21.5.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 153/2

Euro kursas (1)

2014 m. gegužės 20 d.

(2014/C 153/02)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3702
JPY	Japonijos jena	138,88
DKK	Danijos krona	7,4646
GBP	Svaras sterlingas	0,81400
SEK	Švedijos krona	9,0294
CHF	Šveicarijos frankas	1,2223
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,1360
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	27,479
HUF	Vengrijos forintas	305,46
LTL	Lietuvos litas	3,4528
PLN	Lenkijos zlotas	4,1893
RON	Rumunijos lėja	4,4330
TRY	Turkijos lira	2,8934
AUD	Australijos doleris	1,4797
CAD	Kanados doleris	1,4921
HKD	Honkongo doleris	10,6225
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,5978
SGD	Singapūro doleris	1,7160
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 404,75
ZAR	Pietų Afrikos randas	14,3419
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,5470
HRK	Kroatijos kuna	7,6175
IDR	Indonezijos rupija	15 708,55
MYR	Malaizijos ringitas	4,4109
PHP	Filipinų pesas	59,921
RUB	Rusijos rublis	47,3166
THB	Tailando batas	44,616
BRL	Brazilijos realas	3,0362
MXN	Meksikos pesas	17,7229
INR	Indijos rupija	80,3485

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

21.5.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 153/3

NEBEAKTUALIŲ KOMISIJOS PASIŪLYMŲ ATŠAUKIMAS

(2014/C 153/03)

Atšauktų pasiūlymų sąrašas

Dokumentas	Tarpinstitucinė procedūra	Pavadinimas

COM(2009) 395	2009/0111/CNS	Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 314/2004 dėl tam tikrų ribojančių priemonių Zimbabvei

COM(2009) 195	2009/0058/COD	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1717/2006, nustatantis stabilumo priemonę

COM(2011) 336	2011/0147/COD	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą

COM(2003) 624	2003/0246/COD	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais
COM(2006) 232		Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios dirvožemio apsaugos sistemą ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2004/35/EB

COM(2011) 335	2011/0146/COD	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos saugumo nuo nusikalstamumo statistikos

COM(1973) 1929		Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo leidžiama naudoti Libano Respublikos kilmės kitų medvilninių audinių, priskiriamų Bendrojo muito tarifo 55.09 pozicijai, Bendrijos tarifinę kvotą ir nustatoma jos skirstymo ir administravimo tvarka (1974 m.)
COM(1980) 662		Pasiūlymas dėl reglamento, pagal kurį įsigalioja EEB ir Alžyro, Maroko, Tuniso, Egipto, Libano, Jordanijos, Sirijos ... bendradarbiavimo tarybų sprendimai, kuriais apskaitos vienetai keičiami Europos apskaitos vienetais Europos ekonominės bendrijos ir šių šalių susitarimo 2 protokole
COM(1983) 303		Pasiūlymai dėl Tarybos reglamentų, kuriais vėl iš dalies keičiami Europos ekonominės bendrijos ir Alžyro, Egipto, Jordanijos, Libano, Maroko, Sirijos ir Tuniso bendradarbiavimo susitarimų protokolo dėl sąvokos „kilmės produktai“ apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų 6 ir 17 straipsniai
COM(1985) 534		Tarybos reglamento (EEB), kuriuo iš dalies keičiamos nuostatos, taikomos produktų importo ir eksporto tvarkai vykdant tam tikras operacijas su Pietų Afrika, pasiūlymas
COM(1989) 19		Tarybos reglamento dėl tam tikroms JAV kilmės prekėms taikomų tarifų nuolaidų sustabdymo ir su Kombinuotąja nomenklatūra siejamų muitų padidinimo pasiūlymas

COM(2008) 663, iš dalies pakeistas COM(2011) 633 ir COM (2012) 48	2008/0256/COD	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus, nuostatas dėl informacijos visuomenei apie žmonėms skirtus receptinius vaistus
COM(2008) 662, iš dalies pakeistas COM(2011) 0632 ir COM(2012) 0049	2008/0255/COD	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 726/2004, nustatančio Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiančio Europos vaistų agentūrą, nuostatas dėl informacijos visuomenei apie žmonėms skirtus receptinius vaistus

COM(2005) 190	2005/0072/COD	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 1210/90 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo įkūrimo dėl nuostatos, susijusios su vykdančiojo direktoriaus kadencija
COM(2005) 190 - 2	2005/0073/COD	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EEB) Nr. 337/75 dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro įsteigimo nuostatas, susijusias su direktoriaus kadencija
COM(2005) 190 - 3	2005/0074/COD	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 1365/75 dėl Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo įsteigimo dėl nuostatos, susijusios su direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojo kadencija
COM(2005) 190 - 4	2005/0075/COD	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EEB) Nr. 1360/90 dėl Europos mokymo fondo įsteigimo nuostatą dėl direktoriaus kadencijos
COM(2005) 190 - 5	2005/0076/COD	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 302/93 dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro įsteigimo dėl nuostatos, susijusios su direktoriaus kadencija
COM (2005) 190 - 6	2005/0077/COD	Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 40/94 nuostatą dėl Vidaus rinkos derinimo tarnybos pirmininko kadencijos
COM(2005) 190 - 7	2005/0078/COD	Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 2100/94 nuostatą dėl Bendrijos augalų veislių tarnybos pirmininko kadencijos
COM(2005) 190 - 8	2005/0079/COD	Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 2965/94, įsteigiančio Europos Sąjungos įstaigų vertimo centrą, nuostatą dėl direktoriaus kadencijos
COM(2005) 190 - 9	2005/0080/COD	Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 1035/97 dėl Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro įsteigimo nuostatą dėl direktoriaus kadencijos
COM(2005) 190 - 10	2005/0081/COD	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 178/2002 nuostatą dėl Europos maisto saugos tarnybos vykdomojo direktoriaus kadencijos
COM(2005)190 - 11	2005/0082/COD	Pasiūlymas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 851/2004, steigiantį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą, dėl nuostatos, susijusios su direktoriaus kadencija
COM(2005) 190 - 12	2005/0083/COD	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 726/2004 nuostatą dėl Europos vaistų agentūros vykdomojo direktoriaus kadencijos
COM(2005) 190 - 13	2005/0084/COD	Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 1321/2004 nuostatą dėl Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos priežiūros institucijos vykdomojo direktoriaus kadencijos
COM(2005) 190 - 14	2005/0085/COD	Pasiūlymas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 2062/94 dėl Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros įsteigimo nuostatas, susijusias su direktoriaus kadencija
COM(2005) 190 - 15	2005/0086/COD	Pasiūlymas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiančio Europos jūrų saugumo agentūrą, nuostatas, susijusias su vykdomojo direktoriaus kadencija
COM(2005) 190 - 16	2005/0087/COD	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 1592/2002 nuostatą dėl Europos aviacijos saugos agentūros direktorių ir vykdomojo direktoriaus kadencijos
COM(2005) 190 - 17	2005/0088/COD	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 881/2004, įsteigiančio Europos geležinkelio agentūrą nuostatas, susijusias su vykdomojo direktoriaus kadencija
COM(2005) 190 - 18	2005/0089/COD	Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 2007/2004 nuostatas, susijusias su Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojo kadencijos

