5.8.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/1

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32014M7298. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos teisės aktų.

5.8.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/1

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32014M7247. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

5.8.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/2

5.8.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/3

1.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad sandoris, apie kurį pranešta, yra koncentracija, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkte.

2.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad sandoris, apie kurį pranešta, yra Sąjungos masto, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 1 straipsnyje.

3.

Patariamasis komitetas sutinka su sprendimo projekte Komisijos pateiktomis atitinkamų produktų ir geografinių rinkų apibrėžtimis.

4.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijos vertinimui, kad sandoriu, apie kurį pranešta, nebūtų itin apribota veiksminga konkurencija atitinkamose rinkose šiose srityse: 1) pinigų rinkos priemonių; 2) rinkos duomenų ir indeksų licencijavimo; 3) informacinių technologijų produktų ir paslaugų ir 4) užstato valdymo.

5.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijos vertinimui, kad sandoriu, apie kurį pranešta, kaip iš pradžių siūlė pranešančios šalys, būtų itin apribota veiksminga konkurencija toliau nurodytose rinkose, nepriklausomai nuo jų geografinės aprėpties

6.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijos atliktai veiksmingumo analizei bei išvadai, kad jis nėra tokio pobūdžio, kad neutralizuotų didelį veiksmingos konkurencijos apribojimą, atsiradusį dėl sandorio, apie kurį pranešta.

7.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad 2011 m. gruodžio 14 d. pasiūlyti pranešančiųjų šalių galutiniais įsipareigojimais tinkamai neišsprendžiamos Komisijos nustatytos konkurencijos problemos ir todėl nepanaikinamas didelis veiksmingos konkurencijos apribojimas, atsiradusį dėl sandorio, apie kurį pranešta.

8.

Todėl Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad sandoris, apie kurį pranešta, turėtų būti paskelbtas nesuderinamu su bendrąja rinka ir EEE susitarimo veikimu. Viena valstybė narė susilaikė.

5.8.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/4

1.

2011 m. birželio 29 d. pagal Susijungimų reglamento (2) 4 straipsnį Europos Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „NYSE Euronext“ ir „Deutsche Börse“ (toliau – pranešančiosios šalys) visiškai susijungia, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte. 2011 m. rugpjūčio 4 d. Komisija pradėjo procedūrą pagal Susijungimų reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktą.

2.

2011 m. spalio 5 d. Komisija pranešančiosioms šalims išsiuntė prieštaravimo pareiškimą, į kurį jos privalėjo atsakyti iki 2011 m. spalio 19 d.

3.

Pranešančiosios šalys išreiškė susirūpinimą, kad taisomųjų veiksmų pasiūlymo pateikimo terminas, nepratęsiant procedūros penkiolika darbo dienų pagal 10 straipsnio 3 dalį (t. y. iki 55-os dienos), pasitaikė prieš preliminariai nustatytą žodinio bylos nagrinėjimo datą. Vėliau pranešančiosios šalys sutarė su Komisija, kad pagal Susijungimų reglamento 10 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą procedūra būtų pratęsta septyniomis darbo dienomis. Be to, aš nusprendžiau pratęsti terminą, iki kurio galima atsakyti į prieštaravimo pareiškimą, iki 2011 m. spalio 24 d. ir žodinį bylos nagrinėjimą perkėliau iš spalio 24–25 d. į spalio 27–28 d.

4.

Pirmoji galimybė susipažinti su byla po prieštaravimo pareiškimo pateikimo pranešančiosioms šalims buvo suteikta 2011 m. spalio 6 d. Vėliau galimybę susipažinti su byla pranešančiosios šalys turėjo nuolat iki prasidedant konsultacijoms su Patariamuoju komitetu pagal Geriausios susijungimų patirties rinkinio (3) 43 punktą.

5.

Pranešančiosios šalys man nepateikė jokio prašymo leisti susipažinti su byla.

6.

Asmenų, norinčių dalyvauti procedūroje, buvo neįprastai daug. Pritariau, kad suinteresuotųjų trečiųjų asmenų statusas būtų suteiktas toliau nurodytoms 23 įmonėms ir asociacijoms, po to, kai jos įrodė esančios pakankamai suinteresuotos procedūros baigtimi:

ACCOR S.A., Association Belge des Sociétés Cotées, Association Française des Entreprises Privées, the Association for Financial Markets in Europe, The Bank of New York Mellon, BNP Paribas Arbitrage, Chi-X Europe Ltd., [KONFIDENCIALU], LCH.Clearnet Group Limited, CME Group Inc., Euroclear Group, IMC Financial Markets, ICAP Securities Limited, IntercontinentalExchange Inc., Kyte Group Limited, London Stock Exchange Group plc, Nasdaq OMX Nordic OY, L’Oreal S.A., Robeco Groep N.V., […] (4), Solvay SA, ThromboGenics N.V. ir Vlaamse Federatie van Belegginsclubs en Beleggers vzw.

7.

Apie įmones, kurioms suteiktas suinteresuotųjų trečiųjų asmenų statusas, pranešta pranešančiosioms šalims.

8.

Atmečiau du prašymus suteikti suinteresuotojo trečiojo asmens statusą:

9.

Dar keli pareiškėjai savo pradinio prašymo atsisakė po to, kai jiems buvo išaiškintos jų prašymo pasekmės – dauguma žodiniame bylos nagrinėjime norėjo dalyvauti tik kaip stebėtojai – arba po to, kai jų buvo paprašyta labiau pagrįsti savo interesą. Tokiomis aplinkybėmis derėtų prisiminti, kad pakankamai suinteresuoti tretieji asmenys turi teisę būti išklausyti raštu, o dalyvauti šalių žodiniame bylos nagrinėjime jie gali tik tada, kai Komisija mano, kad to reikia, pavyzdžiui, jei jie gali būti naudingi aiškinantis svarbius bylos faktus (10).

10.

Gavę nekonfidencialią prieštaravimo pareiškimo versiją, 10 iš 23 suinteresuotųjų trečiųjų asmenų iš tikrųjų pasinaudojo teise pastabas Komisijai pateikti raštu (11).

11.

Pranešančiosios šalys pageidavo, kad būtų surengtas žodinis bylos nagrinėjimas. Jis surengtas 2011 m. spalio 27–28 d. Briuselyje.

12.

Žodinio bylos nagrinėjimo dalyviai:

13.

Vieno suinteresuotojo trečiojo asmens prašymą dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime atmečiau dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirma, prašymas pateiktas ne laiku (likus pusantros dienos iki žodinio bylos nagrinėjimo). Antra, iki tol trečiasis asmuo procedūroje nedalyvavo. Oficialiajame leidinyje paskelbus pranešimą apie procedūrą (12) ir procedūros pradžią (13) jis nepateikė Komisijai jokių pastabų. Be to, jis neatsakė į klausimyno, kurį Komisijos Konkurencijos generalinis direktoratas (Konkurencijos GD) atsiuntė rinkos tyrimo tikslu, klausimus. Tuo remdamasis nusprendžiau, kad žodiniame bylos nagrinėjime šis asmuo veikiausiai negalėtų būti naudingas aiškinantis svarbius faktus, todėl atmečiau jo prašymą dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime. Kalbant apie suinteresuotuosius trečiuosius asmenis svarbu dar ir tai, kad kai kurie iš jų, nors jiems ir leista dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, vėliau atsiėmė savo prašymus dalyvauti kaip suinteresuotieji tretieji asmenys ir nusprendė dalyvauti kaip pranešančiųjų šalių delegacijos nariai (14).

14.

Siekdamos spręsti prieštaravimo pareiškime iškeltus konkurencijos klausimus, 2011 m. lapkričio 17 d. pranešančiosios šalys pateikė įsipareigojimų pasiūlymą. 2011 m. lapkričio 21 d. pranešančiosios šalys pateikė patikslintą šių įsipareigojimų versiją. 2011 m. lapkričio 22 d. Komisija pradėjo rinkos tyrimą pagal šiuos įsipareigojimus. 2011 m. gruodžio 12 d. pranešančiosios šalys pateikė antrąjį įsipareigojimų rinkinį, kurį vėliau, 2011 m. gruodžio 14 d., iš dalies pakeitė. 2011 m. gruodžio 14 ir 15 d. pradėtas rinkos tyrimas pagal antrąjį įsipareigojimų rinkinį.

15.

Skundų dėl Komisijos atliktų rinkos tyrimų pagal pateiktus įsipareigojimų pasiūlymus iš pranešančiųjų šalių negavau.

16.

2011 m. gruodžio 1 d. pranešančiosios šalys Konkurencijos GD pateikė raštą, kuriame teigė, kad 2011 m. lapkričio 23 d. įvykusiame susitikime su pranešančiosiomis šalimis Konkurencijos GD vyriausiųjų ekonomistų grupė iškėlė naujų, anksčiau nepateiktų argumentų, ir nurodė, kad vyriausiųjų ekonomistų grupė ėmėsi tam tikros papildomos ekonominės analizės.

17.

Į tai atsakydamas Konkurencijos GD 2011 m. gruodžio 8 d. rašte paaiškino, kodėl lapkričio 23 d. pranešančiosioms šalims pateiktoje analizėje nebuvo naujų faktų ar naujų prieštaravimų, o tik iliustruoti prieštaravimo pareiškime pateikti argumentai. Į raštą įtraukti papildomi vyriausiųjų ekonomistų grupės pateiktos ekonominės analizės paaiškinimai, pridėtas lapkričio 23 d. susitikimo protokolas, taip pat dalomoji medžiaga, kuri buvo minima susitikime ir kurioje nurodyta vyriausiųjų ekonomistų grupės analizei naudota „Stata“. Iki 2011 m. gruodžio 13 d. (9.00 val.) pranešančiosios šalys galėjo pateikti papildomų pastabų.

18.

2011 m. gruodžio 13 d. (17.40 val.) atsakyme pranešančiosios šalys pakartojo savo poziciją, kad vyriausiųjų ekonomistų grupės pateiktose analizėse du dalykai buvo nauji, todėl kilo rimtų abejonių dėl galimybės naudotis savo teisėmis į gynybą. Vis dėlto jos pateikė savo patarėjų ekonomikos klausimais parengtą ekonominę analizę, kurioje išsakytos pastabos dėl vyriausiųjų ekonomistų grupės pateiktos analizės. Be to, jos pateikė patikslintą 2011 m. lapkričio 23 d. susitikimo protokolo versiją.

19.

Aprašytuoju procedūriniu klausimu pateiktina keletas pastabų. Pirma, pranešančiųjų šalių raštuose nepaaiškinta, kodėl pranešančiosios šalys neturėjo galimybės veiksmingai naudotis savo teisėmis į gynybą ir kodėl Komisijos paaiškinimai, kad naujų argumentų arba prieštaravimų nepateikta, buvo nepakankami. Žinoma, pastabas pateikdamos raštu, jos galėjo išsakyti savo nuomonę dėl lapkričio 23 d. vyriausiųjų ekonomistų grupės jiems pateiktų ir gruodžio 8 d. Komisijos rašte išsamiau aptartų elementų. Be to, pranešančiosios šalys šio klausimo nesprendė su manimi tiesiogiai. Nors buvau minimas nurodytų dviejų raštų kopijose, pranešančiosios šalys nepasinaudojo Bylas nagrinėjančio pareigūno įgaliojimų 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta galimybe bet kokį klausimą dėl veiksmingo naudojimosi procesinėmis teisėmis perduoti bylas nagrinėjančiam pareigūnui, kad šis jį nepriklausomai persvarstytų, jei to klausimo neišsprendžia Konkurencijos GD. Tai suponuoja, kad klausimas iš tikrųjų buvo išspręstas Komisijai pateikus paaiškinimus dėl naujų argumentų ar prieštaravimų nebuvimo ir pranešančiosioms šalims pasinaudojus galimybe pateikti pastabas raštu. Apibendrindamas darau išvadą, kad pranešančiosios šalys veiksmingai pasinaudojo su šiuo klausimu susijusiomis procesinėmis teisėmis.

20.

Pagal Pareigūno įgaliojimų 16 straipsnį galutinėje ataskaitoje nustatoma, ar sprendimo projekte nagrinėjami tik tie prieštaravimai, dėl kurių šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę.

21.

Peržiūrėjęs sprendimo projektą darau išvadą, kad jame nenagrinėjami jokie prieštaravimai, dėl kurių pranešančiosioms šalims nebuvo suteikta galimybės pareikšti savo nuomonę.

22.

Darau išvadą, kad pranešančiosios šalys ir visi kiti procedūroje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę šioje byloje veiksmingai naudotis procesinėmis teisėmis.

5.8.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/8

1.

2011 m. birželio 29 d. pagal Susijungimų reglamento 4 straipsnį Europos Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „NYSE Euronext“ (toliau – NYX) ir DB (toliau – pranešančiosios šalys) visiškai susijungia, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento (2) 3 straipsnio 1 dalies a punkte (toliau – sandoris).

