tikslu parengti ir įgyvendinti šeimai palankią politiką, skirtą tiek mokslinį darbą dirbančioms moterims, tiek vyrams.

1.14

Valstybės narės turėtų remti ir stiprinti mokslinių tyrimų institucijų, įmonių ir atitinkamų socialinių partnerių dialogą.

1.15

EESRK primygtinai ragina mokslinių tyrimų institucijas ir universitetus garantuoti lyčių pusiausvyrą savo sprendžiamuosiuose, atrankos organuose ir kituose atitinkamuose departamentuose.

1.16

Lyčių lygybės užtikrinimo pastangos privalo būti įtrauktos į mokslinių tyrimų institucijų bei universitetų ir jų padalinių planavimo procesus.

1.17

Komitetas ragina siekti glaudesnio dialogo su mokslinių leidinių leidėjais ir redaktoriais, kad padaugėtų moterų mokslininkių parengtų mokslinių publikacijų, straipsnių, recenzijų bei apžvalgų ir juose būtų pašalintas tendencingas požiūris į lytis.

2.1

2005 m. Europos Vadovų Taryba nustatė tikslą užtikrinti, kad moterys užimtų 25 proc. viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų vadovaujamųjų postų. Tačiau atkurti sutrikusios lyčių pusiausvyros sprendžiamuosiuose organuose nepavyksta: 2010 m. tik 15,5 proc. aukštojo mokslo sektoriaus institucijų vadovavo moterys ir tik 10 proc. universitetų rektorių buvo moterys.

2.2

Skirtinguose ekonomikos sektoriuose ir mokslo sferose išlieka horizontalioji segregacija. Moterų tyrėjų santykinė dalis yra didesnė aukštojo mokslo ir viešuosiuose sektoriuose nei verslo įmonių sektoriuje. Visoje Europos Sąjungoje moterų dėstytojų (A kategorijos) dalis didžiausia humanitarinių ir socialinių mokslų srityse (atitinkamai 28,4 proc. ir 19,4 proc.), o mažiausia – inžinerijos ir technologijų srityse (7,9 proc.).

2.3

Moterų akademinei karjerai taip pat tebėra būdinga didelė vertikalioji segregacija. 2010 m. moterų studenčių (55 proc.) ir absolvenčių (59 proc.) dalis buvo didesnė nei vyrų, tačiau daugiau vyrų nei moterų studijavo doktarantūroje ir ją baigė (moterų doktorančių dalis sudarė 49 proc., o daktaro laipsnį įgijusių absolvenčių moterų buvo 46 proc.). Be to, moterys užima 44 proc. C kategorijos, 37 proc. B kategorijos ir tik 20 proc. A kategorijos akademinio personalo postų. Nepakankamas moterų atstovavimas dar ryškesnis mokslo ir inžinerijos srityse, kur jos užima tik 33 proc. C kategorijos, 23 proc. B kategorijos ir 11 proc. A kategorijos akademinio personalo postų (4).

2.4

Tinkama darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra tebėra esminis aspektas siekiant lyčių lygybės. Moterų mokslininkių karjerai trukdo ne tik vadinamosios „stiklo lubos“, bet ir „motinystės siena“, nes moterims vis dar tenka pagrindinė priežiūros ir namų ruošos našta.

2.5

Kitos esminės kliūtys ir ribojantys veiksniai, kylantys moterų įdarbinimui, darbo vietos išsaugojimui ir karjerai Europos mokslo sistemoje, yra šie: demokratijos ir skaidrumo trūkumas įdarbinimo ir pareigų aukštinimo procesuose, tendencingas požiūris į lytis vertinant darbo rezultatus, sprendimus priimančių organų neskaidrumas ir nuolatiniai stereotipai, susiję su merginomis/moterimis ir mokslu. Europos mokslinių tyrimų institucijoms vis dar būtina didelio masto modernizacija, kad būtų sudarytos struktūrinės sąlygos lygioms moterų ir vyrų galimybėms.

3.1

Moksliniai tyrimai ir inovacijos – svarbūs Europos ekonomikos augimo veiksniai ir Europai reikia dar vieno milijono tyrėjų, kad galėtų ir toliau konkuruoti pasaulio mastu. Moksliniai tyrimai ir inovacijos – ne tik būtinoji sąlyga, kad ES taptų žinių visuomene; šiame sektoriuje taip pat būtų galima sukurti 3,7 mln. darbo vietų ir iki 2025 m. padidinti metinį ES BVP 795 mlrd. EUR, jeigu būtų pasiektas tikslas iki 2020 m. investuoti 3 proc. ES BVP į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (5).

3.2

Lyčių lygybė – lemiamas gerai veikiančios mokslinių tyrimų sistemos veiksnys. Norėdamos pasiekti savo mokslinių tyrimų politikos tikslus, valstybės narės ir visa ES privalo pasinaudoti visu turimu žmogiškuoju kapitalu talento ir išteklių požiūriu. Viso moterų įgūdžių, žinių ir kvalifikacijų potencialo išnaudojimas paskatins ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir Europos konkurencingumą, o visa tai yra pagrindinė klestinčios ekonomikos varomoji jėga.

3.3

Kad itin kokybiški moksliniai tyrimai būtų aktualūs visuomenei, reikia apsvarstyti keletą skirtingų sprendimų. Tai galima geriausiai užtikrinti tada, kai mokslo bendruomenės pasižymi įvairove ir sugeba bendradarbiauti su savo ir kitų disciplinų specialistais. Moksliniai tyrimai ir švietimas yra neatsiejama politikos formavimo ir viešojo administravimo dalis ir skatina kritiškesnes, įvairesnes ir atviresnes viešąsias diskusijas (6).

3.4

Mokslinių tyrimų sektoriuje įdarbinus daugiau moterų gali padidėti žinių ištekliai, pagerėti žinių kaupimo kokybė ir visas sektorius gali tapti tvirtesnis ir konkurencingesnis. Tyrimai rodo, kad nevienalytės mokslinių tyrimų grupės yra stipresnės ir inovatyvesnės nei vienalytės grupės (7) ir kad žinių ir socialinio kapitalo įvairovė darbo grupėse yra svarbi naujoms idėjoms gimti (8). Be to, su lytimis susijusios inovacijos mokslo, medicinos, inžinerijos ir aplinkos srityse naudojasi lyties ir lyčių aspekto analizėmis kaip ištekliu, skatinančiu naujas idėjas, naujas paslaugas ir naujas technologijas (9).

3.5

Valstybių narių lyčių rodiklių palyginimas rodo, kad šalys, kurių įvertinimai pagal Lyčių lygybės indeksą yra aukštesni, paprastai moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai išleidžia didesnę BVP procentinę dalį, taip pat pasiekia geresnių rezultatų inovacijų srityje.

3.6

Lyčių analizės integravimas į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį užtikrina, kad tiek moksliniuose tyrimuose, tiek dabartinės inovacijose būtų deramai atsižvelgta į moterų ir vyrų poreikius, elgseną ir pažiūras. Tyrimai rodo, kad vyrų ir moterų bei lyčių analizės integravimas didina tyrimų ir inovacijų aktualumą ir kokybę. Tai taip pat sukuria visuomenei ir verslui pridėtinės vertės, kadangi tyrimai apima plačią ir įvairialypę naudotojų bazę ir, kaip rodo Įvairialyčiai inovaciniai projektai, sukuriami įtraukesni inovaciniai procesai (10).

4.1

Komitetas primygtinai ragina Europos Komisiją pasiūlyti valstybėms narėms rekomendaciją kartu su bendrosiomis gairėmis dėl institucinių pokyčių, kad būtų skatinama lyčių lygybė mokslo ir studijų institucijose, kaip skelbiama 2012 m. komunikate dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės. Rekomendacijoje reikėtų raginti valstybes nares šalinti teisines ir kitokias moterų tyrėjų įdarbinimo, pareigų išsaugojimo ir perkėlimo į aukštesnes pareigas kliūtis, spręsti lyčių nelygybės sprendimų priėmimo procesuose klausimą ir stiprinti lyčių aspektą mokslinių tyrimų programose. Į rekomendaciją turėtų būti įtrauktas išsamus Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) šalių veiksmingiausių pavyzdžių sąrašas.

4.2

Komitetas taip pat ragina Komisiją toliau kurti ir įgyvendinti sąmoningumo ugdymo programas, kuriomis siekiama pritraukti daugiau merginų studijuoti MTIM (mokslo, technologijos, inžinerijos ir matematikos) disciplinas, taip pat specialias profesinio orientavimo ir paramos programas. Šiuo požiūriu reikėtų užtikrinti glaudesnį atitinkamų Komisijos direktoratų (Švietimo ir kultūros GD ir Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD) bendradarbiavimą. Toks bendradarbiavimas leistų suvienyti pastangas siekiant geresnių rezultatų lyčių lygybės, mokslinių tyrimų ir apskritai švietimo srityse.

4.3

Komisija turėtų užtikrinti lyčių pusiausvyrą ES švietimo ir mokslinių tyrimų judumo programose.

4.4

Komitetas taip pat rekomenduoja rinkti ir platinti pagal Eurostato sistemą pagal lytį pateikiamus duomenis, susijusius su moksliniais tyrimais ir inovacijomis, siekiant užtikrinti patikimesnius ir palyginamus rodiklius, sklandesnį duomenų rinkimą ir stebėsenos procesus, kurie padėtų parengti vyrų ir moterų lygybės strategiją po 2015 m.

5.1

EESRK primygtinai ragina valstybes nares suderinti savo nacionalinę politiką, vykdomą lyčių lygybės mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, su ES lygmeniu priimtais sprendimais dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės ir programos „Horizontas 2020“.

5.2

Komitetas primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skiriamos lėšos siektų 3 proc. BVP, t. y. strategijoje „Europa 2020“ nustatytą lygį. Šiuo metu vidutinės ES 28 išlaidos MTTP sudaro 2,07 proc. BVP (11), o tai stabdo ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą ir neleidžia mokslinių tyrimų institucijoms pasinaudoti visu „talentų banku“.

5.3

Valstybės narės turėtų parengti ir įgyvendinti sąmoningumo ugdymo programas, kuriomis konkrečiai siekiama pritraukti merginas studijuoti MTIM (mokslo, technologijos, inžinerijos ir matematikos) disciplinas, o moteris – dirbti mokslinių tyrimų srityje, pradedant šias disciplinas propaguoti jau mokyklose.

5.4

EESRK mano, kad viena veiksmingiausių priemonių lyčių pusiausvyrai švietimo ir mokslinių tyrimų srityje gerinti – finansinių paskatų taikymas švietimo ir mokslinių tyrimų institucijoms, ryžtingai darančioms pažangą lyčių pusiausvyros užtikrinimo srityje. Valstybės narės turėtų susieti mokslinių tyrimų institutų ir organizacijų įvertinimą, akreditavimą ir finansavimą su lyčių lygybės srityje pasiektais rezultatais.

5.5

Kad būtų sukurtas tvirtas pagrindas labai reikalingiems struktūriniams pokyčiams Europos mokslinių tyrimų institutuose ir organizacijose, valstybės narės ir jų atitinkamos institucijos turėtų parengti metodiką, taikomą veiksmų lyčių lygybės srityje veiksmingumui stebėti ir įvertinti.

5.6

Valstybės narės, kartu su savo atitinkamomis mokslinių tyrimų ir švietimo institucijomis bei socialiniais partneriais, turėtų išnagrinėti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimo būdus ir šiuo tikslu parengti ir įgyvendinti šeimai palankią politiką, skirtą tiek mokslinį darbą dirbančioms moterims, tiek vyrams, pavyzdžiui, vaikų priežiūros įstaigų, nuotolinio darbo, darbo ne visą darbo dieną ir pan. klausimus.

5.7

EESRK taip pat primygtinai ragina mokslinių tyrimų institucijas garantuoti subalansuotą lyčių atstovavimą savo sprendžiamuosiuose, atrankos ir kituose atitinkamuose organuose.

5.8

Lyčių lygybės užtikrinimo pastangos privalo būti įtrauktos į mokslinių tyrimų institucijų bei universitetų ir jų atitinkamų skyrių planavimo procesus. Veiksmų planus privaloma parengti visais lygmenimis ir juose numatyti kasmet teikti planinių rodiklių ir priemonių įgyvendinimo bei rezultatų ataskaitas. Šių institucijų skyriai privalo aktyviai dalyvauti šiame procese ir priimti sprendimus dėl savo tikslų ir priemonių, už kurias jie turi atsakyti. Moterys taip pat turėtų dalyvauti tokios veiklos planavime, siekiant užtikrinti, kad moterys tyrėjos ir jas dominančios veiklos sritys nebūtų ignoruojamos.

5.9

Mokslas ir inovacijos yra labai naudingos įmonėms. Todėl valstybės narės turėtų remti ir stiprinti mokslinių tyrimų institucijų, įmonių ir atitinkamų socialinių partnerių dialogą. Toks dialogas galėtų užtikrinti labiau į verslą orientuotus mokslinius tyrimus ir padėti mokslinių tyrimų institucijoms diversifikuoti savo biudžetą.

5.10

Komitetas ragina siekti glaudesnio dialogo su mokslinių leidinių leidėjais ir redaktoriais, kad būtų pašalintas tendencingas požiūris į lytis ir padaugėtų moterų mokslininkių parengtų mokslinių publikacijų, straipsnių, recenzijų ir apžvalgų.

5.11

Reikėtų užtikrinti, kad dialogą plėtotų ir skirtingų kartų mokslininkai; tokiu būdu mokslinių tyrimų srityje būtų vykdomas glaudesnis bendradarbiavimas, o jauniesiems tyrėjams būtų sudarytos savišvietos galimybės.

5.12

Vadovybė daro didelę įtaką mokslinių tyrimų veiklai ir atlieka esminį vaidmenį plėtojant kokybę. Ir vyrai, ir moterys privalo dalyvauti mokyme, kad galėtų užimti aukšto rango postus. Vadovams privaloma rengti mokymus lyčių lygybės mokslinių tyrimų srityje klausimais, nes tai atskira žinių sritis.

5.13

Komitetas pritaria tarptautinėms ir nacionalinėms apdovanojimų programoms, kaip antai UNESCO ir L'Oréal progama For Women in Science  (12), Athena Swan  (13) ir daugeliui kitų iniciatyvų, nes jos ne tik skatina moteris dalyvauti mokslinėje veikloje ir ragina institucijas imtis struktūrinių pokyčių lyčių pusiausvyrai pasiekti, bet ir tampa labai veiksmingomis komunikacijos priemonėmis didinant plačiosios visuomenės informuotumą dėl lyčių lygybės švietimo ir mokslo srityse.

6.1

Viena iš priemonių, taikomų lyčių lygybei skatinti, – tai nuosaiki pozityvioji diskriminacija, kaip kad numatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje. Tokia diskriminacija leidžia pirmenybę teikti tos lyties kandidatams, kurios darbuotojai užima mažiau nei 40 proc. tos pačios kategorijos postų, kai kelių kandidatų kompetentingumo lygis yra panašus.

6.2

Mokslo ir studijų institucijos įdarbindamos žmones gali neutralizuoti galimą tendencingą požiūrį į lytis dviem skirtingais būdais. Pirmasis – nustatyti gaires, užtikrinančias, kad paskyrimo procedūras kontroliuotų fakulteto valdyba, lyčių lygybės ombudsmenas ar kitas atsakingas organas. Antrasis metodas – reikalauti, kad fakultetai teiktų priėmimo į pareigas ataskaitas, kad būtų galima kaupti pagal lytį sugrupuotus statistinius duomenis apie kandidatus, pateikusius prašymus priimti į pareigas, į trumpąjį sąrašą įtrauktus žmones ir įdarbintus darbuotojus. Tai svarbu siekiant neutralizuoti skyrimo į pareigas nesilaikant formalumų praktiką, nes ji dažniausiai būna palanki vyrams. Tai apima „neoficialius siūlymus“ kreiptis pagal darbo skelbimą, o tie skelbimai specialiai parengti taip, kad geriau atitiktų vyrų kvalifikacijas ir patirtį.

6.3

Būtų galima parengti tikslines programas ir teikti vaikų priežiūros paslaugas. Tai būtų galima skelbti darbo skelbimuose siekiant pritraukti kandidatų. Galimybės pratęsti rašančiojo mokslinį darbą stipendijos mokėjimo laikotarpį po vaiko priežiūros atostogų suteikimas – taip pat veiksminga priemonė norint pritraukti daugiau abiejų lyčių kandidatų.

6.4

Kai kuriose Europos šalyse buvo sukurtos atskiros moterų mokslininkių ir eksperčių duomenų bazės. Jos itin naudingos, kai ieškoma konkrečios mokslininkės arba specialios kvalifikacijos turinčios mokslininkės mokslinių tyrimų grupei ar įstaigai, kurioje moterys nepakankamai atstovaujamos.

6.5

Turėtų būti skatinama sudaryti biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą, kad būtų užtikrintas biudžeto vertinimas ir išteklių paskirstymas atsižvelgiant į lyties klausimo opumą. Šiuo tikslu lyčių aspektas turi būti įtrauktas į visus biudžeto sudarymo proceso etapus, kad būtų galima stebėti ir įvertinti, kaip laikomasi lyčių lygybės, o, prireikus, imtis poveikio priemonių.

6.6

Galima būtų įsteigti specialius nacionalinius ir (arba) institucinius fondus, kurie konkrečiai būtų skiriami finansinei paramai teikti mokslinį tiriamąjį darbą dirbančioms moterims tose disciplinose, kuriose santykinai mažas moterų skaičius. Be to, aktyviai lyčių lygybę skatinančioms ir gerų rezultatų pasiekiančioms institucijoms ir (arba) jų padaliniams gali būti atlyginama pagal įvairias paskatų programas.

6.7

Būtų galima pagerinti etatinių darbuotojų ir komisijų narių lyčių pusiausvyrą skatinant mokslo įstaigas kviesti moteris mokslininkes iš trečiųjų šalių dėstyti ar dalyvauti komisijų darbe.

6.8

Darbdaviai turėtų vengti nurodyti aukštą specializacijos lygį darbo skelbimuose, pagal kuriuos norima įdarbinti mokslo darbuotojus ir doktorantūros studijas baigusius mokslo darbuotojus, siekiant pritraukti daugiau kandidatų ir išvengti kandidatūrų atmetimo pernelyg anksti.

6.9

Visose įdarbinimo komisijose turėtų būti moterų ir turėtų būti išlaikyta lyčių pusiausvyra. Tai gali paskatinti moteris teikti paraiškas ir būti priimtoms į pareigas.

6.10

Lyčių aspekto supratimas ir lyčių lygybės žinios turėtų būti įtrauktos ir vadovų rengimo programas. Lyčių lygybės klausimu įgyta kvalifikacija gali būti kriterijus užimant laisvus vadovų postus ir įtraukta į vadovų įvertinimus (14).

6.11

Labai svarbu, kad lyčių lygybė būtų stebima remiantis tinkamais žmogiškųjų išteklių ir finansinių išteklių paskirstymo rodikliais. Todėl atitinkami duomenys turėtų būti renkami abiems lytims atskirai.

6.12

Mokslinių tyrimų grupės stimuliuoja mokslinių tyrimų aplinką. Tyrimai rodo, kad grupės, kurių nariai yra skirtingo išsilavinimo, turi geresnę galimybę įgyti platesnę mokslinių tyrimų perspektyvą. Tyrimai taip pat rodo, kad nevienalyčių mokslinių tyrimų grupių sukūrimas padidina antrosios pakopos studentų srautą ir mokslinių publikacijų dažnumą (15).

6.13

Veiklos pradėjimo paketai (kuriuos sudaro lėšos, skirtos projektui administruoti, įrangai įsigyti ir mokslinių tyrimų asistentų darbo užmokesčiui) gali palengvinti sudaryti naujai paskirtoms moterims įsitvirtinti kaip mokslo darbuotojoms. Patirtis rodo, kad moterys neišsidera tokių gerų mokslinių tyrimų sąlygų kaip vyrai. Veiklos pradėjimo paketais stengiamasi ištaisyti tokią padėtį, todėl reikėtų apie juos gerai pagalvoti.

15.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 12/16

Pranešėja

Béatrice Ouin

1.1

Europos Sąjungai:

1.2

Valstybėms narėms:

1.3

Socialiniams partneriams:

1.3.1

Verslininkams:

1.3.2

Profesinėms sąjungoms, darbdavių organizacijoms ir įmonių taryboms:

2.1

Šioje nuomonėje aptariamos tik su privačiais šeimų namais susijusios paslaugos ir darbo vietos, o ne visos paslaugos (vaikų darželiai, senelių namai, mokyklų valgyklos, popamokinė vaikų priežiūra ir t. t). Plėtoti darbą namų ūkiuose ir didinti jo profesionalumą yra strategiškai svarbu siekiant lygybės profesinėje srityje, kadangi dažniausiai šį darbą atlieka moterys ir būtent joms reikia vaikų priežiūros, pagalbos pagyvenusiems žmonėms ir būsto tvarkymo paslaugų, kad jos galėtų turėti tokias pačias kaip vyrai karjeros sąlygas. Tokios paslaugos naudingos asmenims ir visai visuomenei. Jos atveria galimybę kurti naujas darbo vietas, atitinka senėjančios visuomenės poreikius, padeda derinti šeiminį gyvenimą ir profesinę veiklą. Šios paslaugos gerina gyvenimo kokybę ir didina socialinę įtrauktį, pagyvenusiems asmenims sudaro sąlygas toliau gyventi savo namuose.

2.2

Reikėtų paminėti tris su paslaugomis šeimai susijusias plačias sritis, t. y. būsto priežiūros, vaikų priežiūros ir sergančių, sunkią negalią turinčių ir pagyvenusių asmenų priežiūros. Šias tris sritis reikėtų atskirti, kadangi jose reikalingi labai skirtingi gebėjimai ir kvalifikacija, taip pat labai skiriasi įvairiose šalyse esančios už įvairias sritis ir paslaugas atsakingos institucijos ir organizacijos, taigi savo ruožtu nevienoda ir šias paslaugas teikiančių asmenų padėtis, jų statusas ir požiūris į juos.

