20.6.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 188/1

---

Rekomendacija dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos

(ECB/2014/13)

(pateikė Europos Centrinis Bankas)

(2014/C 188/01)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

I.   ĮŽANGA

1998 m. lapkričio 23 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2533/98 (1). Laikydamasis Europos bendrijos steigimo sutarties 107 straipsnio 6 dalies, ECB prieš tai Tarybai pateikė Rekomendaciją ECB/1998/10 (2). Vėliau prieš priimant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 951/2009 (3) ECB taip pat pateikė Rekomendaciją ECB/2008/9 (4). Todėl atitinkamai laikantis tokios pačios procedūros, kuri šiuo metu nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 129 straipsnio 4 dalyje, pristatomi siūlomi Reglamento (EB) Nr. 2533/98 daliniai pakeitimai.

II.   PASTABOS DĖL STRAIPSNIŲ

Statistinės informacijos naudojimas vykdant priežiūros funkcijas

Siekiant sumažinti atskaitomybės naštą ir kad duomenis reikėtų rinkti tik vieną kartą, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2533/98 8 straipsnio 1 dalies d punktu, nacionaliniams centriniams bankams (NCB) šiuo metu leidžiama naudoti konfidencialią statistinę informaciją vykdant savo funkcijas priežiūros srityje. Būtina pabrėžti, kad ECB, kuriam Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 (5) pavesti specialūs uždaviniai rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros srityje, kaip ir NCB, kuriems pavesti specialūs uždaviniai rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros srityje, gali naudoti konfidencialią statistinę informaciją šioms užduotims vykdyti.

Taip pat būtina patikslinti, kad konfidencialios statistinės informacijos perdavimas tarp ECBS narių ir kitų valstybių narių ir Sąjungos institucijų, atsakingų už a) finansų įstaigų, rinkų ir infrastruktūrų priežiūrą bei b) finansų sistemos stabilumą, ir Europos stabilumo mechanizmo (ESM) gali būti vykdomas siekiant sudaryti sąlygas atitinkamų užduočių vykdymui. Institucijos, inter alia, gali apimti kompetentingas institucijas, atsakingas už priežiūrą ir makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą, Europos priežiūros institucijas (6), Europos sisteminės rizikos valdybą, taip pat institucijas, kurios turi įgaliojimus pertvarkyti kredito įstaigas.

Rekomendacija dėl:

---

(1)  1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos (OL L 318, 1998 11 27, p. 8).

(2)  Rekomendacija ECB/1998/10 dėl Tarybos reglamento (EB) dėl Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos (OL C 246, 1998 8 6, p. 12).

(3)  2009 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 951/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos (OL L 269, 2009 10 14, p. 1).

(4)  Rekomendacija ECB/2008/9 dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos (OL C 251, 2008 10 3, p. 1).

(5)  2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

(6)  Europos priežiūros institucijos yra Europos bankininkystės institucija, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija.

(7)  1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos (OL L 318, 1998 11 27, p. 8).

(8)  2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

(9)  Europos priežiūros institucijos yra Europos bankininkystės institucija, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija.

---

20.6.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 188/4

---

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Valstybės pagalbos, skirtos bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti, suderinamumo su vidaus rinka analizės kriterijai

(2014/C 188/02)

1.   ĮŽANGA

1.

Šiame komunikate pateikiamos bendriems Europos interesams svarbių projektų (BEISP) viešojo finansavimo vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles gairės.

2.

BEISP gali būti reikšmingu įnašu į ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir Sąjungos pramonės bei ekonomikos konkurencingumą, nes šie projektai daro teigiamą šalutinį poveikį vidaus rinkai ir Sąjungos visuomenei.

3.

Įgyvendinant BEISP, susidaro sąlygos bendrai kaupti žinias, patirtį, finansinius išteklius ir suburti ekonominės veiklos vykdytojus visoje Sąjungoje, kad būtų pašalintos didelės rinkos nepakankamumo arba sisteminės problemos ir įveikti socialiniai sunkumai, kuriems kitų priemonių nėra. Šie projektai skirti sutelkti viešojo ir privačiojo sektorių pajėgoms, kad būtų galima vykdyti didelio masto projektus, kurie būtų labai naudingi Sąjungai ir jos piliečiams.

4.

BEISP gali būti svarbūs visoms politikos sritims ir veiksmams, kuriais siekiama bendrų Europos tikslų, ypač tų, kurie susiję su strategijos „Europa 2020“ (1) tikslais, Sąjungos pavyzdinėmis iniciatyvomis ir pagrindinėmis ekonomikos augimo sritimis, kaip antai bazinėmis didelio poveikio technologijomis (2).

5.

Valstybės pagalbos modernizavimo (VPM) (3) iniciatyvoje raginama valstybės pagalbą skirti siekiant bendros svarbos Europos tikslų, laikantis strategijos „Europa 2020“ darbotvarkės prioritetų, kad būtų pašalintos rinkos nepakankamumo arba kitos svarbios sisteminės problemos, trukdančios skatinti augimą, kurti darbo vietas bei integruotą, dinamišką ir konkurencingą vidaus rinką. Įgyvendinant BEISP dažnai reikia, kad aktyviai dalyvautų valdžios institucijos, nes priešingu atveju tokie projektai rinkoje nebūtų finansuojami. Jeigu tokių projektų viešasis finansavimas yra valstybės pagalba, šiame komunikate nustatomos taisyklės, taikytinos siekiant užtikrinti, kad vidaus rinkoje būtų išsaugotos vienodos sąlygos.

6.

BEISP viešojo finansavimo taisyklės jau nustatytos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų (MTTPI) sistemoje (4) ir Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gairėse (5), kuriose pateikiami nurodymai, kaip taikyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 107 straipsnio 3 dalies b punktą. VPM yra gera proga atnaujinti ir sujungti dabartines gaires į vieną dokumentą, kad jis atitiktų strategijos „Europa 2020“ tikslus ir VPM uždavinius, taip pat į šio dokumento taikymo sritį įtraukti kitas sritis, kurioms jis galėtų būti taikomas. Todėl šiuo komunikatu pakeičiamos visos galiojančios nuostatos dėl BEISP. Taigi šiame komunikate valstybėms narėms pateikiamos specialios tarpdalykinės gairės, kurių tikslas – skatinti vystyti svarbius bendradarbiavimo projektus, kuriais skatinami bendri Europos interesai.

7.

Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta, kad pagalba, skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka. Šiame komunikate taip pat pateikiamos gairės dėl kriterijų, kuriuos Komisija taikys vertindama BEISP vykdymui skatinti skirtą valstybės pagalbą. Jame pirmiausia apibrėžiama taikymo sritis ir pateikiamas sąrašas kriterijų, kuriuos Komisija taikys vertindama tokių projektų pobūdį ir svarbą, kai taikomas Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktas. Komunikate taip pat paaiškinama, kaip Komisija vertins BEISP viešojo finansavimo suderinamumą pagal valstybės pagalbos taisykles.

8.

Šiame komunikate neatmetama galimybė, kad pagalba, kuria siekiama skatinti BEISP vykdymą, taip pat gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal kitas Sutarties nuostatas, visų pirma Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą, ir jų įgyvendinimo taisykles. Valstybės pagalbos sistema šiuo metu yra modernizuojama, kad valstybėms narėms būtų daugiau galimybių subsidijuoti svarbius projektus, kuriuos vykdant įvairiose srityse šalinamos rinkos nepakankamumo ir sanglaudos problemos siekiant skatinti tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą. Tačiau tose nuostatose negali būti visiškai atsižvelgta į BEISP svarbą, ypatumus ir savybes – tam gali reikėti atskirų tinkamumo, suderinamumo ir procedūrinių nuostatų, kurios nustatytos šiame komunikate.

2.   TAIKYMO SRITIS

9.

Šis komunikatas taikomas visų ekonominės veiklos sektorių BEISP.

10.

Šis komunikatas netaikomas: a) priemonėms, susijusioms su pagalba sunkumus patiriančioms įmonėms, kaip nustatyta sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse (6) arba bet kuriose vėlesnėse gairėse su pakeitimais arba jas pakeičiančiose gairėse; b) priemonėms, susijusioms su pagalba įmonėms, kurioms išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriuo pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka; c) pagalbos priemonėms, kuriomis savaime arba jų sąlygomis, arba jų finansavimo būdu neišvengiamai pažeidžiama Sąjungos teisė (7), visų pirma: — pagalbos priemonėms, pagal kurias pagalbos suteikimas yra susietas su įpareigojimu pagalbos gavėjui turėti būstinę atitinkamoje valstybėje narėje arba būti iš esmės įsisteigusiu toje valstybėje narėje, — pagalbos priemonėms, pagal kurias pagalbos suteikimas yra susietas su įpareigojimu pagalbos gavėjui naudoti šalyje pagamintas prekes arba teikiamas paslaugas, — pagalbos priemonėms, kuriomis ribojamos pagalbos gavėjo galimybės naudoti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų rezultatus kitose valstybėse narėse.

3.   TINKAMUMO KRITERIJAI

11.

Nustatant, ar projektui taikomas Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktas, vadovaujamasi šiais kriterijais:

3.1.   Projekto apibrėžimas

12.

