17.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 453/1

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32014M7445. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos teisės aktų.

17.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 453/2

(1)

2013 m. gruodžio 2 d. (2) ir 2014 m. birželio 12 d. (3) sprendimais Taryba paskyrė Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros valdybos narius ir pakaitinius narius laikotarpiui iki 2016 m. lapkričio 7 d.;

(2)

darbdavių organizacija Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) pateikė kandidatūrą vienai vietai užimti,

17.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 453/4

17.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 453/5

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 (toliau – NNN žvejybos reglamentas) nustatoma Sąjungos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(2)

NNN žvejybos reglamento VI skyriuje išdėstyta tvarka, pagal kurią nustatomos nebendradarbiaujančios trečiosios šalys, imamasi veiksmų jų atžvilgiu, sudaromas jų sąrašas, išbraukiama iš jų sąrašo, tas sąrašas viešinamas ir imamasi neatidėliotinų priemonių.

(3)

Pagal NNN žvejybos reglamento 32 straipsnį Komisija turi pranešti trečiosioms šalims apie tai, kad jos gali būti pripažintos nebendradarbiaujančiomis šalimis. Toks pranešimas yra preliminarus. Jis turi būti grindžiamas NNN žvejybos reglamento 31 straipsnyje nustatytais kriterijais. Komisija trečiųjų šalių, kurioms pateiktas pranešimas, atžvilgiu taip pat turėtų imtis visų to reglamento 32 straipsnyje nustatytų veiksmų. Visų pirma Komisija pranešime turi pateikti informaciją apie tokį pripažinimą pagrindžiančius esminius faktus ir svarstymus, suteikti galimybę toms šalims atsakyti ir pateikti tokį pripažinimo pagrindimą paneigiančių įrodymų arba, kai tinka, pateikti padėties pagerinimo veiksmų planą ir priemones, kurių imtasi padėčiai ištaisyti. Komisija turi suteikti trečiosioms šalims, kurioms pateiktas pranešimas, pakankamai laiko atsakyti į pranešimą ir pamatuotą laikotarpį padėčiai ištaisyti.

(4)

Pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnį Komisija turi nustatyti trečiąsias šalis, kurias ji laiko nebendradarbiaujančiomis kovojant su NNN žvejyba. Trečioji šalis turi būti pripažinta nebendradarbiaujančia, jeigu ji kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė nevykdo tarptautinėje teisėje jai nustatytų pareigų imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ar ją panaikinti.

(5)

Nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių nustatymas turi būti grindžiamas visos pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 2 dalį gautos informacijos apžvalga.

(6)

Pagal NNN žvejybos reglamento 33 straipsnį Taryba turi sudaryti nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašą. Toms šalims taikomos, inter alia, NNN žvejybos reglamento 38 straipsnyje nustatytos priemonės.

(7)

Pagal NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 1 dalį, kad būtų pripažinti trečiųjų šalių, kurios yra vėliavos valstybės, patvirtinti sužvejotų žuvų kiekio sertifikatai, tų valstybių prašoma pranešti Komisijai apie nacionalines priemones, susijusias su įstatymų, kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jų žvejybos laivai, įgyvendinimu, kontrole ir vykdymo užtikrinimu.

(8)

Pagal NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 4 dalį Komisija turi vykdyti administracinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis su šio reglamento įgyvendinimu susijusiose srityse.

(9)

2014 m. gegužės 19–20 d. Komisija, vykdydama NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį bendradarbiavimą, apsilankė Sent Vinsente ir Grenadinuose.

(10)

Per apsilankymą buvo siekiama patikrinti informaciją apie Sent Vinsento ir Grenadinų taikomas priemones, susijusias su įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jų žvejybos laivai, įgyvendinimu, kontrole ir vykdymo užtikrinimu, ir apie priemones, kurių ši valstybė ėmėsi, kad įvykdytų kovos su NNN žvejyba įpareigojimus.

(11)

Galutinė apsilankymo ataskaita Sent Vinsentui ir Grenadinams nusiųsta 2014 m. birželio 13 d.

(12)

Sent Vinsentas ir Grenadinai iki šiol Komisijai nepateikė pastabų dėl ataskaitos.

(13)

Sent Vinsentas ir Grenadinai yra Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) susitariančioji šalis. Jie yra ratifikavę 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS) ir 1995 m. Susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (UNFSA).

(14)

Komisija, siekdama įvertinti, ar Sent Vinsentas ir Grenadinai vykdo jiems skirtus vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės tarptautinius įpareigojimus, nustatytus 13 konstatuojamojoje dalyje nurodytuose tarptautiniuose susitarimuose, taip pat toje konstatuojamojoje dalyje nurodytos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (RŽVO) nustatytus įpareigojimus, rinko ir vertino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo šiuo tikslu reikalinga.

(15)

Rinkdama informaciją Komisija pasinaudojo duomenimis, kuriuos paskelbė RŽVO, šiuo atveju ICAAT, taip pat viešai skelbiama informacija.

(16)

Pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalį Komisija įvertino, ar Sent Vinsentas ir Grenadinai vykdo jiems skirtas vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigas. Atlikdama tą peržiūrą Komisija atsižvelgė į NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse nurodytus kriterijus.

(17)

Kalbant apie laivus, plaukiojančius su Sent Vinsento ir Grenadinų vėliava, pažymėtina, kad remiantis RŽVO laivų sąrašuose pateikta informacija, tokių laivų laikinuose arba galutiniuose NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose nėra ir nepateikta jokių įrodymų apie ankstesnius su šios valstybės vėliava plaukiojančių laivų NNN žvejybos atvejus, kurie suteiktų Komisijai pagrindą vertinti su pasikartojančia NNN žvejybos veikla susijusias šios valstybės priemones, nurodytas NNN reglamento 31 straipsnio 4 dalies a punkte.

(18)

Kadangi nėra informacijos ir įrodymų, kaip paaiškinta 17 konstatuojamojoje dalyje, daroma išvada, kad pagal 31 straipsnio 3 dalį ir 31 straipsnio 4 dalies a punktą neįmanoma įvertinti, ar Sent Vinsento ir Grenadinų veiksmai siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti atitinka pagal tarptautinę teisę jiems skirtas vėliavos valstybės pareigas dėl NNN žvejybą vykdančių laivų ir NNN žvejybos, kurią vykdo arba remia su jų vėliava plaukiojantys laivai arba jų piliečiai.

(19)

Komisija išanalizavo, ar Sent Vinsento ir Grenadinų institucijos veiksmingai bendradarbiavo su Komisija atsiliepdamos į Komisijos prašymus ištirti NNN žvejybos ir su ja susijusią veiklą, palaikyti grįžtamąjį ryšį arba vykdyti tolesnes priemones.

(20)

Sent Vinsento ir Grenadinų žuvininkystės institucijos nepateikė Komisijai nei informacijos, nei atsakymų, kaip jos ketina panaikinti savo žvejybos valdymo sistemos trūkumus, kuriuos per apsilankymą nustatė Komisija.

(21)

Be to, bendrai vertindama, kaip Sent Vinsentas ir Grenadinai vykdo pareigą laikytis jiems skirtų vėliavos valstybės įpareigojimų, Komisija taip pat tyrė, ar jie bendradarbiauja su kitomis valstybėmis kovojant su NNN žvejyba.

