|
ISSN 1977-0960 | ||
|
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 321 | |
| ||
|
Leidimas lietuvių kalba |
Informacija ir pranešimai |
57 tomas |
|
Pranešimo Nr. |
Turinys |
Puslapis |
|
|
IV Pranešimai | |
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI | |
|
|
Europos Komisija | |
|
2014/C 321/01 | ||
|
|
Europos Audito Rūmai | |
|
2014/C 321/02 | ||
|
|
VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI | |
|
2014/C 321/03 |
Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą | |
|
2014/C 321/04 |
Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą | |
|
|
V Nuomonės | |
|
|
KITI AKTAI | |
|
|
Europos Komisija | |
|
2014/C 321/05 | ||
|
LT |
|
IV Pranešimai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
Europos Komisija
|
18.9.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 321/1 |
Euro kursas (1)
2014 m. rugsėjo 17 d.
2014/C 321/01
1 euro =
|
|
Valiuta |
Valiutos kursas |
|
USD |
JAV doleris |
1,2956 |
|
JPY |
Japonijos jena |
139,05 |
|
DKK |
Danijos krona |
7,4458 |
|
GBP |
Svaras sterlingas |
0,79360 |
|
SEK |
Švedijos krona |
9,2634 |
|
CHF |
Šveicarijos frankas |
1,2101 |
|
ISK |
Islandijos krona |
|
|
NOK |
Norvegijos krona |
8,3040 |
|
BGN |
Bulgarijos levas |
1,9558 |
|
CZK |
Čekijos krona |
27,532 |
|
HUF |
Vengrijos forintas |
313,70 |
|
LTL |
Lietuvos litas |
3,4528 |
|
PLN |
Lenkijos zlotas |
4,1876 |
|
RON |
Rumunijos lėja |
4,4218 |
|
TRY |
Turkijos lira |
2,8620 |
|
AUD |
Australijos doleris |
1,4302 |
|
CAD |
Kanados doleris |
1,4218 |
|
HKD |
Honkongo doleris |
10,0425 |
|
NZD |
Naujosios Zelandijos doleris |
1,5857 |
|
SGD |
Singapūro doleris |
1,6371 |
|
KRW |
Pietų Korėjos vonas |
1 341,81 |
|
ZAR |
Pietų Afrikos randas |
14,1840 |
|
CNY |
Kinijos ženminbi juanis |
7,9546 |
|
HRK |
Kroatijos kuna |
7,6255 |
|
IDR |
Indonezijos rupija |
15 505,64 |
|
MYR |
Malaizijos ringitas |
4,1742 |
|
PHP |
Filipinų pesas |
57,408 |
|
RUB |
Rusijos rublis |
49,7251 |
|
THB |
Tailando batas |
41,771 |
|
BRL |
Brazilijos realas |
3,0247 |
|
MXN |
Meksikos pesas |
17,0802 |
|
INR |
Indijos rupija |
78,9268 |
(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.
Europos Audito Rūmai
|
18.9.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 321/2 |
Specialioji ataskaita Nr. 12/2014 „Ar įgyvendinant ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m. ERPF veiksmingai finansuoja projektus, tiesiogiai skatinančius bioįvairovę?“
2014/C 321/02
Europos Audito Rūmai šiuo raštu jus informuoja, kad neseniai buvo paskelbta Specialioji ataskaita Nr. 12/2014 „Ar įgyvendinant ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m. ERPF veiksmingai finansuoja projektus, tiesiogiai skatinančius bioįvairovę?“.
Šios ataskaitos pateiktos susipažinti arba parsisiųsti Europos Audito Rūmų interneto svetainėje: http://eca.europa.eu
Jos popierinę versiją galima nemokamai gauti kreipusis į Audito Rūmus adresu:
|
European Court of Auditors |
|
Publications (PUB) |
|
12, rue Alcide de Gasperi |
|
1615 Luxembourg |
|
LUXEMBOURG |
|
Tel. +352 4398-1 |
|
El. paštas: eca-info@eca.europa.eu |
arba užpildžius elektroninio užsakymo formą ES-Bookshop tinklalapyje.
VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
|
18.9.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 321/3 |
Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą
2014/C 321/03
Pagal 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), 35 straipsnio 3 dalį priimtas sprendimas uždrausti žvejybą, kaip nurodyta šioje lentelėje:
|
Draudimo įsigaliojimo data ir laikas |
2014 8 22 |
|
Trukmė |
2014 8 22–2014 12 31 |
|
Valstybė narė |
Prancūzija |
|
Ištekliai arba išteklių grupė |
SRX/2AC4-C |
|
Rūšis |
Rombinės rajos (Rajiformes) |
|
Zona |
IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys |
|
Žvejybos laivų tipas (-ai) |
— |
|
Nuorodos numeris |
25/TQ43 |
(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.
|
18.9.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 321/3 |
Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą
2014/C 321/04
Pagal 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), 35 straipsnio 3 dalį priimtas sprendimas uždrausti žvejybą, kaip nurodyta šioje lentelėje:
|
Draudimo įsigaliojimo data ir laikas |
2014 8 25 |
|
Trukmė |
2014 8 25 – 2014 12 31 |
|
Valstybė narė |
Nyderlandai |
|
Ištekliai arba išteklių grupė |
PLE/03AN. |
|
Rūšis |
Jūrinė plekšnė (Pleuronectes platessa) |
|
Zona |
Skagerako sąsiauris |
|
Žvejybos laivų tipas (-ai) |
— |
|
Nuorodos numeris |
26/TQ43 |
(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.
V Nuomonės
KITI AKTAI
Europos Komisija
|
18.9.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 321/4 |
Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą
2014/C 321/05
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.
PAKEITIMO PARAIŠKA
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006
dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)
PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ
„SCHWÄBISCHE MAULTASCHEN“/„SCHWÄBISCHE SUPPENMAULTASCHEN“
EB Nr. DE-PGI-0105–01165–21.10.2013
SGN ( X ) SKVN ( )
1. Keičiamos produkto specifikacijos dalys
—
—
—
—
—
—
—
—
—
2. Pakeitimo (-ų) pobūdis
—
—
—
—
3. Pakeitimas (-ai)
Prašomi pakeitimai
b) Aprašymas
Sudėties aprašymas pakeičiamas taip:
„Sudėtis
Tešla
Būtinos sudedamosios dalys
|
— |
Kietųjų kviečių kruopmilčiai ir (arba) miltai ir (arba) speltų miltai ir (arba) speltų kruopmilčiai |
|
— |
Kiaušiniai (tryniai ir baltymai) |
|
— |
Vanduo |
Galimos sudedamosios dalys
|
— |
Druska, joduota druska, jūros druska |
|
— |
Prieskoninės žolės ir (arba) špinatai |
|
— |
Aliejus |
Smulkintos mėsos įdaras
Būtinos sudedamosios dalys
|
— |
Kiauliena ir (arba) jautiena ir (arba) veršiena |
Galimos sudedamosios dalys
|
— |
Odelės, kiaulienos lašiniai, galvijų riebalai |
|
— |
Rūkyta šoninė, vytinti ar rūkyti mėsos gaminiai (pvz., kaimiška medžiotojų dešra „Landjäger“), vytintas ar rūkytas kumpis |
|
— |
Kiaušiniai (tryniai ir baltymai) |
|
— |
Vanduo |
|
— |
Šaldytos ar šviežios geografinei vietovei būdingų rūšių daržovės, pvz., špinatai, lapiniai burokėliai, morkos, svogūnai (svogūnai gali būti pakepinti), žirniai, pupos, bulvės, salierai, pastarnokai, porai, meškiniai česnakai |
|
— |
Duona (balta ar kvietinė, speltų duona, taip pat iš džiovintos duonos pagaminti smulkiai ar stambiau malti džiūvėsėliai) |
|
— |
Aliejus |
Galimos sudedamosios dalys
|
— |
Švieži, džiovinti ar šaldyti prieskoniai ir prieskoninės žolės, pvz., petražolės, laiškiniai česnakai, salierai, taip pat pagardai ir prieskonių ekstraktai |
|
— |
Saldumo suteikiančios sudedamosios dalys (cukrus, dekstrozė, gliukozės sirupas, cukranendrių cukrus, medus) |
|
— |
Druska, joduota druska, jūros druska, akmens druska, kristalinė druska, nitritinė druska (natrio salietra) (pastarosios gali būti tik smulkintos mėsos įdaro pagrindinėse sudedamosiose dalyse: rūkytoje šoninėje, vytintuose ar rūkytuose mėsos gaminiuose, vytintame ar rūkytame kumpyje) |
Galimos sudedamosios dalys
|
— |
Krakmolas, nemodifikuotas |
|
— |
Tirštikliai (saldžiavaisio pupmedžio, pupenių milteliai, ksantano derva) |
|
— |
Mėsos smulkinimo ir maišymo pagalbinės medžiagos (citratai, fosfatai) |
|
— |
Stabilizatoriai (citratai, acetatai, organinės rūgštys) |
|
— |
Kviečių glitimas ir (arba) kukurūzų miltai |
|
— |
Kiaušinių baltymų milteliai, kiaušinių (baltymų ir trynių) milteliai |
|
— |
Aliejus |
|
— |
Antioksidantai (askorbo rūgštis, natrio askorbatas, citrinų rūgštis, citratai) |
Smulkintų daržovių įdaras
Būtinos sudedamosios dalys
|
— |
Šaldytos, džiovintos ir (arba) šviežios geografinei vietovei būdingų rūšių daržovės, pvz., špinatai, lapiniai burokėliai, morkos, svogūnai (svogūnai gali būti pakepinti), žirniai, pupos, bulvės, salierai, pastarnokai, porai, meškiniai česnakai, kukurūzai. |
Galimos sudedamosios dalys
|
— |
Pieno produktai, pvz., varškė, šviežias sūris, sūris |
|
— |
Duona (balta ar kvietinė, speltų duona, taip pat iš džiovintos duonos pagaminti smulkiai ar stambiau malti džiūvėsėliai) |
|
— |
Kiaušiniai (tryniai ir baltymai) |
|
— |
Vanduo |
Galimos sudedamosios dalys
|
— |
Švieži, džiovinti ar šaldyti prieskoniai ir prieskoninės žolės, pvz., petražolės, laiškiniai česnakai, salierai, taip pat pagardai, prieskonių ekstraktai |
|
— |
Saldumo suteikiančios sudedamosios dalys (cukrus, dekstrozė, gliukozės sirupas, cukranendrių cukrus, medus) |
|
— |
Druska, joduota druska, jūros druska, akmens druska, kristalinė druska |
Galimos sudedamosios dalys
|
— |
Krakmolas, nemodifikuotas |
|
— |
Tirštikliai (saldžiavaisio pupmedžio, pupenių milteliai, ksantano derva) |
|
— |
Mėsos smulkinimo ir maišymo pagalbinės medžiagos (citratai ir (arba) fosfatai) |
|
— |
Stabilizatoriai (citratai, acetatai ir organinės rūgštys) |
|
— |
Kviečių glitimas ir (arba) kukurūzų miltai |
|
— |
Kiaušinių baltymų milteliai, kiaušinių (baltymų ir trynių) milteliai |
|
— |
Aliejus |
|
— |
Antioksidantai (askorbo rūgštis, natrio askorbatas, citrinų rūgštis, citratai)“ |
Kokybės kriterijų aprašyme tešlos apvalkalo spalvos aprašymas papildomas tokiais žodžiais: „… arba žalias ar su žaliais taškeliais, jei dedama špinatų ar prieskoninių žolių“.
Įdaro konsistencijos ir tekstūros aprašyme žodis „emulsija“ pakeičiamas žodžiu „struktūra“.
Mėsos kiekio aprašyme po žodžių „ne mažiau kaip 8,0 %“ pridedama „bendro svorio“.
Taip pat papildomi šie daržovių kiekio duomenys: „Daržovių kiekis: ne mažiau kaip 20,0 % bendro svorio (daržovių įdaras) ne mažiau kaip 30 % įdaro sudaro daržovės“.
Paaiškinimas
Pakeitimų prašoma, kad būtų vienareikšmiškai ir išsamiai apibrėžtos būtinos ir nebūtinos, ypač virtinių su daržovių įdaru, sudedamosios dalys.
Paraiška teikiama kompetentingos Badeno-Viurtembergo kontrolės įstaigos, kuri pageidauja daugiau aiškumo dėl naudotinų ir leidžiamų sudedamųjų dalių, prašymu.
BENDRASIS DOKUMENTAS
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006
dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (3)
„SCHWÄBISCHE MAULTASCHEN“/„SCHWÄBISCHE SUPPENMAULTASCHEN“
EB Nr. DE-PGI-0105–01165–21.10.2013
SGN ( X ) SKVN ( )
1. Pavadinimas
„Schwäbische Maultaschen“/„Schwäbische Suppenmaultaschen“
2. Valstybė narė arba trečioji šalis
Vokietija
3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas
3.1. Produkto rūšis
2.7 klasė. Tešlos gaminiai
3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas
Virtiniai, įdaryti smulkinta mėsa arba smulkintomis daržovėmis.
Keturkampiai arba suktinukų pavidalo virtiniai; parduodami švieži arba supakuoti; valgomi virti sultinyje arba skrudinti.
3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)
Sudėtis
Tešla
Būtinos sudedamosios dalys
|
— |
Kietųjų kviečių kruopmilčiai ir (arba) miltai ir (arba) speltų miltai ir (arba) speltų kruopmilčiai |
|
— |
Kiaušiniai (tryniai ir baltymai) |
|
— |
Vanduo |
Galimos sudedamosios dalys
|
— |
Druska, joduota druska, jūros druska |
|
— |
Prieskoninės žolės ir (arba) špinatai |
|
— |
Aliejus |
Smulkintos mėsos įdaras
Būtinos sudedamosios dalys
|
— |
Kiauliena ir (arba) jautiena ir (arba) veršiena |
Galimos sudedamosios dalys
|
— |
Odelės, kiaulienos lašiniai, galvijų riebalai |
|
— |
Rūkyta šoninė, vytinti ar rūkyti mėsos gaminiai (pvz., kaimiška medžiotojų dešra „Landjäger“), vytintas ar rūkytas kumpis |
|
— |
Kiaušiniai (tryniai ir baltymai) |
|
— |
Vanduo |
|
— |
Šaldytos ar šviežios geografinei vietovei būdingų rūšių daržovės, pvz., špinatai, lapiniai burokėliai, morkos, svogūnai (svogūnai gali būti pakepinti), žirniai, pupos, bulvės, salierai, pastarnokai, porai, meškiniai česnakai, kukurūzai. Galima naudoti ir kituose regionuose užaugintas daržoves. |
|
— |
Duona (balta ar kvietinė, speltų duona, taip pat iš džiovintos duonos pagaminti smulkiai ar stambiau malti džiūvėsėliai) |
|
— |
Aliejus |
Galimos sudedamosios dalys
|
— |
Švieži, džiovinti ar šaldyti prieskoniai ir prieskoninės žolės, pvz., petražolės, laiškiniai česnakai, salierai, taip pat pagardai ir prieskonių ekstraktai |
|
— |
Saldumo suteikiančios sudedamosios dalys (cukrus, dekstrozė, gliukozės sirupas, cukranendrių cukrus, medus) |
|
— |
Druska, joduota druska, jūros druska, akmens druska, kristalinė druska, nitritinė druska (natrio salietra) (pastarosios gali būti tik smulkintos mėsos įdaro pagrindinėse sudedamosiose dalyse: rūkytoje šoninėje, vytintuose ar rūkytuose mėsos gaminiuose, vytintame ar rūkytame kumpyje) |
Galimos sudedamosios dalys
|
— |
Krakmolas, nemodifikuotas |
|
— |
Tirštikliai (saldžiavaisio pupmedžio, pupenių milteliai, ksantano derva) |
|
— |
Mėsos smulkinimo ir maišymo pagalbinės medžiagos (citratai, fosfatai) |
|
— |
Stabilizatoriai (citratai, acetatai, organinės rūgštys) |
|
— |
Kviečių glitimas ir (arba) kukurūzų miltai |
|
— |
Kiaušinių baltymų milteliai, kiaušinių (baltymų ir trynių) milteliai |
|
— |
Aliejus |
|
— |
Antioksidantai (askorbo rūgštis, natrio askorbatas, citrinų rūgštis, citratai) |
Smulkintų daržovių įdaras
Būtinos sudedamosios dalys
|
— |
Šaldytos, džiovintos ir (arba) šviežios geografinei vietovei būdingų rūšių daržovės, pvz., špinatai, lapiniai burokėliai, morkos, svogūnai (svogūnai gali būti pakepinti), žirniai, pupos, bulvės, salierai, pastarnokai, porai, meškiniai česnakai, kukurūzai. Galima naudoti ir kituose regionuose užaugintas daržoves. |
Galimos sudedamosios dalys
|
— |
Pieno produktai, pvz., varškė, šviežias sūris, sūris |
|
— |
Duona (balta ar kvietinė, speltų duona, taip pat iš džiovintos duonos pagaminti smulkiai ar stambiau malti džiūvėsėliai) |
|
— |
Kiaušiniai (tryniai ir baltymai) |
|
— |
Vanduo |
Galimos sudedamosios dalys
|
— |
Švieži, džiovinti ar šaldyti prieskoniai ir prieskoninės žolės, pvz., petražolės, laiškiniai česnakai, salierai, taip pat pagardai, prieskonių ekstraktai |
|
— |
Saldumo suteikiančios sudedamosios dalys (cukrus, dekstrozė, gliukozės sirupas, cukranendrių cukrus, medus) |
|
— |
Druska, joduota druska, jūros druska, akmens druska, kristalinė druska |
Galimos sudedamosios dalys
|
— |
Krakmolas, nemodifikuotas |
|
— |
Tirštikliai (saldžiavaisio pupmedžio, pupenių milteliai, ksantano derva) |
|
— |
Mėsos smulkinimo ir maišymo pagalbinės medžiagos (citratai ir (arba) fosfatai) |
|
— |
Stabilizatoriai (citratai, acetatai ir organinės rūgštys) |
|
— |
Kviečių glitimas ir (arba) kukurūzų miltai |
|
— |
Kiaušinių baltymų milteliai, kiaušinių (baltymų ir trynių) milteliai |
|
— |
Aliejus |
|
— |
Antioksidantai (askorbo rūgštis, natrio askorbatas, citrinų rūgštis, citratai) |
|
Spalva ir išvaizda: |
Tešlos apvalkas šviesiai geltonas, pilkšvas arba žalias ar su žaliais taškeliais, jei dedama špinatų ar prieskoninių žolių | |
|
|
Įdaras palaidas, tačiau matoma struktūra | |
|
Forma: |
Keturkampiai ar suktinukų pavidalo | |
|
Matmenys: |
Įprasti virtiniai: |
Ilgis– 55–100 mm Plotis– 50–90 mm Aukštis– 15–25 mm |
|
|
Sriubos virtiniai: |
Ilgis– 10–55 mm Plotis– 10–50 mm Aukštis– 5–20 mm |
|
Svoris: |
Įprasti virtiniai: Sriubos virtiniai: |
40–150 g 10–40 g |
|
Konsistencija ir tekstūra: |
Tešlos apvalkas nepervirtas, nelipnus Įdaras minkštas, išlaikyta struktūra | |
|
Kiaušiniai: |
A klasė, ne mažiau kaip 23 % sausųjų medžiagų | |
|
Mėsos kiekis: |
Ne mažiau kaip 8,0 % bendro svorio | |
|
(mėsos įdaras) |
Baltymų kiekis: smulkintoje mėsoje ne mažiau kaip 7,0 % mėsos baltymų be jungiamojo audinio baltymų | |
|
Daržovių kiekis: |
Ne mažiau kaip 20,0 % bendro svorio | |
|
(daržovių įdaras) |
Ne mažiau kaip 30 % įdaro sudaro daržovės | |
3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)
—
3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje
Visas gamybos procesas vyksta nustatytoje geografinėje vietovėje.
3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės
—
3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės
—
4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas
Švabijos geografinė vietovė apima visą Badeno-Viurtembergo žemę ir Bavarijos žemės Švabijos administracinį rajoną.
5. Ryšys su geografine vietove
5.1. Geografinės vietovės ypatumai
Švabijos virtinių gamybos nustatytoje geografinėje vietovėje tradicijos šimtmečių senumo. Tai buvęs tradicinis gavėnios valgis, valgytas Didįjį ketvirtadienį, o vėliau tapęs labai mėgiamu patiekalu, kuriuo Švabijoje gardžiuojamasi ištisus metus. Šiandien Švabijos virtinių siūloma kone visose mėsinėse, mėsos gaminių įmonėse ir vietos restoranuose.
5.2. Produkto ypatumai
Švabijos virtiniai – vartotojų labai vertinamas tradicinis Švabijos gaminys. Nė vienas kitas švabų patiekalas nėra toks populiarus ir taip gerai žinomas už Švabijos (Badeno-Viurtembergo žemės ir Bavarijos žemės Švabijos administracinio rajono) ribų, kaip Švabijos virtiniai. Dažnai jie minimi kartu su žinomais krašto žmonėmis ir reikšmingais išradimais.
Virtiniai minimi švabų literatūroje ir siejami su daugeliu Švabijos švenčių ir papročių.
Kiekvieną rudenį Freiberge prie Nekaro tradiciškai švenčiama Virtinių šventė. Bajersbrono savivaldybėje netgi renkama Virtinių karalienė. Virtiniai svarbūs ir turizmui. Pavyzdžiui, istoriniame Bad Uracho miestelyje, buvusioje valdovų rezidencijoje, yra pažintinis virtinių takas, kuriuo einant susipažįstama su Švabijos Albo kraštovaizdžiais ir regiono virtuve.
Švabijoje pasiektas ne vienas pasaulio rekordas, susijęs su virtiniais: 1982 m. Švabijos Maulbrono smuklininkas per 22 minutes pagamino 1 134 virtinius ir aplenkė vos prieš metus rekordą pasiekusį profesionalų mėsininką iš Štutgarto Untertiurkheimo. 1987 m. tas pats smuklininkas pagamino milžinišką virtinį ir taip pateko į Gineso rekordų knygą. Po dešimties metų, 1997-aisiais, Freibergo prie Nekaro virėjai rekordų kartelę pakėlė dar aukščiau. Juos netrukus – 2000-aisiais – pralenkė Bajersbrono virėjai.
Švabų literatūroje gausu eilėraščių ir istorijų apie virtinius. Švabų rašytojas Tadėjus Trolis (Thaddäus Troll) su virtiniais šmaikščiai yra palyginęs pačius švabus. Švabų tarme rašantis poetas Heincas Eugenijus Šramas (Heinz Eugen Schramm) apie virtinių gamybą yra sukūręs eilėraštį. Kitas švabų tarme rašantis poetas Frydrichas E. Fogtas (Friedrich E. Vogt) literatūroje aprašė tvirtas Švabijos virtinių pozicijas švabų valgiaraštyje.
5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys
Dėl Švabijos kultūroje tvirtai šaknis įleidusios ilgametės tradicijos Švabijos virtiniai tapo ir už Švabijos ribų žinomu ir mėgstamu tradiciniu regiono gaminiu, kuris labai vertinamas dėl geografinės kilmės.
Nuoroda į paskelbtą specifikaciją
(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis (4))
https://register.dpma.de/DPMAregister/geo/detail/30499901.6
(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.
(2) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.
(3) Žr. 2 išnašą.
(4) Žr. 2 išnašą.