1.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/1

1.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/2

1.

2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadose dėl mokytojų ir mokyklų vadovų profesinio tobulinimosi pripažįstama, kad veiksmingas vadovavimas mokyklai yra vienas iš svarbiausių veiksnių kuriant bendrą mokymo ir mokymosi aplinką, formuojant siekius ir teikiant paramą mokiniams, tėvams bei personalui ir taip skatinant siekti geresnių rezultatų ir kad dėl to yra ypač svarbu užtikrinti, kad mokyklų vadovai turėtų arba galėtų įgyti gebėjimų ir savybių, reikalingų atliekant užduotis, su kuriomis jie vis dažniau susiduria.

2.

2012 m. gruodžio 13–14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose Taryba, valstybės narės ir Komisija raginamos kuo skubiau užtikrinti, kad būtų vykdoma tolesnė su iniciatyva „Švietimo persvarstymas“ susijusi veikla, o vėliau 2013 m. vasario 15 d. priimtose Tarybos išvadose Investavimas į švietimą ir mokymą. Veikla, susijusi su komunikatu „Švietimo persvarstymas“ valstybių narių prašoma peržiūrėti ir sustiprinti pedagoginių profesijų atstovų, įskaitant mokyklų vadovus, profesijos aprašą ir iki galo išnaudoti bendradarbiavimo ir tarpusavio mokymosi galimybes laikantis atvirojo koordinavimo metodo.

3.

Strategijoje „Europa 2020“ ir visų pirma 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje valstybės narės raginamos išsaugoti ekonomikos augimo potencialą, teikiant pirmenybę investicijoms į švietimą bei mokymą, ir, esant galimybei, jas didinti, tuo pačiu užtikrinant tokių išlaidų veiksmingumą.

—

2013 m. rugsėjo 9–10 d. pirmininkaujant Lietuvai Vilniuje surengtą konferenciją „Lyderystė švietime“, kurioje ES valstybių narių, šalių kandidačių ir ELPA valstybių atstovams bei Europos Komisijai buvo suteikta galimybė dalyvauti politiniuose debatuose šiuo svarbiu klausimu,

—

2013 m. spalio 11–12 Vilniuje surengtą „Comenius“ konferenciją „Jūsų mokyklos kūrimas panaudojant ES programų paramą. Mokyklų vadovams skirta konferencija“.

1.

Europos švietimo ir mokymo sistemoms, kurios žinių visuomenėje yra pagrindiniai ekonomikos augimą, konkurencingumą ir socialinę sanglaudą skatinantys veiksniai, reikalinga stipri ir veiksminga lyderystė visais lygiais. Šiandien švietimo lyderiai susiduria su įvairiais sudėtingais uždaviniais, nes jiems tenka atsakomybė ne tik už mokymo kokybės gerinimą ir pasiekimų lygio didinimą, bet taip pat ir už žmogiškųjų ir finansinių išteklių valdymą.

2.

Siekiant lyderystės švietimo srityje reikia turėti įvairių labai išlavintų gebėjimų, kurių pagrindu būtų pamatinės vertybės. Tam reikalingas atsidavimas savo profesijai, gebėjimas motyvuoti ir įkvėpti, patikimas valdymas, pedagoginiai ir bendravimo įgūdžiai. Geri švietimo srities vadovai savo įstaigoms sukuria strateginę viziją, būna pavyzdžiu tiek mokiniams, tiek ir mokytojams; jie taip pat yra pagrindiniai asmenys, dalyvaujantys kuriant veiksmingą ir patrauklią mokymosi procesui padedančią aplinką. Jie taip pat yra pagrindiniai veikėjai, užmezgantys veiksmingus ryšius tarp įvairių švietimo ir mokymo lygių, šeimų, darbo rinkos ir vietos bendruomenės, siekiant bendro tikslo – didinti mokinių pasiekimų lygį.

3.