2.3

Būtina pažymėti, kad didelę dalį pagalbos šeimai šiuo metu teikia nedeklaruojami darbuotojai, o tai yra nenaudinga ne tik jiems patiems, bet ir šeimoms bei valstybėms.

2.4

Siekiant vystyti paslaugas šeimai, reikia suteikti joms didesnę vertę, taip pat pakeisti tradicinį požiūrį, kad šie darbai, kuriuos vis dar dažnai nemokamai atlieka moterys namų šeimininkės, ir toliau būtų laikomi mažai kvalifikuotais.

2.5

„Ištraukti“ šį darbą iš šešėlio, jį padaryti profesionalesnį, paversti tikra profesija užtikrinant darbą pagal darbo sutartis, mokymą, socialinę apsaugą, karjerą ir tokias pat kaip ir kitų samdomųjų darbuotojų teises yra tokių darbo vietų vystymo sąlyga.

2.6

EESRK jau yra pateikęs svarbių rekomendacijų dėl asmeninių paslaugų sektoriaus plėtojimo (1), darbo namų ūkyje profesionalizacijos (2), kovos su šešėline ekonomika ir nedeklaruojamu darbu (3), taip pat dėl socialinių investicijų poveikio (4), kurios šioje nuomonėje nebus minimos.

2.7

Strategijoje „Europa 2020“ numatytas tikslas pasiekti 75 proc. vyrų ir moterų nuo 25 iki 65 metų amžiaus užimtumą. Tačiau padidinti moterų užimtumo lygį, be kita ko, trukdo šeiminiai įsipareigojimai. O menkas vyrų dalyvavimas vykdant tuos šeiminius įsipareigojimus yra kliūtis pasiekti lygybės profesinėje srityje tikslą. Strategiją įgyvendinti trukdo griežto taupymo priemonės jomis mažinamos viešosios išlaidos su priežiūra susijusioms paslaugoms, kurias teikti daugiausia įdarbinamos moterys, todėl daugiau priežiūros pareigų tenka šeimos nariams. Daugelyje valstybių narių sumažėjusi priežiūros paslaugų teikimo infrastruktūra ir nevienodas vyrų ir moterų nemokamų namų ruošos ir buities darbų pasidalijimas yra kliūtis pasiekti lygybės profesinėje srityje tikslą.

2.8

Vyrų ir moterų nelygybė profesinėje srityje pasireiškia darbo užmokesčio skirtumu ir moterų susitelkimu vienose, o vyrų kitose srityse (užimtumo srityje nėra lyčių pusiausvyros). Paslaugų šeimai plėtojimas leistų padidinti moterų darbo visą darbo dieną lygį, sudarytų sąlygas profesiniam mokymuisi ir atvertų geresnes karjeros galimybes ir šių paslaugų teikėjoms, ir jų gavėjoms.

2.9

Namuose teikiamų paslaugų šeimai srityje sukūrus darbo vietas, kurių kvalifikacija ir gebėjimai būtų pripažinti užtikrinant geresnį darbo užmokestį ir didesnes darbo vietos garantijas, tai taip pat sudarytų galimybę į šias profesijas pritraukti vyrus. Be to, reikia šviesti vaikus, kad jie šių darbų nelaikytų moters prievole.

2.10

Plėtojant šias paslaugas gali būti sukurta milijonai darbo vietų. Jei kiekviena šeima per savaitę pasinaudotų viena valanda darbo namų ūkyje paslaugų, būtų galima sukurti 5,5 mln. darbo vietų (5). Šioje srityje taip pat yra galimybių diegti socialines ir technologines inovacijas. Juo labiau kad, vykstant gyventojų senėjimui ir mažinant šeimoms teikiamas socialines paslaugas, poreikiai didėja. Todėl itin svarbu sutelkti dėmesį į namų ūkių pasirinkimo laisvę, kad jie galėtų rasti tinkamus būdus kintantiems šeimų poreikiams patenkinti.

3.1

Kiekviena šeima turi būstą, skalbia, ruošia valgį, privalo rūpintis vaikais, pagyvenusiais tėvais arba slaugyti ligonius. Kad atliktų šias užduotis, moteris dažnai turi dirbti ne visą darbo dieną, ir dėl to nukenčia profesija, kuriai įgyti ji mokėsi, arba ji neberanda laiko mokymuisi.

3.2

Tačiau naudojimasis šiomis paslaugomis nėra spontaniškas veiksmas, kadangi nelengva kažką įsileisti į savo namus ir, svarbiausia, kadangi tokios paslaugos pernelyg brangiai kainuoja.

3.3

Šias paslaugas šeimai šiuo metu dar dažnai teikia moterys, visų pirma imigrantės, kurioms mažai mokama, kurios dažnai yra nedeklaruotos ir kurių užimtumas yra neužtikrintas, o kai kurios iš jų dirba nelegaliai. Moterų koncentracija su valymu, priežiūra ir vaikų auklėjimu susijusiose profesijose dar labiau sustiprina įsigalėjusius lyčių stereotipus, kurie kai kuriems vyrams tampa kliūtimis, lemia vyrų ir moterų nelygybę bei dar labiau sumenkina pastangas sumažinti nuolatinį darbo užmokesčio skirtumą. Ši koncentracija skatina požiūrį, kad moterų darbas yra antrarūšis.

3.4

Namų ūkio darbuotojas yra asmuo, vykdantis veiklą privačiuose asmens namuose. TDO šio sektoriaus darbuotojus vadina namų ūkio darbuotojais, tačiau kai kuriose valstybėse narėse ši sąvoka turi neigiamą konotaciją. Kadangi šis darbas įvardijamas įvairiai (6): darbas šeimoje, asmeninės paslaugos, pagalba namuose, slaugytojos, vaikų auklės, šeimos darbuotojos, namų tvarkytojos ir pan., statistinius duomenis kaupti nelengva.

3.5

TDO skaičiavimu, Europos Sąjungoje yra 5 mln. namų ūkio darbuotojų, tačiau šis skaičius iš tiesų veikiausiai yra didesnis, kadangi vien Prancūzijoje, kur mokesčių lengvatos sudarė galimybę deklaruoti iki tol nedeklaruotą darbą, taigi kartu ir apskaityti šias darbo vietas, jų yra 2 mln. Dažniausiai dėl šio darbo tiesiogiai susitaria ir moka šeimos ūkiai arba asmuo, samdantys namų ūkio darbuotoją (60–70 proc. šio sektoriaus), nesinaudodami tarpininkais.

4.1.1

Reikia pabrėžti, kad aptariamas darbas, visų pirma susijęs su namų priežiūra, yra vis dar dažnai vertinamas kaip nereikalaujantis specialių žinių ir gebėjimų. Be to, jis vertinamas kaip pereinamojo laikotarpio darbas (pavyzdžiui, „au pair“ samda) ir nelaikomas profesiniu pasirinkimu.

4.1.2

Daugeliu atveju šeimos neprašo jokio diplomo ar pažymėjimo, ir patiki savo vaikus, savo pagyvenusius tėvus, namų raktus žmonėms, kurių patikimumu negali būti tikros. Kad žengtum į svetimus namus, prisitaikytum prie šeimos reikalavimų būtina turėti daug nepakankamai įvertintų, neapibrėžtų psichologinių ir techninių gebėjimų.

4.1.3

Dėl neigiamo visuomenės požiūrio į šiuos darbus dažnai būtent migrantės moterys, palikusios savo šalyje nuosavus vaikus ir pagyvenusius tėvus, atvyksta rūpintis turtingų šalių asmenų vaikais ir tėvais, nors Europos Sąjungoje tvyro nedarbas. Daugeliu atvejų šie darbuotojai patys save blogai vertina, kadangi jie nepasirinko dirbti šio menkai vertinamo darbo. Šiais laikais imigrantės dažnai yra itin aukštos kvalifikacijos, tačiau yra nukreipiamos į sektorių, kuris suteikia vieną iš nedaugelio galimybių migrantams dirbti ir kuriame jų kaip darbuotojų teisės labai dažnai neužtikrinamos ir negerbiamos. Šis „protų švaistymas“ kelia daug nerimo ne tik pačioms moterims migrantėms, bet ir visuomenei, kurioje jos dirba.

4.2.1

Šiame sektoriuje įdarbinami tiek nekvalifikuoti, tiek itin aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kuriems atsilygina privatūs asmenys, negalintys daug mokėti, jei nėra nacionalinių mokesčių lengvatų.

4.2.2

Darbu įdarbinančiose šeimose gali būti neužtikrinamas pragyvenimas dėl pasikeitusių šeiminių aplinkybių, ypač kai šeimoms reikia darbuotojo tik kelias valandas per savaitę, namų ūkio darbuotojai, kad galėtų pragyventi, turi dirbti pas keletą darbdavių ir nuolat ieškoti naujų, kad galėtų pakeisti tuos, kuriems jų paslaugų nebereikia.

4.2.3

Iki šiol darbas privačiuose namuose nebuvo numatytas TDO tarptautinėse darbo konvencijose. Padėtis pasikeitė 2012 m. priėmus Konvenciją Nr. 189, tačiau ją ratifikavo tik dvi Europos šalys (7).

4.2.4

Kadangi namų ūkio darbuotojai yra išsibarstę po privačius namus, sunku juos suburti į profesines sąjungas. Daugeliu atvejų jiems tai net neįdomu. Tačiau jų reikalavimai ir interesai būtų geriau pripažįstami, jeigu juos remtų ir gintų stiprios profesinės sąjungos. Šiems darbuotojams sunku ginti savo teises: jie vieni bendrauja su juos įdarbinusiomis šeimomis. Ši situacija yra dar sudėtingesnė, kai šie darbuotojai tampa prekybos žmonėmis aukomis, prastai moka kalbą ir neturi galimybės prieiti prie savo.

4.2.5

Vis dėlto esama vis daugiau pavyzdžių, kad ES valstybėse narėse planuojama struktūrizuoti šį sektorių, ir šie planai įgyvendinami skirtingu tempu ir nevienodu mastu, sudarant sąlygas skatinti ir vystyti atskirą ekonominį sektorių, kuriame būtų derimasi dėl kolektyvinių sutarčių, pritaikytų prie paslaugų šeimai. Kai pirmąsyk arba iš naujo deramasi dėl kolektyvinių sutarčių, reikia būti budriems, kad būtų atsižvelgta į kvalifikacijų sudėtingumą ir žmogiškųjų santykių aspektą.

4.2.6

Įgyvendinant priemones, skirtas profesionalizacijai asmeninių paslaugų sektoriuje didinti, svarbu atsižvelgti į šio sektoriaus skirtingus darbdavių tipus (tarpininkus ar individualius asmenis), kad būtų išvengta bet kokios painiavos, susijusios su statusu ar pareigomis.

4.2.7

Teismuose yra iškelta bylų dėl šiuolaikinės vergijos, kadangi namų ūkio sektoriuje pasitaiko prekybos žmonėmis atvejų. Taip moterims migrantėms iškyla seksualinio išnaudojimo ir priverstinio darbo pavojus. Tai kenkia šio sektoriaus įvaizdžiui.

5.1.1

Norint pakeisti esamą padėtį (daug nedeklaruojamo darbo, keletas darbdavių) ir sukurti tikras darbo vietas, kurioms reikalingi gebėjimai būtų vertinami, kaip kad yra kitų profesijų atveju, reikia labiau pripažinti ir vertinti šias paslaugas, be kita ko, užtikrinti tinkamą darbo užmokestį, tačiau kartu užtikrinti, kad jos išliktų visiems prieinamos. Šios dvi sąlygos gali būti įvykdytos tik užtikrinus finansavimą iš kelių šaltinių: mokesčių lengvatas, iš dalies subsidijuojamus čekius (pavyzdžiui, čekius maistui), socialinės apsaugos paslaugas ir vartotojų įnašus. Švedijoje įsitikinta būsto renovacijai privatiems asmenims skirtų mokesčių lengvatų veiksmingumu: statybų sektoriuje sukurta naujų darbo vietų. Prancūzijoje darbas namų ūkiuose pasitraukė iš šešėlinės ekonomikos įvedus mokesčių lengvatas. Be to, įvestas „paslaugos teikimo čekis“, leidžiantis supaprastinti administracines procedūras. Vėliau šią priemonę papildė interneto atsiradimas: nebereikia popierinių formų.

5.1.2

Tik sutelkus viešąjį finansavimą (mokesčių lengvatos), socialines išmokas (šeimos pašalpos, pagalba įmonėms, savidrauda, sveikatos draudimas, įmonės taryba ir t. t.) ir privačias lėšas (privačių asmenų mokestis už paslaugą) bus galima šį darbą padaryti profesionalesnį ir teikti aukštos kokybės paslaugas. Įmonės, įgyvendindamos savo lyčių lygybės planus ir profesinės veiklos ir šeiminio gyvenimo derinimo priemones, gali prisidėti prie jų darbuotojų šeimoms skirtų paslaugų finansavimo. Kai kurios tai jau daro. Europos Komisija turėtų rinkti informaciją apie šią gerąją praktiką ir ją skleist, kad paskatintų visas valstybes nares įvesti iš anksto finansuojamą „paslaugos teikimo čekį“.

5.2

Imtis veiksmų siekiant užtikrinti užimtumo garantijas, skatinti kurti naujas įmones, plėtoti sektoriuje socialinį dialogą atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės ypatybes ir kultūrą.

5.2.1

Didėjantys šeimų poreikiai namuose reiškia, kad laisvę pasirinkti skirtingas paslaugas, teikiamas valstybėse, reikia konsoliduoti ir stabilizuoti, kaip ir papildomą šių paslaugų pobūdį, kad būtų sukurtas naujas modelis, galintis skatinti socialines inovacijas Europoje.

Užimtumo garantijų nebuvimo sektoriuje problemą galima išspręsti tik akcentuojant du pagrindinius dalykus: pirma, darbą reikia daryti profesionalesnį, kad būtų pagerinta teikiamų paslaugų kokybė, ir užtikrinti tikrą namų ūkio darbuotojų profesionalumo tobulinimą (žr. 5.3 punktą); antra, reikia oficialiai pripažinti socialinį dialogą sektoriuje, nes tai labai svarbus būdas užtikrinti gerovę ir deramą darbą namų ūkio darbuotojams ir jų šeimoms nepaisant paslaugų pobūdžio. Šiuo aspektu labai svarbu padėti šeimoms įsilieti į profesionalaus ir deklaruojamo darbo sektorių (žr. 5.1 punktą) suteikiant galimybę pasirinkti jiems tinkamą struktūrą.

Be to, šeimoms teikiamos paslaugos, susijusios su vaikų, pagyvenusių asmenų, sunkią negalią turinčių šeimos narių priežiūra ar jų darbinio gyvenimo pusiausvyra, yra ypatingos: jos tiesiogiai siejasi su namų ūkių privačia, intymia sfera, todėl negalima jų patikėti nepažįstamiems asmenims. Todėl būtina užtikrinti socialinį dialogą sektoriuje laikantis Europos Sąjungos vertybių ir atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės kultūrinę specifiką.

5.2.2

Be to, kad vystytųsi šis sektorius, turi vystytis įmonės – kooperatyvai, asociacijos ar bendrovės – ir atlikti tarpininko tarp žmogaus, kuriam reikia paslaugos, ir to, kuris yra kvalifikuotas ją teikti, vaidmenį. Įmonė įsipareigoja rasti klientus ir pasiūlyti darbuotojui darbo grafiką. Tai suteiktų darbuotojui galimybę dirbti pagal vieną darbo sutartį, o tai palengvintų socialinę apsaugą ir leistų sumokėti už kelionės į kliento namus laiką, išeiti atostogų arba dalyvauti mokymo kursuose. Toks tarpininkas taip pat įsipareigoja klientui: siūlyti kompetentingus, sąžiningus, diskretiškus ir tinkamai apmokytus darbuotojus, paslaugą suteikti net jei įprastas darbuotojas serga arba atostogauja. Taigi klientas patikės savo namus ar šeimos narius ne asmeniui, o įmonei.

5.2.3

Įsteigus įmones, šie darbuotojai taps tokiais pat samdomaisiais darbuotojais kaip ir visi kiti. Tokių įmonių jau yra. Europos Komisija turėtų kaupti tokią informaciją ir propaguoti įvairius modelius, juos analizuoti atsižvelgdama į klientui suteiktą paslaugą ir socialines darbuotojų sąlygas.

5.2.4

Beje, kai klientai nori prisiimti atsakomybę patys būdami darbdaviais – o tai leidžia jiems pasirinkti į jų namus ateinantį asmenį – reikia užtikrinti, kad šios šeimos būtų informuojamos, kad atliktų savo kaip darbdavio pareigą ir laikytųsi taisyklių. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šios taisyklės būtų racionalios ir vidutinei šeimai praktiškai įgyvendinamos.

5.3.1

Švedijoje mokesčių atskaitos schema namų ūkiuose teikiamoms paslaugoms pradėta taikyti 2007 m. Dėl šio mokesčių kredito (angl. tax credit) gerokai atpigo namų ūkiams teikiamos paslaugos, kadangi jų kaina sumažinta 50 proc. Klientas moka pusę paslaugos kainos, o kitą pusę įmonei sumoka mokesčių administratorius.

5.3.2

Anksčiau buvo sunku gauti teisėtai namų ūkiuose teikiamą paslaugą. Faktai rodo, kad šiandien, praėjus septyneriems metams po mokesčių kredito įvedimo, buvo sukurta ir toliau kuriamos naujos įmonės ir naujos darbo vietos, visų pirma tiems, kurie anksčiau buvo darbo rinkos užribyje.

5.3.3

Mokesčių reforma padarė teigiamą poveikį sektoriui, kuriame dauguma paslaugų buvo teikiamos nedeklaruojamo darbo forma. Mokesčių sumažinimas buvo naudingas ne tik sektoriui ir jo klientams, bet ir visai visuomenei.

5.3.4

2013 m. sektoriaus apyvarta siekė daugiau nei pusę milijardo eurų. Minėtais metais jame dirbo daugiau kaip 16 tūkstančių žmonių. Pastaraisiais metais šis skaičius nuolat didėjo. 2012–2013 m. užimtumo lygis namų ūkio paslaugų sektoriuje išaugo 16 proc.

5.3.5

Daugumą šioje srityje veikiančių įmonių įsteigė moterys ir daugeliu atvejų – migrantės. Daugiau nei trečdalis namų ūkio paslaugų klientų yra vyresni nei 65 metų amžiaus (du trečdaliai yra moterys). Apskritai 62 proc. klientų – moterys, turinčios įvairaus dydžio pajamas, bet dažniausiai iš viduriniosios klasės. Dažniausiai šiomis paslaugomis naudojasi šeimos. Du iš trijų namų ūkio paslaugų sektoriaus darbuotojų anksčiau buvo bedarbiai arba dirbo nedeklaruojamą darbą. Maždaug 80 proc. jų – moterys ir 40 proc. gimę ne Švedijoje.

5.3.6

Svarbiausia šio paslaugų sektoriaus darbdavių organizacija su šio sektoriaus profesinėmis sąjungomis pasirašė kolektyvines sutartis dėl namų ūkiuose teikiamų paslaugų įmonių. Kolektyvinėse sutartyse numatytos taisyklės, taikomos darbo užmokesčio, darbo laiko, mokamų atostogų, mokymo, socialinės apsaugos ir kitų aspektų srityje.

5.3.7

Įvykdžius reformą, atsirado daugiau darbo vietų, sumažėjo nedarbas, laikinojo nedarbingumo atostogų ir, galiausiai, padidėjo mokestinės pajamos, todėl sistema praktiškai finansuojama jos pačios lėšomis.

5.4.1

Be techninių žinių reikalaujančių darbų (higienos taisyklės, įrangos valdymas, produktų naudojimas, vaiko prausimas, pagalba suaugusiajam atsikelti ir t. t.), reikia ir bendravimo gebėjimų, pavyzdžiui, kelti pasitikėjimą, būti diskretiškam, savarankiškam, mokėti prisitaikyti prie kiekvieno kliento poreikių. Klasifikacijos lentelėse turėtų būti nustatyta gebėjimų hierarchija atsižvelgiant į tai, ar reikia tik prižiūrėti būstą ar ir rūpintis vaikais arba pagyvenusiais žmonėmis, ar klientas yra išvykęs ar jis yra namie, ar jis yra fiziškai ir protiškai savarankiškas ar priklausomas.

5.4.2

Paradoksas yra tai, kad kai kurie asmenys šiuos darbus menkai vertina, nors jie teikia didesnį pasitenkinimą nei daugelis kitų. Išvalyti namus, padėti žmonėms ir užmegzti ryšius su vaikais teikia pasitenkinimą. Viešosios institucijos galėtų, pirma, bendradarbiaudamos su profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijomis skatinti didesnį šių paslaugų profesionalumą, susijusių asmenų mokymą ir jų gebėjimų sertifikavimą, antra, imtis veiksmų kurti struktūras, kurios padėtų apjungti ir organizuoti paslaugas šeimai.

5.4.3

Norint pakeisti šių darbų įvaizdį, reikia sudaryti jų sąrašą ir juos įvertinti techniniu ir santykių požiūriu palyginant su panašiais darbais kitose profesinėse srityse. Būtini diplomai, sertifikavimas, mokymas, kurie patvirtintų įgytą patirtį. Kai kurios priemonės jau yra.

5.4.4

Taip pat būtų naudinga sudaryti palankias sąlygas pradėti vykdyti kitas užduotis ir netgi įgyti kitas profesijas tame pačiame arba kitame sektoriuje. Tai itin svarbu moterims migrantėms, kurios tendencingai nukreipiamos teikti paslaugas šeimai, kad būtų išvengta „protų švaistymo“ reiškinio.

5.4.5

Reikėtų imtis priemonių užkirsti kelią neteisėtai prekybai paslaugų šeimai srityje, nes ji šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises.

5.4.6

Profesinių sąjungų organizacijos dažnai neskyrė dėmesio namų ūkio darbuotojų telkimui į profesines sąjungas – tai, žinoma, yra sudėtinga padaryti, kadangi profesinės sąjungos neturi teisės patekti į privačius namus, taip pat dėl to, kad šie darbuotojai yra „nematomi“ ir „išsibarstę“. Namų ūkio darbuotojų subūrimas į profesines sąjungas gali paskatinti paslaugų šeimai sektoriaus profesionalizaciją. Didesnis profesionalumas yra viena iš lyčių lygybės profesinėje srityje sąlygų.

