ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2013.353.lit |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 353 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Informacija ir prane_imai |
56 tomas |
Prane_imo Nr. |
Turinys |
Puslapis |
|
II Komunikatai |
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI |
|
|
Europos Komisija |
|
2013/C 353/01 |
Leidimas teikti valstybės pagalbą, remiantis SESV 107 ir 108 straipsnių nuostatomis – Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja ( 1 ) |
|
|
V Nuomonės |
|
|
ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS |
|
|
Taryba |
|
2013/C 353/06 |
Viešas kvietimas teikti kandidatūras Europos Sąjungos tarnautojų teismo teisėjo pareigoms užimti |
|
|
PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU BENDROS PREKYBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU |
|
|
Europos Komisija |
|
2013/C 353/07 |
||
|
KITI AKTAI |
|
|
Europos Komisija |
|
2013/C 353/08 |
||
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
|
II Komunikatai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
Europos Komisija
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 353/1 |
Leidimas teikti valstybės pagalbą, remiantis SESV 107 ir 108 straipsnių nuostatomis
Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja
(Tekstas svarbus EEE)
2013/C 353/01
Sprendimo priėmimo data |
2013 7 17 |
||||||
Valstybės pagalbos nuorodos numeris |
SA.34666 (12/N) |
||||||
Valstybė narė |
Prancūzija |
||||||
Regionas |
— |
— |
|||||
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas |
Projet Essencyele |
||||||
Teisinis pagrindas |
Articles L. 131-3 à L. 131-7 et R. 131-1 à R. 131-26 du code de l'environnement; convention du 8 décembre 2010 entre l'État et l'ADEME relative au programme d'investissements d'avenir (programme «véhicule du futur»); avenants des 13 mai 2011 et 9 mai 2012; décision no 2012.VEH-12 du Premier ministre du 3 avril 2012. |
||||||
Pagalbos priemonės rūšis |
Individuali pagalba |
VALEO |
|||||
Tikslas |
Moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, aplinkos apsauga |
||||||
Pagalbos forma |
Grąžintini avansai, tiesioginė dotacija |
||||||
Biudžetas |
Bendras biudžetas: 24,19 mln. EUR |
||||||
Pagalbos intensyvumas |
65 % |
||||||
Trukmė |
— |
||||||
Ekonomikos sektorius |
Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba |
||||||
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas |
|
||||||
Kita informacija |
— |
Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:
http://ec.europa.eu/competition/elojade/isef/index.cfm
Sprendimo priėmimo data |
2013 7 17 |
|||||
Valstybės pagalbos nuorodos numeris |
SA.36103 (13/N) |
|||||
Valstybė narė |
Vokietija |
|||||
Regionas |
— |
— |
||||
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas |
Beihilfen für Unternehmen in Sektoren bzw. Teilsektoren, bei denen angenommen wird, dass angesichts der mit den EU-ETS-Zertifikaten verbundenen Kosten, die auf den Strompreis abgewälzt werden, ein erhebliches Risiko der Verlagerung von CO2-Emissionen besteht (Beihilfen für indirekte CO2-Kosten) |
|||||
Teisinis pagrindas |
Richtlinie für Beihilfen für Unternehmen in Sektoren bzw. Teilsektoren, bei denen angenommen wird, dass angesichts der mit den EU-ETS-Zertifikaten verbundenen Kosten, die auf den Strompreis abgewälzt werden, ein erhebliches Risiko der Verlagerung von CO2-Emissionen besteht (Beihilfen für indirekte CO2-Kosten) |
|||||
Pagalbos priemonės rūšis |
Schema |
— |
||||
Tikslas |
Aplinkos apsauga |
|||||
Pagalbos forma |
Tiesioginė dotacija |
|||||
Biudžetas |
Bendras biudžetas: 756 mln. EUR |
|||||
Pagalbos intensyvumas |
85 % |
|||||
Trukmė |
2014 1 1–2020 12 31 |
|||||
Ekonomikos sektorius |
Kasyba ir karjerų eksploatavimas, apdirbamoji gamyba |
|||||
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas |
|
|||||
Kita informacija |
— |
Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:
http://ec.europa.eu/competition/elojade/isef/index.cfm
Sprendimo priėmimo data |
2013 10 16 |
||||||
Valstybės pagalbos nuorodos numeris |
SA.36556 (13/N) |
||||||
Valstybė narė |
Nyderlandai |
||||||
Regionas |
Nederland |
— |
|||||
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas |
Anti-afhaakregeling waterschappen |
||||||
Teisinis pagrindas |
|
||||||
Pagalbos priemonės rūšis |
Schema |
— |
|||||
Tikslas |
Aplinkos apsauga, kita, naujovių diegimas |
||||||
Pagalbos forma |
Tiesioginė dotacija |
||||||
Biudžetas |
|
||||||
Pagalbos intensyvumas |
50 % |
||||||
Trukmė |
Iki 2023 1 1 |
||||||
Ekonomikos sektorius |
Apdirbamoji gamyba |
||||||
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas |
|
||||||
Kita informacija |
— |
Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:
http://ec.europa.eu/competition/elojade/isef/index.cfm
Sprendimo priėmimo data |
2013 11 6 |
|||||
Valstybės pagalbos nuorodos numeris |
SA.36581 (13/NN) |
|||||
Valstybė narė |
Graikija |
|||||
Regionas |
Kriti |
— |
||||
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas |
Ανέγερση του Αρχαιολογικού Μουσείου Μεσσαράς Κρήτης (Aneyersi ti Arkhaioloyiki Misio Messaras Kritis) |
|||||
Teisinis pagrindas |
|
|||||
Pagalbos priemonės rūšis |
Individuali pagalba |
— |
||||
Tikslas |
Kultūra, paveldo išsaugojimas |
|||||
Pagalbos forma |
Tiesioginė dotacija |
|||||
Biudžetas |
Bendras biudžetas: 6,01 mln. EUR |
|||||
Pagalbos intensyvumas |
Priemonė nėra pagalba |
|||||
Trukmė |
— |
|||||
Ekonomikos sektorius |
Muziejų veikla |
|||||
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas |
|
|||||
Kita informacija |
— |
Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:
http://ec.europa.eu/competition/elojade/isef/index.cfm
Sprendimo priėmimo data |
2013 10 16 |
|||||
Valstybės pagalbos nuorodos numeris |
SA.37084 (13/N) |
|||||
Valstybė narė |
Nyderlandai |
|||||
Regionas |
— |
— |
||||
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas |
Compensatieregeling Indirecte emissiekosten ETS |
|||||
Teisinis pagrindas |
|
|||||
Pagalbos priemonės rūšis |
Schema |
— |
||||
Tikslas |
Aplinkos apsauga |
|||||
Pagalbos forma |
Tiesioginė dotacija |
|||||
Biudžetas |
|
|||||
Pagalbos intensyvumas |
85 % |
|||||
Trukmė |
2014 1 1–2021 12 31 |
|||||
Ekonomikos sektorius |
Mineralinių iškasenų chemijos pramonei ir trąšoms gaminti kasyba, geležies rūdų kasyba, tekstilės pluoštų paruošimas ir verpimas, odinių drabužių siuvimas, plaušienos gamyba, popieriaus ir kartono gamyba, kitų pagrindinių neorganinių chemikalų gamyba, kitų pagrindinių organinių chemikalų gamyba, trąšų ir azoto junginių gamyba, pirminių plastikų gamyba, cheminių pluoštų gamyba, tomo ketaus ir plieno bei ferolydinių gamyba, aliuminio gamyba, švino, cinko ir alavo gamyba, vario gamyba |
|||||
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas |
|
|||||
Kita informacija |
— |
Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:
http://ec.europa.eu/competition/elojade/isef/index.cfm
IV Pranešimai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
Europos Komisija
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 353/6 |
Euro kursas (1)
2013 m. gruodžio 2 d.
2013/C 353/02
1 euro =
|
Valiuta |
Valiutos kursas |
USD |
JAV doleris |
1,3536 |
JPY |
Japonijos jena |
139,16 |
DKK |
Danijos krona |
7,4598 |
GBP |
Svaras sterlingas |
0,82605 |
SEK |
Švedijos krona |
8,8904 |
CHF |
Šveicarijos frankas |
1,2321 |
ISK |
Islandijos krona |
|
NOK |
Norvegijos krona |
8,3095 |
BGN |
Bulgarijos levas |
1,9558 |
CZK |
Čekijos krona |
27,407 |
HUF |
Vengrijos forintas |
302,20 |
LTL |
Lietuvos litas |
3,4528 |
LVL |
Latvijos latas |
0,7030 |
PLN |
Lenkijos zlotas |
4,1928 |
RON |
Rumunijos lėja |
4,4360 |
TRY |
Turkijos lira |
2,7524 |
AUD |
Australijos doleris |
1,4812 |
CAD |
Kanados doleris |
1,4387 |
HKD |
Honkongo doleris |
10,4934 |
NZD |
Naujosios Zelandijos doleris |
1,6507 |
SGD |
Singapūro doleris |
1,6985 |
KRW |
Pietų Korėjos vonas |
1 432,49 |
ZAR |
Pietų Afrikos randas |
13,8223 |
CNY |
Kinijos ženminbi juanis |
8,2479 |
HRK |
Kroatijos kuna |
7,6338 |
IDR |
Indonezijos rupija |
15 931,87 |
MYR |
Malaizijos ringitas |
4,3437 |
PHP |
Filipinų pesas |
59,177 |
RUB |
Rusijos rublis |
44,9057 |
THB |
Tailando batas |
43,505 |
BRL |
Brazilijos realas |
3,1645 |
MXN |
Meksikos pesas |
17,7877 |
INR |
Indijos rupija |
84,3560 |
(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 353/7 |
Komisijos komunikatas, parengtas įgyvendinant Komisijos reglamentą (ES) Nr. 932/2012, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi buitinių būgninių džiovyklių ekologinio projektavimo reikalavimai, Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 392/2012, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES nustatant buitinių būgninių džiovyklių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimus
(Darniųjų standartų pavadinimų ir nuorodinių žymenų skelbimas pagal Sąjungos derinimo teisės aktus)
(Tekstas svarbus EEE)
2013/C 353/03
ESO (1) |
Darniojo standarto nuorodiniai žymenys ir pavadinimas (ir pamatinis dokumentas) |
Pirmą kartą OL |
Pakeisto standarto duomenys |
Pakeisto standarto atitikties prezumpcijos galiojimo pasibaigimo data 1 pastaba |
Cenelec |
EN 61121:2013 Buitiniai būgniniai džiovintuvai. Eksploatacinių charakteristikų matavimo metodai IEC 61121:2012 (Modifikuotas) |
Tai skelbiama pirmą kartą |
|
|
ZB punktas dėl leidžiamųjų nuokrypų ir kontrolės procedūrų nėra šios citatos dalis. |
1 pastaba. |
Paprastai atitikties prielaidos galiojimo pasibaigimo data – tai panaikinimo data (angl. „dow“), kurią nustato Europos standartizacijos organizacija, tačiau šių standartų naudotojų dėmesys atkreipiamas į tai, kad tam tikrais išimtiniais atvejais data gali būti ir kita. |
2.1 pastaba. |
Naujo (arba iš dalies pakeisto) standarto ir pakeisto standarto taikymo sritis yra ta pati. Nurodytą dieną pagal pakeistą standartą nebedaroma prielaida, kad laikomasi atitinkamų Sąjungos teisės aktų esminių arba kitų reikalavimų. |
2.2 pastaba. |
Naujo standarto taikymo sritis yra platesnė nei pakeisto standarto. Nurodytą dieną pagal pakeistą standartą nebedaroma prielaida, kad laikomasi atitinkamų Sąjungos teisės aktų esminių arba kitų reikalavimų. |
2.3 pastaba. |
Naujo standarto taikymo sritis yra siauresnė nei pakeisto standarto. Produktų arba paslaugų, kuriems taikomas naujasis standartas, atveju nurodytą dieną pagal (iš dalies) pakeistą standartą nebedaroma prielaida, kad laikomasi atitinkamų Sąjungos teisės aktų esminių arba kitų reikalavimų. Tai neturi poveikio prielaidai, kad laikomasi atitinkamų Sąjungos teisės aktų esminių arba kitų reikalavimų, nustatytų produktams arba paslaugoms, kuriems vis dar taikomas (iš dalies) pakeistas standartas, bet netaikomas naujas standartas. |
3 pastaba. |
Jei daromi pakeitimai, pamatinis standartas yra EN CCCCC:YYYY, jo ankstesni pakeitimai, jei jų buvo, ir naujas cituojamas pakeitimas. Todėl pakeistas standartas susideda iš EN CCCCC:YYYY ir jo ankstesnių pakeitimų, jei jų buvo, išskyrus naują cituojamą pakeitimą. Nurodytą dieną pagal pakeistą standartą nebedaroma prielaida, kad laikomasi atitinkamų Sąjungos teisės aktų esminių arba kitų reikalavimų. |
PASTABA.
— |
Visą informaciją apie esamus standartus gali suteikti Europos standartizacijos organizacijos arba nacionalinės standartizacijos organizacijos, kurių sąrašas paskelbtas Oficialiajame leidinyje pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 (2) 27 straipsnį. |
— |
Standartus priima Europos standartizacijos organizacijos anglų kalba (CEN ir Cenelec juos taip pat skelbia prancūzų ir vokiečių kalbomis). Po to nacionalinės standartizacijos organizacijos standartų pavadinimus verčia į visas kitas reikiamas oficialias Europos Sąjungos kalbas. Europos Komisija neatsako už pavadinimų, pateiktų skelbti Oficialiajame leidinyje, teisingumą. |
— |
Nuorodos į klaidų ištaisymus „…/AC:YYYY“ skelbiamos tik informacijos tikslais. Klaidų ištaisyme iš standarto teksto pašalinamos spausdinimo, kalbos ar panašios klaidos ir klaidų ištaisymas gali būti aktualus tik vienai ar kelioms Europos standartizacijos organizacijos priimto standarto kalbinėms versijoms. |
— |
Nuorodinių žymenų skelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nereiškia, kad standartai parengti visomis Europos Sąjungos oficialiomis kalbomis. |
— |
Šis sąrašas pakeičia visus ankstesnius sąrašus, skelbtus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Europos Komisija užtikrina, kad šis sąrašas bus atnaujinamas. |
— |
Daugiau informacijos apie darniuosius standartus ir kitus Europos standartus rasite internete adresu: http://ec.europa.eu/enterprise/policies/european-standards/harmonised-standards/index_en.htm |
(1) ESO: Europos standartizacijos organizacijos:
— |
CEN: Avenue Marnix 17, 1000 Bruxelles/Brussel, BELGIQUE/BELGIË. Tel. +32 25500811, faks. +32 25500819 (http://www.cen.eu), |
— |
Cenelec: Avenue Marnix 17, 1000 Bruxelles/Brussel, BELGIQUE/BELGIË. Tel. +32 25196871, faks. +32 25196919 (http://www.cenelec.eu), |
— |
ETSI: 650 route des Lucioles, 06921 Sophia Antipolis, FRANCE. Tel. +33 492944200, faks. +33 493654716 (http://www.etsi.eu). |
(2) OL L 316, 2012 11 14, p. 12.
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 353/9 |
Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai
2013/C 353/04
Remiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (1) 9 straipsnio 1 dalies a punkto antrąja įtrauka, Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai (2) iš dalies keičiami taip:
125 puslapis
Po 2711 pozicijos „Naftos dujos ir kiti dujiniai angliavandeniliai“ įterpiamas šis tekstas:
„2711 19 00 |
Kiti Šiai subpozicijai priskiriamos iš biomasės gautos suskystintos dujos. Šios suskystintos dujos gaunamos fermentuojant pramoninių, buitinių ar komunalinių atliekų ir liekanų biologiškai skaidžias dalis, dumblą iš nuotekų valymo įrenginių, žemės ūkio ir miškininkystės atliekų ir liekanų biologiškai skaidžias dalis, maisto pramonės, perdirbančios žemės ūkio produktus, atliekas ir liekanas ir kitas panašias augalines ar gyvūnines žaliavas, gautas iš biomasės. Šių dujų sudėtyje daugiausia yra metano ir paprastai anglies dioksido, šiek tiek mažiau vandenilio sulfido, vandenilio, azoto ir deguonies. |
2711 29 00 |
Kiti Šiai subpozicijai priskiriamos iš biomasės gautos dujos (dujinės būsenos). Šios dujos gaunamos fermentuojant pramoninių, buitinių ar komunalinių atliekų ir liekanų biologiškai skaidžias dalis, nuotekų valymo įmonių dumblą, žemės ūkio ir miškininkystės atliekų ir liekanų biologiškai skaidžias dalis, maisto pramonės, perdirbančios žemės ūkio produktus, atliekas ir liekanas ir kitas panašias augalines ar gyvūnines žaliavas, gautas iš biomasės. Šių dujų sudėtyje daugiausia yra metano ir paprastai anglies dioksido, šiek tiek mažiau vandenilio sulfido, vandenilio, azoto ir deguonies.“ |
(1) 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).
VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 353/10 |
Komisijos pranešimas, teikiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka
Su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai dėl reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo
(Tekstas svarbus EEE)
2013/C 353/05
Valstybė narė |
Portugalija |
||||||||
Maršrutas |
Porto Santas-Funšalis–Porto Santas |
||||||||
Su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų įsigaliojimo diena |
Nuo 2014 m. birželio 1 d. |
||||||||
Adresas, kuriuo galima gauti su viešąja paslauga susijusio įsipareigojimo tekstą ir visą atitinkamą su tuo įsipareigojimu susijusią informaciją ir (arba) dokumentus |
|
V Nuomonės
ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
Taryba
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 353/11 |
Viešas kvietimas teikti kandidatūras Europos Sąjungos tarnautojų teismo teisėjo pareigoms užimti
2013/C 353/06
1. |
Sprendimu 2004/752/EB, Euratomas (1) Taryba nusprendė įsteigti Europos Sąjungos tarnautojų teismą. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 270 straipsniu, šio teismo, kuris veikia prie Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ir kurio būstinė yra pastarajame teisme, jurisdikcijai priklauso pirmąja instancija spręsti Sąjungos ir jos tarnautojų ginčus, įskaitant visų organų ar tarnybų ir jų tarnautojų ginčus, kurių atžvilgiu jurisdikcija suteikiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. |
2. |
Tarnautojų teismą sudaro septyni teisėjai, iš kurių renkamas jo pirmininkas. Teisėjų kadencija yra šešeri metai; jie gali būti paskiriami kitai kadencijai. Teisėjus skiria Taryba, spręsdama vieningai, pasikonsultavusi su komitetu, kurį sudaro septyni asmenys, parenkami iš buvusių Teisingumo Teismo bei Bendrojo Teismo narių, ir pripažintos kompetencijos teisininkai. Šis komitetas pareiškia nuomonę apie kandidatų tinkamumą eiti Tarnautojų teismo teisėjo pareigas. Prie šios nuomonės komitetas prideda tinkamiausią aukšto lygio patirtį turinčių kandidatų sąrašą. Tokiame sąraše pavardžių turi būti bent du kartus daugiau nei reikia paskirti teisėjų. |
3. |
Teisėjų statusas ir jų pareigų vykdymui taikomos bendrosios sąlygos yra nustatyti Protokolo dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 5 straipsnyje. Teisėjų atlyginimas, pensijos ir išmokos yra nustatyti 2005 m. sausio 18 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 202/2005, iš dalies keičiančiame Reglamentą Nr. 422/67/EEB, Nr. 5/67/Euratomas, nustatantį Komisijos pirmininko ir narių bei Teisingumo Teismo pirmininko, teisėjų, generalinių advokatų ir sekretoriaus bei Pirmosios instancijos teismo pirmininko, narių ir sekretoriaus tarnybines pajamas (2). |
4. |
Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. baigiasi dviejų teisėjų kadencija, siekiant paskirti du naujus teisėjus šešerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., skelbiamas kvietimas teikti kandidatūras. |
5. |
Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 257 straipsnio nuostatomis kartu su Protokolo dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 3 straipsnio nuostatomis, kandidatai teisėjo pareigoms užimti turi atitikti šias sąlygas:
Kandidatų dėmesys atkreipiamas į tai, jog be šių būtiniausių reikalavimų pirmiau minėtas komitetas ypač atsižvelgs į kandidatų gebėjimą dirbti kolegialioje struktūroje daugianacionalinėje bei daugiakalbėje aplinkoje ir į atitinkamoms pareigoms tinkamos jų patirties pobūdį, mastą bei trukmę. |
6. |
Kandidatai kartu su paraiška turi pateikti gyvenimo aprašymą, motyvacinį laišką ir patvirtinamųjų dokumentų kopijas. Paraiškas siųsti šiuo adresu:
Paraiškos turi būti išsiųstos tik registruotu laišku, vėliausiai 2014 m. sausio 17 d. (paraiškos pateikimo datos patvirtinimu laikomas pašto spaudas). Kad būtų lengviau tvarkyti paraiškas, kandidatų prašoma gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką išsiųsti ir elektroniniu paštu, pageidautina Word formatu (nenaudojant PDF formato), šiuo adresu: cdstfp@consilium.europa.eu Tačiau toks paraiškų siuntimas elektroniniu paštu nepakeičia paraiškų siuntimo registruotu laišku ir nedaro jokios įtakos vertinant, ar paraiškos atitinka reikalavimus. |
7. |
Asmens duomenų apsauga. Informacija atitinkamiems asmenims: duomenų tvarkymas, susijęs su Tarnautojų teismo narių skyrimo procedūromis. Atitinkamų asmenų dėmesys atkreipiamas į toliau pateiktą informaciją, kuri pateikiama pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 11 ir 12 straipsnius:
|
(1) OL L 333, 2004 11 9, p. 7.
PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU BENDROS PREKYBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
Europos Komisija
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 353/14 |
Pranešimas dėl antidempingo priemonių, taikomų tam tikriems į Sąjungą importuojamiems Ukrainos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba plieno: bendrovės, kuriai taikomas individualus antidempingo muitas, pavadinimo pakeitimas
2013/C 353/07
Pagal Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 795/2012 (1) tam tikriems importuojamiems Ukrainos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba plieno taikomi antidempingo muitai.
Pagal Reglamentą (ES) Nr. 795/2012 OJSC Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant importuojamiems tam tikriems besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba plieno taikomas 13,8 % antidempingo muitas.
2013 m. gegužės 29 d. bendrovė pranešė Komisijai, kad dėl teisės aktų pakeitimo Ukrainoje pasikeitė jos pavadinimas. Dėl šio pakeitimo pasikeitė juridinio bendrovės pavadinimo santrumpa.
Komisija išnagrinėjo pateiktą informaciją ir padarė išvadą, kad bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio minėto Tarybos reglamento išvadoms. Todėl Reglamente (ES) Nr. 795/2012 nuoroda į OJSC Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant turėtų būti laikoma nuoroda į PJSC Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant.
Papildomas TARIC kodas A743, kuris pagal Reglamentą (ES) Nr. 795/2012 anksčiau priskirtas OJSC Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant, taikomas PJSC Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant.
KITI AKTAI
Europos Komisija
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 353/15 |
Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą
2013/C 353/08
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.
BENDRASIS DOKUMENTAS
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006
dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)
„PIRANSKA SOL“
EB Nr.: SI-PDO-0005-01098-27.02.2013
SGN ( ) SKVN ( X )
1. Pavadinimas
„Piranska sol“
2. Valstybė narė arba trečioji šalis
Slovėnija
3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas
3.1. Produkto rūšis
1.8 klasė. |
Kiti Sutarties I priedo produktai (prieskoniai ir kt.) |
3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas
„Piranska sol“ – jūros druska, gaunama tik Sečovlės ir Struniano druskingose daubose, renkama nuo natūralaus dumblių ir mineralų pagrindo, vadinamo petola, kuris turi didelės įtakos Pirano druskos spalvai ir kokybei. Gamyba remiasi daugiau nei 700 m. senumo tradicijomis – druska kasdien renkama tik rankiniu būdu ir naudojant tik tradicinius įrankius. Kadangi druska grėbstoma kasdien, „Piranska sol“ druskos kristalai tampa smulkesni, ne tokie tankūs ir jų dydis paprastai neviršija 6,3 mm.
Kristalizuodamasi druska virsta baltos ar pilkos spalvos kristalais, kuriuose gali likti natūralios kilmės priemaišų. Dėl rinkimo metodo druskos kristalai yra trapūs ir lengvai tirpsta. Sumalta druska pasižymi išskirtiniu jūros aromatu.
„Piranska sol“fleur de sel druska kristalizuojasi ant sūrimo paviršiaus kristalizavimo baseine ir tai suteikia jai būdingą kristalinę struktūrą, kuri leidžia išlaikyti šiek tiek jūros vandens. Dėl fleur de sel druskos kristalų formos ir juose esančio sūrimo jie lengvai tirpsta.
Parametrai |
Vertė |
Vienetas |
Tūrinis tankis prieš sandėliavimą |
ne daugiau nei |
950 kg/m3 |
NaCl (pagal sausosios masės svorį) |
ne mažiau nei |
95 % |
Mg2+ |
ne mažiau nei |
0,2 % |
Ca2+ |
ne mažiau nei |
0,1 % |
Švinas (Pb) |
< |
2 mg/kg |
Kadmis (Cd) |
< |
0,5 mg/kg |
Arsenas (As) |
< |
0,5 mg/kg |
Gyvsidabris (Hg) |
< |
0,1 mg/kg |
Varis (Cu) |
< |
2 mg/kg |
3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)
—
3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)
—
3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje
Kiekvienas „Piranska sol“ druskos gamybos etapas, pradedant pagrindinės druskingos daubos struktūros naudojimu, petola paruošimu ir baigiant druskos perdirbimu (druskingos daubos baseinų užpildymas, sūrymo gamyba, kristalizacija, grėbstymas rankiniu būdu, filtravimas, džiovinimas, malimas ir sijojimas) turi būti atliekami nustatytoje geografinėje vietovėje.
3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės
—
3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės
—
4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas
„Piranska sol“ druska gaminama Sečovlės Salina gamtos parko ir Struniano gamtos draustinio geografinėje vietovėje, kuri yra Slovėnijos pakrantės Pirano ir Izolos savivaldybėse.
5. Ryšys su geografine vietove
5.1. Geografinės vietovės ypatumai
Geografinės vietovės klimatas – submediteraninis. Dėl jų reljefo ir atviros įlankos bei slėnių, kuriuos laisvai košia pagrindiniai vėjai, abejose druskingose daubose geresnė lietaus ir kasdienio garavimo pusiausvyra negu aplinkinėse vietovėse. Svarbiausi vėjai – mistralis, kuris dieną pučia nuo jūros per slėnį, ir bora, kuris naktį pučia priešinga kryptimi.
Druskingų daubų pagrindą sudaro neseniai susiformavusios nuosėdos (organinis molingas dumblas), kurios yra suneštos Sečovlėse palei Dragonios upę ir Struniane palei Roja vadinamą upelį. Šios nuosėdos – pagrindinė medžiaga, iš kurios statomi pylimai ir tiesiami kanalai, kurie ir suformuoja druskingą daubą. Garinimo baseinų dugne yra molis, o kristalizavimo baseinuose molio pagrindas yra iš naujų nuosėdų, kurios sudaro sąlygas formuotis aukštos kokybės petola sluoksniui. Petola yra Sečovlės ir Struniano druskingų daubų ypatybė.
Rašytiniuose šaltiniuose Pirano druskingos daubos pirmą kartą paminėtos 804 m. 1274 m. Pirano miesto chartijoje, kurios išliko tik keletas skyrių, yra nemažai druskingoms dauboms skirtų taisyklių ir pabrėžiama miesto teisė gaminti druską ir ja prekiauti. 1358 m. Pirano statute yra teiginys, kad dėl rudos spalvos, kurią „Piranska sol“ druskai suteikė molis, buvo reikalinga rekonstrukcija. Pago salos darbininkams rekomendavus, druska pradėta gaminti ant petola, taip buvo pagerinta druskos kokybė, ji tapo grynesnė ir baltesnė.
Dėl nestabilios padėties 18-ojo amžiaus pradžioje, po 300 metų tobulinimo ir klestėjimo, Pirano druskingos daubos išgyveno nuosmukį. 19-ajame amžiuje druskingos daubos atiteko Austrijos-Vengrijos valdžiai, kuri turėjo naudos iš druskos baseinų, kai panaikino gamybos apribojimus, padidino druskos pardavimo kainą ir pradėjo taikyti reikalavimą supirkti visą pagamintą druską. Taip druskingos daubos vėl suklestėjo. Žlugus Austrijos-Vengrijos monarchijai, druskingos daubos priskirtos Italijos, o vėliau – Jugoslavijos, administracijai.
5.2. Produkto ypatumai
Viena iš „Piranska sol“ druskos savybių yra tai, kad ją gaminant laikomasi daugiau kaip 700 m. senumo tradicijų.
Svarbiausia „Piranska sol“ druskos savybė yra tai, kad ji gaminama ant petola – pagrindo, kuris parengiamas pasibaigus ankstesniam sezonui ir iki druskos kristalizavimosi pradžios, ir reikia atidžiai atlikti tam tikrą eilę procedūrų, įskaitant tinkamą pagrindą pačiai petola. Petola – 1 cm storio dirbtinai užauginta pluta, kurią sudaro melsvabakterės, gipsas, karbonatai ir šiek tiek molio. Petola atlieka dvejopą vaidmenį: pirma, ji neleidžia druskai susimaišyti su apačioje esančiu jūros moliu, taip druska tampa grynesnė ir baltesnė, ir antra, ji veikia kaip biologinis filtras, kuris neleidžia sunkiesiems metalams nusėsti ant druskos kristalų. Petola turi būti lygi, kad virš jos esantis sūrymo sluoksnis išliktų seklus ir vienodo gylio.
Kita „Piranska sol“ druskos savybė – ji renkama kasdien grėbstant kristalus, kurie sugrėbiami į nedideles kūgio formos krūveles. Kadangi druska kasdien grėbstoma naudojant tradicinį įrankį (gavero vadinamą medinį grėblį), kristalai nesuformuoja storo kieto sluoksnio, kuris būdingas mechaniniu būdu surenkamai jūros druskai. Taip kristalai gali formuotis tokiu būdu, kad juose dažnai išlieka šiek tiek jūros vandens, jie lengvesni, trapūs ir jų dydis paprastai neviršija 6,3 mm. „Piranska sol“ druska nėra rafinuota ar perplauta, todėl jos sudėtyje esantys mineralai yra natūraliai subalansuoti ir joje nėra jokių priedų.
5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys
Istoriškai druskos išgavimo iš jūros vandens technologijos išliko tos pačios – naudojami baseinai, kuriuose vanduo palaipsniui išgaruoja. Pagrindinė technologija vis dar tokia pat, atskiros Viduržemio jūros druskingos daubos viena nuo kito skiriasi daugiausia dėl klimato, geologinių ir vietos aplinkos sąlygų. Labiausiai skiriasi druskos surinkimas kristalizavimo baseinuose, nes procesas priklauso visų pirma nuo konkrečios druskingos daubos mikroklimato. Esant palankioms klimato sąlygoms, galima taikyti ilgalaikio kristalizavimo metodą, tačiau esant nepalankioms sąlygoms, kaip, pavyzdžiui, Pirano druskingų daubų atveju, dėl prastų klimato sąlygų ir pavojaus, kad vasarą kils perkūnija ir smarkiai lis, reikia, kad druska būtų surenkama kasdien. Per visą druskingų daubų istoriją tradicinė „Piranska sol“ druskos gamyba šiek tiek keitėsi, tačiau kasdienis druskos rinkimas buvo tobulinamas ir jo iki šiol laikomasi dėl klimato sąlygų ir daugelio metų patirties. Tai, kad druska renkama kasdien, reiškia, kad baseino dugne druskos kristalų sluoksnis yra vos kelių milimetrų pločio, t. y. pačių druskos kristalų pločio. Kasdienis grėbstymas suteikia druskai jai būdingą kristalinę formą ir joje lieka šiek tiek jūros vandens. „Piranska sol“ druskos kristalai lengvesni ir trapesni už jūros druskos kristalus, kurie susiformavo į sukietėjusį sluoksnį.
Gaminant „Piranska sol“ druską naudojami tradiciniai metodai, kai dirbama su moliu, rengiamas pagrindas petola, jis auginamas ir prižiūrimas. Naudojami chemiškai neapdoroti ir niekuo nepadengti mediniai įrankiai. Fleur de sel surinkti naudojami labai lengvi įrankiai.
Esant ramiam orui fleur de sel kristalizuojasi ant kristalizavimo baseinų paviršiaus ir sudaro ploną trapią plutelę. Kristalai yra piramidės formos, kuri išlaiko šiek tiek vandens, todėl jie ištirpsta greičiau.
14-ajame amžiuje Pago druskingos daubos buvo modernesnės už Pirano ir garsėjo savo balta druska, kuri buvo gaminama ant pagrindo, vadinamo petola. Tuo metu Pirano druska buvo rudo atspalvio, kurį jai suteikdavo molis, todėl Pago darbininkams buvo leista įrengti Pirane druskos baseinus pagal Pago modelį, druskai gaminti naudojant petola (Pirano statutas, 1358 m.). Tradicinis metodas, kuriuo petola ruošiama ant molio, kuris Sečovlėse daugiausiai randamas Dragonios upėje, o Struniane – Rojos upelyje, tekančiame iš atokių Šavrinski Gričevje kalnų, pagrindo buvo vienas svarbiausių 14-ajame amžiuje atliktų patobulinimų. Tai turėjo didelės įtakos gaminamos druskos kokybei ir spalvai. Nuo tada dėl savo grynumo, baltumo ir dėl to, kad joje nėra molio likučių, „Piranska sol“ druska visame plačiame geografiniame regione vertinama kaip svarbus komercinis produktas.
Beveik visa „Piranska sol“ druska pagaminama rankiniu būdu. Istoriškai smulkių ūkininkų šeimų, gyvenančių netoli druskos baseinų, ir Pirano gyventojų kartos prisitaikė prie sezoninio darbo druskingose daubose ir perduodavo šias žinias iš kartos į kartą. Patirtis ir žinios, kaip prižiūrėti visą vietos druskingų daubų aplinką, specifinės druskos baseinų rengimo metodikos, visų pirma visus metus trunkančios petola gamybos procedūros, pagamintos druskos surinkimo metodas, baseinų pripildymas ir papildymas reikiamos koncentracijos reikiamu sūrymo kiekiu lemia galutinę „Piranska sol“ druskos kokybę ir jos savybes.
„Piranska sol“ druskos reputacija ir aukšta kokybė patvirtinta ne vienoje knygoje, brošiūroje ir straipsniuose, kurie pasirodė Slovėnijos ir užsienio spaudoje (įskaitant Gambero Rosso, New Western Cuisine, The Slovenia Times, WaSaBi, ir The New York Times).
Per visą istoriją „Piranska sol“ druska gaminama naudojantis aplinkos teikiamais privalumais ir prisidėjo prie tos aplinkos gamtinės ir kultūrinės vertės didinimo.
Nuoroda į paskelbtą specifikaciją
(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (3) 5 straipsnio 7 dalis)
http://www.mko.gov.si/fileadmin/mko.gov.si/pageuploads/podrocja/Varna_in_kakovostna_hrana_in_krma/zasciteni_kmetijski_pridelki/Specifikacije/Piranska_sol_spec-nova_potrjena_2012.pdf
(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.
(2) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.
(3) Žr. 2 išnašą.