Vadovų pareigoms eiti švietimo įstaigose labiausiai kompetentingo personalo atranka, įdarbinimas, parengimas ir išlaikymas, taip pat palankių sąlygų jų profesiniam tobulėjimui sukūrimas yra lygiai taip pat labai svarbūs ir tam didelį dėmesį turėtų skirti sprendimus priimantys asmenys.

4.

Lyderystė švietimo srityje gali būti veiksminga tada, kai:

1.

Naujoviškas požiūris į lyderystę gali padėti pritraukti bei išlaikyti aukščiausios kvalifikacijos kandidatus ir padėti mokykloms susitvarkyti su mokymosi srityje nuolat sparčiai atsirandančiomis naujovėmis, taip pat padėti visapusiškai išnaudoti jų potencialą.

2.

Taip pat būtina, kad švietimo srities vadovų vaidmuo taptu profesionalus, jis būtų stiprinamas ir remiamas, visų pirma nustatant jiems reikalingas kompetencijas, sukuriant labiau struktūrizuotas galimybes siekti profesinės karjeros ir įvertinant į vadovų pareigas skiriamų asmenų ypatingus profesinio tobulinimosi poreikius bei sudarant tinkamas mokymo galimybes.

3.

Pakankamas lankstumas, savarankiškumas ir atskaitomybė yra būtini, siekiant sudaryti švietimo lyderiams galimybę kurti naujovišką požiūrį į lyderystę, taip pat sukurti sąlygas, kurioms esant darbuotojai būtų skatinami prisiimti vadovaujančius vaidmenis.

4.

Vadovų pareigas einantys darbuotojai turi turėti arba įgyti, taip pat reguliariai lavinti, tokioms pareigoms būtinas kompetencijas, be kita ko, tokias kompetencijas, kurios padėtų jiems veiksmingai naudotis naujomis technologijomis ir valdymo metodais, skatinant novatorišką mokymą(si) ir jų įstaigos veiksmingą valdymą.

1.

Skatinant švietimo įstaigų ir švietimo lyderių savarankiškumą, kiek tai susiję su pedagoginiais klausimais ir vidiniu išteklių skyrimu, tuo pačiu užtikrinant, kad jie turėtų būtinas priemones ir paramą siekiant prisitaikyti ir veiksmingai reaguoti į ypatingas ir besikeičiančias vietos sąlygas.

2.

Aiškiai apibrėžiant vaidmenis ir atsakomybę bei pasirūpinant, kad švietimo lyderiams būtinos kompetencijos būtų remiamos ir tobulinamos pasitelkiant įvairius profesinio tobulinimosi metodus, be kita ko, tokių lyderių tinklų kūrimą.

3.

Sudaryti geresnes sąlygas informacija pagrįstų sprendimų priėmimui ir didesnei atskaitomybei, pavyzdžiui, naudojantis išmaniaisiais duomenimis, numatant kokybės užtikrinimo mechanizmus ir vietovėse, kuriose sąlygos yra mažiau palankios, esančioms mokykloms parengiant specialias priemones.

4.

Renkant įrodymus apie veiksmingos ir sėkmingos lyderystės švietimo srityje metodus esant skirtingoms nacionalinėms aplinkybėms, visų pirma, siekiant optimalios lankstumo, savarankiškumo bei atskaitomybės pusiausvyros, taip pat siekiant įvertinti naujoviško požiūrio poveikį mokymo kokybei ir mokymosi rezultatams.

1.

Užtikrinant didesnę profesionalizaciją; tai būtų labiausiai tinkamų kandidatų pritraukimo priemonė.

2.

Suteikiant švietimo lyderiams galimybę sutelkti dėmesį į mokymo ir mokymosi jų įstaigoje gerinimą, be kita ko, siekiant geresnės pusiausvyros tarp vien tik administracinių užduočių ir pagrindinių užduočių, susijusių su mokymu bei mokymusi.

3.