15.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 12/23

Pranešėjas

Joost van Iersel

Bendrapranešėjis

Hannes Leo

1.1

Atsižvelgdamas į glaudžią paslaugų ir apdirbamosios pramonės sąveiką bei jos poveikį tvariam augimui ir užimtumui Europoje, EESRK ragina Komisiją kitą kadenciją verslo paslaugas įtraukti į prioritetų sąrašą. Tai svarbu dar ir dėl to, kad naują gamybos modelį kai kas vadina „ketvirtąja pramonės revoliucija“.

1.2

Konkrečios ES iniciatyvos reikalingos visose srityse, kurios susijusios su skaitmenine revoliucija ir nuo jos neatsiejamu ekonomikos bei visuomenės pertvarkymu. Pagrindinė išankstinė sąlyga – valdžios institucijų ir visuomenės informuotumo didinimas.

1.3

Verslo paslaugos turėtų būti aktyvios pramonės politikos dalis ir į jas turėtų būti atsižvelgta 2015 m. atliekant strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol ir Komisija, ir Taryba nepakankamai vertino šias paslaugas.

1.4

Pusės Komisijos generalinių direktoratų darbas vienaip ar kitaip yra susijęs su paslaugų sritimi, tačiau nėra sistemingo požiūrio, jau nekalbant apie strateginį. Nėra nei aiškios politikos, nei matomo atstovo spaudai šioje srityje. Labai nuvylė trumparegiškas Tarybos sprendimas daugiametės finansinės programos biudžetą, skirtą Europos infrastruktūros tinklų priemonei, sumažinti nuo Komisijos pasiūlytos 9 mlrd. eurų sumos iki 1,2 mlrd. eurų.

1.5

ES dabar turi apsispręsti, ar ji nori imtis vadovaujančio vaidmens ir prisidėti prie naujo tvaraus augimo ir naujų darbo vietų kūrimo, ar užleisti vietą kitiems.

1.6

Todėl EESRK labai palankiai įvertina praėjusių metų Komisijos iniciatyvą pradėti svarbią diskusiją aukšto lygio verslo paslaugų grupėje (1). EESRK primygtinai rekomenduoja, kad netrukus po jos turėtų:

1.7

Sparčiai besiplečiančios verslo paslaugos jau dominuoja apdirbamosios pramonės srityje. Daug ir vis įvairesnių įmonių, veikiančių ir apdirbamosios pramonės, ir paslaugų srityje, šiuo metu kuria ir teikia naujos kartos verslo paslaugas. Naujos technologijos paslaugas paverčia dar svarbesnėmis apdirbamajai pramonei.

1.8

Be to, Daiktų internetas ir Paslaugų internetas – šiuo metu Europoje vadinami ketvirtąja pramonės revoliucija – yra naujos, po automatizacijos, eros pranašai.

1.9

Kokybinis šuolis – nuo vertikalaus ir horizontalaus bendradarbiavimo nuo mašinos prie interneto, nuo mašinos prie žmogaus ir nuo mašinos prie mašinos – įvyko visoje vertės grandinėje realiuoju laiku. Izoliuotos automatizavimo sistemos bus sujungtos su nesuskaičiuojama galimybe tinklų ir kitų sistemų. Programinė įranga ir tinklai sujungs pažangius produktus, skaitmenines paslaugas ir vartotojus su naujais novatoriškais ateities „produktais“.

1.10

Šis procesas yra plačiai aptarinėjamas. Naujoviško ekonominio ir politinio požiūrio pavyzdys – Vokietijos projektas Pramonė 4.0, kuriame pakankamas dėmesys skiriamas ir verslo paslaugoms, ir platesniam ekonominiam kontekstui, kuris šiuo metu yra pertvarkomas iš esmės. Kartu su panašiomis iniciatyvomis, jis turėtų būti pagrindiniu pramonei skirtos darbotvarkės ir plataus viešojo ir privataus sektoriaus suinteresuotųjų subjektų rato elementu. Skaitmeninėse rinkose, anksčiau pradininkai naudodavosi dideliu konkurenciniu pranašumu.

1.11

Pasauliniu mastu panašios strateginės iniciatyvos yra numatomos JAV, Kinijoje ir Korėjoje. Pentagonas planuoja investicijų programą. Tokie duomenų gigantai kaip Google, Amazon, Apple ir Yahoo turi savų pranašumų rinkoje.

1.12

Žmogiškasis veiksnys yra lemiamas. Naujos vertės grandinės ir verslo modeliai kuria naujus aljansus ir tarpusavio santykius tarp bendrovių, o tai daro didžiulį poveikį darbo organizavimui. Be to, darbo rinkoje laukiama didelių pokyčių. Dėl sparčiai besivystančių skaitmeninių technologijų, pramonėje, o ypač verslo paslaugų sektoriuje, nuolat atsiranda naujų darbo organizavimo, darbo sąlygų ir įgūdžių lavinimo formų. Šiuos pokyčius reikia atidžiai stebėti. Tikslinė politika, kuri turi būti paremta pakankamai finansuojamais moksliniais tyrimais, turi būti orientuota į palankių sąlygų skatinimą ir neigiamo poveikio švelninimą.

1.13

Daugeliui verslo paslaugų sektorių šiuo metu trūksta socialinio dialogo kultūros, dėl to gali sumenkti užimtumo šiuose sektoriuose kokybė. Atsižvelgiant į novatoriškas švietimo ir mokymo priemones, bendrovių, sektorių, nacionaliniu ir ES lygmenimis reikalinga tvirta socialinio dialogo ir aktyvaus dalyvavimo sistema, nepamirštant, kad sparčiai besivystanti verslo paslaugų pramonė dažnai būna iš esmės restruktūrizuojama.

1.14

Kvalifikacijų ir įgūdžių pripažinimas tarpvalstybiniu ir ES mastu skatins darbuotojų judumą ir žinias. Tai taip pat išplės ir sustiprins šioje srityje dirbančių daugelio mažų ir labai mažų įmonių galimybes Europoje.

1.15

Iš esmės, EESRK pritaria ES aukšto lygio verslo paslaugų grupės ir 2013 m. penkių darbo grupių rekomendacijoms. Atsižvelgiant į visapusišką verslo paslaugų svarbą siekiant tikslo, kad iki 2020 m. apdirbamosios pramonės dalis sudarytų 20 proc. BVP, ir ketvirtosios pramonės revoliucijos perspektyvą, būtina Europos darbotvarkė arba verslo paslaugų veiksmų planas. EESRK nuomone, joje turėtų būti numatyta:

2.1

Brandžiose ekonomikose daugiau kaip 70 proc. produkcijos ir užimtumo sukuria paslaugos. Paslaugų santykinė dalis ir jų sudėtingumas didėja visose pasaulio šalyse.

2.2

Verslo paslaugos yra svarbus augimą skatinantis veiksnys. EK duomenimis, 1999–2009 m. jos vidutiniškai augo 2,38 proc., o visų ES ekonomikos sektorių vidurkis buvo 1,1 proc. Per tą patį laikotarpį užimtumo augimo tempas šiame sektoriuje buvo 3,54 proc., o visų ES ekonomikos sektorių – vos 0,77 proc.

2.3

Paslaugų ekonomikos (arba „tretinio sektoriaus“) augimas bendroje ES ekonominėje veikloje viršija apdirbamosios pramonės augimą. Po šio etapo prasideda „ketvirtinio sektoriaus“, kuris susijęs su informacijos ir žiniomis pagrįstų paslaugų augimu, etapas.

2.4

Paslaugos yra bendrinis pavadinimas. Jis apima labai platų ekonominės ir socialinės veiklos spektrą – nuo pačios žemiausios kvalifikacijos iki aukščiausios. Užimtumas auga aukštos ir žemos kvalifikacijos reikalaujančiose profesijose, o vidutinės kvalifikacijos aptarnavimo srities darbuotojų dalis mažėja, todėl daromas spaudimas vidurinei klasei.

2.5

Sąveikaujant paslaugų ir pramonės sektoriams galima išskirti šiuos pagrindinius atitinkamų paslaugų tipus:

2.6

Verslo paslaugų sektorius nuo 8–ojo dešimtmečio gerokai padidėjo. Šiuo metu jo apyvarta siekia 2  000 mlrd. eurų ir jame dirba 24 milijonai žmonių. Šia veikla užsiima milijonai bendrovių, daugiausia mažų ir labai mažų, jau nekalbant apie didesnėse bendrovėse įsteigtus vidaus paslaugų skyrius. Verslo paslaugos sudaro 11,7 proc. ES ekonomikos.

2.7

Duomenys, nesant bendro vardiklio, itin skiriasi. Didžiulis poveikis daromas visiems lygmenims ir visuomeniniams santykiams. Jos yra pokyčius skatinanti jėga, verčianti keisti verslo modelius. Jos skatina nuolat reorganizuoti viešojo ir privataus sektoriaus bendroves ir valdžios institucijas.

2.8

Pastaraisiais dešimtmečiais automatizavimas ir IRT tapo tvirtomis varomosiomis jėgomis (2). Tam tikrų paslaugų sektorių raida dažnai turėdavo visuotinį poveikį kitiems sektoriams.

2.9

Tradicinės ribos tarp apdirbamosios pramonės ir paslaugų jau nebėra tokios ryškios. Apdirbamosios pramonės raidos jau nebegalima atskirti nuo paslaugų, kaip būdavo anksčiau. Todėl ES tikslą padidinti apdirbamosios pramonės dalį iki 20 proc. Europos BVP reikėtų pakoreguoti, atsižvelgiant į verslo paslaugų pridėtinę vertę. Verčiau reikėtų kalbėti apie apdirbamąją pramonę, nukreiptą į vertės grandinę (3).

2.10

Žvelgiant iš pasaulinės perspektyvos, apskritai Europos padėtis yra gera, nors ir yra sričių, kur Europos pramonė susiduria su tam tikromis kliūtimis. Našumo padidinimas ir naujų technologijų dinamiškas diegimas gali turėti teigiamo poveikio veiklos perkėlimui. Kita vertus, galima pastebėti nepatiklų žmonių požiūrį į permainas ir paslėptą pasipriešinimą naujovėms. Šiai tendencijai politikai turėtų skirti ypatingą dėmesį.

3.1

Verslo paslaugos yra pasiekusios labai dinamišką etapą. Dėl interneto paskatintos revoliucijos, paslaugų poveikis gamybos linijoms ir bendriems įmonių veiklos rezultatams didėja. Gamybos linijas dabar valdo programinė įranga. Sumažėjo darbo jėgos vaidmuo apdirbamojoje pramonėje.

3.2

Tai prieštarauja tradicinei teorijai ir rodo, kad apdirbamoji pramonė ir verslo paslaugos tampa vis labiau susijusios tarpusavyje. Todėl skiriamoji riba tarp jų dažnai būna dirbtinė. Šiandien bendrovės naudoja žaliavas, gamina produktus ir teikia paslaugas, apimančias ir apdirbamosios pramonės, ir paslaugų komponentus. Ši sąveika vyksta dviem kryptimis.

3.3

Tokia išvada peršasi atsižvelgiant ir į verslo aplinkos pokyčius. Nors paslaugos iš esmės yra pagalbinė veikla, jos labiausiai skaido vertės grandines. Be kita ko, tai išprovokuoja didesnių bendrovių suskilimą – iš gana statiškų subjektų jos tampa subjektais, kurių pagrindas – dinamiška ir suderinta daugiau ar mažiau nepriklausomų arba bent identifikuojamų pačioje bendrovėje arba jai nepriklausančių (užsakomieji darbai) dalių sąveika. Šiuos procesus remia paslaugų sektorius, kaip lankstus ir gebantis prisitaikyti tarpininkas.

3.4

Vertės grandinės suskaidymas taip pat gerokai sumažina skiriamąją ribą tarp sektorių, nes ribos tarp sektorių jau nebėra tokios griežtos. Ryškėja visiškai naujas vaizdas, pavyzdžiui, Google gamina automobilį, žinant, kad 35 proc. investicijos sumos keliauja į automobilio programinę įrangą, dalis netgi didėja, pasiekdama 50 proc. – į inžineriją ir pažangią mašinų gamybą.

3.5

Nepaisant to, kad paslaugų poveikis visai ekonomikai ir užimtumui yra visuotinai pripažįstamas, labai keista, bet nuodugnios ES masto analizės vis dar trūksta, be kita ko, dėl šių priežasčių:

3.6

Todėl tradiciniai statistiniai rodikliai, griežtai atskiriantys apdirbamąją pramonę nuo paslaugų, negali parodyti sudėtingos vertės grandinių struktūros. Sąnaudų/produkcijos perspektyvos, be kita ko, turėtų parodyti, kurios paslaugų pramonės šakos aptarnauja apdirbamąją pramonę ir kokiu mastu, ir atvirkščiai. Bet tam pirmiausia reikia parengti naujus statistinius rodiklius.

3.7

Tikslesni ir išsamesni statistiniai duomenys turėtų padėti tvirtesnį pagrindą politinėms diskusijoms dėl dabartinės padėties ir galimų priemonių produkcijai padidinti.

3.8

Statistiniai duomenys taip pat gali padėti nukreipti diskusijas, be kita ko, į temas, kaip pašalinti tarpvalstybinei prekybai ir judumui trukdančias kliūtis, kurias sukuria nacionaliniai teisės aktai, perteklinis reglamentavimas ir specialios nacionalinės teisės, suteiktos tam tikroms paslaugų sektoriaus profesijoms, pavyzdžiui, dėl kvalifikacijų. Profesinių kvalifikacijų suderinimas ir tarpvalstybinis pripažinimas turėtų palengvinti tarpvalstybinį reglamentuojamųjų profesijų atstovų judumą, nes šis klausimas itin aktualus ir mažoms, ir labai mažoms įmonėms.

3.9

Bendri ES duomenys atskleis didelius skirtumus tarp Europos šalių. Tvirtas paslaugų sektorius remia tvirtą ekonomiką. Labai svarbi yra infrastruktūra, ypač plačiajuosčio ryšio. Infrastruktūrą reikėtų tinkamai saugoti ir duomenų apsaugos sumetimais, ir tam, kad būtų užtikrintas paslaugų tęstinumas. Nemažai valstybių narių turi gerokai pasistengti, kad pasivytų kitas šalis šioje srityje.

3.10

Gamybos linijos yra labiau sutelktos į vieną vietą nei bet kada. Europos ir besiformuojančių rinkų tarpusavio sąsajos sukūrė sudėtingus ekonominius ir žinių tinklus, o paslaugos yra jų varomoji jėga. Perkėlimas jau nebebus toks veiksmingas, nes pramonė priklausys nuo labai specializuotų, žinioms imlių ir kokybiškų paslaugų.

3.11

Europa tebeturi konkurencinį pranašumą tokių pažangių paslaugų teikimo srityje, iš esmės dėl labai kvalifikuotos darbo jėgos ir aukšto lygio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros. Tačiau Europa neturėtų užmigti ant laurų. Konkurencinį pranašumą būtina aktyviai palaikyti. Tam pirmiausia reikalinga politika, kuri nuolat skatintų nemažai investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir toliau kelti darbo jėgos kvalifikaciją.

3.12

Ne mažiau svarbi yra paslaugų teikėjų ir klientų sąveika. Verslo paslaugos skatina gamybą – produktus ir (arba) kliento pagalbines priemones. Sėkmingą pažangą lemia veiksmingas paklausos ir pasiūlos tarpusavio ryšys, numatant naujas „struktūras“. Persipindamos skirtingos vizijos ir „kalbos“ siūlo naujus sprendimus. Šiuose procesuose kūrybiškus ir specialiai pritaikytus sprendimus siūlo įvairiausių sričių specialistai.

Stulbina vienas dalykas – vidutinių įmonių trūkumas. Nepaisant tokios svarbios didelės paslaugų teikėjos kaip SAP, didelių paslaugų teikėjų segmente Europos atstovų yra mažiau nei JAV. Kai kuriuose pažangiųjų technologijų sektoriuose, palyginti su JAV, Europa iš esmės nedalyvauja. Google, Apple, Amazon ir Microsoft kaip „žaidimo meistrų“ pavyzdys, kai nugalėtojui atitenka viskas, rodo apgailėtiną Europos padėtį, nes Europa šioje srityje jokių žaidėjų neturi.

3.13

Kalbant apie problemas, kylančias dėl Paslaugų direktyvos, baigus kurti bendrąją verslo paslaugų rinką turi atsirasti ryžtas išnaudoti ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybes, nepamirštant tokių paslaugų liberalizavimo neigiamų padarinių kaip socialinis ir atlyginimų dempingas.

3.14

2011 m. Komisija ypatingą dėmesį atkreipė į būtinybę įvertinti žinioms imlių verslo paslaugų vaidmenį. Viena svarbi išvada yra ta, kad paslaugos ir pirmiausia žinioms imlios paslaugos atlieka svarbų ir vis reikšmingesnį vaidmenį kaip apdirbamosios pramonės procesų dalis. Iš esmės, jos yra neatsiejamos, nes apdirbamosios pramonės produkcija vis dažniau priklauso nuo tokių paslaugų kokybės.

3.15

Mokslas ir universitetai taip pat aktyviai dalyvauja teikiant novatoriškas paslaugas ir sąveikauja su pramone. Nemaža dalis universitetų yra perspektyvių, verslo paslaugas teikiančių įmonių veiklos pradžios vieta. Tai padeda sujungti mokslą, novatoriškus sprendimus ir pramonę. Be to, tokia padėtis lemia didesnį teigiamą poveikį, nes geresnės paslaugos prisideda prie kilimo pramonės vertės grandinėje, kai šalis jau turi technologinių pajėgumų ir lyginamąjį pranašumą (4). Tai gerokai padidina apdirbamosios pramonės svarbą tarptautinėje prekyboje.

3.16

Dėl paslaugų svarbos galima kalbėti apie paslaugų diegimą apdirbamojoje pramonėje. Apdirbamosios pramonės ir paslaugų simbiozė dažnai perorientuoja bendrovių veiklą arba netgi ištisas veiklos sritis. Atsiradus naujoms paslaugoms atsirado ir galimybė keisti rinkodaros koncepcijas, nes jos jau orientuojamos ne į produktų pardavimą, bet į (individualių) vartotojų poreikius. Kitas pavyzdys – apdirbamoji pramonė vis labiau priklauso nuo verslo paslaugų kūrimo ir teikimo kaip pelningiausios jų veiklos dalies.

3.17

Atsižvelgiant į tai, 20 proc. apdirbamosios pramonės Europos BVP iki 2020 m. tikslas yra pernelyg nekonkretus. Tikslas galėtų būti – sukurti palankias sąlygas sustiprinti pramonės procesus taip, kad apdirbamosios pramonės ir paslaugų simbiozė leistų gaminti šiuolaikinius produktus pasinaudojant tiesioginiais gamybos procesais ir našumu.

3.18

Naujoji IRT prietaikų banga yra savaeigis procesas: paslaugos kuria paslaugas ir todėl jų svarba visai ekonomikai neproporcingai didėja. Jos skatina našumą ir daro skersinį poveikį visai ekonomikai, dėl to atsiranda naujų derinių. Be to, jos suteiks dar didesnį stimulą globalizacijai.

3.19

Kitas reiškinys – vis daugiau ir daugiau produktų parduodama kartu su susietomis arba netgi neretai į juos integruotomis paslaugomis, dėl to atsiranda nauji aljansai ir deriniai.

4.1

Verslo paslaugų spektras ir jų poveikis tampa vis didesnis, kai jis susiejamas su ketvirtąja pramonės revoliucija, kurios aprėptis yra kur kas didesnė nei vien verslo paslaugos (5). Ši revoliucija vyksta pasibaigus trims eroms – mechanizacijos, elektros energijos ir IT. Dabar aktualiausias jos klausimas – paslaugų interneto ir daiktų interneto įdiegimas.

4.2

Šio proceso dalis – įvairiausios verslo ir mokslo iniciatyvos – kai kurias jų paskatino valdžios institucijos, kad būtų pakoreguoti gamybos procesai ir kuriami nauji produktai. Viena iš novatoriškų iniciatyvų yra veiksmų planas dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos; ją parengė Vokietijos vyriausybė 2012 m. (6)

4.3

Tuo pačiu metu dabar įgyvendinama daugiau panašaus pobūdžio iniciatyvų, pavyzdžiui:

4.4

Pažangus ateities fabrikas yra išmaniai sudėtingas, integruotas į puikiai suderintus tinklus, kuriuos lemia toliau išplėtotos programinės įrangos prietaikos ir sistemos. Tokia raida lems laipsnišką individualizaciją – ir klientams, ir darbuotojams – tiekiant pažangius, konkrečius poreikius atitinkančius produktus ir komponentus, ir gaunant naudą iš jų.

4.5

Pramonės ir ekonomikos potencialas yra milžiniškas. Turi būti skatinamas nedelsiamas vartotojo norų patenkinimas, lankstumas, optimalių sprendimų priėmimas, tausus žaliavų panaudojimas ir naujų paslaugų kuriamos pridėtinės vertės potencialas. Vystymasis galėtų derėti ir su demografinėmis tendencijomis Europoje ir naudingai išnaudoti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, kartu didinant konkurencingumą didelių pajamų sąlygomis.

4.6

Visuose pramonės sektoriuose bus numatyta horizontali ir vertikali integracija ir nenutrūkstama skaitmeninė inžinerijos integracija visoje vertės grandinėje. Atvira prieiga ir inovacijos paskatins aktyvesnę tinklaveiką.

4.7

Kad nebūtų užleista vieta konkurentams iš ES nepriklausančių šalių, turi būti sukurtos bendros ES produktų ir paslaugų, įskaitant visus atitinkamus vertės grandinės komponentus, standartizavimo platformos.

4.8

Dalyvauja ir stambios, ir mažos įmonės. MVĮ perspektyvos yra teigiamos. Jos sugebės pasinaudoti paslaugomis ir programinės įrangos sistemomis kur kas lengviau nei anksčiau. Naujos galimybės atsivers regioninėms MVĮ, kurios taip pat bus lengviau integruotos į internacionalizacijos procesus. MVĮ bet kokiu atveju naudingai pasinaudos tarpdalykinių žinių ir technologijų perdavimu.