(22)

Per apsilankymą Komisija nustatė, kad Sent Vinsentas ir Grenadinai nepajėgia stebėti savo žvejybos laivų veiklos. Jie teigė, kad visi ICCAT rajone veiklą vykdantys jų žvejybos laivai iškrauna arba perkrauna žuvis tik Trinidado ir Tobago uostuose (Port of Speine ir Čaguaramse). Tačiau šis teiginys negali būti patvirtintas, nes Sent Vinsentas ir Grenadinai nenaudoja iškrovimo ir perkrovimo deklaracijų. Vykdydami neoficialų bendradarbiavimą su Trinidadu ir Tobagu, Sent Vinsentas ir Grenadinai kartą per metus gauna savo žvejybos laivų žvejybos žurnaluose užfiksuotus visų metų duomenis. Sent Vinsentas ir Grenadinai iš Trinidado ir Tobago negauna ir neprašo jokių tikrinimo ataskaitų. Jie ne tik nenaudoja iškrovimo ir perkrovimo deklaracijų, bet ir jų laivų žvejybos žurnalų informacija negali būti sutikrinta, nes žvejybos laivuose nėra laivų stebėjimo sistemos (LSS) įrangos. Jie iš esmės nieko nežino apie šių žuvų produktų paskirties vietą ir panaudojimą.

(23)

Pagal UNCLOS 63 ir 64 straipsnius pakrantės valstybės ir vėliavos valstybės turi bendradarbiauti valdydamos vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklius. UNFSA 7 ir 20 straipsniuose išplėtojamas valstybių įpareigojimas bendradarbiauti nustatant suderinamas išsaugojimo bei valdymo priemones ir užtikrinant atitiktį joms bei jų vykdymą. Tai plačiau išdėstyta IPOA IUU 28 ir 51 punktuose išsamiai apibūdinant tiesioginio valstybių bendradarbiavimo praktiką, įskaitant keitimąsi pakrantės valstybių turima informacija.

(24)

Veiksmingo bendradarbiavimo priemonių svarba turi būti įvertinta atsižvelgiant į neoficialų Sent Vinsento ir Grenadinų ir Trinidado ir Tobago bendradarbiavimą. Kaip aprašyta 22 konstatuojamojoje dalyje, remiantis informacija, kurią Sent Vinsento ir Grenadinų institucijos pateikė per Komisijos apsilankymą 2014 m. gegužės mėn., visi šios valstybės žvejybos laivai, vykdantys veiklą ICCAT rajone, iškrauna arba perkrauna žuvis tik Trinidado ir Tobago uostuose. Tačiau Sent Vinsento ir Grenadinų ir Trinidado ir Tobago bendradarbiavimas yra neoficialaus pobūdžio ir grindžiamas tik minimaliais informacijos mainais. Sent Vinsentas ir Grenadinai iš Trinidado ir Tobago tik kartą per metus gauna savo žvejybos laivų visų 12 mėnesių žvejybos žurnalus. Sent Vinsentas ir Grenadinai neturi iškrovimo ir perkrovimo deklaracijų. Be to, Sent Vinsento ir Grenadinų institucijos iš Trinidado ir Tobago negauna ir neprašo jokių tikrinimo ataskaitų. Trinidadas ir Tobagas Sent Vinsento ir Grenadinų paprašė patvirtinti didžiaakių tunų ir durklažuvių kiekio, sužvejoto su Sent Vinsento ir Grenadinų vėliava plaukiojančių laivų, iškraunančių žuvis Trinidado ir Tobago uostuose, statistinius ICCAT dokumentus. Tačiau iš ICCAT svetainėje viešai skelbiamos informacijos 2014 m. gegužės 20 d. paaiškėjo, kad Sent Vinsentas ir Grenadinai neregistruoti ICCAT sekretoriate, o ICCAT rekomendacijose Nr. 01–02 ir Nr. 01–22 tokios registracijos reikalaujama, kad būtų galima patvirtinti minėtus sužvejotų žuvų kiekio dokumentus. Šios aplinkybės parodo dideles trečiųjų šalių ir RŽVO bendradarbiavimo spragas, dėl kurių potencialūs NNN žvejybos veiklos tyrimo, grįžtamojo ryšio palaikymo arba tolesnių priemonių įgyvendinimo veiksmai tampa neveiksmingi.

(25)

Kalbant apie veiksmingas reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemones, UNFSA 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už pažeidimus taikomos sankcijos turi būti pakankamai griežtos, kad būtų veiksmingai užtikrintas reikalavimų laikymasis, atgrasyta nuo pažeidimų visuose vandenyse ir pažeidėjai iš neteisėtos veiklos negautų naudos. Nors Sent Vinsentas ir Grenadinai turi teisinę savo žvejybos laivų valdymo sistemą – visų pirma 2001 m. Atviros jūros aktą ir 2003 m. Žvejybos atviroje jūroje reglamentą, – joje trūksta aiškių NNN žvejybos ir didelių pažeidimų apibrėžimų. Be to, nuo minėtų teisės aktų įsigaliojimo, atitinkamai 2001 ir 2003 m., jų nuostatų vykdymas dar nebuvo tinkamai užtikrintas. Remiantis 2014 m. gegužės mėn. Sent Vinsento ir Grenadinų pateikta informacija, per pastaruosius dešimt metų jie nė karto nepritaikė tuose aktuose nustatytų sankcijų. Dėl to teisinis pagrindas gali būti neveiksmingas, o sistema – nepakankamai atgrasanti.

(26)

Be to, Sent Vinsentas ir Grenadinai neatsižvelgė į IPOA IUU 24 punkto rekomendacijas valstybėms narėms užtikrinti visapusišką ir veiksmingą žvejybos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą, kuri būtų vykdoma ir iškrovimo vietoje, iki pat galutinės paskirties vietos, įskaitant LSS diegimą laikantis atitinkamų nacionalinių, regioninių ir tarptautinių standartų. Tai apima jų jurisdikcijai priklausantiems laivams taikomą reikalavimą turėti LSS įrangą.

(27)

Per 2014 m. gegužės mėn. apsilankymą Sent Vinsente ir Grenadinuose Komisija nustatė, kad jie neturi Žvejybos stebėsenos centro (ŽSC), kuris kontroliuotų jų tolimojo plaukiojimo žvejybos laivus. Be to, nacionalinė LSS valdymo sistema, sugedus ankstesnei sistemai, nebeveikia nuo 2012 m. ar dar ilgiau. Dėl šios priežasties nuo 2012 m. Sent Vinsento ir Grenadinų žvejybos laivai jų ŽSC nebesiunčia LSS pranešimų. Sent Vinsento ir Grenadinų ŽSC negauna jokios LSS arba kitokios sistemos informacijos apie savo tolimojo plaukiojimo žvejybos laivų buvimo vietą, todėl jie negali nei vykdyti šių laivų stebėsenos, nei jų kontroliuoti. Visų pirma jie negali vykdyti savo tolimojo plaukiojimo žvejybos laivų veiklos atviroje jūroje, trečiųjų šalių vandenyse arba trečiųjų šalių uostuose stebėsenos. Jie negali nei tiksliai žinoti, ar laivas yra tam tikrame geografiniame rajone, ar už jo ribų, nei patvirtinti, kad tam tikrame rajone (išskirtinėje ekonominėje zonoje ar RŽVO rajone) žvejojantis laivas turi teisę jame žvejoti. Be to, Sent Vinsentas ir Grenadinai negali stebėti, ar jų laivai laikosi ICCAT nustatytų draudimų žvejoti tam tikrais laikotarpiais.