Ieškant patrauklių švietimo srities vadovams skirtų pradinio rengimo, paramos karjeros pradžioje ir nuolatinio profesinio tobulėjimo formų, įskaitant tarpsektorinį bendradarbiavimą su kitais suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, verslo pasaulio atstovais ir socialiniais partneriais, ir jas kuriant.

4.

Skatinant komandinį darbą ir lanksčią vadovavimo aplinką, pavyzdžiui, sudarant galimybes švietimo įstaigose suburti ad hoc komandas, kurios imtųsi spręsti konkrečius sudėtingus klausimus, taip pat už mokyklos ribų sukurti tinklus, kuriuos pasitelkus būtų siekiama keistis patirtimi ir bendradarbiauti.

5.

Skatinant konkrečias priemones, tarpusavio mokymąsi ir keitimąsi geriausia patirtimi, siekiant skatinti švietimo srities vadovų lyčių pusiausvyrą.

1.

Atrenkant būsimus lyderius atsižvelgti į švietimo įstaigų konkrečius poreikius ir taikyti atitinkamus kokybės užtikrinimo kriterijus.

2.

Pripažįstant ir skatinant įstaigų darbuotojų vadovavimo potencialą, visų pirma pasitelkiant „paskirstytą lyderystę“, suteikiant jiems galimybes dirbti su kolegomis iš kitų įstaigų, juos skatinant ir suteikiant jiems galimybes didinti savo potencialą šioje srityje.

3.

Stimuliuojant naujoviškos mokymo ir mokymosi aplinkos kūrimą, be kita ko, tinkamai panaudojant informacines ir ryšių technologijas (IRT) bei atviruosius švietimo išteklius, kurie būtų ir pedagoginė pagalba, ir valdymo priemonės.

4.

Sukuriant ir palaikant tinklus, kuriuos pasitelkus siekiama inicijuoti ir sukurti veiksmingą požiūrį į lyderystę švietimo srityje ir stimuliuoti bei skatinti švietimo srities vadovų tarpusavio mokymąsi.

1.

Visapusiškai naudotis atviruoju koordinavimo metodu, siekiant propaguoti geriausią patirtį bei remti profesionalaus vadovavimo rengimą mokyklų, suaugusiųjų švietimo ir profesinio rengimo bei mokymo srityse plėtojimą, taip pat atitinkamai nuolat politiniu lygiu teikti grįžtamąją informaciją.

2.

Skatinti bendradarbiavimą ir partnerystes, kuriomis būtų siekiama veiksmingų naujovių vadovavimo srityje ir švietimo lyderių profesinio tobulėjimo, be kita ko, siekiant tarpsektorinio mokyklų, aukštojo mokslo bei profesinio mokymo įstaigų ir verslo įmonių bendradarbiavimo, pasitelkiant Europos lėšomis teikiamą paramą, įskaitant teikiamą pagal „Erasmus+“ programą ir Europos struktūrinių fondų, ypač Europos socialinio fondo, paramą.

3.

Skatinti keistis geriausia patirtimi ir kurti naujovišką požiūrį į veiksmingą lyderystę švietimo srityje, pavyzdžiui, pasitelkiant „Erasmus+“ programos strateginės partnerystės veiksmus, be kita ko, skatinant švietimo lyderius tiek tarptautiniu mastu, tiek ir vietos bendruomenėje bendradarbiauti su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, įmonėmis, pilietinės visuomenės asociacijomis ir įvairių lygių švietimo įstaigomis.

4.

Toliau analizuoti galimybes, kurias teikia programa „eTwinning“, taip siekiant remti tarpsektorinį keitimąsi novatoriškos lyderystės pavyzdžiais, sukuriant virtualias erdves, kuriose švietimo srities vadovai galėtų bendradarbiauti ir dalytis veiksmingos bei naujoviškos praktikos pavyzdžiais.

5.

Skatinti toliau vykdyti veiksmingos švietimo lyderystės mokslinius tyrimus ir užtikrinti jų rezultatų sklaidą.

6.