4.9

Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, visose paslaugų kategorijose klientų ir tiekėjų ryšys bus kur kas glaudesnis.

4.10

Dabartinės IT technologijos turi būti pritaikytos konkretiems apdirbamosios pramonės reikalavimams ir vystomos toliau. Kad būtų vystoma automatizuotos inžinerijos modeliavimo ir sistemų optimizavimo metodika yra reikalingos mokslinių tyrimų, technologijų ir mokymo iniciatyvos.

4.11

Būtina yra ekonomikos infrastruktūra, kuri apimtų tinkamai įrengtą plačiajuosčio interneto infrastruktūrą ir tinkamas švietimo ir mokymo priemones. Todėl šiuo požiūriu EESRK dar kartą primygtinai teigia, kad be tvirtos fiskalinės politikos reikalinga ir Ekonomikos augimo iniciatyva (7). ES valstybės narės turėtų pasinaudoti dabar atsigaunančia ekonomika ir proga intensyviau ir kuo skubiau ketvirtosios pramonės revoliucijos laikotarpiu investuoti į būtiną infrastruktūrą.

4.12

Ketvirtoji pramonės revoliucija suteiks Europai nepakartojamą progą siekti įvairių tikslų investuojant tik į bendrą infrastruktūrą. Investicijų atidėjimas sumažintų Europos konkurencingumą. Todėl tokios investicijos turėtų būti palankiai vertinamos ir būti viena iš rekomendacijų, skirtų konkrečioms šalims per kasmetinį Semestrą.

4.13

Vokietijos veiksmų plane deramas dėmesys skiriamas šio naujo proceso socialiniams aspektams. Jame dalyvauja ne tik įmonių vadovybė ir darbuotojai, bet ir visa visuomenė. Tai didelis žmogaus-technologijų ir žmogaus-aplinkos sąveikos pokytis. Technologijų inovacijos yra neatsiejamos nuo socialinio ir kultūrinio konteksto, nes pačios kultūrinės ir socialinės permainos yra ir svarbi inovacijų varomoji jėga.

4.14

Decentralizuoto vadovavimo ir valdymo principai bei darbuotojų atsakomybė patiems priimti sprendimus taip pat yra atveria naujų galimybių. Visai tai lemia esminius pokyčius.

4.15

Nacionaliniu ir ES lygmeniu reikėtų organizuoti platformas, seminarus ir darbo grupes, kuriose dalyvautų įmonių atstovai, socialiniai partneriai, mokslininkai ir valdžios institucijų atstovai. Tokios platformos ir darbo grupės yra labai svarbios kuriant vizijas ir strategijas, kaip valdyti pertvarkymo procesą, kad būtų išnaudotos galimybės ir išvengta klaidų. Aukšto lygio ekspertų grupė (žr. toliau) yra sėkmingo suinteresuotųjų subjektų dialogo pavyzdys.

4.16

Naujam skaitmeninių pramonės įmonių ir paslaugų pasauliui prireiks saugios ir patikimos skaitmeninių mainų platformos, turinčios aiškias rinkos teises ir teisių apsaugą (8). Šiame šiuolaikiniame mišriame pasaulyje komunikacijos ir bendradarbiavimo platforma yra ne mažiau svarbi.

5.1

Paslaugomis pagrįsta visuomenė ir skaitmeninimas turi didžiulį poveikį darbo rinkai ir plačiajai visuomenei.

5.2

Neramina tai, kad tokie dideli ekonomikoje vykstantys pokyčiai su visais jų padariniais visuomenei ir darbo rinkai, vis dar nėra pakankamai išanalizuoti ir plačiai aptariami kitose grupėse, išskyrus verslininkus ir mokslininkus.

5.3

Todėl yra daug priežasčių šį perėjimą prie visiškai naujų ekonomikos perspektyvų plačiau aptarti kartu su politikais ir visuomene, ir nacionaliniu mastu, ir ES lygmeniu. Šis procesas daro poveikį regionų ir miestų gyventojų kasdieniam gyvenimui užimtumo ir nedarbo požiūriu. Jis darys poveikį ir žmonėms priimant sprendimus dėl savo ateities. Susiję socialiniai ir kultūriniai aspektai turėtų būti deramai akcentuojami ir į juos atsižvelgiama.

5.4

„Horizontas 2020“ segmente „Pramonės subjektų lyderystė“ reikėtų teikti pirmenybę moksliniams tyrimams, susijusiems su kuo tiksliau įvertintais sparčiais pokyčiais darbo rinkoje, kaip būsimam švietimo ir mokymo pagrindui.

5.5

Daugeliui pažeidžiamų darbo vietų iškilo pavojus ir jeigu šis procesas nebus tinkamai valdomas, jis turės socialinių ir politinių padarinių. Todėl ES ir valstybės narės turi sukurti tokias politines ir reguliavimo sąlygas, kurios užtikrintų ne tik naujas ir būtinas technologijas, bet ir leistų pasiekti geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų tikslus, vengiant labai didelio atotrūkio tarp mažas ir dideles pajamas gaunančių žmonių grupių.

5.6

Ne visų šalių pažanga yra vienoda. Būtina persvarstyti tradicines programas, o mokymo programas – pakoreguoti. Šis procesas vyksta įmonėse. Santykiai tarp švietimo įstaigų ir įmonių keičiasi, kad būtų žengiama koja kojon su pramonės permainomis. Darbuotojai turi būti pasirengę įsisavinti įvairius ir dažniausiai labiau specifinius įgūdžius; jiems turi būti suteiktos galimybės prisitaikyti prie sparčiai kintančios įgūdžių paklausos.

5.7

Žinoma, tai nereiškia, kad akcentuojami tik techniniai įgūdžiai. Ne mažiau svarbūs ir intelektiniai bei socialiniai įgūdžiai. Jie labai reikalingi siekiant neatsilikti nuo visuomenėje vykstančių pokyčių ir socialinių naujovių poreikio, nes visi šie procesai vyksta kartu su labai svarbiais pokyčiais ekonomikoje.

5.8

Iš šios visa apimančios perspektyvos turi būti užtikrintas socialinis dialogas įmonės, sektoriaus, nacionaliniu ir ES lygmeniu, kad būtų aptariami pokyčiai, pagrindinės sąlygos ES ir valstybėse narėse, taip pat ir būdai bei priemonės tinkamai parengti darbo jėgą.

6.1

Intensyvesnių verslo paslaugų poveikis buvo pernelyg ilgai ignoruojamas ES lygmeniu ir ES politikos rengimo srityje. Dėl laukiamo kiekybinio šuolio tuo labiau būtina šią padėtį taisyti. Todėl EESRK kaip pirmą žingsnį labai palankiai vertina aukšto lygio grupės 2013 m. ataskaitą dėl verslo paslaugų.

6.2

Nors Komisija ir dalyvauja procesuose, kurie susiję su verslo paslaugų plačiu poveikiu, ypač per Skaitmeninę darbotvarkę ir per mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, sudėtinga įvertinti bendrą padėtį.

6.3

Verslo paslaugos yra vertos svarbios vietos į ateitį orientuotoje pramonės politikoje. Aukšto lygio grupės ataskaita turėtų padėti susidaryti bendrą permainų vaizdą ir nustatyti, kokių veiksmų reikėtų imtis ES.

6.4

Aukšto lygio grupė nurodo labai daug verslo paslaugų – nuo profesionalių paslaugų, techninių paslaugų iki paramos veiklai.

6.5

Pirmiausia grupė aiškiai sako, kad verslo paslaugos iki šiol nebuvo pakankamai išsamiai aptartos nei Komisijai rengiant naują politiką, nei Konkurencingumo tarybos politinėse diskusijose.

6.6

Be aukšto lygio grupės, dar penkios darbo grupės parengė ataskaitas dėl i) bendros rinkos, ii) inovacijų, iii) įgūdžių, iv) standartų ir v) prekybos. Jose pateikta daug analitinių pastabų ir išsamių komentarų apie atitinkamose srityse vykstantį procesą ir apie pageidaujamas ES politikos ir veiksmų strategijas.

6.7

Daugelyje ataskaitose pateiktų pastabų ir pasiūlymų pabrėžiama, kad būtina gilesnė ES masto analizė ir tobulesnės ir tikslingesnės politinės gairės MVĮ, kurias EESRK, kartu su daugeliu kitų ekspertų, remia jau ne vienerius metus. Itin svarbus labai mažų ir mažų įmonių vaidmuo ir sparčiai augantis jų skaičius dabartiniame pramonės cikle dar kartą pabrėžia, kad kuo skubiau reikalingas geresnis reguliavimas, geresnės sąlygos naujoviškoms partnerystėms ir ypatingas dėmesys galimybėms gauti finansavimą.

6.8

Nekalbant apie tradicines kliūtis, kylančias paslaugoms, palyginti su tomis kliūtimis, su kuriomis susiduria apdirbamoji pramonė, analizė netikėtai parodė, kad tebevykstantis prekių bendrosios rinkos susiskaldymas daro papildomą žalą tarpvalstybiniam vystymuisi ir verslo paslaugų skatinimui. Europai vis dar nepavyksta sukurti sklandžiai veikiančios didelės paslaugų vidaus rinkos.

6.9

Daugelyje pasiūlymų, kaip pagerinti sąlygas verslo paslaugoms, pabrėžiama itin didelė verslo paslaugų svarba susiejant apdirbamąją pramonę su paslaugomis, taip pat ir dėl perspektyvos sustiprinti apdirbamąją pramonę Europoje.

6.10

Todėl, EESRK nuomone, aukšto lygio grupės ir darbo grupių veikla yra labai naudinga atspirties taškas Komisijai atlikti išsamesnę analizę ir parengti konkrečius pasiūlymus.

15.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 12/33

Pranešėja

An Le Nouail-Marlière

1.1

Atsakydama į pirmąją sėkmingą Europos piliečių iniciatyvą „Vanduo ir sanitarinės paslaugos yra žmogaus teisė! Vanduo yra visuotinė nuosavybė, o ne prekė!“ Europos Komisija pabrėžia žmogaus teisės į vandenį, kuris yra neįkainuojamos vertės viešoji gėrybė, ir į sanitarines paslaugas svarbą ir dar kartą pakartoja, kad „vanduo nėra komercijos produktas“.

1.2

Visų pirma reikėtų teigiamai įvertinti tai, kad dėl gyventojų paramos šiai Europos piliečių iniciatyvai, taip pat Komisijos pripažinto vandens ir sanitarinių paslaugų išskirtinumo bei jų svarbos „tenkinant pagrindinius gyventojų poreikius“ pasiūlyta vandens tiekimo paslaugoms netaikyti koncesijų direktyvos nuostatų.

1.3

Apskritai, EESRK palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą veikti laikantis Sutarties taisyklių, pagal kurias reikalaujama, kad ES išliktų neutrali nacionalinių sprendimų, reglamentuojančių vandens įmonių nuosavybės sistemą, atžvilgiu. Šiuo požiūriu EESRK įsitikinęs, kad jokiu sprendimu ir jokiu įstatymu, susijusiu su ES veikla, neturi būti ribojama valstybių narių laisvė pasirinkti būdą organizuoti vandens tiekimo paslaugas.

1.4

Todėl EESRK ragina Komisiją imtis konkrečių veiksmų užtikrinti, kad šio įsipareigojimo būtų tvirtai laikomasi visose ES kompetencijos srityse tiek valstybių narių, gaunančių Europos stabilumo mechanizmo paramą atžvilgiu, tiek šiuo metu vykstančiose derybose dėl prekybos (pvz., derybose dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo ir (arba) dėl paslaugų prekybos susitarimo), visų pirma prekybos derybose (kurios nurodytos pirmiau) nesiderėti dėl vandens paslaugų.

1.5

Komitetas atkreipia dėmesį į kai kuriuos teigiamus Europos Komisijos atsakymo aspektus:

1.6

Komitetas atkreipia dėmesį, kad neseniai paskelbtoje Europos aplinkos agentūros ataskaitoje (Europos aplinkos agentūra, Sąnaudų susigrąžinimo taikant vandens kainų nustatymo mechanizmus įvertinimas (Assessment of cost recovery through water pricing), 2003 m., Liuksemburgas, 28 psl.: „vandens įmonės turi monopolį dėl būtinų milžiniškų kapitalo investicijų ir didelių transporto sąnaudų“) nurodyta, kad dėl būtinų milžiniškų kapitalo investicijų ir didelių transporto sąnaudų vandens įmonės tampa natūraliomis monopolijomis. Todėl viešosios valdžios institucijoms turi būti suteikti įgaliojimai vykdyti bendrą vandens įmonių teikiamų paslaugų kokybės ir veiksmingumo kontrolę. Taigi EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad ypač svarbu užtikrinti skaidrumą.

1.7

Todėl Komitetas ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų visapusiškai taikomas Vandens pagrindų direktyvos 14 straipsnis (visuomenės informavimas ir konsultavimasis su ja), ir remia Komisijos ketinimą skatinti atlikti vandens paslaugų lyginamąsias analizes (angl. benchmarking) siekiant gauti duomenų apie ekonominius, techninius ir kokybinius veiklos rodiklius. Be to bus galima aiškiau nustatyti investicijų lygio, vidutinės vandens kainos ir darbo sąlygų kokybės sąsajas, taigi ir užtikrinti didesnį skaidrumą šiame sektoriuje.

1.8

EESRK mano, kad persvarstant Vandens pagrindų direktyvą ir Geriamojo vandens direktyvą reikėtų į jas įtraukti su visuotinės prieigos principu ir Vandens pagrindų direktyvos principu, kad susigrąžinamos sąnaudos, patirtos teikiant vandens paslaugas, susijusius rodiklius ir nuostatas. EESRK ragina Europos Komisiją parengti teisės aktą, įgyvendinantį Jungtinių Tautų pripažintą žmogaus teisę į vandenį ir sanitarines paslaugas, kurio dėka aprūpinimas vandeniu bei sanitarinių paslaugų tiekimas būtų laikomi būtiniausiomis visuotinėmis viešosiomis paslaugomis.

1.9

EESRK pabrėžia, kad Europos piliečiai savo pritarimu Europos piliečių iniciatyvai išreiškė savo norą dalyvauti Europos politikos formavimo procesuose ir pateikti savo poziciją dėl vandens, kaip viešosios gėrybės ir jo tiekimo, kaip visuotinės svarbos paslaugos (VSP). Todėl labai svarbu, kad visos Europos institucijos suteiktų galimybę ES vandens politikos valdyme dalyvauti visiems suinteresuotiesiems subjektams ir rengtų daugiau viešų diskusijų dėl vandens išteklių ateities.

2.1

Naudodamasis Lisabonos sutartimi nustatyta teise įgyvendinti Europos piliečių iniciatyvą, kurios paskirtis – skatinti demokratišką piliečių dalyvavimą Europos reikaluose (1), milijonas Europos Sąjungos (ES) piliečių iš ne mažiau kaip septynių valstybių narių gali paraginti Europos Komisiją siūlyti teisės aktus ES kompetencijos klausimais. Tai pirmoji ES lygmens dalyvaujamosios demokratijos priemonė.

2.2

Nuo Europos piliečių iniciatyvos įsigaliojimo 2012 m. balandžio mėn. daugiau kaip 5 milijonai piliečių pasirašė daugiau kaip 20 įvairių iniciatyvų. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pakvietė keletą Europos piliečių iniciatyvų organizatorių į savo plenarines sesijas.

2.3

Europos piliečių iniciatyvos „Vanduo ir sanitarinės paslaugos yra žmogaus teisė“ tikslas – paskatinti parengti įstatymą, įgyvendinantį Jungtinių Tautų pripažintą žmogaus teisę į vandenį ir sanitarines paslaugas, kurio dėka aprūpinimas vandeniu bei sanitarinių paslaugų tiekimas būtų laikomi būtiniausiomis visuotinėmis viešosiomis paslaugomis. Iniciatyva buvo pristatyta EESRK 2013 m. rugsėjo mėn. plenarinėje sesijoje.

2.4

Pateikiame pirminį originalų iniciatyvos tekstą:

Vanduo ir sanitarinės paslaugos yra žmogaus teisė

Raginame Europos Komisiją parengti teisės aktą, įgyvendinantį Jungtinių Tautų pripažintą žmogaus teisę į vandenį ir sanitarines paslaugas, kurio dėka aprūpinimas vandeniu bei sanitarinių paslaugų tiekimas būtų laikomi būtiniausiomis visuotinėmis viešosiomis paslaugomis.

Europos teisėje šalių vyriausybių turėtų būti reikalaujama užtikrinti, kad visiems piliečiams bus teikiamos sanitarijos paslaugos ir tiekiamas pakankamas kiekis sveikatai tinkamo ir švaraus vandens. Mes reikalaujame, kad:

2.5

2014 m. vasario 17 d. Europos Komisijai patvirtinus 1 6 59  543 parašų, surinktų trylikoje valstybių narių, Europos Parlamentas surengė plataus masto Europos piliečių iniciatyvos „Right2Water“ komiteto klausymą, į kurį buvo pakviestas dalyvauti EESRK. Tą pačią dieną įvyko Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo Maros Sefcovis susitikimas su šios piliečių iniciatyvos komitetu.

2.6

2014 m. kovo 19 d. Europos Komisija paskelbė savo oficialų atsakymą į pirmąją sėkmingą Europos piliečių iniciatyvą, kuriame paragino „įgyvendinti žmogaus teisę į vandenį ir sanitarines paslaugas Europos teisės aktuose.“

2.7

2014 m. balandžio 15 d., minint Europos piliečių iniciatyvos dieną, EESRK surengė konferenciją „Building up success“, į kurią buvo pakviestas ir Europos piliečių iniciatyvos „Right2Water“ komitetas ir kurios metu „įspūdingas skaičius šios Europos piliečių iniciatyvos kampanijų organizatorių ir suinteresuotųjų subjektų susitiko EESRK aptarti jau įgytą patirtį ir parengti rekomendacijas pagerinti šios tiesioginės demokratijos priemonės veiksmingumą ir patrauklumą.“

3.1

Europos piliečių iniciatyva parodė, kad yra veiksminga sėkmingai įgyvendinama viešųjų diskusijų ir piliečių tinklų kūrimo priemonė.

3.2

Pagrindinis trūkumas, kurį reikia pašalinti – tai persvarstyti Europos piliečių iniciatyvos įgyvendinimo taisykles (2), kurios neatitinka tikrojo jos pobūdžio. Taisyklėse nustatyti įpareigojimai gali būti prilyginti įpareigojimams, kuriuos tiktų nustatyti privalomai tiesioginės demokratijos teisėkūros priemonei, kuri turėtų tiesioginį teisinį poveikį panašų į referendumo (asmens duomenys, galimas atgrasomas poveikis, neproporcingos procedūros ir pan.), be to, pagal taisykles iniciatyvos organizatoriai privalo laikytis skirtingai valstybėse narėse taikomų teisinių apribojimų. Taisyklėmis apribojamos temos, dėl kurių galima pateikti prašymą dėl teisinės iniciatyvos registracijos Komisijai, kuri vienintelė sprendžia, ar nurodytos temos atitinka jos kompetencijos sritį.

3.3

Nustatyta, kad registracijai pateiktos iniciatyvos pristatymo tekstas neturi būti ilgesnis nei 800 spaudos ženklų, o šio apribojimo rezultatas – Komisija pasigedo konkrečių pasiūlymų!

3.4

Daug europiečių prarado viltį turėti galimybe išsakyti savo nuomonę Europoje apie Europą. Naujos kadencijos Europos Komisija turėtų į tai atkreipti dėmesį.

3.5

Ši, ES sutartyje (11 straipsnis 4 dalis) nustatyta priemonė yra vienintelis teisėtas paprastiems Europos piliečiams suteiktas būdas daryti įtaką ES politikos darbotvarkei. 2015 m. Europos Parlamentas ir Taryba turės persvarstyti Europos piliečių iniciatyvos įgyvendinimo taisykles ir pasimokyti iš pirmųjų kampanijų patirties.

4.1

Komitetas džiaugiasi, kad Europos piliečių iniciatyva „Vanduo ir sanitarinės paslaugos yra žmogaus teisė“ paskatino Europos institucijas daugiau dėmesio skirti Europos piliečių problemoms ir pripažinti, kad jie gerokai skiriasi nuo Komisijos reglamentuose svarstomų klausimų, taip pat priimti sprendimą vandens ir sanitarijos paslaugoms netaikyti Koncesijų direktyvos.

4.2

Komisija pagrįstai primena valstybių narių atsakomybę priimti pagalbos priemones žmonėms, kuriems ji yra būtina.

4.3

Komisija taip pat pripažįsta, kad jos kompetencijos sričiai priklauso nustatyti pagrindinius valstybių narių vandens kainodaros politikos principus, ir primena Vandens pagrindų direktyvos 9 straipsnio nuostatas dėl visų sąnaudų, patirtų teikiant vandens paslaugas, susigrąžinimo.

4.4

Tačiau Komisijai pritrūko ryžto patenkinti 1,6 mln. piliečių (surinkta 1,9 mln. parašų) išreikštus lūkesčius ir ji nepateikė naujo pasiūlymo sukurti ES priemonę, įtvirtinančią žmogaus teisę į vandenį.

4.5

Remdamasis konkrečia įvairių Europos miestų sukaupta patirtimi Komitetas teigia, kad įsipareigojimas nustatyti tinkamą vandens kainodaros politiką siekiant apsaugoti vandens išteklius gali ir turi derėti su būtinybe užtikrinti visiems prieigą prie šio ištekliaus sukuriant atitinkamus solidarumo mechanizmus.

4.6

EESRK mano, kad persvarstant Vandens pagrindų direktyvą ir Geriamojo vandens direktyvą reikėtų į jas įtraukti su visuotinės prieigos principu ir Vandens pagrindų direktyvos principu, kad susigrąžinamos sąnaudos, patirtos teikiant vandens paslaugas, susijusius rodiklius ir nuostatas.

4.7.1

Komitetas stebisi, kad į tokio plataus masto piliečių iniciatyvą atsakoma pasiūlymu surengti viešą konsultaciją dėl geriamojo vandens kokybės, ir mano, kad tai yra tradicinis konsultavimosi būdas, kuris yra naudingas, tačiau nepakankamas atsakas į Europos piliečių iniciatyvą.

