27.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 160/1

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento Nr. 32014M7162. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos teisės aktų.

27.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 160/2

27.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 160/3

27.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 160/4

27.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 160/5

27.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 160/6

1.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad veikla, apie kurią pranešta, yra koncentracija, kaip apibrėžta Tarybos reglamente Nr. 139/2004.

2.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad sandoris, apie kurį pranešta, yra Bendrijos masto, kaip apibrėžta Tarybos reglamente Nr. 139/2004.

3.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad šio sandorio įvertinimo tikslais atitinkamos produktų rinkos yra šios:

4.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad šio sandorio įvertinimo tikslais atitinkamos geografinės rinkos yra šios:

5.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad tikėtina, jog siūloma koncentracija labai trukdys veiksmingai konkuruoti bendrojoje rinkoje ar didžiojoje jos dalyje, kalbant apie baltojo cukraus tiekimo pramoniniams perdirbėjams rinką Italijoje.

6.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad nėra tikėtina, jog siūloma koncentracija labai trukdys veiksmingai konkuruoti bendrojoje rinkoje ar didžiojoje jos dalyje šiose rinkose:

7.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad įsipareigojimai yra pakankami svarbioms konkurencijos kliūtims pašalinti baltojo cukraus tiekimo pramoniniams perdirbėjams rinkoje Italijoje.

8.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad, jeigu bus visiškai įgyvendinti šalių siūlomi įsipareigojimai ir atsižvelgiant į visus įsipareigojimus kartu, siūloma koncentracija labai nepakenks veiksmingai konkurencijai bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje.

9.

Patariamasis komitetas prašo Komisiją atsižvelgti į kitus per diskusiją iškeltus klausimus.

10.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijos nuomonei, kad koncentracija, apie kurią pranešta, turėtų būti paskelbta suderinama su vidaus rinka ir EEE susitarimu pagal Susijungimų reglamento 2 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį ir EEE susitarimo 57 straipsnį.

27.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 160/8

1.

2011 m.rugsėjo 19 d. Komisija pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (2) (Susijungimų reglamento) 4 straipsnį gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Südzucker Holding GmbH“, kontroliuojama įmonės „Südzucker AG Mannheim/Ochsenfurt“ (toliau – pranešančioji šalis), pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, įmonės „ED&F Man Holding Limited“ (toliau – EDFM) kontrolę. (Pranešančioji šalis ir EDFM toliau vadinamos šalimis).

2.

Per pirmąjį etapą Komisijai kilo didelių abejonių dėl sandorio suderinamumo su vidaus rinka. Todėl 2011 m.lapkričio 9 d. Komisija nusprendė pradėti procedūrą pagal Susijungimų reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktą.

3.

2012 m.sausio 24 d. šalys pateikė oficialius įsipareigojimus parduoti visas EDFM turimas Brindizyje (Italija) esančios rafinavimo įmonės (toliau – SRB), kuri yra bendra įmonė lygiomis dalimis su „Società Fondiaria Industriale Romagnola S.p.A.“ (tolia – SFIR), akcijas ir perleisti SRB tris galiojančias sutartis dėl žaliavinio cukranendrių cukraus tiekimo. Šalys taip pat įsipareigojo, kad tuo atveju, jei nepavyktų perduoti sutarčių, jos tiektų arba tarpininkautų tiekiant SRB sutartus žaliavinio cukranendrių cukraus kiekius prieinamomis rinkoje vyraujančiomis kainomis pagal šioje pramonės šakoje taikomą praktiką. Po atlikto tyrimo Komisija susidarė nuomonę, kad siūlomi įsipareigojimai nepadės visiškai išspręsti nustatytas konkurencijos problemas, ir nusprendė paskelbti prieštaravimo pareiškimą.

4.

Prieštaravimo pareiškimas buvo išsiųstas pranešančiajai šaliai 2012 m.vasario 14 d. Atsakymas turėjo būti pateiktas iki 2012 m.vasario 28 d.

5.

Prieštaravimo pareiškime Komisija padarė preliminarią išvadą, kad dėl koncentracijos, apie kurią pranešta, pramonės perdirbėjai užimtų dominuojančią padėtį Italijos baltojo cukraus rinkoje. Prieštaravimo pareiškime dėl žalos atitaisymo priemonių teigta, kad yra didelė rizika, jog žaliavinio cukranendrių cukraus sutarčių perduoti nepavyks, ir kad EDFM siūlomos alternatyvios žalos atitaisymo priemonės nepakanka SRB gyvybingumui garantuoti.

6.

2012 m.vasario 28 d. šalys raštu pateikė bendras pastabas dėl prieštaravimo pareiškimo ir paprašė oficialaus žodinio bylos nagrinėjimo. Be to, EDFM pateikė atskiras pastabas dėl tam tikrų dokumentų, laikomų Komisijos byloje dėl SRB, su kuriais EDFM gavo teisę susipažinti (3) ir kurie buvo konfidencialūs pranešančiosios šalies atžvilgiu.

7.

2012 m.vasario 15 d. pranešančiajai šaliai suteikta galimybė susipažinti su bylos medžiaga. Prašymus suteikti papildomą galimybę susipažinti su byla šalys pateikė 2012 m.vasario 20, 21 ir 23 d.

8.

Visų šalių prašymus suteikti papildomą galimybę susipažinti su byla nagrinėjo Konkurencijos generalinis direktoratas. Kadangi šalys man skundų nepateikė, manau, kad jų procedūrinės teisės dėl galimybės susipažinti su byla nebuvo pažeistos.

9.

2012 m.vasario 21 d. priėmiau SFIR bendrovės prašymą būti išklausytai kaip suinteresuotasis trečiasis asmuo pagal Susijungimų reglamento 18 straipsnio 4 dalį. SFIR išreiškė pakankamą susidomėjimą bylos nagrinėjimu, nes EDFM žalos atitaisymo priemonės gali paveikti jos konkurencinę padėtį atitinkamoje rinkoje, ir pati SFIR, vykstant bylos nagrinėjimui, pateikė keletą rašytinių pareiškimų. 2012 m.vasario 29 d., atsižvelgdamas į šalių prašymą dėl oficialaus žodinio nagrinėjimo, pranešiau SFIR apie savo sprendimą leisti jai pareikšti savo nuomonę vykstant oficialiam žodiniam bylos nagrinėjimui.

10.

2012 m.kovo 1 d. šalys paprašė, kad tam tikri jų liudijimai dėl sandorio poveikio Italijos rinkai ir žalos atitaisymo priemonių būtų išklausyti uždarame posėdyje, nes priešingu atveju rinkos dalyviai galėtų susipažinti su slapta informacija.

11.

Šį prašymą aš atmečiau dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirma, šalims pranešiau, kad vienintelis suinteresuotasis trečiasis asmuo oficialiame žodiniame bylos nagrinėjime yra SFIR. Antra, šalių argumentas, kad konkurentams neturėtų būti suteikta galimybė susipažinti su informacija apie šalių atitinkamą poziciją atitinkamoje rinkoje, lygiai taip pat galėtų būti pateiktas bet kokiame oficialiame žodiniame bylos nagrinėjime dėl susijungimų bylos. Jei prašymas būtų priimtas, tada Sprendimo 2011/695 13 straipsnis netektų savo prasmės. Trečia, EDFM bendros įmonės partneris SRB bendrovėje – SFIR – buvo viena iš šalių, žinojusių EDFM komercinę informaciją apie cukraus tiekimą Italijoje. Taigi, neradau jokios priežasties, kodėl SFIR negalėtų susipažinti su kokia nors pranešančiosios šalies informacija, kuri galėtų būti aptarta dalyvaujant EDFM. Be to, kalbant apie žalos atitaisymo priemones, SFR jų turinį žinojo, nes jai buvo suteikta galimybė susipažinti su beveik neredaguota dokumentų versija. Galiausiai, SFIR ir EDFM yra pagrindinės sutarties, kuriai taikomos žalos atitaisymo priemonės („Mitra“ sutarties), šalys.

12.

Oficialus žodinis bylos nagrinėjimas įvyko 2012 m.kovo 5 d. Briuselyje, dalyvaujant pranešančiajai šaliai ir jos teisiniams patarėjams; EDFM ir jos teisiniams bei ekonominiams patarėjams; suinteresuotajai trečiajai šaliai ir jos teisiniams patarėjams; atitinkamoms Komisijos tarnyboms ir šešių nacionalinių konkurencijos institucijų atstovams: Belgijos, Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Suomijos ir Švedijos konkurencijos institucijoms.

13.

Per oficialųjį žodinį bylos nagrinėjimą incidentų nebuvo.

14.

2012 m.kovo 12 d., po diskusijų oficialiame žodiniame bylos nagrinėjime, šalys pateikė papildomas pastabas.

15.

2012 m.kovo 14 d. Komisija išsiuntė šalimis faktų pranešimą, kuriame pateikė papildomą informaciją, pagrindžiančią Komisijos prieštaravimus, priimant galutinį sprendimą. Šalims buvo suteikta galimybė iki 2012 m.kovo 16 d. raštu pateikti pastabas. Šalys atsakė 2012 m.kovo 19 d.

16.

2012 m.kovo 16 d. šalys pateikė patobulintus įsipareigojimus pašalinti prieštaravimo pareiškime nurodytas problemas. Juos sudaro įsipareigojimas parduoti visas EDFM bendrovės SRB bendrovėje turimas akcijas ir perduoti kitam subjektui trijų galiojančių sutarčių dėl žaliavinio cukranendrių cukraus tiekimo ekonominę naudą. Šalys taip pat įsipareigojo, kad, jeigu EDFM negali perduoti „Mitra“ sutarties ekonominės naudos, ji tieks arba tarpininkaus tiekiant SRB lengvatinėmis sąlygomis žaliavinį cukranendrių cukrų tokiomis pat sąlygomis, kaip nurodyta šioje sutartyje, o dviejų likusių sutarčių atveju EDFM tieks arba tarpininkaus tiekiant SRB lengvatinėmis sąlygomis žaliavinio cukranendrių cukraus atitinkamus kiekius pagrįstomis vyraujančiomis rinkos kainomis pagal šioje pramonės šakoje taikomą praktiką. Žalos atitaisymo priemonių paketą sudaro papildomos priemonės, konkrečiai, nurodyti tam tikri pirkėjo reikalavimai, ir įtrauktas punktas dėl greito ginčų sprendimo mechanizmo.

17.

Rinkos tyrimas dėl šių patobulintų žalos atitaisymo priemonių pradėtas 2012 m.kovo 20 d. Komisija padarė išvadą, kad 2012 m.kovo 16 d. šalių pasiūlyti įsipareigojimai buvo tinkami siekiant išspręsti visas likusias problemas dėl siūlomo sandorio suderinamumo su vidaus rinka.

18.

Pagal Sprendimo 2011/695 16 straipsnio 1 dalį, galutinėje ataskaitoje turi būti atsižvelgta į tai, ar sprendimo projekte nagrinėjami tik tie prieštaravimai, dėl kurių šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę.

19.

Peržiūrėjęs sprendimo projektą priėjau prie išvados, kad jame nenagrinėjami jokie prieštaravimai, dėl kurių šalims nebuvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę.

20.

Darau išvadą, kad šioje byloje visi proceso dalyviai veiksmingai pasinaudojo savo procedūrinėmis teisėmis.

27.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 160/11

(1)

„Südzucker“, pranešančioji šalis, yra Vokietijos maisto bendrovė, vykdanti veiklą cukraus gamybos ir pardavimo, maisto priedų, šaldyto maisto, fasuotų maisto produktų, bioetanolio gamybos, ir vaisių sulčių koncentratų ir ruošinių srityse. Cukraus segmentas apima baltojo cukraus iš cukrinių runkelių gamybą, taip pat žaliavinio cukranendrių cukraus perdirbimą, ir prekybą cukraus ir šalutiniais produktais. „Südzucker“ gamina cukrų 29 cukrinius runkelius perdirbančiuose fabrikuose ir trijose cukraus rafinavimo įmonėse Vokietijoje, Belgijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Moldovoje ir Rumunijoje.

(2)

„Ed & F Man“ (toliau – EDFM) visų pirma yra prekių pardavimu užsiimanti bendrovė. Jos produktų portfelį sudaro cukrus, skysti cukraus gamybos šalutiniai produktai, konkrečiai, melasa (skystų produktų segmente), kava, atogrąžinių augalų aliejai ir biodegalai.

(3)

Toliau „Südzucker“ ir EDFM vadinamos Šalimis, o „Südzucker“ – pranešančiąja šalimi.

(4)

2011 m. rugsėjo 19 d. Komisija gavo oficialų pranešimą pagal Susijungimų reglamento 4 straipsnį, pagal kurį „Südzucker“ turėjo įsigyti 24,99 % EDFM akcinio kapitalo (toliau – siūlomas sandoris).

(5)

Pagal Pranešimo dėl jurisdikcijos 54–57 pastraipas mažumos akcininkas gali de jure įgyti vienvaldę kontrolę, jei jis sugeba daryti lemiamą įtaką kitų įmonių strateginiam komerciniam elgesiui. Akcijų pasirašymo sutartyje ir asociacijos įstatuose „Südzucker“ bendrovei suteikiamos specialios veto teisės dėl strateginių sprendimų, visų pirma, dėl metinio biudžeto, verslo plano, ir direktorių skyrimo. Todėl siūlomu sandoriu „Südzucker“ bendrovei būtų suteikta teisė visapusiškai kontroliuoti EDFM.

(6)

Taigi sandoris laikomas koncentracija pagal Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punktą.

(7)

Remdamasi savo I etapo tyrimu, Komisija rimtai suabejojo, ar siūlomas sandoris yra suderinamas su vidaus rinka, ir 2011 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą pradėti procedūrą pagal Susijungimų reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktą.

(8)

2012 m. vasario 14 d. Komisija pagal Susijungimų reglamento 18 straipsnį patvirtino prieštaravimų pareiškimą. 2012 m. vasario 28 d.„Südzucker“ pateikė atsakymą į prieštaravimo pareiškimą.

(9)

2012 m. kovo 5 d. įvyko žodinis bylos nagrinėjimas, kuriame pranešančiajai šaliai buvo suteikta teisė pasinaudoti savo teise į gynybą. Žodiniame bylos nagrinėjime trečios šalies teisėmis dalyvavo SFIR.

(10)

2012 m. sausio 24 d.„Südzucker“ pasiūlė pirmąjį įsipareigojimų rinkinį. Po to, kai buvo paskelbti prieštaravimo pareiškimas ir rinkos tyrimo rezultatai, įsipareigojimai buvo pakeisti ir jų atnaujinta versija pateikta Komisijai 2012 m. kovo 16 d.2012 m. kovo 30 d. paskutiniame įsipareigojimų rinkinyje Šalys pateikė tam tikrus paaiškinimus ir patobulinimus.

(11)

Todėl 2012 m. gegužės 16 d. Komisija, remdamasi Susijungimų reglamento 8 straipsnio 2 dalimi, priėmė sąlyginį sprendimą leisti koncentraciją.

(12)

„Südzucker“ įmonė yra didžiausia Europoje cukraus gamintoja, o EDFM yra antra pagal dydį pasaulyje cukraus prekyba užsiimant bendrovė. EDFM taip pat gamina cukrų dviejose Europoje esančiose cukraus rafinavimo įmonėse: Brindizio cukraus rafinavimo įmonėje Italijos pietuose, kuri yra bendra įmonė su SFIR, ir DAI rafinavimo įmonėje Koruše (Coruche) Portugalijoje. Jų veikla persidengia arba gali persidengti šiuose sektoriuose: i) baltojo cukraus tiekimas į Italiją ir Graikiją, ii) žaliavinio cukranendrių cukraus tiekimas į EEE lengvatinėmis sąlygomis ir iii) melasos tiekimas į kelias valstybes nares, daugiausiai Vidurio Europoje.

(13)

Nepriklausomai nuo to, koks būtų tikslus rinkos apibrėžimas, siūlomas sandoris konkurencijos problemų nekelia žaliavinio cukranendrių cukraus lengvatinėmis sąlygomis, melasos, ir baltojo cukraus tiekimo į Graikiją atveju. Tačiau siūlomas sandoris sukėlė konkurencijos problemų baltojo cukraus tiekimo į Italiją atveju.

(14)

Cukrus (tikslus terminas – sacharozė) yra labiausiai paplitęs saldiklis. Jo yra daugelyje natūralių maisto produktų (pvz., vaisiuose ir daržovėse), tačiau išgauti jį galima tik iš Europoje ir kitur auginamų cukrinių runkelių, kurie perdirbami į cukrų vietoje, arba iš cukranendrių, kurios dažniausiai auginamos atogrąžų klimate.

(15)

Šiuo metu 80 % pasaulio cukraus pagaminama iš cukranendrių, nors Europos Sąjungoje vis dar daugiausiai sunaudojama iš cukrinių runkelių pagaminto cukraus. Tačiau nuo 2006 m. vykdytos ES cukraus režimo reformos didesnę ES cukraus produkcijos dalį sudaro žaliavinis cukranendrių cukrus.

(16)

Cukraus tiekimas reguliuojamas bendrai organizuojant rinką pagal Reglamente (EB) Nr. 1234/2007 nustatytus principus. Cukraus režimas pradėtas taikyti 1967 m., siekiant užtikrinti Bendrijos gamintojams teisingas pajamas ir stabilizuoti rinką. ES gamintojai galėjo parduoti cukrų garantuotomis kainomis, t. y. intervencinėmis kainomis, kurios 1996–2006 m. laikotarpiu buvo daug didesnės nei pasaulinės rinkos kainos. Valstybėms narėms nustatoma gamybos kvota buvo galima pasiekti, kad bendra gamyba neviršytų tam tikrų ribų. Išorės produkcijai buvo taikomi importo mokesčiai, o perteklinis cukrus buvo eksportuojamas išmokant subsidijas eksporto grąžinamųjų išmokų forma.

(17)

PPO priėmus neigiamą sprendimą, kuriame visų pirma buvo sukritikuotas eksporto subsidijų taikymas, 2006 m. cukraus režimas buvo pertvarkytas, siekiant padidinti cukraus sektoriaus konkurencingumą, stabilizuoti rinkas, garantuoti cukraus tiekimą, ir pagerinti sektoriaus orientaciją į rinką sumažinant tam tikras rinkos kliūtis.

(18)

2006 m. cukraus sektoriaus reforma pasižymėjo tuo, kad: (i) taikant masišką kvotų atsisakymą buvo žymiai sumažintas Europos cukrinių runkelių auginimas apskritai, ii) buvo panaikintos intervencinės kainos, iii) nuo 2009 m. spalio 1 d. mažiausiai išsivysčiusios šalys (MIŠ) ir Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalys (AKR) gali teikti produktus į rinką be mokesčių, iv) nuo 2008 m. rugsėjo mėn. panaikintos cukraus eksporto grąžinamosios išmokos, v) leista eksportuoti tik labai nedidelius virškvotinio cukraus kiekius ir vi) įsteigtas laikino restruktūrizavimo fondas, siekiant finansuoti kompensacines išmokas gamintojams, savanoriškai atsisakiusiems kvotų.

(19)

Kvotų atsisakymas leido reikšmingai sumažinti valstybių narių, kuriose gaminamas cukrus, skaičių, ir taip padidinti visoje ES vykstančios prekybos apimtis ir konkurenciją už ES sienų. Be to, daugelis Europos Sąjungos valstybių narių, įskaitant Italiją, tapo cukraus deficito šalimis Europos Sąjungoje, kuriose cukraus suvartojama daugiau nei užauginama runkelių.

(20)

Nuo tada, kai 2006–2007 m. buvo pradėta vykdyti ES cukraus pramonės reforma, buvo tikimasi, kad apytiksliai 16,7–17,1 mln. tonų per metus ES vietos paklausa būtų patenkinama valstybėse narėse pagamintu cukrinių runkelių cukrumi (13,3 mln. t), o likusi dalis būtų importuojama iš tradicinių partnerių, su kuriais prekyba vykdoma lengvatinėmis sąlygomis. Tačiau nuo tada iki šiol to nepavyko pasiekti, visų pirma, todėl, kad kiekiai, importuoti iš AKR/MIŠ šalių, buvo mažesni nei Komisija tikėjosi, ir todėl kvotinio cukraus atsargos laipsniškai mažėjo.

(21)

Šiuo metu rafinuoti skirtas žaliavinis cukranendrių cukrus gali būti importuojamas į ES iš trečiųjų šalių pagal šias muitų schemas: i) cukraus iš AKR/MIŠ šalių importas (iniciatyva „Viskas, išskyrus ginklus“ ir ekonominės partnerystės susitarimai), ii) CXL kvotos, iii) išimtinio tarifinio lygio kvotos TRQ), ir iv) kitos cukraus importo muitų schemos.

(22)

Prieiga prie žaliavinio cukranendrių cukraus iš AKR/MIŠ šalių arba pagal CXL kvotas ES cukraus gamintojams yra esminė ir strategiškai svarbi, nes šios šalys yra vienintelės cukraus importo šalys, iš kurių žaliavinis cukranendrių cukrus gali būti importuojamas į ES be mokestinių ir kiekio apribojimų. Tačiau 2010 m. į EEE buvo importuota tik 2,55 mln. tonų žaliavinio cukranendrių cukraus lengvatinėmis sąlygomis (įskaitant žaliavinį cukrų iš AKR/MIŠ šalių ir žaliavinį cukrų pagal CXL kvotas). Tai yra mažiau, negu buvo būtina siekiant sumažinti tarp pasiūlos ir paklausos Europoje susidariusį skirtumą.

(23)

Be to, po 2006 m. cukraus sektoriaus reformos sumažėjo rinkos dalyvių skaičius, taigi, ES cukraus sektoriuje iki tol buvusi koncentracijos tendencija dar labiau sustiprėjo. Rinkoje vis dar būdinga tai, kad ES pagrindiniai cukraus gamintojai yra linkę integruotis vertikaliai ir horizontaliai.

(24)

Atlikus atitinkamų produktų rinkos tyrimus Italijos atžvilgiu buvo patvirtinti ankstesni Komisijos sprendimai, kuriais nustatytos atskiros baltojo cukraus tiekimo pramonės perdirbėjams ir baltojo cukraus tiekimo mažmenininkams produktų rinkos.

(25)

Atlikus rinkos tyrimą paaiškėjo, kad pramonės perdirbėjams parduodamo baltojo cukraus gamybos pakeitimas į mažmenininkams parduodamo baltojo cukraus gamybą negali būti ekonomiškai perspektyvus (kaip tvirtina pranešančioji šalis), nes tam gali prireikti didelių investicijų, ir dėl to gali kilti rizika prarasti klientus. Paklausos perspektyvos prasme perėjimo nuo mažmenininkams skirtų produktų prie pramonės klientams skirtų produktų galimybė taip pat yra riboto pobūdžio.

(26)

Dėl atitinkamos geografinės rinkos rinkos tyrimais buvo patvirtinta, kad baltojo cukraus tiekimo geografinė rinka yra nacionalinė – tai yra priešingai tam, ką teigė pranešančioji šalis. Italijos klientai ir konkurentai patvirtino abu ankstesnius Komisijos sprendimus ir nacionalinių konkurencijos institucijų sprendimus.

(27)

Kalbant apie paklausą, i) pramoniniai klientai dažniausiai perka cukrų iš Italijoje įsisteigusių tiekėjų, yra sudarę nacionalines sutartis, ir neieško tiekėjų tiesiogiai iš užsienio; ii) keli stambūs rinkos dalyviai, kurie perka ES lygiu iš tokiu lygiu veiklą vykdančių Europos įmonių už Italijoje įsigyjamas prekes turi mokėti „itališkas“ kainas; iii) pramoniniai klientai perka nacionaliniu lygiu dėl saugumo ir tiekimo pastovumo, todėl sandėlių artumas pramonės perdirbėjams ir mažmenininkams yra esminis veiksnys, ir iv) nors klientai ieško įvairesnių tiekimo šaltinių, pagrindinį tiekėją jie keičia retai. Šie paklausos ypatumai reiškia, kad tiekėjai, siekiantys sėkmingai konkuruoti bendroje Italijos pramoninių klientų rinkoje, turi turėti tvirtą klientų bazę, išvystytą paskirstymo ir logistikos tinklą, ir gerai išmanyti vietos ir nacionalinės rinkos sąlygas.

(28)

Tiekimo atveju: i) cukrinių runkelių gamintojus Italijoje riboja nacionaliniu lygiu nustatytos gamybos kvotos, be teisės jas parduoti; ii) tai, kad į Italiją importuojami dideli cukraus kiekiai, yra tiesioginė kvotos sistemos pasekmė: šia sistema ribojama cukraus iš cukrinių runkelių gamyba Italijoje ir neatsižvelgiama į užsienio rinkos dalyvių daromą konkurencinį spaudimą Italijos gamintojams; iii) Italijoje užsienio gamintojai veiklą vykdo daugiausiai per bendras įmones su tvirtą padėtį užimančiais Italijos gamintojais; tai sudaro įspūdį, kad Italijos rinka aiškiai skiriasi nuo kitų Europos rinkų; priešingu atveju stambūs Europos gamintojai tiesiog parduotų cukrų tiesiogiai Italijoje ir nesudarytų bendrų įmonių susitarimų, kurie verčia juos dalytis pelnu; iv) pastaraisiais metais „Südzucker“ įmonė Italijoje vykdė konkuravimo su mažomis kainomis strategiją, kuri aiškiai skyrėsi nuo Vokietijoje ar Prancūzijoje vykdomos aukštų kainų strategijos; į nacionalinio tarptautinio arbitražo įtakos sferą nepatenkančioje rinkoje tokias atskiras strategijas būtų buvę galima pateisinti; v) Šalių vidaus dokumentuose atskirai nurodytos kiekvienoje valstybėje narėje taikytos rinkodaros strategijos; vi) Šalių vidaus dokumentuose nurodytos pardavimo programos ir kainų nustatymas nacionaliniu lygiu; vii) rinkos ribos prie nacionalinių sienų yra nurodytos ir apibrėžtos bendrų įmonių susitarimų nekonkuruoti straipsniais, atskaitos tašku laikant Italiją, ir viii) „Bundeskartellamt“ pareiškime taip pat pateiktas Vokietijos nacionalinei rinkai taikomas apibrėžimas, ir nurodyti argumentai, kurie taip pat yra susiję su Italijos rinka, ir jai galioja.

(29)

Be to, kainų skirtumai Italijoje ir Vokietijoje / Prancūzijoje nėra pateisinami, kaip to būtų galima tikėtis toje pačioje geografinėje rinkoje, ir iš esmės skirtinga rinkos dalis atskirose valstybėse narėse, net kai tos valstybės narės yra kaimynės, leidžia manyti, kad dėl to, jog tiekimo ir gamybos strategijos yra nacionalinės, rinkos taip pat yra nacionalinės.

(30)

Žaliavinis cukranendrių cukrus yra tiekiamas gamintojų rinkai, siekiant gaminti ir platinti baltąjį cukrų Europos Sąjungoje. Abi Šalys tiekia ir (arba) pristato žaliavinį cukranendrių cukrų į Europos rafinavimo įmones (gamybai) ir gamina ir tiekia EEE baltąjį cukrų (vartojimui).

(31)

Vadovaujantis „ABF/Azucarera“ sprendimo išvadomis (byla M.5449), buvo laikoma, kad žaliavinio cukranendrių cukraus tiekimo rinka yra atskira susijusi produktų rinka, kurią reikėtų atskirti nuo cukrinių runkelių rinkos. Vis dėlto, negalima atmesti to, kad reikėtų toliau atskirti lengvatinėmis sąlygomis (įskaitant iš AKR/MIŠ šalių, pagal CXL ir išimtinio tarifinio lygio kvotas (TRQ) ir schemas įvežamą žaliavinį cukranendrių cukrų) ir kitas schemas įvežamą žaliavinį cukranendrių cukrų.

(32)

Kalbant apie atitinkamą geografinę rinką, lengvatinėmis sąlygomis perkamo žaliavinio cukranendrių cukraus rinka apima bent jau AKR/MIŠ šalis ir galėtų taip pat apimti pagrindines šalis, tiekiančias žaliavinį cukranendrių cukrų pagal CXL ir išimtinio tarifinio lygio kvotas (TRQ) ir muitų mokesčius, konkrečiai, Braziliją, Kubą, ir Australiją. Tačiau klausimas, ar rinka galėtų būti dar didesnė – galiausiai net pasaulinė – gali būti paliktas neatsakytas, nes bet kokiu atveju dėl siūlomo sandorio nekyla didelių abejonių, nesvarbu, kokia būtų tiksli atitinkamos geografinės rinkos apimtis.

(33)

Melasa yra šalutinis cukraus rafinavimo proceso produktas, kuriam reglamentavimas nėra taikomas. Melasa yra dviejų rūšių: gauta perdirbant cukranendres (cukranendrių melasa) arba cukrinius runkelius (cukrinių runkelių melasa).

(34)

Atlikti rinkos tyrimai nepatvirtino Šalių argumentų, kad atitinkama melasos produkto rinka apima cukrinių runkelių ir cukranendrių melasą, nesvarbu, koks būtų jų galutinis vartojimas. Tačiau klausimas dėl to, ar melasos rinka turi būti dar smulkiau apibrėžiama, gali likti neatsakytas, nes problemų dėl konkurencijos nekiltų, nesvarbu, koks būtų tikslus rinkos apibrėžimas.

(35)

Dėl susijusios geografinės rinkos pranešančioji šalis laikosi nuomonės, kad melasos rinka yra bent jau EEE masto. Rinkos tyrimu nebuvo padaryta jokių galutinių išvadų dėl rinkos geografinės apimties. Nors tyrimu nustatyti kai kurie požymiai, leidžiantys laikyti, kad rinka bent jau melasos atveju galėtų būti siauresnė nei EEE masto (taip teigia pranešančioji šalis), aiškiai nustatyta ir tai, kad klientui siekiant apsirūpinti produktu nacionalinės sienos nėra svarbios. Nors atliekant rinkos tyrimą nustatyta, kad rinka gali būti EEE masto, šiame sprendime klausimas dėl tikslios melasos geografinės rinkos aprėpties gali likti neatsakytas, nes konkurencijos problemų nekiltų, nepaisant to, koks būtų pasirinktas rinkos apibrėžimas (t. y. EEE masto rinkos ar nacionalinės rinkos).

(36)

Komisija išsamiai ištyrė su siūlomu sandoriu susijusių į rinką teikiamo baltojo cukraus, žaliavinio cukranendrių cukraus, ir melasos tiekimo struktūrą ir veikimą. Atitinkamai Komisija nustatė, kad siūlomu sandoriu greičiausiai būtų smarkiai pakenkta veiksmingai konkurencijai dėl nekoordinuojamų padarinių ir ir dėl to, kad baltojo cukraus tiekimo pramonės perdirbėjams rinkoje Italijoje būtų sukurta dominuojanti pozicija.

(37)

„Südzucker“ yra svarbiausia baltojo cukraus pramonės perdirbėjams tiekėja Italijos rinkoje. EDFM kartu su SFIR kontroliuoja Brindizio rafinavimo įmonėje pagaminto baltojo cukraus pardavimą pramoniniams perdirbėjams, kurie taip pat yra svarbūs tos pačios produktų rinkos Italijoje dalyviai.

(38)

Be to, „Südzucker“ ir EDFM įmonės geografiniu požiūriu yra didelės konkurentės. Priešingai nei jų kiti konkurentai, jos abi turi sandėlius ir parduoda baltąjį cukrų pramonės perdirbėjams ir mažmenininkams visoje Italijos teritorijoje.

(39)

Po siūlomo sandorio Šalys turėtų didelę bendrą rinkos dalį – baltojo cukraus pardavimo pramonės perdirbėjams rinkoje Italijoje ji sudarytų mažiausiai [50–60] % rinkos, ir jų rinkos dalis smarkiai išaugtų (kukliais vertinimais – [10–20] %).

(40)

Todėl jau ir taip prisotintoje pramonėje vyksta tolesnis konsolidavimas, dėl ko dar labiau sumažėja dviejų stambių konkurentų konkurencija ir atsiranda rinkos lyderis, kuriam jo konkurentai negali prilygti.

(41)

Siūlomu sandoriu būtų sujungti du didžiausiu dinamiškumu ir augimu pasižymintys Italijos rinkos dalyviai. „Südzucker“ ir EDFM įmonės ir yra dvi konkurentės, kurioms keisti savo kiekius ir pardavimus Italijos rinkoje yra lengviausia.

(42)

Po sandorio „Südzucker“ ir EDFM norėtų ir galėtų sumažinti kiekius ir padidinti kainas Italijoje.

(43)

Be to, atlikus rinkos tyrimą paaiškėjo, kad nepaisant to, kad kai kurie rinkos dalyviai turi išvystytą infrastruktūrą, tvirtus santykius su klientais arba specialias partnerystes su cukraus tiekėju, jei Italijos baltojo cukraus rinkoje kaina išaugtų, konkurentų galimybės būtų nedidelės, o paskatų ar ketinimų didinti tiekimo apimtis jie išvis neturėtų.

(44)

Buvo padaryta išvada, kad Italijoje arba už jos ribų įsisteigusių konkurentų pajėgumai yra riboti, ir todėl nepanašu, kad jie galėtų padidinti tiekimo apimtis, jei kainos išaugtų, ir tokiu būdu atremti pirmiau nurodytą įmonių po susijungimo elgesį rinkoje.

(45)

Remiantis faktais, kad Italijos cukraus rinka yra deficitinė ir Italijos cukraus kainos, palyginti su cukraus kainomis kitose ES valstybėse narėse, yra didelės, klientams yra labai svarbu užsitikrinti tiekimo saugumą ir kiekybės, ir kokybės prasme.

(46)

Atlikus rinkos tyrimą paaiškėjo, kad Italijos cukraus klientai nemano, jog jie yra svarbi pirkimo galia cukraus tiekėjų atžvilgiu, ir nepanašu, kad jie turėtų galimybių pakeisti cukraus tiekėjus.

(47)

Todėl buvo padaryta išvada, kad Italijos cukraus klientai neturi jokios atsveriančiosios pirkimo galios savo cukraus tiekėjų atžvilgiu ir šia prasme jie nedaro konkurencinio spaudimo nei Italijos cukraus gamintojams / tiekėjams, nei Šalims.

(48)

Rinkos tyrimu nepatvirtintas pranešančiosios šalies požiūris, kad nėra jokių tiesiogiai susijusių kliūčių patekti į šią rinką.

(49)

Konkurentai teigė, kad Italijos rinkai yra būdingos santykinai didelės patekimo į rinką kliūtys, ir deficitinės rinkos aplinkoje pagrindinė rinkos kliūtis yra galimybė gauti žaliavas. Rinkos tyrimu taip pat patvirtinta, kad, siekiant dalyvauti cukraus rinkoje, reikalingos vietos žinios, platinimo kanalai, ir didelės investavimo sąnaudos.

(50)

Be to, atlikus rinkos tyrimą, nebuvo nustatyta jokia įmonė, kurią domintų galimybė patekti į pramonės perdirbėjams tiekiamo baltojo cukraus rinką Italijoje. Priešingai, Italijos baltojo cukraus rinkai labiau būdinga netekti rinkos dalyvių dėl esminių žaliavų trūkumo.

(51)

Todėl buvo padaryta išvada, kad nėra tikėtina, jog rinkoje atsirastų naujų dalyvių.

(52)

Šalių bendra baltojo cukraus tiekimo mažmenininkams rinkos dalis ir toliau užima mažiau nei [30–40] % rinkos.

(53)

Remiantis rinkos tyrimu, siūlomas sandoris neturi didelio neigiamo poveikio veiksmingai konkurencijai mažmenininkams tiekiamo baltojo cukraus rinkoje Italijoje.

(54)

Rinkos tyrimu patvirtinta, kad Graikijoje EDFM baltojo cukraus prekybos nevykdo. Dėl to, kad EDFM galėjo tapti potencialia konkurente Graikijoje, nėra jokių įrodymų, leidžiančių manyti, kad EDFM artimiausioje ateityje sieks patekti į Graikijos baltojo cukraus rinką.

(55)

Nepaisant to, kad EEE tikrai trūksta žaliavinio cukranendrių cukraus, tiekiamo lengvatinėmis sąlygomis, ir nepaisant to, kad EDFM yra svarbus nepriklausomas šios rinkos dalyvis, nepanašu, kad siūlomas sandoris turės poveikį kitiems dalyviams, nes: i) dabar trečiosioms Šalims pristatomi nedideli kiekiai ir procentinė dalis Šalių lengvatinėmis sąlygomis gaunamo žaliavinio cukranendrių cukraus, ii) yra daug rinkos dalyvių, kurie jau integruoti vertikaliai, iii) per paskutinius metus sumažėjo EDFM, kaip nepriklausomo prekiautojo, vaidmuo, iv) yra kitų gerai įsitvirtinusių prekiautojų, visų pirma, tiekiančių cukrų pagal CXL kvotas, kurie yra pasiruošę pakeisti EDFM, jei ši įmonė nebeteiktų dabartinių kiekių trečiosios šalies rafinavimo įmonėms, ir v) tikėtina, kad „Südzucker“ paklausa BMBK (bemuičiam ir bekvočiam) žaliaviniam cukranendrių cukrui, kuris būtų rafinuojamas jo įmonėse, būtų maža.

(56)

Todėl daroma išvada, kad po susijungimo atsiradęs subjektas neturės nei galimybių, nei paskatų neleisti konkurentams įsigyti žaliavinio cukranendrių cukraus žaliavų lengvatinėmis sąlygomis vartojimo rinkoje siekiant gaminti baltąjį cukrų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Šalys didelę dalį produkcijos parduoda uždarojoje rinkoje, ir žaliavinio cukranendrių cukraus lengvatinėmis sąlygomis tiekiama nedaug, susijungęs subjektas neturės nei paskatos nei sugebėjimo trukdyti EEE klientams įsigyti žaliavinio cukranendrių cukraus lengvatinėmis sąlygomis.

(57)

Šalių vykdomas melasos tiekimas fermentavimo tikslais ir ūkininkams, ir (arba) gyvulių pašaro klientams yra persidengianti veikla. Priklausomai nuo geografinės rinkos apibrėžimo, būtų paveiktos atskiros rinkos EEE ir nacionaliniu lygmeniu.

(58)

Jei rinka būtų laikoma apimančia visą EEE, bendra susijungusio subjekto rinkos dalis sudarytų [30–40] % visos melasos rinkos (t. y. cukrinių runkelių melasos ir cukranendrių melasos rinkos) visoms naudojimo paskirtims. Jeigu rinką reikėtų apibrėžti pagal melasos taikymo sritis, gyvulių pašarams skirtos melasos rinkai, pasižyminčiai labai nepastovia paklausa, siūlomas sandoris neturėtų jokio svarbaus poveikio. Fermentacijai skirtos melasos rinkoje subjekto po susijungimo bendra rinkos dalis sudarytų apie [40–50] % („Südzucker“ [20–30] % ir EDFM [10–20] %). Tačiau atliekant rinkos tyrimą nenustatyta jokių pagrįstų problemų dėl siūlomo sandorio poveikio fermentacija užsiimantiems klientams.

(59)

Austrijoje Šalių veikla persidengia tik melasos tiekimo kombinuotųjų pašarų gamintojams atveju. Atliekant rinkos tyrimą, kombinuotųjų pašarų gamintojai nurodė, kad siūlomas sandoris neturės poveikio jų galimybei gauti melasos, nei melasos kainai. Atsižvelgiant į tai, kad fermentacija užsiimančių klientų paklausa yra pastovi ir patikima, mažai tikėtina, kad susijungęs subjektas galėtų veikti nepriklausomai nuo savo klientų ir konkurentų.

(60)

Čekijos Respublikoje „Südzucker“ ir EDFM įmonės nėra didelės konkurentės. Be to, tai, kad EDFM Čekijos Respublikoje trūksta melasos sandėliavimo pajėgumų, riboja šios įmonės sugebėjimą atlikti svarbesnį nei produkto platintojo vaidmenį.

(61)

Belgijoje „Südzucker“ ir EDFM tiekia melasą skirtingiems klientams. „Südzucker“ pagrindiniai klientai yra fermentavimu užsiimantys subjektai. Rinkos tyrimu patvirtinta, kad fermentavimu užsiimantys klientai turi alternatyvių tiekėjų, taip pat praktinės patirties, kaip organizuoti alternatyvų tiekimą iš trečiųjų šalių arba šaltinių tiesiai iš kitų nei EEE kilmės šalių. Gyvūnų pašarų sektoriuje EDFM užima panašią rinkos dalį kaip ir kiti prekiautojai rinkoje. Atliekant rinkos tyrimą pagrįstų problemų nenurodė jokia klientų grupė.

(62)

Prancūzijoje EDFM veikla rinkoje yra labai neintensyvi ([0–5] % viso parduodamo melasos kiekio) – šią rinkos dalį galima pridėti prie nereikšmingos „Südzucker“ užimamos [20–30] % rinkos dalies.

(63)

Vokietijoje „Südzucker“ ir EDFM užima tik mažą gyvūnų pašarų gamybai skirtos melasos rinkos procentinę dalį. Fermentacijos pramonei melasą teikia abi Šalys („Südzucker“ [20–30] % ir EDFM [10–20] %), ir jos abi susiduria su panašaus lygio konkurencija. Atliekant rinkos tyrimą, visi fermentacijos pramonės klientai patvirtino, kad šiuo metu jiems melasą tiekia įvairūs tiekėjai, ir tuo atveju, jei susijungusios bendrovės padidintų melasos kainą, jie ieškotų kitų tiekėjų.

(64)

Slovakijoje „Südzucker“ ir EDFM įmonės nėra didelės konkurentės. Šalių veikla labiausiai persidengia tiekiant melasą ūkininkams, kurie atliekant rinkos tyrimą patvirtino, kad pereiti nuo melasos prie kitų pašarų komponentų nėra sudėtinga.

(65)

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus elementus, daroma išvada, kad nepanašu, jog siūlomas sandoris sukeltų problemų dėl konkurencijos tiekiant melasą į EEE arba nacionaliniu lygmeniu.

(66)

Siekdamos pašalinti dėl siūlomo sandorio kylančias konkurencijos problemas, Šalys pasiūlė įsipareigojimus pagal Susijungimų reglamento 8 straipsnio 2 dalį. Galutiniai įsipareigojimai, kurie buvo laikomi galinčiais išspręsti Komisijos nustatytas konkurencijos problemas, buvo pateikti 2012 m. kovo 30 d.

(67)

Galutinius įsipareigojimus sudaro: i) visų EDFM akcijų, dabar turimų Brindizio įmonėje, ir sudarančių […] % neapmokėtų Brindizio akcijų, pardavimas ir ii) ekonominės naudos perdavimas cukranendrių žaliavos sutartis pasirašiusiems subjektams. EDFM taip pat suteikė tam tikras garantijas dėl cukranendrių žaliavos sutarčių.

(68)

Todėl Šalys įsipareigoja ne tik parduoti EDFM Brindizio įmonėje turimas akcijas, bet ir perduoti cukranendrių žaliavos

(69)

Todėl galutiniu taisomųjų priemonių paketu pašalinamos aiškiai nustatytos konkurencijos problemos, nes jame numatyta i) parduoti EDFM turimą dalį Brindizio rafinavimo įmonėje ir ii) perduoti cukranendrių žaliavos sutarčių ekonominę naudą.

(70)

Dėl minėtų priežasčių sprendime daroma išvada, kad veiksminga konkurencija vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje dėl siūlomos koncentracijos nebus labai sutrikdyta.

(71)

Todėl koncentracija turėtų būti paskelbta suderinama su vidaus rinka ir EEE susitarimo veikimu pagal Susijungimų reglamento 2 straipsnio 2 dalį bei 8 straipsnio 2 dalį ir EEE susitarimo 57 straipsnį.

27.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 160/19

27.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 160/20

27.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 160/21