(28)

22, 26 ir 27 konstatuojamosiose dalyse aprašyti faktai rodo, kad Sent Vinsentas ir Grenadinai nevykdė UNCLOS 94 straipsnio sąlygų, kuriomis nustatoma, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisę vykdo jurisdikciją visų su jos vėliava plaukiojančių laivų ir jų kapitonų, pareigūnų bei įgulos narių atžvilgiu. Aprašyta Sent Vinsento ir Grenadinų veiksmų savo laivų atžvilgiu stoka pažeidžia ir UNFSA 18 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatytos priemonės, kurias valstybė turi taikyti su savo vėliava plaukiojantiems laivams. Be to, Sent Vinsentas ir Grenadinai nevykdo pagal UNFSA 19 straipsnį jiems skirtų vėliavos valstybės įpareigojimų užtikrinti atitiktį reikalavimams ir jų vykdymą, nes neįrodė, kad jų veiksmai ir priemonės atitinka išsamias tame straipsnyje nustatytas taisykles.

(29)

Dėl minėtos aiškumo ir skaidrumo stokos taip pat sumažėja galimybės nustatyti NNN žvejybos atvejų dažnumą, jų pobūdį, aplinkybes, mastą ir reikšmingumą. Dėl šių trūkumų neįmanoma patikimai nustatyti potencialaus su NNN žvejybos susijusios veiklos masto. Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad, kai trūksta skaidrumo ir nėra veiksmingos kontrolės, atsiveria neteisėtos veiklos galimybės.

(30)

Atsižvelgiant į Sent Vinsento ir Grenadinų pajėgumus pažymėtina, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (2) jie yra laikomi pažengusios žmogaus socialinės raidos šalimi (91-oji vieta iš 187 šalių). Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1905/2006 (3) II priede Sent Vinsentas ir Grenadinai priskiriami didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių ir teritorijų kategorijai, tai rodo ir 2013 m. sausio 1 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Paramos vystymuisi komiteto parengtas paramos gavėjų sąrašas (4). Atsižvelgiant į Sent Vinsento ir Grenadinų padėtį laikoma, kad tirti esamų jo pajėgumų nebūtina. Taip nuspręsta dėl to, kad Sent Vinsento ir Grenadinų išsivystymo lygis, kaip nurodyta šioje konstatuojamojoje dalyje, negali būti laikomas veiksniu, dėl kurio sumažėja jų pajėgumas bendradarbiauti su kitomis šalimis ir imtis reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmų.

(31)

Nepaisant 30 konstatuojamojoje dalyje pateikto įvertinimo, taip pat pažymėtina, kad, remiantis per 2014 m. gegužės mėn. apsilankymą surinkta informacija, negalima teigti, jog Sent Vinsentui ir Grenadinams trūksta finansinių išteklių. Greičiau trūksta būtinų teisinių ir administracinių sąlygų ir įgaliojimų užtikrinti veiksmingą ir efektyvų jiems skirtų vėliavos, pakrantės, rinkos ir uosto valstybės pareigų vykdymą.

(32)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 ir 5 dalis galima konstatuoti, kad Sent Vinsentas ir Grenadinai nevykdė pagal tarptautinę teisę jiems skirtų vėliavos valstybės pareigų dėl bendradarbiavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo pastangų.

(33)

Sent Vinsentas ir Grenadinai yra ratifikavę UNCLOS ir UNFSA. Jie yra ICCAT susitariančioji šalis.

(34)

Komisija įvertino visą informaciją, kuri, jos nuomone, yra susijusi su Sent Vinsento ir Grenadinų kaip ICCAT susitariančiosios šalies statusu.

(35)

2011 m. ICCAT nusiuntė Sent Vinsentui ir Grenadinams pripažinimo nevykdančiais įpareigojimų raštą, kuriuo išlaikomas šalies pripažinimas nevykdančia įpareigojimų pagal ICCAT Rekomendaciją Nr. 06–13 dėl prekybos priemonių (5). Rašte teigiama, kad Sent Vinsentas ir Grenadinai nepakankamai nuodugniai ir veiksmingai vykdė įpareigojimus pagal ICCAT Rekomendaciją Nr. 05–09 dėl statistinių duomenų ataskaitų teikimo įpareigojimų vykdymo. Tame pačiame rašte teigiama, kad Sent Vinsentas ir Grenadinai iki nustatytų terminų nepateikė visos būtinos informacijos ir ataskaitų. Nurodyti šie pagrindiniai ataskaitų trūkumai: 1) kai kurie duomenys pateikti po termino; 2) II užduoties (sužvejotų žuvų dydis) duomenys nepateikti; 3) kai kurie atitikties lentelių duomenys pateikti po termino; 4) vidaus veiksmų ataskaitos dėl ilgesnių kaip 20 m laivų pateiktos po termino; 5) informacija apie didelės apimties tunų žvejybos ūdomis laivų valdymo standartus pateikta po termino.

(36)

2012 m. ICCAT panaikino Sent Vinsento ir Grenadinų pripažinimą nevykdančiais įpareigojimų pagal Rekomendaciją Nr. 06–13, bet nusiuntė raštą, kuriame išreiškė susirūpinimą, kad Sent Vinsentas ir Grenadinai nepakankamai nuodugniai ir veiksmingai vykdė įpareigojimus pagal ICCAT Rekomendaciją Nr. 05–09 (6). Buvo nurodyti šie trūkumai: 1) metinė ataskaita pateikta pavėluotai; 2) I užduoties (laivyno charakteristikos) duomenys nepateikti; 3) II užduoties (sužvejotų žuvų dydis) duomenys dėl dydžių pasikartojimo nepateikti; 4) atitikties lentelės pateiktos po termino; 5) informacija apie didelės apimties tunų žvejybos ūdomis laivų valdymą ir su ilgesniais kaip 20 m laivais susijusių veiksmų ataskaita pateiktos pavėluotai. Be to, ICCAT paprašė Sent Vinsento ir Grenadinų peržiūrėti, ar jų duomenų rinkimo ir teikimo procedūros atitinka ICCAT reikalavimus.

(37)

2013 m. rašte ICCAT dar kartą išreiškė susirūpinimą, kad Sent Vinsentas ir Grenadinai nepakankamai nuodugniai ir veiksmingai vykdė įpareigojimus pagal ICCAT Rekomendaciją Nr. 05–09 (7). Buvo nurodyti šie trūkumai: 1) I užduoties duomenys apie laivyno charakteristikas nepateikti; 2) atitikties lentelės pateiktos po 2012 m. rugsėjo 15 d. termino; 3) ICCAT negavo atsakymo į 2012 m. raštą, kuriame buvo išreikštas susirūpinimas. ICCAT paprašė Sent Vinsento ir Grenadinų patikslinti, kokius ICCAT reikalavimus jie taiko, ir peržiūrėti, ar jų duomenų rinkimo ir teikimo procedūros atitinka ICCAT reikalavimus. Be to, ICCAT išreiškė susirūpinimą dėl galimo neteisėto ICCAT valdomų išteklių žuvų priegaudos perkrovimo jūroje ir paragino Sent Vinsentą ir Grenadinus ištirti šią veiklą ir pateikti ataskaitą ICCAT.

