11.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 361/1

Leidimas teikti valstybės pagalbą, remiantis SESV 107 ir 108 straipsnių nuostatomis

Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja

(Tekstas svarbus EEE)

2013/C 361/01

Sprendimo priėmimo data

2013 11 6

Valstybės pagalbos nuorodos numeris

SA.32712 (11/N)

Valstybė narė

Ispanija

Regionas

Galicia

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Ayudas dirigidas a compensar los daños causados por el temporal ocurrido en Galicia los días 8 y 9 de noviembre de 2010, que hubiesen afectado a embarcaciones con puerto base en Galicia y a artes y aparejos calados o depositados en puertos de la Comunidad Autónoma.

Teisinis pagrindas

Orden de 13 de Enero de 2011, por la que se regulan las bases para la concesión de ayudas dirigidas a compensar los daños causados por el temporal acaecido en Galicia los días 8 y 9 de Noviembre de 2010, que afectasen a embarcaciones con puerto base en Galicia y a artes y aparejos calados o depositados en puertos de la Comunidad Autónoma.

Pagalbos priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Nuostolių, kurias Galisijos regiono žvejybos įmonės patyrė dėl „Becky“ audros, 2010 m. lapkričio 8–9 d. nusiaubusios Galisijos pakrantes, atlyginimas.

Pagalbos forma

Tiesioginė dotacija

Biudžetas

0,06 mln. EUR

Pagalbos intensyvumas

100 %

Trukmė

—

Ekonomikos sektorius

A301 – Žuvininkystė

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Consejera del Mar

Calle San Caetano s/n, bloque 5, 2a planta

15781 Santiago de Compostela (A Coruña)

ESPAÑA

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/competition/elojade/isef/index.cfm

Sprendimo priėmimo data

2013 11 6

Valstybės pagalbos nuorodos numeris

SA.33346 (13/NN)

Valstybė narė

Nyderlandai

Regionas

—

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Onderwijsprojecten kleinhandel

Teisinis pagrindas

Bestemmingsheffingsverordening conform artikel 7 van het Instellingsbesluit Productschap Vis (Staatsblad 2003, nummer 253) gebaseerd op artikel 126, eerste lid, van de Wet op de bedrijfsorganisatie (wet van 27 januari 1950 gepubliceerd in Staatsblad K 22, laatste wijziging is met ingang van 1 januari 2011 in werking getreden welke is gepubliceerd in Staatsblad 2010, 840).

Pagalbos priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Priemonės tikslas – prisidėti prie informavimo ir švietimo programų išlaidų mažmeninės prekybos žuvimis sektoriuje

Pagalbos forma

Tiesioginė dotacija

Biudžetas

Metinės pajamos, gaunamos iš mokesčio, yra kintamos ir priklauso nuo šių veiksnių:

—	faktinio taikomo dydžio, kuris gali skirtis nuo 0 iki didžiausio lygio (nustatytos ribos),

—	pardavimo vietų ir ekonominės veiklos vykdytojų, ir

—	metinio biudžeto, skiriamo mažmeninės prekybos žuvimis sektoriaus veiklai. Biudžeto pajamos nustatomos įvertinus veiklą, vykdytiną per aptariamus metus.

Didžiausias mokestis šiuo metu yra 49,92 EUR per metus kiekvienam mažmenos prekybininkui ir (ar) prekybos vietai.

Pagalbos intensyvumas

Pajamos iš mokesčio kiekvienais metais būna skirtingos ir priklauso nuo taikomo dydžio. Todėl pagalbos intensyvumas kasmet kinta ir priklauso nuo taikomo dydžio, gali kisti nuo 0 iki didžiausio dydžio – 100 proc.

Trukmė

Iki 2022 m. rugpjūčio 2 d.

Ekonomikos sektorius

Jūrų žvejyba

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Productschap Vis

Postbus 72

2280 AB Rijkswijk

NEDERLAND

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/competition/elojade/isef/index.cfm

Sprendimo priėmimo data

2013 11 6

Valstybės pagalbos nuorodos numeris

SA.33347 (13/NN)

Valstybė narė

Nyderlandai

Regionas

—

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Onderwijsprojecten aanvoersector

Teisinis pagrindas

Pagalbos priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Priemonės tikslas – prisidėti prie švietimo ir informavimo programų išlaidų žuvų tiekimo sektoriuje

Pagalbos forma

Tiesioginė dotacija

Biudžetas

Metinės pajamos, gaunamos iš mokesčio, yra kintamos ir priklauso nuo šių veiksnių:

—	vienos tūkstantosios nuo tiekėjo tiekiamų žuvų vertės,

—	0,03 EUR už kiekvieną tiekėjo tiekiamų midijų toną, ir

—	krevečių tiekėjams – 0,10 EUR už nelukštentų krevečių kilogramą, 0,30 EUR už lukštentų krevečių kilogramą.

Pagalbos intensyvumas

Didžiausias metinis mokestis, taikomas tiekėjui, gali skirtis priklausomai nuo pateikto žuvų kiekio.

Trukmė

Iki 2022 m. rugsėjo 26 d.

Ekonomikos sektorius

Jūrų žvejyba

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Productschap Vis

Postbus 72

2280 AB Rijkswijk

NEDERLAND

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/competition/elojade/isef/index.cfm

11.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 361/4

Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Vokietijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Kroatijos, Italijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų, Austrijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovėnijos, Slovakijos, Suomijos ir Švedijos iniciatyva dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2005/681/TVR, įsteigiantis Europos policijos koledžą (CEPOL)

2013/C 361/02

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 87 straipsnio 2 dalies b punktą,

atsižvelgdami į Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Vokietijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Kroatijos, Italijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų, Austrijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovėnijos, Slovakijos, Suomijos ir Švedijos iniciatyvą (1),

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)	pagal Tarybos sprendimo 2005/681/TVR, įsteigiančio Europos policijos koledžą (CEPOL), 4 straipsnį CEPOL būstinė yra Bramshilas (Jungtinė Karalystė);

(2)

2012 m. gruodžio 12 d. ir 2013 m. vasario 8 d. laiškais Jungtinė Karalystė informavo CEPOL, kad nebenori, jog CEPOL būstinė būtų Jungtinės Karalystės teritorijoje. Be CEPOL būstinės Bramshile taip pat yra įsikūręs Nacionalinės policijos veiklos gerinimo agentūros, kurią Jungtinė Karalystė nusprendė pakeisti nauju kitoje vietoje įkuriamu policijos koledžu, nacionalinis policijos mokymo centras. Todėl Jungtinė Karalystė nusprendė uždaryti nacionalinį policijos mokymo centrą Bramshile ir jį parduoti, nurodydama, kad susijusios išlaidos buvo didelės ir neatsirado jokių alternatyvių verslo modelių, kurie galėtų būti vykdomi šiame centre;

(3)	atsižvelgdami į šią padėtį, 2013 m. spalio 8 d. valstybių narių vyriausybių atstovai bendru sutarimu priėmė sprendimą dėl CEPOL būstinės, pagal kurį CEPOL būstinė, kai tik bus iškelta iš Bramshilo, bus įkurta Budapešte. Šis susitarimas turėtų būti įtrauktas į Tarybos sprendimą 2005/681/TVR;

(4)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, tos valstybės narės nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra joms privalomas ar taikomas;

ARBA

(5)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį, šios valstybės narės pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį sprendimą;

(6)	pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tarybos sprendimas 2005/681/TVR iš dalies keičiamas taip:

4 straipsnis „Būstinė“ išdėstomas taip:

„CEPOL būstinė yra Budapešte (Vengrija).“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2014 m. [… mėn. … d.].

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta … …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

…

Tarybos vardu

Pirmininkas

…

(1) OL C […], […], […].

11.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 361/6

Euro kursas (1)

2013 m. gruodžio 10 d.

2013/C 361/03

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3750
JPY	Japonijos jena	141,35
DKK	Danijos krona	7,4604
GBP	Svaras sterlingas	0,83645
SEK	Švedijos krona	8,9897
CHF	Šveicarijos frankas	1,2214
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,4015
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	27,453
HUF	Vengrijos forintas	300,79
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7031
PLN	Lenkijos zlotas	4,1825
RON	Rumunijos lėja	4,4525
TRY	Turkijos lira	2,7902
AUD	Australijos doleris	1,5039
CAD	Kanados doleris	1,4604
HKD	Honkongo doleris	10,6605
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6529
SGD	Singapūro doleris	1,7181
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 444,26
ZAR	Pietų Afrikos randas	14,1808
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,3486
HRK	Kroatijos kuna	7,6425
IDR	Indonezijos rupija	16 371,02
MYR	Malaizijos ringitas	4,4094
PHP	Filipinų pesas	60,837
RUB	Rusijos rublis	44,9962
THB	Tailando batas	44,099
BRL	Brazilijos realas	3,1759
MXN	Meksikos pesas	17,6749
INR	Indijos rupija	83,9149

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

11.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 361/9

Kvietimai teikti paraiškas ir siūlyti su tuo susijusią veiklą pagal 2014–2015 m. darbo programas, vykdomas pagal 2014–2020 m. mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ ir pagal ją papildančią Europos atominės energijos bendrijos 2014–2018 m. mokslinių tyrimų ir mokymo programą

2013/C 361/06

Pranešama, kad paskelbti kvietimai teikti paraiškas ir siūlyti su tuo susijusią veiklą pagal 2014–2015 m. darbo programas, vykdomas pagal 2014–2020 m. mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ ir pagal ją papildančią Europos atominės energijos bendrijos 2014–2018 m. mokslinių tyrimų ir mokymo programą.

Komisija 2013 m. gruodžio 10 d. Sprendimu C(2013) 8563, 2013 m. gruodžio 10 d. Sprendimu C(2013) 8631 ir 2013 m. gruodžio 10 d. Sprendimu C(2013) 8632 patvirtino tris darbo programas, kurios apima kvietimus teikti paraiškas ir siūlyti su tuo susijusią veiklą.

Šie sprendimai įsigalios teisėkūros institucijai priėmus be didelių pakeitimų Tarybos sprendimą dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), Reglamentą, kuriuo nustatomos dalyvavimo ir sklaidos taisyklės, ir Tarybos reglamentą dėl Europos atominės energijos bendrijos 2014–2018 m. mokslinių tyrimų ir mokymo programos, kuria papildoma bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“. Kitos šių sprendimų įsigaliojimo sąlygos yra Tarybos sprendimu dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama programa „Horizontas 2020“, ir Tarybos reglamentu dėl Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos įsteigtų komitetų teigiama nuomonė arba neprieštaravimas, taip pat 2014 m. biudžeto projekte numatytų asignavimų buvimas po to, kai 2014 m. biudžetą patvirtins biudžeto valdymo institucija, arba jeigu biudžetas nebus patvirtintas, kaip numatyta pagal laikinųjų dvyliktųjų dalių sistemą. Be to, su konkrečiu tikslu „Mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų stiprinimas vykdant Europos mokslinių tyrimų tarybos veiklą“ susijusios darbo programos patvirtinimas priklausys nuo naujosios Mokslo tarybos, kuri tęs Sprendimu 2007/134/EB įsteigtos Mokslo tarybos veiklą, oficialios nuomonės. Komisija pasilieka teisę atšaukti šiuos kvietimus arba vėliau ištaisyti juose padarytas klaidas.

Patvirtinimas, kad šios sąlygos buvo įvykdytos, bus paskelbtas Europos Komisijos dalyvių portalo interneto svetainėje (http://ec.europa.eu/research/participants/portal).

Šias darbo programas, įskaitant galutinius veiklos terminus ir biudžetą, galima rasti pirmiau nurodytame dalyvių portale – ši informacija pateikiama kartu su informacija apie kvietimų rengimo ir susijusios veiklos siūlymo taisykles ir pareiškėjams skirtomis paraiškų teikimo rekomendacijomis. Visa ši informacija prireikus bus tikslinama tame pačiame dalyvių portale.

Šiame etape paraiškas galima teikti tik pagal dalyvių portale paskelbtuose kvietimuose teikti paraiškas nurodytas temas, prie kurių nurodyta „2014“. Informacija apie tai, kada bus galima teikti paraiškas pagal temas, prie kurių nurodyta „2015“, bus paskelbta vėlesniame etape.

11.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 361/10

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

2013/C 361/07

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)

„TØRRFISK FRA LOFOTEN“

EB Nr.: NO-PGI-0005-01054-09.11.2012

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas

„Tørrfisk fra Lofoten“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Norvegija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.7 klasė.

Šviežia žuvis, moliuskai, vėžiagyviai bei iš jų pagaminti produktai

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

„Tørrfisk fra Lofoten“ yra natūraliai džiovinta atlantinė menkė (Gadus morhua) iš Lufuteno salų. Taip vadinama džiovinta menkė, kuri atitinka Norvegijos pramoninio džiovintos menkės klasifikavimo standarto NBS 30-01 keliamus reikalavimus.

16–27 proc. „Tørrfisk fra Lofoten“ sudaro vanduo, 68–78 proc. – baltymai, o riebalų kiekis yra apie 1 proc. „Tørrfisk fra Lofoten“ yra 40–90 cm dydžio, jai būdingas intensyvus žuvies skonis ir aromatas ir aukso spalvos oda.

3.3. Žaliavos (taikoma tik apdorotiems produktams)

„Tørrfisk fra Lofoten“ gaminama iš atlantinių menkių, sužvejotų prie Lufuteno salų ir Vesteroleno nuo sausio iki balandžio mėn. Šiuo laikotarpiu subrendusios menkės iš šaltųjų Barenco jūros poliarinių vandenų plaukia į nerštavietes link jūros prie Lufuteno salų ir Vesteroleno. Šių menkių žvejybos rajonas yra tarp Ø 010°00′ iki Ø 016°08′ ir N 67°00′ iki N 69°30′ ir apima šiuos ICES rajonus: 05 rajono 02, 07, 08, 09, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 bei dalį 25 parajonio ir 04 rajono 03, 04, 10, 46, 47 ir 48 parajonius. Šiame rajone sužvejotų žuvų struktūra kitokia nei giliavandenių žuvų. Jos ypač išsiskiria savo mėsa, kuri po ilgos migracijos tampa labai raumeninga ir leidžia žuviai atlaikyti džiovinimo procesą. Pakrančių žvejai žuvis žvejoja netoliese, todėl jas gali pristatyti tą pačią dieną, taip išsaugodami žuvų kokybę.

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

—

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

„Tørrfisk fra Lofoten“ turi būti natūraliai džiovinama ir rūšiuojama Lufuteno salose.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

—

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Žuvys, iš kurių gaminama „Tørrfisk fra Lofoten“, turi būti sužvejotos prie Lufuteno salų ir Vesteroleno tarp Ø 010°00′ iki 016°08′ ir N 67°00′ iki N 69°30′ ICES 05 rajono 02, 07, 08, 09, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 parajoniuose bei dalyje 25 parajonio ir 04 rajono 03, 04, 10, 46, 47 ir 48 parajoniuose, pristatomos į iškrovimo įrenginius Lufuteno salose ir tose salose natūraliai džiovinamos ir rūšiuojamos. Lufuteno salas sudaro Flakstado, Moskeneso, Riosto, Vestvogiojaus, Veriojaus ir Vogano savivaldybės.

5. Ryšys su geografine vietove

5.1. Geografinės vietovės ypatumai

Jūra prie Lufuteno salų ir Vesteroleno yra vienas turtingiausių žvejybos rajonų, o žvejyba Lufuteno salose yra pati svarbiausia sezoninė atlantinių menkių žvejyba Norvegijoje.

Atlantinės menkės didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia Barenco jūroje, tačiau nuo sausio iki balandžio mėnesio migruoja link jūros prie Lufuteno salų ir Vesteroleno neršti. Dėl temperatūros ir galimybės maitintis jūroje tuo laikotarpiu sąlygos neršti šiame rajone yra labai palankios.

Jūra, juosianti Lufuteno salas ir Vesteroleną, jau ilgą laiką yra svarbiausia atlantinių menkių neršto vieta. Kontinentinis šelfas čia siauras, o netoli kranto tekančiame vandens sraute yra daug maistingų medžiagų. Tai yra optimalios sąlygos žuvims augti ir išlikti.

Atlantinės menkės plūsta į geografinę vietovę tuo laikotarpiu, kai klimato sąlygos yra itin palankios natūraliam žuvies džiovinimui.

Ši vietovė dėl Golfo srovės sudaro itin palankias sąlygas natūraliam žuvų džiovinimui ir yra labai svarbi galutinei „Tørrfisk fra Lofoten“ kokybei. Dėl Golfo srovės žiemos Lufuteno salose švelnios, vidutinė temperatūra nuo sausio iki balandžio mėnesio svyruoja nuo – 0,8 iki + 2,2 °C, pavasariai sausi, o bendras kritulių kiekis yra 132–108 mm. Tik šiomis klimato sąlygomis galima žuvį tinkamai išdžiovinti jos neužšaldant ir išlaikant vientisą jos struktūrą.

Klasifikavimo žinios yra itin svarbios galutinio produkto kokybei. Klasifikavimas reikalauja gilių žinių ir jį atlieka vadinamieji rūšiuotojai (angl. discarders). Istoriniu požiūriu kokybės vertinimas – tai kompetencija, perduodama iš kartos į kartą šeimose ir (arba) įmonėse. Anksčiau rūšiuotojai buvo mokomi bendrovėje, kuriai jie priklausė, bet neseniai šioje pramonės šakoje buvo pradėtas rengti teorinis rūšiuotojų mokymas. Džiovintos menkės gamybos įmonėse teorinis mokymas derinamas su praktiniu mokymu.

Žinios apie gamybą ir rinkos reikalavimus Lufuteno salose tradiciškai taip pat perduodamos iš kartos į kartą.

Šios žinios yra būtinos, norint užtikrinti gerą „Tørrfisk fra Lofoten“ kokybę.

5.2. Produkto ypatumai

„Tørrfisk fra Lofoten“ gaminama iš natūralios subrendusios atlantinės menkės (Gadus morhua), kuri yra išdarinėta ir be galvos. Natūraliai džiovinant labai sumažėja vandens kiekis, todėl žuvis užkonservuojama ir subrandinama. Taip išdžiovinta žuvis ilgai negenda ir turi didelės maistinės vertės, pvz., daug baltymų (apie 68–78 proc., palyginti su 18 proc. šviežioje menkėje). Žuvis laikoma galutinai išdžiūvusia, kai ją pastuksenus pasigirsta tam tikras vadinamasis „žuvies garsas“. Tai turi būti vientisas ir skambus trakštelėjimas. Norint išgauti tinkamą „žuvies garsą“, reikalingos geros žinios ir ilgametė patirtis.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Toks ryšys grindžiamas produkto savybėmis, kurias lemia geografinė kilmė.

Tradicijos

Žuvys Lufuteno salose natūraliai džiovinamos nuo XII a. pradžios – tai svarbi Norvegijos paveldo dalis. Žinios apie džiovinimą ir klasifikavimą Lufuteno salose perduodamos iš kartos į kartą. Džiovinta menkė buvo ir yra svarbus Norvegijos eksporto produktas.

Geografinės kilmės nulemtos žuvies savybės

Ilgos migracijos šaltuose vandenyse nuo Barenco jūros iki Lufuteno salų ir Vesteroleno metu smulkios žuvies mėsa tampa tvirta ir raumeninga. Tik tokios kokybės žaliava gali atlaikyti džiovinimo procesą.

Temperatūra, krituliai, vėjas, saulė ir sniegas – visi šie veiksniai labai svarbūs džiovinimo procesui ir dėl jų ši geografinė vietovė yra itin tinkama žuviai džiovinti. Faktinė temperatūra geografinėje vietovėje yra optimali žuviai džiovinti jos nesušaldant ir nesuardant jos struktūros. Tinkamas kritulių kiekis bei pakrančių vėjai sudaro geras sąlygas natūraliam džiovinimui. O saulės atspindys sniege ant žemės suteikia žuviai auksinį atspalvį. Džiovinimo procesas suteikia džiovintai menkei ypatingą struktūrą ir intensyvų žuvies skonį bei kvapą.

Aukštos kokybės žaliava ir klimato sąlygos turi lemiamos reikšmės galutinei „Tørrfisk fra Lofoten“ kokybei. Lufuteno salos yra vienintelė vieta pasaulyje, kurioje vyrauja tokios klimato sąlygos ir sykiu žvejojamos aukštos kokybės subrendusios menkės.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis (3))

http://www.lovdata.no/for/sf/ld/xd-20071211-1814.html

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3) Žr. 2 išnašą.

11.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 361/13

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

2013/C 361/08

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)

„PREKMURSKA ŠUNKA“

EB Nr.: SI-PGI-0005-01025-10.08.2012

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas

„Prekmurska šunka“

2. Valstybė narė ar trečioji šalis

Slovėnija

3. Žemės ūkio produkto ar maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.2 klasė.

Mėsos gaminiai (virti, sūdyti, rūkyti ir t. t.)

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

„Prekmurska šunka“ yra rūkytos ir vytintos mėsos produktas, gaunamas iš šviežios kiaulienos šlaunies. Jis yra klasikinės kriaušės formos (pjūvio) su tolygia raudonai ruda oda. Jam būdingas kvapas ir skonis, sodriai raudona rūkytos mėsos spalva bei kreminė tolygi balta poodinių riebalų spalva susiformuoja brandinant ne trumpiau kaip šešis mėnesius. Mėsa yra šiek tiek marmuro margumo, gerai laikosi prie riebalų. Jo storis yra ne mažesnis nei 10 mm po šlaunikaulio viršūne. Jo kvapas ir skonis turi malonų dūmų prieskonį, bet jo sudedamosios dalys neužgožia subrandintos mėsos aromato. Dėl gana ilgo brandinimo laiko kumpio tekstūra tampa švelni, lygi ir maloniai sultinga.

Valgomosios druskos kiekis negali būti didesnis nei 9 %, svorio sumažėjimas dėl vytinimo negali viršyti 45 %, o svoris negali būti mažesnis nei 2,75 kg.

3.3. Žaliavos (taikoma tik apdorotiems produktams)

Šviežios kiaulienos šlaunies dalis perpjaunama 3–4 cm nuo šlaunikaulio viršūnės be pėdos, kulkšnies, dubens kaulo, šlaunikaulio ir blauzdikaulio. Ji turi būdingą raukšlę ant kulkšnies. Tipišką skersinį pjūvį sudaro šie raumenys ir raumenų grupės su oda ir poodiniais riebalais: dvigalvis šlaunies raumuo (m. biceps femoris ir semitendinosus), pusplėvinis raumuo (m. semimembranosus), keturgalvis šlaunies raumuo (m. quadriceps femoris) ir sėdmens raumuo (m. gluteus medius in gluteus superficialis). Visos kiaulės šlaunies svoris ją suformavus ir prieš sūdant negali būti mažesnis nei 5 kg.

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

—

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi „Prekmurska šunka“ gamybos etapai nuo suformavimo, sūdymo, drėkinimo ir vytinimo, rūkymo, brandinimo, svorio sumažėjimo matavimo po vytinimo ir (laipsniško) apibarstymo iki viso subrandinto kumpio kokybės tikrinimo turi būti atliekami nustatytoje geografinėje vietovėje.

Šlaunies formavimas: visos kiaulių šlaunys, skirtos gaminti „Prekmurska šunka“, turi būti tinkamai supjaustytos.

Sūdymas: suformuotos ir atšaldytos šlaunys sūdomos sausa druska arba taikant kombinuotą metodą.

Drėkinimas ir vytinimas: po sūdymo šlaunys sudrėkinamos šaltu tekančiu vandeniu. Tuomet jos pakabinamos ventiliuojamoje patalpoje, kad nudžiūtų jų paviršius (vytinimas).

Rūkymas: šlaunis pasūdžius ir išdžiovinus jų paviršių, jos rūkomos rūkymo kameroje, naudojant kietą medieną ir pjuvenas. Užbaigus vytinimą, į jų odą karštai įspaudžiamas logotipas su užrašu „Prekmurska šunka“.

Brandinimas: kumpiai brandinami brandinimo kamerose užtikrinant natūralų vėdinimą arba vėdinant ir natūraliu būdu, ir oro kondicionieriumi. Brandinimo procesas trunka bent šešis mėnesius.

Svorio sumažėjimo matavimas užbaigus vytinimą: numatytas svorio sumažėjimas negali būti didesnis nei 45 %.

Barstymas (laipsniškas): oda ir riebalais nepadengta kumpio dalis iš pradžių apibarstoma svoriui sumažėjus maždaug 25 % ir galiausiai jam sumažėjus 45 %. Barstoma taukų, miltų ir prieskonių mišiniu.

Viso subrandinto kumpio kokybės tikrinimas: praėjus šešiems brandinimo mėnesiams atliekama kumpio juslinių savybių patikra, siekiant nustatyti, ar jo išvaizda ir kvapas yra tinkami. Visų šių kriterijų, būtinų tam, kad būtų suteikta saugoma geografinė nuoroda, neatitinkantys kumpiai užregistruojami, panaikinamas jų ženklas ir jie pašalinami.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

Ant parduoti skirto „Prekmurska šunka“ kumpio turi būti logotipas su užrašu „Prekmurska šunka“ ir teiginiu „zaščitena geografska označba“ (saugoma geografinė nuoroda) bei atitinkamas ES simbolis.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

„Prekmurska šunka“ yra Slovėnijos šiaurės rytų Prekmurjės regiono produktas. Gamybos zonos ribos yra Muros upė ir Slovėnijos siena su Austrija, Vengrija bei Kroatija.

5. Ryšys su geografine vietove

5.1. Geografinės vietovės ypatumai

„Prekmurska šunka“ yra Prekmurjės regiono, esančio Panonijos lygumoje, gaminys. Regiono klimatas žemyninis: žiemos šaltos ir drėgnos, o vasaros šiltos ir sausos. Jis labai saulėtas, o vidutinis metinis kritulių kiekis yra mažiausias visoje Slovėnijoje. Oro drėgmė priklauso nuo vėjo, kuriam poveikį daro tai, kad jis pučia žemyninėje plokštumoje, o nedideli pakilimai neriboja bendro oro judėjimo kaip kitose Slovėnijos dalyse. Todėl apgrąžiniai sluoksniai yra plonesni ir greičiau išsisklaido, o oro kaita iki žemės vyksta greičiau ir rečiau susidaro rūkas. Žiemą oras sausesnis kalvose nei lygumoje, nes nevyksta temperatūros apgrąža. Prekmurjės regionui būdingas šiaurės rytų vėjas, prasidedantis po masių sandūros, ir pietvakarių vėjas, pučiantis prieš masių sandūrą.

Tai, kad auga Prekmurjės regiono kumpio gamybos apimtys, kumpis palankiai vertinimas ir vykdoma jo gamybos plėtra, gali būti siejama su tradiciniais ir individualiais ūkininkų gamybos metodais. Mėsą veikiausiai vytindavo jau pirmieji regiono gyventojai. Praeitą amžių rūkydami ir brandindami mėsą ūkininkai išnaudodavo visus fermų su šiaudiniais stogais, pastatytų iš molio ir šiaudų mišiniu išteptų pynučių, architektūrinius ypatumus. Šiose fermose dūmai iš duonos krosnies kaupdavosi tiesiai po šiaudiniu stogu, o toje vietoje „Prekmurska šunka“ būdavo rūkomas ir tolygiai vytinamas. Dūmai iki mėsos sklisdavo gana ilgai ir per tą laiką atšaldavo, todėl tokį procesą galima pavadinti šaltu rūkymu. Praeito amžiaus antroje pusėje mėsą imta rūkyti fermos kiemuose įrengtose savadarbėse rūkyklose: atskirtoje sodo ar kiemo konstrukcijoje, kurią dažnai sudarydavo keturios sienelės ar durys, pro kurių angas galėdavo praeiti oras, kad nepakiltų dūmų temperatūra ir mėsa nepradėtų kepti. Kumpis būdavo brandinamas kelis mėnesius, priklausomai nuo jo dydžio ir oro sąlygų kiekvienu gamybos etapu. Taikant dabartinį „Prekmurska šunka“ gamybos metodą ir naudojant techninius įrenginius pavyko užtikrinti, kad produkto juslinės savybės visiškai atitiktų produktų, pagamintų pagal tradicinę techniką, savybes. Taip yra būtent todėl, kad gamybos veiksmai buvo atnaujinti nepakeičiant gamybos technikos, nes dėl to būtų pakitę biocheminiai mėsos brandinimo procesai. „Prekmurska šunka“ kumpis jau nuo neatmenamų laikų tiekiamas ant stalo per svarbius įvykius ar apsilankius svečiams. Tai buvo ypač mėgstamas valgis dirbant didžiuosius žemės ūkio darbus, kai reikėdavo tiekti gausesnius patiekalus žemės ūkio darbininkams ir sezoniniams darbuotojams. Šiais laikais jis vartojamas per šeimos sueigas ar šventes; be jo neapsieinama ir per oficialias ceremonijas.

5.2. Produkto ypatumai

„Prekmurska šunka“ yra unikalios, tik jam būdingos kriaušės formos (pjūvio). Oda yra savitos rausvai rudos spalvos ir tolygi, o pats kumpis pasižymi maloniu dūmų aromatu, tačiau jo sudedamosios dalys niekada neužgožia brandintos mėsos aromato. Brandintas kumpis yra sodriai raudonos spalvos, jame yra gana didelis druskos kiekis, o jo tekstūra pakankamai tvirta.

„Prekmurska šunka“ nuo kitų vytintų kumpių taip pat skiriasi tuo, kaip jis patiekiamas. Pagal seną paprotį jis supjaustomas centimetro storio riekelėmis; kiekvienas žmogus paima peilį, duonos gabalą bei kumpio riekelę ir ją supjausto plonais gabalėliais savo peiliu ant medinės lentelės.

Dėl „Prekmurska šunka“ tradicinės gamybos ir gero vardo jis yra vienas iš Prekmurjės regiono etninių atributų.

Dėl palankaus klimato, tradicijos, gamintojų išmanymo, profesionalumo ir patirties „Prekmurska šunka“ yra gerai vertinamas. Jį galima laikyti nacionaliniu slovėnišku valgiu ir etniniu Prekmurjės regiono atributu. Šio regiono virtuvė yra itin savita. Jo gyventojai visada išlaikė ryšį su kaimu ir gamtiniais maisto produktų bei tradicinių patiekalų gamybos šaltiniais. Jau ilgus amžius jame vyrauja grūdų, bulvių, kukurūzų ir kiaulienos patiekalai. Kiauliena paįvairino gyventojų mitybą. Tačiau seniau mėsos buvo valgoma mažiau nei šiandien. Ji būdavo išlaikoma rūkant. Būtent taip sukurtas „Prekmurska šunka“, ir šitaip vietos gyventojai įgijo techninį supratimą, plačių amato žinių ir didelės praktinės patirties. Taip atsirado būdinga produkto forma (pjūvis) ir juslinės jo charakteristikos.

„Prekmurska šunka“ gerą vardą liudija įvairūs šaltiniai. Profesorius Vilko Novakas atliko platesnį ir nuodugnesnį tyrimą apie Prekmurjės regiono mitybą (Ljudska prehrana v Prekmurju („Prekmurjės regiono liaudies virtuvė“), 1947 m.). Savo tyrime jis aprašė „Prekmurska šunka“ gamybos ir brandinimo procesą. Stanislavas Renčeljis „Prekmurska šunka“ kumpį aprašė savo knygose „Suhe mesnine – narodne posebnosti“, („Vytinta mėsa – nacionaliniai valgiai“) (1990 m.) ir „Prekmurske dobrote“ („Prekmurjės regiono kulinariniai ypatumai“) (S. Renčelj ir R. Karas, 2001 m.), kuriose pristatoma šio kumpio gamybos technika nuo pat žaliavų pasirinkimo, sūdymo ir brandinimo metodai bei produkto juslinių savybių vertinimas.

„Prekmurska šunka“ taip pat pristatomas kaip tradicinis slovėniškas gaminys turistiniuose leidiniuose, tokiuose kaip „Okusiti Slovenijo“ („Pažintis su Slovėnija“) ir „Spomini iz Slovenije“ („Prisiminimai iš Slovėnijos“).

Nuoroda į specifikacijos paskelbimą

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (3) 5 straipsnio 7 dalis)

http://www.mko.gov.si/fileadmin/mko.gov.si/pageuploads/podrocja/Varna_in_kakovostna_hrana_in_krma/zasciteni_kmetijski_pridelki/Specifikacije/PREKMURSKA_SUNKA.pdf

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3) Žr. 2 išnašą.

		ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2013.361.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 361

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	56 tomas 2013m. gruodžio 11d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2013/C 361/01	Leidimas teikti valstybės pagalbą, remiantis SESV 107 ir 108 straipsnių nuostatomis – Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja ( 1 )	1

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2013/C 361/03	Euro kursas	6

	V Nuomonės
	ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
	Europos Komisija
2013/C 361/04	Kvietimas teikti paraiškas pagal 2007–2013 m. laikotarpio subsidijų skyrimo transeuropiniams transporto tinklams (TEN-T) 2013 m. darbo programą (Komisijos sprendimas C(2013) 1029 su pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu C(2013) 8744)	7

2013/C 361/05	Kvietimai teikti paraiškas pagal daugiametę 2007–2013 m. laikotarpio subsidijų skyrimo transeuropiniams transporto tinklams (TEN-T) 2013 m. darbo programą (Komisijos sprendimas C(2013) 1675, su pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu C(2013) 8755)	8

2013/C 361/06	Kvietimai teikti paraiškas ir siūlyti su tuo susijusią veiklą pagal 2014–2015 m. darbo programas, vykdomas pagal 2014–2020 m. mokslinių tyrimų ir inovacijų programą Horizontas 2020 ir pagal ją papildančią Europos atominės energijos bendrijos 2014–2018 m. mokslinių tyrimų ir mokymo programą	9

	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2013/C 361/07	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	10

2013/C 361/08	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	13

	III Parengiamieji aktai
	VALSTYBIŲ NARIŲ INICIATYVOS
2013/C 361/02	Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Vokietijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Kroatijos, Italijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų, Austrijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovėnijos, Slovakijos, Suomijos ir Švedijos iniciatyva dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2005/681/TVR, įsteigiantis Europos policijos koledžą (CEPOL)	4


	(1) Tekstas svarbus EEE