29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/1

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją (4) dėl 2013 m. Belgijos nacionalinės reformų programos ir pateikė savo nuomonę dėl atnaujintos 2012–2016 m. Belgijos stabilumo programos. 2013 m. lapkričio 15 d., vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 473/2013 (5), Komisija pateikė savo nuomonę dėl Belgijos 2014 m. biudžeto plano projekto;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija, remdamasi Reglamentu (ES) Nr. 1176/2011, priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nurodė, kad Belgija yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

2014 m. kovo 5 d. Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį paskelbė Belgijai skirtą nuodugnią apžvalgą. Remdamasi atlikta analize Komisija daro išvadą, kad Belgijoje tebėra makroekonominis disbalansas, kurį reikia stebėti ir dėl kurio reikia imtis politikos veiksmų. Visų pirma ir toliau reikia skirti dėmesį pokyčiams prekių išorės konkurencingumo srityje, nes padėčiai nuolat blogėjant kiltų pavojus makroekonominiam stabilumui;

(8)

2014 m. balandžio 30 d. Belgija pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą ir 2014 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu;

(9)

2014 m. stabilumo programoje nustatytas biudžeto strategijos tikslas – ne vėliau kaip iki 2016 m. pasiekti struktūriniu požiūriu subalansuotą biudžetą, o dar kitais metais pasiekti vidutinės trukmės laikotarpio tikslą. Stabilumo programoje patvirtintas ankstesnis 0,75 % BVP vidutinio laikotarpio tikslas, kuris atitinka Stabilumo ir augimo pakto tikslus, tačiau jo pasiekimas nukeltas į 2017 m., t. y., vienais metais vėliau nei praėjusių metų stabilumo programoje nustatyti tikslo įgyvendinimo metai. Numatoma metinė pažanga siekiant vidutinio laikotarpio tikslo atitinka Stabilumo ir augimo paktu reikalaujamą koregavimą. Remiantis stabilumo programa, programos laikotarpiu iš esmės laikomasi išlaidų kriterijaus. Skola viršija Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę – 2013 m. ji siekė 101,5 % BVP ir pagal stabilumo programą tikimasi, kad ji palaipsniui sumažės iki maždaug 93 % BVP 2017 m. Apskritai, stabilumo programoje nustatyti tikslai atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos ir kurį parengė nepriklausoma įstaiga (Federalinis planavimo biuras), yra tikėtinas. Augimo projekcijos atitinka Komisijos 2014 m. pavasario prognozėje pateiktas projekcijas. Fiskalinė trajektorija dar nepagrįsta priemonėmis. Komisijos prognozėje 2014 m. struktūrinio pagerėjimo nenumatoma ir, darant prielaidą, kad politika nesikeis, 2015 m. numatomas struktūrinis pablogėjimas. Dėl to kyla rizika, kad tikslai pasiekti nebus, ir 2014–2015 m. gali būti reikšmingai nukrypta nuo koregavimo siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. Be to, remiantis Komisijos prognoze, tiek 2014 m., tiek 2015 m. Belgija nesilaikys skolos taisyklės. Remdamasi stabilumo programos vertinimu ir Komisijos prognoze, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 Taryba mano, kad 2013 m. Belgija tvariai sumažino valdžios sektoriaus deficitą, kad šis nesiektų 3 % BVP, tačiau kyla rizika, jog nuo 2014 m. bus smarkiai nukrypta nuo prevencinės dalies reikalavimų;

(10)

Belgija padarė didelę pažangą pradėdama taikyti daugiau struktūrinio pobūdžio koordinavimo susitarimus. 2013 m. pabaigoje sudarytame bendradarbiavimo susitarime dėl fiskalinio koordinavimo valdžios sektoriaus lygmeniu įvesta struktūrinio biudžeto balanso taisyklė (apibrėžta atsižvelgiant į vidutinio laikotarpio tikslą), kaip reikalaujama pagal fiskalinį susitarimą. Dar jame formalizuojama nusistovėjusi koordinavimo praktika i) suteikiant tarpvyriausybiniam konsultaciniam komitetui oficialų statusą procese ir ii) aiškiau nusakant Vyriausiosios finansų tarybos patariamąjį vaidmenį. Be to, susitarime numatyta stiprinti Vyriausiosios tarybos stebėsenos funkciją įvedant aiškų koregavimo mechanizmą, taikomą tais atvejais, kai smarkiai nukrypstama nuo sutartų tikslų. Gali prireikti papildomų susitarimų, kad vėlesniam nei 2014 m. laikotarpiui nustatyti tikslai taptų privalomais;

(11)

nors Belgijai neseniai pavyko pažaboti valstybės skolos santykio augimą, 101,5 % BVP dydžio valstybės skolos našta yra didelė, be to, yra didelių esamų ir būsimų įsipareigojimų, susijusių su pensijų įsipareigojimais. Jei juos reikės vykdyti kartu išlaikant aukštą pragyvenimo lygį, turės būti mažinamos būsimos biudžeto išlaidos; reikėtų didinti aktyvumo ir užimtumo lygius ir gerinti tarptautinį konkurencingumą. Visose šiose srityse Belgija susiduria su rimtais sunkumais. Nors Belgija ėmėsi tinkamų veiksmų, kurių poveikis bus juntamas ateinančiais metais, reikės platesnio užmojo veiksmų, juo labiau, kad prekybos partneriai taip pat vykdo reformas;

(12)

bendras apmokestinimo lygis Belgijoje yra vienas aukščiausių visoje Sąjungoje ir didelė mokesčių našta tenka darbo santykiams, todėl mokesčių pleištas yra vienas didžiausių Sąjungoje. Kai kurie konkretūs mokesčių sistemos aspektai kenkia aplinkai, pavyzdžiui, įmonėms priklausantiems automobiliams taikoma apmokestinimo tvarka. Imtasi keleto tikslinių priemonių, kuriomis siekiama sumažinti konkrečių grupių darbo sąnaudas bei bruto ir neto darbo užmokesčio atotrūkį žemesnėje atlyginimų skalės dalyje. Tačiau mokesčių našta nebuvo nukreipta į apmokestinimo bazes, kurios ne tokios žalingos ekonomikos augimui. Pradėta svarstyti visapusiška mokesčių reforma, kuria siekiama padėti užtikrinti viešųjų finansų tvarumą, remiamas konkurencingumas bei užimtumo augimas ir saugoma aplinka. Vykdant tokią visapusišką mokesčių reformą reikėtų mažinti darbo apmokestinimą, supaprastinti mokesčių sistemą, padidinti PVM efektyvumą, išplėsti mokestines bazes, sumažinti mokesčių išlaidas, pašalinti teisės aktų spragas ir panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas;

(13)

numatoma, kad Belgijai ypač didelę įtaką turės senėjimas, o su senėjimu susijusios išlaidos 2010–2060 m. išaugs daugiau kaip 8 % BVP, visų pirma dėl pensijų ir ilgalaikės priežiūros. Neseniai pradėta vyresnio amžiaus žmonių socialinės apsaugos sistemos reforma turėtų turėti teigiamą poveikį jų užimtumui. Nepaisant to, atsižvelgiant į uždavinio mastą, reikalingos papildomos pastangos, kad būtų pasiektas fiskalinis tvarumas. Dedant pastangas reikia atsižvelgti į poreikį išlaikyti vyresnio amžiaus žmonėms skirtų socialinės apsaugos sistemų adekvatumą. Reikalingos priemonės, kad pensinis amžius būtų susietas su tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiais, kad būtų sumažintas teisės aktais nustatyto ir faktinio pensinio amžiaus atotrūkis ir pagerintas ilgalaikei priežiūrai skirtų viešųjų išlaidų veiksmingumas;

(14)

Belgija nuolatos nepakankamai panaudoja darbo jėgą. Aktyvumo ir užimtumo lygiai nesiekia ES vidurkio ir nekinta, o ilgalaikis nedarbas kaip procentinė viso nedarbo dalis išlieka didelis. Daugeliu atvejų dėl didelio mokesčių pleišto ir išmokų sistemos daugelio kategorijų darbuotojams sukuriami dideli nedarbo ir neveiklumo spąstai. Nors imtasi veiksmų siekiant sumažinti nedarbo spąstus mažai uždirbantiems asmenims, spąstų reiškinys išplito daugumos kitų kategorijų darbuotojų atžvilgiu ir neveiklumo spąstų reiškinys tebeplinta. Kadangi darbo sąnaudos išlieka didelės, įdarbinimo politika linkstama mažinti riziką ir bausti autsaiderius, pavyzdžiui, jaunimą, žemos kvalifikacijos ir migrantų kilmės asmenis, kurių, kaip ir vyresnio amžiaus darbuotojų, dalyvavimo darbo rinkoje rodikliai gerokai mažesni už ES vidurkį. Dėl to, kad esami darbuotojai smarkiai saugomi, darbo keitimas reiškia įgytų teisių (pavyzdžiui, išeitinės išmokos, ankstyvo išėjimo į pensiją, išmokų, priklausančių nuo darbo stažo) praradimą, neskatina profesinio mobilumo, t. y. keisti darbus ar pereiti į kitą sektorių. Dėl tokio inertiškumo Belgijos aktyvi darbo rinkos politika palyginti neefektyvi ir susidaro padėtis, kai vienose srityse bei sektoriuose yra didelis nedarbas, o kituose – suvaržytos darbo rinkos ir augimui kliudantis įgūdžių trūkumas. Per pastaruosius metus smarkiai išaugo jaunimo nedarbo lygis, kuris labai skiriasi, priklausomai nuo regiono ar grupių. Struktūrinę gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą reikės spręsti kartu su vis opesne mokyklos nebaigimo ir jaunuolių, kurie paliko švietimo sistemą neįgiję kvalifikacijos, problema. Šeštoji valstybinė reforma suteikia galimybę pagerinti įdarbinimo politikos efektyvumą ir tikslingumą, su sąlyga, kad bus optimizuotas bendradarbiavimas tarp federalinio ir regioninio lygmenų;

(15)

Belgijos konkurencingumas toliau mažėja, įskaitant aspektus, nesusijusius su išlaidomis. Visų pirma, mažėjančios gamintojų maržos ir darbo vietų naikinimas rodo, kad sumažėjo galimybių konkuruoti gamybos srityje tarptautiniu mastu. Tradiciškai Belgija pasikliaudavo darbo užmokesčio indeksavimu siekdama išlaikyti perkamąją galią. Tačiau per didelis bendro darbo užmokesčio augimas buvo pakoreguotas per vėlai ir nepakankamai. Be to, centralizuotai nustatyta darbo užmokesčio norma ne visuomet leidžia tinkamai atspindėti sektoriaus našumo pokyčius ir vietos darbo rinkos sąlygas. Todėl darbo užmokestis augo greičiau negu našumas ir buvo prarasta darbo vietų bei konkurencingumas. Pasikonsultavusi su socialiniais partneriais ir vadovaudamasi nacionaline praktika, Belgija turėtų reformuoti darbo užmokesčio nustatymo sistemą, kad skirtingų sektorių darbo užmokestis labiau varijuotų, ir kad darbo užmokestis labiau atitiktų našumo pokyčius. Kainos mažmeninės prekybos sektoriuje išlieka aukštesnės už kaimyninių šalių, o laisvosioms profesijoms taikomi apribojimai stabdo novatoriškų verslo modelių plėtrą ir riboja investicijas. Elektros paskirstymo tarifai išlieka vieni aukščiausių Europoje ir dėl planuojamo jų regionalizavimo daugėja netikrumo dėl paskirstymo išlaidų galutiniams vartotojams tolesnės raidos, nes dabar įšaldytas tarifas nepadengia didėjančių energijos skirstytojų išlaidų. Jei Belgija nori išlaikyti aukštą darbo užmokestį ir kartu kurti naujas darbo vietas, ji turi gaminti ir pasaulio rinkose pardavinėti pažangesnes ir didesnės pridėtinės vertės prekes nei dabar. Belgijoje trūksta sparčiai augančių įmonių novatoriškuose sektoriuose. Parama inovacijoms yra tinkamai išplėtota ir apima visą inovacijų ciklą, tačiau tapo sudėtinga ir yra suskaidyta. Didelės pridėtinės vertės turinčios veiklos augimui dažnai kliudo tai, kad trūksta pakankamai kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių;

(16)

manoma, kad bent tuo atveju, jei nebus taikomi lankstumo mechanizmai, Belgijai nepavyks iki 2020 m. pasiekti tikslo 15 % sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sektoriuose, kuriems netaikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Nors imtasi keleto iniciatyvų, atrodo, kad joms trūksta nuoseklios krypties, o bendras išmetalų mažinimo priemonių, visų pirma susijusių su transporto sektoriumi ir pastatais, poveikis išlieka neaiškus. PVM elektros energijai sumažinimas galėtų dar sumenkinti pastangas šioje srityje. Po derybų dėl federacinės valstybės ir regionų bendradarbiavimo ir naštos pasidalijimo aiškaus pastangų pasidalijimo nepasiekta. Dėl spūsčių keliuose Belgijos ekonomikai tenka sunki našta palyginti su dauguma kitų šalių. Kadangi problema rimta, reikalingas išsamus politikos atsakas atsižvelgiant į pagal laiką diferencijuoto spūsčių apmokestinimo potencialą, peržiūrint palankų įmonėms priklausančių automobilių ir kuro kortelių, naudojamų privačiais tikslais, apmokestinimo tvarką ir didinant viešojo transporto efektyvumą;

(17)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Belgijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Belgijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–6 rekomendacijose;

(18)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą ir savo nuomonę (6) pateikė visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

(19)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 2, 4 ir 5 rekomendacijose;

(20)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Remdamasi šios analizės rezultatais, Komisija paskelbė konkrečias rekomendacijas toms valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (7). Kaip šalis, kurios valiuta yra euro, Belgija taip pat turėtų užtikrinti, kad tos rekomendacijos būtų įgyvendintos visiškai ir laiku,

1.

Panaikinus perviršinį deficitą, 2014 m. sustiprinti biudžeto priemones, atsižvelgiant į atsirandantį 0,5 % BVP atotrūkį (remiantis Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognoze), kuris reiškia, jog yra pavojaus, kad gali būti smarkiai nukrypta nuo Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies reikalavimų. 2015 m. iš esmės sustiprinti biudžeto strategiją, kad būtų užtikrintas reikalaujamas 0,6 % BVP koregavimas siekiant vidutinio laikotarpio tikslo, ir kartu būtų užtikrinta, jog bus laikomasi skolos taisyklės. Po to, kol nebus pasiektas vidutinio laikotarpio tikslas, vykdyti planuotą metinį struktūrinį koregavimą siekiant vidutinio laikotarpio tikslo laikantis reikalavimo vykdyti bent 0,5 % BVP struktūrinį koregavimą, o esant palankioms ekonominėms sąlygoms arba jei to reikia norint užtikrinti, kad būtų tenkinama skolos taisyklė, kad valdžios sektoriaus skolos santykis tvariai mažėtų, – ir didesnio masto koregavimą. Užtikrinti subalansuotą visų valdžios lygmenų indėlį laikytis fiskalinių taisyklių, įskaitant struktūrinio biudžeto balanso taisyklę, taikant privalomą priemonę, pagal kurią tikslai aiškiai paskirstyti vidutinės trukmės laikotarpio planavimo požiūriu.

2.

Pagerinti visos mokesčių sistemos pusiausvyrą ir teisingumą, parengti visapusišką mokesčių reformą, kuri leistų perkelti mokesčius nuo darbo į labiau augimui palankias bazes, supaprastinti mokesčių sistemą, panaikinti spragas, padidinti PVM efektyvumą, išplėsti mokesčių bazes, sumažinti mokesčių išlaidas ir panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas.

3.

Suvaldyti būsimą su visuomenės senėjimu susijusį viešųjų išlaidų augimą, ypač dėl pensijų ir ilgalaikės priežiūros, intensyvinant pastangas sumažinti faktinio pensinio amžiaus ir teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus atotrūkį, paankstinant galimybių anksčiau išeiti į pensiją sumažinimą, skatinant aktyvų senėjimą, suderinant pensinį amžių su vidutine tikėtina gyvenimo trukme ir gerinant ilgalaikei priežiūrai skirtų viešųjų išlaidų veiksmingumą.

4.

Padidinti dalyvavimą darbo rinkoje, visų pirma sumažinant finansines paskatas nedirbti, padidinant galimybes patekti į darbo rinką nepalankioje padėtyje esančių grupių atstovams, kaip antai jaunimui ir migrantų kilmės asmenims, pagerinant profesinį judumą ir sprendžiant įgūdžių trūkumų, gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties ir mokyklos nebaigimo problemas. Visoje šalyje stiprinti valdžios institucijų, valstybinių užimtumo tarnybų ir švietimo įstaigų partnerystę, kad jaunimas kuo anksčiau gautų jo poreikiams pritaikytą paramą.

5.

Atkurti konkurencingumą, konsultuojantis su socialiniais partneriais ir laikantis nacionalinės praktikos tęsiant darbo užmokesčio nustatymo sistemos reformą, įskaitant darbo užmokesčio indeksavimą, siekiant užtikrinti, kad darbo užmokesčio kitimas atitiktų našumo pokyčius sektorių ir (arba) bendrovių lygmenimis bei ekonomines aplinkybes, ir prireikus taikyti veiksmingus savaiminius koregavimus; didinant konkurenciją mažmeninės prekybos sektoriuose, pašalinant per didelius paslaugoms, įskaitant profesines paslaugas, taikomus apribojimus ir mažinant riziką, kad toliau augs energijos paskirstymo išlaidos; skatinant inovacijas taikant supaprastintas skatinimo sistemas ir mažesnes administracines kliūtis; taip pat vykdant suderintą švietimo ir mokymo politiką, kuria sprendžiamos gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problema ir regioninių skirtumų, susijusių su mokyklos nebaigimo rodikliais, problema.

6.

Užtikrinti, kad bus pasiekti 2020 m. iškelti tikslai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sektoriuose, kuriems netaikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, visų pirma transporto ir pastatų sektoriuose. Užtikrinti, kad transporto indėlis būtų suderintas su tikslu sumažinti spūstis keliuose. Susitarti dėl aiškaus pastangų ir naštos pasidalijimo tarp federalinių ir regioninių subjektų.

29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/7

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui pradėti įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, kuri grindžiama geresniu ekonominės politikos koordinavimu ir kurioje daugiausia dėmesio skiriama toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė Rekomendaciją dėl bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – Sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3), šios gairės kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos lygmens veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją (4) dėl Bulgarijos 2013 m. nacionalinės reformų programos ir pateikė savo nuomonę dėl atnaujintos 2012–2016 m. Bulgarijos konvergencijos programos;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nurodė, kad Bulgarija yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, spręsti nedarbo problemą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

2014 m. kovo 5 d. Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį paskelbė Bulgarijos nuodugnios apžvalgos rezultatus. Remdamasi analize, Komisija daro išvadą, kad Bulgarijoje tebėra makroekonominis disbalansas, kurį reikia stebėti ir dėl kurio reikia imtis politikos veiksmų. Visų pirma, reikia imtis politikos veiksmų dėl užsitęsusio darbo rinkos koregavimo, nors išorės pozicijos koregavimas ir įmonių sektoriaus finansinio įsiskolinimo mažinimas vykdomi sėkmingai;

(8)

2014 m. balandžio 17 d. Bulgarija pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą ir 2014 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu;

(9)

2014 m. konvergencijos programoje išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – iki 2016 m. pasiekti vidutinio laikotarpio tikslą, kuris yra -1 % BVP struktūrinis deficitas. Vidutinio laikotarpio tikslas yra griežtesnis, nei reikalaujama Stabilumo ir augimo pakte. Bulgarija pasinaudojo bendrai finansuojamiems projektams numatyta galimybe laikinai nukrypti nuo vidutinio laikotarpio tikslo 0,6 % BVP 2013 m. ir 0,1 % BVP 2014 m. Konvergencijos programoje numatyta, kad (perskaičiuotas) struktūrinis balansas pablogės 0,3 % BVP 2014 m. iki -1,3 % BVP ir pagerės 0,3 % BVP 2015 m. iki -1,0 % BVP, užtikrinant grįžimą prie vidutinio laikotarpio tikslo. 2014–2015 m. valdžios sektoriaus išlaidų augimo rodiklis neviršys atitinkamo orientacinio vidutinio laikotarpio išlaidų kriterijaus. Todėl biudžeto planai atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Skolos santykis yra gerokai mažesnis nei 60 % BVP ir, remiantis konvergencijos programa, prognozuojama, kad iki programos laikotarpio pabaigos jis padidės tik šiek tiek – iki 20,6 % BVP. 2014–2015 m. laikotarpio makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos konvergencijos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra optimistinis: prognozuojama, kad metinis augimas sieks 2,1 % 2014 m. ir 2,6 % 2015 m., o ne atitinkamai 1,7 % 2014 m. ir 2,0 % 2015 m., kaip numatyta Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognozėje. Remiantis Komisijos prognoze, Bulgarijos nukrypimas nuo vidutinio laikotarpio tikslo 2014 m. yra didesnis, nei leidžiama remiantis bendrai finansuojamiems projektams numatytu laikinu nukrypimu, ir grįžti prie vidutinio laikotarpio tikslo 2015 m. nepavyks. Remdamasi 2014 m. konvergencijos programos vertinimu ir Komisijos prognoze, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 Taryba mano, kad kyla rizika, jog 2014–2015 m. bus nukrypta nuo vidutinio laikotarpio tikslo;

(10)

mokestinių prievolių vykdymas ir mokesčių administravimo kokybė tebėra svarbiausi Bulgarijos uždaviniai. Turimi skaičiavimai rodo gana didelę šešėlinę ekonomiką, kurią patvirtina Bulgarijos nedeklaruojamo darbo duomenys. Administracinės pajamų surinkimo išlaidos ir mokestinių prievolių vykdymo išlaidos yra palyginti didelės. Nors imtasi keleto priemonių šiems uždaviniams spręsti, Bulgarija vis dar neturi visapusiškos mokestinių prievolių vykdymo strategijos, kuri apimtų visų mokesčius renkančių institucijų veiklą ir išankstinę didžiausios mokesčių rinkimo rizikos analizę, taip pat jau taikomų priemonių vertinimą, įskaitant supaprastinimo priemones ir geresnę kontrolę;

(11)

2013 m. Bulgarija žengė žingsnį atgal vykdydama ankstesnius įsipareigojimus pensijų reformos srityje. Ankstyvo išėjimo į pensiją sistemų nebuvo sumažinta, kaip numatyta. Atidėtas planuojamas metinis teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus didinimas. Nepadaryta pažangos siekiant suvienodinti vyrų ir moterų pensinį amžių ir nesiimta veiksmų siekiant sugriežtinti tinkamumo kriterijus ir kontrolę, kad būtų apribotas piktnaudžiavimas skiriant invalidumo pensijas. Bulgarijos visuomenės senėjimo tempas vienas sparčiausių Sąjungoje – tai turi neigiamą poveikį darbo rinkai, ekonomikos augimo potencialui ir pensijų sistemos finansavimui. Todėl Bulgarija turi tęsti pensijų sistemos reformą. Bulgarija taip pat turi spręsti svarbius uždavinius, susijusius su ligoninių sektoriaus racionalizavimu ir valdymu, įskaitant skaidrumo trūkumą ligoninių finansavimo srityje ir nepakankamai išvystytas ambulatorinės priežiūros paslaugas. Be to, dėl didelių oficialių ir neoficialių mokėjimų, kurie tenka tiesiogiai pacientui, tam tikriems gyventojų segmentams sveikatos priežiūra faktiškai yra neprieinama. Sveikatos būklės rodikliai, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, yra prasti, o tai reiškia, kad ateityje sveikatos sektoriui gali prireikti struktūriškai didesnių viešųjų išlaidų;

(12)

darbo rinkos rezultatai pastaraisiais metais yra nepakankami – tai riboja ekonomikos koregavimo pajėgumą ir mažina augimo potencialą. Nedarbas 2013 m. stabilizavosi, tačiau jaunimo ir ilgalaikio nedarbo lygis toliau didėjo. Bulgarijoje nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo skaičius yra vienas didžiausių – tai reiškia, kad labai didelė žmogiškojo kapitalo dalis yra neišnaudojama ir nevystoma. Padaryta tik labai nedidelė pažanga stiprinant įdarbinimo tarnybos gebėjimus. Taip pat reikia išplėsti aktyvios darbo rinkos politikos aprėptį ir padidinti jos veiksmingumą. Bulgarija neturi neregistruotam jaunimui, įskaitant romus, skirtų veiksmingų priemonių, kaip numatyta Jaunimo garantijų iniciatyvos tiksluose. Didelė dalis bedarbių nepatenka į minimalios socialinės apsaugos sistemos (bedarbio pašalpų ir socialinės paramos) taikymo sritį, o pasikliauna šeimos solidarumu ir neoficialiu darbu. Bulgarijos skurdo ir socialinės atskirties rizika yra viena didžiausių Sąjungoje. Minimalios socialinio draudimo įmokų ribos gali trukdyti žemos kvalifikacijos asmenims visapusiškai dalyvauti oficialioje ekonomikoje. Galimam poveikiui įvertinti atlikta keletas tyrimų, tačiau juos reikia įvertinti ir imtis tolesnių tinkamų politikos veiksmų. Bulgarijoje nėra aiškių skaidraus minimalaus darbo užmokesčio nustatymo gairių. Nuo 2011 m. padidintas teisės aktais nustatytas minimalus darbo užmokestis – tai gali turėti neigiamą poveikį užimtumui ir todėl turėtų būti stebima;

(13)

Bulgarija dar nepriėmė Mokyklinio ugdymo įstatymo, kuriame būtų numatyta būtinų visapusiškų mokyklų sistemos reformų įgyvendinimo sistema, įskaitant mokymo programų modernizavimą ir mokytojų rengimo tobulinimą. Būtina gerinti Bulgarijos profesinio rengimo ir mokymo kokybę ir labiau integruoti jį į bendrąją švietimo struktūrą, kad būtų sudarytos sąlygos rinktis lankčius mokymosi būdus, sumažėtų mokyklos nebaigusių asmenų skaičius ir padaugėtų galimybių mokytis visą gyvenimą. Aukštojo mokslo srityje išlieka tie patys uždaviniai – tinkamiau reaguoti į darbo rinkos poreikius. Žemi kokybės sertifikavimo standartai dar labiau blogina prastus rezultatus. Diskutuojama dėl naujos aukštojo mokslo strategijos, kurioje būtų raginama restruktūrizuoti universitetų valdymą tiesiogiai įtraukiant suinteresuotuosius subjektus, kaip antai įmones ir studentus, konsoliduoti universitetus ir laikytis rezultatais pagrįsto požiūrio, kad švietimo rezultatai geriau atitiktų darbo rinkos poreikius. Palankių sąlygų neturinčių vaikų, visų pirma romų tautybės vaikų, galimybės gauti išsilavinimą tebėra neišspręstas uždavinys. Dvejų metų privalomas ikimokyklinis ugdymas yra labai svarbi priemonė teisinga kryptimi ir turėtų būti griežtai įgyvendinama kartu su mokyklos nebaigimo prevencijos priemonėmis. Būtina sustiprinti esamas iniciatyvas gerinti mokytojų rengimą ir mažinti de facto segregaciją mokyklose. Galioja taisyklės, kuriomis vaiko išmoka susiejama su jo dalyvavimu švietimo sistemoje, tačiau naudojant šias priemones dar nepasiekta norimų rezultatų;

(14)

platesnio masto pastangos modernizuoti viešąjį administravimą turėjo nedidelį poveikį dėl nenuoseklaus požiūrio ir nepakankamo įsipareigojimo imtis visapusiškų reformų. Bulgarijai reikalinga suderinta viešojo administravimo reformos strategija, kuria būtų didinamas viešojo administravimo ir jo reguliavimo agentūrų profesionalumas ir nepriklausomumas, įskaitant nuopelnais pagrįstą valstybės tarnautojų skyrimo ir karjeros plėtojimo sistemą, taip pat veiksmingą korupcijos rizikos mažinimo struktūrą. Būtina toliau dėti pastangas gerinti bendras verslo sąlygas. Uždaviniai apima leidimų išdavimo ir įmonių registravimo procedūras. Bankroto bylų nagrinėjimas vidutiniškai trunka daugiau kaip trejus metus, o išieškojimo lygis yra mažas. 2013 m. priimtos naujos pavėluotų mokėjimų taisyklės – jos turi būti įgyvendintos. E. valdžios kūrimas sulėtėjo, taip pat nepakanka koordinavimo siekiant užtikrinti sistemų sąveikumą ir sukurti vieną bendrą informacinį punktą, todėl pastangos didinti skaidrumą ir mažinti administracinę naštą yra ribotos. Viešojo pirkimo srityje trūksta paprastos ir kodifikuotos teisinės sistemos, todėl teisinė ir reguliacinė aplinka yra sudėtinga – tai kelia netikrumą veiklos vykdytojams. Teisminių institucijų nepriklausomumas taip pat tebėra didelė Bulgarijos verslo sąlygas veikianti problema. Bulgarija ėmėsi keleto kovos su korupcija veiksmų, tačiau bendra pažanga yra nedidelė ir tebėra nestabili, todėl būtina nuosekliau vykdyti su interesų konfliktais susijusias patikras ir taikyti atgrasomąsias sankcijas. Taip pat būtina užtikrinti geresnį kovos su korupcija institucijų tarpusavio koordinavimą ir apsaugoti jas nuo politinės įtakos;

(15)

konkurencija elektros energijos ir dujų sektoriuose tebėra nedidelė. Siekiant gerinti energijos rinkų veikimą, ypatingą susirūpinimą kelia tai, kad trūksta elektros energijos ir dujų biržų ir kad nėra skaidrios didmeninės rinkos. Laisvoje elektros energijos rinkoje dominuoja vienas tiekėjas ir dėl jos riboto dydžio konkurencija negali atlikti savo funkcijos užtikrinti ekonominį veiksmingumą. Nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumas ir veiksmingumas tebėra ribotas. Dėl priklausomybės nuo keleto tiekėjų importo ir infrastruktūros plėtros trūkumo kyla tiekimo sutrikimų rizika. Naujuoju 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ES finansavimui gauti pasiūlytas išsamus priemonių, skirtų energijos vartojimo efektyvumui didinti, paketas;

(16)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Bulgarijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir konvergencijos programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Bulgarijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygmeniu prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–6 rekomendacijose;

(17)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo konvergencijos programą ir jos nuomonė (5) visų pirma pateikiama toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(18)

Taryba, atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir konvergencijos programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 3, 4 ir 5 rekomendacijose,

1.

Atsižvelgiant į atsirandantį atotrūkį nuo Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies reikalavimų, sustiprinti 2014 m. biudžeto priemones. 2015 m. sustiprinti biudžeto strategiją, kad vidutinio laikotarpio tikslas būtų pasiektas ir vėliau nebūtų nuo jo nukrypta. Užtikrinti naujos fiskalinės tarybos gebėjimą vykdyti savo įgaliojimus. Įgyvendinti visapusišką mokesčių strategiją, siekiant gerinti mokesčių surinkimą, kovoti su šešėline ekonomika ir mažinti prievolių vykdymo išlaidas.

2.

Priimti ilgalaikę pensijų sistemos strategiją, kurioje būtų numatyta kasmet ilginti teisės aktais nustatytą pensinį amžių ir nustatytas mechanizmas, pagal kurį teisės aktais nustatytas pensinis amžius ilguoju laikotarpiu būtų susietas su vidutine tikėtina gyvenimo trukme, kartu laipsniškai panaikinant ankstyvo išėjimo į pensiją galimybes ir suvienodinant teisės aktais nustatytą vyrų ir moterų pensinį amžių. Sugriežtinti tinkamumo kriterijus invalidumo pensijoms gauti ir jų skyrimo procedūras, pavyzdžiui, tinkamiau atsižvelgiant į pareiškėjų likutinį darbingumą. Užtikrinti ekonomiškai efektyvų sveikatos priežiūros teikimą, be kita ko, gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kainodarą, tuo pačiu siejant ligoninių finansavimą su veiklos rezultatais, spartinant ligoninių tinklo optimizavimą ir plėtojant ambulatorinę priežiūrą.

3.

Gerinti įdarbinimo tarnybos veiksmingumą, sukuriant veiklos rezultatų stebėsenos sistemą ir daugiau orientuojantis į pažeidžiamiausius asmenis, kaip antai žemos kvalifikacijos ir vyresnio amžiaus darbuotojus, ilgalaikius bedarbius ir romus. Išplėsti aktyvios darbo rinkos politikos aprėptį ir padidinti jos veiksmingumą, siekiant atsižvelgti į darbo ieškančių asmenų profilius, taip pat orientuotis į neregistruotą nedirbantį, nesimokantį ir mokymuose nedalyvaujantį jaunimą, kaip numatyta Jaunimo garantijų iniciatyvos tiksluose. Padidinti faktinę bedarbio pašalpų ir socialinės paramos aprėptį ir gerinti jų ryšį su aktyvumo skatinimo priemonėmis. Tęsti visapusišką minimalių socialinio draudimo įmokų ribų peržiūrą, siekiant užtikrinti, kad dėl sistemos sąlygų žemos kvalifikacijos asmenys nebūtų išstumiami iš darbo rinkos. Konsultuojantis su socialiniais partneriais nustatyti skaidrias gaires dėl teisės aktais nustatyto minimalaus darbo užmokesčio koregavimo, atsižvelgiant į poveikį užimtumui ir konkurencingumui. Siekiant mažinti skurdą, toliau gerinti socialinių paslaugų ir pervedimų prieinamumą bei veiksmingumą vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.

4.

Priimti Mokyklinio ugdymo įstatymą ir imtis profesinio rengimo ir aukštojo mokslo reformų, siekiant padidinti visais lygmenimis įgyjamų įgūdžių lygį ir aktualumą, kartu skatinant švietimo įstaigų ir verslo partnerystę, kad rezultatai geriau atitiktų darbo rinkos poreikius. Gerinti profesinio rengimo ir mokymo įstaigų kokybę ir didinti galimybes mokytis visą gyvenimą. Stiprinti pastangas gerinti palankių sąlygų neturinčių vaikų, visų pirma romų, galimybes gauti kokybišką įtraukųjį ikimokyklinį ir mokyklinį išsilavinimą ir griežtai įgyvendinti taisykles, kuriomis vaiko išmokų mokėjimas susiejamas su jo dalyvavimu švietimo sistemoje.

5.

Toliau gerinti verslo sąlygas, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, mažinant biurokratizmą, skatinant e. valdžią, supaprastinant nemokumo procedūras ir įgyvendinant pavėluotų mokėjimų teisės aktus. Gerinti viešojo pirkimo sistemą didinant administracinius gebėjimus, griežtinant Viešojo pirkimo agentūros atliekamas ex ante patikras ir imantis konkrečių e. viešojo pirkimo įgyvendinimo veiksmų. Didinti teisminių institucijų kokybę ir nepriklausomumą ir stiprinti kovą su korupcija.

6.

Skatinti energetikos sektoriaus reformą, siekiant didinti konkurenciją, rinkos veiksmingumą ir skaidrumą, energijos vartojimo efektyvumą, visų pirma panaikinant rinkos kliūtis, sumažinant reguliuojamo segmento svarbą, sustiprinant pastangas sukurti skaidrią didmeninę elektros energijos ir dujų rinką, laipsniškai panaikinant kvotas, taip pat stiprinant energetikos reguliavimo institucijos nepriklausomumą ir administracinius gebėjimus. Paspartinti jungčių projektų su kaimyninėmis valstybėmis narėmis bei šalimis kandidatėmis vykdymą. visų pirma dujų srityje, ir didinti gebėjimą spręsti tiekimo sutrikimo problemas.

29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/12

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, daugiausia dėmesio skiriant toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė Rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. ji priėmė sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurios kartu sudaro „integruotas gaires“. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją (3) dėl Čekijos 2013 m. nacionalinės reformų programos ir pateikė nuomonę dėl Čekijos atnaujintos 2012–2016 m. konvergencijos programos;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1176/2011 (4), priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Čekija nebuvo nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurios bus rengiama nuodugni apžvalga;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

2014 m. balandžio 16 d. Čekija pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą, o 2014 m. balandžio 28 d. – 2014 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsajas, jos vertintos vienu metu;

(8)

2014 m. konvergencijos programoje nustatytas biudžeto strategijos tikslas – valdžios sektoriaus deficitą programos laikotarpiu išlaikyti mažesnį už 3 % BVP Sutartyje nustatytą pamatinę vertę. Konvergencijos programoje nurodytas ‐ 1 % BVP vidutinio laikotarpio tikslas, kuris atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Nors 2014 m. biudžeto strategija atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus, numatoma, kad 2015 m. reikalaujamas koregavimas struktūriniu požiūriu nebus pasiektas, nes prognozuojama, kad perskaičiuotas struktūrinis balansas pablogės 0,6 procentinio punkto. Be to, numatoma, kad vyriausybės išlaidos didės tokiu tempu, kuris neatitinka išlaidų kriterijaus. Numatoma, kad perskaičiuotas struktūrinis balansas nuo reikalaujamo koregavimo plano nukryps ir 2016 bei 2017 m.: prognozuojama, kad perskaičiuotas struktūrinis balansas atitinkamai sieks ‐ 1,6 % ir ‐ 1,9 % BVP. Apskritai numatoma, kad nuo 2015 m. kils nukrypimo nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo rizika. Remiantis konvergencijos programa prognozuojama, kad skolos santykis, kuris nesiekia 60 % BVP pamatinės vertės, 2014 m. laikinai sumažės 1,1 procentinio punkto iki 45 % BVP, tačiau 2015 m. padidės iki 46 % BVP. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Pagal konvergencijos programą numatoma, kad Čekijos ekonomika 2014 m. augs 1,7 %, o 2015 m. – 2 %, palyginti su 2 % ir 2,4 % Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognozėje numatomu augimu. Pagrindinė biudžeto perspektyvų rizika kyla dėl didelio netikrumo dėl valstybės investicijų būsimos raidos ir galimų vienkartinių išlaidų, susijusių su planuojama kovinių reaktyvinių lėktuvų nuomos sutartimi, dėl kurios 2015 m. numatomas 0,5 % BVP deficitą didinantis poveikis.

Pagal Komisijos prognozę 2015 m. kyla didelio nuokrypio nuo vidutinio laikotarpio tikslo rizika. Skirtumą, palyginti su konvergencijos programos scenarijumi, lemia skirtingos prielaidos dėl 2015 m. politikos ir diskrecinių priemonių. Remdamasi konvergencijos programos vertinimu ir Komisijos prognoze, pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 Taryba mano, kad 2013 m. deficitas pagal Tarybos rekomendaciją buvo tvariai sumažintas iki mažesnio už 3 % BVP dydžio ir kad, nors vidutinio laikotarpio tikslas 2014 m. turėtų būti pasiektas, kyla rizika, jog 2015 m. nuo jo bus smarkiai nukrypta;

(9)

Čekija atsigavo po dvejus metus trukusio nuosmukio ir dabar jai kyla uždavinys užtikrinti tvarų didelį augimą spartaus visuomenės senėjimo kontekste. Valstybės investicijų apimtis pastaraisiais metais smarkiai mažėjo, ypač investicijos į infrastruktūrą. Čekijos ekonomikos augimo modelis iki krizės buvo paremtas dideliais užsienio kapitalo srautais į šalį ir dideliu orientavimusi į eksportą. Kadangi atrodo, kad gamybos veiksnių (įskaitant užsienio kapitalą) kaupimu grindžiamos galimybės mažinti atotrūkį yra ribotos, ekonomikos perorientavimas į augimą skatinančius vidaus veiksnius atvertų naujų galimybių našumui didinti. Esminiai šio proceso elementai – švietimo, mokymo bei inovacijų rėmimas ir institucijų stiprinimas;

(10)

neseniai vyriausybė patvirtino Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo, tačiau ją dar turi ratifikuoti parlamentas. 2011 m. pradėta dirbti rengiantis visapusiškai fiskalinės sistemos reformai, tačiau vis dar neaišku, ar ji bus priimta ir įgyvendinta. Taip pat atidėtas atitinkamų teisės aktų, kuriais būtų užtikrinta atitiktis Tarybos direktyvai 2011/85/ES (5), priėmimas;

(11)

pagrindiniai Čekijos uždaviniai mokesčių srityje – padidinti pajamų surinkimo efektyvumą ir sukurti ekonomikos augimui palankesnę mokesčių struktūrą. Čekija ėmėsi tam tikrų priemonių, kad pagerintų mokestinių prievolių, visų pirma susijusių su netiesioginiais mokesčiais, vykdymą, tačiau bendros prievolių vykdymo užtikrinimo išlaidos tebėra pernelyg didelės. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad dar nesuderintos kelios mokesčių bazės (pajamų mokesčių, sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokų) ir atšauktas 2015 m. turėjusio pradėti veikti bendro surinkimo punkto sukūrimas. Vis dėlto vyriausybė paskelbė apie savo ketinimą spręsti mokesčių bazių suderinimo klausimą. 2013 m. rekomendacijos dėl mokesčių struktūros nebuvo įgyvendinamos. Darbo jėgos, ypač mažas pajamas gaunančių asmenų, įskaitant ne visą darbo dieną dirbančius darbuotojus, apmokestinimas tebėra aukštas, visų pirma dėl didelių socialinio draudimo įmokų. Yra galimybių darbo jėgos apmokestinimą keisti kitais mokesčiais, pavyzdžiui, aplinkosaugos ir periodiniais būsto mokesčiais – šių abiejų sričių mokesčiai yra santykinai maži. Tebėra didelių darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimo ir socialinio draudimo įmokų tvarkos neatitikimų, dėl kurių siaurėja mokesčių bazė ir sukuriamos paskatos fiktyviam savarankiškam užimtumui; dėl to nesąžiningai sukuriamos neigiamos pasekmės pagal įprastas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams;

(12)

Čekijoje kyla vidutinė tvarumo rizika ilguoju laikotarpiu, daugiausia dėl numatomo pensijų ir sveikatos priežiūros išlaidų didėjimo. Pagal esamus teisės aktus planuojama, kad teisės aktais nustatytas pensinis amžius ilguoju laikotarpiu bus didinamas, tačiau vidutiniu laikotarpiu tai bus daroma per lėtai. Vyriausybė planuoja sukurti peržiūros mechanizmą, pagal kurį pensinis amžius būtų derinamas su vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiais, tačiau taip tik iš dalies sprendžiama nepakankamo tvarumo problema. Be to, laikinas mažesnis pensijų indeksavimas bus nutrauktas 2015 m. – metais anksčiau, nei planuota, o standartinis pensijų indeksavimo mechanizmas (paremtas kainų lygiu ir trečdaliu realiojo darbo užmokesčio padidėjimo) nebuvo persvarstytas. Didinant vyresnio amžiaus darbuotojų įsidarbinimo galimybes padaryta ribota pažanga. Nepadaryta pažangos siekiant padidinti viešųjų sveikatos priežiūros išlaidų veiksmingumą. Stacionarinės priežiūros sektoriuje yra perteklinių pajėgumų ir tai rodo, kad yra galimybių didinti išlaidų veiksmingumą ir gerinti valdymą;

(13)

buvo imtasi tam tikrų pradinių veiksmų siekiant padidinti valstybinės užimtumo tarnybos pajėgumą ir kokybę. Tai veiksmai reikiama kryptimi, tačiau jų poveikis dar turi būti įvertintas. Aktyvi darbo rinkos politika tebėra nepakankamai finansuojama ir ji nepakankamai veiksmingai orientuojama į moteris su mažais vaikais, jaunimą ir vyresnio amžiaus darbuotojus. Nepaisant gana aukšto bendro užimtumo lygio, šioms asmenų grupėms nepakankamai atstovaujama darbo rinkoje. Ribotos galimybės naudotis įperkamomis vaikų priežiūros įstaigų paslaugomis ir tai, kad palyginti retai naudojamasi darbo ne visą darbo dieną galimybėmis, kliudo moterų dalyvavimui darbo rinkoje. 2012 m. vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas tebebuvo vienas iš didžiausių Sąjungoje;

(14)

susirūpinimą kelia Čekijos švietimo sistemos kokybė ir jos atitiktis darbo rinkos poreikiams. Buvo imtasi tam tikrų priemonių privalomojo švietimo vertinimo sistemai pagerinti, tačiau tebekyla sunkumų siekiant įgyvendinti tolesnes prastesnių rezultatų pasiekiančioms mokykloms ir moksleiviams skirtas priemones. Mokytojo profesijos patrauklumas taip pat yra problema, kurią vyriausybė ketina spręsti. Tai, kad nedaug romų tautybės vaikų dalyvauja įprastinio įtraukiojo ankstyvojo ugdymo ir pradinio ugdymo sistemoje tebekelia su jų integracija susijusių problemų. Aukštojo mokslo reforma buvo atidėta ir nepadaryta pažangos didinant aukštojo mokslo akreditavimą ir finansavimą. Imtasi tik nedidelių pakeitimų mokslinių tyrimų institucijų finansavimo klausimu. Jis išlieka itin svarbus siekiant sukurti reikiamas paskatas viešųjų įstaigų mokslininkams siekti kompetencijos, spręsti visuomenės problemas ir bendradarbiauti su verslo sektoriumi;

(15)

pradėtas daugelio reglamentuojamųjų profesijų reguliavimo panaikinimo procesas, tačiau šis procesas vyksta lėtai ir neteikia greitos naudos dėl padidėjusios konkurencijos paslaugų sektoriuje. Čekija ėmėsi kai kurių pradinių priemonių energijos vartojimo efektyvumui didinti, visų pirma valstybės finansavimo paskatomis, kuriomis remiamas statybų sektorius. Tebėra didelių energijos taupymo galimybių, o energinė priklausomybė taip pat galėtų būti mažinama platesnio užmojo priemonėmis;

(16)

viešojo administravimo kokybė ir efektyvumas tebėra problema, turinti neigiamų ekonominių pasekmių. Dar nepriimtas ilgai lauktas Valstybės tarnybos įstatymas; jo priėmimas yra vienas pagrindinių vyriausybės prioritetų. Pažanga kovojant su korupcija buvo ribota; nepriimti svarbūs 2013–2014 m. kovos su korupcija strategijoje numatyti teisės aktai. Dar nesuformuluota aiški ilgalaikė vizija, kaip tvariai spręsti šį ekonominiam ir socialiniam vystymuisi itin svarbų klausimą. Vietos ir regionų lygmens viešųjų konkursų įgyvendinimui būdingas nereikalingas vilkinimas. Naujos viešojo pirkimo taisyklės yra žingsnis atgal, nes jose pašalintos kai kurios skaidrumo apsaugos priemonės. Pasiekta ribota pažanga gerinant ES lėšų įsisavinimą. Kad reikia dėti daugiau pastangų, rodo didelis klaidų kiekis, kurį 2013 m. pabaigoje kelių programų atveju nurodė audito institucija;

(17)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko visapusišką Čekijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir konvergencijos programą. Ji įvertino ne tik jų tinkamumą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Čekijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes reikia stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą, ES lygmens priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą atspindimos toliau išdėstytose 1–7 rekomendacijose;

(18)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo konvergencijos programą, ir jos nuomonė (6) visų pirma atspindima toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

1.

Panaikinus perviršinį deficitą, 2014 m. išsaugoti patikimą fiskalinę būklę. Reikšmingai sustiprinti 2015 m. biudžeto strategiją siekiant užtikrinti, kad būtų pasiektas vidutinio laikotarpio tikslas ir po to jo būtų laikomasi. Pirmenybę teikti augimą skatinančioms išlaidoms, siekiant paremti ekonomikos atsigavimą ir pagerinti ekonomikos augimo perspektyvas. Priimti ir įgyvendinti fiskalinę sistemą stiprinančias priemones, visų pirma sukurti nepriklausomą fiskalinę instituciją fiskalinei politikai stebėti, nustatyti fiskalines taisykles vietos ir regionų valdžios įstaigoms, ir pagerinti visų lygmenų valdžios institucijų bendradarbiavimą.

2.

Pagerinti mokestinių prievolių vykdymą, ypač daug dėmesio skiriant PVM, ir sumažinti mokesčių surinkimo bei mokėjimo išlaidas supaprastinant mokesčių sistemą ir suderinant gyventojų pajamų mokesčių ir socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokų mokesčių bazes. Sumažinti didelį darbo jėgos, visų pirma mažas pajamas gaunančių asmenų, apmokestinimą. Mokesčius keisti mažiau ekonomikos augimui kenkiančiais mokesčiais, pavyzdžiui, periodiniais būsto ir aplinkosaugos mokesčiais. Toliau mažinti darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims taikomų mokesčių neatitikimus.

3.

Užtikrinti valstybinių pensijų sistemos tvarumą ilguoju laikotarpiu, visų pirma paspartinant teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus didinimą ir jį aiškiau susiejant su vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiais. Didinti vyresnio amžiaus darbuotojų įsidarbinimo galimybes ir peržiūrėti pensijų indeksavimo mechanizmą. Imtis priemonių, kad būtų reikšmingai padidintas sveikatos priežiūros sektoriaus, visų pirma priežiūros ligoninėse, išlaidų veiksmingumas ir valdymas.

4.

Padidinti valstybinių užimtumo tarnybų efektyvumą ir veiksmingumą, visų pirma sukuriant veiklos rezultatų vertinimo sistemą. Padidinti darbo neturinčio jaunimo naudojimąsi individualiems poreikiams pritaikytomis paslaugomis. Gerokai padidinti galimybes naudotis įperkamomis ir kokybiškomis vaikų priežiūros įstaigų paslaugomis, ypač daug dėmesio skiriant vaikams iki trejų metų.

5.

Užtikrinti, kad aukštojo mokslo akreditavimu, valdymu ir finansavimu būtų pagerinta jo kokybė ir atitiktis darbo rinkos poreikiams. Paspartinti naujos mokslinių tyrimų vertinimo ir finansavimo jiems skyrimo metodikos kūrimą bei taikymą, kad rezultatais grindžiamo mokslinių tyrimų įstaigų finansavimo dalis būtų didesnė. Padidinti privalomojo švietimo sistemos mokytojo profesijos patrauklumą, įgyvendinti visapusišką vertinimo sistemą ir remti prastų rezultatų tepasiekiančias mokyklas ir moksleivius. Padidinti švietimo sistemos įtraukumą, visų pirma skatinant mažiau palankios socialinės padėties ir romų tautybės vaikų dalyvavimą švietimo sistemoje, visų pirma ankstyvojo ugdymo sistemoje.

6.

Paspartinti reglamentuojamųjų profesijų reformą, sutelkiant dėmesį į nepagrįstų ir neproporcingų reikalavimų panaikinimą. Suintensyvinti pastangas gerinti energijos vartojimo efektyvumą ekonomikoje.

7.

2014 m. priimti ir įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymą, kuriuo būtų užtikrintas stabilios, efektyvios ir profesionalios valstybės administravimo tarnybos veikimas. Paspartinti ir iš esmės sustiprinti kovą su korupcija įgyvendinant likusias teisėkūros priemones, numatytas 2013–2014 m. kovos su korupcija strategijoje, ir parengiant ateinančio laikotarpio planus. Toliau gerinti ES lėšų valdymą supaprastinant įgyvendinimo struktūras, gerinant gebėjimus ir sprendžiant interesų konfliktų klausimą. Padidinti viešojo pirkimo skaidrumą ir pagerinti viešųjų konkursų įgyvendinimą teikiant reikiamas gaires ir užtikrinant priežiūrą.