(38)

Be to, Komisija išnagrinėjo ICCAT turimą informaciją apie tai, kaip Sent Vinsentas ir Grenadinai laikosi ICCAT taisyklių ir ataskaitų teikimo įsipareigojimų. Šiuo tikslu Komisija rėmėsi 2012 ir 2013 m. ICCAT reikalavimų laikymosi suvestinėmis lentelėmis (8). Be 42 ir 43 konstatuojamosiose dalyse nurodytų trūkumų, pastebėtas ir galimas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, konkrečiai Rekomendacijos Nr. 11–02, reikalavimų nesilaikymas 2013 m. – nepateiktas durklažuvių žvejybos plėtojimo ar valdymo planas. Pažymėtas ir galimas kvotų ir sužvejoti leidžiamų žuvų kiekio nesilaikymas 2013 m. – atitikties lentelės gautos pavėluotai ir pareikalauta pateikti paaiškinimų dėl sužvejotų ilgapelekių tunų kiekio.

(39)

Be to, per Komisijos apsilankymą 2014 m. gegužės mėn. paaiškėjo, kad Sent Vinsento ir Grenadinų registras įsikūręs trijuose registravimo biuruose ne Sent Vinsento ir Grenadinų teritorijoje. Šie biurai nesusiję tarpusavyje ir negali naudotis vienas kito informacija. Be to, Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ministerija neturi tiesioginės prieigos prie registrų. Kadangi Sent Vinsento ir Grenadinų institucijos nepakankamai kontroliuoja registravimo procesą ir trūksta atitinkamų reikalavimų, kaip antai nustatytų FAO parengtų vėliavos valstybės veiksmų gairių 14 punkte, jos neužtikrina realaus su Sent Vinsento ir Grenadinų vėliava plaukiojančių laivų ryšio su šalimi. Realaus valstybės ir jos registre įregistruotų laivų ryšio stoka pažeidžia UNCLOS 91 straipsnyje nustatytas laivų nacionalinės priklausomybės sąlygas. Šią išvadą patvirtina ir Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (ITF), kurios manymu, Sent Vinsento ir Grenadinų vėliava garantuoja nuosaikesnes veiklos sąlygas (9).

(40)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje paaiškintą padėtį ir remiantis visais faktiniais Komisijos surinktais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalis galima teigti, kad Sent Vinsentas ir Grenadinai nevykdė pagal tarptautinę teisę jiems skirtų pareigų, susijusių su tarptautinėmis taisyklėmis, įstatymais ir išsaugojimo bei valdymo priemonėmis.

(41)

Primenama, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (10) Sent Vinsentas ir Grenadinai laikomi pažengusios žmogaus socialinės raidos šalimi (91-oji vieta iš 187 šalių). Be to, primenama, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006 Sent Vinsentas ir Grenadinai priskiriami didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių ir teritorijų kategorijai.

(42)

Atsižvelgiant į tokį įvertinimą, Sent Vinsento ir Grenadinų negalima laikyti šalimi, kurioje būtų ypatingų apribojimų, tiesiogiai nulemtų jos išsivystymo lygio. Nenustatyta jokių akivaizdžių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad Sent Vinsentas ir Grenadinai pagal tarptautinę teisę jiems skirtų įpareigojimų nevykdo dėl nepakankamo išsivystymo lygio. Taip pat nėra jokių konkrečių įrodymų, kuriais remiantis nustatytus žvejybos veiklos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros trūkumus būtų galima sieti su pajėgumų ar infrastruktūros stoka. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Sent Vinsento ir Grenadinų institucijos nepateikė jokių argumentų, susijusių su išsivystymo lygio nulemtais sunkumais.

(43)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 7 dalį galima teigti, kad su žvejyba susijusiai Sent Vinsento ir Grenadinų išsivystymo būklei ir apskritai su žvejyba susijusiai veiklai jų išsivystymo lygis nekenkia.

(44)

Atsižvelgiant į pirmiau padarytas išvadas, kad Sent Vinsentas ir Grenadinai nevykdo pagal tarptautinę teisę jiems skirtų vėliavos, uosto, pakrantės ir rinkos valstybės pareigų imtis priemonių siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, vadovaujantis NNN reglamento 32 straipsniu, šiai šaliai turėtų būti pranešta apie tai, kad Komisija ją gali pripažinti trečiąja šalimi, nebendradarbiaujančia kovojant su NNN žvejyba.

(45)

Pagal NNN žvejybos reglamento 32 straipsnio 1 dalį Komisija turėtų informuoti Sent Vinsentą ir Grenadinus apie tai, kad jie gali būti pripažinti nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi. Taip pat Komisija Sent Vinsento ir Grenadinų atžvilgiu turėtų imtis visų NNN žvejybos reglamento 32 straipsnyje nustatytų veiksmų. Tinkamo administravimo tikslais turėtų būti nustatytas laikotarpis, per kurį minėtoji šalis galėtų raštu atsakyti į tokį pranešimą ir ištaisyti padėtį.

(46)

Be to, pranešimas Sent Vinsentui ir Grenadinams apie tai, kad jie gali būti pripažinti šalimi, kurią Komisija laiko nebendradarbiaujančia, pagal šį sprendimą nekliudo Komisijai ar Tarybai imtis tolesnių veiksmų ir savaime nereiškia įpareigojimo imtis tokių veiksmų siekiant nustatyti ir sudaryti nebendradarbiaujančių šalių sąrašą,

17.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 453/11

1.

Patariamasis komitetas pritaria Europos Komisijai, kad pateikti faktai turi būti vertinami kaip susitarimas ir (arba) suderinti veiksmai, kaip apibrėžta SESV 101 straipsnyje.

2.

Patariamasis komitetas sutinka, kad tam tikro laikotarpio susitarimai ir (arba) suderinti veiksmai yra vienas tęstinis pažeidimas.

3.

Patariamasis komitetas sutinka, kad Komisija turi teisę remtis įrodymais, kuriuos pateikė baudų neskyrimo programos dalyvis, ir su „Kok Seafood“ susijusiais įrodymais, t. y. telefono pokalbių įrašais ir išklotinėmis.

4.

Patariamasis komitetas sutinka su Europos Komisija, kad susitarimais ir (arba) suderintais veiksmais siekiama apriboti konkurenciją.

5.

Patariamasis komitetas sutinka su Europos Komisijos vertinimu dėl visų adresatų pažeidimo trukmės.

6.

Patariamasis komitetas pritaria Europos Komisijos sprendimo projekte pateiktai išvadai, kad adresatų susitarimai ir suderinti veiksmai galėjo daryti svarų poveikį ES valstybių narių tarpusavio prekybai.

7.

Patariamasis komitetas sutinka dėl Europos Komisijos sprendimo projekte nurodytų sprendimo adresatų, t. y. dėl to, kad atsakomybė būtų priskirta atitinkamų įmonių patronuojančiosioms bendrovėms.

8.

Patariamasis komitetas rekomenduoja paskelbti jo nuomonę Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

17.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 453/12

1.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai dėl bazinio baudų dydžio.

2.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijos nuomonei dėl bazinio baudų dydžio sumažinimo dviem įmonėms atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes.

3.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijos nuomonei dėl papildomo bazinio baudų dydžio sumažinimo visoms įmonėms, remiantis 2006 m. baudų apskaičiavimo gairių 37 punktu.

4.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai dėl baudos sumažinimo vienai įmonei, remiantis 2006 m. Komisijos pranešimu dėl baudos neskyrimo arba sumažinimo.

5.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijos nuomonei dėl vienos įmonės nepajėgumo sumokėti baudą prašymo atmetimo, remiantis 2006 m. baudų apskaičiavimo gairių 35 punktu.

6.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai dėl galutinio baudų dydžio.

7.

Patariamasis komitetas rekomenduoja paskelbti jo nuomonę Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

17.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 453/13

1.

Iš pradžių už šią bylą buvo atsakingas bylas nagrinėjantis pareigūnas Michael Albers. Jis organizavo ir vykdė žodinį bylos nagrinėjimą ir pateikė tarpinę ataskaitą kompetentingam Komisijos nariui pagal Sprendimo 2011/695/ES 14 straipsnį. Kai M. Albers iš Komisijos išėjo, šią bylą 2013 m. spalio 16 d. perėmiau aš.

2.

Taigi, kiek tai susiję su procedūriniais veiksmais iki mano paskyrimo, ši ataskaita grindžiama ankstesnio bylą nagrinėjusio pareigūno nustatytais faktais.

3.

Pagal prašymą neskirti baudos, kurį pagal Pranešimą dėl baudos neskyrimo arba sumažinimo (2) […]d. pateikė Šiaurės jūros krevečių prekybininkas „Klaas Puul“ (3), Komisija 2009 m. kovo 24, 25 ir 26 d. atliko patikras kelių įmonių patalpose ir privačiuose įtariamų kartelio dalyvių namuose Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose. 2009 m. kovo 17 d. Komisija sąlyginai patenkino įmonės „Klaas Puul“ prašymą neskirti baudos.

4.

2012 m. liepos 12 d. Komisija paskelbė prieštaravimo pareiškimą, nukreiptą prieš įmones „Heiploeg Holding BV“, „Heiploeg Beheer BV“, „Heiploeg BV“ ir „Goldfish BV“ (toliau kartu – „Heiploeg“); „Klaas Puul Holding BV“, „Klaas Puul Beheer BV“ ir „Klaas Puul BV“ (toliau kartu – „Klaas Puul“); „Stührk Delikatessen Import GmbH & Co. KG“ (toliau – „Stührk“); „Holding L.J.M. Kok BV“ ir „L. Kok International Seafood BV“ (toliau kartu – „Kok Seafood“). Komisija apkaltino šiuos Šiaurės jūros krevečių prekybininkus pasidalinus rinkas, pasiskirsčius klientus ir koordinavus savo pardavimo kainas mažmenininkams ir pirkimo kainas žvejams.

5.

2012 m. liepos mėn. Konkurencijos generalinis direktoratas suteikė prieštaravimo pareiškimo adresatams galimybę susipažinti su byla, pateikdamas jiems DVD laikmeną, ir su „Klaas Puul“ įmonės pareiškimais savo patalpose. Be to, Konkurencijos GD pasiūlė prieštaravimo pareiškimo adresatų išorės konsultantams galimybę paklausyti telefono pokalbių, vykusių tarp „Kok Seafood“ generalinio direktoriaus ir kitų įtariamų kartelio dalyvių, garso įrašų ir peržiūrėti tokių telefono pokalbių išklotines duomenų saugykloje savo patalpose. Galimybe susipažinti su įmonės pareiškimais, pasiklausyti garso įrašų ir peržiūrėti telefono pokalbių išklotines pasinaudojo tik „Heiploeg“.

6.

[…] (4). Tik „Heiploeg“ pasinaudojo galimybe pateikti pastabas dėl šių dokumentų ir jas pateikė 2013 m. vasario 21 d.2013 m. lapkričio 8 d. Konkurencijos GD nusiuntė „Heiploeg“ laišką, kuriame „Klaas Puul“ paaiškino šių dokumentų atskleidimo aplinkybes. Komisija leido „Heiploeg“ pateikti pastabas dėl šio laiško iki 2013 m. lapkričio 14 d.

7.

Žodinis bylos nagrinėjimas vyko 2013 m. vasario 7 d. ir jame dalyvavo visi prieštaravimo pareiškimo adresatai.

8.

2013 m. rugsėjo 27 d. ir spalio 4 d. Konkurencijos GD visiems prieštaravimo pareiškimo adresatams pateikė įmonės „Stührk“ atsakymo į prieštaravimo pareiškimą ištraukas ir suteikė jiems galimybę pateikti raštiškas pastabas dėl šių ištraukų (5). Raštiškas pastabas pateikė tik „Heiploeg“ ir „Klaas Puul“ (6).

9.

„Kok Seafood“ tvirtino, kad nebuvo teisinio pagrindo patikros metu išvežti įrodymų iš „Kok Seafood“ generalinio direktoriaus privačių namų į įmonės patalpas, todėl Komisija turėtų minėtų įrodymų nenaudoti. Konkurencijos GD mane informavo, kad tik penki prieštaravimo pareiškime naudoti įrodymai buvo perkelti iš privačių namų į įmonės patalpas (7). Kadangi Komisija sprendimo projekte šiais įrodymais nesiremia, klausimas nebeturi prasmės.

10.

„Kok Seafood“ tvirtino, kad telefono pokalbių tarp „Kok Seafood“ generalinio direktoriaus ir kitų įtariamų kartelio dalyvių garso įrašams, „Kok Seafood“ generalinio direktoriaus arba vieno iš įmonės darbuotojų parengtoms ataskaitoms dėl šių garso įrašų ir Komisijos padaugintoms šių pokalbių įrašų kopijoms galioja advokatų teisė neatskleisti profesinės paslapties, todėl jų naudoti kaip įrodymų negalima.

11.

Tačiau pagal nusistovėjusią teismo praktiką advokatai turi teisę neatskleisti dokumentų tik tais atvejais, kai jie buvo parengti vien tik siekiant gauti advokatų, įgyvendinančių gynybos teises (8), teisinę konsultaciją, susijusią su SESV 101–102 straipsniuose nustatytos procedūros dalyku (9). Kadangi atsakydama į prieštaravimo pareiškimą „Kok Seafood“ pripažino, kad iš esmės norėjo pasinaudoti informacija kaip įrodymu sutartiniame ginče, o ne vien siekdama gauti advokato, įgyvendinančio gynybos teises Šiaurės jūros krevečių kartelio byloje, teisinę konsultaciją, galima daryti išvadą, kad „Kok Seafood“ teiginiai dėl advokatų teisės neatskleisti profesinės paslapties yra nepagrįsti.

12.

„Heiploeg“ tvirtino, kad „Kok Seafood“ generalinio direktoriaus telefono pokalbių garso įrašų naudoti kaip įrodymų Komisija negali, nes pagal tam tikrų ES valstybių narių įstatymus draudžiama tiek slaptai įrašinėti telefono pokalbius, tiek tokius įrašus paviešinti trečiosioms šalims.

13.

Per žodinį bylos nagrinėjimą „Heiploeg“ patvirtino, kad, jos žiniomis, įrašyti telefono pokalbius ir šiuos įrašus paviešinti trečiosioms šalims nėra neteisėta pagal Nyderlandų, t. y. šalies, kurioje telefono pokalbiai buvo įrašyti ir Komisijos konfiskuoti patikros metu, teisę (10).

14.

NET jeigu „Kok Seafood“ generalinis direktorius pažeidė kokį nors nacionalinės teisės aktą, tai nebūtinai užkerta kelią Komisijai naudoti šiuos įrašus kaip teisėtus įrodymus. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką pagrindinis Europos Sąjungos teisės principas yra nevaržomas įrodymų vertinimas, o vienintelis pateiktų įrodymų vertinimo kriterijus – jų patikimumas (11).

15.

Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) 6 straipsnio 1 dalį Komisija nėra įpareigota atsisakyti naudoti įrodymus, kuriuos privačios šalys įgijo neteisėtu būdu, jeigu visa procedūra buvo teisinga (12), t. y. atsakovui buvo suteikta galimybė ginčyti įrodymų autentiškumą ir jų naudojimą. Neteisėtai įgytų įrodymų naudojimas pats savaime nesukelia abejonių dėl procedūros teisingumo, kaip apibrėžta ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir EŽTK 6 straipsnyje (13).

16.

Kadangi „Heiploeg“ buvo suteikta galimybė ginčyti garso įrašų autentiškumą ir jų naudojimą, galima daryti išvadą, kad garso įrašų kaip įrodymų naudojimo atsisakyti nereikėtų motyvuojant tuo, kad minėtus telefono pokalbius slapta įrašė ir vėliau trečiosioms šalims paviešino „Kok Seafood“ generalinis direktorius.

17.

Ir „Kok Seafood“, ir „Heiploeg“ tvirtino, kad Komisijos padaugintos garso įrašų kopijos neatitinka tikro pokalbių teksto ir kad Komisija juos papildė savo interpretacijomis bei įtraukė savo nuožiūra atrinktas ir neteisingas citatas.

18.

Sprendimo projekte Komisija paaiškina, kad kartais redagavo originalias pokalbių išklotines, kad palengvintų teksto skaitymą, praleisdama įterptinius žodžius ir neminėdama pokalbių dalyvių tapatybės (14). Nors šalys kritikavo Komisijos atliktą originalių telefono pokalbių išklotinių interpretavimą, sprendimo projekte Komisija paaiškino, kodėl ji laikosi požiūrio, kad tam tikros interpretacijos arba išvados yra pateisinamos (15). Atsižvelgdamas į pateiktus paaiškinimus, aš nepalaikau „Kok Seafood“ ir „Heiploeg“ nuomonės, kad Komisija faktus pateikė neobjektyviai.

19.

Per 2013 m. lapkričio 5 d. vykusį susitikimą esamai padėčiai aptarti su „Heiploeg“ Konkurencijos GD informavo šią įmonę, kad Komisija ketina atmesti jos nepajėgumo sumokėti baudą prašymą. „Heiploeg“ pateikė man skundą, kuriame teigė, kad Komisija jai nesuteikė pakankamai galimybių pateikti savo nuomonę apie prašymo, susijusio su nepajėgumu sumokėti baudą, planuojamą atmetimą ir jo priežastis.

20.

Tačiau aš laikausi nuomonės, kad teisė būti išklausytam iš esmės yra susijusi tik su dalykais, dėl kurių Komisija turi prieštaravimų (16), ir neapima bendro pobūdžio teisės teikti pastabas dėl Komisijos planuojamos pozicijos galutiniame sprendime (17). Kadangi teisė teikti pastabas dėl prašymo, susijusio su nepajėgumu sumokėti baudą, planuojamo atmetimo nenumatyta ir Komisijos pranešimo dėl bylų, susijusių su SESV 101 ir 102 straipsniais, nagrinėjimo geriausios patirties (18) atitinkamose nuostatose, mano manymu, nėra priežasties daryti išvados, kad Komisija neleido „Heiploeg“ veiksmingai pasinaudoti savo procedūrinėmis teisėmis, ypač teise būti išklausytai.

21.

Pagal Sprendimo 2011/695/ES 16 straipsnio 1 dalį galutinėje ataskaitoje turi būti atsižvelgta į tai, ar sprendimo projekte nagrinėjami tik tie prieštaravimai, dėl kurių šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę.

22.

Peržiūrėjęs sprendimo projektą padariau išvadą, kad jame nenagrinėjami jokie prieštaravimai, dėl kurių šalims nebuvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę.

23.

Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, daroma išvada, kad visi procedūros dalyviai šioje byloje turėjo galimybę veiksmingai pasinaudoti savo procedūrinėmis teisėmis.

17.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 453/16

(1)

Sprendimu skiriamos baudos keturioms Šiaurės jūros krevetėmis prekiaujančioms įmonėms (Nyderlandų įmonėms „Heiploeg“, „Klaas Puul“, „Kok Seafood“ ir Vokietijos įmonei „Stührk“), pažeidusioms SESV 101 straipsnį.

(2)

2000 m. birželio mėn. – 2009 m. sausio mėn. „Heiploeg“ ir „Klaas Puul“ dalyvavo susitarime nustatyti kainas ir pasidalyti Šiaurės jūros krevečių pardavimo rinką Europos Sąjungoje, visų pirma Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose. Bent nuo 2005 m. vasario mėn. šiame susitarime dalyvavo „Kok Seafood“, o „Stührk“ 2003 m. kovo mėn. – 2007 m. lapkričio mėn. dalyvavo nustatant kainas Vokietijoje.

(3)

Byla pradėta remiantis įmonės „Klaas Puul“ prašymu neskirti baudos. Po patikrų, 2009 m. kovo mėn. atliktų Belgijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje ir Danijoje, Komisija gavo daugiau įrodymų. Be to, Komisija visoms šiuose antikonkurenciniuose susitarimuose dalyvavusioms įmonėms išsiuntė kelis raštiškus prašymus pateikti informaciją.

(4)

2012 m. liepos 12 d. buvo parengtas prieštaravimo pareiškimas, vėliau visoms susijusioms įmonėms suteikta galimybė susipažinti su byla ir pateikti Komisijos preliminarią nuomonę paneigiančius gynybos argumentus raštu ir per žodinį bylos nagrinėjimą (jis įvyko 2013 m. vasario 7 d.).

(5)

2013 m. lapkričio 14 ir 25 d. Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominavimo patariamasis komitetas pateikė palankią nuomonę, 2013 m. lapkričio 25 d. bylas nagrinėjantis pareigūnas pateikė galutinę ataskaitą, o 2013 m. lapkričio 27 d. Komisija priėmė sprendimą.

(6)

Sprendimas susijęs su vienu tęstiniu SESV 101 straipsnio pažeidimu. Pažeidimas apėmė kainų nustatymą, rinkos pasidalijimą ir Šiaurės jūros krevetėmis prekiaujančių įmonių keitimąsi neskelbtina komercine informacija.

(7)

Susitarimai ir suderinti veiksmai buvo dalis bendro plano, kuriame nustatyti dalyvių veiksmai rinkoje ir apribota jų komercinė veikla, siekiant to paties antikonkurencinio tikslo ir bendro ekonominio tikslo, t. y. kartu daryti įtaką Šiaurės jūros krevečių kainų lygiui, riboti konkurenciją ir stabilizuoti rinką.

(8)

Visi dalyviai, tarpusavyje derindami klientams siūlomas kainas, siekė padidinti arba bent jau stabilizuoti galutinės Šiaurės jūros krevečių pardavimo grandies kainas. Kad šis tikslas būtų pasiektas, buvo nustatyta lyginamoji kaina, prireikus buvo imamasi papildomų slapta sutartų veiksmų, susijusių su pirkimo kainomis, rinkos ir klientų pasidalijimu, ir specialių veiksmų potencialių konkurentų atžvilgiu. Dėl šių papildomų susitarimų konkurencija prekybos Šiaurės jūros krevetėmis rinkoje buvo dar labiau ribojama arba mažinama.

(9)

Antikonkurenciniai susitarimai buvo sudaromi visų pirma Belgijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Danijoje, tačiau jie paveikė prekybą Šiaurės jūros krevetėmis visoje ES, nes buvo tarpusavyje susiję kainų ir komercinės strategijos požiūriu.

(10)

Šiame sprendime apibūdintas kartelis veikė palaikant dvišalius ryšius. Palaikant šiuos neoficialius ryšius galėjo būti aptariamas bet kuris verslo aspektas, įskaitant pardavimo kainų lygį, žvejams mokamas kainas, konkurenciją ir klientus.

(11)

Visos keturios įmonės, kurioms taikomas šis sprendimas, savaip prisidėjo prie ribotos konkurencijos stabilioje rinkoje su suderinto lygio kainomis idėjos įgyvendinimo. „Heiploeg“ ir „Klaas Puul“ įvairiais lygmenimis ir įvairiose šalyse palaikė glaudžius tarpusavio ryšius visais kartelio klausimais. „Stührk“ keitėsi informacija apie kainas su „Heiploeg“ ir į šią informaciją atsižvelgė priimdama komercinius sprendimus, bent jau Vokietijoje. „Kok Seafood“ vaidmuo apsiribojo tuo, kad įmonė sutiko sudaryti sutartį su „Heiploeg“, pagal kurią jai buvo atlyginama už krevečių tiekimą įmonei „Heiploeg“ karteline „Heiploeg“ kaina ir kurioje buvo paslėpta išlyga, kad „Kok Seafood“ neveiktų rinkoje kaip lygiavertė konkurentė.

(12)

Pažeidimas truko bent jau nuo 2000 m. birželio 21 d. iki 2009 m. sausio 13 d., o kiekvienam adresatui buvo nustatyta individuali pažeidimo trukmė.

(13)

Kiekvienas sprendimo adresatas yra laikomas atsakingu už dalyvavimą karteliniuose susitarimuose, t. y. yra atsakingas kaip tiesioginis dalyvis arba patronuojančiosios bendrovės atveju yra atsakingas, nes patronuojamosios įmonės veiksmai priskiriami patronuojančiajai bendrovei, jeigu patronuojančioji bendrovė turėjo lemiamos įtakos patronuojamųjų įmonių veiklai pažeidimo laikotarpiu.

(14)

Sprendimas skirtas šiems subjektams, kurių kiekvienam nustatyta individuali pažeidimo trukmė: „Heiploeg BV“, „Goldfish BV“ ir „Heiploeg Beheer BV“ (2000 6 21–2009 1 13), „Heiploeg Holding BV“ (2006 2 3–2009 1 13); „Klaas Puul BV“, „Klaas Puul Beheer BV“ ir „Klaas Puul Holding BV“ (2000 6 21–2009 1 13); „Stührk Delikatessen Import GmbH & Co KG“ (2003 3 14–2007 11 5); „L. Kok International Seafood BV“ ir „Holding L.J.M. Kok BV“ (2005 2 11–2009 1 13).

(15)

Nustatant baudas sprendime taikomos 2006 m. Baudų apskaičiavimo gairės ir 2006 m. Pranešimo dėl baudos neskyrimo arba sumažinimo nuostatos.

(16)

Nustatytas bazinis baudos dydis – 15–30 % įmonės vidutinės Šiaurės jūros krevečių pardavimo tam tikroje geografinėje teritorijoje vertės finansiniais metais, kuriuos apima individualus pažeidimo laikotarpis. Ši geografinė teritorija įmonių „Heiploeg“, „Klaas Puul“ ir „Kok Seafood“ atveju yra ES, o įmonės „Stührk“ atveju – Vokietija. Atsižvelgta į labai sunkų pažeidimo pobūdį ir kartelio dalyvių didelę bendrą rinkos dalį.

(17)

Bazinis baudos dydis yra dauginamas iš dalyvavimo darant pažeidimą metų skaičiaus, visapusiškai atsižvelgiant į kiekvienos įmonės dalyvavimo trukmę.

(18)

Be to, pridedama dar 15–25 % įmonių pardavimo vertės, siekiant atgrasyti įmones, kad jos apskritai nesudarytų horizontalių kainų nustatymo ir rinkos pasidalijimo susitarimų.

(19)

Lengvinančios aplinkybės, į kurias atsižvelgta sumažinant baudų dydį, yra iš esmės ribotas įmonių „Stührk“ ir „Kok Seafood“ dalyvavimas ir įmonės „Stührk“ bendradarbiavimas nesiekiant baudos neskyrimo ar sumažinimo, Komisijai atliekant tyrimą. Baudos taip pat buvo sumažintos remiantis Baudų apskaičiavimo gairių 37 punktu, atsižvelgiant į konkrečias atvejo aplinkybes, kad visos susijusios įmonės nors ir skirtingu, bet dideliu mastu prekiauja Šiaurės jūros krevetėmis.

(20)

Prireikus baudų dydis buvo dar mažinamas iki didžiausio teisiškai leidžiamo dydžio – 10 % įmonės pasaulinės apyvartos finansiniais metais iki priėmimo.

(21)

Taikant 2006 m. Pranešimą dėl baudos neskyrimo arba sumažinimo, įmonei „Klaas Puul“ bauda neskiriama.

(22)

Viena įmonė pareiškė esanti nepajėgi sumokėti baudą. Šis prašymas buvo nagrinėtas remiantis 2006 m. Baudų apskaičiavimo gairių 35 punktu ir buvo atmestas.

17.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 453/19

1.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad sprendimo projekte nurodytas antikonkurencinis elgesys yra įmonių sudaryti susitarimai ir (arba) suderinti veiksmai, kaip apibrėžta SESV 101 straipsnyje ir EEE susitarimo 53 straipsnyje.

2.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad sprendimo projekte nurodytos įmonės dalyvavo darant vieną tęstinį SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimą.

3.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad susitarimų ir (arba) suderintų veiksmų tikslas – riboti konkurenciją, kaip apibrėžta SESV 101 straipsnyje ir EEE susitarimo 53 straipsnyje.

4.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad susitarimai ir (arba) suderinti veiksmai galėjo smarkiai paveikti ES ir EEE valstybių narių tarpusavio prekybą.

5.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisijos atliktu kiekvieno adresato padaryto pažeidimo trukmės vertinimu.

6.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija dėl sprendimo projekto adresatų.

7.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad šio sprendimo projekto adresatams turėtų būti skirta bauda.

8.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija dėl bazinio baudų dydžio.

9.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija dėl nustatytos pažeidimo trukmės, siekiant apskaičiuoti baudas.

10.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad šioje byloje taikytinų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

11.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija dėl baudų koregavimo pagal 2006 m. baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą.

Narių mažuma susilaiko.

12.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija dėl baudų sumažinimo pagal 2006 m. pranešimą dėl baudos neskyrimo arba sumažinimo.

13.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija dėl baudų sumažinimo pagal 2008 m. pranešimą dėl susitarimo.

14.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija dėl galutinio baudų dydžio.

15.

Patariamasis komitetas rekomenduoja jo nuomonę paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

17.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 453/20

17.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 453/21

(1)

Sprendimas priimtas dėl vieno tęstinio Sutarties 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimo, susijusio su skardinėse ir stiklainiuose parduodamais grybais (toliau – konservuoti grybai). Šioje byloje antikonkurencinis elgesys yra susijęs su savo prekės ženklu (MDD, HD ir MPP) (2) pažymėtų konservuotų grybų pardavimu konkurso tvarka mažmenininkams ir maitinimo paslaugų subjektams (3). Sprendimas skirtas šiems subjektams: (i) bendrovėms Bonduelle SCA, Bonduelle SAS ir Bonduelle Conserve International SAS (toliau – Bonduelle); (ii) bendrovėms C4C Holding B.V., Lutèce Holding B.V. bei Lutèce B.V. (toliau – Lutèce) ir (iii) bendrovėms Peffer Holding B.V. ir Prochamp B.V. (toliau – Prochamp).

(2)

2011 m. gruodžio mėn. gavusi bendrovės Lutèce prašymą neskirti baudos, Komisija 2012 m. vasario mėn., iš anksto nepranešusi, atliko patikrinimus įvairių konservuotų grybų gamintojų patalpose. 2012 m. balandžio mėn. Komisija išsiuntė šalims kelis prašymus pateikti informaciją. 2012 m. rugsėjo mėn. bendrovė Prochamp pateikė prašymą sumažinti baudas.

(3)

2013 m. balandžio 9 d. Komisija, siekdama su sprendimo adresatais ir kita šalimi pradėti susitarimo diskusijas, jų atžvilgiu pradėjo bylos nagrinėjimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį. Vėliau bendrovės Bonduelle, Lutèce ir Prochamp pagal Reglamento (EB) Nr. 773/2004 (4) 10a straipsnio 2 dalį pateikė oficialų prašymą susitarti.

(4)

2014 m. gegužės 15 d. Komisija priėmė prieštaravimo pareiškimą, skirtą bendrovėms Bonduelle, Lutèce ir Prochamp. Visos šios šalys patvirtino, kad jis atitinka jų pareiškimų turinį ir kad dėl to jos ir toliau ketina tęsti susitarimo procedūrą. 2014 m. birželio 20 d. Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominavimo patariamasis komitetas pateikė palankią nuomonę, o 2014 m. birželio 25 d. Komisija priėmė sprendimą.

(5)

Sprendimo adresatai dalyvavo kartelyje ir (arba) yra už jį atsakingi, todėl toliau nurodytais laikotarpiais pažeidė Sutarties 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį:

(6)

Sprendimas yra susijęs su karteliu, kurio galutinis tikslas – stabilizuoti kartelio objektu esančio produkto rinkos dalis ir sustabdyti kainų mažėjimą. Apibendrinant, kartelį sudarė susitarimas nesiimti priešiškų veiksmų, kuriame nustatyta kompensavimo sistema pirkėjų perdavimo atveju bei numatyta taikyti minimalias kainas, dėl kurių susitarta iš anksto. Kad būtų galima pasiekti šį tikslą, kartelio dalyviai pasikeitė konfidencialia informacija apie konkursinius pasiūlymus, nustatė minimalias kainas, susitarė dėl tikslinio kiekio ir pasidalijo klientus.

(7)

Kartelio dalyviai reguliariai dalyvavo keliuose daugiašaliuose susitikimuose, o keletu atvejų kai kurie iš šių dalyvių surengė dar ir dvišalius pasitarimus; šie karteliniai susitarimai buvo slapti. Kartelis buvo įgyvendinamas ne tik keičiantis informacija apie konkursiniame pasiūlyme siūlytinas kainas ir vėlesniuose susitikimuose atskleidžiant informaciją apie konkrečius klientus, bet ir nustatant kompensavimo sistemą vienų konkurentų klientų perdavimo kitiems konkurentams atveju ir tokiu būdu stabilizuojant savo prekės ženklu pažymėtų produktų pardavimo rinkos dalis.

(8)

Geografinis visų susitariančiųjų šalių pažeidimo mastas visu jų dalyvavimo laikotarpiu aprėpė visą EEE. Karteliniai ryšiai prasidėjo vėliausiai 2010 m. rugsėjo 1 d. ir buvo reguliariai rengiami daugiašaliai kartelio dalyvių susitikimai. Šie karteliniai ryšiai tęsėsi iki 2012 m. vasario 28 d. (su bendrove Lutèce – iki 2011 m. gruodžio 22 d.).

(9)

Sprendime taikomos 2006 m. Baudų apskaičiavimo gairės (5). Sprendimu baudos paskirtos visiems 5 punkte nurodytiems subjektams, išskyrus bendrovę Lutèce.

(10)

Nustatydama baudas, Komisija atsižvelgė į įmonių pardavimo, kiek tai susiję su konservuotų grybų (kaip apibrėžta 1 punkte) pardavimu, apimtį EEE per paskutiniuosius metus prieš pasibaigiant kartelio galiojimui, į tai, kad kainų derinimo ir rinkos pasidalijimo susitarimai yra vieni iš didžiausią žalą keliančių konkurencijos apribojimų, į kartelio galiojimo laiką ir į papildomą sumą, kurios reikia siekiant atgrasyti įmones nuo kainų derinimo praktikos.

(11)

Komisija netaikė jokių atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.

(12)

Pakoreguotas bazinis bendrovėms Lutèce ir Prochamp nustatytos baudos dydis viršija 10 % jų bendros apyvartos 2013 metais. Todėl abiem bendrovėms nustatyta maksimali bauda yra 10 % jų atitinkamos bendros apyvartos.

(13)

Komisija bendrovę Lutèce visiškai atleido nuo atsakomybės, o bendrovei Prochamp nustatytą baudą sumažino 30 %.

(14)

Atsižvelgdama į konkrečias šios bylos aplinkybes, Komisija pasinaudojo pagal 2006 m. Baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą jai suteikta diskrecija ir, siekdama užtikrinti, kad atgrasomasis poveikis būtų tinkamo masto ir proporcingas, bendrovei Prochamp nustatytą baudą sumažino 10 %.

(15)

Pritaikius Pranešimą dėl susitarimo, visiems adresatams skirtos baudos sumažintos 10 %.

(16)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalimi paskirtos tokios baudos:

17.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 453/24

Europos Audito Rūmai

Publications (PUB)

12, rue Alcide de Gasperi

1615 Luxembourg

LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1

El. paštas: eca-info@eca.europa.eu

17.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 453/25

Direction générale de l’énergie et du climat – Direction de l’énergie

Bureau exploration et production des hydrocarbures

Tour Séquoia

1 place Carpeaux

92800 Puteaux

FRANCE

Tel. +33 140819527

17.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 453/27

17.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 453/28