Pagalbą siūloma skirti vienam projektui, kurio tikslai ir įgyvendinimo sąlygos, įskaitant jo dalyvius ir finansavimą, yra aiškiai apibrėžti (8).

13.

Komisija taip pat gali laikyti tinkamu integruotą projektą, t. y. grupę atskirų projektų, įtrauktų į bendrą struktūrą, veiksmų planą arba programą, kuriais siekiama to paties tikslo ir kurie pagrįsti nuosekliu sisteminiu požiūriu. Atskiri integruoto projekto komponentai gali būti susiję su atskirais tiekimo grandinės lygmenimis, tačiau turi papildyti vieni kitus ir būti reikalingi siekiant įgyvendinti svarbų Europos tikslą (9).

3.2.   Bendras Europos interesas

3.2.1.   Bendrieji suvestiniai kriterijai

14.

Projektu turi būti konkrečiai, aiškiai ir pamatuojamai prisidedama prie vieno arba kelių Sąjungos tikslų ir jis turi turėti didelį poveikį Sąjungos konkurencingumui, tvariam augimui, taip pat sprendžiant visuomenės uždavinius arba kuriant vertę visoje Sąjungoje.

15.

Projektas turi būti svarbiu įnašu siekiant Sąjungos tikslų, pavyzdžiui, jis turi būti labai svarbus strategijai „Europa 2020“, Europos mokslinių tyrimų erdvei, Europos didelio poveikio technologijų strategijai (10), Europos energetikos strategijai (11), 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijai (12), Europos energijos saugumo strategijai (13), Europos elektronikos strategijai, transeuropiniams transporto ir energetikos tinklams, tokioms Sąjungos pavyzdinėms iniciatyvoms, kaip „Inovacijų sąjunga“ (14), „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (15), „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ (16) arba „Globalizacijos eros pramonės politika“ (17).

16.

Projektas paprastai turi būti vykdomas daugiau nei vienoje valstybėje narėje (18) ir būti naudingas ne tik finansuojančioms valstybėms narėms, bet ir daugeliui Sąjungos dalių. Projekto nauda turi būti apibrėžta aiškiai, konkrečiai ir pamatuojamai (19).

17.

Projektas negali būti naudingas vien tik įmonėms ar atitinkamam sektoriui; dėl aiškiai ir konkrečiai apibūdinto teigiamo šalutinio poveikio (pvz., sisteminio poveikio keliuose vertės grandinės lygmenyse arba tiekėjų ar vartotojų rinkose, arba dėl alternatyvių naudojimo kituose sektoriuose būdų arba paskatų rinktis kitas transporto rūšis) projektas turi būti svarbus ir taikomas platesniu mastu Europos ekonomikai ar visuomenei.

18.

Projektas taip pat turi būti finansuojamas bendrai su pagalbos gavėju.

19.

Vykdant projektą taip pat turi būti laikomasi laipsniško aplinkosaugos požiūriu žalingų subsidijų nutraukimo principo, apie kurį kalbama Efektyvaus išteklių naudojimo Europos plane (20), taip pat keliose Tarybos išvadose (21).

3.2.2.   Bendrieji teigiami rodikliai

20.

Be 3.2.1 skirsnyje minėtų suvestinių kriterijų, Komisija projektą vertins palankiau, jei: a) projektas buvo parengtas taip, kad visos suinteresuotos valstybės narės galėtų dalyvauti, atsižvelgiant į projekto rūšį, tikslą ir jo finansavimo poreikius; b) rengiant projektą dalyvauja Komisija arba bet kuris juridinis asmuo, kuriam Komisija perdavė savo įgaliojimus, pavyzdžiui, Europos investicijų bankas; c) projekto atrankoje dalyvauja Komisija arba bet kuris juridinis asmuo, kuriam Komisija perdavė savo įgaliojimus, jeigu šis asmuo šiuo tikslu veikia tik kaip įgyvendinimo struktūra; d) projekto valdyme dalyvauja Komisija – arba bet kuris juridinis asmuo, kuriam Komisija perdavė savo įgaliojimus, – ir kelios valstybės narės; e) vykdant projektą bendradarbiavimas yra didelio masto (partnerių yra daug, dalyvauja skirtingų sektorių organizacijos arba įvairių dydžių įmonės); f) projektas bendrai finansuojamas iš Sąjungos fondo (22).

3.2.3.   Konkretūs kriterijai

21.

MTTPI projektai turi būti dideli novatoriški projektai arba kurti didelę su MTTPI susijusią pridėtinę vertę, atsižvelgiant į atitinkamo sektoriaus naujausius technikos laimėjimus.

22.

Projektais, kuriuose numatytas produktų ar paslaugų diegimas pramonėje, turi būti sudaromos sąlygos kurti naują produktą ar paslaugą, kurie didžia dalimi būtų susiję su moksliniais tyrimais ir inovacijomis, ir (arba) diegti iš esmės novatorišką gamybos procesą. Reguliarus atnaujinimas be inovacijų esamuose įrenginiuose ir esamų produktų naujesnių versijų kūrimas nėra laikomi BEISP.

23.

Aplinkos, energetikos arba transporto projektai turi būti labai svarbūs Sąjungos aplinkos, energetikos (taip pat ir energijos tiekimo saugumo) arba transporto strategijai, arba jais turi būti reikšmingai prisidedama siekiant vidaus rinkos, įskaitant (tačiau ne tik) šiuos konkrečius sektorius, tikslų.

3.3.   Projekto svarba

24.

Kad projektą būtų galima laikyti BEISP, jis turi būti svarbus kiekybiniu arba kokybiniu požiūriu. Jis turėtų būti ypač didelės apimties arba masto ir (arba) susijęs su labai didele technologine arba finansine rizika.

4.   SUDERINAMUMO KRITERIJAI

25.

Vertindama pagalbos, kuria siekiama skatinti BEISP vykdymą, suderinamumą su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą, Komisija atsižvelgs į toliau nurodytus kriterijus (23).

26.

Kaip nurodyta toliau, Komisija atliks pusiausvyros tyrimą, kad įvertintų, ar numatomas teigiamas poveikis viršija galimą neigiamą poveikį.

27.

Atsižvelgdama į projekto pobūdį, Komisija gali daryti prielaidą, kad rinkos nepakankamumas arba kitos svarbios sisteminės problemos yra tada ir kad prisidedama prie bendro Europos intereso tada, kai projektas atitinka 3 skirsnyje nurodytus tinkamumo kriterijus.

4.1.   Pagalbos būtinumas ir proporcingumas

28.

Pagalba neturi būti subsidijuojamos projekto išlaidos, kurias įmonė būtų patyrusi bet kuriuo atveju, ir negali būti atlyginama įprasta ekonominės veiklos verslo rizika. Projekto turėtų būti neįmanoma įvykdyti be pagalbos arba be pagalbos jis galėtų būti įvykdytas mažesne apimtimi ar mastu arba kitokiu būdu, dėl kurio būtų labai apribota jo numatoma nauda (24). Pagalba bus laikoma proporcinga tik tuo atveju, jeigu to paties rezultato negalima būtų pasiekti teikiant mažesnę pagalbą.

29.

Valstybės narės turi pateikti Komisijai atitinkamą informaciją apie projektą, kuriam skiriama pagalba, taip pat išsamų priešingos padėties scenarijaus aprašymą, pagal kurį nė viena valstybė narė neskiria gavėjui pagalbos. Priešingos padėties scenarijus yra būtinas, kai nėra alternatyvaus projekto arba kai į aiškiai apibrėžtą ir pakankamai nuspėjamą alternatyvų projektą pagalbos gavėjas atsižvelgia priimdamas vidaus sprendimus, ir kai jis susiję su alternatyviu projektu, kuris yra visiškai arba iš dalies vykdomas ne Sąjungoje.

30.

Jeigu nėra alternatyvaus projekto, Komisija patikrins, kad pagalbos suma neviršytų minimalios sumos, būtinos, kad projektas, kuriam teikiama pagalba, būtų pakankamai pelningas, pavyzdžiui, sudarydama galimybes pasiekti vidutinę grąžos normą (VGN), kuri atitiktų konkretaus sektoriaus ar įmonės orientacinę normą arba minimalaus pelningumo koeficientą (angl. hurdle rate). Šiuo tikslu taip pat galima naudoti įprastas grąžos, kurios pagalbos gavėjas reikalauja kituose tokios pat rūšies projektuose, normas, visos bendrovės kapitalo sąnaudas arba grąžą, kuri paprastai gaunama atitinkamame pramonės sektoriuje. Turi būti atsižvelgiama į visas numatomas susijusias išlaidas ir naudą per visą projekto vykdymo laikotarpį.

31.

Didžiausias pagalbos dydis bus nustatytas pagal trūkstamą finansavimą, atsižvelgiant į tinkamas finansuoti išlaidas. Jei galima pagrįsti trūkstamo finansavimo analize, pagalbos intensyvumas galėtų siekti iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų. Finansavimo trūkumas – teigiamų ir neigiamų grynųjų pinigų srautų skirtumas investicijos naudojimo laikotarpiu, diskontuotas iki dabartinės vertės pagal atitinkamą diskonto koeficientą, rodantį normą grąžos, kurią turi gauti pagalbos gavėjas, kad galėtų vykdyti projektą, visų pirma atsižvelgdamas į susijusią riziką. Tinkamos finansuoti išlaidos yra nurodytos priede (25).