COM(2004) 582	2004/0203/COD	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 98/71/EB dėl teisinės dizaino apsaugos
COM(2010) 350	2010/0198/CNS	Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento (ES) dėl Europos Sąjungos patento vertimo tvarkos
COM(2008) 396	2008/0130/APP	Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl Europos privačiosios bendrovės statuto

COM(2011) 710	2011/0327/COD	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl vairuotojo pažymėjimų su integruotomis vairuotojo kortelės funkcijomis iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB
COM(2007) 497	2007/0183/CNS	Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl protokolo, iš dalies keičiančio Europos bendrijos ir Maroko Karalystės susitarimą dėl tam tikrų oro susisiekimo aspektų, kuriuo siekiama atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo

COM(2002) 64	2002/0041/CNS	Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 77/388/EEB dėl specialios schemos kelionių organizatoriams
COM(2003) 78 - 2	2003/0057/COD	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 218/92 dėl administracinio bendradarbiavimo netiesioginių mokesčių srityje (PVM) dėl papildomų priemonių, susijusių su kelionių paslaugų teikimu
COM(2004) 728 - 1	2004/0261/CNS	Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 77/388/EEB, siekiant supaprastinti pridėtinės vertės mokesčio prievolių vykdymą
COM(2008) 497	2008/0164/ACC	Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2112/78 dėl Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (TIR konvencija) 1975 m. lapkričio 14 d. Ženevoje sudarymo

COM(2007) 755	2007/0256/COD	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl statistinio Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus
COM(2008) 99	2008/0037/COD	Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje (kodifikuota versija)
COM(2008) 351	2008/0115/COD	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių vairuotojų sėdynes, suderinimo (kodifikuota redakcija)
COM(2008) 697	2008/0204/COD	Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, nustatančios afrikinės arklių ligos kontrolės reikalavimus ir kovos su ja priemones (kodifikuota versija)
COM(2009) 299	2009/0080/COD	Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos …/…/EB dėl prekybos sėklinėmis bulvėmis
COM(2010) 359	2010/0194/COD	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl prekybos vynmedžių vegetatyvine dauginamąja medžiaga
COM(2010) 508	2010/0261/COD	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl leistino motorinių transporto priemonių garso lygio ir dujų išmetimo sistemų (kodifikuota redakcija)
COM(2010) 510	2010/0264/COD	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl konstrukcijų, apsaugančių nuo apvirtimo, pritvirtinamų prie siauros tarpvėžės ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių galinės dalies (kodifikuota redakcija)
COM(2010) 610	2010/0302/COD	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl konstrukcijų, apsaugančių nuo apvirtimo, kurios montuojamos prieš siauros tarpvėžės ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių vairuotojo sėdynę (kodifikuota redakcija)
COM(2010) 635	2010/0309/COD	Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio avių ir ožkų identifikavimo bei registravimo sistemą (kodifikuota redakcija)
COM(2010) 717	2010/0348/COD	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl žemės ūkio ir miškų ūkio ratinių traktorių valdymo įtaisų montavimo, išdėstymo, veikimo ir identifikavimo (kodifikuota redakcija)
COM(2010) 729	2010/0349/COD	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių stabdymo įtaisų (kodifikuota redakcija)
COM(2010) 746	2010/0358/COD	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių vairuotojo darbo erdvės, vairuotojo vietos prieigos, durų ir langų (kodifikuota redakcija)

21.5.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 153/9

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2014/C 153/05)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)

„PIADINA ROMAGNOLA“/„PIADA ROMAGNOLA“

EB Nr.: IT-PGI-0005–01067–11.12.2012

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas

„Piadina Romagnola“/„Piada Romagnola“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

2.4 klasė. Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

Nuoroda „Piadina Romagnola“ / „Piada Romagnola“ žymimas iš miltų, riebalų, druskos ir kai kurių pasirinktinai naudojamų sudėtinių dalių užminkytas ir ant kepimo plokštės iškeptas duonos gaminys.

Vartotojams pateikiamas gaminys būna skritulio formos, dramblio kaulo baltumo spalvos su jam būdingomis gintaro spalvos įvairių dydžių ir atspalvių dėmelėmis ant abiejų pusių. Gaminys būna gardaus skonio, o jam būdingas kvapas primena ką tik iškeptos duonos kvapą.

Išskirtinės „Piadina Romagnola“ / „Piada Romagnola“ fizinės savybės:

apvali netaisyklinga forma;

dydis:

—	15–25 cm (arba 23–30 cm – Riminio rūšies gaminio) skersmuo,

—	4–8 mm (arba iki 3 mm – Riminio rūšies gaminio) storis,

išvaizda – nelygaus paviršiaus su gintaro spalvos dėmėmis arba įvairaus dydžio pūslelėmis, kurios atsiranda kepant;

organoleptinės savybės – gardus skonis ir tipiškas kvapas, panašus į ką tik iškeptos duonos kvapą.

3.3. Žaliavos (taikoma tik apdorotiems produktams)

Prėskučio „Piadina Romagnola“ / „Piada Romagnola“ gamyboje naudojamos šios sudėtinės dalys:

3.3.1. Privalomos sudėtinės dalys (vienam kilogramui paprastųjų kviečių miltų)

paprastųjų kviečių miltai;

vandens, kiek reikia vientisai masei užminkyti;

ne daugiau kaip 25 g druskos;

iki 250 g taukų ir (arba) alyvuogių aliejaus ir (arba) ypač gryno alyvuogių aliejaus.