2.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą, Komisija padarė išvadą, kad sandoris kelia didelių abejonių dėl savo suderinamumo su vidaus rinka, visų pirma, kiek tai susiję su prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir tarpuskaitos paslaugų rinka, taip pat prekybos grynaisiais pinigais ir po prekybos teikiamų paslaugų rinka. Todėl 2011 m. rugpjūčio 4 d. Komisija priėmė sprendimą pradėti procedūrą pagal Susijungimų reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktą (3).

3.

2011 m. spalio 5 d. pagal Susijungimų reglamento 18 straipsnį pranešančiosioms šalims pateiktas prieštaravimo pareiškimas. Į prieštaravimo pareiškimą pranešančiosios šalys atsakė 2011 m. spalio 24 d. Pranešančiųjų šalių prašymu žodinis bylos nagrinėjimas vyko 2011 m. spalio 27 ir 28 d. (4) Procedūroje leista dalyvauti dvidešimt trims suinteresuotosioms trečiosioms šalims; iš jų 10 dalyvavo žodiniame bylos nagrinėjime.

4.

Siekdamos spręsti prieštaravimo pareiškime iškeltus konkurencijos klausimus, 2011 m. lapkričio 17 d. pranešančiosios šalys pateikė pirminius savo įsipareigojimus, kuriuos vėliau, 2011 m. lapkričio 21 d., patikslino (5). 2011 m. lapkričio 22 d. Komisija pradėjo rinkos tyrimą pagal 2011 m. lapkričio 21 d. įsipareigojimus. 2011 m. gruodžio 12 d. pateiktas naujas įsipareigojimų rinkinys, o vėliau, 2011 m. gruodžio 13 d., pateikta patikslinta versija (6). 2011 m. gruodžio 14 d. Komisija pradėjo rinkos tyrimą pagal 2011 m. gruodžio 13 d. įsipareigojimus.

5.

Komisija nustatė, kad įvykus sandoriui būtų sudarytos sąlygos sukurti didžiausią pasaulyje pagal apyvartą vertybinių popierių biržą, nes būtų sujungtos antroji ir trečioji pozicijos, ir daugelyje rinkų šis sandoris reikštų monopolio sudarymą. NYX yra JAV patronuojančioji bendrovė, įkurta 2007 m. susijungus „NYSE Group, Inc.“ ir „Euronext N.V.“, valdanti įvairias JAV ir Europos (Paryžiaus, Amsterdamo, Briuselio ir Lisabonos) biržas. Jos keturios pagrindinės veiklos rūšys yra: i) grynųjų pinigų įtraukimo į oficialius sąrašus paslaugos; ii) prekybos grynaisiais pinigais paslaugos; iii) prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir tarpuskaitos paslaugos per „NYSE Liffe“ (toliau – „Liffe“) ir iv) informacinės paslaugos ir technologijų sprendimai. DB yra Vokietijos biržos sąrašo įmonė, vertikaliai įtraukta į visus grynųjų pinigų ir išvestinių finansinių priemonių rinkų aspektus. Todėl jos veikla apima grynųjų pinigų įtraukimą į oficialius sąrašus, jų prekybą ir tarpuskaitą, prekybą išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir jų tarpuskaitą (per jos patronuojamąją įmonę „Eurex“), po grynųjų pinigų prekybos teikiamas paslaugas, konkrečiai – atsiskaitymo ir saugojimo, taip pat užstatų valdymo, rinkos duomenų ir informacijos paslaugas. Atlikusi išsamų rinkos tyrimą ir remdamasi atidžiu ir nešališku visų turimų įrodymų vertinimu, Komisija nustatė, kad:

6.

Toliau pateikiama Sprendimo santrauka, kurioje aptariami šie elementai: išvestinių finansinių priemonių rinkos apibrėžtis, konkurencijos įvertinimas, poveikis ir taisomieji veiksmai.

7.

Įmonės „Eurex“ ir „Liffe“ valdo biržas, kuriose išvestinių finansinių priemonių naudotojai gali prekiauti tam tikromis išvestinių finansinių priemonių sutartimis ir atlikti tų priemonių tarpuskaitą. Išvestinės finansinės priemonės – tai finansinės sutartys, kurių vertė priklauso nuo pagrindinės finansinės priemonės (turto), kuria šios priemonės grindžiamos, vertės; jos leidžia vieno ekonominės veiklos vykdytojo riziką perkelti kitam (11). Atsižvelgiant į pagrindinės finansinės priemonės sutarties ir išvestinių finansinių priemonių sutarties santykį, išvestinės finansinės priemonės gali būti skirstomos į ateities, pasirinkimo ir apsikeitimo sandorius (12).

8.

Išvestinių finansinių priemonių sutartis, kuriomis prekiaujama biržose, rengia, pateikia ir reguliuoja išvestinių finansinių priemonių biržos, kuriose jos sukurtos. Paprastai jos vadinamos biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (angl. exchange-traded derivatives arba ETD). Kiekviena sutarčių kategorija turi savo specifikacijas ir įvykdymo procesus, kuriuos nustato birža ir pasirūpina, kad jos geriausiai atitiktų klientų norus (13). Sėkmingos išvestinių finansinių priemonių sutartys tampa labai likvidžios – per dieną parduodama iki kelių milijonų sutarčių (14).

9.

Išvestinių finansinių priemonių sutarčių prekyboje svarbu, kad atitiktų pirkėjų ir pardavėjų norai, t. y. svarbu, kad dvi šalys norėtų užimti priešingas tos pačios sutarties pozicijas. Pirkėjų ir pardavėjų santykiai gali būti dvišaliai arba daugiašaliai. Dvišalė prekyba – tai prekyba, kai kaina nustatoma ir sutartis sudaroma tarp dviejų šalių, kitiems rinkos dalyviams šios prekybos nestebint. Dvišalė prekyba galima tik nebiržinės prekybos (angl. over-the-counter arba OTC) aplinkoje pasinaudojant tiesioginio tarpininkavimo ir prekybos telefonu priemonėmis (15). Daugiašalė prekyba – tai prekyba, kai rinkos dalyviai gali stebėti, kaip rinkoje nustatomos kainos ir vykdoma prekyba. Daugiašalė išvestinių finansinių priemonių prekyba tarp pirkėjų ir pardavėjų galima arba biržose, arba kai kuriose maklerių prekybininkų valdomose nebiržinės prekybos platformose, kiek tai susiję su ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimis (16).

10.

Dėl išvestinių finansinių priemonių rinkos apibrėžties pranešančiosios šalys teigė, kad šioje byloje aptariama rinka yra viena bendra pasaulinė rinka, kurioje perleidžiama rizika ir kurioje prekiaujama įvairiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, nesvarbu, koks pagrindinis turtas, tiek biržoje, tiek ne biržoje. Jos tvirtino, kad visos išvestinės finansinės priemonės atlieka tas pačias funkcijas ir kad paklausos požiūriu rinkoje dominuoja tarptautinė labai sudėtingų finansų įstaigų bendruomenė. Pasiūlos požiūriu rinkoje didėtų išvestinių finansinių priemonių, prieinamų tiek biržoje, tiek ne biržoje, funkcionalumo ir atitinkamų prekybos sistemų konvergencija. Be to, pranešančiosios šalys tvirtino, kad dabartinė reguliavimo konvergencija tarp biržos ir ne biržos aplinkos gali lemti tai, kad biržos ir ne biržos aplinka taps dar homogeniškesnės (17).

11.

Sprendime daroma išvada, kad išvestinių finansinių priemonių rinka tose turto klasėse, kuriose pranešančiųjų šalių veikla sutampa, visų pirma turėtų būti suskirstyta pagal vykdymo aplinką, t. y. į biržos išvestinių finansinių priemonių rinką ir į ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinką (18). Biržos išvestinės finansinės priemonės veikiau papildo ne biržos išvestines finansines priemones, o ne jas pakeičia. Ne biržos išvestinės finansinės priemonės yra puiki apsidraudimo nuo bet kokios rizikos priemonė, o rinkos išvestinės finansinės priemonės naudojamos tiek pozicijoms užimti, tiek trumpalaikiam nevisiškam apsidraudimui užtikrinti, kol bus rasta tinkama apsidraudimo priemonė (19).

12.

Priešingai nei teigia pranešančiosios šalys, kad 90 % ne biržos išvestinių finansinių priemonių yra standartizuotos ir kad vykstant rinkos reguliavimo raidai toks standartizavimas labai padidins konkurencinį spaudimą, kurį ne biržos išvestinių finansinių priemonių prekyba daro biržos išvestinių finansinių priemonių prekybai, Sprendime padaryta išvada, kad ne biržos išvestinės finansinės priemonės yra standartizuotos tik teisine prasme (kitaip nei jų pagrindiniai ekonominiai parametrai) ir naudojamos kitokiomis aplinkybėmis negu biržos išvestinės finansinės priemonės, o tai riboja bet kokį konkurencinį spaudimą, kurį ne biržos išvestinių finansinių priemonių prekyba galėtų daryti biržos išvestinių finansinių priemonių prekybai (20).

13.

Nors biržos konkuruoja ir dėl naujų verslo subjektų, tuo tikslu siekdamos sudaryti sutartis, kurios tuo metu yra ne biržos aplinkoje, Komisija savo Sprendime teigia, kad įrodymai liudija ne tai, kad biržos išvestinės finansinės priemonės ir ne biržos išvestinės finansinės priemonės gali pakeisti vienos kitas, o tai, kad vyksta įprastas vienakryptis procesas, kuriame ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys, tapusios pakankamai standartizuotos, paprastai pereina į reguliuojamas biržas, kuriose šių sutarčių likvidumas galų gale ima didėti. Todėl Komisija padarė išvadą, kad turto klasėse, kurioms taikomas Sprendimas, ne biržos išvestinių finansinių priemonių prekyba nedaro konkurencinio spaudimo biržos išvestinių finansinių priemonių prekybai ir biržos išvestinės finansinės priemonės jomis nekeistinos (21).

14.

Be to, tai, kad perėjimas nuo biržos išvestinių finansinių priemonių prie ne biržos išvestinių finansinių priemonių nėra dažnas reiškinys (išskyrus nežymius perėjimo prie biržos išvestinių finansinių priemonių atitikmenų atvejus, kai kalbama apie tam tikrus klientus), neprieštarauja tam, kad į sąrašą įrauktomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, visų pirma, tomis, dėl kurių biržoje sudaromi užsakymų portfeliai, paprastai nėra tinkama prekiauti ne biržos aplinkoje (22).

15.

Tokiomis aplinkybėmis Sprendime nustatyta, kad yra tam tikros kategorijos išvestinių finansinių priemonių naudotojų, kurie dėl savo veiklos sąrangos, rizikos valdymo būdo pasirinkimo, apskaitos ypatumų ar įvairių taisyklių savo portfeliuose gali turėti tik biržos išvestines finansines priemones arba apdrausti savo portfelius tik biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Šiai klientų kategorijai priskirtini neprofesionalieji investuotojai, taip pat kai kurie instituciniai rinkos dalyviai, kurie išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ne biržos aplinkoje neprekiauja net per tarpininkus.

16.

Be to, Sprendime daroma išvada, kad net tiems klientams, kurie prekiauja tiek rinkos, tiek ne rinkos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, galimybė tiesiogiai pakeisti rinkos ir ne rinkos išvestines finansines priemones vienas kitomis geriausiu atveju apsiribotų biržos išvestinių finansinių priemonių atitikmenimis (23) (tai sutartys, kurių ekonominės pozicijos tokios pat kaip biržos išvestinių finansinių priemonių, tačiau kuriomis prekiaujama dvišalėje aplinkoje ne biržoje ir kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka (24). Šios sutartys yra tik nedidelė visų ne biržos išvestinių finansinių priemonių aplinkoje esančių sutarčių dalis; jos iš esmės yra sukurtos didelių bankų ir jiems patiems pritaikytos tarpininkų rinkoje). Dauguma ne biržoje prekiaujamų produktų skirta kitokioms klientų reikmėms nei biržos išvestinės finansinės priemonės, visų pirma, poreikiui gauti specialiai pritaikytą visišką apsaugą nuo rizikos, kuri neįmanoma sudarius biržos išvestinių finansinių priemonių sutartį (25). Sprendime padaryta išvada, kad klausimą, ar biržos išvestinių finansinių priemonių atitikmenys priklauso tai pačiai rinkai kaip biržos išvestinės finansinės priemonės, kuriomis prekiaujama per centrinį užsakymų portfelį, galima palikti atvirą, nes konkurencijos įvertinimas nesikeičia, nesvarbu, ar atitikmenys įtraukiami, ar ne (26).

17.

Sprendime daroma išvada, kad daugumai išvestinių finansinių priemonių naudotojų poreikis prekiauti išvestinėmis finansinėmis priemonėmis priklauso nuo konkrečios turto klasės ir tokios prekybos negalima pakeisti prekyba kitoje turto klasėje. Dėl apsidraudimo – išvestinių finansinių priemonių naudotojai siekia apsidrausti nuo konkrečios rizikos, susijusios su jų pozicijomis tam tikro turto atžvilgiu, o naudodami išvestines finansines priemones investicijoms, pagrįstoms finansiniais svertais, jie panašiai jautrūs turto rūšiai (27).

18.

Pranešančiosios šalys daugiausia siūlo išvestinių finansinių priemonių sutartis, pagrįstas šiomis pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis: Europos palūkanų normomis, kurias galima suskirstyti į ilgalaikes palūkanų normas (angl. long-term interest rates arba LTIR) arba kapitalo rinkos normas ir trumpalaikes palūkanų normas (angl. short-term interest rates arba STIR) arba pinigų rinkos normas; Europos vienos rūšies akcijomis, kurias toliau galima skirstyti pagal tai, kokiomis pagrindinėmis akcijomis jos pagrįstos; Europos akcijų indeksais (Europos ir nacionalinio lygmens) (28).

19.

Sprendime daroma išvada, kad skirtingomis valiutomis pagrįstos palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės, nesvarbu, ilgalaikės ar trumpalaikės, paprastai nėra tarpusavyje keičiamos, nes joms būdinga sąsaja su ta valiuta, kuria grindžiama pagrindinė finansinė priemonė (29). Sprendime paliktas atviras klausimas dėl į sąrašus įtrauktų palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių rinkos tikslios apibrėžties ir jų skirstymo į trumpalaikes ir ilgalaikes palūkanų normų išvestines finansines priemones, nes įvykus sandoriui būtų pašalinti artimiausi faktiniai ir potencialūs konkurentai pagal bet kurią galimą rinkos apibrėžtį (30).

20.

Dėl Europos bendros biržos akcijų išvestinių finansinių priemonių – pripažįstant, kad paklausos požiūriu skirtingų biržų akcijomis pagrįstos išvestinių finansinių priemonės yra nekeičiamos (31), Sprendime nustatyta, kad prekybininkams būdinga ne tiek pirkti, sudarant akcijų išvestinių finansinių priemonių sutartį, bet plėtoti platesnes prekybos strategijas (32). Tačiau sprendime paliktas atviras klausimas, ar į sąrašą įtrauktų bendros biržos akcijų ateities ir pasirinkimo sandorių produktų rinka turėtų būti skirstoma pagal atskiras biržas, ar ji turėtų apimti daugiau biržų, nes veiksminga konkurencija bus reikšmingai apribota pagal bet kokią alternatyvią rinkos apibrėžtį (individualiu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis) (33).

21.

Dėl akcijų indekso išvestinių finansinių priemonių – Sprendime daroma išvada, kad paklausos požiūriu atskiri indeksai yra nekeičiami, nes skiriasi jų siūlomos pozicijos (34). Pasiūlos požiūriu indeksai paprastai yra saugomi intelektinės nuosavybės teisių ir negali būti laisvai naudojami. Todėl egzistuoja atskiros kiekvienos pranešančiosios šalies akcijų indeksų šeimos susijusių produktų prekybos ir tarpuskaitos rinkos. Tačiau Sprendime daroma išvada, kad pranešančiosios šalys konkuruoja naujų Europos indekso produktų inovacijų srityje (nacionaliniu ir Europos lygmenimis) (35).

22.

Sprendime nuspręsta, kad pasirinkimo, ateities ir apsikeitimo sandoriai yra skirtingos priemonės ir jų paskirtis skiriasi. Sprendime daroma išvada, kad apsikeitimo sandoriai priklauso atskirai kategorijai dėl skirtingų savo ypatybių (jie specialiai paruošti konkrečiai datai), naudojimo (jais neprekiaujama mažiau nei dvejus metus) ir aplinkos, kurioje jais prekiaujama (tik ne biržos aplinka). Paklausos požiūriu pasirinkimo ir ateities sandorių prekybos paklausa paprastai priklauso nuo sutarties rūšies, taigi ateities ir pasirinkimo sandoriai yra nekeičiami. Pasiūlos požiūriu biržose siūlomi tiek ateities, tiek pasirinkimo sandoriai dėl pagrindinių finansinių priemonių, kuriomis grindžiamas sutarčių įtraukimas į sąrašus, nes, kai tik biržoje esantys ateities sandoriai dėl pagrindinių finansinių priemonių tampa likvidūs, joje galima pradėti siūlyti pasirinkimo sandorius mažiausiomis kainomis. Tačiau Sprendime paliktas atviras klausimas, ar ateities ir pasirinkimo sandoriai priklauso tai pačiai produktų rinkai, nes tai niekaip nepaveiktų šios bylos konkurencijos įvertinimo (36)  (37).

23.

Galiausiai, išvestinių finansinių priemonių prekybos ir tarpuskaitos srities susijusios rinkos, kuriose pranešančiųjų šalių veikla sutampa ir kuriose vertinamas sandorio poveikis, yra šios:

24.

Dėl geografinės rinkos – Sprendime daroma išvada, kad, nesvarbu, ar kiekvienos iš aptartų susijusių produktų rinkų geografinė aprėptis apibrėžiama kaip pasaulinė, ar apima EEE, įvykus siūlomam sandoriui bus apribota veiksminga konkurencija pagal abi alternatyvias rinkos apibrėžtis. Taip yra todėl, kad, kalbant apie paklausą, klientų yra visame pasaulyje, o kalbant apie pasiūlą, išvestinių finansinių priemonių sutartis, pagrįstas Europos pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis, tose srityse, kuriose pranešančiųjų šalių veikla sutampa, siūlo tik „Eurex“ ir „Liffe“ (ir kiek mažesniu mastu kai kurios kitos Europos biržos) (40).

25.

Pranešančiosios šalys yra de facto vieninteliai subjektai, biržoje prekiaujantys Europos palūkanų normos ateities ir apsikeitimo sandoriais, ir užima dominuojančias pozicijas vienos rūšies akcijų išvestinių finansinių priemonių (41) ir akcijų indekso išvestinių finansinių priemonių prekyboje. Kartu jos kontroliuoja per 90 % visų pasaulyje prekiaujamų išvestinių finansinių priemonių, pagrįstų Europos pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis:

26.

Bendras prekybos išlaidas sudaro šie elementai: i) biržos ir tarpuskaitos mokesčiai ir užstato išlaidos (tiesioginis komponentas), ii) įvykdytas pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas ir bet koks poveikis rinkai (netiesioginis komponentas). Pastarasis paprastai būna kelis kartus didesnis už pirmiau minėtąjį. Biržos konkuruoja ne tik prekybos išlaidų tiesioginio komponento požiūriu, bet ir priemonėmis, kuriomis siekiama mažinti netiesioginį komponentą. Pagrindiniai mokesčiai papildomi kiekvienu atveju atskirai, o atskiriems nariams daromos nuolaidos. Apskritai konkurencija lemia mažesnius mokesčius, veiksmingesnę užstatų politiką ir didesnį likvidumą (43).

27.

Biržos tiesiogiai konkuruoja ne tik dėl į sąrašus įtrauktų sutarčių (44), bet ir pristatydamos naujus produktus, kurie būtų patrauklūs galimiems jų naudotojams. Vertinant šios rūšies konkurenciją svarbu suprasti, kad sėkminga sutartis ilgam laikui gali pritraukti didžiąją dalį likvidumo arba jį visą (45).

28.

Biržos dar konkuruoja sisteminio veikimo ir prekybos poveikio, taip pat procesų ir rinkos kūrimo srityse. Inovacijas šiose srityse iš dalies skatina klientų sukuriama paklausa, tačiau kartu tai ir konkurencinės kovos bei rizikos, susijusios su tuo, kad likvidumas gali migruoti, jei birža lieka savo konkurentų užnugaryje, rezultatas (čia galima prisiminti „Bund“ sutartį (46)).

29.

„Eurex“ ir „Liffe“ konkurencija naujų arba patobulintų produktų pristatymo srityje yra dvejopa – faktinė ir potenciali (47). Potenciali konkurencija yra reikšminga drausminamoji jėga, veikianti abi šalis, kurios yra viena kitos artimiausios konkurentės dėl savo atitinkamų maržos grupių dydžio ir apimties, narystės ir praktinės patirties. Tai galima iliustruoti daugeliu praeityje nustatytų faktinės ir planuotos konkurencijos atvejų, turėjusių faktinį ir reikšmingą poveikį mokesčiams; šis procesas yra nuolatinis. Jei varžovas kontroliuoja faktinę tam tikrų produktų rinkos dalį (kad ir mažą), išryškėja tokios konkurencinės grėsmės egzistencinis pobūdis. Toks itin artimas konkurencinis ryšys, kurį gausiai iliustruoja vidaus dokumentai ir patvirtinta klientai bei konkurentai, įvykus sandoriui išnyktų (48).

30.

Tai, kad naujos idėjos pirmiausia gali kilti ne biržos rinkoje, nereiškia, kad šalys nekonkuruoja siekdamos standartizuoti šias sutartis ir sukurti biržoje likvidumą. Priešingai, abi šalys investuoja didžiules sumas į inovacijas ir, nors kelyje į sėkmę susiduria su didelėmis kliūtimis, užtikrina nuolatinį naujų produktų srautą. Be to, net jei kiekybės požiūriu inovacijų lygis išliktų nepakitęs, komercines sąlygas, kuriomis tos inovacijos buvo ir tebėra tiekiamos rinkai, sandoris paveiktų neigiamai (49). Kalbant apie technologijas, patirtis grynųjų pinigų rinkose po to, kai buvo priimta Finansinių priemonių rinkų direktyva, parodė, kad konkurencija yra pagrindinis inovacijų variklis.

31.

Tiesioginiai šalių veiklos sutapimai Europos palūkanų normos išvestinių finansinių priemonių srityje šiuo metu yra nedideli, tačiau nereiškia, kad nesvarbūs, todėl Sprendime padaryta išvada, kad šioje srityje „Eurex“ ir „Liffe“ yra artimiausi potencialūs konkurentai.

32.

Sutapimai susiję su trumpalaikių palūkanų normų eurais ateities ir pasirinkimo sandoriais, taip pat su tam tikra tiesiogine konkurencija tarp „Liffe“, siūlančios „Euribor“ ateities sandorių suskaidytąsias obligacijas ir susietuosius produktus (angl. strips and bundles), ir DB, siūlančios dvejų ir penkerių metų Vokietijos valstybės reitingą turinčias išvestines finansines priemones.

33.

euro įvedimo laikotarpiu „Eurex“ ir „Liffe“ daugiau nei metus kovojo dėl „Euribor“ lyginamosios normos nustatymo. Pastaraisiais metais „Eurex“ kontroliavo mažą „Euribor“ ateities sandorių rinkos dalį (nuo 2007 m. [0–5 %]), bet kartu abi šalys sudaro beveik monopolį. „Eurex“ ir „Liffe“ yra vienintelės biržos, kurioms šioje sutartyje priklauso reikšminga maržos grupė. CME biržoje neseniai paskelbus „Euribor“ palūkanų normą, prekyba beveik nevyko. CME trumpalaikių palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių eurais maržos grupė yra nereikšminga ir jokiu būdu negali būti gretinama su „Liffe“ ar net „Eurex“ maržos grupe. Dėl „Euribor“ ateities sandorių pasirinkimo DB buvo įtraukta į sujudimą, kuris, likus labai nedaug laiko iki paskelbimo apie sandorį, per šešis mėnesius jos mėnesines sumas padidino beveik 5 %. Tai buvo atsakas į naudotojų nusivylimą „Liffe“ pasiūlytomis sąlygomis. Tai buvo ne tik faktinės konkurencijos pavyzdys – kartu išryškėjo potencialios konkurencijos tarp „Eurex“ ir „Liffe“ grėsmė. Dėl to „Liffe“ buvo priversta mažinti taikomus mokesčius.

34.

Dėl „Euribor“ paketų ir susietųjų produktų (angl. packs and bundles) Sprendime nustatyta, kad jie konkuruoja su Vokietijos valstybės reitingą turinčių dvejų ir penkerių metų priemonėmis, kalbant apie tam tikrus klientus, konkrečiai tuos, kurių pozicijos susijusios su ilgalaikėmis komercinėmis palūkanų normomis ir kuriems tai yra geresnė, bet mažiau likvidi apsauga nuo rizikos (51). DB pasiūlymas yra tiesioginė kliūtis NYX veikti šioje srityje, net jei apie priešingą padėtį nebūtų kalbama.

35.

Sprendime pabrėžiamos „Liffe“ pastangos patekti į Vokietijos valstybės reitingo erdvę tiek tiesiogiai su lygiavertėmis sutartimis, tiek netiesiogiai su panašiomis sutartimis (52). Panašiai jame pabrėžiamos ir „Eurex“ pastangos, susijusios su Jungtinės Karalystės palūkanų normomis, kurių atžvilgiu „Liffe“ šiuo metu turi monopolį (53).

36.

Šiuo metu ir prognozuojamoje ateityje iš jokio kito konkurento pusės tikro pavojaus šalių franšizėms nėra. Klientų bandymai paremti naują palūkanų normų prekybos platformą (projektas „Rainbow“) nuėjo perniek, kai „Liffe“ ėmėsi žingsnių, kad užkirstų kelią pakeičiamumui (angl. fungibility) (54) ir maržos kompensavimui (angl. margin offset) (55), pasitelkdama pozicijas, kuriomis prekiaujama jos pačios platformoje.

37.

Šalys yra viena kitos artimiausios konkurentės ir inovacijų Europos palūkanų normos išvestinių finansinių priemonių srityje.

38.

Šioje srityje „Eurex“ ir „Liffe“ verslo veiklos apimtis panaši ir jų konkurencinė kova yra beveik visiškai tiesioginė. 75 % ateities sandorių ir 63 % pasirinkimo sandorių, kuriuos siūlo „Liffe“, siūlo ir „Eurex“. Be to, „Liffe“ gali atlikti „Eurex“ atitikmenų tarpuskaitą. Per 20 % prekybos akcijų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis iš DB nacionalinės, t. y. Vokietijos, rinkos taip pat kontroliuoja „Liffe“. Per ketvirtadalį prekybos Prancūzijos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis kontroliuoja „Eurex“. Daugelyje biržų didžioji dalis prekybos vykdoma ne nacionalinėje rinkoje. Šalių veikla sutampa visose jų nacionalinėse rinkose, taigi bendra jų rinkos dalis šiose rinkose siekia [90–100 %].

39.

NET kai kuriose rinkose už jų pirminių nacionalinių rinkų ribų šalys kontroliuoja reikšmingą rinkos dalį, ir tai padaryti joms pavyko dėl palankių istorinių aplinkybių. Pagrindinių Ispanijos akcijų likvidumas pasidalijęs tarp „Eurex“ ir „Liffe“, o nacionalinė birža MEFF įsitvirtinusi antroje ar trečioje vietoje.

40.

Sprendime padaryta išvada, kad po susijungimo subjektas dėl jo padidėjusios maržos grupės daromo gravitacinio poveikio veikiausiai būtų galėjęs laipsniškai pašalinti įsitvirtinusį konkurentą ir pasiekti monopolį visose ne tik jo nacionalinėse, bet ir Europos rinkose (įskaitant kai kurias tokias kaip Danija, kur šiandien veikia tik „Liffe“). Taip būtų panaikinta reikšminga konkurencija dėl mokesčių. Atsižvelgiant į tai, kad po susijungimo subjekto rinkos pozicija būtų itin stipri, a fortiori nebūtų jokios naujo reikšmingo rinkos dalyvio atėjimo perspektyvos, kad reikėtų varžyti mokesčius.

41.

Šalių konkurencija Europos akcijų indekso išvestinių finansinių priemonių srityje susijusi tik su inovacijomis. Sandoris turėtų neigiamos įtakos tiek „Eurex“ ir „Liffe“, tiek trečiųjų šalių siūlomoms inovacijoms, taip pat būtų daromas netiesioginis poveikis susijusiai indeksų licencijų rinkai. Be to, būtų panaikinta trečiųjų šalių reikšmingų inovacijų, kaip bandė „Chi-X“ su „Russel“ rinkos indeksais, perspektyva.

42.

Potencialūs nauji Europos pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis pagrįstų išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama biržoje, rinkos dalyviai, norėdami pateikti į rinką, susiduria su didelėmis kliūtimis, susijusiomis su likvidumo ir atvirų pozicijų svarba, taip pat su susijusios užskaitos (angl. netting) ir garantinių įmokų užskaitos (angl. cross-margining) teikiama nauda (59). Tai ypač svarbu dėl išvestinių finansinių priemonių rinkų, kuriose užskaitos ir užstatų nustatymo galimybių reikšmė yra daug didesnė negu grynųjų pinigų rinkose, ypatybių. Žinoma, kitos sandorio šalies rizika yra valdoma gerokai ilgiau negu grynųjų pinigų rinkose, kuriose atsiskaitoma per kelias dienas po sandorio, todėl tai, kad išvestinių finansinių priemonių rinkose naudotojai pateikia užstatą, gali būti svarbu (60).

43.

Be to, konkurentų galimybė pasiūlyti akcijų indekso išvestines finansines priemones ir taip įgyti tvirtą poziciją susijusioje bendrų akcijų išvestinių finansinių priemonių produktų rinkoje taip pat yra ribota, nes lyginamojo indekso produktai yra saugomi intelektinės nuosavybės teisių. Dar viena svarbi kliūtis, trukdanti patekti į rinką, yra didelis esamų jau įsitvirtinusių naudotojų (narių), kurie „platina“ biržos produktus investuotojams ir kurie yra siejami su neišvengiamomis ir negrįžtamomis prisijungimo sąnaudomis, ratas.

44.

Kliūtys patekti į bendros biržos išvestinių finansinių priemonių rinką, kylančios dėl atvirų pozicijų susitelkimo ir likvidumo, sietino su indekso produktais, kurie yra saugomi intelektinės nuosavybės teisių, yra susijusios ne tik su galimu maržos kompensavimu ir atitinkamomis akcijų indekso išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, bet ir su tam tikrų rinkos dalyvių noru kartu prekiauti indekso ir kai kuriomis sudedamosiomis pagrindinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (taip pat indekso ir sudedamosiomis akcijomis).

45.

Todėl Sprendime padaryta išvada, kad po susijungimo, siekiant sušvelninti antikonkurencinį sandorio poveikį, pakankamam skaičiui naujų dalyvių laiku patekti į bet kurią susijusią rinką veikiausiai nebūtų pavykę.

46.

Per administracinę procedūrą DB ir NYX tvirtino, kad stambūs investicijų bankai turi reikšmingą pirkėjo galią, todėl po susijungimo susijungusieji subjektai neturėtų didinti mokesčių. Šalys ypač pabrėžė, kad šie stambūs bankai galėtų susivienyti ir paremti sėkmingą patekimą į rinką, kadangi jie, kaip manoma, kontroliuoja užsakymų srautą. Tačiau tokios praktikos pavyzdžių susijusiose rinkose nėra, išskyrus kelis nepavykusius bandymus. Be to, tokių bandymų sėkme nelabai kas tiki, nes, inter alia, juose turėtų dalyvauti labai daug dalyvių. Sprendime daroma išvada, kad toks spaudimas, kuris juntamas šiandien, yra šalių konkurencijos ir grėsmės, kad klientai gali perkelti savo verslą iš vieno konkurento pas kitą, rezultatas. Taigi, įvykus sandoriui šis spaudimas išnyktų.

47.

Sprendime daroma išvada, kad įvykus siūlomam sandoriui susijungtų dvi pirmaujančios Europos išvestinių finansinių priemonių biržos, o tai lemtų beveik monopolinės pozicijos sukūrimą kiekvienoje susijusioje prekybos ir tarpuskaitos paslaugų rinkoje:

48.

Kiekvienu atveju, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių kliūčių patekti į rinką ir joje plėstis, ir į tai, kad trūksta atsveriamosios pirkėjo galios, įvykus sandoriui būtų apribota veiksminga konkurencija, nes neliktų:

49.

Pranešančiosios šalys tvirtino, kad grynųjų pinigų ir išvestinių finansinių priemonių, siūlomų jų biržose, naudotojams šis sandoris padarytų poveikį ir jie iš jo turėtų nemažos naudos. Jų teigimu, naudotojai įsitikintų, kad veiklos sąnaudos šiose platformose mažėja, be to, kad būtų atlikta sandorių tarpuskaita, naudotojai turėtų teikti mažesnius užstatus ir, pagaliau, džiaugtųsi didesniu likvidumu ir, atitinkamai, mažesnėmis netiesioginėmis prekybos sąnaudomis. Pranešančiosios šalys tvirtino, kad sandorio teigiamą poveikį likvidumui pajustų įmonės ir vartotojai visos ekonomikos mastu. Jos teigė, kad i) įmonėms sandoris būtų naudingas tuo, kad mažėtų kapitalo sąnaudos, ii) valdžios institucijoms reikėtų mažiau lėšų save finansuoti, o tai išlaisvintų išteklius tiek valstybės, tiek privačioms investicijoms, o iii) vartotojams sandoris būtų naudingas tuo, kad didėtų užimtumas, daugėtų inovacijų ir augtų ekonomika.

50.

Atsižvelgiant į tai, kad, kaip išdėstyta Sprendime, įvykus sandoriui daugelyje susijusių rinkų susidarys beveik monopolis, bet koks jo poveikis – net jei jį būtų galima įvertinti, jei jis būtų būdingas būtent susijungimui ir juntamas vartotojų – turėtų būti itin didelis, kad nebūtų reikšmingai apribota pirmiau apibūdinta veiksminga konkurencija, įskaitant faktinės ir potencialios konkurencijos, taip pat konkurencijos inovacijų srityje praradimą (64).

51.

Remiantis pranešančiųjų šalių pateiktais įrodymais, Sprendime padaryta išvada, kad i) poveikio, kurį pranešančiosios šalys žadėjo būsiant IT ir naudotojų prieigos sąnaudų srityse, įvertinti neįmanoma (65), ii) tikėtina, kad kai kuriose srityse klientai pajustų gana didelį poveikį, nes išaugtų garantinių įmokų užskaitos galimybės, o tai padėtų sutaupyti teikiant užstatą. Tačiau Komisija pastebėjo, kad kai kuriose srityse tokio poveikio būtų galima siekti ir mažiau antikonkurenciškai veikiančiomis priemonėmis ir kad galbūt tam tikrą poveikį pajustų ir klientai, nors įvertinti šio poveikio masto neįmanoma (66), iii) įvertinti žadėto poveikio likvidumui, turėjusio paveikti integruotas grynųjų pinigų biržas, neįmanoma (67) ir kad iv) įvertinti žadėto poveikio likvidumui, turėjusio padėti integruoti šalių išvestinių finansinių priemonių prekybos platformas, neįmanoma. NET jei šį poveikį likvidumui būtų įmanoma įvertinti, klientai jį kiek nors pajustų, bet pagal turimus duomenis įvertinti šio poveikio masto buvo neįmanoma (68). Be to, Komisija nusprendė, kad šiuo atveju įvertinti poveikio visai ekonomikai buvo neįmanoma (69), ir tvirtina, kad veikiausiai pastovaus sąnaudų sumažėjimo klientai nepatirtų (70).

52.

Siekdamos spręsti Komisijos iškeltus konkurencijos klausimus, pranešančiosios šalys pateikė du taisomųjų veiksmų rinkinius: pirmąjį – 2011 m. lapkričio 17 d., o vėliau, 2011 m. gruodžio 14 d., paaiškėjus, kad rinkos tyrimo pagal pirmojo rinkinio įsipareigojimus rezultatai neigiami, pateikė ir antrąjį. Abiejuose rinkiniuose numatytas perdavimo įsipareigojimas vienos rūšies akcijų išvestinių finansinių priemonių srityje ir prieigos taisomasis veiksmas naujoms akcijų indekso ir palūkanų normų išvestinėms finansinėms priemonėms. Be to, antrajame taisomųjų veiksmų rinkinyje numatytas programinės įrangos, susijusios su prekyba esamomis ir naujomis palūkanų normos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, licencijavimo įsipareigojimas.

53.

Komisija išnagrinėjo 2011 m. gruodžio 14 d. pateikto įsipareigojimų rinkinio tinkamumą sprendžiant visus Sprendime išdėstytus konkurencijos klausimus. Šiuo tikslu Komisija įvertino siūlomų įsipareigojimų apimties tinkamumą, tikimybę, kad įgyvendinus siūlomus įsipareigojimus į rinką laiku ateis pakankamai naujų dalyvių, ir tikėtiną praktinį jų veiksmingumą. Komisija nustatė, kad šių įsipareigojimų nepakaktų norint išspręsti nurodytą konkurencijos problemą.

54.

Sprendime padaryta išvada, kad įvykus sandoriui veiksminga konkurencija vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje būtų reikšmingai apribota pagal Susijungimų reglamento 2 straipsnio 3 dalį. Taip nuspręsta todėl, kad įvykus sandoriui būtų sukurta dominuojanti arba beveik monopolinė pozicija ir pašalintas artimiausias faktinis arba potencialus konkurentas Europos bendros biržos akcijų išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama biržoje, ir Europos palūkanų normos išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama biržoje, produktų rinkose (įskaitant konkurentus produktų inovacijų srityje), taip pat naujų Europos akcijų indekso išvestinių finansinių priemonių rinkoje. Be to, įvykus sandoriui būtų sukurta dominuojanti arba beveik monopolinė pozicija, pašalintas artimiausias faktinis arba potencialus konkurentas ir todėl reikšmingai apribota veiksminga konkurencija ne per užsakymų portfelį teikiamų Europos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kuriomis prekiaujama biržoje, paketų paslaugų rinkoje (nesvarbu, kaip ši rinka būtų dalijama vėliau) ir Europos akcijų ateities ir pasirinkimo sandorių, kuriais prekiaujama ne biržoje, lanksčių versijų prekybos registravimo, patvirtinimo ir pagrindinės sandorio šalies atliekamos tarpuskaitos paslaugų rinkoje (71).

5.8.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/19

5.8.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 254/20