15.7.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/1

EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2014 m. vasario 5 d.

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2013/36/ES ir 2009/110/EB ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB

(CON/2014/9)

2014/C 224/01

Įžanga ir teisinis pagrindas

2013 m. spalio 31 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Direktyvos dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2013/36/ES ir 2009/110/EB ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (1) (toliau – pasiūlyta direktyva).

ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, nes pasiūlytoje direktyvoje yra nuostatų, darančių įtaką Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) uždaviniams skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą ir prisidėti prie sklandaus politikos, susijusios su finansų sistemos stabilumu, vykdymo, kaip nurodyta Sutarties 127 straipsnio 2 dalies ketvirtoje įtraukoje ir 5 dalyje. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

Bendros pastabos

Pasiūlyta direktyva, į kurią įtraukta ir kuria panaikinama Direktyva 2007/64/EB (2) (Mokėjimo paslaugų direktyva arba MPD), siekiama toliau padėti plėtoti visos Sąjungos rinką elektroniniams mokėjimams, taip sudarant sąlygas vartotojams ir rinkos dalyviams visapusiškai pasinaudoti vidaus rinka, taip pat atsižvelgiama į mažmeninių mokėjimų rinkos greitus pokyčius (naujų mokėjimo sprendimų išmaniaisiais telefonais pasiūlymas, e. prekyba ir t. t.). Šie pasiūlymai pateikti Komisijai atlikus išsamią mokėjimo paslaugų aplinkos peržiūrą. 2012 m. sausio mėn. paskelbta Komisijos žalioji knyga dėl integruotos Europos mokėjimų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu rinkos kūrimo (3), dėl kurios surengtos viešosios konsultacijos, į kurias ECB taip pat pateikė atsakymus (4). Atsakymai į konsultaciją dėl žaliosios knygos ir Komisijos atlikti tyrimai bei MPD peržiūra atskleidė, kad naujausios rinkos ir mažmeninių mokėjimo paslaugų technologijų inovacijos iškelia naujus reguliavimo uždavinius, kuriuos siekiama išspręsti pasiūlymais.

Pasiūlytoje direktyvoje numatyta daug šiuo metu galiojančios MPD režimo dalinių pakeitimų, įskaitant išplečiamą taikymo sritį geografiniu ir mokėjimo operacijų valiutų atžvilgiu. Joje performuluojamos ir iš dalies pakeičiamos tam tikros galiojančios MPD išimtys, jas sugriežtinant ir sumažinant galimybes jomis piktnaudžiauti, o kitos nebereikalingos – išbraukiamos. Pavyzdžiui, iš dalies pakeista išimtis dėl prekybos agento, kad ji būtų taikoma tik prekybos agentams, kurie veikia arba mokėtojo, arba gavėjo vardu. Taip pat griežčiau performuluota esama išimtis dėl skaitmeninio turinio arba telekomunikacijų, ir išbraukta MPD išimtis nepriklausomų bankomatų operatorių bankomatų paslaugoms. Svarbiausia, kad išplečiamas MPD režimas, siekiant apimti naujas paslaugas ir jų teikėjus, t. y. mokėjimo paslaugas teikiančias trečiąsias šalis, kurių vykdoma veikla yra teikti paslaugas, pagrįstas galimybe naudotis mokėjimo sąskaitomis, kaip antai mokėjimo inicijavimo arba informacijos apie sąskaitas, bet kurios dažniausiai kliento lėšų nelaiko (5). Uždraudžiama prekiautojų praktika nustatyti pridėtinius mokesčius už tarpbankiniais mokesčiais reguliuojamas korteles, atsižvelgiant į tarpbankinių mokesčių viršutinės ribos nustatymą pagal pasiūlymą dėl reglamento dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas (6). Galiausiai, pakeista daug svarbių šiuo metu galiojančio režimo nuostatų – pavyzdžiui, apsaugos reikalavimai, išimties sąlygos bei mokėjimo paslaugų teikėjo (MPT) ir mokėtojo atsakomybė dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų – siekiant šias nuostatas labiau suderinti, gerinti vienodas veiklos sąlygas ir didinti teisinį tikrumą (7). Pasiūlyta direktyva iš esmės siekiama suteikti vartotojams didesnę apsaugą nuo sukčiavimo, galimo piktnaudžiavimo ir kitų incidentų, susijusių su mokėjimo paslaugų saugumu. Joje yra keletas nuostatų, reikalaujančių Europos bankininkystės institucijos (EBI) prisidėti prie nuoseklaus ir darnaus priežiūros veikimo, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1093/2010 (8).

ECB labai pritaria pasiūlytos direktyvos tikslams ir turiniui. Ypatingai pritariama siūlymui išplėsti šiuo metu galiojantį mokėjimo paslaugų sąrašą, numatant mokėjimo inicijavimo paslaugas ir informacijos apie sąskaitas paslaugas, kaip priemones užtikrinti inovacijas ir konkurenciją mažmeninių mokėjimų srityje. Priežiūros ir kontrolės institucijos Europos forume dėl saugumo ir mažmeninių mokėjimų (toliau – forumas SecuRe Pay Forum) išsamiai diskutavo dėl trečiųjų šalių galimybės naudotis mokėjimo sąskaitomis. Šios diskusijos pagrindiniai elementai atspindėti ECB redagavimo pasiūlymuose.

ECB taip pat pritaria tam, kad: a) pasiūlyta suderinti ir sugriežtinti mokėjimo paslaugų teikėjų veiklos ir saugumo reikalavimus; b) būtų stiprinami kompetentingų institucijų vykdymo įgaliojimai ir c) būtų griežtinamos atitinkamos MPD nuostatos, dėl kurių taikymo valstybės narės iki šiol turėjo didelę veiksmų laisvę. Dėl šios veiksmų laisvės taisyklės visoje Sąjungoje taikomos labai skirtingai, dėl ko susiskaidė mažmeninių mokėjimų rinka (9). ECB jau anksčiau yra nurodęs savo nuomonę atsakyme į žaliąją knygą (10) bei kituose forumuose, pavyzdžiui, forume SecuRe Pay Forum. ECB džiaugiasi, kad pasiūlytoje direktyvoje numatyta daug tame atsakyme ir forume SecuRe Pay Forum pateiktų rekomendacijų. Vis dėlto ECB pateikia keletą konkrečių pastabų.

Konkrečios pastabos

1. Terminų apibrėžtys

Daugelio terminų apibrėžtys pasiūlytoje direktyvoje (11) išliko tokios pat kaip MPD, tačiau jos galėtų būti tobulinamos papildomai. Visų pirma, pasiūlytoje direktyvoje turėtų būti numatytos mokėjimo priemonių išdavimo ir mokėjimo operacijų aptarnavimo apibrėžtys (12). Tai suteiktų daugiau aiškumo pasiūlytos direktyvos I priedui. Mokėjimo inicijavimo paslaugos (13) ir informavimo apie sąskaitas paslaugos (14) apibrėžtys taip pat galėtų būti tobulinamos jas iš dalies pakeičiant, o siekiant užbaigtumo, turėtų būti numatytos kredito pervedimo, tarptautinių mokėjimų ir nacionalinių mokėjimų apibrėžtys.

2. Kitos nuostatos

2.1.

Kiek tai susiję su taikymo sritimi (15), pasiūlytoje direktyvoje nustatyta, kad kai tik vieno iš mokėjimų operacijos mokėjimo paslaugų teikėjų buvimo vieta yra Sąjungoje, nuostatos, susijusios su įskaitymo į sąskaitą data (16) bei mokėjimo paslaugų teikimo sąlygų skaidrumu ir informacijos reikalavimais, taikomos tų mokėjimo operacijos dalių, kurios atliekamos Sąjungoje, atžvilgiu (17). IV antraštinė dalis, numatanti teises ir pareigas, susijusias su mokėjimo paslaugų teikimu ir naudojimu, kiek tai įmanoma, tokiais atvejais taip pat turėtų būti taikoma, ir taikoma vienodai visų valiutų atžvilgiu.

2.2.

Pasiūlytoje direktyvoje neišliko galiojančioje MPD numatyta galimybė, leidžianti valstybėms narėms arba kompetentingoms institucijoms išplėsti apsaugos reikalavimus, taikomus mokėjimo įstaigų, užsiimančių veikla, kuri nėra mokėjimai tik mokėjimo paslaugas teikiančioms mokėjimo įstaigoms, atžvilgiu (18). ECB siūlo, kad mokėjimo įstaigos apsaugos reikalavimų forma būtų įpareigotos tinkamai apsaugoti mokėjimo paslaugų vartotojo lėšas, neatsižvelgiant į tai, ar jos užsiima kita nei mokėjimo paslaugos veikla.

2.3.	ECB pritartų, kad dėl veiksmingumo priežasčių už suderinamumo su direktyva užtikrinimą būtų atsakinga viena institucija, tačiau supranta, kad dėl skirtingos nacionalinės tvarkos tai gali būti sudėtinga realiai įgyvendinti.

2.4.

Be to, ECB siūlo, kad Europolas turėtų būti įterptas kaip papildoma institucija, su kuria kompetentingos institucijos, atsakingos už mokėjimo paslaugų priežiūrą, galėtų dalytis informacija (19), atsižvelgdamos į Europolo patirtį tarptautinių nusikaltimų ir terorizmo srityje, įskaitant kovą su eurų padirbinėjimu bei kitu netinkamu mokėjimo priemonių ar paslaugų panaudojimu siekiant įvykdyti finansinį nusikaltimą.

2.5.

Atsižvelgdamas į tai, kad pasiūlytos direktyvos I priedo 7 punkte nurodytoms mokėjimo paslaugoms teikti sąskaitas tvarkantiems mokėjimo paslaugų teikėjams suteiktas įgaliojimas gauti prieigą prie mokėjimo sąskaitų, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad paslaugos, kurias siūlo paslaugas teikiančios trečiosios šalys, dažnai teikiamos internetu ir todėl neapsiriboja viena valstybe nare, ECB siūlo, kad dėl saugumo priežasčių paslaugas teikiančios trečiosios šalys išimtimi pagal 27 straipsnį naudotis neturėtų.

2.6.

Pagal Direktyvą 2009/44/EB (20) (toliau – Atsiskaitymų baigtinumo direktyva) nustatytoms mokėjimo sistemoms netaikoma pasiūlytos direktyvos 29 straipsnio 1 dalyje numatyta taisyklė, kuri nurodo, kad teisė naudotis mokėjimo sistemomis turi būti objektyvi ir nediskriminuojanti. Tačiau pasiūlytos direktyvos 29 straipsnio 2 dalies paskutinėje pastraipoje numatyta, kad kai nustatytos mokėjimo sistemos taisyklėse leidžiamas netiesioginis dalyvavimas, toks dalyvavimas turėtų būti užtikrintas ir kitiems leidimą turintiems arba registruotiems mokėjimo paslaugų teikėjams laikantis 29 straipsnio 1 dalies. Atsiskaitymų baigtinumo direktyvos 2 straipsnio g punkte numatyta netiesioginio dalyvio apibrėžtis šiuo metu neapima mokėjimo įstaigų, todėl siekdamas užtikrinti suderinamumą ir teisinį tikrumą ECB siūlo iš dalies pakeisti Atsiskaitymų baigtinumo direktyvoje numatytą netiesioginio dalyvio apibrėžtį, kad ši apimtų ir mokėjimo paslaugų teikėjus.

2.7.

