11.4.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 109/2

EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2013 m. lapkričio 6 d.

dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru bankų pertvarkymo fondu, ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, pasiūlymo

(CON/2013/76)

2014/C 109/02

Įžanga ir teisinis pagrindas

2013 m. rugsėjo 3 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo Europos Sąjungos Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru bankų pertvarkymo fondu, ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (1), pasiūlymo (toliau – pasiūlytas reglamentas). 2013 m. spalio 14 d. ECB gavo Europos Parlamento prašymą pateikti nuomonę dėl to pasiūlyto reglamento.

ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, nes pasiūlytame reglamente yra nuostatų, darančių įtaką ECB uždaviniams, susijusiems su rizikos ribojimu pagrįsta kredito ir kitų finansų įstaigų, išskyrus draudimo įmones, priežiūra, kaip nurodyta Sutarties 127 straipsnio 6 dalyje, ir nuostatų, darančių įtaką Europos centrinių bankų sistemos prisidėjimui prie sklandaus politikos, susijusios su finansų sistemos stabilumu, vykdymo, kaip numatyta Sutarties 127 straipsnio 5 dalyje. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

1. Bendros pastabos

ECB visapusiškai pritaria bendro pertvarkymo mechanizmo, kuris prisidės stiprinat ekonominės ir pinigų sąjungos struktūrą ir stabilumą, įkūrimui. Taip pat ECB naudojasi proga pakartoti savo poziciją, pateiktą 2012 m. lapkričio 27 d. nuomonėje dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedamos specialios užduotys, susijusios su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, ir pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), nuostatos (CON/2012/96) (2), būtent kad bendras pertvarkymo mechanizmas yra būtinas papildomas bendro priežiūros mechanizmo elementas, kad būtų pasiekta gerai veikianti finansų rinkų sąjunga. Todėl toks mechanizmas turi būti sukurtas iki to laiko, kai ECB visapusiškai prisiims savo atsakomybę priežiūros srityje. Pasiūlytame reglamente yra trys esminiai veiksmingo pertvarkymo elementai: a) bendra sistema, b) bendra institucija ir c) bendras fondas. Pasiūlytas reglamentas yra atsakas į 2012 m. gruodžio 13–14 d. bei 2013 m. birželio 27–28 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas (3), kurios paremtos ataskaita „Tikros ekonominės ir pinigų sąjungos link“ (angl. Towards a genuine Economic and Monetary Union) (4).

ECB mano, kad tolesniuose punktuose išdėstyti pagrindiniai principai yra svarbiausi bendro pertvarkymo mechanizmo veiksmingumui, ir pritaria tam, kad jie yra iš esmės atspindėti pasiūlytame reglamente.

1.1. Bendras pertvarkymo mechanizmas turėtų būti taikomas visoms bendrame priežiūros mechanizme dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtoms kredito įstaigoms.

1.2. Stipri ir nepriklausoma bendra pertvarkymo institucija (BPI) turėtų būti bendro pertvarkymo mechanizmo centre, su pakankamais sprendimų priėmimo įgaliojimais, kad galėtų imtis pertvarkymo veiksmų, kad būtų išsaugotas stabilumas euro zonoje ir visoje Sąjungoje. Bendras pertvarkymo mechanizmas yra reikalingas papildomas bendro priežiūros mechanizmo elementas (5), nes atsakomybės ir sprendimų priėmimo dėl pertvarkymo ir priežiūros lygiai turi būti suderinti. Šiuo požiūriu ECB yra tokios pat nuomonės kaip ir Komisija, kad siekiant užtikrinti optimalius pertvarkymo veiksmus, įskaitant atitinkamą naštos pasidalijimą, geriau yra toks bendras mechanizmas negu nacionalinių pertvarkymo institucijų tinklas. Koordinavimas tarp nacionalinių pertvarkymo sistemų nepasirodė pakankamas, kad būtų priimti labiausiai savalaikiai ir ekonomiškiausi pertvarkymo sprendimai, ypač tarptautiniu mastu.

1.3. Sprendimų priėmimo procesas turėtų būti toks, kad sprendimai būtų priimami laiku ir veiksmingai, prireikus, per labai trumpą laiką, pvz., per kelias dienas arba, kai reikia, per kelias valandas. Jie turėtų būti grįsti tinkamu pertvarkymo planavimu.

1.4. BPI turėtų turėti tinkamus įgaliojimus, priemones ir finansinius išteklius, kad pertvarkytų įstaigas, kaip numatyta būsimoje Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvoje (BGPD).

1.5. BPI turėtų turėti prieigą prie pertvarkymui skirtų išteklių Bendrame bankų pertvarkymo fonde (BBPF), kuris turėtų būti finansuojamas ex ante rizika grįstais įnašais iš visų bankų, kuriems taikomas bendras pertvarkymo mechanizmas, o prireikus papildomai finansuojamas ex post įnašais. Be to, turėtų būti numatyta laikina, neutrali mokestiniu požiūriu, viešoji finansinio stabilumo stiprinimo priemonė, kuri BBPF galėtų būti suteikta kaip kredito linija.

1.6. Numatyta bendro pertvarkymo mechanizmo sistema turėtų numatyti glaudų koordinavimą tarp bendro pertvarkymo mechanizmo pertvarkymo funkcijos ir bendro priežiūros mechanizmo priežiūros funkcijos, kartu atsižvelgiant į atitinkamos institucijos atsakomybę ir jos paisant.

Ir bendras priežiūros mechanizmas, ir bendras pertvarkymo mechanizmas yra svarbios bankų sąjungos vieningos finansų sistemos dalys, kurios padės nutraukti bankų ir atitinkamų valstybių narių vyriausybių ryšį ir sustabdys šiuo metu vykstantį finansinių rinkų fragmentacijos procesą.

ECB itin pritaria numatytam bendro pertvarkymo mechanizmo tvarkaraščiui. Pagal šį tvarkaraštį, bendras pertvarkymo mechanizmas įsigaliotų 2014 m. viduryje, o visu pajėgumu pradėtų veikti 2015 m. sausio 1 d. Šiuo tvarkaraščiu atsižvelgiama į tai, kad bendras pertvarkymo mechanizmas yra esminis bankų sąjungos elementas.

2. Konkrečios pastabos

2.1. Teisinis pagrindas

Komisija siūlo grįsti pasiūlytą reglamentą Sutarties 114 straipsniu, kuris leidžia priimti priemones valstybių narių teisės aktų nuostatoms, skirtoms vidaus rinkai sukūrimui ir veikimui, suderinti. ECB žino apie dabartinius kitų Sąjungos institucijų vertinimus dėl pasiūlyto teisinio pagrindo ir pastebi pasiūlyto reglamento pakeitimus, kurie buvo pateikti, kad būtų užtikrinta, jog 114 straipsnis būtų galimas teisinis pagrindas siekiant pasiūlyto reglamento tikslo apsaugoti vientisumą ir paskatinti vidaus rinkos veikimą Sąjungos institucijai vienodai taikant bendrą pertvarkymo taisyklių rinkinį ir turint galimybę pasinaudoti BBPF.

2.2. Bendros pertvarkymo valdybos valdymas ir atskaitomybė

ECB iš esmės pritaria pasiūlytai valdymo sistemai, ypač tam, kad nė viena šalis, o ypač nacionalinės pertvarkymo institucijos, neturės veto teisės Bendrai pertvarkymo valdybai (toliau – Pertvarkymo valdyba) priimant sprendimus. Nors galutinį sprendimą pertvarkant konkrečią kredito įstaigą priima Komisija, Pertvarkymo valdyba turės plačius ir nepriklausomus įgaliojimus parengti pertvarkymo planus (6) ir pertvarkymo schemas (7) ir reikalauti, kad jie būtų įgyvendinti. Ypač svarbu, kad bendro pertvarkymo mechanizmo sprendimų priėmimo gebėjimai ir balsavimo ypatumai užtikrintų veiksmingą ir savalaikį sprendimų priėmimą, ypač krizės laikotarpiais. Pertvarkymo procese dalyvaujančių institucijų atsakomybė turėtų būti tiksliau apibrėžta, kad būtų išvengta įgaliojimų dubliavimosi arba persidengimo. Atsižvelgiant į Pertvarkymo valdybos įgaliojimus, išsamesnis šių įgaliojimų vykdymo aprašas kiek įmanoma pagerintų atitiktį Meroni doktrinai (8), kartu siekiant užtikrinti pakankamą lankstumą sprendžiant kiekvieną konkretų pertvarkymo atvejį. Galiausiai pasiūlytas reglamentas turi užtikrinti, kad prireikus bet kokį pertvarkymo sprendimą Komisija priima kuo skubiau (9).

ECB pritaria pasiūlytai Pertvarkymo valdybos atskaitomybės sistemai, kuri yra suderinta su Sąjungos institucine sąranga. Europos Parlamento ir Pertvarkymo valdybos susitarime dėl praktinių dalykų vykdant demokratinę atskaitomybę bei priežiūrą (10) turėtų būti atsižvelgta į konfidencialumą pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę, ypač susijusį su priežiūros informacija, kurią Pertvarkymo valdyba gauna iš ECB ir kompetentingų nacionalinių institucijų.

2.3. Pertvarkymo ir priežiūros institucijų bendradarbiavimas

ECB pritaria numatytam glaudžiam priežiūros ir pertvarkymo institucijų bendradarbiavimui (11). Kiek tai susiję su ECB, pasiūlytame reglamente nurodyti uždaviniai ir atsakomybė turėtų įeiti į uždavinius (ir neišeiti už jų ribų), kurie ECB pavesti Sutartimi, Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutu (ECBS statutas), ir ypač 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (12) (Bendro priežiūros mechanizmo reglamentas). ECB pažymi, kad pasiūlytas reglamentas neskiria jam papildomų uždavinių ir atsakomybės, tik numato glaudų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija (13). Siekiant aiškumo, ECB rekomenduoja, kad pasiūlytame reglamente minimiems ECB uždaviniams ir atsakomybei apibrėžti, kai tinkama, būtų daromos nuorodos į Bendro priežiūros mechanizmo reglamentu ECB pavestus uždavinius ir atsakomybę (14).

Be to, ECB pažymi, kad pasiūlytame reglamente numatyta, kad kai ECB pakviečia Pertvarkymo valdybos atstovą dalyvauti ECB priežiūros valdyboje, Pertvarkymo valdyba paskiria atstovą. Tačiau Bendro priežiūros mechanizmo reglamente numatyta, kad, įsteigus Pertvarkymo valdybą, ECB priežiūros valdyba gali pakviesti Europos pertvarkymo institucijos pirmininką dalyvauti Priežiūros valdybos posėdžiuose (15) stebėtojo teisėmis. Siekiant užtikrinti visišką suderinamumą, reikia atitinkamai iš dalies pakeisti pasiūlytą reglamentą (16).

Svarbu, kad atitinkami pertvarkymo ir priežiūros institucijų vaidmenys ir atsakomybė išliktų atskiri prieš bet kokią krizę ir pirmuoju krizės etapu, kai priežiūros institucija kredito įstaigai gali taikyti ankstyvas intervencijos priemones ir kai vertinamos pertvarkymo sąlygas bei kapitalo priemonių dalinis nurašymas.

Pirmiausia, ankstyvosios intervencijos fazėje, išimtinai priežiūros institucija atsako už veiksmus arba priemones, kurių imtasi. Taikant ankstyvosios intervencijos priemones svarbu, kad priežiūros institucija nedelsdama informuotų Pertvarkymo valdybą. Tačiau siūloma ECB (arba nacionalinių priežiūros institucijų) pareiga konsultuotis su pertvarkymo institucijomis prieš imantis papildomų ankstyvosios intervencijos priemonių yra nesuderinama su greitų ir efektyvių ankstyvosios intervencijos veiksmų poreikiu vieningoje sistemoje, kurioje atsakomybė tenka vienai priežiūros institucijai. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad ECB arba nacionalinė priežiūros institucija tik kiek įmanoma anksčiau praneštų pertvarkymo institucijoms apie tokį veiksmą (17). Be to, ankstyvosios intervencijos fazėje Pertvarkymo valdyba turėtų atlikti savo vidaus parengiamuosius veiksmus tokiu būdu, kad būtų vengiama pažeisti rinkų pasitikėjimą ir galimai pabloginti atitinkamos įstaigos padėtį. Todėl tokius veiksmus, kaip antai reikalavimas pateikti informaciją ir patikrinimai vietoje, pirmiausia turėtų atlikti priežiūros institucija, kuri, laikydamasi BGPD, pertvarkymo institucijai pateiktų visą įstaigos pertvarkymui pasirengti reikalingą informaciją (18). Turėtų būti vengiama pertvarkymo institucijos atliekamų nekoordinuotų tyrimų bei patikrinimų vietoje, nes tai gali pakenkti tarpusavio pasitikėjimui (19).

Antra, kiek tai susiję su pertvarkymą lemiančiomis sąlygomis, ECB pažymi, kad pasiūlytas reglamentas pripažįsta, kad priežiūros institucija geriausiai gali įvertinti, ar kredito įstaiga žlunga arba tikriausiai žlugs, ir ar nėra pagrindo manyti, kad bet kokiais kitais privačiojo sektoriaus arba priežiūros veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų užkirstas kelias žlugimui (20). ECB mano, kad vertinant šiuos du kriterijus, atsižvelgiant į Bendro priežiūros mechanizmo reglamente numatytą kompetencijų padalijimą, išimtinė atsakomybė turėtų būti priskirta atitinkamai priežiūros institucijai, t. y. ECB arba nacionalinėms kompetentingoms institucijoms. Tai užtikrins aiškų atsakomybės padalijimą, kad būtų vykdomi greiti ir efektyvūs pertvarkymo veiksmai (21). Pasiūlytas reglamentas turėtų numatyti, kad Komisija gali nuspręsti pradėti pertvarkyti įstaigą, remdamasi vien tokiu priežiūros įvertinimu (22). Todėl tai būtų išankstinė būtina, bet nepakankama sąlyga pertvarkyti įstaigą.

Trečia, priežiūros institucija taip pat geriausiai gali įvertinti, ar subjektas arba grupė galės išlikti nenurašius arba nekonvertavus kapitalo priemonių, arba ar nereikia nepaprastosios viešosios paramos. Šis gyvybingumo vertinimas atliekamas anksčiau arba tuo pačiu metu kaip ir vertinimas, ar bankas atitinka pertvarkymo sąlygas, ir todėl – iki pertvarkymo pradžios. Taigi, pasiūlytas reglamentas turėtų aiškiai priskirti atsakomybę dėl šio vertinimo priežiūros institucijai, ir toks priežiūros institucijos vertinimas turėtų būti reikiama išankstinė sąlyga nurašyti arba konvertuoti kapitalo priemones (23).

Be to, kad būtų užtikrinta tinkama kontrolė, Pertvarkymo valdyba ir Komisija turėtų turėti galimybę paprašyti priežiūros institucijos (ECB arba nacionalinės kompetentingos institucijos) vertinimo bet kuriuo metu, jei įstaiga žlunga arba tikriausiai žlugs, ir jei nenurašius kapitalo priemonių ji nelaikoma gyvybinga. Tai užkirs kelią galimam priežiūros institucijos neveikimui, kai pertvarkymo institucija manytų, kad reikia imtis veiksmų (24).

Galiausiai, pasiūlytas reglamentas numato, kad ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos Pertvarkymo valdybai ir Komisijai pateiks visą jų uždaviniams vykdyti būtiną informaciją. Dalijimasis informacija yra svarbi išankstinė sąlyga, kad priežiūra ir pertvarkymas būtų veiksmingi. Todėl turėtų būti paaiškinta, kad bet kokia pareiga teikti informaciją yra abipusė. Ypač priežiūros institucija turėtų būti informuota kuo įmanoma anksčiau apie visus planuojamus ir jau atliktus pertvarkymo procedūros veiksmus, kad galėtų pasiruošti galimam poveikiui finansinio stabilumo srityje ir apie tai įspėti pertvarkymo instituciją (25).

2.4. ECB dalyvavimas Pertvarkymo valdyboje ir bendras centrinių bankų dalyvavimas

ECB pažymi, kad pasiūlyto reglamento 19 konstatuojamoji dalis, kurioje minimi Komisijos ir ECB atstovai, neatitinka likusios pasiūlyto reglamento teksto dalies, pagal kurią kai kuriuos Pertvarkymo valdybos narius paskiria Komisija ir ECB. Tiksliau, pasiūlyto reglamento 39 straipsnis numato, kad į Pertvarkymo valdybą įeina, inter alia, ir ECB paskirtas narys neatnaujinamam penkerių metų laikotarpiui. Remiantis pasiūlyto reglamento 43 straipsniu, Pertvarkymo valdybos nariai turi veikti nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi visos Sąjungos interesais, nesiekti gauti ir nepriimti jokių Sąjungos institucijų ar įstaigų, valstybių narių vyriausybių ar bet kurios kitos viešosios arba privačiosios įstaigos nurodymų. Remiantis pasiūlyto reglamento 45 ir 49 straipsniais, ECB paskirtas narys, turėdamas balsavimo teisę, dalyvauja Pertvarkymo valdybos plenarinėse sesijose, taip pat vykdomosiose sesijose.

Kad tiksliau būtų atspindėtas ECB vaidmens pagal Bendro priežiūros mechanizmo reglamentą ir ECB, kaip Pertvarkymo valdybos dalyvio pagal pasiūlytą reglamentą, vaidmens skirtumas, taip pat būtų išlaikytas institucijų atsakomybės dėl priežiūros ir pertvarkymo funkcijų Sąjungoje skirtumas, ECB rekomenduoja, kad ECB turėtų atvirą kvietimą stebėti visus (plenarinius ir vykdomuosius) Pertvarkymo valdybos susitikimus (26).

Atsižvelgiant į svarbų centrinių bankų vaidmenį ir patirtį finansinio stabilumo ir makrolygio rizikos ribojimo pareigų srityje, nacionaliniai centriniai bankai, kurie pagal nacionalinę teisę neveikia kaip pertvarkymo institucijos, turėtų turėti teisę dalyvauti Valdybos susitikimuose kaip stebėtojai ir greta ECB turėtų dalyvauti vertinant bet kokių pertvarkymo veiksmų sisteminę riziką (27).

2.5. Sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimas ir minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas (angl. the minimum requirement for own funds and eligible liabilities, MREL)

ECB pritaria tam, kad pasiūlytas reglamentas numato, jog Pertvarkymo valdyba, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija, įskaitant ECB, atliks bet kurio 2 straipsnyje nurodyto subjekto sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimą (28). Nors dėl paties vertinimo pakanka konsultuotis su priežiūros institucija, priemonės pašalinti kliūtis sėkmingo pertvarkymo galimybei turėtų būti nustatytos ir įgyvendintos bendradarbiaujant kartu su priežiūros institucija. Tai atspindėtų aktyvų priežiūros institucijų dalyvavimą sudarant pertvarkymo planus (29). Šis vertinimas neturėtų numatyti galimybės pasinaudoti finansine BBPF parama, išskyrus laikinai suteikiamas lėšas. Būtų nenuoseklu numatyti galimybę pasinaudoti fondo finansine parama, atsižvelgiant į bendrąjį principą, kad įstaigos arba grupės akcininkai ir kreditoriai yra pirmieji, kurie prisiima pertvarkymo nuostolius (30). BBPF teikia išteklius tik tada, jei nepakanka finansavimo, kurį pertvarkymui suteikia akcininkai ir kreditoriai. Todėl sėkmingo įstaigos arba grupės pertvarkymo galimybės vertinimas turėtų užtikrinti, kad patikima pertvarkymo strategija numatytų, jog pačioje įstaigoje arba grupėje yra pakankamai galimybių padengti nuostolius (31).

ECB mano, kad MREL yra svarbus elementas užtikrinant sėkmingo pertvarkymo galimybę ir tinkamą nuostolių padengimą. Šiuo požiūriu kompetentinga institucija turėtų turėti išskirtinį vaidmenį apibrėžiant MREL, atsižvelgiant į tai, kad pastarieji, būdami tęstinio pobūdžio, gali turėti tiesioginės įtakos banko veiklai ir todėl yra svarbūs kompetentingai institucijai. Todėl MREL turėtų nustatyti Pertvarkymo valdyba, bendradarbiaudama su kompetentinga institucija (32). Atsižvelgiant į bendrąsias MREL reglamentuojančias nuostatas, ECB supranta, kad pasiūlytas reglamentas užtikrins visišką suderinamumą su būsima BGPD, todėl taip pat daromos nuorodos į pagal MREL tinkamų įsipareigojimų tinkamumo kriterijus (33).

2.6. Gelbėjimas privačiomis lėšomis

Pasiūlytas reglamentas numato, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis nuostatos taikomos nuo 2018 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad nuo 2015 m. iki 2018 m. bendro pertvarkymo mechanizmui gali tekti pertvarkyti bankus nedisponuojant šia pertvarkymo priemone. Tačiau jei atliekant pertvarkymą naudojami viešieji fondai arba BBPF fondai, pagal naujas valstybės pagalbos taisykles (34) bus reikalaujama privalomai gelbėti privačiomis lėšomis ir subordinuotąja skola. Tačiau bus netikrumo, ar pirmaeilės įkaitu neužtikrintos paskolos gali būti gelbėjamos privačiomis lėšomis, nes valstybės narės galės laisvai nuspręsti, ar jos turėtų anksčiau pradėti taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis sistemą.

Tokiomis aplinkybėmis ECB pritaria gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės įgyvendinimui iki 2018 m. Laikoma, kad gelbėjimas privačiomis lėšomis didžiąja dalimi jau yra įskaičiuotas į kainą, todėl tikimasi, kad poveikis finansavimui nebūtų reikšmingas. Be to, galint pasinaudoti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemone, būtų daugiau teisinio tikrumo, nuoseklumo ir tikslesnio prognozavimo, taip išvengiant ad hoc sprendimų (35).

Nuostata dėl reikalavimų pirmumo teisės bankroto atveju, kuri nustato eiliškumą, kaip nuostoliai yra paskirstomi gelbėjant privačiomis lėšomis (36), nėra tokia pati kaip būsimos BGPD nuostatos. Todėl, atsižvelgiant į galutinį Sąjungos teisės aktų leidėjo priimtą tekstą, turėtų būti pasiektas nuoseklumas. Ypač garantuojami indėliai turėtų turėti „ypatingą pirmenybę“, o fizinių asmenų ir mažų ir vidutinių įmonių tinkami indėliai turėtų turėti pirmenybę palyginti su kitais pirmaeiliais įkaitu neužtikrintais reikalavimais. Šiuo atžvilgiu indėlių draudimo sistemos taip pat turėtų būti visiškai suderintos su būsimos BGPD nuostatomis, numatant jų subrogaciją apdraustų indėlininkų teisėms ir įsipareigojimams (37).

2.7. Bendras bankų pertvarkymo fondas

ECB pritaria tam, kad bendras pertvarkymo mechanizmas apimtų ex ante rizika grįstais bendro pertvarkymo mechanizme dalyvaujančiose valstybėse narėse esančių įstaigų įnašais finansuojamą BBPF. Tokia bendro pertvarkymo fondo kontrolė yra svarbus bendro pertvarkymo mechanizmo elementas, kad būtų užtikrintas tinkamas pertvarkymo finansavimas nesikreipiant į viešus fondus. Tai leis Pertvarkymo valdybai imtis skubių priemonių nesiveliant į užsitęsiančias diskusijas dėl tarptautinių bankų naštos pasidalijimo, taip Europos lygiu užtikrinant optimalią ir ekonomiškiausią pertvarkymo strategiją. Sutelkiant išteklius, BBPF galės veiksmingiau nei pagal nacionalinius susitarimus apsaugoti mokesčių mokėtojus ir taip nutraukti atitinkamą sąsają tarp bankų ir jų atitinkamų vyriausybių.

Pasiūlytame reglamente numatytas tikslinis lygis bent jau 1 % garantuojamų indėlių, tenkantis BBPF. ECB laikosi nuomonės, kad garantuojami indėliai nėra pats tinkamiausias kriterijus, nes jie ne visiškai atspindi galimas finansavimo išlaidas pertvarkant. Garantuojami indėliai gali likti stabilūs, o visi kiti įsipareigojimai reikšmingai išauga arba jie gali išaugti, o visi kiti įsipareigojimai likti stabilūs. Abejais atvejais galima pertvarkymo fondo pozicija nebūtų tinkamai atspindėta. Tas faktas, kad garantuojami indėliai jau yra apdrausti pagal indėlių garantijų sistemą (IGS) turėtų taip pat būti apsvarstytas, nes tai taip pat prisidėtų finansuojant pertvarkymą, jei dėl (preferencinių) garantuojamų indėlių patiriami nuostoliai. Todėl šis kriterijus turėtų būti papildytas su visais įsipareigojimais susijusia apskaitine verte, kurią Pertvarkymo valdyba turėtų tinkamai suderinti išlaikydama 1 % garantuojamų indėlių žemutinę ribą (38).

2.8. Finansinio stabilumo stiprinimo priemonės

ECB pritaria pasiūlymui įdiegti papildomas finansinio stabilumo stiprinimo priemones, kurias išimtiniais atvejais, jei nepakanka BBPF ex ante įnašų, o ex post įnašais negalima greitai pasinaudoti išlaidoms padengti, būtų galima aktyvuoti pasiskolinant arba kitaip gaunant pagalbą iš finansinių įstaigų ir kitų trečiųjų šalių. Tokios finansinio stabilumo stiprinimo priemonės padarytų bendrą pertvarkymo mechanizmą atsparesniu itin didelio ekonominio ir finansinio šoko situacijose, taip stiprinant jo pajėgumus užkirsti kelią sisteminei rizikai. Be to, ECB pritaria reikalavimui, kad finansavimą pasitelkus finansinio stabilumo stiprinimo priemones kompensuotų finansų industrija, o ne fiskalinės institucijos. Šiuo reikalavimu apsaugomas vienas iš pagrindinių motyvų įkurti bendrą pertvarkymo mechanizmą, būtent pertvarkyti bankus neperkeliant nuolatinių išlaidų mokesčių mokėtojams. Atsižvelgiant į šiuos elementus, pasiūlytas reglamentas visiškai suderintas su 2012 m. gruodžio 13–14 d. bei 2013 m. birželio 27–28 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis (39), kuriose atspindima ataskaita „Tikros ekonominės ir pinigų sąjungos link“.

Tuo pačiu metu ECB pažymi, kad pasiūlytame reglamente išlieka nekonkretumo dėl to, kaip bus sudarytos numatomos papildomos finansinio stabilumo stiprinimo priemonės. Ypač, nors pasiūlytas reglamentas numato galimybę skolintis iš trečiųjų šalių (40), jis nenurodo, ar papildomos finansinio stabilumo stiprinimo priemonės taip pat apimtų laikiną prieigą prie viešųjų fondų ar tik skolinimąsi iš privataus sektoriaus. Kaip aiškiai išdėstyta projekto 6 straipsnio 4 dalyje, valstybės narės neprivalo teikti tokios galimybės, todėl atrodo, kad tokios finansinio stabilumo stiprinimo priemonės galėtų būti teikiamos tik savanoriškai. ECB laikosi nuomonės, kad taikant fiskalinio neutralumo principą, galimybė pasinaudoti fiskaliniais ištekliais būtų esminis bendro pertvarkymo mechanizmo finansinio stabilumo stiprinimo priemonių elementas. Taip yra, nes privatūs finansavimo šaltiniai gali, ypač bendro pertvarkymo mechanizmo veikimo pradžioje, būti nepakankami ir esant didelei suirutei finansų rinkoje laikinai būti išeikvoti. ECB supranta, kad Komisija dalyvaujančioms valstybėms narėms nenustatė pareigos suteikti galimybę naudotis viešaisiais fondais, nes tai galėtų pažeisti valstybės narės fiskalinį suverenumą, o to daryti neleidžia pasiūlyto reglamento teisiniai pagrindai. Šiomis aplinkybėmis ECB mano, kad svarbu, jog dalyvaujančios valstybės narės iki pasiūlyto reglamento įsigaliojimo parengtų jungtines ir tvirtas viešas finansinio stabilumo stiprinimo priemones (41).

Šios viešos finansinio stabilumo stiprinimo priemonės galėtų apimti kredito liniją, suteikiančią bendram pertvarkymo mechanizmui galimybę pasinaudoti jungtiniais dalyvaujančių valstybių narių fiskaliniais ištekliais. Kad būtų išlaikytas fiskalinio neutralumo principas, turėtų būti kompensuota visa kredito linijos, jei ją tektų aktyvuoti, suma. Tam, kad būtų išvengta pernelyg ciklinių mokesčių, būtų svarbu dėmesingai nustatyti laikotarpį, per kurį finansinis sektorius turėtų kompensuoti šias lėšas. Tokia kredito linijos priemonė būtų visiškai suderinta su 2012 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadomis (42) ir panašiomis kitų šalių pertvarkymo sistemomis, pavyzdžiui, kredito linija JAV iždo teikiama Federalinei indėlių draudimo korporacijai (angl. Federal Deposit Insurance Corporation, FDIC).

2.9. Santykis su valstybės pagalbos sistema

ECB pažymi, kad pasiūlytas reglamentas yra parengtas taip, kad užtikrintų Komisijos kompetenciją dėl valstybės pagalbos visais pertvarkymo atvejais, kuri apima paramą, kuri klasifikuojama kaip valstybės pagalba. Tai bus pasiekta vykdant valstybės pagalbos procedūrą kartu su pertvarkymo procedūra (43). Tačiau jei BBPF teikia pagalbą, pasiūlytu reglamentu pagal analogiją ir kartu su pertvarkymo procedūra taip pat ketinama taikyti valstybės pagalbos kontrolę (44).

ECB pripažįsta, kad valstybės pagalbos sistema buvo esminis dalykas nustatant nacionalinės viešos pagalbos bendrus parametrus bankų pertvarkymo Sąjungoje kontekste. Tačiau ECB mano, kad valstybės pagalbos kontrolės taikymo poveikis ir jos poveikis bendro pertvarkymo mechanizmo vykdomiems pertvarkymams turėtų būti kruopščiai įvertinti. Kai bendras pertvarkymo mechanizmas pradės veikti visu pajėgumu, sprendimai dėl pertvarkymo bus priimti Sąjungos lygiu, todėl bus išlaikomos vienodos sąlygos ir neiškraipoma bendra rinka (45). Atsižvelgiant į tai, lygiagretus įvertinimas pagal valstybės pagalbos procedūrą neturėtų vėlinti pertvarkymo proceso, jo dubliuoti arba trukdyti. Tikslas apsaugoti vidaus rinką ir vengti iškraipyti konkurenciją tarp dalyvaujančių ir nedalyvaujančių valstybių narių gali būti pasiektas pertvarkymo procese. Valstybės pagalbos aspektų integravimas į pertvarkymo procesą gali būti numatytas, ypač atsižvelgiant į tai, kad Komisija turi aukščiausius sprendimų priėmimo įgaliojimus. Bet kuriuo atveju pasiūlyto reglamento taikymas turėtų garantuoti, kad valstybės pagalbos kontrolė nelems nepagrįsto vėlavimo ir netrukdys pasiekti pertvarkymo tikslus, ypač atsižvelgiant į būtinybę saugoti finansinį stabilumą (46). Dėl aiškumo ir teisinio tikrumo Komisijai būtų naudinga, jei pasiūlytame reglamente būtų aiškiai nurodyta, kokios bus taikomos valstybės pagalbos sistemos taisyklės ir kokia procedūra pagal analogiją ir prireikus, naudojantis tinkamomis priemonėmis, išsamiau išaiškintas jų taikymas.

Galiausiai ateityje gali būti reikalinga gilesnė analizė atsižvelgiant į valstybės pagalbos taisyklių taikymą pagal analogiją ir atsižvelgiant į sąsajas tarp svarstymų dėl valstybės pagalbos ir finansinio stabilumo pertvarkymo kontekste (47).

2.10. Kreipimasis į teismą dėl pertvarkymo sprendimų

Pasiūlytame reglamente nėra nuostatų dėl pertvarkymo sprendimams taikomos teisminės kontrolės ir susijusių dalykų. ECB supranta, kad: a) viena vertus, Pertvarkymo valdybos ir (arba) Komisijos sprendimai dėl pertvarkymo (48) ir Komisijos sprendimai dėl atitikties valstybės pagalbos taisyklėms ir b) kita vertus, nacionalinių pertvarkymo institucijų pertvarkymo veiksmai, įgyvendinantys pertvarkymo schemą pagal tuos sprendimus ir valstybės pagalbos taisykles, gali būti peržiūrėti teismine tvarka Europos Sąjungos Teisingumo Teisme ir atitinkamai nacionaliniuose teismuose. ECB pažymi, kad bylinėtis leidžiančių priemonių, Teisme pagal Sutartį ir pasiūlytą reglamentą bei nacionaliniuose teismuose pagal dalyvaujančių valstybių narių nacionalinę teisę, visuma turėtų užtikrinti bendro pertvarkymo mechanizmo sprendimų paveiktų fizinių ir juridinių asmenų tinkamas procesines teises.

Siekiant teisinio aiškumo, būtų naudinga, jei reglamente būtų nurodyta, kad jis nepažeidžia nacionalinių teismų kompetencijos nagrinėti nacionalinės pertvarkymo institucijos ir kitų institucijų veiksmų arba neveikimo įgyvendinant pagal 16 straipsnyje numatytą pertvarkymo procedūrą priimtus Pertvarkymo valdybos sprendimus. Be to, galėtų būti svarstoma, ar įrašyti nuostatas, kurios užkirstų kelią Pertvarkymo valdybos sprendimų, ypač pagal pasiūlyto reglamento 26 straipsnio 2 dalį priimtų sprendimų, grįžtamumui ar bent jį apribotų, kad būtų suderinta su BGPD nuostatomis dėl teisės apskųsti ir teisės imtis kitų veiksmų panaikinimo. Susijusios nuostatos turėtų būti atidžiai pasvertos, kad būtų užtikrinta nuosavybės teisių apsaugos atitiktis pagal ES pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją.

Galiausiai, kad būtų pakeltas skaidrumo lygis dėl bendro pertvarkymo mechanizmo kontekste naudojamų teisminių priemonių, būtų patartina apibrėžti pertvarkymo priemonių pagal bendro pertvarkymo mechanizmo paveiktų šalių teisės į teisminę kontrolę taikymo sritį ir turinį, pavyzdžiui, nurodant, kad teisme nagrinėjant nacionalinių pertvarkymo institucijų veiksmus ir neveikimą turi būti visapusiškai atsižvelgta į tai, jog pagal pasiūlyto reglamento 16 straipsnio 8 dalį nacionalinės institucijos privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad įgyvendintų Pertvarkymo valdybos sprendimus, o šiuos sprendimus gali peržiūrėti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Tai galėtų būti pateikta pasiūlyto reglamento aiškinamajame memorandume arba atskirame dokumente.

2.11. Terminija

ECB pritaria Komsijos siekiui užtikrinti, kad pasiūlytas reglamentas būtų suderintas su būsima BGPD, tai turėtų garantuoti bendrą nuoseklumą, taip pat ir vartojamų apibrėžčių atžvilgiu. Jei nėra objektyvių priežasčių pasiūlytame reglamente nukrypti nuo BGPD apibrėžčių arba jas praleisti, jos ir turėtų būti vartojamos (49). Šiuo aspektu, kai daroma nuoroda į priežiūros instituciją, reglamente turi būti taikomas nuoseklus metodas, pavyzdžiui, nurodant „kompetentinga institucija“ ir paaiškinant, kad tai apima ECB, kai jis vykdo priežiūros veiklą, bei nacionalines priežiūros institucijas.

2.12. Glaudžiai bendradarbiaujančios valstybės narės

ECB rekomenduoja pasiūlytame reglamente įterpti nuostatą dėl dar nebaigtų pertvarkymo procedūrų traktavimo, kai glaudų bendradarbiavimą užmezgusi valstybė narė (50), kuriai dėl to automatiškai taikomas pasiūlytas reglamentas, nutraukia tokį glaudų bendradarbiavimą.

Priimta Frankfurte prie Maino 2013 m. lapkričio 6 d.

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) COM(2013) 520 final.

(2) OL C 30, 2013 2 1, p. 6. Visos ECB nuomonės skelbiamos ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(3) Galima rasti Europos Vadovų Tarybos svetainėje www.consilium.europa.eu.

(4) Pristatyta 2012 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryboje, galima rasti Europos Vadovų Tarybos svetainėje www.consilium.europa.eu.

(5) Taip pat žr. 2012 m. lapkričio 29 d. Europos Centrinio Banko nuomonę dėl pasiūlymo dėl direktyvos, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema (CON/2012/99) (OL C 39, 2013 2 12, p. 1.).

(6) Žr. pasiūlyto reglamento 7 straipsnį.

(7) Žr. pasiūlyto reglamento 20 straipsnį.

(8) 1958 m. birželio 13 d. Sprendimas Meroni prieš High Authority (9/56, Rink. p. 133), 1981 m. gegužės 14 d. Sprendimas Romano prieš INAMI (98/80, Rink. p. 1241) ir 2005 m. liepos 12 d. Sprendimas sujungtose bylose Alliance for Natural Health ir kt. (C-154/04 ir C-155/04, Rink. p. I-6451).

(9) Žr., pavyzdžiui, toliau išdėstytas bei redagavimo pasiūlymo 6 pakeitime pateiktas pastabas dėl pasiūlyto reglamento 16 straipsnio.

(10) Žr. pasiūlyto reglamento 41 straipsnio 8 dalį.

(11) Žr. 4 skyrių: Pasiūlytame reglamente numatytas bendradarbiavimas.

(12) OL L 287, 2013 10 29, p. 63. Ypač žr. Bendro priežiūros mechanizmo reglamento 3 straipsnio 3 dalį ir 27 straipsnio 2 dalį.

(13) Pasiūlyto reglamento 27 straipsnio 2 ir 3 dalys.

(14) Žr., pavyzdžiui, redagavimo pasiūlymus 2, 5, 8 ir 10 pakeitimuose.

(15) Žr. Bendro priežiūros mechanizmo reglamento 26 straipsnio 11 dalį ir 70 konstatuojamąją dalį.

(16) Žr. redagavimo pasiūlymą 12 pakeitime.

(17) Todėl pasiūlyto reglamento 11 straipsnio 4 dalis turėtų būti atitinkamai pakeista. Žr. susijusį redagavimo pasiūlymą 5 pakeitime.

(18) 2013 m. birželio 27 d. valstybių narių finansų ministrų ECOFIN taryboje suderinto bendrojo požiūrio dėl direktyvos, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema, ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 77/91/EEB ir 82/891/EB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB ir 2011/35/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, pasiūlymo 23 straipsnio 1 dalies ec punktas [2012/0150 (COD)-11148/1/13 Rev 1].

(19) Žr. redagavimo pasiūlymą 14 pakeitime.

(20) Pasiūlyto reglamento 16 konstatuojamoji dalis: „ECB, kaip priežiūros institucija taikant bendrą priežiūros mechanizmą, gali geriausiai įvertinti, ar kredito įstaiga žlunga arba tikriausiai žlugs, ir ar nėra pagrindo manyti, kad bet kokiais kitais privačiojo sektoriaus arba priežiūros veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų užkirstas kelias žlugimui.“

(21) Tai taip pat buvo pažymėta Nuomonės CON/2012/99 2.1 punkte.

(22) Žr. redagavimo pasiūlymą 6 pakeitime.

(23) Žr. redagavimo pasiūlymą 8 pakeitime.

(24) Žr. redagavimo pasiūlymą 8 pakeitime.

(25) Žr. redagavimo pasiūlymą 11, 12 ir 13 pakeitimuose.

(26) Žr. redagavimo pasiūlymą 15, 16 ir 17 pakeitimuose.

(27) Žr. redagavimo pasiūlymą 15 pakeitime.

(28) Tai yra suderinta su Finansinio stabilumo valdybos (FSB) 2011 m. spalio mėn. veiksmingo finansų įstaigų pertvarkymo režimų pagrindiniais kriterijais (angl. Key Attributes of Effective Resolution Regimes for Financial Institutions); galima rasti FSB svetainėje www.financialstabilityboard.org. Žr. II priedą ir 10 skyrių.

(29) Žr. redagavimo pasiūlymą 3 pakeitime.

(30) Žr. pasiūlyto reglamento 13 straipsnio 1 dalį.

(31) Žr. redagavimo pasiūlymą 7 pakeitime.

(32) Žr. redagavimo pasiūlymą 4 pakeitime.

(33) Žr., pavyzdžiui, BGPD projekto 39 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyti kriterijai, pagal kuriuos laikoma, kad įsipareigojimas yra tinkamas.

(34) Žr. 2013 m. liepos 31 d. Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. bankams skirtoms priemonėms finansų krizės sąlygomis paremti (OL C 216, 2013 7 30, p. 1).

(35) Žr. redagavimo pasiūlymą 22 pakeitime.

(36) Atsižvelgiant į išimčių sąrašą, kurį galima taikyti išskirtinėmis sąlygomis. Žr. pasiūlyto reglamento 24 straipsnio 5 dalį.

(37) Todėl pasiūlyto reglamento 15 ir 73 straipsniuose turėtų būti nuoroda į būsimos BGPD 98a ir 99 straipsnius.

(38) Žr. redagavimo pasiūlymą 19 pakeitime.

(39) Galima rasti Europos Vadovų Tarybos svetainėje www.consilium.europa.eu.

(40) Šiuo požiūriu ECB pažymi, kad, laikantis piniginio finansavimo draudimo, centrinis bankas negali finansuoti pertvarkymo fondo. Žr., pavyzdžiui, 2013 m. ECB pranešimo apie konvergenciją p. 28.

(41) Žr. redagavimo pasiūlymą 20 pakeitime.

(42) Pagal 2012 m. gruodžio 13 ir 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas: „… Bendras pertvarkymo mechanizmas turėtų būti pagrįstas paties finansinio sektoriaus įnašais ir apimti tinkamas ir veiksmingas finansinio stabilumo stiprinimo priemones. Šios finansinio stabilumo stiprinimo priemonės turėtų būti fiskaliniu požiūriu neutralios vidutinės trukmės laikotarpiu, užtikrinant, kad viešojo sektoriaus parama būtų susigrąžinama taikant ex post mokesčius finansų sektoriui.“ ECB supranta, kad pasiūlytas reglamentas negali nustatyti tokios kredito linijos ir turi remtis Pertvarkymo valdybos įgaliojimu aktyviai jos ieškoti, numatant, kad yra finansiniai mechanizmai, suteikiantys galimybę pasinaudoti tokia kredito linija.

(43) Žr. pasiūlyto reglamento aiškinamojo memorandumo 4 punkto 1 papunkčio 3 dalį (toliau – aiškinamasis memorandumas) ir taip pat pasiūlyto reglamento 16 straipsnio 8 dalies paskutinį sakinį.

(44) Žr. pasiūlyto reglamento 16 straipsnio 10 dalį ir aiškinamojo memorandumo 1 punkto 2 dalį.

(45) Žr. ypač pasiūlyto reglamento 7, 9 ir 13 konstatuojamąsias dalis.

(46) Žr. redagavimo pasiūlymą 6 pakeitime.

(47) Žr. redagavimo pasiūlymą 21 pakeitime.

(48) Žr. pasiūlyto reglamento 16 straipsnį, taip pat atsižvelgiant į 78 straipsnį dėl Pertvarkymo valdybos nesutartinės atsakomybės.

(49) Žr., pavyzdžiui, pasiūlyto reglamento 3 straipsnio 13 dalį, kuri apibrėžia „grupę“. Ji skiriasi nuo 2013 m. birželio 27 d. Bendrojo požiūrio dėl direktyvos, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema, pasiūlymo 2 straipsnio 4 dalyje pateiktos šios sąvokos apibrėžties.

(50) Kaip apibrėžta Bendro priežiūros mechanizmo reglamente.

PRIEDAS

Redagavimo pasiūlymai

Komisijos pasiūlytas tekstas

ECB siūlomi pakeitimai (1)

1 pakeitimas

43 konstatuojamoji dalis

„(43)

gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės nereikėtų taikyti indėlininkams, turintiems indėlių, kuriuos garantuoja indėlių garantijų sistema. Tačiau indėlių garantijų sistema prie pertvarkymo finansavimo proceso prisideda tokiu mastu, kokiu ji būtų turėjusi atlyginti žalą indėlininkams. Pasinaudojus gelbėjimo privačiomis lėšomis įgaliojimais būtų užtikrinta, kad indėlininkai galėtų toliau naudotis savo indėliais – tai yra pagrindinė indėlių garantijų sistemų sukūrimo priežastis. Nenustačius šių sistemų panaudojimo tokiais atvejais, būtų neteisingai suteikiamas pranašumas kitų kreditorių, dėl kurių pertvarkymo institucija naudotųsi įgaliojimais, atžvilgiu.“

„(43)

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į tai, kad apdrausti indėlininkai turi pirmenybę prieš visus kitus kreditorius, ir kad IGS dėl šios pirmenybės subrogacijos būdu juos pakeičia, visi kiti kreditoriai patirs nuostolių, kol IGS nepateiks įnašų. Todėl IGS gelbėjimas privačiomis lėšomis neturi poveikio šių žemesnės eilės kreditorių padėčiai, ir jos nebuvimas nebūtų „neteisingai suteikiamas pranašumas“.

2 pakeitimas

3 straipsnio 1 dalis „Apibrėžtys“

„(1) nacionalinė kompetentinga institucija – bet kuri nacionalinė kompetentinga institucija, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (ES) Nr. [...] [kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika] 2 straipsnio 2 dalyje;“

([…]) Kompetentinga institucija – nacionalinė kompetentinga institucija ir ECB, vykdantis uždavinius, jam pavestus Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika;“

Pasiūlytomis apibrėžtimis siekiama paaiškinti, kad ECB pagal Bendro priežiūros mechanizmo reglamento 9 straipsnį turi būti laikomas kompetentinga institucija.

Atitinkamai turi būti iš dalies pakeistos pasiūlyto reglamento 8 straipsnio 1 ir 5 dalys, 10 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 1,4 ir 5 dalys, 18 straipsnio 1 dalis ir 41 straipsnio 7 dalis.

3 pakeitimas

8 straipsnio 1 ir 8 dalys „Sėkmingo pertvarkymo galimybės įvertinimas“

„1. Rengdama pertvarkymo planų projektus pagal 7 straipsnį Valdyba, pasitarusi su kompetentinga institucija, įskaitant ECB, ir nedalyvaujančių valstybių narių, kuriose įsteigti svarbūs filialai, bankų pertvarkymo institucijomis, jei tai yra svarbu tam svarbiam filialui, atlieka įvertinimą, kokia yra sėkmingo įstaigų ir grupių pertvarkymo galimybė, nenumatant galimybės pasinaudoti nepaprastąja viešąja finansine parama, išskyrus pagal 64 straipsnį įsteigtą Fondą.

…

„1. Rengdama pertvarkymo planų projektus pagal 7 straipsnį Valdyba, pasitarusi bendradarbiaudama su kompetentinga institucija, įskaitant ECB, ir nedalyvaujančių valstybių narių, kuriose įsteigti svarbūs filialai, bankų pertvarkymo institucijomis, jei tai yra svarbu tam svarbiam filialui, atlieka įvertinimą, kokia yra sėkmingo įstaigų ir grupių pertvarkymo galimybė, nenumatant galimybės: a) pasinaudoti nepaprastąja viešąja finansine parama išskyrus arba b) pagal 64 straipsnį įsteigtu ą Fondu ą.

…

8. Jei atitinkamo subjekto arba patronuojančiosios įmonės pasiūlytomis priemonėmis nepavyksta veiksmingai pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūčių, pasitarusi su kompetentinga institucija ir, jei reikia, su makrolygio rizikos ribojimo institucija, Valdyba priima sprendimą, kuriama nurodoma, kad pasiūlytomis priemonėmis negalima veiksmingai pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūčių ir nurodoma nacionalinėms pertvarkymo institucijoms reikalauti įstaigos, patronuojančiosios įmonės arba bet kurios atitinkamos grupės patronuojamosios įmonės imtis kokių nors 9 dalyje išvardytų priemonių, remiantis šiais kriterijais: […].“

8. Jei atitinkamo subjekto arba patronuojančiosios įmonės pasiūlytomis priemonėmis nepavyksta veiksmingai pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūčių, pasitarusi bendradarbiaudama su kompetentinga institucija ir, jei reikia, su makrolygio rizikos ribojimo institucija, Valdyba priima sprendimą, kuriama nurodoma, kad pasiūlytomis priemonėmis negalima veiksmingai pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūčių ir nurodoma nacionalinėms pertvarkymo institucijoms reikalauti įstaigos, patronuojančiosios įmonės arba bet kurios atitinkamos grupės patronuojamosios įmonės imtis kokių nors 9 dalyje išvardytų priemonių, remiantis šiais kriterijais: […].“

Pagal pasiūlyto reglamento 7 straipsnio 7 dalį planuojant pertvarkymą, įvertinant sėkmingo pertvarkymo galimybę ir nurodant imtis taisomųjų priemonių reikėtų bendradarbiauti su kompetentinga institucija, nes tai susiję su tokia padėtimi, kai bankas dar nepertvarkomas, vykdo „normalią veiklą“, ir todėl jį kontroliuoja kompetentinga institucija.

Sėkmingo pertvarkymo galimybė turėtų būti įvertinta pagal pačios įstaigos arba grupės parametrus, nedarant prielaidų apie naudojimąsi BBPF. Jei įstaiga arba grupė manytų, kad fondas suteiks finansinę pagalbą, ji (potencialiai) galėtų vykdyti savo veiklą viso bankų sektoriaus sąskaita, kuris būtų priverstas mokėti už jos pertvarkymą. Tačiau fondas teikia finansinio stabilumo stiprinimo priemones tik tada, jei nepakanka akcininkų ir kreditorių lėšų pertvarkymui finansuoti. Sėkmingo pertvarkymo galimybės vetinime turėtų būti atspindėta bendroji taisyklė, kad atskiros įstaigos arba grupės akcininkai ir kreditoriai eilėje yra pirmieji, kurie prisiima pertvarkymo išlaidas. Antraip, galimybė pasinaudoti fondu bus laikoma savaime suprantama, o tai nesuteikia reikiamos motyvacijos, kad įstaigos arba grupės būtų struktūruojamos tokiu būdu, jog jų pertvarkymui pakaktų jų pačių lėšų.

Remiantis FSB veiksmingo finansų įstaigų pertvarkymo režimų pagrindiniais kriterijais, siekiant užtikrinti, kad pertvarkymas būtų realiai įmanomas, turi būti įvertinta įstaigos arba grupės sėkmingo pertvarkymo galimybė. Šio vertinimo tikslas yra nustatyti, ar įstaiga arba grupė gali būti pertvarkyta nedarant sisteminio poveikio ir ar reikia imtis veiksmų pertvarkymo sėkmei padidinti. Tai turėtų būti atlikta visu reikiamu griežtumu.

4 pakeitimas

10 straipsnis „Minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų poreikis“

„1. Pasitarusi su kompetentingomis institucijomis, įskaitant ECB, Valdyba nustato minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų poreikį, kaip nurodyta 2 dalyje, kuriam taikomi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai, kuriuos privalo turėti 2 straipsnyje nurodytos įstaigos ir patronuojančiosios įmonės.“

„1. Pasitarusi Bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis, įskaitant ECB, Valdyba nustato minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų poreikį, kaip nurodyta 2 dalyje, kuriam taikomi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai, kuriuos privalo turėti 2 straipsnyje nurodytos įstaigos ir patronuojančiosios įmonės.“

Paaiškinimas

ECB mano, kad MREL yra esminis elementas užtikrinant sėkmingo pertvarkymo galimybę ir tinkamą nuostolių padengimą. Šiuo požiūriu kompetentinga institucija turėtų turėti išskirtinį vaidmenį apibrėžiant MREL, atsižvelgiant į tai, kad pastarieji, būdami tęstinio pobūdžio, gali turėti tiesioginės įtakos banko veiklai ir todėl yra svarbūs kompetentingai institucijai. Todėl MREL turėtų nustatyti Valdyba, bendradarbiaudama su kompetentinga institucija.

5 pakeitimas

11 straipsnio 4 dalis „Ankstyvoji intervencija“

„4. Jei ECB ar dalyvaujančių valstybių narių kompetentingos institucijos ketina įstaigai ar grupei taikyti kokią nors papildomą priemonę pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. [...] 13b straipsnį arba pagal Direktyvos [...] 23 arba 24 straipsnį, arba pagal Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnį, prieš įstaigai ar grupei visiškai įvykdant pirmąją priemonę, apie kurią pranešta Valdybai, prieš taikydami atitinkamai įstaigai ar grupei tokią papildomą priemonę jos pasitaria su Valdyba.“

„4. Jei ECB, remdamasis Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, 16 straipsniu, ar dalyvaujančių valstybių narių kompetentingos institucijos ketina įstaigai ar grupei taikyti kokią nors papildomą priemonę pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. [...] 13b straipsnį arba pagal Direktyvos [...] 23 arba 24 straipsnį, arba pagal Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnį, prieš įstaigai ar grupei visiškai įvykdant pirmąją priemonę, apie kurią pranešta Valdybai, prieš taikydami jei atitinkamai įstaigai ar grupei taiko tokią papildomą priemonę, jos jie pasitaria su informuoja Valdyba ą.“

Bendro priežiūros mechanizmo reglamento 13b straipsnis įgaliojimus suteikia tik ECB. Pasiūlytu pakeitimu siekiama paaiškinti, kad tik ECB gali veikti remdamasis Bendro priežiūros mechanizmo reglamento 16 straipsniu. Kitais atvejais nėra būtina atskirai nurodyti ECB, atsižvelgiant į pasiūlytą „kompetentingų institucijų“ apibrėžtį (žr. pasiūlytą 2 pakeitimą).

Priežiūros institucija atsako už ankstyvosios intervencijos įgaliojimus.

6 pakeitimas

16 straipsnis „Pertvarkymo procedūra“

„1. Kai ECB arba nacionalinė pertvarkymo institucija nustato, kad 2 straipsnyje nurodytas subjektas atitinka 2 dalies a ir b punktuose nurodytas sąlygas, apie tai ji nedelsdama praneša Komisijai ir Valdybai.

2. Gavusi pranešimą pagal 1 dalį arba veikdama savo iniciatyva, Valdyba įvertina, ar tenkinamos šios sąlygos:

(a)	subjektas žlunga arba tikriausiai žlugs;

(b)

turint omenyje laiko ir kitas svarbias aplinkybes, nėra pagrindo tikėtis, kad kokiais nors alternatyviais privačiojo sektoriaus ar priežiūros institucijų veiksmais (įskaitant ankstyvosios intervencijos priemones ar kapitalo priemonių nurašymą arba konvertavimą pagal 14 straipsnį), kurių būtų imtasi subjekto atžvilgiu, per pakankamai trumpą laiką būtų galima išvengti jo žlugimo;

(c)	pertvarkymo veiksmai yra būtini atsižvelgiant į viešąjį interesą pagal 4 dalį.

3. Taikant 2 dalies a punktą, laikoma, kad subjektas žlunga arba tikriausiai žlugtų, jei susidarytų viena ar daugiau iš šių aplinkybių:

(a)

subjektas pažeidžia arba, remiantis objektyviais veiksniais nustatoma, kad subjektas artimoje ateityje pažeis veiklos leidimui išlaikyti taikomus reikalavimus taip, kad ECB arba kompetentinga institucija turėtų pagrindo panaikinti veiklos leidimą, dėl to, bet ne tik dėl to, kad įstaiga patyrė arba galėtų patirti nuostolių, kuriems padengti reikės visų arba didelės dalies jos nuosavų lėšų;

…

6. Atsižvelgdama į skubą konkrečiomis aplinkybėmis, Komisija savo iniciatyva arba atsižvelgdama į 1 dalyje nurodytą pranešimą, jei toks buvo, arba 5 dalyje nurodytą Valdybos rekomendaciją, sprendžia, ar reikia subjektą pertvarkyti ir kokia pertvarkymo priemonių sistema turėtų būti taikoma atitinkamam subjektui ir Fondo lėšų naudojimui pertvarkymo veiksmams paremti. Komisija gali savo iniciatyva nuspręsti subjektą pertvarkyti, jei tenkinamos visos 2 dalyje nurodytos sąlygos.

…

8. Laikydamasi Komisijos sprendimu nustatytos sistemos, Valdyba priima sprendimą dėl pertvarkymo schemos, nurodytos 20 straipsnyje, ir užtikrina, kad būtų imtasi reikalingų pertvarkymo veiksmų, kad atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos įgyvendintų pertvarkymo schemą. Valdybos sprendimas skiriamas atitinkamoms nacionalinėms pertvarkymo institucijoms ir juo pateikiami nurodymai toms institucijoms, kurios imasi visų reikalingų priemonių, kad įgyvendintų Valdybos sprendimą pagal 26 straipsnį, pasinaudodamos visais Direktyvoje [...], visų pirma tos direktyvos [...] 56–64 straipsniuose, numatytais pertvarkymo įgaliojimais. Valstybės pagalbos atveju Valdyba gali priimti sprendimą tik po to, kai Komisija priima sprendimą dėl tos valstybės pagalbos.“

„1. Kai ECB arba nacionalinė pertvarkymo kompetentinga institucija nustato, kad:

(a)	kredito įstaiga žlunga arba tikriausiai žlugs;

(b)

atsižvelgiant į terminus ir kitas reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad kokiomis nors kitomis privačiojo sektoriaus priemonėmis arba priežiūros veiksmais, įskaitant įstaigai taikytinas ankstyvosios intervencijos priemones, per pagrįstą laikotarpį būtų užkirstas kelias žlugimui 2 straipsnyje nurodytas subjektas atitinka 2 dalies a ir b punktuose nurodytas sąlygas, apie tai ji nedelsdama praneša Komisijai ir Valdybai. Valdyba turi teisę reikalauti pateikti tokį vertinimą.

2. Gavusi pranešimą pagal 1 dalį arba veikdama savo iniciatyva, Valdyba, pasitarusi su kompetentinga institucija, įvertina, ar tenkinamos šios sąlygos:

(a)	subjektas žlunga arba tikriausiai žlugs;

(b a)

(c b)

pertvarkymo veiksmai yra būtini atsižvelgiant į viešąjį interesą pagal 4 dalį.

3. Taikant 2 1 dalies a punktą, laikoma, kad subjektas žlunga arba tikriausiai žlugtų, jei susidarytų viena ar daugiau iš šių aplinkybių:

(a)

subjektas pažeidžia arba, remiantis objektyviais veiksniais nustatoma, kad subjektas artimoje ateityje pažeis veiklos leidimui išlaikyti taikomus reikalavimus taip, kad kompetentinga institucija ECB arba kompetentinga institucija turėtų pagrindo panaikinti veiklos leidimą, dėl to, bet ne tik dėl to, kad įstaiga patyrė arba galėtų patirti nuostolių, kuriems padengti reikės visų arba didelės dalies jos nuosavų lėšų;

…

(d)	atliktas 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas vertinimas.

6. Atsižvelgdama į skubą konkrečiomis aplinkybėmis, Komisija, savo iniciatyva arba atsižvelgdama į 1 dalyje nurodytą pranešimą, jei toks buvo, arba ir 5 dalyje nurodytą Valdybos rekomendaciją, sprendžia, ar reikia subjektą pertvarkyti ir kokia pertvarkymo priemonių sistema turėtų būti taikoma atitinkamam subjektui ir Fondo lėšų naudojimui pertvarkymo veiksmams paremti. Komisija gali savo iniciatyva nuspręsti subjektą pertvarkyti, jei tenkinamos visos 2 dalyje nurodytos sąlygos. Valdybai nepateikus rekomendacijos, Komisija taip pat gali savo iniciatyva nuspręsti subjektą pertvarkyti, jei kompetentinga institucija nustato, kad tenkinamos 1 dalyje nurodytos sąlygos.

…

8. Laikydamasi Komisijos sprendimu nustatytos sistemos, Valdyba priima sprendimą dėl pertvarkymo schemos, nurodytos 20 straipsnyje, ir užtikrina, kad būtų imtasi reikalingų pertvarkymo veiksmų, kad atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos įgyvendintų pertvarkymo schemą. Valdybos sprendimas skiriamas atitinkamoms nacionalinėms pertvarkymo institucijoms ir juo pateikiami nurodymai toms institucijoms, kurios imasi visų reikalingų priemonių, kad įgyvendintų Valdybos sprendimą pagal 26 straipsnį, pasinaudodamos visais Direktyvoje [...], visų pirma tos direktyvos [...] 56–64 straipsniuose, numatytais pertvarkymo įgaliojimais. Valstybės pagalbos atveju Valdyba gali priimti veikia pagal sprendimą tik po to, kai Komisija priima Komisijos priimtą sprendimą dėl tos valstybės pagalbos. Tačiau tokio sprendimo dėl valstybės pagalbos nebuvimas nekliudo ir nevėlina skubių Valdybos sprendimu pagrįstų pertvarkymo veiksmų.“

Kad skubių ir veiksmingų pertvarkymo veiksmų tikslais atsakomybė būtų aiškiai paskirstyta, tik priežiūros institucija turėtų būti atsakinga nustatant, ar bankas žlunga arba tikriausiai žlugs. Šis priežiūros institucijos vertinimas turėtų būti būtina išankstinė sąlyga pertvarkymui pradėti. Todėl bendro priežiūros mechanizmo kontekste ECB turėtų būti vienintelė kompetentinga institucija, sprendžianti, ar įstaiga, kuriai jis atlieka tiesioginę priežiūrą, žlunga arba tikriausiai žlugs, o nacionalinės kompetentingos institucijos šią kompetenciją turėtų turėti institucijų, kurių atžvilgiu jos atlieka priežiūrą, atžvilgiu.

Kad būtų užtikrinta tinkama kontrolė, Valdyba ir Komisija turėtų galėti reikalauti, kad priežiūros institucija (ECB arba nacionalinė kompetentinga institucija) pateiktų vertinimą bet kuriuo metu, jei bankas žlunga arba tikriausiai žlugs. Tai užkerta kelią priežiūros institucijos neveiklumui, kai pertvarkymo institucija mano, kad būtina veikti.

Itin svarbu, kad pertvarkymo veiksmų būtų galima imtis skubiai. Todėl sprendimai dėl valstybės pagalbos neturėtų kliudyti arba vėlinti pertvarkymo veiksmų. Nauju pasiūlyto reglamento 16 straipsnio 5 dalies d punktu siekiama užtikrinti, kad Komisija turėtų visą reikiamą informaciją, įskaitant ECB arba nacionalinės kompetentingos institucijos vertinimą dėl banko, kuris žlunga arba tikriausiai žlugs.

7 pakeitimas

17 straipsnis „Vertinimas“

„…

4. Vertinimo tikslas – nustatyti žlungančio ar tikriausiai žlugsiančio 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų vertę.

…

6. Kai taikytina, vertinimas grindžiamas atsargiomis prielaidomis, įskaitant prielaidas dėl įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių ir nuostolių masto. Vertinant nedaroma prielaida, kad 2 straipsnyje nurodytam subjektui ateityje galėtų būti teikiama nepaprastoji viešoji finansinė parama nuo tada, kai bus imtasi pertvarkymo veiksmų arba pasinaudota įgaliojimais nurašyti arba konvertuoti kapitalo priemones. Be to, vertinant atsižvelgiama į tai, kad tuo atveju, jei būtų taikoma kokia nors pertvarkymo priemonė:

(a)	Valdyba galėtų iš pertvarkomos įstaigos susigrąžinti visas faktiškai patirtas pagrįstas išlaidas;

(b)	Fondas galėtų pagal 71 straipsnį skaičiuoti palūkanas arba mokesčius už paskolas ar garantijas, suteiktas pertvarkomai įstaigai.

…

18. Atliekant 16 dalyje nurodytą vertinimą:

(a)	daroma prielaida, kad 2 straipsnyje nurodytam subjektui, kurį pertvarkant buvo atliktas dalinis perdavimas, nurašymas arba konvertavimas, prieš pat atliekant pertvarkymo veiksmus būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla;

(b)	daroma prielaida, kad dalinis teisių, turto ar įsipareigojimų perdavimas arba perdavimai, nurašymas arba konvertavimas nebuvo atlikti;

(c)	neatsižvelgiama į pertvarkomam 2 straipsnyje nurodytam subjektui suteiktą nepaprastąją viešąją paramą.“

„…

4. Vertinimo tikslas – nustatyti žlungančio ar tikriausiai žlugsiančio 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų vertę neatsižvelgiant į nepaprastosios viešosios finansinės paramos ir fondo suteiktos paramos poveikį.

…

6. Kai taikytina, vertinimas grindžiamas atsargiomis prielaidomis, įskaitant prielaidas dėl įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių ir nuostolių masto. Vertinant nedaroma prielaida neatsižvelgiama, kad 2 straipsnyje nurodytam subjektui yra suteikta arba ateityje galėtų būti teikiama nepaprastoji viešoji finansinė parama, ir nedaroma prielaida, kad fondas teiks pagalbą, susijusią su pertvarkymo veiksmais nuo tada, kai bus imtasi pertvarkymo veiksmų arba pasinaudota įgaliojimais nurašyti arba konvertuoti kapitalo priemones. Be to, vertinant atsižvelgiama į tai, kad tuo atveju, jei būtų taikoma kokia nors pertvarkymo priemonė:

(a)	Valdyba galėtų iš pertvarkomos įstaigos susigrąžinti visas faktiškai patirtas pagrįstas išlaidas;

(b)	Fondas galėtų pagal 71 straipsnį skaičiuoti palūkanas arba mokesčius už paskolas ar garantijas, suteiktas pertvarkomai įstaigai.

…

18. Atliekant 16 dalyje nurodytą vertinimą:

(a)	daroma prielaida, kad 2 straipsnyje nurodytam subjektui, kurį pertvarkant buvo atliktas dalinis perdavimas, nurašymas arba konvertavimas, prieš pat atliekant pertvarkymo veiksmus būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla;

(b)	daroma prielaida, kad dalinis teisių, turto ar įsipareigojimų perdavimas arba perdavimai, nurašymas arba konvertavimas nebuvo atlikti;

(c)	neatsižvelgiama į pertvarkomam 2 straipsnyje nurodytam subjektui suteiktą nepaprastąją viešąją paramą nei į tai, kad ji galėtų būti suteikta.“

Paaiškinimas

Svarbu tai, kad vertinimas apibrėžia turto ir įsipareigojimų vertę, neatsižvelgiant į esamą arba būsimą nepaprastąją viešąją finansinę paramą nei į kokias nors paramos priemones iš pertvarkymo fondo. To priežastis yra ta, kad tokia pagalba yra teikiama dėl viešojo intereso (tiksliau, kad būtų apsaugotas finansinis stabilumas), o ne tam, kad būtų tiesiogiai ar netiesiogiai teikiama nauda akcininkams ir kreditoriams. Todėl nustatant teisingą vertę reikia atimti visą šių išorės veiksnių poveikį.

8 pakeitimas

18 straipsnis „Kapitalo priemonių nurašymas arba konvertavimas“

„1. ECB, kompetentinga institucija ar pertvarkymo institucija, paskirta valstybės narės pagal Direktyvos [...] 51 straipsnio 1 dalies ba ir bb punktus ir 54 straipsnį, informuoja Valdybą apie atvejus, kuriais, jų vertinimu, tenkinamos šios su 2 straipsnyje nurodytu subjektu ar dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigta grupe susijusios sąlygos:

(a)	subjektas nebebus gyvybingas, jei kapitalo priemonės nebus nurašytos arba konvertuotos į nuosavybės vertybinius popierius;

(b)	subjektui arba grupei būtina nepaprastoji viešoji finansinė parama, išskyrus 16 straipsnio 3 dalies d punkto iii papunktyje nurodytas aplinkybes.

2. Taikant 1 dalį, 2 straipsnyje nurodytas subjektas arba grupė nebegyvybingais laikomi tik jei tenkinamos abi šios sąlygos:

(a)	tas subjektas arba grupė žlunga ar tikriausiai žlugs;

(b)

atsižvelgiant į laiką ir kitas svarbias aplinkybes, nėra pagrindo tikėtis, kad kokiais nors veiksmais, įskaitant alternatyvius privačiojo sektoriaus arba priežiūros veiksmus (įskaitant ankstyvosios intervencijos priemones), išskyrus kapitalo priemonių nurašymą arba konvertavimą, atliekamą atskirai arba kartu su pertvarkymo veiksmais, per priimtiną laikotarpį būtų užkirstas kelias to subjekto arba grupės žlugimui.

3. Taikant 1 dalies a punktą, tas subjektas žlungančiu ar tikriausiai žlugsiančiu laikomas, jei susidaro viena ar daugiau 16 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių.

4. Taikant 2 dalies a punktą, grupė žlungančia ar tikriausiai žlugsiančia laikoma, jei pažeidžia arba esama objektyvių veiksnių, kuriais remiantis sprendžiama, kad ji netrukus pažeis konsoliduotai taikomus rizikos ribojimo reikalavimus taip, kad kompetentinga institucija turėtų pagrindo imtis veiksmų, pavyzdžiui, jei grupė patyrė arba galėtų patirti nuostolių, kuriems padengti reikės visų arba didelės dalies jos nuosavų lėšų.

5. Komisija, rekomendavus Valdybai arba savo iniciatyva, patikrina, ar tenkinamos 1 dalyje nurodytos sąlygos. Komisija sprendžia, ar įgaliojimais nurašyti arba konvertuoti kapitalo priemones turi būti pasinaudota atskirai, ar, vadovaujantis 16 straipsnio 4–7 dalyse nustatyta procedūra, kartu atliekant pertvarkymo veiksmus.

6. Komisijai nusprendus, kad 1 dalyje nurodytos sąlygos tenkinamos, tačiau 16 straipsnio 2 dalyje nustatytos pertvarkymo sąlygos nėra tenkinamos, Valdyba, vadovaudamasi Komisijos sprendimu, nurodo nacionalinėms pertvarkymo institucijoms pasinaudoti nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais pagal Direktyvos [...] 51 ir 52 straipsnius.

…“

„1. ECB, k Kompetentinga institucija ar pertvarkymo institucija, paskirta valstybės narės pagal Direktyvos [...] 51 straipsnio 1 dalies ba ir bb punktus ir 54 straipsnį, informuoja Valdybą apie atvejus, kuriais, jų jos vertinimu, tenkinamos šios su 2 straipsnyje nurodytu subjektu ar dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigta grupe susijusios sąlygos:

(a)	subjektas nebebus gyvybingas, jei kapitalo priemonės nebus nurašytos arba konvertuotos į nuosavybės vertybinius popierius;

(b)	subjektui arba grupei būtina nepaprastoji viešoji finansinė parama, išskyrus 16 straipsnio 3 dalies d punkto iii papunktyje nurodytas aplinkybes. Valdyba turi teisę reikalauti, kad būtų atliktas toks vertinimas.

2. Taikant 1 dalį, 2 straipsnyje nurodytas subjektas arba grupė nebegyvybingais laikomi tik jei tenkinamos abi šios sąlygos:

(a)	tas subjektas arba grupė žlunga ar tikriausiai žlugs;

(b)

3. Taikant 1 dalies a punktą, tas subjektas žlungančiu ar tikriausiai žlugsiančiu laikomas, jei susidaro viena ar daugiau 16 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių.

5. Komisija, rekomendavus Valdybai ir remdamasi arba savo iniciatyva, patikrina, ar tenkinamos 1 dalyje nurodytu vertinimu, nurodytos sąlygos. Komisija sprendžia, ar įgaliojimais nurašyti arba konvertuoti kapitalo priemones turi būti pasinaudota atskirai, ar, vadovaujantis 16 straipsnio 4–7 dalyse nustatyta procedūra, kartu atliekant pertvarkymo veiksmus.

6. Komisijai atsižvelgiant į kompetentingos institucijos atliktą vertinimą nusprendus, kad 1 dalyje nurodytos sąlygos tenkinamos, tačiau 16 straipsnio 2 dalyje nustatytos pertvarkymo sąlygos nėra tenkinamos, Valdyba, vadovaudamasi Komisijos sprendimu, nurodo nacionalinėms pertvarkymo institucijoms pasinaudoti nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais pagal Direktyvos [...] 51 ir 52 straipsnius.

…“

Priežiūros institucija geriausiai gali įvertinti, ar subjektas nebebus gyvybingas, jei kapitalo priemonės nebus nurašytos arba konvertuotos, ar galbūt reikalinga nepaprastoji viešoji parama. Pasiūlytas reglamentas pripažįsta, kad „ECB, kaip priežiūros institucija taikant bendrą priežiūros mechanizmą, gali geriausiai įvertinti, ar kredito įstaiga žlunga arba tikriausiai žlugs, ir ar nėra pagrindo manyti, kad bet kokiais kitais privačiojo sektoriaus arba priežiūros veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų užkirstas kelias žlugimui“. Reglamentas turėtų aiškiai priežiūros institucijai priskirti atsakomybę dėl šio vertinimo, o toks priežiūros institucijos vertinimas turėtų būti būtina išankstinė sąlyga kapitalo priemonėms nurašyti arba konvertuoti. Pažymėtina, kad tai atitinka būsimos BGPD 51 straipsnį, kuriame numatyta, kad vertinimą atlieka „tinkama institucija“. Remiantis tuo, kas išdėstyta, tai yra priežiūros institucija, t. y. kompetentinga institucija. Be to, nurašymas arba konvertavimas gali būti įvykdyti ir nepertvarkant (žr. 18 straipsnio 6 dalį), todėl grynai „priežiūros institucijos srityje“.

Valdybai suteikiant teisę reikalauti priežiūros institucijos vertinimo, aišku, kad Valdyba visada gali inicijuoti tokį vertinimą. Tai turėtų užkirsti kelią priežiūros institucijos neveikimui, kai pertvarkymo institucija mano, kad reikia imtis veiksmų.

9 pakeitimas

24 straipsnis „Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė“

„1. Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė gali būti taikoma bet kuriuo iš šių tikslų:

(a)	pakankamu mastu rekapitalizuoti pertvarkymo sąlygas atitinkantį 2 straipsnyje nurodytą subjektą, kad būtų atkurtas jo gebėjimas laikytis veiklos leidimo sąlygų ir vykdyti veiklą, kurios leidimas jam išduotas pagal Direktyvą 2013/36/ES arba Direktyvą 2004/39/EB;

(b)	konvertuoti laikinai įstaigai perduotus reikalavimus arba skolos priemones į nuosavybės vertybinius popierius arba sumažinti jų pagrindinę sumą, siekiant tai laikinai įstaigai suteikti kapitalo.“

„1. Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė gali būti taikoma bet kuriuo iš šių tikslų:

(a)	pakankamu mastu rekapitalizuoti pertvarkymo sąlygas atitinkantį 2 straipsnyje nurodytą subjektą, kad būtų atkurtas jo gebėjimas laikytis veiklos leidimo sąlygų ir vykdyti veiklą, kurios leidimas jam išduotas pagal Direktyvą 2013/36/ES arba Direktyvą 2004/39/EB;

(b)	konvertuoti laikinai įstaigai perduotus reikalavimus arba skolos priemones į nuosavybės vertybinius popierius arba sumažinti jų pagrindinę sumą, siekiant tai laikinai įstaigai suteikti kapitalo.;

(c)	konvertuoti parduodant verslą arba atskiriant turtą perduotus reikalavimus arba skolos priemones į nuosavybės vertybinius popierius arba sumažinti jų pagrindinę sumą.“

Paaiškinimas

Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę galima derinti su visomis kitomis pertvarkymo priemonėmis. Siekiant nuoseklumo, jei paminėtas laikinas bankas, turėtų būti paminėtos verslo pardavimo ir turto atskyrimo priemonės. Tada tai dera su dabartinio Tarybos teksto formuluote. Formuluotė turėtų būti suderinta su būsimoje BGPD vartojama galutine formuluote.

10 pakeitimas

27 straipsnio 2 dalis „Įpareigojimas bendradarbiauti“

„2. Vykdydamos atitinkamas šiuo reglamentu joms nustatytas pareigas, Valdyba, Komisija, ECB, nacionalinės kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos glaudžiai bendradarbiauja. ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos teikia Valdybai ir Komisijai visą informaciją, būtiną šių užduotims vykdyti.“

„2. Vykdydamos atitinkamas šiuo reglamentu joms nustatytas pareigas, Valdyba, Komisija, ECB, nacionalinės kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos glaudžiai bendradarbiauja. Jos ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos teikia viena kitai Valdybai ir Komisijai visą informaciją, būtiną šių užduotims vykdyti.“

Paaiškinimas

Pasiūlytu pakeitimu siekiama pabrėžti, kad pasiūlytas reglamentas ECB nenustato naujų uždavinių ir atsakomybės. Ypač svarbu daryti nuorodą į „kompetentingas institucijas“, kurios apima ECB, kai jis vykdo savo priežiūros įgaliojimus. Svarbu pažymėti, kad ECB neturi pareigos dalytis informacija apie jo pinigų politikos operacijas. Pakeitimu papildomai siūloma, kad visos pertvarkyme dalyvaujančios šalys turėtų pareigą teikti visą būtiną informaciją.

11 pakeitimas

27 straipsnio 3 dalis „Įpareigojimas bendradarbiauti“

„3. Vykdydamos atitinkamas šiuo reglamentu joms nustatytas pareigas, Valdyba, Komisija, ECB, nacionalinės kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos, vadovaudamosi 7–26 straipsniais, glaudžiai bendradarbiauja pertvarkymo planavimo, ankstyvosios intervencijos ir pertvarkymo etapais. ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos teikia Valdybai ir Komisijai visą informaciją, būtiną šių užduotims vykdyti.“

„3. Vykdydamos atitinkamas šiuo reglamentu joms nustatytas pareigas, Valdyba, Komisija, ECB, nacionalinės kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos, vadovaudamosi 7–26 straipsniais, glaudžiai bendradarbiauja pertvarkymo planavimo, ankstyvosios intervencijos ir pertvarkymo etapais. Jos ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos teikia viena kitai Valdybai ir Komisijai visą informaciją, būtiną šių užduotims vykdyti.“

Paaiškinimas

Žr. 10 pakeitimą dėl pasiūlyto reglamento 27 straipsnio 2 dalies. Pakeitimu siūloma, kad visos pertvarkymo planavine, ankstyvojoje intervencijoje ir pertvarkymo stadijose dalyvaujančios šalys turėtų pareigą teikti visą būtiną informaciją.

12 pakeitimas

27 straipsnio 4 dalis „Įpareigojimas bendradarbiauti“

„4. Taikant šį reglamentą, tais atvejais, kai ECB pakviečia Valdybos atstovą dalyvauti ECB stebėtojų tarybos, įsteigtos pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. [...] 19 straipsnį, veikloje, Valdyba paskiria savo atstovą.“

„4. Taikant šį reglamentą, tais atvejais, kai ECB pakviečia Valdybos atstovą dalyvauti stebėtojo teisėmis ECB stebėtojų tarybos, įsteigtos pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. [...] 19 straipsnį, veikloje, Valdyba paskiria savo atstovą.“

Paaiškinimas

Aiški nuoroda į stebėtojo statusą būtų naudinga užtikrinant visišką Valdybos atstovo vaidmens ECB stebėtojų taryboje aiškumą.

13 pakeitimas

27 straipsnio 8 dalis (nauja)

Nėra teksto.

„8. Valdyba tariasi su kompetentinga institucija kiekvieną kartą, kai pateikiama pertvarkymo schema. Kompetentinga institucija turėtų atsakyti kuo įmanoma anksčiau ir jos atsakymas Valdybai turėtų būti konfidencialus. Kai Valdyba mano, kad per pagrįstą laikotarpį negavo atsakymo, ji priima galutinį sprendimą, kad būtų išvengta bet kokio nepateisinamo delsimo.“

Paaiškinimas

Siekiant užtikrinti, kad finansinio stabilumo argumentai būtų tinkamai apginti, ECB arba nacionalinė kompetentinga institucija, veikdama kaip priežiūros institucija, turėtų turėti galimybę pareikšti savo nuomonę dėl pateiktų ir (arba) pasiūlytų pertvarkymo schemų.

14 pakeitimas

34 straipsnis „Patikrinimai vietoje“

„1. Siekdama vykdyti 7, 8, 11, 16 ir 17 straipsniuose nurodytas užduotis ir laikydamasi kitų atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų sąlygų, Valdyba gali, iš anksto apie tai pranešusi atitinkamoms nacionalinėms pertvarkymo institucijoms, atlikti visus būtinus patikrinimus vietoje 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų verslo patalpose. Kai to reikia siekiant tinkamai atlikti patikrinimą ir užtikrinti jo efektyvumą, Valdyba gali atlikti patikrinimą vietoje iš anksto apie tai nepranešusi tiems juridiniams asmenims.“

„1. Siekdama vykdyti 7, 8, 11, 16 ir 17 straipsniuose nurodytas užduotis ir laikydamasi kitų atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų sąlygų, Valdyba gali, iš anksto apie tai pranešusi atitinkamoms nacionalinėms pertvarkymo institucijoms ir kompetentingai institucijai, atlikti visus būtinus patikrinimus vietoje 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų verslo patalpose. Be to, Valdyba, prieš pradėdama vykdyti 11 straipsnyje nurodytus uždavinius, tariasi su kompetentinga institucija. Kai to reikia siekiant tinkamai atlikti patikrinimą ir užtikrinti jo efektyvumą, Valdyba gali atlikti patikrinimą vietoje iš anksto apie tai nepranešusi tiems juridiniams asmenims.“

Paaiškinimas

Svarbu, kad priežiūros institucija būtų informuota apie bet kokius patikrinimus vietoje.

15 pakeitimas

39 straipsnis „Sudėtis“

„1. Valdybą sudaro:

(a)	vykdomasis direktorius;

(b)	vykdomojo direktoriaus pavaduotojas;

(c)	Komisijos paskirtas narys;

(d)	ECB paskirtas narys;

(e)	kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės paskirtas narys, atstovaujantis nacionalinei pertvarkymo institucijai.

2. Vykdomojo direktoriaus, vykdomojo direktoriaus pavaduotojo ir Komisijos bei ECB paskirtų Valdybos narių kadencija yra penkeri metai. Vadovaujantis 53 straipsnio 6 dalimi, ši kadencija nepratęsiama.

3. Valdybos administravimo ir valdymo struktūrą sudaro:

(a)	Valdybos plenarinė sesija, atliekanti 47 straipsnyje nustatytas užduotis;

(b)	Valdybos vykdomoji sesija, atliekanti 51 straipsnyje nustatytas užduotis;

(c)	vykdomasis direktorius, atliekantis 53 straipsnyje nustatytas užduotis.“

„1. Valdybą sudaro:

(a)	vykdomasis direktorius;

(b)	vykdomojo direktoriaus pavaduotojas;

(c)	Komisijos paskirtas narys;

(d)	ECB paskirtas narys;

(e)	kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės paskirtas narys, atstovaujantis nacionalinei pertvarkymo institucijai. Jei nacionalinis centrinis bankas nėra pertvarkymo institucija, jis kviečiamas lydėti nacionalinę pertvarkymo instituciją stebėtojo teisėmis.

2. ECB paskirtam stebėtojui Valdyba rezervuoja nuolatinę vietą plenarinėse ir vykdomosiose sesijose.

2 3. Vykdomojo direktoriaus, vykdomojo direktoriaus pavaduotojo ir Komisijos bei ECB paskirtų Valdybos narių kadencija yra penkeri metai. Vadovaujantis 53 straipsnio 6 dalimi, ši kadencija nepratęsiama.

3 4

. Valdybos administravimo ir valdymo struktūrą sudaro:

(a)	Valdybos plenarinė sesija, atliekanti 47 straipsnyje nustatytas užduotis;

(b)	Valdybos vykdomoji sesija, atliekanti 51 straipsnyje nustatytas užduotis;

(c)	vykdomasis direktorius, atliekantis 53 straipsnyje nustatytas užduotis.“

Kad būtų tiksliau atspindėtas skirtumas tarp ECB vaidmens pagal Bendro priežiūros mechanizmo reglamentą ir jo, kaip dalyvio, vaidmens Pertvarkymo valdyboje pagal pasiūlytą reglamentą ir būtų išvengta, jog ECB paskirtam nariui kiltų galimas interesų konflikas, ECB rekomenduoja, kad toks narys dalyvautų Pertvarkymo valdybos posėdžiuose stebėtojo teisėmis.

Atsižvelgiant į svarbų centrinių bankų vaidmenį ir kompetenciją finansinio stabilumo ir makrolygio rizikos ribojimo srityje, tie nacionaliniai bankai, kurie pagal nacionalinę teisę nėra pertvarkymo institucijos, turėtų turėti teisę dalyvauti Valdybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis. Be to, jie turėtų dalyvauti vertinant sisteminį bet kokių pertvarkymo veiksmų poveikį.

16 pakeitimas

45 straipsnis „Dalyvavimas plenarinėse sesijose“

„Visi Valdybos nariai dalyvauja jos plenarinėse sesijose.“

„Visi Valdybos nariai ir ECB paskirtas nuolatinis stebėtojas dalyvauja jos plenarinėse sesijose, išskyrus atvejus, kai to negali padaryti dėl pagrįstos priežasties.“

Turėtų būti paaiškinta, kad nario nebuvimas netrukdo sušaukti posėdį ar surengti teisėtą balsavimą, atsižvelgiant į būsimas darbo tvarkos taisykles, kurios pagal 48 straipsnio 3 dalį gali nustatyti kvorumo taisykles.

17 pakeitimas

50 straipsnio 4 dalis „Užduotys“ ir 51 straipsnio 4 dalis „Sprendimų priėmimas“

50 straipsnio 4 dalis. „4. Valdyba į vykdomosios sesijos posėdžius susirenka vykdomojo direktoriaus iniciatyva arba savo narių prašymu.“

50 straipsnio 4 dalis. „4. Valdyba į vykdomosios sesijos posėdžius susirenka vykdomojo direktoriaus iniciatyva arba savo narių, arba ECB paskirto nuolatinio stebėtojo prašymu.“

51 straipsnio 4 dalis. „4. Valdyba vykdomojoje sesijoje priima ir viešai paskelbia savo vykdomųjų sesijų darbo tvarkos taisykles. Valdybos vykdomosios sesijos posėdžius sušaukia vykdomasis direktorius savo iniciatyva arba dviejų narių prašymu, jiems pirmininkauja vykdomasis direktorius. Valdyba gali ad hoc pagrindu kviesti savo vykdomosiose sesijose dalyvauti stebėtojus.“

51 straipsnio 4 dalis. „4. Valdyba vykdomojoje sesijoje priima ir viešai paskelbia savo vykdomųjų sesijų darbo tvarkos taisykles. Valdybos vykdomosios sesijos posėdžius sušaukia vykdomasis direktorius savo iniciatyva arba dviejų bet kurio jos narių ir ECB paskirto nuolatinio stebėtojo prašymu, jiems pirmininkauja vykdomasis direktorius. Valdyba gali ad hoc pagrindu kviesti savo vykdomosiose sesijose dalyvauti stebėtojus.“

Paaiškinimas

Šios dvi dalys neatrodo visiškai suderintos, turint omenyje, kad 50 straipsnio 4 dalis nurodo, kad bet kurie nariai gali inicijuoti Vykdomosios valdybos posėdį. Jei tokiam posėdžiui inicijuoti reikia dviejų narių kvorumo, ECB turėtų būti suteikta speciali teisė inicijuoti Vykdomosios valdybos posėdį. Priežiūros institucija gali matyti akivaizdų tokio posėdžio poreikį, ypač po jos vertinimo, kad įstaiga žlunga arba tikriausiai žlugs, ir tokiu atveju turėtų bent jau galėti pradėti diskusiją.

18 pakeitimas

52 straipsnio 7 dalis „Paskyrimas ir užduotys“

„7. Vykdomasis direktorius arba vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, kurio kadencija buvo pratęsta, viso nurodyto laikotarpio pabaigoje negali dalyvauti kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.“

„7. Vykdomasis direktorius arba V vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, kurio kadencija buvo pratęsta, viso nurodyto laikotarpio pabaigoje negali dalyvauti kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.“

Paaiškinimas

Ši nuostata dėl vykdomojo direktoriaus atrodo netinkama, nes nenumatyta išimtis, kad vykdomojo direktoriaus kadencija galėtų būti pratęsta (priešingai 52 straipsnio 6 dalies nuostatoms dėl vykdomojo direktoriaus pavaduotojo).

19 pakeitimas

65 straipsnio 1 dalis „Tikslinis finansavimo lygis“

„1. Ne vėliau kaip per 10 metų nuo šio reglamento įsigaliojimo Fondo turimų finansinių išteklių suma pasiekia bent 1 % visų kredito įstaigų, turinčių veiklos leidimą dalyvaujančiose valstybėse narėse, indėlių, garantuojamų pagal Direktyvą 94/19/EB, sumos. Papildomai šiam tiksliniam finansavimo lygiui Pertvarkymo valdyba nusprendžia dėl tinkamos visų įsipareigojimų apskaitinės vertės, kuri būtų pasiekta per dešimties metų laikotarpį.“

Paaiškinimas

ECB laikosi nuomonės, kad garantuojami indėliai nėra pats tinkamiausias tikslinio BBPF finansavimo lygio kriterijus, nes jie ne visiškai atspindi galimas finansavimo išlaidas pertvarkant. Garantuojami indėliai gali likti stabilūs, o visi kiti įsipareigojimai reikšmingai išauga, arba jie gali išaugti, o visi kiti įsipareigojimai likti stabilūs. Abiem atvejais pertvarkymo fondo galima pozicija nebūtų tinkamai atspindėta. Tas faktas, kad garantuojami indėliai jau yra apdrausti pagal indėlių garantijų sistemą (IGS), turėtų taip pat būti apsvarstytas, nes IGS gali prisidėti finansuojant pertvarkymą. Todėl šis kriterijus turėtų būti papildytas su visais įsipareigojimais susijusia apskaitine verte, kurią Pertvarkymo valdyba turėtų tinkamai suderinti išlaikydama 1 % apdraustų indėlių žemutinę ribą.

20 pakeitimas

69 straipsnio 1 dalis „Alternatyvaus finansavimo ištekliai“

„1. Valdyba gali su finansų įstaigomis ar kitomis trečiosiomis šalimis sudaryti sutartis dėl Fondo skolinimosi arba kitų formų paramos, jeigu pagal 66 ir 67 straipsnius surinktomis sumomis negalima nedelsiant pasinaudoti arba jų nepakanka išlaidoms, patirtoms naudojant Fondo lėšas, padengti.“

„1. Valdyba gali su finansų įstaigomis ar kitomis trečiosiomis šalimis sudaryti sutartis dėl Fondo skolinimosi arba kitų formų paramos, ypač dalyvaujančių valstybių narių bendrų finansinių išteklių, jeigu pagal 66 ir 67 straipsnius surinktomis sumomis negalima nedelsiant pasinaudoti arba jų nepakanka išlaidoms, patirtoms naudojant Fondo lėšas, padengti. Jei tokios priemonės buvo aktyvuotos, šios pasiskolintos sumos ar kitų formų finansinė parama turėtų būti visiškai kompensuojamos.“

Paaiškinimas

Laikina galimybė pasinaudoti finansiniais ištekliais būtų esminis bendro pertvarkymo mechanizmo finansinio stabilumo stiprinimo priemonių elementas, nes esant didelei suirutei finansų rinkose privatūs finansavimo šaltiniai gali laikinai išsekti.

21 pakeitimas

83 straipsnis „Peržiūra“

„1. Iki 2016 m. gruodžio 31 d., o po to kas penkerius metus Komisija paskelbia šio reglamento taikymo ataskaitą, kurioje ypač daug dėmesio skiriama potencialaus poveikio sklandžiam vidaus rinkos veikimui stebėsenai.

Toje ataskaitoje įvertinama:

…

(d)	Valdybos ir nedalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų sąveika ir bendro pertvarkymo mechanizmo poveikis toms valstybėms narėms.“

…

(d)	Valdybos ir nedalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų sąveika ir bendro pertvarkymo mechanizmo poveikis toms valstybėms narėms.;

(e)	SESV 107 straipsnyje nustatytų kriterijų taikymas pagal analogiją, kai Valdybos pasiūlytiems pertvarkymo veiksmams pasitelkiamas fondas.“

Paaiškinimas

Ateityje gali būti daugiau analizuojamas valstybės pagalbos taisyklių taikymas pagal analogiją ir sąryšis tarp valstybės pagalbos ir finansinio stabilumo klausimų pertvarkymo kontekste.

22 pakeitimas

88 straipsnis „Įsigaliojimas“

„Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7–23 ir 25–38 straipsniai taikomi nuo 2015 m. sausio 1 d.

24 straipsnis taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.“

„Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7– 23 ir 25–38 straipsniai taikomi nuo 2015 m. sausio 1 d.

24 straipsnis taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.“

Jei pasiūlytame reglamente gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė taikytina tik nuo 2018 m. sausio 1 d., atsiras netikrumo, ar pirmaeilės įkaitu neužtikrintos paskolos gali būti gelbėjamos privačiomis lėšomis, nes valstybės narės galės laisvai apsispręsti, ar savo nacionaliniais teisės aktais įvesti gelbėjimo privačiomis lėšomis sistemą.

Laikoma, kad gelbėjimas privačiomis lėšomis didžiąja dalimi jau yra įskaičiuotas į kainą, todėl tikimasi, kad poveikis finansavimui nebūtų reikšmingas. Be to, galint pasinaudoti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemone, būtų daugiau teisinio tikrumo, nuoseklumo ir tikslesnio prognozavimo, taip išvengiant ad hoc sprendimų. Tokiomis aplinkybėmis ECB pritaria ankstesniam gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės įgyvendinimui. Be to, ankstyvas įgyvendinimas reikštų, kad bendras pertvarkymo mechanizmas turės visas priemones ir įgaliojimus, kai prisiims atsakomybę už pertvarkymą. Ankstesnis įgyvendinimas taip pat palengvintų fondui tenkantį galimą spaudimą dėl finansavimo, kol jis sukaups finansinių išteklių.

(1) Pusjuodžiu šriftu pagrindiniame tekste žymimas naujas ECB pasiūlytas tekstas. Perbraukimu pagrindiniame tekste žymimos teksto dalys, kurias ECB siūlo išbraukti.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 109

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	57 tomas 2014m. balandžio 11d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2014/C 109/01	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta, (Byla COMP/M.6541 – Glencore/Xstrata) ( 1 )	1

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2014/C 109/03	Euro kursas	26

	V Nuomonės
	ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
	Europos Komisija
2014/C 109/04	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	27

	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2014/C 109/05	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.7145 — Veolia Environnement/Dalkia International) — Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	32

2014/C 109/06	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.7185 – Agroenergi/Neova Pellets) ( 1 )	33

2014/C 109/07	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.7211 — AXA/PSPIB/Real Estate Portfolio in Milan) — Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	34

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3867
JPY	Japonijos jena	141,00
DKK	Danijos krona	7,4662
GBP	Svaras sterlingas	0,82720
SEK	Švedijos krona	9,0518
CHF	Šveicarijos frankas	1,2180
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,2160
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	27,427
HUF	Vengrijos forintas	305,09
LTL	Lietuvos litas	3,4528
PLN	Lenkijos zlotas	4,1698
RON	Rumunijos lėja	4,4593
TRY	Turkijos lira	2,9092
AUD	Australijos doleris	1,4732
CAD	Kanados doleris	1,5118
HKD	Honkongo doleris	10,7512
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,5944
SGD	Singapūro doleris	1,7317
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 437,35
ZAR	Pietų Afrikos randas	14,4150
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,6163
HRK	Kroatijos kuna	7,6305
IDR	Indonezijos rupija	15 830,00
MYR	Malaizijos ringitas	4,4735
PHP	Filipinų pesas	61,506
RUB	Rusijos rublis	49,2060
THB	Tailando batas	44,700
BRL	Brazilijos realas	3,0442
MXN	Meksikos pesas	18,0132
INR	Indijos rupija	83,4183

	III Parengiamieji aktai
	Europos Centrinis Bankas
2014/C 109/02	2013 m. lapkričio 6 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru bankų pertvarkymo fondu, ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, pasiūlymo (CON/2013/76)	2


	(1) Tekstas svarbus EEE