32.

Jeigu matyti, pavyzdžiui, iš įmonės vidaus dokumentų, kad pagalbos gavėjas gali laisvai rinktis, ar vykdyti projektą, kuriam teikiama pagalba, ar alternatyvų projektą, kuriam pagalba neteikiama, Komisija palygins numatomas investicijų į projektą, kuriam teikiama pagalba, ir į priešingos padėties projektą grynąsias dabartines vertes, atsižvelgdama į skirtingų verslo scenarijų tikimybes.

33.

Atlikdama analizę, Komisija atsižvelgs į šiuos aspektus: a)    numatomo pokyčio apibūdinimą . Valstybė narė turi aiškiai apibūdinti elgesio pokytį, kurį, kaip tikimasi, nulems valstybės pagalba, t. y. ar bus pradedamas naujas projektas, ar didinama projekto apimtis, mastas arba įgyvendinimo sparta. Reikia nurodyti elgesio pokytį palyginant, kokie būtų numatomos veiklos rezultatai ir lygis su pagalba ir be jos. Šių dviejų scenarijų skirtumas parodo pagalbos priemonės poveikį ir jos skatinamąjį poveikį; b)    pelningumo lygį . Jeigu privačiai įmonei nebūtų pakankamai pelninga imtis projekto, bet jis duotų svarbios naudos visuomenei, pagalbos skatinamasis poveikis yra labiau tikėtinas.

34.

Siekdama pašalinti tikruosius arba galimus tiesioginius arba netiesioginius tarptautinės prekybos iškraipymus, Komisija gali atsižvelgti į tai, kad konkurentai, esantys ne Europos Sąjungoje, tiesiogiai arba netiesiogiai gavo (per paskutinius trejus metus) arba gaus lygiaverčio intensyvumo pagalbą panašiems projektams. Tačiau jeigu tarptautinės prekybos iškraipymų gali būti vėliau nei po trejų metų, atsižvelgiant į konkretų nurodyto sektoriaus pobūdį, minėtas orientacinis laikotarpis gali būti atitinkamai pratęstas. Jei įmanoma, atitinkama valstybė narė pateiks Komisijai pakankamai informacijos, kad Komisija galėtų įvertinti padėtį, visų pirma, kai būtina atsižvelgti į trečiosios šalies konkurento pranašumą. Jeigu Komisija neturės skirtos arba pasiūlytos pagalbos įrodymų, savo sprendimą ji taip pat galės priimti remdamasi netiesioginiais įrodymais.

35.

Rinkdama įrodymus, Komisija gali naudotis įgaliojimais atlikti tyrimus (26).

36.

Pagalbos priemonė turi būti pasirinkta atsižvelgiant į rinkos nepakankamumą arba kitas svarbias sistemines problemas, kurias šia priemone siekiama pašalinti. Pavyzdžiui, kai pagrindinė problema yra susijusi su galimybių gauti finansavimą stoka, valstybės narės paprastai turėtų taikyti pagalbą likvidumo paramos, pvz., paskolos ar garantijos, pavidalu (27). Kai su įmone būtina iš dalies pasidalyti rizika, pagalbos priemone paprastai turėtų būti pasirenkamas grąžintinas avansas. Grąžintinos pagalbos priemonės paprastai bus laikomos teigiamu veiksniu.

37.

Atitinkamais atvejais turi būti atsižvelgiama į energijos tiekimo saugumo ir efektyvaus energijos vartojimo tikslus.

38.

Komisija palankiau vertins projektus, prie kurių finansavimo didele dalimi prisidės patys pagalbos gavėjai arba nepriklausomi privatūs investuotojai. Įnašas materialiuoju ir nematerialiuoju turtu, taip pat žeme, vertinamas pagal rinkos kainą.

39.

Pagalbos gavėjų atranka, vykdant konkurencinį, skaidrų ir nediskriminacinį konkursą, bus laikoma teigiamu veiksniu.

4.2.   Netinkamo konkurencijos iškraipymo prevencija ir pusiausvyros tyrimas

40.

Valstybė narė turėtų pateikti įrodymų, kad siūloma pagalbos priemonė yra tinkama politikos priemonė siekiant projekto tikslo. Pagalbos priemonė nebus laikoma tinkama, jei tą patį rezultatą galima pasiekti kitomis mažesnį iškraipomąjį poveikį turinčiomis politikos ar pagalbos priemonėmis.

41.

Kad pagalba būtų suderinama, neigiamas pagalbos priemonės poveikis (konkurencijos iškraipymas ir poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai) turi būti ribotas ir mažesnis už teigiamą poveikį prisidedant prie bendrų Europos interesų tikslo.

42.

Vertindama neigiamą pagalbos priemonės poveikį, Komisija analizėje kreips dėmesį į numatomą pagalbos poveikį įmonių konkurencijai atitinkamose produktų rinkose, įskaitant gamintojų grandies ir vartotojų grandies rinkas, ir į perteklinių pajėgumų riziką.

43.

Komisija įvertins rinkos protekcionizmo ir dominavimo joje pavojus, ypač tuo atveju, kai mokslinių tyrimų rezultatai neplatinami arba platinami ribotai. Vykdant su infrastruktūros (28) statyba susijusius projektus, turi būti užtikrinta galimybė atvirai ir be diskriminacijos naudotis infrastruktūra ir nediskriminuojantis kainų nustatymas (29).

44.

Komisija įvertins galimą neigiamą poveikį prekybai, taip pat valstybių narių tarpusavio varžymosi dėl subsidijų riziką, kuri visų pirma gali kilti dėl pasirinktos vietos.

4.3.   Skaidrumas

45.

Valstybės narės užtikrina, kad išsamioje nacionalinėje ar regioninėje valstybės pagalbos svetainėje būtų skelbiama ši informacija: a) pagalbos priemonės ir jos įgyvendinimo nuostatų tekstas arba šio teksto saitas; b) pagalbą teikiančių institucijų pavadinimai; c) atskirų pagalbos gavėjų pavadinimas, kiekvienam gavėjui suteiktos pagalbos forma ir suma, suteikimo data, įmonės rūšis (MVĮ ar didelė bendrovė); regionas, kuriame įsisteigęs pagalbos gavėjas NUTS II lygmeniu; pagrindinis ekonomikos sektorius, kuriame įmonė vykdo veiklą pagal NACE grupės lygį (30).

46.

Toks reikalavimas gali būti nevykdomas, jei skirta individuali pagalba yra mažesnė nei 500 000 EUR. Ši informacija turi būti skelbiama po to, kai priimamas sprendimas suteikti pagalbą, ir saugoma bent 10 metų; ji taip pat turi būti neribotai prieinama plačiajai visuomenei (31). Iki 2016 m. liepos 1 d. valstybės narės neprivalės pateikti pirmiau nurodytos informacijos.

5.   BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

5.1.   Įsipareigojimas pranešti

47.

Pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį valstybės narės turi iš anksto pranešti Komisijai apie visus planus suteikti arba pakeisti valstybės pagalbą, įskaitant pagalbą BEISP.

48.

Tame pačiame BEISP dalyvaujančios valstybės narės yra raginamos, kai įmanoma, pateikti Komisijai bendrą pranešimą.

5.2.    Ex post vertinimas ir ataskaitų teikimas

49.

Vykdant projektą turi būti reguliariai teikiamos ataskaitos. Prireikus Komisija gali paprašyti atlikti ex post vertinimą.

5.3.   Įsigaliojimas, galiojimas ir persvarstymas

50.

Šis komunikatas bus taikomas nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

51.

Komisija taikys šiame komunikate nurodytus principus visiems pagalbos projektams, apie kuriuos pranešta ir dėl kurių ji raginama priimti sprendimą, po to, kai komunikatas bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, net jeigu apie projektus buvo pranešta iki jo paskelbimo dienos.

52.

Laikydamasi pranešimo dėl taisyklių, taikomų vertinant neteisėtą valstybės pagalbą, nustatymo (32) nuostatų, Komisija pagalbai, apie kurią nepranešta, taikys šį komunikatą, jeigu pagalba buvo suteikta jam įsigaliojus, o visais kitais atvejais – taisykles, kurios galiojo tuo metu, kai pagalba buvo suteikta.

53.

Komisija gali nuspręsti bet kuriuo metu iš dalies pakeisti šį komunikatą, jei tai būtų reikalinga dėl priežasčių, susijusių su konkurencijos politika, arba siekiant atsižvelgti į kitas Sąjungos politikos sritis, tarptautinius įsipareigojimus, rinkų pokyčius arba dėl kitų pagrįstų priežasčių.

---

(1)  Komisijos komunikatas „2020 m. Europa Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, COM(2010) 2020 galutinis, 2010 3 3.

(2)  Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos didelio poveikio technologijų strategija – ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo priemonė“, COM(2012) 341 final, 2012 6 26.

(3)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES valstybės pagalbos modernizavimas“, COM(2012) 209 final, 2012 5 8.

(4)  Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistema, (OL C 323, 2006 12 30, p. 1).

(5)  Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gairės (OL C 82, 2008 4 1, p. 1).

(6)  Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (OL C 244, 2004 10 1, p. 2). Kaip paaiškinta tų gairių 20 punkte, kadangi kyla grėsmė tokių įmonių egzistavimui, sunkumų patirianti įmonė negali būti laikoma kitiems viešosios politikos tikslams siekti tinkama priemone, kol neužtikrinamas jos gyvybingumas.

(7)  Žr., pvz., 2000 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Vokietija/Komisija, C-156/98, Rink. p. I-6857, 78 punktą ir 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Régie Networks/Rhone Alpes Bourgogne, C-333/07, Rink. p. I-10807, 94–116 punktus.

(8)  Kai dviejų ar daugiau MTTP projektų negalima aiškiai atskirti vieno nuo kito, ypač tais atvejais, kai nėra tikėtina, kad technologiniu požiūriu juos galima sėkmingai įgyvendinti atskirai, jie turi būti laikomi vienu projektu. Projektui skirta pagalba, dėl kurios pasikeičia tik projekto vieta Europos ekonominėje erdvėje (EEE), tačiau nesikeičia projekto pobūdis, apimtis ar mastas, nebus laikoma suderinama su bendrąja rinka.

(9)  Toliau vienas projektas ir integruotas projektas yra vadinami projektu.

(10)  Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos didelio poveikio technologijų strategija – ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo priemonė“, COM(2012) 341 final, 2012 6 26.

(11)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Konkurencingos, tvarios ir saugios energetikos strategija „Energetika 2020““, COM(2010) 639 galutinis.

(12)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“, COM(2014) 15 final.

(13)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos energijos saugumo strategijos, COM(2014) 330 final.

(14)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Strategijos Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“, COM(2010) 546 galutinis, 2010 10 6.

(15)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos skaitmeninė darbotvarkė“, COM(2010) 245 galutinis, 2010 8 26.

(16)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Strategijos Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, COM(2011) 21 galutinis, 2011 1 26.

(17)  Komisijos Komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys– konkurencingumui ir tvarumui“, COM(2010) 614 galutinis, 2010 10 28.

(18)  Išskyrus tarpusavyje susijusias infrastruktūras ir TEN–T projektus, kurių svarba iš esmės yra tarpvalstybinė, nes jie yra fiziškai sujungti tarpvalstybiniais tinklais, arba kurie yra itin svarbūs siekiant pagerinti tarpvalstybinio eismo valdymą arba sąveikumą.

(19)  Vien to, kad projektą vykdo skirtingose šalyse veikiančios įmonės arba kad mokslinių tyrimų infrastruktūra vėliau naudojasi skirtingose valstybėse narėse įsteigtos įmonės, nepakanka tam, kad būtų galima laikyti projektą BEISP. Teismas pritarė Komisijos politikai, pagal kurią manoma, kad projektą galima apibūdinti kaip bendram Europos interesui svarbų projektą taikant 107 straipsnio 3 dalies b punktą, jei jis yra tarpvalstybinės Europos programos, kurią bendrai remia kelių valstybių narių Vyriausybės, dalis arba pradedamas vykdyti kelioms valstybėms narėms imantis suderintų veiksmų kovoje su bendra grėsme. 1988 m. kovo 8 d. Sprendimo Exécutif regional wallon and SA Glaverbel/Komisija, C-62/87 ir 72/87, Rink. p. 1573, 22 punktas.

(20)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“, COM(2011) 571 galutinis, 2011 9 20.

(21)  Pavyzdžiui, 2013 m. gegužės 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose patvirtinta, kad reikia laipsniškai nutraukti aplinkosaugos arba ekonominiu požiūriu žalingas subsidijas, įskaitant subsidijas iškastiniam kurui, siekiant palengvinti investicijas į naują pažangiąją energetikos infrastruktūrą.

(22)  Sąjungos finansavimas, kurį centralizuotai valdo Sąjungos institucijos, agentūros, bendrosios įmonės ar kitos įstaigos ir kuris nėra tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamas valstybės narės, nėra valstybės pagalba.

(23)  Teisingumo Teismo nuomone, Komisija gali savo nuožiūra įvertinti BEISP suderinamumą. 1988 m. kovo 8 d. Sprendimo Exécutif regional wallon and SA Glaverbel/Komisija, C-62/87 ir 72/87, Rink. p. 1573, 21 punktas.

(24)  Pagalbos paraiška turi būti pateikta prieš pradedant darbus, t. y. arba prieš su investicija susijusių statybos darbų pradžią, arba prieš pirmąjį įmonės įsipareigojimą užsakyti įrangą ar kitą įsipareigojimą, dėl kurio investicija tampa neatšaukiama (terminas yra anksčiausia iš šių datų). Žemės įsigijimas ir parengiamieji darbai, pvz., leidimų gavimas ir preliminarios galimybių studijos, darbų pradžia nelaikomi.

(25)  Integruoto projekto atveju tinkamos finansuoti išlaidos turi būti išsamiai nurodytos pagal kiekvieną atskirą projektą.

(26)  Žr. 2013 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 734/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 204, 2013 7 31, p. 15).

(27)  Pagalbos teikimo garantijų forma trukmė turi būti ribota, o paskolų forma teikiamai pagalbai turi būti taikomi grąžinimo terminai.

(28)  Kad nekiltų abejonių, bandomosios linijos nelaikomos infrastruktūromis.

(29)  Jeigu projektas susijęs su energetikos infrastruktūra, jam taikomi tarifai ir prieigos reguliavimas bei atskyrimo reikalavimai pagal vidaus rinkos teisės aktus.

(30)  Išskyrus verslo paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją tinkamai pagrįstais atvejais, jei gautas Komisijos sutikimas (Komisijos komunikatas C(2003) 4582 dėl profesinės paslapties valstybės pagalbos sprendimuose (OL C 297, 2003 12 9, p. 6)).

(31)  Ši informacija skelbiama per 6 mėnesius nuo pagalbos suteikimo dienos. Valstybės narės privalės užtikrinti, kad neteisėtos pagalbos atveju ši informacija būtų paskelbta ex post per 6 mėnesius nuo Komisijos sprendimo datos. Informacija teikiama tokiu formatu, kuriuo naudojantis galima atlikti duomenų paiešką, juos gauti ir nesunkiai skelbti internete, pavyzdžiui, CSV arba XML formatu.

(32)  Komisijos pranešimas dėl taisyklių, taikomų vertinant neteisėtą valstybės pagalbą, nustatymo (OL C 119, 2002 5 22, p. 22).

---

---

20.6.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 188/13

---

Euro kursas (1)

2014 m. birželio 19 d.

(2014/C 188/03)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3620
JPY	Japonijos jena	138,82
DKK	Danijos krona	7,4564
GBP	Svaras sterlingas	0,79985
SEK	Švedijos krona	9,0885
CHF	Šveicarijos frankas	1,2170
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,3140
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	27,435
HUF	Vengrijos forintas	305,31
LTL	Lietuvos litas	3,4528
PLN	Lenkijos zlotas	4,1326
RON	Rumunijos lėja	4,3940
TRY	Turkijos lira	2,9025
AUD	Australijos doleris	1,4478
CAD	Kanados doleris	1,4749
HKD	Honkongo doleris	10,5566
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,5622
SGD	Singapūro doleris	1,7003
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 387,13
ZAR	Pietų Afrikos randas	14,5054
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,4881
HRK	Kroatijos kuna	7,5755
IDR	Indonezijos rupija	16 254,03
MYR	Malaizijos ringitas	4,3813
PHP	Filipinų pesas	59,588
RUB	Rusijos rublis	46,6940
THB	Tailando batas	44,330
BRL	Brazilijos realas	3,0426
MXN	Meksikos pesas	17,6774
INR	Indijos rupija	81,7677

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

---

20.6.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 188/14

---

Jungtinės Karalystės Vyriausybės pranešimas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų

(Tekstas svarbus EEE)

(2014/C 188/04)

Jungtinės Karalystės pranešimas dėl 14-ojo naftos ir dujų gavybos sausumoje (pakrantėje) licencijų išdavimo etapo

Energetikos ir klimato kaitos reikalų ministerija

1998 m. Naftos įstatymas (The Petroleum Act 1998)

Gavybos sausumoje (pakrantėje) licencijų išdavimo etapas

1.

Energetikos ir klimato kaitos reikalų ministras kviečia suinteresuotuosius asmenis teikti naftos išteklių tyrimo ir eksploatavimo tam tikruose Didžiosios Britanijos pagrindinės teritorijos plotuose licencijų paraiškas. Tai 14–asis gavybos pakrantėje licencijų išdavimo etapas.

2.

Išsamią pasiūlymo informaciją, įskaitant siūlomų teritorijos plotų žemėlapius ir informaciją apie licencijas, jose nurodytas sąlygas bei nurodymus, kaip teikti paraiškas, galima rasti Didžiosios Britanijos Vyriausybės interneto svetainėje: https://www.gov.uk/oil-and-gas-licensing-rounds.

3.

Visos paraiškos bus vertinamos pagal 1995 m. Leidimų dėl angliavandenilių išgavimo direktyvos (angl. Hydrocarbons Licensing Directive Regulations 1995) (S.I. 1995 Nr. 1434) taisykles ir atsižvelgiant į nuolatinę būtinybę operatyviai, nuodugniai, veiksmingai ir saugiai vykdyti žvalgymą, kuriuo siekiama nustatyti Jungtinės Karalystės pagrindinėje teritorijoje esančius naftos ir dujų išteklius deramai laikantis aplinkosaugos reikalavimų.

4.

Paraiškos bus vertinamos pagal šiuos kriterijus: a) pareiškėjo finansinį tinkamumą ir finansinį pajėgumą vykdyti licencijoje nurodytą veiklą pradiniame etape, įskaitant veiksmų programą, pateiktą siekiant įvertinti visas ploto, kuris yra teritorijos dalyje arba dalyse, dėl kurių pateikta paraiška, galimybes; b) pareiškėjo techninį tinkamumą vykdyti licencijoje nurodytą veiklą pradiniame etape, įskaitant angliavandenilių žvalgybos galimybių nustatymą teritorijos dalyje arba dalyse, dėl kurių buvo pateikta paraiška. Vertinant techninį tinkamumą, iš dalies bus atsižvelgiama į teritorijos dalies arba dalių, dėl kurių pateikta paraiška, analizės kokybę; c) pareiškėjo pasiūlytą būdą vykdyti leidime nurodytą veiklą, įskaitant veiksmų programos, pateiktos siekiant įvertinti visas ploto, dėl kurio buvo pateikta paraiška, galimybes, kokybę; d) jeigu pareiškėjas turi arba turėjo pagal 1998 m. Naftos įstatymą išduotą licenciją arba kitą licenciją, kurią galima laikyti išduota pagal tą teisės aktą, bus nagrinėjama, ar pareiškėjas veiksmingai ir atsakingai vykdė toje licencijoje nurodytą veiklą.

5.

Pareiškėjai turi pateikti pareiškimą dėl ekologinio sąmoningumo, kuriuo patvirtina, kad yra susipažinę su Jungtinės Karalystės aplinkos apsaugos teisės aktais, taikomais veiklai sausumoje, ir ploto, dėl kurio teikiama paraiška, ekologiniu pažeidžiamumu.

6.

Ministras leidimus išduos tik tuo atveju, jei jis bus pasirengęs tuo pat metu patvirtinti pareiškėjo pasirinktą veiklos vykdytoją.

Gairės

7.

Išsamesnės informacijos apie šį pasiūlymą pirmiau išdėstytais klausimais galima rasti Jungtinės Karalystės Vyriausybės svetainėje: https://www.gov.uk/oil-and-gas-licensing-rounds.

Licencijos

8.

Jeigu ministras priima sprendimą siūlyti išduoti licenciją pagal šį kvietimą, pasiūlymas bus pateiktas per dvylika–aštuoniolika mėnesių nuo šio pranešimo dienos.

9.

Ministras neprisiima atsakomybės už jokias išlaidas, kurias patiria pareiškėjas svarstydamas pateikti paraiškos arba ją teikdamas.

Strateginis poveikio aplinkai vertinimas

10.

Ministras atliko visų šiame etape siūlomų plotų strateginį poveikio aplinkai vertinimą (SPAV) pagal Direktyvos 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo reikalavimus. Vertinimo išvadas ir kitus susijusius dokumentus galima rasti Jungtinės Karalystės Vyriausybės svetainėje: https://www.gov.uk/oil-and-gas-licensing-rounds. Jungtinės Karalystės Vyriausybės interneto svetainė: https://www.gov.uk/oil-and-gas-licensing-rounds

---

20.6.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 188/16

---

Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą

(2014/C 188/05)

Pagal 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), 35 straipsnio 3 dalį priimtas sprendimas uždrausti žvejybą, kaip nurodyta šioje lentelėje:

Draudimo įsigaliojimo data ir laikas	2014 m. gegužės 22 d.
Trukmė	2014 m. gegužės 22 d.–gruodžio 31 d.
Valstybė narė	Danija
Ištekliai arba išteklių grupė	SAN/234_2
Rūšis	Paprastieji tobiai (Ammodytes spp.)
Zona	2-o paprastųjų tobių išteklių valdymo rajono Sąjungos vandenys
Žvejybos laivų tipas (-ai)	—
Nuorodos numeris	06/TQ43

---

(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

---

20.6.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 188/17

---

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.7242 – Cargill / Copersucar / JV)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2014/C 188/06)

1.

2014 m. birželio 13 d. Europos Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį: įmonė „Cargill, Incorporated“ (toliau – „Cargill“, JAV) ir „Copersucar S.A.“ (toliau – „Copersucar“, Brazilija) ketina įsigyti, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, naujai įsteigtos bendros įmonės (toliau – „JV“, Ispanija) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla: — „Cargill“ yra privačiai valdoma įmonė, gaminanti ir parduodanti maisto, žemės ūkio ir rizikos valdymo produktus ir paslaugas, — „Copersucar“ yra privačiai valdoma bendrovė, kurios kapitalas priklauso 24 gamybos grupėms, gaminančioms cukrų ir etanolio produktus Brazilijoje, — JV sujungs pasaulines prekybos cukrumi įmones „Cargill“ ir „Copersucar“, ji prekiaus išvestiniais finansiniais produktais, susijusiais su cukraus ir fizine cukraus prekyba.

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Europos Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą. Pagal Komisijos pranešimą dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2) procedūros reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (numeris +32 22964301), el. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda „M.7242 – Cargill / Copersucar / JV“ adresu: European Commission Directorate-General for Competition, Merger Registry 1049 Bruxelles/Brussel BELGIQUE/BELGIË

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

---

20.6.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 188/18

---

Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės schemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2014/C 188/07)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1).

PAKEITIMO PARAIŠKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (2)

PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ

„MANTEQUILLA DE SORIA“

EB Nr.: ES-PDO-0105–01110–19.04.2013

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Keičiamos produkto specifikacijos dalys

—

    ☐ Produkto pavadinimas

—

    ☒ Aprašymas

—

    ☐ Geografinė vietovė

—

    ☒ Kilmės įrodymas

—

    ☒ Gamybos būdas

—

    ☐ Ryšys su geografine vietove

—

    ☒ Ženklinimas etiketėmis

—

    ☒ Nacionaliniai reikalavimai

—

    ☒ Kita (nurodyti)

2.   Pakeitimo (-ų) pobūdis

—

    ☒ Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas

—

    ☐ Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka nepaskelbti, pakeitimas

—

    ☐ Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio paskelbto bendrojo dokumento keisti nereikia (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis)

—

    ☐ Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis)

3.   Pakeitimas (-ai):

Kilmės įrodymas

Ši dalis naujai išdėstyta tiksliau nurodant, kokiomis kontrolės priemonėmis užtikrinama saugomos kilmės vietos nuorodos ženklu pažymėto sviesto kokybė ir kilmė. Iš jos išbraukta nereikalinga informacija.

Panaikintas išankstinio ūkinės veiklos vykdytojų vertinimo reikalavimas, taip suderinant reikalavimus su Paslaugų direktyva.

Kad nebūtų ribojama judėjimo laisvė, išbraukta nuoroda į Reguliavimo tarybos suteikiamą leidimą arba atliekamą kontrolę.

Gamybos būdas

Į šios dalies 1 punktą įtrauktas su gyvūnų pašarais susijęs reikalavimas, kurio turės laikytis ūkininkai, tiekiantys pieną saugomos kilmės vietos nuorodos ženklu pažymėtam sviestui gaminti.

Nustatyta, kad buvo neteisingai aprašytas grietinės nugriebimo procesas, todėl tą aprašymą reikėtų ištaisyti. Taisant aprašymą pasinaudota proga ir išsamiai peržiūrėtas gamybos metodas.

Todėl priimant pieną į pieninę buvo panaikintos vidaus kontrolės operacijos, kurios pieninėje atliekamos vykdant savikontrolę, nes jos neturėtų būti numatytos specifikacijoje.

Išbraukta keletas nuorodų apie atšaldymą naudojant plokštes, nes atšaldymo būdas nėra svarbus, be to, taip neribojamos galimybės pasinaudoti galimomis technologinėmis naujovėmis.

Pakeistos kai kurios temperatūrų ribos, kurios laikytos pernelyg griežtomis, pavyzdžiui, pieno laikymo, riebalų šalinimo vandeniu ir kt. temperatūra, kuri buvo labai apribota (2–4 °C); ekspertų nuomone, 1–6 °C temperatūra yra visiškai saugi, kad nė vienu gamybos etapu nenukentėtų produkto savybės, nebūtų pažeistos galutinio produkto savybės ir būtų geriau prisitaikyta prie naudojamos technologijos ir įrangos parametrų. Todėl užtektų nustatyti maksimalią 6 °C temperatūrą.

Kaip pirmiau nurodyta, dalis, kurioje aprašomas grietinės išgavimo procesas, visiškai pakeičiama, nes ankstesnis aprašymas buvo neišsamus. Todėl tekstas:

turėtų būti išdėstytas taip:

Šis pakeitimas pagrįstas, nes terminio apdorojimo temperatūra (57–68 °C) – tai temperatūra, kurią pienas pasiekia apdorojimo proceso pabaigoje, jau nugriebus grietinę, todėl šis parametras nėra svarbus nei gaunant grietinę, nei vėliau gaminant sviestą. Be to, dažniausiai grietinė nugriebiama 40–55 °C temperatūroje, todėl tokią temperatūrą rekomenduoja įrenginių gamintojai, nes esant tokiai temperatūrai lengviau nugriebti grietinę ir išvengti, kad mechaniniu būdu apdorojamos riebalų ląstelės nesuirtų ir todėl galėtų susilpnėti lipazės poveikis ir sulėtėti skilimo procesas. Ši informacija patvirtinta daugybėje veikalų: Ralph Early paskelbtame „Technology of dairy products“ (Blackie Academia & Professional leidykla), laikraščio IDF 271 numerio „Pasteurization of Cream“ 7 skyriuje paskelbtame T. Bøgh-Sørensen straipsnyje „Cream pasteurization technology“, Carlos Gandolfo atliktame tyrime „Tratamiento específico para diferentes tipos de nata“ (www.agroterra.es) ir vadovėlio „Manual de Industrias Lácteas“ (Tetra Pack Processing Systems AB, 2003) 8 skyriuje.

Be to, paliekama galimybė ateityje grietinės riebumą nustatyti kitomis patvirtintomis priemonėmis, pvz., išmatuojant pH.

Kalbant apie grietinės pasterizavimo etapą, išbraukiami pasterizavimo parametrai, nes jie apibrėžti jau paties terminio apdorojimo, kuris yra vienas iš labiausiai pramonėje kontroliuojamų procesų, sąvokoje.

Kalbant apie grietinės rauginimo etapą, išbraukiamas rūgštingumo (18–28 ° pagal Dornic skalę), pagal kurį buvo nustatomas rauginimo proceso nutraukimo momentas, reikalavimas, nes parametras, į kurį atsižvelgiama sulėtinant rauginimą, yra ne rūgštingumas, o laikotarpis nuo rauginimo pradžios (12–15 val.), taigi fermentų veikimo trukmė.

Taip pat išbraukiamas reikalavimas vykstant rauginimo etapui 4 valandas laikyti grietinę šaldytuve, nes laikas, per kurį grietinė atšąla, priklauso nuo jos kiekio ir kiekvienu atveju skiriasi. Be to, kol grietinė laikoma rezervuare, nuolat kontroliuojama, kad temperatūra išliktų pastovi, ir nekyla joks pavojus, kad pakis rezervuare laikomos grietinės savybės.

Kalbant apie maišymo etapą, panaikinamas reikalavimas tikrinti sviesto drėgnį naudojant svarstykles su infraraudonaisiais spinduliais ir taip suteikiama galimybė naudoti kitas analizės technologijas.

Ženklinimas etiketėmis

Kad nebūtų ribojama judėjimo laisvė, išbraukta nuoroda į Reguliavimo tarybos suteikiamą leidimą arba atliekamą kontrolę.

Įtrauktas saugomos kilmės vietos nuorodos logotipo paveikslėlis, tačiau logotipo etiketėse naudoti neprivaloma.

Nacionaliniai reikalavimai

Atnaujinta informacija apie galiojančius teisės aktus, susijusius su saugomomis kilmės vietos ir geografinėmis nuorodomis.

Kontrolės įstaiga

Dabartinė kompetentinga kontrolės įstaiga – Kastilijos ir Leono žemės ūkio technologijų institutas (Instituto Tecnológico Agrario de Castilla y León).

Gamintojų grupė, prašanti atlikti nurodytus pakeitimus, – saugomos kilmės vietos nuorodos „Mantequilla de Soria“ Reguliavimo tarnyba, kuri yra Sorijos provincijos gamintojų ir perdirbėjų atstovė ir kuri laikoma specifikacijos pakeitimu suinteresuota šalimi.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (3)

„MANTEQUILLA DE SORIA“

EB Nr.: ES-PDO-0105–01110–19.04.2013

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Pavadinimas

„Mantequilla de Soria“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Ispanija

3.   Žemės ūkio arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto tipas

1.5 klasė. Aliejus ir riebalai (sviestas, margarinas, aliejus ir kt.)

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

Sviestas, gaminamas iš Frisona, Pardo alpina arba jas kryžminant išvestų veislių karvių, auginamų nustatytų Sorijos provincijos savivaldybių pieno ūkiuose, pieno riebalų.

Saugoma kilmės vietos nuoroda „Mantequilla de Soria“ apima trijų rūšių tradiciniu būdu gaminamą sviestą: natūralų, sūdytą ir saldintą.

Kiekvienos sviesto rūšies fizinės, cheminės ir organoleptinės savybės:

1.

Natūralus sviestas Fizinės ir cheminės savybės– —   riebumas: ne mažesnis kaip 82 % m/m, —   sausosios neriebalinės medžiagos kiekis: ne didesnis kaip 2 % m/m, —   drėgnis: ne didesnis kaip 16 % m/m. Organoleptinės savybės– sviestas dramblio kaulo arba šiaudų spalvos, silpno arba vidutiniškai stipraus diacetilo kvapo, rūgštoko skonio, burnoje vidutiniškai tirpus, vidutiniškai klampus, šviežios grietinės aromato, prieskonis burnoje išlieka vidutiniškai ilgai.

2.

Sūdytas sviestas Fizinės ir cheminės savybės– —   riebumas: ne mažesnis kaip 80 % m/m, —   sausosios neriebalinės medžiagos kiekis: ne didesnis kaip 4 % m/m, —   drėgnis: ne didesnis kaip 16 % m/m, —   natrio chlorido: ne daugiau kaip 2,5 % m/m. Organoleptinės savybės– sviestas kaulo arba dramblio kaulo spalvos, prapjovus – kiek grūdėtas, paraugintos grietinės kvapo, sūraus skonio, burnoje tirpsta vidutiniškai greitai, vidutiniško klampumo, grietinės aromato, prieskonis burnoje išlieka neilgai.

3.

Saldintas sviestas Fizinės ir cheminės savybės– —   riebumas: ne mažesnis kaip 39 % m/m, —   sausosios neriebalinės medžiagos kiekis: ne didesnis kaip 35 % m/m, —   drėgnis: ne didesnis kaip 25 % m/m, —   sacharozė: 20–35 % m/m, —   priedai: dažiklis beta karotinas ir (arba) papuošti naudojamas košenilio ekstraktas. Organoleptinės savybės– sviestas kaulo spalvos, išskyrus papuošimą, kuris būna oranžinės arba rausvos spalvos; pjaunamas atrodo tarsi šiek tiek ar vidutiniškai išplaktos, tačiau standžios putos, su nevienodomis rafinuoto cukraus grūdelių ir ryžių sėklų dydžio skylutėmis; diacetilo ir aiškiai juntamo karamelizuoto cukraus kvapo, labai saldaus ir kiek rūgštoko skonio, burnoje tirpsta vidutiniškai greitai arba greitai, vidutiniškai klampus, kiek vaisinio grietinės aromato, prieskonis burnoje išlieka vidutiniškai ilgai arba ilgai.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Pienas, iš kurio gaminamas sviestas, gaunamas iš nustatytoje geografinėje vietovėje, kuriai priklauso dalis Sorijos provincijos, vidutiniame aukštyje ir vėsiose vietovėse įsikūrusių gyvulių ūkių, kuriuose tradiciškai užsiimama pienininkyste. Šių vietovių pievose auga kieta ir sausa žolė bei būdinga augmenija, kuri įtakoja savitas pieno, taigi ir sviesto, savybes.

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

Šėrimo sistema susijusi su klimato savybėmis ir turimais gamtos ištekliais: jos pagrindą įprastu laikotarpiu sudaro ganomos pievos, o likusią dalį (kurios kaip galima daugiau turi būti paruošta nustatytoje geografinėje vietovėje) – silosas, šienas, malti grūdai ir (arba) pašarai.

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Pienas ir sviestas turi būti gaminami nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

–

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

Saugomo sviesto pakuočių įrašuose arba etiketėse privaloma nurodyti „Denominación de Origen Protegida“ (Saugoma kilmės vietos nuoroda) ir „Mantequilla de Soria“.

Saugomas ir vartoti skirtas sviestas žymimas nuorodos atitikties ženklu – etiketės nugarėle, kurios negalima nuplėšti ir dar kartą panaudoti ir kuri ant produkto užklijuojama prieš jį išsiunčiant į prekybos vietas.

Ant etiketės nugarėlės nurodoma saugomos kilmės vietos nuorodos emblema ir raidinis bei skaitmeninis kodas produkto atsekamumui užtikrinti, užrašomas ant aukso spalvos juostelės natūraliam sviestui, rausvos spalvos juostelės saldintam sviestui ir žydros spalvos juostelės sūdytam sviestui.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Pieno ir „Mantequilla de Soria“ sviesto gamybos teritorija apima šias Sorijos provincijoje esančias 169 savivaldybes:

Abejar; Adradas; Ágreda; Alconaba; Alcubilla de Avellaneda; Aldealafuente; Aldealices; Aldealpozo; Aldealseñor; Aldehuela de Periáñez; Aldehuelas, Las; Alentisque; Aliud; Almajano; Almaluez; Almarza; Almazán; Almazul; Almenar de Soria; Arancón; Arcos de Jalón; Arévalo de la Sierra; Ausejo de la Sierra; Barca; Bayubas de Abajo; Bayubas de Arriba; Beratón; Berlanga de Duero; Blacos; Bliecos; Borjabad; Borobia; Buberos; Buitrago; Burgo de Osma-Ciudad de Osma; Cabrejas del Campo; Cabrejas del Pinar; Calatañazor; Caltojar; Candilichera; Cañamaque; Carabantes; Carrascosa de Abajo; Carrascosa de la Sierra; Casarejos; Castilfrío de la Sierra; Castillejo de Robledo; Castilruiz; Centenera de Andaluz; Cerbón; Cidones; Cigudosa; Cihuela; Ciria; Cirujales del Río; Coscurita; Covaleda; Cubilla; Cubo de la Solana; Cueva de Ágreda; Dévanos; Deza; Duruelo de la Sierra; Escobosa de Almazán; Espeja de San Marcelino; Espejón; Estepa de San Juan; Frechilla de Almazán; Fresno de Caracena; Fuentearmegil; Fuentecambrón; Fuentecantos; Fuentelmonge; Fuentelsaz de Soria; Fuentepinilla; Fuentes de Magaña; Fuentestrún; Garray; Golmayo; Gómara; Gormaz; Herrera de Soria; Hinojosa del Campo; Langa de Duero; Losilla, La; Magaña; Maján; Matalebreras; Matamala de Almazán; Medinaceli; Miño de San Esteban; Molinos de Duero; Momblona; Monteagudo de las Vicarías; Montenegro de Cameros; Morón de Almazán; Muriel de la Fuente; Muriel Viejo; Nafría de Ucero; Narros; Navaleno; Nepas; Nolay; Noviercas; Ólvega; Oncala; Pinilla del Campo; Portillo de Soria; Póveda de Soria, La; Pozalmuro; Quintana Redonda; Quintanas de Gormaz; Quiñoneria, La; Rábanos, Los; Rebollar; Recuerda; Renieblas; Reznos; Rioseco de Soria; Rollamienta; Royo, El; Salduero; San Esteban de Gormaz; San Felices; San Leonardo de Yagüe; San Pedro Manrique; Santa Cruz de Yanguas; Santa María de Huerta; Santa María de las Hoyas; Serón de Nájima; Soliedra; Soria; Sotillo del Rincón; Suellacabras; Tajahuerce; Tajueco; Talveila; Tardelcuende; Taroda; Tejado; Torlengua; Torreblacos; Torrubia de Soria; Trévago; Ucero; Vadillo; Valdeavellano de Tera; Valdegeña; Valdelagua del Cerro; Valdemaluque; Valdenebro; Valdeprado; Valderrodilla; Valtajeros; Velamazán; Velilla de La Sierra; Velilla de los Ajos; Viana de Duero; Villaciervos; Villanueva de Gormaz; Villar del Ala; Villar del Campo; Villar del Río; Villares de Soria, Los; Villaseca de Arciel; Vinuesa; Vizmanos; Vozmediano; Yanguas.

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

„Mantequilla de Soria“ sviesto savybės susijusios su tuo, kad pienas, iš kurio jis gaminamas, gaunamas iš karvių, šeriamų įvairiomis klimato sąlygomis ir įvairiame aukštyje pagamintais pašarais.

Sorijos provincija, kurioje vidutinis aukštis – 1 026 metrų virš jūros lygio, yra viena iš didžiausią vidutinį aukštį turinčių ir nelygiausio paviršiaus provincijų plokščiakalnyje, todėl klimato sąlygos joje labai nepalankios.

Aukščiausiose vietovėse, esančiose daugiau kaip 1 500 metrų virš jūros lygio, vasaros mėnesiais gyvulius galima ganyti pievose; vidutinio aukščio vietovėse (1 000–1 500 metrų virš jūros lygio) daugiausia auga miškai ir esama šiek tiek nuo pavasario iki rudens naudojamų pievų; pereinamosiose vietovėse (900–1 000 metrų aukštyje) žemė beveik nedirbama ir beveik visus metus naudojama ganykloms; galiausiai, žemesnėse nei 900 metrų virš jūros lygio vietovėse daugiausia pasėlių. Nedrėkinamuose laukuose dažniausiai auginami grūdai ir pašarai, o žemesniuose provincijos pietų drėkinamuose slėniuose – kukurūzai. Į nustatytą vietovę neįtrauktos šiltesnės provincijos pietų teritorijos, kurios įsikūrusios mažesniame aukštyje ir kuriose nevykdoma gamybos ir perdirbimo veikla.

Sorijos provincijoje dažnai galima pamatyti laisvai iš vieno lauko į kitą pereinančias karvių bandas.

Pašaro sudėtis – kieta ir sausa žolė bei būdinga augmenija – daro įtaką savitoms pieno, taigi ir sviesto, savybėms.

Senovėje sviestas buvo gaminamas naudojant medinę sviestmušę, o dabar – cilindrinį sviesto muštuvį; naudojant abu būdus grietinės riebalų ląstelės susijungia vienodai. Medinėje sviestmušėje tai buvo daroma rankiniu būdu, stūmokliu mušant, kol riebalai susimaišo. Dabartiniame cilindriniame muštuvyje panašus rezultatas gaunamas naudojant sunkio jėgą, kurią judėdamas sukelia cilindras.

5.2.   Produkto ypatumai

Šis sviestas ypatingas tuo, kad jį gaminant pieno fermentų pridedama ne rauginimo pradžioje, o praėjus 3–4 valandoms, kad sviestas būtų rafinuotesnis ir išskirtinio skonio.

Sirupas, kuris naudojamas saldintam sviestui gaminti, ruošiamas remiantis senais receptais, o produkto išvaizda ir forma išliko nepakitusios.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

„Mantequilla de Soria“ sviestas minimas daugybėje istorinių šaltinių, tarp kurių – nuo 1845 m. iki mūsų dienų sukaupti atsiliepimai, skelbimai, informacija, duomenys ir kt., liudijantys apie neginčijamas ir vertingas tradicijas bei istoriją, dėl kurių šis geografinis pavadinimas tapo gana žinomas ir net garsus.

Vietovė apgyvendinta netankiai, todėl geografinis pavadinimas negalėjo būti greitai išgarsintas žiniasklaidos, taigi gero vardo priežastis – tik ypatingos pieno ir sviesto gamybos savybės, dėl kurių šį sviestą vartotojai vertina labiau nei kitų rūšių sviestą.

Dėl vietovės kraštovaizdžio klimato sąlygos čia itin sudėtingos; nuo jų priklauso pašarų sudėtis ir augalų kultūros, kurios naudojamoms galvijams šerti. Dėl šių pašarų pieno riebaluose yra sočiųjų rūgščių, o sviestas įgauna ypatingas pieno savybes.

Be to, produkto savybėms įtaką daro ir kai kurios geografinės vietovės tradicijos, pvz., ypatingas produkto gamybos būdas naudojant medinę sviestmušę ir cilindrinį sviesto muštuvį.

Dar viena šiai vietovei būdinga tradicija – konditerijos įmonėse iš natūralaus sviesto gaminti saldintą sviestą.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (4) 5 straipsnio 7 dalis)

http://www.itacyl.es/opencms_wf/opencms/informacion_al_ciudadano/calidad_alimentaria/4_condiciones_DOP/index.html

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3)  Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(4)  Žr. 3 išnašą.

---

20.6.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 188/24

---

Kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos, užregistruotos pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1107/96, remiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2081/92 17 straipsniu, bendrojo dokumento paskelbimas pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1898/2006 18 straipsnio 2 dalį

(2014/C 188/08)

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (1)

„PROSCIUTTO DI SAN DANIELE“

EB Nr.: IT-PDO-0117–01149–19.08.2013

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Pavadinimas

„Prosciutto di San Daniele“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.2 klasė. Mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

Kumpis „Prosciutto di San Daniele“ būna gitaros formos su galūne (kojele). Viso kumpio su kaulu svoris paprasti svyruoja nuo 8 iki 10 kg ir negali būti mažesnis kaip 7,5 kg. Gaminio mėsa būna tvirta, švelni ir elastinga. Visiškai baltos spalvos riebioji mėsos dalis proporcingai dera su rausvos bei raudonos spalvos liesąja mėsos dalimi, kurioje matyti riebalų ruoželių. Gaminys būna švelniai saldaus skonio su stiproku poskoniu. Kumpiui būdingas aromatingas kvapas, kuris priklauso nuo brandinimo laiko.

„Prosciutto di San Daniele“ cheminiai parametrai:

—	drėgnis – ne mažesnis kaip 57 % ir ne didesnis kaip 63 %,

—	natrio chlorido ir drėgnio procentinių dalių santykio koeficientas – ne mažesnis kaip 7,8 ir ne didesnis kaip 11,2,

—	drėgnio ir bendro baltymų kiekio procentinių dalių santykio koeficientas – ne mažesnis kaip 1,9 ir ne didesnis kaip 2,5,

—	proteolizės rodiklis (trichloracto rūgštyje (TCA) tirpių azoto frakcijų procentinė dalis, palyginti su bendru azoto kiekiu) – ne didesnė kaip 31.

Minėti cheminiai parametrai yra dvigalvio raumens (biceps femoris) frakcijos procentinės sudėties parametrai, kurie nustatomi prieš gaminį paženklinant skiriamuoju ženklu.

Kumpis „Prosciutto di San Daniele“ taip pat gali būti parduodamas be kaulo, supjaustytas į įvairios formos ir svorio dalis arba griežinėlius. Visų rūšių gaminys būna paženklintas skiriamuoju ženklu.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik apdorotiems produktams)

Gyvi gyvūnai

„Prosciutto di San Daniele“ gamyboje:

leidžiama naudoti tradicinių Large White ir Landrace grynųjų arba iš jų išvestų veislių, pagerintų pagal Italijos gyvulių kilmės knygą, gyvulių mėsą;

—	be to, leidžiama naudoti iš Duroc veislės išvestų veislių, pagerintų pagal Italijos gyvulių kilmės knygą, gyvulių mėsą,

—	galima naudoti ir kitų veislių, mišrūnų ir hibridų gyvulių mėsą, jei tos veislės išvestos pagal selekcijos arba kryžminimo programas, kurių sunkiųjų kiaulių auginimo tikslai suderinami su Italijos gyvulių kilmės knygos tikslais,

—	laikantis tradicijų, vis dėlto neleidžiama naudoti kiaulių, kurios turi netinkamų genetinių savybių, visų pirma – polinkį į kiaulių streso sindromą (KSS), mėsos,

—	be to, negalima naudoti grynaveislių Landrace Belga, Hampshire, Pietrain, Duroc ir Spotted Poland gyvulių mėsos,

—	negalima naudoti kuilių ir veislinių kiaulių mėsos,

—	turi būti naudojami tokie genetiniai tipai, kurių kiaulės būtų didelio svorio, pasižymėtų gera išeiga, o vieno gyvulio vidutinis gyvasis svoris būtų apie 160 kg (galima 10 % paklaida).

Švieži kumpiai

„Prosciutto di San Daniele“ gamyboje naudojami sunkiųjų kiaulių skerdenų, priskiriamų Sąjungos kiaulių skerdenų klasifikavimo skalės U, R arba O klasėms, kiaulių kumpiai, sveriantys ne mažiau kaip 11 kg.

Išorinės išpjaustyto šviežio kumpio dalies riebalų sluoksnis, įskaitant odą, matuojamas vertikaliai šlaunikauliui, kai kumpis ir atitinkama išorinė dalis laikomi horizontalioje pozicijoje priklausomai nuo kumpio gabalo dydžio neturi būti plonesnis kaip 15 mm.

Negali būti naudojami kiaulių, turinčių aiškią miopatiją (PSE, DFD) ir aiškius ankstesnių uždegiminių procesų ar traumų požymius, kumpių.

Neleidžiama apdoroti prieš mažiau kaip 24 val. arba daugiau kaip 120 val. paskerstų kiaulių kumpių arba užšaldytų kumpių.

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams)

Gyvuliai turi būti šeriami tiksliai laikantis pašarų naudojimo ir sudėties taisyklių. Paprastai turi būti ruošiami skysti pašarai (ėdalas arba košė), o pagal tradiciją į juos dedama išrūgų.

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi „Prosciutto di San Daniele“ gamybos veiksmai – nuo šviežių kumpių išpjaustymo iki brandinimo laikotarpio pabaigos – turi būti vykdomi Udinės provincijos San Daniele del Friulio komunos teritorijoje.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Pjaustytas gaminys pakuojamas tik geografinėje „Prosciutto di San Daniele“ gamybos vietovėje.

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

Tiek „Prosciutto di San Daniele“ gamybos (žaliavos apdorojimo), tiek gaminio galutinio paruošimo, tiek jo pateikimo vartotojui etape taikomos specialios gaminio identifikavimo taisyklės.

Gaminio gamybos etape numatyta iš eilės naudoti tokius gaminio identifikavimo elementus:

—	augintojo ženklą (-us),

—	ant šviežių kumpių skerdėjo dedamą skerdyklos skiriamąjį ženklą,

—	ant šviežių kumpių gamintojo dedamą spaudą,

—	atitikties ženklą, kuris prižiūrint už šį etapą atsakingam kontrolės įstaigos atstovui išdeginamas ant kumpio odos.

Visas kumpis su kaulu ženklinamas etikete, kuriose privalo būti pateiktos šios nuorodos:

—	pavadinimas „Prosciutto di San Daniele“, o po juo – nuoroda „denominazione di origine protetta“ (Saugoma kilmės vietos nuoroda),

—	nuoroda į gamybos įmonės būstinę.

Visas kumpis be kaulo arba kumpis, padalytas į gabalus ar supjaustytas griežinėliais, ženklinamas etikete, kurioje privalo būti pateiktos šios nuorodos:

—	pavadinimas „Prosciutto di San Daniele“, o po juo – nuoroda „denominazione di origine protetta“,

—	nuoroda į gamybos įmonės būstinę,

—	gamybos (apdorojimo pradžios) data visais atvejais, kai nebesimato spaudo.

Ant supjaustyto ir supakuoto „Prosciutto di San Daniele“ pakuočių turi būti pateikiamas grafinis gaminio ženklas ir pakuotojo skiriamasis skaitmeninis kodas.

Šis toliau pateiktas ženklas dedamas ir ant subrandinto kumpio odos.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

„Prosciutto di San Daniele“ turi būti gaminamas Udinės provincijos San Daniele del Fiulio komunos teritorijoje.

Kumpiui „Prosciutto di San Daniele“ gaminti skirtų kiaulių auginimo ir skerdimo geografinė vietovė apima šių regionų teritorijas: Friulio-Venecijos Džulijos, Veneto, Lombardijos, Pjemonto, Emilijos-Romanijos, Umbrijos, Toskanos, Markės, Abrucų ir Lacijaus.

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

„Prosciutto di San Daniele“ gamybos vietovė yra Friulio regiono centre – San Daniele del Friulio komunos teritorijoje, šalia Taljamento upės, už kurios prasideda kalnuotosios Karnijos priešalpių vietovės.

Vietovės reljefas lemia ypatingą dirvožemio struktūrą: čia vyrauja moreninės kilmės, daugiausia žvyringi dirvožemiai, kurie atlieka higroskopinę ir, atitinkamai, nuolatinio drėgmės drenavimo funkciją.

Be šių aplinkybių paminėtini šilti Adrijos jūros vėjai, kurie kildami Taljamento upės vaga pamažu vėsta ir Tarvizijaus apylinkėse ties Geležies kanalu (Canale del Ferro) susitinka su šaltesniais iš Alpių ta pačia upės vaga prieš srovę pučiančiais vėjais. Todėl šiai vietovei būdingas pastovus mikroklimatas, lemiantis nuolatinę lengvą oro cirkuliaciją. Šis veiksnys ir drėgmei pralaidus dirvožemis užtikrina mažą aplinkos drėgmę, puikiai tinkančią kumpiams brandinti. Neatsitiktinai dėl šio mikroklimato „Prosciutto di San Daniele“ gamyba ilgainiui įsitvirtino tik to paties pavadinimo komunoje. Šiomis aplinkybėmis buvo ištobulintos specialios kumpių, kurie nuo senų laikų buvo tiekiami iš kiaulių auginimo tradicijomis pasižyminčių vietovių ūkių, apdorojimo žinios. Vienas iš svarbiausių specialistų atliekamų veiksmų – kumpių išpjaustymas. Šiame etape nuo šviežio kumpio pašalinamos nereikalingos riebalų ir raumens dalys ir kumpiui suteikiama konkreti forma, kuri vėliau spaudžiant kumpį tampa panaši į gitaros formą. Be to, spaudžiant išpjaustytą ir pasūdytą kumpį paskatinamas osmosinis procesas, kuris optimizuoja mėsos brandinimo procesą.

5.2.   Produkto ypatumai

Išskirtinė „Prosciutto di San Daniele“ savybė – kojelė, t. y. kumpio galūnė, kuri, priešingai nei daugumos rinkoje pateikiamų kumpių atveju, nėra pašalinama. Ši gaminant kumpį išsaugoma kojelė padeda vartotojams iš karto atpažinti nepjaustytą gaminį. Be to, „Prosciutto di San Daniele“ išsiskiria savo gitaros forma, švelniu skoniu ir aromatingu kvapu, kuriuos lemia specialūs gaminio paruošimo veiksmai (t. y. kumpio išpjaustymas ir spaudimas), gamyboje naudojama tik jūros druska (dedama gamybos pradžioje) ir ilgas natūralus mėsos brandinimo procesas.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Geografinė „Prosciutto di San Daniele“ kilmės vietovė – Dan Daniele del Friulio komuna, todėl jo savybės iš esmės susijusios su šios geografinės gamybos vietovės aplinkos sąlygomis ir žmogiškaisiais veiksniais.

Nuo šių vietovės reljefo ir dirvožemio savybių priklauso išskirtinis specifinis mikroklimatas: dažniausiai esant mažai drėgmei ir vykstant oro cirkuliacijai susiformuoja kumpiams brandinti palankios sąlygos, nuo kurių taip pat priklauso šio gaminio skonis ir aromatas.

Svarbus veiksnys – kumpius brandinančių specialistų patirtis: daug langų turinčiose brandinimo patalpose jie išdėsto kumpius skersai į patalpą patenkančioms oro srovėms, kad kumpiai bręstų palaipsniui ir įgytų jiems būdingą aromatą.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (2) 5 straipsnio 7 dalis)

Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3339

arba

tiesiogiai Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos interneto svetainėje (www.politicheagricole.it), ekrano dešinėje viršuje spaudžiant nuorodą „Qualità e sicurezza“ (Kokybė ir saugumas), po to – „Disciplinari di Produzione prodotti DOP, IGP e STG“ (SKVN, SGN ir GTG žymimų produktų specifikacijos).

---

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(2)  Žr. 1 išnašą.

---