|
ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2014.020.lit |
||
|
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 20 |
|
|
||
|
Leidimas lietuvių kalba |
Informacija ir pranešimai |
57 tomas |
|
Pranešimo Nr. |
Turinys |
Puslapis |
|
|
II Komunikatai |
|
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI |
|
|
|
Europos Komisija |
|
|
2014/C 020/01 |
Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.7116 – Sixth AP Fund/Nordstjernan/Salcomp) ( 1 ) |
|
|
2014/C 020/02 |
Leidimas teikti valstybės pagalbą, remiantis SESV 107 ir 108 straipsnių nuostatomis – Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja ( 1 ) |
|
|
2014/C 020/03 |
Leidimas teikti valstybės pagalbą, remiantis SESV 107 ir 108 straipsnių nuostatomis – Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja ( 1 ) |
|
|
2014/C 020/04 |
Leidimas teikti valstybės pagalbą, remiantis SESV 107 ir 108 straipsnių nuostatomis – Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja ( 1 ) |
|
|
IV Pranešimai |
|
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI |
|
|
|
Europos Komisija |
|
|
2014/C 020/05 |
||
|
2014/C 020/06 |
||
|
|
PRANEŠIMAI, SUSIJĘ SU EUROPOS EKONOMINE ERDVE |
|
|
|
ELPA sekretoriatas |
|
|
2014/C 020/07 |
|
|
V Nuomonės |
|
|
|
KITI AKTAI |
|
|
|
Europos Komisija |
|
|
2014/C 020/08 |
|
|
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
|
LT |
|
II Komunikatai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
Europos Komisija
|
23.1.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 20/1 |
Neprieštaravimas praneštai koncentracijai
(Byla COMP/M.7116 – Sixth AP Fund/Nordstjernan/Salcomp)
(Tekstas svarbus EEE)
(2014/C 20/01)
2014 m. sausio 15 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:
|
— |
Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių, |
|
— |
elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32014M7116. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų. |
|
23.1.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 20/2 |
Leidimas teikti valstybės pagalbą, remiantis SESV 107 ir 108 straipsnių nuostatomis
Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja
(Tekstas svarbus EEE)
(2014/C 20/02)
|
Sprendimo priėmimo data |
2013 10 25 |
|||||
|
Valstybės pagalbos nuorodos numeris |
SA.37400 (13/N) |
|||||
|
Valstybė narė |
Lietuva |
|||||
|
Regionas |
— |
— |
||||
|
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas |
2007–2013 m. regioninės pagalbos žemėlapio taikymo pratęsimas iki 2014 m. birželio 30 d. |
|||||
|
Teisinis pagrindas |
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos regioninės pagalbos žemėlapio patvirtinimo“ projektas |
|||||
|
Pagalbos priemonės rūšis |
Schema |
— |
||||
|
Tikslas |
Regioninė plėtra |
|||||
|
Pagalbos forma |
Kita – Pranešimas susijęs su esamo regioninės pagalbos žemėlapio galiojimo pratęsimu. Galima visų formų pagalba. |
|||||
|
Biudžetas |
— |
|||||
|
Pagalbos intensyvumas |
— |
|||||
|
Trukmė |
2013 12 31–2014 6 30 |
|||||
|
Ekonomikos sektorius |
Visi ūkio sektoriai, tinkami gauti pagalbą |
|||||
|
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas |
|
|||||
|
Kita informacija |
— |
|||||
Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:
http://ec.europa.eu/competition/elojade/isef/index.cfm
|
23.1.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 20/3 |
Leidimas teikti valstybės pagalbą, remiantis SESV 107 ir 108 straipsnių nuostatomis
Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja
(Tekstas svarbus EEE)
(2014/C 20/03)
|
Sprendimo priėmimo data |
2013 11 26 |
|||||||
|
Valstybės pagalbos nuorodos numeris |
SA.37202 (13/N) |
|||||||
|
Valstybė narė |
Didžioji Britanija |
|||||||
|
Regionas |
Wales |
Mišrios |
||||||
|
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas |
Finance Wales JEREMIE Fund |
|||||||
|
Teisinis pagrindas |
|
|||||||
|
Pagalbos priemonės rūšis |
Schema |
— |
||||||
|
Tikslas |
Rizikos kapitalas |
|||||||
|
Pagalbos forma |
Rizikos kapitalo suteikimas |
|||||||
|
Biudžetas |
Bendras biudžetas: 150 mln. GBP |
|||||||
|
Pagalbos intensyvumas |
— |
|||||||
|
Trukmė |
Iki 2015 12 31 |
|||||||
|
Ekonomikos sektorius |
Visi ūkio sektoriai, tinkami gauti pagalbą |
|||||||
|
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas |
|
|||||||
|
Kita informacija |
— |
|||||||
Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:
http://ec.europa.eu/competition/elojade/isef/index.cfm
|
23.1.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 20/4 |
Leidimas teikti valstybės pagalbą, remiantis SESV 107 ir 108 straipsnių nuostatomis
Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja
(Tekstas svarbus EEE)
(2014/C 20/04)
|
Sprendimo priėmimo data |
2013 12 12 |
|||||||
|
Valstybės pagalbos nuorodos numeris |
SA.37226 (13/N) |
|||||||
|
Valstybė narė |
Didžioji Britanija |
|||||||
|
Regionas |
Wales |
— |
||||||
|
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas |
Welsh Assembly Government Rescue and Restructuring Scheme for SMEs |
|||||||
|
Teisinis pagrindas |
Sections 1(2), (3) & (7) of the Welsh Development Agency Act 1975 and Section 70 & 71 of the Government of Wales Act 2006 |
|||||||
|
Pagalbos priemonės rūšis |
Schema |
— |
||||||
|
Tikslas |
Sunkumus patiriančių įmonių sanavimas |
|||||||
|
Pagalbos forma |
Kita |
|||||||
|
Biudžetas |
— |
|||||||
|
Pagalbos intensyvumas |
0 % |
|||||||
|
Trukmė |
2009 1 9–2017 12 31 |
|||||||
|
Ekonomikos sektorius |
Visi ūkio sektoriai, tinkami gauti pagalbą |
|||||||
|
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas |
|
|||||||
|
Kita informacija |
— |
|||||||
Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:
http://ec.europa.eu/competition/elojade/isef/index.cfm
IV Pranešimai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
Europos Komisija
|
23.1.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 20/5 |
Euro kursas (1)
2014 m. sausio 22 d.
(2014/C 20/05)
1 euro =
|
|
Valiuta |
Valiutos kursas |
|
USD |
JAV doleris |
1,3566 |
|
JPY |
Japonijos jena |
141,57 |
|
DKK |
Danijos krona |
7,4622 |
|
GBP |
Svaras sterlingas |
0,81900 |
|
SEK |
Švedijos krona |
8,7958 |
|
CHF |
Šveicarijos frankas |
1,2345 |
|
ISK |
Islandijos krona |
|
|
NOK |
Norvegijos krona |
8,3655 |
|
BGN |
Bulgarijos levas |
1,9558 |
|
CZK |
Čekijos krona |
27,535 |
|
HUF |
Vengrijos forintas |
302,18 |
|
LTL |
Lietuvos litas |
3,4528 |
|
PLN |
Lenkijos zlotas |
4,1650 |
|
RON |
Rumunijos lėja |
4,5266 |
|
TRY |
Turkijos lira |
3,0634 |
|
AUD |
Australijos doleris |
1,5291 |
|
CAD |
Kanados doleris |
1,4876 |
|
HKD |
Honkongo doleris |
10,5237 |
|
NZD |
Naujosios Zelandijos doleris |
1,6268 |
|
SGD |
Singapūro doleris |
1,7337 |
|
KRW |
Pietų Korėjos vonas |
1 450,61 |
|
ZAR |
Pietų Afrikos randas |
14,7038 |
|
CNY |
Kinijos ženminbi juanis |
8,2107 |
|
HRK |
Kroatijos kuna |
7,6385 |
|
IDR |
Indonezijos rupija |
16 472,27 |
|
MYR |
Malaizijos ringitas |
4,5199 |
|
PHP |
Filipinų pesas |
61,460 |
|
RUB |
Rusijos rublis |
45,9745 |
|
THB |
Tailando batas |
44,632 |
|
BRL |
Brazilijos realas |
3,2072 |
|
MXN |
Meksikos pesas |
18,0441 |
|
INR |
Indijos rupija |
83,9530 |
(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.
|
23.1.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 20/6 |
Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė
(2014/C 20/06)
Liuksemburgo išleistos naujos proginės apyvartinės 2 eurų monetos nacionalinė pusė
Apyvartinės eurų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje. Siekdama informuoti visas suinteresuotąsias šalis, kurių veikla susijusi su monetomis, ir plačiąją visuomenę, Komisija skelbia visus naujo eurų monetų dizaino variantus (1). Remiantis 2009 m. vasario 10 d. Tarybos išvadomis (2), euro zonos valstybėms narėms ir šalims, su Europos Sąjunga sudariusioms susitarimą dėl pinigų, kuriuo numatoma išleisti eurų monetas, suteikiama teisė išleisti tam tikrą proginių apyvartinių eurų monetų skaičių laikantis tam tikrų sąlygų, visų pirma, tai turi būti tik 2 eurų nominalo monetos. Tokių monetų techninės charakteristikos yra tokios pat kaip kitų 2 eurų monetų, tačiau jų nacionalinėje pusėje yra proginis atvaizdas, turintis didelę simbolinę prasmę tai valstybei ar visai Europai.
Monetas leidžianti šalis: Liuksemburgas
Proga: 175-osios Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės nepriklausomybės metinės
Dizaino aprašas: Monetos dešinėje vidinėje pusėje iškaltas Jo Prakilnybės Didžiojo Hercogo Henriko, žvelgiančio į dešinę, atvaizdas, o kairėje vidinės pusės dalyje vertikaliai iškalti metai „1839“ ir „2014“ bei monetą leidžiančios šalies pavadinimas „LËTZEBUERG“. Monetos vidinės dalies apačioje pateikti įrašai „ONOFHÄNGEGKEET“ ir „175 Joër“.
Išorinėje dalyje (žiede) pavaizduota dvylika Europos Sąjungos vėliavos žvaigždučių.
Tiražas: 1,4 mln.
Išleidimo data: 2014 m. sausio mėn.
(1) Žr. OL C 373, 2001 12 28, p. 1, kur pavaizduotos visų 2002 m. išleistų eurų monetų nacionalinės pusės.
(2) Žr. 2009 m. vasario 10 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadas ir 2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos rekomendaciją dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių (OL L 9, 2009 1 14, p. 52).
PRANEŠIMAI, SUSIJĘ SU EUROPOS EKONOMINE ERDVE
ELPA sekretoriatas
|
23.1.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 20/7 |
Pranešimas
Oplano fiulkės ketinimo sudaryti tris vietinio viešojo autobusų transporto sutartis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų, panaikinančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70, 7 straipsnio 2 dalį paskelbimas
(2014/C 20/07)
1. Kompetentingos institucijos pavadinimas ir adresas
|
Oppland fylkeskommune |
|
Opplandstrafikk |
|
Kirkegata 76 |
|
Postboks 988 |
|
2626 Lillehammer |
|
NORWAY |
2. Numatytos sutarties rūšis
Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnio 4 dalyje numatytas išimtis tiesiogiai sudaryta sutartis.
3. Paslaugos ir teritorijos, kurioms gali būti taikoma sutartis
Keleivių vežimas autobusu Torpoje ir apylinkėse (daugiausia Nordrelando savivaldybėje). Šis transportas kiekvienais metais apima apie 300 000 km.
1. Kompetentingos institucijos pavadinimas ir adresas
|
Oppland fylkeskommune |
|
Opplandstrafikk |
|
Kirkegata 76 |
|
Postboks 988 |
|
2626 Lillehammer |
|
NORWAY |
2. Numatytos sutarties rūšis
Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnio 4 dalyje numatytas išimtis tiesiogiai sudaryta sutartis.
3. Paslaugos ir teritorijos, kurioms gali būti taikoma sutartis
Keleivių vežimas autobusu Snerdingdalyje ir Biryje Joviko savivaldybėje. Šis transportas kiekvienais metais apima apie 470 000 km.
1. Kompetentingos institucijos pavadinimas ir adresas
|
Oppland fylkeskommune |
|
Opplandstrafikk |
|
Kirkegata 76 |
|
Postboks 988 |
|
2626 Lillehammer |
|
NORWAY |
2. Numatytos sutarties rūšis
Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnio 4 dalyje numatytas išimtis tiesiogiai sudaryta sutartis.
3. Paslaugos ir teritorijos, kurioms gali būti taikoma sutartis
Keleivių vežimas autobusu Etnedalyje ir Begnos slėnyje, daugiausia Etnedalio ir Bagnės savivaldybėse. Šis transportas kiekvienais metais apima apie 417 000 km.
V Nuomonės
KITI AKTAI
Europos Komisija
|
23.1.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 20/9 |
Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą
(2014/C 20/08)
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.
BENDRASIS DOKUMENTAS
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006
dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)
„HAVARTI“
EB Nr.: DK-PGI-0005-0831-05.10.2010
SGN ( X ) SKVN ( )
1. Pavadinimas
„Havarti“
2. Valstybė narė arba trečioji šalis
Danija
3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas
3.1. Produkto rūšis
|
1.3 klasė. |
Sūriai |
3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas
Nokintas kietas sūris, pagamintas iš pasterizuoto galvijų pieno. Kitų gyvūnų pienas ir jo produktai neleidžiami.
Vandens kiekis priklauso nuo sausojoje medžiagoje esančio riebalų kiekio, žr. toliau pateiktą lentelę.
|
Riebalų kiekis sausojoje medžiagoje |
Didžiausias vandens kiekis |
|
Nuo 30 % iki < 40 % |
54 % |
|
Nuo 45 % iki < 55 % |
50 % |
|
Nuo 55 % iki < 60 % |
46 % |
|
Nuo 60 % |
42 % |
Kitos būdingos savybės:
Gali būti gaminamas su mikroorganizmų kultūromis nokinta luoba arba be jos. Paviršius gali būti padengtas apvalkalu.
|
|
Spalva – nuo balsvos (ar dramblio kaulo spalvos) iki gelsvos. |
|
|
Konsistencija. Sūris minkštas, bet tinkamas pjaustyti ir tvirtas kramtant (al dente). |
|
|
Struktūra. Po visą sūrį tolygiai pasiskirstę daugybė netaisyklingos formos ryžio grūdo dydžio (daugiausia – 1–2 mm pločio ir iki 10 mm ilgio) akučių. Sūrio, kurio sausojoje medžiagoje yra 60 proc. riebalų, akutės paprastai mažesnės. |
|
|
Skonis ir kvapas. Švelnus, rūgštus, aromatingas ir sodrokas. Ilgiau nokinto sūrio kvapas ir skonis stipresnis. „Havarti“ 60+ sūriui būdinga minkšta ir kreminė konsistencija ir grietinėlės skonis. |
Gali būti dedama prieskonių, pavyzdžiui, laiškinio česnako ir krapų, su sąlyga, kad sūryje bus aiškiai juntamas jiems būdingas skonis.
Apvalus arba keturkampis.
„Havarti“ sūriui būdingas skonis ir konsistencija susiformuoja po toliau aprašyto nokinimo proceso.
|
|
Sūris su luoba: 1–2 savaites 14–18 °C temperatūroje mikroorganizmų kultūromis nokinamas paviršius, po to sūris 1–3 savaites nokinamas 8–12 °C temperatūroje. |
|
|
Sūris be luobos: 3 savaites nokinamas 12–20 °C temperatūroje. |
Gamintojas gali perduoti nurodytos brandos nepasiekusius „Havarti“ sūrius kitai įmonei, kad ši atliktų tolesnį jų apdorojimą, įskaitant nokinimą, arba juos laikytų, tačiau ši įmonė negali toliau perduoti šių sūrių tol, kol jie nepasiekia minimalios brandos.
3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)
—
3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)
—
3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje
„Havarti“ sūriai turi būti gaminami ir nokinami Danijoje. Visų pirma skiriasi šie taikomo gamybos metodo ir panašių produktų įprasto gamybos proceso etapai: sutraukos dėjimas į formas; sutraukos sulydymas; sūrio nokinimas pirmąsias 2–3 savaites. Šie trys etapai toliau aprašomi išsamiau.
Tinkamai sutvirtėjusi sutrauka atskiriama nuo išrūgų. Tai atliekant labai svarbu užtikrinti, kad prieš patekdama į formą atskirta sutrauka nesuliptų į gumulėlius. Tai užtikrinama išrūgų atskyrimo spartą ir intensyvumą tiksliai suderinus su formų užpildymo metodika ir pajėgumu. Be to, svarbu, kad sutrauka jau būtų tokios konsistencijos, kad būtų atspari šiam apdorojimui. Kita vertus, sutrauka dar neturėtų būti sutvirtėjusi taip, kad vėliau nebesusilydytų arba sunkiai besilydytų, ir dėl to sūris neįgytų „Havarti“ sūriui būdingų skonio ir konsistencijos savybių.
Siekiant užtikrinti, kad susiformuotų ir išsilaikytų 3.2 punkto skyrelyje „Vidus“ aprašyta struktūra, į formą sudėta sutrauka paslegiama tik truputį arba visai neslegiama. Taigi sūris iš esmės susislegia nuo savo paties svorio. Siekiant, kad susiformuotų norima struktūra ir vientisa sūrio masė, šio etapo pradžioje temperatūrą būtina išlaikyti iki 41 laipsnio Celsijaus. Šiuo etapu nulemiama galutinė sūrio sudėtyje esančio vandens kiekio procentinė dalis, be to, šis etapas turi lemiamos reikšmės norimos konsistencijos ir skonio susiformavimui.
Ir sūriai, kurių paviršius nokinamas, ir sūriai be luobos nokinimo laikotarpiu laikomi palaipsniui mažinamoje temperatūroje, kurios intervalas – 12–20 laipsnių. Paprastai sūriai nokinami žemesnėje nei čia nurodytoji temperatūroje.
Minėtų etapų ir jų sąveikos kontrolė yra labai svarbi siekiant užtikrinti, kad sūris įgytų aprašytas savybes.
3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės
—
3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės
Riebalų kiekis sausojoje medžiagoje nurodomas keturių pakopų žymomis: 30+, 45+, 55+ ir 60+. „Havarti“ sūris, kurio sausojoje medžiagoje yra ne mažiau kaip 60 proc. riebalų, gali būti vadinamas „flødehavarti“ („Havarti“ grietinėlės sūriu). 45 proc. riebalų kiekis sausojoje medžiagoje naudojamas kaip atskaitos taškas su riebalų kiekiu susijusiems lyginamiesiems teiginiams apie maistingumą.
Jei į sūrį dedama esminių skonio savybių suteikiančios kvapiosios medžiagos, ji turi būti nurodyta pavadinime arba kartu su pavadinimu.
4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas
Danija
5. Ryšys su geografine vietove
5.1. Geografinės vietovės ypatumai
Danija didžiuojasi senomis pienininkystės tradicijomis. Danijos pienininkystės sektorius pasižymi išskirtine specialistų bendruomene ir giliomis profesinėmis žiniomis, kurios užfiksuotos dar 1921 m. dokumentuose ir, manoma, buvo sukauptos per daugiau kaip 100 metų.
Pieno apdorojimo specialistai specialiose Ladelundo ir Dalumo pienininkystės mokyklose Danijoje rengiami nuo XIX a. pabaigos. „Havarti“ sūrio gamyba – nusunkto sūrio gamybos mokymo pagrindas.
Akademinis mokymas pienininkystės mokslo ir technologijų srityje Danijoje pradėtas 1921 m., o šiuo metu Danija yra viena iš nedaugelio tokį mokymą tebesiūlančių pasaulio šalių.
5.2. Produkto ypatumai
„Havarti“ – vadinamasis nusunktas sūris, taip vadinamas dėl būdo, kuriuo sutrauka dedama į formas ir vėliau sulydoma. Šį sūrį galima atpažinti iš daugybės netaisyklingos formos ryžio grūdo dydžio akučių, tolygiai pasiskirsčiusių po visą sūrį. „Havarti“ sūriui būdingas švelnus, rūgštus, aromatingas ir sodrokas skonis. Sūris minkštas, bet tinkamas pjaustyti ir yra al dente konsistencijos. Šis nusunktas sūris Danijoje pirmą kartą pagamintas 1921 m., kai iš Šveicarijos atvykęs G. Morgenthaleris dviejose Zelandijos – Ruds Vedbiu ir Halebiugoro – pieninėse mokė du pienininkus naujovės – nusunkto sūrio gamybos. Naujasis sūris susilaukė didelės sėkmės, ir, be šių dviejų pieninių, jo gamybos ilgainiui ėmėsi ir daugybė kitų pieninių visoje Danijoje.
5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys
Pavadinimas „Havarti“ saugoma geografine nuoroda skelbiamas dėl išskirtinio gero vardo ir gamybos metodo.
„Havarti“ – labai senas, dar vikingų laikų daniškas žodis. Jis kilęs iš žodžio „avarti“, reiškiančio tarpų, gėlėtą paupį. Pavadinimas „Havarti“ susijęs su Hanne Nielsen – juo pažymima jos veikla sūrių gamybos srityje Havarčio ūkyje Holtėje, netoli Kopenhagos XIX a. antroje pusėje. 1866–1890 m. ji išgarsino Havarčio ūkyje gaminamus sūrius visoje Danijoje ir tapo karališkojo dvaro tiekėja.
Ir bendruomenės viduje, ir už jos ribų „Havarti“ sūris garsėja kaip daniškas gaminys. Remiantis naujausios „Zapera“ atliktos vartotojų apklausos rezultatais, didžioji dauguma danų vartotojų žino „Havarti“ sūrį ir sieja jį su Danija. Kadangi „Havarti“ sūris daugiausia gaminamas ir vartojamas Danijoje, jis daugiausia žinomas Danijos vartotojams. „Havarti“ sūrį žino apie 90 proc. apklaustų danų, iš jų beveik 80 proc. sieja jį su Danija. Kitose valstybėse narėse „Havarti“ sūrį žino daugiau nei trečdalis vartotojų.
Danijos pienininkai „Havarti“ sūrį pristatė įvairiose nacionalinėse ir tarptautinėse parodose bei konkursuose ir gavo už jį daugybę apdovanojimų. „Havarti“ sūris jau daugiau kaip 60 metų nuolat eksponuojamas nacionalinėse parodose – Nacionalinėje pieno produktų parodoje ir regioninėse parodose. Be to, „Havarti“ sūris nuolat pristatomas Viskonsino sūrių gamintojų asociacijos renginiuose ir pelnė juose ne vieną apdovanojimą. Daugelyje tarptautinių žinynų apie sūrius nurodoma daniška šio sūrio kilmė.
„Havarti“ sūris užima tvirtas pozicijas Danijos sūrio gamybos srityje – Antrojo pasaulinio karo pabaigoje šio sūrio gamyba sudarė 1–2 proc. visos sūrių gamybos, o po 50 metų, XX a. 8-ajame dešimtmetyje – jau 16 proc. Šiuo metu (2008 m.) pagaminamas „Havarti“ sūris – 32 700 tonų – sudaro 10,2 proc. viso Danijoje pagaminamo sūrio.
„Havarti“ sūrio gamybos mokymo pagrindai išdėstyti dar 1921 m. dokumentuose. Šio sūrio gamybos mokymo kursas buvo ir tebėra įprasta Danijos pienininkų mokymo programos dalis, todėl „Havarti“ sūrio gamyba minima daugybėje mokymo vadovų. Šio sūrio ypatumus visų pirma nulemia trys jo gamybos proceso etapai. Kad sūris įgytų aprašytas savybes, labai svarbi minėtų etapų ir jų sąveikos kontrolė. Per visus tuos metus Danijos pieninėse kaupiant praktines žinias, įgyta neprilygstama patirtis. Todėl svarbu, kad „Havarti“ sūris būtų gaminamas Danijos pieninėse, kur pienininkai, pieno produktų gamybos technikai, technologai ir inžinieriai per daugybę metų įgijo visapusišką išsilavinimą ir reikiamas technologines žinias būtent šios rūšies sūrio gamybos srityje. Šis sūrio aprašas buvo įtrauktas į 1952 m. kovo 13 d. Žemės ūkio ministerijos įsakymą, o šiuo metu yra įtrauktas į 2013 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. 2 dėl pieno produktų ir kt.
Nuoroda į paskelbtą specifikaciją
(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis (3))
http://www.foedevarestyrelsen.dk/SiteCollectionDocuments/25_PDF_word_filer%20til%20download/06kontor/Varespecifikation%20for%20Havarti_revideret_juli%202011_.pdf
(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.
(2) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.
(3) Žr. 2 išnašą.