Siekdamas suderinti saugumo reikalavimus ir vartotojo apsaugą su atviros prieigos prie mokėjimo sąskaitos paslaugų idėja, ECB siūlo, kad būtų tinkamai patvirtintas vartotojų autentiškumas remiantis griežto kliento autentiškumo patvirtinimo sistema. Mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalys galėtų tai užtikrinti arba mokėjimo paslaugos vartotoją saugiai nukreipdamos į jo sąskaitą tvarkantį mokėjimo paslaugų teikėją, arba nustatydamos savo personalizuotus saugumo požymius. Abi galimybės turėtų sudaryti standartizuotos Europos sąsajos, skirtos mokėjimo sąskaitos prieigai, dalį. Ši sąsaja turėtų remtis atviru Europos standartu ir bet kuriai mokėjimo paslaugas teikiančiai trečiajai šaliai suteikti prieigą prie bet kurio MPT mokėjimo sąskaitų visoje Sąjungoje. Šį standartą, glaudžiai bendradarbiaudama su ECB, turėtų apibrėžti EBI ir numatyti technines ir veikimo specifikacijas bei susijusias procedūras. Be to, mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalys privalo: a) apsaugoti savo nustatytus mokėjimo paslaugų vartotojų personalizuotus saugumo požymius; b) nedviprasmiškai patvirtinti savo autentiškumą mokėjimo paslaugos vartotojo sąskaitą tvarkančiam (-tiems) mokėjimo paslaugų teikėjui (-ams); c) nelaikyti duomenų, įgytų prieigos prie mokėjimo sąskaitų metu, išskyrus informaciją, skirtą identifikuoti mokėjimus, kuriuos ji pati inicijavo, pavyzdžiui, numerį, mokėtojo ir gavėjo IBAN, operacijos sumą; ir d) nenaudoti duomenų kitiems tikslams nei tie, kuriuos aiškiai nurodėmokėjimo paslaugų vartotojas (21). Sutartys tarp sąskaitas tvarkančių mokėjimo paslaugų teikėjų ir mokėjimo paslaugas teikiančių trečiųjų šalių yra viena iš galimybių, siekiant patikslinti daugelį šių aspektų. Atsižvelgiant į veiksmingumo aspektą ir siekiant nesukurti pernelyg didelių kliūčių konkurencijai, pasiūlytoje direktyvoje turėtų būti patikslinti pagrindiniai aspektai (įskaitant atsakomybės režimą). Papildomos veiklos taisyklės, įskaitant techninius ir veiklos susitarimus, pavyzdžiui, autentiškumo patvirtinimas, neskelbtinų duomenų apsauga, identifikavimas ir mokėjimo nurodymų atsekamumas, galėtų būti apibrėžtos sukuriant mokėjimo schemą, kurios galėtų laikytis visi susiję veikėjai, ir kuri padėtų išvengti būtinybės pasiekti susitarimą individualiomis sutartimis.

2.8.

Dėl nuostatų, susijusių su bendrosiomis sutartimis ir vartotojų apsauga, ECB mano, kad vartotojams, kurie yra mokėjimo sąskaitų turėtojai dėl mokėjimo inicijavimo paslaugų, turėtų būti suteikta panašaus lygio apsauga, kokia suteikta skolininkams pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 260/2012 (22) (toliau – SEPA reglamentas), t. y. vartotojas privalo turėti teisę duoti nurodymus jo sąskaitą tvarkančiam mokėjimo paslaugų teikėjui sudaryti teigiamų arba neigiamų mokėjimo paslaugas teikiančių trečiųjų šalių sąrašus (23).

2.9.

Tiesioginių debetų atveju pasiūlytoje direktyvoje numatyta, kad mokėtojas privalo turėti besąlyginę teisę į grąžinimą, išskyrus atvejus, kai gavėjas jau įvykdė sutartines pareigas ir paslaugos jau suteiktos mokėtojui arba prekės mokėtojo jau suvartotos (24). Užuot stiprinant vartotojų apsaugą, pagal pasiūlytą direktyvą nebus leidžiama neribota teisė į grąžinimą, taikoma pagal šiuo metu galiojančią SEPA tiesioginio debeto schemą. Siekdami laikytis šių nuostatų dėl teisės į grąžinimą, mokėjimo paslaugų teikėjai turbūt turėtų rinkti informaciją apie savo klientų pirkinius. Dėl to galėtų kilti susirūpinimas dėl privatumo, taip pat padidėtų mokėjimo paslaugų teikėjų administracinė našta. ECB siūlo visais vartotojų tiesioginio debeto atvejais kaip bendrą taisyklę numatyti besąlyginę teisę į grąžinimą aštuonerių savaičių laikotarpiui. Dėl tam tikrų prekių ir paslaugų skolininkai ir kreditoriai turėtų turėti galimybę susitarti atskirai, kad teisė į grąžinimą nebus taikoma. Komisija tokių prekių ir paslaugų baigtinį sąrašą galėtų nustatyti deleguotaisiais aktais.

2.10.

Pasiūlytos direktyvos 65 ir 82 straipsniuose numatyta finansinė kompensacija, kurią dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų sąskaitą tvarkančiam mokėjimo paslaugų teikėjui sumoka mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalys, nesuderinta su kompensacija dėl mokėjimo operacijos neįvykdymo arba netinkamo ar pavėluoto įvykdymo. Todėl ECB siūlo suderinti šias nuostatas, taip užtikrinant panašias kompensavimo taisykles (25).

2.11.

„D+1“ kredito pervedimų įvykdymo laikotarpio (26) nustatymas šiuo metu galiojančioje MPD ypatingai prisidėjo prie mažmeninių mokėjimų veiksmingumo. ECB pastebėjo, kad veiklos ir technologijų pokyčiai suteikė galimybę mokėjimą įvykdyti žymiai greičiau ir pritaria tam, kad tokios paslaugos jau teikiamos keliose valstybėse narėse, taip suteikiant naudą ir vartotojams, ir įmonėms. ECB tikisi, kad ir toliau bus tęsiamas įvykdymo laikotarpio spartinimas visose Europos rinkose, ir džiaugiasi galėdamas kaip katalizatorius prisidėti prie šio proceso.

2.12.

Saugumo priemonių vertinimas ir pranešimas apie incidentus (27) mokėjimo paslaugų teikėjams priklauso rizikos ribojimo principais grindžiamų priežiūros institucijų ir centrinių bankų kompetencijai. Šių sričių priežiūros reikalavimų pokyčiai turėtų išlikti šių institucijų žinioje. Tačiau MPD numato reikalavimą dalytis veiklos rizikos srities, įskaitant saugumo riziką, informacija su kompetentingomis institucijomis, ECB bei atitinkamais atvejais su Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA) ir pagal TIS direktyvą – kompetentingomis institucijomis. EBI turėtų būti atsakinga už dalijimosi tokia informacija tarp valstybių narių kompetentingų institucijų koordinavimą, o ECB informuotų ECBS narius atitinkamais klausimais, kiek tai susiję su mokėjimo sistemomis ir mokėjimo priemonėmis.

2.13.

EBI taip pat turėtų parengti kompetentingoms institucijoms skirtas gaires dėl skundų sprendimo procedūrų (28), kurios padėtų suderinti procedūras.

2.14.

Tam tikros nuostatos (29) susijusios tik su valstybių narių veiksmų laisve dėl nacionalinių mokėjimo operacijų. Tokios taisyklės nesuderinamos su tikslu kurti bendrą mokėjimo paslaugų rinką, todėl pageidautina, kad būtų išbrauktos.

2.15.

Galiausiai, nuostatos dėl mokėjimo paslaugas teikiančių trečiųjų šalių ir mokėjimo priemones išduodančių trečiųjų šalių prieigos prie mokėjimo sąskaitos informacijos ir tos informacijos naudojimo, t. y. kai mokėjimo kortelę išduoda mokėjimo paslaugas teikianti trečioji šalis, yra atskiros (30). Šios paslaugos iš esmės nesiskiria, todėl ECB siūlytų šias nuostatas sujungti, kadangi mokėjimo paslaugas teikiančių trečiųjų šalių prieigos prie mokėjimo sąskaitos informacijos ir tos informacijos naudojimo režimas galėtų būti taikomas mutatis mutandis ir mokėjimo priemones išduodančioms trečiosioms šalims.

Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti pasiūlytą direktyvą, konkretūs redagavimo pasiūlymai kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiami priede.

Priimta Frankfurte prie Maino 2014 m. vasario 5 d.

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) COM(2013) 547/3.

(2) 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/EB (OL L 319, 2007 12 5, p. 1).

(3) COM(2011) 941 final.

(4) Žr. 2012 m. kovo mėn. Eurosistemos atsakymą į Europos Komisijos žaliąją knygą „Integruotos Europos mokėjimų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu rinkos kūrimas“, paskelbtą ECB interneto svetainėje šiuo adresu: www.ecb.europa.eu.

(5) Žr. pasiūlytos direktyvos I priedo 7 punktą.

(6) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas (COM(2013) 550/3), 2013/0265.

(7) Papildomos nuostatos patikslina teisės naudotis mokėjimo sistemomis ir teisės į grąžinimą taisykles, taip pat susijusios su saugumo ir autentiškumo patvirtinimo aspektais pagal pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (COM(2013) 48 final) (toliau – Tinklų ir informacinių sistemų saugumo (TIS) direktyva). Dėl pasiūlytos TIS direktyvos žr. 2.12 punktą žemiau.

(8) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(9) Žr., pavyzdžiui, pasiūlytos direktyvos 66 straipsnį dėl MPT taisyklių ir mokėtojo atsakomybės neautorizuotų kortele atliekamų operacijų atveju.

(10) Žr. 4 išnašą.

(11) Žr. pasiūlytos direktyvos 4 straipsnį.

(12) Žr. priedo 12 redagavimo pasiūlymą.

(13) Žr. pasiūlytos direktyvos 4 straipsnio 32 punktą.

(14) Žr. pasiūlytos direktyvos 4 straipsnio 33 punktą.

(15) Žr. pasiūlytos direktyvos 2 straipsnį.

(16) Žr. pasiūlytos direktyvos 78 straipsnį.

(17) Žr. pasiūlytos direktyvos III antraštinę dalį.

(18) Žr. MPD 9 straipsnį.

(19) Žr. pasiūlytos direktyvos 25 straipsnį.

(20) 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/44/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose ir Direktyvos 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito nuostatas dėl susietųjų sistemų ir kredito reikalavimų (OL L 146, 2009 6 10, p. 37).

(21) Žr. pasiūlytos direktyvos 58 straipsnį.

(22) Žr. 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 (OL L 94, 2012 3 30, p. 22) (toliau – Bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) reglamentas) 13 konstatuojamąją dalį ir 5 straipsnio 3 dalies d punkto iii papunktį.

(23) Žr. pasiūlytos direktyvos (naujus) 45 ir 59 straipsnius.

(24) Žr. pasiūlytos direktyvos 57 konstatuojamąją dalį ir 67 straipsnio 1 dalį.

(25) Žr. pasiūlytos direktyvos 65, 80 ir 82 straipsnius.

(26) Šiuo metu galiojančios MPD 69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kredito pervedimai įskaitomi į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą ne vėliau kaip iki po mokėjimo nurodymo gavimo dienos einančios darbo dienos pabaigos.

(27) Žr. pasiūlytos direktyvos 85 ir 86 straipsnius.

(28) Žr. pasiūlytos direktyvos 88 straipsnio 1 dalį.

(29) Žr. pasiūlytos direktyvos 35 straipsnio 2 dalį ir 56 straipsnio 2 dalį.

(30) Žr. atitinkamai 58 ir 59 straipsnius.

PRIEDAS

Redagavimo pasiūlymai

Komisijos pasiūlytas tekstas

ECB siūlomi pakeitimai (1)

1 pakeitimas

6 konstatuojamoji dalis

„(6)

pastaruoju metu dėl didesnio techninio elektroninių mokėjimų sudėtingumo, pasaulio mastu nuolat augančio elektroninių mokėjimų skaičiaus ir naujoviškų mokėjimo paslaugų atsiradimo išaugo su elektroniniais mokėjimais susijusi saugumo rizika. Kadangi saugios mokėjimo paslaugos yra ypač svarbi tinkamai veikiančios mokėjimo paslaugų rinkos sąlyga, mokėjimo paslaugų vartotojai turėtų būti tinkamai apsaugoti nuo tokios rizikos. Mokėjimo paslaugos yra būtinos gyvybiškai svarbiai ekonominei ir visuomeninei veiklai palaikyti, todėl mokėjimo paslaugų teikėjai, pvz., kredito įstaigos, yra laikomi rinkos dalyviais pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos [po priėmimo įterpti TIS direktyvos numerį] (2) 3 straipsnio 8 punktą;“

„(6)

Paaiškinimas

Žr. 31 pakeitimą.

2 pakeitimas

7 konstatuojamoji dalis

„(7)

be bendrų priemonių, kurių pagal Direktyvą [po priėmimo įterpti TIS direktyvos numerį] reikia imtis valstybių narių lygmeniu, su mokėjimo operacijomis susijusios saugumo rizikos klausimas turėtų būti sprendžiamas ir mokėjimo paslaugų teikėjų lygmeniu. Saugumo priemonės, kurių turėtų imtis mokėjimo paslaugų teikėjai, turi būti proporcingos atitinkamai saugumo rizikai. Reikėtų nustatyti reguliaraus ataskaitų teikimo mechanizmą, siekiant užtikrinti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai kompetentingoms institucijoms kartą per metus teiktų atnaujintą informaciją apie jų saugumo rizikos vertinimą ir (papildomas) priemones, kurių imtasi reaguojant į tą riziką. Be to, siekiant užtikrinti, kad žala kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams bei mokėjimo sistemoms, pvz., didelis mokėjimo sistemos sutrikimas, ir vartotojams būtų minimali, labai svarbu, kad mokėjimo paslaugų teikėjai būtų įpareigoti nepagrįstai nedelsdami apie didelius saugumo incidentus pranešti Europos bankininkystės institucijai;“

„(7)

be bendrų priemonių, kurių pagal Direktyvą [po priėmimo įterpti TIS direktyvos numerį] reikia imtis valstybių narių lygmeniu, Su mokėjimo operacijomis susijusios saugumo rizikos klausimas turėtų būti sprendžiamas ir mokėjimo paslaugų teikėjų lygmeniu. Saugumo priemonės, kurių turėtų imtis mokėjimo paslaugų teikėjai, turi būti proporcingos atitinkamai saugumo rizikai. Reikėtų nustatyti reguliaraus ataskaitų teikimo mechanizmą, siekiant užtikrinti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai kompetentingoms institucijoms kartą per metus teiktų atnaujintą informaciją apie jų saugumo rizikos vertinimą ir (papildomas) priemones, kurių imtasi reaguojant į tą riziką. Be to, siekiant užtikrinti, kad žala kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams bei mokėjimo sistemoms, pvz., didelis mokėjimo sistemos sutrikimas, ir vartotojams būtų minimali, labai svarbu, kad mokėjimo paslaugų teikėjai būtų įpareigoti nepagrįstai nedelsdami apie didelius veiklos ir saugumo incidentus pranešti Europos bankininkystės institucijai pagal šią direktyvą buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, kuri įvertina incidento svarbumą kitoms institucijoms ir šio įvertinimo pagrindu svarbią pranešimo apie incidentus informaciją pateikia EBI ir ECB, kurie informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas ir ECBS;“

Paaiškinimas

Žr. 31 pakeitimą.

3 pakeitimas

18 konstatuojamoji dalis

„(18)

nuo Direktyvos 2007/64/EB priėmimo atsirado naujų rūšių mokėjimo paslaugų, ypač mokėjimų internetu srityje. Visų pirma išsivystė paslaugas teikiančios trečiosios šalys, kurios vartotojams ir prekiautojams siūlo vadinamąsias mokėjimo inicijavimo paslaugas, o tai darydamos dažnai neįgyja pervedamų lėšų. Tos paslaugos padeda lengviau atlikti e. prekybos mokėjimus, nes tarp prekiautojo interneto svetainės ir vartotojo internetinės bankininkystės platformos sukuriamas programinės įrangos tiltas, kad būtų inicijuoti mokėjimai internetu remiantis kredito pervedimo arba tiesioginio debeto operacijomis. Paslaugas teikiančios trečiosios šalys siūlo pigią mokėjimų kortele alternatyvą tiek prekiautojams, tiek vartotojams ir vartotojams suteikia galimybę apsipirkti internetu net ir tuomet, jei jie neturi kredito kortelių. Tačiau kadangi šiuo metu paslaugas teikiančioms trečiosioms šalims Direktyva 2007/64/EB netaikoma, jas nebūtinai prižiūri kompetentinga institucija ir jos nebūtinai laikosi Direktyvos 2007/64/EB reikalavimų. Dėl to kyla įvairių teisinių klausimų dėl, pvz., vartotojų apsaugos, saugumo ir atsakomybės, taip pat konkurencijos ir duomenų apsaugos. Todėl tie klausimai turėtų būti sprendžiami naujomis taisyklėmis;“

„(18)

nuo Direktyvos 2007/64/EB priėmimo atsirado naujų rūšių mokėjimo paslaugų, ypač mokėjimų internetu srityje. Visų pirma, išsivystė paslaugas teikiančios trečiosios šalys, kurios vartotojams, ir prekiautojams ir kitiems mokėjimo paslaugų vartotojams siūlo vadinamąsias mokėjimo inicijavimo paslaugas arba informacijos apie sąskaitas paslaugas, o tai darydamos dažnai neįgyja pervedamų lėšų. Tos Mokėjimo inicijavimo paslaugos padeda lengviau atlikti e. prekybos mokėjimus, nes tarp prekiautojo interneto svetainės ir vartotojo internetinės bankininkystės platformos sukuriamas programinės įrangos tiltas, kad būtų inicijuoti mokėjimai internetu remiantis kredito pervedimo arba tiesioginio debeto operacijomis. kliento prašymu inicijuojant mokėjimo nurodymą į sąskaitą, kuri yra kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje, pvz., per ryšį su kliento internetinės bankininkystės platforma arba išduodant mokėjimo priemonę. Informacijos apie sąskaitas paslaugomis mokėtojui suteikiama konsoliduota informacija apie vieną ar kelias sąskaitas, kurias mokėtojas turi vienoje ar keliose kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigose. Paslaugas teikiančios trečiosios šalys taip pat gali teikti ir mokėjimo inicijavimo, ir informacijos apie sąskaitas paslaugas. Paslaugas teikiančios trečiosios šalys siūlo pigią įprastinių mokėjimų kortele alternatyvą tiek prekiautojams, tiek vartotojams ir vartotojams suteikia galimybę apsipirkti internetu net ir tuomet, jei jie neturi kredito kortelių. Tačiau kadangi šiuo metu paslaugas teikiančioms trečiosioms šalims Direktyva 2007/64/EB netaikoma, jas nebūtinai prižiūri kompetentinga institucija ir jos nebūtinai laikosi Direktyvos 2007/64/EB reikalavimų. Dėl to kyla įvairių teisinių klausimų dėl, pvz., vartotojų apsaugos, saugumo ir atsakomybės, taip pat konkurencijos ir duomenų apsaugos. Todėl tie klausimai turėtų būti sprendžiami naujomis taisyklėmis;“

Paaiškinimas

Siūlytina visas paslaugas teikiančių trečiųjų šalių rūšis numatyti vienoje konstatuojamoje dalyje, todėl 18 ir 26 konstatuojamosios dalys sujungiamos, taip pat nurodomos paslaugas teikiančios trečiosios šalys, išduodančios mokėjimo priemones, pvz., debeto arba kredito korteles. Dėl pastarųjų nurodymo siūlytina išbraukti pavyzdį dėl tokių kortelių alternatyvos. Be to, numatoma galimybė, kad informacijos apie sąskaitas paslaugos būtų suteikiamos tuo pačiu metu kaip ir mokėjimo inicijavimo paslaugos.

4 pakeitimas

26 konstatuojamoji dalis

„(26)

keičiantis technologijoms, pastaruoju metu taip pat atsirado įvairių papildomų paslaugų, pvz., informacijos apie sąskaitas ir sąskaitų apibendrinimo (angl. account aggregation) paslaugos. Šioms paslaugoms ši direktyva taip pat turėtų būti taikoma, kad vartotojams būtų užtikrinta tinkama apsauga ir teisinis tikrumas dėl jų statuso;“

„(26)

Paaiškinimas

Ši konstatuojamoji dalis buvo sujungta su 18 konstatuojamąja dalimi (žr. 3 pakeitimą).

5 pakeitimas

51 konstatuojamoji dalis

„(51)

būtina nustatyti kriterijus, pagal kuriuos paslaugas teikiančioms trečiosioms šalims būtų leidžiama susipažinti su informacija apie mokėjimo paslaugų vartotojo sąskaitoje, kuri yra kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje, turimas lėšas ir tą informaciją naudoti. Visų pirma, tiek paslaugas teikianti trečioji šalis, tiek mokėjimo paslaugų teikėjas, tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą, turėtų laikytis būtinų duomenų apsaugos ir saugumo reikalavimų, kurie nustatyti arba nurodyti šioje direktyvoje arba įtraukti į EBI gaires. Mokėtojai turėtų duoti aiškų sutikimą, kad paslaugas teikianti trečioji šalis gautų prieigą prie jo mokėjimo sąskaitos ir tinkamai informuotų apie tos prieigos naudojimo mastą. Siekiant sudaryti sąlygas vystytis kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams, kurie negali priimti indėlių, būtina, kad kredito įstaigos teiktų jiems informaciją apie turimas lėšas, jei mokėtojas davė sutikimą, kad ši informacija būtų perduota mokėjimo priemonę išdavusiam mokėjimo paslaugų teikėjui;“

„(51)

būtina nustatyti kriterijus, pagal kuriuos paslaugas teikiančioms trečiosioms šalims būtų leidžiama susipažinti su informacija apie mokėjimo paslaugų vartotojo sąskaitoje, kuri yra kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje, turimas lėšas ir tą informaciją naudoti. Visų pirma, tiek paslaugas teikianti trečioji šalis, tiek mokėjimo paslaugų teikėjas, tvarkantis mokėjimo paslaugų vartotojo sąskaitą, turėtų laikytis būtinų duomenų apsaugos ir saugumo reikalavimų, kurie nustatyti arba nurodyti šioje direktyvoje arba įtraukti į EBI gaires. Mokėtojai Mokėjimo paslaugų vartotojai turėtų duoti aiškų sutikimą, kad paslaugas teikianti trečioji šalis gautų prieigą prie jo mokėjimo sąskaitos ir tinkamai informuotų apie tos prieigos naudojimo mastą. Siekiant sudaryti sąlygas vystytis kitiems naujiems mokėjimo paslaugų teikėjams, kurie negali priimti indėlių nelaiko mokėtojo lėšų, būtina, kad kredito įstaigos sąskaitas laikantys mokėjimo paslaugų teikėjai teiktų jiems paslaugas teikiančiai trečiajai šaliai informaciją apie turimas lėšas, jei mokėtojas mokėjimo paslaugų vartotojas davė sutikimą, kad ši informacija būtų perduota mokėjimo priemonę išdavusiam mokėjimo paslaugų teikėjui paslaugas teikiančiai trečiajai šaliai;“

Paaiškinimas

Redakcinis patikslinimas dėl susijusių šalių.

6 pakeitimas

52 konstatuojamoji dalis

„(52)

kad būtų atsižvelgta į paslaugas teikiančios trečiosios šalies dalyvavimą operacijoje visada, kai naudojamasi mokėjimo inicijavimo paslauga, reikėtų tinkamai pakoreguoti mokėjimo paslaugų vartotojų ir mokėjimo paslaugų teikėjų teises bei pareigas. Konkrečiai, subalansuotas atsakomybės padalijimas mokėjimo paslaugų teikėjui, tvarkančiam sąskaitą, ir paslaugas teikiančiai trečiajai šaliai, dalyvaujančiai operacijoje, turėtų priversti juos prisiimti atsakomybę už atitinkamas operacijos dalis, kurias jie kontroliuoja, ir kilus incidentui aiškiai nustatyti atsakingą šalį. Sukčiavimo arba ginčo atveju paslaugas teikiančiai trečiajai šaliai turėtų tekti konkreti pareiga mokėtojui ir sąskaitą tvarkančiam mokėjimo paslaugų teikėjui pateikti operacijų nuorodą ir informaciją apie autorizavimą, susijusį su atitinkama operacija;“

„(52)

kad būtų atsižvelgta į paslaugas teikiančios trečiosios šalies dalyvavimą operacijoje visada, kai naudojamasi mokėjimo inicijavimo paslauga, reikėtų tinkamai pakoreguoti mokėjimo paslaugų vartotojų ir mokėjimo paslaugų teikėjų teises bei pareigas. Konkrečiai, subalansuotas atsakomybės padalijimas mokėjimo paslaugų teikėjui, tvarkančiam sąskaitą, ir paslaugas teikiančiai trečiajai šaliai, dalyvaujančiai operacijoje, turėtų priversti juos prisiimti atsakomybę už atitinkamas operacijos dalis, kurias jie kontroliuoja, ir kilus incidentui aiškiai nustatyti atsakingą šalį. Sukčiavimo arba ginčo atveju paslaugas teikiančiai trečiajai šaliai turėtų tekti konkreti pareiga mokėtojui mokėjimo paslaugų vartotojams ir sąskaitą tvarkančiam mokėjimo paslaugų teikėjui pateikti operacijų nuorodą ir informaciją apie autorizavimą, susijusį su atitinkama operacija įrodymą, kad buvo patvirtintas mokėjimo paslaugų vartotojų autentiškumas;“

Paaiškinimas

Žr. 19 ir 24 pakeitimus.

7 pakeitimas

57 konstatuojamoji dalis

„(57)

šioje direktyvoje turėtų būti nustatytos grąžinimo taisyklės, kad būtų užtikrinta vartotojo apsauga tais atvejais, kai įvykdytos mokėjimo operacijos suma yra didesnė už sumą, kurios pagrįstai būtų buvę galima tikėtis. Kad mokėtojas išvengtų finansinių nuostolių, reikia užtikrinti, kad grąžintos sumos įskaitymo į sąskaitą data turėtų būti ne vėlesnė nei data, kada atitinkama suma nurašyta nuo sąskaitos. Tiesioginio debeto atveju mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų galėti nustatyti dar palankesnes sąlygas savo klientams, kurie turėtų turėti besąlyginę teisę į bet kokių abejotinų mokėjimo operacijų sumų grąžinimą. Tačiau ši besąlyginė teisė į grąžinimą, kuria užtikrinama aukščiausio lygio vartotojų apsauga, nėra pagrįsta tuomet, kai prekiautojas jau įvykdė sutartį ir atitinkama prekė ar paslauga jau suvartota. Kai vartotojas pateikia reikalavimą grąžinti mokėjimo operacijos sumą, teisės į grąžinimą neturėtų turėti įtakos mokėtojo atsakomybei gavėjui, atsirandančiai pagal pagrindinius santykius, pavyzdžiui, dėl užsakytų, suvartotų arba teisėtai apmokestintų prekių ar paslaugų arba vartotojo teisėms atšaukti mokėjimo nurodymą;“

„(57)

šioje direktyvoje turėtų būti nustatytos grąžinimo taisyklės, kad būtų užtikrinta vartotojo apsauga tais atvejais, kai įvykdytos mokėjimo operacijos suma yra didesnė už sumą, kurios pagrįstai būtų buvę galima tikėtis. Kad mokėtojas išvengtų finansinių nuostolių, reikia užtikrinti, kad grąžintos sumos įskaitymo į sąskaitą data turėtų būti ne vėlesnė nei data, kada atitinkama suma nurašyta nuo sąskaitos. Tiesioginio debeto atveju mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų galėti nustatyti dar palankesnes sąlygas savo klientams, kurie turėtų turėti besąlyginę teisę į bet kokių abejotinų mokėjimo operacijų sumų grąžinimą. Tačiau ši besąlyginė teisė į grąžinimą, kuria užtikrinama aukščiausio lygio vartotojų apsauga, nėra pagrįsta tuomet, kai prekiautojas jau įvykdė sutartį ir atitinkama prekė ar paslauga jau suvartota tam tikrų prekių ar paslaugų rūšių atveju besąlyginė teisė į grąžinimą gali būti netikslinga. Todėl svarstytina galimybė numatyti negrąžintiną tiesioginį debetą, bet tik dėl tų prekių ar paslaugų, kurios nurodytos Komisijos sąraše, ir tik esant aiškiam mokėtojo sutikimui. Kai vartotojas pateikia reikalavimą grąžinti mokėjimo operacijos sumą, teisės į grąžinimą neturėtų turėti įtakos mokėtojo atsakomybei gavėjui, atsirandančiai pagal pagrindinius santykius, pavyzdžiui, dėl užsakytų, suvartotų arba teisėtai apmokestintų prekių ar paslaugų arba vartotojo teisėms atšaukti mokėjimo nurodymą;“

Paaiškinimas

Teisės į grąžinimą padarymas priklausoma nuo susijusio pirkimo kelia susirūpinimą dėl privatumo, taip pat dėl veiksmingumo ir išlaidų. Šio pasiūlymo priėmimas turbūt reikštų, kad besąlyginė teisė į grąžinimą pagal šiuo metu galiojančią SEPA tiesioginio debeto schemą nebūtų leidžiama, taip pabloginant vartotojų padėtį. ECB siūlo visais vartotojų tiesioginio debeto atvejais kaip bendrą taisyklę numatyti besąlyginę teisę į grąžinimą aštuonerių savaičių laikotarpiui. Dėl greitai suvartojamų sąraše nurodytų prekių ar paslaugų skolininkai ir kreditoriai galėtų susitarti atskirai ir aiškiai numatyti, kad teisė į grąžinimą netaikoma. Komisija tokį sąrašą galėtų nustatyti deleguotuoju aktu.

8 pakeitimas

80 konstatuojamoji dalis

„(80)

kad būtų užtikrintas nuoseklus šios direktyvos taikymas, Komisija turėtų turėti galimybę kliautis EBI kompetencija ir parama, o šiai institucijai turėtų būti pavesta užduotis parengti gaires ir techninius reguliavimo standartus, susijusius su mokėjimo paslaugų saugumo aspektais ir valstybių narių bendradarbiavimu, kai paslaugos teikiamos ir leidimus turinčios mokėjimo įstaigos steigiamos kitose valstybėse narėse. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti tuos techninius reguliavimo standartus. Tos specialios užduotys atitinka EBI vaidmenį ir atsakomybę, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo EBI įsteigta;“

„(80)

kad būtų užtikrintas nuoseklus šios direktyvos taikymas, Komisija turėtų turėti galimybę kliautis EBI kompetencija ir parama, o šiai institucijai turėtų būti pavesta užduotis, glaudžiai bendradarbiaujant su ECB, parengti gaires ir techninius reguliavimo standartus, susijusias su mokėjimo paslaugų saugumo aspektais ir valstybių narių bendradarbiavimu, kai paslaugos teikiamos ir leidimus turinčios mokėjimo įstaigos steigiamos kitose valstybėse narėse. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti tuos techninius reguliavimo standartus. Tos specialios užduotys atitinka EBI vaidmenį ir atsakomybę, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo EBI įsteigta;“

Paaiškinimas

Mokėjimo paslaugų saugumo aspektai taip pat yra centrinių bankų kompetencijos dalykas. ECB įsteigė savanoriškumo pagrindu veikiantį forumą „SecuRe Pay Forum“, kuriame glaudžiai bendradarbiauja mokėjimo paslaugų teikėjų priežiūros institucijos. Šis sėkmingas bendradarbiavimas turėtų būti formalizuotas. Dabartinis pasiūlymas neapima techninių reguliavimo standartų, todėl ši nuoroda buvo išbraukta.

9 pakeitimas

2 straipsnis

„1.

Ši direktyva taikoma mokėjimo paslaugoms, teikiamoms Sąjungoje, kai tiek mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo, tiek gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo arba mokėjimo operaciją atliekančio vieno mokėjimo paslaugų teikėjo buvimo vieta yra Sąjungoje. 78 straipsnis ir III antraštinė dalis taip pat taikomi mokėjimo operacijoms, kai tik vieno iš mokėjimo paslaugų teikėjų buvimo vieta yra Sąjungoje tų mokėjimo operacijos dalių, kurios atliekamos Sąjungoje, atžvilgiu.

2.	III antraštinė dalis taikoma mokėjimo paslaugoms bet kuria valiuta. IV antraštinė dalis taikoma eurais arba euro zonai nepriklausančios valstybės narės valiuta teikiamoms mokėjimo paslaugoms.“

„1.

Ši direktyva taikoma mokėjimo paslaugoms, teikiamoms Sąjungoje, kai tiek mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo, tiek gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo arba mokėjimo operaciją atliekančio vieno mokėjimo paslaugų teikėjo buvimo vieta yra Sąjungoje. 78 straipsnis ir III antraštinė dalis ir IV antraštinės dalys, išskyrus 72 straipsnį ir 74 straipsnio 1 dalį, taip pat taikomi taikomos mokėjimo operacijoms, kai tik vieno iš mokėjimo paslaugų teikėjų buvimo vieta yra Sąjungoje tų mokėjimo operacijos dalių, kurios atliekamos Sąjungoje, atžvilgiu.

2.	III ir IV antraštinės dalisys taikomos mokėjimo paslaugoms bet kuria valiuta. IV antraštinė dalis taikoma eurais arba euro zonai nepriklausančios valstybės narės valiuta teikiamoms mokėjimo paslaugoms.“

Paaiškinimas

Siekiant užtikrinti visapusišką mokėjimo paslaugų vartotojų apsaugą, nuostatos dėl skaidrumo ir įskaitymo į sąskaitą dienos, taip pat nuostatos dėl teisių ir pareigų, susijusios su mokėjimo paslaugų teikimu ir naudojimu, turėtų būti taikomos operacijoms, kai tik vieno iš mokėjimo paslaugų teikėjų buvimo vieta yra Sąjungoje tų mokėjimo operacijos dalių, kurios atliekamos Sąjungoje, atžvilgiu.

10 pakeitimas

4 straipsnio 32 punktas

„32.

mokėjimo inicijavimo paslauga – su prieigos prie mokėjimo sąskaitos suteikimu susijusi mokėjimo paslauga, kurią teikia mokėjimo paslaugas teikianti trečioji šalis, kai mokėtojas gali aktyviai dalyvauti inicijuojant mokėjimą arba naudojant mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalies programinę įrangą arba kai mokėtojas arba gavėjas gali naudodami mokėjimo priemones perduoti mokėtojo skiriamuosius duomenis sąskaitą tvarkančiam mokėjimo paslaugų teikėjui;“

„32.

mokėjimo inicijavimo paslauga – mokėjimo paslauga, kurią mokėtojo prašymu teikia mokėjimo paslaugas teikianti trečioji šalis, susijusi su prieigos suteikimu prie mokėjimo sąskaitos nurodymo inicijavimu į sąskaitą, kuri yra kito, kai mokėtojas gali aktyviai dalyvauti inicijuojant mokėjimą arba naudojant mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalies programinę įrangą arba kai mokėtojas arba gavėjas gali naudodami mokėjimo priemones perduoti mokėtojo skiriamuosius duomenis sąskaitą tvarkančiam mokėjimo paslaugų teikėjui o įstaigoje;“

Paaiškinimas

Apibrėžtis turi būti kiek įmanoma paprastesnė ir lankstesnė, kad būtų pritaikoma ir būsimuose sprendimuose. Apibrėžtyje neturi būti nustatomi reikalavimai ar nurodomos konkrečios technologijos.

11 pakeitimas

4 straipsnio 33 punktas

„33.	informavimo apie sąskaitas paslauga – mokėjimo paslauga, kai mokėjimo paslaugų vartotojui teikiama konsoliduota ir patogi naudoti informacija apie vieną ar kelias mokėjimo sąskaitas, kurias mokėjimo paslaugų vartotojas turi vieno ar kelių sąskaitą tvarkančių mokėjimo paslaugų teikėjų įstaigose;“

„33.

informavimo apie sąskaitas paslauga – mokėjimo paslauga kai mokėjimo paslaugų vartotojui teikiama konsoliduota ir patogi naudoti informacija apie vieną ar kelias mokėjimo sąskaitas, kurias mokėjimo paslaugų vartotojas turi vieno ar kelių sąskaitą tvarkančių mokėjimo paslaugų teikėjų įstaigose suteikti konsoliduotą informaciją apie vieną ar kelias mokėjimo sąskaitas, kurias mokėjimo paslaugų vartotojas turi vienoje ar keliose kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigose, kurią teikia mokėjimo paslaugas teikianti trečioji šalis;“

Paaiškinimas

12 pakeitimas

4 straipsnio 39–43 punktai (nauji)

Teksto nėra

„39.

mokėjimo operacijų aptarnavimas – mokėjimo paslauga, kurią teikia mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris su gavėju sudaro sutartį priimti ir apdoroti gavėjo mokėjimo operacijas, inicijuotas mokėtojo mokėjimo priemone, kuria lėšos perduodamos gavėjui; paslauga gali apimti autentiškumo patvirtinimo, autorizavimo ir kitas paslaugas, susijusias su gavėjo finansinių srautų valdymu, nepriklausomai nuo to, ar mokėjimo paslaugų teikėjas laiko gavėjo lėšas;

40.	mokėjimo priemonių išdavimas – mokėjimo paslauga, kai mokėjimo paslaugų teikėjas tiesiogiai arba netiesiogiai mokėtojui išduoda mokėjimo priemonę mokėtojo mokėjimo operacijoms inicijuoti, apdoroti ir atlikti;

41.	kredito pervedimas – nacionalinė arba tarptautinė mokėjimo paslauga, kuria MPT, kuriame yra mokėtojo mokėjimo sąskaita, pagal mokėtojo pateiktą nurodymą į gavėjo mokėjimo sąskaitą įskaito mokėjimo operacijos arba keleto mokėjimo operacijų sumą iš mokėtojo mokėjimo sąskaitos;

42.	tarptautinis mokėjimas – elektroniniu būdu atliekama mokėtojo arba per gavėją inicijuota mokėjimo operacija, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra skirtingose valstybėse narėse;

43.	nacionalinis mokėjimas – elektroniniu būdu atliekama mokėtojo arba gavėjo ar per gavėją inicijuota mokėjimo operacija, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra toje pačioje valstybėje narėje.“

Siekiant užtikrinti, kad visi su mokėjimo paslaugomis susiję teikėjai patektų į pasiūlytos direktyvos taikymo sritį, kaip nurodyta I priede, turi būti pridėtos mokėjimo priemonių išdavimo ir mokėjimo operacijų aptarnavimo apibrėžtys. Šios apibrėžtys turi būti suderintos su pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas (COM(2013) 550/3), 2013/0265.

Turi būti numatyta kredito pervedimo apibrėžtis, kadangi tai yra viena iš pagrindinių minėtu pasiūlytu reglamentu reguliuojamų mokėjimo priemonių. Įterpta apibrėžtis suderinta su SEPA reglamentu. Tarptautinio mokėjimo ir nacionalinio mokėjimo apibrėžčių įterpimas turėtų suteikti daugiau aiškumo.

13 pakeitimas

9 straipsnio 1 dalies įvadinė pastraipa

„1.

Valstybės narės arba kompetentingos institucijos reikalauja, kad mokėjimo įstaiga, kuri teikia kurią nors mokėjimo paslaugą ir tuo pačiu metu vykdo kitą veiklą, nurodytą 17 straipsnio 1 dalies c punkte, apsaugotų iš mokėjimo paslaugų vartotojų arba per kitą mokėjimo paslaugų teikėją gautas visas lėšas mokėjimo operacijoms vykdyti vienu iš šių būdų:“

„1.

Paaiškinimas

Siekiant užtikrinti, kad mokėjimo paslaugų vartotojų lėšos būtų tinkamai apsaugotos visose mokėjimo įstaigose, nepriklausomai nuo to, ar jos vykdo kitą veiklą, siūlomas alternatyvus tekstas, atitinkantis siekį suderinti apsaugos reikalavimus.

14 pakeitimas

12 straipsnio 1 dalis

„1.	Kompetentingos institucijos gali panaikinti mokėjimo įstaigai išduotą leidimą tik vienu iš toliau nurodytų atvejų, jei įstaiga:

(…)

c)	nebeatitinka leidimo išdavimo sąlygų arba kompetentingos institucijos neinformuoja apie šiuo atžvilgiu svarbius pokyčius;“

„1.	Kompetentingos institucijos gali panaikinti mokėjimo įstaigai išduotą leidimą tik vienu iš toliau nurodytų atvejų, jei įstaiga:

(…)

c)	nebeatitinka leidimo išdavimo sąlygų arba kompetentingos institucijos neinformuoja apie šiuo atžvilgiu svarbius pokyčius ar nepateikia tikslios statistinės ataskaitos;“

Paaiškinimas

Tikslios statistinės informacijos pateikimas yra svarbus rizikos, susijusios su mokėjimo įstaigomis, stebėjimui.

15 pakeitimas

25 straipsnio 2 dalis

„2.

Be to, valstybės narės leidžia savo kompetentingoms institucijoms keistis informacija su:

a)	kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už leidimų išdavimą mokėjimo įstaigoms ir jų priežiūrą;

b)	Europos Centriniu Banku ir valstybių narių nacionaliniais centriniais bankais, kaip pinigų ir priežiūros institucijomis, bei atitinkamais atvejais su kitomis viešosios valdžios institucijomis, atsakingomis už mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą;

c)	kitomis atitinkamomis institucijomis, paskirtomis pagal šią direktyvą, Direktyvą 2005/60/EB ir mokėjimo paslaugų teikėjams taikomus kitus Sąjungos teisės aktus, pavyzdžiui, teisės aktus, taikomus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejams;

d)	EBI, kaip institucija, prisidedančia prie nuoseklaus ir darnaus priežiūros mechanizmų veikimo, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 1 straipsnio 5 dalies a punkte.“

„2.

Be to, valstybės narės leidžia savo kompetentingoms institucijoms keistis informacija su:

a)	kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už leidimų išdavimą mokėjimo įstaigoms ir jų priežiūrą;

b)	Europos Centriniu Banku ir valstybių narių nacionaliniais centriniais bankais, kaip pinigų ir priežiūros institucijomis, bei atitinkamais atvejais su kitomis viešosios valdžios institucijomis, atsakingomis už mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą;

c)	kitomis atitinkamomis institucijomis, paskirtomis pagal šią direktyvą, Direktyvą 2005/60/EB ir mokėjimo paslaugų teikėjams taikomus kitus Sąjungos teisės aktus, pavyzdžiui, teisės aktus, taikomus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejams;

d)	EBI, kaip institucija, prisidedančia prie nuoseklaus ir darnaus priežiūros mechanizmų veikimo, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 1 straipsnio 5 dalies a punkte, ir atitinkamais atvejais

Europolu, kaip Sąjungos teisėsaugos agentūra, atsakinga už pagalbą ir bendro valstybių narių kompetentingų policijos institucijų požiūrio koordinavimą kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir kitais sunkiais nusikaltimais bei terorizmu, įskaitant eurų padirbinėjimą, pinigų ir kitų mokėjimo priemonių klastojimą.“

Paaiškinimas

Europolas turėtų būti įterptas kaip papildoma institucija, su kuria kompetentingos institucijos galėtų dalytis informacija, atsižvelgiant į jos kompetenciją ir patirtį Sąjungos lygiu tiriant ir koordinuojant kovą su, inter alia, eurų padirbinėjimu, klastojimu ir kitais sunkiais finansiniais nusikaltimais, susijusiais su mokėjimo priemonėmis. Žr. Tarybos sprendimo 2009/371/TVR (3) priedą.

16 pakeitimas

27 straipsnio 5 dalies a punktas (naujas)

Teksto nėra

„5.

a)	fiziniams arba juridiniams asmenims, vykdantiems veiklą, nurodytą I priedo 7 punkte, išimtis netaikoma.“

Paaiškinimas

Kadangi sąskaitas tvarkantys mokėjimo paslaugų teikėjai privalo suteikti prieigą paslaugas teikiančioms trečiosioms šalims, leidimas pastarosioms naudotis išimtimi dėl priežiūros reikalavimų gali sukelti nenumatytą riziką. Be to, paslaugos, kurias siūlo paslaugas teikiančios trečiosios šalys, dažnai teikiamos internetu ir todėl neapsiriboja viena valstybe nare. Todėl paslaugas teikiančios trečiosios šalys išimtimi naudotis neturėtų.

17 pakeitimas

35 straipsnio 2 dalis

„2.	Nacionalinių mokėjimo operacijų atvejais valstybės narės ar jų kompetentingos institucijos gali sumažinti arba padvigubinti 1 dalyje nurodytas sumas. Valstybės narės gali padidinti tas sumas išankstinio mokėjimo priemonėms iki 500 EUR.“

„2.	Nacionalinių mokėjimo operacijų atvejais valstybės narės ar jų kompetentingos institucijos gali sumažinti arba padvigubinti 1 dalyje nurodytas sumas. Valstybės narės gali padidinti tas sumas išankstinio mokėjimo priemonėms iki 500 EUR.“

Paaiškinimas

Nacionalinių mokėjimo operacijų, t. y. tų, kurios nėra tarptautinės, atvejais nėra būtina valstybėms narėms ar jų kompetentingoms institucijoms leisti žymiai koreguoti maksimalias mokėjimo sumas, nurodytas 35 straipsnio 1 dalyje, dėl nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos mažos vertės mokėjimo priemonėms. Be to, tokio koregavimo leidimas nulemtų labai skirtingus nacionalinius režimus dėl leidžiančių nukrypti nuostatų, o tai neatitinka tikslo integruoti ir suderinti Europos mažmeninių mokėjimų rinką.

18 pakeitimas

39 straipsnis

„d)	kai taikytina, visų mokesčių už mokėjimo operaciją sumą ir, kai taikytina, jos išskaidymą.“

„d)	kai taikytina, visų mokesčių už mokėjimo operaciją sumą, mokėtiną mokėjimo paslaugas teikiančiai trečiajai šaliai už operaciją, ir, kai taikytina, tokių mokesčių sumos jos išskaidymą.“

Paaiškinimas

Šis papildymas suteikia aiškumo, kiek tai susiję su mokesčiais, nes mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalys turės galimybę nurodyti tik savo mokesčius, o ne sąskaitą tvarkančio mokėjimo paslaugų teikėjo imamus mokesčius.

19 pakeitimas

40 straipsnis

„Kai mokėjimo nurodymą inicijuoja pačios mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalies sistema, sukčiavimo arba ginčo atveju mokėtojui ir sąskaitą tvarkančiam mokėjimo paslaugų teikėjui jis pateikia operacijų nuorodą ir autorizavimo informaciją.“

„Kai mokėjimo nurodymą inicijuoja pačios mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalies sistema, sukčiavimo arba ginčo atveju mokėtojui ir sąskaitą tvarkančiam mokėjimo paslaugų teikėjui ji pateikia operacijų nuorodą ir autorizavimo informaciją įrodymą, kad pagal 58 straipsnio 2 dalį buvo patvirtintas vartotojo autentiškumas.“

Paaiškinimas

Kadangi personalizuotais saugumo požymiais turėtų būti daugiau nebesidalijama, ginčo arba sukčiavimo atveju mokėjimo paslaugas teikianti trečioji šalis turi įrodyti, kad a) MPT pateikė patvirtinimą mokėjimo paslaugas teikiančiai trečiajai šaliai, kad operacija buvo autorizuota, arba b) remiantis personalizuotais saugumo požymiais, kuriuos nustatė mokėjimo paslaugas teikianti trečioji šalis, buvo neginčijamai patvirtintas vartotojo autentiškumas.

20 pakeitimas

41 straipsnis

„Gavęs mokėjimo nurodymą, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas tokiu pačiu būdu, kaip numatyta 37 straipsnio 1 dalyje, mokėtojui nedelsdamas pateikia tokius duomenis arba sudaro sąlygas su jais susipažinti: […].“

„Gavęs mokėjimo nurodymą, mokėtojo sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas tokiu pačiu būdu, kaip numatyta 37 straipsnio 1 dalyje, mokėtojui nedelsdamas pateikia tokius duomenis arba sudaro sąlygas su jais susipažinti: […].“

Paaiškinimas

Šis pakeitimas suteikia aiškumo, kad šis straipsnis taikomas tik sąskaitas tvarkančių mokėjimo paslaugų teikėjų atžvilgiu, nes mokėjimo paslaugas teikiančių trečiųjų šalių pareigos jau nustatytos 39 straipsnyje. Tai taikoma ir tuo atveju, kai mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalys dalyvauja įprastinių mokėjimo paslaugų teikime.

21 pakeitimas

45 straipsnio 5 dalies g punktas, naujas

Teksto nėra

„g)	mokėjimo paslaugų teikėjo informacija apie mokėjimo paslaugos vartotojo teisę blokuoti bet kurią mokėjimo inicijavimo paslaugą iš mokėjimo paslaugos vartotojo sąskaitos arba sudaryti teigiamų arba neigiamų mokėjimo paslaugas teikiančių trečiųjų šalių sąrašus.“

Paaiškinimas

Mokėjimo paslaugų vartotojai turės galimybę pasinaudoti pasiūlytame59 straipsnyje (naujas) numatytomis teisėmis blokuoti mokėjimo inicijavimo paslaugas arba sudaryti teigiamų arba neigiamų konkrečių mokėjimo paslaugas teikiančių trečiųjų šalių sąrašus, jeigu jie bus tinkamai informuoti.

22 pakeitimas

54 straipsnio 1 dalis

„1.

Kai mokėjimo paslaugų vartotojas nėra vartotojas, mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas gali susitarti visai ar iš dalies netaikyti 55 straipsnio 1 dalies, 57 straipsnio 3 dalies, 64, 66, 67, 68, 71 ir 80 straipsnių. Mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas taip pat gali susitarti dėl kitokio laikotarpio, nei nustatyta 63 straipsnyje.“

„1.

Kai mokėjimo paslaugų vartotojas nėra vartotojas, mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas gali susitarti visai ar iš dalies netaikyti 55 straipsnio 1 dalies, 57 straipsnio 3 dalies, 59 (naujas), 64, 66, 67, 68, 71 ir 80 straipsnių. Mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas taip pat gali susitarti dėl kitokio laikotarpio, nei nustatyta 63 straipsnyje.“

Paaiškinimas

Žr. 26 pakeitimo paaiškinimą.

23 pakeitimas

56 straipsnio 2 dalis

„2.	Nacionalinių mokėjimo operacijų atvejais valstybės narės ar jų kompetentingos institucijos gali sumažinti arba padvigubinti 1 dalyje nurodytas sumas. Išankstinio mokėjimo priemonėms sumas jos gali padidinti iki 500 EUR.“

„2.	Nacionalinių mokėjimo operacijų atvejais valstybės narės ar jų kompetentingos institucijos gali sumažinti arba padvigubinti 1 dalyje nurodytas sumas. Išankstinio mokėjimo priemonėms sumas jos gali padidinti iki 500 EUR.“

Paaiškinimas

Nacionalinių mokėjimo operacijų, t. y. tų, kurios nėra tarptautinės, atvejais nėra būtina valstybėms narėms ar jų kompetentingoms institucijoms leisti žymiai koreguoti maksimalias mokėjimo sumas, nurodytas 56 straipsnio 1 dalyje, dėl nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos mažos vertės mokėjimo priemonėms. Be to, tokio koregavimo leidimas nulemtų labai skirtingus nacionalinius režimus dėl leidžiančių nukrypti nuostatų, o tai neatitinka tikslo integruoti ir suderinti Europos mažmeninių mokėjimų rinką.

24 pakeitimas

58 straipsnis

„1.	Valstybės narės užtikrina, kad I priedo 7 punkte nurodytoms mokėjimo paslaugoms, kuriomis suteikiama galimybė naudotis mokėjimo sąskaitomis, gauti mokėtojas turėtų teisę pasitelkti mokėjimo paslaugas teikiančią trečiąją šalį.

2.	Kai mokėtojas autorizuoja mokėjimo paslaugas teikiančią trečiąją šalį teikti 1 dalyje nurodytas mokėjimo paslaugas, pastaroji turi šias pareigas:

a)	užtikrinti, kad mokėjimo paslaugos vartotojo personalizuotais saugumo požymiais negalėtų naudotis kitos šalys;

b)	nedviprasmiškai patvirtinti savo tapatybę sąskaitos savininko sąskaitą tvarkančiam (-tiems) mokėjimo paslaugų teikėjui (-ams);

c)	nelaikyti neskelbtinų mokėjimo duomenų arba personalizuotų skiriamųjų mokėjimo paslaugų vartotojo saugumo duomenų.

Mokėjimo inicijavimo paslaugos atveju sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas, gavęs mokėtojo mokėjimo nurodymą per mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalies tarnybas, nedelsdamas pastarajam praneša, kad gavo mokėjimo nurodymą, ir pateikia informaciją, ar yra pakankamai lėšų konkrečiai mokėjimo operacijai įvykdyti.

Sąskaitas tvarkantys mokėjimo paslaugų teikėjai per mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalies tarnybas gautus mokėjimo nurodymus, jei nėra objektyvių priežasčių elgtis kitaip, vykdo nediskriminuodami įvykdymo laiko ir prioriteto atžvilgiu, palyginti su paties mokėtojo tiesiogiai pateiktais mokėjimo nurodymais.“

„1.	Valstybės narės užtikrina, kad I priedo 7 punkte nurodytoms mokėjimo paslaugoms, kuriomis suteikiama pagrįstoms galimybe naudotis mokėjimo sąskaitomis, gauti mokė tojas jimo paslaugų vartotojas turėtų teisę pasitelkti mokėjimo paslaugas teikiančią trečiąją šalį.

2.	Kai mokėtojas jimo paslaugų vartotojas autorizuoja mokėjimo paslaugas teikiančią trečiąją šalį teikti 1 dalyje nurodytas mokėjimo paslaugas, pastaroji turi šias pareigas:

užtikrinti, kad mokėjimo paslaugos vartotojo personalizuotais saugumo požymiais negalėtų naudotis kitos šalys griežtą kliento autentiškumo patvirtinimą, kai inicijuojami mokėjimai arba prieiga prie sąskaitos informacijos:

i)	tokiam autentiškumo patvirtinimui mokėjimo paslaugos vartotoją saugiai nukreipdama į jo sąskaitą tvarkantį mokėjimo paslaugų teikėją arba

ii)	tokiam autentiškumo patvirtinimui nustatydama savo personalizuotus saugumo požymius.

Mokėjimo paslaugas teikiančiai trečiajai šaliai neleidžiama gauti mokėjimo paslaugos vartotojo personalizuotų saugumo požymių, kuriuos nustatė sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas;

b)	nedviprasmiškai patvirtinti savo autentiškumą sąskaitos savininko mokėjimo paslaugos vartotojo sąskaitą tvarkančiam (-tiems) mokėjimo paslaugų teikėjui (-ams);

nelaikyti neskelbtinų mokėjimo paslaugų vartotojo mokėjimo duomenų arba personalizuotų skiriamųjų mokėjimo paslaugų vartotojo saugumo duomenų , įgytų prieigos prie mokėjimo paslaugų vartotojų mokėjimo sąskaitų metu, išskyrus informaciją, skirtą identifikuoti mokėjimą, kurį inicijavo mokėjimo paslaugas teikianti trečioji šalis, pavyzdžiui, identifikavimo numerį, mokėtojo ir gavėjo IBAN, operacijos sumą, kitą tokią informaciją ir atsiskaitymo sistemų informaciją bei nenaudoti duomenų kitiems tikslams nei tie, kuriuos aiškiai nurodė mokėjimo paslaugos vartotojas.

3.	Valstybės narės užtikrina, kad sąskaitas tvarkantys mokėjimo paslaugų teikėjai sudarytų galimybes gauti mokėjimo nurodymus iš mokėjimo paslaugas teikiančių trečiųjų šalių ir priimti nukreipimą, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalyje.

4. 3.

Mokėjimo inicijavimo paslaugos atveju, kai mokėjimo nurodymai perduodami per mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalies tarnybas, sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas, gavęs mokėtojo mokėjimo nurodymą per mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalies tarnybas, nedelsdamas pastarajam jai praneša, kad gavo pristatė mokėjimo nurodymą, ir pateikia informaciją, ar yra pakankamai lėšų konkrečiai mokėjimo operacijai įvykdyti.

5. 4.

Valstybės narės užtikrina, kad sąskaitas tvarkantys mokėjimo paslaugų teikėjai trečiosios šalies mokėjimo paslaugai, pagrįstai prieiga prie mokėjimo sąskaitų, pasiūlytų, kai tai įmanoma, saugią standartizuotą sąsają. Europos standartas turėtų remtis gairėmis, kurias, glaudžiai bendradarbiaudama su ECB, parengia EBI per […] nuo šios direktyvos įsigaliojimo ir kuriose numato bent jau mokėjimo nurodymo perdavimo tarp sąskaitą tvarkančio mokėjimo paslaugų teikėjo ir mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalies, kaip nurodyta 2 dalies a punkto i papunktyje, bei nedviprasmiško mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalies autentiškumo patvirtinimo, kaip nurodyta 2 dalies b punkte, technines ir veikimo specifikacijas.“

Pagrindinis IT saugumo principas yra tas, kad su jokia trečiąja šalimi negalima dalytis skiriamųjų duomenų, kurie buvo panaudoti mokėjimo paslaugos vartotojo autentiškumui patvirtinti. Todėl mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalys privalo užtikrinti griežtą kliento autentiškumo patvirtinimą vienu iš šių būdų: a) mokėjimo paslaugos vartotoją saugiai nukreipdama į jo sąskaitą tvarkantį mokėjimo paslaugų teikėją arba b) nustatydama savo personalizuotus saugumo požymius. Abi galimybės turėtų sudaryti standartizuotos Europos techninės sąsajos, skirtos mokėjimo sąskaitos prieigai, dalį.

Ši saugi standartizuota sąsaja, skirta mokėjimo paslaugas teikiančioms trečiosioms šalims prieigai prie mokėjimo sąskaitos informacijos, turėtų remtis atviru Europos standartu ir nuo pasiūlymo perkėlimo bet kuriai mokėjimo paslaugas teikiančiai trečiajai šaliai suteikti prieigą prie bet kurio MPT mokėjimo sąskaitų visoje Sąjungoje. Šią sąsają, glaudžiai bendradarbiaudama su ECB, turėtų nustatyti EBI netrukus po pasiūlytos direktyvos priėmimo ir numatyti bent jau technines ir veikimo specifikacijas bei susijusias procedūras.

Be to, paslaugas teikiančios trečiosios šalys privalo: a) apsaugoti mokėjimo paslaugų vartotojo personalizuotus saugumo požymius; b) nedviprasmiškai patvirtinti savo autentiškumą mokėjimo paslaugos vartotojo sąskaitą tvarkančiam (-tiems) mokėjimo paslaugų teikėjui (-ams); c) nelaikyti duomenų, įgytų prieigos prie mokėjimo paslaugų vartotojų mokėjimo sąskaitų metu, išskyrus informaciją, skirtą identifikuoti mokėjimą, kurį inicijavo mokėjimo paslaugas teikianti trečioji šalis, pavyzdžiui, identifikavimo numerį, mokėtojo ir gavėjo IBAN, operacijos sumą ir d) nenaudoti duomenų kitiems tikslams nei tie, kuriuos aiškiai nurodė mokėtojas.

25 pakeitimas

59 straipsnis

„59 straipsnis

Mokėjimo priemones išduodančių trečiųjų šalių prieiga prie mokėjimo sąskaitos informacijos ir tos informacijos naudojimas

1.	Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo kortelių paslaugoms gauti mokėtojas turėtų teisę pasitelkti mokėjimo priemones išduodančią trečiąją šalį.

Jei mokėtojas davė sutikimą, kad mokėjimo priemones išduodanti trečioji šalis, kuri yra mokėtojui išdavusi mokėjimo priemonę, gautų informaciją, ar konkrečioje mokėtojo turimoje mokėjimo sąskaitoje yra pakankamai lėšų konkrečiai mokėjimo operacijai įvykdyti, tą konkrečią mokėjimo sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas, gavęs mokėtojo mokėjimo nurodymą, tokią informaciją nedelsdamas pateikia mokėjimo priemones išduodančiai trečiajai šaliai.

Sąskaitas tvarkantys mokėjimo paslaugų teikėjai per mokėjimo priemones išduodančios trečiosios šalies tarnybas gautus mokėjimo nurodymus, jei nėra objektyvių priežasčių elgtis kitaip, vykdo nediskriminuodami įvykdymo laiko ir prioriteto atžvilgiu, palyginti su asmeniškai mokėtojo tiesiogiai pateiktais mokėjimo nurodymais.“

„ 59 straipsnis

Mokėjimo priemones išduodančių trečiųjų šalių prieiga prie mokėjimo sąskaitos informacijos ir tos informacijos naudojimas

1.	Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo kortelių paslaugoms gauti mokėtojas turėtų teisę pasitelkti mokėjimo priemones išduodančią trečiąją šalį.

Paaiškinimas

Šio straipsnio nuostatos dėl mokėjimo priemones, pvz., mokėjimo korteles išduodančių mokėjimo paslaugas teikiančių trečiųjų šalių prieigos prie mokėjimo sąskaitos informacijos ir tos informacijos naudojimo iš esmės sutampa su 58 straipsnio, reglamentuojančio mokėjimo paslaugas teikiančių trečiųjų šalių prieigą prie mokėjimo sąskaitos informacijos ir tos informacijos naudojimą, nuostatomis. Taigi 59 straipsnis gali būti išbrauktas nesukeliant jokios rizikos MPT teisiniam tikrumui ir mokėtojams naudotis jų paslaugomis.

26 pakeitimas

59 straipsnis (naujas)

Teksto nėra

„59 straipsnis. Mokėtojas privalo turėti teisę: i) duoti nurodymus jo sąskaitą tvarkančiam mokėjimo paslaugų teikėjui blokuoti bet kurias mokėjimo inicijavimo paslaugas iš mokėtojo mokėjimo sąskaitos; ii) blokuoti bet kurias mokėjimo inicijavimo paslaugas, kurias inicijavo viena ar kelios nurodytos mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalys, arba iii) autorizuoti tik tas mokėjimo inicijavimo paslaugas, kurias inicijavo viena ar kelios nurodytos mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalys.“

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į SEPA reglamento 13 konstatuojamosios dalies ir 5 straipsnio 3 dalies d punkto iii papunkčio nuostatas dėl vartotojų apsaugos ir mokėjimo paslaugų vartotojų apsaugos priemonių bei siekiant užtikrinti teisinį suderinamumą, būtina numatyti naują straipsnį, mokėjimo paslaugų vartotojams garantuojantį teisę duoti nurodymus savo MPT nustatyti konkrečius teigiamų arba neigiamų mokėjimo paslaugas teikiančių trečiųjų šalių sąrašus. Tačiau ši nuostata netaikoma, kai mokėjimo paslaugų vartotojai nėra vartotojai (žr. 22 pakeitimą). Kadangi nurodymus privalo duoti mokėtojas, tai neapima bendrojo standartinio blokavimo arba mokėjimo paslaugas teikiančių trečiųjų šalių bendrojo blokavimo įtraukimo į MPT taisykles arba sutartis.

27 pakeitimas

65 straipsnio 2 dalis

„2.

Kai vykdant operaciją dalyvauja mokėjimo paslaugas teikianti trečioji šalis, sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas grąžina neautorizuotos mokėjimo operacijos sumą ir atitinkamais atvejais atkuria mokėjimo sąskaitos, iš kurios ta suma nurašyta, likutį, kuris būtų, jei neautorizuota mokėjimo operacija nebūtų buvusi atlikta. Gali būti taikoma mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalies finansinė kompensacija sąskaitą tvarkančiam mokėjimo paslaugų teikėjui.“

„2.

Kai vykdant operaciją dalyvauja mokėjimo paslaugas teikianti trečioji šalis, sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas grąžina neautorizuotos mokėjimo operacijos sumą ir atitinkamais atvejais atkuria mokėjimo sąskaitos, iš kurios ta suma nurašyta, likutį, kuris būtų, jei neautorizuota mokėjimo operacija nebūtų buvusi atlikta. Gali būti taikoma m Mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalies finansinė kompensacija sąskaitą tvarkančiam mokėjimo paslaugų teikėjui suteikiama vadovaujantis 82 straipsniu.“

Paaiškinimas

Vartotojo apsaugos požiūriu natūralu, kad mokėtojas dėl grąžinimo kreipsis į sąskaitą tvarkantį mokėjimo paslaugų teikėją, kadangi jo santykis su mokėjimo paslaugas teikiančia trečiąja šalimi yra vienkartinis, pvz., dėl mokėjimo inicijavimo. Po to sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas kompensacijos gali reikalauti iš mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalies, išskyrus, kai mokėjimo paslaugas teikianti trečioji šalis gali įrodyti, kad klaida įvyko ne dėl jos kaltės. Mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalies kompensavimo tvarkai taikomos tos pačios taisyklės kaip mokėjimo operacijų neįvykdymo, netinkamo arba pavėluoto įvykdymo atveju, kaip nurodyta 80 straipsnyje, bei atgręžtinio reikalavimo teisė, kaip numatyta 82 straipsnyje. Tokia kompensacija galima, pavyzdžiui, kai paslaugas teikianti trečioji šalis nustatė savo saugumo požymius, pvz., mokėjimo kortelei.

28 pakeitimas

66 straipsnio 1 dalis

„1.

Nukrypstant nuo 65 straipsnio, mokėtojui gali tekti pareiga neviršijant 50 EUR maksimalios sumos padengti su neautorizuotomis mokėjimo operacijomis susijusius nuostolius, patirtus dėl prarastos ar pavogtos mokėjimo priemonės panaudojimo arba dėl neteisėto jos įgijimo.

Mokėtojui tenka visi su neautorizuotomis mokėjimo operacijomis susiję nuotoliai, jei jis juos patyrė veikdamas nesąžiningai arba dėl didelio neatsargumo ar tyčia neįvykdęs vienos ar kelių pareigų pagal 61 straipsnį. Tokiais atvejais šio straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali suma netaikoma. Mokėjimų, atliekamų nuotolinio ryšio priemonėmis, kai mokėjimo paslaugų teikėjas nereikalauja griežto kliento autentiškumo patvirtinimo, atveju finansinės pasekmės mokėtojui tenka tik tuomet, jei jis veikė nesąžiningai. Jei gavėjas arba gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas nepriima griežto kliento autentiškumo patvirtinimo, jie kompensuoja padarytą finansinę žalą mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui.“

„1.

Mokėtojui tenka visi su neautorizuotomis mokėjimo operacijomis susiję nuotoliai, jei jis juos patyrė veikdamas nesąžiningai arba dėl didelio neatsargumo ar tyčia neįvykdęs vienos ar kelių pareigų pagal 61 straipsnį. Tokiais atvejais šio straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali suma netaikoma. Mokėjimų, atliekamų nuotolinio ryšio priemonėmis, k Kai mokėjimo paslaugų teikėjas nereikalauja griežto kliento autentiškumo patvirtinimo, atveju finansinės pasekmės mokėtojui tenka tik tuomet, jei jis veikė nesąžiningai. Jei gavėjas arba gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas nepriima griežto kliento autentiškumo patvirtinimo, jie kompensuoja padarytą finansinę žalą mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui.“

Paaiškinimas

Vartotojams turi būti užtikrinta vienoda apsauga nepriklausomai nuo mokėjimo inicijavimo kanalo.

29 pakeitimas

67 straipsnio 1 dalis

„1.

Valstybės narės užtikrina, kad mokėtojui būtų suteikta teisė, jog mokėjimo paslaugų teikėjas grąžintų gavėjo ar per jį inicijuotos autorizuotos ir jau įvykdytos mokėjimo operacijos sumą, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

„1.

[…] Tiesioginio debeto atveju mokėtojas turi besąlygišką teisę į grąžinimą per 68 straipsnyje nustatytą laiką, išskyrus atvejus, kai gavėjas jau įvykdė sutartines pareigas ir paslaugos jau suteiktos mokėtojui arba prekės mokėtojo jau suvartotos. Tačiau Komisija gali deleguotaisiais aktais nustatyti baigtinį prekių ir paslaugų, kurioms netaikoma teisė į grąžinimą tiesioginio debeto atveju, sąrašą. Reikalaujama, kad dėl tokių sąraše nurodytų prekių ar paslaugų, kurioms netaikoma teisė į grąžinimą tiesioginio debeto atveju, mokėtojas ir gavėjas susitartų atskirai ir įgaliojime aiškiai nurodytų, kad besąlyginė teisė į grąžinimą netaikoma. Mokėjimo paslaugų teikėjo prašymu gavėjas turi įrodyti, kad tenkinamos trečioje pastraipoje nurodytos sąlygos.“

Paaiškinimas

30 pakeitimas

82 straipsnio 1 dalis

„1.

Jei mokėjimo paslaugų teikėjo atsakomybė pagal 80 straipsnį yra priskirtina kitam mokėjimo paslaugų teikėjui arba tarpininkui, tai tas kitas mokėjimo paslaugų teikėjas ar tarpininkas kompensuoja pirmojo mokėjimo paslaugų teikėjo patirtus nuostolius arba pagal 80 straipsnį sumokėtas sumas. Tai apima ir kompensaciją, kai kuris nors mokėjimo paslaugų teikėjas netaiko griežto kliento autentiškumo patvirtinimo.“

„1.

Jei mokėjimo paslaugų teikėjo atsakomybė pagal 65 ir 80 straipsnius yra priskirtina kitam mokėjimo paslaugų teikėjui arba tarpininkui, tai tas kitas mokėjimo paslaugų teikėjas ar tarpininkas kompensuoja pirmojo mokėjimo paslaugų teikėjo patirtus nuostolius arba pagal 65 ir 80 straipsnius sumokėtas sumas. Tai apima ir kompensaciją, kai kuris nors mokėjimo paslaugų teikėjas netaiko griežto kliento autentiškumo patvirtinimo.“

Paaiškinimas

Neautorizuotų mokėjimo operacijų atveju taip pat turėtų būti taikoma atgręžtinio reikalavimo teisė. Siekiant daugiau aiškumo, pasiūlytoje direktyvoje reikėtų apibrėžti terminą „tarpininkas“.

31 pakeitimas

85 straipsnis

„85 straipsnis

Saugumo reikalavimai ir pranešimas apie incidentus

1.	Mokėjimo paslaugų teikėjams taikoma Direktyva [TIS direktyva] ir konkrečiai jos 14 ir 15 straipsniuose nustatyti rizikos valdymo ir pranešimo apie incidentus reikalavimai.

2.	Pagal Direktyvos [TIS direktyva] 6 straipsnio 1 dalį paskirta institucija buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir EBI nepagrįstai nedelsdama praneša apie mokėjimo paslaugų teikėjų pateiktus pranešimus apie TIS incidentus.

3.	Gavusi pranešimą, kai taikytina, EBI informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.

Be Direktyvos [TIS direktyva] 14 straipsnio 4 dalies nuostatų, kai saugumo incidentas gali turėti poveikio mokėjimo paslaugų teikėjo mokėjimo paslaugų vartotojų finansiniams interesams, nepagrįstai nedelsdamas jis praneša apie incidentą savo mokėjimo paslaugų vartotojams ir juos informuoja apie galimas rizikos mažinimo priemones, kurių jie patys gali imtis, kad sumažintų neigiamas incidento pasekmes.“

„85 straipsnis

Saugumo reikalavimai ir pranešimas apie incidentus

Mokėjimo paslaugų teikėjams taikoma Direktyva [TIS direktyva] ir konkrečiai jos 14 ir 15 straipsniuose nustatyti rizikos valdymo ir pranešimo apie incidentus reikalavimai. Mokėjimo paslaugų teikėjai nustato tinkamų rizikos mažinimo priemonių ir kontrolės mechanizmų sistemą su jų teikiamomis mokėjimo paslaugomis susijusiai operacinei rizikai, įskaitant saugumo riziką, valdyti. Kaip šios sistemos dalį mokėjimo paslaugų teikėjai apibrėžia veiksmingo incidentų valdymo procedūras, įskaitant didelių incidentų klasifikavimą, ir jomis remiasi.

Pagal Direktyvos [TIS direktyva] 6 straipsnio 1 dalį paskirta institucija buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir EBI nepagrįstai nedelsdama praneša apie mokėjimo paslaugų teikėjų pateiktus pranešimus apie TIS incidentus. Didelių veiklos incidentų, įskaitant saugumo incidentus, atveju mokėjimo paslaugų teikėjai apie incidentą nepagrįstai nedelsdami praneša pagal šią direktyvą buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai.

3.	Gavusi pranešimą, kai taikytina, EBI informuoja kitų pagal šią direktyvą buveinės valstybių ės narių ės kompetentingas institucijas įvertina incidento svarbumą kitoms institucijoms ir šio įvertinimo pagrindu svarbią pranešimo apie incidentus informaciją pateikia EBI ir Europos Centriniam Bankui.

4.	Gavusi pranešimą, kai taikytina, EBI informuoja pagal šią direktyvą kompetentingas kitų valstybių narių institucijas. ECB informuoja ECBS klausimais, susijusiais su mokėjimo sistemomis ir mokėjimo priemonėmis.

5. 4.

Be Direktyvos [TIS direktyva] 14 straipsnio 4 dalies nuostatų, k Kai saugumo incidentas gali turėti poveikio mokėjimo paslaugų teikėjo mokėjimo paslaugų vartotojų finansiniams interesams, nepagrįstai nedelsdamas jis praneša apie incidentą savo mokėjimo paslaugų vartotojams ir juos informuoja apie galimas rizikos mažinimo priemones, kurių jie patys gali imtis, kad sumažintų neigiamas incidento pasekmes.

Glaudžiai bendradarbiaudama su ECB, EBI pagal Direktyvos (ES) Nr. [įterpti numerį/metus] [įterpti numerį] straipsnyje nustatytą procedūrą iki [įterpti datą] parengia gaires mokėjimo paslaugų teikėjams dėl 1 dalyje nurodytų didelių incidentų klasifikavimo, 2 dalyje nurodytų pranešimų apie incidentus turinio, formato ir procedūrų, ir pagal šią direktyvą – kompetentingoms institucijoms dėl kriterijų, kaip įvertinti, kurie pranešimai apie incidentus yra svarbūs kitoms institucijoms, taip pat kuria incidentų ataskaitų informacijadalintis su kitoms institucijoms.

7.	Glaudžiai bendradarbiaudama su ECB, EBI reguliariai, bet ne rečiau kaip kas dvejus metus peržiūri 6 dalyje nurodytas gaires.

Rengdama ir peržiūrėdama 6 dalyje nurodytas gaires, EBI pagal Direktyvos [TIS direktyva] 14 straipsnio 7 dalį gali atsižvelgti į Komisijos įgyvendinimo aktą bei standartus ir (arba) specifikacijas, kuriuos nustato ir paskelbia Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra sektoriams, kurie vykdo kitą veiklą nei mokėjimo paslaugų teikimas.“

Paaiškinimas

Priežiūros institucijos ir ECBS yra kompetentingos institucijos parengti gaires mokėjimo paslaugų teikėjams dėl incidentų valdymo ir pranešimų apie incidentus, taip pat parengti gaires dėl pranešimų apie incidentus dalijimosi tarp atitinkamų institucijų. Mokėjimo paslaugų teikėjų reglamentavimas TIS direktyva gali susipinti su priežiūros institucijų ir centrinių bankų uždaviniais, todėl to reikėtų vengti. Tačiau siekiant užtikrinti pakankamą suderinamumo lygį tarp sektorių specialios paskirties teisės aktų, galėtų būti atsižvelgta į gaires, kurias kitiems sektoriams parengia ENISA, ir į Komisijos įgyvendinimo akto, priimto pagal pasiūlytos TIS direktyvos 14 straipsnio 7 dalį, nustatomus reikalavimus. Įgaliojimas parengti gaires dėl incidentų klasifikavimo ir pranešimų apie incidentus glaudžiai susijęs su šio straipsnio reikalavimais. Todėl siūlytina, kad įgaliojimas būtų šio, o ne 86 straipsnio dalis.

32 pakeitimas

86 straipsnis

„ 86 straipsnis

Įgyvendinimas ir ataskaitų teikimas

Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai institucijai, paskirtai pagal Direktyvos [TIS direktyva] 6 straipsnio 1 dalį, kas metus teiktų atnaujintą informaciją apie operacinės ir saugumo rizikos, susijusios su jų teikiamomis mokėjimo paslaugomis, vertinimą ir reaguojant į tą riziką įgyvendintų rizikos mažinimo priemonių ir kontrolės mechanizmų adekvatumą. Pagal Direktyvos [TIS direktyva] 6 straipsnio 1 dalį paskirta institucija šios informacijos kopiją nepagrįstai nedelsdama perduoda buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai.

Nedarant įtakos Direktyvos [TIS direktyva] 14 ir 15 straipsniams, glaudžiai bendradarbiaudama su ECB, EBI parengia gaires dėl saugumo priemonių nustatymo, įgyvendinimo ir stebėsenos, įskaitant atitinkamais atvejais sertifikavimo procesus. Ji atsižvelgia, inter alia, į standartus ir (arba) specifikacijas, kuriuos Komisija paskelbė pagal Direktyvos [TIS direktyva] 16 straipsnio 2 dalį.

3.	Glaudžiai bendradarbiaudama su ECB, EBI gaires reguliariai, bet ne rečiau kaip kas dvejus metus, peržiūri.

Nedarant įtakos Direktyvos [TIS direktyva] 14 ir 15 straipsniams, EBI paskelbia gaires, kurios padėtų mokėjimo paslaugų teikėjams nustatyti, kada incidentai yra dideli ir kokiomis aplinkybėmis mokėjimo įstaiga turi pranešti apie saugumo incidentą. Tos gairės paskelbiamos iki (įterpti datą – dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos).“

„ 86 straipsnis

Įgyvendinimas ir ataskaitų teikimas

Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai pagal šią direktyvą kompetentingai institucijai, paskirtai pagal Direktyvos [TIS direktyva] 6 straipsnio 1 dalį, kas metus teiktų atnaujintą informaciją apie operacinės ir saugumo rizikos, susijusios su jų teikiamomis mokėjimo paslaugomis, vertinimą ir reaguojant į tą riziką įgyvendintų rizikos mažinimo priemonių ir kontrolės mechanizmų adekvatumą. Pagal Direktyvos [TIS direktyva] 6 straipsnio 1 dalį paskirta institucija šios informacijos kopiją nepagrįstai nedelsdama perduoda buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai.

Nedarant įtakos Direktyvos [TIS direktyva] 14 ir 15 straipsniams, Glaudžiai bendradarbiaudama su ECB, EBI parengia gaires mokėjimo paslaugų teikėjams dėl saugumo priemonių nustatymo, įgyvendinimo ir stebėsenos, įskaitant atitinkamais atvejais sertifikavimo procesus. Ji atsižvelgia, inter alia, į standartus ir (arba) specifikacijas, kuriuos Komisija paskelbė pagal Direktyvos [TIS direktyva] 16 straipsnio 2 dalį.

3.	Glaudžiai bendradarbiaudama su ECB, EBI gaires reguliariai, bet ne rečiau kaip kas dvejus metus, peržiūri.

Informacijos apie operacinę ir saugumo riziką, susijusią su mokėjimo paslaugomis, dalijimąsi su pagal šią direktyvą kompetentingomis institucijomis, ECB, pagal TIS direktyvą kompetentingomis institucijomis ir atitinkamais atvejais su ENISA koordinuoja EBI.

Paaiškinimas

Su operacine ir saugumo rizika susijusius atskaitomybės reikalavimus turėtų apibrėžti ir vertinti rizikos ribojimo priežiūros institucijos ir centriniai bankai. Informacija galima dalytis su ENISA arba pagal TIS direktyvą kompetentingomis institucijomis, su EBI, kaip tinkama koordinavimo institucija.

33 pakeitimas

87 straipsnis

„1.

Valstybės narės užtikrina, kad kai mokėtojas inicijuoja elektroninio mokėjimo operaciją, mokėjimo paslaugų teikėjas taikytų griežtą kliento autentiškumo patvirtinimą, nebent EBI gairėse numatytos konkrečios išimtys atsižvelgiant į riziką, susijusią su teikiama mokėjimo paslauga. Ši nuostata taikoma ir mokėjimo paslaugas teikiančiai trečiajai šaliai, mokėtojo vardu inicijuojančiai mokėjimo operaciją. Sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas leidžia mokėjimo paslaugas teikiančiai trečiajai šaliai, veikiančiai mokėjimo paslaugų teikėjo vardu, kliautis sąskaitą tvarkančio mokėjimo paslaugų teikėjo autentiškumo patvirtinimo metodais.

2.	Kai mokėjimo paslaugų teikėjas teikia I priedo 7 punkte nurodytas paslaugas, jis patvirtina savo tapatybę sąskaitos savininko sąskaitą tvarkančiam mokėjimo paslaugų teikėjui.“

„1.

2.	Kai mokėjimo paslaugų teikėjas teikia I priedo 7 punkte nurodytas paslaugas, jis patvirtina savo tapatybę sąskaitos savininko sąskaitą tvarkančiam mokėjimo paslaugų teikėjui.“

Paaiškinimas

Žr. 24 pakeitimo paaiškinimą.

34 pakeitimas

89 straipsnio 5 dalis (nauja)

Teksto nėra

„5.

Glaudžiai bendradarbiaudama su ECB, EBI parengia pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį kompetentingoms institucijoms skirtas gaires dėl skundų sprendimo procedūrų, kurias reikia taikyti užtikrinant atitiktį atitinkamoms šios direktyvos nuostatoms, kaip numatyta 1 dalyje. Tos gairės paskelbiamos iki [įterpti datą – dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo] ir atitinkamai reguliariai atnaujinamos.“

Paaiškinimas

Suderintos skundų sprendimo procedūros padėtų sprendžiant tarptautinius skundus ir prisidėtų prie sklandžių ir veiksmingų atitikties procedūrų, padedančių kompetentingoms institucijoms vykdyti pagal pasiūlytą direktyvą nustatytus įsipareigojimus.

(1) Pusjuodžiu šriftu pagrindiniame tekste žymimas naujas ECB pasiūlytas tekstas. Perbraukimu pagrindiniame tekste žymimos teksto dalys, kurias ECB siūlo išbraukti.

(2) [data] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva XXXX/XX/ES dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L x, p. x).

(3) 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimas 2009/371/TVR dėl Europos policijos biuro (Europolo) įsteigimo (OL L 121, 2009 5 15, p. 37).

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 224

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	57 tomas 2014m. liepos 15d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	III Parengiamieji aktai
	Europos Centrinis Bankas
2014/C 224/01	2014 m. vasario 5 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2013/36/ES ir 2009/110/EB ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (CON/2014/9)	1

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2014/C 224/02	Euro kursas	26

2014/C 224/03	Komisijos informacija pagal Tarybos sprendimą 2014/327/ES	27

	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas
2014/C 224/04	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės plėtros ateityje santrauka	28

	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2014/C 224/05	2006 m. kovo 15 d. AtnaujintaF informacija apie kertančiųjų išorės sienas turėtinas orientacines sumas, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), 5 straipsnio 3 dalyje (OL C 247, 2006 10 13, p. 19; OL C 153, 2007 7 6, p. 22; OL C 182, 2007 8 4, p. 18; OL C 57, 2008 3 1, p. 38; OL C 134, 2008 5 31, p. 19; OL C 37, 2009 2 14, p. 8; OL C 35, 2010 2 12, p. 7; OL C 304, 2010 11 10, p. 5; OL C 24, 2011 1 26, p. 6; OL C 157, 2011 5 27, p. 8; OL C 203, 2011 7 9, p. 16; OL C 11, 2012 1 13, p. 13; OL C 72, 2012 3 10, p. 44; OL C 199, 2012 7 7, p. 8; OL C 298, 2012 10 4, p. 3; OL C 56, 2013 2 26, p. 13; OL C 98, 2013 4 5, p. 3; OL C 269, 2013 9 18, p. 2; OL C 57, 2014 2 28, p. 1; OL C 152, 2014 5 20, p. 25)	31

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2014/C 224/06	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.7324 – ACS/CLECE) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	32

2014/C 224/07	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.7285 – Cerberus/Visteon Interiors) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	33

2014/C 224/08	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.7306 – Triton/GEA heat exchanger business) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	34

2014/C 224/09	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.7320 – PAI Partners/DVD Participations) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	35

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3627
JPY	Japonijos jena	138,29
DKK	Danijos krona	7,4568
GBP	Svaras sterlingas	0,79660
SEK	Švedijos krona	9,2482
CHF	Šveicarijos frankas	1,2139
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,4100
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	27,439
HUF	Vengrijos forintas	309,68
LTL	Lietuvos litas	3,4528
PLN	Lenkijos zlotas	4,1388
RON	Rumunijos lėja	4,4180
TRY	Turkijos lira	2,8881
AUD	Australijos doleris	1,4500
CAD	Kanados doleris	1,4619
HKD	Honkongo doleris	10,5611
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,5457
SGD	Singapūro doleris	1,6897
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 388,46
ZAR	Pietų Afrikos randas	14,5806
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,4566
HRK	Kroatijos kuna	7,6130
IDR	Indonezijos rupija	15 903,49
MYR	Malaizijos ringitas	4,3360
PHP	Filipinų pesas	59,215
RUB	Rusijos rublis	46,7905
THB	Tailando batas	43,784
BRL	Brazilijos realas	3,0231
MXN	Meksikos pesas	17,6960
INR	Indijos rupija	81,8301


	(1) Tekstas svarbus EEE