Stiprinti paramą su lyderyste švietimo srityje susijusiems suinteresuotųjų subjektų nacionaliniams ir regioniniams tinklams, taip pat padėti užtikrinti tinkamą informacijos apie jų darbą sklaidą ir su juo susijusius tolesnius veiksmus Europos lygiu, be kita ko, pasitelkiant Vadovavimo mokykloms Europos politikos tinklą ir visapusiškai pasinaudojant vykdant tarptautinį bendradarbiavimą surinktais įrodymais.

1.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/5

1.

Jauni moterys ir vyrai yra svarbus Europos išteklius. Jie yra šiandienos ir ateities potencialas; tačiau jie patiria daug sunkumų, tokių kaip nedarbas ir su tuo susijusios socialinės problemos (1). Tam, kad išbristų iš dabartinės krizės ir užkirstų kelią panašioms problemoms ateityje, visos valstybės narės turi imtis neatidėliotinų veiksmų jaunimo užimtumui, švietimui ir mokymui, dalyvavimui ir socialiniai įtraukčiai skatinti.

2.

Jaunimas, kuris nedirba, nesimoko ar nedalyvauja mokymuose (toliau – NEET padėtyje esantis jaunimas) (2) gali susidurti su neigiamomis socialinėmis sąlygomis, pavyzdžiui, izoliuotumu, savarankiškumo stoka, įsitraukimu į pavojingą elgesį ir nestabilia psichine bei fizine sveikata, todėl jam kyla didesnė nedarbo ir socialinės atskirties vėlesniuose gyvenimo etapuose rizika. Jaunimo, ypač NEET padėtyje esančio jaunimo, socialinė atskirtis gali turėti neigiamų pasekmių ekonomikai ir sukelti daug išlaidų Europai. 2011 m. ekonominiai nuostoliai dėl jaunimo pasitraukimo iš darbo rinkos siekė 153 mlrd. EUR. Tai vertinimas su atsarga, ir ši suma atitinka 1,2 % ES BVP (3).

3.

NEET padėtyje esantis jaunimas yra daugiau ar mažiau pažeidžiamas, jis turi skirtingų ypatybių ir poreikių. Todėl, norint veiksmingai ir sėkmingai (re)integruoti jį į darbo rinką, švietimo ar mokymo sistemą ir socialinį gyvenimą, reikia individualiai pritaikyto požiūrio.

4.

Šis požiūris pripažintas 2013 m. balandžio 22 d. priimtoje Tarybos rekomendacijoje dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo (4). Rekomendacijoje nurodyta, kad visi jaunuoliai iki 25 metų amžiaus per keturių mėnesių laikotarpį nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo turėtų gauti gerą pasiūlymą dirbti, toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką arba stažuotę (5).

5.

Politikos iniciatyvoms, kuriomis siekiama mažinti jaunimo nedarbą, rengti gali būti naudojamasi ES įgūdžių panorama ir Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) įgūdžių prognozėmis, nes jos padeda nustatyti atsirandančius įgūdžių trūkumus, taip pat su įgūdžiais ir perspektyvomis darbo rinkoje susijusias tendencijas.

6.

Rizikos veiksnius, dėl kurių jaunimui padidėja pavojus atsidurti NEET padėtyje, dažnai sudaro asmeninių, ekonominių, švietimo ir socialinių aplinkybių derinys.

7.

Darbui su jaunimu, savanoriškai veiklai, aktyviam pilietiškumui ir neformaliajam mokymuisi bei savišvietai tenka svarbus papildomas vaidmuo suteikiant pridėtinę vertę visam jaunimui, ypač NEET padėtyje esančiam jaunimui, pereinamajame procese siekiant patekti į darbo rinką: kuriamos švietimo ir įdarbinimo sistemų sąsajos, papildomos formaliojo švietimo sistemos suteiktos žinios, suteikiamas pasitikėjimas savimi, teikiamas socialinis kapitalas bei skatinamas tobulėjimas ir stiprinami socialiniai emociniai ir techniniai gebėjimai, dėl kurių padidėja įsidarbinimo galimybės.

8.

2013 m. rugsėjo 9–12 d. pirmininkaujančios Lietuvos surengtos ES jaunimo konferencijos bendrose išvadose pabrėžta, kad švietimą reikia pritaikyti prie jaunimo poreikių ir darbo rinkos poreikių, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką ir pagerinti jaunimo integracijos į darbo rinką sąlygas (6).

9.

Reikia įvertinti esamus su NEET padėtyje esančiu jaunimu susijusius mokslinius tyrimus, sistemas ir programas vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygiais, siekiant nustatyti, kokios kliūtys trukdo šiam jaunimui, ypač neaktyviam jaunimui, naudotis paslaugomis.

10.

Jaunimo politika, ypač darbas su jaunimu, gali prisidėti prie ES kovos su jaunimo nedarbu ir neaktyvumu iniciatyvų, tokių kaip Jaunimo užimtumo srities dokumentų rinkinys ir ypač Jaunimo garantijų iniciatyva, sėkmingo įgyvendinimo. Todėl, norint pasiekti geriausių įmanomų rezultatų, reikia darnių ir viena kitą stiprinančių nacionalinių priemonių ir kitų politinių priemonių.

11.

Reikėtų užtikrinti holistinį požiūrį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą, kad būtų didinama NEET padėtyje esančio jaunimo socialinė įtrauktis. Itin svarbios yra socialinės investicijos į asmens įgūdžius ir gebėjimą visą gyvenimą gerinti savo galimybes integruotis į darbo rinką bei visuomenę (7). Rengiant ir įgyvendinant jaunimo socialinės įtraukties priemones visi politiniai dokumentai, priemonės ir veiksmai turėtų būti koordinuojami ir įgyvendinami vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygiais ir turėtų būti įtraukti įvairūs suinteresuotieji subjektai.

12.

Pirmenybė turėtų būti teikiama prevencijai, siekiant išvengti NEET padėtyje atsidūrusio jaunimo skaičiaus augimo ir sustabdyti socialinės atskirties perdavimą iš kartos į kartą. Tam, kad būtų užtikrinti ankstyvi veiksmai siekiant išvengti, kad jaunimas atsidurtų NEET padėtyje, reikia iniciatyvaus metodo, į kurį būtų įtraukta šeima, ikimokyklinio ugdymo pedagogai, mokyklos, ypač vidurinės ir profesinės mokyklos, profesinio mokymo ir neformaliojo mokymo paslaugų teikėjai, nevyriausybinės organizacijos (NVO), ypač jaunimo organizacijos, jaunimo darbuotojai, tėvai ir kiti suinteresuotieji subjektai.

13.

Taikant politikos priemones turi būti atsižvelgiama į NEET padėtyje esančio jaunimo įvairovę, nustatant, kuriame etape pasitelkti priemones, kokie turi būti jų tikslai, siekiai ir veiklos rūšys. Reikia skirti daugiau dėmesio lyčių skirtumų švietimo srityje klausimams, socialinei ir užimtumo politikai, taip pat specialių poreikių turinčiam jaunimui.

14.

NEET padėtyje esančiam jaunimui skirtos priemonės turėtų būti individualiai pritaikytos, lanksčios ir jomis turėtų būti siekiama užtikrinti tvarius ir teigiamus ilgalaikius rezultatus darbo rinkoje, taip pat (re)integraciją į švietimo ar profesinio mokymo sistemą ir pilietinį ar socialinį gyvenimą. Dirbant su NEET padėtyje esančiu jaunimu reikėtų pasitelkti novatoriškus metodus, tarpusavio mokymąsi ir informavimo veiklą.

15.

Norint suteikti postūmį jaunimo socialinės įtraukties srityje vykdomiems projektams, nepaprastai svarbu yra veiksmingai naudotis Europos struktūriniais ir investiciniais fondais, visų pirma Europos socialiniu fondu ir Europos iniciatyvomis bei programomis, įskaitant Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir „Erasmus+“.

16.

Atitinkamais atvejais sukurti, įgyvendinti ir toliau plėtoti nacionalines, regionines ir (arba) vietos strategijas arba programas, pavyzdžiui, Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planus NEET padėtyje esančio jaunimo socialinei įtraukčiai didinti. Strategijos turėtų būti grindžiamos faktiniais duomenimis ir tarpsektoriniu bendradarbiavimu, ir į jas turėtų būti įtraukti visi atitinkami suinteresuotieji subjektai. Strategijų rengimo procesas turėtų apimti diskusijas su tiksline grupe, faktinių politikos priemonių planavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą. Atliekant galimybės naudotis politikos priemonėmis ir rezultatais stebėseną ir vertinimą reikėtų atsižvelgti į lyčių aspektą.

17.

Propaguoti galimybę naudotis tinkamomis, nebrangiomis, prieinamomis ir aukštos kokybės paslaugomis, pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, aprūpinimo būstu, sveikatos ir socialinėmis paslaugomis, kad būtų užkirstas kelias jaunimui patekti į NEET padėtį arba joje likti.

18.

Skatinti darbą su jaunimu ir į jį investuoti, taip pat sudaryti NEET padėtyje esančiam jaunimui geresnes sąlygas naudotis tokiomis paslaugomis stiprinant tarpsektorinį atitinkamų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą.

19.

Siekiant mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių laikytis visapusiško požiūrio, apimančio prevencines ir intervencines priemones (8).

20.

Plėtoti ir įgyvendinti naujus ir individualiai pritaikytus metodus, pavyzdžiui, socialinį darbą gatvėje ir (arba) informavimo darbą su jaunimu, siekiant paskatinti didesnę NEET padėtyje esančio jaunimo socialinę įtrauktį. Visapusiškai išnaudoti darbo su jaunimu potencialą suteikiant jaunimui pasitikėjimo savimi ir skatinant tobulėjimą, tai pat prisidėti prie mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo (9).

21.

Skatinti ir remti aukštos kokybės orientavimą, įskaitant profesinį orientavimą, informavimą apie darbuotojų teises, įsidarbinimo ir mokymosi perspektyvas, laisvo judėjimo galimybes ir išsamesnes konsultacijas bei paramą visam jaunimui, ypač jaunimui, kuriam gresia pavojus atsidurti NEET padėtyje, ir jų šeimoms.

22.

Stiprinti jaunimo organizacijų, darbo su jaunimu ir kitų formų įtraukties pajėgumus, nes jie suteikia galimybę dalyvauti, ir naudotis jų potencialu skatinant NEET padėtyje esančio jaunimo socialinę įtrauktį.

23.

Skatinti vietos iniciatyvas ir socialinės sanglaudos planus plėtoti konkrečius veiksmus, skirtus NEET padėtyje esančiam jaunimui, siekiant (re)integruoti jį į vietos bendruomenes.

24.

Kaip informavimo priemone naudotis Europos jaunimo portalu informuojant jaunimą su socialine įtrauktimi susijusiais klausimais.

25.

Plėsti galimybes mokytis antrą kartą ir remti darbo rinkos poreikius atitinkančių įgūdžių ir gebėjimų įgijimą ir (arba) plėtojimą.

26.

Skatinti ir didinti galimybes naudotis profesinio konsultavimo ir orientavimo paslaugomis, pritaikytomis socialiai atskirto jaunimo poreikiams visais jo gyvenimo etapais.

27.

Ne vėliau kaip 2018 m., atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir ypatumus ir tokiu mastu, kokį valstybės narės laiko tinkamu, nustatyti neformaliojo mokymosi ir savišvietos patvirtinimo priemones, kuriomis asmenims būtų suteikta galimybė pasinaudoti tokiu mokymusi savo karjeroje ir toliau mokantis (10).

28.

Didinti galimybes naudotis ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra bei gerinti jų kokybę. Vaikams iš palankių sąlygų neturinčių šeimų turėtų būti teikiama papildoma parama (11).

29.

Įgyvendinti „Erasmus +“ programą, kaip priemonę, kuria padedama įgyti socialinių ir pilietinių gebėjimų ir įgūdžių, ir didinti jaunimo judumą ir gerinti jo galimybes įsidarbinti.

30.

Plėtoti viešųjų ir privačių užimtumo tarnybų, profesinio orientavimo tarnybų, kitų specializuotų jaunimo tarnybų (NVO, jaunimo centrų ir asociacijų) partnerystes, kuriomis padedama po nedarbo, neveiklumo, mokymosi ar profesinio mokymo laikotarpio sklandžiai pereiti į darbo rinką.

31.

Skatinti aukštos kokybės mokymąsi darbo vietoje, pavyzdžiui, pameistrystę, stažuotes ir mokomąją praktiką, kurios yra veiksmingos priemonės gerinant tvarų perėjimą iš švietimo ir mokymo sistemos į darbo rinką, visų pirma dėl to, kad jomis skatinami darbo rinkoje aktualūs įgūdžiai ir įgūdžiai geriau derinami su poreikiais, inter alia, pagal Tarybos deklaraciją dėl Europos pameistrystės aljanso (12).

32.

Įgyvendinti priemones jaunimo nedarbo problemai spręsti, visų pirma minėtam perėjimui gerinti, atsižvelgiant į Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo, inter alia, plėtojant partneryste grindžiamus metodus (įskaitant tuos, kuriais įtraukiamos jaunimo paramos tarnybos), ankstyvąją intervenciją ir aktyvumo skatinimą, integraciją į darbo rinką skatinančias paramos priemones (įskaitant su įgūdžių tobulinimu ir darbo rinka susijusias priemones), naudojimąsi Europos Sąjungos fondais ir sistemų vertinimą bei nuolatinį tobulinimą.

33.

Didinti visateisį ir aktyvų dalyvavimą darbo rinkoje pasitelkiant aktyvias įtraukties priemones, skatinti jaunimo kūrybiškumą ir novatoriškumą užsiimant savarankišku darbu, remti verslumą ir pirmąją darbo patirtį.

34.

Pašalinti kliūtis, įskaitant diskriminaciją dėl amžiaus ir kitų formų diskriminaciją, trukdančias patekti (ar grįžti) į darbo rinką, spręsti mažų garantijų darbo problemą ir, atitinkamais atvejais, analizuoti galimybes sumažinti su darbo užmokesčiu nesusijusias darbo sąnaudas siekiant padidinti jaunimo įdarbinimo perspektyvas (13).

35.

Sudaryti sąlygas užimtumo tarnyboms kartu su jaunimo organizacijomis ir kitais jaunimą remiančiais partneriais teikti individualias konsultacijas ir individualaus veiksmų planavimo paslaugas, įskaitant specialiai pritaikytas individualias paramos programas, pagrįstas abipusio įsipareigojimo ankstyvame etape principu.

36.

Įtraukti jaunimo politikos suinteresuotuosius subjektus ir jaunimą, taip pat jaunimo ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas į atitinkamos politikos, įskaitant Jaunimo garantijų iniciatyvą, rengimą ir įgyvendinimą, visų pirma skiriant ypatingą dėmesį darbo su jaunimu potencialui siekiant nustatyti, kuriam jaunimui gresia pavojus patekti į NEET padėtį, ir priartinti jį prie paslaugų teikėjų. Suteikti jaunimo suinteresuotiesiems subjektams daugiau galių propaguoti ir reklamuoti Jaunimo garantijų iniciatyvos ir kitų užimtumo ir mokymo iniciatyvų teikiamas galimybes.

37.

Visapusiškai prisidėti plėtojant EURES tinklą, kad jis taptų tikru paneuropiniu paskyrimo į darbą ir įdarbinimo tinklu, kuriame daugiausia dėmesio skiriama darbo rinkos poreikiams atskirose valstybėse narėse, įskaitant laisvas darbo vietas, apie kurias skelbia ir viešosios, ir privačios užimtumo tarnybos, ir, atitinkamais atvejais, pameistrystes bei stažuotes (14).

38.

Remti darbo, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimą siekiant užkirsti kelią integracijos į darbo rinką kliūtims ir jų išvengti.

39.

Numatyti galimybę dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais naudojantis tinkamomis turimomis priemonėmis, įskaitant apibendrinamąją ataskaitą apie geriausią praktiką valstybėse narėse įgyvendinant iniciatyvas, kurių tikslas – (re)integruoti NEET padėtyje esantį jaunimą į užimtumo ir švietimo sistemas; atsižvelgti į kitus šios srities mokslinius tyrimus ir iniciatyvas ir platinti jų rezultatus; pasinaudoti gerąja praktika, įgyta įgyvendinant projektus, finansuojamus pagal ES programas ir iš ES fondų (t. y. pagal programą „Veiklus jaunimas“, Mokymosi visą gyvenimą programą, „Erasmus+“ ir iš Europos socialinio fondo), ir vykdant esamų bendradarbiavimo tinklų jaunimo politikos srityje, pavyzdžiui, Europos jaunimo politikos žinių centro, veiklą.

40.

Atsižvelgti į jaunimo sektoriaus įnašą į reguliarų ir sistemingą būsimų darbo rinkos poreikių ir reikiamų įgūdžių bei gebėjimų vertinimą.

41.

Skatinti ir užtikrinti, kad būsimų jaunimui skirtų ES programų, pavyzdžiui, „Erasmus+“, vienas iš prioritetų būtų mažiau galimybių turinčio jaunimo, ypač esančio NEET padėtyje, dalyvavimas.

42.

Skatinti suinteresuotųjų subjektų, kuriems aktualūs jaunimo klausimai, įskaitant darbo su jaunimu ir verslo atstovus, dialogą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama NEET padėtyje esančiam jaunimui, jo individualiam orientavimui ir socialinių įgūdžių ugdymui.

43.

Aukšto lygio seminare, grindžiamame verslo sektoriaus, akademinio pasaulio, valdžios institucijų, jaunimo ir kitų suinteresuotųjų subjektų tarpsektoriniu bendradarbiavimu, nagrinėti NEET padėtyje esančio jaunimo problemas ir jų galimus sprendimus.

44.

Toliau stebėti įvykių raidą Jaunimo garantijų iniciatyvos programų rengimo, įgyvendinimo ir rezultatų srityje pasitelkiant pagal Europos semestrą Užimtumo komiteto vykdomą daugiašalę priežiūrą, analizuoti įgyvendinamos politikos poveikį ir reguliariai pranešti apie tą įvykių raidą.

45.

Toliau remti valstybių narių ir kitų suinteresuotųjų subjektų pastangas didinti aukštos kokybės mokymosi darbo vietoje galimybes, visų pirma vykdant Europos pameistrystės aljanso veiklą, ir skatinti keistis su pameistrystės programomis susijusiais geriausios praktikos pavyzdžiais ir patirtimi.

1.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/9

1.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/10

1.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/11

1.

2014 m. sausio 28 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Aller Media AB“ (toliau – „Aller Media“, Švedija), priklausanti grupei „Aller“ (Danija), įmonė „Bonnier Tidskrifter Aktiebolag“ (toliau – „Bonnier“, Švedija), priklausanti grupei „Bonnier“ (Švedija) ir įmonė „Egmont Holding AB“ (toliau – „Egmont“, Švedija), priklausanti grupei „Egmont“ (Danija), pirkdamos akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „Mediafy AB“ (toliau – „Mediafy“, Švedija) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.7036 – Aller Media/Bonnier Tidskrifter/Egmont Holding/Mediafy adresu:

1.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/12

1.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 30/12

1.

62 puslapis, kvietimo pavadinimas turi būti toks: