24.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/1

(1)

pagal Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį lygybė yra viena iš vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga. Pagal ES sutarties 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą Sąjunga kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina vaiko teisių apsaugą;

(2)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 10 straipsnį, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga siekia kovoti su diskriminacija dėl rasinės arba etninės kilmės;

(3)

SESV 19 straipsnio 1 dalimi Tarybai leidžiama imtis atitinkamų veiksmų, kuriais kovojama su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos;

(4)

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudžiama bet kokia diskriminacija bet kokiu pagrindu, pavyzdžiui, dėl lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos ar priklausymo tautinei mažumai;

(5)

Tarybos direktyvoje 2000/43/EB (1) nustatyta sistema, pagal kurią visoje Sąjungoje kovojama su diskriminacija dėl rasinės ar etninės kilmės užimtumo, mokymo, švietimo ir socialinės apsaugos (įskaitant socialinį draudimą ir sveikatos priežiūrą) srityse, taip pat užtikrinant socialines lengvatas ir galimybę gauti visuomenei prieinamas prekes ir paslaugas (įskaitant aprūpinimą būstu);

(6)

šioje rekomendacijoje, kaip ir kituose Europos Parlamento ir Tarybos politiniuose dokumentuose, terminas „romai“ vartojamas kaip gimininis terminas, žymintis sąvoką, aprėpiančią daugiau ar mažiau panašių kultūrinių požymių žmonių grupes, pavyzdžiui, sintus, klajoklius, kalus ir pan., nesvarbu, ar jie sėslūs, ar ne;

(7)

daugelis romų Sąjungoje vis dar susiduria su dideliu skurdu, socialine atskirtimi, diskriminacija ir kliūtimis naudotis savo pagrindinėmis teisėmis, todėl jiems kyla išnaudojimo pavojus, pavyzdžiui, dėl prekybos žmonėmis. Todėl reikia apsvarstyti veiksmingesnes socialinės įtraukties priemones, pritaikytas jų padėčiai ir poreikiams;

(8)

itin didelį susirūpinimą kelia romų vaikų padėtis Sąjungoje, nes dėl įvairių veiksnių jie yra labai pažeidžiami ir susiduria, inter alia, su tokiomis problemomis kaip prasta sveikata, prastas būstas, prasta mityba, atskirtis, diskriminacija, rasizmas ir smurtas. Romų vaikų socialinė atskirtis dažnai susijusi su tuo, kad jų gimimas neregistruojamas ir jie neturi tapatybės dokumentų, su mažu jų dalyvavimu ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, taip pat aukštojo mokslo sistemose, ir su tuo, kad daugelis jų nebaigia mokyklos. Segregacija yra rimta kliūtis, neleidžianti įgyti kokybiško išsilavinimo. Kai kurie romų vaikai taip pat tampa prekybos žmonėmis ir priverstinio darbo aukomis;

(9)

pažeidžiamoje padėtyje taip pat gali atsidurti trečiųjų šalių piliečiai romai, teisėtai gyvenantys valstybėse narėse, ypač kai jie gyvena tomis pačiomis vargingomis sąlygomis, kaip ir daugelis Sąjungos piliečių romų, bet kartu jie susiduria ir su sunkumais, kuriuos paprastai patiria daugelis į Sąjungą iš kitur atvykusių migrantų;

(10)

atsižvelgiant į judumą Sąjungoje, būtina gerbti Sąjungos piliečių laisvo judėjimo teisę ir naudojimosi šia teise sąlygas, įskaitant pakankamų išteklių ir visaverčio sveikatos draudimo turėjimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB (2), ir kartu stengtis gerinti romų gyvenimo sąlygas ir toliau įgyvendinti priemones, kuriomis skatinama jų ekonominė ir socialinė integracija jų kilmės valstybėse narėse ir jų gyvenamosios vietos valstybėse narėse;

(11)

Europos Parlamentas 2010 m. rugsėjo 9 d. rezoliucijoje dėl romų padėties ir dėl judėjimo laisvės Europos Sąjungoje ir 2011 m. kovo 9 d. rezoliucijoje dėl ES strategijos dėl romų įtraukties paragino Komisiją ir valstybes nares sutelkti esamas Sąjungos strategijas ir priemones, kad būtų užtikrinta socialinė ir ekonominė romų įtrauktis;

(12)

2011 m. balandžio 5 d. komunikate „ES romų integracijos nacionalinių strategijų planas iki 2020 m.“ Komisija paragino valstybes nares taikyti arba toliau plėtoti nuoseklų požiūrį ir patvirtinti tam tikrus švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros ir aprūpinimo būstu tikslus, siekiant paspartinti romų integraciją;

(13)

2011 m. gegužės 19 d. Taryba priėmė išvadas dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendrųjų principų iki 2020 m., kuriose išreikštas valstybių narių įsipareigojimas siekti pažangos romų socialinės ir ekonominės įtraukties srityje;

(14)

2011 m. birželio 23–24 d. Europos Vadovų Taryba paragino sparčiai įgyvendinti 2011 m. gegužės 19 d. Tarybos išvadas, visų pirma parengti, atnaujinti ar išplėtoti valstybių narių romų įtraukties strategijas arba integruotas politikos priemones, taikomas siekiant gerinti romų padėtį vadovaujantis platesnio pobūdžio socialinės įtraukties politika;

(15)

2012 m. gegužės 21 d. komunikate „Romų integracijos nacionalinės strategijos: ES plano vykdymo pradžia“ Komisija pateikė visų nacionalinių romų integracijos strategijų ir integruotų politikos priemonių pirmojo vertinimo rezultatus ir paragino valstybes nares apsvarstyti tam tikrus pritaikymus, kad būtų daroma pažanga;

(16)

Komisija aktyviau plėtojo dialogą su valstybėmis narėmis romų integracijos klausimais, visų pirma 2012 m. spalio mėn. įsteigdama nacionalinių romų integracijos informacijos centrų tinklą, kad būtų galima diskutuoti, kaip spręsti nustatytas problemas. 2012 m. lapkričio ir gruodžio mėn. nacionalinių romų integracijos informacijos centrų atstovai toliau diskutavo romų integravimo valstybėse narėse priemonių veiksmingumo didinimo klausimais. Ta grupė vėliau pateikė ataskaitą nacionalinių romų integracijos informacijos centrų tinklui;

(17)

2013 m. birželio 26 d. komunikate „Tolesnis nacionalinių romų integracijos strategijų įgyvendinimas“ Komisija pabrėžė poreikį imtis tolesnių veiksmų, kad būtų sudarytos būtinos išankstinės sąlygos sėkmingai įgyvendinti priemones, kuriomis būtų nedelsiant paspartinta pažanga romų integracijos srityje;

(18)

2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (strategija „Europa 2020“) suteikta nauja paskata kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi: nustatyti bendri visai Europai uždaviniai sumažinti gyventojų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičių, sumažinti mokyklos nebaigiančių asmenų procentinę dalį ir pagerinti gyventojų išsilavinimą bei padidinti jų užimtumą. Šiuo atžvilgiu romų integracija yra itin svarbi bendrų Sąjungos ir valstybių narių pastangų dalis. Dabartiniu Europos semestro valdymu skatinama įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, o 2013 m. birželio 20 d. Tarybos išvadose „Socialinės investicijos į augimą ir sanglaudą“ pateikta daugiau rekomendacijų, kaip užtikrinti integracinį augimą;

(19)

atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir nustatytus trūkumus, reikia gerinti ir stebėti romų integracijos priemonių veiksmingumą. Tai turėtų būti daroma visiškai gerbiant subsidiarumo principą ir tai, kad šioje srityje pagrindinė atsakomybė tenka valstybėms narėms, atsižvelgiant į tai, kad duomenų rinkimas etniniu pagrindu gali būti opus klausimas, ir pripažįstant, kad valstybės narės turėtų pačios pasirinkti savo stebėsenos metodus, įskaitant tinkamus duomenų rinkimo metodus, ir galimus rodiklius;

(20)

šios rekomendacijos tikslas – toliau plėtoti Europos Parlamento rezoliucijose, Tarybos išvadose ir Komisijos komunikatuose dėl romų integracijos jau pateiktas įvairias rekomendacijas. Ja siekiama papildyti galiojančius Sąjungos teisės aktus kovos su diskriminacija srityje, kad jų įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas taptų veiksmingesnis;

(21)

į šią rekomendaciją neįtraukiamas skirtingų sąlygų taikymas dėl pilietybės ir ji nedaro poveikio nuostatoms bei sąlygoms, susijusioms su trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės teisiniu statusu valstybių narių teritorijoje pagal nacionalinius ir ES teisės aktus arba su šio statuso teisiniu poveikiu;

(22)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013 (3) valstybės narės raginamos laikytis integruoto požiūrio tenkinant specifinius geografinių vietovių, kurios yra labiausiai paveiktos skurdo, arba tikslinių grupių, kurios patiria didžiausią diskriminavimo arba socialinės atskirties riziką, poreikius, ypač daug dėmesio skiriant marginalizuotoms bendruomenėms. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1304/2013 (4) 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui įtrauktas investicijų iš Europos socialinio fondo (ESF) prioritetas – marginalizuotų bendruomenių, pavyzdžiui, romų, socialinė ir ekonominė integracija, papildant kitų Europos struktūrinių ir investicinių fondų (5) (ESIF) investicijas,

1.1.

Siekiant praktiškai propaguoti visišką romų lygybę, imtis veiksmingų politikos priemonių, kad būtų užtikrintas vienodų sąlygų taikymas jiems ir pagarba jų pagrindinėms teisėms, įskaitant vienodas galimybes įgyti išsilavinimą, įsidarbinti, naudotis sveikatos priežiūros ir aprūpinimo būstu paslaugomis. Šį tikslą būtų galima pasiekti pagrindinėmis priemonėmis arba tikslinėmis priemonėmis, įskaitant specialias nepalankios padėties prevencijos arba kompensavimo priemones, arba derinant abiejų šių rūšių priemones, ypatingą dėmesį skiriant lyčių aspektui.

1.2.

Patvirtinti priemones, kurios gali būti grindžiamos socialiniais ir ekonominiais rodikliais, tokiais, kaip ilgalaikis nedarbas, įgyto išsilavinimo lygis ir sveikatos parametrai, arba gali būti skiriama daugiausia dėmesio marginalizuotoms ir (arba) segreguotoms geografinėms vietovėms.

1.3.

Imtis veiksmingų priemonių, kad būtų užtikrintas vienodų sąlygų taikymas ir visos galimybės romų berniukams ir mergaitėms įgyti kokybišką išsilavinimą įprastinėje švietimo sistemoje, ir užtikrinti, kad visi romų vaikai įgytų bent privalomąjį išsilavinimą (6). Šis tikslas galėtų būti pasiektas, pavyzdžiui, tokiomis priemonėmis:

1.4.

Imtis veiksmingų priemonių, kad romams būtų užtikrintos vienodos sąlygos naudotis galimybėmis patekti į darbo rinką ir įsidarbinti. Šis tikslas galėtų būti pasiektas, pavyzdžiui, tokiomis priemonėmis:

1.5.

Imtis veiksmingų priemonių, kad romams būtų užtikrintas vienodų sąlygų taikymas suteikiant galimybę naudotis visuotinai prieinamomis sveikatos priežiūros paslaugomis (8) remiantis bendrais reikalavimų atitikties kriterijais. Šis tikslas galėtų būti pasiektas, pavyzdžiui, tokiomis priemonėmis:

1.6.

Imtis veiksmingų priemonių, kad būtų užtikrintas vienodų sąlygų taikymas romams galimybės gauti būstą srityje. Šis tikslas galėtų būti pasiektas, pavyzdžiui, tokiomis priemonėmis:

1.7.

Visais atitinkamais atvejais užtikrinti, kad į vietos valdžios institucijų teikiamas miesto atkūrimo projektų paraiškas būtų įtrauktos integruotos aprūpinimo būstu priemonės, skirtos marginalizuotoms bendruomenėms.

1.8.

Skatinti bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą ir (arba) integruotąsias teritorines investicijas, remiamas iš ESIF.

1.9.

Nacionalinių ir vietos strategijų ir veiksmų planų įgyvendinimui ir stebėsenai skirti pakankamai lėšų iš visų prieinamų finansavimo šaltinių (vietos, nacionalinių, Sąjungos ir tarptautinių), kad romų integracijos tikslas būtų pasiektas taikant bendro pobūdžio arba tikslines priemones.

1.10.

Palankesnės sąlygos skatinti socialinę įtrauktį ir kovoti su skurdu ir bet kokia diskriminacija, įskaitant, inter alia, socialinę ir ekonominę marginalizuotų bendruomenių, pavyzdžiui, romų, integraciją, turėtų būti sudaromos kiekvienoje valstybėje narėje skiriant bent 20 % visų ESF išteklių investicijoms į žmones, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1304/2013 3 ir 4 straipsniuose.

1.11.

Atsižvelgiant į savo romų bendruomenių dydį, socialinę bei ekonominę padėtį ir atotrūkį nuo kitų gyventojų grupių, taip pat įgyvendinant Europos semestrą nustatytus keletui valstybių narių kylančius sunkumus, imtis atitinkamų priemonių siekiant įtraukti romų integraciją į partnerystės susitarimų dėl naudojimosi ESIF (9) lėšomis 2014–2020 m. prioritetus.

1.12.

Naudojantis ESIF technine pagalba, gerinti savo valdymo, stebėsenos ir vertinimo gebėjimus ir sudaryti palankesnes sąlygas naudoti nacionalines ir Sąjungos lėšas vietos valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų stiprinimui remti, kad jos galėtų veiksmingai įgyvendinti projektus.

1.13.

Skiriant viešąsias lėšas nacionalinėms romų integracijos strategijoms arba integruotoms politikos priemonėms įgyvendinti tikslingai tenkinti konkrečius romų poreikius arba skirti dėmesį labiausiai skurdą ir socialinę atskirtį patiriančioms geografinėms vietovėms ir atsižvelgti į lyčių aspektą.

2.1.

Toliau dėti pastangas, kad užtikrintų veiksmingą praktinį Direktyvos 2000/43/EB vykdymą, visų pirma užtikrindamos, kad jų nacionalinės, regioninės ir vietos taisyklės nebūtų diskriminacinės ir dėl jų neatsirastų segregacijos praktika. Nustatant nuostatų ir praktikos suderinamumą su žmogaus teisėmis šioje srityje reikėtų vadovautis atitinkama Europos žmogaus teisių teismo praktika.

2.2.

Atitinkamais atvejais ir regionų, ir vietos lygiu įgyvendinti su romais susijusias segregacijos panaikinimo priemones. Kovos su segregacija politiką bei priemones turėtų papildyti tinkamos mokymo bei informavimo programos, įskaitant mokymą ir informavimą žmogaus teisių apsaugos klausimais, skirtos vietos valstybės tarnautojams ir pilietinės visuomenės atstovams bei patiems romams.

2.3.

Užtikrinti, kad priverstinio iškeldinimo atveju būtų visiškai laikomasi Sąjungos teisės aktų ir kitų tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimų, pavyzdžiui, Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatų.

2.4.

Įgyvendinti kovos su romų diskriminacija ir prietarais, kartais vadinamais nusiteikimu prieš čigonus, priemones visose visuomenės srityse. Tokios priemonės galėtų apimti:

2.5.

Kovoti su visų formų diskriminacija, įskaitant daugialypę diskriminaciją, su kuria susiduria romų vaikai ir moterys, ir kovoti su moterų bei mergaičių patiriamu smurtu, įskaitant smurtą šeimoje, su prekyba žmonėmis, nepilnamečių bei priverstinėmis santuokomis ir elgetavimu, į kurį įtraukiami vaikai, visų pirma užtikrinant teisės aktų vykdymą. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų užtikrinti, kad į šią veiklą būtų įtraukti visi atitinkami subjektai, įskaitant valdžios institucijas, pilietinę visuomenę ir romų bendruomenes. Šiuo atveju valstybės narės skatinamos tarpusavyje bendradarbiauti tais atvejais, kai esama tarpvalstybinio aspekto.

2.6.

Kovoti su nepalankioje padėtyje esančių asmenų, įskaitant romus, skurdu ir socialine atskirtimi investuojant į žmogiškąjį kapitalą ir socialinės sanglaudos politiką. Šis tikslas galėtų būti pasiektas, pavyzdžiui, tokiomis priemonėmis:

2.7.

Atsižvelgiant į savo romų bendruomenių dydį ir socialinę bei ekonominę padėtį, apsvarstyti galimybę įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ į savo nacionalines reformų programas arba savo nacionalines socialines ataskaitas kaip svarbų klausimą įtraukti romų integraciją.

2.8.

Remti romų aktyvų pilietiškumą skatinant jų socialinį, ekonominį, politinį ir kultūrinį dalyvavimą visuomenėje, be kita ko, vietos lygiu, kadangi aktyvus pačių romų įsitraukimas ir dalyvavimas, be kita ko, per jų atstovus ir organizacijas, yra itin svarbus norint gerinti jų gyvenimo sąlygas, taip pat siekti didesnės jų socialinės įtraukties.

2.9.

Kai tai atitinka vietos požiūrį į integraciją, skatinti kvalifikuotų tarpininkų, kurių specializacija yra romų klausimai, mokymą bei įdarbinimą ir naudotis tarpininkavimu kaip viena iš priemonių šalinant įvairių rūšių nelygybę, su kuria romai susiduria galimybės įgyti kokybišką išsilavinimą, įsidarbinti, naudotis sveikatos priežiūros ir aprūpinimo būstu paslaugomis srityse.

2.10.

Vykdyti informavimo veiklą, kad romai būtų geriau informuoti apie savo teises (ypač susijusias su diskriminacija ir galimybe siekti žalos atlyginimo) ir pilietines pareigas.

3.1.

Gerbiant regioninių ir vietos valdžios institucijų kompetenciją, raginti tas institucijas rengti vietos veiksmų planus ar strategijas arba vietos politikos priemones, taikomas įgyvendinant platesnę socialinės įtraukties politiką, kuriuose galėtų būti nurodyti pradinės padėties duomenys, lyginamieji standartai ir išmatuojami romų integracijos tikslai, taip pat tinkamas finansavimas.

3.2.

Įtraukti regionų ir vietos valdžios institucijas bei vietos pilietinę visuomenę į nacionalinių strategijų ar integruotų politikos priemonių, taikomų įgyvendinant platesnę socialinės įtraukties politiką, plėtojimo, įgyvendinimo ir stebėsenos veiklą. Atitinkami atstovai ir suinteresuotieji subjektai turėtų dalyvauti veikloje, susijusioje su iš ESIF lėšų bendrai finansuojamais partnerystės susitarimais ir veiklos programomis. Įgyvendinant tas strategijas turėtų bendradarbiauti centrinės ir vietos valdžios institucijos.

Šiuo tikslu remti vietos valdžios institucijas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti politikos priemones vietos lygiu.

3.3.

Vietos lygiu stengtis nustatyti integruotą požiūrį į romų kilmės šeimas, kurios susiduria su daugybe problemų, pavyzdžiui, mokyklos nebaigimu, skolomis, skurdu ir prasta sveikata. Šiuo tikslu galėtų būti stiprinami vietos valdžios institucijų gebėjimai, kartu laikantis atsakomybės paskirstymo kiekvienoje valstybėje narėje principo, kad šios institucijos galėtų veiksmingai veikti bendradarbiaudamos su atitinkamomis šeimomis, taip pat, pavyzdžiui, su mokyklomis, jaunimo organizacijomis, policija, visuomenės sveikatos organizacijomis, socialinėmis tarnybomis ir aprūpinimo būstu bendrovėmis.

3.4.

Tinkamai stebėti ir vertinti savo nacionalinių strategijų ar integruotų politikos priemonių, taikomų įgyvendinant platesnę socialinės įtraukties politiką, veiksmingumą. Tai galėtų būti daroma pasitelkiant, pavyzdžiui, tokias priemones: nustatant pradines vertes ar išmatuojamus tikslus arba renkant atitinkamus kokybinius arba kiekybinius minėtų strategijų ar priemonių socialinio ir ekonominio poveikio duomenis, laikantis taikytinų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų, visų pirma susijusių su asmens duomenų apsauga.

3.5.

Naudotis visais tinkamais pagrindiniais rodikliais arba empirinių socialinių mokslinių tyrimų ar duomenų rinkimo metodais, skirtais reguliariai pažangos stebėsenai ir vertinimui, visų pirma vietos lygiu, sudarant sąlygas veiksmingai teikti ataskaitas apie romų padėtį valstybėse narėse, gaunant neprivalomą Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros paramą.

3.6.

Remti už vienodo požiūrio skatinimą atsakingų įstaigų darbą ir jų institucinius gebėjimus – skirti reikiamų išteklių, kad jų teikiama teisine ir teismine pagalba bei parama galėtų veiksmingai naudotis nuo diskriminacijos nukentėję romai.

3.7.

Skatinti nacionalinių romų integracijos informacijos centrų ir nacionalinių įstaigų, atsakingų už vienodo požiūrio skatinimą, nuolatinį dialogą.

3.8.

Suteikti savo nacionaliniams romų integracijos informacijos centrams jų vaidmenį atitinkančius pakankamus įgaliojimus ir išteklius, kad jie galėtų veiksmingai derinti romų integracijos politikos tarpsektorinę stebėseną siekiant įgyvendinti šią politiką, laikantis atsakomybės pasidalijimo kiekvienoje valstybėje narėje principo.

3.9.

Įtraukti nacionalinius romų integracijos informacijos centrus į sprendimų priėmimo procesus, susijusius su atitinkamos politikos rengimu, finansavimu ir įgyvendinimu. Nacionaliniai romų integracijos informacijos centrai turėtų sudaryti palankesnes sąlygas romų pilietinės visuomenės dalyvavimui įgyvendinant nacionalines romų integracijos strategijas ir vietos lygio veiksmų planus.

3.10.

Skatinti plėtoti tarpvalstybinio pobūdžio bendradarbiavimą nacionaliniu, regionų ar vietos lygiu ir aktyviai jame dalyvauti įgyvendinant politikos iniciatyvas, visų pirma projektus ir dvišalius ar daugiašalius susitarimus, kuriais:

3.11.

3.10 punkte nurodytu tarpvalstybiniu bendradarbiavimu turėtų būti papildomos priemonės, kurių imamasi pagal nacionalines romų integracijos strategijas ir integruotas politikos priemones, taikomas įgyvendinant platesnę socialinės įtraukties politiką, taip pat pagal visus esamus valstybių narių bendradarbiavimo susitarimus, pavyzdžiui, Dunojaus strategiją, ir kitų tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), bendradarbiavimo susitarimus.

4.1.

Ne vėliau kaip iki 2016 m. sausio 1 d. pranešti Komisijai apie visas priemones, kurių imtasi pagal šią rekomendaciją.

4.2.

Po to kasmet metų pabaigoje pranešti Komisijai apie visas naujas priemones, kurių imtasi, taip pat pateikti informaciją apie pažangą, padarytą įgyvendinant nacionalines romų integracijos strategijas arba integruotas politikos priemones, taikomas įgyvendinant platesnę socialinės įtraukties politiką.

5.1.

Užtikrinti, kad valstybių narių pateikta informacija būtų naudojamasi rengiant Komisijos metines nacionalinių romų integracijos strategijų įgyvendinimo ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai, taip pat įgyvendinant strategijoje „Europa 2020“ numatytą Europos semestrą – naudojant duomenis konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose.

5.2.

Šiuo pagrindu atidžiai stebėti padėtį ir ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 1 d. įvertinti, ar šią rekomendaciją reikia patikslinti ir atnaujinti.

24.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/8

(1)

Rekomendacijos tikslas – paskatinti valstybes nares sustiprinti visų įtariamųjų ar kaltinamųjų, kurie dėl savo amžiaus, psichinės ar fizinės būklės ar kitokios negalios negali suprasti baudžiamojo proceso ar veiksmingai jame dalyvauti, (pažeidžiamų asmenų) procesines teises;

(2)

ši rekomendacija, kuria nustatomos būtiniausios įtariamųjų ar kaltinamųjų procesinių teisių apsaugos taisyklės, turėtų stiprinti valstybių narių pasitikėjimą viena kitos baudžiamosios teisės sistemomis ir taip palengvinti sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimą;

(3)

Stokholmo programoje (1) pabrėžiamas asmenų teisių baudžiamajame procese stiprinimas. Programos 2.4 punkte Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip palaipsniui užtikrinti, kad būtų griežčiau paisoma įtariamųjų arba kaltinamųjų teisių (2);

(4)

šiuo metu jau priimtos trys priemonės: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/64/ES (3), Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/13/ES (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/48/ES (5);

(5)

sąvoka „įtariamieji ar kaltinamieji, kurių laisvė apribota“, šioje rekomendacijoje apima visus atvejus, kai baudžiamajame procese apribojama įtariamųjų ar kaltinamųjų laisvė, kaip išaiškinta EŽTK 5 straipsnio 1 dalies c punkte ir Europos žmogaus teisių teismo praktikoje;

(6)

labai svarbu, kad įtariamojo ar kaltinamojo baudžiamojoje byloje pažeidžiamumas būtų skubiai nustatytas ir pripažintas. Šiuo tikslu policijos pareigūnai ar kitų teisėsaugos ar teisminių institucijų pareigūnai turėtų atlikti pirminį vertinimą. Kompetentingoms institucijoms taip pat turėtų būti suteikta galimybė prašyti nepriklausomo eksperto įvertinti pažeidžiamumo laipsnį, pažeidžiamo asmens reikmes ir bet kokių priemonių, kurių imtasi ar ketinama imtis to asmens atžvilgiu, tinkamumą;

(7)

įtariamiesiems ar kaltinamiesiems arba jų advokatams turi būti suteikta teisė nacionalinės teisės pagrindu užginčyti galimo pažeidžiamumo baudžiamajame procese vertinimą, visų pirma jei tai labai trukdytų naudotis pagrindinėmis teisėmis ar jas apribotų. Kad suteiktų tokią teisę, valstybės narės neprivalo numatyti specialios apeliacinės procedūros, atskiro mechanizmo ar skundų nagrinėjimo procedūros, kurių laikantis būtų galima užginčyti neigiamą vertinimą ar atsisakymą jį atlikti;

(8)

terminas „teisinis atstovas“ reiškia asmenį, atstovaujantį pažeidžiamo asmens interesams ir prižiūrintį jo teisinius reikalus. Vienas iš pavyzdžių – teismo skirtas pažeidžiamo asmens globėjas;

(9)

terminas „tinkamas suaugusysis“ reiškia giminaitį ar asmenį, turintį socialinių ryšių su pažeidžiamu asmeniu ir galintį bendrauti su institucijomis bei padėti pažeidžiamam asmeniui pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis;

(10)

vykstant baudžiamajam procesui pažeidžiamiems asmenims reikia tinkamos pagalbos ir paramos. Šiuo tikslu įtariamo ar kaltinamo pažeidžiamo asmens teisinis atstovas ar kitas tinkamas suaugusysis turėtų būti kuo skubiau informuoti apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį procesą, kaltinimo pobūdį, procesines teises ir galimas teisių gynimo priemones. Teisinis atstovas ar kitas tinkamas suaugusysis turėtų būti kuo skubiau informuoti apie laisvės apribojimą ir jo priežastis, nebent tai prieštarautų asmens interesams;

(11)

asmenys, kurie pripažinti itin pažeidžiamais, nesugeba sekti ir suprasti baudžiamojo proceso. Siekiant užtikrinti jų teises į teisingą bylos nagrinėjimą, jiems neturėtų būti suteikiama galimybė atsisakyti teisės į advokatą;

(12)

siekiant užtikrinti pažeidžiamo asmens, kurio laisvė apribota, neliečiamumą, pažeidžiamiems asmenims turėtų būti suteikta galimybė pasitikrinti sveikatą, kad būtų įvertinta bendra jų būklė ir priemonių, kurių prieš juos gali būti imtasi, suderinamumas su jų būkle;

(13)

pažeidžiami asmenys ne visada gali suprasti jiems policijos užduodamus klausimus. Siekiant išvengti apklausos turinio užginčijimo ir nereikalingo klausimų kartojimo, turėtų būti daromas apklausos garso ir vaizdo įrašas;

(14)

atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, asmens pažeidžiamumas neturėtų sudaryti kliūčių įtariamajam ar kaltinamajam naudojantis procesinėmis teisėmis ir įgyvendinant teisę į veiksmingą teisinę gynybą susipažinti su kompetentingų institucijų turimais daiktiniais įrodymais atitinkamoje baudžiamojoje byloje;

(15)

rekomendacija taikoma pažeidžiamiems asmenims, kuriems taikoma perdavimo procedūra pagal Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR (6) (su Europos arešto orderio vykdymu susijusios procedūros). Vykdančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos su Europos arešto orderio vykdymu susijusioms procedūroms turėtų taikyti specialiąsias šioje rekomendacijoje nustatytas procesines teises;

(16)

šios rekomendacijos nuorodos į atitinkamas priemones, kuriomis užtikrinama neįgaliųjų galimybė veiksmingai naudotis teisingumo sistemomis, turėtų būti suprantamos atsižvelgiant į 2006 m. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytus tikslus ir ypač į 13 jos straipsnį;

(17)

siekiant užtikrinti, kad su pažeidžiamais asmenimis dirbantys specialistai žinotų specifines tokių asmenų reikmes, jie turėtų būti tinkamai mokomi;

(18)

rekomendacijoje paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų principų. Šia rekomendacija visų pirma siekiama puoselėti teisę į laisvę, teisingą bylos nagrinėjimą ir gynybą;

(19)

valstybės narės turėtų informuoti Komisiją apie šios rekomendacijos įgyvendinimą per [36 mėnesius] nuo jos paskelbimo. Remdamasi šia informacija, Komisija turėtų stebėti valstybių narių taikomas priemones ir jas vertinti,

1.

Rekomendacija valstybės narės raginamos stiprinti tam tikras pažeidžiamų įtariamųjų ir kaltinamųjų baudžiamosiose bylose ir pažeidžiamų asmenų, kurių atžvilgiu atliekamos su Europos arešto orderio vykdymu susijusios procedūros, procesines teises.

2.

Specialiosios pažeidžiamų asmenų procesinės teisės turėtų būti taikomos nuo to momento, kai jiems pareiškiami įtarimai padarius nusikalstamą veiką. Šios teisės turėtų galioti iki proceso pabaigos.

3.

Pažeidžiamų asmenų procesinės teisės turėtų būti taikomos atsižvelgiant į jų interesus ir į jų gebėjimą suprasti procesą ir veiksmingai jame dalyvauti.

4.

Pažeidžiami asmenys turi būti skubiai nustatyti ir pripažinti. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visos kompetentingos institucijos galėtų prašyti nepriklausomo eksperto atlikti sveikatos patikrinimą, kad būtų nustatyta, ar asmuo yra pažeidžiamas, koks jo pažeidžiamumo laipsnis ir specifinės reikmės. Ekspertas gali pateikti pagrįstą nuomonę dėl priemonių, kurių imtasi ar ketinama imtis to asmens atžvilgiu, tinkamumo.

5.

Šioje rekomendacijoje nurodytomis procesinėmis teisėmis besinaudojantys pažeidžiami asmenys negali būti diskriminuojami pagal nacionalinę teisę.

6.

Pažeidžiamiems asmenims suteiktos procesinės teisės, atsižvelgiant į jų pažeidžiamumo pobūdį ir laipsnį, turėtų būti gerbiamos viso baudžiamojo proceso metu.

7.

Valstybės narės turėtų numatyti pažeidžiamumo prezumpciją, visų pirma asmenų, turinčių rimtų psichologinių, protinių, fizinių ar jutimo sutrikimų, arba sergančių psichikos ligomis ar turinčių kognityvinių sutrikimų, kurie trukdo jiems suprasti procesą ir veiksmingai jame dalyvauti, atžvilgiu.

8.

Paprašius, neįgaliesiems turėtų būti pateikiama jiems priimtinos formos informacija apie jų procesines teises.

9.

Pažeidžiami asmenys ir prireikus jų teisinis atstovas ar kitas tinkamas suaugusysis turėtų būti informuoti apie šioje rekomendacijoje nurodytas specialiąsias procesines teises, visų pirma susijusias su teise į informaciją, teise į medicininę pagalbą, teise į advokatą, teise į privatumą ir, prireikus, teises, susijusias su ikiteisminiu sulaikymu.

10.

Teisinis atstovas ar kitas tinkamas suaugusysis, pažeidžiamo asmens ar kompetentingų institucijų paskirtas padėti pažeidžiamam asmeniui, turėtų atvykti į policiją ir dalyvauti teismo posėdžiuose.

11.

Jei pažeidžiamas asmuo nesugeba suprasti ir sekti proceso, jam neturėtų būti suteikiama galimybė atsisakyti teisės į advokatą, kaip nustatyta Direktyvoje 2013/48/ES.

12.

Jei pažeidžiamų asmenų laisvė apribota, jiems turėtų būti suteikta galimybė gauti sisteminę ir reguliarią medicininę pagalbą viso baudžiamojo proceso metu.

13.

Turėtų būti daromas pažeidžiamų asmenų ikiteisminio tyrimo apklausų garso ir vaizdo įrašas.

14.

Valstybės narės turėtų imtis veiksmų, kad užtikrintų, jog pažeidžiamų asmenų laisvės apribojimas iki kaltinamojo nuosprendžio priėmimo būtų taikomas tik kraštutiniu atveju, būtų proporcingas ir vyktų pažeidžiamų asmenų reikmėms pritaikytomis sąlygomis. Reikėtų imtis reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta, jog pažeidžiamiems asmenims, kurių laisvė yra apribota, būtų sudarytos tinkamos sąlygos, atsižvelgiant į jų specifines reikmes.

15.

Kompetentingos institucijos turėtų imtis reikiamų priemonių, kad viso baudžiamojo proceso metu būtų apsaugotas pažeidžiamų asmenų privatumas, neliečiamumas ir asmens duomenys, įskaitant medicininius duomenis.

16.

Vykdančioji valstybė narė turėtų užtikrinti, kad pažeidžiamas asmuo, kurio atžvilgiu atliekamos su Europos arešto orderio vykdymu susijusios procedūros, suėmimo metu galėtų naudotis specialiosiomis procesinėmis teisėmis, nurodytomis šioje rekomendacijoje.

17.

Policijos pareigūnai ar kitų teisėsaugos ar teisminių institucijų pareigūnai, dalyvaujantys baudžiamosiose bylose prieš pažeidžiamus asmenis, turėtų būti specialiai mokomi.

18.

Valstybės narės per [36 mėnesius nuo pranešimo] turėtų informuoti Komisiją apie priemones, kurių imtasi šiai rekomendacijai įgyvendinti.

19.

Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms.

24.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/11

(1)

šia rekomendacija siekiama sustiprinti įtariamųjų arba kaltinamųjų ir pagal Europos arešto orderį prašomų išduoti asmenų teisę į teisinę pagalbą baudžiamajame procese, kaip numatyta Tarybos pamatiniame sprendime 2002/584/TVR (1), papildant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/48/ES (2) nustatytą teisę turėti advokatą ir padarant ją veiksmingą;

(2)

teisė į teisinę pagalbą baudžiamajame procese įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnio 3 dalyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 3 dalies c punkte. Ji taip pat pripažįstama Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (toliau – TPPTP) 14 straipsnio 3 dalies d punkte. Pagrindiniai principai, kuriais turėtų būti grindžiama teisės sistema, išdėstyti Jungtinių Tautų dokumente „Naudojimosi teisine pagalba baudžiamosios teisės sistemoje principai ir gairės“, kurį Generalinė Asamblėja priėmė 2012 m. gruodžio 20 d.;

(3)

teisės turėti advokatą apimtis ir turinys išdėstyti Direktyvoje 2013/48/ES, ir jokia šios rekomendacijos nuostata neturėtų būti aiškinama kaip ribojanti toje direktyvoje numatytas teises;

(4)

įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese turi teisę turėti advokatą nuo tada, kai jie oficialiu pranešimu arba kitaip iš kompetentingų institucijų sužino, kad yra įtariami arba kaltinami nusikalstamos veikos padarymu, ir nepriklausomai nuo to, ar apribota jų laisvė. Ši teisė išlieka iki proceso pabaigos, t. y. iki bus galutinai išspręstas klausimas, ar įtariamasis arba kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, atitinkamais atvejais įskaitant ir bausmės skyrimą bei sprendimą dėl apeliacinio skundo. Tokia pat taikymo sritis laiko atžvilgiu turėtų būti taikoma ir teisei į teisinę pagalbą;

(5)

sąvoka „advokatas“ šioje rekomendacijoje nurodo asmenį, kuris pagal nacionalinę teisę yra kvalifikuotas ir turi teisę, be kita ko, jį akreditavus įgaliotai įstaigai, teikti teisines konsultacijas ir pagalbą įtariamiesiems arba kaltinamiesiems;

(6)

„teisinė pagalba“ reiškia valstybės narės skiriamą finansavimą ir pagalbą, kuriais užtikrinamas veiksmingas naudojimasis teise turėti advokatą. Šis finansavimas turėtų padengti įtariamųjų arba kaltinamųjų baudžiamajame procese ir pagal Europos arešto orderį prašomų išduoti asmenų gynybos ir proceso išlaidas;

(7)

įtariamieji arba kaltinamieji ir prašomi išduoti asmenys, neturintys pakankamų finansinių išteklių padengti daliai ar visoms gynybos ir proceso išlaidoms, turėtų turėti galimybę naudotis teisine pagalba, kai tokia pagalba reikalinga teisingumo interesais;

(8)

neturėtų būti reikalaujama, kad įtariamasis arba kaltinamasis pagrįstai įrodytų neturįs pakankamų finansinių išteklių, kaip nustatyta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Spręsdamas, ar dėl „teisingumo interesų“ turi būti suteikta nemokama teisinė pagalba, Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad turėtų būti atsižvelgiama į veikos sunkumo, galimos bausmės griežtumo, bylos sudėtingumo arba įtariamųjų ar kaltinamųjų asmeninių aplinkybių kriterijus, kurie nesumuojami;

(9)

be to, Europos Žmogaus Teisių teismas pažymėjo, kad kai gresia laisvės apribojimas, iš principo laikytina, kad atitikimo teisingumo interesams reikalavimas tenkinamas;

(10)

sprendimas dėl teisinės pagalbos suteikimo baudžiamajame procese turėtų būti priimtas paliekant įtariamajam arba kaltinamajam pakankamai laiko konkrečiai ir konstruktyviai pasiruošti gynybai;

(11)

atsižvelgiant į teisininkų nepriklausomumą, gynyba iš esmės yra įtariamojo, kaltinamojo arba prašomo išduoti asmens ir jo atstovo tarpusavio reikalas. Kad būtų užtikrintas teisinės pagalbos profesionalumas, laiduojantis teisingą bylos nagrinėjimą, valstybės narės turėtų sukurti veiksmingas teisinę pagalbą teikiančių advokatų darbo kokybės užtikrinimo sistemas. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų įvesti teisinę pagalbą teikiančių advokatų sistemas. Bet kuriuo atveju valstybės narės turėtų užtikrinti, kad išaiškėjus teisinės pagalbos sistemos neveikimui arba šioms valstybėms narėms tuo pakankamai įsitikinus, būtų imtasi veiksmų;

(12)

gynėjai, taip pat priimant sprendimus dėl teisės į teisinę pagalbą dalyvaujantys asmenys, pvz., prokurorai, teisėjai ir teisinės pagalbos tarybų nariai, turėtų būti tinkamai mokomi, kad būtų sutvirtinta teisė į veiksmingą galimybę pasinaudoti teisine pagalba;

(13)

atsižvelgiant į advokato ir kliento tarpusavio pasitikėjimo svarbą, atitinkamos kompetentingos institucijos, parinkdamos teisinę pagalbą teikiantį advokatą, turėtų, kiek įmanoma, įvertinti įtariamojo arba kaltinamojo norus ir pageidavimus. Tačiau kaip pripažinta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, jos gali ir neatsižvelgti į šiuos pageidavimus, jei teisingumo interesais tam yra svarbių ir pakankamų pagrindų;

(14)

šia rekomendacija įtvirtinamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nustatytos pagrindinės teisės ir principai. Šia rekomendacija visų pirma siekiama puoselėti teisę į laisvę, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir teises į gynybą. Ji turėtų būti aiškinama ir įgyvendinama atitinkamai;

(15)

kai Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje numatomos teisės, atitinkančios Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija garantuojamas teises, šių teisių turinys ir apimtis turėtų būti tokie pat kaip nustatytų Konvencija. Todėl atitinkamos šios rekomendacijos nuostatos turėtų būti aiškinamos ir įgyvendinamos taip, kad atitiktų šias teises pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje paskelbtus išaiškinimus;

(16)

valstybės narės turėtų informuoti Komisiją apie vykdant šią rekomendaciją atliktus veiksmus;

(17)

per 48 mėnesius nuo pranešimo apie šią rekomendaciją Komisija turėtų įvertinti, ar būtini tolesni veiksmai, įskaitant teisines priemones, reikalingas siekiant užtikrinti, kad šios rekomendacijos tikslai būtų visiškai įgyvendinti,

1.

Ši rekomendacija susijusi su įtariamųjų arba kaltinamųjų baudžiamajame procese ir pagal Europos arešto orderį prašomų išduoti asmenų teisę į teisinę pagalbą, kad būtų užtikrinta veiksminga teisė turėti advokatą, kaip nustatyta Direktyvoje 2013/48/ES.

2.

Įtariamieji ir kaltinamieji baudžiamajame procese turėtų turėti teisę į teisinę pagalbą nuo tada, kai jie įtariami padarę nusikalstamą veiką. Ši teisė turėtų galioti iki proceso pabaigos.

3.

Valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių, kad užtikrintų įtariamųjų arba kaltinamųjų ir prašomų išduoti asmenų teisę į veiksmingą teisinę pagalbą ir taip pagal šią rekomendaciją užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

4.

Teisinė pagalba įtariamiesiems arba kaltinamiesiems ir prašomiems išduoti asmenims mažų mažiausiai turėtų būti suteikta, jei jie dėl savo ekonominės padėties neturi pakankamų finansinių išteklių daliai ar visoms gynybos ir proceso išlaidoms padengti (išteklių įvertinimas) ir (arba) kai tokia pagalba reikalinga teisingumo interesais (pagrįstumo įvertinimas).

5.

Turi būti imtasi visų būtinų priemonių, kad visa reikalinga informacija apie teisinę pagalbą baudžiamajame procese taptų lengvai prieinama ir suprantama įtariamiesiems arba kaltinamiesiems ir prašomiems išduoti asmenims, įskaitant informaciją, kaip ir kur kreiptis tokios pagalbos, aiškius kriterijus, kada asmuo turi teisę į teisinę pagalbą, taip pat informaciją apie galimybes skųstis, jeigu atsisakoma suteikti galimybę naudotis teisine pagalba arba jeigu advokatas suteikia nepakankamą teisinę pagalbą.

6.

Kai vertinant teisę į teisinę pagalbą taikomas nepakankamų finansinių išteklių reikalavimas (išteklių įvertinimas), pareiškėjo ekonominė padėtis turėtų būti vertinama remiantis tokiais objektyviais veiksniais kaip pajamos, kapitalas, šeiminė padėtis, gyvenimo lygis ir užmokestis gynėjui. Kai teisinė pagalba skirta vaikui, turi būti atsižvelgiama į paties vaiko, o ne į jo tėvų arba tėvų pareigų turėtojo turtą.

7.

Kai vertinant išteklius atsižvelgiama į šeimų namų ūkio pajamas, tačiau atskiri šeimos nariai tarpusavyje konfliktuoja arba negali vienodai naudotis šeimos pajamomis, turėtų būti naudojamos tik teisinės pagalbos prašančio asmens pajamos.

8.

Aiškinantis klausimą, ar įtariamieji ar kaltinamieji arba prašomi išduoti asmenys neturi pakankamų finansinių išteklių, turėtų būti atsižvelgiama į visas reikšmingas aplinkybes.

9.

Jeigu valstybė narė nustato ribą, kurią viršijus preziumuojama, kad asmuo iš dalies arba visiškai pajėgus padengti gynybos ir proceso išlaidas, nustatydama šią ribą ji turėtų atsižvelgti į 6 punkte išdėstytus veiksnius. Be to, tokios ribos buvimas neturėtų kliudyti visų ar dalies išlaidų požiūriu jos nebeatitinkantiems asmenims gauti teisinę pagalbą, jei konkrečioje byloje jie neturi pakankamų finansinių išteklių.

10.

Neturėtų būti reikalaujama, kad įtariamieji arba kaltinamieji ir prašomi išduoti asmenys tvirtai įrodytų, kad neturi pakankamų finansinių išteklių gynybos ir proceso išlaidoms padengti.

11.

Kai taikomas reikalavimas įvertinti, ar teisinė pagalba reikalinga vardan teisingumo interesų (pagrįstumo įvertinimas), turėtų būti vertinamas bylos sudėtingumas, įtariamojo, kaltinamojo arba prašomo išduoti asmens socialinė ir asmeninė padėtis, veikos sunkumas ir galimos bausmės griežtumas. Turėtų būti įvertintos visos reikšmingos aplinkybės.

12.

Tais atvejais, kai asmuo įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, ir kai teisinė pagalba yra privaloma, laikytina, kad teisinės pagalbos suteikimas atitinka teisingumo interesus.

13.

Kai teisinė pagalba įtariamiesiems, kaltinamiesiems arba prašomiems išduoti asmenims skiriama atlikus pagrįstumo įvertinimą, teisinės pagalbos išlaidas galima išieškoti po galutinio nuosprendžio, jeigu jis išieškojimo metu turi pakankamai išteklių; tai nustatoma vadovaujantis 6–10 punktais.

14.

Sprendimus dėl teisinės pagalbos suteikimo ar nesuteikimo turėtų operatyviai priimti nepriklausoma kompetentinga institucija per tokį laikotarpį, kuris leistų įtariamiesiems arba kaltinamiesiems ir prašomiems išduoti asmenims veiksmingai ir iš esmės pasirengti gynybai.

15.

Įtariamieji arba kaltinamieji ir prašomi išduoti asmenys turi teisę susipažinti su sprendimais, kuriais visiškai arba iš dalies atmestos jų paraiškos skirti teisinę pagalbą.

16.

Visiškai arba iš dalies atmetus paraiškas, atmetimo priežastys turi būti nurodytos raštu.

17.

Pagal teisinės pagalbos sistemas teikiama teisinė pagalba turėtų būti aukštos kokybės, kad būtų užtikrintas proceso teisingumas. Šiuo tikslu visose valstybėse narėse turėtų funkcionuoti sistemos, kuriomis užtikrinama teisinę pagalbą teikiančių advokatų darbo kokybė.

18.

Turėtų būti sukurti mechanizmai, kurie leistų kompetentingoms institucijoms pakeisti teisinę pagalbą teikiančius advokatus arba pareikalauti iš jų vykdyti įsipareigojimus, jei šie nesuteikia tinkamos teisinės pagalbos.

19.

Kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti sukurta ir prižiūrima teisinę pagalbą teikiančių advokatų akreditavimo sistema.

20.

Valstybės narės kviečiamos nusistatyti teisinę pagalbą teikiančių advokatų akreditavimo kriterijus, atsižvelgiant į gerąją praktiką.

21.

Priimant sprendimus dėl teisinės pagalbos baudžiamajame procese dalyvaujantys asmenys turi būti atitinkamai mokomi.

22.

Siekiant užtikrinti aukštos kokybės teisines konsultacijas ir pagalbą, turėtų būti skatinamas teisinę pagalbą teikiančių advokatų mokymas ir jiems skirtų mokymo programų kūrimas.

23.

Teisinę pagalbą teikiančių advokatų akreditavimas turėtų būti kuo glaudžiau susietas su tęstinio profesinio mokymo prievole.

24.

Parenkant teisinę pagalbą teikiantį advokatą, nacionalinėse teisinės pagalbos sistemose turėtų būti kuo daugiau atsižvelgiama į įtariamųjų arba kaltinamųjų ir prašomų išduoti asmenų pageidavimus ir norus.

25.

Teisinės pagalbos sistema turėtų būti siekiama užtikrinti teisinio atstovavimo tęstinumą išlaikant tą patį atstovą, jei to pageidauja įtariamasis, kaltinamasis ar prašomas išduoti asmuo.

26.

Turėtų būti sukurti skaidrūs ir patikimi mechanizmai, kuriais būtų užtikrinta, kad įtariamieji arba kaltinamieji ir prašomi išduoti asmenys galėtų įvertinę visą informaciją ir be nederamos įtakos pasirinkti teisinę pagalbą pagal teisinės pagalbos sistemą.

27.

Valstybės narės turėtų rinkti duomenis šios rekomendacijos vykdymui reikšmingais klausimais.

28.

Valstybės narės per (36 mėnesius nuo pranešimo) turėtų informuoti Komisiją apie priemones, kurių imtasi šiai rekomendacijai įgyvendinti.

29.

Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms.

24.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/15

(1)

Europos Centrinio Banko (ECB) ir valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionalinių centrinių bankų sąskaitų auditą atlieka nepriklausomi išorės auditoriai, kuriuos rekomenduoja ECB valdančioji taryba ir tvirtina Europos Sąjungos Taryba;

(2)

dabartinio Banque centrale du Luxembourg išorės auditoriaus įgaliojimai baigsis po 2013 finansinių metų audito. Todėl būtina paskirti išorės auditorius nuo 2014 finansinių metų;

(3)

Banque centrale du Luxembourg išorės auditoriumi 2014–2018 finansiniams metams pasirinko DELOITTE AUDIT SARL,

24.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/16

24.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/17

24.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/18

24.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/19

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32013M7100. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

24.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/19

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32013M6844. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

24.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/20

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32013M7096. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

24.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/21

24.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/22

1.

Patariamasis komitetas pritaria sprendimo projekte Komisijos išreikštai nuomonei dėl konkurencijos problemų.

2.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad toks elgesys gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

3.

Patariamasis komitetas sutinka, kad „Penguin“ pasiūlytais įsipareigojimais sprendžiamos Komisijos iškeltos konkurencijos problemos.

4.

Patariamasis komitetas sutinka, kad įsipareigojimai yra tinkami.

5.

Patariamasis komitetas sutinka su nurodyta įsipareigojimų trukme.

6.

Patariamasis komitetas pritaria tam, kad įsipareigojimai būtų visiškai privalomi.

7.

Patariamasis komitetas sutinka, kad atsižvelgiant į įsipareigojimus ir nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnio 2 dalies nebėra pagrindo Komisijos veiksmams prieš „Penguin“ dėl sprendimo projekte Komisijos iškeltų konkurencijos problemų.

8.

Patariamasis komitetas prašo Komisiją atsižvelgti į kitus per diskusiją iškeltus klausimus.

9.

Patariamasis komitetas rekomenduoja paskelbti jo nuomonę Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

24.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/23

(1)

Ši byla susijusi su tam tikrais tariamai suderintais veiksmais dėl el. knygų pardavimo vartotojams.

(2)

2012 m. gruodžio 12 d. Komisija, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsniu (2), priėmė sprendimą, skirtą keturiems leidėjams („Hachette“, „Harper Collins“, „Holtzbrinck/Macmillan“, „Simon & Schuster“) (3) ir „Apple“ dėl el. knygų pardavimo vartotojams. Sprendimu nustatyta, kad keturių leidėjų ir „Apple“ pasiūlyti įsipareigojimai yra jiems privalomi ir byla dėl jų nutraukta (4).

(3)

Kadangi „Penguin“ grupės (5) patronuojančioji bendrovė „Pearson“ nepasiūlė jokių įsipareigojimų, Komisija toliau nagrinėjo „Pearson“ bendrovės elgesį ir suderinamumą su SESV 101 straipsniu ir EEE sutarties 53 straipsniu.

(4)

2013 m. balandžio 16 d.„Penguin“, „Pearson group“ priklausanti ir el. knygas parduodanti bendrovė, pateikė Komisijai įsipareigojimus dėl 2013 m. kovo 1 d. išankstiniame vertinime nurodytų problemų (6).

(5)

2013 m. balandžio 19 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 27 straipsnio 4 dalį Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas pranešimas, kuriame pateikta bylos santrauka ir įsipareigojimai, o suinteresuotosios trečiosios šalys paragintos pateikti pastabas dėl minėtų įsipareigojimų per vieną mėnesį nuo pranešimo paskelbimo datos (7). Jokių susijusių pastabų nebuvo gauta. Todėl Komisija nusprendė, kad įsipareigojimai dėl pirmosios šios bylos prieš keturis leidėjus ir „Apple“ dalies yra tinkami, kad būtų išspręstos konkurencijos problemos.

(6)

Sprendimu, priimtu pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnio 1 dalį, Komisija „Penguin“ bendrovės pasiūlytus įsipareigojimus skelbia esant jai privalomais ir daro išvadą, kad, atsižvelgdama į juos, ji nebeturi pagrindo tęsti veiksmų, todėl šios bylos nagrinėjimas turėtų būti baigtas.

(7)

Aš negavau jokio prašymo ar skundo nė iš vienos šalies dėl antrosios bylos dalies (8). Atsižvelgdamas į tai, manau, kad visoms šios bylos šalims užtikrinta galimybė veiksmingai naudotis procesinėmis teisėmis.

24.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/25

(1)

Sprendimas skirtas „Penguin Random House Limited“ (anksčiau – „The Penguin Publishing Company Limited“) ir „Penguin Group (USA), LLC“ (anksčiau – „Penguin Group (USA), Inc.“) (toliau kartu – „Penguin“) (2). Šis sprendimas susijęs su „Penguin“ elgesiu dalyvaujant galimai suderintuose veiksmuose, susijusiuose su el. knygų pardavimu vartotojams.

(2)

2011 m. gruodžio 1 d. Komisija pradėjo bylos nagrinėjimą prieš „Apple Inc.“ (toliau – „Apple“), „Hachette Livre SA“ (toliau – „Hachette“), „HarperCollins Publishers Limited“ ir „HarperCollins Publishers L.L.C.“ (toliau kartu – „Harper Collins“), „Georg von Holtzbrinck GmbH & Co. KG“ ir „Verlagsgruppe Georg von Holtzbrinck GmbH“ (toliau kartu – „Holtzbrinck/Macmillan“), „Simon & Schuster, Inc.“, „Simon & Schuster (UK) Ltd“ ir „Simon & Schuster Digital Sales Inc.“ (toliau kartu – keturi leidėjai) ir „Penguin“ (toliau kartu – penki leidėjai), atsižvelgdama į jau anksčiau išreikštas abejones dėl šių įmonių galimai suderintų veiksmų, kuriais siekiama padidinti mažmenines kainas EEE. 2012 m. gruodžio 12 d. Komisija pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnį priėmė sprendimą, skirtą keturiems leidėjams ir „Apple“ (toliau – 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimas). Sprendimu nustatyta, kad keturių leidėjų ir „Apple“ pasiūlyti įsipareigojimai yra jiems privalomi, ir šiems leidėjams byla nutraukta. Tas sprendimas nebuvo skirtas „Penguin“, nes tada ši įmonė nepasiūlė jokių įsipareigojimų. Tačiau šių metų pradžioje „Penguin“ nusprendė oficialiai pasiūlyti įsipareigojimus.

(3)

2013 m. kovo 1 d. Komisija priėmė išankstinį „Penguin“ vertinimą.

(4)

2013 m. balandžio 16 d.„Penguin“ įsipareigojo spręsti išankstiniame vertinime išdėstytas problemas (toliau – įsipareigojimai).

(5)

2013 m. balandžio 19 d. Oficialiajame leidinyje pagal 27 straipsnio 4 dalį buvo paskelbtas pranešimas, kuriame trečiosios šalys kviečiamos per vieną mėnesį nuo pranešimo paskelbimo pateikti pastabas dėl įsipareigojimų (toliau – rinkos tyrimas).

(6)

2013 m. gegužės 23 d. Komisija pranešė „Penguin“ apie rinkos tyrimo metu iš suinteresuotosios trečiosios šalies gautą vieną pastabą.

(7)

2013 m. birželio 28 d. Patariamasis komitetas patvirtino sprendimo, pagrįsto Reglamentu (EB) Nr. 1/2003 9 straipsniu, projektą. 2013 m. birželio 28 d. bylas nagrinėjantis pareigūnas pateikė savo galutinę ataskaitą.

(8)

Atsižvelgdama į keturių leidėjų išankstinį vertinimą, Komisija „Penguin“ išankstiniame vertinime laikėsi išankstinės nuomonės, kad iki 2008 m. ne mažiau kaip penki leidėjai pranešė vienas kitam apie problemas, susijusias su tuo, kad „Amazon“, stambios mažmenininkės internete, nustatytos el. knygų mažmeninės kainos buvo tokio pat lygio kaip didmeninės ar už jas mažesnės. Komisija laikosi išankstinio požiūrio, kad iki 2009 m. gruodžio mėn. kiekvienas iš penkių leidėjų (per „Apple“) užmezgė tiesioginius ir netiesioginius ryšius, siekdamas EEE taikyti didesnes nei „Amazon“ el. knygų mažmenines kainas (taip buvo Jungtinėje Karalystėje) arba išvengti tokių kainų apskritai (taip buvo Prancūzijoje ir Vokietijoje). Tuo tikslu penki leidėjai kartu su „Apple“ ketino pasauliniu mastu vienu metu pereiti nuo didmeninio el. knygų pardavimo modelio (pagal kurį mažmenines kainas nustato mažmenininkas) prie atstovavimo modelio (pagal kurį mažmenines kainas nustato leidėjas), taikydami tokias pat pagrindines kainų nustatymo sąlygas pirmiausia su „Apple“, o tada su „Amazon“ ir kitais mažmenininkais.

(9)

Išankstiniame vertinime Komisija laikėsi išankstinio požiūrio, kad siekdamas vienu metu pereiti prie kito modelio kiekvienas iš penkių leidėjų kitiems penkiems leidėjams ir (arba) „Apple“ atskleidė ir (arba) iš jų gavo informaciją apie būsimus ketinimus, susijusius su: i) tuo, ar vertėtų sudaryti atstovavimo susitarimą su „Apple“ JAV; ir ii) pagrindinėmis sąlygomis, kuriomis kiekvienas iš šių penkių leidėjų sudarytų tokius atstovavimo susitarimus su „Apple“ JAV, taip pat susitartų dėl mažmeninei kainai taikomos didžiausio palankumo statuso (DPS) nuostatos, aukščiausių mažmeninių kainų lentelių ir „Apple“ bendrovei mokėtinų komisinių dydžio. Mažmeninei kainai taikomoje DPS nuostatoje numatyta, kad kiekvieno leidėjo kaina už el. knygas „Apple“„iBookstore“ parduotuvėje turės būti tokia pat, kaip kitų mažmenininkų tokio pat pavadinimo el. knygų žemiausia kaina. Kartu taikant kitas pagrindines kainų nustatymo sąlygas ir DPS nuostatą būtų sumažėjusios leidėjų pajamos, jei kiti mažmenininkai toliau būtų siūlę el. knygas tada rinkoje vyravusiomis kainomis. Komisija laikėsi išankstinio požiūrio, kad mažmeninei kainai taikomos DPS nuostatos finansinis poveikis leidėjams buvo toks, kad ši sąlyga tapo bendra įpareigojančia priemone. Kiekvienas iš penkių leidėjų galėjo priversti „Amazon“ sutikti pereiti prie atstovavimo modelio arba sukelti pavojų, kad ji negaus prieigos prie kiekvieno iš penkių leidėjų el. knygų, jei daroma prielaida, kad visi penki leidėjai tuo pačiu laikotarpiu turėjo vienodas paskatas ir kad „Amazon“ negalėjo rizikuoti, kad vienu metu netektų prieigos net prie dalies kiekvieno iš penkių leidėjų el. knygų katalogo.

(10)

Išankstiniame vertinime Komisija laikėsi išankstinio požiūrio, kad „Apple“ siekė surasti būdą taikyti tokio pat dydžio mažmenines kainas kaip ir „Amazon“ ir vis dar gauti pageidaujamą pelno maržą. „Apple“ turėjo žinoti, kad šis tikslas ir kiekvieno iš penkių leidėjų tikslas – padaryti mažmenines kainas aukštesnes nei „Amazon“ (arba siekti, kad „Amazon“ nenustatytų žemesnių kainų) – galėjo būti pasiektas, jei „Apple“: i) būtų priėmusi bent kai kurių iš penkių leidėjų pasiūlymą įeiti į į el. knygų pardavimo rinką taikydama atstovavimo, o ne didmenos modelį; ir ii) būtų informavusi kiekvieną iš penkių leidėjų apie tai, ar nors vienas iš penkių leidėjų ketina sudaryti atstovavimo susitarimą su „Apple“ JAV tokiomis pat pagrindinėmis sąlygomis.

(11)

Komisija laikėsi išankstinio požiūrio, kad perėjimas vienu metu nuo el. knygų didmeninio pardavimo modelio prie atstovavimo modelio taikant tokias pat pagrindinių kainų nustatymo sąlygas pasauliniu mastu reiškė suderintus veiksmus siekiant padidinti el. knygų mažmenines kainas EEE arba siekiant išvengti, kad el. knygos EEE nebūtų parduodamos mažesnėmis kainomis.

(12)

Panašu, kad suderinti penkių leidėjų tarpusavio ir bendri su „Apple“ veiksmai pastebimai paveiks valstybių narių tarpusavio prekybą, kaip apibrėžta SESV 101 straipsnio 1 dalyje ir EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalyje.

(13)

Be to, remiantis Komisijos išankstiniu požiūriu, šiuo atveju SESV 101 straipsnio 3 dalis ir EEE susitarimo 53 straipsnio 3 dalis nėra taikomos, nes nėra tenkinamos tose nuostatose nurodytos pagalbos sumavimo sąlygos.

(14)

Komisijos išankstiniame vertinime išreikštos abejonės nėra susijusios su teisėtu atstovavimo modelio taikymu el. knygų pardavimui. „Penguin“ gali ir toliau sudaryti atstovavimo susitarimus laikydamasi įsipareigojimų, jei tie susitarimai ir jų sąlygos nepažeidžia Sąjungos konkurencijos teisės aktų.

(15)

Be to, išankstiniu vertinimu nebuvo pažeisti jokie nacionaliniai įstatymai, kuriais leidėjams leidžiama savo nuožiūra nustatyti mažmenines el. knygų kainas (toliau – įstatymai dėl perpardavimo kainų palaikymo).

(16)

„Penguin“ nesutinka su Komisijos 2013 m. kovo 1 d. išankstiniu vertinimu. Vis dėlto, siekdama atsižvelgti į išankstiniame vertinime Komisijos išreikštas abejones, „Penguin“ bendrovė 2013 m. balandžio 16 d. pasiūlė įsipareigojimus, kurie iš esmės yra tokie pat, kaip anksčiau pateikti įsipareigojimai, kurie keturiems leidėjams tapo privalomi 2012 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimu.

(17)

Toliau nurodyti pagrindiniai „Penguin“ įsipareigojimų aspektai:

(18)

jei „Apple“, remdamasi įsipareigojimais, dar nenutraukė su „Penguin“ sudarytų atstovavimo susitarimų, „Penguin“ juos nutrauks ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo Komisijos sprendimo, kuriuo įsipareigojimai tampa privalomi, priėmimo datos;

(19)

„Penguin“ kiekvienam mažmenininkui, išskyrus „Apple“, suteiks galimybę nutraukti visus dėl el. knygų pardavimo sudarytus atstovavimo susitarimus, kuriais: i) varžoma, ribojama ar apsunkinama mažmenininko galimybė nustatyti, pakeisti arba sumažinti mažmeninę kainą, arba pasiūlyti kokią kitą pardavimo skatinimo formą; arba ii) kuriuose nustatytai kainai taikoma DPS nuostata, kaip apibrėžta „Penguin“ įsipareigojimuose; jei mažmenininkas nuspręs nepasinaudoti galimybe nutraukti tokį susitarimą, „Penguin“ jį nutrauks jame nustatytomis sąlygomis;

(20)

dvejus metus (per vadinamąjį apsisprendimo laikotarpį) „Penguin“ įsipareigoja nevaržyti, neriboti ir neapsunkinti el. knygų mažmenininkų galimybių nustatyti, pakeisti ar sumažinti el. knygų mažmenines kainas ir (arba) nevaržyti, neriboti ir neapsunkinti el. knygų mažmenininkų galimybių taikyti nuolaidas ar akcijas; jei nutraukusi pirmiau nurodytus susitarimus „Penguin“ sudaro atstovavimo susitarimą su el. knygų mažmenininku, tas el. knygų mažmenininkas galės per dvejų metų laikotarpį sumažinti el. knygų mažmenines kainas bendra suma, lygia visai komisinių, kuriuos leidėjas tam mažmenininkui sumoka už el. knygų pardavimą vartotojams per mažiausia vienerius metus, vertei ir (arba) panaudoti tokią sumą kitoms akcijų formoms;

(21)

penkerius metus „Penguin“ nesudarys jokių el. knygų pardavimo susitarimų EEE, kuriuose būtų nustatyta DPS nuostata, nustatyta „Penguin“ įsipareigojimuose (mažmeninei kainai, didmeninei kainai ir komisinių ir pajamų santykiui taikoma DPS nuostata).

(22)

Komisija gavo vieną su rinkos tyrimu susijusią pastabą.

(23)

Pastaba susijusi su argumentais, neturinčiais nieko bendro su išankstiniame vertinime išreikštomis abejonėmis, konkrečiai – su skirtingais rinkmenų formatais ir skaitmeninių teisių valdymu, dėl kurių tam tikras el. knygų rinkmenas įmanoma skaityti tik su tam tikrų tipų el. knygų skaitytuvais, ir tvirta „Amazon“ rinkos padėtimi EEE.

(24)

Išankstiniame vertinime Komisija išreiškė išankstinį požiūrį, kad penkių leidėjų tarpusavio ir kartu su „Apple“ galimai suderintais veiksmais buvo siekiama trukdyti, apriboti arba iškraipyti EEE konkurenciją.

(25)

2012 m. gruodžio 12 d. sprendime Komisija laikėsi nuomonės, kad turėtų būti atkurta didžioji dalis iki suderintų veiksmų EEE egzistavusių konkurencijos sąlygų (toliau – konkurencinių sąlygų atkūrimas).

(26)

Kiekvienas iš keturių leidėjų ir „Apple“ pasiūlė įsipareigoti atkurti konkurencijos sąlygas nutraukdami atitinkamus atstovavimo susitarimus ir susitardamas dėl tam tikrų apribojimų, taikomų iš naujo derantis dėl jo komercinės el. knygoms taikomos tvarkos. Tai keturių leidėjų atžvilgiu apėmė apsisprendimo laikotarpį ir draudimą taikyti DPS kainai, o „Apple“ atveju draudimą taikyti DPS mažmeninei kainai.

(27)

Komisijos nuomone, kiekvieno iš keturių leidėjų ir „Apple“ kartu pasiūlyti įsipareigojimai per pakankamą laikotarpį atkurtų konkurencijos sąlygas EEE. Leidėjams įgyvendinant įsipareigojimus, atsirastų pakankamai netikrumo dėl to, kokį verslo modelį (didmeninės prekybos, atstovavimo ar naująjį) ir kainos nustatymo sąlygas rinksis leidėjai ir mažmenininkai. Dėl šių įsipareigojimų turėtų sumažėti kiekvieno iš keturių leidėjų ir „Apple“ paskatos iš naujo derėtis dėl el. knygų susitarimų, kai pagrindinės sąlygos išlieka tos pačios.

(28)

„Penguin“ įsipareigojimai padės atkurti 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu nustatytas konkurencijos sąlygas.

(29)

Pirma, remdamasi savo įsipareigojimais, „Penguin“ turės nutraukti atitinkamus atstovavimo susitarimus su mažmenininkais (taip pat atstovavimo susitarimus su „Apple“, kurie turi būti nutraukti remiantis „Apple“ įsipareigojimais, kurie šiai bendrovei tapo privalomi 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu).

(30)

Antra, remiantis „Penguin“ įsipareigojimais, dvejų metų apsisprendimo laikotarpis dabar bus taikomas dėl visų „Penguin“ el. knygų, kurias siūlys „Apple“ ir kiti mažmenininkai.

(31)

Trečia, remiantis „Penguin“ įsipareigojimais, draudimas taikyti DPS nuostatą kainai bus įtrauktas į kiekvieną „Penguin“ ir mažmenininkų iš naujo sudaromą susitarimą (taip pat draudimas taikyti DPS nuostatą „Penguin“ ir „Apple“ iš naujo suderėtuose susitarimuose, kaip numatyta „Apple“ įsipareigojimuose, kurie jai tapo privalomi 2012 m. gruodžio 12 d. draudimu).

(32)

Komisija mano, kad „Penguin“ pasiūlyti įsipareigojimai, atsižvelgiant į keturių leidėjų ir „Apple“ pasiūlytus įsipareigojimus, kurie tapo privalomi remiantis 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu, kartu padės per pakankamą laikotarpį sudaryti sąlygas, reikalingas konkurencijai atkurti.

(33)

Apibendrinant Komisija laikosi nuomonės, kad „Penguin“ pasiūlyti galutiniai įsipareigojimai yra tinkami (masto ir trukmės prasme), kad būtų išsklaidytos Komisijos išankstiniame vertinime išreikštos abejonės. Be to, „Penguin“ nepasiūlė mažiau suvaržančių įsipareigojimų, kuriais lygiai taip pat tinkamai būtų išsklaidytos abejonės.

(34)

Komisija atsižvelgė į trečiųjų šalių, įskaitant dalyvavusiąsias rinkos tyrimuose, interesus.

(35)

Sprendimu nustatoma, kad „Penguin“ privalo laikytis įsipareigojimų iš viso penkerių metų laikotarpį nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos, išskyrus apsisprendimo laikotarpį, kuris bus privalomas iš viso dvejų metų laikotarpį nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos.

24.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/29

24.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/31

Ekonomikos ministerija

Mierová 19

827 15 Bratislava 212

SLOVENSKO/SLOVAKIA

http://www.economy.gov.sk

24.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/31

Ekonomikos ministerija

Mierová 19

827 15 Bratislava 212

SLOVENSKO/SLOVAKIA

http://www.economy.gov.sk

24.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/32

Ministère de l’écologie, du développement durable et de l’énergie

Direction générale de l’énergie et du climat

Arche Nord

92055 La Défense Cedex

FRANCE

http://www.developpement-durable.gouv.fr

24.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/33

Ministero dello sviluppo economico

Dipartimento per l’energia

Direzione generale delle risorse minerarie ed energetiche

Divisione VI

Via Molise 2

00187 Roma RM

ITALIA

24.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/34

24.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/35

1.

2013 m. gruodžio 16 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „Lloyds Development Capital (Holdings) Limited“ (toliau – LDC, Jungtinė Karalystė) ir „PostNL NV“ (toliau – „PostNL“, Nyderlandai) pirkdamos akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „TNT Post UK“ (Jungtinė Karalystė) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.7052 – Lloyds Development Capital/PostNL/TNT Post UK adresu:

24.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/36

1.

2013 m. gruodžio 16 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Sigma Alimentos, SA de C.V.“ (toliau – „Sigma“, Meksika), kurią visapusiškai kontroliuoja „Alfa, S.A.B. de C.V.“ (toliau – „Alfa“, Meksika), pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, vienvaldę „Campofrío Food Group, SA“ (toliau – „Campofrío“, Ispanija) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.7112 – Sigma Alimentos/Campofrío adresu:

24.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/37

24.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/38