3.3.2. Neprivalomos sudėtinės dalys (vienam kilogramui paprastųjų kviečių miltų)

kildymo medžiagos – iki 20 g natrio bikarbonato, dinatrio difosfato, kukurūzų arba kviečių krakmolo.

Draudžiama dėti konservantų, kvapų ir (arba) kitų priedų.

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams)

—

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi toliau nurodyti gamybos etapai turi vykti nustatytoje geografinėje vietovėje.

Tešlos paruošimas. Sudėtinės dalys maišomos su vandeniu tol, kol gaunama tešla.

Dalijimas į porcijas. Tešla rankomis arba mechaniškai padalijama į gumulėlius arba rutuliukus.

Kočiojimas. Gumulėliai arba rutuliukai, iš kurių formuojami prėskučiai „Piadina Romagnola“/„Piada Romagnola“, suplojami ir iškočiojami tik mechaniniu arba rankiniu būdu.

Kepimas. Tešlos skritulys termiškai apdorojamas iš abiejų pusių. Skritulys gali būti apverčiamas mechaniniu arba rankiniu būdu.

Atvėsinimas.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Gamybos ir pakavimo procesai turi vykti nepertraukiamai vienas paskui kitą, kad atvėsęs gaminys neprarastų savo konsistencijos. Tiesioginis produkto sąlytis su oru ilgiau nei reikia, kad jis natūraliai atvėstų, turi neigiamo poveikio jo savitoms organoleptinėms savybėms – jis sudžiūva ir sužiedėja.

Prėskutis „Piadina Romagnola“ / „Piada Romagnola“, kuris bus vartojamas iš karto, parduodamas suvyniotas į maisto produktams skirtą popierių arba medžiagą, o vėlesniam vartojimui skirtas gaminys supakuojamas į sandariai uždarytus maisto produktams skirtus maišelius.

Sandariai uždaryti maisto produktams skirtuose maišeliuose prėskučiai, skirti vėlesniam vartojimui, ne tik nepraranda savo organoleptinių savybių, bet ir yra apsaugomi nuo išorės veiksnių, kaip antai kenksmingo miltų parazitų (visų pirma, miltų kandžių) poveikio.

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

Ant kiekvienos prėskučių „Piadina Romagnola“ / „Piada Romagnola“ pakuotės aiškiomis, įskaitomomis, neištrinamomis ir aiškiai išsiskiriančiomis raidėmis turi būti pateikti šie elementai:

—	ES logotipas,

—	pavadinimas „Piadina Romagnola“ arba „Piada Romagnola“, o po jo – žodžiai „Indicazione Geografica Protetta“ [Saugoma geografinė nuoroda] arba santrumpa IGP [SGN],

—	gaminio logotipas.

Kad vartotojui būtų suteikta aiškesnė informacija, ant Riminio rūšies prėskučių „Piadina Romagnola“ / „Piada Romagnola“ pakuotės privaloma papildomai tokiomis pačiomis aiškiomis, įskaitomomis, neištrinamomis ir aiškiai išsiskiriančiomis raidėmis kaip gaminio pavadinimas įrašyti žodžius alla Riminese [Riminio rūšies].

Toliau pateikiamas gaminio logotipas.

Jo spalvos – ruda (724 C) ir gelsvai ruda (728 C).

Jei gaminys gaminamas ir parduodamas tiesiogiai, turint išskirtines teises, šalia pirmiau nurodytų žodžių ir logotipo gali būti pateikiamas pardavimo vietos ženklas. Užrašas SGN „Piadina Romagnola“ arba „Piada Romagnola“ arba kiti šiame dokumente numatyti užrašai turi būti pateikiami tame pačiame matomame paviršiuje. Jie turi būti aiškūs, įskaitomi, neištrinami ir pakankamai dideli, kad fone aiškiai išsiskirtų iš kitų nuorodų ir (arba) ženklų.

Be to, etiketėje gali būti pateikta kitos neprivalomos informacijos, skirtos vartotojui užtikrinti, ir (arba) informacijos apie gaminio maistingumą, taip pat įmonių pavadinimai ir privatūs ženklai, jei jie nėra giriamojo pobūdžio ir neklaidina pirkėjo. Ant užsienio rinkoms skirtų gaminių užrašas „Saugoma geografinė nuoroda“ gali būti pateikiamas šalies, kuriai jis skirtas, kalba.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Prėskučių „Piadina Romagnola“ / „Piada Romagnola“ gamybos ir pakavimo vietovė apima istorinio Romanijos regiono teritoriją, t. y. visą Riminio, Forli Čezenos bei Ravenos provincijų teritoriją ir šias Bolonijos provincijos komunas: Borgo Tosinjano, Kazalfjumanezės, Kastel del Rijaus, Kastel Guelfo, Kastel San Pjetro, Docos, Fontaneličės, Imolos ir Mordano.

5. Ryšys su geografine vietove

5.1. Geografinės vietovės ypatumai

Romanijos teritorija yra rytinėje Emilijos-Romanijos regiono dalyje. Ji driekiasi nuo Adrijos jūros pakrantės rytuose iki Bolonijos provincijos ribų vakaruose ir nuo Markės regiono ribų pietuose iki Feraros provincijos ribų šiaurėje. Šioje teritorijoje vyrauja vidutinis subkontinentinis klimatas, kuris kinta, priklausomai nuo aukščio virš jūros lygio ir atstumo nuo pakrantės. Nors Romanijos klimatas nelabai skiriasi nuo Italijos šiaurėje vyraujančio klimato, jam savitumo suteikia šioje teritorijoje palengva siaurėjanti lygumų juosta.

Seniau Romanijoje paplitę prėskučiai „Piadina Romagnola“ / „Piada Romagnola“ buvo gaminami ir vartojami kaip alternatyva duonai, kurios tuo metu trūko. Šis gaminys įsitvirtino kaip tautinė Romanijos gyventojų duona, – taip ją pavadino žymus šio regiono poetas Giovanni Pascoli.

Bėgant laikui įsitvirtinus prėskučių gamybos ir vartojimo tradicijoms ir susiformavus specifiniams gamybos metodams, praeito amžiaus aštuntajame dešimtmetyje „Piadina Romagnola“ / „Piada Romagnola“ pradėti gaminti mažose amatininkų prekybos vietose (kioskuose), kuriose buvo parduodami švieži.

Nedideli šio duonos gaminio, skirto greitam vartojimui, gamybos ir prekybos kioskai yra plačiai Romanijoje paplitęs, gerai pastebimas ir puikiai vietos gyventojams bei turistams pažįstamas elementas. Vėliau iš šių tradicijų išsivystė pakuojamų prėskučių, skirtų vėlesniam vartojimui, gamyba.

„Piadina Romagnola“ / „Piada Romagnola“ gaminami laikantis iš kartos į kartą Romanijoje perduodamų gamybos metodų, dėl kurių gaminys įgyja jam būdingas savybes. Sudėtinės gaminio dalys turi būti maišomos laikantis tikslios tvarkos; tešlos nereikia minkyti per ilgai, ir ji turi įgyti kočioti tinkamą konsistenciją; prėskučiai turi būti kepami laikantis nurodytos temperatūros ir laiko, juos nuolat vartant ant kepimo plokštės, kol įgys 3.2 punkte aprašytas savybes.

Sumaniai naudodamiesi ilgai kauptomis žiniomis ir patirtimi, vietos gamintojai suteikia gaminiui „Piadina Romagnola“ / „Piada Romagnola“ išskirtines, nuo pat gamybos pradžios nepakitusias savybes, kuriomis jis nepaliauja garsėjęs.

5.2. Produkto ypatumai

„Piadina Romagnola“ / „Piada Romagnola“ – tipiškiausias Romanijos gaminys. Romanijos gatvėse prėskučių galima rasti visur: juos tipiškuose spalvinguose kioskuose gamina kepėjos, vadinamos piadinare, jie kepami restoranuose, specializuotose parduotuvėse ir maisto pramonės įmonėse. „Piadina Romagnola“ / „Piada Romagnola“ yra tokie garsūs, kad juos gerai žino ir už regiono ribų.

Šis pagal senas tradicijas iš miltų, vandens, druskos, riebalų ir kai kurių pasirinktinai naudojamų sudėtinių dalių gaminamas gaminys būna skritulio formos, dramblio kaulo baltumo spalvos su jam būdingomis gintaro spalvos įvairių dydžių ir atspalvių dėmelėmis ant abiejų pusių. Jis būna gardaus skonio, o jam būdingas kvapas primena ką tik iškeptos duonos kvapą.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Geras „Piadina Romagnola“ / „Piada Romagnola“ vardas glaudžiai susijęs su vietovės istorija, tradicijomis ir net posakiais ir liaudies tikėjimo apraiškomis.

Oficialų terminą piada sukūrė Giovanni Pascoli, kuris Romanijos dialekto žodžiui piè suteikė itališką formą. Viename iš savo garsių eilėraščių poetas giria šį „seną beveik kaip žmogus“ duonos gaminį ir jį vadina tautine Romanijos gyventojų duona. Taip buvo sukurtas neatskiriamas šio gaminio ir Romanijos regiono binomas.

Romanijos prėskučio savybės aprašytos įvairiuose darbuose (dažnai monografijose). Juose, remiantis istoriniais šaltiniais, nurodoma gaminio kilmė, aprašomi dviejų rūšių gaminio skirtumai, o aprašymai praturtinami patarimais, kaip jį gaminti ir su kuo pateikti. 1913 m. dienraštyje „Il Plaustro“ Antonio Sassi piadine apibūdina kaip gardžius tradicinius Romanijos paplotėlius.

Adelmo Masotti žodyne Vocabolario Romagnolo-Italiano (Zanichelli, 1996 m.) piada apibrėžiama kaip tipiškas plonas Romanijos neraugintos duonos gaminys, kepamas ant stipriai įkaitintos geležinės plokštės.

Literatūroje randama įvairių nuorodų į Riminio rūšies prėskučius, kurie nuo kitų skiriasi savo skersmeniu ir storiu. Be kita ko, galima paminėti tokius leidinius, kaip Graziano Pozzetto La Piadina Romagnola Tradizionale [„Tradiciniai Romanijos prėskučiai“] (Panozzo Editore, Rimini, 2005 m.) ir Cucina di Romagna [„Romanijos virtuvė“] (Franco Muzzio, 2004 m.), kuriame išskiriamos dvi gaminio rūšys.

2004 m. viename leidinyje pirmą kartą pateikiamas „Piadina Romagnola“ / „Piada Romagnola“ receptas arabų, prancūzų, anglų, japonų, kinų, rusų, ispanų ir vokiečių kalbomis.

Pavadinimas „Piadina Romagnola“ / „Piada Romagnola“ dažnai minimas gastronomijos knygose ir giduose.

1984 m. gido Italia a tavola – Guida Gastronomica [„Italija prie stalo. Gastronominis gidas“] (Touring Club italiano, p. 30) skyriuje Piatti popolareschi di ieri diventano consumi popolari di oggi [„Senieji liaudies patiekalai šiandien vėl įgyja populiarumą“] minimi ir aprašomi „Piadina Romagnola“ / „Piada Romagnola“. Straipsnyje aprašomos prėskučiams gaminti naudojamos sudedamosios dalys, vartojimo būdai (pjaustyta riekėmis, įdaryta ir perlenkta) ir jam būdinga skritulio forma.

2001 m. turizmo gido Turismo gastronomico in Italia [„Gastronominis turizmas Italijoje“] (Touring Club italiano, p. 367–368) skyriuje, skirtame Emilijos-Romanijos regionui, po trumpo Riminio provincijos pristatymo kaip joje labiausiai paplitęs patiekalas aprašomas pjaustytais mėsos gaminiais ir sūriu įdarytas „Piadina Romagnola“ / „Piada Romagnola“.

2002 m. leidinio Romagna – viaggio attraverso le regioni italiane [„Romanija. Kelionė po Italijos regionus“] (Finintenet S.p.A., 53 p.) skyriuje Rimini, il regno della Piadina [„Riminis – piadina karalystė“] aprašomi prėskučiai „Piadina Romagnola“ / „Piada Romagnola“, jų gamyba ir pateikimo būdai (pvz., nurodoma, kad jie valgomi įdaryti sūriu ir pjaustytais mėsos gaminiais).

Šiam gaminiui dėmesio skyrė net nacionalinė televizija. Paminėtina televizijos laida Terra e Sapori [„Žemė ir skoniai“], transliuota RAI kanalu 2008 m. liepos 18 d. pavadinimu Emilia Romagna: i segreti della Piadina [„Emilija-Romanija. Piadina paslaptys“], kurioje kalbėta apie prėskučių sudėtines dalis, receptą ir gamybos metodus.

Galiausiai, Romanijoje jau seniai vyksta „Piadina Romagnola“ / „Piada Romagnola“ skirti renginiai, gastronominiai konkursai ir šventės.

Nuo 1993 m. Ravenos provincijoje, Červijoje, kasmet rengiama šventė Piadina d’Autore [„Autorinis prėskutis“], per kurią skiriamas apdovanojimas už geriausią teritorijos kioskuose pagamintą piadina.

Nuo 1998 m. Santarkandželo di Romanjoje vyksta šventė Palio della Piadina, kuria siekiama išlaikyti gyvas šio autentiško tradicinio Romanijos gaminio tradicijas.

2009 m. liepos 6 d. paskelbtas straipsnis La miglior Piadina: assegnato il premio della ricetta romagnola per eccellenza [„Geriausias piadina. Skirtas apdovanojimas už geriausią Romanijos receptą“], kuriame pranešama apie skirtą apdovanojimą.

Su 2010 m. švente susijęs pranešimas spaudai pavadintas Premio Piadina Romagnola, miglior piadina 2010 [„Premija už geriausią 2010 m. Romanijos piadina“].

Be kita ko, paminėtinos šios naujausios šventės:

2002 m. Čezenoje pradėta rengti šventė „Lo Sposalizio della Piadina“, kuria siekiama plėtoti „Piadina Romagnola“ / „Piada Romagnola“ tradicijas;

Emilijos-Romanijos regione vykstant „Vyno ir maisto festivaliui“ nuo 2010 m. rengiamos „Piadina dienos“, per kurias visoje Romanijoje dvi dienas vyksta renginiai, spektakliai, koncertai ir piadina degustacijos.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (3) 5 straipsnio 7 dalis)

Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335

arba

tiesiogiai Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos interneto svetainėje (www.politicheagricole.it), ekrano dešinėje viršuje spaudžiant nuorodą „Qualità e sicurezza“ (Kokybė ir saugumas), po to – „Disciplinari di Produzione all’esame dell’UE“ (ES nagrinėjamos specifikacijos).

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3) Žr. 2 išnašą.

21.5.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 153/14

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2014/C 153/06)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1).

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)

„JAMBON DE VENDEE“

EB Nr.: FR-PGI-0005–01135 – 30.7.2013

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas

„Jambon de Vendée“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Prancūzija

3. Žemės ūkio arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.2 klasė. Mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Jambon de Vendée“ yra gaminamas tik iš šviežio kiaulienos užpakalinio kumpio be kulniuko.

Nesupjaustytas „Jambon de Vendée“ būna be kaulų, taisyklingos gretasienio formos, ovaliais kontūrais. Paviršius šviesiai kaštoninės spalvos, kadangi padengtas prieskonių mišiniu.

Supjaustyto kumpio vidus raudonos spalvos, kartu su baltomis riebalinėmis venomis. Tai šviesi, žaliai mėsai būdinga spalva. Griežinėlius juosia kaštoninės juostelės, atsiradusios dėl prieskonių.

„Jambon de Vendée“ yra minkštos tekstūros, švelnus ir sultingas.

„Jambon de Vendée“ pasižymi vaisiniu konjako ir jį dengiančių prieskonių (cinamono, pipirų, čiobrelių, lauro...) aromatu. „Jambon de Vendée“ yra kiek sūrokas. Kumpis pasižymi plačia aromatų gama ir kokybe, kuri atsiskleidžia dėl neryškaus proteolizės ir riebalų oksidacijos kvapo.

„Jambon de Vendée“ produkto drėgnis be riebalų neviršija 76 %.

Produkto sudėtyje yra ne daugiau kaip 1 % cukrų (laktozės, dekstrozės, sacharozės, gliukozės).

Jau pagaminto kumpio svoris svyruoja tarp 4,5 kg ir 7,5 kg.

„Jambon de Vendée“ parduodamas nepjaustytas, pusėmis, ketvirčiais, gabalais, griežinėliais, supjaustytas kubeliais ar juostelėmis.

3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Pirminė mėsinė medžiaga yra gaunama tik iš šviežios, nešaldytos mėsinių kiaulių mėsos, kurių atvėsintos skerdenos svoris yra 80–95 kg.

Trukmė tarp kiaulių skerdimo, išpjaustymo ir nukaulinėjimo turi būti kiek įmanoma trumpesnė ir neviršyti 6 dienų.

Šviežių kumpių, kurie atrenkami „Jambon de Vendée“ gamybai, savybės:

—	8–12 kg grynojo svorio,

—	riebalinis sluoksnis mažesnis nei 25 mm,

—	balti tvirti riebalai ir rožinė mėsa,

—	pH vertė – 5,5–6,2,

—	kumpio šerdies temperatūra – nuo 0 °C iki + 5 °C.

Kitos žaliavos, kurios įeina į „Jambon de Vendée“ sudėtį:

—	granuliuota jūros druska,

—	konjakas, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė arba lygi 40°,

—	prieskoniai ir aromatai, iš kurių ne mažiau kaip 60 % sudaro cinamonas, pipirai, čiobreliai ir lauro lapai,

—	leistini priedai: cukrūs (dekstrozė, sacharozė, laktozė, gliukozė), salietra (E252), natrio nitratas (E251), natrio druska, kalio nitratas, fermentai.

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

—

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

„Jambon de Vendée“ gamybos etapai nuo šviežio kumpio gavimo iki galutinio produkto išsiuntimo prieš pjaustant ir pakuojant atliekami nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

„Jambon de Vendée“ gali būti parduodamas visas, pusėmis ar ketvirčiais arba įvairaus storio griežinėliais, supjaustytas kubeliais arba juostelėmis.

Jis gali būti supakuotas vakuume arba modifikuotoje atmosferoje.

Pjaustymo ir (arba) pakavimo patalpos temperatūra turi būti žemesnė arba lygi 12 °C.

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

Nepriklausomai nuo reikalavimų, taikomų paruoštiems mėsos produktams, produkto etiketėje nurodoma tokia informacija:

—	saugomos geografinės nuorodos pavadinimas – „Jambon de Vendée“;

—	perdirbėjo kontaktiniai duomenys.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinę „Jambon de Vendée“ vietovę sudaro vientisas geografinis regionas, kuriam būdingos su gamtine aplinka, gamybos ypatybėmis, gamybos ir vartojimo įpročiais ir su žinomu geografiniu pavadinimu susijusios savybės.

Saugomos geografinės nuorodos „Jambon de Vendé“ geografinė vietovė apima šias teritorijas:

—	visą Vandėjos departamentą,

—	šiuos Atlanto Luaros departamento kantonus: Egrefėją prie Meno, Buajų, Re Burnefą, Karkefą, Klisoną, Ležą, Le Loru Botroną, Maškulį, Nantą (1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 kantonus), Rezą, Sen Filber de Gran Lj, Val, Vertu, Vertu-Vinjoblį,

—	šiuos Meno ir Luaros departamento kantonus: Cholet (1-ą ir 3-ą kantonus, 2-ą kantoną dalinai), Monfokoną - Montinjė.

5. Ryšys su geografine vietove

5.1. Geografinės vietovės ypatumai

Gamtiniai veiksniai

„Jambon de Vendée“ geografinė vietovė įsikūrusi prie Atlanto vandenyno, jai įtaką daro jūrinis klimatas. Rudenys ir žiemos paprastai būna nešalti ir drėgni, pašąla vidutiniškai tik 40 dienų per metus, lyja dažnai, bet nestipriai.

Geografinės vietovės dirvožemiai susidarė ant kietų ir rūgštingų Armorikos masyvo uolų, miškingame, agrariniame ir slėningame kraštovaizdyje, kur gausu krūmynų. Todėl čia žemės ūkis orientuotas į gyvulininkystę, taip pat yra gausybė mažų izoliuotų ūkių, kurie dalį savo vartojamos produkcijos pasigamina patys.

Žmogiškieji veiksniai

„Jambon de Vendée“ geografinė vietovė skiriasi nuo aplinkinių teritorijų mėsos gamyklų skaičiumi ir įvairove. Gamyklos įsteigtos visoje teritorijoje, ypač kaimo vietovėse, tradiciniame žemdirbystės pasaulyje, kur iki šiol kaimo gyventojai išmano gamybos ypatumus. Regione gerai išsivysčiusi kiaulininkystė ir yra druskų kasinių, todėl sūdiniai ir kumpis jau daugybę metų užima svarbią vietą Vandėjos gyventojų mityboje.

Išskirtinė gamybos praktika

Pirmasis svarbus „Jambon de Vendée“ gamybos etapas, reikalaujantis ypatingos gamybos praktikos – iškaulinėjimas. Ši praktika retai naudojama gaminant šaltai rūkytus kumpius. Gaminant „Jambon de Vendée“ iškaulinėjimas yra atliekamas rankomis, pagal metodą, vadinamą „os coulé“, kai šlaunikaulio kaulai išimami neprapjaunant kumpio. Po pjaustymo kumpiai rankomis įtrinami sausa druska. Po to kumpis įtrinamas konjaku, prieskoniu mišiniu ir kvapiosiomis medžiagomis. Iškart po to kumpiai suvyniojami į rankšluostį tam, kad alkoholis ir prieskoniai įsigertų į mėsą jos brandinimo metu. „Jambon de Vendée“ brandinimo fazė taip pat labai specifinė; kumpis nuvarvinamas, o po to mechaniškai spaudžiamas tarp dviejų medinių lentų. Šių dviejų etapų trukmė yra ne trumpesnė kaip 28 dienos. Džiovinimas trunka mažiausiai 5 dienas. Džiovinimas nėra ilgas dėl to, kad bendra gamybos trukmė negali viršyti 80 dienų. Kumpis nerūkomas.

Nepaisant to, kad XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje produktas įtrauktas į Code des Usages de la Charcuterie (Mėsos ruošimo taisykles), šis gamybos būdas ir toliau naudojamas Vandėjos departamente ir Nanto bei Šolė miestų apylinkėse. Geografinėje vietovėje įsikūrę visi žinomi gamintojai, nuolat gaminantys „Jambon de Vendée“ pagal nustatytas gaminimo taisykles.

5.2. Produkto ypatumai

„Jambon de Vendée“ skiriasi nuo kitų džiovintų kumpių gretasienio forma, ovaliais kraštais ir vientisa kaštonine spalva, įgauta dėl prieskonių. Supjaustytas kumpis yra šviesiai raudonos spalvos, o tamsūs griežinėlių kraštai primena įtrynimą prieskoniais.

Kalbant apie „Jambon de Vendée“ juslines savybes, dėl naudojamo konjako juntamas vaisių aromatas, taip pat tam tikra aromatinė gama dėl prieskonių mišinio, kuriuo jis buvo įtrintas.

Valgant kumpis išsiskiria savo minkšta ir švelnia tekstūra. Kumpyje mažiau juntami proteolizolio ir riebalų oksidacijos aromatai, kuriais pasižymi dauguma šaltai rūkytų kumpių. Jis nėra rūkomas, priešingai nei dauguma kitų trumpai džiovintų kumpių. Kumpis kiek sūrokas.

Dėl savo minkštos tekstūros kumpis netinkamas pjaustyti plonais griežinėliais. Dėl to tradiciškai „Jambon de Vendée“ buvo valgomas keptas storomis riekėmis. Šis vartojimo būdas yra išlikęs iki šių dienų didžiojoje geografinės vietovės dalyje, nepaisant to, kad vis daugiau parduodama plonais griežinėliais pjaustyto kumpio.

Priežastinis ryšys tarp geografinės vietovės ir „Jambon de Vendée“ grindžiamas ypatingomis produkto savybėmis, susijusiomis su geografinės vietovės mėsos gamintojų patirtimi ir geru produkto vardu.

Ypatingos savybės, susijusios su perduota ir prie aplinkybių pritaikyta gamybos patirtimi

Mėsininkų patirtis įgyta susidarius aplinkybėms, kai geografinės vietovės apribojimai turėjo didelę įtaką šio kumpio gamybai, kuriai būdingas trumpas gamybos ciklas, kad būtų išvengta džiovinimo ir laikymo sunkumų. Nešaltos žiemos ir dažni lietūs privertė gamintojus plėtoti alternatyvias strategijas, siekiant užtikrinti kumpių išlaikymą.

Kadangi kaulai yra potencialus kumpio infekcijos šaltinis dėl mikroorganizmų, geografinės vietovės ūkininkai kumpius pradėjo iškaulinėti. Siekiant apsaugoti kumpį, jis trinamas prieskonių mišiniu ir konjaku. Iškaulinėjus kumpį druska gali įsiskverbti į kumpio šerdį.

Būtinumas kumpį pagaminti per trumpą laikotarpį paskatino gamintojus sukurti kumpio džiovinimo metodą: kumpį dėti tarp dviejų medienos lentų, paspartinant sulčių tekėjimą ir taip sutrumpinant džiovinimo laiką.

„Jambon de Vendée“ išlieka minkštas ir švelnus ir šviesiai raudonos spalvos dėl trumpo džiovinimo laiko (tradicinio gamybos metodo įrodymas). Jo savitas skonis, išgaunamas įtrinant konjaką ir prieskonius, yra pagrindinis elementas, skiriantis jį nuo kitų šaltai rūkytų kumpių.

„Jambon de Vendée“ yra kiek sūrokas dėl to, kad rankomis kruopščiai įtrinamas druska, kurios kiekis tiksliai nustatomas.

Vartotojų paklausa išaugo XX a. septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje. Sekdama tradicijomis, bet dar reiklesnė, ši paklausa sukūrė stiprią specializuotą žemės ūkio produktų plėtrą, ypač dešrų gamybos, ir padėjo apibrėžti dabartinio produkto savybes, ypač jo aromato subtilumą ir mažą druskingumą.

Su pavadinimu „Jambon de Vendée“ siejamas geras vardas

Pavadinimas „Jambon de Vendée“ produktui apibūdinti vartojamas nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio vidurio, o jo populiarumas išaugo vėlesniais dešimtmečiais.

Kadaise tai buvo ūkio produktas, skirtas vartoti namuose arba vietinei rinkai. Štai kodėl „Jambon de Vendée“ raštu pirmą kartą paminėtas tik antroje XIX a. pusėje. Kelete kūrinių minimas šaltai rūkytas, jūros druska sūdytas ir neilgai džiovintas „Jambon de Vendée“ kumpis, pagardintas žolelėmis ir konjaku.

XX a. aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje „Jambon de Vendée“ prekyba smarkiai išaugo. Produktas aprašytas įvairiose Vandėjos regiono kulinarijos knygose, o 1982 m. paminėtas pirmajame dešrų enciklopedijos, kurį išleido „Soussana“, o parengė Jean Claude Frentzas, leidime.

Pirmasis 1989 m. Puzože organizuotas tikrojo „Jambon de Vendée“ konkursas sulaukė didžiulio žiniasklaidos susidomėjimo. Nuo tada „Jambon de Vendée“ geras vardas tapo žinomas ne tik regione, bet ir visoje šalyje.

Remiantis „AC Nielsen“ 2003 m. atliktais tyrimais, pagal Prancūzijos prekybos tinkluose parduodamą džiovintų kumpių kiekį ir vertę šis kumpis užima trečią vietą.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

[Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (3) 5 straipsnio 7 dalis]

https://www.inao.gouv.fr/fichier/CDCIGPJambondeVendeeV1.pdf

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3) Žr. 2 išnašą.

21.5.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 153/19

Pranešimas hidrofluorangliavandenilių gamintojams ir importuotojams, taip pat naujoms įmonėms, ketinančioms 2015 m. Europos Sąjungos rinkai pateikti pilstomų hidrofluorangliavandenilių

(2014/C 153/07)

Šis pranešimas skirtas įmonėms, kurioms taikomas 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006 (1) (toliau – reglamentas):

gamintojams ir importuotojams, kurie ketina 2015 m. ir vėlesniais metais Sąjungos rinkai pateikti bent 100 tonų CO2 ekvivalentą atitinkantį hidrofluorangliavandenilių kiekį ir kurie pagal Reglamentą (EB) Nr. 842/2006 pranešė 2009–2012 m. pateikę Sąjungos rinkai daugiau kaip vieną metrinę toną hidrofluorangliavandenilių;

b)	įmonėms, kurios 2015 m. Sąjungos rinkai ketina pateikti bent 100 tonų CO2 ekvivalentą atitinkantį hidrofluorangliavandenilių kiekį ir kurios pagal Reglamentą (EB) Nr. 842/2006 nepranešė 2009–2012 m. pateikusios Sąjungos rinkai daugiau kaip vieną metrinę toną hidrofluorangliavandenilių.

Hidrofluorangliavandeniliai – reglamento I priedo 1 skirsnyje išvardytos medžiagos arba mišiniai, kuriuose yra kurios nors iš šių medžiagų:

HFC-23, HFC-32, HFC-41, HFC-125, HFC-134, HFC-134a, HFC-143, HFC-143a, HFC-152, HFC-152a, HFC-161, HFC-227ea, HFC-236cb, HFC-236ea, HFC-236fa, HFC-245ca, HFC-245fa, HFC-365mfc, HFC-43–10mee.

3.	Bet koks šių medžiagų pateikimas rinkai, išskyrus 15 straipsnio 2 dalies a–e punktuose išvardytas reikmes, turi būti apskaitomas kvotų sistemoje, nustatytoje reglamento 15 ir 16 straipsniuose.

Be to, kiekviena įmonė gali rinkai pateikti ribotą hidrofluorangliavandenilių kiekį.

Komisija skiria kvotas šio pranešimo 1 punkto a ir b papunkčiuose nurodytoms įmonėms. Skiriamų kvotų dydžiai nustatomi taip:

—	šio pranešimo 1 punkto a papunktyje nurodytiems gamintojams ir importuotojams – pagal reglamento 16 straipsnio 1, 4 bei 5 dalis ir V bei VI priedus,

—	šio pranešimo 1 punkto b papunktyje nurodytoms įmonėms – pagal reglamento 16 straipsnio 2 bei 5 dalis ir V bei VI priedus.

Tik šio pranešimo 1 punkto a papunktyje nurodytiems gamintojams ir importuotojams, kurie pranešė pateikę rinkai hidrofluorangliavandenilių 2009–2012 m.

5.	Visos įmonės, ketinančios 2015 m. pateikti Sąjungos rinkai hidrofluorangliavandenilių, turi laikytis šio pranešimo 6–11 punktuose nustatytos tvarkos.

Įmonė turi iki 2014 m. liepos 1 d. užsiregistruoti registre. Jei įmonė pagal Reglamentą (EB) Nr. 842/2006 pateikė savo kasmetinį pranešimą apie fluorintas dujas, Europos Komisija nusiųs kontaktinius duomenis, esančius Europos aplinkos agentūros BDR duomenų bazėje. Įmonių prašoma atnaujinti kontaktinius duomenis, jei reikia, ir pateikti tinkamai užpildytą „registracijos formą“ [CLIMA-HFC-REGISTRY@ec.europa.eu]. Formų šablonai taip pat pateikiami Europos Komisijos interneto svetainėje (http://ec.europa.eu/clima/policies/f-gas/reporting/index_en.htm). Užsiregistravimas iki pirmiau nurodyto termino yra būtina sąlyga kvotai gauti.

Atsižvelgiant į tai, kad norint apskaičiuoti pamatines vertes, iš turimų duomenų turi būti atimtas reglamento 15 straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms skirtas hidroangliavandenilių kiekis, įmonės raginamos informuoti Europos Komisiją apie 2009–2012 m. rinkai pateiktus hidrofluorangliavandenilius, skirtus 15 straipsnio 2 dalies a–e punktuose nurodytoms reikmėms, pagal kiekvieną naudojimo kategoriją ir kiekvieną medžiagą kiekvienais 2009–2012 m. laikotarpio metais.

Tokia informacija, apimanti bent šablone, susijusiame su „išimtinėmis reikmėmis“, kuris pateiktas interneto svetainėje (http://ec.europa.eu/clima/policies/f-gas/reporting/index_en.htm), nurodytus elementus, turėtų būti pateikta Europos Komisijai elektroniniu paštu [CLIMA-HFC-REGISTRY@ec.europa.eu] iki 2014 m. liepos 1 d.

Jei įmonė ketina rinkai pateikti papildomą hidrofluorangliavandenilių kiekį pagal reglamento 16 straipsnio 4 dalį, ji privalo užpildyti ir pateikti „deklaraciją dėl kvotos poreikio 2015 m.“ (jos formą galima rasti Europos Komisijos interneto svetainėje http://ec.europa.eu/clima/policies/f-gas/reporting/index_en.htm). Tinkamai užpildyta forma turi būti nusiųsta adresu [CLIMA-HFC-REGISTRY@ec.europa.eu].

9.	Komisija laikys tinkamomis tik tas „deklaracijas dėl kvotos poreikio 2015 m.“, kurios bus tinkamai užpildytos, be klaidų ir gautos iki 2014 m. liepos 1 d.

10.	Įmonės raginamos kuo skubiau kartu pateikti savo „registracijos formas“, informaciją apie pateikimą rinkai „išimtinėms reikmėms“ ir minėtą „deklaraciją“, kad būtų galima prireikus jas pataisyti ir pateikti dar kartą iki nustatyto termino.

11.

„Registracijos formos ar deklaracijos dėl kvotos poreikio 2015 m.“ pateikimas savaime nesuteikia jokios teisės pateikti rinkai hidrofluorangliavandenilių 2015 m. ir vėliau.

Tik šio pranešimo 1 punkto b papunktyje nurodytoms įmonėms, kurios nepranešė pateikusios rinkai hidrofluorangliavandenilių 2009–2012 m.

12.	Visos įmonės, ketinančios 2015 m. pateikti Sąjungos rinkai hidrofluorangliavandenilių, turi laikytis šio pranešimo 13–17 punktuose nustatytos tvarkos.

13.

Įmonė turi iki 2014 m. liepos 1 d. užsiregistruoti registre. Užsiregistruojama atsiunčiant tinkamai užpildytą registracijos formą adresu [CLIMA-HFC-REGISTRY@ec.europa.eu]. Formų šablonai pateikiami Europos Komisijos interneto svetainėje (http://ec.europa.eu/clima/policies/f-gas/reporting/index_en.htm). Komisija laikys tinkamomis tik tas registracijos formas, kurios bus tinkamai užpildytos, be klaidų ir gautos iki 2014 m. liepos 1 d.

14.	Be to, įmonė turi užpildyti „deklaraciją dėl ketinimo pateikti rinkai hidrofluorangliavandenilių“, kurios formą galima rasti Europos Komisijos interneto svetainėje (http://ec.europa.eu/clima/policies/f-gas/reporting/index_en.htm), ir išsiųsti ją adresu [CLIMA-HFC-REGISTRY@ec.europa.eu].

15.	Komisija laikys tinkamomis tik tas „deklaracijas dėl ketinimo pateikti rinkai hidrofluorangliavandenilių“, kurios bus tinkamai užpildytos, be klaidų ir gautos iki 2014 m. liepos 1 d.

16.	Įmonės raginamos kuo skubiau kartu pateikti savo „registracijos formą ir deklaraciją dėl ketinimo pateikti rinkai hidrofluorangliavandenilių“, kad būtų galima prireikus jas pataisyti ir pateikti dar kartą iki nustatyto termino.

17.	Registracijos formos arba „deklaracijos dėl ketinimo pateikti rinkai hidroangliavandenilių“ pateikimas savaime nesuteikia jokios teisės pateikti rinkai hidrofluorangliavandenilių 2015 m.

(1) OL L 150, 2014 5 20, p. 319.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 153

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	57 tomas 2014m. gegužės 21d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2014/C 153/01	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.7161 – DCC Energy/Qstar Försäljning/Qstar/Card Network Solutions) ( 1 )	1

	Klaidų ištaisymas
2014/C 153/08	2006 m. gegužės 17 d. Komisijos komunikato, parengto įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičiančią Direktyvą 95/16/EB (nauja redakcija), klaidų ištaisymas ( OL C 110, 2014 4 11 )	21

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2014/C 153/02	Euro kursas	2
2014/C 153/03	Nebeaktualių komisijos pasiūlymų atšaukimas	3

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2014/C 153/04	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla Nr. M.6968 – Lufthansa/CAE/JV) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	8
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2014/C 153/05	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	9
2014/C 153/06	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	14
2014/C 153/07	Pranešimas hidrofluorangliavandenilių gamintojams ir importuotojams, taip pat naujoms įmonėms, ketinančioms 2015 m. Europos Sąjungos rinkai pateikti pilstomų hidrofluorangliavandenilių	19


	(1) Tekstas svarbus EEE