4.8.1

Teigiamai vertina Komisijos pripažinimą, kad būtina užtikrinti skaidrumą priimant vandentvarkos sprendimus vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu.

4.8.2

Vanduo yra gyvybiškai svarbus ir pažeidžiamas išteklius, jis yra bendras žmonijos turtas ir turi būti saugomas. Turi būti atsižvelgta į tai, kad vanduo yra prioritetinis ir žmogaus gyvybiniams poreikiams būtinas išteklius. Europos Komisija turėtų pritarti, kad būtina prieigą prie pakankamo kiekio vandens ir tinkamas sanitarines sąlygas pripažinti pagrindinėmis žmogaus teisėmis, nes tai būtina žmogaus gyvybei ir orumui, ir netaikyti šiose srityse vidaus rinkoje galiojančių prekybos taisyklių ir priskirti vandens ir sanitarines paslaugas visuotinės neekonominės svarbos paslaugoms (3).

4.8.3

Žmogaus gyvybei būtinų produktų atžvilgiu turėtų būti laikomasi specialaus požiūrio ir jiems neturėtų būti taikomi laisvos prekybos principai. Nors yra oficialių dokumentų, kuriuose skelbiama, kad „vanduo nėra komercijos produktas“ ir „visi žmonės turi teisę į maistą“, šiandien vis dar pasitaiko atvejų, kai vandens telkiniai yra privatizuojami, plačiu mastu spekuliuojama būtiniausiais maisto produktais ir užgrobiami didžiuliai žemės ūkio paskirties žemės plotai. Šie reiškiniai tiesiogiai kelia grėsmę labiausiai skurstančių žmonių išlikimui.

4.8.4

Komitetas prašo Europos Komisijos pasiūlyti konkrečių privalomų priemonių, kuriomis būtų atsakyta į šią piliečių iniciatyvą, t. y. padaryti tai, ko neatliko pateikdama nuomonėje aptariamą komunikatą. Visų pirma, ES teisiškai privalomame tekste turėtų būti nustatyta, kad vandentvarkos ir vandens tiekimo paslaugomis neturėtų būti siekiama pelno. To neužtikrinus, teiginys „vanduo yra visuotinė nuosavybė“ netenka prasmės.

4.9.1

Komitetas prašo priimti ES priemonę, kuria būtų pripažinta žmogaus teisė į vandenį ir sanitarines sąlygas, kurią 2010 m. liepos mėn. apibrėžė JT ir kuri kartu su SESV 14 straipsniu dėl VSP ir Protokolu Nr. 26 dėl VSP sudaro Europos piliečių iniciatyvos pagrindą, taip pat suteikti Europos Komisijai įgaliojimą rekomenduoti valstybėms narėms šią teisę įgyvendinti užtikrinant visuotinės neekonominės svarbos paslaugas ir teikiant šias paslaugas laikytis neutralumo principo nesiekiant komercinių tikslų, kas būtų leidžiama pramonės ar žemės ūkio sektoriuose.

4.10.1

Siekiant kuo didesnio ES vystymosi politikos ir finansinių įsipareigojimų veiksmingumo, būtų labai naudinga, jei visos ES valstybės narės pripažintų 2010 m. liepos mėn. JT oficialiai pripažintą šią žmogaus teisę, kadangi paskelbus, kad vystymosi ir paramos politika šioje srityje yra grindžiama žmogaus teisėmis, būtų sudarytos galimybės kovoti su korupcija ir paskatinti subteikėjus prisiimti įsipareigojimus. Komitetas skatina ir remia integruotą požiūrį ir siekį kurti aprūpinimo vandeniu ir maistu sinergiją. Aprūpinimo vandeniu ir energija sinergijos klausimu Komitetas savo nuomone pareikš, kai bus pateikti pasiūlymai, ir kai jis galės įvertinti, ar jie atitinka Europos piliečių iniciatyvos principą dėl ištekliaus, kuris yra bendras turtas, apsaugos.

Visuomenės sveikatai taip pat turi būti skiriamas didelis dėmesys, visų pirma reikėtų užtikrinti sanitarines paslaugas ten, kur jų trūksta, nepaisant, kad šis sritis mažiau domina paslaugų sektoriaus subjektus.

4.11.1

Komitetas remia Komisijos įsipareigojimą labiau skatinti ne pelno partnerystę vandens sektoriuje ir stiprinti gebėjimus perduodant vandens ir sanitarijos įmonių, vietos valdžios institucijų ir kitų vandens sektoriaus subjektų patirtį ir žinias, taip pat pabrėžia, kaip jau yra pareiškęs anksčiau, kad turėtų būti sudaryta galimybė pagal septintąją bendrąją programą viešosiomis lėšomis finansuojamų inovacijų ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatais naudotis pelno nesiekiantiems sektoriaus subjektams, socialinės ir solidarios ekonomikos įmonėms, savivaldybėms ir kt (4).

4.12.1

Siekdama paremti Tvaraus vystymosi tikslus, kurie pakeis Tūkstantmečio tikslus po 2015 m. ir bus paskelbti visuotiniais, ES turėtų užtikrinti siekti savo veiksmų nuoseklumo su šiais būsimais tikslais ir pripažinti, kad šiuo metu vis dar yra nuo vieno iki dviejų milijonų Europos piliečių, neturinčių prieigos prie vandens. ES turi gerinti savo žinias prašydama valstybių narių pateikti duomenis (apie benamius, romus, nesaugias gyvenimo sąlygas ir pan.), kad galėtų spręsti prieigos prie vandens problemą.

4.13

Komitetas remia Europos Komisijos įsipareigojimą užtikrinti geresnę vandens kokybę, vandentvarkos skaidrumą, plėtoti struktūriškesnį suinteresuotųjų šalių dialogą, tačiau pabrėžia, kad Komisija neatsako į Europos piliečių iniciatyvos iškeltus klausimus dėl žmogaus teisės visuotinumo, t. y. visų piliečių ir gyventojų teisės turėti gyvybiškai būtiną vandens kiekį neatsižvelgiant į jų gyvenimo sąlygas, profesinę ar kitokią padėtį.

4.14

Europos Komisija pabrėžia, kad ES teisės aktuose buvo nuolat pripažįstamas vandens ir sanitarinių paslaugų išskirtinumas bei jų svarba tenkinant pagrindinius gyventojų poreikius.

Komitetas mano, kad vandens paslaugos ne tik svarbios, bet ir gyvybiškai reikalingos, ir, kadangi kalbama apie pagrindinius gyventojų poreikius, mano, kad jie turėtų būti tenkinami užtikrinant visuotinės neekonominės svarbos paslaugas.

4.15

EESRK rekomenduoja valstybėms narėms ir Europos institucijoms stiprinti šią politiką, kadangi vanduo yra piliečiams, pramonei, žemės ūkiui ir vietos valdžios institucijoms gyvybiškai svarbus turtas. Todėl šiam ištekliui turi būti skiriamas pagrindinis dėmesys visų sričių ES politikoje pabrėžiant svarbiausius iššūkius: kovą su skurdu, pagrindines piliečių teisės, visuomenės sveikatą, socialinę integraciją ir sanglaudą.

4.16

EESRK rekomenduoja:

4.17

Be to EESRK siūlo:

4.18

Vandens ir sanitarijos politika turi derėti su tvaraus vystymosi strategija ir užtikrinti, kad vandens išteklių pakaks dabartiniams gyventojų poreikiams patenkinti ir kad šie ištekliai bus apsaugoti, kad vandens nepritrūktų būsimoms kartoms.

15.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 12/39

Pranešėja

Laure Batut

Bendrapranešėjė

Eve Päärendson

1.1.1

Europos Sąjungai ir Japonijai kartu tenka trečdalis pasaulio prekybos. Partnerystė, pagrįsta plataus užmojo, išsamiu ir abipusiai naudingu ES ir Japonijos laisvosios prekybos susitarimu (LPS) arba ekonominės partnerystės susitarimu (EPS), paskatintų abipusę prekybą ir investicijas ir pagerintų susitarimo šalių ekonominę padėtį, užimtumo galimybes, padėtų sustiprinti tarptautines taisykles ir standartus. Šių šalių piliečiai pageidautų teisingai pasidalyti laukiamą susitarimo naudą, tačiau atidžiai stebi procesą ir nenori, kad sumažėtų jų standartai.

1.1.2

EESRK teigiamai vertina šias derybas dėl LPS/EPS su Japonija, o ypač sprendimą tęsti jas po pirmųjų metų peržiūros. Tačiau Komitetas apgailestauja dėl informacijos apie šiuo metu vykstančias derybas trūkumo ir nepakankamo skaidrumo. Kadangi vartotojų interesų propagavimas ir apsauga yra labai svarbi priemonė užsitikrinti visuotinę visuomenės paramą susitarimui, reikia sukurti konsultacinius mechanizmus, panašius į tuos, kurie naudojami derybose dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (TPIP), taip užtikrinant geresnį pilietinės visuomenės informavimą apie lyginamuosius pranašumus, kurių suinteresuotieji subjektai galėtų tikėtis atvėrus rinką ES ir Japonijos prekybai. Todėl EESRK ragina abi šalis didinti skaidrumą ir geriau informuoti apie derybas, sukuriant oficialų pilietinės visuomenės informavimo mechanizmą, taip pat susitarime numatyti konsultacijų struktūrą. Be to, Komitetas pažymi, kad abiejų šalių verslas jau turėjo galimybę kaip dalyvavimo ir konsultacijų platforma pasinaudoti ES ir Japonijos verslo apskrituoju stalu.

1.2.1

EESRK pageidauja būti išsamiai nuolat informuojamas apie 2012 m. poveikio tyrimo persvarstymą. Komitetas prašo, kad jam kiek galima greičiau būtų pranešta apie įgyvendinimo grafiką, ypač kiek jis susijęs su techninių standartų suderinimu, ir mano, kad prieš priimant kokį nors sprendimą, reikėtų visomis ES oficialiomis kalbomis paskelbti už poveikio analizę tikslesnį dokumentą.

1.2.2

EESRK ragina ES imtis visų galimų priemonių siekiant, kad:

Kadangi investuotojų ir valstybės ginčų sprendimas yra labai jautri sritis ir atsižvelgiant į skirtingą įvairių suinteresuotųjų subjektų požiūrį, EESRK teigiamai vertina Komisijos pradėtas viešąsias konsultacijas dėl transatlantinių prekybos derybų ir labai susidomėjęs laukia rezultatų (1). Atsižvelgdamas į Japonijos demokratijos tvirtumą, EESRK mano, jog apklausus Japonijos suinteresuotuosius subjektus šiuo klausimu, gauta informacija galėtų būti naudinga deryboms ir jas palengvinti.

1.2.3

Japonijos ir ES pilietinės visuomenės dialogas bus didelis indėlis rengiant LPS/EPS. Komitetas rekomenduoja ES ir Japonijos LPS/EPS susitarimo pagrindu įsteigti jungtinį konsultacinį organą, panašų į tuos, kurie sukurti kitiems neseniai Europos Sąjungos sudarytiems susitarimams; šio organo vaidmenį dviejų atitinkamų pilietinių visuomenių atstovai galėtų aptarti derybose. Šiam organui turi būti suteikta galimybė nagrinėti bet kurią susitarimo sritį ir dėl jos pareikšti savo nuomonę. Komitetas labai rekomenduoja, kad mažiausiai pusę Europai atstovausiančių narių kandidatūrų pasiūlytų EESRK – ES konsultacinis organas, atsakingas už atstovavimą Europos organizuotos pilietinės visuomenės interesams.

1.2.3.1

EESRK užmezgė puikius ryšius su Japonijos darbuotojams, darbdaviams, ūkininkams, kooperatyvams, vartotojams, nevyriausybinėms organizacijoms, nepelno organizacijoms ir universitetais atstovaujančiomis organizacijomis (2). Dialogo ir konsultavimosi su abiejų šalių pilietine visuomenę skatinimu pirmiausia rūpinasi EESRK Japonijos reikalų komitetas.

2.1.1

ES ir Japonija nusprendė sustiprinti savo ryšius, pradėdamos derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo (LPS) arba ekonominės partnerystės susitarimo (EPS). Paraleliai vyksta derybos dėl strateginės partnerystės susitarimo (SPS) (3). Komitetas palankiai vertina pirmųjų metų peržiūros teigiamus rezultatus ir sprendimą tęsti derybas. Jeigu prielaidos pasitvirtins, ES eksportas į Japoniją turėtų išaugti 30 proc.; dėl to ES BVP padidėtų 0,8 proc., o visoje ES turėtų būti sukurta 4 00  000 naujų darbo vietų. Japonijos BVP išaugtų 0,7 proc., o jos eksportas į Europą – 24 proc., susitarimas taip pat sustiprintų didelį ES atliekamą vaidmenį prekybos su Rytų Azija ir investicijų šiame regione srityje (4).

2.1.2

ES ir Japoniją sieja daug bendrų vertybių ir principų, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir rinkos ekonomiką, kuri pasižymi aukšto lygio technine kompetencija. Jos susiduria ir su panašiais sunkumais (pavyzdžiui, gyventojų senėjimas ir mažėjantis gyventojų skaičius), joms reikia ieškoti naujų augimo ir darbo vietų kūrimo šaltinių.

2.1.3

Dviejų regionų pilietinės visuomenės organizacijos ir atitinkami jų konsultacijų mechanizmai nėra pasiruošę sąveikai (5), todėl labai svarbu, kad bet kokį susitarimą papildytų aktyvesnis tokių organizacijų dialogas. ES suteikdama socialiniam ir pilietiniam dialogui institucinį pagrindą pasirūpino, kad taptų jis taptų jos socialinio modelio kertiniu akmeniu; Japonija taip pat pripažįsta pilietinės visuomenės plačiąja prasme svarbą (Darbo politikos taryba; suinteresuotųjų šalių forumas).

2.2

Japonijoje kaip ir ES imamasi priemonių ekonomikai sustiprinti (6). Šiuo metu Japonijos valstybės skola tebesiekia beveik 230 proc. šalies BVP. Stipri jena stabdo Japonijos importą, o po trigubos Fukušimos katastrofos mažmeninė prekyba per vienerius metus sumažėjo 2,3 proc. (2013 m. vasaris).

2.2.1

Dvišaliai laisvosios prekybos susitarimai atveria Japonijos rinkas pasaulinei prekybai ir jau paskatino regioninių integracijos zonų atsiradimą. Nuo 2002 m. Japonija sudarė daug dvišalių susitarimų Azijoje ir Lotynų Amerikoje, taip pat su Šveicarija. Šiuo metu Japonija veda derybas dėl trišalio susitarimo su Kinija ir Pietų Korėja. Japonija dalyvauja dar ir derybose dėl partnerystės abipus Ramiojo vandenyno.

2.2.2

Japonija ir ES jau pasirašė keletą svarbių susitarimų, kurie supaprastina prekybos procedūras telekomunikacijų, chemijos ir farmacijos produktų, antikonkurencinės praktikos, mokslo ir technologijų ir administracinio bendradarbiavimo bei pagalbos srityse (7).

3.1

Yra pavojus, kad bandymas prekybos globalizavimu užtikrinti ekonomikos augimą turės ekologinių pasekmių (8). Savo nuomonėje dėl derybų dėl naujų prekybos susitarimų (9) Komitetas pabrėžė, kaip svarbu į ES prekybos derybas įtraukti prekybai ir darniam vystymuisi skirtą skyrių, taip pat apimant ekologines ir socialines nuostatas, o pilietinei visuomenei numatant svarbią stebėsenos funkciją.

3.2

Derybos dėl ES ir Japonijos LPS/EPS suteikia abiems šalims galimybę dar kartą tarptautiniu lygmeniu patvirtinti savo įsipareigojimą dirbti trimis darnaus vystymosi kryptimis: siekiant ekonomikos augimo, socialinio vystymosi ir aplinkos apsaugos. Šiomis kryptimis vyko visos ES prekybos derybos ir jomis rėmėsi visi susitarimai nuo LPS, pasirašyto su Pietų Korėja (10). Biologinė įvairovė, klimato kaita, žuvininkystė, miškininkystė ir laukinė gamta yra ES ir pasauliniai prioritetai. Derybų šalys turėtų patvirtinti savo įsipareigojimą laikytis daugiašalių aplinkosaugos susitarimų.

3.3

Bet kokiame naujame susitarime reikėtų pakartoti, kad ES valstybės narės ir Japonija turi teisę nustatyti taisykles ir darnaus vystymosi prioritetus ir skatinti susitarimo šalis gerbti darbo ir aplinkosaugos standartus, atsižvelgiant į šalių įsipareigojimus laikytis tarptautinių standartų ir susitarimų šiose srityse.

3.4

LPS/EPS (11) suteiks progą dar kartą prisiimti šį įsipareigojimą (jei būtų ratifikuotos ir veiksmingai įgyvendintos TDO konvencijos) (12) ir stiprinti dvišalį dialogą ir bendradarbiavimą su darbu susijusiais klausimais, įskaitant Deramo darbo darbotvarkės sritis.

3.4.1

Europos pilietinei visuomenei atstovaujantis EESRK pabrėžia, kad gali nutikti taip, kad valstybės narės ir skirtingi sektoriai (13) nevienodai (14) pajus LPS/EPS teikiamą naudą.

3.4.2

Nors ES elektros mašinų gamybos sektoriuje, žemės ūkyje, miškininkystės, žuvininkystės, maisto perdirbimo, draudimo, statybų sektoriuose numatomas (procentinis) darbo vietų augimas, tikėtina, kad gali sumažėti darbo vietų chemijos, automobilių, metalurgijos ir metalo produktų ir oro transporto pramonėje (15). Šiuos sunkumus būtina nustatyti pačioje pradžioje, kad būtų galima imtis reikiamų paramos ir perkvalifikavimo priemonių. Svarbu, kad nauda būtų tolygiai paskirstyta įmonėms, darbuotojams, vartotojams ir platesnei pilietinei visuomenei, užtikrinant, kad nebus jokių didelių sutrikimų ir pasirūpinant galimybe už tokius sutrikimus kompensuoti (16).

4.1.1

EESRK, nors ir džiaugiasi turėdamas įgaliojimus būti svarbiu Komisijos partneriu, tačiau apgailestauja, kad šiuo metu derybos vyksta nepakankamai skaidriai – apie tai kalba abiejų šalių suinteresuotieji subjektai. Nebuvo paviešinta, koks yra Komisijos mandatas, nors derybos turėtų būti kiek galima atviresnės ir skaidresnės. Nemažai Europos ir Japonijos pilietinės visuomenės organizacijų skundėsi apie šias derybas gavusios tik informacijos nuotrupas. Tai daro įtaką derybų turiniui ir pilietinės visuomenės galimybėms tarti žodį derybų klausimais. Žinia, kad pilietinės visuomenės dalyvavimas ne tik padidintų savitarpio supratimą, bet ir pagerintų šiuo metu vykstančių derybų dėl LPS/EPS kokybę, nes derybos būtų praturtintos pilietinės visuomenės kompetencija.

4.1.2

Europos piliečiai ragina taikyti ES dokumentus, kuriuose nustatytas skaidrumo principas. EESRK ragina kiek galima skubiau pateikti šiuos dokumentus atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams.

4.1.3

Kadangi Europos visuomenė teisėtai reikalauja visiško prekybos derybų skaidrumo, EESRK atkreipia Tarybos ir Komisijos dėmesį, į tai, kad būtina griežtai ir nuosekliai taikyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnį, visų pirma jo 10 dalį: „Europos Parlamentas nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais šios procedūros etapais“.

4.1.4

EESRK rekomenduoja Europos Komisijai ES ir Japonijos deryboms dėl LPS/EPS sukurti konsultacijų su pilietine visuomene modelį, panašų į sukurtąjį ES deryboms dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (po kiekvieno derybų rato vyksta susitikimas su suinteresuotaisiais subjektais, įsteigiama pilietinės visuomenės atstovų konsultacinė grupė, kurioje turėtų dalyvauti ir EESRK nariai). Komitetui žinoma, kad panašus mechanizmas veikia ir derybose dėl partnerystės abipus Ramiojo vandenyno, kuriose dalyvauja JAV ir Japonija.

4.2.1

Kaip minėta pirmiau, visuose pastaruoju metu ES sudarytuose LPS yra prekybai ir darniam vystymuisi skirtas skyrius (17), kuriame pilietinei visuomenei – nepriklausomoms ir atstovaujamosioms organizacijoms, tolygiai dalyvaujant verslui, darbuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams – numatytas svarbus stebėsenos vaidmuo. EESRK pritaria Komisijos pastangoms tokį skyrių įtraukti ir į susitarimą su Japonija.

4.2.2

Japonijos valdžia nori pastovų augimą pasiekti darnaus vystymosi priemonėmis (žr. apie „abenomiką“ (18)). Japonijos su partneriais Azijoje sudarytuose LPS yra nuostatų, numatančių įsteigti pakomitetį, kuris stebėtų susitarimo poveikį verslo sąlygoms. Nors šiuo atveju taikymo sritis ir įgyvendinimo metodai skiriasi, Europos Sąjungai ir Japonijai žinomas LPS poveikio stebėsenos principas, todėl EESRK norėtų paraginti į susitarimą įtraukti didelį prekybai ir darniam vystymuisi skirtą skyrių.

4.2.3

Japonijos vyriausybė sukūrė keletą vidaus daugiašalių komitetų, kurie konsultuoja įmones apie LPS poveikį verslo sąlygoms; yra ir konsultacijų struktūrų, kurios padeda bendrauti vyriausybei ir kooperatyvams, vyriausybei ir profesinėms sąjungoms. Taip pat egzistuoja kitos plataus masto konsultacijų struktūros, pavyzdžiui, Suinteresuotųjų subjektų forumas dėl socialinės atsakomybės už darnią ateitį (19) arba Darbo politikos taryba.

4.3

ES ekonomikos ir socialiniame modelyje akcentuojamos, pavyzdžiui, tvirtos institucinės struktūros, sprendžiančios ekonominius, socialinius ir aplinkos klausimus, taip pat veiksmingas socialinis ir pilietinis dialogas ir investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir darbo vietų kokybę (20). Komitetas pažymi, kad šis modelis atspindi ES vertybes ir vykdydamos savo politiką jas privalo propaguoti visos ES institucijos.

4.3.1

Komitetas palankiai vertina ES įsipareigojimus tarptautiniu lygmeniu (21):

4.3.2

LPS su Japonija klausimu Europos Parlamentas rekomendavo Komisijai daug dėmesio skirti pagrindinėms darbo teisės normoms, numatyti plataus užmojo darniam vystymuisi skirtą skyrių ir įsteigti pilietinės visuomenės forumą, kuris vykdytų susitarimo įgyvendinimo stebėseną ir teiktų savo pastabas šiuo klausimu. EESRK nori, kad su juo būtų tariamasi, ir sieks, kad šios rekomendacijos būtų įgyvendintos.

4.4

EESRK primena, kad Komisija pati paskelbė Skaidrumo ES prekybos derybose vadovą, kuriame teigiama, kad derybos bus sėkmingos tik tokiu atveju, jeigu jos patenkins europiečių lūkesčius, ir kad parengiamajame derybų proceso etape pilietinės visuomenės nuomonė yra ypač svarbi (23).

EESRK labai norėtų, kad:

4.5

Beveik visi konsultacijose dalyvavę Europos ir Japonijos pilietinės visuomenės organizacijų atstovai (24) sutiko, kad pagal būsimą laisvosios prekybos susitarimą būtų sukurtas toks bendras stebėsenos organas.

4.5.1

Stebėsenos mechanizmai turėtų būti kuriami atsižvelgiant į esamas struktūras ir iki šiol ES ir Japonijoje sukauptą patirtį. EESRK norėtų dalyvauti apibrėžiant ES konsultacinės grupės ir bendro stebėsenos organo vaidmenį, kompetenciją ir sudėtį. Toliau būtina konsultuotis su visais suinteresuotaisiais subjektais, o EESRK turi būti laikomas svarbiu šio proceso dalyviu.

4.5.2

ES ir Japonijos pilietinių visuomenių atstovų struktūruotas dialogas LPS/EPS suteiks svarbų matmenį, taip pat ir kultūros srityje. EESRK mano, kad ne mažiau svarbu palaikyti glaudžius ryšius ir su kolegomis Japonijoje siekiant užtikrinti, kad būsimo bendro stebėsenos mechanizmo forma, kompetencija ir turinys atitiktų abiejų šalių lūkesčius.

5.1.1

Komitetas džiaugiasi, kad 2014 m. birželio mėn. (25) palanki pasiektos pažangos ataskaita sudarė galimybę Europos Sąjungos Tarybai tęsti derybas.

5.1.2

Susitarimo tikslas – gerinti galimybes patekti į rinką, užtikrinti teisės aktų nuoseklumą ir taip skatinti tarpusavio prekybą ir investicijas. Tai turėtų paspartinti tvarų augimą, papildomų darbo vietų kūrimą, didinti pasirinkimo galimybes vartotojams bei abiejų šalių ekonomikos konkurencingumą ir produktyvumą.

5.1.3

Europos Sąjungos prioritetas – panaikinti netarifines kliūtis (netarifinės kliūtys). Savo poveikio vertinime (26) Komisija nurodo, kad dažnai šių kliūčių priežastys yra kultūrinės, o pasekmės – protekcionistinio pobūdžio. EESRK pažymi, kad šias kliūtis sunku įvertinti, kai jas lemia besikeičiantys, nors ir aukščiausiu lygmeniu nustatyti, standartai. Kartais jos apsaugo ištisus sektorius, pavyzdžiui, Japonijos geležinkelių sektorių.

5.2.1

Turi būti panaikintos tarifinės kliūtys visiems produktams, įskaitant žemės ūkio ir perdirbtus žemės ūkio produktus, automobilius, kurie laikomi „jautriomis“ prekėmis, ir cheminius produktus bei vaistus, nustatant atitinkamus pereinamuosius laikotarpius.

5.2.2

Abipusis sertifikuotų gaminių pripažinimas remiantis panašių arba analogiškų produktų standartais ir bendradarbiavimas, kai įmanoma, derinant taisykles ir sistemas, paskatintų prekybą. Tačiau bus būtina užtikrinti, kad dėl bendradarbiavimo siekiant nustatyti naujus pasaulinius standartus nenukentės dabartiniai standartai.

5.2.3

Netarifinėmis kliūtimis, kurios stabdo ES eksportą, yra naudojamasi kaip paslėptomis protekcionistinėmis priemonėmis. Jos turi būti sumažintos arba panaikintos, ypač nustatytos derybų metu, o standartai turi būti suderinti su tarptautiniais standartais.

5.3.1

Turint omeny, kad tiek Japonijoje, tiek Europoje MVĮ tenka 99 proc. ūkio ir jos sukuria 70–80 proc. darbo vietų, EESRK ragina Komisiją šioms įmonėms skirti ypatingą dėmesį.

5.3.2

Kadangi dėl MVĮ dydžio jų ištekliai yra riboti, ir tuomet, kai tvarkomi reikalai su vyriausybe, ir kai taikomos prekybos taisyklės, galima tikėtis, kad ES ir Japonijos LPS/EPS joms bus naudingas, ypač dėl supaprastintų taisyklių ir sumažėjusių administracinių sąnaudų. Tačiau joms būtina pagalba, kad galėtų įveikti kliūtis, atsiradusias dėl didesnio tarptautinių dalyvių skaičiaus: kalbos barjeras, skirtinga verslo kultūra, didelės transporto sąnaudos, atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas, informacijos apie užsienio rinkas ir pakankamų finansinių išteklių trūkumas.

5.3.3

Norint maksimaliai pasinaudoti ES ir Japonijos LPS/EPS teikiama nauda, labai svarbu, kad abi šalys siektų geriau informuoti MVĮ apie esamas paramos paslaugas ir programas (27), kurias siūlo ES ir Japonijos pramonės bendradarbiavimo centras (28) ir JETRO (29), ypač apie naujas verslo galimybes, kurias turėtų atverti šis susitarimas. Pavyzdžiui, Europos MVĮ galėtų dominti Japonijos IRT, sveikatos apsauga (30), paslaugų, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, ekologiško (31) ir gourmet maisto sektoriai.

5.4.1

Rinkos liberalizavimas abiejų partnerių žemės ūkio maisto produktams atvertų naujas galimybes (200 proc. padidėjimas), tačiau žemės ūkis yra viena sudėtingiausių derybų sričių. Japonijos žemės ūkis gali patenkinti tik 40 proc. apsirūpinimo maistu poreikio ir tai ypač neramina. Visose derybose su užsienio šalimis Japonijos ūkininkai prašo tarifų apribojimų netaikyti penkių rūšių produktams: ryžiams, jautienai ir kiaulienai, pienui ir pieno produktams, kviečiams ir miežiams, taip pat cukrui ir saldikliams. ES mano, kad galimybė eksportuoti didesnius kiekius perdirbtų maisto produktų sudarytų puikią galimybę, ypač jei Japonija panaikintų daugumą netarifinių kliūčių.

5.4.2

Apskritai EESRK norėtų, kad būtų deramasi ir dėl intelektinės nuosavybės teisių (INT) (32) siekiant deramai apsaugoti Europos inovacijas. Saugomos geografinės nuorodos (SGN) yra sunkus diskusijų klausimas. Aukštos kokybės žemės ūkio produktų intelektinė apsauga gali tapti paslėpta importo kliūtimi. Pasaulinėje prekybos organizacijoje ES ir Japonija jau laikėsi kitokio požiūrio šiuo klausimu: Europos Sąjunga norėjo SGN taikymo sritį išplėsti, kad būtų užtikrintas aukštesnis privalomas apsaugos lygis (TRIPS sutartys, 1998 m. ES pasiūlymas), o Japonija kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (1999 m.) siūlė, kad nariai apie savo geografines nuorodas informuotų PPO siekiant sukurti duomenų bazę kaip informacijos šaltinį kitiems nariams, tačiau nenustatant privalomų įsipareigojimų. EESRK mano, kad tai svarbus klausimas, dėl kurio būtina atidžiai derėtis.

5.5.1

Japonijos ūkininkai ir vartotojai labai aktyviai dalyvauja kooperatyvų judėjime, siūlančiame savidraudą ir banko paslaugas. Paslaugų liberalizavimą jie vertina kaip pavojų, nors daugeliui tai atvertų svarbią galimybę, ypač vadinamajai „senjorų ekonomikai“. Paslaugos suteikia galimybę gerokai išplėsti prekybą.

5.5.2

Remiantis 2012 m. bendraisiais duomenimis ES-27 valstybės narės eksportavo į Japoniją paslaugų už 24,2 mlrd. EUR, o importas iš Japonijos sudarė 15,6 mlrd. EUR, taigi ES-27 perviršis siekia 8,6 mlrd. EUR, žinoma reikia atsižvelgti į tai, kad Japonijoje gyventojų yra keturis kartus mažiau nei ES. Beveik visos paslaugų liberalizavimą minėjusios organizacijos, su kuriomis buvo konsultuotasi, pasisakė prieš „neigiamą sąrašą“, pagal kurį visos paslaugos, kurios nėra konkrečiai nurodytos susitarimo tekste, galės būti atvertos prekybai. Nors ūkininkai ir vartotojai gali būti prieš „neigiamą sąrašą“, tačiau verslininkai jį vertina labai palankiai. Toks neigiamas sąrašas gerokai sumažintų valstybės institucijų kišimosi mastą. Ateities paslaugos savaime atsidurtų tarp liberalizuotų paslaugų. EESRK pritaria šalių nevaržomai teisei priimti teisės aktus siekiant viešojo intereso.

5.6.1

ES įmonėms labai svarbu įgyti galimybę dalyvauti Japonijos viešuosiuose pirkimuose. Šiuo tikslu turi būti panaikintos standartais grindžiamos kliūtys, visiems suinteresuotiesiems subjektams nustatytos vienodos skaidrios procedūros ir teikiama vienoda informacija, panaikinti labai svarbūs apribojimai geležinkelių rinkoje ir sukurta internetinės prieigos prie informacijos sistema. Be deklaruojamo politinio įsipareigojimo, faktinėms deryboms būtinas teisinis standartų stabilumas.

5.6.2

Sąžiningai konkurencijai būtinas abipusiškumas. Komitetas mano, kad susitarime turėtų būti išsamiai paaiškintos vienoje ir kitoje šalyje praktikuojamos formos leisti skirti valstybės pagalbą ir subsidijas.

5.6.3

Europos Sąjunga, valstybės narės ir Japonija turi sugebėti išsaugoti galimybę toliau finansuoti visuotinės svarbos tikslus, nustatytus pagal savo demokratines procedūras, tarp kurių, be kita ko, yra socialinis, aplinkos ir visuomenės sveikatos sektoriai. ES yra prisiėmusi Sutartyje numatytus su viešosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus.

5.7.1

2012 m. ES-27 tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Japonijoje siekė 434 mln. EUR, o Japonijos tiesioginės užsienio investicijos ES-27 – 3  374 mln. EUR (34). Atsižvelgiant į tai, kad abipusiškumas yra pagrindinis LPS/EPS principas ir jeigu dėl susitarimo būtų prarastos darbo vietos, EESRK ragina Komisiją būti budriai šiuo klausimu ir apsvarstyti galimybę panaudoti Europos globalizacijos fondą joms kompensuoti. Be to, EESRK mano, kad gali tekti deramai kompensuoti įmonių patirtus nuostolius, prarastus žmogiškuosius išteklius ir technologijas, kurie anksčiau buvo finansuojami viešosiomis lėšomis.

5.7.2

ES ir Japonija turėtų peržiūrėti savo taisykles dėl nuosavybės apribojimų, leidimų ir kontrolės priemonių bei sudaryti palankias sąlygas investicijoms.

5.7.3

EESRK pažymi, kad tiek Japonijoje, tiek ES įstatymai ir teismai leidžia nešališkai spręsti ginčus taikant įprastas procedūras; ES valstybės narės ir Japonija suteikia investuotojams daug įvairių institucinių ir teisinių garantijų. Kadangi investuotojų ir valstybės ginčų sprendimas yra labai jautri sritis ir atsižvelgiant į skirtingą įvairių suinteresuotųjų subjektų požiūrį, EESRK teigiamai vertina Komisijos pradėtas viešąsias konsultacijas dėl transatlantinių prekybos derybų ir labai džiaugtųsi, jei jos būtų išplėstos ir apimtų Japoniją ir Japonijos suinteresuotuosius subjektus, kad būtų atsižvelgta į pastarųjų nuomonę.

5.7.4

EESRK ragina pradėti plataus masto diskusiją dėl ginčų sprendimo po to, kai Komisija nustatys sąlygas ir įvertins rezultatus. Komitetas jau rengia savo nuomonę šiuo klausimu.

5.7.4.1

Bet kuriuo atveju nė viena nuostata dėl su investicijomis susijusių ginčų sprendimo neturėtų riboti ES valstybių narių galimybės priimti teisės aktus siekiant viešojo intereso ir įgyvendinti viešosios politikos tikslus. „Investicijos“ ir „teisingos ir nešališkos tvarkos“ apibrėžtys turi būti aiškios. Tai turėtų būti vienas iš derybų klausimų.

15.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 12/48

Pranešėjas

Andrzej Adamczyk

1.1

EESRK turėtų aktyviai skatinti politinę, socialinę ir ekonominę Ukrainos konsolidaciją, įskaitant taikų dabartinio konflikto Donecko ir Luhansko regionuose sprendimą. EESRK veikla Ukrainoje rems demokratizacijos procesą, teritorijos vientisumą, socialinį ir pilietinį visų suinteresuotųjų subjektų, kuriuos pripažįsta visuomenė ir yra reprezentatyvūs, dialogą.

1.2

EESRK norėtų pakviesti bendradarbiauti plačius Ukrainos pilietinės visuomenės sluoksnius ir įtraukti tuos, kurie vis dar skeptiški ar priešiški naujausioms politinėms permainoms ir suartėjimui su ES.

1.3

Taip pat rekomenduotina dvišaliu pagrindu toliau plėtoti ES ir Ukrainos organizacijų partnerių bendradarbiavimą ypatingą dėmesį skiriant gebėjimų stiprinimui, geriausiai praktikai ir socialinio bei pilietinio dialogo stiprinimui.

1.4

Remiantis asociacijos sutarties nuostatomis EESRK turėtų prisidėti kuriant bendrą pilietinės visuomenės platformą, kurią sudarytų EESRK nariai ir Ukrainos pilietinės visuomenės atstovai. Panašus organas bus sukurtas remiantis išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos erdvės susitarimo (DCFTA) nuostatomis siekiant sukurti pilietinei visuomenei stebėsenos mechanizmą. Abu organai turėtų kuo glaudžiau bendradarbiauti.

1.5

EESRK imsis priemonių informuoti apie Ukrainos įgyvendinamos asociacijos sutarties poveikį ir Europos integraciją, institucijas bei acquis communautaire.

1.6

Vizų reikalavimai Ukrainos piliečiams turėtų būti panaikinti, kai tai bus galima padaryti išsprendus techninius klausimus, siekiant skatinti žmonių tarpusavio ryšius ir stiprinti pasitikėjimą.

1.7

Ukrainos europinė perspektyva turėtų būti oficialiai įtraukta į ES darbotvarkę.

2.1

Dramatiški įvykiai, pastaraisiais mėnesiais krėtę Ukrainą, prasidėjo nuo visuomenės reakcijos į vyriausybės sprendimą sustabdyti ketinimus pasirašyti asociacijos sutartį pagal Rytų partnerystę.

2.2

Greta sudaromų dvišalių asociacijos sutarčių, kurios pakeis partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus, dvišale Rytų partnerystės strategija taip pat siekiama panaikinti vizų režimą ir išplėtoti sektorių bendradarbiavimą, įskaitant galimybę šalims partnerėms prisijungti prie ES programų ir agentūrų. Tai pasakytina ir apie Išsamią institucijų stiprinimo programą, kurios tikslas – stiprinti šalių partnerių administracinius gebėjimus siekiant įgyvendinti reformas ir asociacijos sutarčių nuostatas. Rytų partnerystės daugiašalis matmuo grindžiamas keturiomis daugiašalėmis platformomis (demokratija, geras valdymas ir stabilumas; ekonominė integracija ir konvergencija su ES politika; energetinis saugumas; žmonių tarpusavio ryšiai), kurių tikslas – skatinti ES ir šalių partnerių, taip pat šalių partnerių tarpusavio bendradarbiavimą.

2.3

Vienas Rytų partnerystės prioritetų – į jos įgyvendinimą įtraukti organizuotą pilietinę visuomenę tiek šalyse partnerėse, tiek ir ES. Dalyvaujant EESRK šiuo tikslu 2009 m. lapkričio mėn. buvo įsteigtas Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumas.

2.4

Tačiau dėl netikėtai pakitusio kai kurių šalių dalyvavimo politikos kurso ir dėl dramatiškų įvykių Ukrainoje šiuo metu Rytų partnerystės politika atsidūrė kryžkelėje. Sunkumus, kurie praėjusiais metais Rytų partnerystei iškilo šalyse, iki šiol dariusiose didžiausią pažangą siekiant pasirašyti asociacijos sutartis, didžia dalimi nulėmė Rusijos, kuri bandė užkirsti kelią glaudesniam šalių partnerių bendradarbiavimui su ES, manevrai.

2.4.1

Nors ir baigtos derybos su Armėnija dėl asociacijos sutarties, įskaitant DCFTA, šių dokumentų nebuvo galima parafuoti, nes 2013 m. rugsėjo mėn. Armėnija paskelbė ketinanti prisijungti prie Rusijos inicijuotos Eurazijos muitų sąjungos.

2.4.2

Gruzija, nepaisydama Rusijos spaudimo ir praradusi dvi sritis (Abchaziją ir Pietų Osetiją), kurias šiuo metu kontroliuoja Rusija, neatsisako savo europinių siekių ir tai įrodė per 2013 m. lapkričio mėn. Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje parafavusi ir 2014 m. birželio mėn. pasirašiusi asociacijos sutartį, įskaitant DCFTA.

2.4.3

Asociacijos sutartį Vilniuje parafavusi Moldova taip pat jaučia Rusijos spaudimą: Rusija Padniestrėje sutelkė savo karines pajėgas ir kontroliuoja šį regioną. Taip pat Rusijai padedant Moldovos autonominėje srityje Gagaūzijoje buvo surengtas neteisėtas referendumas, kurio metu gyventojai pasisakė už prisijungimą prie Eurazijos muitų sąjungos.

2.4.4

Narystė PPO yra išankstinė sąlyga pradėti derybas dėl DCFTA, todėl Azerbaidžanas ir Baltarusija, kurios nėra PPO narės, derybų pradėti negali. Be to, dėl didelio demokratijos stygiaus Baltarusijoje, dvišalė ES politika šios šalies atžvilgiu ir toliau apsiriboja kritiniu dialogu.

2.4.5

Ukraina yra didžiausia ir svarbiausia buvusios Sovietų Sąjungos valstybė po Rusijos, ir, pasirinkusi proeuropinį kursą, ji jau nebekontroliuoja Krymo ir Sevastopolio, kuriuos aneksavo Rusija, bei yra toliau jos sabotuojama ir griaunama. Rusijos veiksmai yra ypač dramatiškas išorės jėgų kišimosi pavyzdys, keliantis grėsmę ne tik Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui, bet ir darantis nepaprastai žalingą poveikį pilietinei visuomenei ir jos organizacijoms. Šie veiksmai ne tik akivaizdžiai pažeidžia tarptautinę teisę, bet ir prieštarauja dviem principams, kurie yra taikių santykių tarp nepriklausomų valstybių kertinis akmuo: pirma, sienos negali būti keičiamos naudojant jėgą ir, antra, valstybės gali nepriklausomai, be išorės jėgų kišimosi priimti sprendimus dėl savo ateities.

3.1

2004 m. Oranžinė revoliucija prisidėjo prie plataus masto demokratizacijos proceso, prie teisinės valstybės įvedimo Ukrainoje – nors tik tam tikrą laiką – ir prie žiniasklaidos laisvės, kuri išliko iki šių dienų. Tai padėjo sustiprinti ryšius su ES.

3.1.1

2005 m. buvo priimtas 1998 m. ES ir Ukrainos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu pagrįstas ES ir Ukrainos veiksmų planas. 2007 m. prasidėjo derybos dėl asociacijos sutarties. 2009 m. gegužės mėn. patvirtinus Rytų partnerystės politiką šiam bendradarbiavimui buvo suteiktas naujas impulsas.

3.1.2

Glaudesni ryšiai ir užmegztas tikras bendradarbiavimas daugelyje sričių bei visuotinis entuziazmas po Oranžinės revoliucijos rodė, kad didelės dalies gyventojų ir daugumos pilietinės visuomenės organizacijų nuomone, narystės ES perspektyva Ukrainai buvo savaime suprantamas ir užtikrintas dalykas, kad narystė buvo tik laiko klausimas ir priklausė nuo reformų bei prisitaikymo prie Europos standartų tempo.

3.1.3

Rytų partnerystė Ukrainai nesuteikė ilgalaikės perspektyvos tapti ES nare, o tai sukėlė eurointegracijos šalininkų nusivylimą, kurį dar labiau sustiprino laipsniškas Oranžinės revoliucijos demokratinių laimėjimų atsisakymas, blogėjanti ekonominė padėtis ir augančios socialinės problemos.

3.1.4

Visuotinis nusivylimas, peraugęs į pilietinės visuomenės organizacijų apatiją, didėjo stiprėjant konfliktui tarp dviejų Oranžinės revoliucijos lyderių – Prezidento Viktoro Juščenkos ir Ministrės Pirmininkės Julijos Tymošenkos. Dėl netinkamų Ukrainos konstitucijos nuostatų kartais šis konfliktas paralyžiuodavo sprendimų priėmimų procesą. Pasaulinė ekonomikos krizė ir neveiksminga Prezidento Viktoro Janukovičiaus (išrinkto 2010 m.) politika padėtį dar labiau pablogino.

3.2

EESRK daug metų aktyviai vykdė bendradarbiavimo su Ukraina politiką. Vis dėlto, blogėjantis politinis ir socialinis klimatas bei organizacijų partnerių nusivylimas nebelikus įstojimo į ES perspektyvos rodė, kad 2011–2012 m. santykiai stagnavo sumažėjus Ukrainos partnerių aktyvumui ir jiems praradus suinteresuotumą palaikyti santykius.

3.3

Kai 2012 m. gruodžio mėn. buvo parafuota asociacijos sutartis, buvo dedama daug pastangų ir rengiamos derybos siekiant per aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje 2013 m. lapkričio mėn. pasirašyti Rytų partnerystės susitarimą, atsinaujino mūsų partnerių Ukrainoje domėjimasis bendradarbiavimu ir suaktyvėjo ryšiai su EESRK.

3.4

Tačiau šie atsinaujinę ryšiai parodė, kad socialinių partnerių, neatsižvelgiant į tai, ar jie atstovavo darbdaviams, ar profesinėms sąjungoms, nuomonė dėl asociacijos sutarties pasirašymo skyrėsi. Vis dėlto daugelis nevyriausybinių organizacijų ir kitų interesų atstovų susibūrė į gana vieningą proeuropinį judėjimą.

3.5

Nepaisant priimtos pozicijos ir pranašauto derybų siekiant pasirašyti asociacijos sutartį rezultato, pilietinės visuomenės organizacijas ir vyriausybės atstovus nustebino, kad Ukrainos vyriausybė ir Prezidento administracija nutraukė derybas ir sustabdė sutarties pasirašymo procesą.

3.6

Toks staigus ir be aiškios priežasties derybų nutraukimas likus keletui dienų iki aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje ir keistas Ukrainos vyriausybės pasiūlymas tęsti derybas su ES dalyvaujant Rusijai greitai sutelkė Ukrainos pilietinę visuomenę, išreiškusią nedviprasmišką norą Ukrainos ateitį sieti su Europa.

3.7

„Euromaidanas“, ko gero, buvo didžiausia istorijoje demonstracija Europos integracijai paremti ir pati ilgiausia demonstracija, vedina tokio gilaus įsitikinimo. Vėliau prie demonstrantų prisijungė ir politinius reikalavimus iškėlusios jėgos, siekiančios pakeisti režimą, kuris į tai atsakė smurtine, žmonių aukų pareikalavusia priespauda. Demonstracijos paskatino politinius pokyčius, kurie buvo pretekstas išprovokuoti kitus dramatiškus ir tragiškus įvykius.

3.8

Dabar, po sėkmingų prezidento rinkimų tapo aišku, kad glaudesnių santykių su ES užmezgimas tampa vienu iš naujosios administracijos prioritetų. Šį kurso pasikeitimą reikia vertinti kaip didžiulę „Euromaidano“ ir Ukrainos pilietinės visuomenės sėkmę. Kol kas neaišku, ar bendra padėtis stabilizuosis visoje Ukrainos teritorijoje ir ar pilietinės visuomenės organizacijoms bus naudingas šis politinis virsmas.

3.9

Rytų Ukrainos pilietinės visuomenės požiūris į politinius pokyčius ir nuomonė liks neaiški, kol regione kovos ginkluoti samdyti kareiviai ir partizanai ir kol saviraiškos laisvei grės pavojus. Tačiau reikia pažymėti, kad „Euromaidane“ buvo daug kovotojų iš rytinės dalies.

4.1

ES ir Ukrainos asociacijos sutartis yra naujos kartos susitarimas, skirtas šalims bendradarbiauti pagal Rytų partnerystę ir užtikrinti šio bendradarbiavimo vystymą laikantis beveik visose srityse privalomų nuostatų. Asociacijos sutartyje išdėstytas Ukrainos reformų planas, pagal kurį Ukrainos teisės aktai turėtų būti išsamiai suderinti su ES standartais.

4.2

Be DCFTA, kuris yra prekybos susitarimas, darantis didelį poveikį standartams ir taisyklėms, pagrindinės bendradarbiavimo sritys apima teisingumą, teisinę valstybę, kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, išorės politiką ir saugumą, viešojo administravimo reformą, užimtumą, socialinę politiką, lygias teises ir galimybes, vartotojų apsaugą, pramonės politiką ir įmones, energetiką, transportą ir aplinką. Asociacijos sutarties ir DCFTA įgyvendinimas reiškia, kad Ukrainai reikės suderinti savo nacionalinius teisės aktus su maždaug 85 proc. ES prekybos ir ekonomikos acquis communautaire.

4.3

Asociacijos sutartis buvo pasirašyta 2014 m. birželio 27 d., ir vėliau, rugsėjo 16 d., ją ratifikavo Europos Parlamentas ir Ukrainos Aukščiausioji Rada. Sutartį galima pradėti laikinai taikyti dar prieš visoms 28 ES valstybėms narėms ratifikuojant ją. Nors sutarties DCFTA dalies įgyvendinimas bus atidėtas iki kitų metų pradžios, tačiau Europos Sąjunga Ukrainos prekėms ir toliau taikys prekybos lengvatas.

4.3.1

Įgyvendinant sutartį numatyta sukurti Pilietinės visuomenės platformą, kuri veiktų kaip bendras forumas keistis nuomonėmis ir kurią sudarytų EESRK nariai bei Ukrainos organizuotos pilietinės visuomenės atstovai. Kadangi asociacijos sutartyje numatytas platus klausimų spektras, platforma turėtų atstovauti kiek įmanoma platesnei pilietinei visuomenei, todėl joje turėtų dalyvauti ir socialiniai partneriai, ir įvairių kitų interesų atstovai.

4.3.2

Platforma bus ne tik keitimosi informacija ir debatų forumas; pagrindinis jos tikslas bus stebėti, kaip įgyvendinama asociacijos sutartis, ir perduoti organizuotos pilietinės visuomenės nuomonę bei pasiūlymus.

4.3.3

Pilietinės visuomenės platforma pati nusistatys savo darbo tvarkos taisykles. Šiuo metu vyksta derybos tarp EESRK atstovų ir Ukrainos partnerių dėl šio organo įsteigimo procedūros ir jo sudėties. Numatoma patvirtinti šiuos pagrindinius principus:

4.3.4

DCFTA susitarime taip pat numatyta, kad per metus nuo jo įsigaliojimo bus sukurtas stebėsenos mechanizmas pilietinei visuomenei. Šiam tikslui sukurtas organas turėtų kiek galima glaudžiau bendradarbiauti su Pilietinės visuomenės platforma.

5.1

EESRK turėtų aktyviai skatinti politinę, socialinę ir ekonominę Ukrainos konsolidaciją, įskaitant taikų dabartinio konflikto Donecko ir Luhansko regionuose sprendimą. Kai padėtis Ukrainoje stabilizuosis ir išnyks intervencijos iš išorės bei ginkluotų milicininkų keliamų konfliktų grėsmė, organizuotos pilietinės visuomenės padėtis atskirose organizacijose ir dėl su Europa susijusių Ukrainos lūkesčių bus aiškesnė.

5.1.1

Ukrainoje šiuo metu vyksta gilūs politiniai pokyčiai, įskaitant konstitucijos reformą, ir jie gali būti rimtesni, negu po Oranžinės revoliucijos įvykusios permainos. Tai gali lemti Ukrainos institucijų restruktūrizavimą ir jų statuso pasikeitimą bei pakeisti socialinio dialogo ir valdžios institucijų bei pilietinės visuomenės dialogo praktiką. Šį procesą reikėtų palengvinti keičiant Ukrainos teisės aktus, kad būtų sukurtos tikrų ir nepriklausomų organizacijų socialiniam ir pilietiniam dialogui skirtos institucijos. EESRK stebės permainas ir kokios pozicijos dėl šių pokyčių laikysis mūsų organizacijos partnerės.

5.1.2

Prieš prasidedant „Euromaidanui“ ir per pačias demonstracijas kai kurioms organizacijoms partnerėms buvo iškilęs autentiškumo ir nepriklausomybės klausimas. Tai paskatino kai kurių organizacijų veiklos pokyčius, kurie, jeigu nebus paviršutiniai, gali padėti sugrąžinti visuomenės pasitikėjimą šiomis organizacijomis. Visų pirma, kai kurios profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos, visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų nuomone, buvo laikomos valstybės aparatu ir joms nebuvo leidžiama prisijungti prie pilietinės visuomenės.

5.1.3

EESRK pasirengęs aktyviau plėtoti dvišalius santykius su organizacijomis partnerėmis tiek Ukrainoje, tiek ir Rusijoje, siekdamas prisidėti prie abiejų šalių pilietinių visuomenių sąsajų stiprinimo, kaip būdo normalizuoti abiejų šalių santykius.

5.2

EESRK veikla Ukrainoje bus grindžiama parama šalies demokratizacijos procesui, teritorijos vientisumui, pilietiniam ir socialiniam visų suinteresuotųjų subjektų, kuriuos pripažįsta visuomenė ir yra reprezentatyvūs, dialogui. EESRK prioritetą teiks santykiams su savo įprastais partneriais, t. y. Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijomis.

5.3

EESRK ketina pakviesti bendradarbiauti kiek galima platesnį Ukrainos pilietinės visuomenės atstovų ratą, kartu įtraukti tuos, kurie vis dar skeptiški ar priešiški naujausioms politinėms permainoms ir suartėjimui su ES, užtikrinant, kad nebus pamiršta nė viena svarbi ir reprezentatyvi organizacija. Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumo nacionalinė platforma ir Nacionalinė trišalė ekonomikos ir socialinių reikalų taryba padės atrinkti organizacijas partneres.

5.4

Taip pat rekomenduojama toliau plėtoti dvišalį ES ir Ukrainos organizacijų partnerių bendradarbiavimą ypatingą dėmesį skiriant gebėjimų stiprinimui, keitimuisi geriausia praktika ir socialinio bei pilietinio dialogo stiprinimui. Siekiant šio tikslo viena iš priemonių gali būti tarpvalstybinis bendradarbiavimas.

5.5

EESRK įsipareigoja greta institucinės veiklos pagal asociacijos susitarimą, o vėliau ir pagal DCFTA, dalyvauti platesnio masto informavimo apie sutarčių įgyvendinimo poveikį Ukrainai, apie Europos integraciją, Europos institucijų veikimą ir acquis communautaire.

5.6

Neturint patikimos informacijos ir dėl žiniasklaidoje kartais pasirodančios dezinformacijos (kadangi trūksta žinių apie ES ir Rusija vykdo aktyvią propagandą) būtina numatyti reguliarų bendradarbiavimą su žurnalistais ir žiniasklaidos asociacijomis.

5.7

Bendradarbiavimas su organizacijomis partnerėmis Ukrainoje siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti patikimą informaciją ir teikti šią informaciją visai pilietinei visuomenei gali turėti lemiamos reikšmės su Europa susijusiems Ukrainos siekiams. Iš tiesų, patirtis rodo, kad gali kilti problemų dėl asociacijos sutarties pasirašymo, ratifikavimo ir įgyvendinimo ir kad yra daugybė vidaus ir išorės veiksnių, galinčių sugriauti proeuropinį pilietinės visuomenės organizacijų nusiteikimą, jei nebus pasiektas visų visuomenės grupių bendras sutarimas.

5.8

Didelė Ukrainos gyventojų dalis niekada nebuvo išvykusi už savo šalies ribų, o vykstantys į užsienį dažniausiai važiuoja į Rusiją. Viena šio reiškinio priežasčių, kelianti didelių nepatogumų Ukrainos gyventojams, yra vizų reikalavimas vykstant į ES šalis. Įvestos vizų supaprastinimo procedūros, žinoma, yra svarbios, bet reikalavimas gauti vizą prieš išvykstant į ES nepadeda didinti pasitikėjimo ir labai apsunkina žmonių bendravimo galimybes.

5.9

Kai kurių Ukrainos visuomenės grupių euroskepticizmą ir entuziazmo priartėti prie ES stoką lemia stojimo perspektyvos nebuvimas. Šiuo metu kalbama ne apie derybų dėl stojimo pradžią, o apie tai, kad nuolat besikartojantis klausimo neįtraukimas į ES darbotvarkę reiškia, kad asociacijos sutartyje numatytos reformos daliai visuomenės atrodo kaip brangi užgaida, vedanti Ukrainą į aklavietę. Tai ypač pasakytina apie Rytų Ukrainą, kurioje ES laikoma grėsme socialiniams ir ekonominiams interesams.

15.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 12/54

Pranešėjas

Paulo Barros Vale

1.1

Kaip ir kasmet, EESRK vertina Komisijos konkurencijos politikos, kuri yra viena svarbiausių Europos Sąjungos politikos sričių, ataskaitą. Ataskaitos turinį Komitetas vertina teigiamai, iš esmės ataskaitai pritaria, tačiau išreiškia keletą nuogąstavimų dėl dabartinės padėties.

1.2

Laisvai ir sąžiningai konkurencijai, garantuojančiai ekonominės veiklos vykdytojų, vartotojų ir plačiosios visuomenės interesus, reikėtų skirti visas įmanomas pastangas. Komisijos indėlis yra esminės svarbos, ir EESRK labai teigiamai vertina įdėtas pastangas tarptautinio bendradarbiavimo srityje ir siekiant užtikrinti vidaus taisyklių laikymąsi.

1.3

Šiame nuolatiniame darbe nacionalinių konkurencijos institucijų veikla yra labai svarbi, todėl joms būtini žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, kad jų darbas būtų veiksmingas ir proaktyvus, o ne reaktyvus, kaip kad tampa įprasta. Didesnis dėmesys prevenciniam darbui gali padėti išvengti įvairių neteisėtų ir rinkai kenkiančių situacijų, nuo kurių ypač kenčia mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) ir vartotojai.

1.4

EESRK mano, kad labai svarbu priimti pasiūlymą dėl direktyvos dėl tam tikrų ieškinių dėl žalos, patirtos dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo, atlyginimo aspektų. Direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę ir įgyvendinimą valstybėse narėse reikės atidžiai stebėti. Tačiau Komitetas kartu apgailestauja, kad ši direktyva nėra papildyta tokia pačia privaloma teisine priemone, kuria būtų nustatyta kolektyvinio teisių gynimo, kai pažeidžiamos kolektyvinės teisės ir interesai, horizontalioji teisinė sistema.

1.5

Be reglamentavimo, reikės pagalvoti ir apie savireguliavimą ir jį skatinti, visų pirma sudarant sutartis tarp gamintojų organizacijų, prekybininkų ir vartotojų. Tokio bendradarbiavimo gerų pavyzdžių jau yra Europoje ir būtų galima ir net reikėtų jais sekti.

1.6

Kadangi Sutartis neleidžia suvienodinti mokesčių politikos, konkurencijos politika turės padėti kiek galima labiau sumažinti galimų mokesčių iškraipymo atvejų Europoje.

1.7

Energijos rinkai turėtų toliau būti skiriamas ypatingas dėmesys, kadangi bendroji rinka šioje srityje dar nebaigta kurti. Europos tinklo, sudarančio sąlygas vykti tarpvalstybinei prekybai, stiprinimas ir investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kuri, be akivaizdžios naudos aplinkai, suteikia galimybę į rinką patekti kitiems gamintojams, turi būti pagrindiniai tikslai siekiant tikros konkurencijos sektoriuje ir mažesnių mokesčių įmonėms ir gyventojams.

1.8

Svarbiausia – vartotojų galimybė laisvai patekti į visas rinkas. Siekiant šio tikslo pagrindinis vaidmuo tenka Skaitmeninės darbotvarkės tikslui užtikrinti visuotinį plačiajuosčio ryšio prieinamumą. Prieiga prie skaitmeninės rinkos, kurioje dažnai taikomos mažesnės nei įprastos rinkos kainos, vartotojams suteiktų galimybę įsigyti tam tikrų prekių, kurių jie negalėtų įsigyti neturėdami šios prieigos.

1.9

Tarptautiniam bendradarbiavimui buvo skirta daug pastangų, davusių puikių rezultatų. Tačiau reikėtų nepamiršti dar laukiančio darbo. Be dvišalės veiklos, reikėtų tęsti darbą PPO ir TDO. Europa toliau kenčia dėl nesąžiningos konkurencijos tiek ES viduje, tiek už jos ribų dėl valstybinių ir privačių įmonių, įsisteigusių šalyse, kuriose neteisėta valstybės pagalba yra įprasta praktika (ypač energetikos srityje), kuriose aplinkos politiką reguliuojantys teisės aktai yra ne tokie griežti ir kuriose taikomos kitokios darbo teisės nuostatos (labai dažnai nepaisoma taisyklių, reglamentuojančių pačias elementariausias žmogaus teises).

2.1

2013 m. Europoje pastebėta ekonomikos atsigavimo ženklų. Atgauti pasitikėjimą ir didinti konkurencingumą yra pagrindiniai Europos politikos, kuria siekiama pagrindinio strategijos „Europa 2020“ tikslo – skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, prioritetai.

2.2

Ataskaitoje minima Europos Parlamento 2013 m. atlikto tyrimo išvada dėl konkurencijos politikos, kuri puikiai atskleidžia jos svarbą siekiant šio tikslo: „(...) konkurencijos politika, kuria stiprinama konkurencija, bus skatinamas ekonomikos augimas“.

2.3

Ataskaitą sudaro 8 dalys: Konkurencingumo skatinimas kovojant su karteliniais susitarimais; Veiksmingo antimonopolinių teisės aktų taikymo ir bendrovių susijungimo kontrolės užtikrinimas siekiant apsaugoti įmonių ir vartotojų interesus; Valstybės pagalbos modernizavimu prisidedama prie viešųjų išteklių panaudojimo siekiant konkurencingumo skatinimo tikslų; Finansų sektoriaus skaidrumo ir stabilumo skatinimas siekiant remti realiąją ekonomiką; Energetika – sektorius, kuriame labiausiai reikia „daugiau Europos“; Konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimas skaitmeninėje ekonomikoje siekiant įgyvendinti Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslus; Tarptautinis bendradarbiavimas konkurencijos politikos srityje sprendžiant globalizacijos uždavinius; Dialogas konkurencijos klausimais su kitomis institucijomis.

3.1

MVĮ, be jokių abejonių, yra ekonomikos atsigavimo Europoje ramstis. Tačiau būtent MVĮ dėl savo dydžio yra labiausiai pažeidžiamos, kai susiduriama su piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejais, dažnai pasmerkiančiais šias įmones žlugti. Piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi klausimui konkurencijos politikoje reikia skirti ypatingą dėmesį, ypač tais atvejais, kai kaltininkai yra stambūs mažmeninės prekybos tinklai, pamažu sužlugdę smulkius tiekėjus ir smulkiąją prekybą, o tai galiausiai daro neigiamą poveikį vartotojų interesams. Direktyva dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimo, vertinama teigiamai ir laikoma nepaprastai svarbia, bet šių pažeidimų prevencijai reikėtų skirti dar daugiau dėmesio, išsamiai apsvarstant, kokie prevenciniai veiksmai būtų efektyviausi.

3.2

EESRK laikosi nuomonės, kad nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų būti labiau proaktyvios, o ne reaktyvios, kaip kad dažniausiai yra, kai jos imasi veiksmų tik gavusios veiklos vykdytojų ar vartotojų skundų. Tam tikrų derybų, kurias veikiau reikėtų laikyti diktatu, kontrolė galėtų padėti užkirsti kelią kai kuriems piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejams. Siekiant pažangos būtina iš esmės pagerinti keitimosi informacija tvarką gamybos grandinėje.

3.3

Be to, nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų ypatingą dėmesį skirti tiems sektoriams, kurių veiklą lemia žaliavų kainos, kadangi dažnai žaliavų kainų didėjimas (ar tiesiog grėsmė, kad jos padidės) iš karto atsispindi galutinėje kainoje, tačiau kainų sumažėjimas galutinėje kainoje neatsispindi.

3.4

EESRK pabrėžia, kad konkurencijos politika turi spręsti viešųjų pirkimų sektoriaus, kuris vis dar yra dažnai gana uždaras, problemas. Tai susiskaidžiusi rinka, į kurią gali patekti tik nedidelis skaičius dalyvių, nors šiuo metu daroma daug, kad būtų visiškai pereinama prie elektroninių viešųjų pirkimų. Nedidelė konkurencija kenkia viešiesiems interesams, kadangi alternatyvų stoka nepalieka pasirinkimo laisvės valstybės ūkio subjektams. Todėl dažniausiai pasirenkamas tas pats veiklos vykdytojas ir dėl šios priežasties kartais susiformuoja pernelyg artimi įmonių ir valdžios institucijų santykiai.

3.5

Taip pat nereikėtų pamiršti, kad įmonės, plečiančios veiklą salų ar atokiuose regionuose, yra pažeidžiamesnės konkurencijos požiūriu, kadangi transporto išlaidos, kurias jos patiria norėdamos patekti į kitas rinkas, trukdo konkuruoti su kitais veiklos vykdytojais. Šiuo atveju būtų galima pabandyti rasti mechanizmų, kaip sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms patekti į centrines rinkas skatinant sveiką visų dalyvių konkurenciją Europos Sąjungoje.

3.6

Taip pat reikia pabrėžti, kad Europos įmonės tiek pačioje ES, tiek kitose rinkose patiria didžiulę trečiųjų šalių viešųjų ir privačių įmonių konkurenciją, kadangi jos gauna neteisėtą valstybės pagalbą, suteikiančią konkurencinių pranašumų, be to, jos naudojasi palankesniais aplinkos politiką reguliuojančiais teisės aktais ir ne tokiomis griežtomis darbo teisės nuostatomis, dažnai prieštaraujančiomis pagrindinėms žmogaus teisėms ir piliečių bei vartotojų teisėms. Kovojant su šia nelygia padėtimi ir toliau diplomatijos prioritetu turi būti tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas tiek PPO ir TDO, tiek ir už jų ribų ir ne tik sprendžiant konkurencijos problemą, bet ir žengiant dar toliau žmogaus teisių gynimo srityje.

4.1

Kova su karteliniais susitarimais užima ypač svarbią vietą konkurencijos politikoje. Todėl palankiai vertinamos pastaruoju metu dėtos Europos Komisijos pastangos kovojant su šia visai ekonomikai kenkiančia praktika. Veiksmai finansų rinkose, ypač žaliavų ir tarpinių produktų rinkose, kur kainų pokyčiai daro poveikį ne tik vidaus rinkai, bet ir Europos konkurencingumui pasaulio mastu, turi lemiamos reikšmės augimui tuo metu, kai tampa būtina patekti į naujas rinkas. Taip pat reikia pabrėžti tris atvejus, kai įmonėms buvo taikomos baudos už dalyvavimą karteliniuose susitarimuose: laidų komplektų tiekimo sektoriuje, išvestinių finansinių priemonių sektoriuje ir krevečių rinkoje. Įvairiems lustinių kortelių lustų tiekėjams buvo išsiųsti prieštaravimo pareiškimai.

4.2

EESRK pritarė darbui antimonopolinių teisės aktų srityje, kadangi, Komiteto nuomone, tai turi lemiamos reikšmės konkurencijos politikai. Komitetas norėtų dar kartą išreikšti savo paramą Komisijai, padėjusiai sutrukdyti dirbtiniam vidaus rinkos skaidymui, ir džiaugiasi, kad baigtas antimonopolinis tyrimas dėl mokėjimo internetu standartizavimo proceso. Komitetas taip pat džiaugiasi dėl bankams pateiktų prieštaravimo pareiškimų dėl jų suderinto elgesio siekiant trukdyti biržoms patekti į kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių rinkas, ir ypač tuo, kad baigtas su LIBOR, EURIBOR ir TIBOR lyginamosiomis palūkanų normomis susijusių antimonopolinių bylų tyrimas, suteikiantis rinkai daugiau saugumo.

4.3

2013 m. buvo priimtas pasiūlymas dėl direktyvos dėl ieškinių dėl žalos, patirtos dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo, atlyginimo. EESRK pritarė šiam dokumentui, kuriame bandoma spręsti nacionalinių teisės aktų skirtumų ir nevienodo požiūrio į nukentėjusiuosius ir pažeidėjus problemą, stengiantis užtikrinti teisinę vartotojų apsaugą (šis Komitetui rūpimas klausimas dažnai keliamas nuomonėse).

4.4

Nors EESRK pritaria suvienodinimui, vis dėlto baiminasi, kad dokumentas gali pasirodyti pernelyg švelnus pažeidimą padariusioms įmonėms, besinaudojančioms atleidimo nuo baudų programomis, nors ir pripažįsta, kad ši priemonė gali padėti nustatyti slaptus kartelius. Komitetas taip pat rekomendavo siūlomą direktyvą susieti su rekomendacija dėl kolektyvinių ieškinių, apgailestaudamas, kad „kolektyvinių ieškinių taikymas konkurencijos srityje – kas turėtų būti veiksminga priemonė vartotojams – atskirtas ir nurodytas neprivalomojo pobūdžio rekomendacijoje, kurioje valstybės narės raginamos parengti kolektyvinio teisių gynimo mechanizmus“ (1).

4.5

EESRK pritaria, kad reikia toliau koordinuoti Komisijos, nacionalinių konkurencijos institucijų ir Europos konkurencijos tinklo veiksmus. Jis taip pat norėtų, kad daugiau dėmesio būtų skiriama įvairių susijusių institucijų keitimuisi svarbia informacija. Vis dėlto Komitetas norėtų išreikšti susirūpinimą dėl to, kad kai kurioms šioms valdžios institucijoms sunku veiksmingai vykdyti reguliavimo įgaliojimus tam tikruose sektoriuose, kuriuose slapti veiksmai ir (arba) piktnaudžiavimas tęsiasi visiškai nebaudžiamai.

4.6

Konkurencijos politika turėtų būti įtraukta į kitų generalinių direktoratų veiklą, kad būtų galima veiksmingai kovoti su suderintais veiksmais ir piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, kadangi dėl jų nesilaikoma socialinių, aplinkosaugos ir produktų saugos standartų ir trukdoma patekti į rinką naujiems veiklos vykdytojams, kurie akivaizdžiai patenka į nepalankią padėtį.

5.1

EESRK pritaria valstybės pagalbos modernizavimo procesui, kuris yra viena strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų. Valstybės pagalba būtina naudotis tinkamai, kad būtų remiama sanglaudos politika ir pagalba skiriama tiems sektoriams, kurie prisideda prie Europos vystymo. Taip pat būtina naudotis, nors ir negausiais, viešaisiais ištekliais siekiant strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžtų tikslų, kad mažiau išsivystę regionai galėtų pasivyti labiau pažengusius regionus, kad būtų galima investuoti į prioritetinius sektorius, skatinti ekonomiką ir užimtumą bei sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ finansavimui.

5.2

Vis dėlto modernizuojant valstybės pagalbą nereikėtų pamiršti pagalbos viešosioms paslaugoms, tenkinančioms visuomenės poreikius (pavyzdžiui, sveikatos, švietimo ir mokymo, patekimo į darbo rinką, grįžimo į darbo rinką, vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūros bei paramos pažeidžiamoms gyventojų grupėms siekiant jų socialinės reintegracijos srityse). To negalima ignoruoti. Reikėtų labiau atsižvelgti į gyventojams paslaugas teikiančių sektorių specifiką, kadangi šiuose sektoriuose, nors ir svarbu veiksmingai panaudoti skiriamus vis mažesnius išteklius, pirmenybė turi būti teikiama paslaugų kokybei.

5.3

Esant dideliam gyventojų judumui reikia svarstyti galimybę leisti laisvai rinktis sveikatos paslaugų teikėjus, visų pirma numatant formules, kurios, nepakenkiant paslaugos kokybei ir ginant labiausiai skurstančius asmenis, galėtų padėti išvengti situacijų, kai su paslaugų naudotojais valstybė ar draudimo bendrovės gali elgtis savo nuožiūra. Šis klausimas yra toks svarbus, kad norint jį svarstyti išsamiau, vertėtų šia tema parengti nuomonę savo iniciatyva.

5.4

EESRK jau išreiškė pritarimą ES valstybės pagalbos politikos modernizavimui. Komitetas visų pirma pritarė naujoms pagalbos gairėms dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų. Šios gairės gali užkirsti kelią įmonių perkėlimui į šalis, kuriose teisės aktai nėra tokie griežti. Vis dėlto EESRK apgailestauja, kad nebuvo atsižvelgta į rekomendaciją de minimis viršutinę pagalbos ribą padidinti nuo dabartinių 2 00  000 EUR iki 5 00  000 EUR, kaip tai buvo padaryta visuotinės ekonominės svarbos paslaugų atveju (2).

6.1.1

Sunkumai, su kuriais teko susidurti finansų sektoriui, ir padariniai realiosios ekonomikos finansavimui bei pasitikėjimui finansų rinkomis yra žinomi. Buvo dedamos pastangos pasitikėjimui atgauti ir skaidrumui padidinti mažinant sisteminę riziką. Laikina valstybės pagalba finansų sektoriui padėjo išvengti žlugimo, bet panašu, kad skelbiami nauji skandalai gali sudrumsti trapią pusiausvyrą kaskart, kai atsiranda atsigavimo ženklų. Todėl turime būti suinteresuoti, kad sektorius toliau būtų griežtai kontroliuojamas, kad būtų išvengta neatsakingo finansinių institucijų elgesio, neatsižvelgiant į tai, ar jiems buvo suteikta finansinė parama.

6.1.2

Nepaisant sektoriaus silpnumo, reikia tęsti vykdomas neteisėtos veiklos tyrimo procedūras, nors ir atrodo, kad jų poveikis nedidelis finansų milžinėms, kurių elgesys toliau daro neigiamą poveikį rinkai.

6.1.3

Reikia pabrėžti, kad jau seniai prašoma parengti pasiūlymą dėl reglamento dėl tarpbankinių mokesčių už mokėjimo kortele operacijas, kuris grąžintų teisingumą Europoje suvienodinus dėl šių kortelių naudojimo susidarančias išlaidas.

6.2.1

Energijos vidaus rinka dar nesukurta. Energijos kaina toliau išlieka didelė ir kelia daug sunkumų įmonių ir namų ūkių biudžetams. Rinkos liberalizavimu nepavyko padidinti konkurencingumo ir skaidrumo, tad Europą ir toliau slegia didelė energijos kaina, palyginti su konkurentais pasaulyje. Norint užtikrinti laisvą vidaus rinką, ypatingą dėmesį taip pat reikėtų skirti energijos tiekimui iš kitų valstybių.

6.2.2

Reikėtų pasinaudoti dabartiniu konsensusu dėl būtinybės turėti bendrą energetikos politiką, investuoti į infrastruktūrą, padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir naudotis atsinaujinančiąja energija siekiant sudaryti palankesnes sąlygas energetikos sektoriaus plėtojimui. Iš tiesų, atsinaujinančioji energija dar negali lygiaverčiai konkuruoti su iškastine ir branduoline energija, kurios ir toliau yra subsidijuojamos iš valstybės biudžetų tiesiogiai ir netiesiogiai dėl to, kad išlaidos aplinkos apsaugai ir jų naudojimo poveikio išlaidos sveikatai nėra internalizuotos. Atsinaujinančioji energija santykinai tebėra embrioninėje vystymosi stadijoje, todėl ją reikia labiau remti, kad ji galėtų konkuruoti sąžiningoje rinkoje.

6.2.3

Be to, jos nereikėtų laikyti tik nauju energijos šaltiniu. Atsinaujinančiosios energijos plėtojimas iš tiesų atveria naujų galimybių decentralizuotam energijos gamybos modeliui sukurti, pagal kurį gyventojai ir vietos bendruomenės galėtų būti ir gamintojai, ir vartotojai. Reikėtų paremti šį naują modelį nustatant atitinkamą reguliavimo sistemą, kuri užtikrintų smulkiems elektros energijos gamintojams nesudėtingą prieigą prie tinklo (3).

6.2.4

Europos energetikos jungtys turi lemiamos reikšmės konkurencijos politikos požiūriu. Silpnos Europos pozicijos energetikos srityje išryškėjo neseniai kilus konfliktui Ukrainoje, dėl kurio gali sumažėti dujų tiekimas į Vidurio Europą. Turimas energijos sistemas iš Iberijos pusiasalio susiejus su Vidurio Europa, Iberijos pusiasalio rinka ne tik nebebūtų atskirta nuo likusios Europos, bet ir padėtų išspręsti tiekimo iš Rusijos problemas.

6.2.5

Europos energetikos politikos reforma reikalinga dar ir dėl to, kad vyksta pasirengimas prekybos susitarimams su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. JAV energijos kainos yra daug žemesnės, todėl Europos įmonės iš pat pradžių atsiduria nepalankesnėje padėtyje.

6.3.1

Tai neteisėtos veiklos konkurencijos srityje nepaprastai pažeidžiamas sektorius, kadangi aukštųjų technologijų įmonės, dalyvaujančios nuolatiniame ir greitame inovacijų procese, negali laukti, kol bus priimtas sprendimas pagal įprastos procedūros terminus, ir gali išnykti.

6.3.2

EESRK dar kartą išreiškia pritarimą valstybės pagalbos plačiajuosčiam ryšiui gairėms, nes jos padeda siekti Skaitmeninės darbotvarkės tikslų.

6.3.3

Bendroji telekomunikacijų rinka vis dar nebaigta kurti. Nors ir pastebimas kainų mažėjimas, jos vis dar išlieka aukštos, o tai kenkia įmonėms ir namų ūkiams. Laipsniškas tarptinklinio ryšio kainų mažinimas ir numatomas visiškas jų panaikinimas 2015 m. pabaigoje yra pagirtinas žingsnis į priekį, bet dabar reikia daugiau dėmesio skirti faktiniam kitų tarifų mažinimui ir sukurti visuotinę prieigą prie kokybiško plačiajuosčio ryšio. EESRK dar kartą pabrėžia, kad yra įsitikinęs, jog Europoje nustačius vienintelį reguliuotoją būtų galima greičiau pasiekti šiuos tikslus.

6.3.4

Reikėtų atidžiai stebėti, kaip suteikiama prieiga prie plačiajuosčio ryšio, kadangi nedideles pajamas gaunantys namų ūkiai šios prieigos dar neturi. Ši spraga nuo skaitmeninės rinkos atitolina daugelį gyventojų, kurie negali patekti į rinkas, kuriose galima įsigyti prekių dažnai už labai palankias kainas.

6.3.5

EESRK pritaria darbui, atliktam esminių patentų, užtikrinančių standartų laikymąsi, srityje, kadangi tai labai padeda kovoti su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi.

7.1

EESRK džiaugiasi, kad prasidėjo derybos su JAV dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo ir su Japonija dėl laisvosios prekybos susitarimo, taip pat džiaugiasi, kad užmegztas aukšto lygio dialogas su tam tikrų trečiųjų šalių konkurencijos institucijų atstovais. Pasirašius bendradarbiavimo susitarimą su Šveicarija, konkurencijos institucijos dabar gali keistis informacija, o tai padės lengviau vykdyti tam tikras vykstančias ir būsimas tyrimo procedūras.

7.2

Nesąžininga trečiųjų šalių, kuriose nesilaikoma pagrindinių socialinių ir aplinkos politiką reguliuojančių taisyklių, principų ir teisių, konkurencija verčia abejoti išorės prekybos sąžiningumu. Tarptautinį bendradarbiavimą reikia plėtoti aukščiausiu lygmeniu PPO ir TDO, kad būtų užtikrinamos ne tik žmogaus teisės, bet ir sąžininga konkurencija.

7.3

Globalizacija yra realybė, o eksportas turi lemiamos reikšmės ekonomikos augimui Europoje. Svarbu suderinti veiksmus, kad Europa galėtų lygiaverčiai konkuruoti rinkose, kuriose toliau teikiama neteisėta valstybės pagalba arba darbo teisės aktai yra neveiksmingi.

8.1

Nors Komisija visapusiškai kompetentinga konkurencijos politikos srityje, konkurencijos GD ir jam vadovaujantis Komisijos narys glaudžiai bendradarbiauja su Europos Parlamentu. EESRK ir RK taip pat buvo informuoti apie šio generalinio direktorato darbą, nes kai kurie jo pareigūnai dalyvavo tyrimo grupių ar skyrių posėdžiuose.

8.2

EESRK tikisi tolesnio bendradarbiavimo su Komisija, bet mano, kad jį būtų galima pagerinti sustiprinus institucijų ryšius, reguliariau dirbant ir rengiant galutinę ataskaitą įtraukiant EESRK įsteigtą grupę, kadangi tai padėtų Komitetui į Komisijos darbą reaguoti greičiau.

15.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 12/60

Pranešėjas

Thomas McDonogh

1.1

Pasiūlymo dėl direktyvos tema Europos Sąjungai yra itin svarbi. Pasaulio reikalų ateičiai ir Europos piliečių gerovei daug įtakos turės tai, kaip bus kontroliuojami ir naudojami duomenys apie pasaulį, kuriame gyvename. Šiandien iš esmės šiuos duomenis kuria ir kontroliuoja Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos ES nepriklausančios šalys. Labai svarbu, jog Europa savo kosmoso programą ir Žemės stebėjimo duomenų rengimą bei sklaidą skatintų taip, kad ES ne atsiliktų, o pirmautų šioje milžiniškos svarbos pramonės šakoje.

1.2

Komitetas tvirtai pritaria aiškios reglamentavimo sistemos įgyvendinimui siekiant Europoje sudaryti palankias sąlygas kosmoso pramonės plėtrai ir Žemės stebėjimo duomenų naudojimui tvaraus augimo skatinimo ir Europos piliečių gerovės tikslais. Todėl palankiai vertiname Komisijos komunikatą dėl pasiūlytos direktyvos dėl Žemės stebėjimo palydovų duomenų komercinės sklaidos.

1.3

Komitetas taip pat palankiai vertina šį pasiūlymą atsižvelgdamas į platesnį Europos kosmoso politikos kontekstą, nes ši politika gyvybiškai svarbi Europos Sąjungos klestėjimui ir saugumui ateityje ir galimybei įgyvendinti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo viziją, numatytą strategijoje „Europa 2020“ (1).

1.4

Be to, Komitetas pritaria Komisijai, kad direktyva yra reikalinga siekiant sukurti skaidrią, sąžiningą ir darnią teisinę sistemą, skirtą užtikrinti tinkamą kosmoso produktų ir paslaugų vidaus rinkos veikimą, pirmiausia sukurti bendrą sistemą didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų (angl. – high resolution satellite data, toliau – HRSD) sklaidai.

1.5

Komitetą tenkina direktyvos nuostatos, kuriomis siekiama nustatyti Europos Sąjungos standartą komerciniam HRSD platinimui.

1.6

Vis dėlto EESRK mano, kad komercinės kosmoso pramonės plėtra Europoje vyksta pernelyg lėtai ir remiantis kosmoso technologijomis bei duomenis daugiau darbo vietų ir gerovės galėjo būti sukurta daug anksčiau. Komitetas ragina Komisiją sparčiau kurti politikos priemones ir kosmoso srities teisės aktų sistemą, kad būtų skatinamas kosmoso sektoriaus saugumas, sauga, tvarumas bei ekonominis vystymas ir užtikrinamas tinkamas kosmoso produktų ir paslaugų vidaus rinkos veikimas.

1.7

Komitetas yra įsitikinęs, kad politika turi tvirčiau remti 28 ES valstybių narių MVĮ, kurios stengiasi konkuruoti ir augti Žemės stebėjimo duomenų rinkoje. Visų pirma Komitetas norėtų, kad būtų įgyvendinama politika, kurios tikslas – pašalinti nereikalingas vidaus rinkos kliūtis, susijusias su būtinu finansiniu pajėgumu ir darančias itin neigiamą poveikį MVĮ.

1.8

EESRK norėtų, kad būtų pateikta pasiūlymų dėl Europos kosmoso viešųjų pirkimų politikos, remiančios komercinį kosmoso sektoriaus vystymąsi, kuris labai priklauso nuo institucinių viešųjų pirkimų.

1.9

Komitetas taip pat norėtų, kad būtų įgyvendinama politika, skatinanti kosmoso pramonei parengti daugiau inžinierių, IRT specialistų ir verslo studijų absolventų, visų pirma sparčiai augančiose duomenų teikėjų, duomenų perpardavėjų, pridėtinės vertės paslaugų teikėjų ir geologinės informacijos paslaugų teikėjų rinkose.

1.10

Komitetas pripažįsta, kad saugumas yra itin svarbus Sąjungos piliečiams. Tačiau EESRK mano, kad nepaisant pasiūlymo dėl direktyvos nuostatų, visapusiškesnė Europos bendra saugumo politika padėtų spręsti, be kita ko, pernelyg griežtos keleto valstybių narių vykdomos didelės skiriamosios gebos palydovų (HRSD) duomenų kontrolės problemą.

1.11

EESRK taip pat ragina Tarybą bendradarbiauti vystant ir propaguojant Europos kosmoso politiką, kuri skatintų taiką, saugumą ir ekonomikos augimą ir būtų pagrįsta atviru ir bendradarbiavimo požiūriu į kosmoso technologijų ir jų sukuriamų duomenų plėtrą ir naudojimą.

1.12

Komitetas atkreipia Komisijos dėmesį į ankstesnes EESRK nuomones dėl kosmoso politikos (2).

2.1

Šiame direktyvos pasiūlyme nagrinėjamas Žemės stebėjimo palydovų duomenų komercinės sklaidos Sąjungoje klausimas, o ypač didelės skiriamosios gebos palydovų duomenų (HRSD), kaip atskiros kategorijos duomenų, kurių komercinę sklaidą reikia reglamentuoti atskira tvarka, apibrėžties ir kontrolės klausimas.

2.2

HRSD naudojami tiekiant ir teikiant geoerdvinius produktus ir paslaugas, kurių rinka auga. HRSD tapo nepakeičiama aplinkos stebėsenos, miestų planavimo, gamtos išteklių valdymo, nelaimių bei ekstremaliųjų situacijų valdymo priemone.

2.3

Be to, HRSD yra svarbūs ir valstybių narių saugumui bei gynybai, todėl komercinės veiklos vykdytojų atliekamas HRSD rengimas ir skleidimas reglamentuojamas valstybėse, kuriose tokie veiklos vykdytojai yra įsisteigę. Dėl šios priežasties šiandien nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatytos bendros strategijos dėl HRSD tvarkymo ir šiais duomenimis pagrįstų paslaugų ir produktų. Todėl Europoje reglamentavimo sistema yra susiskaidžiusi, jai trūksta nuoseklumo, skaidrumo ir ji yra nepakankamai nuspėjama, o tai trukdo rinkai plėtoti visą savo potencialą.

2.4

Pasiūlymu dėl direktyvos siekiama užtikrinti tinkamą komercinių palydovų duomenų produktų ir paslaugų vidaus rinkos veikimą, šiuo tikslu sukurti darnią HRSD sklaidos teisinę sistemą, užtikrinti gerą ir pakankamą informacijos kiekį apie HRSD prieinamumą komerciniais tikslais ir sudaryti palankias sąlygas konkurencijai duomenų teikėjų lygiu sukuriant skaidrią, nuspėjamą bei sąžiningą teisinę sistemą valstybėse narėse ir užtikrinant laisvą duomenų judėjimą visoje Europos Sąjungoje.

2.5

Siekiama, kad pasiūlymo dėl direktyvos įgyvendinimas turėtų teigiamo ekonominio poveikio, nes kosmoso duomenų sklaidos srityje padidės skaidrumas, teisinis tikrumas ir verslo nuspėjamumas. Numatoma, kad direktyva bus naudinga įmonių steigimui ir augimui, Žemės stebėjimo duomenų pardavimui ir tarptautiniam konkurencingumui. Kadangi pagerės paslaugų kokybė ir kainos taps konkurencingesnės, bus ne tik tiesiogiai sukurta daugiau darbo vietų duomenų perpardavėjų bei pridėtinę vertę sukuriančių paslaugų teikėjų įmonėse ir duomenų teikimo įmonėse, bet ir galimas papildomas užimtumo augimas kituose vertės grandinės lygmenyse (pavyzdžiui, HRSD naudotojų įmonių, palydovų gamintojų ir operatorių). Numatomas ir netiesioginis papildomų darbo vietų kūrimas, nes kiekvienai naujai kosmoso pramonės darbo vietai sukuriamos penkios naujos darbo vietos kituose sektoriuose.

2.6

Pagrindinės pasiūlymo dėl direktyvos nuostatos: