18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/1

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/2

1.

Ar galiojant 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2003/55/EB (1) dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančiai Direktyvą 98/30/EB (toliau — 2003 m. direktyva), priimto administracinio sprendimo atveju turi būti taikomos šios direktyvos 25 straipsnio nuostatos, kuriose numatyta, kas turi apskundimo teisę, ar vis dėlto vykstančiame teismo procese reikia remtis 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB (2) dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB (toliau — 2009 m. direktyva), kuri įsigaliojo jau vykstant procesui, 41 straipsnyje esančiomis nuostatomis, kartu atsižvelgiant į jos 54 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, pagal kurią šios nuostatos taikytinos nuo 2011 m. kovo 3 d.?

2.

Jeigu taikytina 2009 m. direktyva, kiek tai susiję su skundu dėl sprendimo, kuriuo patvirtinamas Sistemos kodeksas ar nustatomas jo turinys, ar galima „šalimi, kurios atžvilgiu reguliavimo institucija priima sprendimą“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 41 straipsnio 17 dalį, laikyti veiklos licenciją turintį tiekėją, kuris turi ekonominį interesą, kaip yra šioje byloje, ar vis dėlto tokia šalimi laikytinas tik sistemos operatorius, turintis teisę inicijuoti kodekso patvirtinimo procedūrą?

3.

Jeigu taikytina 2003 m. direktyva, ar prie 25 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytų situacijų priskirtinas Sistemos kodekso patvirtinimas arba pakeitimas, kaip antai nagrinėjamas šioje byloje, tiek, kiek jis susijęs su prašymų dėl pajėgumų užsakymo nagrinėjimu?

4.

Jeigu tai atvejis, patenkantis į 2003 m. direktyvos 25 straipsnio 6 dalies taikymo sritį, kiek tai susiję su skundu dėl sprendimo, kuriuo patvirtinamas Sistemos kodeksas ar nustatomas jo turinys, ar galima „šalimi, kurios interesai paliesti“, laikyti veiklos licenciją turintį tiekėją, kuris turi ekonominį interesą, kaip yra šioje byloje, ar vis dėlto tokia šalimi laikytinas tik sistemos operatorius, turintis teisę inicijuoti kodekso patvirtinimo procedūrą?

5.

Kaip turėtų būti aiškinama 2003 m. direktyvos 25 straipsnio 11 dalis, kurioje numatyta, kad 5 ar 6 dalyse minėti skundai nepažeidžia teisės Bendrijos ar nacionalinėje teisėje nustatyta tvarka paduoti apeliaciją, jeigu iš atsakymų į ankstesnius klausimus būtų matyti, jog, norint apskųsti, pagal nacionalinę teisę taikomi griežtesni reikalavimai, nei kylantys iš šios direktyvos arba Bendrijos teisės?

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/3

1.

Ar — kol kas neatsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau — Chartija) 52 straipsnio 1 dalį ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB (1), nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (toliau — Direktyva), 6 straipsnį — (tiesioginis) skirtingas požiūris dėl amžiaus, kaip tai suprantama pagal Chartijos 21 straipsnio 1 dalį ir (arba) Direktyvos 2 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies a punktą, yra tuomet, kai mokslo vidurinėje arba aukštesniojoje mokykloje laikotarpiai kaip prieš pradedant darbinę veiklą buvę laikotarpiai, į kuriuos gali būti atsižvelgiama apskaičiuojant pensiją, gali būti įskaitomi tik tuo atveju, jeigu jie buvo po to, kai tarnautojui suėjo 18 metų, turint galvoje tai, kad minėti prieš pradedant darbinę veiklą buvę laikotarpiai, į kuriuos gali būti atsižvelgiama apskaičiuojant pensiją, svarbūs ne tik sprendžiant teisės į pensiją, bet ir jos dydžio klausimus, ir minėta pensija (bendra pensija) pagal nacionalinę teisę laikoma tolesniu atlyginimo mokėjimu remiantis po tarnautojo išėjimo į pensiją tebesitęsiančiais viešosios tarnybos santykiais?

2.

Jeigu atsakymas būtų teigiamas: ar tuo atveju, jei nėra pateisinimo, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį ir (arba) Direktyvos 6 straipsnį (šiuo klausimu žr. trečiąjį klausimą), tiesioginiu Chartijos 21 straipsnio ir (arba) Direktyvos 2 straipsnio taikymu tarnautojas procedūroje dėl prašymo įskaityti prieš pradedant darbinę veiklą buvusius laikotarpius, į kuriuos gali būti atsižvelgiama apskaičiuojant pensiją, gali remtis ir tuomet, kai jis tuo metu dar nėra pensijoje, ypač tada, kai pagal nacionalinę teisę — jeigu išleidimo į pensiją momentu teisės aktai nepasikeitę — per pensijos nustatymo procedūrą arba pateikus naują prašymą įskaityti šiuos laikotarpius, prieš jį galėtų būti remiamasi tokio prašymo atmetimo galiojimu?

3.

Jeigu atsakymas būtų teigiamas: ar minėtas skirtingas požiūris, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį ir (arba) Direktyvos 6 straipsnio 1 arba 2 dalį, yra pateisinamas:

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/3

1.

Ar — kol kas neatsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau — Chartija) 52 straipsnio 1 dalį ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB (1), nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (toliau — Direktyva 2000/78), 6 straipsnį — (tiesioginis) skirtingas požiūris dėl amžiaus, kaip tai suprantama pagal Chartijos 21 straipsnio 1 dalį ir (arba) Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies a punktą, yra tuomet, kai dėl nediskriminacinės naujai priimtų tarnautojų darbo užmokesčio didinimo sistemos įvedimo pagal anksčiau galiojusius teisės aktus (dėl negalėjimo įskaityti laikotarpius, buvusius prieš sueinant 18 metų amžiui, sprendžiant darbo užmokesčio didinimo klausimą) diskriminuotas anksčiau priimtas tarnautojas, pateikęs prašymą, gali pasirinkti naująją sistemą ir taip jam gali būti apskaičiuota nediskriminacinė paaukštinimui reikšminga atskaitos diena, tačiau patenkinus tokį prašymą pagal nacionalinę teisę susidaro tokia situacija, kad dėl to, jog pagal naująją sistemą numatytas lėtesnis darbo užmokesčio didėjimas, jo padėtis pagal darbo užmokestį reglamentuojančius teisės aktus (taigi galiausiai ir jam priklausantis atlyginimas), nepaisant palankesnės paaukštinimui reikšmingos atskaitos dienos, nepagerėja tiek, kad jis pagal darbo užmokestį reglamentuojančius teisės aktus atsidurtų tokioje pačioje padėtyje, kaip pagal anksčiau galiojusius teisės aktus diskriminuojant privilegijuotas anksčiau priimtas tarnautojas (kuris panašius laikotarpius turi įgyti ne iki jam sueinant 18 metų, o po to, ir kurie pagal anksčiau galiojusius teisės aktus jau buvo įskaityti), kuris nejaučia poreikio pasirinkti naująją sistemą?

2.

Jeigu atsakymas būtų teigiamas: ar tuo atveju, jei nėra pateisinimo, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį ir (arba) Direktyvos 2000/78 6 straipsnį (šiuo klausimu visų pirma žr. trečiąjį klausimą), tiesioginiu Chartijos 21 straipsnio ir (arba) Direktyvos 2000/78 2 straipsnio taikymu tarnautojas procedūroje dėl padėties pagal darbo užmokestį reglamentuojančius teisės aktus nustatymo gali remtis ir tuomet, jei jam jau prieš tai, pateikus atitinkamą prašymą, buvo nustatyta palankesnė paaukštinimui reikšminga atskaitos diena?

3.

Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas: ar dėl nediskriminacinės naujai priimtiems tarnautojams taikomos sistemos įvedimo išliekantis skirstymas, kiek tai susiję su jų padėtimi pagal darbo užmokestį reglamentuojančius teisės aktus, į naujosios sistemos nepasirenkančius privilegijuotus anksčiau priimtus tarnautojus ir, nepaisant perėjimo į naująją sistemą, toliau diskriminuojamus anksčiau priimtus tarnautojus, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį ir (arba) Direktyvos 2000/78 6 straipsnį, kaip pereinamojo laikotarpio reiškinys pateisinamas administravimo ekonomijos, įgytų privalumų išsaugojimo ir (arba) teisėtų lūkesčių apsaugos priežastimis, net jei:

Jei atsakymas į pirmąjį arba antrąjį klausimą būtų neigiamas arba jei atsakymas į trečiąjį klausimą būtų teigiamas:

4.

Jei atsakymas į trečiąjį klausimą būtų teigiamas:

5.

6.

Teigiamai atsakius į ketvirtojo klausimo a dalį ir neigiamai atsakius į ketvirtojo klausimo b dalį ir tuo pačiu teigiamai atsakius į trečiąjį klausimą arba teigiamai atsakius į penktojo klausimo a dalį ir neigiamai atsakius į penktojo klausimo b dalį:

Ar tuomet esantys diskriminuojantys naujojo reglamentavimo požymiai reiškia, kad anksčiau priimtų tarnautojų diskriminacija kaip pereinamojo laikotarpio reiškinys nebepateisinama?

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/5

1.

Ar laiko ir kiekio atžvilgiu ribota bandomoji gamtinių dujų gavyba, vykdoma atlikus tiriamąjį gręžinį, išgręžtą siekiant ištirti ilgalaikės gamtinių dujų gavybos ekonominę naudą, yra „gamtinių dujų komercinė gavyba“, kaip ji suprantama pagal 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (1), iš dalies pakeistos 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB (2) (Direktyva 85/337), I priedo 14 punktą?

Jei į pirmąjį prejudicinį klausimą būtų atsakyta teigiamai, pateikiami šie tolesni klausimai:

2.

Ar nacionalinės teisės nuostata, kurioje Direktyvos 85/337 I priedo 14 punkte nustatytos ribos, reglamentuojant gamtinių dujų gavybą, siejamos ne su gavyba per se, bet su „gavyba iš vieno zondo“, prieštarauja Direktyvos 85/337 I priedo 14 punktui?

3.

Ar Direktyvą 85/337 reikia aiškinti taip, kad tokioje situacijoje, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai yra pateiktas prašymas atlikti bandomąją gamtinių dujų gavybą išgręžiant tiriamąjį gręžinį, institucija, siekdama nustatyti, ar egzistuoja pareiga atlikti poveikio aplinkai vertinimą, privalo įvertinti tik visų tokios pat rūšies projektų, konkrečiai — visų atitinkamoje teritorijoje išgręžtų gręžinių, kumuliacinį poveikį?

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/5

1.

Ar pagal Reglamento (EB) Nr. 338/97 (1) 11 straipsnio 2 dalies a punktą leidimai ir sertifikatai laikytini negaliojančiais tik tų egzempliorių atžvilgiu, dėl kurių yra realus negaliojimo pagrindas, ar ir kitų atitinkamame leidime ir sertifikate nurodytų egzempliorių atžvilgiu?

2.

Ar pagal Reglamento (EB) Nr. 338/97 11 straipsnio 2 dalies b punktą reikia sulaikyti ir konfiskuoti visus egzempliorius, nurodytus negaliojančiais pagal a punktą laikytinuose leidimuose ir sertifikatuose, ar tik tuos, dėl kurių yra realus negaliojimo pagrindas?

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/6

1.

Ar Reglamento Nr. 1408/71 (1) 27 ir paskesnių straipsnių sąvoką „mokama“ reikia aiškinti taip, kad nustatant, nuo kokio momento turi būti mokama pensija, svarbus sprendimo suteikti pensiją, pagal kurį turi būti mokama pensija, priėmimo momentas arba momentas, nuo kurio pradedama mokėti atgaline data suteikta pensija?

2.

Jeigu sąvoka „mokama“ reiškia momentą, nuo kurio pradedama mokėti atgaline data suteikta pensija:

Ar tai suderinama su tuo, kad į Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 taikymo sritį patenkantis teisę į pensiją turintis asmuo pagal Nyderlandų teisės aktus negali sudaryti sveikatos draudimo sutarties tokia pačia atgaline data?

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/6

1.

Ar tik pagal receptus išduodamam žmonėms skirtam vaistui, kuris naudojamas tik skubiu sveikatos priežiūros atveju, kuriam valstybės narės kompetentinga institucija neišdavė leidimo pateikti į rinką arba jis nebuvo išduotas pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2309/93 (1) ir kurį ruošia ūkio subjektas, kaip antai dalyvaujantysis Stockholms tingsrätt (Stokholmo apygardos teismas) nagrinėjamoje byloje, o užsako sveikatos priežiūros institucijos tokiomis sąlygomis, kokios nagrinėjamos toje byloje, gali būti taikoma kuri nors iš Direktyvos 2001/83 (2) dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus, 3 straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytų išimčių, ypač tuo atveju, kai egzistuoja kitas vaistas, kuriam išduotas leidimas ir kurio veiklioji medžiaga, dozės ir farmacinė forma yra tokios pačios?

2.

Ar tuo atveju, jei tik pagal receptus išduodamas žmonėms skirtas vaistas, kaip antai nurodytasis 1 klausime, patenka į Direktyvos 2001/83 3 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 2 dalies ar 5 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, teisės aktus dėl vaistų reklamos priemonių galima laikyti nesuderintais, ar tai yra priemonės, kurios, kaip teigiama šioje byloje, yra reklama, reglamentuojama Direktyvoje 2006/114 (3) dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos?

3.

Jei į 2 klausimą būtų atsakyta taip, kad reikia taikyti Direktyvą 2006/114 dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos, kokios pagrindinės sąlygos turi būti tenkinamos, kad Stockholms tingsrätt nagrinėjamos priemonės (produkto pavadinimo, numerio ir AnatomicTherapeuticChemical kodo suteikimas vaistui, fiksuotos kainos taikymas vaistui, informacijos apie vaistą teikimas Nacionaliniam medžiagų registrui, skirtam vaistams (NPL), NPL identifikacinio numerio suteikimas vaistui, informacinio biuletenio apie vaistą platinimas, vaisto tiekimas naudojant elektroninę sveikatos priežiūros paslaugų užsisakymo paslaugą ir informacijos apie vaistą teikimas nacionalinės prekybos organizacijos leidinyje) būtų reklama, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2006/114?

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/7

1.

Ar tik pagal receptus parduodamą žmonėms skirtą vaistą, kuris pagamintas ir tiekiamas tokiomis aplinkybėmis, kokias byloje nagrinėja Stockholms tingsrätt (Stokholmo apygardos teismas), ir kuriam valstybės narės kompetentinga institucija neišdavė leidimo pateikti į rinką arba jis nebuvo išduotas pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2309/93 (1), galima pripažinti vaistu, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2001/83 (2) dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus, 3 straipsnio 1 arba 2 dalį, ypač tuo atveju, kai egzistuoja kitas vaistas, kuriam išduotas leidimas ir kurio veiklioji medžiaga, dozės ir forma yra tokios pačios?

2.

Ar tariamoms reklamos priemonėms, tuo atveju, jei pagal receptus parduodamas žmonėms skirtas vaistas, pagamintas ir tiekiamas tokiomis aplinkybėmis, kokias byloje nagrinėja Stockholms tingsrätt, patenka į Direktyvos 2001/83 taikymo sritį, galima kartu su Direktyva 2001/83 taikyti Direktyvą 2005/29 (3) dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje?

3.

Ar tuo atveju, jei pagal receptus parduodamas žmonėms skirtas vaistas, pagamintas ir tiekiamas tokiomis aplinkybėmis, kokias byloje nagrinėja Stockholms tingsrätt, patenka į Direktyvos 2001/83 3 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 2 dalies ar 5 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, teisės aktus dėl vaistų reklamos priemonių galima laikyti nesuderintais, ar tai yra priemonės, kurios, kaip teigiama šioje byloje, yra reklama, reglamentuojama 1) Direktyvoje 2006/114 (4) dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos ir (arba) 2) Direktyvoje 2005/29 dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje?

4.

Jei į 3 klausimą būtų atsakyta taip, kad reikia taikyti Direktyvą 2006/114 dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos, kokios pagrindinės sąlygos turi būti tenkinamos, kad Stockholms tingsrätt nagrinėjamos priemonės (produkto pavadinimo, numerio ir ATC kodo naudojimas ar priskyrimas vaistui, fiksuotos kainos taikymas vaistui, informacijos apie vaistą teikimas Nacionaliniam medžiagų registrui, skirtam vaistams (NPL), NPL identifikacinio numerio suteikimas vaistui, informacinio biuletenio apie vaistą ir su juo susijusių duomenų platinimas naudojant elektroninę sveikatos priežiūros paslaugų užsisakymo paslaugą ir pačios įmonės tinklalapį, informacijos apie vaistą teikimas nacionalinės prekybos organizacijos leidinyje, informacijos apie vaistą teikimas Centriniame vaistinių produktų registre ir susijusiame registre (JACA), informacijos apie vaistą teikimas kitoje nacionalinėje duomenų bazėje, skirtoje vaistams (SIL), informacijos teikimas naudojantis vaistinių terminalo sistema (ATS) ar panašia paskirstymo sistema, informacijos apie pačios įmonės ar konkuruojančio tiekėjo vaistą teikimas susirašinėjant gydytojų chirurgų ir pacientų organizacijoms, vaisto marketingas, priemonės, susijusios su tam tikro vaisto ir su juo konkuruojančių vaistų farmaciniais patikrinimais, nepranešimas apie dokumentuose nustatytus svarbius skirtumus tarp produktų, nepranešimas apie pačios įmonės vaisto turinį ir apie Läkemedelsverket (Švedijos vaistų agentūra) pateiktą vaisto įvertinimą, sveikatos priežiūros tarnybos neinformavimas apie Läkemedelsverket patariamosios mokslinės tarybos atliktą konkuruojančių produktų vertinimą, fiksuotos vaisto kainos išlaikymas, 3 (trijų) mėnesių receptų galiojimo termino nustatymas, vaisto išdavimas vaistinėje vietoje konkuruojančio vaisto, nepaisant to, kad pacientas turi to konkuruojančio vaisto receptą, ir kliudymas rinkoje perduoti standartizuotus preparatus, skirtus konkuruojantiems vaistams, įskaitant tai, kad vietos vaistinės atsisako tiekti konkuruojantį vaistą ir tai, kad taikoma fiksuota kaina kaip dalis sistemos, pagal kurią už vaistus galima gauti kompensacijas be išankstinio nacionalinės institucijos sprendimo) būtų reklama, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2006/114?

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/8

1.

Ar keleivių vežimo viešuoju transportu vietos savivaldos institucijos administruojamoje teritorijoje finansavimas gali būti laikomas specifiniu tikslu, kaip jis suprantamas pagal Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2008/118/EB (1) 1 straipsnio 2 dalį, jei šios funkcijos vykdymas ir finansavimas priskiriamas prie vietos savivaldos institucijos pareigų?

2.

Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, ar Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2008/118/EB 1 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal šią nuostatą nedraudžiama vidaus teisėje numatyti netiesioginį mokestį, taikomą akcizu apmokestinamas prekes parduodant galutiniam vartotojui ir panaudojamą tik keleiviams vežti viešuoju transportu, jei keleivių vežimas viešuoju transportu yra vietos savivaldos institucijos, turinčios teisę rinkti mokesčius, pareiga, kuri turi būti vykdoma neatsižvelgiant į tokį netiesioginį mokestį, o keleivių vežimo viešuoju transportu finansavimo apimtis galiausiai nepriklauso nuo surinkto mokesčio, nes keleiviams vežti viešuoju transportu skiriamos sumos dydis nustatomas tiksliai, taigi tuo atveju, jei pajamos iš netiesioginio mokesčio yra didesnės, atitinkamai mažiau lėšų keleiviams vežti viešuoju transportu skiriama iš viešųjų lėšų, ir atvirkščiai — kai pardavimo mokesčio surenkama mažiau, vietos savivaldos institucija turi padidinti keleiviams vežti viešuoju transportu skiriamų lėšų kiekį, tačiau tuo atveju, kai įplaukos iš mokesčių neatitinka prognozių, keleiviams vežti viešuoju transportu skiriamas išlaidas galima pakoreguoti keičiant vietos savivaldos institucijos biudžetą?

3.

Jei atsakymas į antrąjį klausimą būtų teigiamas, ar Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2008/118/EB 1 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal šią nuostatą leidžiama akcizu apmokestinamas prekes papildomai apmokestinti netiesioginiu mokesčiu, kurio tikslas nustatytas po to, kai atsirado pareiga mokėti šį mokestį?

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/9

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/9

1.

Ar 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (1) 13 straipsnis taikytinas, kai bankroto administratoriaus ginčijamas prieš bankroto procedūros pradžią areštuotos sumos išmokėjimas buvo atliktas po šios procedūros pradžios?

2.

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar reglamento 13 straipsnyje numatytai apsaugai taip pat taikomi senaties, ieškinio pareiškimo ir naikinamieji terminai, nustatyti pagal teisę, kurioje ginčijamas teisinis aktas turi savo poveikį (lex causae)?

3.

Jeigu į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar numatyti esminiai procedūriniai reikalavimai, kaip tai suprantama pagal reglamento 13 straipsnį, siekiant pateikti reikalavimą, nustatomi pagal lex causae ar pagal lex fori concursus?

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/9

1.

Ar Europos Bendrijos ir Maroko Karalystės partnerystės susitarimo žuvininkystės sektoriuje 6 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta išimtis, t. y. pagal ją draudžiama Bendrijos laivams leisti žvejoti Maroko žvejybos rajonuose remiantis licencijomis, išduotomis vien kompetentingų Maroko institucijų Maroko žvejybos kvotų turėtojams?

2.

Ar Europos Bendrijos ir Maroko Karalystės partnerystės susitarimo žuvininkystės sektoriuje 6 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta išimtis, t. y. pagal ją draudžiama Bendrijos laivus pagal čarterio be įgulos susitarimus nuomoti Maroko bendrovėms (pagal tipinę formą: standard’Barecon 2001’ BIMCO Standard Bareboat Charter) žvejybai Maroko žvejybos rajonuose, vykdomai pagal licenciją, išduotą vien kompetentingų Maroko institucijų Maroko žvejybos kvotų turėtojams?

3.

Ar atsakymui į 2 klausimą turi įtakos tai, kad nuomotojas Maroko bendrovei taip pat suteikia profesionalią pagalbą valdant žvejybos laivą ir įdarbinant jo įgulą bei teikia techninę pagalbą?

4.

Ar Europos Bendrijos ir Maroko Karalystės partnerystės susitarimą žuvininkystės sektoriuje reiškia aiškinti taip, kad Maroko Karalystė taip pat turi teisę žemiau 29° šiaurės platumos lygiagretės plėtoti ir vykdyti savo nacionalinę pramoninę pelaginę žvejybą? Jei taip, ar pagal šį susitarimą Maroko Karalystė turi teisę sudaryti čarterio susitarimus ar išduoti licencijas tiesiogiai Bendrijos žvejybos laivams nacionalinei žvejybai vykdyti, nesant reikalo gauti leidimo iš Europos bendrijos?

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/10

1.

Europos Sąjungos institucijoms atliekant tyrimą padaryta akivaizdžių faktinių klaidų,

2.

Europos Sąjungos institucijoms atliekant tyrimą padaryta akivaizdžių vertinimo klaidų,

3.

Komisija nesilaikė rūpestingumo pareigos ir pažeidė 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (2) dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 3 straipsnio 2 ir 6 dalis,

4.

Komisija nesilaikė pareigų pagal Reglamento Nr. 1225/2009 20 straipsnio 1 dalį ir pažeidė bendrovės teisę į gynybą,

5.

Komisija, pažeisdama Reglamento Nr. 1225/2009 17 straipsnį, neatsižvelgė į bendrovės pateiktą informaciją ir (arba)

6.

Komisija nesilaikė pareigos nurodyti motyvus (pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 296 straipsnį)?

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/10

1.

Ar ypatinga aplinkybė, kaip ji suprantama pagal reglamento (1) 5 straipsnio 3 dalį, turi būti tiesiogiai susijusi su skrydžiu, kuriam buvo atlikta atitinkama rezervacija?

2.

Tuo atveju, jei ypatingos aplinkybės, atsiradusios vykdant ankstesnius skrydžius, yra svarbios ir vykdant vėlesnį skrydį, ar visos pagrįstos priemonės, kurių skrydį vykdantis oro vežėjas turi imtis pagal reglamento 5 straipsnio 3 dalį, turi būti skirtos tik užkirsti kelią ypatingų aplinkybių atsiradimui, ar ir išvengti didelio vėlavimo?

3.

Ar savo atsakomybe veikiančių trečiųjų asmenų, kuriems patikėtos tam tikros funkcijos, kurios sudaro oro vežėjo veiklos dalį, veiksmai laikytini ypatingomis aplinkybėmis, kaip tai suprantama pagal reglamento 5 straipsnio 3 dalį?

4.

Jei į trečiąjį klausimą bus atsakyta neigiamai: ar vertinant situaciją svarbu tai, kas (oro skrydžių bendrovė, oro uosto operatorius ir t. t.) patikėjo užduotį trečiajam asmeniui?

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/11

—

panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą, kiek jis susijęs su šiame apeliaciniame skunde nurodytais konkrečiais aspektais,

—

nedelsiant panaikinti skundžiamas priemones, kiek jos taikomos EIH,

—

priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas, kurias EIH patyrė per procesą Bendrajame Teisme ir nagrinėjant šį apeliacinį skundą Teisingumo Teisme.

1.

Bendrasis teismas padarė teisės klaidą ir padarė reikalavimų neatitinkančią išvadą nusprendęs, kad EIH pripažino įvykdęs sandorius, kuriuos nurodo Taryba grįsdama jo įtraukimą į sąrašą:

2.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad įvykdyti pagrindiniai įtraukimo į sąrašą kriterijai:

3.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą atmetęs EIH teisėtus lūkesčius ar su teisiniu saugumu siejamą ieškinio pagrindą:

4.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad EIH negalėjo remtis Tarybos reglamento (ES) Nr. 961/2010 32 straipsnio 2 dalimi ginčydamas įtraukimą į sąrašą ir kad EIH skirtos sankcijos turės prevencinį poveikį, kuris negalėtų būti pasiektas, jei Bundesbank nebetvirtintų trečiosios galimybės procedūros arba nesuteiktų leidimų tokiems sandoriams:

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/12

—

panaikinti skundžiamą nutartį;

—

pripažinti priimtinu byloje T-429/11 pareikštą ieškinį dėl panaikinimo ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad priimtų sprendimą dėl bylos esmės;

—

priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas per procesus, susijusius su priimtinumu, dviejose instancijose.

1.

Bendrasis Teismas pažeidė Sąjungos teisę, kai nagrinėdamas ieškinių dėl sprendimų, kuriais pagalbos schema pripažįstama neteisėta ir nesuderinama, panaikinimo, priimtinumą klaidingai išaiškino teismo praktiką, susijusią su „faktinio naudos gavėjo“ sąvoka. Konkrečiai kalbant:

2.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą aiškindamas SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos pabaigą. Bendrasis Teismas teisės požiūriu klydo teigdamas, kad dėl sprendimų, susijusių su valstybių pagalbų schemomis, kaip antai ginčijamas sprendimas, reikalaujama priimti įgyvendinimo priemones, kaip tai suprantama pagal naująją Sutarties nuostatą.

3.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą priėmęs sprendimą, kurs pažeidžia teisę į veiksmingą teisminę gynybą. Skundžiamoje nutartyje ši teisė nagrinėjama tik teoriškai, dėl ko apeliantei užkertamas kelias numatytomis sąlygomis ir nepažeidžiant teisės pasinaudoti prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikimo procedūra, kad ginčytų nagrinėjamo sprendimo teisėtumą.

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/14

1.

Panaikinti 2009 m. liepos 16 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) sprendimą (byla R 1289/2008-1).

2.

VRDT padengia savo ir Lorenz Shoe Group AG patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.

Fuzhou Fuan Leather Plastics Clothing Making Co. Ltd padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/14

1.

Panaikinti 2011 m. lapkričio 22 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 2255/2010-1).

2.

Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/15

1.

Atmesti ieškinį.

2.

Vitaminaqua Ltd padengia bylinėjimosi išlaidas.

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/15

1.

Panaikinti 2012 m. liepos 26 d. Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) sprendimą atmesti UAB „Gaumina“ pasiūlymą, kurį ji pateikė konkursui Nr. EIGE/2012/ADM/13.

2.

EIGE padengia savo ir UAB „Gaumina“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/16

1.

Nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio.

2.

Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/16

1.

Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2.

Nereikia priimti sprendimo dėl Prancūzijos Respublikos ir Calberson prašymų įstoti į bylą.

3.

Mory SA, Mory Team ir Superga Invest padengia ne tik savo, bet ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.

Prancūzijos Respublika ir Calberson, kurios pateikė prašymus įstoti į bylą, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/17

1.

Atmesti ieškinį.

2.

1. garantovaná a.s. padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/17

1.

Atmesti apeliacinį skundą.

2.

Luigi Marcuccio padengia savo ir Europos Komisijos šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/18

1.

Atmesti apeliacinį skundą.

2.

Luigi Marcuccio padengia savo ir Europos Komisijos šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/18

1.

Atmesti apeliacinį skundą.

2.

Luigi Marcuccio padengia savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas.

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/19

1.

Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.

Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/19

—

panaikinti 2013 m. liepos 17 d. Europos Komisijos sprendimą, kuriuo Europos Komisija reikalavo sumokėti iš viso 212 411,89 euro sumą už projektus Nr. 224482, vadinamą MARE (80 352,07 euro), Nr. 216820, vadinamą SENIOR (53 138,40 euro) ir Nr. 225010, vadinamą ECRN (78 231,42 euro); ir

—

priteisti iš Europos Komisijos patirtą turtinę ir neturtinę žalą, iš viso 3 000 000 eurų, arba sumą, kuri bus apskaičiuota vykstant procesui, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir palūkanas bei sumas, nustatytas atsižvelgiant į infliacijos įtaką priteistoms sumoms.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su 2010 m. Finansinių taisyklių netaikymu ir jo poveikio nebuvimu projektams MARE ir SENIOR.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su Europos Komisijos ir audito bendrovės atsisakymu suteikti ieškovei teisę būti išklausytai.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su bendradarbiavimo principo ir Europos Komisijos tarpusavio pasitikėjimo principo pažeidimo ieškovės atžvilgiu, pirmiausia nurodomas blogas administravimas ir išankstiniai įtarimai.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su neaiškiomis taisyklėmis, taikomomis MVĮ, siekiant pripažinti projekto sąnaudas.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas, susijęs su Tarptautinės audito federacijos ir Europos teisės normų, taikomų MVĮ audito srityje netaikymu.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas, susijęs su projekto sąnaudų pripažinimu finansuotinomis ir audito įvertinimo nebuvimu.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas, susijęs su faktu, kad audito bendrovė pagrindė savo išvadas dėl atsisakymo finansuoti išlaidas iš esmės tuo, kad buvo naudojami vien žiniaraščiai.

8.

Aštuntasis ieškinio pagrindas, susijęs su teisėtu ieškovės interesu gauti atlygį už tinkamai atliktą veiklą ir nepagrįstu Europos Komisijos praturtėjimu.

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/20

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/20

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/21

—

Panaikinti 2012 m. gruodžio 13 d. Audito Rūmų kaip Paskyrimų tarnybos sprendimą nepriimti sprendimo dėl ieškovų skundų, nesiimti priemonių viešai pripažinti jų patirtą priekabiavimą ir kančias ir priemonių atkurti jų pažeistą reputaciją, pasitikėjimą jais ir orumą ir atlyginti jiems patirtą neturtinę ir turtinę žalą.

—

Priteisti iš Audito Rūmų bylinėjimosi išlaidas.

18.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 15/21

—

Panaikinti 2013 m. sausio 31 d. sprendimą nutraukti ieškovės darbo sutartį.

—

Panaikinti 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą atmesti ieškovės skundą.

—

Dėl šios priežasties nurodyti grąžinti ieškovę į darbą, sumokėti jai priklausančias finansines išmokas nuo jos sutarties nutraukimo iki grąžinimo į darbą atėmus jos galimas pajamas per minėtą laikotarpį ir pridėjus Europos Centrinio Banko nustatytas palūkanas jas padidinus 3 balais.

—

Atlyginti ex aequo et bono apskaičiuotą 10 000 eurų ieškovės neturtinę žalą.

—

Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.