29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/17

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, kurioje daugiausia dėmesio skiriama pagrindinėms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. ji priėmė sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją (4) dėl Danijos 2013 m. nacionalinės reformų programos ir pateikė savo nuomonę dėl atnaujintos 2013–2016 m. Danijos konvergencijos programos;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija, remdamasi Reglamentu (ES) Nr. 1176/2011, priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nurodė, kad Danija yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

2014 m. kovo 5 d. Komisija paskelbė Danijos nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatus. Komisijai atlikus analizę galima daryti išvadą, kad Danijos makroekonominės problemos, susijusios su privačiojo sektoriaus skola ir išorės konkurencingumu, jau nebelaikomos disbalansu makroekonominio disbalanso procedūros prasme. Visų pirma panašu, kad būsto rinkos koregavimas ir didelės privačiojo sektoriaus skolos poveikis realiajai ekonomikai ir finansų sektoriaus stabilumui, yra kontroliuojami. Tačiau šie pokyčiai, taip pat išorės konkurencingumo veiksniai turi būti nuolat stebimi;

(8)

2014 m. balandžio 15 d. Danija pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą ir 2014 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsajas, jos vertintos vienu metu;

(9)

2014 m. konvergencijos programoje išdėstyta biudžeto strategija siekiama tvariai panaikinti perviršinį deficitą ir pasiekti, kad struktūrinis biudžeto balansas atitiktų arba viršytų vidutinės trukmės laikotarpio tikslą. -0,5 % BVP vidutinės trukmės laikotarpio tikslas atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Danijos valdžios sektoriaus deficitas 2013 m. buvo tvariai sumažintas iki mažesnio nei 3 % BVP lygio. Konvergencijos programoje nustatytas tikslas pasiekti, kad nominalusis valdžios sektoriaus deficitas 2014 m. sudarytų 1,3 % BVP, o 2015 m. – 2,9 %; tai atitinka (perskaičiuotą) struktūrinį balansą pasiekiant arba viršijant vidutinės trukmės laikotarpio tikslą. Apskritai konvergencijos programoje išdėstyta biudžeto strategija atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Numatoma, kad skolos lygis, kuris 2013 m. siekė 44,5 % BVP, 2015 m. turėtų laikinai padidėti, o vėliau sumažėti. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos konvergencijos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra įtikinamas. Scenarijus, kuriame 2014 m. numatytas 1,6 %, o 2015 m. – 1,9 % BVP augimas, iš esmės atitinka Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognozę, kurioje numatytas 1,5 % ir 1,9 % BVP augimas. Remdamasi 2014 m. konvergencijos programos vertinimu ir Komisijos prognoze, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 Taryba mano, kad Danijos viešieji finansai yra patikimi ir konvergencijos programos tikslas gali būti pasiektas;

(10)

Danija padarė tam tikrą pažangą, kad pagerintų darbo rinkos nuošalyje likusių asmenų grupių padėtį ir padidintų švietimo sistemos išlaidų efektyvumą. Neįgalumo pensijų ir subsidijuojamų užimtumo programų (angl. flex-job) reformos pradėjo duoti rezultatų, įsigaliojo piniginių išmokų reforma, sutarta dėl ligos išmokų reformos, o balandžio mėn. vyriausybė pateikė aktyvios darbo rinkos politikos reformos pasiūlymą. Ir toliau susiduriama su sunkumais siekiant užtikrinti pakankamą pameistrystės programų skaičių ir pagerinti tokio mokymosi kokybę ir įvaizdį, atnaujinti profesinio rengimo ir mokymo sistemas ir spręsti didelio mokyklos nebaigiančių asmenų skaičiaus problemą. Kadangi šios reformos pradėtos įgyvendinti neseniai, visas jų poveikis paaiškės vėliau. Siekiant įvairiomis iniciatyvomis pagerinti profesinio rengimo ir mokymo kokybę ,2014 m. vasario mėn. buvo pasiektas susitarimas dėl profesinio rengimo ir mokymo reformos, dėl kurios sprendimas turėtų įsigalioti 2015 m. viduryje;

(11)

svarbus uždavinys, kuris ir toliau kyla Danijos ekonomikai, – padidinti našumą. Komisijos vertinimas iš esmės atitinka Našumo komisijos išvadas. 2014 m. balandžio mėn. Našumo komisija paskelbė 25 pagrindines rekomendacijas ir daugiau kaip 100 konkrečių konkurencijos, viešųjų pirkimų, švietimo, tarptautinimo, inovacijų, mokesčių ir infrastruktūros sričių pasiūlymų. Reikėtų imtis veiksmų mažo našumo didėjimo problemai spręsti įgyvendinant Našumo komisijos rekomendacijas;

(12)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Danijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir konvergencijos programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Danijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes reikia stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Jos rekomendacijos pagal Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–3 rekomendacijose;

(13)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo konvergencijos programą ir savo nuomonę (5) pateikė visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

1.

Panaikinus perviršinį deficitą, toliau vykdyti ekonomikos augimui palankią fiskalinę politiką ir išsaugoti patikimą fiskalinę būklę, užtikrinant, kad visu konvergencijos programos laikotarpiu būtų laikomasi vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto tikslo.

2.

Imtis tolesnių priemonių, kad būtų pagerintos darbo rinkos nuošalyje likusių asmenų įsidarbinimo galimybės. Pagerinti švietimo, visų pirma migrantų kilmės jaunų žmonių švietimo, rezultatus ir profesinio mokymo veiksmingumą. Palengvinti perėjimą iš mokymo įstaigos į darbo rinką, be kita ko, plačiau taikant mokymosi darbo vietoje ir pameistrystės programas.

3.

Pagal Našumo komisijos rekomendacijas sustiprinti pastangas pašalinti kliūtis patekti į rinką ir sumažinti reguliavimo naštą, siekiant padidinti konkurenciją vidaus paslaugų sektoriuje, visų pirma mažmeninės prekybos ir statybos sektoriuose.

29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/20

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, kuri grindžiama geresniu ekonominės politikos koordinavimu ir kurioje daugiausia dėmesio skiriama toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją (4) dėl Vokietijos 2013 m. nacionalinės reformų programos ir pateikė savo nuomonę dėl atnaujintos 2012–2017 m. Vokietijos stabilumo programos; 2013 m. lapkričio 15 d. pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 (5) Komisija pateikė nuomonę dėl Vokietijos 2014 m. biudžeto plano projekto;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nustatė, kad Vokietija yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

2014 m. kovo 5 d. Komisija paskelbė Vokietijai skirtos nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatus. Komisijai atlikus analizę galima daryti išvadą, kad Vokietijoje yra susidaręs makroekonominis disbalansas, kurį reikia stebėti ir dėl kurio reikia imtis politikos veiksmų. Visų pirma nuolat stebimas labai didelis einamosios sąskaitos perteklius, rodantis stiprų konkurencingumą, nors didelės santaupų sumos investuojamos užsienyje. Tai taip pat rodo, kad vidaus ekonomikos augimas liko silpnas, o ekonominiai ištekliai veikiausiai nebuvo paskirstyti veiksmingai. Nors dėl einamosios sąskaitos pertekliaus neatsiranda panaši rizika kaip didelio deficito atveju, reikia atidžiai stebėti Vokietijos einamosios sąskaitos pertekliaus dydį ir nuolatinį jo buvimą. Atsižvelgiant į Vokietijos ekonomikos dydį, ypač svarbu imtis veiksmų, kad būtų sumažinta neigiamo poveikio šalies ekonomikos ir euro zonos veikimui rizika;

(8)

2014 m. balandžio 14 d. Vokietija pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą, o 2014 m. balandžio 8 d. – 2014 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu;

(9)

2014 m. stabilumo programoje išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – užtikrinti, kad vidutinio laikotarpio tikslas ir toliau būtų pasiektas. Stabilumo programoje patvirtintas 0,5 % BVP vidutinio laikotarpio tikslas, kuris atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Remiantis stabilumo programa, (perskaičiuotas) struktūrinis balansas išliks teigiamas 2014 m. ir vėliau, o bendroji skola, kaip numatoma, 2014 m. sumažės iki 76 % BVP ir vėliau išlaikys pakankamą mažėjimo tendenciją. Todėl stabilumo programoje išdėstyta biudžeto strategija atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos ir kurio oficialiai nepatvirtino nepriklausoma įstaiga, yra tikėtinas ir iš esmės atitinka Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognozę. Remdamasi stabilumo programos vertinimu ir Komisijos prognoze, vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad viešieji finansai Vokietijoje apskritai išlieka patikimi, kadangi prognozuojama, kad vidutinio laikotarpio tikslo bus laikomasi toliau ir bus paisoma skolos taisyklės;

(10)

Vokietija padarė tik nedidelę pažangą didindama viešųjų išlaidų sveikatos priežiūrai ir ilgalaikei priežiūrai veiksmingumą, nors ir buvo paskelbta naujų iniciatyvų. Nors šiais planais siekiama pagerinti išlaidų sveikatos priežiūrai veiksmingumą, jų gali neužtekti, kad būtų suvaldytas numatomas išlaidų didėjimas ateityje. Neseniai priimta pensijų reforma siekiama pagerinti ankstyvo išėjimo į pensiją sąlygas (Rente mit 63) ir padidinti pensijos lygius tam tikroms grupėms, be kita ko, nustatyti pensijos priedą moterims, auginusioms vaikus, gimusius iki 1992 m. (Mütterrente). Reforma sukuriamas papildomas spaudimas valstybinės pensijų sistemos tvarumui, nes planuojama, kad ji bus finansuojama padidintomis pensijų įmokomis, o tai turės neigiamą poveikį aktyvių darbingo amžiaus asmenų pajamoms. Reforma taip pat galėtų turėti neigiamą poveikį papildomų antrosios ir trečiosios pakopų pensijų pasirinkimui. Vokietija padarė nedidelę pažangą didindama išlaidas švietimui ir tam tikrą pažangą, susijusią su didesnėmis išlaidomis moksliniams tyrimams. Būtina dėti daugiau pastangų visais valdžios lygmenimis, kad 2015 m. bendros viešojo ir privačiojo sektoriaus išlaidos švietimui ir moksliniams tyrimams sudarytų 10 % BVP, tačiau siekiant pasivyti novatoriškiausios ekonomikos šalis turėtų būti nustatyti dar platesnio užmojo tolesni tikslai. Pastaraisiais metais Vokietija padidino investicijas į infrastruktūrą ir planuoja jas toliau didinti, tačiau būtina dėti daugiau pastangų;

(11)

apskritai Vokietija padarė nedidelę pažangą gerindama mokesčių sistemos veiksmingumą, didindama jos skatinamąjį poveikį ekonomikos augimui ir mažindama darbo apmokestinimą. Nenumatyta jokių svarbių priemonių, kad būtų pereinama prie labiau ekonomikos augimui palankių pajamų šaltinių. Lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo (šiuo metu 7 %) taikymas galėtų būti susiaurintas ir išplėsta bendrojo PVM bazė. Gana mažos pajamos iš periodinių turto mokesčių rodo, kad galima jas padidinti, o pervertinus savivaldybių nekilnojamojo turto mokesčio bazę (Grundsteuer) mokesčių našta galėtų būti paskirstyta teisingiau. Investavimo sąlygas Vokietijoje būtų galima dar pagerinti: pertvarkyti vietos prekybos mokestį (Gewerbesteuer), sumažinti su mokesčių surinkimu susijusią administracinę naštą ir sumažinti esamą pelno mokesčio iškraipomąjį poveikį, skatinantį finansavimą skolos priemonėmis;

(12)

papildyta fiskalinė sistema: nustatyta nacionalinė subalansuoto biudžeto taisyklė ir įsteigta nepriklausomų patarėjų taryba. Vis dar atrodo, kad daugumoje žemių dar turi būti priimtos konkrečios konstitucinės subalansuoto biudžeto taisyklės („skolos stabdžio“ taisyklės) įgyvendinimo nuostatos, kad būtų užtikrintas veiksmingas „skolos stabdžio“ taisyklės taikymas per metinį biudžeto ciklą. Planuojama federacijos, žemių ir savivaldybių fiskalinių santykių peržiūra turėtų būti vykdoma taip, kad būtų sustiprinta fiskalinė atsakomybė ir atskaitomybė;

(13)

po ilgo laikotarpio, kai darbo užmokesčio augimas buvo ribojamas, pastaraisiais metais darbo užmokestis didėjo, tačiau 2013 m. realusis darbo užmokestis augo nuosaikiau nei 2012 m. Vokietija planuoja 2015 m. įvesti bendrą minimalų 8,50 EUR per valandą darbo užmokestį; jis visiškai įsigalios 2017 m. Įvedus planuojamą bendrą minimalų darbo užmokestį, kuriuo siekiama darbuotojams užtikrinti adekvačias minimalias pajamas, reikės atidžiai stebėti jo poveikį, ypač užimtumui. Nedaug pastangų dėta siekiant sumažinti didelį mokesčių pleištą, visų pirma mažai uždirbantiems asmenims. Dėl priimtos pensijų reformos ir dabartinių ilgalaikės priežiūros reformų planų, susijusių su socialinio draudimo įmokų tarifų didinimu, mokesčių pleištas gali dar padidėti. Vokietija padarė tam tikrą pažangą gerindama palankių sąlygų neturinčių asmenų mokymosi rezultatus, tačiau mokymosi rezultatų ir socialinio bei ekonominio pagrindo sąsaja tebėra stipri ir daro įtaką asmenų profesiniam gyvenimui. Nepaisant tam tikros pažangos siekiant taikyti tinkamas aktyvumo skatinimo ir integravimo priemones, ilgalaikis nedarbas tebekelia rūpesčių ir rodo, kad reikia papildomų priemonių. Tik nedidelė pažanga padaryta taikant priemones, kuriomis skatinama pereiti nuo smulkaus darbo prie darbo, už kurį reikia mokėti visas privalomąsias socialinio draudimo įmokas. Nepadaryta pažangos mažinant fiskalines paskatas antrajam šeimoje uždirbančiam asmeniui nedirbti. Vokietija padarė tam tikrą pažangą didindama galimybes naudotis visą dieną veikiančiomis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigomis bei plėsdama visą dieną veikiančias mokyklas. Be to, susirūpinti tebeverčia vaikų priežiūros įstaigų ir visą dieną veikiančių mokyklų paslaugų kokybė; jos nevienodai teikiamos skirtinguose regionuose;

(14)

vyriausybės pasiūlymu persvarstyti Atsinaujinančiosios energijos įstatymą siekiama sulėtinti bendrą energijos kainos didėjimą, vienodžiau paskirstyti išlaidas vartotojams, kontroliuoti atsinaujinančių išteklių plėtrą ir skatinti rinkos integraciją. Reikia atidžiai stebėti reformos vykdymą, atsižvelgiant į jos poveikį paramos sistemos veiksmingumui. Reikia daugiau pastangų siekiant plėsti tinklus ir derinti veiksmus su kaimyninėmis šalimis;

(15)

politikos veiksmai siekiant labiau skatinti konkurenciją paslaugų sektoriuose yra riboti, nors ir įteisintos pavienės reformos, skirtos konkrečioms profesijoms ir regionams, pavyzdžiui, dėl leidimų ir reklaminių pranešimų statybos sektoriuje. Nors našumas paslaugų sektoriuose struktūriškai auga mažiau nei pramonės sektoriuje, kai kuriuose paslaugų sektoriuose, visų pirma laisvųjų profesijų sektoriuje, jis auga itin menkai. Tebėra kliūčių patekti į rinką ir verstis laisvosiomis profesijomis. Šios kliūtys apima teisiniam statusui ir turimai akcijų daliai taikomus apribojimus ir profesinės kvalifikacijos reikalavimus. Skirtingose žemėse taikomos laisvųjų profesijų reguliavimo tvarkos įvairovė rodo, kad galima nustatyti mažiausiai sunkinančius reguliavimo metodus ir juos pritaikyti visoje šalyje. Pagal ES viešojo pirkimo teisės aktus Vokietijos valdžios institucijų skelbiamų sutarčių vertė tebėra viena iš mažiausių Sąjungoje. Visapusiškai pereinant prie skaidrios e. viešųjų pirkimų rinkos galėtų padidėti konkurencija. Mažmeninės prekybos sektoriuje planavimo taisyklės kai kuriose žemėse toliau riboja naujų dalyvių patekimą į rinką. Padaryta nedidelė pažanga didinant konkurenciją geležinkelių rinkose;

(16)

Vokietija padarė nedidelę pažangą taikydama priemones bankų sektoriui konsoliduoti, visų pirma gerindama valdymo sistemą. Komisijos sprendimai dėl valstybės pagalbos iš esmės paskatino pastaraisiais metais vykdytą žemių bankų (Landesbanken) restruktūrizavimą ir sektorius tebėra susiskaidęs. Reikia daugiau pastangų siekiant šalinti struktūrines ir valdymo kliūtis, trukdančias vykdyti rinka grindžiamą konsolidavimą, dėl kurio taip pat padidėtų bendras finansų sektoriaus veiksmingumas. Antrojo bankų politikos ramsčio teisinės sistemos peržiūra galėtų dar labiau paremti viešojo bankų sektoriaus konsolidavimą;

(17)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Vokietijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Ji įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Vokietijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–4 rekomendacijose;

(18)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą ir savo nuomonę (6) pateikė, visų pirma, toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

(19)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnią apžvalgą ir šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1–4 rekomendacijose;

(20)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Tuo remdamasi, Komisija paskelbė konkrečias rekomendacijas toms valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (7). Kaip šalis, kurios valiuta yra euro, Vokietija taip pat turėtų užtikrinti, kad tos rekomendacijos būtų įgyvendintos visiškai ir laiku,

1.

Vykdyti ekonomikos augimui palankią fiskalinę politiką, išsaugoti patikimą fiskalinę būklę, užtikrinant, kad stabilumo programos laikotarpiu būtų toliau laikomasi vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo ir kad valdžios sektoriaus skolos santykis toliau tvariai mažėtų. Visų pirma pasinaudoti turimomis galimybėmis didinti viešųjų investicijų į infrastruktūrą, švietimą ir mokslinius tyrimus apimtį ir veiksmingumą. Padidinti mokesčių sistemos veiksmingumą, visų pirma išplečiant mokesčių bazę (ypač vartojimo), persvarstant savivaldybių nekilnojamojo turto mokesčio bazę, gerinant mokesčių administravimą ir peržiūrint vietos prekybos mokestį, be kita ko, siekiant skatinti privačias investicijas. Dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti viešųjų išlaidų sveikatos priežiūrai ir ilgalaikei priežiūrai veiksmingumą. Užtikrinti valstybinės pensijų sistemos tvarumą: i) pakeisti naujų nedraudimo / papildomų išmokų (Mütterrente) finansavimą, jas finansuoti iš mokestinių pajamų, be kitų dalykų, siekiant išvengti tolesnio socialinio draudimo įmokų didėjimo, ii) padidinti paskatas į pensiją išeiti vėliau ir iii) padidinti antrosios ir trečiosios pakopos pensijų sistemų aprėptį. Visose žemėse baigti nuosekliai įgyvendinti „skolos stabdžio“ taisyklę, užtikrinant, kad stebėsenos procedūros ir koregavimo priemonės būtų įgyvendinamos laiku ir tinkamai. Pagerinti federacijos, žemių ir savivaldybių fiskalinių santykių modelį, be kita ko, siekiant užtikrinti tinkamas viešąsias investicijas visais valdžios lygmenimis.

2.

Pagerinti vidaus paklausos palaikymo sąlygas, be kitų dalykų, mažinant didelius mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, visų pirma mažai uždirbantiems asmenims. Įvedant bendrąjį minimalų darbo užmokestį stebėti jo poveikį užimtumui. Didinti darbingo amžiaus asmenų galimybes įsidarbinti: toliau gerinti palankių sąlygų neturinčių asmenų mokymosi rezultatus ir darbo rinkoje taikyti platesnio užmojo aktyvumo skatinimo ir integravimo priemones, visų pirma skirtas ilgalaikiams bedarbiams. Imtis priemonių, kad būtų sumažintos fiskalinės paskatos nedirbti, visų pirma antrajam šeimoje uždirbančiam asmeniui, ir skatinti pereiti nuo smulkaus darbo prie darbo, už kurį reikia mokėti visas privalomąsias socialinio draudimo įmokas. Šalinti visą dieną veikiančių vaikų priežiūros įstaigų ir mokyklų trūkumą regionuose ir gerinti bendrą jų švietimo paslaugų kokybę.

3.

Kuo labiau riboti bendras energetikos sistemos pertvarkymo išlaidas. Visų pirma stebėti Atsinaujinančiosios energijos įstatymu numatytos reformos poveikį atsinaujinančiosios energijos paramos sistemos išlaidų veiksmingumui. Sustiprinti pastangas spartinti nacionalinių ir tarpvalstybinių elektros energijos ir dujų tinklų plėtrą. Glaudžiau derinti energetikos politiką su kaimyninėmis šalimis.

4.

Imtis platesnio užmojo priemonių siekiant labiau skatinti konkurenciją paslaugų sektoriuje, įskaitant tam tikras laisvąsias profesijas, be kita ko, peržiūrėti esamus reguliavimo metodus ir siekti taikyti geriausią patirtį visose žemėse. Nustatyti priežastis, dėl kurių viešųjų sutarčių, pateikiamų viešojo pirkimo konkursams pagal ES teisės aktus, vertė yra maža. Dėti daugiau pastangų siekiant panaikinti nepagrįstas planavimo taisykles, kuriomis ribojamas naujų dalyvių patekimas į mažmeninės prekybos sektorių. Imtis priemonių likusioms kliūtims konkurencijai geležinkelių rinkose pašalinti. Tęsti konsolidavimą žemių bankų (Landesbanken) sektoriuje, be kita ko, gerinant valdymo sistemą.

29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/25

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, daugiausia dėmesio skiriant toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją (3) dėl 2013 m. Estijos nacionalinės reformų programos ir pateikė nuomonę dėl atnaujintos 2012–2017 m. Estijos stabilumo programos. 2013 m. lapkričio 15 d., vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 473/2013 (4), Komisija pateikė savo nuomonę dėl Estijos 2014 m. biudžeto plano projekto;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1176/2011 (5), priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Estija nebuvo nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

2014 m. gegužės 8 d. Estija pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą, o 2014 m. balandžio 29 d. – 2014 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu;

(8)

2014 m. stabilumo programoje išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – pasiekti vidutinio laikotarpio tikslą, kurio laikomasi visą programos laikotarpį, ir sukaupti pakankamas fiskalines atsargas ekonominiu požiūriu sunkiam laikotarpiui. Stabilumo programoje patvirtintas ankstesnis vidutinio laikotarpio tikslas – struktūrinis perteklius, o tai yra daugiau, nei reikalaujama Stabilumo ir augimo pakte. Numatoma, kad 2014 m. Estijos perskaičiuoto struktūrinio balanso būklė pablogės 0,1 procentinio punkto BVP ir nukryps nuo reikalaujamo koregavimo plano, kol 2015 m. pagerės 0,4 procentinio punkto BVP, o 2016–2017 m. išliks beveik subalansuota. Be to, stabilumo programoje nurodyta, kad kyla rizika, jog 2014 m. gali būti nukrypta nuo išlaidų kriterijaus, o 2015 m. – labai nuo jo nukrypta. Apskritai, iš planuojamo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo matyti, kad kyla rizika, jog nebus laikomasi Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų;

(9)

Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos programoje pateiktos fiskalinės projekcijos ir kurio nepatvirtino nepriklausoma įstaiga, yra tikėtinas ir iš esmės atitinka Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognozę. Remiantis ta prognoze, numatoma, kad 2014 m. struktūrinio deficito būklė pablogės 0,1 % BVP, todėl susidarys 0,3 % BVP atotrūkis nuo reikalaujamo koregavimo, o įvertinus dvejus metus – susidarys reikšmingas nuokrypis. Komisija numato, kad 2015 m. struktūrinio balanso būklė pablogės dar 0,2 % BVP, o tai reiškia, kad bus reikšmingai nukrypta nuo reikalaujamo koregavimo siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. 2014–2015 m. numatomas reikšmingas nuokrypis ir nuo išlaidų kriterijaus. Remdamasi 2014 m. stabilumo programos vertinimu ir Komisijos prognoze, pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 Taryba mano, kad kyla rizika, jog 2014 m. ir 2015 m. bus smarkiai nukrypta nuo vidutinio laikotarpio tikslo. Struktūrinio balanso taisyklė, kuria laikomasi Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo, įsigaliojo 2014 m. kovo 23 d. Estijai priėmus naują Valstybės biudžeto įstatymą, tačiau taisyklę dar reikia papildyti sustiprinant privalomąjį daugiamečių išlaidų tikslų pobūdį;

(10)

kalbant apie darbo rinką, padaryta reikšminga pažanga mažinant jaunimo ir ilgalaikių bedarbių nedarbo lygį. Ypatingą dėmesį reikia skirti priemonėms, kuriomis suteikiamos paskatos dirbti mažas pajamas gaunantiems asmenims. Reikia dėti daugiau pastangų sprendžiant didėjančios darbo jėgos trūkumo problemą, įskaitant atvejus, kai darbo rinka paliekama dėl amžiaus, sveikatos ir neįgalumo. Todėl labai svarbu laiku priimti ir įgyvendinti darbingumo lygio nustatymo reformą kartu užtikrinant įgalinančių paslaugų prieinamumą. Galima būtų toliau gerinti šeimos politikos išlaidų ekonominį efektyvumą, be kita ko, gerinant galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis. Tikimasi, kad tai paskatins ankstyvą moterų sugrįžimą į darbo rinką ir leis sumažinti nuolat didelį vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. Kad būtų užkirstas kelias toliau didėti ekonominės plėtros skirtumams, reikia suaktyvinti veiksmus, kuriais skatinamas verslumas ir darbo vietų kūrimas kituose nei Talino ir Tartu regionuose, ir kuriais būtų mažinamas nedarbo lygis, ypač žemos kvalifikacijos asmenų;

(11)

kalbant apie švietimą ir mokymą, neseniai priimtos reformos, kuriomis siekiama švietimą pritaikyti darbo rinkos poreikiams. Reikės tolesnių pastangų, kad būtų palengvintas perėjimas iš mokymosi etapo į darbo etapą. Prireiks sisteminių pastangų, visų pirma, socialinių partnerių dalyvavimo, kad būtų aktyviau dalyvaujama profesinio rengimo ir mokymo, mokymo darbo vietoje, ypač pameistrystės, programose. Įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą strategiją reikės įdėti daug pastangų, kad būtų užtikrintas labai reikalingas kvalifikacijos kėlimas, perkvalifikavimas ir kvalifikacijos lygis, ypač asmenų, kurių padėtis darbo rinkoje silpna. Veikia pažangioji specializacijos sistema, kurią sudaro Verslumo ir augimo strategija ir Mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų strategija, ir kurioje dėmesys skiriamas bendriems prioritetams, kartu toliau specializuojantis teminėse srityse. Atsižvelgiant į tai, kad ekonomika maža, reikėtų dėti daugiau pastangų tarptautinti ir suskirstyti pagal prioritetus mokslinių tyrimų ir plėtros bei inovacijų sistemą;

(12)

Estijos išteklių naudojimo intensyvumas išlieka labai aukštas. Padaryta pažanga sprendžiant viešųjų pastatų energinio efektyvumo klausimą, tačiau pastangos turi būti tęsiamos ir stiprinamos, ypač gyvenamųjų ir pramoninių pastatų sektoriuose. Didelė pažanga padaryta atliekų tvarkymo ir sąvartynų srityje, tačiau reikia užtikrinti atliekų perdirbimo ekonominį perspektyvumą. Transporto plėtros plane numatytos priemonės turi būti įgyvendintos visų pirma tam, kad Estija galėtų sumažinti išmetamo CO2 kiekį sektoriuose, kuriems netaikoma Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS). Energijos vartojimo efektyvumą krovinių gabenimo srityje galima pagerinti pasirenkant tvaresnes transporto rūšis. Naudojimąsi viešuoju transportu galima toliau skatinti didinant regioninių tinklų papildomumą ir kuriant jungtis tarp tolimojo susisiekimo autobusų ir keleivinio geležinkelių transporto. Asmeninių automobilių naudojimas intensyvėja, nors lengvųjų automobilių parko amžius beveik dvigubai didesnis už ES vidurkį, o nauji lengvieji automobiliai yra vienas didžiausių taršos šaltinių Sąjungoje. Iš esmės sustiprinti aplinkos srities paskatas, prireikus nustatant mokesčius. Nors imtasi daug žadančių priemonių tarpvalstybinių energijos jungčių srityje, reikės laiko ir investicijų, kad Estijos energijos rinka būtų visiškai sujungta su Sąjungos rinka;

(13)

didėjantys skirtumai tarp regionų, neigiamos demografinės tendencijos, vietos valdžios institucijų neefektyvumas ir bendradarbiavimo trūkumas trukdo išnaudoti Estijos vystymosi potencialą. Tai iš dalies atspindi nuolatinį fiskalinių pajėgumų ir pavestų pareigų neatitikimą mažose savivaldybėse ir ribotą masto ekonomiją. Kad aktyvumo skatinimo ir darbo rinkos priemonės būtų veiksmingos, būtina efektyviau, didesniu mastu vietos lygiu ir atsižvelgiant į paslaugų sritis bei laikantis būtiniausių paslaugų standartų teikti kokybiškas paslaugas, ypač transporto, ilgalaikės priežiūros, ikimokyklinio ugdymo ir socialines paslaugas;

(14)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Estijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Komisija atsižvelgė ne tik į jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Estijos politikai, bet ir į tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–5 rekomendacijose;

(15)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą ir savo nuomonę (6) visų pirma pateikė toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(16)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Tuo remdamasi, Komisija paskelbė konkrečias rekomendacijas, skirtas toms valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (7). Kaip šalis, kurios valiuta yra euro, Estija taip pat turėtų užtikrinti, kad tos rekomendacijos būtų visiškai ir laiku įgyvendintos,

1.

2014 m. sustiprinti biudžeto priemones, atsižvelgiant į atsirandantį 0,3 % BVP atotrūkį (remiantis Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognoze), kuris reiškia, jog esama pavojaus, kad gali būti smarkiai nukrypta nuo Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies reikalavimų. 2015 m. iš esmės sustiprinti biudžeto strategiją ir taip užtikrinti, kad būtų pasiektas vidutinio laikotarpio tikslas ir vėliau nuo jo nebūtų nukrypta. Papildyti biudžeto taisyklę labiau privalomojo pobūdžio daugiamečių išlaidų taisyklėmis pagal vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto sistemą ir toliau gerinti viešųjų išlaidų efektyvumą.

2.

Didinti paskatas dirbti įgyvendinant priemones, skirtas mažai uždirbantiems asmenims. Sutelkti aktyvumo skatinimo pastangas užtikrinant, kad būtų laiku priimta ir įgyvendinta darbingumo lygio nustatymo reforma. Didinti šeimos politikos veiksmingumą ir ekonominį efektyvumą kartu gerinant vaikų priežiūros paslaugų prieinamumą. Taikyti suderintas priemones, pagal kurias regionuose, kuriuose didelis nedarbo lygis, būtų skatinamas verslumas ir ekonominė plėtra.

3.

Siekiant užtikrinti švietimo ir mokymo sistemų atitiktį darbo rinkos poreikiams, didinti įgūdžių ir kvalifikacijos lygį plečiant mokymosi visą gyvenimą priemones ir sistemingai didinant profesinio rengimo ir mokymo programose, įskaitant pameistrystės programas, dalyvaujančių asmenų skaičių. Dėti dar daugiau pastangų, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemose būtų skirstoma pagal prioritetus ir specializaciją, taip pat pagerinti įmonių, aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų įstaigų bendradarbiavimą siekiant prisidėti prie tarptautinio konkurencingumo didinimo.

4.

Suaktyvinti veiksmus, kuriais siekiama gerinti energijos vartojimo efektyvumą, ypač gyvenamuosiuose ir pramoniniuose pastatuose. Iš esmės sustiprinti aplinkos srities paskatas transporto sektoriuje, kad būtų prisidėta prie mažiau išteklių reikalaujančio judumo. Toliau kurti tarpvalstybines jungtis su kaimyninėmis valstybėmis narėmis siekiant įvairinti energijos tiekimo šaltinius ir skatinti konkurenciją pasinaudojant geresne Baltijos šalių energijos rinkų integracija.

5.

Tinkamiau derinti vietos valdžios institucijų pajamas ir pavestas pareigas. Didinti vietos valdžios institucijų efektyvumą ir užtikrinti, kad vietos valdžios institucijos teiktų kokybiškas paslaugas vietos lygmeniu, ypač socialines paslaugas, kuriomis papildomos aktyvumo skatinimo priemonės.

29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/29

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, kuri grindžiama geresniu ekonominės politikos koordinavimu ir kurioje daugiausia dėmesio skiriama toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė Rekomendaciją dėl bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – Sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3); šios gairės kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

iki 2013 m. gruodžio mėn. Airijai buvo taikoma makroekonominio koregavimo programa. Todėl pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 472/2013 (4) 12 straipsnį šios programos taikymo laikotarpiu jai netaikoma Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro stebėsena ir vertinimas. Atsižvelgiant į tai, kad Airijos makroekonominio koregavimo programa sėkmingai užbaigta, Airija dabar turėtų būti visapusiškai įtraukta į Europos semestro sistemą;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį ir atsižvelgdama į tai, kad Airijos makroekonominio koregavimo programa sėkmingai užbaigta, taigi Airija dabar turėtų būti visapusiškai įtraukta į Europos semestro sistemą, 2014 m. kovo 5 d. Komisija paskelbė Airijai skirtos nuodugnios apžvalgos rezultatus. Pagal Komisijos atliktą analizę galima daryti išvadą, kad neseniai užbaigta Airijai taikyta makroekonominio koregavimo programa padėjo suvaldyti ekonominę riziką ir sumažinti disbalansą. Tačiau likusį makroekonominį disbalansą reikia specialiai stebėti ir dėl jo reikia imtis ryžtingų politikos veiksmų. Kad rizika vis dar egzistuoja, visų pirma rodo finansų sektoriaus pokyčiai, privačiojo ir viešojo sektorių įsiskolinimas ir su tuo susiję dideli bendrieji ir grynieji išorės įsipareigojimai ir padėtis darbo rinkoje;

(8)

2014 m. balandžio 17 d. Airija pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą, o 2014 m. balandžio 29 d. – 2014 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu;

(9)

2014 m. stabilumo programoje išdėstytos biudžeto strategijos pagrindiniai tikslai – iki 2015 m. panaikinti perviršinį deficitą, o iki 2018 m. pasiekti vidutinės trukmės laikotarpio tikslą. Stabilumo programoje planuojama iki 2015 m. deficitą sumažinti iki mažiau negu 3 % BVP pagal perviršinio deficito procedūros rekomendaciją. Stabilumo programoje patvirtintas vidutinės trukmės laikotarpio tikslas struktūriškai subalansuoti biudžeto poziciją, kuris atitinka Stabilumo ir augimo pakto nuostatas. Po 2015 m. stabilumo programoje nustatyta sumažinti nominalų fiskalinį deficitą maždaug 1 procentiniu punktu BVP per metus 2016–2018 m. laikotarpiu. Ja siekiama sumažinti skolą nuo beveik 124 % BVP 2013 m. iki 107 % BVP 2018 m. Makroekonominį scenarijų, kuriuo grindžiamos stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, nepriklausoma įstaiga (Airijos patariamoji fiskalinė taryba) patvirtino „atitinkantį projekcijas“. Jis iš esmės atitinka Komisijos prognozes 2014 m. ir 2015 m., tik šiek tiek skiriasi paklausos komponentų poveikis. Tačiau valdžios institucijų vėlesnių stabilumo programos metų prognozė yra optimistinė. Be to, biudžeto tikslų pasiekimas nepagrįstas pakankamai išsamiomis 2015 m. priemonėmis. Todėl Komisijos prognozuojamas 2015 m. deficitas, palyginti su Tarybos rekomenduojamu tikslu, yra didesnis. Remdamasi stabilumo programos vertinimu ir Komisijos prognoze, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 Taryba mano, kad stabilumo programos tikslai atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus, tačiau juos reikia pagrįsti konkrečiomis priemonėmis, kurios bus taikomos nuo 2015 m. Siekiant pagerinti svarbius Airijos fiskalinės sistemos aspektus ir duomenų teikimo kokybę ir terminų laikymąsi buvo imtasi reikšmingų veiksmų. Pagal dabartines vidutinės trukmės laikotarpio viršutines išlaidų ribas reglamentuojančias taisykles vyriausybė gali atlikti diskrecinius pakeitimus, kurie nėra apriboti iš anksto nustatytais ypatingais atvejais;

(10)

vykdant mokesčių reformas buvo prisidedama prie fiskalinio koregavimo, tačiau reikėtų dar padidinti mokesčių sistemos veiksmingumą ir jos poveikį augimui. Pakeistas nekilnojamojo turto apmokestinimas: sandorio mokestis pakeistas periodiniu mokesčiu pagal gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vertę, tačiau mokesčio bazė yra santykinai maža, nes tam tikras nekilnojamasis turtas neįtrauktas į apmokestinamą turtą. Darbo jėgos apmokestinimas yra fragmentiškas ir sudėtingas, o vartojimo ir aplinkos mokesčių bazę mažina sumažinti tarifai ir lengvatos, nors tokių mokesčių poveikis augimui ir yra didesnis. Nulinio ir sumažinto PVM tarifo taikymo rezultatas – PVM efektyvumas mažesnis už ES vidurkį. Sumažintas PVM tarifas paprastai taikomas siekiant perskirstymo tikslų, nors tai nėra veiksminga ir tikslinga politikos priemonė pažeidžiamoms grupėms apsaugoti. Dar reikia pagerinti aplinkosaugos mokesčių priemonių veiksmingumą ir panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas;

(11)

nors Airijos visuomenė yra santykinai jauna, 2012 m. valstybinės sveikatos priežiūros išlaidos buvo vienos didžiausių Sąjungoje ir siekė 8,7 % BNP, t. y. smarkiai viršijo ES vidurkį – 7,3 %. Atsižvelgiant į sveikatos priežiūros biudžeto valdymo sunkumus, numatomas demografinis spaudimas dėl senėjančios visuomenės reiškia, kad dabartinį paslaugų lygį bus galima išlaikyti tik jei vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu pavyks padidinti ekonominę naudą. Prognozuojama, kad iki 2060 m. su sveikatos priežiūra susijusios išlaidos dėl demografinio spaudimo didės 1,2 procentinio punkto BVP. Sveikatos priežiūros sektoriaus problemos yra daugialypės. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų naudojamos finansų valdymo ir apskaitos sistemos ir procesai yra skirtingi. Dėl to atsiranda vėlavimų ir sunkumų surenkant ir apdorojant informaciją. Dėl šios priežasties taip pat sunku stebėti sveikatos priežiūros išlaidas, pastangas ekonominei naudai gauti ir atitinkamų išteklių skyrimą. Kita problema – didelės išlaidos vaistams, taip pat santykinai didelės išlaidos vaistams, išrašomiems ambulatoriškai besigydantiems pacientams;

(12)

Airijai reikia spręsti su nedarbu (visų pirma ilgalaikiu ir jaunimo) susijusias problemas, taip pat yra daug darbingo amžiaus žemos kvalifikacijos žmonių, o dėl to atsiranda nelygybė ir gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktis. Pastaruoju metu sustiprėjus darbo rinkai laipsniškai mažėjo ilgalaikis nedarbas, tačiau jo dalis palyginti su bendru nedarbo lygiu išlieka didelė – 2013 m. pabaigoje jis sudarė 61 % bendro nedarbo lygio. 2012 m. viduryje jaunimo nedarbo lygis buvo didžiausias ir sudarė daugiau kaip 30 %. Be to, nedirbančio, nesimokančio ir profesinių įgūdžių nelavinančio jaunimo dalis 2007–2012 m. padidėjo 8 procentiniais punktais ir sudarė 18,7 % prieš sumažėdamas iki 16,1 %, tačiau kol kas jis tebėra vienas didžiausių Sąjungoje. Siekiant įgyvendinti jaunimo garantijų iniciatyvos tikslus, keturių mėnesių laikotarpio principas turi galioti visiems jauniems žmonėms. Atkuriant ekonomikos pusiausvyrą atsirado gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktis, o švietimo ir profesinio rengimo sistemai tenka spręsti perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo problemas. Be to, dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą programose yra mažesnis negu ES vidurkis (2013 m. 7,3 %, palyginti su 10,7 %);

(13)

Airijoje mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose gyvenančių žmonių dalis yra viena didžiausių Sąjungoje, todėl kyla rimtų socialinių problemų. Ši dalis buvo didesnė už ES vidurkį dar prieš krizę, 2007 m. ji padidėjo iki 14,3 %, o 2011 m. – iki 24,2 %. Namų ūkių, kuriuos sudaro tik vienas iš tėvų ir jo vaikai, darbo intensyvumas yra ypač mažas. Dėl to Airijoje padidėjo vaikų skurdo arba socialinės atskirties rizika ir nevienodo moterų dalyvavimo darbo rinkoje klausimas tapo dar svarbesnis (2013 m. darbo rinkoje dalyvavo 67,2 % moterų ir 83,4 % vyrų). Dėl šios priežasties dėmesys nukreiptas į galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis ir į jų įperkamumą, dideles kliūtis tėvams susirasti darbą ir išvengti skurdo rizikos. Darbo rinkai taip pat daro poveikį nedarbo spąstų židiniai. Standartinė bedarbio pašalpos struktūra pagal darbo ieškančio asmens pašalpos (angl. Jobseeker's Benefit) ir darbo ieškančio asmens išmokos (angl. Jobseeker's Allowance) sistemą, neribota darbo ieškančio asmens išmokos trukmė ir papildomų išmokų (visų pirma papildomos nuomos išmokos ir sveikatos apsaugos kortelių) praradimas pradėjus dirbti reiškia, kad ilgą laiką nedirbančių asmenų, turinčių galimybes gauti tik nedideles pajamas, ir kitų kategorijų darbuotojų pajamų pakeitimo normos, priklausomai nuo šeiminių aplinkybių, yra palyginti aukštos;

(14)

skolinimas MVĮ išlieka nedidelis ir rodo mažesnės kreditų paklausos ir apribotos pasiūlos derinį, nes MVĮ toliau daro poveikį pernelyg didelis lėšų skolinimasis ir maža vidaus paklausa, o bankams reikia padaryti didesnę pažangą priimant tvarius sprendimus dėl neveiksnių paskolų MVĮ. Iš naujausios „Red C“ apklausos matyti, kad iš 35 % MVĮ, kurios nuo 2013 m. spalio mėn iki 2014 m. kovo mėn. prašė banko kredito, 19 % paskola nebuvo suteikta. 2009 m. pabaigoje buvo įsteigta Kredito peržiūros tarnyba, kuri tarpininkauja sprendžiant ginčus tarp skolintojų ir paskolą gauti norinčių MVĮ, kurioms buvo atsisakyta suteikti kreditą. Kredito peržiūros tarnybos poveikis yra teigiamas, tačiau kol kas jis ribotas, iš dalies dėl to, kad apeliacijų skaičius yra gana nedidelis. MVĮ labai svarbus investicijoms teikiamas bankų finansavimas, o nebankiniai finansų šaltiniai yra santykinai nepakankamai išvystyti; vis dėlto šiuo metu svarstomos kelios alternatyvos, be kita ko, paskolų fondai. Atsigaunant ekonomikai ir vidaus paklausai pasiūlos suvaržymai greičiausiai padidės, jeigu nebus atitinkamai sutvarkyti kredito kanalai, nes tai yra ypač svarbu augimo perspektyvai. Siekiant pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą, vykdomos specialios programos ir veikia specialūs fondai, pavyzdžiui, kredito garantijų programa, labai mažų įmonių paskolų fondo programa ir dar trys MVĮ fondai, tačiau kol kas jais naudojamasi mažai;

(15)

nepaisant bankų sektoriaus reformų, kurios pradėtos vykdyti pagal neseniai užbaigtą finansinės pagalbos programą, yra daugiau svarbių problemų. Šias problemas Komisija išsamiai išanalizavo 2014 m. Airijai skirtoje nuodugnioje apžvalgoje. Trijų pagrindinių šalies bankų neveiksnios paskolos 2013 m. birželio mėn. sudarė beveik 27 % visų paskolų. Privačiojo sektoriaus įsiskolinimas nepaisant finansinio įsiskolinimo mažinimo pastaruoju metu tebėra vienas didžiausių Sąjungoje, todėl rizika finansiniam stabilumui ir našta ekonomikai išlieka. Namų ūkių ir MVĮ įsiskolinimo mažinimas neužbaigtas, o bankų ir MVĮ balansų sutvarkymas yra ypač svarbus, kad būtų atkurti kredito kanalai. Bankų skolinimas toliau mažėja, o bankų sektorius tebekovoja dėl pelningumo, iš dalies dėl didelio hipotekos paskolų su kintamosiomis palūkanomis, kuriomis sekama bazinė norma (nepelningo seniai įsigyto turto) skaičiaus bankų balansuose;

(16)

sutarčių vykdymo užtikrinimo išlaidos yra didelės. Didžiąją šių išlaidų dalį sudaro atlygis advokatams, kuris sudaro 18,8 procentinio punkto, o didelės teisinių paslaugų išlaidos daro poveikį visų įmonių, įskaitant MVĮ, išlaidų struktūrai. Be to, skirtingai nuo kitų profesinių paslaugų, išlaidos teisinėms paslaugoms nuo krizės pradžios nesumažėjo iš dalies dėl nepakankamos konkurencijos. Valdžios institucijos įsipareigojo pradėti vykdyti teisinių paslaugų sektoriaus reformą pagal makroekonominio koregavimo programą. 2011 m. jos paskelbė Teisinių paslaugų reguliavimo įstatymą, kuris dar turi įsigalioti. Teisminiai ir teismų administravimo ištekliai aktyviam ikiteisminiam bylų tvarkymui įgyvendinti yra labai riboti, dėl to greičiausiai vėluojama užtikrinti teisingumą ir išauga išlaidos. Be to, Airijos gebėjimas surinkti duomenis apie teisingumo sistemos veiksmingumą turi didelių trūkumų;

(17)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Airijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Airijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–7 rekomendacijose;

(18)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą ir savo nuomonę (5) visų pirma pateikė toliau išdėstytose 1–2 rekomendacijose;

(19)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnią apžvalgą ir šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1, 3, 5 ir 6 rekomendacijose;

(20)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Šiuo pagrindu Taryba pateikė konkrečias rekomendacijas, skirtas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (6). Kaip šalis, kurios valiuta yra euro, Airija taip pat turėtų užtikrinti, kad tos rekomendacijos būtų visiškai ir laiku įgyvendintos,

1.

Visiškai įvykdyti 2014 m. biudžetą ir užtikrinti tvarų perviršinio deficito panaikinimą iki 2015 m. pagrindžiant biudžeto strategiją papildomomis struktūrinėmis priemonėmis ir įgyvendinant struktūrinio koregavimo priemones, nurodytas Tarybos rekomendacijoje pagal perviršinio deficito procedūrą. Panaikinus perviršinį deficitą, toliau vykdyti struktūrinį koregavimą siekiant vidutinio laikotarpio tikslo – bent 0,5 % BVP kiekvienais metais arba daugiau, jeigu ekonominės sąlygos yra palankios, arba prireikus užtikrinti, kad būtų laikomasi skolos taisyklės siekiant tvariai mažinti didelį valdžios sektoriaus skolos santykį. Padidinti fiskalinio koregavimo strategijos patikimumą, veiksmingai įgyvendinti daugiamečio biudžeto planavimą ir apibrėžti bendras biudžeto priemones, pagrindžiančias vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinius tikslus. Užtikrinti, kad valdžios sektoriaus išlaidų viršutinė riba taptų privaloma, be kita ko, apribojant įstatymo numatytą diskrecinių pakeitimų apimtį. Remti fiskalinį konsolidavimą: reikėtų apsvarstyti galimybę didinti pajamas išplečiant mokesčių bazę. Didinti mokesčių sistemos poveikį augimui ir palankumą aplinkai.

2.

Padaryti pažangą vykdant sveikatos priežiūros sektoriaus reformą, pradėtą vykdyti pagal Sveikatos apsaugos ateities strateginę programą, kad būtų padidintas ekonominis efektyvumas. Imtis papildomų priemonių siekiant mažinti išlaidas vaistams, be kita ko, dažniau pergrupuojant patentuotų vaistų kainas, į prekybą įtraukiant daugiau generinių vaistų ir gerinant vaistų skyrimo praktiką. Siekiant racionalizuoti sistemą, kuria naudojasi visi teikėjai, ir paremti geresnį išmokų administravimą, reformuoti nacionalinės sveikatos priežiūros institucijos finansų valdymo sistemas. Ne vėliau kaip 2015 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje pradėti suteikinėti asmens sveikatos draudimo numerius.

3.

Toliau gerinti aktyvią darbo rinkos politiką daugiausia dėmesio skiriant ilgalaikiam nedarbui, žemos kvalifikacijos darbuotojams ir jaunimui pagal Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslus. Tęsti tolesnio mokymosi ir profesinio rengimo sistemos, užimtumo paramos programų ir pameistrystės programų reformą. Sudaryti daugiau galimybių mokytis darbo vietoje; gerinti tolesnio mokymosi ir profesinio rengimo kursus ir pameistrystės programas ir užtikrinti, kad jos atitiktų darbo rinkos poreikius. Didinti Intreo darbo biržų teikiamų pagalbos paslaugų lygį ir kokybę. Nustatyti vientisą tolesnio mokymosi ir profesinio rengimo nukreipimų sistemą, kuria naudotųsi Intreo biurai ir Švietimo ir mokymo tarybos.

4.

Spręsti namų ūkių mažo darbo intensyvumo ir vaikų skurdo rizikos problemą mažinant ir laipsniškai panaikinant pašalpų ir papildomų išmokų mokėjimą grįžus į darbą. Palengvinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje pagerinant galimybes naudotis finansiškai prieinamesnėmis visą dieną teikiamomis vaikų priežiūros paslaugomis, visų pirma mažas pajamas turinčioms šeimoms.

5.

Tobulinti politiką, reglamentuojančią MVĮ sektorių, įskaitant iniciatyvas, kuriomis sprendžiamos finansavimo bankų ir ne bankų lėšomis ir skolos restruktūrizavimo problemos, vengiant rizikos viešiesiems finansams ir finansiniam stabilumui. Padaryti pažangą vykdant iniciatyvas, skirtas MVĮ galimybėms naudotis bankų kreditais ir ne bankų finansavimu gerinti. Pradėti naudoti skolinimo MVĮ stebėsenos sistemą bankų sektoriuje. Be to, užtikrinti, kad būtų geriau panaudotos prieinamos ne bankų kredito priemonės, įskaitant tris MVĮ fondus, kuriuos bendrai finansuoja Nacionalinis pensijų atsargų fondas, „Microfinance Ireland“ ir laikina paskolų garantijų programa. Skatinti MVĮ naudotis šiais fondais ir kitomis ne bankų programomis. Didinti Kredito peržiūros tarnybos matomumą ir gebėjimus tarpininkauti sprendžiant bankų ir norinčių gauti paskolą MVĮ, kurioms buvo atsisakyta suteikti kreditą, ginčus.

6.

Stebėti bankų rezultatus, palyginti su hipotekinių įsiskolinimų restruktūrizavimo tikslais. Paskelbti plataus užmojo 2014 m. trečiojo ir ketvirtojo ketvirčio tikslus, pagal kuriuos pagrindiniai hipotekiniai bankai turės pasiūlyti ir įgyvendinti restruktūrizavimo sprendimus, susijusius su hipotekinėmis paskolomis, kurių įsiskolinimai viršija 90 dienų, kad iki 2014 m. pabaigos būtų iš esmės išspręsta hipotekinių įsiskolinimų problema. Atliekant auditą ir tikslines peržiūras vietose toliau vertinti nustatytos restruktūrizavimo tvarkos tvarumą. Parengti sprendimų ilgalaikiškumo gaires. Siekiant didinti skaidrumą skelbti periodinius duomenis, susijusius su bankų paskolų MVĮ portfelių įsiskolinimais. Parengti strategiją, kuria būtų sprendžiamos sunkumų patiriančių komercinio nekilnojamojo turto pozicijų problemos. Įsteigti centrinį kreditų registrą.

7.

Mažinti teisinių procedūrų ir paslaugų išlaidas ir skatinti konkurenciją, be kita ko, iki 2014 m. pabaigos priimti Teisinių paslaugų reguliavimo įstatymą, įskaitant jo nuostatas, kuriomis leidžiama steigti tarpdisciplininę praktiką, ir siekti panaikinti advokato teisę sulaikyti turimus neatsiskaičiusio kliento dokumentus ar pinigus. Stebėti įstatymo poveikį, be kita ko, teisinių paslaugų išlaidoms. Imtis vykdomųjų veiksmų užtikrinti, kad nedelsiant pradėtų veikti Teisinių paslaugų reguliavimo institucija ir kad ji vykdytų pagal teisės aktus nustatytus įpareigojimus, įskaitant tarpdisciplininės praktikos taisyklių ar gairių skelbimą ir skundų nagrinėjimą. Tobulinti duomenų rinkimo sistemas, kad pagerėtų teisminių procedūrų veiksmingumo stebėsena ir vertinimas, siekiant nustatyti sritis, kurias reikia reformuoti.

29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/35

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, kurioje daugiausia dėmesio skiriama pagrindinėms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė Rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. ji priėmė sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į tas integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją (4) dėl 2013 m. Ispanijos nacionalinės reformų programos ir nuomonę dėl atnaujintos 2012–2016 m. Ispanijos stabilumo programos; 2013 m. lapkričio 15 d. pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 (5) Komisija pateikė nuomonę dėl Ispanijos 2014 m. biudžeto plano projekto;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija, remdamasi Reglamentu (ES) Nr. 1176/2011, priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nurodė, kad Ispanija yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

2014 m. kovo 5 d. Komisija paskelbė Ispanijai skirtos nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatus. Remdamasi analizė, Komisija daro išvadą, kad Ispanijoje susidarė makroekonominis disbalansas, dėl kurio būtina imtis konkrečių stebėjimo ir ryžtingų politikos veiksmų. Visų pirma, keliose srityse disbalanso, kuris pernai buvo įvertintas kaip perviršinis, koregavimas akivaizdžiai pasistūmėjo į priekį ir dėl atkurto teigiamo ekonomikos augimo rizika sumažėjo. Tačiau pažeidžiamumas vis dar išlieka dėl skirtingų sričių disbalanso, ypač didelės vidaus ir išorės skolos ir didelio nedarbo, masto ir savitarpio ryšio;

(8)

2014 m. balandžio 30 d. Ispanija pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą ir 2014 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsajas, jos vertintos vienu metu;

(9)

2014 m. stabilumo programoje nustatytas biudžeto strategijos tikslas – iki 2016 m. panaikinti perviršinį deficitą ir iki 2017 m. pasiekti vidutinės trukmės laikotarpio tikslą. Stabilumo programoje patvirtinamas vidutinės trukmės laikotarpio tikslas – struktūrinis biudžeto balansas, – kuris yra griežtesnis už Stabilumo ir augimo pakte nustatytus reikalavimus. Stabilumo programoje planuojama 2016 m. sumažinti deficitą iki mažiau negu 3 % BVP laikantis 2013 m. birželio 21 d. Tarybos rekomendacijoje (6) nustatyto termino ir siekiama 2014 m. užtikrinti mažesnį deficitą nei rekomenduota (5,5 % BVP vietoj 5,8 % BVP). Tačiau stabilumo programoje planuotas metinis (perskaičiuoto) struktūrinio balanso pagerėjimas nuo 2014 m. nesiekia rekomenduojamo dydžio. 2017 m. plane numatoma pakankama pažanga siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo, tačiau ši pažanga gali būti nepakankama, kad tikslas būtų pasiektas stabilumo programoje nurodytais metais. Pagal stabilumo programos projekcijas valdžios sektoriaus skolos santykis 2015 m. pasieks aukščiausią tašką (101,7 % BVP), o po to pradės mažėti. Apskritai stabilumo programoje pateikta biudžeto strategija tik iš dalies atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Jokios nepriklausomos institucijos nerengtas ir nepatvirtintas makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra iš esmės tikėtinas 2014 m., o 2015 m., palyginti su Komisijos 2014 m. pavasario prognoze, jam kyla neigiama rizika. Atsižvelgiant į dabartinius potencialaus ekonomikos augimo skaičiavimus ir likusius ekonomikos koregavimo poreikius po krizės, stabilumo programoje pateikti 2016–2017 m. BVP augimo rodikliai atrodo gana optimistiniai.

Todėl deficito ir skolos koregavimo planams taip pat kyla neigiama rizika. Be to, siektino deficito tikslams nuo 2015 m. skirtos konkrečios priemonės kol kas nėra pakankamai patikslintos, ypač dėl mokesčių teisės aktų keitimo vykdant planuojamą mokesčių reformą. Kita rizika yra susijusi su neapibrėžtaisiais įsipareigojimais ir lėšų taupymo planų rezultatais vietos ir regionų lygmeniu. Remiantis Komisijos prognoze, 2013–2014 m. fiskalinės priemonės yra 1,1 procentinio punkto mažesnės už (ištaisytą) struktūrinio balanso pokytį (nors šis skaičius yra didesnis dėl naujausių potencialios gamybos apimties skaičiavimo metodikos pakeitimų) ir 0,4 procentinio punkto mažesnės už priemonių, kurios rengiant rekomendaciją pagal perviršinio deficito procedūrą laikytos būtinomis, sumą. Remdamasi stabilumo programos vertinimu ir Komisijos prognoze, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 Taryba mano, kad biudžeto strategiją pagrindžiančias priemones reikia toliau tikslinti, o siekiant visapusiškai laikytis Tarybos rekomendacijos pagal perviršinio deficito procedūrą reikia papildomų pastangų;

(10)

biudžeto struktūros srityje padaryta pažanga teikiant biudžeto vykdymo ataskaitas ir nurodymų nesilaikančioms administravimo institucijoms taikant taisomąsias priemones. Tačiau dar reikėtų įgyvendinti nurodymų nesilaikantiems regionams skirtus papildomus vykdymo užtikrinimo mechanizmus, nustatytus Ispanijos Pagrindiniame biudžeto stabilumo įstatyme Imtasi naujų priemonių siekiant užtikrinti, kad visų valdžios lygmenų institucijos laikytųsi atsiskaitymo su komerciniais tiekėjais vidutinio termino (30 dienų). 2013 m. lapkričio mėn. įstatymu įsteigta nepriklausoma fiskalinė institucija, 2014 m. vasario mėn. paskirtas jos pirmininkas. Tačiau ši institucija nepradėjo veikti laiku, kad galėtų įvertinti 2014 m. stabilumo programą. 2014 m. nacionalinėje reformų programoje taip pat pripažįstama, kad reikia didinti sveikatos priežiūros išlaidų ir išlaidų vaistams efektyvumą, pvz., centralizuotai perkant vaistus, peržiūrint paslaugų krepšelius, kuriant skaitmenines ligos istorijas arba stiprinant sveikatos priežiūros įstaigų administravimą. Kadangi ateityje planuojama fiskalinį konsolidavimą vykdyti taikant daugiausia lėšų taupymo priemones, sisteminė visų valdžios lygmenų išlaidų peržiūra padėtų nustatyti sritis, kuriose taupyti būtų galima nelėtinant ekonomikos augimo ir kartu atsižvelgiant į pažeidžiamiausių gyventojų poreikius;

(11)

2013 m. Ispanija patvirtino naujas priemones įsiskolinimui palankaus mokestinio iškraipymo, susijusio su pelno apmokestinimu, problemai spręsti. 2013 m. sustiprinusi kovą su mokestiniu sukčiavimu ir nedeklaruojamu darbu, Ispanija padarė tam tikrą pažangą, gerindama mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimą, tačiau tebėra svarbių neišspręstų uždavinių. 2013 m. ir 2014 m. Ispanija taip pat ėmė taikyti sumažintas socialinio draudimo įmokas įdarbinant jaunuolius ir naujus darbuotojus. Gavusios išsamią mokesčių reformos ataskaitą, kurią atlikti vyriausybė pavedė ekspertų komitetui, valdžios institucijos per 2014 m. antrąjį ketvirtį planuoja pateikti konkrečius teisėkūros pasiūlymus. Remiantis 2014 m. nacionaline reformų programa, pasiūlymais bus siekiama modernizuoti mokesčių sistemą, sumažinti užimtumui nepalankų mokestinį iškraipymą, skatinti įplaukų surinkimą, sudaryti sąlygas ekonominei plėtrai, užtikrinti rinkos vientisumą ir mokesčių neutralumą, didinti Ispanijos ekonomikos konkurencingumą, kartu vykdant fiskalinį konsolidavimą. Šios reformos planas ir įgyvendinimas bus svarbūs ateities ekonominėms perspektyvoms ir viešiesiems finansams;

(12)

išlaikyti finansinį stabilumą padėjo bankų sektoriuje vykęs rekapitalizavimas ir restruktūrizavimas, taip pat nuodugniai vykdyta 2012 m. liepos mėn. Europos stabilumo mechanizmo (ESM) finansų įstaigų rekapitalizavimo programa, užbaigta 2014 m. sausio 22 d. Tačiau Ispanijos finansų sektorius toliau susiduria su svarbiais iššūkiais, kuriuos reikia atidžiai stebėti ir valdyti. Be to, bankų finansavimo sąlygų gerėjimas MVĮ finansavimui atsiliepia labai iš lėto. Žengiant pirmyn svarbu užtikrinti, kad perspektyviems ekonomikos sektoriams toliau būtų teikiami kreditai, o privačiojo sektoriaus įsiskolinimas būtų toliau mažinamas. Valdžios institucijos ėmėsi tam tikrų priemonių, kuriomis įmonėms suteikiama daugiau galimybių gauti bankų paskolas ir kitokį finansavimą, taip pat lengvinamas įmonių skolos restruktūrizavimas, tačiau reikia tolesnių politikos veiksmų;

(13)

darbo rinkoje matyti tam tikrų stabilizavimosi požymių ir 2014 m. tikimasi nedidelio atsigavimo – užimtumo augimo ir nedarbo lygio mažėjimo. Tačiau nedarbo lygis tebėra labai aukštas – 2013 m. metinis vidurkis siekė 26,1 %. Daug nerimo kelia didelis jaunimo nedarbas (54,3 %) ir smarkus ilgalaikio nedarbo išaugimas (49,7 % visų bedarbių) 2013 m.; daugiausia ilgalaikių bedarbių yra pagyvenę ir žemos kvalifikacijos asmenys. Iš atliktų 2012 m. darbo rinkos reformos įvertinimų matyti, kad reforma kartu su socialinių partnerių įsipareigojimu riboti darbo užmokesčio augimą 2012–2014 m. padėjo įmonėms didinti vidaus lankstumą ir riboti atleidimus, teikiant pirmenybę kolektyvinėms sutartims įmonės lygmeniu ir gerinant galimybes įmonėms šių kolektyvinių sutarčių atsisakyti. Reforma taip pat sumažintos kompensacijų dėl neteisėto atleidimo išlaidos ir padėta mažinti teismuose ginčijamų atleidimų skaičių, be to, nustatyta nauja sutartis, kuria skatinamos stabilios darbo vietos MVĮ. 2013 m. ir 2014 m. pradžioje pradėtos taikyti papildomos priemonės stabiliam užimtumui ne visą darbo dieną palengvinti ir socialinio draudimo įmokoms pagal naujas neterminuotąsias sutartis laikinai sumažinti. Vis dėlto teks spręsti svarbų Ispanijos darbo rinkos segmentacijos uždavinį, darbo sutarčių įvairovė čia ir toliau didelė, o išeitinių išmokų dydžio skirtumas pagal terminuotąsias ir neterminuotąsias sutartis net ir po reformos tebėra vienas didžiausių Sąjungoje;

(14)

padaryta pažanga įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos reformą, įskaitant metinio Užimtumo plano (PAPE) patvirtinimą. Vis dėlto veiksmai, kuriais turi būti modernizuojama ir stiprinama valstybinė užimtumo tarnyba, vykdomi lėtai, o tai kelia pavojų sėkmingam naujosios sistemos įgyvendinimui. Kelis kartus atidėta bendro darbo portalo veikimas visa apimtimi pradžia. Padaryta pažanga skatinant bendradarbiavimą su privačiomis įdarbinimo agentūromis, tačiau reikia papildomų pastangų;

(15)

didelius jaunimo nedarbo ir ilgalaikio nedarbo rodiklius iš dalies lemia su darbo rinkos poreikiais nesuderintas švietimas ir mokymas bei didelė formaliųjų kvalifikacijų neturinčių bedarbių dalis (35,2 %). Nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių skaičius toliau viršija ES vidurkį. Nors mokinių ir studentų, nebaigusių švietimo ir mokymo įstaigų, skaičius mažėja, jis vis tiek yra labai didelis (23,5 %). Tretinį išsilavinimą turinčių asmenų skaičius nekinta, tačiau nepakankamai gyventojų renkasi profesinį rengimą ir mokymą bei pameistrystės programas, o aukštesniojo vidurinio profesinio rengimo ir mokymo įstaigų absolventų kvalifikacija atsilieka nuo ES vidurkio. Be to, Ispanija rengia priemones jaunimo užimtumui skatinti. Dabar įgyvendinama 2013 m. kovo mėn. pristatyta 2013–2016 m. nacionalinė jaunimo užimtumo ir verslumo strategija, tačiau kai kurios priemonės dar neįvykdytos. Remdamasi šia strategija, Ispanija ėmėsi mažinti jaunimo nedarbą laikydamasi Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslų. Pastebima tam tikra pažanga vykdant priemones, kuriomis mažinamas mokyklos nebaigusių asmenų skaičius ir skatinamas dualinis profesinis rengimas ir mokymas, tačiau šias priemones būtina įgyvendinti iki galo, o turimą finansavimą naudoti veiksmingai. Siekiant supaprastinti dualinio profesinio mokymo sistemą, sudaryti geresnes sąlygas mokymo ir darbo rinkos poreikių atitikčiai ir užtikrinti visų regionų dualinio profesinio rengimo ir mokymo modelių suderinamumą, reikia toliau derinti visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant visų valdžios lygmenų sprendimus priimančius asmenis ir mokymo paslaugų teikėjus bei darbdavius, vykdomą veiklą;

(16)

daugiausia dėl padėties darbo rinkoje, tačiau taip pat dėl riboto socialinės apsaugos veiksmingumo mažinant skurdą Ispanija atsilieka nuo ES vidurkio pagal pagrindinius skurdo ir socialinės atskirties rodiklius; ypač didelė rizika kyla vaikams ir jaunuoliams. Dėl krizės namų ūkių disponuojamųjų pajamų sumažėjimas Ispanijoje buvo vienas didžiausių, o pajamų nelygybės rodiklis yra vienas iš didžiausių Sąjungoje. Svarbiausi uždaviniai – supaprastinti socialinės paramos gavėjams taikomas procedūras ir patobulinti valdymą bei tarpinstitucinį koordinavimą nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu. 2013–2016 m. nacionaliniame socialinės įtraukties veiksmų plane nustatyta tinkama politikos sistema, kuria siekiama pritaikyti aktyvią darbo rinkos politiką nutolusiems nuo darbo rinkos asmenims, spręsti vaikų skurdo problemą ir didinti paramos šeimai paslaugų veiksmingumą. Be to, socialinė parama ir išmokos daro ribotą perskirstomąjį poveikį skirtingoms rizikos grupėms, todėl darytina išvada, kad jos nepakankamai tikslinės. Ribotas koordinavimas tarp užimtumo ir socialinių tarnybų (įskaitant regionines ir vietos tarnybas) ir administracinė našta, tenkanti norintiems pasinaudoti minimalių pajamų programomis, taip pat trukdo sklandžiai pereiti iš socialinės paramos sistemos į darbo rinką;

(17)

Ispanija padarė pažangą vykdydama struktūrines reformas, kuriomis skatinamas ekonomikos augimas ir konkurencingumas, iš esmės laikydamasi 2013 m. nacionalinės reformų programos planų. 2013 m. gruodžio mėn. priimtas Rinkos vientisumo garantijų įstatymas, dabar vyksta sudėtingas jo įgyvendinimas. 2013 m. rudenį priimtu Verslumo įstatymu taip pat patobulinta įmonių bankroto sistema, nustatytos lankstesnės įmonių rūšys, racionalizuotos įmonių tarptautinimui skirtos paramos programos. Pradėtas plačiau taikyti skubus verslo liudijimų išdavimas, taip supaprastinant nedidelių mažmeninės prekybos taškų atidarymą; imtasi kitų priemonių verslo leidimų išdavimui palengvinti. Tačiau dar rengiami antrinės teisės aktai, kuriais sudaroma galimybė uždarąsias akcines bendroves steigti taikant vieno langelio principą per 2013 m. rugsėjo mėn. Verslumo įstatyme nustatytus trumpesnius terminus. Be to, atsižvelgiant į Ispanijos atotrūkį nuo kitų euro zonai priklausančių valstybių narių pagal įmonių dydį, yra pagrindo nuolat peržiūrėti įmonių augimą stabdančias reglamentavimo kliūtis, įskaitant mokestines kliūtis. Ilgai lauktą laisvųjų profesijų reformą vis delsiama pradėti, ją reikia paspartinti. Nesiimta jokių priemonių didelės apimties mažmeninės prekybos centrų kūrimo apribojimams panaikinti;

(18)

reikia gerinti Ispanijos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos mokslinių rezultatų kokybę, skatinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas mokslinių tyrimų ir inovacijų pritaikymui kuriant komercinius produktus. 2013 m. vyriausybė patvirtino nacionalinę mokslo, technologijų ir inovacijų strategiją, kuriai dar reikia skirti viešąjį finansavimą. Be to, numatyta įsteigti naują valstybinę mokslinių tyrimų agentūrą, įgaliotą veiksmingai administruoti viešąsias investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą;

(19)

imtasi svarbių veiksmų sprendžiant elektros energijos tarifo deficito problemą, visų pirma mažinant sistemos sąnaudas, tačiau tikslus reformos poveikis, ypač atsinaujinančiųjų energijos šaltinių sričiai, dar nėra visiškai aiškus. Vyriausybė nagrinėja būdus, kaip būtų galima sumažinti nemokių mokamų greitkelių neigiamą šalutinį poveikį viešiesiems finansams. Valdžios institucijos sukūrė ekonominių, aplinkos, eismo ir kitų rodiklių duomenų bazę, kuri naudojama analizei prieš investuojant į infrastruktūrą, tačiau dar neįsteigė nepriklausomos įstaigos, kuri padėtų įvertinti būsimus didelio masto infrastruktūros projektus. Veiksmingai konkurencijai keleivių ir krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų srityje trukdo techninės ir teisinės kliūtys, neleidžiančios efektyviai pasinaudoti plačiais infrastruktūros ištekliais;

(20)

daroma pažanga vykdant viešojo administravimo reformą. 2013 m. gruodžio mėn. patvirtinta vietos viešojo administravimo reforma; vyksta viešojo administravimo reformos ekspertų komiteto darbas, kuris bus tęsiamas 2014–2015 m. Teismų reforma yra pasiekusi įvairius vykdymo ir (arba) įgyvendinimo etapus ir ją būtina užbaigti. Naujausi veiksmai kovos su korupcija srityje: 2013 m. gruodžio mėn. priimtas Skaidrumo, visuomenės teisės susipažinti su informacija ir gero valdymo įstatymas, taip pat pateikti du įstatymų projektai dėl partijų finansavimo priežiūros ir dėl aukštas pareigas einančių pareigūnų atskaitomybės. Įgyvendinamas 2012–2014 m. nacionalinis kovos su nedeklaruojamu darbu ir sukčiavimo socialinės apsaugos srityje planas (Plan Nacional de Lucha contra el Empleo Irregular y el Fraude a la Seguridad Social). Be to, Ispanija išplėtė tarptautinių susitarimų dėl keitimosi informacija, reikalinga mokesčio bazei apskaičiuoti, tinklą ir kartu su privačiomis įmonėmis pradėjo projektą, kuriuo tiriami galimi išmokų sistemos administravimo tobulinimo būdai;

(21)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Ispanijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Ji atsižvelgė ne tik į jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Ispanijos politikai, bet ir į tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes reikia stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą ES lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–8 rekomendacijose;

(22)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo Ispanijos stabilumo programą ir savo nuomonę (7) visų pirma pateikė toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(23)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1, 2, 3, 4, 6, 7 ir 8 rekomendacijose;

(24)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Šiuo pagrindu Taryba pateikė konkrečias rekomendacijas, skirtas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (8). Kaip šalis, kurios valiuta yra euro, Ispanija taip pat turėtų užtikrinti, kad tos rekomendacijos būtų visiškai ir laiku įgyvendintos,

1.

Nuo 2014 m. sustiprinti biudžeto strategiją, visų pirma išsamiai nustatant 2015 ir vėlesnių metų pagrindines priemones, ir taip užtikrinti, kad vykdant struktūrinio koregavimo veiksmus, nurodytus Tarybos rekomendacijoje pagal perviršinio deficito procedūrą, iki 2016 m. būtų tvariai panaikintas perviršinis biudžeto deficitas. Siekiant tvariai panaikinti fiskalinį disbalansą reikia patikimai įgyvendinti plataus užmojo struktūrines reformas, kuriomis siekiama padidinti koregavimo galimybes ir skatinti augimą bei užimtumą. Panaikinus perviršinį deficitą vykdyti struktūrinio koregavimo planą siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo – kasmet bent 0,5 % ir daugiau, jei ekonominės sąlygos geros arba jei reikia užtikrinti, kad skolos taisyklės būtų laikomasi, siekiant tvariai mažinti didelį valdžios sektoriaus skolos santykį. Užtikrinti, kad nauja nepriklausoma fiskalinė institucija imtų kuo skubiau dirbti visu pajėgumu, o Pagrindiniame biudžeto stabilumo įstatyme numatytos prevencinės, taisomosios ir vykdymo užtikrinimo priemonės, įskaitant priemones viešojo sektoriaus komerciniam įsiskolinimui naikinti, būtų visapusiškai įgyvendintos visais valdžios lygmenimis. Iki 2015 m. vasario mėn. atlikti sistemingą visų valdžios lygmenų išlaidų peržiūrą, siekiant užtikrinti viešųjų išlaidų veiksmingumą ir kokybę ateityje. Toliau didinti sveikatos priežiūros sektoriaus išlaidų efektyvumą, visų pirma toliau racionalizuojant išlaidas vaistams, taip pat ligoninėse, ir stiprinant koordinavimą įvairių priežiūros paslaugų srityse, kartu nekeičiant pažeidžiamų grupių galimybių gauti paslaugas. Iki 2014 m. pabaigos patvirtinti išsamią mokesčių reformą, kuria siekiama mokesčių sistemą supaprastinti ir padaryti ją palankesnę ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, aplinkosaugai ir pajamų stabilumui.

Tuo tikslu daugiau pajamų generuoti iš mažiau padėtį iškraipančių mokesčių, kaip antai vartojimo, aplinkosaugos (pvz., degalų) ir periodinių nekilnojamojo turto mokesčių; panaikinti neveiksmingas gyventojų ir pelno mokesčių išlaidas; apsvarstyti galimybę sumažinti darbdavių socialinio draudimo įmokas, visų pirma susijusias su mažai apmokamomis darbo vietomis; toliau spręsti įsiskolinimui palankaus mokestinio iškraipymo, susijusio su pelno apmokestinimu, problemą; imtis priemonių, kad mokesčiais nebūtų trukdoma sklandžiam Ispanijos vidaus rinkos veikimui. Intensyvinti kovą su mokesčių slėpimu.

2.

Užbaigti taupomųjų bankų sektoriaus reformą patvirtinant antrinės teisės aktus ir užbaigti valstybės valdomų taupomųjų bankų restruktūrizavimą siekiant paspartinti visišką jų atgaivinimą ir palengvinti jų grąžinimą privačion nuosavybėn. Skatinti bankų pastangas palaikyti stiprius kapitalo pakankamumo rodiklius, stebėti turto valdymo bendrovės „Sareb“ veiklą siekiant užtikrinti turto pardavimą laiku, kartu sumažinant mokesčių mokėtojams tenkančias išlaidas. Baigti vykdyti šiuo metu vykdomas priemones, kuriomis gerinamos MVĮ galimybės gauti finansavimą, visų pirma užbaigiant vykdomas priemones ne bankų finansiniam tarpininkavimui tobulinti. Pašalinti likusias įmonių nemokumo sistemos kliūtis, visų pirma gilinant bankroto administratorių žinias ir teismų sistemos gebėjimus spręsti bankroto bylas, ir sukurti nuolatinę fizinių asmenų bankroto sistemą, skiriant deramą dėmesį kreditorių / skolininkų teisių pusiausvyrai ir finansinio stabilumo aspektams.

3.

Vykdyti naujas priemones, kuriomis mažinama darbo rinkos segmentacija siekiant sudaryti palankias sąlygas tvariam kokybiškų darbo vietų kūrimui, pavyzdžiui, mažinant darbo sutarčių įvairovę ir užtikrinant subalansuotas galimybes gauti išeitinę išmoką. Tęsti reguliarią darbo rinkos reformų stebėseną. Skatinti realius darbo užmokesčio pokyčius, suderintus su darbo vietų kūrimo tikslu. Griežtinti darbo paieškos reikalavimą skirstant bedarbio pašalpas. Gerinti aktyvios darbo rinkos politikos, įskaitant subsidijas samdai (ypač asmenims, kuriems sunkiau gauti darbą), veiksmingumą ir tikslingumą. Stiprinti darbo rinkos ir švietimo bei mokymo politikos tarpusavio koordinavimą. Spartinti valstybinių užimtumo tarnybų modernizavimą siekiant užtikrinti veiksmingas individualiems poreikiams pritaikytas konsultacijas, tinkamą mokymą ir tinkamo darbo paiešką, ypatingą dėmesį skiriant ilgalaikiams bedarbiams. Iki 2014 m. pabaigos užtikrinti veiksmingą viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą įdarbinimo paslaugų srityje ir stebėti teikiamų paslaugų kokybę. Užtikrinti veiksmingą bendro darbo portalo veikimą ir derinti jį su papildomomis darbo jėgos judumo rėmimo priemonėmis.

4.

Įgyvendinti 2013–2016 m. jaunimo užimtumo ir verslumo strategiją ir įvertinti jos veiksmingumą. Jaunimui siūlyti geros kokybės užimtumo, pameistrystės ir stažuočių galimybes, gerinti neregistruotų jaunų bedarbių informavimo veiklą pagal Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslus. Veiksmingai įgyvendinti naujas švietimo programas, kuriomis gerinama pradinio ir vidurinio ugdymo kokybė. Tobulinti konsultavimo ir paramos paslaugas, skirtas asmenų grupėms, kurioms būdinga rizika nebaigti mokymo įstaigos. Didinti profesinio rengimo ir mokymo, taip pat aukštojo mokslo įstaigų suteikiamų įgūdžių atitiktį darbo rinkos poreikiams, ypač gerinant bendradarbiavimą su darbdaviais ir remiant instruktorių ir mokytojų mokymą.

5.

Įgyvendinti 2013–2016 m. nacionalinį socialinės įtraukties veiksmų planą ir įvertinti jo veiksmingumą įgyvendinant visus jo tikslus. Stiprinti užimtumo ir socialinių tarnybų administracinius gebėjimus ir jų veiklos koordinavimą siekiant nustatyti integruotus būdus rizikos grupėms remti ir tarp viešojo administravimo įstaigų, atsakingų už minimalių pajamų programas, stiprinti supaprastintas procedūras, siekiant remti perėjimą iš minimalių pajamų programų į darbo rinką. Didinti paramos šeimai programų ir kokybiškų paslaugų, skirtų mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, kuriuose yra vaikų, tikslingumą, kad būtų užtikrintas socialinių pervedimų progresyvumas ir veiksmingumas.

6.

Užtikrinti plataus užmojo ir spartų Rinkos vientisumo įstatymo Nr. 20/2010 įgyvendinimą visais administravimo lygmenimis. Iki 2014 m. pabaigos patvirtinti plataus užmojo laisvųjų profesijų ir profesinių asociacijų reformą, nustatant profesinę veiklą, kurią vykdantys asmenys privalo registruotis profesinėje organizacijoje, profesinių įstaigų skaidrumą ir atskaitomybę, panaikinant apribojimus nepagrįstai ribojamoms veiklos sritims ir apsaugant rinkos vientisumą naudojantis laisvųjų profesijų paslaugomis ir jas teikiant Ispanijoje. Toliau mažinti įmonės steigimo procedūrų trukmę, sąnaudas ir skaičių. Panaikinti nepagrįstus didelių mažmeninės prekybos centrų kūrimo apribojimus, visų pirma peržiūrint taikomas regioninio planavimo taisykles. Nustatyti naujos nacionalinės mokslo, technologijų ir inovacijų strategijos finansavimo šaltinius ir pradėti naujos valstybinės mokslinių tyrimų agentūros veiklą.

7.

Po 2013 m. reformos užtikrinti, kad nuo 2014 m. būtų veiksmingai panaikintas elektros energijos sistemos deficitas, prireikus imantis papildomų struktūrinių priemonių. Spręsti nemokių mokamų greitkelių problemą siekiant sumažinti valstybės išlaidas. Iki 2014 m. pabaigos įsteigti nepriklausomą įstaigą, kuri prisidėtų prie būsimų svarbių infrastruktūros projektų vertinimo. Imtis priemonių, kad būtų užtikrinta veiksminga konkurencija krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų srityje.

8.

Įgyvendinti viešojo administravimo reformos ekspertų komiteto rekomendaciją visais valdžios lygmenimis. Stiprinti kontrolės mechanizmus ir didinti administracinių sprendimų skaidrumą, visų pirma regionų ir vietos lygmeniu. Užbaigti ir atidžiai stebėti vykdomas kovos su šešėline ekonomika ir nedeklaruojamu darbu priemones. Patvirtinti planuojamas teismų sistemos struktūros bei teisminės sistemos reformas ir užtikrinti patvirtintų reformų įgyvendinimą.

29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/42

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui pradėti įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, kuri grindžia geresniu ekonominės politikos koordinavimu ir kurioje daug dėmesio skiriama toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus ekonomikos augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė Rekomendaciją dėl bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – Sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3); šios gairės kartu sudaro integruotas gaires. Valstybių narių paprašyta į šias integruotas gaires atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos lygmens veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikia imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami visapusišką įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją (4) dėl 2013 m. Prancūzijos nacionalinės reformų programos ir pateikė savo nuomonę dėl atnaujintos 2012–-2017 m. Prancūzijos stabilumo programos. 2013 m. lapkričio 15 d. vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 473/2013 (5) Komisija pateikė nuomonę dėl 2014 m. Prancūzijos biudžeto plano projekto;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija, remdamasi Reglamentu (ES) Nr. 1176/2011, priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nurodė, kad Prancūzija yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, spręsti nedarbo problemą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

2014 m. kovo 5 d. Komisija paskelbė Prancūzijos nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatus. Remdamasi analize, Komisija daro išvadą, kad Prancūzijoje išlieka susidaręs makroekonominis disbalansas, kurį būtina ypač atidžiai stebėti ir dėl kurio reikia imtis ryžtingų politinių veiksmų. Visų pirma įgyvendinant politiką reikia nuolat skirti dėmesio blogėjančiai prekybos balanso ir konkurencingumo padėčiai, taip pat didelio viešojo sektoriaus įsiskolinimo lygio poveikiui;

(8)

2014 m. kovo 5 d. Komisija rekomendavo Prancūzijai imtis papildomų pastangų, kad būtų užtikrintas visapusiškas Tarybos rekomendacijos pagal perviršinio deficito procedūrą laikymasis;

(9)

2014 m. gegužės 7 d. Prancūzija pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą ir 2014 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsajas, jos vertintos vienu metu;

(10)

2014 m. stabilumo programoje išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – iki 2015 m. ištaisyti perviršinį deficitą, o 2017 m. pasiekti vidutinės trukmės laikotarpio tikslą. Stabilumo programoje patvirtintas ankstesnis vidutinės trukmės laikotarpio tikslas – struktūriniu požiūriu subalansuoti biudžetą; šis tikslas yra griežtesnis, nei reikalaujama Stabilumo ir augimo paktu. Pagal stabilumo programą planuojama 2015 m. deficitą sumažinti iki 3 % BVP, t. y. viršyti 2013 m. birželio 21 d. Tarybos rekomendacijoje nustatytą tikslą. Po to planuojama (perskaičiuota) metinė pažanga siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo yra mažesnė, nei minimalus reikalavimas – 0,5 % BVP. Apskritai stabilumo programoje išdėstyta biudžeto strategija tik iš dalies atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Stabilumo programoje numatyta, kad valdžios sektoriaus skola bus didžiausia 2014 ir 2015 m. ir pasieks 95,6 % BVP, o 2017 m. sumažės iki 91,9 %. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas 2014 m., tačiau gana optimistinis 2015 m., nes numatoma, kad atitinkamai šiais metais BVP padidės 1,0 %, o kitais – 1,7 % , palyginti su 1,0 % ir 1,5 % pagal Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognozę. 2014 m. balandžio mėn. nepriklausoma Viešųjų finansų aukščiausioji taryba (pranc. Haut Conseil des finances publiques) pateikė nuomonę dėl stabilumo programos makroekonominio scenarijaus. Stabilumo programoje išdėstytos kelios 2014 m. papildomos priemonės, įskaitant ministerijos skiriamų asignavimų panaikinimą, kuris turi būti patvirtintas kaip papildomo biudžeto dalis, ir pradinį vyriausybės paskelbto 50 mlrd. EUR taupymo plano poveikį.

Remiantis šiais faktais ir atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. fiskalinių pastangų rezultatai buvo geresni, nei tikėtasi Komisijai teikiant rekomendaciją, galima laikyti, kad stabilumo programa iš esmės atitinka Komisijos rekomendaciją. Siekiant patikimai užtikrinti, kad iki 2015 m. perviršinio deficito padėtis būtų ištaisyta, fiskalinio konsolidavimo priemonių išsamumo lygis nepakankamas: pagal Komisijos pateiktą prognozę kitais metais deficitas sudarys 3,4 % BVP, o pagrindinis struktūrinis koregavimas yra gerokai per mažas, palyginti su Tarybos rekomenduotu lygiu. Be to, esama rizikos, kad vyriausybės tikslai gali būti nepasiekti. Visų pirma dalis stabilumo programoje paskelbtų 2014 m. papildomų priemonių dar turi būti patvirtinta, o suma, kurią planuojama sutaupyti 2015 m., yra pernelyg didelė. Remiantis Komisijos prognoze, fiskalinės pastangos 2013–2014 m. yra 0,2 procentinio punkto BVP, vertinant pagal (pakoreguotą) struktūrinio balanso pokytį, ir bent 0,1 procentinio punkto BVP, vertinant pagal Tarybos rekomendacijos pateikimo metu apskaičiuotą reikalingą priemonių sumą, per mažos. Remdamasi atliktu stabilumo programos vertinimu bei Komisijos prognoze ir vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1466/97, Taryba laikosi nuomonės, kad priemonės, kuriomis grindžiama biudžeto strategija, turi būti nurodytos išsamiau, taip pat reikia dėti daugiau pastangų siekiant laikytis Tarybos rekomendacijos ir užtikrinti atitinkamus tolesnius veiksmus siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo. Visų pirma papildomos pastangos turėtų būti išdėstytos netrukus iš dalies keičiant 2014 m. biudžeto įstatymą;

(11)

atsižvelgiant į didelę ir toliau didėjančią valdžios sektoriaus skolą ir tai, kad perviršinio deficito ištaisymo terminas buvo pratęstas iki 2015 m., kaip niekad svarbu griežtai vykdyti 2014 m. biudžetą, o 2015 m. – ryžtingai taikyti esmines konsolidavimo priemones. Visų pirma, kaip suplanavo vyriausybė, viešosios išlaidos turėtų didėti gerokai lėčiau nei ankstesniais metais. Taigi reikia labiau patikslinti išlaidų mažinimo strategiją intensyviau atliekant dabartinę išlaidų peržiūrą ir prireikus iš naujo nustatant vyriausybės veiksmų apimtį. Gerokai sutaupyti lėšų per trumpą laikotarpį neįmanoma smarkiai nesumažinus išaugusių socialinės apsaugos išlaidų, kurios sudaro beveik pusę viešojo sektoriaus išlaidų.

Tai reiškia, kad reikia mažinti sveikatos apsaugos bei pensijų išlaidas ir nustatyti, pavyzdžiui, platesnio užmojo metinius sveikatos apsaugos išlaidų tikslus ir laikinai įšaldyti pensijas bei kitas socialines išmokas, kaip šiuo metu yra numačiusi vyriausybė. Be to, planuojamu naujuoju decentralizavimo įstatymu turėtų būti supaprastinti įvairūs Prancūzijos administraciniai lygmenys, kad būtų išvengta administracinio dubliavimo ir pasiekta didesnė sinergija, padidintas našumas ir sutaupyta lėšų sujungiant arba panaikinant administracinius lygmenis. Šiuo atžvilgiu stabilumo programoje išdėstytos struktūrinės reformos įsigalios tik vidutinės trukmės laikotarpiu, nors planuotas tvarkaraštis buvo paankstintas nuo stabilumo programos pradžios, be to, rizika, kad jos gali būti neįgyvendintos, yra didelė. Taip pat turėtų būti sustiprinta vietos valdžios išlaidų kontrolė, be kita ko, apribojant metinį vietos valdžios mokestinių pajamų didinimą, atsižvelgiant į esamas tam tikriems vietos mokesčiams taikomas viršutines ribas, kartu griežtai įgyvendinant planuojamą centrinės valdžios teikiamų dotacijų mažinimą. Susirūpinimą kelia ne tik poreikis taupyti lėšas trumpuoju laikotarpiu, bet ir ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas.

Pastaruosius kelerius metus viešosios sveikatos apsaugos išlaidos buvo kontroliuojamos, tačiau reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų pagerintas sveikatos sistemos ekonominis efektyvumas. Visų pirma reikia toliau įgyvendinti išlaidų ribojimo politiką, nes prognozuojama, kad vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu sveikatos sistemos išlaidos labai padidės. Turėtų būti didinamas išlaidų vaistams ir administracinių išlaidų, taip pat stacionariosios sveikatos priežiūros išlaidų efektyvumas. Galiausiai 2013 m. gruodžio mėn. buvo patvirtinta pensijų reforma siekiant užtikrinti ilgalaikį sistemos tvarumą. Tačiau tik pensijų reformos nepakaks, kad būtų panaikintas sistemos deficitas, visų pirma deficitas, susidaręs dėl vyriausybės pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems keliose valstybės kontroliuojamose įmonėse, skirtų schemų, ir apskritai pagal Prancūzijos valdžios institucijų projekcijas taikant naujas pensijų priemones bendras sistemos deficitas iki 2020 m. bus sumažintas tik per pusę – iki 0,5 % BVP. Be to, esama didelės rizikos, kad koregavimo dydis bus nepakankamas, nes makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos šios projekcijos, gali pasirodyti pernelyg optimistinis. Įsteigtas naujas pensijų priežiūros komitetas (pranc. Comité de suivi des retraites) turėtų užtikrinti, kad sistemos deficitas būtų laipsniškai panaikintas;

(12)

Prancūzija – viena iš valstybių narių, kuriose darbo sąnaudos yra didžiausios. Visų pirma dėl didelės darbo jėgai tenkančios mokesčių naštos mažėja įmonių pelningumas ir daromas spaudimas užimtumui. Siekdama palaikyti sąnaudų konkurencingumą, vyriausybė ėmėsi kelių iniciatyvų, kad sumažintų darbo jėgai tenkančią mokesčių naštą. 2012 m. gruodžio mėn. buvo patvirtinta mokesčių atskaita konkurencingumui ir užimtumui didinti, dėl kurios sumažės darbo sąnaudos, susijusios su darbo užmokesčiais, kurie yra 2,5 karto mažesni už minimalų darbo užmokestį. 2014 m. sausio mėn. paskelbta, kad pagal atsakomybės ir solidarumo paktą darbo sąnaudos bus sumažintos dar 10 mlrd. EUR. Abi priemonės sudarys 30 mlrd. EUR, arba 1,5 % BVP, ir atitiks bendrą įmonių pelno mokesčio padidinimą, užregistruotą 2010–2013 m.; dėl to atotrūkis tarp darbdavių socialinių įmokų Prancūzijoje ir euro zonos vidurkio sumažėtų tik per pusę. Be to, eksportuojančios įmonės, kurios yra linkusios mokėti didesnius darbo užmokesčius, gaus mažiau naudos iš šios mokesčių atskaitos nei neeksportuojančios įmonės, todėl priemonės poveikis konkurencingumui sumažės. Į atsakomybės ir solidarumo paktą įtrauktas darbo sąnaudų, susijusių su mažais darbo užmokesčiais, sumažinimas ir sumažinimas, taikomas darbo užmokesčiams, kurie yra 1,6–3,5 karto didesni už minimalų darbo užmokestį. Pastaroji priemonė, kuri turėtų įsigalioti nuo 2016 m., turėtų didesnį tiesioginį poveikį eksportuojančioms įmonėms. Dėl darbo užmokesčio nustatymo Prancūzijoje dažnai iškraipoma darbo užmokesčio struktūra ir apribojamos įmonių galimybės koreguoti darbo užmokesčius ekonomikos nuosmukio metu. Socialinės apsaugos finansavimo aukščiausioji taryba (pranc. Haut Conseil du financement de la protection sociale) įvertino įvairių scenarijų, susijusių su socialinės apsaugos lengvatomis, poveikį užimtumui, tačiau darbo užmokesčių pokyčiams ir konkurencingumui buvo skirta nedaug dėmesio.

Tačiau nors buvo suteikta didelių lengvatų, minimalų darbo užmokestį gaunančių darbuotojų atveju su minimaliu darbo užmokesčiu susijusios darbo sąnaudos išlieka didelės. Dėl šių lengvatų 2013 m. darbo sąnaudos buvo apribotos, taigi šis pokytis yra teigiamas, vis dėlto minimalaus darbo užmokesčio lygis Prancūzijoje išlieka didelis, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis. Todėl minimalaus darbo užmokesčio raida turėtų išlikti palanki konkurencingumui ir darbo vietų kūrimui. Prancūzijoje įstatymu nustatytam minimaliam darbo užmokesčiui taikoma tik keletas lengvatų, todėl galėtų būti dedama daugiau pastangų, kad būtų sumažintos su pažeidžiamomis grupėmis susijusios darbo sąnaudos;

(13)

Prancūzijos pasaulinis reitingas keliose tarptautinio verslo aplinkos apklausose pablogėjo. Nors 2013 m. liepos mėn. pradėjus vadinamąjį supaprastinimo sukrėtimo procesą buvo dėtos pastangos, skirtos įmonių ir administracijos santykiams gerinti, reikia toliau gerinti verslo aplinką. Be to, dar reikia nustatyti ir įgyvendinti keletą priemonių, kurios buvo apsvarstytos supaprastinimo plane. Visų pirma ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama darbo kodekso nuostatoms arba apskaitos taisyklėms, susijusioms su konkrečiomis dydžio ribomis, kurios stabdo Prancūzijos įmonių augimą. Tokios taisyklės gali kelti sunkumų MVĮ pasiekti tokį dydį, kad jos galėtų eksportuoti arba diegti inovacijas. Politikos iniciatyvos, skirtos privačių bendrovių MTTP išlaidoms ir inovacijoms, visų pirma mokestinėms lengvatoms už mokslinius tyrimus ir konkurencingumo ašims skatinti, kol kas davė nevienodų rezultatų. Dėl pramonės sektoriaus mažėjančios svarbos Prancūzijos privačiajame sektoriuje privačios bendrovės nedidina MTTP išlaidų nepaisant įmonių lygmeniu dedamų didelių pastangų. Todėl didelė MTTP išlaidų dalis tebėra finansuojama viešaisiais pinigais tiesiogiai vykdant valstybinius mokslinius tyrimus arba netiesiogiai – skiriant subsidijas. Dabartinių priemonių veiksmingumas turėtų būti toliau gerinamas siekiant padidinti privačių įmonių MTTP išlaidas ir pagerinti inovacijų diegimą privačiajame sektoriuje. Visų pirma konkurencingumo ašims skirtais ištekliais galėtų būti daromas didesnis masto poveikis ir gerinama inovacijų sklaida. Be to, politikos efektyvumą būtų galima padidinti šias ašis sujungus į realų įmonių tinklą, kuris darytų teigiamą šalutinį poveikį. Galiausiai tikimasi, kad mokestinių lengvatų už mokslinius tyrimus sąnaudos 2014 m. sudarys 5,8 mlrd. EUR (beveik 0,3 % BVP). Nepaisant šios priemonės taikymo sąnaudų, nėra jos veiksmingumo MTTP atsižvelgiant į naujausias reformas ex post įvertinimo;

(14)

nors buvo panaikintos kliūtys, susijusios su tam tikrų profesijų (pavyzdžiui, veterinarų ir buhalterių) teisine forma, akcijų dalies reikalavimais arba tarifais, o neseniai priimtu Vartojimo įstatymu buvo nustatytos naujos priemonės, skirtos konkurencijai didinti, kai kurių profesijų atstovai šiandien vis dar susiduria su didelėmis kliūtimis patekti į rinką ar vykdyti veiklą (pavyzdžiui, bendriau kalbant, taksi vairuotojai, sveikatos sektoriaus darbuotojai, notarai ir teisininkai). Dėl numerus clausus principo taikymo norint verstis daugeliu profesijų (gydytojo, farmacininko ir kt.) vis dar kliudoma naudotis paslaugomis; šis principas galėtų būti peržiūrėtas nekeliant grėsmės kokybei ir saugai. Iki šiol neatliktas išsamus reglamentuojamoms profesijoms poveikį darančių apribojimų poreikio ir jų proporcingumo įvertinimas. Mažmeninės prekybos sektoriuje išlieka sudėtingi leidimų atidaryti prekybos vietas išdavimo reikalavimai, kuriuos visų pirma nulemia miestų planavimo taisyklės, ir nuostolingos prekybos draudimas – tai daro neigiamą poveikį konkurencijai ir vartotojams. Iki šiol Prancūzijoje nepriimtos konkrečios priemonės kliūtims patekti į mažmeninės prekybos sektorių panaikinti. Kalbant apie elektros energijos ir dujų skirstymą, laipsniškai naikinamos reguliuojamos kainos ne namų ūkių vartotojams. Vis dėlto kainos namų ūkiams tebėra reguliuojamos, o nustatytos elektros energijos kainos yra mažesnės už savikainą ir ribojama alternatyvių elektros energijos tiekėjų prieiga. Kalbant apie energetikos tinklų jungtis, turėtų būti užbaigti vykdomi projektai, visų pirma su Ispanija, kad būtų sustiprintos elektros ir dujų tinklų jungtys su kaimyninėmis šalimis. Geležinkelių sektoriuje veiksmingam rinkos veikimui tebetrukdo kliūtys patekti į rinką. Prancūzija neatvėrė savo vidaus keleivinio geležinkelių transporto rinkos konkurencijai, išskyrus tarptautinių paslaugų rinką, kurioje yra keli nauji dalyviai. Ji pradėjo vykdyti geležinkelių sistemos reformą, kad ši sistema taptų finansiškai tvaresnė. 2013 m. spalio mėn. buvo pateiktas įstatymo projektas, kuris šiuo metu yra svarstomas parlamente. Į pateiktas priemones įtrauktas ir visateisio infrastruktūros valdytojo vertikaliai integruotoje struktūroje, į kurią bus įtrauktas ir įsitvirtinęs operatorius, įsteigimas. Dėl šios naujos struktūros gali būti trukdoma alternatyviems operatoriams naudotis tinklu;

(15)

Prancūzijoje bendra mokesčių našta yra didelė ir didėja toliau. 2013 m. mokesčių ir BVP santykis buvo 45,9 % – vienas didžiausių Sąjungoje, o 2010 m. pradėjus fiskalinį konsolidavimą jis padidėjo 3,3 procentinio punkto. Šiomis aplinkybėmis specialus komitetas (pranc. Assises de la fiscalité) prisidėjo prie mokesčių sistemos reformos. Kol kas padaryta maža pažanga siekiant sumažinti įstatymu nustatytus asmenų bei įmonių pajamų mokesčio tarifus ir padidinti PVM efektyvumą. Vietoj to, laikino pridėtinio mokesčio taikymas didelėms bendrovėms pratęstas iki 2015 m., todėl bendras įstatymu nustatytas įmonių pajamų mokesčio tarifas padidės net iki 38,1 % (šiuo metu įstatymu nustatytas mokesčio tarifas jau yra vienas didžiausių Sąjungoje ir sudaro 33,3 %). Vyriausybė paskelbė, kad iki 2020 m. bus laipsniškai panaikinta įmonių socialinio solidarumo įmoka (C3S) ir bus laipsniškai (iki 28 %) sumažintas įstatymu nustatytas mokesčio tarifas. Pastaruoju atveju neturima išsamios informacijos apie tikslų priemonės įgyvendinimo tvarkaraštį. Praėjusiais metais taip pat padaryta tik nedidelė pažanga siekiant mažinti ir supaprastinti pajamų mokesčio išlaidas. Nepaisant tam tikros pažangos aplinkos mokesčių srityje (pavyzdžiui, laipsniško anglies dioksido mokesčio arba pranc. „contribution climat energie“ įvedimo), aplinkos mokesčių dalis, išreikšta BVP, išlieka maža. Visų pirma Prancūzijoje akcizai nėra indeksuojami pagal infliaciją, taip pat tebeteikiamos kai kurios svarbios aplinkai žalingos subsidijos, pavyzdžiui, preferencinis akcizo tarifas dyzelinui. Galiausiai 2013 m. nebuvo imtasi papildomų priemonių įmonių įsiskolinimui palankiam mokestiniam iškraipymui panaikinti, kad būtų užkirstas kelias tolesniam privačiojo sektoriaus įsiskolinimo didėjimui;

(16)

nors Prancūzija taikė kelias politikos priemones, 2013 m. padėtis darbo rinkoje toliau blogėjo, todėl svarbiausias problemas dar reikia spręsti. 2013 m. nedarbas toliau didėjo ir sudarė 10,3 % (palyginti su 7,5 % 2008 m.). Prancūzijos darbo rinkoje išlieka segmentacija, o perėjimo nuo laikinųjų prie nuolatinių darbo sutarčių atvejų skaičius yra labai mažas (2010 m. tikimybė, kad laikinoji darbo vieta taps nuolatine, buvo tik 10,6 %, palyginti su 25,9 % Sąjungos vidurkiu). Tarpprofesinis susitarimas dėl darbo vietų garantavimo tapo įstatymu; šis įstatymas buvo priimtas 2013 m. liepos mėn. Nors ši reforma yra teigiamas žingsnis, jos poveikis šiame etape išlieka nevienodas. Visų pirma tik kelios bendrovės pasinaudojo šiuo įstatymu nustatyta bendrovės lygmens susitarimų tvarka, kad padidintų darbo sąlygų lankstumą laikinų ekonominių sunkumų sąlygomis. Tačiau skundų dėl faktinio atleidimo iš darbo pateikimo teismui rodiklis labai sumažėjo. 2014 m. vyko socialinių partnerių derybos dėl bedarbio pašalpų sistemos reformos, vis dėlto nesitikima, kad naujuoju susitarimu bus iš esmės sumažintas sistemos deficitas. Kadangi yra susikaupęs bedarbio pašalpų sistemos deficitas, kuris 2013 m. sudarė beveik 1 % BVP, reikia papildomų struktūrinių priemonių, kuriomis būtų užtikrintas sistemos tvarumas. Visų pirma tam tikri aspektai, pavyzdžiui, tinkamumo gauti pašalpą sąlygos, proporcingas pašalpų mažinimas laikui bėgant arba pajamų pakeitimo normos darbuotojams, gaunantiems didžiausius darbo užmokesčius, buvo tik nežymiai pakeisti po naujausio 2014 m. kovo mėn. socialinių partnerių susitarimo; jie turėtų būti geriau pritaikyti siekiant užtikrinti paskatų dirbti adekvatumą. Dėl viena po kitos vykusių pensijų reformų 55–64 metų amžiaus darbuotojų užimtumo lygis per pastaruosius trejus metus nuolat didėjo.

Tačiau vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygis Prancūzijoje (2013 m. jis buvo 45,6 %) išlieka gerokai mažesnis už Sąjungos vidurkį (t. y. - 4,5 puntos porcentuales procentinio punkto) ir tik 55 % vyresnio amžiaus darbuotojų Prancūzijoje į pensiją išeina iškart baigę dirbti (2008–2011 m.). Todėl per pastaruosius kelerius metus šios grupės nedarbo lygis labai padidėjo. Taigi reikia stiprinti priemones, kad būtų pagerintos jų galimybės įsidarbinti, taip pat reikia peržiūrėti paskatas šiems žmonėms dirbti toliau arba grįžti į darbą;

(17)

2013 m. Tarptautinio moksleivių vertinimo programos tyrimo metu paaiškėjo, kad Prancūzijoje nelygybė švietimo srityje yra viena didžiausių EBPO valstybėse. Šeštadalis Prancūzijos jaunuolių meta mokslus ir profesinio rengimo kursus neįgiję kvalifikacijos. Tokia padėtis kelia ypač didelį susirūpinimą, nes jaunimo nedarbo lygis 2013 m. pabaigoje siekė 25,5 %, o žemiausios kvalifikacijos jaunuoliams grėsė beveik dukart didesnė nedarbo rizika. Pameistrystės skatinimo programos turėtų būti visų pirma orientuotos į žemiausios kvalifikacijos jaunuolius. Sprendžiant šią problemą buvo padaryta šiokia tokia pažanga 2013 m. liepos mėn. pradėjus vykdyti privalomojo švietimo reformą ir 2014 m. kovo mėn. priėmus profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą įstatymą. Tačiau kol kas per anksti vertinti, ar šiomis priemonėmis bus veiksmingai sumažinti švietimo sistemos skirtumai, o 2014 m. sausio mėn. paskelbtas naujas planas, skirtas pagrindinio ugdymo mokykloms mažiau palankiose vietovėse, dar turi būti įgyvendintas. Galiausiai buvo palengvintas perėjimas iš mokyklos į darbo rinką, tačiau 2012 m. pameistrių skaičius sumažėjo, o programomis vis daugiau naudojosi aukštųjų mokyklų studentai;

(18)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Prancūzijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Prancūzijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygmeniu prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–7 rekomendacijose;

(19)

atsižvelgdama į šį įvertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą, o jos nuomonė (6) pateikiama visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(20)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1–6 rekomendacijose;

(21)

Europos semestro kontekste, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Šiuo pagrindu Komisija pateikė konkrečias rekomendacijas, skirtas toms valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (7). Prancūzija, kaip šalis, kurios valiuta yra euro, taip pat turėtų užtikrinti, kad šios rekomendacijos būtų įgyvendintos visiškai ir laiku,

1.

2014 m. ir vėlesniu laikotarpiu stiprinti biudžeto strategiją, be kita ko, išsamiau nurodant pagrindines priemones, kad iki 2015 m. būtų tvariai ištaisytas perviršinis deficitas, vykdant struktūrinio koregavimo priemones, nurodytas Tarybos rekomendacijoje pagal perviršinio deficito procedūrą. Siekiant tvariai panaikinti fiskalinį disbalansą reikia patikimai įgyvendinti plataus užmojo struktūrines reformas, kuriomis būtų didinamas koregavimo pajėgumas ir skatinamas augimas bei darbo vietų kūrimas. Ištaisius perviršinį deficitą, toliau vykdyti struktūrinį koregavimą siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo – bent 0,5 % BVP kiekvienais metais, o esant palankioms ekonominėms sąlygoms arba jei to reikia norint užtikrinti, kad būtų tenkinama skolos taisyklė, kad valdžios sektoriaus skolos santykis tvariai mažėtų – ir didesnio masto koregavimą. Paspartinti veiksmus, kad būtų padidintas visų valdžios sektoriaus padalinių našumas, be kita ko, atitinkamais atvejais iš naujo nustatant vyriausybės veiksmų apimtį. Visų pirma imtis veiksmų, kad, kaip planuojama, nuo 2015 m. būtų iš esmės sumažintas socialinės apsaugos išlaidų didėjimas, nustatant platesnio užmojo metinius sveikatos apsaugos išlaidų tikslus, apribojant pensijų išlaidas ir supaprastinant šeimos išmokas ir būsto pašalpas. Iki 2014 m. gruodžio mėn. nustatyti aiškų vykdomo decentralizavimo proceso tvarkaraštį ir imtis pirmųjų veiksmų siekiant panaikinti administracinį dubliavimą, palengvinti vietos valdžios institucijų sujungimą ir aiškiai nustatyti kiekvieno vietos valdžios lygmens įpareigojimus. Kaip planuojama, didinti paskatas supaprastinti vietos valdžios išlaidas nustatant vietos valdžios mokestinių pajamų metinio padidėjimo viršutinę ribą, kartu sumažinant centrinės valdžios teikiamas dotacijas. Be poreikio sutaupyti lėšų trumpuoju laikotarpiu, imtis veiksmų, kad būtų sprendžiamos viešųjų sveikatos apsaugos išlaidų (įskaitant išlaidas vaistams), numatomų vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais, didėjimo problemos, ir jei reikia ir kai reikia, imtis reikalingų papildomų priemonių siekiant iki 2020 m. tvariai ir apimant visas schemas subalansuoti pensijų sistemą, ypač daug dėmesio skiriant esamoms specialioms schemoms ir papildomoms schemoms.

2.

Užtikrinti, kad toliau būtų taikomas darbo sąnaudų mažinimas pagal „crédit d’impôt compétitivité emploi“. Imtis veiksmų, kad būtų toliau mažinamos darbdavių socialinio draudimo įmokos laikantis įsipareigojimų, prisiimtų pagal atsakomybės ir solidarumo paktą, ir užtikrinti, kad jokios kitos priemonės nesumažintų jo poveikio ir kad būtų išlaikytas šiuo metu numatytas tikslas. Toliau vertinti socialinio draudimo įmokų lengvatų ekonominį poveikį, akcentuojant užimtumą, darbo užmokesčio pokyčius bei konkurencingumą, ir prireikus imtis tinkamų priemonių. Toliau mažinti darbo sąnaudas taip, kad šis mažinimas neturėtų poveikio biudžetui, t. y. pirmiausia mažinti darbo sąnaudas, susijusias su mažiausiais darbo užmokesčiais, tikslingai mažinant darbdavių socialinio draudimo įmokas, atsižvelgiant į įvairius darbo užmokesčio rėmimo planus.

3.

Supaprastinti bendrovių administracines, fiskalines ir apskaitos taisykles ir imtis konkrečių priemonių vyriausybės vykdomam supaprastinimo planui įgyvendinti iki 2014 m. gruodžio mėn. Pašalinti reguliavimo kliūtis bendrovių augimui, visų pirma persvarstant su dydžiu susijusius kriterijus reglamentuose, kad būtų išvengta slenksčio efekto. Imtis veiksmų siekiant supaprastinti inovacijų politiką ir pagerinti jos veiksmingumą, visų pirma atliekant vertinimus, atsižvelgiant į naujausias reformas, ir prireikus pritaikant „crédit d’impôt recherche“. Užtikrinti, kad ištekliai būtų skiriami veiksmingiausioms konkurencingumo ašims, ir toliau skatinti ašyse plėtojamų inovacijų ekonominį poveikį.

4.

Pašalinti nepagrįstus apribojimus naudotis reglamentuojamų profesijų paslaugomis ir jas teikti, sumažinti patekimo į rinką išlaidas ir skatinti paslaugų konkurenciją. Imtis tolesnių veiksmų mažinti reguliavimo naštą, darančią poveikį mažmeninės prekybos sektoriaus veikimui, visų pirma supaprastinant leidimų atidaryti prekybos vietas išdavimą ir panaikinant nuostolingos prekybos draudimą. Išlaikant prieinamas sąlygas pažeidžiamoms grupėms, užtikrinti, kad namų ūkių vartotojams būtų nustatyti tinkamo lygio reguliuojami dujų ir elektros energijos tarifai, dėl kurių nekiltų kliūčių konkurencijai. Sustiprinti elektros energijos ir dujų jungčių su Ispanija pajėgumą; visų pirma padidinti dujų jungčių pajėgumą, kad Iberijos pusiasalio dujų rinka būtų visapusiškai integruota į Europos rinką. Geležinkelių sektoriuje užtikrinti naujos jungtinės infrastruktūros valdytojo nepriklausomumą nuo įsitvirtinusio operatoriaus ir imtis veiksmų atverti vidaus keleivinio geležinkelių transporto rinką konkurencijai laikantis būsimų direktyvų nuostatų ir tvarkaraščio, dėl kurio jomis bus nuspręsta.

5.

Mažinti darbo jėgai tenkančią mokesčių naštą ir dėti daugiau pastangų siekiant supaprastinti ir padidinti mokesčių sistemos veiksmingumą. Šiuo tikslu pradėjus vykdyti 2015 m. biudžetą imtis tokių priemonių: panaikinti neveiksmingas asmenų ir įmonių pajamų mokesčio išlaidas pagal naujausius vertinimus ir iniciatyvą „Assises de la fiscalité“, kartu mažinant įstatymo nustatytus mokesčių tarifus; imtis papildomų priemonių įmonių įsiskolinimui palankiam mokestiniam iškraipymui panaikinti; padidinti mokesčių, visų pirma vartojimo, bazę; laipsniškai panaikinti aplinkai žalingas subsidijas.

6.

Imtis tolesnių veiksmų, kad būtų pašalintas darbo rinkos nelankstumas, visų pirma taikyti priemones darbo vietų išsaugojimo susitarimų (pranc. accords de maintien de l’emploi) sąlygoms reformuoti, kad šias sąlygas dažniau taikytų sunkumų turinčios bendrovės. Kartu su socialiniais partneriais imtis papildomų priemonių bedarbio pašalpų sistemai reformuoti siekiant garantuoti jos tvarumą, kartu užtikrinant, kad pagal ją būtų teikiamos tinkamos paskatos grįžti į darbo rinką. Užtikrinti, kad vyresnio amžiaus darbuotojai galėtų naudotis tinkamu orientavimu bei mokymu, ir iš naujo įvertinti susijusią konkrečią bedarbio pašalpų mokėjimo tvarką, atsižvelgiant į šių darbuotojų padėtį darbo rinkoje.

7.

Tęsti profesinio rengimo ir mokymo modernizavimą, įgyvendinti privalomojo švietimo reformą ir imtis tolesnių veiksmų nelygybei švietimo srityje mažinti, visų pirma stiprinant kovai su mokyklos nebaigimu skirtas priemones. Užtikrinti, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis būtų veiksmingai remiamos pažeidžiamiausios grupės. Gerinti perėjimą iš mokyklos į darbo rinką, visų pirma stiprinant priemones, skirtas tolesniam pameistrystės sistemos plėtojimui, ypač daug dėmesio skiriant žemos kvalifikacijos asmenims.

29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/50

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, kurioje daugiausia dėmesio skiriama pagrindinėms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė Rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – Sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3); šios gairės kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2013 m. Europos semestre Kroatija dalyvavo savanoriškai ir neoficialiai, pateikdama ekonominę programą; konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų pateikta nebuvo. 2013 m. birželio 21 d. Taryba priėmė išvadas, kuriomis teigiamai įvertino Kroatijos ekonominę programą ir kuriose pabrėžė, kad tikimasi, jog Kroatija darys pažangą vykdydama Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus ir kad ji turi vykdyti patikimą konsolidavimą, kartu garantuodama ekonomikos augimą skatinančias išlaidas ir užtikrindama bendro finansavimo galimybę siekiant pritraukti ES lėšų;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija, remdamasi Reglamentu (ES) Nr. 1176/2011, priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nurodė, kad Kroatija yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

2014 m. kovo 5 d. Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį paskelbė Kroatijai skirtą nuodugnią apžvalgą. Komisijai atlikus analizę, galima daryti išvadą, kad Kroatijoje yra susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas, kurį reikia specialiai stebėti ir dėl kurio reikėtų imtis ryžtingų politikos veiksmų. Visų pirma reikia imtis politikos veiksmų, atsižvelgiant į pažeidžiamumą, kurį lemia dideli išorės įsipareigojimai, prastėjantys eksporto veiklos rezultatai, labai įsiskolinusios įmonės ir sparčiai didėjanti valdžios sektoriaus skola, taip pat mažas augimas ir menkas gebėjimas prisitaikyti;

(8)

2014 m. balandžio 24 d. Kroatija pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą ir 2014 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsajas, jos vertintos vienu metu;

(9)

2014 m. konvergencijos programoje išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – iki 2016 m. panaikinti perviršinį deficitą ir siekti tvaraus ekonomikos augimo. Tai prognozuojama pasiekti nuolat mažinant deficitą nuo 4,9 % BVP 2013 m. iki mažiau nei 3 % BVP iki 2016 m., t. y. metų, kurie yra perviršinio deficito panaikinimo terminas. Konvergencijos programoje prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola aukščiausią tašką – 72 % BVP – pasieks 2014 m., kitais metais šiek tiek sumažės, o vėliau nusistovės. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos konvergencijos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra optimistinis visą programos laikotarpį. Pagal konvergencijos programoje pateiktą scenarijų, 2014 m. BVP nekis, o 2015 m. prognozuojamas nedidelis 1,2 % augimas, palyginti su Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognozėje pateiktu atitinkamai 0,6 % sumažėjimu ir 0,7 % augimu. Konvergencijos programoje pateikti biudžeto prognozės skaičiai skiriasi nuo Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos (ESA) standartų, todėl atsiranda nesuderinamumas su ankstesniais duomenimis bei makroekonominiu scenarijumi ir negalima tinkamai palyginti su Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognoze. Be to, konvergencijos programoje nepateikiama pakankamai išsamių duomenų apie 2015 m. ir 2016 m. konsolidavimo priemones, ypač apie išlaidas. Pagal Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognozę, numatoma, kad nominalus balansas 2014 m. sieks 3,8 %, o 2015 m. – 3,1 %. Atlikus koregavimą, reikalingą, kad šias projekcijas būtų galima palyginti su tikslais, nustatytais pagal perviršinio deficito procedūrą (t. y. neatsižvelgiant į antrosios pakopos pensijų sistemos turto perdavimo poveikį), Komisijos deficito projekcijos būtų tokios: 4,6 % BVP 2014 m. ir 3,8 % 2015 m.

Kadangi konvergencijos programa yra pirmoji ataskaita apie veiksmus, kurių valdžios institucijos ėmėsi nuo tada, kai 2014 m. sausio 28 d. buvo pradėta perviršinio deficito procedūra, Komisija Kroatijos veiksmus įvertino 2014 m. birželio 2 d. paskelbtame komunikate. Visų pirma prognozuojama, kad nominalaus deficito tikslas bus pasiektas 2014 m., o 2015 m. numatoma, kad deficitas šiek tiek viršys tikslą. Struktūrinio valdžios sektoriaus balanso būklė pagerėjo beveik tiek, kiek reikalaujama 2014 m. ir 2015 m. Galiausiai, nors pakoreguoto struktūrinio balanso pokytis nesiekia rekomenduojamo priemonių dydžio, numatoma, kad tiek 2014 m., tiek 2015 m. priemonės, vertinamos pagal diskrecinių priemonių apimtį, bus tinkamo dydžio. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį augimui ir padidinti konsolidavimo tvarumą, yra pagrįsta skirti daugiau dėmesio priemonių kokybei ir pereiti prie išlaidomis grindžiamų priemonių. Remdamasi konvergencijos programos vertinimu ir Komisijos prognoze, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad nors iki 2014 m. balandžio 30 d. Kroatija ėmėsi veiksmingų priemonių siekdama panaikinti perviršinį deficitą, kaip buvo rekomenduota, vis dėlto reikia papildomų priemonių, kad būtų įvykdyta pagal perviršinio deficito procedūrą pateikta rekomendacija iki 2016 m. panaikinti perviršinį deficitą ir užtikrinti panaikinimo patikimumą;

(10)

biudžeto konsolidavimo priemonėmis turėtų būti siekiama gerinti viešųjų finansų kokybę, kad visų pirma darbo užmokesčio, socialinės apsaugos ir subsidijoms skirtos išlaidos būtų veiksmingesnės, ir sudaryti pakankamai fiskalinių galimybių pirmenybę teikti ekonomikos augimą skatinančioms išlaidoms ir investicijoms, įskaitant Sąjungos finansuojamus projektus. Pastaraisiais metais Kroatija įgyvendino reikšmingas fiskalinės sistemos reformas. Tačiau tebėra su biudžeto planavimu, veiksminga išlaidų kontrole ir nuosekliu biudžeto apribojimų taikymu susijusių trūkumų, kurie turi neigiamą poveikį fiskalinės politikos formavimui. Nors fiskalinės taisyklės buvo neseniai pakeistos, jos turėtų būti toliau tobulinamos. Visų pirma pavojų fiskalinės sistemos veiksmingumui kelia tai, kad nėra prevencinių mechanizmų, prastai laikomasi skolos taisyklės, o struktūriniu požiūriu subalansuoto biudžeto taisyklė suformuluota nevienareikšmiškai. Fiskalinės politikos komisijos įsteigimas vertinamas teigiamai, tačiau reikia papildomų priemonių jos pozicijai rengiant ir stebint biudžetą sustiprinti, ypač jos nepriklausomumui nuo visų biudžeto valdymo institucijų;

(11)

Kroatija susiduria su problema, kaip vykdyti fiskalinį konsolidavimą nepakenkiant konkurencingumui ir ekonomikos atsigavimo perspektyvoms. Esant tokioms aplinkybėms, viešųjų finansų pajamos suvaržytos dėl siauros mokesčių bazių, suteikiančių stabilias mokestines pajamas ir beveik neiškraipančių augimo, apibrėžties. Atsižvelgiant į tai, nacionalinėje reformų programoje pranešama, kad 2016 m. planuojama įvesti reguliariai mokamą turto mokestį, tačiau jo veikimo modelis, įskaitant mokesčių bazės modelį, dar turėtų būti sukonkretintas. Kroatija taip pat yra ryžtingai nusiteikusi imtis priemonių mokestinių prievolių vykdymui pagerinti mažindama šešėlinę ekonomiką. Imtasi veiksmų šioje srityje. Palaipsniui įvedus fiskalinius kasos aparatus, dėl griežtesnės sandorių priežiūros išaugo mokestinės pajamos. Tikimasi, kad reorganizavus mokesčių administravimą padidės mokesčių surinkimo efektyvumas bei veiksmingumas ir kartu bus sumažinta mokesčių mokėtojams tenkanti našta, susijusi su mokestinių prievolių vykdymu. Tačiau, atsižvelgiant į fiskalinio konsolidavimo poreikius bei duomenis, kurie rodo, kad didelė mokesčių dalis nesurenkama, reikia toliau didinti mokesčių surinkimo efektyvumą ir toliau stengtis, kad būtų pagerintas mokestinių prievolių vykdymas, mokesčių mokėtojams teikiant daugiau elektroninių paslaugų;

(12)

Kroatija ėmėsi priemonių, kad pagerintų pensijų tvarumą ir adekvatumą: nuo 2010 m. lapkričio mėn. teisės aktais nustatytas pensinis amžius, ankstyvo išėjimo į pensiją amžius ir laikotarpis, per kurį moterys įgyja teisę į pensiją, buvo palaipsniui ilginamas ir numatyta juos visiškai suderinti iki 2030 m. 2013 m. gruodžio mėn. priimtais Pensijų draudimo įstatymo pakeitimais teisės aktais nustatytas pensinis amžius pailgintas nuo 65 iki 67 metų, o ankstyvo išėjimo į pensiją amžius – nuo 60 iki 62 metų. Tačiau šis pailginimas įsigalios tik nuo 2031 m., o tai yra nepakankamai anksti, atsižvelgiant į demografines tendencijas. Nepaisant pastaraisiais metais įgyvendintų reformų, vis dar egzistuoja įvairių galimybių į pensiją išeiti anksčiau. Atsižvelgiant į išimčių mastą, baudas už ankstyvą išėjimą į pensiją ir vėlyvo išėjimo į pensiją premiją, neskatinama dirbti iki teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus, ir tai daro neigiamą poveikį darbo pasiūlai ir pensijų sistemos tvarumui. 2013 m. priimtas Vienos teismo ekspertizės įstaigos įstatymas, kuriuo siekiama padėti sumažinti invalidumo pensijas gaunančių asmenų skaičių, ir, suvienodinus neįgalumo lygio nustatymą, sumažinti sukčiavimo atvejų. Taip pat suintensyvinus patikrinimus, sprendžiama konkreti problema, tačiau poveikis išlaidoms priklausys nuo to, kaip priemonės bus įgyvendinamos ir kokiu mastu bus užtikrintas sprendimų vykdymas. Pagal specialiąsias sistemas mokamos pensijos, viršijančios tam tikrą viršutinę ribą, nors ir tik laikinai, buvo sumažintos 10 %, o jų indeksavimas buvo susietas su BVP. Nepaisant pastarojo meto pastangų sumažinti išlaidas ir padidinti skaidrumą, kalbant apie pagal specialiąsias sistemas mokamų pensijų suderinimo su bendrosiomis taisyklėmis tempą ir mastą, procesas vyksta lėtai ir bendra pažanga išlieka nedidelė;

(13)

sveikatos priežiūros sektoriuje pasiekta gana gerų su sveikata susijusių rodiklių ir, nors yra tam tikrų regioninių skirtumų, paslaugos yra prieinamos, tačiau dėl šios sistemos viešiesiems finansams tenka didelė našta. Valdžios institucijos nustatė ligoninių tinklo trūkumus, kuriuos galima panaikinti. 2014 m. kovo mėn. pateiktame pagrindiniame stacionariosios sveikatos priežiūros reorganizavimo plane numatytos priemonės, kuriomis būtų padidintas išlaidų veiksmingumas, pavyzdžiui, ligoninių tinklo racionalizavimas, mažesnis vidutinis gydymo ligoninėje dienų skaičius, geresnis vietų ligoninėse, įskaitant ilgalaikės priežiūros vietas, paskirstymas ir papildomi ligoninių finansavimo pakeitimai. Kad planas būtų įgyvendintas, reikėtų užtikrinti tvirtus tiek ligoninių, tiek centrinės valdžios stebėsenos ir įgyvendinimo gebėjimus. Ilgalaikei priežiūrai būdinga tai, kad paslaugos teikiamos ir pagal sveikatos priežiūros, ir pagal socialinės apsaugos sistemas, padengiama tik nedidelė išlaidų dalis, suteikiama oficiali priežiūra, teikiant šias paslaugas patiriama didelių išlaidų ir yra ilgi laukiančiųjų sąrašai;

(14)

užimtumo ir aktyvumo lygiai, ypač jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių, yra vieni žemiausių visoje Sąjungoje. Be ciklo lemiamų pokyčių, darbo rinkos rezultatai iš dalies susiję su institucijomis ir politika. Kroatija pradėjo vykdyti darbo rinkos reformas, siekdama padidinti darbo rinkos lankstumą. Pirmasis reformos etapas, kurio metu pagrindinis dėmesys skirtas terminuotų darbo sutarčių reglamentavimui, buvo užbaigtas 2013 m. 2014 m. sausio mėn. vyriausybė priėmė antrąjį pasiūlymą dėl teisės akto, kuriame numatyta sumažinti atleidimo išlaidas sutrumpinant ir supaprastinant procedūras ir padidinant darbo laiko lankstumą. Be to, būtų įvestos lankstesnės užimtumo formos, kaip antai darbo ne visą darbo dieną sutartys. Atlikusi šiuos pokyčius, Kroatija iš esmės prisivytų kitas šalis, kiek tai susiję su užimtumo apsaugos rodikliu. Nors tikimasi, kad šios reformos turės teigiamą poveikį užimtumui apskritai, dėl jų taip pat didėja darbo rinkos susiskaidymo rizika, įskaitant terminuotų darbo sutarčių plitimą. Šiuo metu, nepaisant ypatingos Kroatijos padėties – palyginti aukšto vidutinio darbo užmokesčio ir labai žemo užimtumo lygio, nenumatoma jokių pokyčių, susijusių su darbo užmokestį nustatančiomis institucijomis. Nors nedarbo lygis tebeauga, aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms, kuriomis siekiama sudaryti daugiau galimybių patekti į darbo rinką ir ilgiau joje pasilikti, skirtos išlaidos ir jų aprėptis vis dar nesiekia vidurkio, ypač jaunimo, ilgalaikių bedarbių ir vyresnio amžiaus darbuotojų atveju. Kroatijos valstybinės užimtumo tarnybos administraciniai gebėjimai patiria didelį spaudimą, be kita ko, ir regioniniu lygmeniu. Nėra bendros sistemos, kuri leistų stebėti ir vertinti darbo rinkos pokyčius bei poreikius, įskaitant įgūdžių prognozavimą, be to, nevykdomas reguliarus aktyvios darbo rinkos politikos priemonių vertinimas. Nedeklaruojama apmokama veikla sudaro didelę dalį visos veiklos;

(15)

padėtis darbo rinkoje itin nepalanki jaunimui, nes jaunimo nedarbo lygis labai išaugo ir 2013 m. siekė beveik 50 %, o nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo, dalis tebeauga. Siekiant Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslų svarbūs uždaviniai – informuoti darbo biržoje neregistruotą jaunimą ir mobilizuoti privatųjį sektorių, kad būtų siūloma daugiau pameistrystės galimybių. Kroatija taip pat susiduria su rimtomis švietimo srities problemomis, susijusiomis su atitiktimi darbo rinkos poreikiams ir kokybiškomis paslaugomis visuose švietimo sektoriuose. Vidurinėse ir aukštosiose mokyklose trūksta mokymo darbo vietoje ir profesinio orientavimo paslaugų, o darbdavių dalyvavimo profesinio rengimo ir mokymo, taip pat vidurinio bei tretinio švietimo sistemose lygis yra žemas. Neseniai aukštąjį mokslą baigusių asmenų užimtumo lygis gerokai mažesnis, negu kitose Sąjungos valstybėse narėse. Vykdoma pasenusios profesinio rengimo ir mokymo sistemos reforma mokyklose išbandant naują mokymo programą. Nors Kroatijos kvalifikacijų sandaros ir Švietimo, mokslo ir technologijų strategijos tebėra įgyvendinamos, jos turėtų pagerinti mokymosi rezultatus ir užtikrinti, kad jie atitiktų darbo rinkos poreikius;

(16)

dėl didelio nedarbo lygio ir mažo aktyvumo darbo rinkoje Kroatijoje pablogėjo socialinė padėtis. Pastaraisiais metais padidėjo asmenų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, dalis, kuri gerokai viršija ES vidurkį. Socialinių išmokų sistemos modelis leidžia išmokų gavėjams gauti iš dalies sutampančius pinigų pervedimus. Kai išmokų gavėjai pradeda dirbti, jie praranda kai kuriuos iš šių socialinių pervedimų, todėl jie neskatinami patekti į darbo rinką. Galima būtų didinti socialinės apsaugos sistemos efektyvumą ir skaidrumą: dabar už pajamų rėmimo schemas ir išmokų skyrimą atsako daug skirtingų institucijų, veikiančių skirtinguose valdžios lygmenyse, kriterijai taikomi nevienodai ir pasitaiko dalinių sutapimų. 2013 m. Socialinės apsaugos įstatyme įvestas griežtesnis materialinės padėties tikrinimas ir keturios iš daugiau kaip 70 nacionaliniu lygmeniu mokamų išmokų, įskaitant kai kurias, skirtas konkrečioms grupėms, sujungtos į bendrąsias minimalias pajamas. Iki 2016 m. bus palaipsniui įgyvendinama nacionalinė vieno langelio principu veikianti sistema, kuria naudojantis bus administruojamos visos nacionaliniu lygmeniu mokamos išmokos pinigais. Tačiau bus sudėtinga sistemingai stebėti ir vertinti, nes nebuvo integruotos vietos ir regionų lygmenimis taikomos pajamų rėmimo schemos ir programos, taip pat įvairios ne materialine padėtimi pagrįstos išmokos pinigais, skirtos konkrečioms gyventojų grupėms. Nepaisant keleto nuo 2011 m. vykdomų teisėkūros reformų, dėl socialinių išmokų sistemos modelio nepavyko veiksmingai padėti tiems, kuriems pagalbos labiausiai reikia;

(17)

pagal dabartinę Kroatijos verslo reglamentavimo sistemą įmonėms tenka didelė našta, be kita ko, yra teisinio tikrumo trūkumas, neskaidrus sprendimų priėmimas, ypač vietos lygmeniu, ir daugybė parafiskalinių mokesčių. Be to, kadangi viešosios administracijos atsakomybė vietos ir regionų lygmenimis yra labai išskaidyta , o centrinio lygmens ministerijoms ir įstaigoms kompetencija paskirstyta taikant sudėtingą sistemą, sunku priimti verslo sprendimus ir užsitęsia administracinės procedūros. Siekiant nustatyti verslui kylančias kliūtis, centrinės valdžios lygmeniu laikomasi struktūrinio požiūrio, tačiau netaikoma nuosekli administracinės naštos apskaičiavimo metodika, todėl mažėja priemonių, kurių jau imtasi, veiksmingumas. Dabartinė įmonėms skirta vieno langelio principu veikianti sistema apima tik nedaug funkcijų. Reikia racionalizuoti ir gerinti valstybės subsidijų ir garantijų kontrolę; pirmas žingsnis šioje srityje būtų remiamų įmonių ir asmenų centrinis registras. Kroatija pradėjo vykdyti viešojo administravimo reformas, kad sustiprintų savo administracinius gebėjimus ir pagerintų piliečiams ir įmonėms teikiamų viešųjų paslaugų orientavimąsi į klientą. Tačiau viešojo valdymo kokybė išlieka prasta, įvairių valdžios lygmenų veiklos koordinavimas silpnas, o politikos formavimas ir vertinimas remiantis faktiniais duomenimis pasitaiko retai arba yra pernelyg formalus. Viešojo administravimo reformos strategijos priėmimas – žingsnis teisinga linkme. Strategija turėtų būti nuodugniai įgyvendinta visuose valdžios lygmenyse. Patirtis, įgyta naudojant pasirengimo narystei lėšas, rodo, kad yra trūkumų, susijusių su strateginiu planavimu, institucinių gebėjimų trūkumu ir projektų rengimo bei tolesnės su projektu susijusios veiklos vykdymu;

(18)

valstybės įmonėms arba valstybės kontroliuojamoms bendrovėms neigiamą poveikį turi silpnas valdymas, be to, vėluojama įgyvendinti naują valstybės turto ir įmonių valdymo strategiją. Šiuo metu stebėtojų tarybos nariai ir vadovybė neatrenkami konkurso būdu, o apie paskyrimus neskelbiama. Nors imtasi kovos su korupcija sistemos tobulinimo veiksmų, reikia dėti daugiau pastangų visuose valdžios lygmenyse vykdant korupcijos prevenciją. Esminiai elementai, kurių šiuo metu trūksta kovos su korupcija sistemai, yra veiksmingi patikrinimo mechanizmai interesų konflikto ir valstybės tarnautojų turto atskleidimo atvejais, taip pat konkrečios apsaugos priemonės valstybės įmonėms arba valstybės kontroliuojamoms bendrovėms. Interesų konflikto sprendimo komisijos tikrinimo įgaliojimai priklauso nuo kitų valdžios įstaigų kompetencijos ir aktyvumo. Nepaisant pažangos, padarytos siekiant padidinti viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą, rizikos vertinimo priemonės nėra sistemingai naudojamos ir atrodo, kad pažeidžiamiems sektoriams neskiriama pakankamai dėmesio. Reikia sustiprinti viešųjų pirkimų taisyklių veiksmingo įgyvendinimo priežiūrą atsižvelgiant ir į ES lėšų skirstymą ateinančiais metais;

(19)

2013 m. plačiai taikant procedūrą, kurios turi būti laikomasi gresiant bankrotui, iš dalies pavyko išspręsti skolos aptarnavimo problemas, su kuriomis bendrovės susidurdavo taikant sudėtingas, brangias ir ilgai trunkančias bankroto procedūras. Tačiau šią priemonę dar galima stiprinti šalinant įvairius jos trūkumus, tokius kaip nepakankamai aiškus valstybės vaidmuo procese, stiprinant komercinių bylų teismų vaidmenį tvirtinant ieškinius ir patikimus restruktūrizavimo planus, išplečiant procedūros taikymo sritį, kad būtų galima veiksmingai atlikti restruktūrizavimo procedūrą, kol skolininkas netapo nemokus, ir šalinant įstatymo įgyvendinimo trūkumus. Nors buvo vykdoma keletas reformų, kuriomis siekiama gerinti teisingumo sistemos efektyvumą, civilinių, komercinių bei administracinių bylų nagrinėjimas teisme užtrunka nepagrįstai ilgai, ypač pirmos instancijos teismuose. 2013 m. padaugėjo neišspręstų bylų, ypač civilinių ir komercinių bylų, ir jų tebėra labai daug. Norint išspręsti šias problemas, kurios kliudo verslui ir mažina Kroatijos patrauklumą tiesioginėms užsienio investicijoms, reikia nuolatinių pastangų kurti ir stiprinti tinkamas paskatas laiku išnagrinėti bylas ir skatinti neteisminį ginčų sprendimą, ypač ieškinių dėl nedidelių sumų atveju;

(20)

Kroatijos Nacionalinio banko konservatyvus požiūris į makrolygio rizikos ribojimo reguliavimą, visų pirma kapitalo lygio atveju, reiškia, kad bankai tapo atsparesni, o tai naudinga atsižvelgiant į problemas, su kuriomis jie dabar susiduria dėl silpnos ekonomikos. Tačiau ekonomikai išgyvenant šeštuosius nuosmukio metus ir didėjant neveiksnių paskolų skaičiui, kyla rizika bankų turto kokybei. Palankiai vertinama tai, kad tam tikriems Kroatijos keturių didžiausių užsienio kapitalo bankų portfeliams pagal naują bendrą priežiūros mechanizmą bus taikomas euro zonos turto kokybės patikrinimas ir (arba) testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Nepaisant to, juos atliekant nebus patikrinti kai kurie Kroatijos atveju svarbūs portfeliai, nes portfeliai atrenkami atsižvelgiant į jų svarbą bankų grupės lygmeniu. Be to, netikrinami vidutinio dydžio ir mažesni bankai, kurių kapitalo lygis gali būti mažesnis, o turto kokybė ne tokia patikima, ir kurie gali būti svarbūs finansinio stabilumo požiūriu. Papildžius pagal bendrą priežiūros mechanizmą atliekamą tikrinimą papildomu priežiūros diagnostiniu tikrinimu, parengtu konkrečiai Kroatijos finansų sistemai (kuris galėtų apimti reikšmingus Kroatijos patronuojamųjų bankų portfelius, kurie netikrinami pagal bendrą priežiūros mechanizmą, ir svarbiausius vidutinio dydžio ir mažesnius bankus), būtų pagerintas bankų paskolų klasifikavimo ir jų atidėjinių paskolų nuostoliams padengti adekvatumo bendras supratimas;

(21)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Kroatijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir konvergencijos programą. Ji įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Kroatijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą ES lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–8 rekomendacijose;

(22)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo konvergencijos programą ir savo nuomonę (4) pateikė visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(23)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir konvergencijos programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateikiamos toliau išdėstytose 1–8 rekomendacijose,

1.

Visiškai įgyvendinti 2014 m. biudžeto priemones. Sustiprinti biudžeto strategiją, toliau konkretizuojant paskelbtas 2015 m. ir 2016 m. priemones ir svarstant papildomas nuolatines ekonomikos augimui palankias priemones, siekiant užtikrinti, kad perviršinis deficitas būtų tvariai panaikintas iki 2016 m. Kartu užtikrinti, kad bus pasiektas Tarybos rekomendacijoje pagal perviršinio deficito procedūrą reikalaujamas struktūrinių koregavimo priemonių dydis. Suderinti programos projekcijas su ESA standartais ir Stabilumo ir augimo pakto reikalavimais. Imtis priemonių išlaidų kontrolei sustiprinti. Iki 2015 m. kovo mėn. atlikti nuodugnią išlaidų peržiūrą. Stiprinti biudžeto planavimo procesą, visų pirma didinant makroekonominių ir biudžeto prognozių tikslumą ir stiprinant metinių ir vidutinės trukmės laikotarpio išlaidų viršutinių ribų privalomą pobūdį, ir patobulinti fiskalinių taisyklių rengimą. Iki 2014 m. spalio mėn. įstatymu įteisinti naujai įsteigtą Fiskalinės politikos komisiją, stiprinti jos nepriklausomumą nuo visų biudžeto valdymo institucijų, išplėsti jos įgaliojimus, visų pirma visų fiskalinių taisyklių stebėsenos ir ex ante bei ex post prognozių vertinimo požiūriu, ir užtikrinti tinkamus išteklius. Remiantis nacionalinėje reformų programoje išdėstytais planais, pateikti konkrečią strategiją, kaip reformuoti reguliariai mokamus turto mokesčius. Pradėti ataskaitų apie mokesčių išlaidas rengimo ir šių išlaidų peržiūros procesą. Gerinti mokestinių prievolių vykdymą, visų pirma toliau didinant mokesčių administravimo efektyvumą ir iki 2014 m. pabaigos pateikti tam skirtą veiksmų planą.

2.

Sumažinti galimybes anksti išeiti į pensiją. Iki 2015 m. kovo mėn. priimti teisės aktus, kad būtų paspartintas planuojamas vyrų ir moterų teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus suvienodinimas ir planuojamas teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus ilginimas iki 67 metų. Užtikrinti, kad invalidumo pensijos būtų vertinamos ir kontroliuojamos griežčiau, ir paspartinti pagal specialiąsias sistemas mokamų pensijų integravimą į bendrą pensijų sistemą. Didinti sveikatos priežiūros sektoriaus, įskaitant ligonines, išlaidų veiksmingumą.

3.

Pasikonsultavus su socialiniais partneriais, visų pirma dėl atleidimo iš darbo sąlygų ir darbo laiko, ir siekiant užkirsti kelią tolesniam darbo rinkos susiskaidymui, be kita ko, jaunimo atveju, iki 2015 m. kovo mėn. įgyvendinti antrą darbo teisės reformos etapą. Peržiūrėti darbo užmokesčio nustatymo sistemą siekiant našumo pokyčius labiau suderinti su darbo užmokesčio sąlygomis. Iki 2014 m. pabaigos pateikti šios peržiūros išvadas. Didinti aktyvios darbo rinkos politikos veiksmingumą ir plėsti ribas stiprinant valstybinių užimtumo tarnybų administracinius gebėjimus, be kita ko, regionu lygmeniu, ir plečiant aprėptį, kad ji būtų taikoma didesnei jaunimo, ilgalaikių bedarbių ir vyresnio amžiaus darbuotojų daliai. Siekiant Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslų pirmenybę teikti darbo biržoje neregistruoto jaunimo informavimui ir mobilizuoti privatų sektorių, kad būtų siūloma daugiau pameistrystės galimybių. Iki 2014 m. pabaigos pateikti planus, kaip kovoti su nedeklaruojamu darbu. Įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama gerinti mokslo rezultatų atitiktį darbo rinkos poreikiams ir kokybę, modernizuojant kvalifikacijų sistemas, diegiant kokybės užtikrinimo mechanizmus ir gerinant perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką, visų pirma gerinant profesinį rengimą ir mokymą darbo vietoje.

4.

Iki 2014 m. pabaigos peržiūrėti mokesčių ir išmokų sistemą ir pateikti veiksmų planą, kaip neaktyvius asmenis ir bedarbius paskatinti vėl imtis aktyvios veiklos. Didinti socialinės apsaugos sistemos veiksmingumą ir skaidrumą toliau jungiant išmokas, vienodinant tinkamumo kriterijus ir susiejant duomenis iš visų atitinkamų lygmenų bei valdžios įstaigų vieno langelio principu veikiančioje sistemoje. Didinti socialinės paramos išmokų veiksmingumą ir adekvatumą, skiriant jas tikslingiau.

5.

Imtis tolesnių priemonių verslo aplinkai gerinti. Visų pirma, iki 2015 m. kovo mėn. nustatyti tikslą gerokai sumažinti administracinius reikalavimus, įskaitant parafiskalinius mokesčius. Spręsti didelio susiskaidymo ir dalinio atsakomybės sutapimo problemą supaprastinant administracinius procesus ir įvairiuose valdžios lygmenyse patikslinant sprendimų priėmimo ir atskaitomybės sistemą , o centrinės valdžios lygmeniu – tarp ministerijų ir įstaigų. Gerinti skyrių, kuriems pavesta tvarkyti Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšas, administracinius ir strateginio planavimo gebėjimus, suteikti jiems pakankamai darbuotojų ir užtikrinti, kad jų skaičius būtų stabilus.

6.

Iki 2014 m. spalio mėn. pateikti išsamų 2015 m. valstybės turto valdymo planą. Užtikrinti, kad valstybės kontroliuojamos bendrovės būtų valdomos skaidriai ir atskaitingai, visų pirma griežtinti valstybės pasiūlytiems vadovams ir stebėtojų tarybos nariams keliamus kompetencijos reikalavimus ir sukurti viešą paskyrimų registrą. Stiprinti korupcijos viešojo administravimo srityje ir valstybės įmonėse bei valstybės kontroliuojamose bendrovėse prevenciją, be kita ko, didinant Interesų konflikto sprendimo komisijos tikrinimo įgaliojimus. Centriniu ir vietos lygmenimis didinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir efektyvumą, taip pat gebėjimus stebėti įgyvendinimą ir nustatyti pažeidimus.

7.

Iki 2014 m. pabaigos sustiprinti komercinių bylų teismų vaidmenį stebint procedūrų, kurios turi būti laikomasi gresiant bankrotui, taikymo skaidrumą ir teisėtumą. Peržiūrėti nemokumo ir (arba) nelikvidumo patikrinimą, privalomą norint pasinaudoti galimybe taikyti ginčų sprendimo procedūrą, kurios turi būti laikomasi gresiant bankrotui, ir supaprastinti nemokumo ir (arba) likvidavimo procesą, siekiant jį sutrumpinti. Gerinti teismų sistemos kokybę ir didinti jos efektyvumą, visų pirma suteikiant paskatas laiku išnagrinėti civilines, komercines bei administracines bylas, ir skatinti rinktis neteisminį ginčų sprendimą, ypač ieškinių dėl nedidelių sumų atveju.

8.

Papildyti 2014 m. Europos Centrinio Banko turto kokybės peržiūras ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, atlikti išsamų portfelio patikrinimą, specialiai pritaikytą Kroatijos finansų sektoriui, daugiausia dėmesio skiriant portfeliams, kurių netikrina Europos Centrinis Bankas, ir įtraukiant svarbiausius vidutinio dydžio ir mažesnius bankus.

29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/57

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, kuri grindžiama geresniu ekonominės politikos koordinavimu ir kurioje daug dėmesio skiriama toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė Rekomendaciją dėl bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – Sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3); šios gairės kartu sudaro integruotas gaires. Į tas integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos lygmenų veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją (4) dėl 2013 m. Italijos nacionalinės reformų programos ir pateikė nuomonę dėl 2012–2017 m. Italijos stabilumo programos. 2013 m. lapkričio 15 d. Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 (5) pateikė savo nuomonę dėl Italijos 2014 m. biudžeto plano projekto;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą (6), kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo sistemos ataskaitą, kurioje nurodė, kad Italija yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, spręsti nedarbo problemą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

2014 m. kovo 5 d. Komisija paskelbė Italijai skirtos nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatus. Remdamasi analize, Komisija daro išvadą, kad Italijoje susidarė perviršinis makroekonominis disbalansas, dėl kurio būtina imtis konkrečių stebėjimo ir griežtų politikos veiksmų. Visų pirma ryžtingų politikos veiksmų ir dėmesio reikalauja nemažėjanti didelė valstybės skola kartu su prastu išorės konkurencingumu, kurį lemia vangus produktyvumo augimas, o dar labiau blogina užsitęsęs menkas ekonomikos augimas;

(8)

2014 m. balandžio 22 d. Italija pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą ir 2014 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsajas, jos vertintos vienu metu;

(9)

stabilumo programoje išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – iki 2016 m. pasiekti vidutinės trukmės laikotarpio tikslą, t. y. struktūriniu požiūriu subalansuotą biudžetą, ir toliau per pereinamąjį laikotarpį 2013–2015 m. laikytis skolos taisyklės. Stabilumo programoje patvirtinamas vidutinės trukmės laikotarpio tikslas – struktūriniu požiūriu subalansuotas biudžetas, – atitinkantis Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Stabilumo programoje planuojamas (perskaičiuotas) struktūrinis koregavimas 2014 m. yra 0,2 procentinio punkto BVP, o 2015 m. – 0,4 procentinio punkto BVP. Iš stabilumo programos matyti, kad šis ribotas koregavimas siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo pasirinktas dėl sudėtingų ekonomikos sąlygų ir dėl to, kad reikia įgyvendinti plataus užmojo struktūrinių reformų programą . Visų pirma planuojama keletas struktūrinių reformų, kurios per ateinančius metus galėtų skatinti ekonomikos augimą ir palaipsniui mažinti valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykį. Laikydamasi stabilumo programoje numatyto struktūrinio koregavimo Italija 2013–2015 m. pereinamuoju laikotarpiu galėtų atitikti skolos mažinimo kriterijų, kurio siekti iš dalies padės plataus užmojo privatizavimo planas, įgyvendinamas 2014–2017 m. (kasmet siekiantis 0,7 procentinio punkto BVP). Nepriklausomos institucijos nepatvirtintas makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra kiek per daug optimistiškas, ypač kalbant apie vėlesnius stabilumo programos metus.

2014 m. numatomas nukrypimas nuo koregavimo plano siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo ir, jei šis nukrypimas išliks ir kitais metais, jis galėtų būti vertinamas kaip didelis, taip pat išlaidų kriterijaus atžvilgiu. Be to, biudžeto tikslų įvykdymas nėra visiškai pagrįstas pakankamai išsamiomis priemonėmis, ypač kalbant apie 2015 m. Komisijos tarnybų parengtoje 2014 m. pavasario prognozėje nurodoma, kad 2014 m. skolos mažinimo kriterijaus laikomasi nebus, nes prognozuojamas struktūrinis koregavimas (tik 0,1 procentinio punkto BVP) nesiekia privalomo struktūrinio koregavimo, t. y. 0,7 procentinio punkto BVP. Remdamasi stabilumo programos vertinimu ir Komisijos prognoze pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad siekiant laikytis Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų būtina dėti papildomų pastangų, taip pat 2014 m.;

(10)

pastaruoju metu veiksmai, kuriais lengvinama mokesčių našta gamybos sektoriui, buvo palyginti riboti. Taigi esama galimybių tęsti mokesčių naštos perkėlimą ir pereiti prie vartojimo, nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos mokesčių, griežtai laikantis biudžeto tikslų. Vartojimo srityje siekiant gerinti mokesčių sistemos struktūrą taip pat būtina peržiūrėti lengvatinius PVM tarifus ir tiesioginių mokesčių išlaidas, tinkamą dėmesį skiriant poreikiui mažinti galimą pasiskirstymo poveikį. Nekilnojamojo turto srityje peržiūrėjus kadastrines vertes pagal dabartines rinkos vertes būtų sudarytos sąlygos teisingesniam periodiniam nekilnojamojo turto apmokestinimui. Neseniai priimtu teisės aktu, kuriuo nustatoma mokesčių reforma, suteikta galimybė tokias būtinas reformas vykdyti. Atsižvelgiant į šio uždavinio mastą, veiksmų, kuriais tobulinama mokesčių struktūros sandara, būtina imtis kartu su papildomomis priemonėmis, kuriomis gerinamas mokesčių administravimas ir mokestinių prievolių vykdymas, ir ryžtingais veiksmais, kuriais kovojama su mokesčių slėpimu, šešėline ekonomika ir nedeklaruotu darbu – šie reiškiniai toliau daro neigiamą įtaką viešiesiems finansams ir didina sąžiningiems mokesčių mokėtojams tenkančią naštą. Šiam tikslui teisės aktu, kuriuo nustatoma mokesčių reforma, numatytos kelios priemonės mokesčių administravimui stiprinti: visapusiškas mokesčių atotrūkio įvertinimas ir jo stebėjimo sistema, supaprastinimo priemonės, santykių su mokesčių mokėtojais gerinimo veiksmai, priemonės mokesčių skoloms išieškoti vietos mastu ir mokesčių kontrolės stiprinimas. Sprendimas nuo 2015 m. pateikti iš anksto užpildytas mokesčių deklaracijas yra papildomas teigiamas žingsnis gerinant mokestinių prievolių vykdymą;

(11)

vienas iš svarbiausių Italijos uždavinių ir toliau yra nuodugniai ir sparčiai įgyvendinti patvirtintas priemones, tiek panaikinant esamas įgyvendinimo spragas, tiek užkertant kelią tolesniam vėlavimui. Vienas iš svarbiausių svertų gerinant Italijos įgyvendinimo rezultatus ir platesniu mastu užtikrinant sklandesnius politikos veiksmus – tai geresnis koordinavimas ir veiksmingesnis kompetencijos pasiskirstymas tarp įvairių valdžios lygmenų. Tai savo ruožtu galėtų duoti naudos administruojant ES lėšas – šioje srityje iki šiol imtasi neišsamių ir nepakankamų veiksmų, ypač pietiniuose regionuose. Be to, administruoti ES lėšas toliau trukdo nepakankami administraciniai gebėjimai, skaidrumo, vertinimo ir kokybės kontrolės trūkumas. Viešojo administravimo kokybę taip pat padėtų pagerinti didesnis efektyvumas ir orientavimasis į paslaugas bei atitinkamai pakeistas žmogiškųjų išteklių administravimas. Italijos gamybos sistemą ir pasitikėjimą politine ir institucine aplinka toliau smarkiai trikdo korupcija. Būtina peržiūrėti įstatymą dėl senaties terminų. Be to, siekiant veiksmingai kovoti su korupcija nacionalinei antikorupcijos tarnybai, vertinančiai viešojo administravimo įstaigas ir stebinčiai jų skaidrumą, reikia suteikti atitinkamų įgaliojimų. Civilinės teisenos trūkumai nedingo, o patvirtintų priemonių poveikį būtina atidžiai stebėti;

(12)

remiantis tiksliniu turto kokybės patikrinimu, kuris pernai atliktas prižiūrint Italijos bankui, matyti, kad toliau būtina gerinti nuvertėjusio turto administravimą ir skatinti jo pardavimą siekiant atkurti bankų gebėjimą didinti kredito pasiūlą realiajai ekonomikai. Galimybių gauti finansavimą srityje pagrindiniai veiksmai iki šiol buvo nukreipti į sąlygų įmonėms gauti paskolas gerinimą, tačiau kitų ne bankinio finansavimo priemonių, ypač skirtų mažosioms ir vidutinėms įmonėms, rengiama nedaug. Sveikintinos iniciatyvos, kurių imtasi bankų valdymo srityje, ypač neseniai Italijos banko nustatyti nauji principai. Kartu jų poveikis priklausys nuo to, ar tinkamai juos įgyvendins bankai ir bus užtikrintas vykdymas. Visų pirma išlieka poreikis atidžiai stebėti kai kuriuos didžiausius kooperatinius bankus („banche popolari“);

(13)

2013 m. toliau prastėjo padėtis darbo rinkoje – nedarbas Italijoje išaugo iki 12,2 %, o jaunimo nedarbas pasiekė 40 %. Siekiant laukiamų rezultatų, t. y. padidinti darbuotojų atleidimo lankstumą, geriau reguliuoti priėmimo į darbą lankstumą, nustatyti išsamesnę bedarbio pašalpų sistemą ir geriau suderinti darbo užmokestį su našumu, būtina užtikrinti tinkamą darbo rinkos ir darbo užmokesčio nustatymo reformų įgyvendinimą ir atidžiai stebėti jų poveikį. Planų didinti įdarbinimo paslaugų veiksmingumą gerinant valstybinių užimtumo tarnybų darbą įgyvendinimas užtruko ir turi būti paspartintas. Priemones darbo vietų kūrimui skatinti trumpuoju laikotarpiu reikia papildyti priemonėmis segmentacijos problemai spręsti. Apskritai Italijos darbo rinkai ir toliau būdinga segmentacija ir menkas aktyvumas, o tai daro ypač neigiamą įtaką moterims ir jaunimui. Todėl iki šiol vykdytus ribotus veiksmus reikia plėsti, kartu laikantis Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslų. Italijoje namų ūkių disponuojamosios pajamos mažėja, o skurdas ir socialinė atskirtis auga, – visa tai ypač neigiamai veikia šeimas, turinčias vaikų. Socialinės išlaidos Italijoje vis dar daugiausia orientuotos į pagyvenusius žmones, labai mažai jų skiriama aktyvumo skatinimo priemonėms, todėl galimybės spręsti augančios socialinės atskirties ir skurdo problemas yra menkos. Neseniai pradėta įgyvendinti socialinės paramos bandomąja programa siekiama kurti minimalios socialinės apsaugos sistemą. Siekiant šią programą taikyti visos šalies mastu reikės didinti socialinių išlaidų veiksmingumą ir paslaugas visoje teritorijoje;

(14)

visais švietimo (pradinio, vidurinio ir tretinio) lygmenimis būtina dėti pastangas gerinant švietimo rezultatus ir žmogiškąjį kapitalą. Mokytojo profesijai būdingas vienintelis karjeros kelias ir šiuo metu ribotos profesinio tobulėjimo perspektyvos. Diversifikavus mokytojų karjerą ir geriau susiejus jų karjeros kelią su nuopelnais ir darbo rezultatais, kartu apibendrinant mokyklų vertinimus, būtų galima pagerinti mokyklų darbo rezultatus. Aukštesniojo vidurinio ir tretinio švietimo lygmenyse labai svarbu užtikrinti sklandų perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką, t. y. stiprinti ir plėsti praktinį mokymą ilginant mokymąsi darbo vietoje, taip pat profesinį rengimą ir mokymą. 2013 m. patvirtinus su tuo susijusį įstatyminį dekretą būtina steigti nacionalinį kvalifikacijų registrą, kad gebėjimai būtų pripažįstami šalies mastu. Tęsiant pirminius veiksmus, kuriais viešąjį finansavimą universitetams ir mokslinių tyrimų institutams imta skirti pagal jų vykdomų mokslinių tyrimų ir dėstymo rezultatus, būtų galima tiek pakelti universitetų kokybę, tiek padidinti mokslinių tyrimų ir inovacijų gebėjimus, nes šioje srityje dar vis atsiliekama;

(15)

imtasi keleto veiksmų kuriant įmonėms ir piliečiams palankesnę aplinką, tačiau šių veiksmų poveikį slopina užtrukęs galutinis jų patvirtinimas ir įgyvendinimo spragos. Laisvųjų profesijų, draudimo, kuro tiekimo, mažmeninės prekybos ir pašto paslaugų srityse išlieka keletas kliūčių konkurencijai (rezervuotos veiklos sritys, lengvatų (leidimų) programos ir pan.). Būtina panaikinti ir keletą viešųjų pirkimų sistemos trūkumų. Kitas prioritetas – konkurencijos savivaldybių viešųjų paslaugų srityje didinimas. Visų pirma reikia įgyvendinti dabartinius teisės aktus, pagal kuriuos iki 2014 m. gruodžio 31 d. būtina ištaisyti galiojančias sutartis, neatitinkančias ES teisės aktų dėl vidaus kriterijų;

(16)

tinkamam energijos rinkos veikimui trukdo infrastruktūros kliūtys. Transporto srityje reikia skirti ypatingą dėmesį ir imtis veiksmų sprendžiant įvairiarūšės infrastruktūros bei Italijos uostų sąveikos ir jungčių su atokiais rajonais trūkumo problemą. Italijoje yra kaimo vietovių, kurioms tiekiama nepakankamos plačiajuosčio ryšio paslaugos;

(17)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Italijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Italijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygmeniu prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–8 rekomendacijose;

(18)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą ir jos nuomonė (7) visų pirma pateikiama toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

(19)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1–8 rekomendacijose;

(20)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Šiuo pagrindu Taryba pateikė konkrečias rekomendacijas, skirtas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (8). Kaip šalis, kurios valiuta yra euro, Italija taip pat turėtų užtikrinti, kad tos rekomendacijos būtų visiškai ir laiku įgyvendintos,

1.

Atsižvelgiant į Komisijos tarnybų parengtoje 2014 m. pavasario prognozėje nustatytą augantį atotrūkį nuo Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų, konkrečiai susijusių su skolos mažinimo taisykle, ir siekiant užtikrinti pažangą siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo, sustiprinti 2014 m. biudžeto priemones. 2015 m. žymiai sustiprinti biudžeto strategiją, kad būtų laikomasi skolos mažinimo reikalavimo ir tokiu būdu pasiektas vidutinės trukmės laikotarpio tikslas. Vėliau užtikrinti pakankamą valdžios sektoriaus bendrosios skolos mažinimą; vykdyti plataus užmojo privatizavimo planą; įgyvendinti ekonomikos augimui palankų fiskalinį koregavimą, kuriuo siekiama daug sutaupyti tvariai padidinant viešųjų išlaidų veiksmingumą ir kokybę visais valdžios lygmenimis, kartu išlaikant ekonomikos augimą skatinančias išlaidas, kaip antai išlaidas moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, inovacijoms, švietimui ir svarbiausiems infrastruktūros projektams. Kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo mėn. užtikrinti fiskalinės tarybos nepriklausomumą ir visavertį veikimą, kad ši taryba spėtų įvertinti 2015 m. biudžeto plano projektą.

2.

Tęsti mokesčių naštos perkėlimą nuo gamybos veiksnių vartojimui, nekilnojamajam turtui ir aplinkosaugai, kartu nenukrypstant nuo biudžeto tikslų. Šiuo tikslu įvertinti mokesčių pleišto pastarojo sumažinimo veiksmingumą ir užtikrinti šios priemonės finansavimą 2015 m., peržiūrėti tiesioginių mokesčių išlaidų mastą ir plėsti mokesčių bazę, visų pirma į ją įtraukiant vartojimo mokesčius. Užtikrinti veiksmingesnius aplinkosaugos mokesčius, be kita ko, akcizų srityje, ir panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas. Iki 2015 m. kovo mėn. įgyvendinti teisės aktą, kuriuo nustatoma mokesčių reforma, taip pat priimant potvarkius dėl kadastro sistemos reformos, kuria būtų užtikrintas nekilnojamojo turto apmokestinimo reformos veiksmingumas. Toliau gerinti mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimą didinant mokesčių sistemos nuspėjamumą, paprastinant procedūras, gerinant mokesčių skolų išieškojimą ir modernizuojant mokesčių administravimą. Tęsti kovą su mokesčių vengimu ir imtis papildomų kovos su šešėline ekonomika ir nedeklaruotu darbu veiksmų.

3.

Vykdant platesnio masto veiksmus, kuriais didinamas viešojo administravimo veiksmingumas, patikslinti visų valdžios lygmenų kompetenciją. Užtikrinti geresnį ES lėšų administravimą, imantis ryžtingų priemonių administravimo gebėjimams, skaidrumui, vertinimui ir kokybės kontrolei tiek nacionaliniu, tiek regionų lygmeniu, ypač pietiniuose regionuose, gerinti. Toliau didinti antikorupcinių priemonių veiksmingumą, taip pat iki 2014 m. pabaigos peržiūrint įstatymą dėl senaties terminų ir stiprinant nacionalinės antikorupcijos tarnybos įgaliojimus. Laiku vertinti patvirtintų reformų, kuriomis siekiama didinti civilinės teisenos veiksmingumą, poveikį, kad būtų užtikrintas jų naudingumas ir prireikus patvirtinti papildomi veiksmai.

4.

Stiprinti bankų sektoriaus atsparumą ir užtikrinti bankų pajėgumą administruoti nuvertėjusį turtą ir jį parduoti siekiant atnaujinti skolinimą realiajai ekonomikai. Pasiūlyti daugiau galimybių įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, skolintis ne iš bankų. Toliau skatinti ir stebėti veiksmingą įmonių valdymo praktiką visame bankų sektoriuje, ypatingą dėmesį skiriant dideliems kooperatiniams bankams („banche popolari“) ir fondų vaidmeniui, taip siekiant didinti finansinio tarpininkavimo veiksmingumą.

5.

Iki 2014 m. pabaigos įvertinti darbo rinkos ir darbo užmokesčio nustatymo reformų poveikį darbo vietų kūrimui, darbuotojų atleidimo tvarkai, darbo rinkos dvilypumui ir sąnaudų konkurencingumui, taip pat įvertinti, ar reikia papildomų veiksmų. Kurti visapusiškesnę socialinę bedarbių apsaugą, kartu ribojant darbo užmokesčio priedų sistemų taikymą darbo jėgos perskirstymui palengvinti. Stiprinti aktyvios ir pasyvios darbo rinkos politikos sąsają, pirmiausia iki 2014 m. gruodžio mėn. parengiant išsamų veiksmų planą, ir didinti valstybinių užimtumo tarnybų koordinavimą ir rezultatyvumą visoje šalyje. Patvirtinti veiksmus, kuriais būtų veiksmingai skatinamas moterų užimtumas, iki 2015 m. kovo mėn. nustatant priemones, kuriomis būtų mažinamos fiskalinės paskatos antrajam šeimoje uždirbančiam asmeniui nedirbti, ir teikiant pakankamas priežiūros paslaugas. Laikantis Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslų visoje šalyje teikti tinkamas paslaugas neregistruotiems jaunuoliams ir užtikrinti didesnį privačiojo sektoriaus įsipareigojimą siūlyti kokybiškas pameistrystės ir stažuočių programas iki 2014 m. pabaigos. Spręsti skurdo ir socialinės atskirties problemą, laikantis biudžeto tikslų palaipsniui plėsti naują bandomąją socialinės paramos programą, užtikrinant deramą sistemos tikslingumą, sąlygų laikymąsi ir teritorinį vienodumą, be to, stiprinant sąsają su aktyvumo skatinimo priemonėmis. Didinti šeimos rėmimo sistemų ir kokybiškų paslaugų, naudingų mažas pajamas gaunantiems ir vaikų turintiems namų ūkiams, veiksmingumą.

6.

Įgyvendinti Nacionalinę mokyklų vertinimo sistemą siekiant gerinti mokyklų darbo rezultatus ir mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių. Didinti galimybes mokytis darbo vietoje aukštesniojo vidurinio profesinio rengimo ir mokymo lygmeniu, stiprinti į profesinį gyvenimą orientuotą tretinį švietimą. Sukurti nacionalinį kvalifikacijų registrą, kad būtų užtikrintas platus kvalifikacijos pripažinimas. Užtikrinti, kad viešasis finansavimas būtų proporcingesnis aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų kokybei.

7.

Patvirtinti numatytus teisės aktus ar kitas lygiavertes priemones, kuriomis siekiama supaprastinti įmonių ir piliečių reguliavimo aplinką, ir spręsti galiojančių teisės aktų įgyvendinimo spragas. Skatinti rinkos atvėrimą ir likusių kliūčių konkurencijai bei jos apribojimų pašalinimą laisvųjų profesijų, savivaldybės viešųjų paslaugų, draudimo, kuro tiekimo, mažmeninės prekybos ir pašto paslaugų sektoriuose. Didinti viešojo pirkimo veiksmingumą, visų pirma supaprastinant procedūras, taip pat geriau naudojantis e. viešaisiais pirkimais, racionalizuojant centrines perkančiąsias organizacijas ir užtikrinant tinkamą taisyklių taikymą prieš konkursą ir po jo. Savivaldybių viešųjų paslaugų srityje griežtai įgyvendinti teisės aktus, pagal kuriuos iki 2014 m. gruodžio 31 d. būtina ištaisyti galiojančias sutartis, neatitinkančias ES teisės aktų reikalavimų dėl vidaus sutarčių pasirašymo.

8.

Užtikrinti spartų ir visavertį Transporto tarnybos veikimą iki 2014 m. rugsėjo mėn. Patvirtinti energetikos sektoriaus strateginės infrastruktūros sąrašą ir tobulinti uostų valdymą bei jungtis su atokiais regionais.

29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/63

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, kuri grindžiama geresniu ekonominės politikos koordinavimu ir kurioje daugiausia dėmesio skiriama toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė Rekomendaciją dėl bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – Sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2); šios gairės kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos lygmenų veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją (3) dėl 2013 m. Latvijos nacionalinės reformų programos ir nuomonę dėl atnaujintos 2012–2016 m. Latvijos konvergencijos programos;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1176/2011 (4), priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Latvija nebuvo nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, spręsti nedarbo problemą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

2014 m. balandžio 29 d. Latvija pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą, o 2014 m. balandžio 30 d. – 2014 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu;

(8)

2014 m. stabilumo programoje išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – palaipsniui sumažinti nominalų deficitą ir išlaikyti struktūrinį balansą – atitinka vidutinės trukmės laikotarpio tikslą, jei atsižvelgiama į leistą laikiną nuokrypį nuo vidutinės trukmės laikotarpio tikslo dėl sisteminės pensijų reformos poveikio. Stabilumo programoje vidutinės trukmės laikotarpio tikslas pakeistas nuo ‐ 0,5 % iki ‐ 1,0 %; naujasis vidutinės trukmės laikotarpio tikslas atspindi Stabilumo ir augimo pakto tikslus. Stabilumo programoje numatyta nominalaus balanso raida rodo, kad (perskaičiuoto) struktūrinio balanso būklė pamažu blogės, tačiau neperžengs dėl pensijų reformos įgyvendinimo leisto nuokrypio. Atsižvelgiant į leidžiamą nuokrypį nuo vidutinės trukmės laikotarpio tikslo, planuojamas struktūrinis deficitas atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus iki 2016 m. Tačiau perskaičiuoto struktūrinio deficito planuojamas padidėjimas 2017 m. sudaro nuokrypį nuo reikalaujamo tikslinimo plano siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo. Apskritai, Stabilumo programoje išdėstyta biudžeto strategija iš esmės atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Numatoma, kad visu programos laikotarpiu valdžios sektoriaus skola išliks gerokai mažesnė nei 60 % BVP ir iki 2017 m. ji sumažės iki 31 % BVP. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos Stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos ir kurio oficialiai nepatvirtino nepriklausoma įstaiga, yra tikėtinas. Tikimasi, kad programos laikotarpiu ekonomikos augimas išliks maždaug 4 % per metus, o prognozuojamas kainų kilimas bus nežymus.

(9)

Stabilumo programoje pateiktame biudžeto scenarijuje numatyta, kad dėl keleto pajamas mažinančių priemonių dėl siekiamo išlaidų ribojimo, smarkiai sumažės valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų dalis BVP. Didėjantis išlaidų poreikis keliose politikos srityse rodo, kad kyla rizika Stabilumo programoje prognozuojamam išlaidų mažinimui. Pagal Komisijos tarnybų parengtą 2014 m. pavasario prognozę, 2014 m. fiskalinė politika atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus, tačiau yra rizika, kad 2015 m. nuo jų bus nukrypta. Remdamasi Stabilumo programos vertinimu ir Komisijos prognoze, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 Taryba mano, kad 2014 m. struktūrinio deficito nuokrypis nuo vidutinės trukmės laikotarpio tikslo rodo sisteminės pensijų reformos poveikį, o nuo 2015 m. kyla rizika, kad bus nukrypta nuo reikalaujamo koregavimo plano;

(10)

Latvija ėmėsi veiksmų, kuriais siekiama sumažinti mokesčių naštą nedideles pajamas gaunantiems asmenims ir šeimoms, turinčioms išlaikytinių, ir padidinti turto ir aplinkosaugos mokesčius, tačiau šių mokesčių dydis ir modelis daro nepakankamą poveikį ekonominės veiklos vykdytojams, o kai kurios aplinkai kenksmingos subsidijos tebėra taikomos. Nors valdžios institucijos padarė tam tikrą pažangą gerindamos mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimą ir mažindamos nedeklaruojamos ekonominės veiklos dalį, visų pirma gerindamos rizikos vertinimą ir griežtindamos sankcijas už nesąžiningą veiklą, išlieka problemų, susijusių su kova su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu. Visų pirma, nepaisant to, kad pajamos iš vartojimo mokesčių sudaro reikšmingą visų pajamų iš mokesčių dalį, yra dar daug galimybių jas padidinti, jei bus pagerintas mokestinių prievolių vykdymas;

(11)

nors pirminis planas reformuoti aukštojo mokslo sistemą buvo plataus užmojo, Latvija nepadarė pažangos kurdama tarptautiniu mastu patvirtintą akreditavimo sistemą, planai pristatyti naują finansavimo modelį preliminariai numatyti 2016 m., aukštojo mokslo įstaigų konsolidavimas susilpnėjo, tebetaikomi užsienio kalbų naudojimo apribojimai. Taip yra nepaisant to, kad galima dar daug nuveikti reformuojant aukštojo mokslo sistemą, kuri, atsižvelgiant į mažėjantį gyventojų skaičių, yra per plati, siūlo per daug atskirų studijų programų ir nėra labai patraukli užsienio studentams ir dėstytojams. Pirmo nepriklausomo mokslo tiriamųjų institucijų vertinimo rezultatai rodo, kad 21 % viso etato ekvivalentų mokslininkų dirba tose 10 % iš vertintų institucijų, kurios gali būti laikomos aukšto lygio tarptautiniais mokslinių tyrimų centrais. Be to, 2012 m. Latvijos MTTP intensyvumas siekė tik 0,66 % BVP ir jai sunkiai sekasi siekti strategijoje „Europa 2020“ nustatyto tikslo MTTP skirti 1,5 % BVP;

(12)

Latvija padarė pažangą spręsdama nedarbo problemą – nedarbo lygis gerokai sumažėjo. Tačiau jaunimo nedarbo lygis tebėra palyginti aukštas ir reikalingos informavimo priemonės, kurios būtų taikomos darbo biržoje neregistruotam ir neaktyviam jaunimui. Nors Latvija ėmėsi priemonių gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties ir profesinio mokymo kokybės problemoms spręsti, šios problemos vis dar reikalauja dėmesio, visų pirma reikia gerinti pameistrystės kokybę ir parengti visapusiškas profesinio orientavimo paslaugas. Aktyvi darbo rinkos politika vis dar per siaura ir pernelyg susieta su viešaisiais darbais;

(13)

skurde gyvenančių darbingo amžiaus žmonių skaičius Latvijoje išlieka labai didelis. Latvija ėmėsi tam tikrų veiksmų socialinės paramos sistemai reformuoti ir užbaigė plataus masto socialinės apsaugos sistemos vertinimą, kuris sudaro patikimą pagrindą įrodymais pagrįstai reformai. Ji gerokai padidino įvairias su vaikais susijusias išmokas ir padidino su išlaikytiniais susietas neapmokestinamąsias gyventojų pajamų mokesčio ribines vertes. Tačiau socialinės apsaugos efektyvumas mažinant skurdą tebėra nedidelis ir išlieka uždavinys sukurti efektyvią minimalios socialinės apsaugos sistemą. Apskritai, didelė gyventojų dalis susiduria su skurdo ar socialinės atskirties rizika ir ši problema dar didesnė, kai kalbama apie vaikus. Vaikus auginančioms šeimoms, bedarbiams, neįgaliesiems ir kaimo vietovėse gyvenantiems asmenims kyla itin didelė skurdo ir socialinės atskirties rizika. Latvijos išlaidos socialinei apsaugai, išreikštos kaip BVP procentinė dalis, yra mažiausios Sąjungoje. Galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas riboja išlaidos – dažnai reikia mokėti iš savo kišenės ir paplitę neoficialūs mokėjimai, todėl didelės gyventojų dalies sveikatos priežiūros poreikiai lieka nepatenkinti. Galima dar daug nuveikti gerinant sistemos efektyvumą, užtikrinant ekonomiškai veiksmingą finansavimą ir skatinant ligų prevencijos veiklą;

(14)

Latvija padarė tam tikrą pažangą atverdama savo elektros energijos rinką konkurencijai ir nuo 2015 m. pradžios tai bus taikoma ir namų ūkių sektoriui. 2013 m. birželio mėn. Latvija prisijungė prie Skandinavijos ir Baltijos šalių regiono elektros energijos biržos „Nord Pool Spot“. Reikia toliau stiprinti jungtis su ES energijos rinka, nes dabar Latvija priklauso nuo importo, o tarpvalstybinė elektros energijos jungtis su Estija dažniausiai perpildyta. Todėl itin svarbu plėtoti infrastruktūrą, o stengdamasi sumažinti atotrūkį infrastruktūros srityje, Latvija susiduria su rimtomis problemomis. Tam tikra pažanga padaryta ir gamtinių dujų sektoriuje – Parlamentas patvirtino Energetikos įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma nuo 2014 m. balandžio mėn. palaipsniui atverti dujų rinką, tačiau visiškas rinkos atvėrimas buvo nukeltas iki 2017 m. Latvija pateikė subalansuotą politikos priemonių rinkinį, kurio tikslas – pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose taupyti energiją, ir ateinančiais metais daugiau kaip 70 % energijos bus sutaupyta pastatų sektoriuje. Vis dėlto reikia toliau gerinti transporto, pastatų ir šildymo sistemų efektyvumą;

(15)

Latvija ėmėsi svarbių veiksmų siekdama pagerinti teisminių institucijų pajėgumus sumažinti susikaupusių neišspręstų bylų skaičių ir sutrumpinti bylų nagrinėjimo trukmę. Tačiau didelis susikaupusių neišspręstų bylų skaičius vis dar kelia grėsmę verslui ir reikia užbaigti reformas, kad būtų pagerintas teisminių institucijų efektyvumas ir jų darbo kokybė, įskaitant reformas, susijusias su nemokumo, tarpininkavimo ir arbitražo sistemomis. Latvija pateikė pasiūlymų dėl plataus užmojo viešojo administravimo reformų, tačiau jos įgyvendinamos lėtai ir netaikomos vietos valdžios institucijoms, o valstybės įmonių reforma smarkiai vėluoja. Reikia pakeisti Konkurencijos įstatymą, kad Konkurencijos taryba institucine ir finansine prasme būtų labiau nepriklausoma ir galėtų efektyviai įsikišti, kai viešosios ir privačios įstaigos imasi veiksmų, kuriais ribojama konkurencija;

(16)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Latvijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Latvijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–5 rekomendacijose;

(17)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą ir savo nuomonę (5) pateikė, visų pirma, toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(18)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Šiuo pagrindu Taryba pateikė konkrečias rekomendacijas, skirtas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (6). Kaip šalis, kurios valiuta yra euro, Latvija taip pat turėtų užtikrinti, kad tos rekomendacijos būtų visiškai ir laiku įgyvendintos,

1.

2014 m. išlaikyti patikimą fiskalinę būklę, o nuo 2015 m. – stiprinti biudžeto strategiją užtikrinant, kad nuokrypis nuo vidutinio laikotarpio tikslo ir toliau būtų tik dėl sisteminės pensijų reformos poveikio. Dėti pastangas toliau mažinti mokesčių naštą nedideles pajamas gaunantiems asmenims pereinant prie labiau ekonomikos augimui palankių turto ir aplinkosaugos mokesčių ir gerinant mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimą ir mokesčių surinkimą.

2.

Paspartinti aukštojo mokslo reformos įgyvendinimą, visų pirma įsteigiant nepriklausomą akreditavimo įstaigą ir parengiant finansavimo modelį, kuriuo būtų skatinama kokybė. Profesinio orientavimo paslaugas teikti visuose švietimo lygmenyse, pagerinti profesinio rengimo ir mokymo kokybę, taip pat stiprinti pameistrystę ir daryti pažangą didinant jaunimo galimybes įsidarbinti, įskaitant informavimo priemonių taikymą jaunimui, kuris nėra registruotas darbo biržoje, nedirba ir nesimoko. Imtis priemonių sukurti labiau integruotą ir visapusišką mokslinių tyrimų sistemą, be kita ko, finansavimą skiriant tarptautiniu mastu konkurencingoms mokslinių tyrimų institucijoms.

3.

Toliau reformuoti socialinės paramos sistemą ir jos finansavimą, kad būtų užtikrinta geresnė aprėptis, išmokų adekvatumas, stiprinamos aktyvumo skatinimo ir tikslinės socialinės paslaugos. Padidinti aktyvios darbo rinkos politikos aprėptį. Pagerinti sveikatos priežiūros sistemos išlaidų veiksmingumą, kokybę ir prieinamumą.

4.

Paspartinti tarptautinių dujų ir elektros jungčių į kaimynines valstybes nares kūrimą siekiant įvairinti energijos tiekimo šaltinius ir skatinti konkurenciją pasinaudojant geresne Baltijos šalių energijos rinkų integracija. Dėti pastangas toliau didinti transporto, pastatų ir šildymo sistemų energijos vartojimo efektyvumą.

5.

Užbaigti teismų reformas, įskaitant dar neįvykdytas reformas, susijusias su nemokumo, arbitražo ir tarpininkavimo sistemomis, siekiant užtikrinti teisinę aplinką, kuri būtų palankesnė verslui ir vartotojams. Paspartinti viešojo administravimo reformas, įskaitant valstybės įmonių valdymo reformos įgyvendinimą ir Konkurencijos tarybos institucinio ir finansinio nepriklausomumo didinimą.

29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/67

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė Rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. ji priėmė sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į tas integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją (3) dėl 2013 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos ir nuomonę dėl atnaujintos 2012–2016 m. Lietuvos konvergencijos programos;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1176/2011 (4), priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Lietuva nebuvo nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

2014 m. balandžio 1 d. Lietuva pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą, o 2014 m. balandžio 22 d. – 2014 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu;

(8)

2014 m. konvergencijos programoje išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – iki 2015 m. pasiekti vidutinio laikotarpio tikslą ir iki konvergencijos programos pabaigos 2017 m. pasiekti 0,9 % BVP struktūrinį perteklių. Konvergencijos programoje patvirtintas ankstesnis 1 % BVP vidutinio laikotarpio tikslas, kuris atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Remiantis (perskaičiuotu) struktūriniu biudžeto balansu, metinė pažanga siekiant vidutinio laikotarpio tikslo yra bent 0,5 % BVP 2014 ir 2015 m. Kartu kyla rizika, kad 2015 m. gali būti nukrypta nuo išlaidų kriterijaus. Apskritai koregavimo planas siekiant vidutinio laikotarpio tikslo iš esmės atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Iš konvergencijos programos matyti, kad programos laikotarpiu iki 2017 m. skola gerokai sumažės iki maždaug 35 %. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos konvergencijos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, iš esmės yra tikėtinas. Vis dėlto 2015–2017 m. konsolidavimo priemonės dar turi būti sukonkretintos. Pagal Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognozę struktūrinis koregavimas 2014 ir 2015 m. turėtų siekti atitinkamai 0,2 % ir 0,6 % BVP, t. y. 2014 m. jis sudaro 0,3 % BVP mažiau už reikalaujamą 0,5 % BVP koregavimo lygį. Be to, kyla rizika, kad 2014 m. gali būti smarkiai nukrypta nuo išlaidų kriterijaus ir dar šiek tiek – 2015 m. Remdamasi konvergencijos programos vertinimu ir Komisijos prognoze, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 Taryba mano, kad kyla rizika, jog nuo 2014 m. bus smarkiai nukrypta nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo;

(9)

santykinė mokesčių, laikomų mažiau kenkiančiais ekonomikos augimui, tokių kaip nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos, svarba tebėra nedidelė. Mokestinės pajamos didele dalimi yra paremtos netiesioginiais mokesčiais ir darbo jėgos apmokestinimu, o iš aplinkosaugos mokesčių surenkamų pajamų dalis tebėra nedidelė. Didesnės pajamos iš ekonomikos augimui palankesnių mokesčių galėtų būti panaudotos mažas pajamas gaunančių asmenų, visų pirma žemos kvalifikacijos darbuotojų, mokesčių naštai mažinti. 2013 m. pradžioje įvykdžius dalinę mokesčių sistemos peržiūrą Vyriausybė nusprendė pakoreguoti kapitalo apmokestinimą, padidinti apmokestinamų pajamų ribą, o tai reiškia didesnį gyventojų pajamų apmokestinimo progresyvumą mažas pajamas gaunančių asmenų naudai, ir padidinti tabako ir alkoholio akcizus. Vis dėlto bendras tų priemonių poveikis pajamoms bus neigiamas. Todėl būtina imtis tolesnių priemonių viešųjų finansų tvarumui gerinti ir pajamų bazei stiprinti. Atsižvelgiant į 2013 m. pateiktą šaliai skirtą rekomendaciją dėl aplinkosaugos mokesčių nebuvo imtasi jokių esminių priemonių. Padaryta ribota pažanga stiprinant fiskalinę sistemą – viršutinės išlaidų ribos tebėra nepakankamai įpareigojančios, o teisinės bazės pakeitimai dar nepatvirtinti. Lietuvai vis dar tenka spręsti uždavinius, kaip užtikrinti mokestinių prievolių vykdymą, visų pirma kovoti su sukčiavimu PVM, be kita ko, stiprinant rizikos valdymo priemones. Šiuo metu vykdomas mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo 2013–2014 m. priemonių planas ir pirmieji rezultatai rodo tam tikrą teigiamą jo poveikį. 2013 m. buvo imtasi įvairių priemonių siekiant sustiprinti PVM ir akcizų srities mokestinių prievolių vykdymą. Pradėta nauja tikslinė 2014–2015 m. strategija;

(10)

nepalankūs demografiniai pokyčiai verčia abejoti ilgalaikiu Lietuvos viešųjų finansų tvarumu. Prognozuojamas didelis išlaidų pensijoms didėjimas – numatoma, kad per 50 metų išlaidos pensijoms beveik dvigubai viršys ES vidurkį. 2012 m. pradėtas pensinio amžiaus laipsniško ilginimo procesas yra nepakankamas darbo jėgos mažėjimo ir vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimo poveikiui kompensuoti. Be to, smarkus skurstančių ir didelį materialinį nepriteklių patiriančių vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus didėjimas rodo, kad yra problemų, susijusių su pensijų adekvatumu. Lietuva ėmėsi svarbių, tačiau pavienių veiksmų teisinga linkme; reikalingi didesni pokyčiai visapusiškai reformai įgyvendinti. Šalis užbaigė antrosios pakopos pensijų sistemos reformą, tačiau nei profesinio modelio pensijų schemos, nei savanoriškas pensijų kaupimas plačiai nenaudojami. Ilginant teisės aktais nustatytą pensinį amžių taip pat reikia priimti priemones, kuriomis didinamos vyresnio amžiaus žmonių galimybės įsidarbinti ir gerinama vyresnio amžiaus žmonėms pritaikyta darbo aplinka;

(11)

bendras nedarbo lygis sumažėjo, tačiau struktūrinis nedarbas tebėra didelis – tai leidžia daryti išvadą, kad yra gebėjimų, visų pirma žemos kvalifikacijos asmenų gebėjimų, paklausos ir pasiūlos neatitiktis. Jaunimo nedarbo ir nesimokančio, nedirbančio ar mokymuose nedalyvaujančio jaunimo lygis mažėja, tačiau vis dar yra aukštas. Ribota aktyvios darbo rinkos politikos aprėptis tebėra probleminis klausimas, todėl reikia didinti šios politikos įgyvendinimo veiksmingumą ir spartą. Numatoma, kad kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ateityje bus dar labiau jaučiamas. Siekiant pagerinti jaunimo galimybes įsidarbinti svarbu, kad būtų padidinta profesinio lavinimo ir aukštojo mokslo atitiktis darbo rinkos poreikiams ir, bendradarbiaujant su privačiuoju sektoriumi, įskaitant MVĮ, pagerinta pameistrystės programų ir mokymosi darbo vietoje kokybė. Dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą programose išaugo, bet tebėra nepakankamas. Reikia nuodugniai peržiūrėti darbo teisę ir į šį procesą įtraukti socialinius partnerius, siekiant rasti būdų, kaip sumažinti darbdaviams tenkančią administracinę naštą. Pirmiausia bus būtina įvardyti ir pašalinti nereikalingus apribojimus, trukdančius nustatyti lanksčias sutarčių sąlygas, atleidimo nuostatas ir darbo laiko tvarką;

(12)

nepaisant pastaruoju metu įvykusių teigiamų pokyčių, darbingo amžiaus žmonių skurdas tebėra didesnis už ES vidurkį. Minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio ir neapmokestinamųjų pajamų ribos padidinimas padėjo spręsti skurdo problemą. Vis dėlto per keletą pastarųjų metų vyresnio amžiaus žmonių skurdas ir didelis materialinis nepriteklius smarkiai išaugo. Dėl 2012–2013 m. vykdyto piniginės socialinės paramos sistemos reformos bandomojo projekto sumažėjo socialinių išmokų gavėjų, taip pat sumažėjo piniginės socialinės paramos mokėjimo išlaidos. 2014 m. bandomasis projektas išplėstas į visas savivaldybes. Būtina užtikrinti reformos poveikio asmenims, kuriems paramos reikia labiausiai, stebėseną ir vertinimą. Ilgą laiką nedirbančių socialinės paramos gavėjų aktyvumo skatinimo priemonių aprėptis yra nepakankama. Be to, priemonės vis dar daugiausia sutelktos į viešųjų darbų programas ir nors jomis remiamos pajamos, jos nedidina paramos gavėjų galimybių įsidarbinti. Reikia įvertinti reformos poveikį mažas pajamas gaunantiems asmenims. Lietuva priėmė 2014–2020 m. socialinės įtraukties didinimo veiksmų planą. Vis dėlto dar reikia nustatyti pagrindines tikslines grupes, biudžetą bei konkrečias priemones ir nurodyti, kaip bus siekiama tikslų ir kaip vyks veiksmų planą įgyvendinančių įvairių ministerijų, savivaldybių ir pilietinės visuomenės atstovų bendradarbiavimas;

(13)

nuo 2010 m. Vyriausybė vykdo plataus užmojo valstybės valdomų įmonių reformą. 2013 m. gruodžio mėn. buvo patvirtinti galutiniai teisės aktai – jais buvo iš dalies pakeistos skaidrumo gairės ir nustatytas reikalavimas visoms valstybės valdomoms įmonėms nuo 2014 m. metinėse ataskaitose atskirti komercinės ir nekomercinės veiklos duomenis. Pirmąją ataskaitą, kurioje turi būti pateikti atskirti duomenys, numatyta pateikti 2014 m. rugpjūčio mėn. Tai turėtų padėti išsamiau įvertinti šio pokyčio rezultatus. Vis dėlto iš dalies dėl teisinių apribojimų, taikomų valstybės ir savivaldybių įmonėms, nepriklausomų valdybos narių valstybės valdomose įmonėse vis dar nedaug. Šiuo metu teikiama pasiūlymų dėl teisės aktų pakeitimų, kurie leistų nepriklausomus narius skirti į visų valstybės valdomų įmonių valdybas. Užbaigus reformos įgyvendinimą reikės įvertinti komercinės ir nekomercinės veiklos atskyrimo ir valdybos narių profesionalumo didinimo priemonių veiksmingumą;

(14)

elektros energijos ir dujų tinklų jungtys su kaimyninėmis valstybėmis narėmis tebėra menkai išplėtotos, dėl to konkurencija yra nedidelė, o kainos aukštos. Konkurencija vidaus rinkose buvo sustiprinta liberalizavus dujų ir elektros energijos rinkas, tačiau savo teisėmis pakeisti tiekėją vartotojai iki šiol nepasinaudojo. Nors Vyriausybė energetikos tinklo jungčių klausimą nustatė kaip prioritetinį, jungtys vis dar neužbaigtos. Buvo užsakyta svarbaus dujotiekio statyba ir numatoma, kad 2014 m. gruodžio mėn. turėtų pradėti veikti SGD terminalas Klaipėdoje. Padaryta tam tikra pažanga Lietuvos energetikos tinklo jungčių su ES energijos rinka srityje. Taip pat būtina padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Lietuva padarė tam tikrą pažangą, susijusią su pastatų energinio efektyvumo didinimu ir investicijomis iš JESSICA kontroliuojančiojo fondo. 2013 m. priimta teisėkūros priemonių, kuriomis siekiama paspartinti kontroliuojančiojo fondo lėšų įsisavinimą. 2014 m. pradžioje buvo baigtas projektų rengimas ir pirminių paraiškų gerokai padaugėjo. Teisiniai pokyčiai apima šildymo subsidijų sumažinimą, jeigu gyventojai atsisako renovacijos, taip pašalinant paskatas nerenovuoti būsto;

(15)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Lietuvos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir konvergencijos programą. Ji įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Lietuvos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–6 rekomendacijose;

(16)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo konvergencijos programą ir savo nuomonę (5) pateikė visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

1.

Stiprinti 2014 m. biudžeto priemones, atsižvelgiant į išlaidų kriterijų viršijantį išlaidų didėjimą ir į atsirandantį 0,3 % BVP atotrūkį nuo Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognozėje reikalaujamų struktūrinių pastangų; tas atotrūkis rodo, kad yra didelio nukrypimo nuo Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies reikalavimų rizika. 2015 m. sustiprinti biudžeto strategiją, kad būtų užtikrintas reikalaujamas 0,5 % BVP koregavimas siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. Paskesniais metais užtikrinti, kad būtų laikomasi vidutinio laikotarpio tikslo. Biudžeto strategiją papildyti dar labiau sustiprinta fiskaline sistema, pagal kurią nustatant vidutinio laikotarpio biudžeto sistemą visų pirma būtų užtikrintos privalomos viršutinės išlaidų ribos. Tęsti mokesčių sistemos peržiūrą ir apsvarstyti galimybę padidinti tuos mokesčius, kurie mažiausiai kenkia ekonomikos augimui, kaip antai periodinius nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos mokesčius, kartu toliau gerinant mokestinių prievolių vykdymą.

2.

Priimti ir įgyvendinti teisės aktus dėl visapusiškos pensijų sistemos reformos. Visų pirma suderinti teisės aktais nustatytą pensinį amžių su vidutine tikėtina gyvenimo trukme, apriboti galimybes anksčiau išeiti į pensiją, nustatyti aiškias pensijų indeksavimo taisykles ir skatinti naudoti papildomo kaupimo schemas. Pensijų reformą pagrįsti priemonėmis, kuriomis didinamos vyresnio amžiaus žmonių galimybės įsidarbinti.

3.

Tikslingiau taikyti aktyvios darbo rinkos politikos priemones žemos kvalifikacijos ir ilgalaikiams bedarbiams. Padidinti bedarbio pašalpų aprėptį ir pakankamumą ir jas susieti su aktyvumo skatinimo priemonėmis. Spręsti nuolatinės gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą didinant švietimo sistemos suteikiamų įgūdžių atitiktį darbo rinkos poreikiams, inter alia, remiantis gebėjimų prognozavimo sistemomis, ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą. Siekiant didinti jaunimo galimybes įsidarbinti pirmenybę teikti kokybiškų pameistrystės programų ir kitų mokymosi darbo vietoje formų siūlymui ir stiprinti partnerystę su privačiuoju sektoriumi. Konsultuojantis su socialiniais partneriais peržiūrėti darbo teisės aktų, visų pirma susijusių su darbo sutarčių sąlygomis ir darbo laiko tvarka, tinkamumą.

4.

Užtikrinti, kad reikiama parama būtų teikiama asmenims, kuriems jos labiausiai reikia, ir toliau stiprinti piniginės socialinės paramos sistemos sąsajas su aktyvumo skatinimo priemonėmis.

5.

Užbaigti, kaip planuota, valstybės valdomų įmonių reformą; visų pirma užtikrinti, kad būtų atskirta komercinė ir nekomercinė veikla, toliau didinti vykdomųjų valdybų narių profesionalumą ir įdėmiai stebėti, kad būtų laikomasi reformos reikalavimų.

6.

Aktyviau imtis priemonių, kad būtų padidintas pastatų energinis efektyvumas sparčiai įsisavinant kontroliuojančiojo fondo lėšas. Toliau plėsti elektros energijos ir dujų tinklų tarpvalstybines jungtis su kaimyninėmis valstybėmis narėmis, kad gerinant Baltijos šalių energijos rinkų integraciją būtų diversifikuojami energijos šaltiniai ir skatinama konkurencija.

29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/72

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, kurioje daugiausia dėmesio skiriama pagrindinėms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė Rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – Sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2); šios gairės kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją (3) dėl 2013 m. Liuksemburgo nacionalinės reformų programos ir pateikė savo nuomonę dėl atnaujintos 2012–2016 m. Liuksemburgo stabilumo programos. 2013 m. lapkričio 15 d., vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 473/2013 (4), Komisija pateikė nuomonę dėl Liuksemburgo 2014 m. biudžeto plano projekto;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija, remdamasi Reglamentu (ES) Nr. 1176/2011, priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nurodė, kad Liuksemburgas yra viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

2014 m. kovo 5 d. Komisija paskelbė Liuksemburgui skirtos nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatus. Komisijai atlikus analizę galima daryti išvadą, kad Liuksemburge nėra susidaręs makroekonominis disbalansas, kaip jis suprantamas pagal makroekonominio disbalanso procedūrą. Visų pirma einamosios sąskaitos pertekliaus analizė rodo, kad jis atsirado ne dėl vangios vidaus paklausos, bet veikiau dėl ypatingo Liuksemburgo ekonomikos augimo modelio, kuris labai paremtas finansinėmis paslaugomis. Rizika šalies finansiniam stabilumui kyla dėl didžiulio šalyje veikiančio finansų sektoriaus, tačiau ji santykinai valdoma, nes sektorius yra diversifikuotas ir tuo pačiu metu specializuotas. Didelis privačiojo sektoriaus, ypač ne finansų bendrovių, įsiskolinimas iš esmės rodo, kad Liuksemburge įsisteigę daug daugiašalių įmonių, kurios įmonių grupės vidaus finansavimo veiklai vykdyti naudojasi filialais ar patronuojamosiomis įmonėmis Liuksemburge. Galiausiai dabartinė palanki viešųjų finansų padėtis labai priklausoma nuo to, kiek tvarus bus augimo modelis, kuris pagrįstas klestinčiu finansų sektoriumi, bet ilguoju laikotarpiu kelia didelę riziką tvarumui;

(8)

2014 m. balandžio 28 d. Liuksemburgas pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą, o 2014 m. balandžio 25 d. – 2014 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu;

(9)

2014 m. stabilumo programoje išdėstytos vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto strategijos tikslas – 2015 m. smarkiai nukrypus nuo vidutinės trukmės laikotarpio tikslo, prie jo grįžti 2016 m. Stabilumo programoje patvirtintas ankstesnis 0,5 % BVP pertekliaus vidutinės trukmės laikotarpio tikslas, kuris atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Numatoma, kad (perskaičiuotas) struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius mažės nuo 1,4 % BVP 2013 m. iki 1,1 % 2014 m., kol 2015 m. susidarys 0,1 % BVP deficitas. Vėliau planuojama, kad struktūrinis perteklius palaipsniui didės. Todėl tikimasi, kad Liuksemburgas 2014 m. toliau laikysis vidutinės trukmės laikotarpio tikslo, tačiau 2015 m. nuo jo smarkiai nukryps. Pagal stabilumo programą valdžios sektoriaus išlaidų augimas, neatsižvelgiant į diskrecines pajamų priemones, 2015 m. viršytų pamatinį vidutinės trukmės laikotarpio potencialaus BVP augimo rodiklį. Apskritai programos tikslai iš dalies atitinka Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies reikalavimus, o nuo jų bus nukrypta visų pirma 2015 m. Numatoma, kad skolos santykis, kuris 2013 m. sudarė 23,1 % BVP ir buvo gerokai mažesnis nei 60 % BVP pamatinė vertė, programos laikotarpiu toliau mažės. Nepriklausomos įstaigos (STATEC) parengtas makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra kiek optimistinis 2014 m. ir 2015 m. Vyriausybė numato 3,2 % BVP augimą tiek 2014 m., tiek 2015 m., o Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognozėje – atitinkamai 2,6 % ir 2,7 %. Be to, valdžios institucijos dar ne visiškai detaliai nurodė priemones, kuriomis grindžiama 2015–2018 m. fiskalinė trajektorija. Komisijos prognozėje, kurioje neatsižvelgiama į neseniai paskelbtas priemones, numatoma, kad struktūrinis perteklius 2014 m. turėtų sumažėti iki 0,6 % BVP ir 2015 m. turėtų susidaryti 1,3 % BVP deficitas. Valdžios sektoriaus išlaidų augimas, neatsižvelgiant į diskrecines pajamų priemones, 2015 m., kai tikimasi didelio nuokrypio, turėtų viršyti pamatinį vidutinės trukmės laikotarpio potencialaus BVP augimo rodiklį. Remdamasi savo stabilumo programos vertinimu ir Komisijos prognoze pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 Taryba mano, kad kyla rizika, susijusi su stabilumo programos tikslų, kurie tik iš dalies atitinka Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies reikalavimus, pasiekimu, ypač nuo 2015 m.;

(10)

2013 m. liepos mėn. vyriausybė Parlamentui pateikė įstatymo dėl Tarybos direktyvos 2011/85/ES (5) ir Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę projektą. Buvo tikimasi, kad įstatymo projektas įsigalios 2014 m. sausio 1 d., tačiau liepos mėn. atsistatydinus vyriausybei jo priėmimas buvo atidėtas. Įstatymo projektu įteisinamas naujas Daugiametės finansinės programos įstatymas, taikomas tuo pačiu laikotarpiu kaip ir būsimos atnaujintos stabilumo programos laikotarpis. Daugiametės finansinės programos įstatymas būtų kasmet reguliariai atnaujinamas kartu su metiniu biudžetu. Jame būtų pateikti detalūs planai, kaip pasiekti vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto tikslą valdžios sektoriaus lygmeniu. Įstatymo projektu Daugiametės finansinės programos įstatyme nustatomos daugiametės viršutinės ribos, kurios būtų taikomos tik centrinės valdžios sektoriui, tačiau nenurodoma, kokios būtų pasekmės tas ribas viršijus. Įstatymo projekte nenumatyta nacionalinė išlaidų taisyklė, kuria būtų vadovaujamasi nustatant daugiamečius išlaidų tikslus. Tačiau jame yra nuostatos dėl koregavimo plano siekiant laikytis vidutinės trukmės laikotarpio tikslo. 2014 m. kovo mėn. Parlamentui pateiktas patikslintas įstatymo projektas, kuriame, be kita ko, numatyta nepriklausomo fiskalinių taisyklių stebėjimo užduotį pavesti naujai įsteigtai institucijai – Conseil National des Finances Publiques;

(11)

be to, mokestinėms pajamoms, surenkamoms iš PVM, poveikio turės naujosios taisyklės dėl PVM pajamų, gautų iš elektroninės prekybos veiklos. Nuo 2015 m. tokios pajamos bus pervedamos iš šalies, kurioje yra tiekėjas, į kliento gyvenamosios vietos šalį. Vyriausybė paskelbė, kad PVM tarifai bus padidinti 2 procentiniais punktais, ir tai turėtų kompensuoti dalį prarastų pajamų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad plačiai taikomi sumažinti ir labai sumažinti tarifai, papildomų pajamų galima surinkti išplėtus standartinio tarifo taikymą ir taip daugiau kompensuoti minėtus nuostolius;

(12)

remiantis 2012 m. Komisijos visuomenės senėjimo ataskaitoje pateiktais skaičiais, bendrųjų viešųjų pensijų išlaidų BVP dalis Liuksemburge didės nuo 9,2 % BVP iki 18,6 % BVP 2060 m. Tai iš esmės lemia su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos, visų pirma pensijoms. 2012 m. pensijų reformos aprėptis buvo ribota ir ja iš esmės nebuvo sprendžiama ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui kylančios rizikos problema. Trumpalaikis pensijų sistemos finansavimas šiuo metu yra garantuotas žemu senėjimo indeksu ir priklauso nuo santykinai jaunų pasienio darbuotojų mokamų įmokų. Manoma, kad ateityje ši tendencija taps priešinga ir pensijų išlaidos, taip pat ilgalaikės priežiūros išlaidos veikiausiai smarkiai išaugs. Siekiant užtikrinti pensijų sistemos gyvybingumą, be įtvirtinto nuosaikesnio pensijų pritaikymo prie gyvenimo lygio, po 2020 m. būtų būtina iš esmės padidinti įmokų dydį. Dėl to smarkiai padidėtų našta darbo jėgai, kuri ateityje tektų aktyviems gyventojams, ir galiausiai būtų prarastas sąnaudų konkurencingumas. Atsižvelgiant į dabartinę aukštą pajamų pakeitimo normą, būtų galima imtis tam tikrų priemonių, kad būtų užtikrintas teisingesnis naštos paskirstymas skirtingoms kartoms. Įvedus viršutinę pensijų koregavimo ribą, grindžiamą realaus darbo užmokesčio didėjimu, išaugtų pensijų rezervai. Be to, didinant faktinį pensinį amžių, kuris šiuo metu yra 59 metai, jį derinant su tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiais, būtų lengviau užtikrinti ilgalaikį pensijų sistemos tvarumą. Taip pat turėtų būti apribotos ankstyvo išėjimo į pensiją galimybės. Pensijų reformoje numatytomis finansinėmis paskatomis tęsti darbinę veiklą galima prisidėti prie pensijų sistemos tvarumo, tačiau reikėtų stiprinti profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą ir taip dar padidinti vyresnio amžiaus darbuotojų galimybes įsidarbinti. Liuksemburgui reikia apriboti ilgalaikės priežiūros poreikį ateityje ir susijusias išlaidas, siekiant užtikrinti jos tvarumą. Ilgalaikės priežiūros paslaugų išlaidų veiksmingumą taip pat būtų galima padidinti pagerinus sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos koordinavimą, pagerinus paslaugų teikimą ir geriau remiant šeimų centrus;

(13)

didelį Liuksemburgo einamosios sąskaitos perteklių lemia finansinės paslaugos ir jis užmaskuoja nuolatinį ir vis didėjantį prekių prekybos balanso deficitą, atsirandantį dėl lėto eksporto augimo. Nors ši tendencija rodo didėjančią paslaugų sektoriaus reikšmę ekonomikoje, ji taip pat kyla dėl labiau struktūrinio pobūdžio sąnaudų konkurencingumo praradimo. Pastaruoju metu stabiliai didėjusios vieneto darbo sąnaudos pakenkė Liuksemburgo pramonės sektorių konkurencingumui. 2012 m. vyriausybės priimtas darbo užmokesčio indeksavimo mechanizmo moduliavimas bus baigtas iki 2014 m. pabaigos. Nors galima nagrinėti įvairias galimybes, svarbu, kad vykdant darbo užmokesčio indeksavimo sistemos reformą darbo užmokestis būtų glaudžiau susietas su našumu ir taip būtų galima užtikrinti sektorių diferenciaciją. Didelė priklausomybė nuo finansų sektoriaus kelia struktūrinę riziką ekonomikai. Todėl Liuksemburgui reikia skirti daug dėmesio labai specializuotų įmonių plėtrai – tai inovacijomis grindžiamo ekonomikos augimo pagrindas. Nors nuo 2000 m. keturgubai padidėjęs viešojo sektoriaus MTTP intensyvumas rodo ryžtą kurti viešuosius mokslinių tyrimų pajėgumus, Liuksemburgas savo 2,3–2,6 % BVP MTTP intensyvumo tikslo iki 2020 m. nepasieks dėl smarkiai sumažėjusio verslo MTTP intensyvumo (nuo 1,53 % BVP 2000 m. iki 1 % 2012 m.). Šalis turi toliau gerinti viešųjų mokslinių tyrimų įstaigų ir įmonių bendradarbiavimo rodiklius. Turėtų būti tęsiama 2013 m. pradėta reforma, kuria siekiama stiprinti inovacijų grupes;

(14)

nors priimta įvairių priemonių, jaunimo nedarbas vis dar didelis ir 2013 m. siekė 17,4 % aktyvių gyventojų, nors tai yra mažesnis rodiklis nei 18 % 2012 m. Jis smarkiai priklauso nuo išsilavinimo lygio ir yra mažesnis tarp aukštesnio išsilavinimo lygio asmenų. Liuksemburgo švietimo sistemoje kyla keletas specifinių uždavinių, pavyzdžiui, susijusių su daugiakalbyste ir specialiais įgūdžiais, kurių reikia labai specializuotai darbo rinkai, kurios didelę dalį užima finansų sektorius. 2012 m. EBPO parengtas moksleivių įgūdžių tyrimas patvirtina, kad reikia papildomų priemonių siekiant pagerinti nuo 2006 m. stebimus santykinai prastus rezultatus, susijusius su jaunimo pagrindiniais įgūdžiais. Šiuo požiūriu turėtų būti vykdomos pradinių ir vidurinių mokyklų reformos. Be to, turėtų būti dar labiau didinama profesinio rengimo ir mokymo kokybė bei patrauklumas, kad darbo rinkai būtų teikiama kvalifikuota darbo jėga, kurią visų pirma sudarytų ir migrantų kilmės asmenys. Mokesčių ir išmokų sistemos modelis lemia labai didelį darbo rinkos spąstų rodiklį, vieną iš didžiausių Sąjungoje, visose darbo užmokesčio dydžio ir šeimos sudėties grupėse. Be to, nepaisant pastarojo meto reformų, aktyvumo skatinimo politika tebėra silpna, o dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikoje neprivaloma jokiu asmens nedarbo etapu;

(15)

Liuksemburgas įsipareigojo iki 2020 m. 20 % sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sektoriuose, kuriems netaikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, tačiau manoma, kad šio tikslo nepasieks 23 procentiniais punktais. Be to, manoma, kad 2013 m. teršalų bus išmetama 1 % daugiau nei Sprendime dėl pastangų pasidalijimo 2013 m. nustatytas tikslas. Maždaug 70 % transporto išmetalų kiekio siejama su degalų eksportu, kurį, be kita ko, lemia labai maži degalų akcizai. Tai, kad 2013 m. gegužės mėn. priimtame Nacionaliniame klimato politikos plane degalų eksportas buvo pripažintas vienu iš pagrindinių uždavinių, yra žingsnis į priekį. Tačiau norint išspręsti šį uždavinį reikia konkretesnių ilgalaikių priemonių. 2012 m. aplinkosaugos mokesčiai sudarė 2,4 % BVP, o 2004 m. – 3,1 %. Šį sumažėjimą visų pirma lėmė mažesnės energijos mokesčių pajamos dėl energijos mokesčių indeksavimo nebuvimo. Transporto, neįskaitant degalų, mokesčiai 2012 m. sudarė 0,2 % BVP. Nepaisant lengvatinio dyzelino apmokestinimo, transporto priemonėms naudojamo kuro mokesčių dalis yra didelė ir sudaro 2,2 % BVP, daugiausiai dėl tarpvalstybinio degalų įsigijimo. Kadangi aplinkosaugos mokesčiai sudaro mažesnę nei vidutinė bendrų mokestinių pajamų dalį, aplinkosaugos mokesčių struktūrą būtų galima pagerinti, visų pirmą didinant transporto priemonėms naudojamų energijos produktų mokesčius;

(16)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Liuksemburgo ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Liuksemburgo politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–5 rekomendacijose;

(17)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą ir savo nuomonę (6) pateikė, visų pirma, toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(18)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Šiuo pagrindu Taryba pateikė konkrečias rekomendacijas, skirtas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (7). Liuksemburgas, kaip šalis, kurios valiuta yra euro, taip pat turėtų užtikrinti, kad tos rekomendacijos būtų visiškai ir laiku įgyvendintos,

1.

2014 m. išlaikyti patikimą fiskalinę būklę; 2015 m. labai sustiprinti biudžeto strategiją, kad būtų pasiektas vidutinės trukmės laikotarpio tikslas ir vėliau būtų jo laikomasi, siekiant išsaugoti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, visų pirma atsižvelgiant į numanomus su visuomenės senėjimu susijusius įsipareigojimus. Stiprinti fiskalinį valdymą ir tuo tikslu paspartinti vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto sistemos, taikomos valdžios sektoriui ir nustatančios daugiametes viršutines išlaidų ribas, sukūrimą, taip pat įdiegti nepriklausomą fiskalinių taisyklių stebėseną. Toliau plėsti mokesčių bazę, visų pirma vartojimo.

2.

Siekiant užtikrinti fiskalinį tvarumą, apriboti su visuomenės senėjimu susijusias išlaidas padidinant ilgalaikės priežiūros išlaidų veiksmingumą, vykdyti pensijų reformą siekiant padidinti faktinį pensinį amžių, be kita ko, apribojant ankstyvo išėjimo į pensiją galimybes ir suderinant pensinį amžių ar pensijų išmokas su tikėtinos gyvenimo trukmės kitimu. Intensyvinti pastangas, kad būtų padidintas vyresnio amžiaus darbuotojų dalyvavimo darbo rinkoje lygis, ir tuo tikslu, be kita ko, gerinti jų galimybes įsidarbinti jiems suteikiant mokymosi visą gyvenimą galimybių.

3.

Paspartinti struktūrinių priemonių priėmimą, konsultuojantis su socialiniais partneriais ir atsižvelgiant į nacionalinę praktiką, vykdyti darbo užmokesčio nustatymo sistemos, taip pat darbo užmokesčio indeksavimo reformą siekiant pagerinti darbo užmokesčio reagavimą į našumo pokyčius, visų pirma sektorių lygmeniu. Diversifikuoti ekonomikos struktūrą, be kita ko, skatinant privačiojo sektoriaus investicijas į mokslinius tyrimus ir toliau plėtojant viešųjų mokslinių tyrimų įstaigų ir įmonių bendradarbiavimą.

4.

Dėti pastangas, kad būtų sumažintas jaunų darbo ieškančių žemos kvalifikacijos asmenų, įskaitant migrantų kilmės asmenis, nedarbas: vykdyti nuoseklią strategiją, be kita ko, labiau pagerinti aktyvios darbo rinkos politikos modelį ir stebėseną, spręsti gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą ir mažinti finansines paskatas nedirbti. Šiuo tikslu paspartinti bendrojo švietimo bei profesinio rengimo ir mokymo reformos vykdymą, kad jaunimo įgūdžiai geriau atitiktų darbo rinkos paklausą.

5.

Parengti išsamią sistemą ir imtis konkrečių priemonių, kad būtų pasiektas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sektoriuose, kuriems netaikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, sumažinimo 2020 m. tikslas, visų pirma taikyti transporto priemonėms naudojamų energijos produktų apmokestinimo priemones.

29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/77

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė Rekomendaciją dėl bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – Sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3); šios gairės kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją (4) dėl Vengrijos 2013 m. nacionalinės reformų programos ir pateikė savo nuomonę dėl atnaujintos 2013–2016 m. Vengrijos konvergencijos programos;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija, remdamasi Reglamentu (ES) Nr. 1176/2011, priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nurodė, kad Vengrija yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

2014 m. kovo 5 d. Komisija paskelbė Vengrijai skirtos nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatus. Remdamasi analize, Komisija daro išvadą, kad Vengrijoje išlieka susidaręs makroekonominis disbalansas, kurį būtina stebėti ir dėl kurio reikia imtis ryžtingų politikos veiksmų. Visų pirma labai daug dėmesio tebereikia skirti vykstančiam labai neigiamos grynosios tarptautinės pozicijos koregavimui, didelei viešojo ir privačiojo sektorių skolai esant silpnam finansų sektoriui, taip pat blogėjantiems eksporto rezultatams, kad būtų sumažinta didelė neigiamo poveikio ekonomikos veikimui rizika;

(8)

2014 m. balandžio 30 d. Vengrija pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą ir 2014 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu;

(9)

2014 m. konvergencijos programoje išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – valdžios sektoriaus deficitą sumažinti nuo 2,9 % BVP 2014 m. iki 1,9 % BVP programos laikotarpio pabaigoje. Tai turi būti pasiekta vykdant tvirtą konsolidavimą laikotarpio pabaigoje, be to, deficito tikslų rodikliai buvo iš esmės padidinti, palyginti su ankstesne konvergencijos programa. Konvergencijos programoje patvirtintas 1,7 % BVP vidutinės trukmės laikotarpio tikslas, kuris atitinka Stabilumo ir augimo pakto tikslus. Tačiau atsižvelgiant į perskaičiuotą struktūrinį balansą, vidutinės trukmės laikotarpio tikslo nesitikima pasiekti iki programos laikotarpio pabaigos. Numatoma, kad (perskaičiuotas) struktūrinis balansas 2014 m. pablogės 1,5 procentinio punkto, taigi bus smarkiai nukrypta nuo vidutinės trukmės laikotarpio tikslo, o 2015 m. jis turėtų stabilizuotis, vadinasi, susidarys 0,5 % BVP trūkumas nuo reikiamo pagerėjimo siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo. Vertinant pagal išlaidų kriterijų, matyti didelis nuokrypis tiek 2014 m., tiek 2015 m. Numatoma, kad (perskaičiuotas) struktūrinis balansas toliau blogės tiek 2016 m., tiek 2017 m. Apskritai numatoma, kad nuo 2014 m. bus smarkiai nukrypta nuo koregavimo plano siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo. Pagal konvergencijos programą prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola palaipsniui nuolat mažės nuo 79 % BVP 2013 m. iki maždaug 75 % BVP 2017 m. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos konvergencijos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, iš esmės yra tikėtinas 2014–2016 m., ir pagal jį prognozuojama, kad 2014 m. ir 2015 m. BVP augs atitinkamai 2,3 % ir 2,5 %, palyginti su 2,3 % ir 2,1 % pagal Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognozę. Tačiau, kiek tai susiję su 2017 m., konvergencijos programa per daug optimistinė.

Rizika dėl biudžeto tikslų yra iš esmės subalansuota 2014 m., tačiau didėja rizika, kad nuo 2015 m. deficitas gali tapti didesnis nei siekiama. Konkrečią riziką lemia tai, kad planuojamą išlaidų santykio sumažinimą numatoma pasiekti taikant nominalų išlaidų įšaldymą visose srityse arba apribojant daugumos diskrecinių išlaidų punktų didinimą žemiau infliacijos normos. Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognozėje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2014 m. ir 2015 m. atitiks konvergencijos programos tikslus. Komisijos prognozėje pateikta 2,2 % BVP 2014 m. ir 2,3 % BVP 2015 m. struktūrinio deficito projekcija patvirtina, kad yra rizika, jog nuo 2014 m. gali būti smarkiai nukrypta nuo vidutinės trukmės laikotarpio tikslo. Be to, Komisijos prognozėje taip pat nurodyta, kad 2014 m. ir 2015 m. bus nesilaikoma skolos mažinimo kriterijaus. 2014 m. prognozuojamas struktūrinio balanso pablogėjimas (1,4 % BVP) yra didesnis nei leidžiama siekiant laikytis skolos taisyklės (0,5 % BVP). Remdamasi konvergencijos programos vertinimu ir Komisijos prognoze, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1466/97, Taryba laikosi nuomonės, kad reikia papildomų struktūrinių konsolidavimo priemonių, atsižvelgiant į riziką, kad nuo 2014 m. gali būti smarkiai nukrypta nuo vidutinės trukmės laikotarpio tikslo ir nesilaikoma skolos taisyklės;

(10)

vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto sistema sustiprinta nustatant planavimo reikalavimą ilgesniam laikotarpiui nei einamieji biudžetiniai metai. Tačiau jos veiksmingumas ir privalomasis pobūdis dar neužtikrintas. Įvestos naujos skaitinės fiskalinės taisyklės, tačiau modelio trūkumai neištaisyti ir daugiausia yra susiję su sistemingos ex post stebėsenos nebuvimu, didžiausių leidžiamo nuokrypio dydžių ir patikimų koregavimo mechanizmų nebuvimu. Trumpas Fiskalinės tarybos privalomų užduočių sąrašas ir jos analitiniai gebėjimai kol kas nėra proporcingi jai suteiktai biudžeto veto teisei. Labiau sustiprinus vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto sistemą ir išplėtus Fiskalinės tarybos privalomus įgaliojimus būtų lengviau padidinti visos fiskalinės sistemos patikimumą, skaidrumą ir veiksmingumą;

(11)

nepaisant Centrinio banko subsidijuojamos „Ekonomikos augimo finansavimo schemos“, skirtos mažosioms ir vidutinėms įmonėms, įprastas skolinimas ekonomikai dar nėra tvarus. Finansų sektoriui tenkanti reguliavimo našta dar padidinta, taigi apribojami kapitalo kaupimo pajėgumai. Tokios priemonės kaip finansinių sandorių mokesčio padidinimas paskatino intensyvesnį grynųjų pinigų naudojimą šalies ekonomikoje. Namų ūkių portfelis toliau blogėja ir didelė neveiksnių paskolų dalis šiuo metu yra viena iš didžiausių finansų sektoriaus problemų. Išvalyti portfelį trukdo ne itin veiksmingos bankų pertvarkymo procedūros. Nesiimta jokių esminių naujų priemonių, kad iš bankų balansų būtų pašalintas blogas turtas. Dėl didelės reguliavimo naštos ir didelės neveiksnių paskolų dalies tapo labai sunku pasinaudoti kreditavimo galimybėmis. Vyriausybė ne kartą pranešė apie savo ketinimą taikyti naujas paramos schemas, kad padėtų imantiems paskolas užsienio valiuta; dauguma atvejų šios schemos nėra skirtos sunkumų patiriantiems skolininkams ir daro neigiamą poveikį namų ūkių mokėjimo kultūrai, nes sukuria tolesnės vyriausybės pagalbos lūkesčius. Sustiprintas finansinis reguliavimas ir priežiūra, nes Finansinės priežiūros institucija integruota į centrinio banko struktūrą, o pastarajam suteikta atsakomybė už makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą. Pradėta rengtis kurti bankų pertvarkymo režimą;

(12)

nors, palyginti su praėjusiais metais, mokesčiai keičiami rečiau, esminės pažangos siekiant labiau subalansuoti pelno mokesčio sistemą nepadaryta. Kai kurie konkretiems sektoriams skirti mokesčiai net padidinti. Skirtingų mokesčių tarifų taikymas skirtinguose sektoriuose trukdo veiksmingai paskirstyti išteklius ir todėl neigiamai veikia ekonomikos augimą. Kad mokesčiai būtų palankesni užimtumui, Vengrija išplėtė teisę pasinaudoti fizinių asmenų pajamų šeimos mokesčių kreditais, o tai gali padėti samdomiesiems darbuotojams. Mokesčių pleištas vienišiems mažai uždirbantiems asmenims yra vienas didžiausių Sąjungoje. Nepaisant to, kad buvo šiek tiek išplėsta taikymo sritis tris ar daugiau vaikų turinčių motinų atžvilgiu, tinkamumo kriterijai siekiant taikyti Darbo apsaugos įstatymą iš esmės nepasikeitė, nors labai didelei daliai mažai uždirbančių darbuotojų ši priemonė vis dar netaikoma. Bus svarbu įvertinti schemos poveikį bei ekonominį veiksmingumą ir prireikus ją pritaikyti siekiant padidinti jos galimybes padėti asmenims įsidarbinti. Tam tikra pažanga padaryta pereinant nuo darbui taikomų mokesčių prie aplinkosaugos mokesčių, tačiau reikia papildomų priemonių. Po kelių vėlavimų praeityje kasos aparatai palaipsniui internetiniu ryšiu sujungiami su mokesčių administratoriumi. Tačiau Vengrijoje mokestinių prievolių nesilaikymo lygis vis dar aukštas, ir nedeklaruojamo darbo lygis bei realių ir galimų PVM pajamų atotrūkis nemažėja. Turėtų būti sugriežtintos kontrolės priemonės, visų pirma siekiant padidinti kovos su sukčiavimu PVM veiksmingumą;

(13)

jaunimo nedarbo lygis 2013 m. sumažėjo, tačiau nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių dalis padidėjo. Veiksmingai derinant valstybinės užimtumo tarnybos filialų ir švietimo įstaigų bei vietos suinteresuotųjų šalių veiklą galėtų padidėti informavimo veiklos mastas. Pradėti stiprinti valstybinės užimtumo tarnybos gebėjimai, be kita ko, rengiama klientų profilio nustatymo sistema, tačiau reikėtų įvertinti atvirai darbo rinkai skirtas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, siekiant nustatyti jų veiksmingumą ir rezultatyvumą ir prireikus jas pritaikyti, kad būtų sudaryta daugiau galimybių į darbo rinką patekti tam tikroms nepalankias sąlygas turinčioms grupėms. Reikia sustiprinti skirtingų darbo rinkos ir socialinių priemonių (viešųjų darbų sistemos, bedarbio pašalpų ir socialinės paramos) aktyvumo skatinimo aspektą. Viešųjų darbų sistema pritraukia didžiąją dalį užimtumo priemonėms skirtų biudžeto išteklių, tačiau 2013 m. 11,54 % jos dalyvių, palikę sistemą, sugebėjo grįžti į atvirą darbo rinką. Dėl to kyla klausimas, ar sistemos nederėtų pritaikyti, pavyzdžiui, ją labiau susiejant su aktyvumo skatinimo, mokymo ir darbo paieškos parama, kad jos poveikis užimtumui būtų labiau ilgalaikis. Moterų dalyvavimas darbo rinkoje skatinamas didinant mokamų vaiko priežiūros atostogų sistemos lankstumą ir teikiant vaikų priežiūros paslaugas, tačiau reikia dėti daugiau pastangų, kadangi moterų užimtumas vis dar nesiekia 60 %. Teisės gauti bedarbio pašalpą laikotarpis yra trumpesnis nei vidutinis laikotarpis, kurio reikia, kad darbo ieškantis asmuo susirastų darbą. Asmenų, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, skaičius Vengrijoje nuolat didėja ir dabar sudaro beveik trečdalį visų gyventojų. Skurdas toliau neproporcingai daro poveikį palankių sąlygų neturinčioms grupėms, visų pirma vaikams ir romų tautybės asmenims. Nors taikoma nacionalinė socialinės įtraukties strategija, daugumos sričių politikos priemonėmis nėra sistemingai skatinama siekti toje strategijoje nustatytų tikslų. Siekiant veiksmingai sumažinti skurdą, reikia integruotų ir supaprastintų politikos priemonių;

(14)

Vengrijos verslo aplinkai būdingi dažni reguliavimo sistemos pokyčiai ir ribota konkurencija vis didesniame skaičiuje sektorių. Paslaugų sektoriuje atsirado naujų kliūčių, nepašalintos esamos kliūtys (pvz., farmacijos, atliekų tvarkymo, mokėjimų mobiliaisiais telefonais, mažmeninės tabako prekybos ir vadovėlių srityse). Investicijos ypač sumažėjo tuose sektoriuose, kuriuose pastaraisiais metais įvesti konkretiems sektoriams skirti papildomi mokesčiai. 2010–2013 m. energetikos sektoriuje nominalios investicijos sumažėjo 44 %, finansų sektoriuje – 28 %, ryšių sektoriuje – 18 %, o apskritai investicijos padidėjo 3,4 %. Tam tikra pažanga padaryta gerinant konkurenciją viešųjų pirkimų srityje, tačiau reikia dėti daugiau pastangų. Pavyzdžiui, daugiau naudojantis e. viešojo pirkimo sistema būtų galima smarkiai sumažinti išlaidas, padidinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir konkurenciją. Imtasi veiksmų siekiant įgyvendinti sąžiningumo didinimo strategijas ir propaguoti didesnius skaidrumo standartus viešojo administravimo sistemoje, tačiau norint veiksmingai kovoti su korupcija reikia dėti daugiau pastangų;

(15)

mokyklos nebaigusių asmenų skaičius didėja, kelis kartus atidėtas mokyklos nebaigimo prevencijos strategijos priėmimas. Reikia daugiau pastangų, kad mokiniai įgytų pagrindinių gebėjimų, kompetencijų ir kvalifikacijų, kurių reikia darbo rinkai. Vienodos galimybės naudotis kokybiška bendrojo mokslo sistema tebėra didelė problema palankių sąlygų neturinčių vaikų, visų pirma romų, atžvilgiu. Priimtas naujas profesinio mokymo įstatymas, kuriuo, inter alia, įvedamas naujas dvejopas modelis, kad būtų palengvintas vis dar sunkus perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką; įstatymo poveikį reikia atidžiai stebėti;

(16)

2013 m. ir 2014 m. Vengrija toliau mažino elektros energijos ir dujų kainas galutiniams vartotojams. Šis kainų sumažinimas ir kartu papildoma mokesčių našta energetikos bendrovėms padarė neigiamą poveikį energijos tiekėjų galimybėms atgauti sąnaudas, taip pat investicijoms į energetiką ir tinklo priežiūrai. Šiuo metu namų ūkių energijos vartojimo intensyvumas yra vienas didžiausių Sąjungoje ir energijos vartojimo efektyvumą būtų galima padidinti visų pirma gyvenamųjų būstų sektoriuje. Susirūpinimą tebekelia tai, kad energetikos reguliavimo institucija negali nepriklausomai nustatyti prieigos prie tinklo sąlygų ir tarifų. Imtasi tam tikrų priemonių siekiant supaprastinti viešojo transporto bendrovių organizavimą, tačiau tvarumą būtų galima dar labiau padidinti sprendžiant veiklos išlaidų problemą ir pakeitus tarifų sistemą;

(17)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Vengrijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir konvergencijos programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Vengrijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygmeniu prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–7 rekomendacijose;

(18)

atsižvelgdama į šį įvertinimą, Taryba išnagrinėjo konvergencijos programą, o jos nuomonė (5) pateikiama visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(19)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir konvergencijos programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1, 2, 3 ir 5 rekomendacijose,

1.

Sustiprinti 2014 m. biudžeto priemones atsižvelgiant į atsirandantį atotrūkį nuo Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų, būtent nuo skolos mažinimo taisyklės, remiantis Komisijos 2014 m. pavasario prognoze. 2015 m. ir vėliau itin sustiprinti biudžeto strategiją, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiektas vidutinės trukmės laikotarpio tikslas ir laikomasi skolos mažinimo reikalavimų, siekiant, kad būtų tvariai mažinamas valdžios sektoriaus skolos santykis. Užtikrinti vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto sistemos privalomąjį pobūdį vykdant sistemingą ex post skaitinių fiskalinių taisyklių laikymosi stebėseną ir taikant koregavimo mechanizmus. Didinti viešųjų finansų skaidrumą, be kita ko, išplečiant privalomus Fiskalinės tarybos įgaliojimus – reikalaujant periodiškai rengti makrofiskalines prognozes ir pagrindinių politikos pasiūlymų poveikio biudžetui vertinimus.

2.

Padėti atkurti įprastus skolinimo ekonomikai srautus, inter alia, pagerinant finansų įstaigoms nustatytų mokesčių struktūrą ir mažinant jų naštą. Patikslinti finansinių sandorių mokestį siekiant išvengti, kad nebūtų nukreiptos santaupos iš bankų sektoriaus, ir didinti paskatas naudoti elektroninius mokėjimus. Ištirti ir pašalinti kliūtis, trukdančias išvalyti portfelį, inter alia, sugriežtinant atidėjinių restruktūrizuotoms paskoloms taisykles, pašalinant kliūtis nuosavybės teisių į užtikrinimo priemonę atėmimui, taip pat paspartinant nemokumo procedūras ir padidinant jų veiksmingumą. Šiuo atžvilgiu nuodugniai konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis dėl naujų politikos iniciatyvų ir užtikrinti, kad jos būtų tikslingos ir jomis nebūtų didinama skolininkų neatsakingo elgesio rizika. Toliau gerinti finansinį reguliavimą ir priežiūrą.

3.

Užtikrinti stabilią, labiau subalansuotą ir supaprastintą bendrovių mokesčių sistemą, be kita ko, palaipsniui atsisakant iškraipymus sukeliančių konkretiems sektoriams skirtų mokesčių. Sumažinti mokesčių pleištą mažai uždirbantiems asmenims, inter alia, pagerinant aplinkosaugos mokesčių veiksmingumą. Aktyviau taikyti priemones, kuriomis siekiama pagerinti mokestinių prievolių laikymąsi (visų pirma mažinti sukčiavimą PVM) ir mažinti bendras jo sąnaudas.

4.

Stiprinti tikslingas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, inter alia, paspartinant valstybinės užimtumo tarnybos klientų profilio nustatymo sistemos įvedimą. Įdiegti planuojamą jaunimo mentorystės tinklą ir derinti jo veiklą su švietimo įstaigomis ir vietos suinteresuotosiomis šalimis, siekiant padidinti informavimo veiklos mastą. Peržiūrėti viešųjų darbų sistemą, siekiant įvertinti, ar ja veiksmingai padedama žmonėms susirasti darbą paskiau, ir dar labiau sustiprinti jos aktyvumo skatinimo aspektus. Apsvarstyti galimybę pratęsti teisės gauti bedarbio pašalpą laikotarpį, atsižvelgiant į vidutinį laikotarpį, kurio reikia naujam darbui surasti, ir jį susieti su aktyvumo skatinimo priemonėmis. Padidinti socialinės paramos tinkamumą ir aprėptį, kartu sustiprinant jos sąsają su aktyvumo skatinimu. Siekiant sumažinti skurdą, įgyvendinti supaprastintas ir integruotas politikos priemones, kad būtų gerokai sumažintas skurdas, visų pirma vaikų ir romų tautybės asmenų skurdas.

5.

Stabilizuoti reguliavimo sistemą ir skatinti konkurenciją rinkoje, inter alia, šalinant kliūtis paslaugų sektoriuje. Imtis platesnio užmojo priemonių siekiant padidinti konkurenciją ir skaidrumą viešųjų pirkimų srityje, be kitų dalykų, geriau naudojant e. viešuosius pirkimus, ir toliau mažinti korupciją ir bendrą administracinę naštą.

6.

Įgyvendinti nacionalinę mokyklos nebaigimo prevencijos strategiją, kuria daug dėmesio būtų skiriama profesinio rengimo ir mokymo įstaigų nebaigusiems asmenims. Įdiegti sistemingą požiūrį, kurio laikantis būtų skatinama įtrauki bendrojo švietimo sistema palankių sąlygų neturinčioms grupėms, visų pirma romams. Remti perėjimą tarp įvairių švietimo pakopų, taip pat į darbo rinką, ir atidžiai stebėti profesinio mokymo sistemos reformos vykdymą. Įgyvendinti aukštojo mokslo reformą, kuria būtų užtikrinti geresni tretinio išsilavinimo rezultatai, ypač tarp palankių sąlygų neturinčių studentų.

7.

Peržiūrėti energijos kainų reguliavimo poveikį investavimo paskatoms ir konkurencijai elektros energijos ir dujų rinkose. Imtis tolesnių priemonių siekiant užtikrinti nacionalinės reguliavimo institucijos autonomiją nustatant prieigos prie tinklo tarifus ir sąlygas. Imtis priemonių siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą, visų pirma gyvenamųjų būstų sektoriuje. Toliau didinti transporto sistemos tvarumą, inter alia, mažinti veiklos sąnaudas ir peržiūrėti valstybinių transporto sektoriaus įmonių tarifų sistemą.

29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/83

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui pradėti įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, kuri grindžiama geresniu ekonominės politikos koordinavimu ir kurioje daug dėmesio skiriama toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė Rekomendaciją dėl bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – Sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3); šios gairės kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos lygmens veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją (4) dėl Maltos 2013 m. nacionalinės reformų programos ir pateikė savo nuomonę dėl atnaujintos 2012–2016 m. Maltos stabilumo programos; 2013 m. lapkričio 15 d., vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 473/2013 (5), Komisija pateikė nuomonę dėl Maltos 2014 m. biudžeto projekto;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija, remdamasi Reglamentu (ES) Nr. 1176/2011, priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nurodė, kad Malta yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, spręsti nedarbo problemą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

2014 m. kovo 5 d. Komisija paskelbė Maltai skirtos nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatus. Remdamasi analize, Komisija daro išvadą, kad Maltoje nebėra makroekonominio disbalanso, kaip jis suprantamas pagal makroekonominio disbalanso procedūrą. Nors įsiskolinimo lygis išlieka aukštas, panašu, kad rizika privačiojo ir viešojo sektorių skolos tvarumui ir finansų sektoriaus stabilumui yra suvaldyta, netgi jei ją reikia toliau stebėti. Visų pirma finansinio stabilumo rodikliai lieka patikimi. Vis dėlto, atsižvelgiant į struktūrinį rizikos šiame sektoriuje pobūdį, itin svarbu toliau laikytis dabartinės rizikos ribojimo principais pagrįstos priežiūros ir rizikos praktikos. Būsto rinka stabilizavosi, taigi apribota ir rizika, susijusi su pernelyg aktyviu dalyvavimu nekilnojamojo turto rinkoje. Mažėja privačiojo sektoriaus įsiskolinimas, įmonių sektoriaus finansinio įsiskolinimo mažinimas vyksta tvarkingai, o kredito rinkos spaudimas yra ribotas;

(8)

2014 m. balandžio 16 d. Malta pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą (ją atnaujino 2014 m. gegužės 8 d.), o 2014 m. balandžio 30 d. – 2014 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsajas, jos vertintos vienu metu;

(9)

2014 m. stabilumo programoje išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – iki 2014 m. tvariai ištaisyti perviršinį deficitą ir palaipsniui daryti pažangą siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo – pasiekti struktūriniu požiūriu subalansuotą biudžetą; šis tikslas yra griežtesnis, nei reikalaujama Stabilumo ir augimo paktu. Tačiau vidutinės trukmės laikotarpio tikslo programos laikotarpiu pasiekti neplanuojama. 2014 m. planuojamas (perskaičiuotas) struktūrinis koregavimas beveik atitinka rekomenduojamas pastangas. Atlikus planuojamą perviršinio deficito ištaisymą numatoma, kad 2015 m. bus šiek tiek nukrypta nuo vidutinės trukmės laikotarpio tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano. Po to planuojama metinė pažanga siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo iš esmės atitinka ne mažiau kaip 0,5 % BVP reikalavimą. Stabilumo programoje prognozuojama, kad nuo 2014 m. valdžios sektoriaus skola, kuri 2013 m. siekė 73 % BVP, bus pradėta mažinti laikantis skolos mažėjimo kriterijaus. Apskritai, programos tikslai iš esmės atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, kurias patvirtino nepriklausoma įstaiga (nacionalinė audito įstaiga), yra tikėtinas 2014 ir 2015 m., nes ekonomikos augimo projekcijos yra šiek tiek mažesnės už tų metų projekcijas, pateiktas Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognozėje.

Tačiau biudžeto tikslams gresianti rizika krypsta į neigiamą pusę, nes programos laikotarpiu planuojamas struktūrinis pajamų padidėjimas nėra visiškai pagrįstas priemonėmis, o dėl išlaidų perviršio galėtų prireikti didesnių išlaidų, nei įtraukta į biudžetą. Pagal Komisijos prognozę tikimasi, kad Malta 2014 m. tvariai ištaisys perviršinį deficitą. Be to, remiantis Komisijos prognoze, 2013–2014 m. laikotarpiu fiskalinės pastangos yra 1,6 % BVP, vertinant pagal (pakoreguotą) struktūrinio balanso pokytį, ir 1,25 % BVP, vertinant pagal rekomendacijos pagal perviršinio deficito procedūrą pateikimo metu apskaičiuotą būtiną reikalingų priemonių sumą, per mažos. Nors ir nepasilikta jokio atsargos rezervo, kiek tai susiję su skolos mažinimo kriterijaus tenkinimu 2014 m., skolos scenarijui kylanti rizika krypsta į teigiamą pusę;

(10)

kyla rizika, kad 2015 m. bus smarkiai nukrypta nuo reikiamos pažangos siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo. Remdamasi atliktu stabilumo programos vertinimu bei Komisijos prognoze ir vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1466/97, Taryba laikosi nuomonės, kad nors Maltos planuojamas nominalus deficitas ir valdžios sektoriaus skola atitinka rekomendaciją pagal perviršinio deficito procedūrą, reikalingos papildomos priemonės, kad 2014 m. struktūrinis koregavimas atitiktų rekomenduotąjį, o nuo 2015 m. būtų užtikrinta, kad bus tinkamai siekiama vidutinės trukmės laikotarpio tikslo;

(11)

tai, kad Maltos fiskalinė sistema yra neprivalomo pobūdžio, o fiskalinio planavimo laikotarpis trumpas, nepadeda užtikrinti patikimos fiskalinės būklės. Teisės aktų, kurie turėjo įsigalioti iki 2013 m. pabaigos ir kuriais turėjo būti tenkinami Tarybos direktyvos 2011/85/ES (6) ir fiskalinio susitarimo reikalavimai, priėmimas buvo nukeltas. Vis dėlto, remiantis stabilumo programa, vyriausybė neseniai patvirtino Fiskalinės atsakomybės aktą, kuris bus pateiktas parlamentui patvirtinti. Akto projekte numatoma, kad bus įvesta struktūriniu požiūriu subalansuoto biudžeto taisyklė, skolos taisyklė, trejų metų tęstinė biudžeto sistema, ir kad palaipsniui bus įsteigta fiskalinė taryba, kuriai būtų pavesta tvirtinti oficialias vyriausybės makroekonomines ir fiskalines prognozes ir ex ante bei ex post stebėti, kaip laikomasi fiskalinių taisyklių;

(12)

Maltos mokesčių tarnybos turėtų būti sujungtos į vieną instituciją ir taip turėtų būti supaprastinti mokesčių surinkimo procesai ir padedama kovoti su mokesčių slėpimu. Siekiant gerinti mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimą ir skatinti mokėtinų sumų susigrąžinimą, patikslintos PVM teisės aktuose nustatytos baudos ir mokėtiniems mokesčiams taikomi delspinigiai. Nustatytos įvairios kitos priemonės, kuriomis taip pat tikimasi sustiprinti Maltos mokesčių sistemą. Šios priemonės nukreiptos teisinga linkme, tačiau jų poveikio dar reikia palaukti;

(13)

nors vis dar susiduriama su sunkumais Maltos ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo srityje, iki šiol padaryta nedidelė pažanga, susijusi su jos pensijų sistemos reformomis ir sveikatos priežiūros paslaugų tvarumu. Nepaisant to, kad buvo įsteigta pensijų strategijos grupė, kuri turėjo įvertinti visas pensijų sistemos reformų galimybes, Maltos valdžios institucijos įsipareigojo neilginti teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus labiau, negu numatyta 2006 m. pensijų reformoje. Nors Malta šiuos trūkumus ketina šalinti taikydama darbo rinkos priemones, visų pirma neseniai priimtą vyresnių žmonių aktyvumo strategiją, mažai tikėtina, kad tai išspręs problemą. Sveikatos priežiūros sistemos tvarumas – papildomas uždavinys, atsižvelgiant į prognozuojamą su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų augimą. Ką tik pateiktas nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos strategijos projektas, tačiau neaišku, kaip ji bus įgyvendinta ir kokia bus jos nauda išlaidų veiksmingumo ir tvarumo požiūriu. Reikia stiprinti viešąją pirminę sveikatos priežiūrą;

(14)

Maltoje mokyklos nebaigimo rodikliai tebėra labai aukšti, tačiau imtasi priemonių jiems mažinti ir kuriama visapusiška stebėjimo sistema. Pagrindinių gebėjimų įgijimo lygis išlieka žemas ir taip prisidedama prie menko raštingumo ir mokyklos nebaigimo. Tikimasi, kad tinkamu neseniai priimtos nacionalinės raštingumo strategijos įgyvendinimu bus padedama remti šio trūkumo pašalinimo pastangas. Tai turės būti papildyta tolesnėmis priemonėmis, kuriomis tikimasi padidinti švietimo ir mokymo sistemų atitiktį darbo rinkos poreikiams. Tokios priemonės apima pameistrystės sistemos reformą, mokymosi visą gyvenimą strategijos parengimą, mokymosi darbo vietoje įtraukimą į profesinį rengimą bei mokymą ir konkrečią Europos socialinio fondo finansuojamą programą;

(15)

šiuo metu Malta įgyvendina keletą svarbių priemonių, kuriomis siekiama padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, visų pirma suteikiant nemokamas vaiko priežiūros paslaugas namų ūkiams, kuriuose tėvai dirba arba tęsia mokslus. Itin svarbu bus efektyviai jas įgyvendinti. Valdžios institucijos taip pat padeda teikti vaikų popamokinės priežiūros paslaugas ir sudaro galimybes atvesti vaikus į mokyklą prieš nustatytas jų darbo valandas, kad tėvystę būtų galima geriau suderinti su profesiniu gyvenimu. Taip pat numatytos mokesčių paskatos, kuriomis tėvai skatinami vesti vaikus į vaikų priežiūros įstaigas, kurios jau veikia pagal ankstesnes programas. Tačiau nedaug nuveikta siekiant sudaryti ir skatinti taikyti lanksčias darbo sąlygas, pavyzdžiu, dirbti nuotolinį darbą ir laikytis lankstaus darbo grafiko, kurios padėtų moterims vėl integruotis į darbo rinką;

(16)

siekiant toliau gerinti tarptautinį konkurencingumą, Maltai reikia ne tik vengti galimo darbo užmokesčio ir našumo pokyčių neatitikimo neigiamo poveikio, bet ir pašalinti energetikos ir transporto sektorių infrastruktūros trūkumus, kurie mažina jos galimybes, visų pirma dėl didelių energijos išlaidų. Elektros jungtis su Italija turėtų būti užbaigta šiais metais, ir tai padidins tiekimo saugumą ir gali prisidėti prie tiekimo įvairinimo ir už šalies ribų pagamintos atsinaujinančiosios energijos naudojimo. Delimaros suskystintų gamtinių dujų terminalas ir planuojamas prisijungimas prie Europos dujų tinklo taip pat padidins Maltoje naudojamos energijos rūšių įvairovę, kad ji taptų mažiau priklausoma nuo vieno pagrindinio energijos šaltinio ir taip būtų padidintas jos, kaip tinkamos verslui vykdyti šalies, patrauklumas. Kalbant apie šalyje turimus atsinaujinančiuosius energijos išteklius, išskyrus naudojant fotovoltinę energiją padarytą šiokią tokią pažangą, dar yra galimybių, kuriomis reikia pasinaudoti;

(17)

dėl tam tikrų viešojo administravimo trūkumų ribojamas tolesnis Maltos verslo aplinkos gerinimas. Nors viešojo pirkimo praktikos tobulinimas vyksta tinkama linkme, pirkimo procedūros išlieka pernelyg ilgos, todėl viešosios išlaidos yra neveiksmingos. Šiose priemonėse nenumatyti tikslai, todėl sunku vertinti jų veiksmingumą. Dėl alternatyvų finansavimui skolos priemonėmis trūkumo įmonės patiria didelių su finansavimu susijusių išlaidų, o tai daro spaudimą jų ekonominei veiklai. Toks įmonių įsiskolinimui palankus mokestinis iškraipymas gali skatinti įmones per daug skolintis ir nepakankami paskirstyti kapitalą. Todėl reikia ieškoti kitų galimybių gauti finansavimo nesiskolinant. 2013 m. Maltai skirtose rekomendacijose nurodyti teismų sistemos trūkumai nepanaikinti. Nors tikimasi, kad iki 2014 m. pabaigos bus įgyvendinti keli iš gausybės Teisingumo sistemos reformos komisijos 2013 m. lapkričio mėn. pateiktų pasiūlymų dėl reformų, dar reikia paskelbti aiškius terminus ir priemonių prioritetinę tvarką. Taip pat dar nežinia, kaip šiais pasiūlymais bus sprendžiama neišnagrinėtų bylų problema, visų pirma atsižvelgiant į pirmiau nurodytus trūkumus;

(18)

Malta sustiprino teisės aktais nustatytą priežiūrą, kad užtikrintų finansų sektoriaus stabilumą. Maltos centriniam bankui pavesta papildoma makrolygio rizikos ribojimo priežiūros funkcija ir ypač daug dėmesio skiriama finansinio stabilumo klausimams, o Jungtinė finansinio stabilumo valdyba jau įtvirtinta teisės aktuose. Imtasi pakankamų priemonių, kad būtų pagerintas atidėjinių paskolų nuostoliams padengti sudarymas, visų pirma pradėjus taikyti patikslintą 9 bankininkystės taisyklę;

(19)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Maltos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Maltos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygmeniu prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–5 rekomendacijose;

(20)

atsižvelgdama į šį įvertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą ir jos nuomonė (7) visų pirma pateikiama toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(21)

Europos semestro kontekste Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Šiuo pagrindu Taryba pateikė konkrečias rekomendacijas, skirtas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (8). Malta, kaip šalis, kurios valiuta yra euro, taip pat turėtų užtikrinti, kad tos rekomendacijos būtų įgyvendintos visiškai ir laiku,

1.

Iki 2014 m. tvariai ištaisyti perviršinį deficitą. 2015 m. iš esmės sustiprinti biudžeto strategiją, kad būtų užtikrintas reikalaujamas 0,6 % BVP struktūrinis koregavimas siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo. Paskesniais metais kasmet vykdyti bent 0,5 % BVP struktūrinį koregavimą, o esant palankioms ekonominėms sąlygoms arba jei to reikia norint užtikrinti, kad būtų tenkinama skolos taisyklė, kad valdžios sektoriaus skolos santykis tvariai mažėtų, – ir didesnio masto koregavimą. Užbaigti Fiskalinės atsakomybės akto priėmimą siekiant parengti taisyklėmis grindžiamą privalomą daugiametę fiskalinę sistemą ir įsteigti nepriklausomą instituciją, kuriai būtų pavesta stebėti, kaip taikomos fiskalinės taisyklės, ir tvirtinti makroekonomines prognozes, kuriomis grindžiamas fiskalinis planavimas. Toliau gerinti mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimą ir kovoti su mokesčių slėpimu užtikrinant nuolatinį priemonių, kurių jau imtasi, tobulinimą ir vertinimą kartu imantis papildomų veiksmų, visų pirma skatinant naudotis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis.

2.

Užtikrinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, tęsti šiuo metu vykdomą pensijų reformą, pavyzdžiui, paspartinant jau priimtą teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus ilginimą nuosekliai susiejant jį su tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiais. Užtikrinti, kad visuomenės sveikatos sistemos visapusiškos reformos rezultatas būtų ekonomiškai efektyvus ir tvarus turimų išteklių naudojimas, pavyzdžiui, stiprinant pirminės sveikatos priežiūros sistemą.

3.

Toliau vykdyti politikos priemones, kuriomis siekiama spręsti švietimo ir mokymo sistemų atitikties darbo rinkos poreikiams klausimą, intensyvinant pastangas, susijusias su pameistrystės sistemos reforma. Toliau gerinti pagrindinių gebėjimų įgijimo lygį ir mažinti mokyklos nebaigimo atvejų skaičių, visų pirma užbaigiant ir įgyvendinant paskelbtą nacionalinę raštingumo strategiją. Toliau gerinti moterų, visų pirma moterų, norinčių sugrįžti į darbo rinką, dalyvavimo darbo rinkoje rodiklius skatinant lanksčių darbo sąlygų taikymą.

4.

Įvairinti ekonomikoje naudojamos energijos rūšis, be kita ko, didinant iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminamos energijos dalį.

5.

Toliau gerinti viešojo pirkimo procedūrų veiksmingumą ir mažinti jų trukmę, skatinti alternatyvas įmonių finansavimui skolos priemonėmis sudarant palankesnes sąlygas patekti į kapitalo rinkas ir kuriant rizikos kapitalo fondus, ir didinti teismų sistemos efektyvumą užtikrinant, kad planuojama teismų reforma būtų vykdoma laiku ir efektyviai.

29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/88

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, kurioje daugiausia dėmesio skiriama pagrindinėms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė Rekomendaciją dėl bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – Sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3); šios gairės kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją (4) dėl 2013 m. Nyderlandų nacionalinės reformų programos ir nuomonę dėl atnaujintos 2012–2017 m. Nyderlandų stabilumo programos. 2013 m. lapkričio 15 d. pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 (5) Komisija pateikė nuomonę dėl Nyderlandų 2014 m. biudžeto plano projekto;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nurodė, kad Jungtinė Karalystė yra viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

2014 m. kovo 5 d. Komisija paskelbė Nyderlandams skirtos nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatus. Komisijai atlikus analizę galima daryti išvadą, kad Nyderlanduose tebėra susidaręs makroekonominis disbalansas, kurį reikia stebėti ir dėl kurio reikia imtis politikos veiksmų. Visų pirma dėmesį reikėtų skirti makroekonominiams pokyčiams, susijusiems su privačiojo sektoriaus įsiskolinimu ir vykdomu šio įsiskolinimo mažinimu, taip pat su likusiu būsto rinkos neveiksmingumu. Nors didelio einamosios sąskaitos pertekliaus keliama rizika nėra panaši į didelio deficito keliamą riziką, atsižvelgdama į Europos semestrą Komisija stebės Nyderlandų einamosios sąskaitos pokyčius;

(8)

2014 m. balandžio 29 d. Nyderlandai pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą, o 2014 m. balandžio 30 d. – 2014 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu;

(9)

2014 m. stabilumo programoje išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – užtikrinti, kad 2013 m. būtų tvariai naikinamas perviršinis deficitas ir kad iki 2015 m. biudžeto būklė priartėtų prie vidutinės trukmės laikotarpio tikslo. Vidutinės trukmės laikotarpio tikslas yra ne didesnis kaip 0,5 % BVP struktūrinis deficitas, kuris atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Įgyvendintos papildomos didelio masto fiskalinės priemonės, tačiau planuojama, kad (perskaičiuotas) struktūrinis balansas 2014 m. išliks pastovus, palyginti su 2013 m., ir tai rodo didelį nuokrypį nuo minimalaus 0,5 % BVP koregavimo reikalavimo. Planuojama, kad 2015 m. (perskaičiuotas) struktūrinis balansas pagerės 0,3 procentinio punkto BVP. Ir 2014 m., ir 2015 m. išlaidos didėtų tokiu tempu, kuris atitinka išlaidų kriterijų. Atlikus Nyderlandų biudžeto strategijos bendrą vertinimą, matyti, kad koregavimo planas siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo iš dalies atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Pagal stabilumo programą viso valdžios sektoriaus bendroji skola 2015 m. stabilizuosis ir vėliau mažės. Nepriklausomo Nyderlandų ekonominės politikos analizės biuro parengtas makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Atrodo, kad biudžeto tikslams kyla didelė rizika, tačiau ji yra iš esmės subalansuota. Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognozėje tikimasi, kad struktūrinis balansas 2014 m. stabilizuosis ir 2015 m. pagerės 0,5 % BVP. Pagal Komisijos prognozę Nyderlandai išlaidų kriterijų atitiks 2014 m., tačiau neatitiks 2015 m. Kad išaugtų Nyderlandų ekonomikos augimo potencialas, itin svarbu, kad reikiamu konsolidavimu būtų išsaugotos ekonomikos augimą skatinančios išlaidos, pavyzdžiui, inovacijoms ir moksliniams tyrimams, įskaitant fundamentinius tyrimus, švietimui ir mokymui. Remdamasi stabilumo programos vertinimu ir Komisijos prognoze pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 Taryba mano, kad 2013 m. Nyderlandai tvariai sumažino savo valdžios sektoriaus deficitą iki mažiau nei 3 % BVP, tačiau šaliai kyla rizika, kad nuo 2014 m. bus smarkiai nukrypta nuo prevencinės dalies reikalavimų;

(10)

pagrindinis uždavinys – padėtis būsto rinkoje, kur per keletą dešimtmečių susidaręs nelankstumas ir iškreipiamosios paskatos daro įtaką būsto finansavimo ir atskirų sektorių taupymo modeliams. Namų ūkių tendencija bendrąjį hipotekinį įsiskolinimą didinti užstatant būstą iš esmės rodo, kad taikomos ilgalaikės fiskalinės paskatos, visų pirma visiškas hipotekos palūkanų neapmokestinimas. Nuo 2012 m. balandžio mėn. įgyvendinta įvairių priemonių, kuriomis iš dalies sprendžiama šių paskatų problema. Kai kurios iš jų susijusios su būsto finansavimo apmokestinimo koregavimu. Laipsniški veiksmai siekiant apriboti hipotekos palūkanų neapmokestinimą ir didinti amortizavimo paskatas yra pagrįsti, bet ši priemonė įvedama per lėtai, kad turėtų didelės įtakos amortizavimo tendencijoms. 100 % kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykis, kurį reikia pasiekti 2018 m., vis dar aukštas. Nuomos rinką varžo reglamentavimas ir tai, kad yra labai didelis socialinio būsto sektorius, kuriame taip pat egzistuoja ilgų rezervo sąrašų problema. Pastaruoju metu nustatyta labiau pajamomis grindžiama nuomos diferenciacija socialinio būsto sektoriuje yra žingsnis reikiama kryptimi, bet jos poveikis ribotas. Socialinio būsto įmonėms vis dar leidžiama statyti būstus, kurių mėnesio nuoma viršija socialinės nuomos viršutines ribas. Nors 2013 m. rekomendacijose paraginta užtikrinti, kad parama būtų skiriama namų ūkiams, kuriems jos labiausiai reikia, šia kryptimi darbas vis dar neužbaigtas. Todėl, nors siūlomomis priemonėmis einama reikiama kryptimi, bendras reformų tempas sprendžiant pagrindines problemas yra lėtas, todėl jį reikia spartinti, jei ekonominės aplinkybės yra tam palankios, kartu toliau užtikrinant, kad socialinis būstas būtų prieinamas palankių sąlygų neturintiems piliečiams, kurie negali gauti būsto rinkos sąlygomis, įskaitant būstą paklausiose vietose.

(11)

laipsniškai ilginant teisės aktais nustatytą pensinį amžių nuo 65 metų 2012 m. iki 67 metų 2023 m. padidintas ilgalaikis pensijų sistemos tvarumas. Nyderlandai pradėjo visapusiškas viešai ir privačiai finansuojamų pensijų sistemos pakopų ir ilgalaikės priežiūros sistemos reformas. Jas papildo reformos, kuriomis vyresnio amžiaus darbuotojai skatinami dirbti ilgiau ir didinamas judumas darbo rinkoje. Ilgalaikės priežiūros reformomis atsakomybė perduota savivaldybėms, kartu sumažintos bendros išlaidos ir dėmesys sutelktas į veiksmingumo didinimą. Tam tikras šių esminių reformų dalis dar reikia priimti. Likę uždaviniai apima tinkamą išlaidų ir rizikos pasidalijimą tarp tos pačios kartos asmenų ir tarp kartų; reikia stebėti ilgalaikės priežiūros kokybę ir prieinamumą. Ilgalaikės priežiūros reformos planų įgyvendinimas padėtų apriboti greitai augančias visuomenės senėjimo išlaidas ir taip būtų paremtas viešųjų finansų tvarumas. Šiuo atžvilgiu reikėtų užtikrinti, kad ilgalaikės priežiūros kokybė ir prieinamumas liktų tinkamo lygio;

(12)

vyriausybės pasiūlytomis darbo rinkos reformomis siekiama didinti dalyvavimą ir judumą darbo rinkoje. Dalyvavimo įstatymu siekiama padidinti dalyvavimą darbo rinkoje. Tačiau reformos dar nėra įtvirtintos įstatymiškai. Be to, reikia papildomų priemonių, kad būtų mažinamos fiskalinės paskatos nedirbti ir būtų suteikta daugiau įsidarbinimo galimybių žmonėms, esantiems darbo rinkos paribyje, įskaitant moteris, migrantų kilmės asmenis, neįgaliuosius ir vyresnio amžiaus žmones. Nyderlandai pranešė apie bedarbio pašalpų sistemos ir santykinai griežtų užimtumo apsaugos teisės aktų reformas, be kita ko, apie mokesčių paskatą, kuria didinamas dalyvavimas darbo rinkoje. Tačiau, nors šios priemonės tinkamos, jas visapusiškai įvertinti bus galima tik tuomet, kai jos bus faktiškai įgyvendintos. Sparčiau naikinant likusias neigiamas paskatas, kad antrasis šeimoje uždirbantis asmuo dirbtų daugiau valandų, galima toliau mažinti būsimą darbo jėgos pasiūlos trūkumą. Galiausiai geriau pasinaudojant esamu institucinės struktūros lankstumu, siekiant užtikrinti labiau diferencijuotą darbo užmokesčio didėjimą, galima paremti bendras namų ūkių pajamas, taigi ir vidaus paklausą, nemažinant konkurencingumo;

(13)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Nyderlandų ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Nyderlandų politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–4 rekomendacijose;

(14)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą ir savo nuomonę (6) visų pirma pateikė toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(15)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 2 ir 4 rekomendacijose;

(16)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Tuo remdamasi Taryba pateikė konkrečias rekomendacijas, skirtas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (7). Kaip šalis, kurios valiuta yra euro, Nyderlandai taip pat turėtų užtikrinti, kad tos rekomendacijos būtų visiškai ir laiku įgyvendintos,

1.

Panaikinus perviršinį deficitą, sustiprinti 2014 m. biudžeto priemones, atsižvelgiant į atsirandantį 0,5 % BVP atotrūkį (remiantis Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognoze), kuris reiškia, jog yra pavojus, kad gali būti smarkiai nukrypta nuo Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies reikalavimų. 2015 m. labai sustiprinti biudžeto strategiją, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiektas ir paskui išlaikytas vidutinės trukmės laikotarpio tikslas, ir užtikrinti, kad būtų laikomasi skolos taisyklės, siekiant tvariai mažinti valdžios sektoriaus skolos santykį. Toliau numatyti išlaidas srityse, kurios tiesiogiai svarbios ekonomikos augimui, tokiose kaip švietimas, inovacijos ir moksliniai tyrimai.

2.

Kai galima atsižvelgiant į ekonomikos sąlygas, aktyviau reformuoti būsto rinką: sparčiau įgyvendinti hipotekos palūkanų neapmokestinimo ribojimą, nustatyti labiau į rinką orientuotą nuomojamų būstų kainų nustatymo mechanizmą ir socialinio būsto nuomos kainą dar labiau susieti su namų ūkių pajamomis. Stebėti socialinio būsto reformų poveikį, susijusį su nedideles pajamas turinčių namų ūkių galimybėmis gauti socialinį būstą ir jį įpirkti. Tęsti pastangas siekiant užtikrinti, kad socialinio būsto politika būtų remiami namų ūkiai, kuriems labiausiai reikia paramos.

3.

Įgyvendinti antrosios pakopos pensijų sistemos reformas, užtikrinant tinkamą išlaidų ir rizikos pasidalijimą tarp tos pačios kartos asmenų ir tarp kartų. Laipsnišką teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus ilginimą paremti priemonėmis, skirtomis vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo galimybėms didinti. Įgyvendinti numatytą ilgalaikės priežiūros srities reformą, siekiant užtikrinti tvarumą, kartu užtikrinant sąžiningą prieigą prie paslaugų ir jų kokybę, ir stebėti jos poveikį.

4.

Imtis papildomų priemonių dalyvavimui darbo rinkoje didinti, ypač žmonių, esančių darbo rinkos paribyje, ir mažinti neigiamas darbo apmokestinimo paskatas. Įgyvendinti užimtumo apsaugos teisės aktų ir bedarbio pašalpų sistemos reformas ir toliau spręsti darbo rinkos nelankstumo problemą. Konsultuojantis su socialiniais partneriais ir atsižvelgiant į nacionalinę praktiką, numatyti labiau diferencijuotą darbo užmokesčio didėjimą visapusiškai pasinaudojant esama institucine struktūra.

29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/92

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui pradėti įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, kurioje daugiausia dėmesio skiriama toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė Rekomendaciją dėl bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – Sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2); šios gairės kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl 2013 m. Austrijos nacionalinės reformų programos (3) ir pateikė savo nuomonę dėl atnaujintos 2012–2017 m. Austrijos stabilumo programos; 2013 m. lapkričio 15 d., vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 473/2013 (4), Komisija pateikė nuomonę apie Austrijos 2014 m. biudžeto plano projektą;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 (5) priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Austrija nėra nurodyta, kaip viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

2014 m. balandžio 8 d. Austrija pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą, o 2014 m. balandžio 29 d. – 2014 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu;

(8)

2014 m. stabilumo programoje išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – iki 2016 m. pasiekti vidutinės trukmės laikotarpio tikslą, kad struktūrinis deficitas neviršytų 0,45 % BVP, o tai atitinka Stabilumo ir augimo pakte nustatytus reikalavimus. 2013 m. valdžios sektoriaus deficitas buvo tvariai sumažintas ir nesiekia 3 % BVP. Planuojama, kad (perskaičiuotas) struktūrinis balansas išliks pastovus 2014 m., o 2015 m. pagerės 0,3 procentinio punkto BVP, o tai kur kas mažiau negu abiem metais reikalaujamas koregavimas. Išlaidų augimas tiek 2014–2015 m. laikotarpiu taip pat gerokai nukryps nuo išlaidų kriterijaus. 2014 m. gegužės 12 d. Austrija paskelbė papildomas pajamų ir išlaidų priemones. Su sąlyga, kad šios priemonės bus griežtai ir laiku įgyvendintos, Austrijos biudžeto strategijoje jau nenumatoma, kad bus reikšmingai nukrypta nuo koregavimo plano 2014 m. siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo. Be to, numatytas koregavimo planas siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo vis dar kelia pavojų, kad nebus laikomasi Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų. Remiantis stabilumo programa, dėl Hypo Alpe Adria turto likvidavimo subjekto įsteigimo poveikio bendroji valdžios sektoriaus skola gerokai išaugs – nuo beveik 74,5 % BVP 2013 m. iki 79 % BVP 2014 m.; skola mažėti pradės nuo 2015 m.

Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos programoje pateiktos biudžeto projekcijos ir kurį parengė nepriklausoma įstaiga – Austrijos ekonominių mokslinių tyrimų institutas (WIFO), yra tikėtinas. Pagal Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognozę tikimasi, kad 2014 ir 2015 m. deficitas nesieks 3 %. Vis dėlto, prognozuojama, kad 2014 m. struktūrinis balansas pablogės, o 2015 m. pagerės vos 0,1 % BVP. Remdamasi savo atliktu stabilumo programos vertinimu ir Komisijos prognoze bei gegužės 12 d. paskelbtų papildomų priemonių vertinimu ir vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad Austrija tvariai ištaisė perviršinį deficitą, tačiau rizika, kad 2014 ir 2015 m. bus reikšmingai nukrypta nuo koregavimo plano siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo, išlieka;

(9)

pagal Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo 2012 m. Austrija įvykdė Austrijos vidaus stabilumo pakto reformą ir taip sustiprino savo fiskalinę sistemą. Nuo 2013 m. lapkričio mėn. Austrijos fiskalinės tarybos įgaliojimai buvo išplėsti atsižvelgiant į fiskalinio susitarimo reikalavimus. Tačiau, kaip pripažinta koalicijos susitarime, vis dar reikalinga visapusiška skirtingų valdžios lygmenų santykių reforma, kad būtų supaprastintas jų atitinkamos atsakomybės pasiskirstymas;

(10)

dėl pensijų bei sveikatos priežiūros vidutinės trukmės ir ilgalaikių išlaidų ir kiek mažiau dėl ilgalaikės priežiūros išlaidų kyla pavojus viešųjų finansų tvarumui. 2014 m. įsigaliojo tam tikros priemonės, kuriomis apribojamos galimybės anksčiau išeiti į pensiją ir didinamos paskatos ilgiau likti darbo rinkoje. Tačiau 2012 m. galiojęs faktinis pensinis amžius (58,4 metai) yra gerokai mažesnis už ES vidurkį. Jis išlieka gerokai mažesnis už teisės aktais nustatytą pensinį amžių (2012 m. 5,6 metais vyrams ir 2,6 metais moterims). Nacionalinėje reformų programoje pateikiami palyginti plataus užmojo trumpalaikiai tikslai, kuriais siekiama 2012–2018 m. laikotarpiu faktinį pensinį amžių padidinti 1,6 metais; jų įgyvendinimą reikės atidžiai stebėti. Pastarojo meto pensijų sistemos reformos gali šiek tiek sumažinti riziką tvarumui, jei kartu bus gerinamos darbo rinkos sąlygos, kad vyresnio amžiaus asmenys galėtų likti įdarbinti ilgesnį laiką. Tačiau neplanuojama pradėti taikyti priemonių, kurių poveikis būtų labiau struktūrinis ir ilgalaikis, pavyzdžiui, kuriomis būtų paspartintas vyrų ir moterų teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus suvienodinimas ir teisės aktais nustatytas pensinis amžius būtų susietas su vidutine tikėtina gyvenimo trukme, dėl ko būtų papildomai prisidėta prie ilgesnio profesinio gyvenimo ir pensijų sistemos finansinio tvarumo;

(11)

Austrijos sveikatos priežiūros sistemoje efektyviai paskirstyti išteklius trukdo sudėtinga valdymo struktūra ir palyginti didelis dėmesys dideliam ir brangiam ligoninių sektoriui. Imtasi keleto priemonių, kuriomis siekiama įgyvendinti sveikatos priežiūros reformą ir padidinti viešųjų išlaidų efektyvumą. Tačiau jų gali nepakakti, kad būtų pašalinti sektoriaus struktūriniai trūkumai, ir išlieka poreikis nustatyti platesnio masto tikslus siekiant pereiti nuo stacionarios prie ambulatorinės priežiūros ir stiprinti prevencinę sveikatos priežiūrą, kuriai skiriamos viešosios lėšos nesiekia ES vidurkio. Teigiamai vertinamos paskelbtos priemonės, kuriomis siekiama stiprinti pirminės priežiūros paslaugas ir sukurti integruotas lėtinėmis ligomis sergančių ligonių priežiūros programas. Ilgalaikės priežiūros fondas, kurio veikla pratęsta iki 2016 m. ir kuriam papildomai skirta 650 mln. EUR ir planuojama, kad ji bus dar kartą pratęsta iki 2018 m. ir bus skirti papildomi 700 mln. EUR – laikinas sprendimas dėl priežiūros paslaugų finansavimo. Kad būtų užtikrintas ilgalaikės priežiūros finansinis tvarumas, dėmesio šiam klausimui reikės skirti ir pasibaigus šiam laikotarpiui;

(12)

pagal Austrijos mokesčių sistemą darbuotojams, ypač nedideles pajamas gaunantiems asmenims, vis dar tenka didelė mokesčių ir socialinio draudimo našta. 2012 m. darbo mokesčiai buvo vieni didžiausių Sąjungoje – jie sudarė 24,7 % BVP. Mokesčių pleištas sudaro beveik 50 % darbo sąnaudų. Tikėtina, kad dėl didelių socialinių įmokų ir pajamų mokesčių pirmą kartą įsidarbinusiems darbuotojams mažėja paskatos dirbti nedidelius atlyginimus gausiantiems asmenims ir asmenims, kurie yra antrasis šeimoje uždirbantis asmuo.

Neseniai priimtame mokesčių teisės aktų rinkinyje yra tik kelios priemonės, kuriomis siekiama sumažinti darbuotojams tenkančią mokesčių naštą, tačiau nepasinaudojama galimybe pereiti prie mažiau augimui kenkiančių mokesčių, pavyzdžiui, reguliariai mokamo nekilnojamojo turto mokesčio, kur apmokestinamosios vertės įverčiai yra pasenę;

(13)

Austrijos darbo rinkos rodikliai ir toliau yra geri – jos nedarbo lygis yra žemiausias Sąjungoje (2013 m. – 4,9 %). Tačiau dėl būsimų uždavinių, susijusių su senėjančia visuomene ir potencialiai mažėsiančia darbo jėga, reikia geriau išnaudoti nepakankamai išnaudojamą vyresnio amžiaus darbuotojų, moterų ir migrantų darbo rinkos potencialą. Vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygis išlieka žemesnis už ES vidurkį (44,9 %, palyginti su 50,3 %), nors nuo 2000 m. jų dalyvavimo lygis smarkiai išaugo – beveik 15 procentinių punktų iki 44,9 % 2013 m. Priemonės, kuriomis siekiama apriboti galimybes anksčiau išeiti į pensiją, įsigalioja 2014 m., ir rengiamos tolesnės priemonės, kuriomis stiprinamos paskatos vėliau pasitraukti iš darbo rinkos. Nepaisant to, vyresnio amžiaus darbuotojams sunku išlaikyti savo darbo vietą arba grįžti į darbo rinką. Nors migrantai sudaro vis didesnę darbo jėgos dalį, siekdami visiškai integruotis į darbo rinką jie vis dar susiduria su kliūtimis, jų nedarbo lygis gerokai aukštesnis, iš dalies dėl to, kad išlieka su jų kvalifikacijų pripažinimu susijusių kliūčių. Nors moterų užimtumo lygis 2013 m. buvo palyginti didelis (70,8 %), šis rodiklis ne toks palankus, skaičiuojant visos darbo dienos ekvivalentais (2012 m. – 55,6 %). Austrijoje ne visą darbo dieną dirbančių moterų dalis yra viena didžiausių ir yra labai daug moterų, dirbančių mažai apmokamą darbą. Todėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumas yra vienas didžiausių Sąjungoje. Nors imtasi tam tikrų priemonių, kad būtų pagerintos vaiko priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugos, jų prieinamumas vis dar yra ribotas;

(14)

remiantis 2012 m. EBPO mokinių gebėjimų tyrimo rezultatais, Austrija pagerino visų kategorijų švietimo rezultatus, tačiau skaitymo įgūdžiai vis dar blogesni už ES vidurkį, o socialinės ir ekonominės sąlygos tebeturi didelės įtakos besimokančiųjų pasiekimams. Nors apskritai mokyklos nebaigiančių asmenų skaičiaus mažinimo tikslas buvo pasiektas, užsienyje gimusių mokinių, kurių vis daugėja, rodiklis buvo daugiau nei tris kartus didesnis už Austrijoje gimusių mokinių rodiklį (2012 m. 18,5 %, palyginti su 5,7 %). Nepakankamai dėmesio skiriama mokyklos nebaigimo prevencijai ir vis dar reikia sukurti nacionalinio lygmens strateginį požiūrį į aukštos kokybės ikimokyklinį ugdymą. Keletas reformų, susijusių su įvairiais mokyklų sistemos aspektais, visų pirma naujosios vidurinės mokyklos programos įgyvendinimas, vykdomos šiuo metu arba buvo neseniai priimtos. Reikia atidžiai stebėti naujosios vidurinės mokyklos programos galimybes mažinti neigiamą ankstyvo mokinių paskyrimo į skirtingo tipo mokyklas po ketverių metų pradinėje mokykloje (ankstyvas skirstymas pagal gabumus) poveikį palankių socialinių sąlygų neturintiems asmenims ir gerinti mokymosi rezultatus. Kalbant apie aukštąjį mokslą, didėjantis studentų skaičius kelia finansavimo ir organizacinių sunkumų, o studijas užbaigiančių studentų dalis tebėra mažesnė už ES vidurkį. Vis dar labai svarbu gerinti švietimo rezultatus, kad būtų palengvintas kelias nuo studijų iki įsidarbinimo;

(15)

išlieka didelių dėl reguliavimo kylančių kliūčių, trukdančių įmonėms ir pavieniams specialistams siūlyti savo paslaugas Austrijoje. Teisės aktais, kuriais reglamentuojamos konkrečios profesijos, ribojamos įmonių teisinės formos ir nustatomi akcijų dalies reikalavimai, be to, norint užsiimti tam tikra profesine veikla reikia turėti konkrečią profesinę kvalifikaciją, todėl įsteigti tarpdalykines paslaugas teikiančias įmones tebėra sudėtinga. Šių reikalavimų derinys sukuria kliūčių patekti į rinką ir teikti profesines paslaugas, o tai riboja konkurenciją. Kalbant apie profesinės kvalifikacijos reikalavimus, Austrija dalyvauja visoje ES vykdomame tarpusavio vertinimo procese ir atnaujino savo reglamentuojamųjų profesijų duomenų bazę – tai pirmas žingsnis vertinant profesinės kvalifikacijos reikalavimų pagrįstumą ir proporcingumą;

(16)

ES viešųjų pirkimų teisės aktuose nustatytais skelbimo reikalavimais siekiama užtikrinti konkurenciją ir vienodas sąlygas geriau informuojant apie galimybę sudaryti sutartį, nes tai yra viena iš svarbiausių patekimo į rinką sąlygų. Paprastai dėl didesnės konkurso dalyvių konkurencijos perkančiajai organizacijai pateikiami palankesni pasiūlymai, kuriuose, be kita ko, nurodomos gerokai mažesnės kainos. Tačiau Austrijos perkančiųjų organizacijų ir subjektų pagal ES viešųjų pirkimų teisės aktus paskelbtų kvietimų teikti pasiūlymus vertė 2012 m. sudarė 1,5 % BVP ir 6,6 % visų viešųjų išlaidų darbams atlikti ir prekėms bei paslaugoms įsigyti, o tai yra gerokai mažiau už ES vidurkį – atitinkamai 3,4 % ir 17,7 %. Dėl tokios padėties, t. y. dėl neišnaudotų verslo galimybių, Austrijos mokesčių mokėtojai ir įmonės patiria didelių išlaidų;

(17)

nepaisant padidinto Austrijos federalinės konkurencijos institucijos biudžeto, joje dirba labai mažai darbuotojų, palyginti su panašaus dydžio ar mažesnių valstybių narių valdžios institucijomis. Austrijos krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliu rinkoms būtų naudingos tolesnės pastangos skatinti konkurenciją, kaip rekomendavo Taryba 2013 m.;

(18)

nors apskritai 2013 m. bankų sektoriaus kapitalizavimas toliau gerėjo, atsižvelgiant į bankų rizikos pobūdį, būtų tikslinga dėti daugiau pastangų, kad kapitalo rezervas būtų dar labiau padidintas. 2013 m. Taryba rekomendavo, kad Austrija paspartintų nacionalizuotų ir iš dalies nacionalizuotų bankų restruktūrizavimą. Šiuo metu turėtų būti pateikti teisės aktai dėl Hypo Alpe Adria likvidavimo; parlamentas juos turėtų priimti iki vasaros. Vyksta organizacinis pasirengimas įsteigti atitinkamą turto valdymo bendrovę. Tikimasi, kad turto valdymo bendrovė pradės veikti rudenį. Vadovaujantis sprendimais dėl ES valstybės pagalbos toliau vykdomas Österreichische Volksbanken AG restruktūrizavimas ir blogo banko Kommunalkredit, KA Finanz likvidavimas. Siekiant užtikrinti finansinį stabilumą ir kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį viešiesiems finansams, reikėtų skaidriai ir ryžtingai užbaigti nacionalizuotų bankų restruktūrizavimą;

(19)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Austrijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Austrijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–5 rekomendacijose;

(20)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą ir savo nuomonę (6) pateikė, visų pirma, toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(21)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Remdamasi šios analizės rezultatais, Komisija paskelbė konkrečias rekomendacijas, skirtas toms valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (7). Kaip šalis, kurios valiuta yra euro, Austrija taip pat turėtų užtikrinti, kad šios rekomendacijos bus visiškai ir laiku įgyvendintos,

1.

Ištaisius perviršinį deficitą, sustiprinti 2014 m. biudžeto priemones, atsižvelgiant į remiantis Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognoze atsirandantį 0,5 % BVP atotrūkį ir atsižvelgus į Austrijos paskelbtas papildomas konsolidavimo priemones; jie reiškia, jog esama pavojaus, kad gali būti smarkiai nukrypta nuo Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies reikalavimų. 2015 m. gerokai sustiprinti biudžeto strategiją, kad būtų pasiektas vidutinės trukmės laikotarpio tikslas ir vėliau nuo jo nebūtų nukrypta, ir užtikrinti, kad būtų laikomasi skolos taisyklės, siekiant, kad valdžios sektoriaus skolos santykis tvariai mažėtų. Toliau racionalizuoti fiskalinius santykius tarp skirtingų valdžios lygmenų, pavyzdžiui, supaprastinant organizacinę struktūrą ir suderinant atsakomybę už išlaidas ir už finansavimą.

2.

Didinti ilgalaikį pensijų sistemos tvarumą, visų pirma paankstinant vyrų ir moterų teisės aktais nustatytą pensinio amžiaus suvienodinimą, padidinant faktinį pensinį amžių ir susiejant teisės aktais nustatytą pensinį amžių su tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiais. Stebėti, kaip įgyvendinamos neseniai priimtos reformos, kuriomis ribojamos galimybės anksčiau išeiti į pensiją. Toliau gerinti sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų ekonominį veiksmingumą ir tvarumą.

3.

Mažinti didelį darbo jėgos apmokestinimo lygį nedideles pajamas gaunantiems asmenims, pereinant prie mokesčių, kurie mažiau kenkia ekonomikos augimui, pavyzdžiui, reguliariai mokamų nekilnojamojo turto mokesčių, be kita ko, atnaujinant mokestinę bazę. Stiprinti priemones, kuriomis siekiama pagerinti migrantų kilmės, moterų ir vyresnio amžiaus darbuotojų perspektyvas darbo rinkoje. Tam reikia toliau gerinti vaiko priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugas ir pripažinti migrantų kvalifikaciją. Gerinti švietimo rezultatus, visų pirma palankių sąlygų neturinčių jaunuolių, įskaitant migrantų kilmės jaunuolius, gerinant ikimokyklinį ugdymą ir mažinant neigiamą ankstyvo skirstymo pagal gabumus poveikį. Toliau gerinti strateginį aukštojo mokslo sistemos planavimą ir aktyviau taikyti priemones, skirtas studijų nebaigiančių studentų skaičiui mažinti.

4.

Šalinti pernelyg dideles kliūtis paslaugų teikėjams, įskaitant kliūtis, susijusias su teisine forma ir akcijų dalies reikalavimais, ir tarpdalykines paslaugas teikiančių įmonių steigimo kliūtis. Peržiūrėti, ar suvaržymai patekti į rinką ir užsiimti reglamentuojamąja profesija yra proporcingi ir grindžiami bendrais interesais. Nustatyti priežastis, kodėl viešųjų sutarčių, sudaromų pagal viešojo pirkimo procedūras pagal ES teisės aktus, vertė tokia maža. Iš esmės didinti federalinės konkurencijos institucijos išteklius.

5.

Toliau atidžiai prižiūrėti ir efektyviai paspartinti tvarkingą nacionalizuotų ir iš dalies nacionalizuotų bankų restruktūrizavimą.

29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/97

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, kurioje daugiausia dėmesio skiriama toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė Rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – Sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2); šios gairės kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją (3) dėl 2013 m. Lenkijos nacionalinės reformų programos ir nuomonę dėl atnaujintos 2012–2016 m. Lenkijos konvergencijos programos;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1176/2011 (4), priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Lenkija nebuvo nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurios bus rengiama nuodugni apžvalga;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

2014 m. balandžio 24 d. Lenkija pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą ir 2014 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsajas, jos vertintos vienu metu;

(8)

2014 m. konvergencijos programoje numatytos biudžeto strategijos tikslas – iki 2015 m. sumažinti deficitą tiek, kad jis neviršytų Sutartyje nustatytos 3 % BVP pamatinės vertės, ir iki 2018 m. pasiekti vidutinio laikotarpio tikslą. Vidutinio laikotarpio tikslas (1 % BVP struktūriniu požiūriu) yra griežtesnis, nei reikalaujama pagal Stabilumo ir augimo paktą. 2014 m. konvergencijos programoje pateikti nominalaus deficito tikslai atitinka perviršinio deficito padėties ištaisymo laiku tikslą. Be to, 2014 m. (perskaičiuotas) struktūrinis koregavimas atitinka Tarybos rekomendaciją pagal perviršinio deficito procedūrą, tačiau yra mažesnis už reikalaujamą koregavimą 2015 m. Po to, kai perviršinis deficitas, kaip planuojama, bus panaikintas, numatoma (perskaičiuota) metinė pažanga siekiant vidutinio laikotarpio tikslo yra mažesnė už reikalaujamą Stabilumo ir augimo pakte. Taigi programos tikslai iš dalies atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Numatoma, kad valdžios sektoriaus skola per visą programos laikotarpį išliks mažesnė už 60 % BVP. Lenkijos valdžios institucijos prognozuoja, kad ji smarkiai sumažės nuo 57,1 % BVP 2013 m. iki 49,5 % 2014 m., daugiausiai dėl didelio vienkartinio pensijų fondo turto pervedimo, ir išliks tokio dydžio 2015 m. 2014 m. makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos konvergencijos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra įtikinamas, o 2015 m. optimistinis – numatomas didesnis realiojo BVP augimas (3,8 %), palyginti su 3,4 % augimu Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognozėje. Remdamasi konvergencijos programos vertinimu ir Komisijos prognoze pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 Taryba mano, kad nors Lenkija turėtų neviršyti 2014 metams Tarybos rekomenduoto nominalaus deficito ribos, kyla rizika dėl tvaraus perviršinio deficito panaikinimo 2015 m., o vėlesniu laikotarpiu – dėl tinkamo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo;

(9)

siekiant užtikrinti fiskalinio konsolidavimo strategijos sėkmę, svarbu fiskalinį konsolidavimą sustiprinti visapusiškomis struktūrinėmis reformomis. Ilgalaikę augimo perspektyvą temdo menkos augimą skatinančios išlaidos (švietimui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms). Planuojama, kad vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu dėl visuomenės senėjimo sveikatos priežiūros išlaidos smarkiai didės. Naštą viešiesiems finansams būtų galima sumažinti, o galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas pagerinti stiprinant pirminės priežiūros ir siuntimų sistemas ir išnaudojant galimybes veiksmingiau naudoti lėšas stacionariosios sveikatos priežiūros srityje. Tebėra su prastu mokestinių prievolių vykdymu, ypač su mokesčių administravimo veiksmingumu ir mokesčių mokėtojams tenkančia administracine našta susijusių problemų. Vis dėlto Lenkija neseniai paskelbė veiksmų planą, skirtą mokestinių prievolių vykdymui ir mokesčių administravimo veiksmingumui gerinti 2014–2017 m. Lenkijoje nustatyta sumažintų PVM tarifų sistema ir tai prisideda prie didžiausio Sąjungoje PVM politikos atotrūkio. Dėl to prarandama pajamų ir padidėja mokestinių prievolių vykdymo išlaidos. Gana maži energijos mokesčiai. Pastaruoju metu buvo imtasi priemonių siekiant pagerinti Lenkijos fiskalinę sistemą. Vis dėlto būtų naudinga įsteigti nepriklausomą fiskalinę tarybą, kuri būtų atsakinga už fiskalinių taisyklių laikymosi ex ante patikras, makroekonominių ir biudžetinių prognozių vertinimą ir ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo analizės vykdymą, taip pat fiskalinių taisyklių laikymosi ex post vertinimą;

(10)

praėjusiais metais jaunimo nedarbas palaipsniui didėjo – tą iš dalies lėmė nuolatinis švietimo sistemos rezultatų ir darbo rinkos poreikių nesuderinamumas, taip pat didėjanti nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo dalis. Nepaisant dedamų pastangų pertvarkyti profesinio rengimo ir mokymo sistemą, reikia dar gerinti galimybes dalyvauti kokybiškose pameistrystės ir mokymosi darbo vietoje programose, stiprinti mokymo įstaigų bei darbdavių bendradarbiavimą ir padėti neregistruotam jaunimui, atsižvelgiant į jaunimo garantijų iniciatyvos tikslus. Taip pat labai svarbu, kad įgūdžiai būtų pritaikyti prie darbo rinkos reikalavimų – tam skirtos mokymosi visą gyvenimą programos, kuriose dalyvauja labai nedaug darbuotojų, ypač vyresnio amžiaus, kurių gebėjimai dažnai yra pasenę. Darbo rinka tebėra susiskaidžiusi – per daug paplitusios terminuotosios darbo sutartys, taip pat civilinės teisės sutartys. Ypač dažnai terminuotosios darbo sutartys sudaromos su jaunais darbuotojais. Nors dažnai terminuotosios darbo sutartys laikomos priemone, padedančia bedarbiams įsilieti į darbo rinką, o vėliau pradėti dirbti pagal neterminuotąją darbo sutartį, apie daugumą Lenkijos darbuotojų to pasakyti negalima atsižvelgiant į tai, kad perėjimo nuo terminuotųjų darbo sutarčių prie neterminuotųjų koeficientas yra žemas ir tai daro neigiamą poveikį našumui ir žmogiškojo kapitalo kokybei;

(11)

moterų dalyvavimo darbo rinkoje lygis tebėra žemas. Lenkija ėmėsi keleto priemonių moterų užimtumui padidinti, kaip antai padidintos galimybės pasinaudoti ankstyvosios vaikų priežiūros (lopšelių) paslaugomis ir padidintas vaikų darželių viešasis finansavimas, siekiant paskatinti tėvus įtraukti vaikus į ikimokyklinį ugdymą. Vis dėlto galimybių pasinaudoti ankstyvosios vaikų priežiūros paslaugomis tebėra nedaug, ypač kaimo vietovėse, ir tebėra ikimokyklinio ugdymo galimybių skirtumų. Vyresnio amžiaus darbuotojų dalyvavimo darbo rinkoje lygis tebėra nedidelis. Gerokai sumažinta ankstyvo išėjimo į pensiją galimybių, tačiau reikia dėti daugiau pastangų siekiant padidinti vyresnių žmonių galimybes įsidarbinti ir prailginti faktinę profesinio gyvenimo trukmę. Ir toliau susiduriama su sunkumais siekiant reformuoti specialią kalnakasiams ir ūkininkams taikomą pensijų sistemą. Ūkininkams skirta sistema (KRUS) smulkieji ūkininkai skatinami nesitraukti iš žemės ūkio sektoriaus – tai lemia neoficialų nedarbą kaimo vietovėse ir skatina neoficialią ekonomiką. Kalnakasiai ir toliau naudojasi tokiomis privilegijomis, kaip teisės į pensiją ir minimalaus darbo stažo reikalavimas. Abi pensijų schemos varžo sektorinį ir teritorinį darbo jėgos judumą;

(12)

Lenkija yra viena iš valstybių narių, kurių išlaidos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) srityje mažiausios, o bendrieji inovacijų rodikliai prasčiausi. Ypač mažos privačiojo sektoriaus MTTP išlaidos. Mažos MTTP išlaidos lemia menką įmonių mokslinių tyrimų ir investicijų veiklą ir nepakankamai inovacijoms palankią verslo aplinką. Lenkijos inovacijų rėmimo sistemai būdingas rizikos vengimas – ji daugiausia paremta dotacijomis, ja remiamas technologijų įsisavinimas bei perdavimas, ja nedaromas didelis poveikis iš tiesų naujoms inovacijoms. Esamos mokestinės MTTP paskatos yra neveiksmingos skatinant privačiojo sektoriaus vidaus MTTP ir jomis naudojasi tik didelės įmonės. Lenkijos įmonės daugiausia linkusios technologijas įsisavinti. Nors tokiu būdu pavyko užtikrinti didesnį našumą ir padidinti ekonomikos augimą, dabar Lenkijai reikia pereiti prie labiau nacionalinio inovacijomis grindžiamo modelio. Vis dar susiduriama su sunkumais siekiant padidinti Lenkijos įmonių inovacijų diegimo pajėgumą, pagerinti mokslo įstaigų bei pramonės sąsajas ir sukurti tikslines priemones, pritaikytas visam inovacijų ciklui;

(13)

labai didelės potencialios naudos būtų galima gauti pagerinus visų Lenkijos ekonomikos sektorių energijos vartojimo efektyvumą, o sutaupytomis lėšomis būtų galima paskatinti ekonomikos augimą, padidinti konkurencingumą ir sumažinti Lenkijos energetinę priklausomybę. Vidaus energijos gamybos infrastruktūra senėja, o elektros tiekimo tinklai vis dar perkrauti, tačiau planai plėtoti elektros tiekimo jungčių su kaimyninėmis valstybėmis narėmis pajėgumus juda iš vietos. Pagrindinė problema gamtinių dujų rinkoje – menka diversifikacija ir konkurencija;

(14)

prastai išplėtota Lenkijos transporto ir fiksuotojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūra toliau smarkiai stabdo ekonomikos augimą. Visų pirma didelių investicijų reikia į pasenusią geležinkelių infrastruktūrą siekiant padidinti geležinkelio sektoriaus konkurencingumą ir užtikrinti geresnę geležinkelio ir kelių transporto pusiausvyrą. Tik maždaug trečdalis iš 20 000 km eksploatuojamų geležinkelio linijų yra geros techninės būklės. Tebekelia problemų tai, kad geležinkelio projektai neįgyvendinami laiku. Išteklių naudojimo efektyvumas gali būti padidintas pagerinus atliekų tvarkymą;

(15)

sutarčių vykdymo užtikrinimo procedūra Lenkijoje yra ilgai trunkanti, o procedūra statybos leidimams gauti yra ilga ir sunki. Mokestinių prievolių vykdymo išlaidos yra didelės ir tai yra pagrindinė verslo aplinkos problema. Lenkija padarė didelę pažangą vykdydama plataus užmojo reformą, kuria siekiama sudaryti geresnes sąlygas dirbti pagal reglamentuojamąsias profesijas;

(16)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Lenkijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir konvergencijos programą. Ji įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Lenkijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–6 rekomendacijose;

(17)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo konvergencijos programą ir savo nuomonę (5) pateikė visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

1.

Sustiprinti biudžeto strategiją, siekiant užtikrinti, kad iki 2015 m. būtų laiku tvariai panaikintas perviršinis deficitas, vykdant struktūrinio koregavimo priemones, nustatytas Tarybos rekomendacijoje pagal perviršinio deficito procedūrą. Panaikinus perviršinį deficitą ir iki tol, kol bus pasiektas vidutinio laikotarpio tikslas, vykdyti metinį struktūrinį koregavimą laikantis 0,5 % BVP kriterijaus. Kad fiskalinis disbalansas būtų tvariai panaikintas reikia patikimai įgyvendinti plataus užmojo struktūrines reformas, siekiant padidinti koregavimo pajėgumą ir skatinti augimą bei užimtumą. Šiuo tikslu būtina nemažinti augimą skatinančių investicijų, didinti socialinės politikos tikslingumą ir sveikatos priežiūros sektoriaus išlaidų ekonominį efektyvumą ir bendrą veiksmingumą, išplėsti mokesčių bazę, pavyzdžiui, sprendžiant plačiai taikomų sumažintų PVM tarifų sistemos klausimą ir pagerinti mokestinių prievolių vykdymą, visų pirma didinant mokesčių administravimo veiksmingumą. Įsteigti nepriklausomą fiskalinę tarybą.

2.

Dėti daugiau pastangų jaunimo nedarbui mažinti, visų pirma toliau gerinant švietimo teikiamų įgūdžių atitikimą darbo rinkos poreikiams, suteikti daugiau galimybių pasinaudoti pameistrystės ir mokymosi darbo vietoje programomis, pagerinti įdarbinimo tarnybose neregistruoto jaunimo informavimą ir stiprinti mokymo įstaigų bei darbdavių bendradarbiavimą, atsižvelgiant į jaunimo garantijų iniciatyvos tikslus. Padidinti suaugusiųjų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą programose siekiant gebėjimų pasiūlą priderinti prie gebėjimų paklausos. Kovoti su darbo rinkos segmentacija, be kita ko, gerinant perėjimo nuo terminuotųjų prie neterminuotųjų darbo sutarčių sąlygas ir mažinant pernelyg paplitusį civilinės teisės sutarčių naudojimą.

3.

Toliau dėti pastangas didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, visų pirma imantis tolesnių priemonių padidinti galimybes gauti įperkamas kokybiškas vaikų priežiūros ir ikimokyklinio ugdymo paslaugas ir užtikrinant stabilų jų finansavimą. Ūkininkus įtraukti į bendrą pensijų sistemą, pirmiausia paspartinant ūkininkų pajamų įvertinimo ir registravimo sistemos sukūrimą. Palaipsniui panaikinti specialią kalnakasiams skirtą pensijų sistemą ir juos įtraukti į bendrą sistemą. Paremti bendrą pensijų reformą stiprinant pastangas didinti vyresnių žmonių galimybes įsidarbinti, taip siekiant ilginti išėjimo iš darbo rinkos amžių.

4.

Padidinti mokesčių paskatų, kuriomis skatinami MTTP privačiajame sektoriuje, veiksmingumą, stiprinant mokslinių tyrimų, inovacijų ir pramonės politikos sąsajas, ir tikslingiau pritaikyti esamas priemones skirtingais inovacijų ciklo etapais.

5.

Atnaujinti ir didinti energijos gamybos pajėgumą ir gerinti energijos vartojimo efektyvumą visoje energijos grandinėje. Paspartinti elektros energijos tinklų, įskaitant tarpvalstybines jungtis su kaimyninėmis valstybėmis narėmis, vystymą ir plėtrą ir sukurti dujų tinklo jungtį su Lietuva. Be tolesnio delsimo užtikrinti veiksmingą geležinkelio investicijų projektų įgyvendinimą ir pagerinti šio sektoriaus administracinius gebėjimus. Paspartinti pastangas didinti fiksuotojo plačiajuosčio ryšio aprėptį. Pagerinti atliekų tvarkymą.

6.

Imtis tolesnių verslo aplinkos gerinimo veiksmų, supaprastinant sutarčių vykdymo užtikrinimą ir statybos leidimams taikomus reikalavimus. Didinti pastangas siekiant sumažinti įmonėms tenkančias mokestinių prievolių vykdymo išlaidas ir tam skiriamą laiką. Užbaigti vykdomą reformą, kuria siekiama sudaryti geresnes sąlygas dirbti pagal reglamentuojamąsias profesijas.

29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/102

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, kurioje daugiausia dėmesio skiriama toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė Rekomendaciją dėl bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – Sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2); šios gairės kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

iki 2014 m. gegužės 17 d. Portugalijai buvo taikoma makroekonominio koregavimo programa pagal Tarybos įgyvendinimo sprendimo 2011/344/ES (3) 1 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad finansinė pagalba suteikiama per trejus metus. 2014 m. balandžio 23 d. Taryba nusprendė (4) pratęsti finansinės pagalbos teikimą šešiomis savaitėmis, kad būtų galima išsamiai ir kruopščiai įvertinti, ar laikomasi programos sąlygų ir ar tvarkingai išmokama paskutinė paskolos dalis. Todėl pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 472/2013 (5) 12 straipsnį šios programos taikymo laikotarpiu Portugalijai netaikoma Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro stebėsena ir vertinimas. Baigusi vykdyti programą, Portugalija dabar turėtų būti visapusiškai įtraukta į Europos semestro sistemą;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1176/2011 (6), priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

remiantis Reglamentu (ES) Nr. 472/2013 Portugalija buvo atleista nuo įsipareigojimo pateikti nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą makroekonominio koregavimo programos laikotarpiu. Vis dėlto 2014 m. balandžio 30 d. ji pateikė atnaujintą fiskalinės strategijos dokumentą (port. Documento de Estratégia Orçamental) ir vyriausybės raštą, kuriame pateikė naujausią informaciją apie pažangą siekiant „Europa 2020“ tikslų. 2014 m. gegužės 17 d. vyriausybė pateikė vykdomų reformų programą ir naujas tvaraus augimo iniciatyvas dokumente „Siekiant augimo. Portugalijos vidutinio laikotarpio reformų strategija“;

(8)

2014 m. fiskalinės strategijos dokumente išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – iki 2015 m. tvariai panaikinti perviršinį deficitą, o iki 2017 m. pasiekti vidutinio laikotarpio tikslą. Strategijoje planuojama 2014 m. sumažinti valdžios sektoriaus deficitą iki 4,0 % BVP, o 2015 m. jį mažinti toliau iki 2,5 % BVP pagal tikslus, nustatytus 2013 m. birželio 21 d. perviršinio deficito procedūros rekomendacijoje, kurie buvo dar kartą patvirtinti 12-toje makroekonominio koregavimo programos peržiūroje. Tačiau 2014 m. gegužės 30 d. Konstitucinis Teismas panaikino konsolidavimo priemones, kurių poveikis 2014 m. biudžeto rezultatams vertinamas maždaug 0,4 % BVP, šis poveikis greičiausiai būtų daromas ir 2015 m. Kad pasiektų sutartus tikslus, vyriausybė turės parengti pakeičiančias tokio pat dydžio priemones. Tačiau yra dar du nepaskelbti Konstitucinio Teismo sprendimai, kuriais užkertamas kelias visapusiškai kiekybiškai įvertinti priemones, kurių reikia imtis. Atsižvelgiant į tai, kad laiko yra labai mažai, vyriausybei gali reikėti imtis priemonių, kurios mažiau palankios augimui, visų pirma pajamų priemonių. Po 2015 m. strategijoje patvirtinamas tikslas iki 2017 m. pasiekti vidutinio laikotarpio tikslą: 2016 m. užtikrinti 0,5 % BVP vertės struktūrines pastangas, o 2017 m. pasiekti 0,5 % struktūrinį deficitą. Pagal strategiją viso valdžios sektoriaus bendroji skola bus didžiausia 2014 m. ir sieks maždaug 130,2 % BVP, o nuo 2015 m. laipsniškai pradės mažėti. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos strategijoje pateiktos biudžeto projekcijos, atitinka Komisijos pavasario prognozę; šį scenarijų analizavo Viešųjų finansų taryba. Priėmus Konstitucinio Teismo sprendimą fiskalinė strategija 2014 m. turės būti patikslinta, kad būtų pasiektas 4 % BVP deficito tikslas. Vis dėlto išlieka rizika, kad tikslo pasiekti nepavyks, visų pirma dėl teisinio netikrumo ir statistinio operacijų, skirtų veiksmingiau valdyti kai kurių valstybinių įmonių skolos naštą, poveikio.

2015 m. biudžeto koregavimas grindžiamas fiskalinėmis konsolidavimo priemonėmis, sudarančiomis 0,8 % BVP: laikoma, kad jos yra pakankamos 2,5 % BVP tikslui pasiekti. Remdamasi vyriausybės fiskalinės strategijos vertinimu ir Komisijos prognoze pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 Taryba mano, kad strategijos tikslai atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus;

(9)

fiskalinį konsolidavimą reikia pagrįsti išsamesnėmis viešųjų finansų valdymo sistemos reformomis. Visų pirma, nepaisant pagal makroekonominio koregavimo programą padarytos pažangos, reikia užbaigti išsamią Biudžeto sistemos įstatymo reformą, taip pat būtina dėti daugiau pastangų, kad užtikrinant Įsipareigojimų kontrolės įstatymo vykdymą būtų griežtai užtikrinta išlaidų kontrolė ir užkirstas kelias tolesniam viešojo sektoriaus įsiskolinimų kaupimuisi. Ypač svarbu, kad būtų toliau restruktūrizuojamos valstybinės įmonės, užtikrinamas jų finansų tvarumas ir griežtai kontroliuojamos pensijų ir sveikatos priežiūros išlaidos. Kalbant apie įplaukas, reikia dar pagerinti mokesčių sistemą, kad ji būtų palankesnė augimui, ir labiau skatinti mokestinių prievolių vykdymą;

(10)

Portugalijai reikia spręsti su nedarbu susijusias problemas: nors pastaruoju metu nedarbas sumažėjo, jis išlieka labai didelis, ypač tarp jaunimo. 2013 m. nedarbo lygis buvo 16,4 %, o jaunimo nedarbo lygis – 38,1 % ir iš esmės viršijo ES vidurkį, kaip ir nedirbančio, nesimokančio ir profesinių įgūdžių nelavinančio jaunimo procentinė dalis. Portugalijos tradiciškai aukštas 20–64 metų amžiaus grupės nedarbo lygis nuo ekonomikos krizės pradžios labai sumažėjo – nuo 73,1 % 2008 m. iki 65,6 % 2013 m. Kalbant apie jaunimo nedarbą, atsižvelgiant į Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslus, pagrindinės problemos – nepakankamas neregistruotų jaunų žmonių įtraukimas ir poreikis geriau suderinti švietimą ir profesinį parengimą su darbo rinkos poreikiais. Pagal makroekonominio koregavimo programą Portugalija įvykdė daug darbo rinkos reformų, kurių tikslas – sumažinti pernelyg didelius užimtumo apsaugos teisės aktų suvaržymus, padaryti darbo užmokesčio mechanizmus lankstesnius ir pagerinti valstybinių užimtumo tarnybų veikimą ir geriau įgyvendinti aktyvumo skatinimo politiką. Tačiau reikia spręsti likusias problemas, visų pirma pašalinti darbo rinkos segmentaciją ir pagerinti darbo užmokesčio pritaikymą prie ekonominių sąlygų. Atlikus nepriklausomą neseniai įvykdytų užimtumo apsaugos sistemos reformų poveikio vertinimą būtų galima įvertinti šių reformų poveikį, visų pirma darbo vietų kūrimui, mažoms darbo garantijoms, bendroms darbo sąnaudoms ir teismui pateiktiems apeliaciniams skundams dėl atleidimo iš darbo ir šių skundų rezultatams. Nepaisant pastangų sumažinti neigiamą socialinį poveikį, fiskalinis konsolidavimas, kurį reikėjo atlikti po krizės, padidino skurdą; Portugalija pasiekė nemažos pažangos reformuodama švietimo sistemą:

(11)

buvo taikomos kelios priemonės kovai su mokyklos nebaigimu, tretinį išsilavinimą turinčių žmonių dalies rodikliui didinti ir atitikčiai darbo rinkos poreikiams gerinti. Tačiau ir toliau yra ypač svarbu teikti visapusišką finansavimą ir efektyviai jį panaudoti. Visų pirma reikia dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktį, be kita ko, didinti profesinio švietimo ir mokymo kokybę ir patrauklumą, įskaitant dualinį profesinį mokymą, skatinti darbdavių dalyvavimą rengiant programas ir rengti tinkamus mokymus darbo vietose ir pameistrių mokymus. Taip pat reikia veiksmingai teikti profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas vidurinio ir tretinio mokymo lygmens studentams atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius ir numatomus reikalingus gebėjimus, taip pat stiprinti ryšius su verslo sektoriumi;

(12)

Portugalija pradėjo vykdyti svarbius veiksmus pagal makroekonominio koregavimo programą, kad pagerintų bankų sektoriaus kapitalo bazę ir sustiprintų priežiūros ir pertvarkymo sistemą. Tačiau dar yra svarbių problemų, kurias reikia atidžiai stebėti ir spręsti; viena tokių problemų – Portugalijos bankų pelningumas. 2014 m. pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad kai kurie bankai, kuriems buvo suteikta parama, fiksavo teigiamus rezultatus. Viena iš svarbiausių problemų tebėra turto kokybė – vertės mažėjimo lygis išlieka didelis, t. y. beveik 6 % visų bendrų paskolų, o neveiksnių paskolų lygis (ypač įmonių segmento, sudarantis daugiau kaip 16 %) taip pat aukštas – 10,6 %, remiantis 2013 m. pabaigos duomenimis. Siekdama palengvinti skolinimą perspektyvioms įmonėms, Portugalija patvirtino keletą priemonių, tačiau finansavimo sąlygos, ypač MVĮ, tebėra sudėtingos, o finansavimo alternatyvų, išskyrus bankų teikiamą finansavimą, pasirinkimas išlieka ribotas. Palyginti su 2012 m., naujai suteiktų paskolų MVĮ dalis 2013 m. sumažėjo 4,8 %. Nuo 2013 m. pradžios vidutinės palūkanų normos, taikomos Portugalijos įmonėms, šiek tiek sumažėjo, tačiau jos dar yra gerokai didesnės už euro zonos vidurkį. Atsižvelgiant į didelę įmonių skolos naštą ir poreikį mažinti bankų sektoriaus įsiskolinimą, bankų galimybės teikti kreditus perspektyvioms įmonėms nuosaikiomis kainomis yra ribotos;

(13)

siekiant užtikrinti energetikos sektoriaus efektyvumą ir tvarumą ir sumažinti ūkiui energijos kainas, pagal makroekonominio koregavimo programą buvo taikomi du priemonių rinkiniai. Tačiau reikia toliau mažinti nuomos kainas energetikos sektoriuje ir spręsti didelės ir tebedidėjančios tarifų skolos problemą. Šiuo tikslu Portugalija neseniai pranešė apie trečiąjį priemonių rinkinį, įskaitant 2014 m. specialaus mokesčio, taikyto energetikos sektoriaus ūkio subjektams, pratęsimą 2015 m. Be to, neišspręsti tokie klausimai, kaip tarpvalstybinio energijos tinklų integravimo gerinimas ir elektros energijos ir dujų jungčių projektų įgyvendinimo spartinimas, todėl juos reikia aktyviai spręsti siekiant panaikinti Iberijos pusiasalio izoliaciją nuo ES energijos rinkos. Vykdant programą pažanga taip pat padaryta transporto sektoriuje: visų pirma buvo sustiprinta Portugalijos uostų konkurencinė padėtis, parengtas išsamus ilgalaikis transporto planas, pašalinus trūkumus ir atotrūkį ir pagerinus reglamentavimo sistemą. Tačiau siekiant veiksmingai įgyvendinti išsamų ilgalaikį transporto planą ir uostų reformos veiksmų planą reikalingos tolesnės priemonės. Tai pat reikia imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas transporto reguliavimo institucijos nepriklausomumas ir pajėgumas, sektoriaus valstybinių įmonių finansų tvarumas ir padidintas geležinkelių transporto efektyvumas ir geležinkelių transporto rinkos konkurencija;

(14)

siekiant pagyvinti būsto rinką, be kita ko, geriau suderinti nuomotojų ir nuomininkų teises ir pareigas, suteikti daugiau lankstumo renkantis sutarties trukmę ir skatinti renovaciją, buvo įvykdyta svarbi nuomos miestuose rinkos reforma. Reikia dar daug padaryti, kad remiantis pagrindinių rinkos veiksnių ir Portugalijos nuomos rinkos šešėlinės ekonomikos duomenimis būtų galima išsamiai įvertinti šios reformos poveikį. Portugalija padarė esminę pažangą gerindama verslo aplinką, visų pirma skatindama geresnes pagrindines sąlygas, verslumo kultūrą ir gerindama nemokumo procedūrų taikymą sunkumų patiriančioms įmonėms. Dabar dėmesį reikėtų sutelkti į įgyvendinimą. Pažanga padaryta ir paprastinant administracines ir licencijų suteikimo procedūras, tačiau reikia užbaigti įgyvendinti dar keletą priemonių. Būtina dėti daugiau pastangų siekiant pašalinti konkurencijos kliūtis paslaugų rinkoje, visų pirma patvirtinant sektoriui taikomus dalinius pakeitimus, o kalbant apie profesines paslaugas, priimant teisės aktus dėl likusių profesinių organizacijų. Kalbant apie reguliavimą ir konkurenciją, reikia taikyti tolesnes priemones siekiant užtikrinti nacionalinių sektorių reguliavimo institucijų ir konkurencijos institucijos nepriklausomumą ir autonomiją. Valdžios institucijų mokėjimai kol kas dar smarkiai vėluoja;

(15)

vykdant makroekonominio koregavimo programą padaryta nemenka pažanga racionalizuojant ir modernizuojant viešąjį administravimą, susijusį su įdarbinimu, darbo užmokesčio politika, darbo sąlygomis, organizaciniu efektyvumu ir paslaugų kokybe. Tačiau kai kurias numatytas reformos priemones dar reikia papildyti, taip pat reikia padidinti skaidrumą. Nors siekiant pagerinti teismų sistemos efektyvumą buvo padaryta didelė pažanga, reikia dar sutrumpinti procedūrų trukmę, pagerinti išspręstų bylų rodiklį, sumažinti nagrinėjamų bylų skaičių, pagerinti stebėsenos ir vertinimo procesą;

(16)

pagal Komisijos analizę galima daryti išvadą, kad sėkmingai įgyvendinta makroekonominio koregavimo programa padėjo suvaldyti ekonominę ir finansinę riziką ir sumažinti disbalansą. Pagal programą Portugalija patvirtino daug įvairių sudėtingų struktūrinių reformų, kurių pirmieji rezultatai jau matyti – padidėjo konkurencingumas ir atsinaujina ekonomikos augimas, tačiau reikia dar daug padaryti siekiant įvertinti šių reformų poveikį ekonomikos veikimui. Todėl itin svarbu nuolat stebėti visas įgyvendintas reformas siekiant įvertinti, ar jomis prisidedama prie konkurencingumo, našumo ir darbo vietų kūrimo skatinimo;

(17)

kadangi pasibaigus makroekonominio koregavimo programai, kurios teisinė pabaigos data yra 2014 m. birželio 28 d., Portugalija bus vėl visapusiškai įtraukta į Europos semestro sistemą, Komisija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertino Portugalijos pateiktus dokumentus. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Portugalijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos Portugalijai atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–8 rekomendacijose;

(18)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo vyriausybės fiskalinę strategiją; jos nuomonė (7) visų pirma pateikiama toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje. Šios rekomendacijos buvo parengtos užbaigus makroekonominio koregavimo programą, taigi jos pagrįstos tos programos laimėjimais siekiant užtikrinti jos ilgalaikį įgyvendinimą;

(19)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Tuo remdamasi, Taryba paskelbė konkrečias rekomendacijas toms valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (8). Portugalija, kaip šalis, kurios valiuta yra euro, taip pat turėtų užtikrinti, kad šios rekomendacijos būtų įgyvendintos visiškai ir laiku,

1.

Įgyvendinti reikiamas 2014 m. fiskalinio konsolidavimo priemones, kad būtų pasiekti fiskaliniai tikslai ir užkirstas kelias naujų įsiskolinimų kaupimuisi. 2015 m. įgyvendinti patikslintą biudžeto strategiją siekiant sumažinti deficitą iki 2,5 % BVP pagal tikslą, nustatytą perviršinio deficito procedūros rekomendacijoje, ir įvykdyti reikalingą struktūrinį koregavimą. Kuo greičiau priemones, kurias Konstitucinis teismas pripažino neatitinkančiomis konstitucijos, pakeisti panašios apimties ir kokybės priemonėmis. Perviršinio deficito panaikinimas turėtų būti atliktas tvariai ir augimui palankiu būdu, kuo rečiau taikant vienkartines ir (arba) laikinas priemones. Panaikinus perviršinį deficitą tęsti planuotą metinį struktūrinį koregavimą, kad būtų pasiektas vidutinio laikotarpio tikslas, atsižvelgiant į reikalavimą, kad metinis struktūrinis koregavimas būtų bent 0,5 % BVP ir didesnis palankių sąlygų metu, taip pat užtikrinti, kad būtų laikomasi skolos taisyklės siekiant tvariai sumažinti didelį bendrąjį skolos santykį. Suteikti pirmenybę išlaidomis pagrįstam fiskaliniam konsolidavimui ir dar daugiau padidinti viešųjų išlaidų kokybę ir efektyvumą. Toliau griežtai kontroliuoti centrinio, regioninio ir vietos administravimo išlaidas. Tęsti valstybinių įmonių restruktūrizavimą. Iki 2014 m. pabaigos, vykdant pensijų reformą, parengti naujas visapusiškas priemones, , kad būtų padidintas pensijų sistemos tvarumas vidutiniu laikotarpiu. Kontroliuoti sveikatos priežiūros išlaidų augimą ir tęsti ligoninių reformą. Atlikti mokesčių sistemos peržiūrą ir užtikrinti, kad ji būtų palankesnė augimui. Tęsti mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimą ir kovoti su mokesčių vengimu didinant mokesčių administravimo efektyvumą. Sparčiai pritarus išsamiai Biudžeto sistemos įstatymo reformai ir ją įvykdžius iki 2014 m. pabaigos, sustiprinti viešųjų finansų valdymo sistemą. Užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi įsipareigojimų kontrolės įstatymo. Veiksmingai įgyvendinti viešojo sektoriaus vieną bendrą darbo užmokesčio ir priedų skaičiavimo sistemą nuo 2015 m.

2.

Toliau siekti, kad minimalaus darbo užmokesčio raida atitiktų užimtumo ir konkurencingumo skatinimo tikslus. Užtikrinti tokią darbo užmokesčio nustatymo sistemą, kurį skatintų darbo užmokesčio ir našumo derėjimą sektoriaus ir (arba) įmonės lygmeniu. Konsultuojantis su socialiniais partneriais ir pagal nacionalinę praktiką išnagrinėti galimybes abipusiu sutarimu įmonių lygmeniu laikinai sustabdyti kolektyvinių sutarčių taikymą. Iki 2014 m. rugsėjo mėn. pateikti pasiūlymų dėl abipusio sutarimo įmonių lygmeniu laikinai netaikyti kolektyvinių sutarčių ir dėl kolektyvinių sutarčių išlikimo persvarstymo.

3.

Iki 2015 m. kovo mėn. pateikti nepriklausomą pastarųjų užimtumo apsaugos sistemos reformų vertinimą, taip pat galimų tolesnių reformų veiksmų planą siekiant spręsti darbo rinkos segmentacijos problemą. Tęsti vykdomą aktyvios darbo rinkos politikos ir valstybinių užimtumo tarnybų reformą, kurios tikslas – padidinti užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje rodiklius, gerinant profesinio konsultavimo ir (arba) darbo paieškos pagalbą ir aktyvumo skatinimo ir (arba) nuobaudų sistemas, kad būtų sumažintas ilgalaikis nedarbas ir į darbo rinką integruoti labiausiai nuo jos nutolę darbuotojai. Spręsti didelio jaunimo nedarbo problemą, visų pirma veiksmingai numatant gebėjimų poreikį ir siekiant įtraukti neregistruotus jaunus žmones pagal Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslus. Užtikrinti tinkamą socialinės paramos aprėptį, įskaitant minimalių pajamų programą, ir veiksmingą išmokų gavėjų aktyvumo skatinimą.

4.

Siekiant sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir spręsti blogų mokymosi rezultatų rodiklių problemą pagerinti švietimo sistemos kokybę ir sąsają su darbo rinka. Užtikrinti, kad viešosios išlaidos švietimui būtų efektyvios ir kad būtų sumažinta gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktis, be kita ko, gerinant profesinio rengimo ir mokymo kokybę ir didinant patrauklumą ir skatinant bendradarbiavimą su verslo sektoriumi. Stiprinti valstybinių mokslinių tyrimų ir verslo bendradarbiavimą ir skatinti žinių perdavimą.

5.

Stebėti bankų likvidumo padėtį ir galimą kapitalo trūkumą, be kita ko, atliekant teminius tikrinimus vietose ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Vertinti bankų gaivinimo planus ir prireikus pateikti vertinimo proceso patobulinimų. Įgyvendinti išsamią strategiją, kad būtų sumažinta įmonių skolų našta, ir padidinti pastangas išplėsti finansavimo alternatyvų pasirinkimą, įskaitant ankstyvuoju įmonės raidos etapu, didinant skolos restruktūrizavimo priemonių (visų pirma „PER“ ir „SIREVE“), taikomų perspektyvioms įmonėms, efektyvumą, pradedant taikyti bankams ir skolininkams taikomas paskatas dalyvauti restruktūrizavimo procese ankstyvuoju etapu ir gerinant galimybes gauti finansavimą per kapitalo rinką. Užtikrinti, kad nustatytomis priemonėmis būtų remiamas finansavimo perkėlimas į našius ekonomikos sektorius, be kita ko, į perspektyvias MVĮ, tuo pačiu vengiant grėsmių viešiesiems finansams ir finansiniam stabilumui. Iki 2014 m. rugsėjo mėn. pabaigos įgyvendinti išankstinio perspėjimo sistemą, daugiausia priežiūros tikslais, siekiant nustatyti įmones, įskaitant MVĮ, kurių įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė yra didelė dėl pernelyg didelio įsiskolinimo lygio ; ja būtų galima netiesiogiai skatinti ankstyvą įmonių skolos restruktūrizavimą.

6.

Įgyvendinti antrąjį ir trečiąjį energetikos sektoriaus priemonių rinkinius, kurių tikslas – sumažinti ūkiui energijos kainas ir iki 2020 m. pašalinti elektros energijos tarifų skolą, taip pat atidžiai stebėti šį įgyvendinimą. Geriau integruoti tarpvalstybinius energijos tinklus ir pagreitinti elektros energijos ir dujų jungčių projektų įgyvendinimą. Įgyvendinti išsamų ilgalaikį transporto planą ir tvarkaraštį, kuriame išdėstytos uostų sektoriaus reformos. Baigti įgyvendinti Lisabonos ir Porto metropolinės įtakos zonų transporto koncesijas. Užtikrinti, kad naujos derybos dėl dabartinių uosto koncesijų ir naujos leidimų išdavimo sistemos būtų orientuotos į rezultatus ir atitiktų vidaus rinkos principus, visų pirma viešųjų pirkimų taisykles. Užtikrinti, kad nacionalinė transporto reguliavimo institucija (AMT) būtų visiškai nepriklausoma ir kad ji pradėtų veikti iki 2014 m. rugsėjo mėn. pabaigos. Užtikrinti transporto sektoriaus valstybinių įmonių finansų tvarumą. Didinti geležinkelių sektoriaus efektyvumą ir konkurenciją: įvykdžius krovinių terminalų perdavimą, įgyvendinti įmonės „CP Carga“ konkurencingumo planą ir užtikrinti nepriklausomą valstybinio infrastruktūros valdytojo ir valstybinių geležinkelių įmonių valdymą.

7.

Toliau gerinti būsto rinkos vertinimą, be kita ko, iki 2014 m. pabaigos nustatyti sistemingesnę stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemą ir pateikti išsamią ataskaitą dėl šios rinkos šešėlinės ekonomikos. Tęsti pastangas sudaryti išsamesnį reguliavimo naštos atvejų aprašą, kad iki 2015 m. kovo mėn. į jį būtų įrašyti dar neįtraukti sektoriai. Iki 2014 m. rugsėjo mėn. pabaigos priimti ir įgyvendinti dar nepriimtus sprendimus dėl licencijų suteikimo ir dalinius sektoriams taikomus pakeitimus. Iki 2014 m. rugsėjo mėn. pabaigos panaikinti likusius profesinių paslaugų sektoriaus apribojimus ir priimti dalinius įstatymų, reglamentuojančių profesines organizacijas, pakeitimus, kurie kol kas nepriimti pagal makroekonominio koregavimo programą. Panaikinti valdžios institucijų mokėjimų vėlavimus. Užtikrinti pakankamus nacionalinių reguliavimo institucijų ir konkurencijos institucijos išteklius.

8.

Tęsti centrinio, regioninio ir vietos viešojo administravimo racionalizavimą ir modernizavimą. Įgyvendinti reformas, skirtas teismų sistemos efektyvumui gerinti ir skaidrumui didinti. Padidinti pastangas vertinti reformų, kurias įsipareigota įvykdyti pagal makroekonominio koregavimo programą, kurios yra suplanuotos ir kurios bus vykdomos ateityje, įgyvendinimą. Visų pirma pradėti taikyti privalomą sistemingą ex ante ir ex post vertinimą vykdant teisėkūros procesą. Įsteigti funkciniu požiūriu nepriklausomą vyriausybinio lygmens centrinį vertinimo skyrių, kuris vertintų šių reformų įgyvendinimą, įskaitant jų atitiktį ex ante poveikio vertinimui, ir kas šešis mėnesius teiktų ataskaitas ir prireikus siūlytų taisomuosius veiksmus.

29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/109

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, kuri grindžiama geresniu ekonominės politikos koordinavimu ir kurioje daug dėmesio skiriama toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus ekonomikos augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė Rekomendaciją dėl bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – Sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2); šios gairės kartu sudaro integruotas gaires. Į tas integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos lygmens veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikia imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją (3) dėl 2013 m. Rumunijos nacionalinės reformų programos ir nuomonę dėl 2013 m. Rumunijos konvergencijos programos 2012–2016 m.;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija, remdamasi Reglamentu (ES) Nr. 1176/2011, priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

2014 m. gegužės 6 d. Rumunija pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą, o 2014 m. gegužės 5 d. – 2014 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsajas, jos vertintos vienu metu;

(8)

2013 m. spalio 22 d. Taryba priėmė sprendimą 2013/531/ES (4) dėl ne didesnės nei 2 mlrd. EUR vertės vidutinės trukmės finansinės pagalbos Rumunijai skyrimo iki 2015 m. rugsėjo mėn. Atsižvelgiant į nestabilius kapitalo srautus, kurie visų pirma daro poveikį besiformuojančioms rinkoms, makroekonominiam scenarijui kylančią riziką ir nepašalintą bankų sektoriaus pažeidžiamumą, manyta, kad pagal euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms skirtą mokėjimų balanso priemonę tikslinga suteikti Rumunijai vidutinės trukmės prevencinę finansinę pagalbą. Nors dabartinėmis rinkos sąlygomis Rumunija neketina prašyti kurios nors pagalbos dalies išmokėjimo, tikėtina, kad prevencine pagalba bus padedama konsoliduoti makroekonominį, biudžeto ir finansinį stabilumą, o vykdant struktūrines reformas – padidinti ekonomikos atsparumą ir augimo potencialą. 2013 m. lapkričio 6 d. susitarimo memorandumu ir jo paskesniais papildymais, kuriuose nustatomos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos pagal ES prevencinės pagalbos priemonę, papildomos ir remiamos Europos semestro konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijos. ES prevencinė pagalba priklausys nuo visapusiškos ekonominės politikos programos įgyvendinimo, ypač daug dėmesio skiriant struktūrinių reformų priemonėms, įskaitant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, susijusias su administraciniais gebėjimais, produktų rinkos reformomis, verslo aplinka, darbo rinkomis, pensijomis, valstybės valdomomis įmonėmis ir sveikatos priežiūra. Ši darbotvarkė neatleidžia vyriausybės nuo įsipareigojimo visiškai įgyvendinti visas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas. Susitarimo memorandumui ir konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų vykdymui būtinas politikos prioritetų nustatymas, įgyvendinimas ir koordinavimas turėtų būti užtikrinamas nuosekliai, priimant prioritetinius sprendimus;

(9)

2014 m. konvergencijos programoje išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – 2015 m. pasiekti vidutinės trukmės laikotarpio tikslą – 1 % BVP struktūrinį deficitą; šis tikslas atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus, ir jį toliau išlaikyti tokio lygio. Rumunija naudojasi galimybe 2014 m. bendrai finansuojamų projektų atveju laikinai nukrypti nuo koregavimo plano siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo. Laikinas nukrypimas kitais metais turi būti kompensuotas. Pagal konvergencijos programą planuojama, kad (perskaičiuotas) struktūrinis balansas 2014 m. išliks toks pat, o 2015 m. pagerės 0,8 % BVP. Prognozuojama, kad ir 2014 m., ir 2015 m. išlaidos didės išlaidų kriterijų atitinkančiu tempu. Prognozuojama, kad skolos santykis su BVP 2015 m. pasieks 40 %, o 2016–2017 m. sumažės. Apskritai konvergencijos programoje išdėstyta biudžeto strategija atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos biudžeto projekcijos, iš esmės yra tikėtinas. Jis iš esmės atitinka Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognozę. Vis dėlto potencialaus BVP įvertis, kuriuo grindžiama konvergencijos programa, yra šiek tiek didesnis, daugiausia dėl optimistiškesnių darbo rinkos perspektyvų. 2014 m. biudžeto planų blogėjimo rizika yra susijusi su išlaidų kontrole ir prastesniu, nei numatyta, mokesčių surinkimu. Be to, dar nėra konkrečiai apibrėžtos 2015 m. ir paskesnių metų priemonės, kuriomis grindžiamas siūlomas fiskalinis planas.

Remiantis Komisijos prognoze, nepaisant nedidelio 2014 m. struktūrinio balanso pablogėjimo, Rumunija 2014 m. laikosi Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų, atsižvelgiant į bendrai finansuojamų projektų atveju leidžiamą laikiną nukrypimą. Esama rizikos, kad 2015 m. bus labai nukrypta nuo reikalaujamo struktūrinio koregavimo, atsižvelgiant į būtiną bendrai finansuojamų projektų atveju leidžiamo laikino nukrypimo kompensavimą. Be to, numatoma, kad Rumunija 2015 m. nukryps nuo išlaidų kriterijaus. Remdamasi atliktu konvergencijos programos įvertinimu bei Komisijos prognoze ir vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1466/97 Taryba laikosi nuomonės, kad esama rizikos, jog įgyvendinant konvergencijos programą 2015 m. bus smarkiai nukrypta nuo prevencinės dalies reikalavimų;

(10)

mokestinis sukčiavimas ir mokesčių vengimas PVM, įskaitant tarpvalstybines schemas, akcizų, socialinio draudimo įmokų bei pajamų apmokestinimo srityse tebėra didelė problema. Konkreti pažanga kovojant su nedeklaruojamu darbu yra nedidelė, o mokestinių prievolių vykdymo strategijos veiksmingumą mažina realistinių ir privalomų įgyvendinimo priemonių trūkumas ir nepakankamas dėmesys prevencijai. Tebevykdoma mokesčių administravimo sistemos reforma, kuria siekiama padidinti jos veiksmingumą; tarpvalstybinis administracinis bendradarbiavimas, ypač susijęs su PVM, tebėra nedidelis. Mokesčių pleištas mažas ir vidutines pajamas gaunantiems samdomiesiems darbuotojams tebėra didelis ir skatina dirbti nedeklaruojamą darbą bei deklaruoti mažesnes pajamas. Pasiekta tam tikros pažangos aplinkosaugos mokesčių srityje: patobulinta transporto priemonių apmokestinimo sistema ir padidinti akcizai kurui, kurie dabar automatiškai indeksuojami. Rumunijai gresia tvarumo rizika ilguoju laikotarpiu, daugiausia dėl su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų. Dėl nepalankaus dirbančių įmokų mokėtojų ir pensijas gaunančių asmenų santykio esama nuogąstavimų dėl pensijų sistemos tvarumo ir tinkamumo. Rumunija ėmėsi priemonių, kad nuo 2035 m. būtų suvienodintas moterų ir vyrų pensinis amžius;

(11)

neveiksmingas išteklių naudojimas ir prastas valdymas didina sveikatos priežiūros sektoriaus fiskalinio tvarumo riziką. Valstybinėje sveikatos priežiūros sistemoje plačiai paplitę neoficialūs mokėjimai dar labiau mažina jos prieinamumą, veiksmingumą ir kokybę. Jau pradėtos sveikatos priežiūros sektoriaus efektyvumo ir finansinio tvarumo gerinimo reformos, tačiau reikalingos nuolatinės pastangos. Kai kurias priemones vėluojama vykdyti, joms skiriamas nepakankamas finansavimas ir jų vykdymui kliudo maži tarnybų pajėgumai. Išlaidų veiksmingumas galėtų būti padidintas mažinant stacionarinę sveikatos priežiūrą, kuria šiuo metu per dažnai naudojamasi ligoninėse, ir stiprinant pirminę sveikatos priežiūrą ir siuntimų sistemą. Pradėta vykdyti tolesnes sveikatos priežiūros sistemos reformas, kuriomis siekiama gerinti visuomenės sveikatą, be kita ko, skatinant lygias galimybes naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis;

(12)

didelis pasyvumas, nepakankamas darbo jėgos potencialo išnaudojimas ir būtinybė padidinti darbo jėgos kokybę ir našumą tebėra pagrindiniai Rumunijos darbo rinkos uždaviniai. Nepaisant kai kurių nedidelės apimties veiksmų valstybės teikiamų darbo paieškos ir perkvalifikavimo paslaugų kokybė tebėra prasta. Riboti valstybinės užimtumo tarnybos ištekliai ir veiklos rezultatų vertinimo sistemos nebuvimas riboja veiksmingą individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų darbo ieškantiems asmenims teikimą, paslaugų darbdaviams teikimą ir aktyvios bei pasyvios darbo rinkos politikos integravimą. Rumunijoje didelė dalis jaunų žmonių nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose (17,3 % 2013 m.); ši procentinė dalis didėja. Nacionalinės vyresnių žmonių aktyvumo strategijos, kuria siekiama didinti vyresnių darbuotojų užimtumo lygį, priėmimas buvo atidėtas ir dabar ji turėtų būti priimta iki 2014 m. pabaigos;

(13)

nėra skaidrių gairių dėl minimalaus darbo užmokesčio nustatymo, į šį procesą įtraukiant socialinius partnerius, siekiant remti užimtumą bei konkurencingumą ir tvariai apsaugoti darbo pajamas;

(14)

2011 m. švietimo sistemos reforma, kuria nustatyta ilgalaikė darbotvarkė visų lygių švietimo sistemos kokybei padidinti, dėl nepakankamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių dar ne iki galo įgyvendinta. Per dvidešimt praėjusių metų smarkiai sumažėjus profesinio rengimo ir mokymo programų skaičiui pastaraisiais metais buvo pradėti vykdyti keli bandomieji projektai ir reformos, tačiau profesinio rengimo ir mokymo pasiūla, jų aktualumas darbo rinkai ir įmonių dalyvavimas mokymosi darbo vietoje ir pameistrystės programose tebėra prasti. Išlieka didelė aukštojo mokslo absolventų gebėjimų neatitiktis darbo rinkos poreikiams, o verslo ir mokymo įstaigų ryšiai tebėra silpni – tą rodo aukštas nedarbo lygis ir tai, kad daug universitetų absolventų dirba jų išsilavinimo neatitinkantį darbą arba žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą programose tebėra vienas iš pasyviausių Sąjungoje. Mokyklos nebaigimo lygis išlieka vienas aukščiausių Sąjungoje ir dabar jis yra didesnis nei iki 2010 m.; ypač daug mokyklos nebaigusių asmenų yra romų tautybės. Moterų užimtumą sunkina tai, kad trūksta įperkamų ir kokybiškų vaikų, ypač 0–3 metų amžiaus vaikų, priežiūros paslaugų ir galimybės naudotis šiomis paslaugomis yra ribotos;

(15)

svarbiu uždaviniu išlieka skurdo mažinimas. Nepaisant gana stabilios užimtumo padėties, bendrosios namų ūkių pajamos mažėjo, o pajamų nelygybė didėjo. Tą labiausiai jaučia vaikų turinčios šeimos. Spartinant perėjimą nuo institucinės prie alternatyvios tėvų globos netekusių vaikų priežiūros pasiekta tik ribotos pažangos. Vis dar daug neįgaliųjų gyvena didelėse nuolatinės globos institucijose, o bendruomeninės paslaugos neįgaliesiems yra nepakankamai išvystytos. Menkas socialinių išmokų panaudojimas, aprėptis ir pakankamumas tebėra rimta problema, kenkianti socialinių išmokų efektyvumui mažinant skurdą. Minimalių įtraukties pajamų sistemos, į kurią sujungiamos trys esamos socialinių išmokų programos (garantuotų minimalių pajamų, šeimos pašalpų ir šildymo išmokų programos), kuri turėjo būti pradėta taikyti 2015 m., įgyvendinimas buvo atidėtas. 2012 m. pradėta įgyvendinti Nacionalinė romų integracijos strategija, tačiau pagrindiniams veiksmų planams įgyvendinti skiriamas finansavimas buvo nepakankamas ir rezultatai kol kas yra kuklūs. Vėluojama patikslinti strategiją įgyvendinti patikslintus veiksmų planus;

(16)

silpni viešojo administravimo gebėjimai parengti ir įgyvendinti politiką tebelieka didele Rumunijos problema; tai kliudo bendram šalies vystymuisi, verslo aplinkai ir valstybės investavimo galimybėms, o kartu neleidžia teikti pakankamos kokybės viešųjų paslaugų. 2013 m. buvo išanalizuotos silpnus administracinius gebėjimus lemiančios struktūrinės priežastys. Remiantis ta analize šiuo metu rengiama 2014–2020 m. viešojo administravimo stiprinimo strategija; ji turėtų būti parengta iki 2014 m. vidurio;

(17)

nepaisant didelės pažangos, ES lėšų įsisavinimo lygis tebėra vienas žemiausių ES. Nuolat prastai veikiančios valdymo ir kontrolės sistemos ir prasta viešojo pirkimo praktika gali neigiamai paveikti būsimos kartos programų rengimą ir įgyvendinimą. Problemų tebekelia strateginis planavimas bei politikos prioritetų nustatymas centrinės vyriausybės lygiu ir politikos prioritetų nustatymas bei daugiamečio biudžeto planavimas šakinių ministerijų, atsakingų už svarbias portfelines investicijas, lygmeniu. Viešojo pirkimo teisės aktus neigiamai veikia jų nepastovumas ir nenuoseklumas. Institucinė struktūra, kuri jungia daug susijusių subjektų ir kurioje dažnai sutampa atsakomybės sritys, nėra pritaikyta tam, kad galėtų šalinti trūkumus ir teikti tinkamas gaires perkančiosioms organizacijoms. Perkančiųjų organizacijų susirūpinimą tebekelia korupcija ir interesų konfliktai. Interesų konfliktų, susijusių su viešojo pirkimo sutarčių skyrimu, ex ante patikrinimų sistema turėtų pradėti veikti iki 2014 m. pabaigos;

(18)

prasta taisyklių kokybė ir nepakankamas reglamentavimo sistemos skaidrumas bei nuspėjamumas sudaro sunkumų įmonėms ir piliečiams. Prisijungimo prie elektros energijos tinklų, statybos leidimų gavimo ir mokesčių mokėjimo tvarka tebėra pernelyg sudėtinga. Papildomą problemą Rumunijos verslo aplinkai kelia neaiškios žemės nuosavybės teisės; mažiau nei 50 % nekilnojamojo turto registruojama žemės kadastro sistemoje ir tik maždaug 15 % nekilnojamojo turto įrašų yra patikrinama ir registruojama skaitmeninėse laikmenose. Rumunija padarė tam tikrą pažangą gerindama teisingumo sistemos kokybę, nepriklausomumą ir veiksmingumą bei kovodama su korupcija, tačiau šie klausimai tebekelia susirūpinimą įmonėms, siekiančioms veiksmingo teisių gynimo. Politiniu ir administraciniu lygmenimis vis dar stiprus pasipriešinimas sąžiningumo ir kovos su korupcija priemonėms;

(19)

pramonės vartotojams taikomų kainų reguliavimas elektros energijos rinkoje nutrauktas 2013 m.; palaipsniui nutraukiamas dujų ir elektros energijos kainų reguliavimas. Viena iš svarbiausių problemų – valstybės valdomų šių sektorių įmonių neefektyvumas ir neskaidrus valdymas. Numatoma, kad energijos kainų reguliavimo nutraukimas paskatins didinti energijos vartojimo efektyvumą, tačiau reikia konkrečių priemonių ir įsipareigojimų dėl išteklių siekiant toliau gerinti energijos vartojimo efektyvumą būsto, centrinio šildymo, pramonės ir miestų transporto sektoriuose. Rumunijos elektros energijos ir dujų rinkų integracija į ES rinkas vis dar neužbaigta ir išlieka didelių kliūčių tarpvalstybinėms dujų tinklų jungtims įgyvendinti; šios jungtys padėtų įvairinti tiekimą;

(20)

nepakankamai išplėtota pagrindinė transporto infrastruktūra toliau stabdo Rumunijos ekonomikos augimą. Intensyvus transporto priemonių skaičiaus didėjimas ir prasta kelių infrastruktūros kokybė varžo įmones ir ekonomiką. Prasta geležinkelių tinklo techninė priežiūra neigiamai paveikė jo saugumą ir patikimumą. Vidaus vandenų keliais, visų pirma Dunojumi, vis dar gabenama gerokai mažiau krovinių, nei galėtų būti. Valstybės valdomų transporto sektoriaus įmonių neveiksmingumas ir neskaidrus valdymas stabdo tinklo infrastruktūros vystymą;

(21)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Rumunijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir konvergencijos programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Rumunijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygmeniu prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–8 rekomendacijose;

(22)

atsižvelgdama į šį įvertinimą, Taryba išnagrinėjo konvergencijos programą, o jos nuomonė (5) pateikiama visų pirma toliau išdėstytoje 2 rekomendacijoje;

1.

Įgyvendinti ES ir TVF finansinės pagalbos programą, visiškai atsižvelgiant į politikos sąlygas‐, nustatytas 2013 m. lapkričio 6 d. susitarimo memorandume ir jo paskesniuose papildymuose‐, kuriais papildomas ir remiamas konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų vykdymas.

2.

Įgyvendinti 2014 m. biudžeto strategiją, gerokai sustiprinti biudžeto konsolidavimą siekiant užtikrinti, kad 2015 m. būtų pasiektas, o paskesniais metais – išlaikytas vidutinės trukmės laikotarpio tikslas, atsižvelgiant į įsipareigojimus pagal mokėjimų balanso programą, kaip numatyta 2014 m. konvergencijos programoje, visų pirma nurodant pagrindines priemones. Gerinti mokesčių surinkimą toliau įgyvendinant visapusišką mokestinių prievolių vykdymo strategiją ir sustiprinant pastangas mažinti sukčiavimą PVM. Kovoti su nedeklaruojamu darbu. Mažinti mažas ir vidutines pajamas gaunančių samdomųjų darbuotojų mokesčių naštą nedarant poveikio biudžetui. Užbaigti 2010 m. pradėtą pensijų reformą suvienodinant vyrų ir moterų pensinį amžių.

3.

Paspartinti sveikatos priežiūros sektoriaus reformas siekiant padidinti jo efektyvumą, kokybę ir pagerinti galimybes, be kita ko, palankių sąlygų neturinčių asmenų ir atokių bei izoliuotų bendruomenių, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Stiprinti pastangas siekiant pažaboti neoficialius mokėjimus, be kita ko, įdiegiant tinkamas valdymo ir kontrolės sistemas.

4.

Stiprinti aktyvios darbo rinkos priemones ir nacionalinės užimtumo agentūros gebėjimus. Ypač daug dėmesio skirti užimtumo įstaigose neregistruoto jaunimo aktyvumo didinimui. Stiprinti priemones, kuriomis skatinamos vyresnių darbuotojų galimybės įsidarbinti. Konsultuojantis su socialiniais partneriais parengti aiškias gaires, kuriomis vadovaujantis būtų galima skaidriai nustatyti minimalų darbo užmokestį, atsižvelgiant į ekonomines ir darbo rinkos sąlygas.

5.

Didinti profesinio rengimo ir mokymo, pameistrystės programų, tretinio mokslo ir mokymosi visą gyvenimą programų kokybę bei prieinamumą ir juos pritaikyti prie darbo rinkos poreikių. Užtikrinti geresnes galimybes pasinaudoti ankstyvojo ugdymo bei priežiūros paslaugomis.

6.

Siekiant sumažinti skurdą, didinti socialinių pervedimų, visų pirma už vaikus, efektyvumą bei veiksmingumą ir tęsti socialinės paramos reformą, stiprinant jos sąsajas su aktyvumo skatinimo priemonėmis. Stiprinti pastangas siekiant įgyvendinti numatytas romų integracijos į darbo rinką priemones, padidinti mokyklos lankomumą ir sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, vadovaujantis partneryste grindžiamu požiūriu ir taikant griežtą stebėsenos mechanizmą.

7.

Stiprinti pastangas siekiant pagerinti viešojo administravimo gebėjimus, visų pirma didinant veiksmingumą, gerinant žmogiškųjų išteklių valdymą, sprendimų priėmimo priemones, stiprinant veiksmų koordinavimą įvairiuose valdžios lygmenyse ir tarp jų bei didinant skaidrumą, sąžiningumą ir atskaitomybę. Paspartinti ES lėšų įsisavinimą, stiprinti valdymo ir kontrolės sistemas ir gerinti strateginio planavimo, įskaitant daugiamečio biudžeto nustatymo aspektą, gebėjimus. Šalinti įsigalėjusius viešojo pirkimo sistemos trūkumus. Toliau gerinti teismų sistemos kokybę ir veiksmingumą, kovoti su visų lygių korupcija ir užtikrinti veiksmingą teismo sprendimų įgyvendinimą.

8.

Skatinti energetikos ir transporto sektorių konkurenciją ir veiksmingumą. Paspartinti valstybės valdomų energetikos ir transporto sektorių įmonių valdymo reformą ir didinti jų efektyvumą. Gerinti ir supaprastinti energijos vartojimo efektyvumo politikos vykdymą. Gerinti tarpvalstybinę energetikos tinklų integraciją ir prioriteto tvarka užtikrinti, kad dujų tinklų jungtimis dujas būtų galima transportuoti priešinga kryptimi.

29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/115

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, daugiausia dėmesio skiriant toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė Rekomendaciją dėl bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – Sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3); šios gairės kartu sudaro „integruotas gaires“. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją (4) dėl 2013 m. Slovėnijos nacionalinės reformų programos ir pateikė nuomonę dėl atnaujintos 2012–2017 m. Slovėnijos stabilumo programos. 2013 m. lapkričio 15 d., vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 473/2013 (5), Komisija pateikė savo nuomonę dėl Slovėnijos 2014 m. biudžeto plano projekto;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nurodė, kad Slovėnija yra viena iš valstybių narių, dėl kurios bus rengiama nuodugni apžvalga;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį 2014 m. kovo 5 d. Komisija paskelbė Slovėnijai skirtos nuodugnios apžvalgos rezultatus. Remdamasi atlikta analize Komisija daro išvadą, kad Slovėnijoje tebėra makroekonominis disbalansas, kurį reikia stebėti ir dėl kurio reikia toliau vykdyti aktyvius politikos veiksmus. Nors 2013 m. Slovėnija naikino disbalansą vykdydama makroekonominį koregavimą ir politikos veiksmus, būtino koregavimo mastas yra toks, kad vis dar esama didelės rizikos. Konkrečiau, daug dėmesio reikia skirti rizikai, susijusiai su ekonomine struktūra, kuriai būdingas prastas įmonių valdymas, didelis valstybės kišimasis į ekonomiką, sąnaudų konkurencingumo praradimas, didžiulė įmonių skolos našta ir valdžios sektoriaus skolos didėjimas. Nors padaryta nemaža pažanga tvarkant bankų balansus, ir toliau reikia ryžtingų veiksmų, susijusių su visišku visapusiškos bankų sektoriaus strategijos įgyvendinimu, įskaitant restruktūrizavimą, privatizavimą ir griežtesnę priežiūrą;

(8)

2014 m. kovo 5 d. Komisija pateikė Slovėnijai atskirą rekomendaciją, kurioje valdžios institucijų paprašyta dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi Tarybos rekomendacijų pagal perviršinio deficito procedūrą, o apie papildomas priemones pateikti ataskaitą atskiroje 2014 m. stabilumo programos dalyje;

(9)

2014 m. balandžio 15 d. Slovėnija pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą, o 2014 m. balandžio 24 d. – 2014 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsajas, jos vertintos vienu metu;

(10)

2014 m. stabilumo programoje išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – iki 2015 m. panaikinti perviršinį deficitą, o iki 2017 m. pasiekti vidutinio laikotarpio tikslą. Stabilumo programoje patvirtintas ankstesnis subalansuoto biudžeto vidutinio laikotarpio tikslas, kuris atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Tačiau nesitikima, kad pavyks pasiekti (perskaičiuoto) struktūrinio balanso vidutinio laikotarpio tikslą iki 2017 m. Stabilumo programoje planuojama 2015 m. deficitą sumažinti iki mažiau negu 3 % BVP – tai atitinka perviršinio deficito procedūros rekomendacijoje nustatytą tikslą. Stabilumo programoje numatyta, kad po 2015 m. deficitas nuolatos mažės ir 2018 m. bus pasiektas 0,3 % BVP perteklius. Stabilumo programoje prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola bus didžiausia 2015 m. ir sieks 81,1 % BVP, o 2016 m. ji sumažės iki 76 %. Apskritai, stabilumo programoje išdėstyta biudžeto strategija atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos ir kurį parengė nepriklausoma įstaiga (Makroekonominės analizės ir plėtros institutas), yra atsargus. Stabilumo programoje nustatytos kai kurios papildomos priemonės, kurios padeda mažinti atotrūkį nuo reikalingų fiskalinių pastangų. Remiantis šiais faktais manoma, kad stabilumo programa iš dalies atitinka atskirą Komisijos rekomendaciją. Vis dėlto išlieka rizika, kad padėtis pablogės, nes priemonės, kuriomis grindžiama stabilumo programa, nepakankamai išsamios, o daugelis jų dar nėra priimtos.

Dėl visų galimų papildomų bankų rekapitalizavimo poreikių, nustatytų Slovėnijoje atlikus 2013 m. turto kokybės patikrinimą ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, deficitas ir santykinis skolos dydis padidėtų, o bet kokios pajamos, gautos sėkmingai privatizavus valstybines įmones arba bankus, įtrauktos į programos projekcijas, sumažintų skolos naštą. Remiantis Komisijos prognoze, fiskalinės pastangos 2013–2014 m. laikotarpiu yra per mažos 1,4 % BVP vertinant pagal (pakoreguotą) struktūrinio balanso pokytį ir 0,5 % BVP vertinant pagal reikalingų priemonių sumą, kuri, kaip apskaičiuota pateikiant perviršinio deficito procedūros rekomendaciją, yra būtina. Stabilumo programoje prognozuojamas deficitas 2015 m. atitinka perviršinio deficito procedūros rekomendaciją, tačiau Komisijos tarnybos 2014 m. pavasario prognozėje apskaičiavo, kad deficitas bus 3,1 % BVP;

(11)

Be to, remiantis Komisijos prognoze, numatoma, kad fiskalinės pastangos, vertinamos pagal (pakoreguotą) struktūrinio balanso pokytį ir pagal pagrindinę įgyvendintinų diskrecinių priemonių sumą, 2015 m. bus mažesnės, negu rekomendavo Taryba. Remdamasi stabilumo programos vertinimu ir Komisijos prognoze, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 Taryba mano, kad nuo 2014 m. ir vėliau reikia dėti papildomų pastangų, įskaitant būtinas struktūrines pastangas, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi perviršinio deficito procedūros rekomendacijos;

(12)

kalbant apie fiskalines taisykles, 2013 m. parlamentas patvirtino konstitucinį pagrindą, kad būtų nustatyta struktūrinio valdžios sektoriaus biudžeto balanso (pertekliaus) taisyklė. Tačiau būtini įgyvendinimo teisės aktai, t. y. Fiskalinių taisyklių įstatymas, kuris turėjo įsigalioti iki 2013 m. lapkričio mėn., dar nepriimtas. Visų pirma turi būti sukurta būtina teisinė bazė, kad būtų apibrėžtas veikiančios Fiskalinės tarybos vaidmuo, kompetencija ir nepriklausomumas. Laiku užbaigus visapusišką visų sveikatos – itin svarbios išlaidų srities – biudžeto naudotojų išlaidų apžvalgą, būtų galima nustatyti priemones, kuriomis būtų grindžiamas fiskalinis konsolidavimas, bei veiksmingumo ir ekonominio efektyvumo didinimo galimybės;

(13)

2013 m. Slovėnijai rekomenduota stiprinti ilgalaikį pensijų sistemos tvarumą ir gerinti ilgalaikės priežiūros sektoriaus efektyvumą, ekonominį efektyvumą ir kokybę. Slovėnijos pažanga taikant rekomendacijai įgyvendinti skirtas priemones yra nedidelė. 2012 m. pensijų reformos vertinimas baigtas 2014 m. balandžio mėn., pirmosios šio vertinimo išvados yra teigiamos. Tam tikros lėšos fiskalinėje srityje buvo sutaupytos, vis dėlto pensijų dydis išlieka nepakitęs. Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu Slovėnijai kyla didelė rizika fiskalinio tvarumo srityje visų pirma dėl su senėjančia visuomene susijusių išlaidų, susidarančių dėl Slovėnijos demografinės padėties. Todėl, jei norima stabilizuoti bendras išlaidas vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, vidutiniu laikotarpiu reikės reformuoti pensijų ir ilgalaikės priežiūros sistemas, tačiau užtikrinti pensijų pakankamumą ir galimybę naudotis ilgalaikės priežiūros paslaugomis. Valdžios institucijos planuoja parengti baltąją knygą dėl visapusiškos pensijų reformos. 2013 m. pabaigoje buvo priimtas ilgalaikės priežiūros reformos planas, o iki 2014 m. pabaigos numatoma priimti susijusius teisės aktus. Tačiau yra rizikos, kad bus vėluojama, nes atsilieka vykdomas sveikatos draudimo reorganizavimas;

(14)

padėtis darbo rinkoje pablogėjo. 2013 m. nedarbas pasiekė 10,3 %, jaunimo nedarbas išaugo iki 21,6 %, o nedirbančio, nesimokančio ir profesinių įgūdžių nelavinančio jaunimo dalis 2011–2013 m. padidėjo 2,1 procentinio punkto. 2013 m. patvirtintos darbo rinkos reformos vertinime nurodoma, kad mažėja nuolatinių ir terminuotų darbo sutarčių segmentacija, tačiau taip yra dėl to, kad vis dažniau naudojamos kitos nenuolatinių sutarčių formos, o pagyvenusių ir jaunų žmonių užimtumo paskatų poveikis kol kas neaiškus. Darbo rinkos segmentacijos problema sprendžiama, be kita ko, geriau reglamentuojant studentų darbą. Nors naujasis įstatymas kol kas nepatvirtintas, abejonių, ar juo bus tinkamai pašalinti ankstesnių taisyklių trūkumai, išlieka. Vyriausybė padarė ribotą pažangą įgyvendindama praėjusių metų rekomendaciją dėl minimalaus darbo užmokesčio, kuris toliau indeksuojamas tik pagal infliaciją, nors minimalaus darbo užmokesčio įstatyme leidžiama indeksuoti pagal kitas ekonomines sąlygas. Nedidelė pažanga padaryta rengiant efektyvias aktyviai darbo rinkai pritaikytas politikos priemones ir sprendžiant gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą;

(15)

vyriausybė padarė didelę pažangą įgyvendindama rekomendacijas dėl bankų sektoriaus stabilumo – buvo atliktas patikimas turto kokybės patikrinimas ir testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, skubaus rekapitalizavimo operacijos ir neveiksnių paskolų pervedimas Bankų turto valdymo bendrovei. Tačiau darbas toli gražu nėra baigtas: reikia ryžtingų veiksmų siekiant užbaigti ir įgyvendinti visapusišką bankų sektoriaus strategiją, kaip paskelbta 2013 m. gruodžio mėn., įskaitant restruktūrizavimą, privatizavimą ir griežtesnę priežiūrą. Bankų sistemos neveiksnių paskolų kiekis tebėra aukštas. Todėl svarbu, kad bankai įgytų gebėjimus spręsti neveiksnių paskolų problemą vidaus priemonėmis, be kita ko, stiprintų vidaus turto valdymo ir restruktūrizavimo skyrius, spartintų neveiksnių paskolų tvarkymą ir susigrąžintų kuo didesnę vertę bei išsaugotų perspektyvias įmones. Tolesnį neveiksnių paskolų pervedimą Bankų turto valdymo bendrovei reikia kruopščiai suplanuoti, kad būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas greitam ir veiksmingam įmonių kreditų restruktūrizavimui, visų pirma sudėtingų tarpusavyje susijusių grupės paskolų atveju. Laukiama visapusiškos valdymo strategijos ir verslo plano, pagrindžiančių Bankų turto valdymo bendrovės išmokamojo grąžinimo tikslus. Remiantis turto kokybės patikrinimo ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis išvadomis, reikėtų imtis papildomų ryžtingų priemonių visų bankų, visų pirma valstybei tebepriklausančių bankų, valdymui ir priežiūrai gerinti; tomis priemonėmis turi būti stiprinamas rizikos valdymas, gerinamas kredito patvirtinimo procesas ir duomenų kokybė ir prieinamumas siekiant mažinti neveiksnių paskolų kiekį ir riboti būsimą riziką;

(16)

vyriausybė padarė ribotą pažangą įgyvendindama rekomendacijas dėl valstybės įmonių, kurios sukuria šeštadalį visos pridėtinės vertės ir yra susijusios sudėtingais šalies bankų, draudimo grupių ir nefinansinių korporacijų akcijų nuosavybės tarpusavio ryšiais, valdymo. Valstybės įtakos dydis kelia didelę tiesioginę ir netiesioginę riziką viešiesiems finansams dėl su garantijomis susijusių įsipareigojimų. Nuosekli valstybės įmonių valdymo strategija ir geresnis įmonių valdymas sukurtų palankesnę aplinką tiesioginėms užsienio investicijoms pritraukti. Nors 2013 m. gegužės mėn. buvo imtasi pradinių veiksmų sudaryti pirminį 15 įmonių, kurios būtų pagreitintai privatizuotos, sąrašą, iki šiol padaryta pažanga yra nevienoda, todėl esama didelės rizikos, kad terminų nebus laikomasi. Vėliau, negu numatyta, 2014 m. balandžio mėn. buvo pateiktas naujas teisės aktas, kuriuo įsteigiama Slovėnijos valstybės kontroliuojančioji bendrovė – valstybės nuosavybės valdymo konsolidavimo priemonė. Laukiama visapusiškos strategijos ir tikslios pagrindinio ir nepagrindinio turto, įskaitant privatizuoti skirtą turtą, klasifikacijos. Reikia nustatyti ir įgyvendinti atitinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrintas restruktūrizavimo procesas ir tikslų pasiekimas, įskaitant, inter alia, kuo didesnės kreditorių turto vertės susigrąžinimą ir įmonių, kurias reikia kuo greičiau restruktūrizuoti, sąrašo sudarymą;

(17)

2013 m. buvo iš dalies pakeista nemokumo srities sistema, kad būtų galima laiku priimti sprendimus dėl neveiksmingų paskolų, tačiau nauja sistema iš esmės dar neišbandyta. Didelis įsiskolinimas ir finansiniai sunkumai ribojo įmonių sektoriaus gebėjimą investuoti į būsimus projektus. Skubiai reikalingas didelio masto finansinis ir veiklos įmonių sektoriaus restruktūrizavimas dar nepradėtas. Reikalingas konsoliduotas požiūris į įvairias bankų sistemos kredito rizikos pozicijas siekiant paspartinti neveiksnių paskolų tvarkymą ir palengvinti derybas dėl restruktūrizavimo, visų pirma sudėtingų, tarpusavyje susijusių grupių paskolų atveju. Iniciatyvos remti ir paspartinti šį procesą galėtų imtis centralizuota darbo grupė, kurią sudarytų patyrę visų suinteresuotųjų šalių atstovai. Tuo tarpu lemiamai svarbu greitai ir veiksmingai užbaigti kelias Bankų turto valdymo bendrovės tvarkomas skubias bylas;

(18)

nepaisant turimo potencialo, Slovėnija turi beveik mažiausiai ES tiesioginių užsienio investicijų (2012 m. 34,1 % BVP, palyginti su 47,1 % BVP ES vidurkiu). Dėl privatizavimo ir įmonių restruktūrizavimo atsiranda daug naujų galimybių privatiems investuotojams, tačiau matyti, kad nepakankamai išvystyta verslo aplinka ir kultūra trukdo Slovėnijai pasinaudoti visomis galimybėmis. 2012 m. buvo pradėtas reglamentuojamųjų profesijų reglamentavimo panaikinimo procesas, iki šiol reglamentuojamųjų profesijų skaičius sumažėjo nuo 323 iki 262. Toliau mažinant reglamentuojamųjų profesijų reglamentavimą būtų galima padidinti šalies ir užsienio paslaugų teikėjų skaičių, taigi padidinti konkurencingumą. Yra galimybių didinti priemonių, skirtų verslo aplinkai ir verslumui gerinti, nuoseklumą. Šiomis aplinkybėmis būsima pažangiosios specializacijos strategija pagal 2014–2020 m. Europos struktūrinius ir investicijų fondus suteiks galimybių sutelkti dėmesį į pagrindines priemones, pavyzdžiui, skirtas parduodamiems naujoviškiems produktams kurti;

(19)

Slovėnija pradeda rengti visapusiškos viešojo sektoriaus reformos pasiūlymus (jie turi būti priimti iki 2015 m. sausio mėn.). Šiais pasiūlymais Slovėnija turi atkurti viešojo administravimo kokybę ir patikimumą. Slovėnija padarė pažangą gerindama teismų sistemą ir sumažino nagrinėjamų bylų skaičių. Vykdant komercinės ir civilinės teisenos bylų valdymo reformą pagerintas teismų sistemos veikimas. Išlaikytos pastarosios teigiamos civilinių ir komercinių ginčų bylų nagrinėjimo tendencijos;

(20)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko visapusišką Slovėnijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Komisija įvertino ne tik jų tinkamumą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Slovėnijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes reikia stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą ES lygmens priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–5 rekomendacijose;

(21)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą, o jos nuomonė (6) atspindima visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

(22)

atsižvelgdama į Komisijos visapusiškos apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1–8 rekomendacijose;

(23)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Remdamasi šios analizės rezultatais, Taryba paskelbė konkrečias rekomendacijas toms valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (7). Kaip šalis, kurios valiuta yra euro, Slovėnija taip pat turėtų užtikrinti, kad tos rekomendacijos būtų visiškai ir laiku įgyvendintos,

1.

2014 m. ir vėliau sustiprinti biudžeto strategiją pakankamai išsamiai nurodytomis struktūrinėmis priemonėmis, kad iki 2015 m. būtų užtikrintas tvarus perviršinio deficito panaikinimas vykdant struktūrinio koregavimo priemones, nurodytas Tarybos rekomendacijoje pagal perviršinio deficito procedūrą. Siekiant tvariai panaikinti fiskalinį disbalansą reikia patikimai įgyvendinti plataus užmojo struktūrines reformas, kuriomis didinamas koregavimo pajėgumas ir skatinamas augimas bei darbo vietų kūrimas. Panaikinus perviršinį deficitą, toliau vykdyti struktūrinį koregavimą, kurio dydis kiekvienais metais būtų bent 0,5 % BVP arba daugiau, jeigu ekonominės sąlygos yra palankios, arba užtikrinti, kad būtų laikomasi skolos taisyklės siekiant tvariai mažinti didelį valdžios sektoriaus skolos santykį. Didinti fiskalinės politikos patikimumą, iki galo priimti struktūrinio valdžios sektoriaus biudžeto balanso (pertekliaus) taisyklę, vidutinio laikotarpio biudžeto sistemą padaryti privalomą, visa apimančią ir skaidrią, sukurti būtiną Fiskalinės tarybos veikimo teisinę bazę apibrėžiant jos kompetenciją biudžeto sudarymo procese ir kuo greičiau nustatant aiškią procedūrinę tvarką, pagal kurią būtų stebimi biudžeto rezultatai. Iki 2014 m. pabaigos pradėti visapusišką valstybės ir vietos valdžios lygmenų, tiesioginių ir netiesioginių biudžeto naudotojų ir savivaldybėms priklausančių komunalinių paslaugų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų išlaidų peržiūrą siekiant sutaupyti biudžeto lėšų 2015 ir vėlesniais metais.

2.

Remiantis viešosiomis konsultacijomis, susitarti dėl priemonių, kuriomis būtų užtikrintas pensijų sistemos tvarumas ir pensijų pakankamumas po 2020 m., apimančių pagrindinių parametrų koregavimą, pavyzdžiui, numatytą pensinį amžių teisės aktais susiejant su tikėtinos gyvenimo trukmės pailgėjimu ir skatinant asmenines įmokas į antrąją pensijų sistemos pakopą. Suvaldyti su visuomenės senėjimu susijusias ilgalaikės priežiūros išlaidas skiriant išmokas tiems, kuriems jų labiausiai reikia, ir perorientuojant priežiūros paslaugas nuo institucinės priežiūros į priežiūrą namuose.

3.

Pasikonsultavus su socialiniais partneriais, pagal nacionalinę praktiką iki 2014 m. pabaigos parengti visapusišką socialinį susitarimą, kuriuo būtų užtikrinta, kad darbo užmokesčio, įskaitant minimalų darbo užmokestį, raida būtų palanki konkurencingumui, vidaus paklausai ir darbo vietų kūrimui. Iš naujo apibrėžti minimalaus darbo užmokesčio sudėtį ir peržiūrėti jo indeksavimo sistemą. Imtis priemonių dar labiau mažinti segmentaciją, visų pirma sprendžiant jaunų ir pagyvenusių žmonių samdos paskatų veiksmingumo ir civilinės teisės sutarčių naudojimo klausimus. Priimti studentų darbo įstatymą. Teikti pirmenybę neregistruotų jaunų žmonių įtraukčiai, užtikrinant pakankamus valstybinių užimtumo tarnybų pajėgumus. Padidinti žemiausios kvalifikacijos ir pagyvenusių darbuotojų užimtumą, pritaikyti darbo aplinką prie ilgesnio darbingo amžiaus ir sutelkti išteklius į aktyviai darbo rinkai pritaikytas politikos priemones, kartu gerinant jų veiksmingumą. Spręsti gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą didinant profesinio rengimo ir mokymo programų patrauklumą ir toliau plėtojant bendradarbiavimą su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis vertinant darbo rinkos poreikius.

4.

Kaip planuota, 2014 m. užbaigti NKBM privatizavimą, pasirengti privatizuoti „Abanka“ 2015 m., tęsti greitą valstybės pagalbą gaunančių bankų restruktūrizavimo planų įgyvendinimą ir būtiną bankų sektoriaus konsolidavimą. Remiantis turto kokybės patikrinimo ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis patirtimi, 2014 m. rugpjūčio mėn. užbaigti visapusišką bankų veiksmų planą, įskaitant konkrečias priemones valdymui, priežiūrai, rizikos valdymui, kredito patvirtinimo procesui, duomenų kokybei ir prieinamumui gerinti. Sustiprinti bankų pajėgumus tvarkyti neveiksnias paskolas gerinant vidaus turto valdymo ir restruktūrizavimo skyrių darbą. Iki 2014 m. rugsėjo mėn. paskelbti visapusišką valdymo strategiją ir verslo planą, kuriuose būtų patikslinti Bankų turto valdymo bendrovės įgaliojimai, išsamiai nustatytas jos vaidmuo restruktūrizuojant turtą, išmokamojo grąžinimo tikslai, biudžetas, turto valdymo planai ir numatytas pelnas, kartu užtikrinant pakankamus išteklius.

5.

Pagal numatytą grafiką toliau tęsti 2013 m. paskelbtą įmonių privatizavimą. Patvirtinti Slovėnijos valstybės kontroliuojančiosios bendrovės strategiją aiškiai suklasifikuojant turtą pagal terminus ir apibrėžtis, nustatytus 2014 m. Slovėnijos valstybės kontroliuojančiosios bendrovės įstatyme. Iki 2014 m. lapkričio mėn. įsipareigoti laikytis trumpalaikio (vienų – dvejų metų perspektyvos) tikslingai parinktų turto objektų perdavimo tvarkaraščio, kuriame būtų aiškiai nurodytos laiko ribos. Pradėti jį visapusiškai naudoti kaip priemonę valstybei tebepriklausančiam turtui valdyti ir pagal valdymo aktus numatytam turtui perduoti per įstatyme numatytą laikotarpį. Iki 2014 m. rugsėjo mėn. patvirtinti ir įgyvendinti valstybinių įmonių valdymo kodeksą siekiant užtikrinti profesionalų, skaidrų ir nepriklausomą valdymą.

6.

Iki 2014 m. pabaigos užbaigti įmonių restruktūrizavimo pagrindinį planą, kuriame būtų nustatyti aiškūs prioritetai ir veiksmingas įgyvendinimo procesas. Įsteigti centrinę įmonių restruktūrizavimo darbo grupę, kuri stebėtų ir koordinuotų visą restruktūrizavimo procesą, užtikrintų ekspertines žinias, teiktų gaires ir patarimus ir sudarytų palankesnes sąlygas visų susijusių suinteresuotųjų šalių derybų procesui. Sudaryti labiausiai neatidėliotinų restruktūrizavimo atvejų sąrašą, kartu užtikrinant kuo didesnę kreditorių susigrąžinamą vertę. Skatinti visas su restruktūrizavimo procesu susijusias šalis naudotis turimais teisiniais mechanizmais ir geriausia tarptautine patirtimi. Iki 2014 m. rugsėjo mėn. įvertinti naujausius nemokumo teisės aktų pokyčius ir būti pasirengus imtis būtinų papildomų priemonių. Toliau trumpinti pirmosios instancijos teisminių procedūrų nagrinėjant civilines ir komercines ginčų bylas trukmę, įskaitant pagal nemokumo teisės aktus nagrinėjamas bylas, ir mažinti nagrinėjamų bylų, visų pirma vykdymo užtikrinimo ir nemokumo bylų, skaičių.

7.

Sumažinti verslo kliūčių skaičių pagrindinėse Slovėnijos ekonominės plėtros srityse, kad šalis taptų patrauklesne tiesioginėms užsienio investicijoms: visų pirma pagreitinti reglamentuojamųjų profesijų liberalizavimą, mažinti administracinę naštą, įskaitant leidimų išdavimo sistemų paprastinimą. Užtikrinti pakankamą Konkurencijos apsaugos agentūros biudžeto savarankiškumą ir padidinti šios agentūros institucinį nepriklausomumą. Racionalizuoti prioritetus ir užtikrinti 2011 m. mokslinių tyrimų ir inovacijų ir 2013 m. pramonės politikos strategijų suderinamumą su būsimomis pažangios specializacijos ir transporto strategijomis, užtikrinti greitą jų įgyvendinimą ir veiksmingumo vertinimą.

8.

Imtis veiksmingų kovos su korupcija priemonių didinant skaidrumą ir atskaitomybę, pradedant vykdyti veiklos rezultatų išorės vertinimą ir kokybės kontrolės procedūras.

29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/122

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė Rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. ji priėmė sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurios kartu sudaro „integruotas gaires“. Į tas integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją (3) dėl 2013 m. Slovakijos nacionalinės reformų programos ir nuomonę dėl atnaujintos 2012–2016 m. Slovakijos stabilumo programos; 2013 m. lapkričio 15 d. pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 (4) Komisija pateikė nuomonę dėl Slovakijos 2014 m. biudžeto plano projekto;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1176/2011 (5), priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Slovakija nebuvo nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurios bus rengiama nuodugni apžvalga;