11.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 72/1

—

atsižvelgdamas į Komisijos darbinį dokumentą pavadinimu „Dvidešimt pagrindinių Europos piliečiams ir įmonėms kylančių problemų, susijusių su bendrosios rinkos veikimu“ (SEC(2011)1003),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. „Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (COM(2011)0206),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos. 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“ (COM(2010)0608),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendroji rinka XXI a. Europai“ (COM(2007)0724) ir susijusį Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Bendroji rinka. Pasiekimų apžvalga“ (SEC(2007)1521),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl vienos bendros rinkos peržiūros (1) ir Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Bendrosios rinkos apžvalga: dar vieneri metai“ (SEC(2008)3064),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Sumanus reguliavimas Europos Sąjungoje“ (COM(2010)0543),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 27-ąją metinę Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos ataskaitą (2009 m.) (COM(2010)0538) ir į susijusį Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Padėtis įvairiuose sektoriuose“ (SEC(2010)1143),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas“ (COM(2007)0502),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 29 d. Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, skirtų bendrosios rinkos veikimui gerinti (2),

—

atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. gruodžio 10 d. išvadas dėl Bendrosios rinkos akto,

—

atsižvelgdamas į profesoriaus Mario Monti pranešimą Komisijai dėl bendrosios rinkos atgaivinimo,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo (3),

—

atsižvelgdamas į vidaus rinkos rezultatų suvestinę Nr. 21 (2010) ir į Europos Parlamento 2010 m. kovo 9 d. (4) ir 2008 m. rugsėjo 23 d. (5) rezoliucijas dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 258–260 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 7, 10 ir 15 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Teisės reikalų komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A7-0310/2012),

A.

kadangi darbiniame dokumente „Bendroji rinka žmonių akimis. Trumpa gyventojų ir įmonių nuomonių apžvalga: 20 probleminių sričių“ patvirtinama, kad su bendrąja rinka susiję lūkesčiai neatitinka tikrovės;

B.

kadangi vis dar yra per daug kliūčių, trukdančių ES piliečiams visiškai pasinaudoti bendrosios rinkos pranašumais, todėl piliečiai negali jaustis priklausantys vienai bendruomenei; kadangi reikia skubiai išspręsti šias problemas, kad ES piliečiai galėtų visiškai naudotis laisvo judėjimo teise ir priklausymo Europos Sąjungai pranašumais;

C.

kadangi dabartinės ekonomikos, finansų ir socialinės krizės Europoje sąlygomis labai svarbu panaikinti kliūtis ir atgaivinti bendrąją rinką, nes tai prisideda prie inovacijų, ekonomikos augimo ir konkurencingumo skatinimo, darbo vietų kūrimo ir pasitikėjimo rinka didinimo, kadangi bendrosios rinkos konsolidavimas bus naudingas visiems Europos piliečiams, nes jis prisidės prie Europos Sąjungos teritorinės, ekonominės ir socialinės sanglaudos;

D.

kadangi bendroji rinka yra esminis aspektas siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, taip pat tvaraus, pažangaus ir integracinio augimo tikslų, kadangi naujoje su bendrosios rinkos atkūrimu susijusio politinio mąstymo paradigmoje didžiausias dėmesys turėtų būti skiriama piliečiams, vartotojams ir ypač MVĮ;

E.

kadangi Europos piliečiai turi įveikti įvairius sunkumus ir vykdyti sudėtingus bei diskriminacinius reikalavimus, kuriuos bankai taiko atidarant sąskaitas, todėl 30 mln. Europos piliečių vis dar neturi banko sąskaitos ir taip varžomas jų judumas; kadangi pagal Eurobarometro duomenis 29 proc. apklaustų vartotojų nurodė, kad jiems sunku palyginti įvairius pasiūlymus dėl einamosios sąskaitos ir jie negali pasirinkti geriausiai jų poreikius atitinkančios sąskaitos rūšies;

F.

kadangi apie 30 proc. Europos piliečių nežino, kad jie turi teisę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis užsienyje ir teisę gauti kompensaciją;kadangi tik vienas Europos pilietis iš trijų žino, kad vykdamas į užsienį turi turėti Europos sveikatos draudimo kortelę ir kad ši kortelė yra būtina trumpalaikiam buvimui, pvz., atostogų, verslo kelionių ar studijų laikotarpių kitoje šalyje metu;

G.

kadangi laisvas prekių judėjimas yra ES kertinis akmuo ir Sąjunga pradėjo taikyti vienodą tipo patvirtinimo sistemą ir suderintus variklinių transporto priemonių registracijos liudijimus; kadangi dėl to tapo daug lengviau įsigyti automobilį kitoje valstybėje narėje ir jį pervežti; kadangi Europos piliečiai, įsikūrę kitoje valstybėje narėje, į kurią nori atsivežti automobilį, turi vykdyti varginančias ir sudėtingas procedūras – privalo pateikti dokumentus, kurie jų valstybėje narėje neišduodami, ir mokėti papildomus mokesčius; primena, kad piliečiai, norintys įsigyti transporto priemonę kitoje valstybėje narėje, susiduria su panašiais sunkumais; kadangi Parlamentas gauna daugybę skundų iš piliečių, kurie patiria problemų dėl sudėtingų formalumų, labai dažnai susijusių su jų transporto priemonės perregistravimu kitoje valstybėje narėje ir papildomomis susijusiomis išlaidomis; kadangi tuo pat metu Sąjunga ir valstybės narės turi užtikrinti, kad nepasitaikytų vogtų automobilių su suklastotais registracijos liudijimais perregistravimo;

H.

kadangi pagal ES nustatytas keleivių teisių taisykles užtikrinama minimalaus lygio piliečių apsauga ir taip skatinamas judumas ir socialinė integracija; kadangi remiantis jomis padedama užtikrinti vienodas sąlygas kurios nors vienos ar kelių rūšių transporto operatoriams; kadangi remiantis ES teisine keleivių teisių apsaugos sistema būtina užtikrinti minimalų vartotojų apsaugos standartą, kurį taikant būtų galima pasipriešinti tokiai naujai komercinei praktikai, kaip papildomų mokesčių taikymas, taip pat apimant oro vežėjų bankroto ir nemokumo atvejus; kadangi Sąjunga turi atsižvelgti į naujus daugiarūšio judumo būdus;

I.

kadangi pašalinus reguliavimo ir fizines kliūtis, trukdančias sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę, visų pirma krovinių transporto atveju, būtų padedama skatinti bendrosios rinkos ekonomikos augimą;

J.

kadangi 62 proc. Europos vartotojų norėtų pakeisti energijos tiekėją ir pereiti prie pigesnio tarifo, tačiau jų laisvė rinktis ribota dėl aiškios ir palyginamos informacijos trūkumo ir kliūčių nutraukti savo esamas energijos tiekimo sutartis; kadangi pakeitęs energijos tiekėją kiekvienas klientas sutaupytų 100 EUR, kitaip tariant visoje Europoje būtų sutaupyta 13 mln. EUR;

K.

kadangi Europos Sąjungos piliečiai labai palankiai vertintų bendrosios rinkos stiprinimą mobiliojo ryšio, visų pirma tarptinklinio ryšio, srityje;

L.

kadangi 26 proc. apklaustų Europos vartotojų nurodė, kad yra patyrę su interneto paslaugų teikimu susijusių problemų; kadangi vieno interneto paslaugų teikėjo pakeitimo kitu procesas yra sudėtingas ir brangus, o vartotojai neretai gauna prastos kokybės paslaugas ir jiems nacionalinės taisyklės vykdomos nevienodai;

M.

kadangi dėl nepakankamos informacijos apie vartotojų teises, netinkamo teisės aktų taikymo ir sunkumų sprendžiant ginčus, kylančius pirkinius įsigijus kitose valstybėse, vartotojai nepasitiki elektroniniu pirkimu, todėl ES nėra tikros skaitmeninės rinkos, kuria naudotųsi piliečiai ir įmonės; kadangi Europos vartotojų centrų duomenys rodo, kad daugiausia vartotojų nusiskundimų (59 proc.) sulaukiama dėl internetu įsigytų pirkinių;

N.

kadangi įmonėms vis dar sunku ir kaip rangovams, ir kaip subrangovams dalyvauti kitų valstybių narių viešuosiuose pirkimuose, nes skiriasi su viešaisiais pirkimais susijusi nacionalinė praktika ir kai kurios valstybės narės taiko sudėtingus administracinius reikalavimus, taip pat dėl kalbos barjerų;

O.

kadangi dabartinėmis ekonomikos sąlygomis labai svarbu gerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą siekiant įmonių išlikimo ir plėtros ir bendrai stiprinti verslumą ir plėtrą Europoje;

P.

kadangi turi būti skiriamas ypatingas dėmesys neįgaliųjų poreikiams, kad šie asmenys galėtų visiškai pasinaudoti bendrąja rinka, imantis suderintų veiksmų siekiant užtikrinti, kad pagal tarptautines žiniatinklio turinio prieinamumo gaires (6) ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (7), kurioje nustatyti su prieinamumu susiję įpareigojimai, visas naujas elektroninis turinys būtų taip pat prieinamas ir neįgaliesiems;

1.

palankiai vertina tai, kad Europos Parlamentui priėmus 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo Komisija pateikė dokumentą „Dvidešimt pagrindinių Europos piliečiams ir įmonėms kylančių problemų, susijusių su bendrosios rinkos veikimu“;

2.

sveikina Komisiją pradėjus šią svarbią iniciatyvą sprendžiant sunkumus ir problemas, su kuriais susiduria piliečiai ir verslas naudodamiesi ES jiems suteiktomis teisėmis; tačiau mano, kad darbinis dokumentas galėjo būti išsamesnis;

3.

yra įsitikinęs, kad, norint užtikrinti ekonominę ir socialinę ES piliečių gerovę, būtinas vidaus rinkos sukūrimas; ragina Komisiją pateikti konkrečius veiksmus ir įgyvendinamus pasiūlymus, spręsti šias nustatytas dvidešimt piliečiams kylančių problemų;

4.

mano, kad šiuo didelės finansų krizės laikotarpiu ES reikia dėti daugiau pastangų siekiant pašalinti sklandžiam bendrosios rinkos veikimui trukdančias kliūtis, visų pirma sektoriuose, kurie gali paspartinti tvaraus ekonomikos augimą, pvz., tarpvalstybinis verslas ir verslininkystė, paslaugų teikimas, judumas, galimybės gauti finansavimą ir finansinis raštingumas;

5.

pripažįsta, kad padidinus kvalifikuotų darbuotojų judumą galima sukurti konkurencingesnę Europą; mano, kad tam būtina sukurti modernią profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistemą, naudojant bendrosios rinkos informacinės sistemos įspėjimo priemonę;

6.

teigiamai vertina Vidaus rinkos informacinėje sistemoje (VRI) remiamą Europos profesinio pažymėjimo projektą, kurio kriterijai pirmiausia šiuo metu vertinami siekiant supaprastinti administracinę tvarką ir sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam judumui Europos Sąjungoje; be to, mano, kad VRI galima pasiekti greitesnį kilmės valstybės narės ir priimančios valstybės bendradarbiavimą ir padėti panaikinti vis dar egzistuojančias neatitiktis ES darbo rinkoje;

7.

pabrėžia, kad darbuotojų judumas skirtingose valstybėse narėse turi būti užtikrinimas savanoriškai ir visuomet visiškai paisant darbo teisių;

8.

išreiškia susirūpinimą dėl to, kad atsiranda nesąžiningų įdarbinimo agentūrų, kurios užsiima darbo jėgos išnaudojimu visoje Europos Sąjungoje ir taip kenkia sklandžiam laisvam darbuotojų judėjimui, ir ragina Komisiją ir Tarybą parengti veiksmų planą, skirtą šiai problemai išspręsti, pvz., didinant nacionalinių darbo inspekcijų bendradarbiavimą;

9.

pabrėžia, kad skubiai reikia gerinti piliečių suvokimą apie mokesčius ES ir mažinti mokestines kliūtis pasienio darbuotojams ir darbdaviams, siekiant palengvinti judumą ir skatinti tarpvalstybinio verslo iniciatyvas, tuo pat metu kovojant su mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu;

10.

todėl pabrėžia, kad reikia socialiniu požiūriu pagrindžiamos fiskalinės politikos, kuriai tektų perskirstomasis vaidmuo, kuriuo siekiama augimo ir kurį pasitelkiant būtų galima spręsti svarbiausias problemas, susijusias su fiskaline konkurencija, veiksminga stebėsena, lengvatinių mokesčių įmonių apmokestinimu ir ES viduje klestinčių mokesčių rojų panaikinimu;

11.

prašo Komisijos stiprinti programas, kuriomis gerinamas verslumas, tarptautinimas ir Europos MVĮ, kurios yra svarbiausia Europos ekonomikos dalis, konkurencingumas;

12.

ragina Europos Komisiją skatinti MVĮ įdarbinti jaunimą ir stiprinti jaunimo judumo programas, kuriomis jis skatinamas tobulinti savo įgūdžius, kad jaunimas turėtų daugiau galimybių įsidarbinti ir galėtų integruotis į darbo rinką;

13.

teigiamai vertina kitas teisėkūros iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti visiškai integruotą bendrąją rinką, taip siekiant padidinti konkurenciją ir veiksmingumą bei Europos vartotojams suteikti didesnį pasirinkimą.

14.

pabrėžia interneto vaidmenį užtikrinant prekybos veiksmingumą ir sparčiai didėjantį elektroninės prekybos vaidmenį kuriant naujas rinkas, užtikrinant augimą bei verslui suteikiant naujų galimybių; pabrėžia kad reikia užtikrinti, kad alternatyvaus ginčų sprendimo ir elektroninio ginčų sprendimo sistemos veiktų visu pajėgumu ir gerintų vartotojų ir įmonių pasitikėjimą elektronine rinka; ragina supaprastinti licencijavimo sistemas, sukurti veiksmingą autorių teisių sistemą ir kovoti su prekės ženklų ir produktų piratavimu;

15.

primena, kad SESV 194 straipsnyje nustatyta, kad Sąjungos energetikos politika turi būti grindžiama valstybių narių solidarumu; pabrėžia, kad siekiant sukurti energijos vidaus rinką turėtų būti atsižvelgiama į struktūrinius socialinius ir ekonominius Europos regionų skirtumus, o valstybėms narėms neturėtų būti keliama sunkumų;

16.

pažymi, kad nuo 2011 m., kai buvo patvirtinti teisės aktai dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, Sąjunga šio metu turi išsamų ir integruotą taisyklių, susijusių su pagrindinėmis keleivių teisėmis, rinkinį, kuris aprėpia visų rūšių transportą;

17.

mano, kad pagrindinis ES bankų sektoriaus tikslas turėtų būti aprūpinti kapitalu realiąją ekonomiką, nes tai yra viena iš išankstinių sąlygų, siekiant tobulinti žiniomis pagrįstą bendrąją rinką, kuria skatinamas ekonomikos augimas, konkurencija ir darbo vietų kūrimas;

18.

palankiai vertina Komisijos pasiūlytą viešųjų pirkimų reformą ir mano, kad bendrųjų principų nustatymas ES mastu bei lanksčios, aiškios ir paprastos viešųjų pirkimų taisyklės sudarytų galimybes įmonėms, visų pirma MVĮ, labiau išnaudoti tarpvalstybinių viešųjų pirkimų teikiamas galimybes; pabrėžia, kad būtina sukurti ES mastu veikiančią e. viešųjų pirkimų sistemą, kuri užtikrintų didesnį skaidrumą, konkurenciją, bei leistų efektyviau panaudoti viešąsias lėšas;

19.

apgailestauja, kad pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama iki 2015 m. užtikrinti visišką viešojo sektoriaus interneto svetainių prieinamumą, buvo atidėtas; palankiai vertina skaitmeninės įtraukties veiksmų planą ir ragina įgyvendinti Tinklalapių prieinamumo iniciatyvą (angl. WAI) ir Žiniatinklio turinio prieinamumo gaires (angl. WCAG) e. valdžios portalams;

20.

atkreipia dėmesį į būtinybę parengti Europos standartus, nes tai būtina siekiant sukurti bendrąją rinką ir padidinti tarptautinį ES konkurencingumą; ragina Komisiją užtikrinti MVĮ ir labai mažoms įmonėms geresnę prieigą prie Europos standartų;

21.

pažymi, kad didele kliūtimi tinkamam ES vidaus rinkos veikimui, o ypač tarpvalstybinių paslaugų teikimui, išlieka e. parašo reglamentavimo skirtumai valstybėse narėse; mano, kad yra būtina sukurti vieningą e. parašo pripažinimo sistemą visoje ES;

22.

pabrėžia, e. sąskaitų faktūrų svarbą užtikrinant, paremtus teisinių reikalavimų, prekybos operacijų ir bendrų techniniais standartų teisinį tikrumą, aiškią techninę aplinką ir atvirus bei suderinamus sprendimus, kuriais jie yra paremti, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas platesniam šios praktikos taikymui;

23.

pabrėžia, kad visiems ES piliečiams, dar neturintiems banko sąskaitos toje valstybėje narėje, kurioje pateikia prašymą, turėtų būti sudarytos sąlygos naudotis pagrindinėmis banko paslaugomis; todėl mano, kad pagrindinėmis banko paslaugomis nedideles pajamas gaunantiems vartotojams sudaromos palankesnės sąlygos pasinaudoti pagrindinėmis indėlių mokėjimo priemonėmis, pinigų pervedimu ir išėmimu bendrojoje rinkoje, ypač važinėjant dirbti į kitą valstybę; todėl ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant užtikrinti vartotojams palankią tvarką atidarant banko sąskaitas visoje Sąjungoje;

24.

yra susirūpinęs, kad užsienyje paveldėjusiems turtą, išėjusiems į pensiją arba perkeliantiems turtą į užsienį ES piliečiams dažnai taikomas dvigubas apmokestinimas; ragina dėti daugiau pastangų siekiant palengvinti tokią padėtį; apgailestauja, kad paveldimo turto apmokestinimo klausimu Komisija pasiūlė tik rekomendaciją;

25.

dar kartą ragina Komisiją įvertinti įvairias su pensijų fondais susijusias taisykles ir būtinybę pagerinti pensijų, ypač profesinių pensijų, perkeliamumą pasikeitus darbdaviui ir persikėlus iš vienos valstybės narės į kitą; ragina skubiai persvarstyti Pensijų fondų direktyvą;

26.

pabrėžia, kad ES institucijoms ir valstybėms narėms būtina dėti daugiau pastangų, siekiant užtikrinti teisingesnę, geriau veikiančią, konkurencingesnę ir veiksmingesnę bendrąją rinką;

27.

pabrėžia, kad būtina sukurti visa apimantį požiūrį į bendrąją rinką, pagal kurį daugiausia dėmesio skiriama tam, kad būtų rasti piliečiams, vartotojams ir MVĮ skirti praktiški ir naudingi sprendimai, kad jie galėtų visiškai pasinaudoti bendrosios rinkos teikiama nauda, kartu nesudarant sąlygų pernelyg griežtam reguliavimui atsirasti;

28.

dar kartą nurodo, jog būtina stiprinti Parlamento, Tarybos, Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą ir sąveiką, kad piliečiai jaustųsi įtraukti į ES pagrindinius projektus ir kasdienę ES veiklą ir kad ES veiksmai, jeigu jų prireiktų, būtų tikslingi ir naudingi; pabrėžia, kad siekiant atkurti pasitikėjimą bendrąja rinka dialogas su pilietine visuomene yra itin svarbus;

29.

pripažįsta, kad siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą taip pat svarbu apsaugoti socialines teises, ir primena prof. M. Monti ataskaitoje Komisijai pateiktą rekomendaciją, kad „daugiau dėmesio turėtų būti skiriama [vidaus rinkos] socialiniams klausimams, todėl turi būti vykdomas įsipareigojimas atlikti tikrą socialinio poveikio vertinimą, pagrįstą pažangesnių metodų kūrimu ir naujausia statistine informacija“;

30.

ragina valstybes nares modernizuoti viešojo administravimo institucijas supaprastinant reglamentavimo sistemą ir skatinti taikyti elektronines, pavyzdžiui, e. valdžios, priemones;

31.

ragina valstybes nares keistis gerąja patirtimi užtikrinant, kad ES teisės aktai būtų taikomi vienodai;

32.

palankiai vertina Komisijos sprendimą toliau kurti duomenų bazes, susijusias su ES teisės taikymo bylų tvarkymu (8);

33.

ragina Komisiją tobulinti portalą „Jūsų Europa“ užtikrinant, kad jis taptų tikru skaitmeniniu „vieno langelio“ portalu, kuriame piliečiams ir įmonėms būtų teikiama informacija apie bendrąją rinką; ragina valstybes nares kuo greičiau pateikti trūkstamą informaciją portale „Jūsų Europa“, taip pat pateikti nuorodas į savo valstybinius portalus, susijusius su interneto svetainės skyriais, bei sukurti nuorodas iš atitinkamų nacionalinės ir vietos administracijos portalų į portalą „Jūsų Europa“, kad piliečiams jis būtų lengviau prieinamas;

34.

pabrėžia portalo „Jūsų Europos patarėjas“ naudą, kuris leidžia piliečiams nemokamai susipažinti su asmeniniams poreikiams pritaikyta informacija; prašo Komisijos ir valstybių narių imtis veiksmų, kad būtų žymiai padidintas piliečių informuotumas apie galimybę telefonu pasinaudoti paslauga „Europe direct“;

35.

palankiai vertina naudingą SOLVIT, Jūsų Europos patarėjo, Europos įmonių tinklo, Europos vartotojų centrų, kontaktinio centro „Europe Direct“ ir Europos užimtumo tarnybos vaidmenį teikiant su vidaus rinka susijusią informaciją ir pagalbą piliečiams, vartotojams ir verslininkams; ragina Komisiją rasti būdų, kaip gerinti šių tarnybų veiklos koordinavimą ir vengti pastangų bei išteklių dubliavimo;

36.

ragina Komisiją dėti kuo daugiau pastangų sukuriant vieną bendrą internetinį tikruoju laiku veikiantį informacijos centrą piliečiams ir vartotojams pasitelkiant savo atstovybes kiekvienoje valstybėje narėje; mano, kad šie informacijos centrai turėtų veikti glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Parlamento informacijos biurais, siekiant sukurti kiekvienam piliečiui prieinamą visa apimantį vieną langelį; laikosi nuomonės, kad sukūrus tokiu informacijos centrus kiekvienoje valstybėje narėje būtų tikrai padedama padaryti vidaus rinką labiau prieinamą ir teikti veiksmingesnes ir vartotojui patogias paslaugas, kuriomis ne tik suteikiama informacija, bet taip pat paprastai ir suprantamai paaiškinama piliečiams, kokias konkrečias galimybes teikia vidaus rinka; mano, kad tai padėtų paprastiems piliečiams, vartotojams ir įmonėms išvengti painiavos;

37.

ragina Komisiją įgyvendinant informavimo apie bendrąją rinką sistemos plėtros strategiją išnagrinėti vietos ir regionų valdžios institucijų įsipareigojimus; ragina valstybes nares pagerinti įvairių administracijos įstaigų informuotumą apie jų pareigas, atsižvelgiant į VRI naudojimą, ir užtikrinti, kad jų darbuotojai gautų tinkamą informaciją;

38.

pabrėžia, kad su bendrosios rinkos veikimu susijusių problemų piliečiams kyla dėl trijų trūkumų: trūksta informacijos, netinkamai taikomi teisės aktai ir susidaręs teisinis vakuumas; mano, kad užtikrinant kuo geresnį bendrosios rinkos veikimą šie trys trūkumai turi būti pašalinti tuo pačiu metu vykdomais veiksmais;

39.

pabrėžia MVĮ svarbą Europos ekonomikai ir ragina Europos Komisiją kartu su valstybėmis narėmis tobulinti poveikio MVĮ tyrimą, siekiant užtikrinti, kad jis būtų nuosekliai ir darniai atliekamas visose atitinkamos politikos srityse bei įtrauktas į bendrą pasiūlymų vertinimą, kad būtų sumažintos pagrindinės kliūtys – biurokratija ir administracinė našta, kurios trukdo MVĮ plėtrai, prisidedant prie palankesnės verslo aplinkos, kuri skatins verslumą, investicijas, augimą ir darbo vietų kūrimą, kūrimo; ragina Komisiją persvarstyti visas direktyvas ir reglamentus, darančius neigiamą poveikį MVĮ, ir iki 2013 m. birželio mėn. pateikti ataskaitą su rekomendacijomis;

40.

primena Parlamento sprendimą, kuriame visi jo komitetai raginami taikyti poveikio MVĮ tyrimo principus rengiant teisėkūros pranešimus, už kuriuos jau balsavo atitinkamas komitetas ir kurie bus teikiami tvirtinti plenariniame posėdyje, ir pabrėžia būtinybę greitai įgyvendinti šį sprendimą;

41.

mano, jog tvirtai laikantis principo „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ būtų galima užtikrinti, kad priimant būsimus teisės aktus piliečiai ir įmonės bendrojoje rinkoje nepatirtų dar daugiau sunkumų ir nusivylimo;

42.

pabrėžia, kad Komisija turėtų labiau stengtis sutelkti dėmesį į reglamentų ir direktyvų, kuriais siekiama geresnio reglamentavimo tikslų, poveikį pramonei, MVĮ ir labai mažoms įmonėms; ypač pabrėžia, kad po 2012 m. turi būti toliau įgyvendinama naštos mažinimo programa, kad jos taikymo sritis būtų išplėsta ir taptų platesnio užmojo, taip pat turi būti įdiegta reguliavimo naštos kompensavimo priemonė;

43.

ragina Komisiją stiprinti savo įsipareigojimus prieš pradedant rengti pasiūlymų projektus įvertinti, ar veiksmai, kurių būtų imamasi ES lygmeniu, iš tikrųjų duotų papildomos naudos;

44.

palankiai vertina Komisijos ketinimus įdiegti MVĮ tenkančių išlaidų naštos panaikinimo programą taikant prielaidą, kad labai mažoms įmonėms nebus taikomos jų veiklą apsunkinančios taisyklės, išskyrus atvejus, kai bus aiškiai nurodyta, kad šios taisyklės joms turi būti taikomos;

45.

pakartoja, kad trūksta informacijos apie bendrąją rinką, todėl labai dažnai piliečiai ir įmonės nežino arba nesupranta savo teisių bei pareigų ir nežino, kaip gauti reikiamus atsakymus arba būtiną pagalbą; pabrėžia, kad reikia apibrėžti informaciją, kurioje atsižvelgiama į pažeidžiamų vartotojų grupių ypatumus;

46.

pabrėžia, kad taip pat svarbu, jog piliečiai galėtų pareikšti savo susirūpinimą dėl vidaus rinkos ir jog jie taip galėtų pateikti savo pasiūlymus, kad jų nuomonės būtų veiksmingiau išgirstos ir Komisijoje, ir Parlamente;

47.

ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis technologinėmis priemonėmis ir pradėti dialogą su piliečiais bendrosios rinkos klausimais rengiant interaktyvias informacines kampanijas, visų pirma skirtas šioms dvidešimt problemų, per kurias piliečiai ir įmonės būtų supažindinami su bendrosios rinkos nauda, praktiniais ir konkrečiais jų kasdienių problemų sprendimo būdais bei jų teisėmis ir būtų skatinami dalyvauti kuriant konkurencingą, sąžiningą ir subalansuotą rinką, taip pat ypatingą dėmesį skiriant vieno langelio informacijos centrų stiprinimui;

48.

palankiai vertina vieno langelio informacijos centrų, kurie padeda lengviau gauti informacijos, susijusios su verslo valdymu valstybėse narėse, veiklą, kai viename bendrame nacionaliniame informacijos centre centralizuotai tvarkomi visi būtini su įmonės steigimu ir plėtra susiję formalumai ir administraciniai reikalavimai;

49.

ragina Komisiją ir valstybes nares dėti kuo daugiau pastangų kuriant naudingas komunikacijos strategijas ir informavimo priemones, susijusias su piliečių galimybėmis visoje ES naudotis socialinėmis teisėmis ir jų teikiama nauda;

50.

pabrėžia, kad į informacines kampanijas svarbu įtraukti vietos bei regionų valdžios institucijas ir organizacijas bei pilietinę visuomenę, ir visų pirma pažymi, kad informacines kampanijas būtina vykdyti mokyklose ir universitetuose siekiant įtraukti jaunąją kartą būti parengti ją būti aktyvesniais Europos piliečiais;

51.

yra įsitikinęs, kad užtikrinus vartotojų pasitikėjimą gerai veikiančia finansinių paslaugų rinka ilgainiui skatinamas finansinis stabilumas, augimas, našumas ir inovacijų diegimas; todėl pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad vartotojai turėtų daugiau galimybių gauti informacijos ir nešališkų konsultacijų šiame sektoriuje ir kad būtų išvengiama interesų konfliktų;

52.

pabrėžia, kad, nelygu tiekėjas, sąskaitos už suvartotą energiją labai skiriasi, atsižvelgiant į Europos energijos vartotojams teikiamos informacijos kiekį ir kokybę; pabrėžia, kad labai svarbu laiku ir tinkamai teikti vartotojams informaciją apie energijos vartojimą ir kainas, kad jie galėtų patys pasirinkti energijos tiekėją;

53.

ragina nustatyti bendrus metodus ir rengti bendro išsamaus formato sąskaitas už energiją, kurias būtų nesudėtinga užpildyti ir kuriose tiekėjai turėtų nurodyti tik būtiniausią informaciją, kad bet kurioje ES vietoje vartotojai galėtų suprasti, kas nurodyta jų sąskaitose už energiją, ir galėtų vartoti energiją ekonomiškiau ir efektyviau;

54.

primygtinai ragina valstybes nares suteikti nacionalinėms reguliavimo institucijoms įgaliojimus ir išteklius, kad jos galėtų vykdyti savo pareigas, pvz., stebėseną ir tinkamą klientų skundų nagrinėjimą; prašo Komisijos ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (angl. ACER) pasiūlyti rekomendacijas, kaip būtų galima padidinti nacionalinių reguliavimo institucijų priežiūros įgaliojimus; ragina Komisiją skatinti geriau koordinuoti nacionalinių reguliavimo institucijų, kompetentingų nacionalinių ir Europos institucijų keitimąsi geriausia patirtimi ir informacija;

55.

ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis kurti tikrą ir konkurencingą skaitmeninę bendrąją rinką, kuria naudotųsi Europos vartotojai ir įmonės, ypač MVĮ; primena, kad tikra Europos bendroji skaitmeninė rinka duos socialinės ir ekonominė naudos Europos vartotojams apskritai ir atskirtų regionų, į kuriuos patekti sunkiau, gyventojams bei visų pirma žmonėms su negalia, taip pat ES įmonėms ir visų pirma MVĮ, kurios galės patekti į naują rinką;

56.

pabrėžia, kad siekiant sukurti tikrą Europos bendrąją skaitmeninę rinką reikia sustiprinti vartotojų pasitikėjimą ir saugumą, užtikrinant vartotojų asmeninių duomenų apsaugą ir elektroninio parašo patikimumą bei stiprinant ginčų sprendimo priemones, taip pat pasitikėjimą naudojamais apmokėjimo būdais ir jų saugumą;

57.

primena, kad reikia panaikinti dabartines teisines spragas sutarčių srityje ir nustatyti veiksmingas priemones, siekiant panaikinti kliūtis, susijusias sutarčių teise, kurios trukdo prekybai, sukuria papildomų sandorių išlaidų ir teisinio netikrumo įmonėms, o tai verčia vartotojus nepasitikėti bendrąja rinka;

58.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai būtų visapusiškai informuojami apie jų teises, suteikiamas pagal Europos sveikatos draudimo kortelės sistemą, ir apie jų finansinius įsipareigojimus, kai sveikatos paslaugomis naudojamasi skirtingose valstybėse narėse; pabrėžia, kad ši informacija (įskaitant elektronine forma) turi būti lengvai prieinama ir suprantama, ir prieinama piliečiams su negalia;

59.

ragina Komisiją užtikrinti, kad visi piliečiai, turintys teisę gauti Europos sveikatos draudimo kortelę, ją gautų pateikę prašymą ir kad nedelsiant būtų panaikinta bet kokio netinkamo taisyklių taikymo praktika; ragina valstybes nares teikti informaciją apie visas papildomo draudimo formas arba apie kitus veiksmus, kurių gali reikėti imtis piliečiams, kad jie, išvykę į užsienį, turėtų teisę gauti tokias pat sveikatos priežiūros paslaugas, kokiomis naudojasi savo valstybėje narėje;

60.

primygtinai ragina valstybes nares supaprastinti ir pagreitinti administracines procedūras dėl užsienyje suteiktų gydymo paslaugų grąžinamųjų išmokų ir užtikrinti, kad jų socialinės apsaugos ir sveikatos draudimo subjektai užtikrintų pakankamą judžių piliečių apsaugą;

61.

pabrėžia, kad trūksta informacijos apie valstybės tarnautojų ir kitų regioninės ir vietos administracijos darbuotojų judumo galimybes Europos ir tarptautiniu lygmenimis; pabrėžia, kad šių valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų judumas Europos ir tarptautiniu lygmenimis padės valstybėse narėse sukurti šiuolaikiškesnę ir veiksmingesnę administraciją, o tai labai svarbu įgyvendinant ES teisės aktus, kartu tai suteikia galimybę keistis gerąja patirtimi;

62.

pabrėžia, kad ES teisės sėkmė visada priklauso nuo to, kaip ji taikoma ir per pagrįstą laikotarpį perkeliama į valstybių narių nacionalinę teisę; mano, kad svarbu šioje srityje vykdyti reguliarią, išsamią ir veiksmingą kontrolę, ir ragina Komisiją, matant ES teisės perkėlimo į nacionalinę teisę trūkumų, imtis veiksmų ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su Parlamentu šiuo klausimu;

63.

pripažįsta, kad, nors Komisijos pradėtų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų skaičius sumažėjo, 2010 m. pabaigoje jų dar buvo vykdoma apie 2 100;

64.

atkreipia dėmesį į didelį skaičių Parlamento Peticijų komiteto gautų peticijų, susijusių su piliečių vidaus rinkoje patiriamomis problemomis, visų pirma dėl netinkamo ES teisės perkėlimo į nacionalinę teisę arba netinkamo įgyvendinimo; ragina Komisiją į savo ataskaitą įtraukti išnagrinėjus tam komitetui pateiktas peticijas nustatytus faktus ir gautus rezultatus; pabrėžia, kad peticijų pateikimo procesą reikia geriau panaudoti siekiant tobulinti ES teisėkūros procesus, visų pirma kuriant teisėkūros taisomąsias priemones, skirtas tarpvalstybinės prekybos kliūtims šalinti ir vartotojų teisių įgyvendinimui užtikrinti;

65.

ragina valstybes nares pirmiausia užtikrinti, kad su vidaus rinka susiję teisės aktai į nacionalinę teisę būtų perkeliami tinkamai bei laiku ir kad būtų sumažinta pažeidimų; ragina jas rengiant su vidaus rinka susijusius nacionalinės teisės aktus atlikti „bendrosios rinkos tyrimą“, atsižvelgiant į jų reglamentavimo poveikį piliečiams ir įmonėms;

66.

pabrėžia, kad įmonėms taikomos PVM susigrąžinimo procedūros kitose šalyse turi būti padarytos ne tokios biurokratiškos ir paprastesnės. pabrėžia, kad taip pat turi būti sudarytos geresnės galimybes gauti tarpvalstybinio rizikos kapitalo finansavimą; kadangi buvo nustatytos bendrosios rinkos teisės aktų leidybos ir įgyvendinimo spragos, ragina Komisiją ir valstybes nares labiau stengtis veiksmingai įgyvendinti atitinkamus teisės aktus, ypač susijusius su socialinės apsaugos klausimų reglamentavimu;

67.

ragina Komisiją pradedant procedūrą dėl netinkamo ES teisės aktų perkėlimo arba jų neperkėlimo į nacionalinę teisę įtraukti nuorodą į susijusį sektorių ir jo poveikį bendrajai rinkai;

68.

primygtinai ragina Komisiją vykdant pažeidimo procedūrą visapusiškai pasinaudoti SESV 260 straipsniu padarytais pakeitimais;

69.

remia Komisijos pastangas siekiant supaprastinti automobilių pervežimo tarpvalstybiniu lygmeniu tvarką ir ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti ES teisės principus, susijusius su automobilių registracija kitose valstybėse narėse; atsižvelgdamas į tai primena, kad valstybėse narėse turėtų būti leidžiama registruoti automobilius (įskaitant dešiniakrypčiam eismui skirtas transporto priemones), kurie atitinka susijusius ES tipo patvirtinimo reikalavimus, ir ragina Komisiją padidinti suvienodintų registracijos liudijimų saugumą, siekiant sumažinti vogtų automobilių su suklastotais registracijos liudijimais perregistravimo riziką;

70.

ragina Komisiją visiškai netoleruoti jokių valstybių narių darbo srityje taikomų diskriminacinių taisyklių ir praktikos, kuriomis pažeidžiama Europos Sąjungos teisė, o nesilaikymo atveju inicijuoti nedelsiant atitinkamas procedūras; taip pat ragina Komisiją netoleruoti jokių kitų rūšių diskriminacinės ar nepateisinamos praktikos, kontrolės ar reikalavimų, trukdančių Europos darbuotojams ir darbdaviams naudotis savo teisėmis pagal ES teisę;

71.

primena, kad judėjimo laisvė yra pagrindinė teisė, kuria darbuotojai turi galėti naudotis nepatirdami diskriminacijos dėl to, kad jie yra tam tikros valstybės narės piliečiai, užimtumo, atlyginimo ir kitų darbo ar užimtumo sąlygų srityse; mano, kad siekiant užtikrinti šią laisvę, reikėtų tinkamai informuoti darbuotojus ir įdiegti atitinkamas teisių gynimo priemones, o visos valstybės narės turėtų griežtai įgyvendinti atitinkamas ES taisykles;

72.

ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip valstybės narės perkelia Direktyvos 2000/78/EB nuostatas į nacionalinės teisės aktus ir ar veiksmingai jas taiko, o nustačius bet kokius trūkumus imtis veiksmų; ragina valstybes nares ir Tarybą prioritetą teikti galimybei skubiai patvirtinti pasiūlymą dėl direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas;

73.

pabrėžia būtinybę gerinti ES komandiruotų darbuotojų darbo sąlygas ir užtikrinti tinkamą jų apsaugą be jokios diskriminacijos; ragina imti veiksmų, kuriais būtų gerinamas Darbuotojų komandiravimo direktyvos įgyvendinimas ir taikymas glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais; todėl palankiai vertina Bendrosios rinkos forumo išvadas;

74.

primena, kad galiojančiais ES teisės aktais saugomos vartotojų teisės ir suteikiamas tvirtas pagrindas kurti konkurencingą Europos energijos rinką, tačiau keliose valstybėse narėse šie teisės aktai dar tinkamai neperkelti į nacionalinės teisės aktus;

75.

primygtinai ragina visas valstybes nares visiškai įgyvendinti trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį ir kitus susijusius ES teisės aktus laikantis nustatytų terminų; prašo Komisijos įsipareigoti aktyviai stebėti, kaip šios taisyklės perkeliamos į nacionalinę teisę;

76.

ragina Komisiją toliau skatinti geriausią patirtį, susijusią su bendrosios rinkos teisės aktų perkėlimu į nacionalinę teisę;

77.

pabrėžia, kad nuoseklus suderintas keleivių apsaugos nuostatų įgyvendinimas ir taikymas visoje Sąjungoje labai svarbus keliaujantiems piliečiams, įskaitant ribotos judėsenos asmenis, taip pat norint užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas transporto operatoriams; pripažįsta, kad žmonės su negalia keliaudami labai dažnai susiduria su kliūtimis, dėl kurių netenka daugybės bendros vidaus rinkos teikiamų galimybių ir ragina Komisiją labiau atsižvelgti į šį aspektą svarstant keleivių teises;

78.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad teisinės keleivių teisių apsaugos taisyklės būtų tinkamai įgyvendinamos, kad Europos piliečiai žinotų ES keleivių teises ir ypač kad šių teisių būtų laikomasi;

79.

pabrėžia, kad reikia spręsti piliečiams ir įmonėms kylančias problemas; pažymi, kad, nors darbiniame dokumente pateikta labai mažai įrodymų, daugelį nustatytų probleminių sričių Komisija įtraukė į naujausius poveikio vertinimus ir pasiūlymus; yra tvirtai įsitikinęs, kad tais atvejais, kai siūloma imtis veiksmų, Komisija turi pateikti svarių ir įtikinamų įrodymų, kuriais būtų pagrindžiama teisės aktų projektuose pasirinkta politinė priemonė; ragina Parlamentą svarstant pasiūlymų projektus atidžiai įvertinti Komisijos atlikto poveikio vertinimo tikslumą ir įtikinamumą, kad priimti teisės aktai atitiktų tiek piliečių, tiek ir įmonių poreikius;

80.

mano, kad svarbu keistis informacija tarp nacionalinių sistemų ir bendradarbiauti, todėl palankiai vertina pagaliau pasiektą bendrovių registrų sąveiką (9); toliau ragina administravimo institucijas bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygmeniu ir gerinti sąveiką per centrines platformas; palankiai vertina su tuo susijusias Komisijos iniciatyvas, pvz., iniciatyvas dėl elektroninio socialinės apsaugos duomenų perdavimo tarp nacionalinių socialinės apsaugos sistemų sistemos sukūrimo;

81.

pabrėžia, kad sprendimų vykdymas ir pripažinimas ir dokumentų teisinių pasekmių pripažinimas tarpvalstybiniu lygmeniu yra labai svarbus judumo vidaus rinkoje veiksnys; tikisi, kad greitai visose ES valstybėse narėse bus pradėtas taikyti Paveldėjimo reglamentas; primena, kad, atsižvelgiant į 2010 m. žaliąją knygą (10) ir 2011 m. konsultacijas, Komisija turi tęsti darbus dėl civilinės būklės dokumentų teisinių pasekmių pripažinimo, ir su susidomėjimu laukia pasiūlymų dėl teisės aktų, kuriuos numatyta pateikti 2013 m.;

82.

primena tikslą tobulinti reguliavimą ir mano, kad Komisiją, Parlamentas ir Taryba turėtų dėti daugiau pastangų tobulinant pažangaus reglamentavimo strategiją;

83.

patvirtina įsipareigojimą spręsti reglamentavimo naštos klausimą; šiuo atžvilgiu primena ankstesnį Parlamento įsipareigojimą reikalauti, kad siūlydama naujus teisės aktus Komisija nustatytų lygiavertes išlaidų kompensacijas; taip pat primena Parlamento prašymą pratęsti ir išplėsti administracinės naštos mažinimo programą, todėl tikisi, kad bus pateikta pasiūlymų, kaip sumažinti administracinę naštą ir panaikinti reglamentavimo kliūtis, kadangi jie padėtų spręsti daugelį pagrindinių piliečiams ir įmonėms rūpestį keliančių klausimų, susijusių su bendrąja rinka;

84.

pabrėžia, kad nepaisant teisėkūros supaprastinimo, administracinės naštos sumažinimo ir galimybių įmonėms naudotis vidaus rinkos teikiamomis laisvėmis, apskritai būtina užtikrinti vartotojų ir darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos taisykles;

85.

ragina Komisiją, Tarybą ir Europos Parlamentą pateikti visiškai naujas europines „elektroninės prekybos tyrimo“ taisykles;

86.

ragina Komisiją po dvejų metų patikrinti dvidešimt pagrindinių Europos piliečiams ir įmonėms kylančių problemų, susijusių su bendrosios rinkos veikimu, ir atnaujinti jų sąrašą; taip pat ragina ją parengti kiekvienos iš nurodytų problemų lentelę ir joje nurodyti, kurie subjektai atsakingi už sprendimų dėl kiekvienos nurodytos esminės problemos priežasties suradimą;

87.

ragina Komisiją būsimose ataskaitose pabrėžti atitinkamus veiksmus, už kuriuose ji yra aiškiai atsakinga, pvz., laiku įgyvendinamus tinkamus veiksmus, kai valstybės narės netinkamai perkelia ES teisės aktus į nacionalinę teisę, užtikrinimą, kad ES teisė būtų tinkamai įgyvendinama, ir netinkamų teisės aktų persvarstymą;

88.

ragina Komisiją 2012 m. antrąjį pusmetį pateikti dokumentą „Dvylika naujų svertų augimui skatinti ir savitarpio pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“;

89.

ragina Komisiją ir valstybes nares Europos piliečių metais (2013 m.) savo informacinėmis kampanijomis sutelkti dėmesį į klausimus, susijusius su ES pilietybe grindžiamomis teisėmis, kadangi, remiantis ataskaitų atrankos metodika, iš jų matyti, kokios su vidaus rinka susijusios problemos labiausiai rūpi ES piliečiams jų kasdieniame gyvenime;

90.

ragina Komisiją rasti būdų ateityje sujungti ES pilietybės ataskaitą ir ataskaita „Bendroji rinka žmonių akimis“, kad būtų išvengta dubliavimo bei painiavos ir grėsmės, kad problemos bus atsietos nuo sprendimų;

91.

ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis, vietos bei regionų valdžios institucijomis ir pilietinės visuomenės atstovais periodiškai vykdyti Europos informacines kampanijas nacionalinėje, regionų ir vietos žiniasklaidoje, taip pat interaktyvias kampanijas, kad būtų gerinamas dialogas su piliečiais apie bendrosios rinkos naudą, savo teises bei pareigas ir vietas, kuriose jie gali gauti informaciją arba pagalbą norėdami išspręsti savo problemas; ragina Komisiją stebėti ir kontroliuoti šių informacinių kampanijų veiksmingumą ir sėkmę;

92.

ragina Komisijos užtikrinti, kad dabartinės priemonės, kaip, pvz., SOLVIT, ir Vidaus rinkos rezultatų suvestinė, Vidaus rinkos informacinė sistema, „Jūsų Europos patarėjas“ ir „Jūsų Europa“, būtų veiksmingai susietos kad būtų galima stebėti, ar ES direktyvos į nacionalinę teisę perkeliamos tinkamai ir laiku;

93.

pabrėžia būtinybę palaikyti Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) sistemą ir veiksmingus jos ryšius su nacionalinėmis įdarbinimo sistemomis, nes tai yra vienas iš kovos su nedarbu Europos Sąjungoje ir su reiškiniu, kai dėl tinkamą kvalifikaciją turinčių kandidatų trūkumo neįmanoma užpildyti tuščių darbo vietų, būdų;

94.

prašo Komisijos atlikti sričių, kuriose vykdant Bendrijos reguliavimą kartu įgyvendinami bendrosios rinkos tikslai bei tikslas paprastinti teisės aktus ir tiesiogiai juos taikyti valstybėse narėse, vertinimą;

95.

ragina Komisiją skatinti skubiai imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama įveikti energetikos infrastruktūros neatitikimus Sąjungoje, dėl kurių atsiranda kliūčių kuriant energijos vidaus rinką ir siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

96.

ragina valstybes nares naudotis IRT priemonėmis siekiant padidinti skaidrumą ir atskaitomybę, sumažinti administracinę naštą, pagerinti administracinius procesus, sumažinti išmetamo CO2 kiekį, saugoti viešuosius išteklius ir labiau skatinti dalyvaujamąją demokratiją, kartu didinant pasitikėjimą;

97.

ragina Komisiją ir valstybes nares, laikantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir SESV 153 straipsnio, pradėti tyrimus, kuriais būtų siekiama užtikrinti, kad ir toliau būtų teikiama judžių piliečių socialinė apsauga ES, taip pat būtų taikomos vienodos sąlygos, kaip ir šalies piliečiams, kartu atsižvelgiant į neprivalomą, bendrąją sistemą papildančią, savanorišką ir perkeliamą socialinės apsaugos sistemą Europos lygmeniu, siekiant sustiprinti bendradarbiavimą socialinės politikos srityje; ankstesni svarstymai dėl socialinės apsaugos sistemų 28-ojo režimo turi būti atnaujinami ir įtraukiami į tyrimus;

98.

primygtinai ragina valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių siekiant supaprastinti sudėtingas nacionalines administracines procedūras ir užtikrinti, kad darbuotojai, darbdaviai ir kitos suinteresuotosios šalys, dalyvaujančios tarpvalstybinio užimtumo procesuose, galėtų gauti reikiamos informacijos apie savo teises, susijusias su jų užimtumu, pavyzdžiui, apie teises į socialinę apsaugą, įskaitant apsaugą nedarbo atveju, darbuotojams, darbdaviams ir kitoms suinteresuotoms šalims, sprendžiančioms tarpvalstybinio užimtumo padėtį, skirtas sveikatos priežiūros ir mokesčių taisykles; mano, kad ši informacija turi būti prieinama kiek tik įmanoma elektronine forma prieš pradedant judėti, judant ir baigus judėti;

99.

primygtinai ragina Komisiją ES lygmeniu įsteigti pagrindinį koordinavimo centrą, kuris būtų skirtas judžių darbuotojų, darbdavių ir kitų suinteresuotųjų šalių problemoms registruoti, siekiant rasti valstybėms narėms bendrus sprendimus ir išvengti problemų, kylančių dėl judaus darbo santykių, įskaitant problemas, susijusias su darbuotojų komandiravimu;

100.

ragina valstybes nares, taikant ES piliečių šeimos nariams, neturintiems ES pilietybės, jiems privalomas administracines procedūras, vertinti šiuos asmenis kaip bona fide subjektus;

101.

ragina valstybes nares sukurti vieno langelio principu veikiantį centrą visiems judiems asmenims ES ir sudaryti jiems sąlygas priimančioje valstybėje vienoje vietoje tvarkyti su darbu ir namais susijusius administracinius reikalus bei gauti informaciją apie savo teises, įskaitant galimybę atlikti ir tvarkyti administracines procedūras internetu, kad Europos Sąjungoje judantys piliečiai galėtų veiksmingiau naudotis savo teisėmis;

102.

ragina Komisiją, siekiant didinti judumą, visiems Europos Sąjungos piliečiams užtikrinti galimybes už priimtiną kainą naudotis pagrindinėmis mokėjimo sąskaitomis;

103.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymus sudaryti palankesnes sąlygas gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų greitai ir veiksmingai įgyvendinta 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimo, tinkamai atsižvelgiant į visuotinumo, kokybiškos sveikatos priežiūros prieinamumo, teisingumo ir solidarumo principus; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares toliau siekti tikslo iki 2020 m. užtikrinti plačią nuotolinės medicinos ir e. sveikatos priežiūros paslaugų aprėptį; be to, palaiko bandomuosius projektus, kuriais siekiama suteikti ES piliečiams saugią interneto prieigą prie jų sveikatos duomenų ir užtikrinti pacientų sveikatos įrašų sąveikumą, taip garantuojant pacientams sveikatos priežiūros tęstinumą;

104.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl variklinių transporto priemonių techninės apžiūros vykdymo siekiant sumažinti administracinę naštą, su kuria susiduria piliečiai ir įmonės, ir užtikrinti dinamišką tolesnį apžiūros metodų ir turinio plėtojimą bei kuo aukštesnio lygio kelių eismo saugumą;

105.

mano, kad tarpvalstybiniu lygmeniu pervežant lengvuosius automobilius reikalingas valstybių narių techninės patikros tarpusavio pripažinimas, grindžiamas bendromis apibrėžtimis ir panašiu apžiūros standartu; siūlo sukurti Europos duomenų bazę, kurioje būtų centralizuotai kaupiami techniniai duomenys apie visas transporto priemones, siekiant palyginamumo Europos lygmeniu ir paprastesnės tarpvalstybinės registracijos; ragina valstybes nares kuo labiau sumažinti piliečiams tenkančias finansines tarpvalstybinės lengvųjų automobilių registracijos sąnaudas, taikant bendrą metodą ir taip išvengiant nereikalingų išlaidų;

106.

ragina Komisiją ir valstybes nares paskatinti griežčiau užtikrinti sąveiką tarp nacionalinio transporto ir judumo paslaugų, produktų ir sistemų, pavyzdžiui, tokių, kurioms taikomos ES taisyklės, susijusios su kelių mokesčių sistemomis ar Europos geležinkelių eismo valdymo sistema, taip pat su integruotu informacijos teikimu Europos lygmeniu, kainodaros ir bilietų pardavimo sistemų, susijusių su viešuoju ir įvairiarūšiu judumu, srityse;

107.

ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas pasinaudoti mikrofinansų priemonėmis steigiant ir vystant smulkųjį verslą visų pirma tiems, kurie ketina vykdyti tarpvalstybinę veiklą;

108.

ragina valstybes nares ir Komisiją sudaryti naujoviškoms įmonėms palankesnes sąlygas investuoti šalinant kliūtis, trukdančias atsirasti visos ES rizikos kapitalo rinkai;

109.

ragina valstybes nares naudoti esamas struktūras ir sukūrus vieno langelio principu veikiančius centrus supaprastinti ir sudaryti palankesnes sąlygas gauti informacijos, kuria naudodamosi MVĮ galėtų teikti paraiškas dėl finansavimo iš Europos, nacionalinių ir vietos fondų, atsižvelgiant į tai, kad vieno langelio principu veikiantys centrai naudingesni tuo atveju, kai jie kuriami naudojant veikiančių administravimo institucijų lėšas, taigi nesukuria papildomos naštos mokesčių mokėtojams; pabrėžia vieno langelio principu veikiančių centrų svarbą – tai pirmas esminis žingsnis siekiant pritraukti privačias investicijas mokslinių tyrimų ir energetikos srityje ir sudaryti joms sąlygas, ir ragina Komisiją sustiprinti priemones, kuriomis siekiama toliau supaprastinti Europos, nacionalines ir vietos finansavimo sistemas ir padidinti jų skaidrumą; ragina valstybes nares sudaryti MVĮ palankesnes sąlygas gauti lėšų supaprastinant duomenų pateikimo taisykles ir skatinti naudoti internetines duomenų saugyklas pažymoms ir kitiems patvirtinamiesiems dokumentams saugoti;

110.

ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti susitarimus, kuriais MVĮ sudaromos sąlygos veikti visoje ES ir pelnytis iš savo idėjų suteikiant joms daugiau galimybių patekti į rinkas ir mažinant biurokratizmą;

111.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl geresnės keleivių apsaugos oro vežėjų bankroto atveju, pavyzdžiui, numatant privalomą oro vežėjų draudimą arba įsteigiant garantijų fondą;

112.

nurodo, kad keliaujantiems piliečiams ES vis dar sunku užsakyti ir įsigyti daugiarūšio transporto bilietų, ir ragina Komisiją, valstybes nares ir transporto sektoriaus įmones imtis veiksmų, kad būtų įdiegta integruota daugiarūšio transporto bilietų pardavimo sistema;

113.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl keleivių teisių, susijusių su kelionėmis naudojant kelias transporto rūšis, kad teisėkūra neatsiliktų nuo daugiarūšio judumo raidos;

114.

prašo Komisijos iš naujo nustatyti Vidaus rinkos informacinės sistemos (VRI) taisykles išplečiant jos taikymo sritį ir gerinant administracinį bendradarbiavimą ir persvarstyti programą SOLVIT nustatant naują jos pagrindą ir tinkamas priemones, visų pirma žmogiškųjų išteklių srityje, siekiant užtikrinti, kad visuose centruose būtų pakankamai patyrusių specialistų ir pakankamai darbuotojų, kad jie galėtų visiškai tinkamai išnagrinėti jiems pateiktus prašymus;

115.

dar kartą ragina valstybes nares diegti kalbų mokymą nuo kuo jaunesnio amžiaus, įdiegti formaliojo ir neformaliojo mokymo pripažinimo sistemą, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą, taip pat įgūdžių įgytų kitoje valstybėje narėje, užtikrinti geresnį jų koordinavimą su darbo rinkos poreikiais siekiant sukurti palyginamą kvalifikaciją turinčią ateities darbo jėgą, kuri galėtų būti naudinga bendrai Europos darbo rinkai ir didinti našumo lygį; be to, pabrėžia, kad būtina toliau stengtis derinti nacionalines sertifikavimo sistemas įgyvendinant Europos kvalifikacijų sandarą;

116.

mano, kad švietimo įstaigų išduodamų diplomų prieduose turi būti nurodyta, kaip toje valstybėje išduotas diplomas gali būti vertinamas ir lyginamas su kitose valstybėse narėse išduotais diplomais, visų pirma su kaimyninių valstybių diplomais;

117.

pažymi, kad Direktyvoje 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo nustatyta automatinio pripažinimo procedūra sėkmingai įgyvendinama, ir ragina įvertinti galimybę plėsti šią procedūrą įtraukiant daugiau profesijų;

118.

ragina valstybes nares imtis būtinų veiksmų, kuriais būtų siekiama pasinaudoti struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo parama, ir gautas lėšas naudoti profesinio mokymo programoms įgyvendinti siekiant užtikrinti tolesnę paramą MVĮ;

119.

atkreipia dėmesį į teigiamus rezultatus, pasiektus tam tikrose valstybėse narėse, kuriose iš energijos bendrovėms taikomų energijos taupymo reikalavimų gauta daug naudos, pvz., vartotojų naudai išpopuliarėjo pažangieji elektros skaitikliai;

120.

ragina Komisiją įvertinti galimybę sukurti Europos regionų ir vietos valdžios institucijų valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų mainų programą;

121.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

11.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 72/16

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos politikos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl būsimosios Europos tarptautinės investicijų politikos (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl naujos Europos prekybos politikos pagal strategiją „Europa 2020“ (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl kliūčių prekybai ir investicijoms (6),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena. Prekybos politika – svarbiausia ES 2020 m. strategijos sudėtinė dalis“ (COM(2010)0612),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 21 d. paskelbtą Komisijos pranešimą „Kliūtys prekybai ir investicijoms“(COM(2012)0070),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. sudarytą ES ir Japonijos abipusio pripažinimo susitarimą,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. sudarytą ES ir Japonijos susitarimą dėl bendradarbiavimo kovojant su antikonkurencine veikla,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. sudarytą Europos bendrijos ir Japonijos susitarimą dėl bendradarbiavimo ir administracinės tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje,

—

atsižvelgdamas į įmonės „Copenhagen Economics“2009 m. lapkričio 30 d. paskelbtą pranešimą „Kliūčių prekybai ir investicijoms tarp ES ir Japonijos vertinimas“,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 21 d. paskelbtus Komisijos viešos konsultacijos ES ir Japonijos prekybos santykių klausimu rezultatus,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 28 d. Briuselyje vykusiame 20-ajame ES ir Japonijos aukščiausiojo lygio susitikime priimtą bendrą pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl ES ir Japonijos prekybos santykių (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl su banginių medžiokle susijusių Bendrijos veiksmų (8),

—

atsižvelgdamas į Protokolą dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės, pridėtą prie 1997 m. Amsterdamo sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 2 d. pasirašytą Europos bendrijos ir Japonijos vyriausybės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimą,

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl ES derybų dėl prekybos su Japonija (9),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi ES ir Japonija kartu sukuria daugiau negu trečdalį pasaulio BVP ir joms priskiriama daugiau kaip 20 proc. pasaulio prekybos;

B.

kadangi 2011 m. ES ir Japonijos dvišalės prekybos bendra apimtis siekė tik 116,4 mlrd. EUR, o ES ir JAV – 444,7 mlrd., ES ir Kinijos – 428,3 mlrd., ES ir Rusijos – 306,6 mlrd. EUR;

C.

kadangi 2011 m. Japonijos prekybos su Europos Sąjunga perteklius siekė 18,5 mlrd. eurų ir 30 proc. šio pertekliaus sudarė tik automobilių pramonės gaminiai;

D.

kadangi Pasaulio bankas savo 2012 m. klasifikacijoje „Palankumo verslui sąlygos“ Japonijai skyrė 16-ą vietą pagal tarpvalstybinę prekybą, t. y. aukštesnę vietą negu 18 ES valstybių narių;

E.

kadangi Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pažymėjo, kad Japonijos gebėjimas šalinti netarifinius barjerus ir kliūtis patekti į viešųjų pirkimų rinką – išankstinė sąlyga norint pradėti derybas dėl ES ir Japonijos laisvosios prekybos susitarimo (LPS);

F.

kadangi, remiantis 2009 m. lapkričio mėn. įmonės „Copenhagen Economics“ atlikto tyrimo apytikriais skaičiavimais, sumažinus tarifus ir netarifines kliūtis tiek, kiek įmanoma, ES eksportas į Japoniją galėtų padidėti 71 proc., o Japonijos eksportas į ES – 61 proc.;

G.

kadangi Europos Sąjunga ir Japonija 2011 m. gegužės 28 d. vykusiame bendrame aukščiausiojo lygio susitikime susitarė nustatyti bendradarbiavimo apimtį ir ištirti, ar įmanoma ir ar bendrai siekiama pradėti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo; kadangi bendradarbiavimo apimtis jau nustatyta;

H.

kadangi Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas remia tolesnį visuotinį komercinės banginių medžioklės moratoriumą ir tarptautinės komercinės prekybos banginių produktais draudimą, taip pat siekia sustabdyti vadinamąją banginių medžioklę mokslo tikslais ir remia banginių draustinių steigimą dideliuose vandenynų ir jūrų regionuose, kuriuose banginių medžioklė būtų uždrausta visam laikui;

I.

kadangi siekiant sudaryti bendrą politinį susitarimą politiniu lygmeniu buvo vykdomi paraleliniai bendradarbiavimo apimties nustatymo veiksmai ir šie veiksmai taip pat sėkmingai užbaigti;

1.

mano, kad reikėtų atsižvelgti į Japonijos, kaip politinės sąjungininkės, besilaikančios panašaus į ES požiūrio, kai susiduriama su naujais globalizuoto pasaulio iššūkiais, svarbą;

2.

mano, jog labai svarbu, kad ES visapusiškai stiprintų savo ekonominius ir prekybinius ryšius su tokiomis ekonominiu požiūriu įtakingiausiomis pasaulio šalimis kaip Japonija, siekiant maksimaliai išnaudoti užimtumo ir ekonomikos augimo galimybes pagal strategiją „Europa 2020“; mano, kad tai ypač svarbu atsižvelgiant į esamą ekonomikos krizę, didelį nedarbo lygį ir menkas ES ekonomikos augimo prognozes;

3.

atsižvelgdamas į tai nerimauja, kad ES ir Japonijos dvišalės prekybos apimtys yra žymiai mažesnės nei prekybos apimtys su kitomis partnerėmis, kaip antai JAV, Kinija ir Rusija; daro išvadą, kad didžiulis ES ir Japonijos prekybinių ryšių potencialas iki šiol nepanaudotas ES įmonių, darbuotojų ir vartotojų naudai, visų pirma dėl Japonijos taikomų netarifinių kliūčių poveikio Europos verslo įmonių galimybėms patekti į rinką;

4.

pažymi, kad Japonija siekia sudaryti kitus svarbius laisvosios prekybos susitarimus, kaip antai galimą Japonijos, Kinijos ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimą ir Partnerystę abipus Ramiojo vandenyno, taip pat dalyvauja derybose dėl kelių kitų dvišalių susitarimų; mano, kad ES turėtų pasinaudoti savo patirtimi, įgyta sudarant LPS su Pietų Korėja, kad derybose su Japonija būtų siekiama užtikrinti panašias galimybes patekti į rinką;

5.

atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir Japonija jau nustatė bendradarbiavimo apimtį – tuo bendrai džiaugėsi Komisija ir Japonijos vyriausybė;

6.

palankiai vertina tai, kad, kaip ir ragino Parlamentas, bendradarbiavimo apimties nustatymo derybose daug dėmesio buvo skiriama netarifinių barjerų ir kliūčių patekti į viešųjų pirkimų rinką šalinimui;

7.

įspėja, kad kai kuriems planams, nors jie ir yra žingsnis į priekį, stinga konkretumo ir juos galima įvairiai interpretuoti (pvz., geležinkelio viešųjų pirkimų nuostatos); todėl mano, kad Japonija turėtų parodyti didesnį pasiryžimą nuo pat būsimų derybų pradžios; pabrėžia, kad labai svarbu laikytis šių įsipareigojimų, ir todėl ragina kuo greičiau pasiekti konkrečių rezultatų, geriausia dar iki nustatytų datų;

8.

ragina Japonijos vyriausybę nuo pat oficialių derybų dėl ES ir Japonijos LPS pradžios dar kartą patvirtinti įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė per bendradarbiavimo apimties nustatymo procesą, ypač dėl netarifinių prekybos kliūčių (NPK) pašalinimo;

9.

prašo, kad atitinkamai Taryba, nustatydama tai kaip derybų dėl LPS su Japonija nurodymų patvirtinimo sąlygą, primygtinai reikalautų įtraukti privalomą peržiūros išlygą, kuri būtų panaudota per vienus metus nuo derybų pradžios, siekiant įvertinti, ar Japonija pasiekė aiškių rezultatų šalindama NPK, o ypač tas NPK, kurios turi poveikio ES automobilių sektoriui, taip pat kliūtis dalyvauti geležinkelių ir miesto transporto viešuosiuose pirkimuose, kaip susitarta nustatant bendradarbiavimo apimtį;

10.

ragina Tarybą, remiantis nustatyta bendradarbiavimo apimtimi ir aiškiais tikslais, leisti Komisijai pradėti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo su Japonija;

11.

ragina Komisiją numatyti, kad vienas iš pirmųjų derybų dėl ES ir Japonijos LPS raundų būtų skirtas NPK šalinimo klausimui, taigi užtikrinti, kad pagal peržiūros išlygą būtų galima atlikti nepriklausomą poveikio vertinimą praėjus metams nuo derybų pradžios, siekiant objektyviai įvertinti padarytą pažangą šiuo Europos Parlamentui vienu iš svarbiausių klausimu;

12.

pabrėžia, kad toks laisvosios prekybos susitarimas turi būti išsamus, plataus masto ir visos jo prekybos nuostatos turi būti visiškai privalomos; pabrėžia, kad laisvosios prekybos susitarimas turi vietoje sudaryti sąlygas užtikrinti tikrą, o ne tik hipotetinį ar teisinį rinkos atvirumą; ragina Komisiją oficialiai ir nuolat teikti Europos Parlamentui ir Tarybai naujausią informaciją apie derybų padėtį ir apie pažangą, padarytą siekiant pašalinti NPK; mano, kad tuo atveju, jeigu per derybas Japonija neparodys pakankamai pasiryžimo atsižvelgti į prioritetinius ES reikalavimus, Komisija, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Taryba, turėtų sustabdyti derybas;

13.

pažymi, kad daug sunkiau stebėti ir įgyvendinti netarifinių kliūčių šalinimą negu importo tarifų panaikinimą; primygtinai ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į Parlamento rekomendacijas, išdėstytas jo 2011 m. gruodžio 13 d. rezoliucijoje dėl kliūčių prekybai ir investicijoms, ir padaryti išvadas dėl ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarime numatytų netarifinių kliūčių įsipareigojimų, siekiant parengti geriausios praktikos įgyvendinimo ir stebėjimo mechanizmus;

14.

pabrėžia, kad siekiant tikrai ES ekonomikai naudingo LPS Taryba turėtų nustatyti aiškų tvarkaraštį ir į Komisijos derybų nurodymus įtraukti šiuos aspektus:

15.

pakartoja, jog yra įsitikinęs, kad laikantis šių sąlygų ES ir Japonijos laisvosios prekybos susitarimas sudarytų galimybę sukurti abiems šalims palankią padėtį, kuri būtų naudinga abiejų šalių ekonomikai, ir kad ekonominės integracijos susitarimas užtikrintų didesnę integraciją ir kelis kartus didesnę abiejų šalių ekonominę naudą;

16.

pažymi, kad ES ir Japonijos nuomonės iš esmės skiriasi klausimais, susijusiais su žuvininkystės valdymu ir banginių medžiokle, būtent Japonijos vykdoma vadinamąja banginių medžiokle moksliniais tikslais, ir ragina rengti platesnio masto diskusijas dėl banginių medžioklės ir prekybos banginių produktais uždraudimo;

17.

prašo, kad tuo atveju, jei derybos baigtųsi sėkmingai, Komisija atliktų antrą poveikio vertinimą, siekiant įvertinti numatytus susitarimo privalumus ir trūkumus, susijusius su ES darbo vietų kūrimu ir augimu, įskaitant poveikio jautriems sektoriams, tokiems kaip automobilių ir elektronikos, ir naudos ES aktyvių interesų požiūriu analizę;

18.

primena, kad, kaip numatyta Lisabonos sutartyje, Europos Parlamento bus paprašyta suteikti pritarimą dėl galimo ES ir Japonijos laisvosios prekybos susitarimo sudarymo;

19.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Japonijos vyriausybei ir parlamentui.

11.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 72/21

—

atsižvelgdamas į Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendro pareiškimo dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos „Europos konsensusas“ 9 ir 35 straipsnius (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir visų pirma į jos 21 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatomi ES principai ir tikslai tarptautinių santykių srityje, bei į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į 1992 m. JT konvenciją dėl biologinės įvairovės ir Stokholmo konvenciją dėl patvariųjų organinių teršalų,

—

atsižvelgdamas į AKR ir EB partnerystės susitarimo (Kotonu susitarimas) 12 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „ES 2011 m. politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaita“ (SEC(2011)1627),

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „ES – pasaulio vystymosi partnerė. Spartinti pažangą siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų“ (SEC(2008)0434),

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Politikos suderinamumo vystymosi labui (angl. PCD) 2010-2013 m. darbo programa“ (SEC(2010)0421),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Politikos suderinamumas vystymosi labui – bendro Europos Sąjungos požiūrio politikos sistemos nustatymas“ (COM(2009)0458),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl ES politikos suderinamumo vystymosi labui ir papildomos oficialios paramos vystymuisi („OPV plius“) koncepcijos (2),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadas dėl politikos suderinamumo vystymosi labui, (dok. 09317/2012),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadas „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ (dok. 09369/2012),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 16 d. Tarybos išvadas dėl ES požiūrio į prekybą, augimą ir vystymąsi kitame dešimtmetyje (dok. 07412/2012),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 3 d. Tarybos išvadas dėl visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą (dok. 09417/2012),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 18 d. Tarybos išvadas dėl politikos suderinamumo vystymosi labui, (dok. 16079/2009),

—

atsižvelgdamas į EBPO Paramos vystymuisi komiteto Europos Sąjungos tarpusavio vertinimą, paskelbtą 2012 m.,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. ES atskaitomybės ataskaitą dėl 2012 m. liepos 9 d.„ES ir jos valstybių narių vystymosi finansavimo pažangos apžvalgos“,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. vasario mėn. Everto Vermeero fondo tyrimą „ES žaliavų politika ir kasyba Ruandoje – Politikos suderinamumo vystymosi labui praktika“,

—

atsižvelgdamas į AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos 21-osios sesijos 2010 m. rugsėjo 28 d. Deklaraciją A(2010)21584,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Žuvininkystės komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0302/2012),

A.

kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje nustatomas skurdo mažinimas ir, ilguoju laikotarpiu, jo panaikinimas, kaip apibrėžiama Europos konsensuse dėl vystymosi, kaip pirminis ES vystymosi tikslas, ir kadangi Sąjunga atsižvelgia į vystomojo bendradarbiavimo tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims;

B.

kadangi Europos Sąjungos įsipareigojimas užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui (PSVL), kaip numatyta 2005 m. Europos Vadovų Tarybos išvadose, neseniai patvirtintas Europos Vadovų Tarybos išvadose dėl PSVL;

C.

kadangi esama aiškių prieštaravimų tarp ES prekybos, žemės ūkio, žuvininkystės, klimato, intelektinės nuosavybės teisių, migracijos, finansų, ginklų ir žaliavų politikos sričių, kurie daro poveikį vystymosi tikslams; kadangi PSVL gali prisidėti prie skurdo mažinimo nustačius esmines ES politikos sričių sąveikas;

D.

kadangi nauja vystymosi politikos programa, pateikta Pokyčių darbotvarkėje, siekiama politikos suderinamumo ne tik Sąjungoje, bet ir tarp Sąjungos bei jos valstybių narių, skatinant rengti bendras programas ir pabrėžiant ES, kaip koordinatorės, organizatorės ir politikos formuotojos, vaidmenį;

E.

kadangi po 2015 m. tarptautinė vystomojo bendradarbiavimo programa turi galimybių būti katalizatoriumi sprendžiant svarbias vystymosi ir kitas pasaulines problemas ir galėtų padėti įgyvendinti asmenų teises bei patenkinti poreikius;

F.

kadangi nepaisant patobulinimų ES tiesioginės ir netiesioginės subsidijos žemės ūkio produktams ir toliau daro neigiamą poveikį aprūpinimui maistu ir perspektyvaus žemės ūkio sektoriaus plėtrai besivystančiose šalyse;

G.

kadangi ES įsipareigojusi pasiekti JT tikslą iki 2015 m. 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) skirti oficialiai paramai vystymuisi (OPV);

H.

kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) 2008 m. lapkričio mėn. paskelbė sprendimą, pagal kurį vykdant Europos investicijų banko (EIB) operacijas besivystančiose šalyse vystymuisi privaloma teikti pirmenybę bet kurio ekonominio ar politinio tikslo atžvilgiu;

I.

kadangi daugelis tyrimų parodė, kad neteisėtų finansų srautų iš besivystančių šalių apimtis siekia nuo 850 mlrd. iki 1 trilijono JAV dolerių per metus, o tai labai trukdo besivystančioms šalims rinkti mokesčius, taigi apsunkina jų pačių vystymosi galimybes;

J.

kadangi Pokyčių darbotvarkės (COM(2011)0637) tiksle padidinti ES paramos vystymuisi poveikį primygtinai kartojama, kad vystymosi, demokratijos, žmogaus teisių, gero valdymo ir saugumo tikslai yra susipynę;

K.

kadangi viešieji pirkimai sudaro 19 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) arba beveik 40 kartų didesnę sumą nei ES ir valstybės narės teikia kaip OPV; kadangi iš esmės šie pirkimai turi daug galimybių būti tvaraus valdymo politikos įgyvendinimo priemone ir ES, ir jos OPV gaunančiose šalyse;

L.

kadangi dėl prastos mitybos kasmet miršta maždaug 2,6 mln. vaikų ir, jei ši problema nebus išspręsta, beveik pusė milijono vaikų rizikuoja patirti nuolatinę žalą per artimiausius 15 metų; kadangi apie trečdalis ikimokyklinio amžiaus vaikų pasaulyje kenčia dėl nepakankamo svorio (per mažai sveria pagal savo amžių) arba sustojusio augimo (yra per mažo ūgio pagal savo amžių); kadangi nepakankama mityba kainuoja šalims 2–4 proc. jų BVP ir asmeniui apie 11 proc. jo viso gyvenimo uždarbio, kai tuo pat metu, kaip nustatyta, esama ekonomiškai efektyvių būdų teikti pagalbą maistu ir tai būtų patikima investicija;

M.

kadangi prognozuojama, kad iki 2030 m. energijos ir vandens poreikiai padidės 40 proc., o maisto – 50 proc., ir kadangi gyventojų skaičiaus didėjimas kartu su augančia viduriniąja klase besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse ir besivystančiose valstybėse bus didelė našta gamtiniams ištekliams – ypač vandens, energijos ir žemės – ir aplinkai;

N.

kadangi žmogaus socialinės raidos ir žmogaus saugumo koncepcijos turi keturis bendrus pagrindinius elementus: jos orientuotos į žmogų, jos daugiamatės, joms būdingas platus požiūris į žmogaus savirealizaciją ilguoju laikotarpiu ir jose keliamas nuolatinio skurdo klausimas (3);

O.

kadangi dviejų naujų Vidaus reikalų generalinio direktorato fondų išorės matmuo ir Vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP) teminės programos „Visuotinės viešosios gėrybės ir uždaviniai“ migracijos ir prieglobsčio sritis apima, kaip numatyta pagal paskelbtus prioritetus, panašias temines sritis, nors ir skirtingais aspektais;

P.

kadangi klinikinius bandymus, kuriems daugiau nepritaria Vakarų Europos etikos komitetai, vietos etikos komitetai patvirtina tokiose šalyse kaip Indija, Kinija, Argentina ir Rusija; kadangi ypač etikos principų, kurie yra itin svarbūs besivystančioms šalims ir kurie atspindėti Helsinkio deklaracijoje, nepaiso bendrovės ir priežiūros institucijos (4);

Q.

kadangi kultūra visais savo aspektais yra svarbi tvaraus vystymosi sudedamoji dalis, nes dėl materialiojo ir nematerialiojo paveldo, kūrybinės pramonės šakų ir įvairių meninės raiškos formų ji labai prisideda prie ekonominio vystymosi, socialinio stabilumo ir aplinkos apsaugos;

R.

kadangi tyrimai parodė, kad jei moterys yra išsilavinusios ir gali gauti pajamų bei jas kontroliuoti, pasiekiama daug gerų rezultatų: mažėja gimdyvių ir kūdikių mirtingumas, gerėja motinų ir vaikų sveikata ir mityba, auga žemės ūkio produktyvumas, galima sušvelninti klimato kaitos poveikį, lėtėja gyventojų skaičiaus augimas, plėtojama ekonomika ir įveikiamas ilgalaikis skurdas (5);

S.

kadangi informacinės ir ryšių technologijos (IRT) gali padėti sušvelninti klimato kaitą ne tik mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalį, tenkančią IRT, bet ir naudojant šias technologijas siekiant mažinti išmetamųjų teršalų kiekį kituose sektoriuose ir spręsti sisteminių pokyčių ir grįžtamojo poveikio klausimus, pavyzdžiui, dematerializuojant ir pristatant internetu, pakeičiant transportavimą ir keliavimą, diegiant stebėsenos ir valdymo taikomąsias programas, padedant pasiekti didesnį energijos vartojimo efektyvumą gamyboje ir naudojant produktus ir geriau valdant produktus bei juos perdirbant;

T.

kadangi 2007 m. Paramos vystymuisi komiteto atliktame Europos Bendrijų tarpusavio vertinime pažymima, kad svarbus geras biudžeto paramos tinkamumo supratimas atsižvelgiant į vietos kontekstą;

U.

kadangi švietimas gali atlikti lemiamą vaidmenį ne tik aplinkos tvarumo, sveikatos ir ekonomikos augimo srityse bei siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų apskritai, bet taip pat ir kuriant taiką; kadangi, ko gero, labiau nei bet kuris kitas sektorius švietimas gali suteikti labai ankstyvus taikos dividendus, nuo kurių gali priklausyti taikos susitarimų išlikimas, jei švietimo sistemos yra įtraukios ir orientuotos į požiūrių, kurie palankūs abipusiam supratimui, tolerancijai ir pagarbai, stiprinimą ir taip visuomenė tampa mažiau linkusi į smurtinius konfliktus;

1.

palankiai vertina ES pastangas PSVL srityje; pabrėžia, kad PSVL yra ne tik teisinis įsipareigojimas ir kad atsakingos, skaidrios, paremtos žmogaus teisėmis ir įtraukios politikos suformulavimas yra galimybė ES užmegzti lygiateises ir tvarias partnerystes su besivystančiomis šalimis, kurios neapsiribotų vystomuoju bendradarbiavimu; taip pat pabrėžia, kad PSVL paremta politika besivystančių šalių vyriausybėms ir visuomenei suteikia galimybę ir pareigą savarankiškai ieškoti sėkmingų sprendimų;

2.

mano, kad PSVL turi remtis šalies arba regiono teisės demokratiškai nustatyti savo politiką, prioritetus ir strategijas siekiant apsaugoti savo gyventojų gyvenimo lygį pagal JT tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, pripažinimu;

3.

pritaria aštuonioms veiksmų sritims 2011–2014 m., kurias pasirinko Komisija pasiūlyme dėl naujos politikos įmonių socialinės atsakomybės srityje; pabrėžia privalomų įmonių socialinės atsakomybės prievolių svarbą ir kad svarbu skatinti darbdavius taikyti socialinius standartus, kurie būtų griežtesni nei dabartinių teisės aktų nuostatos, įskaitant galimybę parengti ir gauti socialinės prekės ženklą; ragina Komisiją padėti valstybėms narėms atidžiai stebėti tų prievolių įgyvendinimą ir užtikrinti jų teisinį vykdymą, taip pat primygtinai reikalauja, kad būsimoji iniciatyva dėl įmonių socialinės atsakomybės atspindėtų įsipareigojimus dėl PSVL ir veiksmus siekiant privalomų įmonių socialinės atsakomybės standartų;

4.

pabrėžia, kad PSVL nėra vien techninis klausimas, o pirmiausia politinė atsakomybė ir kad Parlamentui, kaip vienam iš teisės aktų leidėjų ir demokratiškai išrinktai institucijai, tenka pagrindinė atsakomybė tuos įsipareigojimus paversti konkrečia politika;

5.

primygtinai reikalauja, kad Europos konsensusas dėl vystymosi, be kita ko, jame pateikta PSVL apibrėžtis, liktų ES vystymosi politikos pagrindine doktrina ir kad į bet kokius bandymus jį pakeisti ar taisyti atsižvelgiant į komunikatą „Pokyčių darbotvarkė“ turėtų būti įtrauktos ir jo sukūrimui sąlygas sudariusios institucijos;

6.

primena, kad bet kuri nauja politinė orientacija atsižvelgiant į 11-ąjį Europos plėtros fondą, kylanti iš „Pokyčių darbotvarkės“, savo forma ir turinių turi atitikti Kotonu susitarimą;

7.

pabrėžia, kad skaidrumas visose srityse yra būtinas siekiant PSVL, nes galėtų padėti ne tik užkirsti kelią netyčiniam nesuderinamumui, bet taip pat yra veiksmingas tais atvejais, kai esama interesų konfliktų;

8.

ragina pradėti kasmet rengti struktūriškai apibrėžtus ES valstybių narių nacionalinių parlamentų atstovų ir Europos Parlamento susitikimus siekiant užtikrinti paramos vystymuisi išlaidų nuoseklumą;

9.

atkreipia dėmesį į žinių kaupimo ir kompetencijos svarbą atsižvelgiant į sudėtingą PSVL klausimą; taigi ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų numatyta kai kurias Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato programas skirti klausimams, svarbiems PSVL; taip pat rekomenduoja parengti ir skatinti strategiją dėl mokslinių tyrimų vystymosi srityje, siekiant įtraukti Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinį direktoratą ir kitus tyrimų generalinius direktoratus, taip pat kitas svarbias įstaigas, kurios būtų Komisijos kviestinės įstaigos, pvz., EBPO ir Pasaulio bankas;

10.

primygtinai reikalauja, kad į klausimus, susijusius su ES vidaus ir užsienio politikos sričių ekonominiu, ekologiniu ir socialiniu poveikiu, nustatytus 2009 m. poveikio vertinimo gairėse, būtų atsakyta Komisijos atliktuose poveikio vertinimuose, taip pat poveikio vertinimuose, kuriuos turi parengti Parlamentas; taip pat prašo Komisijos atlikti išankstinį atitinkamo politikos pasiūlymo poveikio vertinimą siekiant užtikrinti, kad pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) ir kitos svarbios suinteresuotosios šalys galėtų dalyvauti procese, kartu kurdamos papildomą vertę pajėgumų požiūriu;

11.

pabrėžia, kad Komisijos poveikio vertinimo valdybai ir panašiai įstaigai, kurią įsteigs Parlamentas, reikia tinkamos kompetencijos vystymosi politikos srityje, kad galėtų atlikti savo pareigą tikrinti poveikio vertinimų kokybę PSVL požiūriu;

12.

siūlo, kad, kai tinkama, nuoroda į PSVL būtų įtraukta į ES politikos apžvalgas ir ex-post vertinimus; mano, kad bet koks programų, vykdomų panaudojant Europos plėtros fondą ir taikant vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę, vertinimas turėtų apimti tų programų poveikį PSVL;

13.

džiaugiasi, kad ES Tarybai pirmininkaujanti Danija į savo darbo programą įtraukė specialius su PSVL susijusius įsipareigojimus, ir prašo toliau pirmininkausiančių valstybių narių sekti šiuo pavyzdžiu;

14.

džiaugiasi trečiąja kas dvejus metus rengiama Komisijos 2011 m. politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaita, tačiau pritaria Tarybai, kad reikia įtraukti nepriklausomą pažangos vertinimą, į būsimas ataskaitas įtraukiant kokybines ir kiekybines pasekmes ir politikos nesuderinamumo išlaidas; siūlo, kad į būsimas ataskaitas taip pat būtų įtraukta šalių lygmens dialogų rezultatų, susijusių su PSVL, išsami apžvalga siekiant, kad besivystančių šalių piliečiai būtų išklausyti;

15.

ragina valstybes nares ir jų nacionalinius parlamentus skatinti PSVL specialiomis darbo programomis, turinčioms privalomus tvarkaraščius, kad būtų pagerinta Europos PSVL darbo programa;

16.

sutinka su Komisija, kad rengiant kito laikotarpio PSVL darbo programą, reikalingos išsamesnės diskusijos su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), valstybėmis narėmis ir visomis svarbiomis suinteresuotosiomis šalimis, pavyzdžiui, NVO ir pilietinės visuomenės organizacijomis (PVO); sutinka, kad mažesnis rodiklių kiekis ir tikslesnė ir geresnė stebėsena gali padėti sukurti veiksmingesnę sistemą ir lengviau atlikti stebėseną;

17.

prašo Vyriausiosios įgaliotinės ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) patvirtinti savo svarbų vaidmenį įgyvendinant PSVL;

18.

siūlo nustatyti, kad PSVL yra aiškus EIVT ir delegacijų prioritetas, toliau stiprinant ES politinį dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis, vietos parlamentais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, prašant jų surinkti nedarnumo ar nenuoseklumo įrodymus, gerinant informaciją apie PSVL programiniuose dokumentuose ir juos įgyvendinant, taip pat kartu su Vystymosi ir bendradarbiavimo GD sukuriant mokymo programą visiems naujiems EIVT darbuotojams, kad būtų užtikrintas pastarųjų gebėjimas suprasti ir taikyti PSVL; nurodo, kad delegacijoms ir centrams reikia skirti atitinkamus šiai užduočiai skirtus išteklius;

19.

pabrėžia, kad ES delegacijos atlieka pagrindinį vaidmenį numatant ir valdant biudžeto paramą ir jų ištekliai turi būti atitinkamai užtikrinti;

20.

primena didelę AKR ir EB partnerystės susitarimo 12 straipsnio ir Komisijos įsipareigojimo reguliariai informuoti AKR grupės sekretoriatą apie planuojamus pasiūlymus, kurie galėtų turėti poveikio AKR valstybių interesams, svarbą; ragina Komisiją informuoti Parlamentą, kai imamasi šių procedūrų;

21.

džiaugiasi Komisijos pasiūlymu gilinti bendradarbiavimą su Europos Parlamentu ir nacionaliniais parlamentais PSVL srityje, dažniau keičiantis su jais nuomonėmis minėtu klausimu ir padedant jiems įgyti specialių analitinių gebėjimų siekiant prisidėti prie PSVL skatinimo ES; siūlo, kad šis nacionalinių parlamentų, Europos Parlamento ir Komisijos keitimasis nuomonėmis vyktų kaip struktūriškai apibrėžtas metinis susitikimas, turintis aiškius tikslus ir darbo stebėsenos veiklą, siekiant stiprinti PSVL Europos Sąjungoje;

22.

mano, kad viešieji pirkimai turėtų būti veiksmingai naudojami bendriems ES tvaraus vystymosi tikslams pasiekti, todėl pagal naujas viešųjų pirkimų direktyvas turėtų būti suteikta galimybė tvarumo kriterijus integruoti į viešųjų pirkimų procesą;

23.

džiaugiasi, kad Komisijos komunikate „Prekyba, augimas ir vystymasis. Prekybos ir investicijų politikos pritaikymas šalims, kurioms pagalbos reikia labiausiai“ įsipareigojama remti smulkius gamintojus ir skatinti sąžiningos, natūralios ir etiškos prekybos iniciatyvas, tačiau apgailestauja, kad nėra įsipareigojimo įtraukti sąžiningos prekybos principus į visas ES politikos sritis;

24.

apgailestauja dėl to, kad Komisija parengė dvi atskiras ataskaitas (dėl prekybos apskritai ir dėl prekybos ir vystymosi), nes tai prieštarauja PSVL požiūriui;

25.

apgailestauja, kad BVP vienam gyventojui kriterijus buvo pasirinktas vieninteliu bendrosios lengvatų sistemos taikymo kriterijumi, nes tai gali neigiamai paveikti ES vystymosi tikslus; primena savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl BVP ir kitų rodiklių pažangai kintančiame pasaulyje vertinti (6), kurioje remiamasi žmogaus socialinės raidos indeksu;

26.

primena neatitikimus, kylančius sudarant Europos partnerystės susitarimus: a) kai kurios šalys skubinamos pasirašyti susitarimus dar abipusiškai nesutarus dėl konkrečių sąlygų; b) Komisija siūlo išbraukti 18 šalių iš Patekimo į rinką reglamento I priedo; c) derybose neskiriama pakankamai dėmesio žmogaus teisių klausimams;

27.

mano, kad EBPO gairės tarptautinėms įmonėms ES investicijų sutartyse turėtų tapti privalomais standartais verslui ir pramonei, užtikrinant, kad investicijų sutartyse būtų išlygos dėl skaidrumo ir dėl kovos su neteisėtais kapitalo srautais ir nuostatos dėl įmonių visapusiškų ataskaitų aplinkos ir socialiniais klausimais teikimo; pabrėžia, kad pagal investicijų sutartis vyriausybėms turėtų būti suteikta daugiau teisių ir pareigų reguliuoti ekonominę veiklą jautriose politikos srityse, pvz., aplinkos apsaugos srityje, ir remti deramą darbą platesnio masto viešojo intereso ir būsimų kartų ilgesnio laikotarpio intereso užtikrinimo tikslais;

28.

nepritaria tam, kad ES pagalba prekybai, teikiama mažiausiai išsivysčiusioms šalims, sumažėjo iki 16 proc. 2010 m. (1,7 mlrd. EUR, palyginti su 8,7 mlrd. EUR, skirtų šalims, kurios nepriklauso mažiausiai išsivysčiusioms), palyginti su 22 proc., skirtais 2009 m. (7); ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie metinę ir (arba) daugiametę Europos plėtros fondo lėšų dalį, išleistą pagalbai prekybai;

29.

siūlo, kad Komisija suteiktų naują impulsą tvariems viešiesiems pirkimams tarptautiniu lygmeniu ir kad pagal būsimą viešųjų pirkimų direktyvų peržiūrą sutartį sudarančioms institucijoms būtų suteikta politinė galimybė pasirinkti informacija pagrįstus vystymuisi palankius pirkimus;

30.

ragina Komisiją Pasaulio prekybos organizacijoje aktyviai propaguoti kai kurių paramos teikėjų pasiūlymus susiaurinti pagalbos prekybai iniciatyvos aprėptį siekiant, kad ji taptų labiau kontroliuojama, veiksminga ir nukreipta į pagrindinius prekybos ir vystymosi ryšių elementus, ir kad ši pagalba taptų efektyvesnė ir būtų galima užtikrinti pagalbos teikėjų teikiamą finansavimą;

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad paskelbta peržiūrėta intelektinės nuosavybės teisių (INT) strategija trečiųjų šalių atžvilgiu, pagal kurią, vystymosi požiūriu, turėtų būti užtikrinama tinkama galimybė gauti vaistų ir teikiamos veiksmingos paskatos vykdyti mokslinius tyrimus farmacijos srityje naudojantis Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPs), lankstumu tinkamais atvejais, pvz., susidarius kritiškai padėčiai sveikatos srityje, taip pat suderinant šią strategiją su lygiagrečia galimybės gauti vaistų už priimtiną kainą darbotvarke; taip pat pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai labai svarbi sąsaja su aprūpinimo maistu darbotvarke, pvz., siekiais užtikrinti augalų rūšių apsaugą ir pripažinti įvairių žemės ūkio sistemų ir tradicinių sėklų tiekimo sistemų svarbą;

32.

siūlo taikyti lengvatinės prekybos taisykles, kurios skatintų ekologiškos žemės ūkio technologijos perdavimus PPO ir pagal dvišalius prekybos susitarimus su besivystančiomis šalimis;

33.

džiaugiasi, kad 2010 m. Prekybos generalinio direktorato tvaraus vystymosi komandoje sukurtas sąžiningos prekybos ryšių centras, kuris turi koordinuoti su sąžininga prekyba susijusią veiklą, ir tai yra svarbus pavyzdys, kaip užtikrinti didesnį ES prekybos ir vystymosi politikos nuoseklumą ir jos priemones labiau suderinti tarpusavyje;

34.

pabrėžia, kad sąžininga ES ir besivystančių šalių prekyba apima teisingos kainos už besivystančių šalių išteklius ir žemės ūkio produktus mokėjimą, t. y. kainos, kuri atspindi vidaus ir išorės sąnaudas, kartu užtikrinant TDO pagrindinius standartus dėl darbo sąlygų, taip pat tarptautinius standartus dėl aplinkos apsaugos;

35.

pakartoja savo raginimą veiksmingai spręsti konfliktų zonose išgautų naudingųjų iškasenų ir kitų išteklių, susijusių su konfliktais besivystančiose šalyse, dėl kurių žuvo ar buvo perkelta milijonai žmonių, problemą;

36.

mano, kad besivystančios šalys turėtų apsaugoti savo ekonomiką ir pradėti atrankinį rinkos atvėrimą, kaip buvo daroma Europoje;

37.

prašo Komisijos toliau integruoti tarptautiniu mastu sutartus darbo ir aplinkos standartus į tokias priemones kaip ekonominės partnerystės susitarimai ir laisvosios prekybos susitarimai;

38.

palankiai vertina tai, kad ES pripažįsta smulkiojo ūkininkavimo svarbą kovojant prieš alkį ir kad prisitaikymo priemonėms teikiama pirmenybė aprūpinimo maistu darbotvarkėje; pabrėžia, kad ypač svarbi parama moterims smulkiosioms ūkininkėms;

39.

pakartoja, kad vystymosi klausimai turėtų tapti viso sprendimų priėmimo dėl ES žemės ūkio politikos proceso dalimi ir ragina prireikus nustatyti gretutines priemones, panašias į esančias protokolo dėl cukraus pagalbinių priemonių programoje (angl. SPAM);

40.

pakartoja savo raginimą, kad būtų atliekamas reguliarus ir nepriklausomas ES žemės ūkio ir prekybos politikos vertinimas, ypatingą dėmesį kreipiant į poveikį vietos gamintojams ir gamintojams smulkiesiems ūkininkams, taip pat remiantis įrodymais, kuriuos pateikė vyriausybės, ūkininkų organizacijos, pilietinės visuomenės organizacijos ir kitos suinteresuotosios šalys iš besivystančių šalių, esančių ES prekybos partnerėmis;

41.

primygtinai ragina ES stiprinti ES ir AKR tiekimo grandines ir remti pačių AKR šalių tiekimo grandinių stiprinimą, kadangi abiejų rinkų vystymasis tarpusavyje susijęs; siūlo skatinti modernių rinkos valdymo priemonių, tokių kaip skaidrumo nuostatos, gebėjimų stiprinimas, techninis reguliavimas ar parama derybose dėl sutarčių, pavyzdžiui, atsižvelgiant į bendrą Afrikos ir ES strategiją, naudojimą besivystančiose šalyse;

42.

siūlo nustatyti tarpvalstybinę „Natura 2000“ vietovių ir trečiųjų šalių vietovių, kuriose vykdomas panašus žemės ūkio ekologinis valdymas, sugretinimo partnerystę, siekiant: a) vietos valdžios institucijų, vietos lyderių ir vietos ūkininkų bendruomenių keitimosi žiniomis apie šių vietovių valdymą, kad būtų užtikrinta, jog ateityje šis valdymas bus tvarus ekologiniu ir ekonominiu požiūriais ir įgyvendinamas, b) kurti pajėgumus nustatant verslo tinklų šiose vietovėse ekonominio gyvybingumo sugretinimą, siekiant prisidėti prie tvaraus aprūpinimo maistu šiose vietovėse, c) vykdyti mokslinius tyrimus siekiant padėti apsaugoti žemės ūkio įvairovę ir biologinę įvairovę, kad būtų užtikrinamas ilgalaikis vertingų ir pavojuje atsidūrusių rūšių bei buveinių išlikimas; taip pat siūlo įsteigti tarpvalstybinį sugretinimo centrą, kuriame vyktų „Natura 2000“ vietovių ir panašių trečiųjų šalių vietovių atstovų mokymasis ir žinių plėtra;

43.

pabrėžia, kad besivystančioms šalims būtina laiku gauti informaciją apie ES standartų, taikomų žemės ūkio produktams, pakeitimus arba importui taikomus lygiaverčius alternatyvius standartus, siekiant palengvinti ilgalaikį planavimą ir užtikrinti konkurencingumą, paremtą kokybe;

44.

ragina Komisiją parengti integruotą požiūrį į mitybą, įsteigti specialų patikos fondą, kuris būtų naudojamas nepakankamos mitybos besivystančiose šalyse problemai spręsti, ir mobilizuoti reikiamas lėšas, kad būtų galima vykdyti veiklą, kuri užkirstų kelią daugumai nepakankamos mitybos atvejų, ypač kritiniu, 1 000 dienų laikotarpiu nuo pastojimo iki dvejų metų amžiaus; toji veikla apimtų geriausios maitinimo praktikos ir priežiūros skatinimą, pvz., skatinimą maitinti krūtimi, kad nebūtų vartojamas užterštas vanduo, tinkamą įvairaus maisto kūdikiams pasiūlą, pagrindinių maisto produktų papildymą maistingomis medžiagomis ir vitaminais; mano, kad toks patikos fondas suteiktų galimybių nukreipti ir sutelkti Komisijos ir valstybių narių, galbūt ir kitų paramos teikėjų išteklius ir suteiktų galimybę geriau susipažinti su ES veikla, skirta gyvybėms gelbėti;

45.

apgailestauja dėl to, kad tik apie 418 mln. EUR arba maždaug 3,4 proc. viso Komisijos paramos vystymuisi biudžeto, kurį sudaro 12 mlrd. EUR per metus, šiuo metu skirta tiesioginei pagalbai maistu; laikosi nuomonės, kad nepakankamos mitybos problemos sprendimo pastangos turi apimti daugelį sričių, atitikti nacionalinius susijusių šalių prioritetus, ir į jas turėtų būti įtrauktos įvairios suinteresuotosios šalys;

46.

mano, kad ES žuvies rinkos dydis ir geografinė su ES vėliava plaukiojančių ir ES savininkų turimų laivų veiklos aprėptis verčia ES prisiimti didelę atsakomybę – užtikrinti, kad šios veiklos būdai būtų grindžiami tais pačiais ekologinio bei socialinio tvarumo ir skaidrumo standartais ES ir užsienio šalių vandenyse; pažymi, jog šiai darnai užtikrinti reikia, kad Komisija koordinuotų savo pačios vidaus veiklą ir savo veiklą su konkrečių valstybių narių vyriausybių veikla;

47.

pakartoja, kad siekiant pagerinti PSVL derybos dėl žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimų turi remtis susitariančiosios šalies prioritetais tinkamai vystyti savo žuvininkystės sektorių; pabrėžia, kad mokėjimai pagal žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimus turi atitikti vystymosi tikslus ir kad ES turėtų glaudžiai stebėti susitarimų poveikį;

48.

mano, kad PSVL turėtų būti didinamas: a) paskiriant Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinį direktoratą ir Vystymosi generalinį direktoratą bendrai atsakingais už žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimus, b) taikant atitinkamus principus, nustatytus Maisto ir žemės ūkio organizacijos Atsakingos žuvininkystės kodekse, ES įsipareigojimuose dėl politikos suderinamumo vystymosi labui ir ES ir AKR Kotonu susitarime, c) įtraukiant žmogaus teisių, antikorupcinius ir atskaitomybės įsipareigojimus į visus žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimus ir d) užtikrinant, kad žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimai atitiktų skurdo mažinimo ir žmogaus socialinės raidos tikslus, nustatytus ES šalių ir regionų strateginiuose dokumentuose, arba prisidėtų prie šių tikslų siekimo;

49.

pabrėžia, kad bet kokia galimybė naudotis žuvų ištekliais trečiųjų šalių vandenyse turi būti suteikiama ne tik laikantis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (angl. UNCLOS) 62 straipsnio dėl perteklinių išteklių, bet ir 69 ir 70 straipsnių dėl neturinčių priėjimo prie jūros ir nepalankioje geografinėje padėtyje esančių regiono valstybių teisių, atsižvelgiant į vietos gyventojų mitybos bei socialinius ir ekonominius poreikius;

50.

siūlo, kad laikantis 2006 m. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijos dėl regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (angl. RFMO), Komisijai būtų suteikti aiškūs derybiniai įgaliojimai visų RFMO atžvilgiu, siekiant skatinti jūrų išsaugojimą ir tausią žuvininkystę;

51.

mano, kad bet kuri sistema, pagal kurią suteikiamos žvejybos galimybės šalims, esančioms regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų valdomoje teritorijoje, turi apimti teisėtas besivystančių šalių teises ir lūkesčius vystyti savo žuvininkystę; primygtinai reikalauja, kad ES nesutiktų taikyti perleidžiamosios žvejybos koncesijų sistemas RFMO, nes tai pakenktų besivystančių šalių priklausomų bendruomenių pragyvenimo šaltiniui ir gerovei;

52.

teigia, kad Sąjungos vystymosi politiką reikėtų įgyvendinti laikantis įsipareigojimų, dėl kurių susitarta Jungtinėse Tautose ir kitose organizacijose ir kompetentinguose tarptautiniuose organuose, ir kad žuvininkystės indėlį į vystymąsi reikėtų pagrįsti atsižvelgiant į Sąjungos išorės veiksmų principus ir tikslus, o šiuo indėliu turėtų būti prisidedama prie pagrindinio Sąjungos vystymosi politikos tikslo – sumažinti ir ilgainiui panaikinti skurdą besivystančiose šalyse;

53.

mano, kad Sąjunga turėtų prisidėti prie vystymosi žuvininkystės srityje remdama perteklinių žuvų išteklių principą ir kitas Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje nustatytas taisykles, taip pat pasaulio mastu taikydama Maisto ir žemės ūkio organizacijos atsakingos žuvininkystės kodeksą ir atitikties susitarimą dėl žuvininkystės išteklių apsaugos ir valdymo pasauliniu lygmeniu;

54.

pabrėžia, kad žuvininkystės politikos tikslus būtina įgyvendinti skaidriai ir suderinus su kitų Sąjungos politikos sričių tikslais, o jų poveikis vystymuisi turi būtų planuojamas, išmatuojamas, įvertinamas ir nuolat bei sistemingai turi būti vykdoma demokratinė jo kontrolė;

55.

nori atkreipti dėmesį į tai, kad bendradarbiavimo žuvininkystės srityje susitarimai ir vystomojo bendradarbiavimo susitarimų bei Europos Sąjungos prekybos susitarimų nuostatos, susijusios su žuvininkyste, turėtų prisidėti prie to, kad ES ir jos partnerių žuvininkystė būtų tausi socialiniu, ekonominiu ir ekologiniu požiūriu;

56.

apgailestauja dėl to, kad didelė dalis žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimų tikslų nebuvo įgyvendinti; ypač apgailestauja dėl prastų rezultatų, kurių besivystančios šalys pasiekė mokslinių tyrimų ir technologijų srities bendradarbiavimo, taip pat paramos tvariam žuvininkystės sektoriaus (ir susijusios pramonės) vystymui srityse; mano, kad šie aspektai gali būti patobulinti derinant politiką ir valdant tarptautinės žvejybos veiklą;

57.

pabrėžia, kad ES privalo užtikrinti, jog dabartinė bendros žuvininkystės politikos reforma būtų integruota į ES įsipareigojimus besivystančioms šalims siekiant remti Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimą ir užtikrinti pagrindinę žmogaus teisę į maistą, kaip pripažinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje;

58.

ragina Komisiją užtikrinti, kad visais jos išorės veiksmais, ypač žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimais, būtų skatinamas geras valdymas ir skaidrumas, sudaromos sąlygos trečiosioms besivystančioms šalims savo žuvininkystės politiką pagrįsti tomis pačiomis gairėmis ir tvarumo standartais, kuriais grindžiama bendra žuvininkystės politika, įskaitant sprendimų, pagrįstų moksliniais įrodymais ir poveikio vertinimais, priėmimą ir daugiamečių planų siekiant sudaryti sąlygas kuo labiau subalansuotam tausiam išteklių naudojimui rengimą; užtikrinama speciali parama nedidelio masto žuvininkystės ir akvakultūros sričių veiklai ir nuo jų priklausomiems gyventojams; būtų skatinama selektyvi žvejyba ir laivyno pajėgumų pritaikymas prie išteklių, taip pat atsakingesnė žvejybos praktika; būtų palaipsniui mažinamas išmetamo laimikio kiekis ir galiausiai išmetimas visiškai uždraustas; būtų dedamos pastangos kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba; gerinami darbo vietų saugos ir gerovės reikalavimai; saugoma biologinė įvairovė ir aplinka ir numatytos kovos su klimato kaita priemonės; gerinama produktų kokybė ir rinkodara; ir remiami moksliniai tyrimai ir naujovės siekiant, kad žvejybos, akvakultūros ir susijusių pramonės šakų veikla būtų tvaresnė;

59.

pabrėžia, kad susitarimai ir su jais susijusi pramonė prisideda prie trečiųjų šalių vystymosi ir didina jų gebėjimus ateityje naudoti nuosavus išteklius;

60.

tvirtai pabrėžia, kad Sąjunga ir jos valstybės narės, palaikydamos santykius su trečiosiomis šalimis ir veikdamos tarptautinėse organizacijose, privalo prisidėti prie besivystančių šalių visuomenės ir vyriausybių gebėjimų planuoti, vykdyti ir kontroliuoti tvarią žuvininkystės politiką, didinančią jų apsirūpinimo maistu saugumą ir prisidedančią prie vystymosi, gerinimo;

61.

pritaria tam, kad būtų drauge kuriami modeliai ir kartu numatomi tikslai, veiksmai bei rodikliai siekiant, kad, laikantis partnerystės dvasios, būtų galima geriau stebėti, kaip naudojamos lėšos; pabrėžia, kad ši stebėsena privalo apimti taisomąsias procedūras, dėl kurių susitariama su trečiąja šalimi, jei nustatoma, kad kuri nors susitarimo šalis nukrypo nuo numatytų tikslų;

62.

palankiai vertina tai, kad ES, paskelbdama savo žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimų sąlygas, pasauliui parodė skaidrumo pavyzdį; ragina Komisiją ir toliau atvirai veikti užtikrinant, kad visuomenė taip pat galėtų susipažinti su šių susitarimų vertinimais, laikantis Orhuso konvencijos principų, kad vietos parlamentai, pilietinė visuomenė ir kiti suinteresuotieji subjektai galėtų veiksmingai stebėti, kaip šie susitarimai įgyvendinami ir koks jų poveikis;

63.

atkreipia dėmesį į skaidrių ir aktualių mokslinių duomenų apie žuvų išteklius, apie visus žuvininkystės srities susitarimus, įskaitant ir sudarytus ES, ir apie bendras žvejybos pastangas kiekvienos šalies vandenyse svarbą; mano, kad mokslinis vertinimas turėtų būti atliekamas prieš pasirašant susitarimus arba kad susitarimai bent jau turėtų prisidėti prie šių duomenų tikrinimo;

64.

atkreipia dėmesį į neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos problemą; primena, kad daug laivų netinkamai praneša apie sugautas žuvis ir jie nėra kontroliuojami, laivų pateikti duomenys netikrinami ir neaiškiai nurodoma, kokių rūšių žuvys sugautos; mano, kad ES gali ir privalo labiau prisidėti sprendžiant šias problemas; ragina Komisiją visuose savo tarptautiniuose santykiuose remti vėliavos valstybės atsakomybės principą, kuriuo remiasi tarptautinė teisė ir kuris be galo svarbus siekiant veiksmingai įgyvendinti Neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos reglamentą;

65.

ragina žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimus geriau susieti su turimomis vystymosi politikos priemonėmis, visų pirma su Europos plėtros fondu, ir su besivystančių šalių patekimo į ES rinką sąlygomis;

66.

pabrėžia, kad bendradarbiavimas žuvininkystės srityje gali būti tiesiogiai naudingas 150 mln. planetos žmonių, kurių pragyvenimas priklauso nuo žvejybos ir su ja susijusios veiklos;

67.

primena, kad daugiau dėmesio turi būti skiriama siekiant kuo labiau suderinti ES klimato kaitos politikos ir ES vystymosi tikslus. Tai visų pirma pasakytina apie taikomas priemones, šalutinį vystymąsi ir (arba) prisitaikymo prie klimato kaitos naudą;

68.

pabrėžia, kad investicijos į švietimą siekiant tvarios plėtros, apimančios ir kovą su klimato kaita, yra sritis, kurioje galima pasiekti kelis tikslus iš karto, ypač jei šios investicijos skirtos moterims;

69.

mano, kad problemas, kilusias dėl klimato kaitos, būtina spręsti vykdant struktūrines reformas, ir ragina įtraukti sistemingą klimato kaitos rizikos vertinimą į visus ES politikos planavimo ir sprendimų priėmimo procesus, įskaitant prekybą, žemės ūkį, aprūpinimą maistu ir t. t., ir reikalauja, kad šio vertinimo rezultatai būtų naudojami rengiant aiškius ir nuoseklius šalių ir regionų strateginius dokumentus, taip pat vystymosi programas ir projektus;

70.

ragina skirti ypatingą dėmesį specialiems smulkiųjų ūkininkų ir gyvulių augintojų, patiriančių klimato kaitos padarinius, poreikiams visose politikos kryptyse ir susitarimuose, pagal kuriuos nustatomas galimas sumažinimas ar apribojimai dėl galimybės naudotis ištekliais maisto gamybai, be kita ko, pavyzdžiui, žeme, vandeniu, judumu;

71.

dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares planuojant, įgyvendinant ir vertinant kovos su klimato kaita politiką, programas bei projektus duomenis rinkti pagal konkrečias šalis ir lytį siekiant veiksmingai įvertinti ir nagrinėti skirtingą poveikį, kurį klimato kaita daro kiekvienai lyčiai, ir parengti prisitaikymo prie klimato kaitos gaires, bendrais bruožais nustatant politikos kryptis, kuriomis galima apsaugoti moteris ir suteikti joms galių prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių;

72.

džiaugiasi pasiūlymu, pateiktu 2011–2012 m. Europos ataskaitoje dėl vystymosi, dėl integruoto ir ekosistemomis pagrįsto vandens, energijos ir žemės valdymo, nes šie trys ištekliai yra svarbiausi vystymuisi; ragina Komisiją imtis veiksmų remiantis šios ataskaitos pasiūlymais; ypač atkreipia dėmesį į esamas ES ir pasaulinio valdymo spragas, taip pat pabrėžia, kad būtina kaita siekiant tvaresnių vartojimo ir gamybos modelių pačioje Sąjungoje;

73.

siūlo, kad ES imtųsi veiksmų besivystančiose šalyse siekdama skatinti investicijas, novatoriškus požiūrius ir aukštus įmonių veiklos standartus dėl įtraukaus ir tausaus vandens, energijos ir žemės naudojimo; taip pat siūlo didesnį dėmesį, skiriamą tausiai energetikai ir žemės ūkiui „Pokyčių darbotvarkėje“, papildyti intervencijomis vandens srityje;

74.

ragina Komisiją iki 2012 m. pabaigos pateikti biokuro produktų tvarumo socialiniu aspektu ataskaitą ir prieš ją rengiant konsultuotis su susijusiomis bendruomenėmis ir vietinėmis NVO; pabrėžia, kad tai yra galimybė pasiūlyti tinkamą metodiką ir aptarti Europos tikslų dėl biokuro visapusišką poveikį apsirūpinimo maistu saugumui, teisėms į žemę ir kitiems vystymosi klausimams; primena, kad Komisijos vykdoma stebėsena ir rengiamos ataskaitos, numatytos siūlomoje direktyvoje, suteikia galimybę prireikus siūlyti taisomuosius veiksmus, pagrįstus įgyta patirtimi;

75.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog importuojama bioenergija yra pagaminta užtikrinus priimtinas darbo sąlygas ir užimtumo standartus ir gerbiant vietos bendruomenes;

76.

ragina toliau plėtoti antrosios ir trečiosios kartos bioenergijos gamybą iš biomasės šalutinių produktų, atliekų ir liekanų;

77.

prašo Komisijos persvarstyti Atsinaujinančiosios energijos direktyvos 10 proc. tikslinį rodiklį, nustatytą biokuro gamybai iš atsinaujinančių šaltinių iki 2020 m., nebent būtų taikomi griežti tvarumo kriterijai;

78.

ragina valstybes nares nuo 2013 m. skirti didelę dalį Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos aukcionuose gautų pajamų veiklai, susijusiai su klimato kaita besivystančiose šalyse;

79.

ragina Komisiją pasiūlyti tinkamą ir su PSVL suderintą metodiką, taikomą apskaičiuojant netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikį, ir primena Komisijai, kad ši metodika turėjo būti pasiūlyta iki 2010 m. pabaigos;

80.

pabrėžia, kad ES ginklų eksporto persvarstymas, kuris turi būti atliktas 2012 m., turi remtis aiškia informacija, kad atitiktų vystymosi tikslus; pabrėžia, kad Tarybos tryliktojo metinio pranešimo apie karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę paskelbimas sukėlė klausimų apie pateikiamų duomenų patikimumą ir galimybę naudoti;

81.

atkreipia dėmesį į ES įsipareigojimus dėl demokratijos ir žmogaus teisų ir sąlygų, tokių kaip įtvirtintos požiūryje „parama pagal pažangą“, susijusius su ES artimiausios kaimynystės politika; pabrėžia, kad jų tinkamumą galima užtikrinti tik jei kitos politikos sritys arba sąveikos su šalimis partnerėmis nenukreiptos prieš iniciatyvas, kurių imtasi siekiant įtvirtinti žmogaus teises, žmonių saugumą ir demokratiją šalyse partnerėse;

82.

primena, kad ginklų eksportas yra tarpvyriausybinė problema ir kad ją sprendžiant turėtų būti atsižvelgta į PSVL; daro išvadą, kad nuspręsti, ar patvirtinti ginklų eksportą į besivystančias šalis, kaip atitinkantį „tvaraus vystymosi“ kriterijus, t. y. Konsoliduotų ES ir valstybių narių ginklų eksporto licencijavimo kriterijų 8 kriterijų, gali būti sunku, atsižvelgiant į tai, kad kiti politikos aspektai gali panaikinti jo taikymą; rekomenduoja, kad valstybės narės pateiktų išsamią metodologijos, naudotos taikant šį kriterijų, ataskaitą;

83.

pripažįsta vystymosi, demokratijos, žmogaus teisių, gero valdymo ir saugumo tarpusavio priklausomybę, į kurią turėtų būti atsižvelgiama bet kurioje diskusijoje dėl PSVL;

84.

mano, kad žmogaus saugumo ir žmogaus socialinės raidos koncepcijos turėtų būti laikomos saugumo ir vystymosi ryšio svarbiausiu elementu, nes yra nukreiptos į asmenį;

85.

pabrėžia, kad padėties po konflikto sąlygomis reikia gerinti taikos kūrimo, humanitarinės pagalbos ir vystymosi srities veiksmų koordinavimą pagal strateginę pagalbos, reabilitacijos ir vystymosi susiejimo programą norint atitikti PSVL ir žmonių saugumo principus, nors paskutinysis aspektas vis dar nepakankamai įvertinamas; primena Komisijai, kad Taryba 2009 m. kvietė parengti ES veiksmų planą dėl konfliktų ir pažeidžiamumo situacijų ir kad ES pritarė naujam susitarimui dėl įsipareigojimų pažeidžiamose valstybėse, kuris buvo priimtas aukšto lygio forume paramos veiksmingumo klausimais, vykusiame Busane;

86.

pabrėžia, kad Tarybos Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupė yra pagrindinis komitetas, atsakingas už ES elgesio kodeksą ginklų eksporto srityje, todėl svarbu, kad šiame forume būtų atsižvelgta į vystymosi tikslus; ragina Tarybą padaryti ES elgesio kodeksą ginklų eksporto srityje teisiškai privalomą;

87.

pabrėžia, kad protų nutekėjimas gali sukelti rimtų problemų besivystančioms šalims, ypač sveikatos apsaugos sektoriuje; pripažįsta, kad protų nutekėjimas, kurį patiria besivystančios šalys, yra struktūrinių priežasčių ir pritraukiančių ir atstumiančių veiksnių derinio rezultatas; todėl prašo Komisijos stebėti Mėlynosios kortelės sistemos poveikį besivystančioms šalims ir imtis taisomųjų veiksmų, jei būtina; taip pat prašo Komisijos skatinti taikyti PSO praktikos kodeksą dėl tarptautinio sveikatos apsaugos darbuotojų įdarbinimo viešajame ir privačiajame sektoriuose;

88.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog partnerystės judumo srityje būtų suderinamos su tarptautine žmogaus teisių teisine sistema; prašo ES užkirsti kelią su migracijos mažinimu susijusioms sąlygoms, taikomoms teikiant paramą vystymuisi, ir dvišalėse, ir daugiašalėse ES ir jos valstybių narių derybose;

89.

primygtinai siekia, kad Prieglobsčio ir migracijos fondo išorės matmens aspektas visapusiškai derėtų su išorės pagalbos priemonėmis ir ES vystymosi tikslais; siūlo nustatyti apsaugos priemones siekiant užkirsti kelią valstybėms narėms naudoti šį finansavimo aspektą vien tik siekiant sumažinti migraciją iš besivystančių šalių;

90.

pritaria į migrantą orientuotam ir žmogaus teisėmis pagrįstam požiūriui į ES migracijos politiką siekiant sudaryti galimybes valstybėms narėms ir šalims partnerėms gerbti, saugoti ir įgyvendinti visų migrantų žmogaus teises ir sudaryti sąlygas migrantams reikalauti savo teisių per visą persikėlimo kelionę; pabrėžia, kad žmogaus teisėmis pagrįsti ir į migrantą orientuoti požiūriai padės tinkamai išanalizuoti pagrindines prievartinės migracijos priežastis, būtent konfliktus, klimato kaitą, nedarbą ir skurdą, ir užtikrinti, kad ES būtų pasirengusi tinkamai reaguoti į šias priežastis, laikydamasi PSVL;

91.

pabrėžia, kad tikslinga panaudoti išeiviją ir sugrįžusius emigrantus kaip vystymosi veiksnį, nes pastarieji ypač svarbūs atsižvelgiant į Europos finansų krizę;

92.

pabrėžia išsamesnio papildomumo parametrų paaiškinimo ir nuoseklaus ir integruoto institucinio dialogo poreikį planuojant ir valdant išorinius ir vidinius fondus, skirtus su migracija susijusiems klausimams, atsižvelgiant į PSVL ir žmogaus teisių aspektus;

93.

ragina Komisiją ir AKR šalis peržiūrint ES ir AKR šalių susitarimą į 13 straipsnį įtraukti apykaitinės migracijos ir jos palengvinimo išduodant daugkartinio įvažiavimo vizas principus; nurodo, kad atitinkamame straipsnyje pabrėžiama pagarba žmogaus teisėms ir teisingas elgesys su AKR šalių piliečiais, tačiau šių principų taikymo sritis gerokai sumažinta sudarius dvišalius readmisijos susitarimus su tranzito šalimis, kurie visi kartu reiškia, jog ES perkėlė migracijos valdymo įgaliojimus išorės subjektams, o tai neužtikrina pagarbos migrantų teisėms ir gali pasireikšti pakopine readmisija ir sukelti pavojų migrantų saugumui ir gyvybei;

94.

pakartoja bendro NVO finansavimo, kaip principo, kuriuo paramos gavėjai motyvuojami užtikrinti didesnę atskaitomybę ir labiau prisidėti prie vystymosi veiksmingumo, svarbą, nes taip gerinamas visų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas, kaip rekomenduojama pagal Stambulo principus (8);

95.

siūlo kiekviename politiniame dialoge skirti dėmesio tam, kad būtų pabrėžiama bendra gero valdymo ir pagarbos žmogaus teisėms sistema ir jos kaip katalizatoriaus vaidmuo vystymuisi šalyse partnerėse, nepaisant penkių pagrindinių klausimų, nustatytų PSVL vertinimo tikslais;

96.

siūlo sąvoką „pagalbos veiksmingumas“ papildyti sąvoka „vystymosi veiksmingumas“, nes pastaroji labiau tinkama PSVL matuoti ir labiau tinkama siekiant gilinti dialogą su BRICS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika) šalimis vystymosi politikos srityje;

97.

atkreipia dėmesį, kad gero valdymo programos besivystančiose šalyse apima daug sričių, ir ragina Komisiją toliau stengtis įgyvendinti šias programas; taip pat atkreipia dėmesį į geresnio valdymo pasaulio mastu poreikį šiuo įvairių krizių laikotarpiu, nes tai būtina siekiant pasaulinio vystymosi; apgailestauja, kad Jungtinių Tautų konferencija tvaraus vystymosi klausimais (Rio +20) baigiamajame dokumente nėra įsipareigojimų dėl išteklių išsaugojimo, prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių ir jų sušvelninimo, taip pat dėl ekonominio tvarumo, kurio siekti ragina ES; vis dėlto primygtinai ragina ES aktyviai dalyvauti nustatant tvaraus vystymosi tikslus ir juos įgyvendinant iki 2015 m.;

98.

pritaria Komisijos pasiūlymui sukurti išsamią politikos sričių, kurios nesuderintos su PSVL, sąnaudų ir naudos arba abipusiai naudingų situacijų, kurios atsirado dėl su PSVL suderintos politikos, apžvalgą, kurią galima būtų panaudoti tolesniam informuotumo didinimui ir mokymui, taip pat kaip diskusijų su Europos piliečiais ir kitomis poveikį patiriančiomis suinteresuotosiomis šalimis pagrindą, siekiant įveikti neteisingą suvokimą, kuris vis dar vyrauja PSVL sąnaudų ir naudos suvokimo srityje; tokia analizė būtų labai naudinga migracijos, dėl kurios ES turėtų pabrėžti sąsajas tarp migracijos ir vystymosi politikos ir nuolat teikti informaciją savo gyventojams apie šių sąsajų naudą, ir tvarios energetikos srityse;

99.

ragina Komisiją ir Tarybą parengti ilgalaikę įvairius sektorius apimančią ES strategiją švietimo vystomojo bendradarbiavimo klausimais, informuotumo didinimo ir aktyvios globalios pilietybės srityje;

100.

ragina valstybes nares parengti arba sustiprinti nacionalines švietimo vystomojo bendradarbiavimo srityje strategijas ir švietimo siekiant tvaraus vystymosi programas ir PSVL klausimą įtraukti į visas atitinkamas programas;

101.

atkreipia dėmesį į tai, kad tęsiama iniciatyva dėl Finansinių priemonių rinkų direktyvos (FPRD) galėtų būti vertingas indėlis siekiant plataus masto Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo tikslų, nes būtų nustatyti griežti pozicijų apribojimai ir griežti FPRD išimčių taikymo apribojimai, taip pat padidinti reguliavimo institucijų įgaliojimai įsikišti specifinių produktų ar veiklos atvejais;

102.

pakartoja, kad siekiant skaidrumo ir atskaitomybės, EIVT ir Vystymosi ir bendradarbiavimo generalinis direktoratas turėtų kontroliuoti, kaip praktiškai veikia atsakomybės pasidalijimas tarp Komisijos ir EIVT ir tobulinti šį pasidalijimą siekiant išvengti dubliavimosi ir užtikrinti sąveikas;

103.

primena, kad EIVT įtraukė ES „aktyvaus veikimo“ (angl. actorness) sąvoką, kad būtų padidintas ES veiksmų matomumas; mano, kad todėl PSVL yra dar svarbesnis, nes bet koks neigiamas poveikis bus dar labiau siejamas su ES; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad ši sąvoka neprieštarautų kitiems ES numatytiems vystymosi politikos tikslams, ypač atsakomybės ir politinės erdvės besivystančioms šalims tikslams;

104.

siūlo, kad laikantis Kotonu susitarimo ir informacinio dokumento „Nevalstybinių veikėjų įtraukimas į naujus pagalbos teikimo būdus“ (9) nuostatų, ES delegacijos turėtų sukaupti išsamią informaciją apie NVO, pilietinės visuomenės organizacijas ir vietos valdžios institucijas, svarbias šių delegacijų darbui atitinkamoje šalyje, ypač vietos ir bendruomene pagrįstas organizacijas;

105.

pakartoja, kad paskyrus nuolatinį AKR šalių pranešėją politikos suderinamumo vystymosi labui klausimais, atsižvelgiant į jungtinę parlamentinę asamblėją, palengvėtų koordinavimas su EP nuolatiniu pranešėju PSVL klausimais ir atitinkamais Komisijos ir Tarybos skyriais bei šio pranešėjo ir šių skyrių darbas, taip pat būtų lengviau pašalinti kliūtis PSVL pačiose besivystančiose šalyse;

106.

primena, kad 2011 m. birželio mėn. komunikate dėl daugiametės finansinės programos Komisija pasiūlė išplėsti Parlamento tikrinimo galias Europos plėtros fondo atžvilgiu; apgailestauja, kad šis pasiūlymas neatsispindi pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl 11-ojo EPF;

107.

pabrėžia, kad po 2015 m. tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo struktūra turėtų būti platesnio masto nei apima tradicinis vystomojo bendradarbiavimo aiškinimas, kad būtų užtikrintas visapusiškesnis požiūris į skurdo išnaikinimą ir tvarų vystymąsi, pagal šią struktūrą politikos suderinamumą vystymosi labui panaudojant kaip svarbų mechanizmą ir skatinant teisėmis pagrįstus požiūrius; pabrėžia, kad ši struktūra turėtų būti platesnės apimties nei dabartinė visuomenės veiksmų ir pagalbos koncepcija ir įtraukti visas šalis (išsivysčiusias, besivystančias, besiformuojančios rinkos ekonomikos) ir visus veikėjus (tradicinius ir naujus paramos teikėjus, besivystančių ir išsivysčiusių šalių vyriausybes ir vietos valdžios institucijas, privatų sektorių, NVO, socialinius partnerius ir kt.) į nuoseklų ir įtraukų procesą;

108.

palankiai vertina tai, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnio socialinė išlyga taikoma ir ES, ir už jos ribų;

109.

pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad ES prekybos susitarimuose įtvirtintos socialinės nuostatos būtų įgyvendintos ir tinkamai stebimos; mano, jog reikia užtikrinti, kad būtų sukurti persvarstymo ir vykdymo užtikrinimo mechanizmai;

110.

ragina Komisiją į visus ES prekybos susitarimus įtraukti nuostatas dėl socialinių standartų ir dėl tikslų, susijusių su visišku ir produktyviu užimtumu, atsižvelgiant į lyčių lygybę ir jaunimą, deramu darbu, darbuotojų, įskaitant migrantų darbuotojų, teisių paisymu ir lyčių lygybe;

111.

pabrėžia būtinybę remti ir siekti, kad būtų plačiau taikomos kolektyvinės derybos kaip priemonė nelygybei darbo rinkoje sumažinti, užtikrinti deramą darbą ir darbo užmokestį, užkirsti kelią socialiniam dempingui, nedeklaruojamam darbui ir užtikrinti sąžiningai konkurencijai;

112.

pabrėžia, kad būtina laikytis darbo sutarčių sąlygų ir kad dirbantis jaunimas ir moterys neturėtų būti jokiais būdais išnaudojami: nei išnaudojami seksualiai, nei verčiami dirbti ar teikti paslaugas, nei patirti vergiją ar dirbti darbą, panašų į vergiją;

113.

pabrėžia įmonių socialinės atsakomybės prievolių svarbą ir kad svarbu skatinti darbdavius taikyti socialinius standartus, kurie būtų griežtesni nei dabartinių teisės aktų nuostatos, įskaitant galimybę parengti ir gauti socialinės prekės ženklą; ragina Komisiją padėti valstybėms narėms atidžiai stebėti tų prievolių įgyvendinimą ir užtikrinti jų teisinį vykdymą;

114.

pabrėžia, kaip svarbu ir besivystančiose šalyse įsteigti PSVL ryšių punktus siekiant pagerinti keitimąsi informacija, inter alia, ES kompetencijai nepriskiriamais klausimais, kaip antai išteklių nuomojimo arba mokesčių ir perlaidų priemonių naudojimo skatinant socialinę įtrauktį ir protų nutekėjimo poveikio kilmės šalims klausimais; ragina Komisiją įtraukti socialinę politiką į EIVT veiklą; mano, kad svarbu ir vidutines pajamas gaunančioms šalims įsipareigoti vis didesnę dalį savo pajamų skirti socialiniams tikslams, ypač kuriant apmokestinimo sistemas ir užtikrinant socialinę apsaugą;

115.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skirti daugiau dėmesio migrantų, ypač moterų ir vaikų, dalyvavimui ir integracijai priimančiosiose šalyse bei socialinių teisių perkeliamumui;

116.

ragina Komisiją įsitraukti į socialinį dialogą su ne ES darbo organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis dėl socialinių standartų įgyvendinimo jų atitinkamose šalyse ir užtikrinti tinkamesnę techninę pagalbą socialinės ir fiskalinės politikos įgyvendinimui;

117.

prašo Komisijos apsvarstyti galimybę padidinti paramą su kultūra susijusioms programoms arba bendradarbiavimo su partneriais iš besivystančių šalių projektams, nes jie apima daug sričių, susijusių su ES vystymosi tikslais;

118.

pabrėžia, kad planuojant pagrindinių paslaugų teikimą, pvz., pradinio ugdymo, reikia skirti didesnį dėmesį toms ypač marginalizuotų grupių konkrečioms ypatybėms, dėl kurių tokių paslaugų teikimas tampa sunkesnis ir ribojama grupių galimybė pasinaudoti tuo, ką jos gali gauti;

119.

pabrėžia, kad reikia nedelsiant pakeisti humanitarinę mąstyseną ir pripažinti gyvybiškai svarbų švietimo vaidmenį, ypač švietimo dėl konflikto susidariusios ypatingos padėties ir konfliktų padarinių sąlygomis; apgailestauja, kad švietimas vis dar yra viena iš labiausiai nepakankamai finansuojamų humanitarinės pagalbos sričių;

120.

prašo Komisijos apsvarstyti tai, kad IRT apima daug vystymosi politikos sričių, ypač teigiamą poveikį jos gali daryti švietimo sistemai, ir pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tai, intelektinės nuosavybės teisėms, technologijų perdavimui ir vietos pajėgumų ugdymui reikia skirti ypatingą dėmesį;

121.

pabrėžia, kad tikruosius banko sandorius naudojant mobiliojo telefono technologiją (m. bankininkystę) reikėtų skirti nuo bazinių pinigų pervedimų naudojant tokią technologiją (m. mokėjimų) ir kad poreikis reguliuoti tarptautinius piniginius sandorius (pvz., siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui arba terorizmo finansavimui) turi būti suderintas su būtinybe skatinti neturtingųjų pigią prieigą prie pinigų naudojant mobiliojo ryšio telefonus; mano, kad esamos geriausios praktikos pavyzdžių rinkimas būtų naudingas būdas dalintis žiniomis ir spręsti šias problemas;

122.

apgailestauja, kad biudžeto paramos priemonėms vis dar trūksta piliečių ir parlamentų narių priežiūros sutarčių, jų įgyvendinimo ir stebėsenos srityse;

123.

pakartoja, kad nors biudžeto parama turėtų būti teikiama atsižvelgiant į pastangas skatinti demokratinį valdymą, stiprinti besivystančių šalių nuosavus ekonominius išteklius, kovoti su korupcija ir stiprinti atskaitomybę už viešąsias išlaidas, ši parama turėtų iš esmės būti nukreipta į skurdo mažinimą;

124.

pakartoja, kad ES pastangos užsitikrinti galimybę gauti žaliavų iš besivystančių šalių turi nekenkti vietos vystymuisi ir skurdo panaikinimui, o padėti besivystančioms šalims paversti naudingųjų iškasenų gausą tikru vystymusi; taip pat pabrėžia, kad ES turėtų remti gerą valdymą, pridėtinės vertės procesus ir vyriausybių bei komercinių įmonių finansinį skaidrumą, kad vietos kasybos sektorius galėtų būti vystymosi katalizatoriumi;

125.

pažymi, kad finansinis skaidrumas yra itin svarbus remiant įplaukų sutelkimą ir kovą su mokesčių slėpimu; primygtinai reikalauja, kad reformuojant dabar galiojančias ES apskaitos ir skaidrumo direktyvas reikėtų įtraukti reikalavimą, kad biržinės ir didelės privačios gavybos pramonės ir medienos apdorojimo bendrovės atskleistų mokėjimus vyriausybėms kiekvieno projekto atveju, taip pat nurodytų ataskaitų teikimo ribas, kurios atspindi mokėjimo reikšmingumą neturtingų bendruomenių požiūriu;

126.

mano, kad nors yra riba to, ką dėl paramos teikėjų pagalbos galima pasiekti šalies vidaus atskaitomybės stiprinimo požiūriu, kai kurių rūšių pagalba gali pakeisti padėtį ir nuo „žalos nedarymo“ principo pereinama prie tikro galiojančių šalies vidaus atskaitomybės sistemų stiprinimo, pvz., įtraukiant besivystančių šalių vietos pilietinės visuomenės organizacijas ir parlamentus ir taikant visą sektorių apimančius metodus (angl. SWAp);

127.

apgailestauja, kad pasaulinis sveikatos finansavimas ir parama yra nukreipti į labai pastebimus renginius, pavyzdžiui, Azijos cunamis, taip pat į kelias labai pastebimas infekcines ligas (pvz., ŽIV / AIDS), tuo tarpu neužkrečiamos ligos yra 63 proc. bendro viso pasaulio mirčių skaičiaus priežastis, o sužeidimai sudaro 17 proc. pasaulinės sergamumo naštos, ir moterys bei vaikai miršta dėl to, kad negauna pagrindinės priežiūros nėštumo, gimdymo ir kūdikystės laikotarpiais;

128.

pabrėžia, kad laikydamasis įsipareigojimų apginti klinikinių tyrimų subjektų teises besivystančiose šalyse ir apsaugoti ES piliečių sveikatą, Parlamentas gali pasinaudoti savo teise pradėti tyrimus; siūlo stebėti Europos vaistų agentūros veiklą tam tikrais atvejais, pvz., jos veiksmus siekiant nustatyti, kaip praktiškai taikomos etikos normos atliekant klinikinius tyrimus, ir užtikrinti, kad Europos vaistų agentūra imtųsi priemonių siekdama suderinti atsakingų institucijų taikomas etikos normas;

129.

prašo Komisijos paremti vietos pilietinės visuomenės grupes, ypač moterų grupes ir grupes, kurių darbotvarkėje daug dėmesio skiriama moterų klausimams, teikiant šioms grupėms galimybę gauti finansavimą ir padedant didinti pajėgumus, kad jos galėtų atlikti savo vaidmenį kaip veiksmingos veikėjos vystymosi srityje ir taikos bei gero valdymo sergėtojos, ypač pažeidžiamumo ir konfliktinėse situacijose;

130.

pritaria ES veiksmų planui dėl lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo vystymosi srityje ir skatina stebėti ir įgyvendinti lyčių klausimo įtraukimą į visus ES finansuojamus projektus šalies lygmeniu; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų galima ES delegacijų darbuotojams surengti tinkamus ir veiksmingus mokymus lyčių aspekto integravimo į taikos palaikymo, konfliktų prevencijos ir taikos kūrimo veiksmus tema;

131.

teigiamai vertina aktyvų Komisijos darbą ir politikos lygmeniu, ir taikant įvairias finansavimo priemones ir paramos biudžetui mechanizmus, kuriuo siekiama padidinti įsipareigojimus puoselėti didesnių galių suteikimą moterims, ypač stengiantis integruoti moterų prioritetus ir reikmes į visas svarbiausias PSVL sritis;

132.

pabrėžia būtinybę išsaugoti patikimus statistinius duomenis ir registruoti motinų mirčių priežastis pagal PSO Tarptautinės ligų klasifikacijos motinų mirtingumo kodavimo sistemą – taip šalys gali būti orientuojamos ir joms gali būti padedama gerinti motinų mirtingumo priežasčių nustatymą ir vertinimą;

133.

pakartoja savo AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos deklaraciją A(2010)21584;

134.

ragina siekiant PSVL pirmenybę teikti dalyvavimo principui, pagal kurį skatinamas didesnių galių suteikimas vietos žmonėms, visų pirma moterims, ir jų apsisprendimas;

135.

dar kartą patvirtina, kad į moterų padėtį svarbu atsižvelgti pabrėžiant ne tai, kad jos paprasčiausiai sudaro pažeidžiamą gyventojų dalį, o tai, kad jos aktyviai dalyvauja skatinant vystymosi politiką; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad 80 proc. ūkio darbų Afrikoje nudirbama moterų dėka, net jei iki šiol joms retai suteikiama galimybė tapti savo dirbamos žemės savininkėmis; todėl ragina užtikrinti, kad dėl savo poveikio vystymuisi žemės ūkio ir žuvininkystės politika būtų ne tik įtraukta į politikos suderinamumo vystymosi labui veiklą, bet ir įvertinta atsižvelgiant į jos skirtingą poveikį atitinkamai moterims ir vyrams;

136.

pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į nepalankiausioje padėtyje esančias ir pažeidžiamiausias socialines grupes, ypač į moteris ir mergaites, ir skirti joms ypatingą dėmesį siekiant išvengti bet kokio tolesnio nelygybės didėjimo; pabrėžia, kad, kaip rodo patirtis, vadinamomis neutraliomis priemonėmis sutvirtinama esama galios struktūra, taigi labai svarbu imtis teigiamų, informacija pagrįstų, sistemingų veiksmų, t. y. taikyti priemones, kuriomis būtų pagerinta moterų padėtis ir užtikrinta, kad šios priemonės būtų naudingos labiausiai socialiai nuskriaustiems;

137.

pabrėžia, kad vyrų ir moterų lygybės skatinimo politikai ne tik turėtų būti sukurta speciali biudžeto išlaidų kategorija, priskiriama vystymosi politikai, bet taip pat ji turėtų būti vertinama kaip su visomis politikos sritimis susijęs klausimas, nes kiekviena poveikį visuomenei daranti politikos sritis skirtingai veikia moteris ir vyrus – turint mintyje tai, kad vaidmenys visuomenėje tebeskirstomi pagal lytį, ir tai, kad politikos suderinamumo vystymosi labui pagrindu siūlomos praktinės priemonės apsisaugoti nuo nepalankaus neigiamų šalutinių pasekmių poveikio vyrų ir moterų lygybei;

138.

pabrėžia, kad imantis su politikos suderinamumu vystymosi labui susijusių veiksmų reikia vadovautis visuotiniu požiūriu, kuris apimtų ne tik šeimą ir mikrosocialinį lygmenį ir kuriuo vadovaujantis būtų atsižvelgiama į lyčių santykį; yra tvirtai įsitikinęs, kad įgyvendinant kiekvieną vystymosi srities projektą ir atliekant kiekvieną visuomenės analizę su lytimi susijusiems klausimams būtina taikyti įvairias sritis apimantį požiūrį; tvirtina, kad šis požiūris turi būti taikomas ne tik visuose sektoriuose, bet ir visose politinėse, ekonominėse, socialinėse, aplinkos apsaugos, kultūrinėse ir kitose srityse; pabrėžia, kad toks požiūris, pagal kurį sistemingai atsižvelgiama į moters padėtį ir vaidmenį bei lyčių santykį visuomenėje, yra išsamesnis, humaniškesnis ir demokratiškesnis už požiūrį, pagal kurį moterų padėties klausimai sprendžiami atskirai; remiantis juo vengiama marginalizuoti moterį įgyvendinant vadinamuosius moterų projektus ar projektus, pagal kuriuos padidinamas moters darbo krūvis ar atsakomybė neužtikrinant jai didesnių galių ar galimybės kontroliuoti naudą, gaunamą įgyvendinant atitinkamus projektus;

139.

pakartoja, kad vystymosi politikos, taigi ir politikos suderinamumo vystymosi labui sėkmė negali būti vertinama remiantis vien tik bendrais rodikliais, pvz., bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui tendencijomis, kurių ribotumu jau įsitikinta, remiantis kitais rodikliais, pvz., susijusiais su vyrų ir moterų lygybe, turėtų būti įmanoma susidaryti išsamesnį vaizdą apie bendrą vystymosi politikos poveikį; pabrėžia, kad vietoje turi būti renkami pagal lytį sugrupuoti duomenys siekiant įvertinti ir pagerinti politikos suderinamumo vystymosi labui poveikį;

140.

atkreipia dėmesį į moters vaidmenį darant poveikį vystymosi politikai, t. y. jai dalyvaujant su šios politikos kūrimu ir įgyvendinimu susijusioje veikloje ir taip užtikrinant, kad politinėse ir ekonominėse derybose būtų atsižvelgta į moterų interesus ir susiformuotų tinkamas ciklas, kuriame moteris būtų varomoji vystymosi politikos jėga; taip, savo ruožtu, būtų kuriamos struktūros, kurių pagrindu moterims būtų suteikiama daugiau galių; pabrėžia, kad itin svarbu remti pilietinės visuomenės organizacijas ir grupes, kurios prisiima užduotį skatinti lyčių lygybę ir didesnių galių suteikimą moterims;

141.

pažymi, kad moterys atlieka esminį vaidmenį vystymosi srityje, kadangi, būdamos motinos ir besirūpindamos vaikais ir kitais priklausomais šeimos nariais, jos prisiima atsakomybę už bendrą šeimos gerovę; pabrėžia, pvz., kad moterys atlieka lemiamą vaidmenį mitybos ir apsirūpinimo maistu srityje, ypač kai tai susiję su natūriniu ūkininkavimu;

142.

pabrėžia, kad daugeliu atvejų moterų padėtis ir santykinai, ir absoliučiai blogėja labiau negu vyrų; susirūpinęs pažymi, kad per pastaruosius maždaug dvidešimt metų padidėjo skurdas ir tai pirmiausia turėjo įtakos moterims;

143.

pabrėžia, kad, nors labai plačiai pripažintas svarbus vaidmuo, kurį atlieka moterys vystymosi politikos ir vystomojo bendradarbiavimo srityse, vis dar yra per maža statistinių ir kiekybinių duomenų, susijusių būtent su moterimis, todėl neįmanoma pasiekti tikslo informuoti apie moterų padėtį besivystančiose šalyse, ypač tokiose srityse, kaip sveikatos apsauga, švietimas, prevencija ir pagrindinių reikmių užtikrinimas; todėl pabrėžia, kad turi būti pasirūpinta ir užtikrinta, kad su visais politikos suderinamumo vystymosi labui tikslais, analizėmis, dokumentais ir vertinimais susiję kiekybiniai duomenys būtų sugrupuoti pagal lytį ir kad būtų įtraukti su atitinkamomis lytimis susiję rodikliai, siekiant atsižvelgti į realias moterų gyvenimo sąlygas;

144.

konstatuoja, kad kiekvienas vaikas – nesvarbu, kokia jo lytis – turi teisę gyventi, išgyventi ir vystytis, ir pakartoja, kad taip pat ir mergaitės turi vienodą vaikų statusą pagal JT Vaiko teisų konvenciją; ragina ES delegacijas besivystančiose šalyse dirbti su šių šalių vyriausybėmis siekiant užtikrinti, kad mergaitės nediskriminuojamai naudotųsi savo teisėmis, būtent, be kita ko, reikalauti, kad visi vaikai būtų nedelsiant registruojami iškart po gimimo, mergaitėms ir berniukams būtų suteiktos vienodos teisės į švietimą ir mokyklinį lavinimą, kovoti su stereotipais, reikalauti liautis taikius neetiškas ir diskriminacines lyties atrankos prieš gimdymą, nėštumo nutraukimo, jei vaisius moteriškos lyties, moteriškos lyties kūdikių žudymo, ankstyvų prievartinių vedybų, moterų genitalijų žalojimo ir ypač vaikų prostitucijos bei sekso turizmo praktikas; dar kartą atkreipia dėmesį į savo 2012 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl skandalo dėl priverstinių abortų Kinijoje (10);

145.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti pagarbą mergaičių teisei reikšti nuomonę ir būti išklausytoms apie tai, kas neigiamai veikia jų sveikatą ir žmogiškąjį orumą, ir kartu pažymi, kad visų pirma dėmesys turi būti skiriamas vaikų interesams; pabrėžia, jog būtina, kad visi vaikai, ir ypač mergaitės, būtų auginami taikioje, orioje, tolerantiškoje, laisvoje, be diskriminacijos, lyčių lygybės paisančioje ir solidarioje šeimos aplinkoje; ragina tiksliai įgyvendinti Ženevos Vaiko teisių deklaraciją ir Pekino deklaraciją dėl moterų;

146.

primena, kad ES ir valstybės narės, spręsdamos klausimus, susijusius su vaiko teisėmis teikiant vystymosi pagalbą, turi atsižvelgti į tėvų, teisėtų globėjų ar kitų asmenų, teisėtai atsakingų už vaiką, teises ir pareigas; ragina kompetentingas institucijas atkreipti ypatingą dėmesį į tėvų ir vaikų santykius, pvz., įgyvendinant programas, pagal kurias būtų numatytos konkrečios priemonės, specialiai pritaikytos atsižvelgiant į nacionalinius reikalavimus, siekiant teikti maksimalią ir optimalią pagalbą tėvams ar tėvų pareigas atliekantiems globėjams ir taip užkirsti kelią šeimų irimui, vaikų skriaudimui ar, kai jie gyvena dideliame skurde, jų perdavimui socialinės rūpybos tarnyboms arba užtikrinti, kad šių priemonių būtų imamasi tik kraštutiniausiais atvejais;

147.

pareiškia, kad įgyvendinant specialų draudimą daryti spaudimą ar naudoti prievartą sprendžiant seksualinės ir reprodukcinės sveikatos klausimus, dėl kurio susitarta Kaire vykusioje Tarptautinėje konferencijoje gyventojų ir vystymosi klausimais, taip pat taikant teisiškai įpareigojančias tarptautines žmogaus teisių priemones, ES acquis communautaire ir įgyvendinant Sąjungos politikos kompetenciją šiuo klausimu, Sąjungos pagalba neturėtų būti teikiama jokiai institucijai, organizacijai ar programai, skatinančiai, remiančiai ar dalyvaujančiai vadovavime bet kokiems veiksmams, susijusiems su tokiais žmogaus teisių pažeidimais, kaip priverstiniai abortai, priverstinė moterų ir vyrų sterilizacija, vaisiaus lyties nustatymas, lemiantis tolesnį pasirinkimą, paremtą dar negimusio kūdikio lytimi, arba vaikžudystę, ypač kai šiais veiksmais siekiama norimų tikslų, kuriuos nulemia daromas psichologinis, socialinis, ekonominis ar teisinis spaudimas; ragina Komisiją pateikti Sąjungos išorės pagalbos įgyvendinimo ataskaitą, kuri apimtų šią programą;

148.

reiškia didžiulį susirūpinimą dėl daugelyje pasaulio vietų ir ypač besivystančiose šalyse plačiai paplitusio smurto dėl lyties, ypač seksualinio smurto, išnaudojimo ir moterų žudymo; pabrėžia, kad siekiant išvengti smurto dėl lyties ir su juo kovoti, teikti apsaugą ir tinkamas konsultacijas aukoms, taip pat užtikrinti, kad kaltininkai būtų nubausti, itin svarbus moterų teisių rėmimas, įskaitant jų seksualines ir reprodukcines teises, ir pagarbos jų žmogiškajam orumui užtikrinimas; ragina Komisiją užtikrinti, kad kova su tokio smurto kaltininkų nebaudžiamumu taptų vienu iš Komisijos paramos vystymuisi politikos prioritetų;

149.

pažymi, kad moterys dažnai diskriminuojamos jų pastangų kovoje už taiką pripažinimo požiūriu ir šalyse, kuriose vyksta karas, moterims tenka iškęsti didžiules kančias; pabrėžia, kad tokio pobūdžio veiksmai, įskaitant atvejus, kai kareiviai prievartauja mergaites, jos verčiamos užsiimti prostitucija, taip pat priverstinio apvaisinimo, seksualinės vergovės, prievartavimo ir lytinio priekabiavimo bei grobimo joms sutikus (suvedžiojus) atvejai yra nusikaltimai, į kuriuos negalima nekreipti dėmesio; tvirtina, kad ES privalo juos vertinti kaip esmines problemas, į kurias būtina atsižvelgti;

150.

pažymi, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti abiejų lyčių atstovų švietimui lyčių lygybės klausimais pradedant ankstyvaisiais mokykliniais metais tam, kad pamažu keistųsi visuomenės nusistatymas ir stereotipai, susiję su vyrų ir moterų lygybe;

151.

teigia, kad nustatant pagalbos priemones būtina atsižvelgti į konkrečias krizės ar skubos atvejų, taip pat šalių ar situacijų, kuriose labai menkai užtikrinamos pagrindinės laisvės, žmonių saugumui gresia didžiausias pavojus ar žmogaus teisių organizacijos ir gynėjai dirba sudėtingiausiomis sąlygomis, ypatybes; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti situacijoms, kai prieš moteris nukreipiamas fizinis ar psichologinis smurtas;

152.

pabrėžia, kad svarbu skatinti moterų žmogaus teises ir įtraukti nuostatas dėl lyčių lygybės į civilinę, politinę, socialinę, ekonominę ir kultūros sferas, taip pat į nacionalinius teisės aktus;

153.

pabrėžia, kad svarbu stiprinti moterų vaidmenį skatinant žmogaus teises ir demokratinę reformą, remiant konfliktų prevenciją ir stiprinant politinį dalyvavimą ir atstovavimą;

154.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

11.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 72/40

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 24 d. rezoliuciją (1) dėl Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos santykių,

—

atsižvelgdamas į savo Delegacijos ryšiams su Arabijos pusiasaliu 2012 m. balandžio 29 d.–gegužės 3 d. vykusį vizitą į Jungtinius Arabų Emyratus,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Arabų Emyratų Konstitucijos 30 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Arabų lygos žmogaus teisių chartiją, prie kurios yra prisijungę Jungtiniai Arabų Emyratai,

—

atsižvelgdamas į savo metines ataskaitas dėl žmogaus teisių,

—

atsižvelgdamas į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

—

atsižvelgdamas į 2004 m. patvirtintas ir 2008 m. atnaujintas ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Liuksemburge vykusiame 22-ame Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos ir ES jungtinės tarybos ir ministrų susitikime pirmininkų padarytą pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės pareiškimą po 2011 m. balandžio 20 d. Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos ir ES jungtinės tarybos ir ministrų susitikimo ir į jos pastabas, pateiktas pasibaigus 2012 m. birželio 25 d. Liuksemburge vykusiam 22-am Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos ir ES jungtinės tarybos ir ministrų susitikimui,

—

atsižvelgdamas į 1989 m. vasario 25 d. ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos susitarimą dėl bendradarbiavimo,

—

atsižvelgdamas į bendrą veiksmų programą (2010–2013 m.), skirtą 1989 m. ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos susitarimui dėl bendradarbiavimo įgyvendinti,

—

atsižvelgdamas į 1948 m. priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—

atsižvelgdamas į Protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja (Palermo protokolą), JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir JT vaiko teisių konvenciją,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 12 d. JT specialiojo pranešėjo prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, klausimais rekomendacijas,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi 2012 m. Jungtinių Arabų Emyratų vyriausybė suaktyvino represijas prieš žmogaus teisių gynėjus ir pilietinės visuomenės veikėjus, kad politinių kalinių skaičius išaugo iki 64;

B.

kadangi daugelis iš jų laikomi slaptai, įtariama, kad jie kankinami ir jiems nesuteikiama jokia teisinė pagalba;

C.

kadangi tarp kalinių yra Jungtinių Arabų Emyratų studentų asociacijos pirmininko pavaduotojas Mansoor al-Ahmadi, teisėjas Mohamed al-Abdouly, du buvę teisėjai Khamis al-Zyoudiand ir Ahmed al-Za’abi ir du žymūs žmogaus teisių advokatai Mohamed al-Mansoori (buvęs Teisininkų asociacijos pirmininkas) ir Mohamed al-Roken;

D.

kadangi Jungtinių Arabų Emyratų advokato, kuris teikia kaliniams teisinę pagalbą, darbuotojai, kaip įtariama, nuolat persekiojami ir bauginami, įskaitant trijų ne Jungtinių Arabų Emyratų piliečių išsiuntimą nacionalinio saugumo sumetimais; kadangi advokatai, kurie vykdavo į Jungtinius Arabų Emyratus suteikti teisinę pagalbą kaliniams, taip pat buvo persekiojami;

E.

kadangi persekiojami žmogaus teisių gynėjai ir kovotojai už demokratiją, jiems draudžiama keliauti, ribojama jų žodžio laisvė ir susirinkimų laisvė, jie savavališkai suimami, atimama jų pilietybė, jie išsiunčiami iš šalies ir neteisėtai kalinami;

F.

kadangi Jungtinių Arabų Emyratų valdžios institucijos pabrėžė, jog jų taikomos represinės priemonės – tai atsakas į užsienio valstybių kurstomą islamistų sąmokslą, kurio tikslas – nuversti vyriausybę; kadangi visi kaliniai susiję su al-Islah, taikia islamistų grupe, veikiančia Jungtiniuose Arabų Emyratuose nuo 1974 m.; kadangi esama įrodymų, kad nacionalinis saugumas – yra dingstis represinėms priemonėms kovotojų už taiką atžvilgiu taikyti, raginimams vykdyti konstitucinę reformą ir žmogaus teisių politikos reformą, pvz., dėl pilietybės neturinčių asmenų, užgniaužti;

G.

kadangi per pastarąsias savaites buvo tris kartus užpultas žymus žmogaus teisių gynėjas ir tinklaraštininkas Ahmed Mansoor, jis nuolat yra bauginamas ir jam grasinama; kadangi 2011 m. jis praleido septynis mėnesius kalėjime, o paskui lapkričio mėn. buvo nuteistas už aukštų šalies pareigūnų įžeidimą; kadangi valdžios institucijos konfiskavo jo pasą ir savavališkai neleido jam keliauti;

H.

kadangi drauge su kitais kovotojais A. Mansoor buvo apkaltintas šalies politikų įžeidimu po to, kai parengė ir pasirašė peticiją, kuria raginama, kad aktyvesnis politinis dalyvavimas vyktų išrinktame parlamente, kuris turėtų visas įstatymų leidėjo galias;

I.

kadangi savo 2012 m. liepos 15 d. savo pareiškime prokuroras pareiškė, kad dėl sulaikytos politinių oponentų grupės bus atliekamas tyrimas dėl kurstymo „vykdyti nusikaltimus valstybės saugumui“, dėl „priešinimosi Jungtinių Arabų Emyratų Konstitucijai ir teismų sistemai“ ir dėl ryšių su „užsienio organizacijomis ir agentūromis“ palaikymo;

J.

kadangi, nors Jungtiniuose Arabų Emyratuose žodžio laisvė ir spaudos laivė yra saugoma Konstitucijos, pagal šios šalies Baudžiamąjį kodeksą valdžios institucijoms leidžiama persekioti asmenis už kalbas, kuriomis kritikuojama vyriausybė; kadangi bet vienas internetinis diskusijų forumas buvo uždarytas ir iš Jungtinių Arabų Emyratų užblokuota prieiga prie kai kurių politinių tinklalapių;

K.

kadangi Jungtinių Arabų Emyratų valdžios institucijos 2012 m. uždarė žymias ir tarptautiniu mastu garsias nevyriausybines organizacijas, propaguojančias demokratiją šiame regione, t. y. Nacionalinio demokratijos instituto Dubajaus biurą ir Vokietijos Konrado Adenauerio demokratijos propagavimo fondo Abu Dabio biurą;

L.

kadangi pagal Specialiojo pranešėjo prekyba žmonėmis klausimais ataskaitą Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir toliau yra plačiai paplitusi prekyba žmonėmis išnaudojimo darbe tikslais, o tokios prekybos aukos ir toliau lieka nenustatytos;

M.

kadangi vyriausybė mažai atsižvelgė į Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto 2010 m. pradžioje parengtas rekomendacijas;

N.

kadangi Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir toliau vykdoma mirties bausmė;

1.

yra itin susirūpinęs dėl Jungtiniuose Arabų Emyratuose vykdomų išpuolių ir represijų prieš žmogaus teisių gynėjus, politinius aktyvistus ir pilietinės visuomenės veikėjus, kurie taikiai naudojasi savo pagrindinėmis teisėmis: žodžio, nuomonės ir susirinkimų, ir dėl šių asmenų bauginimo; ragina Jungtinius Arabų Emyratus nedelsiant sustabdyti dabar taikomas represines priemones;

2.

ragina be jokių sąlygų paleisti visus politinius kalinius ir kovotojus, tarp jų žmogaus teisių gynėjus, ir kviečia Jungtinių Arabų Emyratų valdžios institucijas užtikrinti, kad kaliniai, kurie, manoma, pažeidė įstatymus, būtų atvesdinti į teismą, jiems būtų pareikšti kaltinimai dėl padarytų nusikaltimų ir suteikta jų pasirinkta teisinė pagalba;

3.

ragina Jungtinių Arabų Emyratų valdžios institucijas atlikti kruopščius ir nešališkus tyrimus dėl išpuolių prieš Ahmedą Mansoorą ir viešo grasinimo jam ir visais kitais persekiojimo ir išpuolių atvejais;

4.

ragina paisyti visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, įskaitant žodžio laisvę (internete ir kitoje aplinkoje), susirinkimų laisvę, moterų teises ir lyčių lygybę, kovą su diskriminacija ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą;

5.

palankiai vertina tai, kad 2012 m. liepos 19 d. Jungtiniai Arabų Emyratai prisijungė prie Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, ir primygtinai ragina Jungtinių Arabų Emyratų valdžios institucijas įrodyti savo ketinimą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus – atlikti kruopščius, nešališkus ir nepriklausomus tyrimus dėl įtariamo asmenų kankinimo ir priverstinio jų dingimo;

6.

ragina Jungtinius Arabų Emyratus įrodyti savo ketinimą laikytis aukščiausių standartų propaguojant ir apsaugant žmogaus teises pagal savo paraišką 2013–2015 m. tapti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos nare: ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir jų fakultatyvinius protokolus ir visiems Jungtinių Tautų specialiųjų procedūrų įgaliojimų turėtojams išduoti nuolatinį kvietimą apsilankyti šalyje;

7.

smerkia mirties bausmės vykdymą visomis aplinkybėmis;

8.

palankiai vertina tai, kad priimtas naujas ES žmogaus teisės aktų paketas, ir primygtinai ragina ES institucijas, įskaitant ES specialųjį įgaliotinė žmogaus teisių klausimais, imtis drauge su 27 valstybėmis narėmis konkrečių veiksmų, užtikrinti, kad būtų vykdoma aiški ir principinga ES politika Jungtinių Arabų Emyratų atžvilgiu, kuri padėtų spręsti dabar vykdomus sunkius žmogaus teisių pažeidimus, imantis veiksmų ir iniciatyvų ir darant pareiškimus Žmogaus teisių taryboje;

9.

ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir ES institucijas santykiuose su visomis trečiosiomis šalimis, įskaitant strateginius partnerius, pagrindinį dėmesį skirti žmogaus teisėms, ypač turint mintyje būsimą Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos ir ES ministrų susitikimą;

10.

mano, kad nepaprastai svarbu ir toliau stengtis suaktyvinti ES ir Persijos įlankos regiono bendradarbiavimą ir skatinti abipusį supratimą ir pasitikėjimą; mano, kad reguliarūs tarpparlamentiniai Parlamento ir jo partnerių šiame regione susitikimai yra svarbus forumas, kuriame būtų galima plėtoti konstruktyvų ir atvirą dialogą visoms šalims rūpimais klausimais;

11.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Jungtinių Arabų Emyratų vyriausybei ir parlamentui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių narių vyriausybėms.

11.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 72/43

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl moterų padėties Afganistane ir Pakistane (1),

—

atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių ir demokratijos Pakistane, ypač į 2011 m. sausio 20 d. (2) ir 2010 m. gegužės 20 d. (3) rezoliucijas,

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje ir Europos Sąjungos politiką šioje srityje, įskaitant poveikį strateginei ES žmogaus teisių politikai (4),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. vyriausiosios įgaliotinės spaudos atstovo pareiškimą dėl pasikėsinimo į jaunos žmogaus teisių gynėjos gyvybę Pakistane,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. už lyčių klausimus atsakingo padalinio „JT Moterys“ vykdomosios direktorės pareiškimą, kuriame ji smerkia Malalos Yousafzai užpuolikus,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 21 d. patvirtintas Tarybos išvadas dėl netolerancijos, diskriminacijos ir smurto dėl religijos ar tikėjimo,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. kovo mėn. parengtą penkiametį ES ir Pakistano veiklos planą, kuriame nustatyti tokie prioritetai kaip geras valdymas, bendradarbiavimas moterų įgalinimo srityje ir dialogas žmogaus teisių klausimais,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas dėl Pakistano, kuriose pakartojami ES lūkesčiai, susiję su žmogaus teisių skatinimu ir jų laikymusi,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Ypatingas dėmesys vaikų klausimui ES vykdant išorės veiksmus“ (COM(2008)0055),

—

atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (VŽTD) 26 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo (CEDAW) ir į 1993 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo,

—

atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 (2000) ir Nr. 1820 (2008) dėl moterų padėties, taikos ir saugumo ir JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1888 (2009) dėl lytinio smurto prieš moteris ir vaikus ginkluoto konflikto metu, kurioje pabrėžiama visų valstybių atsakomybė siekiant sustabdyti nebaudžiamumą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už nusikaltimus žmoniškumui ir už karo nusikaltimus, įskaitant ir susijusius su seksualiniu ir kitokiu smurtu prieš moteris ir mergaites,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi 2012 m. spalio 9 d. Malala Yousafzai, 14 m. mergina iš Svato upės slėnio, važiuodama namo mokyklos autobusu, buvo pašauta į galvą ir kaklą ir rimtai sužeista, kitos dvi merginos taip pat buvo sužeistos;

B.

kadangi Malala Yousafzai, nuo 11 m. pradėjusi rašyti tinklaraštį, tapo nacionalinio pasipriešinimo talibų pastangoms neleisti mergaitėms gauti išsilavinimo simboliu. 2011 m. gruodžio mėn. ji buvo apdovanota Nacionaline jaunimo taikos premija, kuri jos garbei buvo pervadinta Nacionaline Malalos taikos premija;

C.

kadangi grupuotė „Tehreek-e- Taliban Pakistan“ prisiėmė atsakomybę už šį išpuolį ir po įvykio paskelbė pranešimą, kuriame teigiama, kad privaloma žudyti bet ką, kas rengia kampaniją prieš islamo teisę ir kad grupuotė dar mėgins nužudyti Yousafzai, jei ji pasveiktų po sužalojimų;

D.

kadangi Pakistane ir daugelyje kitų musulmoniškų šalių vyko protesto akcijos, kuriose buvo išreikštas solidarumas ir pagarba Malalai Yousafzai ir pasmerktas žiaurus talibų išpuolis;

E.

kadangi saugumo pajėgos sureagavo, sulaikydami šio nusikaltimo įtariamuosius, ir kadangi Pakistano parlamentas diskutavo dėl pasiūlymo pasmerkti išpuolį, tačiau tam pasipriešino pagrindinė opozicijos partija Pakistano musulmonų lyga-N;

F.

kadangi 12 mėnesių prieš išpuolį prieš Malalą Yousafzai buvo nužudytos žmogaus teisių gynėjos Parida Afridi ir Zarteef Afridi, manoma, kad dėl jų darbo moterų gerovės ir švietimo srityje;

G.

kadangi per pastaruosius mėnesius Pakistane buvo nuolat stebimi ginkluotų grupuočių išpuoliai pasitelkiant teroro taktiką, kurie buvo veikiami ir (arba) susiję su Talibanu arba tinklu „Al Kaida“, įskaitant TTP, šių išpuolių tikslu dažnai būdavo vyriausybiniai pastatai, mokyklos ir civiliai, taip pat vaikai, Šiaurės vakarų pasienio provincijoje (Khyber-Pakhtunkhwa) ir Pakistano federacijos principu valdomose genčių srityse bei urbanistiniuose centruose;

H.

kadangi 2011 m. buvo pranešama apie 11 atvejų, kai ginkluotos grupuotės panaudodavo vaikus savižudžių išpuoliams, vaikai dažnai nukentėdavo nuo atsitiktinių išpuolių, taip pat savadarbės sprogdinimo įrangos ir savižudžių sprogdinimų, iš viso nurodytu laikotarpiu 57 vaikai žuvo nuo sausumos minų, likusių nuo karo sprogmenų, savadarbės sprogdinimo įrangos, bombų sprogimų, apšaudymų ir suplanuotų išpuolių ir manoma, kad 2011 m. rugsėjo 13 d. TTP užpuolė mokyklos autobusą Šiaurės vakarų pasienio provincijoje (Khyber-Pakhtunkhwa) ir nužudė 4 vaikus;

I.

kadangi vyriausybės apskaičiavimais 2012 m. dėl konfliktų su talibais Šiaurės vakarų pasienio provincijoje (Khyber-Pakhtunkhwa) buvo sugriautos 246 mokyklos (59 mergaičių mokyklos ir 187 berniukų mokyklos) ir sugadintos 763 mokyklos (244 mergaičių mokyklos ir 519 berniukų mokyklos), dėl to tūkstančiai vaikų neturi galimybės gauti išsilavinimą;

J.

kadangi nuo 2009 m. iki šiol mergaičių mokyklos nuolat būdavo tiesioginiai ginkluotų grupuočių taikiniai sprogdinant bombas ir savadarbė sprogdinimo įrangą, dėl to 2011 m. Šiaurės vakarų pasienio provincijoje (Khyber-Pakhtunkhwa) ir Pakistano federacijos principu valdomose genčių srityse 152 atvejais buvo visiškai arba iš dalies sugriauti mokyklos pastatai; kadangi pranešama, kad šie išpuoliai – tai kerštas už karines operacijas regione ir pasipriešinimo pasaulietiniam išsilavinimui ir mergaičių išsilavinimui išraiška; kadangi naujausias išpuolis mergaičių mokykloje įvyko 2012 m. rugsėjo 25 d. Charsadda vietovėje;

K.

kadangi daugelio Pakistano moterų ir mergaičių padėtis vis dar labai rimta, o Pakistanas užima trečią vietą tarp pavojingiausių moterims vietų pasaulyje pagal vad. lyčių nelygybės indeksą (angl. Global Gender Gap Index);

L.

kadangi 2012 m. spalio 16 d. paskelbta Unesco programos „Švietimas visiems“ pasaulinė stebėsenos ataskaita atskleidė, kad Pakistanas sumažino išlaidas švietimui, kurios šiuo metu nesiekia net 2,3 proc. BVP, nepaisant to, kad mokyklos nelankančių mergaičių skaičius Pakistane antras pagal dydį pasaulyje;

M.

kadangi mergaitės dažnai kenčia nuo smurto šeimoje, priverstinių santuokų bei tampa prekybos žmonėmis aukomis arba jomis prekiaujama sprendžiant ginčus;

N.

kadangi dažniausiai smurto prieš moterys arba mergaites kaltininkai nenubaudžiami;

O.

kadangi, nepaisant to, kad Pakistane galioja moteris diskriminuojantys įstatymai, 2011 m. ir 2012 m. Pakistano vyriausybė priėmė naujus teisės aktus siekiant veiksmingiau spręsti moterų diskriminacijos ir smurto prieš moteris problemas, įskaitant įstatymą, kuriuo draudžiamos priverstinės santuokos, moterų bauginimas darbo vietoje ir namuose bei apipylimas rūgštimi; kadangi šie įstatymai dar neįsigaliojo ir nevykdomi;

P.

kadangi talibų kontrolės sugriežtinimas tam tikrose teritorijose turi moterims ir mergaitėms rimtų neigiamų padarinių, kurios neleidžia joms pasinaudoti savo teisėmis;

Q.

kadangi 2012 m. kovo mėn. penkmečiui parengtame veiklos plane ES dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą kurti tvirtą, ilgalaikę bei pagrįstą abipusiais interesais ir bendromis vertybėmis partnerystę su Pakistanu, ir remti Pakistano demokratines institucijas ir civilinę vyriausybę bei pilietinę visuomenę;

R.

kadangi ES, būdama pasiruošusi bendradarbiauti, tikisi, kad Pakistanas laikysis savo tarptautinių įsipareigojimų, ypač saugumo ir žmogaus teisių, įskaitant moterų teises, srityje;

S.

kadangi 2012 m. birželio 5 d. ES ir Pakistanas paskelbė apie Iniciatyvinio komiteto kovos prieš terorizmą klausimais steigimą siekiant glaudesnio bendradarbiavimo kovojant su terorizmu;

T.

kadangi Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalyje teigiama, kad demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms bei pilietinėms laisvėms skatinimas yra pagrindiniai Europos Sąjungos principai ir tikslai, sudarantys bendrą jos santykių su trečiosiomis šalimis pagrindą; kadangi ES pagalba prekybai ir vystymuisi priklauso nuo to, ar gerbiamos žmogaus teisės ir mažumų teisės;

1.

griežtai smerkia žiaurų Malalos Yousafzai užpuolimą ir rimtus dvejų jos klasiokių sužalojimus, pažymėdamas, kad šis išpuolis – šiurkštus vaiko teisių pažeidimas, taip pat esminių žmogaus teisių pažeidimas ir visų žmogaus teisių gynėjų Pakistane įžeidimas;

2.

išreiškia savo susižavėjimą ir pripažįsta Malalos Yousafzai drąsą ir ryžtingumą, su kuriais ji nuo labai jauno amžiaus įstojo į kovą už mergaičių teises gauti išsilavinimą ir atlieka modelio vaidmenį daugeliui jos bendraamžių mergaičių; teigiamai vertina skubius Pakistano karinių gydytojų ir JK gydytojų gydymo veiksmus ir labai tikisi, kad ji galės visiškai atsigauti po rimtų sužalojimų;

3.

teigiamai vertina tai, kad išpuolį griežtai pasmerkė didžioji Pakistano visuomenės dalis, islamo mokslininkai ir dauguma pagrindinių politinių partijų; ragina visas politines partijas griežtai pasmerkti TTP, kuri prisiėmė atsakomybę už išpuolimą;

4.

remia visas pakistaniečių šeimas, kurios ragina dukras gauti išsilavinimą;

5.

ragina Pakistano vyriausybę užtikrinti Malalos Yousafzai ir jos šeimos saugumą ir patraukti už užpuolimą atsakingus asmenis atsakomybėn; ragina Pakistano vyriausybę taip pat užtikrinti kitų žmogaus teisių aktyvistų, ypač aktyviai visuomeniniame gyvenime ir politikoje dalyvaujančių moterų ir mergaičių, kurios gavo talibų ir kitų ekstremistų grupuočių grasinimų, saugumą; išreiškia susirūpinimą dėl grasinimų, 17 metų Hinnai Khan ir jos šeimai apie kuriuos pranešama;

6.

yra giliai susirūpinęs dėl mergaičių ir moterų padėties ir dėl besikartojančių pranešimų apie vaikų ir moterų teisių pažeidimus Pakistane, įskaitant pranešimus apie ginkluotų grupuočių vaikų panaudojimą savižudžių išpuoliams vykdyti; pabrėžia, kad būtina skubiai atkreipti atidesnį tarptautinės bendruomenės dėmesį į moterų ir mergaičių padėtį Pakistane;

7.

yra giliai susirūpinęs dėl didėjančios ekstremistų vykdomo smurto tendencijos, kuri kelia rimtą pavojų moterims ir mergaitėms, dėl bauginimo ir smurto panaudojimo, kai buvo sprogdinamos mergaičių mokyklos ir moterų išplakimo kai kuriose Šiaurės vakarų pasienio provincijos (Khyber-Pakhtunkhwa) ir Pakistano federacijos principu valdomose genčių srityse;

8.

ragina Pakistano valdžios institucijas nubausti asmenis ir grupuotes, kurios inicijuoja smurtą, ypač raginimais žudyti asmenis ir grupes, su kuriais jie nesutinka;

9.

Reikalauja, kad Pakistano vyriausybė dėtų daugiau pastangų siekiant rasti šimtus, arba net tūkstančius prievartinio dingimo Pakistane aukų, įskaitant vaikus, taip pat mergaites, kurioms vos 9–10 metų; ragina paskelbti vidinio vyriausybinio tyrimo išvadas apie šios problemos mastą;

10.

teigiamai vertina 2012 m. sausio 10 d. Pakistano federacijos principu valdomose genčių srityse pradėtą įgyvendinti vaikų apsaugos politiką, kuria siekiama įgyvendinti saugumo paslaugų planą ir vaikų apsaugos padalinius visose Pakistano federacijos principu valdomų genčių sričių agentūrose;

11.

teigiamai vertina tai, kad 2010 m. vaiko apsaugos aktą, kuris jau įsigaliojo Šiaurės vakarų pasienio provincijoje (Khyber-Pakhtunkhwa), pradės taikyti ir Pakistano federacijos principu valdomose genčių srityse, įskaitant Svato slėnį, kur jis įsigalioja iš karto; tikisi, kad veiksmingas šio akto įgyvendinimas prisidės prie teisės viršenybės Pakistano federacijos principu valdomose genčių srityse;

12.

ragina Pakistano vyriausybę panaudoti dabartinius impulsus siekiant iš tikrųjų pagerinti moterų ir mergaičių teises, persvarstyti ir pertvarkyti Hudud įsakų dalis, įrodymų įstatymą, Vaikų vedybų ribojimo aktą ir kitus teisės aktus, kuriuose pažeidžiamas moterų statusas ir teisės ir įteisinama moterų priklausomybė;

13.

teigiamai vertina Pakistano vyriausybės 2011 m. ir 2012 m. priimtus naujus teisės aktus siekiant veiksmingiau spręsti moterų diskriminacijos ir smurto prieš moteris problemas ir ragina vyriausybę užtikrinti tinkamą šių naujų teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymą;

14.

ragina Pakistano vyriausybę glaudžiai bendradarbiauti su JT ir ES vykdant Tūkstantmečio vystimosi tikslus, ypač 2 tikslą, pagal kurį „iki 2015 m. visi vaikai, mergaitės ir berniukai galės baigti visą pradinės mokyklos programą“; ragina Pakistano vyriausybę pirmenybės tvarka padidinti mokyklą lankančių mergaičių skaičių ir užtikrinti jų saugumą švietimo įstaigoje;

15.

ragina Pakistano vyriausybę padidinti valstybinių mokyklų finansavimą ir imtis veiksmingų priemonių siekiant parengti privalomą standartizuotą bazinio išsilavinimo mokymo programą ir nustatyti patikrų tvarką visuose privačioje arba valstybės nuosavybėje esančioms madrasoms, kurios dažnai yra vienintelis išsilavinimo šaltinis, ypač kaimo vietovėse;

16.

ragina Komisiją kartu su Pakistano vyriausybe kaip vystymosi pagalbos politikos elementą parengti švietimo programas, kuriomis būtų gerinamas Pakistano moterų raštingumo ir išsilavinimo lygis;

17.

ragina Komisiją ir Tarybą bei tarptautinę bendruomenę ženkliai padidinti lėšas pastangoms, dedamoms siekiant apsaugoti moteris ir mergaites nuo išprievartavimo, prievartos ir smurto namuose, taip pat remti priemones, kuriomis būtų skatinami pilietinės visuomenės judėjimai, kovojantys prieš moterų ir mergaičių diskriminaciją;

18.

ragina Komisiją vykdyti savo įsipareigojimą vaikams, įtvirtintą jos komunikate „Ypatingas dėmesys vaikų klausimui ES vykdant išorės veiksmus“, ir užtikrinti, kad ES dėtų visas įmanomas pastangas siekiant skatinti vaikų teises ir jų laikytis;

19.

primygtinai reikalauja, kad visuose žmogaus teisių dialoguose būtų atvirai keliami moterų ir vaikų teisių klausimai, ypač siekiant mažinti ir panaikinti bet kokios formos diskriminaciją ir smurtą prieš moteris ir mergaites, ypač priverstines vedybas, smurtą namuose ir moterų žudymą, taip pat primygtinai reikalauja atmesti bet kokius pasiteisinimus, grindžiamus bet kokiais papročiais, tradicijomis arba religiniais motyvais, kuriais bandoma išvengti pareigos išgyvendinti tokį žiaurų elgesį; mano, kad priverstinių vaikų santuokų praktikos prevencija labai svarbi užtikrinant esminių paauglių mergaičių teisių paisymą Pakistane;

20.

ragina Europos išorės veiksmų tarnybą politiniame dialoge su Pakistanu toliau skirti dėmesį religinės tolerancijos visuomenėje klausimui, kadangi šis klausimas itin svarbus nenutrūkstamai kovojant su religiniu ekstremizmu;

21.

ragina kompetentingas ES institucijas primygtinai reikalauti, kad Pakistano vyriausybė privalo laikytis demokratijos ir žmogaus teisių nuostatos, įtrauktos į Europos Sąjungos ir Pakistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo susitarimą; pakartoja savo raginimą Europos išorės veiksmų tarnybai ir ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais visų pirma reguliariai teikti ataskaitas apie bendradarbiavimo susitarimo ir demokratijos bei žmogaus teisių išlygų įgyvendinimą, įskaitant moterų ir vaikų teisių paisymą;

22.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT padaliniui „Moterys“, JT Žmogaus teisių tarybai ir Pakistano vyriausybei ir parlamentui.

11.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 72/48

—

atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 16 d. ir rugsėjo 24 d. Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo ataskaitas dėl žmogaus teisių padėties Kambodžoje,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 24 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 21-osios sesijos rezultatus,

—

atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton atstovo spaudai 2012 m. spalio 1 d. pareiškimą dėl žmogaus teisių gynėjų nuteisimo Kambodžoje,

—

atsižvelgdamas į ES rinkimų stebėjimo misijos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas dėl 2008 m. liepos 27 d. Kambodžoje įvykusių rinkimų į Nacionalinę asamblėją,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 1 d. dešimties NVO bendrą laišką už prekybą atsakingam ES Komisijos nariui K. de Guchtui,

—

atsižvelgdamas į ES prekybos sistemą „Viskas, išskyrus ginklus“, pagal kurią visoms mažiausiai išsivysčiusioms šalims, įskaitant Kambodžą, suteikiama teisė eksportuoti visas prekes, išskyrus ginklus, į ES,

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį pasirašiusi Kambodža,

—

atsižvelgdamas į 1998 m. JT žmogaus teisių gynėjų deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 1997 m. Europos bendrijos ir Kambodžos Karalystės bendradarbiavimo susitarimą (1), ypač šio susitarimo 1 straipsnį (pagarba žmogaus teisėms), 19 straipsnį (susitarimo nevykdymas) ir į I priedą, susijusį su 19 straipsniu (susitarimo taikymo sustabdymas, jei viena šalis pažeidžia 1 straipsnį),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Deklaraciją dėl vietos gyventojų teisių, kurią 2007 m. rugsėjo 13 d. savo 62-osios sesijos metu patvirtino JT Generalinė Asamblėja,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kambodžos, ypač į 2010 m. spalio 21 d. rezoliuciją (2),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi naujausioje JT specialiojo pranešėjo ataskaitoje dėl žmogaus teisių padėties Kambodžoje pripažįstama, kad po du dešimtmečius vykusio konflikto ir po to, kai 1991 m. buvo pasirašytas Paryžiaus taikos susitarimas, Kambodža padarė pažangą demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės stiprinimo srityse;

B.

kadangi keturi žmogaus teisių gynėjai, kaltinami nusikaltimais prieš valstybę – Mom Sonado, Kambodžos demokratų asociacijos vadovas ir „Beehive“ radijo direktorius, ir jo bendraatsakoviai, Phorn Sreoun, Touch Ream ir Kann Sovann – 2012 m. spalio 1 d. buvo nuteisti Pnompenio municipaliniame teisme;

C.

kadangi saugumo pajėgos ir toliau naudoja pernelyg didelę jėgą prieš protestuotojus; kadangi 2012 m. balandžio 26 d. Chut Wutty, pagrindinis kovotojas už aplinką, tyręs neteisėto miškų kirtimo atvejus, policijos buvo nušautas; kadangi 2012 m. gegužės 22 d. trylika moterų kovotojų iš Boeung Kak srities buvo savavališkai suimtos ir nuteistos ilgus metus kalėti už tai, kad rengė taikius protestus dėl jų bendruomenę veikiančios teritorijos plėtros; kadangi jos buvo paleistos dėl tarptautinio spaudimo, tačiau jų teistumas nepanaikintas; kadangi 2012 m. gegužės 16 d. keturiolikmetė mergina Heng Chantha saugumo pajėgų buvo nušauta, o jos mirties tyrimas nevykdomas;

D.

kadangi dėl vyriausybės ekonominės žemės koncesijos politikos per pastaruosius dešimt metų mažiausiai 400 000 žmonių buvo perkelti, o jų žemę, namus ir pajamas nusavino valdžios institucijos ir verslo įmonės. Dėl to kilo smurtinių susirėmimų su bendruomenėmis ir pagilėjo skurdas;

E.

kadangi 2012 m. rugpjūčio mėn. duomenimis Kambodžos vyriausybė yra suteikusi bent 2 157 744 hektarus ekonominių žemės koncesijų daugiau kaip 200 įmonių, dažnai pažeisdama 2001 m. Žemės įstatymą ir apeidama teisines apsaugos priemones, tokias kaip prievolė apsaugoti koncesijas saugomose teritorijose, atlikti socialinio poveikio vertinimą ir iš anksto gauti vietos bendruomenių, kurioms prieš tai buvo suteikta informacija, laisvą sutikimą;

F.

kadangi ministras pirmininkas Hun Sen 2012 m. gegužės mėn. priėmė direktyvą, kuria skelbiamas moratoriumas naujoms ekonominėms žemės koncesijoms ir pagal kurią bus atliekama esamų koncesijų peržiūra; kadangi nepaisant šios direktyvos buvo suteikta bent 12 naujų koncesijų, nes direktyvoje esanti spraga leidžia suteikti naujas žemės koncesijas, jei derybos toli pažengusios arba jei dėl jų iš principo susitarta; kadangi reali esamų žemės koncesijų peržiūra nebuvo atlikta ir nė viena iš abejotinų koncesijų nebuvo panaikinta;

G.

kadangi, remiantis pagrindiniais JT specialiojo pranešėjo ataskaitoje nustatytais faktais, esama didelių Kambodžos rinkimų administravimo trūkumų, ir siekiant, kad Kambodžos gyventojai pasitikėtų rinkimų procesu, reikia skubiai vykdyti reformas, nes artėja bendrieji rinkimai, kurie bus rengiami 2013 m. liepos mėn.;

H.

kadangi stebėdama pastaruosius Kambodžos nacionalinius rinkimus ES rinkimų stebėjimo misija padarė išvadą, kad rinkimai neatitiko tarptautinių demokratinių rinkimų standartų, ir paragino Kambodžos vyriausybę imtis įvairių esminių rinkimų reformų;

I.

kadangi ES teikia didžiausią pagalbą Kambodžai;

1.

smerkia visas politines laisvės atėmimo bausmes ir nuosprendžius už politinę kritiką parlamento opozicijos politikams, visų pirma Samui Ransy, taip pat žmogaus teisių gynėjams ir kovotojams už žemę; apgailestauja dėl Chuto Wutty ir Heng Chanthos mirties – jie abu žuvo dėl to, kad naudojosi teise dalyvauti taikiuose protestuose;

2.

ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Momą Sonando ir kitus vyriausybės kritikus bei kovotojus už teises į žemę, kurie suimti išskirtinai dėl politinių priežasčių;

3.

pabrėžia, kad reikia nustatyti visus už žmogaus teisių pažeidimus atsakingus asmenis ir patraukti juos atsakomybėn už savo veiksmus;

4.

pabrėžia, kad labai svarbi JT specialiojo pranešėjo išvada, jog dideli ir plačiai paplitę su žemės koncesijomis susiję žmogaus teisių pažeidimai turi būti panaikinti ir pašalinti;

5.

ragina Kambodžos vyriausybę nutraukti priverstinius iškeldinimus, persvarstyti 2012 m. gegužės mėn. direktyvą ir paskelbti iškeldinimų moratoriumą Kambodžoje, kol bus parengta skaidri ir atskaitinga teisinė sistema ir nustatyta atitinkama politika, kad būtų galima užtikrinti, jog būsimos ekonominės žemės koncesijos būtų skiriamos laikantis tarptautinės žmogaus teisių teisės, taip pat kad visiems tiems, kurie buvo priverstinai iškeldinti, būtų garantuota atitinkama kompensacija ir tinkamas alternatyvus būstas;

6.

ragina Komisiją išnagrinėti padažnėjusius žmogaus teisių pažeidimus Kambodžoje, kilusius dėl ekonominių žemės koncesijų suteikimo žemės ūkio ir pramonės plėtrai, susijusiai su žemės ūkio produktų eksportu į Europos Sąjungą, ir laikinai sustabdyti pagal sistemą „Viskas, išskyrus ginklus“ taikomą pirmenybę Kambodžos produkcijai tais atvejais, kai nustatomi žmogaus teisių pažeidimai; atkreipia dėmesį į Kambodžos ministro pirmininko sprendimą neskirti naujų ekonominių žemės koncesijų ir į jo pažadą peržiūrėti esamas koncesijas;

7.

primygtinai ragina Kambodžos vyriausybę, nacionalinį rinkimų komitetą ir provincijų rinkimų komitetą įgyvendinti naujausias JT rekomendacijas dėl rinkimų sistemos reformos siekiant užtikrinti, kad ji atitiktų tarptautinius standartus prieš balsavimą, per balsavimą ir po jo; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip Kambodžos valdžios institucijos įgyvendina JT rekomendacijas;

8.

yra susirūpinęs dėl Samo Rainsy (Samo Rainsy partijos vadovo) padėties. Jis buvo nuteistas pateikus tariamai politinius kaltinimus; primygtinai ragina Kambodžos vyriausybę ir opozicines partijas imtis veiksmų siekiant susitaikymo, nes tai suteiktų galimybes opozicijai iki galo atlikti savo vaidmenį Kambodžos politikoje ir būsimuosiuose rinkimuose, o rinkimų procesui suteiktų patikimumo;

9.

ragina Kambodžos vyriausybę stiprinti demokratiją, teisinę valstybę, gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, visų pirma žiniasklaidos laisvę ir žodžio ir susirinkimų laisvę, nes šios vertybės yra svarbiausia ES ir Kambodžos bendradarbiavimo susitarimo sudedamoji dalis, kaip nurodyta to susitarimo 1 straipsnyje;

10.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Kambodžos Karalystės vyriausybei ir Nacionalinei Asamblėjai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) valstybių narių vyriausybėms, JT Generaliniam Sekretoriui ir JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui.

11.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 72/51

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ (COM(2011)0500), „Naujos kartos naujoviškų finansinių priemonių – ES nuosavo kapitalo ir skolos platformų – programa“ (COM(2011)0662) (Finansinių priemonių komunikatas), „Integruotos Europos infrastruktūros augimo programa“ (COM(2011)0676), „Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“ (COM(2011)0870) ir „Strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvos bandomasis etapas“ (COM(2011)0660),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymus, visų pirma pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (COM(2011)0398), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos metiniam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (COM(2010)0815), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) ir Reglamentas (EB) Nr. 680/2007, nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse (COM(2011)0659), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) (COM(2011)0809), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COM(2011)0834), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (COM(2011)0785), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „ERASMUS VISIEMS“ (COM(2011)0788), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė (COM(2011)0665), pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos socialinių pokyčių ir inovacijų programos (COM(2011)0609) ir pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (COM(2011)0615/2),

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinius dokumentus „Sanglaudos politikos finansinės priemonės“ (SWD(2012)0036) ir „2014–2020 m. bendros strateginės programos, skirtos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui, elementai“ (SWD(2012)0061),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 4/2011 „MVĮ garantijų priemonės auditas“ bei specialiąją ataskaitą Nr. 2/2012 „Iš Europos regioninės plėtros fondo bendrai finansuotos MVĮ skirtos finansinės priemonės“ ir į Audito Rūmų nuomonę Nr. 7/2011 dėl pasiūlymo dėl struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo reglamento,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“ (1) ir savo 2011 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Finansų, ekonomikos ir socialinė krizė: rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“ (2),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7-0270/2012),

A.

kadangi nuo pirmųjų pirmojo dešimtmečio po 2000-ųjų metų pradžios ES institucijos sukūrė daug naujoviškų finansinių priemonių (angl. IFI), pagrįstas susitarimais, pagal kuriuos iš Sąjungos biudžeto skiriamas finansavimas derinamas su viešojo ir (arba) privačiojo finansavimo lėšomis, siekiant padidinti Sąjungos strateginiams tikslams įgyvendinti skirtų investicijų apimtį;

B.

kadangi 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 49 punkte nurodoma, jog „institucijos susitaria, kad bendro finansavimo mechanizmo įvedimas yra būtinas siekiant sustiprinti Europos Sąjungos biudžeto sverto efektą didinant finansavimo paskatas. Jos susitaria skatinti atitinkamų daugiamečių finansinių priemonių, veikiančių kaip katalizatoriai valstybės ir privatiems investuotojams, vystymą“;

C.

kadangi apskaičiuota, kad šiuo metu apie 1,3 proc. ES biudžeto skiriama naujoviškoms finansinėms priemonėms, ir kadangi pagal 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą (DFP) Sąjunga sukūrė keturiolika tokių priemonių vidaus politikos srityje (3 mlrd. EUR, t. y. 3,4 proc. pagal 1a kategoriją turimo biudžeto, ir apie 5,9 mlrd. EUR pagal regioninę ir sanglaudos politiką), taip pat vienuolika priemonių išorės politikos srityje (1,2 mlrd. EUR, t. y. 2,2 proc. 4 kategorijos biudžeto, neįskaitant naujoviškų finansinių priemonių, sukurtų Europos plėtros fondo lėšomis);

D.

kadangi Sąjunga jau įgijo patirties valdydama naujoviškas finansines priemones ir kadangi iki šiol paskelbta daug susijusių vertinimų ir lyginamųjų poveikio įvertinimų;

E.

kadangi, atsižvelgiant į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį – nauja daugiametė finansinė programa (DFP) konkurencingai, tvariai ir glaudžiai Europai“, dėl naujoviškų finansinių priemonių įgyvendinimo plano reikėtų spręsti naudojant įprastą teisėkūros procedūrą tam, kad būtų užtikrintas nuolatinis informacijos srautas ir biudžeto valdymo institucijos dalyvavimas taikant šias priemones visoje Sąjungoje, suteikiant Parlamentui galimybę tikrinti, ar įgyvendinami jo politiniai prioritetai, taip pat, kad būtų sugriežtinta Europos Audito Rūmų vykdoma tokių priemonių kontrolė;

1.

primena požiūrį, kad naujoviškų finansinių priemonių taikymas Europos lygmeniu yra priemonė, suteikianti Sąjungai galimybę skatinti investicijas į Europos realiąją ekonomiką, atsižvelgiant į Sąjungos tikslus tuo metu, kai Sąjungos biudžetui skiriami ištekliai nuolat mažėjo, o jos politiniai siekiai, taigi ir poreikiai, nuolat didėjo;

2.

pabrėžia, kad galutinis naujoviškų finansinių priemonių tikslas ir pagrindinė jų taikymo priežastis yra tai, kad rinkos netinkamo veikimo arba investicijų nepakankamumo atvejais šios priemonės turėtų veikti kaip katalizatorius, o tai suteiktų galimybę remiantis įnašu iš Sąjungos biudžeto sutelkti viešojo ir (arba) privačiojo finansavimo lėšas projektams, kurie iš rinkos negauna jokios paramos arba gauna nepakankamą paramą; todėl pažymi, kad viešojo sektoriaus įsikišimas suteikia galimybę sumažinti su rizika susijusias sąnaudas, nes dalis tų išlaidų padengiamos ir taip padedama įgyvendinti atitinkamus projektus;

3.

pažymi, kad iki šiol naujoviškos finansinės priemonės buvo taikomos labai įvairių rūšių rėmimo veiklai – nuo nuosavo kapitalo ir (arba) rizikos kapitalo fondų kapitalo įsigijimo iki garantijų ir (arba) priešpriešinių garantijų finansiniams tarpininkams (ypač bankams) suteikimo – kuriant rizikos dalijimosi su finansų įstaigomis priemones tam, kad būtų skatinamos investicijos, inovacijos ir moksliniai tyrimai;

4.

pažymi, kad ši įvairovė pagrindžiama sričių, kurioms taikomos naujoviškos finansinės priemonės, įvairumu (parama MVĮ, energetika, klimato kaita, užimtumas, mikrokreditai, moksliniai tyrimai ir inovacijos, transporto infrastruktūra, informacinės technologijos);

5.

primygtinai primena, kad naujoviškų finansinių priemonių taikymas reglamentuojamas griežtais teisės aktais (reikalaujama teisėkūros institucijos pritarimo) ir biudžeto taisykles; pažymi, kad taikant naujoviškas finansines priemones neužkraunama nenumatytų išlaidų Sąjungos biudžetui, nes įsipareigojimai apribojami iš Sąjungos biudžeto skiriamų lėšų suma, įsipareigota konkrečiai naujoviškai finansinei priemonei iš metinio biudžeto, kaip pritarė biudžeto valdymo institucija, ir negali atsirasti neapibrėžtų Sąjungos biudžeto įsipareigojimų; pažymi, kad iš tiesų naujoviškos finansinės priemonės padeda užtikrinti patikimą ir veiksmingą viešųjų lėšų valdymą, turint mintyje tai, kad iš biudžeto sumokėtas įnašas gali užtikrinti pajamų, kurias galima pakartotinai investuoti į atitinkamą naujovišką finansinę priemonę (grįžtamosios lėšos, angl. reflows), taip didinant gebėjimus finansinės priemonės lėšomis teikti paramą ir gerinant viešųjų priemonių veiksmingumą; todėl pabrėžia, kad ES Audito Rūmai turi tinkamai tikrinti naujoviškomis finansinėmis priemonėmis finansuojamas operacijas, o teisės aktų leidėjams turi būti pranešamos visos išvados;

6.

primena, kad investicijų aplinkybės yra trijų rūšių: 1) optimalios, kai investicijos neabejotinai sukurs pajamų ir sudarys finansavimo galimybes rinkos dalyviams; 2) nepakankamai optimalios, kai investicijos, iš kurių gaunama pajamų, bet jų nepakanka rinkos dalyvių teikiamam finansavimui užtikrinti, todėl pagrįstai naudojama naujoviška finansinė priemonė; 3) investicijos, kurių pajamos nedidelės arba jų visai nėra, todėl būtina, kad Sąjunga įsikištų ir skirtų subsidijas, kurios gali būti derinamos su naujoviškomis finansinėmis priemonėmis, jeigu tai suderinama su projektu;

7.

pakartoja, kad naujoviškų finansinių priemonių platesnis taikymas neturėtų tapti strategija, kuria siekiama mažinti Sąjungos biudžetą, bet turėtų padėti optimaliai jį panaudoti, ir palankiai vertina tai, kad Komisija minėtame komunikate dėl naujoviškų finansinių priemonių pripažįsta, kad „daugiau taikant naujoviškas finansines priemones [nesiekiama] <…> pakeisti subsidijų [finansavimo] finansinėmis priemonėmis“;

8.

pabrėžia, kad iki šiol įgyta patirtis, susijusi su naujoviškomis finansinėmis priemonėmis, apskritai yra patenkinama, nors šių priemonių daugiklio poveikis labai skiriasi atsižvelgiant į jų taikymo sritis, sektorių tikslus, kurių siekiama šiomis naujoviškomis finansinėmis priemonėmis, siūlomos finansinės priemonės tipą ir jos įgyvendinimo tvarką;

9.

pažymi, kad Sąjungos vidaus politikos srityje naujoviškos finansinės priemonės įgyvendinamos Europos lygmeniu (jas valdo pati Komisija arba jos įgaliota institucija) arba nacionaliniu lygmeniu vykdant regioninę ir sanglaudos politiką (pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis);

10.

pabrėžia, kad dėl šios priežasties naujoviškų finansinių priemonių įgyvendinimas priklauso nuo daugelio dalyvių dalyvavimo – pradedant Komisija, kuri atsakinga už Sąjungos biudžeto lėšų naudojimą, ir baigiant EIB grupe (Europos investicijų banku ir Europos investicijų fondu), veikiančia per nacionalinius ar vietos bankus (komercinius arba specializuotus investicijų ar plėtros bankus) ir privačius bei viešuosius investuotojus; pabrėžia, kad apskritai naujoviškų finansinių priemonių rezultatai priklauso nuo viešųjų, pusiau viešųjų ir privačiųjų finansinių tarpininkų (mikrokreditų institucijos, MVĮ teikiamų garantijų fondai, regioninės plėtros organizacijos, paramos moksliniams tyrimams fondai ir kt.), kurių tikslai skiriasi įvairiose paramos srityse;

11.

visų pirma atkreipia dėmesį į esminius naujoviškų finansinių priemonių, valdomų centralizuotai Sąjungos lygmeniu, ir finansinių priemonių, įgyvendinamų pagal pasidalijamojo valdymo principą regioninės ir sanglaudos politikos srityje arba išorės santykių srityje, skirtumus;

12.

pažymi, kad įgyvendinant sanglaudos politiką įvairių rūšių naujoviškos finansinės priemonės pavienėse valstybėse narėse taikomos skirtingai; pripažįsta, jog nustatyta, kad sanglaudos politikos naujoviškas finansines priemones dėl prastos teisės aktų sistemos vėluojama įgyvendinti, sunku pasiekti jų kritinę masę ir esminį daugiklio poveikį, o priežiūra ir koordinavimas vykdomi nepakankamai; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina Komisijos pasiūlymą stiprinti teisės aktų sistemą ir taip padidinti naujoviškų finansinių priemonių naudojimą per kitą programavimo laikotarpį (2014–2020 m.);

13.

pažymi, kad išorės politikos srityje įgyvendinant naujoviškas finansines priemones dalyvauja labai daug tarptautinių finansinių įstaigų, taip pat labai didelis Sąjungos įnašo daugiklio poveikis, tačiau pažymi, kad priemonių, kurių pastaraisiais metais itin padaugėjo (šiuo metu jų iš viso yra trylika), aprėptis pernelyg plati;

14.

pažymi, kad šios finansinės priemonės įgyvendinamos pagal susitarimus, kurie netgi sudėtingesni už susitarimus vidaus politikos srityje, ir apima daug įvairių valdymo taisyklių ir įvairius dalyvius (Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), tarptautinės organizacijos);

15.

pažymi, kad šiomis aplinkybėmis iš Sąjungos biudžeto veiklos teikiama parama vykdytojams ir piliečiams kartais lieka nepastebėta;

16.

pažymi, kad dauguma naujoviškų finansinių priemonių išorės politikos srityje duoda grįžtamųjų lėšų, kurias galima pakartotinai investuoti, o vidaus politikos srityje padėtis yra priešinga;

17.

pažymi, kad pagal poreikius naujoviškos finansinės priemonės buvo kuriamos atsižvelgiant į skirtingus strateginius tikslus ir išteklius ir ne visuomet tai buvo daroma koordinuotai, todėl padaugėjo dubliavimosi problemų;

18.

pažymi, kad norint įgyvendinti naujoviškas finansines priemones reikia laiko, didelių gebėjimų investicijų srityje, kruopščiai parengtų projektų ir išsamių žinių apie rinkos mechanizmus, tačiau pažymi, kad šios priemonės galbūt gali pagerinti valdymą ir remiamų projektų įgyvendinimą derinant atitinkamų dalyvių įgūdžius ir konkrečią praktinę patirtį; pabrėžia, kad novatoriškomis finansinėmis priemonėmis skatinama bendrai naudoti finansinius ir žmogiškuosius išteklius tam, kad būtų įgyvendinti bendri ir strateginiai Europos tikslai;

19.

pažymi, kad 2014–2020 m. laikotarpiu Komisija vidaus politikos srityje siūlo mažiau naujoviškų finansinių priemonių su platesne taikymo aprėptimi; palankiai vertina šį pokytį, dėl kurio dalyviams turėtų pagerėti šių priemonių matomumas, joms turėtų būti lengviau pasiekti kritinę masę, turėtų būti geriau paskirstoma su šiomis priemonėmis susijusi rizika ir ji turėtų būti įvairesnė remiantis priemonių paketo metodu;

20.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą kurti nuosavo kapitalo ir skolos platformas; pažymi, kad šios platformos skirtos visoms naujoviškoms finansinėms priemonėms, įgyvendinamoms Sąjungos biudžeto lėšomis, supaprastinti, standartizuoti ir apskritai labiau suderinti; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti platformų veiksmingumą ir sėkmingą jų įgyvendinimą, turėtų būti laiku ir būtinai prieš prasidedant kitam programavimo laikotarpiui (2014–2020 m.) pateikta taikymo sistema ir kita išsami techninė informacija;

21.

šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į tai, kad netrukus bus sukurta Sąjungos išorės bendradarbiavimo ir plėtros platforma, skirta subsidijų ir paskolų derinių (angl. blending) mechanizmų, taikomų šiose politikos srityse, kokybei ir veiksmingumui pagerinti, kartu tinkamai atsižvelgiant į regionines sistemas, kuriomis reglamentuojami Sąjungos santykiai su šalimis partnerėmis; pažymi, kad platformos uždavinys – padėti vertinti dabartines išorės politikos priemones ir rengti naujas 2014–2020 m. laikotarpio priemones;

22.

palankiai vertina finansinių priemonių taikymo įgyvendinant sanglaudos politiką išplėtimą visiems teminiams tikslams ir visiems BSP fondams arba tokiems projektams, projektų grupėms ar projektų programų dalims, pagal kuriuos bus gaunama pajamų ir pelno ir kuriems dėl šios priežasties kitu programavimo laikotarpiu bus galima taikyti finansines priemones; vis dėlto pabrėžia, kad reikia geriau peržiūrėti taikomas finansines priemones siekiant sumažinti blogo koordinavimo ir skirtingų sistemų dubliavimosi riziką;

23.

pažymi, kad nacionalinėms valdymo institucijoms bus pateiktos vienodos pavyzdinės priemonės (iš anksto parengtos priemonės, angl. off-the-shelf); mano, kad šių pavyzdinių priemonių taikymo rezultatai priklausys nuo techninių duomenų pateikimo laiku ir intensyvaus keitimosi informacija tarp Komisijos ir vietos institucijų;

24.

palankiai vertina tai, kad Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 taikomas kaip pagrindinis teisės aktas siekiant nustatyti, parengti ir naudoti naujoviškas finansines priemones, taip užtikrinant šių priemonių atitiktį Sąjungos tikslams ir interesams;

25.

mano, kad kuriant minėtas platformas Komisija galėtų pradėti centralizuotai koordinuoti naujoviškas finansines priemones; pažymi, kad sukurta tarpžinybinė finansinių priemonių ekspertų grupė (angl. FIEG), ir mano, kad jos uždavinys turėtų būti stiprinti Komisijos institucinius gebėjimus vykdyti naujoviškų finansinių priemonių stebėseną;

26.

mano, kad naujoviškų finansinių priemonių įgyvendinimas prižiūrint Sąjungai padės geriau finansuoti realiąją ekonomiką, įgyvendinant papildomą naudą Europai turinčius projektus;

27.

pabrėžia, kad nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidurio viešosios investicijos ES nuolat mažėja ir ši tendencija dar sustiprėjo prasidėjus 2008 m. finansų krizei; be to, pabrėžia, kad projektų rengėjai susiduria su kreditų suvaržymu ir jiems sunkiau skolintis pinigų kapitalo rinkose; todėl yra įsitikinęs, kad, jei Sąjunga privalo užtikrinti koordinuotas pastangas siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, svarbiu veiksniu galėtų tapti tolesnis naujoviškų finansinių priemonių plėtojimas nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis;

28.

pabrėžia, kad, Komisijos vertinimu, strategijai „Europa 2020“ ir septynioms jos pagrindinėms iniciatyvoms įgyvendinti iki 2020 m. visoje Sąjungoje iš viso reikėtų 1 600 mlrd. EUR investicijų; pažymi, kad šios investicijos apima įvairius tikslus – nuo didelių infrastruktūros projektų įgyvendinimo iki paramos teikimo mažesnės apimties, bet didelių augimo galimybių vietos ir regionų lygmeniu teikiantiems projektams, įskaitant socialinės sanglaudos skatinimo priemones;

29.

pakartoja, kad naujoviškos finansinės priemonės skirtos padėti ar sudaryti geresnes sąlygas projektams, kurie laikomi būtinais norint pasiekti strateginius Sąjungos tikslus, įgyvendinti, todėl jos privalo geriau atsižvelgti į programų laikotarpius ir prie jų prisiderinti;

30.

yra tvirtai įsitikinęs, kad naujoviškomis finansinėmis priemonėmis būtina siekti vieno ar daugiau konkrečių Sąjungos politikos tikslų, ypač nustatytų strategijoje „Europa 2020“, jos turi būti taikomos nediskriminuojamai, turi būti aiškiai nustatyta veiklos pabaigos data, būtina laikytis patikimo finansų valdymo principų ir papildyti įprastines priemones, kaip antai dotacijos, taip gerinant išlaidų kokybę ir skatinant laikytis pagrindinių principų, pagal kuriuos užtikrinamas optimalus finansinių išteklių panaudojimas;

31.

mano, kad naujoviškos finansinės priemonės, pritraukdamos daugiau privataus kapitalo viešosios infrastruktūros projektams įgyvendinti, gali sudaryti geresnes sąlygas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms vykdyti;

32.

pabrėžia ex ante vertinimų svarbą nustatant rinkos nepakankamumą arba neoptimalias investavimo sąlygas, investavimo poreikius, privačiojo sektoriaus dalyvavimo galimybes, masto ekonomijos galimybes ir su kritine mase susijusius klausimus ir tikrinant, ar ta priemonė neiškraipo konkurencijos vidaus rinkoje ir nepažeidžia valstybės pagalbos taisyklių; ragina Komisiją pasiūlyti objektyvius, daugelyje sričių taikomus ir tinkamus kriterijus, skirtus ex ante vertinimo vaidmeniui ir taikymui reglamentuoti; tvirtai įsitikinęs įrodymais grindžiamos politikos formavimo principu tinkamumu ir mano, kad tokie vertinimai padės veiksmingai ir efektyviai taikyti naujoviškas finansines priemones;

33.

mano, kad taikant rezultatais pagrįstą metodą būtinai reikėtų į ex ante ir ex post vertinimus įtraukti pagrįstą skaičių paprastų kokybinių ir (arba) kiekybinių rodiklių, susijusių ir su finansiniais priemonės rezultatais, ir su priemonės indėliu įgyvendinant Sąjungos tikslus; mano, kad šis reikalavimas neturi užkrauti pernelyg didelės administracinės naštos projektų vadovams; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad dėl būtinybės atlikti naujoviškos finansinės priemonės ex post vertinimą gali būti laikinai nutrauktas jos taikymas;

34.

tačiau pabrėžia, kad padaugėjus naujoviškų finansinių priemonių kyla daug reglamentavimo, valdymo ir šių priemonių veiksmingumo tikrinimo problemų ir kad būtina teisingai suderinti ir siekį užtikrinti skaidrumą bei stebėseną ir pakankamo lygio veiksmingumą bei įgyvendinimo spartą; mano, kad sumažinus finansinių priemonių skaičių būtų galima sumažinti skirtumus ir užtikrinti pakankamą kritinę masę;

35.

todėl pabrėžia, kad labai svarbu nustatyti kiek įmanoma paprastesnę, aiškesnę ir skaidresnę teisinę sistemą, kuri nepadidintų tarpininkų ir naudos gavėjų administracinės naštos ir naujoviškas finansines priemones padarytų patrauklias viešiesiems ir privatiems investuotojams;

36.

visų pirma mano, kad ataskaitų teikimo taisyklės turėtų būti patobulintos tam, kad jos būtų aiškios ir kiek įmanoma vienodesnės ir kad būtų galima nustatyti pagrįstą informacijos patikimumo ir naujoviškų finansinių priemonių patrauklumo pusiausvyrą; ragina Komisiją nustatyti atitinkamas valdymo ir kontrolės sistemas, kurios užtikrintų galiojančių audito taisyklių taikymą;

37.

ragina Komisiją Parlamentui pateikti bendrą atskirą naujoviškų finansinių priemonių metinę suvestinę ataskaitą, kurioje būtų nurodytas šių priemonių taikymo tikslas ir jų taikymo rezultatai pagal lėšų tipą, teminį tikslą ir valstybes nares;

38.

turint mintyje šioms finansinėms priemonėms būdingą matomumo stoką, ragina Komisiją imtis priemonių, skirtų tinkamam ne tik galimų investuotojų, bet taip pat ir Europos piliečių informavimui apie šio tipo paramą iš Europos Sąjungos biudžeto užtikrinti; pabrėžia plataus masto informavimo apie naujas finansines priemones ES lygmeniu kampanijos svarbą siekiant visiems investuotojams, nepaisant institucijų, kurioms jie atstovauja, dydžio, suteikti galimybę naudotis šiomis priemonėmis;

39.

pabrėžia, kad sverto ir daugiklio poveikiai įvairiose remiamose srityse labai skiriasi; mano, kad Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas neturi nustatyti pernelyg vienodų tikslų šioje srityje, nes šie poveikiai dėl savo pobūdžio labai priklauso nuo ekonominių aplinkybių ir atitinkamų sektorių ypatybių;

40.

pabrėžia, kad naujoviškų finansinių priemonių taikymo sritis vis dar neaiški ir gali netrukus keistis; todėl pažymi, kad reikėtų užtikrinti kiek įmanoma didesnes kūrybiškumo, lankstumo ar pritaikomumo prie vietos aplinkybių galimybes; taigi siūlo suteikti biudžeto valdymo institucijai galimybę pritaikyti metinę kiekvienai priemonei skiriamą sumą, jeigu tai sudarytų geresnes sąlygas įgyvendinti tikslus, dėl kurių ši priemonė sukurta;

41.

pakartoja, kad palūkanų ir kitų iš konkrečios priemonės gautų pajamų (grįžtamųjų lėšų) pakartotinis investavimas į tą priemonę turi būti visoms naujoviškoms finansinėms priemonėms taikomas principas ir kad bet kokia šios taisyklės išimtis turi būti tinkamai pagrįsta; palankiai vertina šios srities pažangą, padarytą naujajame Finansiniame reglamente, kuris įsigalios kitais metais;

42.

mano, kad būtina plėtoti valdymo institucijų, finansinių tarpininkų ir bankų, taip pat vietos institucijų gebėjimą naudotis naujoviškomis finansinėmis priemonėmis bei jas valdyti ir techninius pajėgumus; rekomenduoja visiems minėtiems dalyviams, ypač tiems, kurie prieš Komisijai priimant įgyvendinimo aktą, kuriuo siekiama nustatyti valstybėms narėms skirtas standartizuotas priemones, gerai išmanė atitinkamą nacionalinę rinką, aktyviau keistis patirtimi; mano, kad šia patirtimi būtina keistis laiku, jei norima įveikti kultūrines kliūtis, užtikrinti naujoviškų finansinių priemonių nuosavybės teisę ir visas galimybes sėkmingai jas įgyvendinti;

43.

mano, kad reikia pripažinti įvairių nacionalinių ir regioninių bankininkystės institucijų vaidmenį, nes jos turi būtinos praktinės patirties ir žinių, kurių reikia siekiant atsižvelgti į vietos ir regionų ypatumus, svarbius plėtojant ir įgyvendinant finansines priemones;

44.

mano, kad dėl pažangaus naujoviškų finansinių priemonių pobūdžio reikia sukurti viešųjų finansų įstaigų, kurios bus įgaliotos įgyvendinti naujoviškų finansinių priemonių biudžetą, koordinavimo sistemą, į kurią turėtų būti įtraukti Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento atstovai;

45.

palankiai vertina sparčiai priimtą Parlamento ir Tarybos susitarimą dėl projektų obligacijų transporto, energetikos ir informacinių technologijų srityse bandomojo etapo (2012–2013 m.) įgyvendinimo (3); remdamasis išsamiu nepriklausomu šio bandomojo etapo vertinimu, išreiškia norą įvertinti būsimus veiksmus, kurių reikėtų imtis siekiant padidinti Sąjungos išlaidų veiksmingumą ir investicijas į prioritetinius projektus;

46.

todėl prašo skubiai įgyvendinti projekto obligacijų iniciatyvą ir išsamiai įvertinti, ar reikėtų naujos atskiros iniciatyvos siekiant išleisti Europos obligacijas infrastruktūrai, kurią įgyvendinant Sąjunga išleistų viešą projektų obligacijų emisiją ir tuomet ES kapitalas tiesiogiai dalyvautų didelę papildomą naudą Europai turinčiuose visuotinės svarbos infrastruktūros projektuose;

47.

mano, kad Europos Sąjunga viena arba kartu su valstybėmis narėmis tiesiogiai dalyvaudama valdant infrastruktūros projektų (kuriems būdingos ilgalaikės pajamos iš investicijų) kapitalą, perduotų svarbią žinią viešiesiems ir privatiems investuotojams, taip pat finansų rinkoms; mano, kad šis ES gebėjimas dalyvauti investavime užtikrintų atitiktį ilgalaikiams Sąjungos politikos tikslams ir suteiktų garantiją, kad projektai bus įgyvendinami, o tai būtų svarbus paskatinimas ir ne mažiau svarbus sverto poveikis;

48.

taip pat palankiai vertina 2012 m. birželio 28 ir 29 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime pasiektą susitarimą padidinti EIB kapitalą 10 mlrd. EUR – tai sudarys galimybę EIB grupei artimiausiais metais apie 60 mlrd. EUR padidinti kreditavimo gebėjimus Sąjungoje ir todėl atliks sveikintiną anticiklinį vaidmenį, prisidedantį prie bendrų pastangų atgaivinti Europos ekonomiką; pažymi, jog bendrai pripažįstama, kad EIB paskolų daugiklio poveikis yra lygus trims; todėl primygtinai reikalauja, kad įgyvendinant šį naują įsipareigojimą nebūtų trukdoma tuo pat metu stiprinti ir tobulinti bendras EIB ir Sąjungos biudžeto priemones, naudotas rizikai dalytis ir kapitalui įsigyti, nes šios priemonės naudojamos kitų tipų projektams ir veiksmams (ne projektams ir veiksmams, kuriems skiriamos EIB paskolos) remti ir turi didesnį negu EIB paskolų daugiklio poveikį;

49.

atkreipia dėmesį į tai, kad, neatsižvelgiant į numatyto naujoviškų finansinių priemonių tikslo įgyvendinimo lygį, jų poveikis galės būti visapusiškas tik tuomet, jeigu bendra teisinė ir reglamentavimo aplinka bus palanki šių priemonių plėtrai, kaip nurodyta, pvz., ilgalaikių investicijų tvarkymo pagal riziką ribojančias taisykles, kurios šiuo metu keičiamos (Bazelis III, Mokumas II);

50.

yra įsitikinęs, kad platesnis naujoviškų finansinių priemonių taikymas tyrės labai teigiamą poveikį Europos ekonomikai, tačiau būgštauja, kad praktikoje šios priemonės bus taikomos tik projektams, kurie duoda pajamų trumpalaikiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu; baiminasi, kad investicijų į projektus, kurie taip pat būtini ES pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos tikslams įgyvendinti, nebus galima skirti dėl per didelės rizikos investuotojams, taip pat dėl viešųjų lėšų trūkumo; todėl ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymų, kurie sudarytų geresnes sąlygas santaupoms, kurios šiuo metu yra nepakankamai naudojami ištekliai, panaudoti vidutinės trukmės ir ilgalaikiams projektams, kuriais prisidedama prie tvaraus augimo Sąjungoje, remti;

51.

mano, kad jeigu konkrečios naujoviškos finansinės priemonės kritinė masė būtų pakankama, privataus kapitalo rinkai iš tiesų būtų labai patrauklu investuoti, turint mintyje tai, kad dėl didelio projektų paketo ir galimo rinkose vykdomos prekybos lankstumo sumažėtų rizika;

52.

pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad atsiradus mišriai finansų ekonomikai naujoviškos finansinės priemonės nebūtų naudojamos sudėtingoms išvestinėms finansinėms priemonėms, kurios gali būti paverstos investicijomis arba naudojamos ne pagal savo pradinę paskirtį, sukurti;

53.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

11.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 72/59

—

atsižvelgdamas į metinį pranešimą apie Europos ombudsmeno 2011 m. veiklą,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 24 straipsnio trečiąją pastraipą, 228 ir 298 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 ir 43 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 18 d. rezoliuciją (1) dėl Europos Parlamento sprendimo, iš dalies keičiančio 1994 m. kovo 9 d. Sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų, patvirtinimo (2),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. sudarytą ir 2006 m. balandžio 1 d. įsigaliojusį Europos Parlamento ir Europos ombudsmeno pagrindų susitarimą dėl bendradarbiavimo,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 1 d. Europos ombudsmeno statuto įgyvendinimo nuostatas (3),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos ombudsmeno veiklos,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 205 straipsnio 2 dalies antrą ir trečią sakinius,

—

atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A7-0297/2012),

A.

kadangi metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2011 m. veiklą 2012 m. gegužės 22 d. buvo oficialiai pateiktas Parlamento Pirmininkui ir kadangi ombudsmenas Nikiforos Diamandouros 2012 m. birželio 19 d. Briuselyje pristatė savo pranešimą Peticijų komitetui;

B.

kadangi SESV 24 straipsnyje nurodoma, kad „kiekvienas Sąjungos pilietis gali kreiptis į ombudsmeną, kurio pareigybė įsteigta pagal 228 straipsnį“;

C.

kadangi SESV 228 straipsniu Europos ombudsmenas įgaliojamas priimti skundus dėl netinkamo ES institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų veiklos administravimo, išskyrus atvejus, susijusius su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomomis teismo funkcijomis;

D.

kadangi pagal SESV 298 straipsnį ES institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros „remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija“ ir kadangi tame pačiame straipsnyje numatyta, kad šiuo tikslu turi būti priimti specialūs antriniai teisės aktai visoms ES administracijos sritims taikytinų reglamentų forma;

E.

kadangi Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje teigiama, kad „kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką“;

F.

kadangi netinkamo administravimo atvejų pasitaiko ne tik tada, kai viešoji įstaiga nesilaiko jai privalomų taisyklių ar principų, ir kadangi pagal gero administravimo principus ES institucijos turi būti paslaugios ir užtikrinti, kad su visuomenės atstovais būtų tinkamai elgiamasi ir kad jie galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis;

G.

kadangi šia apibrėžtimi prie netinkamo administravimo priskiriami ne tik tie atvejai, kai pažeidžiama teisiškai privaloma taisyklė ar principas; kadangi gero administravimo principais numatoma daugiau nei įstatymu ir jais reikalaujama, kad ES institucijos ne tik laikytųsi savo teisinių įsipareigojimų, bet drauge būtų paslaugios ir užtikrintų, kad su visuomenės atstovais būtų tinkamai elgiamasi ir kad jie galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis;

H.

kadangi 2011 m. Europos ombudsmenas gavo 2 510 skundų (2010 m. – 2 667), pradėjo 396 tyrimus (2010 m. – 335) ir užbaigė 318 tyrimų (2010 m. –326); kadangi 2011 m. iš visų 2 544 Europos ombudsmeno nagrinėtų skundų 698 (27 proc.) buvo priskirti jo kompetencijai (2010 m. – 744);

I.

kadangi 1 321 gautas skundas buvo priskirtas Europos ombudsmenų tinklo nario kompetencijai; kadangi šį tinklą sudaro valstybių ir regionų ombudsmenai; kadangi Europos Parlamento Peticijų komitetas yra tikrasis Europos ombudsmenų tinklo narys;

J.

kadangi 2011 m. Europos ombudsmenas perdavė Peticijų komitetui 59 skundus; kadangi 147 pateikėjų skundai buvo perduoti Komisijai ir dar 591 – kitoms institucijoms bei tarnyboms, įskaitant Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklą (SOLVIT) ir EK Piliečių konsultavimo tarnybos svetainę „Jūsų Europos patarėjas“, taip pat konkrečių sričių ombudsmenams ar kitoms valstybėse narėse skundus nagrinėjančioms tarnyboms;

K.

kadangi beveik 61 proc. 2011 m. gautų skundų buvo pateikta internetu; kadangi daugiau nei pusė internetu pateiktų skundų (53 proc.) buvo gauti elektronine skundų forma, kurią galima rasti Europos ombudsmeno svetainėje;

L.

kadangi pastaraisiais keletą metų gerokai sumažėjęs prašymų suteikti informacijos skaičius – tai akivaizdi Europos ombudsmeno „Interaktyvaus vadovo“, kuriuo jo svetainėje galima naudotis nuo 2009 m. sausio mėn., sėkmė;

M.

kadangi 2011 m. Europos ombudsmeno kompetencijai nepriklausančių skundų skaičius sumažėjo iki 1 846, o tai yra mažiausias užregistruotas skaičius nuo 2003 m.;

N.

kadangi, kaip įprasta, daugiausia skundų pateikė Vokietijos ir Ispanijos skundų pateikėjai; kadangi 2011 m. Ispanija pagal pateikiamų skundų skaičių pakilo į pirmąją, už savęs palikdama Vokietiją, Lenkiją ir Belgiją; kadangi pagal šalies gyventojų skaičių daugiausia skundų sulaukiama iš Liuksemburgo, Kipro, Belgijos, Maltos ir Slovėnijos;

O.

kadangi Europos ombudsmenas iš viso pradėjo 396 tyrimus, iš kurių 382 buvo grindžiami skundais, o 14 buvo pradėti jo paties iniciatyva; kadangi 2011 m. pradėtų tyrimų skaičius iki šiol buvo pats didžiausias;

P.

kadangi daugiausia tyrimų buvo susiję su Komisija (231), mažiau – su EPSO (42); kadangi, palyginti su 2010 m., su Parlamentu susijusių pradėtų tyrimų skaičius sumažėjo daugiau nei perpus; kadangi su Taryba susijusių tyrimų skaičius padidėjo trečdaliu;

Q.

kadangi 2011 m. Europos ombudsmenas užbaigė 318 tyrimų; kadangi dauguma šių tyrimų (66 proc.) buvo užbaigti per vienus metus, o trečdalis jų – per tris mėnesius; kadangi vidutinė tyrimų trukmė buvo dešimt mėnesių;

R.

kadangi 64 atvejais Europos ombudsmenas nenustatė netinkamo administravimo; kadangi tie atvejai, kai nenustatomas netinkamas administravimas, nėra laikomi neigiamu rezultatu, nes skundo pateikėjui gali būti naudingas išsamus susijusios institucijos paaiškinimas, o rezultatai yra kaip įrodymas, kad institucija veikė laikydamasi gero administravimo principų;

S.

kadangi 84 užbaigtų tyrimų atvejais buvo pasiekta teigiamų rezultatų, t. y. susijusi institucija sutiko su draugišku sprendimu arba išsprendė klausimą; kadangi, kai tik įmanoma, Europos ombudsmenas stengiasi pasiekti draugišką sprendimą; kadangi, siekiant draugiško sprendimo, labai svarbu, kad ES institucijos bendradarbiautų;

T.

kadangi 47 atvejais Europos ombudsmenas nustatė netinkamą administravimą, o 13 atvejų, kuriais buvo nustatytas netinkamas administravimas, susijusi institucija visiškai arba iš dalies sutiko su rekomendacijos projektu;

U.

kadangi 35 atvejai buvo užbaigti pateikiant kritines pastabas ir 39 užbaigti pateikiant papildomas pastabas, kuriomis siekiama padėti susijusioms institucijoms pagerinti savo administravimo kokybę;

V.

kadangi Europos ombudsmenas kasmet viešai skelbia savo išvadas dėl veiksmų, kurių institucijos ėmėsi kritinių ir papildomų pastabų atžvilgiu;

W.

kadangi 2010 m. bendras patenkinamų veiksmų kritinių ir papildomų pastabų atžvilgiu rodiklis siekė 78 proc.; kadangi veiksmai, kurių imtasi dėl papildomų pastabų, buvo patenkinami 95 proc. atvejų, o kritinių pastabų atžvilgiu tokių buvo gerokai mažiau – 68 proc.;

X.

kadangi 2011 m. Europos ombudsmenas paskelbė 25 rekomendacijų projektus ir baigė 13 tyrimų, kuriuos nagrinėjant susijusi institucija visiškai ar iš dalies sutiko su rekomendacijos projektu;

Y.

kadangi 2011 m. ombudsmenas nepateikė Parlamentui nė vieno specialiojo pranešimo;

Z.

kadangi Europos ombudsmeno biudžetas yra nepriklausomas Europos Sąjungos biudžeto skyrius, kurį sudaro trys dalys: 1 dalis susijusi su darbo užmokesčiu, išmokomis ir kitomis su darbuotojais susijusiomis išlaidomis; 2 dalis – tai pastatams, baldams, įrangai skirtos išlaidos ir įvairios veiklos išlaidos; 3 dalis susijusi su bendromis institucijos veiklos išlaidomis;

1.

pavirtina Europos ombudsmeno pateiktą 2011 m. metinį pranešimą;

2.

pažymi, kad 2011 m. Europos ombudsmenas padėjo daugiau nei 22 tūkst. piliečių, iš kurių 2 510 pateikė skundus, 1 284 prašė informacijos ir 18 274 gavo konsultaciją pasinaudodami Europos ombudsmeno svetainės „Interaktyviu vadovu“;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais bendras Europos ombudsmenui pateikiamų skundų, ypač nesusijusių su jo įgaliojimais, skaičius laipsniškai mažėja; susidomėjęs stebi šią tendenciją, siekdamas nustatyti, ar įdiegtas „Interaktyvus vadovas“ turi tiesioginės įtakos šiam mažėjančiam skaičiui;

4.

pažymi, kad daugiau nei 65 proc. Europos ombudsmenui pateiktų skundų atvejų jis galėjo arba pradėti tyrimą, arba nusiųsti skundo pateikėją kompetentingai institucijai, pvz., nurodyti kreiptis į Europos ombudsmenų tinklo, kuriam priklauso Parlamento Peticijų komitetas, narį, Komisiją ar kitą skundus nagrinėjančią įstaigą (pvz., SOLVIT); pažymi, kad 2011 m. Peticijų komitetas iš Europos ombudsmeno gavo 59 skundus;

5.

pažymi, kad pagrindinės tariamo netinkamo administravimo rūšys, kurias 2011 m. nagrinėjo Europos ombudsmenas, buvo susijusios su teisėtumo klausimais (28 proc. tyrimų), prašymais suteikti informacijos (16,2 proc.), sąžiningumu (13,6 proc.), sprendimų pagrindu ir galimybėmis teikti apeliaciją (8,1 proc.), terminų, per kuriuos priimtas sprendimas, pagrįstumu (7,3 proc.), prašymais viešai naudotis dokumentais (7,1 proc.), klausimu, ar nebuvo diskriminacijos (6,8 proc.) ir įsipareigojimu atsakyti į laiškus adresato kalba bei nurodyti kompetentingą pareigūną (5,8 proc.);

6.

pažymi, kad daugiausia 2011 m. Europos ombudsmeno pradėtų tyrimų susiję su Komisija (231), antroje vietoje – EPSO (42); kadangi Komisija yra tokia institucija, kurios sprendimai daro tiesioginį poveikį piliečiams, mano, jog logiška, kad ji yra pagrindinis skundų objektas;

7.

džiaugiasi, kad, palyginti su 2010 m., Europos ombudsmeno pradėtų tyrimų Parlamento atžvilgiu skaičius sumažėjo daugiau nei perpus; pažymi, kad Europos ombudsmenas pradėjo trečdaliu daugiau tyrimų, susijusių su Europos Sąjungos Taryba;

8.

pažymi, jog 2011 m. Europos ombudsmenas pakeitė savo procedūras, siekdamas, kad jos būtų patogesnės piliečiams, ir pradėjo taikyti naują tyrimo rūšį – tikslinamąjį tyrimą, kurį atliekant skundų pateikėjai gali tikslinti savo skundą, jei Europos ombudsmenui iš pirmo žvilgsnio neatrodo, jog esama pagrindo prašyti institucijos nuomonės dėl skundo;

9.

nurodo, kad dabar Europos ombudsmenas aktyviai ragina skundų pateikėjus teikti pastabas, jei šie yra nepatenkinti institucijos atsakymu; anksčiau atsakymo turiniu nepatenkinti skundų pateikėjai turėdavo teikti naują skundą;

10.

džiaugiasi, kad, įsigaliojus šiai naujai tvarkai, Europos ombudsmenas baigė mažiau bylų, nes jas išsprendė pati institucija, ir baigė daugiau tyrimų, kuriuos nagrinėjant nenustatytas netinkamas administravimas arba nėra pagrindo jokiems tolesniems tyrimams;

11.

pažymi, kad Europos ombudsmenas taip pat persvarstė, ką reikėtų daryti su jo kompetencijai nepriskirtais skundais, kuriuos dabar tvarko Europos ombudsmeno tarnybos kanceliarija. Ji užtikrina, jog skundų pateikėjams būtų kuo greičiau pranešama, kad Europos ombudsmenas negali nagrinėti jų skundo, ir patariama, į ką kreiptis;

12.

nurodo, kad, 2011 m. atlikus specialųjį Eurobarometro tyrimą dėl piliečių teisių ir ES administracijos veiklos (4), paaiškėjo, kad piliečiai savo teisę skųstis Europos ombudsmenui laiko labai vertinga ir kad už šią teisę, jų manymu, svarbiau tik teisė laisvai judėti ir rinktis gyvenamąją vietą Sąjungoje bei teisė į gerą administravimą;

13.

giria Europos ombudsmeną už leidžiamą brošiūrą Susidūrėte su problemomis ES? Kas galėtų jums padėti, kurioje pateikiama išsami informacija apie problemų sprendimo būdus, kuriais gali pasinaudoti su problemomis ES susidūrę piliečiai, ir už tai, kad šis leidinys prieinamas garso ir stambaus šrifto formatais;

14.

pabrėžia, kad nepaisant pastaraisiais metais padarytos pažangos išnagrinėtų skundų, kurie iš tiesų taip pat priklausė ombudsmeno kompetencijai, dalis 2011 m. vėl buvo palyginti nedidelė, apie 27 proc., ir kad todėl dėmesys turėtų būti skiriamas išsamesniam ir proaktyvesniam visuomenės informuotumo apie ombudsmeno atsakomybės sritį didinimui, visų pirma glaudžiai bendradarbiaujant su nacionaliniais ir regioniniais ombudsmenais, Europos Parlamentu ir Komisija;

15.

sutinka su Europos ombudsmenu, kad paprastai ir trumpai nurodant pagrindines vertybes, kurias savo elgesiu turėtų atspindėti ES tarnautojai, galima veiksmingai skatinti piliečių pasitikėjimą Europos civiline tarnyba ir ES institucijomis, kurioms ji padeda;

16.

pritaria Europos ombudsmeno nuomonei, kad institucija, kurioje įsigalėjusi tinkama paslaugų teikimo kultūra, skundus laiko ne grasinimu, o galimybe geriau bendrauti ir, jei padaryta klaida, ištaisyti padėtį ir ateityje nedaryti tų pačių klaidų;

17.

primena, kad ES pagrindinių teisių chartijoje (41 straipsnyje) kaip pagrindinė Sąjungos piliečių teisė nurodoma teisė į gerą administravimą;

18.

ragina Europos Sąjungos institucijas, įstaigas, tarnybas ir agentūras veikti laikantis 2001 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento rezoliucijoje priimto Europos tinkamo administravimo elgesio kodekso (5);

19.

palankiai vertina ilgalaikes ir konstruktyvias ombudsmeno pastangas rengiant atitinkamus leidinius, pvz., pastangas prisidėti prie reglamento dėl Europos Sąjungos bendrų administracinių procedūrų rengimo; pabrėžia, kad tokie teisės aktai, kuriuose turėtų būti numatyti teisiškai privalomi minimalūs kokybės ir procedūrinių garantijų standartai visose tiesioginės ES administracijos srityse, turėtų būti grindžiami SESV 298 straipsniu ir kad su ombudsmenu turėtų būti glaudžiai konsultuojamasi, kai jie bus iš tiesų rengiami;

20.

pritaria Europos ombudsmeno nuomonei, kad gero administravimo principais galima pasiekti daugiau nei įstatymu, reikalaujant, kad ES institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros ne tik laikytųsi savo teisinių įsipareigojimų, bet drauge būtų paslaugios ir užtikrintų, kad su visuomenės atstovais būtų tinkamai elgiamasi ir kad jie galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis;

21.

giria Europos ombudsmeną už paskelbtą ir visų ES institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų darbuotojams išdalytą Europos ombudsmeno skundų vadovą, kuriuo siekiama paraginti ES administraciją gerinti savo veiklą labiau įsipareigojant principams, susijusiems su piliečiams teikiamų paslaugų kultūra;

22.

palankiai vertina ombudsmeno bendradarbiavimą su Europos ombudsmenų tinklu ir prašo, kad toks bendradarbiavimas būtų nukreiptas, be kita ko, į Europos piliečių iniciatyvos kaip naujos priemonės, kuri leistų piliečiams tiesiogiai dalyvauti EB teisės aktų rengimo procese, propagavimą ir užtikrinimą, kad ši priemonė piliečiams nebūtų pernelyg sunki dėl techninių reikalavimų;

23.

primena, kad aštuntasis Europos ombudsmenų tinklo nacionalinis seminaras vyko 2011 m. spalio mėn. Kopenhagoje; primena, kad jo Peticijų komitetas yra tikrasis tinklo narys ir kad seminare komitetui buvo atstovaujama; primena, kad seminare tinklo nariai susitarė ieškoti būdų, kaip geriau informuoti Europos piliečius apie jų teises;

24.

primena, kad seminare Europos ombudsmenas pristatė ES tarnautojams taikomų viešojo administravimo principų teksto projektą, kuriame nurodė penkis principus: įsipareigojimą ES ir jos piliečiams, sąžiningumą, objektyvumą, pagarbą kitiems ir skaidrumą; pažymi, kad Europos ombudsmenas rengė viešas konsultacijas šių principų klausimais ir kad galutinė teksto redakcija buvo paskelbta 2012 m. birželio 19 d.;

25.

džiaugdamasis pažymi, kad ataskaitiniu laikotarpiu Europos ombudsmenas aktyviai ir darniai naudojosi savo įgaliojimais, pasiekdamas sutarimą kritiškai įvertinus padėtį ir glaudžiai bendradarbiaudamas su kitomis ES įstaigomis;

26.

primygtinai ragina Europos ombudsmeną, siekiant užtikrinti taupų ES biudžeto panaudojimą, ir toliau užtikrinti, kad ištekliai būtų naudojami kuo veiksmingiau, vengti nereikalingo darbuotojų dubliavimo ir bendradarbiauti su kitomis esamomis ES institucijomis;

27.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms, parlamentams bei jų ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms institucijoms.

11.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 72/64

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro (1),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 28–29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 136 straipsnį kartu su 121 straipsnio 2 dalimi,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (2),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvą 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (3),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje (4),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (5),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (6),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl dokumento „Rezultatų suvestinė makroekonominio disbalanso priežiūrai. Numatomas pradinis formatas“ (8),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų I priedą „Paktas „Euro plius“. Tvirtesnis ekonominės politikos koordinavimas siekiant didinti konkurencingumą ir konvergenciją“ (9),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatą „2012 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2011)0815),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl dalyvavimo rengiant 2012 m. metinę augimo apžvalgą (10),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl valstybių narių, kurių valiuta euro, bendrųjų ekonominės politikos gairių įgyvendinimo (11),