27.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 346/1

27.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 346/2

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 (NNN reglamentu) sukuriama Sąjungos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(2)

NNN reglamento VI skyriuje nustatyta tvarka, susijusi su nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių nustatymu, veiksmais, kurių imamasi šalių, pripažintų nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis, atžvilgiu, nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašo sudarymu, išbraukimu iš nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašo, nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašo viešumu ir neatidėliotinomis priemonėmis.

(3)

Pagal NNN reglamento 31 straipsnį Europos Komisija gali nustatyti trečiąsias šalis, kurias ji laiko nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis kovojant su NNN žvejyba. Trečioji šalis gali būti pripažinta nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi, jei ji, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė, nevykdo tarptautinėje teisėje jai tenkančių pareigų imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ar ją panaikinti.

(4)

Nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių nustatymas grindžiamas visos pagal NNN reglamento 31 straipsnio 2 dalį gautos informacijos apžvalga.

(5)

Pagal NNN reglamento 33 straipsnį Taryba gali sudaryti nebendradarbiaujančių šalių sąrašą. Toms šalims taikomos NNN reglamento 38 straipsnyje nustatytos priemonės.

(6)

Pagal NNN reglamento 20 straipsnio 1 dalį trečiųjų šalių – vėliavos valstybių prašoma pranešti Komisijai apie taikomas nacionalines priemones dėl įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jų žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo.

(7)

Pagal NNN reglamento 20 straipsnio 4 dalį Komisija vykdo administracinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis srityse, susijusiose su reglamento įgyvendinimu.

(8)

Pagal NNN reglamento 32 straipsnį ir 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą Komisija aštuonias trečiąsias šalis informavo, kad jos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, gali būti Komisijos pripažintos nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis.

(9)

2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu Komisija nusprendė į pranešimą įtraukti informaciją dėl esminių faktų ir tokį preliminarų pranešimą pagrindžiančių aplinkybių.

(10)

Dar 2012 m. lapkričio 15 d. atskirais raštais Komisija aštuonioms trečiosioms šalims pranešė, kad svarsto galimybę pripažinti jas nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis. Kartu su raštais joms įteiktas ir 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimas.

(11)

Tuose raštuose Komisija pabrėžė, jog tam, kad jos atitinkamai pagal NNN reglamento 31 ir 33 straipsnius nebūtų pripažintos nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis ir pasiūlytos įtraukti į oficialų sąrašą kaip nebendradarbiaujančios trečiosios šalys, tų trečiųjų šalių paprašyta, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija, parengti ir įgyvendinti veiksmų planą siekiant ištaisyti 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendime nustatytus trūkumus. Jei tos šalys būtų laiku ir veiksmingai įgyvendinusios veiksmų planą, jos galėtų išvengti pripažinimo nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis ir pasiūlymo įtraukti jas į galutinį sąrašą.

(12)

Taigi Komisija tų aštuonių trečiųjų šalių paprašė: 1) imtis visų būtinų priemonių Komisijos pasiūlytuose veiksmų planuose nustatytiems veiksmams įgyvendinti; 2) įvertinti Komisijos pasiūlytuose veiksmų planuose nustatytų veiksmų įgyvendinimą; 3) kas pusmetį pateikti Komisijai išsamias ataskaitas ir juose įvertinti kiekvieno veiksmo įgyvendinimą, be kita ko, atsižvelgiant į kiekvieno jų ir (arba) visų jų veiksmingumą užtikrinant, kad žvejybos kontrolės sistema atitiktų visus reikalavimus.

(13)

Toms aštuonioms trečiosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu atsakyti į Komisijos sprendime aiškiai išdėstytus klausimus ir pastabas dėl kitos aktualios informacijos, pateikti įrodymus 2012 m. lapkričio 15 d. sprendime paminėtiems faktams paneigti ar papildyti arba, jei tinka, patvirtinti veiksmų planą padėčiai pagerinti ir imtis priemonių trūkumams ištaisyti. Toms aštuonioms šalims buvo užtikrinta teisė prašyti papildomos informacijos arba ją teikti.

(14)

Taigi 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu ir raštais Komisija pradėjo dialogą su aštuoniomis trečiosiomis šalimis ir pabrėžė, kad, jos nuomone, šešių mėnesių turėtų iš esmės pakakti šiam klausimui išspręsti.

(15)

Komisija toliau ieškojo ir tikrino visą, jos nuomone, būtiną informaciją. Į aštuonių šalių pastabas žodžiu ir raštu, pateiktas priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą, buvo atsižvelgta. Toms aštuonioms šalims buvo nuolat žodžiu ar raštu pranešama apie Komisijos svarstymus.

(16)

Kaip paaiškinama šiame Komisijos įgyvendinimo sprendime, Belizas, Kambodžos Karalystė ir Gvinėjos Respublika neįstengė paneigti faktų, kuriais rėmėsi Komisija, ar įtraukti jų į veiksmų planą.

(17)

Šis Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo Belizas, Kambodžos Karalystė ir Gvinėjos Respublika yra nustatomi kaip trečiosios šalys, kurias Komisija laiko nebendradarbiaujančiomis kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, priimamas įgyvendinant NNN reglamentą ir pasibaigus tyrimui bei dialogui pagal NNN reglamente nustatytus esminius procedūrinius reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, tos trečiosios šalys, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės, privalo vykdyti tarptautinėje teisėje joms tenkančias pareigas imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ar ją panaikinti.

(18)

Pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimą, kuriuo Belizas, Kambodžos Karalystė ir Gvinėjos Respublika yra nustatomi kaip trečiosios šalys, kurias Komisija laiko nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, kai reikia, gali būti taikomos NNN reglamento 18 straipsnio 1 dalies g punkte nustatytos priemonės.

(19)

2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu pagal NNN reglamento 32 straipsnį Komisija Belizui pranešė, kad svarsto galimybę pripažinti Belizą nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi (2).

(20)

Komisija paprašė Belizo glaudžiai bendradarbiaujant su jos tarnybomis parengti veiksmų planą Komisijos sprendime nustatytiems trūkumams ištaisyti.

(21)

Siūlomame veiksmų plane Komisija nurodė kelis atvejus, kai nesilaikyta tarptautinėje teisėje numatytų pareigų, visų pirma sukurti tinkamą teisinę sistemą, paminėjo nepakankamą ir nelabai veiksmingą stebėseną, kontrolės ir inspektavimo sistemą, atgrasančių sankcijų sistemos trūkumą ir netinkamą sugautų žuvų kiekio sertifikavimo sistemos įgyvendinimą. Nustatyti trūkumai visų pirma yra susiję su tarptautinių įsipareigojimų laikymusi, įskaitant regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (RFMO) rekomendacijas bei rezoliucijas ir tarptautinėje teisėje numatytas laivų registravimo sąlygas. Taip pat nustatyta, kad nesilaikyta tam tikrų institucijų rekomendacijų ir rezoliucijų, kaip antai Jungtinių Tautų tarptautinio veiksmų plano kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba (IPOA-UN). Tačiau į neprivalomų rekomendacijų ir rezoliucijų nevykdymą atsižvelgta tik kaip į papildomus įrodymus, kurie nėra pagrindas pripažinti šalį nebendradarbiaujančia.

(22)

2012 m. lapkričio 20 d. Komisija susitiko su Belizo valdžios institucijų atstovais Briuselyje, kad išsiaiškintų, kokia yra padėtis ir kokių tolesnių veiksmų reikia imtis priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą.

(23)

2012 m. gruodžio 10 d. raštu Belizas sutiko pradėti diskusijas su Komisija ir pritarė tam, kad kartu būtų parengtas veiksmų planas.

(24)

Atsakymus raštu Belizas pateikė 2012 m. gruodžio 28 d., 2013 m. sausio 29 d. ir 2013 m. vasario 13 d.

(25)

2013 m. sausio 24 d. raštu Komisija paprašė Belizo pateikti atnaujintą informaciją apie siūlomo veiksmų plano svarbiausias sritis.

(26)

2013 m. vasario 26 d. Belizo valdžios institucijos pateikė šiuos dokumentus: 1) pridedamą pranešimą ir paaiškinimą; 2) atnaujintą Belizo strateginį veiksmų planą; 3) atnaujintą informaciją apie siūlomo veiksmų plano svarbiausias sritis; 4) žvejybos atviroje jūroje inspektavimo uostuose tvarkaraščio projektą; 5) 2011 ir 2012 m. pažeidimų ir sankcijų sąrašą; 6) sugautų žuvų kiekio sertifikatų statistikos duomenis; 7) vykdyti veiklą atviroje jūroje licencijuotų laivų sąrašą; 8) laivų, kuriems leista vykdyti veiklą Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT), Amerikos tropinių tunų komisijos (IATTC), Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) ir Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos (WCPFC) rajonuose, sąrašą; 9) kitų laivų, kuriems leista vykdyti veiklą su Belizo vėliava, sąrašą.

(27)

Komisijos ir Belizo techninės konsultacijos vyko 2013 m. kovo 5 d. Briuselyje. Tame susitikime Belizo valdžios institucijos pristatė Komisijai patvirtintas priemones žvejybos atviroje jūroje laivynui valdyti ir kontroliuoti.

(28)

2013 m. kovo 14 d. raštu Komisija pateikė Belizui išsamią atnaujintą likusių trūkumų apžvalgą po 2013 m. kovo 5 d. Briuselyje vykusių konsultacijų ir pasiūlė Belizui išnagrinėti Komisijos pastabas dėl siūlomo veiksmų plano bei pateikti visą papildomą informaciją ir dokumentus, kurie, Belizo nuomone, yra svarbūs.

(29)

Papildomas pastabas raštu Belizas pateikė 2013 m. gegužės 30 d. kartu su šiais dokumentais: 1) Belizo pažangos įgyvendinant Komisijos pasiūlytą veiksmų planą lentele; 2) nacionalinio veiksmų plano, kuriuo siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, projektu (2005 m.); 3) sankcijų žvejybos atviroje jūroje srityje reglamento projektu; 4) nacionalinės stebėtojų programos apžvalga; 5) su Belizo vėliava plaukiojančių laivų sąrašu (2013 m. gegužės 20 d.); 6) tunams giminingų rūšių žuvų biologinių duomenų rinkimo mokomojo seminaro ataskaita; 7) naujosios laivų stebėsenos ir e. laivo žurnalo sistemos svarbiausiomis funkcijomis.

(30)

2013 m. liepos 24 d. Belizas pasiteiravo dėl procedūros eigos. Komisija atsakė Belizui 2013 m. rugpjūčio 5 d. raštu.

(31)

Komisija toliau ieškojo ir tikrino visą, jos nuomone, būtiną informaciją. Į Belizo pastabas žodžiu ir raštu, pateiktas priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą, buvo atsižvelgta; Belizui buvo nuolat žodžiu ar raštu pranešama apie Komisijos svarstymus.

(32)

Atsižvelgdama į surinktus duomenis, kaip aprašyta šio sprendimo 3 skirsnyje, Komisija mano, kad Belizas nepakankamai ėmėsi veiksmų, kad išspręstų 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendime nustatytas problemas ir pašalintų trūkumus. Be to, nevisiškai įgyvendintos ir pridedamame veiksmų plane pasiūlytos priemonės.

(33)

Pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalį Komisija vertina, kaip Belizas, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė, vykdo jam tenkančias pareigas atsižvelgiant į 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendime nustatytus faktus ir Belizo pateiktą atitinkamą informaciją, pasiūlytą veiksmų planą ir priemones, kurių imtasi siekiant pagerinti padėtį. Atlikdama šį vertinimą, Komisija atsižvelgė į NNN reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse išvardytas sąlygas.

(34)

Kaip nurodyta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 20 konstatuojamojoje dalyje, Komisija, remdamasi informacija, pateikta RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose, nustatė, kad tam tikras skaičius šiuose sąrašuose nurodytų NNN žvejybą vykdančių laivų plaukiojo su Belizo vėliava po to, kai buvo įtraukti į RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus (3). 2012 m. lapkričio 15 d. tai buvo šie laivai: Goidau Ruey No 1, Orca, Reymar 6, Sunny Jane, Tching Ye No 6 ir Wen Teng No 688.

(35)

Komisija, remdamasi informacija, pateikta RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose, nustatė, kad tuo metu aštuoni šiuose sąrašuose nurodyti NNN žvejybą vykdantys laivai plaukiojo su Belizo vėliava po to, kai buvo įtraukti į RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą (4). Tai buvo šie laivai: Amorinn, Chia Hao No 66, Orca, Ray, Reymar 6, Tchaw, Tching Ye No 6 ir Wen Teng No 688. Laivai Amorinn, Ray ir Tchaw yra įtraukti į Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos (CCAMLR) ir Žvejybos pietryčių Atlante organizacijos (SEAFO) sąrašus, laivai Orca, Reymar 6, Tching Ye No 6 ir Wen Teng No 688 – į IATTC sąrašą, o laivas Chia Hao No 66 – į IATTC ir ICCAT sąrašus. Be to, Komisija nustatė, kad pagal SEAFO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą laivas Ray plaukioja su Belizo vėliava.

(36)

Kaip pabrėžiama 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 3.1 skirsnyje, tai, kad RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose yra nurodytų NNN žvejybą vykdančių laivų, kurie su Belizo vėliava plaukiojo po to, kai buvo įtraukti į šiuos sąrašus, aiškiai rodo, kad Belizas nevykdė tarptautinėje teisėje jam tenkančių vėliavos valstybės įsipareigojimų.

(37)

Be to, priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą laivų, kurie plaukiojo su Belizo vėliava po to, kai buvo įtraukti į RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą, skaičius padidėjo iki aštuonių. Taigi Belizas neįvykdė veiksmingai savo prievolių ir nesilaikė RFMO išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, t. y. Belizas nevykdė savo įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) 94 straipsnio 2 dalies b punktą, kuriame yra nustatyta, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams. Tai taip pat rodo, kad Belizas nepajėgia užtikrinti, kad žvejybos laivai, turintys teisę plaukioti su jo vėliava, nevykdytų ar neremtų NNN žvejybos, o tai neatitinka FAO tarptautinio veiksmų plano, kuriuo siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (angl. IPOA IUU), 34 punkto rekomendacijos, pagal kurią valstybėms rekomenduojama užtikrinti, kad žvejybos laivai, turintys teisę plaukioti su jų vėliava, nevykdytų ar neremtų NNN žvejybos.

(38)

Be to, pagal Jungtinių Tautų susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (UNFSA) 18 straipsnio 1 ir 2 dalis vėliavos valstybė atsako už atviroje jūroje žvejojančius savo laivus. Primenama, kad UNFSA reguliuojami klausimai, susiję su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu. Kaip minėta šio sprendimo 35 konstatuojamojoje dalyje, į tokius žuvų išteklius valdančių RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus įtraukti penki NNN žvejybą vykdantys laivai. Komisija mano, jog tai, kad IATTC ir ICCAT NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose yra penki NNN žvejybą vykdantys laivai, kurie plaukiojo su Belizo vėliava po to, kai buvo įtraukti į šiuos sąrašus, aiškiai rodo, kad Belizas nevykdė tarptautinėje teisėje jam tenkančių vėliavos valstybės įsipareigojimų. Be to, tai, kad IATTC ir ICCAT RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose yra penki NNN žvejybą vykdantys laivai, kurie plaukiojo su Belizo vėliava po to, kai buvo įtraukti į šiuos sąrašus, aiškiai rodo, kad Belizas nevykdė savo įsipareigojimų pagal UNFSA 19 straipsnio 1 ir 2 dalis. Tai taip pat neatitinka UNFSA 20 straipsnio nuostatų dėl konkrečių reikalavimų dėl valstybių įsipareigojimų tirti, bendradarbiauti vienai su kita ir taikyti sankcijas NNN žvejybą vykdančių laivų veiklai, nes Belizas dėl šių penkių laivų nevykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių pareigų dėl tarptautinio bendradarbiavimo užtikrinant reikalavimų vykdymą.

(39)

Taigi, tai, kad RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose yra aštuoni NNN žvejybą vykdantys laivai, kurie plaukiojo su Belizo vėliava po to, kai buvo įtraukti į šiuos sąrašus, aiškiai rodo, kad Belizas nevykdė jam tenkančių vėliavos valstybės įsipareigojimų. Iš tiesų, NNN žvejybą vykdančių laivų pripažinimas stabdo gyvųjų išteklių išsaugojimo ir valdymo pastangas. Taigi, Belizas nesilaiko UNCLOS 118 straipsnio, pagal kurį valstybės privalo bendradarbiauti atviros jūros rajonų gyvųjų išteklių išsaugojimo ir valdymo srityse.

(40)

Dėl to, kad Belizas neįvykdė atitikties ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo įsipareigojimų, taip pat pažeista FAO priemonių laikymosi susitarimo III straipsnio 8 dalis, kuria nustatoma, kad kiekviena šalis taiko reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemones žvejybos laivams, turintiems teisę plaukioti su jos vėliava, kurių veikla pažeidžia Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos priemonių laikymosi susitarimo (FAO priemonių laikymosi susitarimo) nuostatas, ir tam tikrais atvejais nacionaliniuose teisės aktuose paskelbia tokių nuostatų pažeidimus nusikalstamomis veikomis. Sankcijos, taikomos už tokius pažeidimus, turi būti pakankamai griežtos, kad veiksmingai užtikrintų FAO priemonių laikymosi susitarimo vykdymą ir užkirstų kelią pažeidėjams gauti naudos iš savo neteisėtos veiklos.

(41)

Atsižvelgiant į pirmiau minėtus nustatytus NNN žvejybos atvejus dalyvaujant su Belizo vėliava plaukiojantiems laivams, kaip paaiškinta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 22 ir 23 konstatuojamosiose dalyse, Belizas neužtikrino, kad būtų taikomos deramos sankcijos, nesiekė, kad pažeidimai nesikartotų, ir neužkirto kelio pažeidėjams gauti naudos iš savo neteisėtos veiklos. Belize taip pat neįdiegta derama administracinė tyrimų ir laivų stebėsenos sistema. Kai buvo priimamas šis sprendimas, nebuvo dedama pastangų išspręsti šią deramų priemonių trūkumo problemą.

(42)

Priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą Belizas pateikė dokumentus, kaip nurodyta šio sprendimo 26 ir 29 konstatuojamosiose dalyse.

(43)

Komisija nustatė, kad Belizas negalėjo veiksmingai imtis deramų priemonių kovojant su pasikartojančia NNN žvejyba dėl jo teisinės sistemos trūkumų. Todėl veiksmų plane pasiūlyta peržiūrėti teisinę sistemą siekiant užtikrinti atviros jūros rajonų gyvųjų išteklių išsaugojimą ir valdymą. Tačiau Belizo pristatytas vandens gyvųjų išteklių įstatymo projektas nebuvo patvirtintas ar net pateiktas Atstovų Rūmams. Projekte visų pirma yra nuostatų dėl žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo, licencijų išdavimo reikalavimų ir sąlygų, žvejybos veiklos Belizo išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) ir už jos ribų, stebėsenos, kontrolės ir priežiūros, žvejybos laivų duomenų rinkimo bei bendrųjų nuostatų dėl sankcijų. Tačiau vandens gyvųjų išteklių įstatymo projektas – tai tik bendro pobūdžio teisės aktas, o kad jis būtų visiškai įgyvendintas, jo XXI dalyje numatyta, kad, siekiant įgyvendinti to akto nuostatas ir tinkamai jį administruoti, gali reikėti dar kelių reglamentų. Nustatyta, kad tokių reglamentų gali prireikti visų pirma šiose srityse: žvejybos licencijavimo ir reguliavimo; su Belizo vėliava plaukiojančių žvejybos laivų frachtavimo sąlygų ar aplinkybių; mobiliosios siuntimo ir priėmimo įrangos diegimo ir naudojimo tam tikrame laive ar tam tikrai kategorijai priskirtuose laivuose, kuriems leidžiama žvejoti pagal tą aktą; pagal tą aktą vykdomam procesui įgyvendinti ir į jį reaguoti paskirtų tarpininkų skyrimo ir išlaikymo bei jiems taikomos tvarkos; tikrųjų laivų savininkų duomenų atskleidimo reikalavimų nustatymo žuvų sugavimo, pakrovimo, iškrovimo, tvarkymo, perkrovimo, gabenimo, laikymo ir utilizavimo atvejais; reglamentų pažeidimų ir nuobaudų už tokius pažeidimus nustatymo. Iš viso to, kas išvardyta, priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą Belizo valdžios institucijos pateikė tik sankcijų atviroje jūroje reglamento projektą. Deramas vandens gyvųjų išteklių įstatymo projektas rengiamas jau nuo 2011 m., bet iki šiol nėra jokių apčiuopiamų rezultatų. Įstatymo projektas dar nepatvirtintas ir todėl nėra teisiškai privalomas. Be to, Belizo kompetentingos institucijos nepateikė konkretaus šio įstatymo projekto tvirtinimo ir įgyvendinimo grafiko. Priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą šioje srityje nebuvo pasiekta jokios pažangos.

(44)

Belizo nacionalinio veiksmų, skirtų kovai su NNN žvejyba, plano projektas parengtas dar 2005 m., bet planas iki šiol nepatvirtintas, o tai neatitinka IPOA IUU 25, 26 ir 27 punktų, pagal kuriuos šalių prašoma parengti nacionalinį veiksmų, skirtų kovai su NNN žvejyba, planą. Priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą šioje srityje nebuvo pasiekta jokios pažangos.

(45)

Taigi, Komisija nustatė, kad, be pasikartojančios NNN žvejybos, kurią vykdo su Belizo vėliava plaukiojantys laivai, Belizas neįgyvendina atgrasančios sankcijų sistemos. Galiojančiuose privalomuose teisės aktuose (5) nustatytos šios sankcijos: įspėjimas raštu, bauda, statuso ir (ar) dokumento panaikinimas bei įgaliojimų sustabdymas ar panaikinimas. Didžiausios baudos dydis (50 000 USD) neturi pakankamo atgrasomojo poveikio ir todėl neatitinka UNFSA 19 straipsnio 2 dalies, kurioje, be kita ko, nustatyta, jog turėtų būti taikomos pakankamai griežtos sankcijos, kuriomis būtų užtikrinta, kad pažeidėjai negautų naudos iš savo neteisėtos veiklos.

(46)

Kaip aprašyta šio sprendimo 43 konstatuojamojoje dalyje, Belizas pateikė naują sankcijų atviroje jūroje reglamento projektą. Kadangi tas projektas yra papildomas teisės aktas, susijęs su vandens gyvųjų išteklių įstatymo projektu, jis neįsigalios, kol nebus patvirtintas pats įstatymo projektas. Be to, sankcijų atviroje jūroje reglamento projekte nustatytos tik administracinės sankcijos. Jame numatyta galimybė skirti baudas, bet tokių baudų dydis aiškiai nenustatytas. Sankcijų taikymo tvarkai nenustatyta konkrečių terminų įtariamiems pažeidimams ištirti. Nėra aiškiai suskirstytos Belizo kompetentingų institucijų atsakomybės sritys įgyvendinant siūlomą sankcijų sistemą. Dėl to, kad baudų dydis nėra aiškiai nustatytas, jei projektas būtų patvirtintas, Belizas neįstengtų įvykdyti UNFSA 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Be to, kadangi nėra aiškiai nustatyto baudų dydžio, jei projektas būtų patvirtintas, nebūtų laikomasi IPOA IUU 21 punkte pateiktų rekomendacijų valstybėms užtikrinti, kad NNN žvejybą vykdantiems laivams taikomos sankcijos būtų pakankamai griežtos, siekiant veiksmingai užkirsti kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, taip pat užtikrinti, kad pažeidėjai negautų naudos iš tokios žvejybos. Be to, sankcijų atviroje jūroje reglamento projekte neišvardytos sankcijos už NNN veiklą, kuria su Belizo vėliava plaukiojantys laivai gali užsiimti trečiųjų šalių vandenyse.

(47)

Taigi, atsižvelgiant į Belizui tenkančias vėliavos valstybės pareigas, Belizo įgyvendinamų veiksmų nepakanka tam, kad būtų laikomasi UNCLOS 94 ir 118 straipsnių, UNFSA 18, 19 ir 20 straipsnių ir FAO priemonių laikymosi susitarimo III straipsnio 8 dalies nuostatų.

(48)

Atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 21–27 konstatuojamąsias dalis ir pokyčius po 2012 m. lapkričio 15 d., vadovaudamasi NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalimi ir 31 straipsnio 4 dalies a punktu, Komisija mano, kad Belizas neįvykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų dėl NNN žvejybą vykdančių laivų ir NNN žvejybos, kurią vykdo arba remia su jo vėliava plaukiojantys žvejybos laivai arba Belizo piliečiai, ir kad jis nesiėmė pakankamų priemonių kovai su dokumentais pagrįsta ir pasikartojančia anksčiau su jo vėliava plaukiojusių laivų vykdoma NNN žvejyba.

(49)

Kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 31–36 konstatuojamosiose dalyse, Komisija įvertino, ar Belizas už NNN žvejybą atsakingų operatorių atžvilgiu ėmėsi veiksmingų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių ir ar taikytos pakankamai griežtos sankcijos, kad pažeidėjai negalėtų gauti naudos iš savo NNN veiklos.

(50)

Kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 33 konstatuojamojoje dalyje, Belizas neužtikrino, kad NNN žvejybą vykdantiems laivams ir juo labiau jo jurisdikcijai priklausantiems piliečiams taikomos sankcijos būtų pakankamai griežtos, siekiant veiksmingai užkirsti kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, taip pat užtikrinti, kad pažeidėjai negautų naudos iš tokios žvejybos.

(51)

Kaip paaiškinta šio sprendimo 45 ir 46 konstatuojamosiose dalyse, priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą Belizas neįgyvendino atgrasančios sankcijų sistemos. Esamas sankcijų sąrašas neatitinka UNFSA 19 straipsnio 2 dalies, kurioje, be kita ko, nustatyta, jog turėtų būti taikomos pakankamai griežtos sankcijos, kuriomis būtų užtikrinta, kad pažeidėjai negautų naudos iš savo neteisėtos veiklos.

(52)

Remiantis turimais įrodymais, vis tiek yra akivaizdu, kad Belizas neįvykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių įsipareigojimų dėl veiksmingų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių. Atsižvelgiant į tai, kaip paaiškinta šio sprendimo 35–40 konstatuojamosiose dalyse, RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose buvo aštuoni NNN žvejybą vykdantys laivai, plaukiojantys su Belizo vėliava po to, kai buvo įtraukti į šiuos sąrašus. Tai, kad yra tokių NNN žvejybą vykdančių laivų, rodo, kad Belizas nevykdo savo pareigų dėl atviroje jūroje žvejojančių savo laivų, kaip nustatyta UNFSA 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

(53)

Be to, kaip paaiškinta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 32 konstatuojamojoje dalyje, tai, kad RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose yra tam tikras skaičius NNN žvejybą vykdančių laivų, kurie plaukiojo su Belizo vėliava po to, kai buvo įtraukti į šiuos sąrašus, yra akivaizdus įrodymas, kad savo žvejybos laivų atžvilgiu Belizas neįstengia panaudoti visos savo jurisdikcijos. Dabar, po 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo, laivų, kurie plaukiojo su Belizo vėliava po to, kai buvo įtraukti į RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą, skaičius padidėjo iki aštuonių. Taigi Belizas neįstengė įrodyti, kad vykdo UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punkto sąlygas, pagal kurias yra nustatyta, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams.

(54)

Kaip pabrėžiama 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 35 konstatuojamojoje dalyje, Belizo išsivystymo lygis negali būti laikomas veiksniu, mažinančiu kompetentingų institucijų pajėgumą bendradarbiauti su kitomis šalimis ir imtis reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmų. Konkrečių vystymosi problemų vertinimas išsamiau pristatytas šio sprendimo 70–72 konstatuojamosiose dalyse.

(55)

Dėl praeityje pasitaikiusių NNN žvejybos atvejų, jų pobūdžio, aplinkybių, masto ir rimtumo Komisija atsižvelgė į pasikartojančios NNN žvejybos, kurią vykdė su Belizo vėliava plaukiojantys laivai, atvejus iki 2013 m. Komisija taip pat atsižvelgė į pokyčius priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą.

(56)

Taigi, atsižvelgiant į Belizui tenkančias vėliavos valstybės pareigas, Belizo įgyvendinamų veiksmų nepakanka tam, kad būtų laikomasi UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punkto ir UNFSA 18 ir 19 straipsnių.

(57)

Atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 31–36 konstatuojamąsias dalis ir pokyčius po 2012 m. lapkričio 15 d., vadovaudamasi NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalimi ir 31 straipsnio 5 dalies b, c ir d punktais, Komisija mano, kad Belizas neįvykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų dėl bendradarbiavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo.

(58)

Kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 39–63 konstatuojamosiose dalyse, Komisija įvertino visą svarbia laikomą informaciją apie Belizo, kaip susitariančiosios IOTC ir ICCAT šalies ir narystės teisių neturinčios bendradarbiaujančios WCPFC šalies, statusą. Kadangi iki 2011 m. pabaigos Belizas buvo šalies teisių neturinti bendradarbiaujanti Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) šalis, Komisija įvertino ir su ta RFMO susijusią svarbia laikomą informaciją. Be to, Komisija įvertino ir visą svarbia laikomą informaciją apie Belizo, kaip susitariančiosios IOTC ir ICCAT šalies, statusą priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą.

(59)

Primenama, kad priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą ICCAT išsiuntė Belizui raštą, kuriame išreikštas susirūpinimas dėl atsiskaitymo trūkumų 2013 m. (6). ICCAT sekretoriatas išreiškė susirūpinimą dėl šių dalykų: būtinybės toliau tirti galimą ICCAT reguliuojamų žuvų rūšių priegaudos nedeklaruojamą ar neleistiną perkrovimą, Belize įgyvendintos naujos LSS veikimo ir papildomos informacijos apie durklažuvių pietų rajone kvotų valdymą poreikio. Atsižvelgdamas į tai, ICCAT sekretoriatas pabrėžė, kad rekomenduotų imtis deramų veiksmų sprendžiant duomenų trūkumo problemą ir užtikrinant informacijos, kurios reikia siekiant visiškai įgyvendinti ICCAT rekomendacijas šiose srityse, teikimą.

(60)

Be to, Komisija įvertino ICCAT turimą informaciją apie tai, kaip Belizas laikosi ICCAT taisyklių ir ataskaitų teikimo įsipareigojimų. Šiuo tikslu Komisija rėmėsi ICCAT 2012 m. reikalavimų laikymosi suvestinėmis lentelėmis (7). Remiantis turima informacija, Belize nustatyta trūkumų, susijusių su perkrovimu jūroje ne pagal perkrovimui stebėti skirtos stebėtojų programos reikalavimus, ir su LSS pranešimais susijusių trūkumų. Be to, Belizas dar nebaigė rengti konkrečiai žuvų rūšiai skirto plano ryklių duomenų rinkimui pagerinti.

(61)

Remiantis 2013 m. IOTC atitikties ataskaitos (8) informacija, 2012 m. Belizas vis dar nesilaikė arba tik iš dalies laikėsi kelių IOTC priimtų rezoliucijų. Visų pirma, kalbant apie IOTC rezoliuciją 12/13 ūdomis žvejojantiems laivams dėl teisinių ir administracinių priemonių, skirtų užtikrinti, kad būtų laikomasi rajonų, kuriuose draudžiama žvejyba, reikalavimo, Belizas nepateikė informacijos apie 2012–2013 m. draudimo žvejoti laikotarpį. Kalbant apie IOTC rezoliuciją 10/08 dėl aktyvių laivų sąrašo, Belizas nepateikė privalomos ataskaitos apie laivus IOTC rajone 2012 m. Kalbant apie rezoliuciją 07/02 dėl leidimus turinčių laivų, kurių bendras ilgis yra 24 metrai ar daugiau, sąrašo, Belizas iš dalies laikėsi reikalavimų, nes trūko tam tikros privalomos informacijos, kaip antai dėl eksploatuojamų uostų, žvejybos įrankio tipo ir tam tikrų laivų su negaliojančiais leidimais. Kalbant apie IOTC rezoliuciją 06/03 dėl laivų stebėjimo sistemos (LSS) įrengimo visuose laivuose, Belizas nepateikė pagal rezoliuciją privalomos LSS pažangos ir įgyvendinimo ataskaitos. Kalbant apie IOTC rezoliuciją 10/02 dėl privalomo statistinių duomenų teikimo reikalavimų, Belizo pateikti duomenys apie nominalųjį sužvejotą kiekį, laimikį ir pastangas bei dydžių pasikartojimus neatitiko rezoliucijoje numatyto standarto. Kalbant apie IOTC rezoliuciją 05/05 dėl duomenų apie ryklius pateikimo, Belizas tik iš dalies atitiko reikalavimus, nes nepateikė duomenų apie dydžius. Kalbant apie rezoliuciją 12/05 dėl perkrovimo jūroje, Belizas nepateikė privalomos ataskaitos. Kalbant apie rezoliuciją 11/04 dėl stebėtojų, Belizas neįgyvendino stebėtojų programos, kaip reikalaujama pagal rezoliuciją. Visų pirma Belizas neįgyvendino stebėtojų sistemos dėl 5 proc. visų laivų, kurie ilgesni nei 24 m, privalomos stebėsenos jūroje ir nevykdė įsipareigojimo pranešti apie stebėtojus. Kalbant apie IOTC rezoliuciją 01/06 dėl statistinio dokumentavimo programos, Belizas nepateikė informacijos apie institucijas ir asmenis, turinčius teisę tvirtinti statistinius dokumentus dėl didžiaakių tunų.

(62)

Kaip paaiškinta šio sprendimo 59 ir 60 konstatuojamosiose dalyse, Belizo veikla įgyvendinant ICCAT įsipareigojimus ir tai, kad jis nepateikė informacijos IOTC, kaip išdėstyta šio sprendimo 61 konstatuojamojoje dalyje, rodo, kad Belizas neįvykdė savo vėliavos valstybės įsipareigojimų pagal UNCLOS ir UNFSA. Visų pirma, laiku nepateikus informacijos apie statistiką, LSS, sužvejotų žuvų kiekį ir pastangas, perkrovimą jūroje ir stebėtojų programą, mažėja Belizo galimybių vykdyti savo įsipareigojimus pagal UNCLOS 117 ir 118 straipsnius, kuriais valstybės įpareigojamos savo fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu imtis tokių priemonių, kurių reikia siekiant išsaugoti atviros jūros gyvuosius išteklius, ir bendradarbiauti su kitomis valstybėmis imantis gyvųjų išteklių išsaugojimo ir valdymo atviros jūros rajonuose priemonių.

(63)

Kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 46 konstatuojamojoje dalyje, 2010 m. lapkričio mėn. misijos į Belizą metu nustatyta tam tikrų faktų, visų pirma dėl LSS veikimo galimybių ir stebėtojų programos. Kiti susirūpinimą keliantys dalykai, susiję su patikrų sistema ir perkrovimo priežiūra, rengiant 2010 m. IOTC atitikties ataskaitą išdėstyti 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 51 konstatuojamojoje dalyje. Atsižvelgiant į tai, Belizo valdžios institucijų pateikta informacija apie patikimos patikrų sistemos sukūrimą, stebėtojų programą, pranešimus apie iškrovimą, perkrovimo priežiūrą ir sužvejotų žuvų iškrovimo stebėseną parodė, kad valdžios institucijos neužtikrino veiksmingos ir efektyvios su Belizo vėliava plaukiojančių laivų kontrolės ir stebėsenos pagal tarptautinius įsipareigojimus. Visų pirma Belizo paprašyta sukurti ir įgyvendinti nacionalinę stebėsenos, kontrolės ir priežiūros sistemą, laivo žurnalų ir pranešimų apie sužvejotų žuvų kiekį sistemą, iškraunamų kiekių deklaravimo sistemą, patikrų ir iškrovimo kontrolės sistemą, paskirtųjų uostų sistemą ir stebėtojų programą. Belizo valdžios institucijos pateikė informaciją apie nacionalinę stebėtojų programą, svarbiausias naujosios laivų stebėjimo ir e. žurnalų sistemos funkcijas. Tačiau šiuose dokumentuose pristatytas tik parengiamasis proceso etapas ir nėra išsamaus įsigaliojimo ir tinkamo įgyvendinimo tvarkaraščio. 2013 m. kovo 5 d. Belizo pateiktas žvejybos atviroje jūroje inspektavimo grafiko projektas yra dar rengiamas ir reikia dar daug dirbti, kol jis turės kokį nors praktinį poveikį. Nacionalinė stebėtojų programa vis dar kuriama. Dėl nepakankamų patikroms skiriamų išteklių esama patikrų sistema neužtikrinama, kad būtų tinkamai aprėpti su Belizo vėliava atviroje jūroje plaukiojantys laivai. Atsižvelgiant į tai, primenama, kad Belize yra rimtų problemų, susijusių su duomenų teikimo įvairioms RFMO, dėl kurių mažėja šalies galimybės vykdyti savo vėliavos valstybės įsipareigojimus.

(64)

Kaip aprašyta 2012 m. lapkričio mėn. Komisijos sprendimo 41, 42, 51 ir 52 konstatuojamosiose dalyse ir šio sprendimo 62 konstatuojamojoje dalyje, Belizas nevykdė registravimo ir pranešimo įsipareigojimų. Priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą Belizas pranešė, kad registravimo problema neesminė, bet neginčijo RFMO nustatytų su atitiktimi susijusių faktų. Atsižvelgiant į tai, pabrėžiama, kad oficialūs RFMO dokumentai neatitinka Belizo pareiškimų. Visų pirma Komisija nustatė, kad Belizo elektroninė sužvejotų žuvų kiekio ataskaitų sistema dar kuriama, dar turi vykti jos bandymai. Iš tiesų, Belizo pateiktoje informacijoje nematyti jokių pokyčių, susijusių su šios šalies pažanga įgyvendinant RFMO atitikties sistemas, kaip nurodyta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendime. Belizas nepagrindė savo pareiškimų atitinkamais dokumentais, kurie leistų Komisijai neatsižvelgti į turimas RFMO atitikties ataskaitas, kuriose, kaip jau minėta šiame skirsnyje, Belizo veikla įgyvendinant tarptautines taisykles vis dar griežtai kritikuojama. Priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą šioje srityje nebuvo pasiekta jokios pažangos.

(65)

Kalbant apie laivų stebėjimo sistemą (LSS), kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 48 ir 52 konstatuojamosiose dalyse ir šio sprendimo 63 konstatuojamojoje dalyje, Komisija primena įvairias WCPFC, IOTC ir ICCAT nustatytas problemas. Priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą Belizas teigė, kad atnaujina savo LSS. Tačiau naujoji žuvų informacijos ir e. žurnalų sistema dar kuriama ir neveikia. Be to, Belize nėra veikiančio žvejybos stebėsenos centro (FMC). Kalbant apie RFMO LSS reikalavimų vykdymą, oficialūs RFMO dokumentai neatitinka Belizo pareiškimų. Belizas užginčijo RFMO nustatytus faktus. Tačiau Belizo pateiktoje informacijoje nematyti jokių pokyčių, susijusių su šios šalies veikla pagal RFMO atitikties sistemą. Belizas nepateikė tinkamų jo pareiškimą pagrindžiančių dokumentų, kurie leistų Komisijai neatsižvelgti į turimas RFMO atitikties ataskaitas. Taigi, remiantis surinkta informacija apie Belizo valdžios institucijų stebėsenos, kontrolės ir priežiūros gebėjimus, visų pirma jų veikimo galimybes ir funkcijas, Belizas nevykdo UNFSA 18 straipsnio 3 dalies g punkte nustatytų sąlygų.

(66)

Sprendimo 3.3 skirsnyje paminėti elementai rodo, kad Belizo veikla pažeidžia UNFSA 18 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

(67)

Kaip pabrėžiama 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 63 konstatuojamojoje dalyje, Belizas mano, kad Tarptautinis prekybos laivyno kanceliarijos skyrius (IMMARBE) atsako už laivų registravimą, o tai neužtikrina tikro su Belizo vėliava plaukiojančių laivų ryšio su šalimi. Belizas pareiškė vykdantis savo žvejybos laivyno kontrolę, neatsižvelgiant į tai, kad IMMARBE vadovauja privatus subjektas. Iš viešai paskelbtos informacijos paaiškėjo, kad nuo 2013 m. birželio mėn. (9) IMMARBE veiklą kontroliuoja Belizo vyriausybė. Nors sprendimą dėl IMMARBE nacionalizavimo Belizas priėmė 2013 m. liepos 13 d., Komisija negavo iš Belizo jokio pranešimo, kuriuo būtų pateikta papildomos informacijos, įrodančios, kad tarp Belizo ir su jo vėliava plaukiojančių laivų yra tikras ryšys. Dėl tokios padėties pažeidžiami UNCLOS 91 straipsnyje nustatyti įsipareigojimai.

(68)

Taigi, atsižvelgiant į Belizui tenkančias vėliavos valstybės pareigas, Belizo įgyvendinamų veiksmų nepakanka tam, kad būtų laikomasi UNCLOS 91, 117 ir 118 straipsnių bei UNFSA 18 straipsnio 3 dalies.

(69)

Atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 39–63 konstatuojamąsias dalis ir pokyčius po 2012 m. lapkričio 15 d., vadovaudamasi NNN reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalimis, Komisija mano, kad Belizas nevykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių įpareigojimų, susijusių su tarptautinėmis taisyklėmis, įstatymais ir išsaugojimo ir valdymo priemonėmis.

(70)

Primenama, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (10) Belizas laikomas vidutinės žmogaus socialinės raidos šalimi (96-oji vieta iš 186 šalių), o pagal Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006 Belizas priskiriamas prie mažesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių kategorijos.

(71)

Kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 66 konstatuojamojoje dalyje, nenustatyta jokių akivaizdžių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad Belizas jam pagal tarptautinę teisę tenkančių įpareigojimų nevykdo dėl nepakankamo išsivystymo lygio. Po 2012 m. lapkričio 15 d. nebuvo pateikta papildomų konkrečių įrodymų, kad nustatyti trūkumai yra susiję su nepakankamais pajėgumais ir administracine infrastruktūra.

(72)

Atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 65 ir 66 konstatuojamąsias dalis ir pokyčius po 2012 m. lapkričio 15 d., vadovaudamasi NNN reglamento 31 straipsnio 7 dalimi, Komisija mano, kad Belizo su žvejyba susijusiai išsivystymo būklei ir apskritai jos su žvejyba susijusiai veiklai šalies išsivystymo lygis nekenkia.

(73)

2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu pagal NNN reglamento 32 straipsnį Komisija Kambodžos Karalystei (Kambodžai) pranešė, kad svarsto galimybę pripažinti Kambodžą nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi (11).

(74)

Komisija paprašė Kambodžos glaudžiai bendradarbiaujant su jos tarnybomis parengti veiksmų planą Komisijos sprendime nustatytiems trūkumams ištaisyti.

(75)

Siūlomame veiksmų plane Komisija nurodė kelis atvejus, kai nesilaikyta tarptautinėje teisėje numatytų pareigų, visų pirma sukurti tinkamą teisinę sistemą, paminėjo nepakankamą ir nelabai veiksmingą stebėseną, kontrolės ir inspektavimo sistemą, atgrasančių sankcijų sistemos trūkumą ir netinkamą sugautų žuvų kiekio sertifikavimo sistemos įgyvendinimą. Nustatyti trūkumai visų pirma yra susiję su tarptautinių įsipareigojimų laikymusi ir tarptautinėje teisėje numatytomis laivų registravimo sąlygomis. Taip pat nustatyta, kad nesilaikyta tam tikrų institucijų rekomendacijų ir rezoliucijų, kaip antai Jungtinių Tautų tarptautinio veiksmų plano kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba (IPOA-UN). Tačiau į neprivalomų rekomendacijų ir rezoliucijų nevykdymą atsižvelgta tik kaip į papildomus įrodymus, kurie nėra pagrindas pripažinti šalį nebendradarbiaujančia.

(76)

2012 m. lapkričio 22 d. Komisija susitiko su Kambodžos valdžios institucijų atstovais Briuselyje, kad išsiaiškintų, kokia yra padėtis ir kokių tolesnių veiksmų reikia imtis priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą.

(77)

Į 2012 m. lapkričio 15 d. raštą Kambodža atsakė 2013 m. vasario 7 d. pateikdama kovai su NNN žvejyba skirtų priemonių sąrašą. Kambodža teigė, kad baigė kurti 2010–2019 m. strateginio žvejybos planavimo sistemą, įskaitant Kambodžos atsakingos žvejybos kodeksą, pagrindinį dokumentą, susijusį su jūrų žuvų išteklių kontrole ir plėtra bei neteisėtos žvejybos panaikinimu, žvejybos jūroje laivų žurnalą ir žvejybos laivų valdymo techninių reikalavimų deklaraciją. Kambodža taip pat teigė, kad sugriežtino ir išplėtė stebėsenos, kontrolės ir priežiūros sistemą bei bendradarbiavo su regioninio veiksmų plano (RPOA) šalimis įgyvendinant RPOA IUU. 2013 m. vasario 7 d. raštu Kambodža pareiškė, jog jai reikia daugiau laiko savo įsipareigojimams visiškai įgyvendinti, nes jai trūksta žmogiškųjų ir finansinių išteklių.

(78)

Komisija kelis kartus bandė susisiekti su Kambodža siekdama toliau aptarti siūlomą veiksmų planą. Antrą raštą Komisija išsiuntė 2013 m. balandžio 29 d. primindama apie 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos prašymą ir prašydama pateikti dokumentus, patvirtinančius Kambodžos įgyvendintus veiksmus.

(79)

2013 m. gegužės 24 d. su Kambodžos atstovais surengta videokonferencija. Per videokonferenciją Kambodžos atstovai žodžiu teigė, kad laivų registravimo sistema buvo pakeista 2003 m., kai registras iš Singapūre įsisteigusio privataus subjekto buvo perduotas Korėjoje įsisteigusiam privačiam subjektui. Kambodža pabrėžė savo įsipareigojimą laikytis visų tarptautinių ir nacionalinių taisyklių. Kambodžos įgyvendinama kovos su NNN žvejyba priemonė yra NNN žvejyba įtariamo laivo leidimo panaikinimas. Panaikinti kelių NNN žvejybą vykdančių laivų leidimai. Be to, jei laivas yra įtrauktas į NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą, jis negali būti registruojamas Kambodžoje. Kambodža teigė, kad ji naujų žvejybos laivų neregistravo nuo 2010 m.

(80)

2013 m. gegužės 24 d. videokonferencijoje Komisija atkreipė Kambodžos valdžios institucijų dėmesį į 2012 m. lapkričio 15 d. sprendime pateiktas išvadas, priminė, kad nustatytus trūkumus reikia skubiai pašalinti ir pateikti Kambodžos pareiškimus žodžiu ir raštu patvirtinančius dokumentus, taip pat paaiškino galimas pasekmes nepašalinus nustatytų trūkumų.

(81)

2013 m. birželio 14 d. raštu Kambodža pateikė papildomos informacijos apie savo vykdomą politiką kovojant su NNN žvejyba ir kovos su NNN žvejyba veiksmų planą, kurį įgyvendina jos vėliavos valstybės administracija, Kambodžos tarptautinis prekybos laivyno kanceliarijos skyrius. Ta informacija atitiko 2013 m. gegužės 24 d. videokonferencijoje žodžiu padarytus pareiškimus. Kambodža taip pat pateikė po 2013 m. gegužės mėn. su Kambodžos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų sąrašą, įskaitant transportinius žvejybos laivus, refrižeratorinius laivus ir pervežimo laivus su šaldymo įranga.

(82)

Kambodža nepateikė informacijos, kada vykdoma kovos su NNN žvejyba politika ir įsipareigojimai pagal kovos su NNN žvejyba veiksmų planą virs privalomomis teisinėmis taisyklėmis ir kada Kambodžos valdžios institucijos juos patvirtins ir įgyvendins.

(83)

Komisija negavo išsamesnės informacijos apie Kambodžos vykdomus kovos su NNN žvejyba veiksmus.

(84)

Komisija toliau ieškojo ir tikrino visą, jos nuomone, būtiną informaciją. Į Kambodžos pastabas žodžiu ir raštu, pateiktas priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą, buvo atsižvelgta; Kambodžai buvo nuolat žodžiu ar raštu pranešama apie Komisijos svarstymus.

(85)

Atsižvelgdama į surinktus duomenis, kaip aprašyta kitame skirsnyje, Komisija mano, jog Kambodža nesiėmė veiksmų, kad išspręstų 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendime nustatytas problemas ir pašalintų trūkumus. Be to, nevisiškai įgyvendintos ir pridedamame veiksmų plane pasiūlytos priemonės.

(86)

Pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalį Komisija vertina, kaip Kambodža, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė, vykdo jai tenkančias pareigas atsižvelgiant į 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendime nustatytus faktus ir pasiūlytą veiksmų planą bei Kambodžos pateiktą atitinkamą informaciją. Atlikdama šį vertinimą, Komisija atsižvelgė į NNN reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse išvardytas sąlygas.

(87)

Kaip nurodyta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 75 ir 76 konstatuojamosiose dalyse, Komisija, remdamasi informacija, pateikta RFMO ir surinkta vykdant pačios Komisijos veiklą, nustatė, kad tam tikras skaičius laivų pastebėtas neteisėtai žvejojant su Kambodžos vėliava.

(88)

Kaip nurodyta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 75 konstatuojamojoje dalyje, Komisija, remdamasi informacija, pateikta RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose, nustatė kelis atvejus, kai su Kambodžos vėliava plaukiojantys laivai arba Kambodžos žvejybos licenciją turintys laivai vykdė NNN žvejybą. Pastebėta, kad su Kambodžos vėliava plaukiojantis žvejybos laivas Draco-1 (dabartinis pavadinimas (12) – Shaanxi Henan 33; pavadinimas 2012 m. lapkričio mėn., kaip paminėta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 75 konstatuojamojoje dalyje, – Xiong Nu Baru 33) CCAMLR rajone neteisėtai žvejojo 2010 m. sausio mėn. (13) ir 2010 m. balandžio mėn. (14). Be to, pastebėta, kad su Kambodžos vėliava plaukiojantis žvejybos laivas Trosky (dabartinis pavadinimas (15) – Huiqunan; pavadinimas 2012 m. lapkričio mėn., kaip paminėta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 75 konstatuojamojoje dalyje – Yangzi Hua 44) 2010 m. balandžio mėn. neteisėtai žvejojo CCAMLR rajone (16).

(89)

Kaip pabrėžiama 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 5.1 skirsnyje, tai, kad RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose yra nurodytų NNN žvejybą vykdančių laivų, kurie plaukiojo su Kambodžos vėliava po to, kai buvo įtraukti į šiuos sąrašus, aiškiai rodo, kad Kambodža nevykdė tarptautinėje teisėje jai tenkančių vėliavos valstybės įsipareigojimų.

(90)

Be to, kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 76 konstatuojamojoje dalyje, Komisija surinko faktinius duomenis apie Kambodžos tarptautinėje teisėje įtvirtintų išsaugojimo bei valdymo priemonių nesilaikymą. Visų pirma, remdamasi Sąjungos sužvejotų žuvų kiekio sertifikatais, Komisija surinko faktinius duomenis apie Kambodžos laivo pakartotinius pažeidimus, susijusius su ICCAT išsaugojimo ir valdymo priemonėmis, dėl kurių šie pažeidimai pradėti klasifikuoti kaip NNN žvejybos veikla. Tuos pažeidimus padarė Kambodžos transportinis žvejybos laivas, į kurį jūroje žuvys buvo perkrautos iš gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų. Remiantis ICCAT rekomendacija 06–11, gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams draudžiama jūroje ICCAT rajone perkrauti tunų rūšis. Be to, Kambodžos transportinis žvejybos laivas nebuvo registruotas transportinių žvejybos laivų, turinčių teisę žvejoti ICCAT rajone, kaip nustatyta ICCAT rekomendacijos 06–11 3 skyriuje, ICCAT registre. Kambodžos valdžios institucijos dėl to jokių veiksmų nesiėmė. Kambodža savo veikla pažeidžia UNCLOS 94 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus kiekvienai valstybei veiksmingai įgyvendinti jurisdikciją ir kontrolę su jos vėliava plaukiojantiems laivams. Kambodža neužtikrino, kad būtų taikomos deramos sankcijos, nesiekė, kad pažeidimai nesikartotų, ir nesutrukdė pažeidėjams gauti naudos iš savo neteisėtos veiklos, o tai neatitinka IPOA IUU 21 punkte pateiktos rekomendacijos.

(91)

Atsižvelgiant į pirmiau minėtus nustatytus NNN žvejybos atvejus dalyvaujant su Kambodžos vėliava plaukiojantiems laivams ir neatsižvelgiant į su tuo susijusius prašymus veiksmų plane, Kambodža nepateikė visai jokių dokumentų, patvirtinančių, kad ėmėsi veiksmų dėl įtariamos neteisėtos žvejybos veiklos, ir įrodančių, kad buvo pritaikytos deramos sankcijos, siekta, kad pažeidimai nesikartotų, ir užkirstas kelias pažeidėjams gauti naudos iš savo neteisėtos veiklos. Kambodža tik pareiškė, kad vykdydama kovos su NNN žvejyba politiką ji panaikina su jos vėliava plaukiojančio laivo registraciją, licenciją, sertifikatą, leidimą ar jam išduotą kitą dokumentą. Kambodžoje taip pat neįdiegta derama administracinė tyrimų ir laivų stebėsenos sistema. Priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą šioje srityje nebuvo pasiekta jokios pažangos.

(92)

Kalbant apie teisinės sistemos, skirtos atviros jūros rajonų gyvųjų išteklių išsaugojimui ir valdymui užtikrinti, peržiūrą, Kambodža teigė, kad baigė kurti 2010–2019 m. strateginio žvejybos planavimo sistemą, įskaitant Kambodžos atsakingos žvejybos kodeksą. Tačiau Kambodžos pareiškimu nebuvo įrodyta, kad, siekiant ištaisyti 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendime nustatytus trūkumus, būtų įdiegtos konkrečios priemonės. Kambodžos pateikti dokumentai buvo bendro pobūdžio, tarp jų nebuvo konkretaus veiksmų plano, kuriuo būtų siekiama užtikrinti atviros jūros rajonų gyvųjų išteklių išsaugojimą ir valdymą. Juose išdėstyti bendrieji principai, susiję tik su žvejyba Kambodžoje (vidaus ir jūros pakrančių vandenyse). Be to, pateiktas Kambodžos žuvininkystės sektoriaus aprašymas ir žuvininkystės administracijos įgaliojimai. Tai labai bendro pobūdžio informacija, nesusijusi su konkrečiu žvejybos valdymu. Kambodža taip pat pateikė analizę, kuria buvo patvirtinti riboto valdymo, teisinės ir reguliavimo sistemos trūkumai kai kuriuose rajonuose, nepakankamas demarkavimas ir reikalavimų vykdymo užtikrinimas, riboti įgūdžiai, taip pat standartus ir gaires. Be to, nepaisant Komisijos prašymų, Kambodža nepateikė jokių dokumentų, įrodančių jos ketinimą toliau keisti teisinę sistemą, kad būtų patvirtinti pirmiau minėti strateginio planavimo sistema ir atsakingos žvejybos kodeksas.

(93)

Kalbant apie su žvejybos laivų registravimu susijusią teisinę sistemą, Kambodža nepateikė jokių dokumentų. Kambodža teigė, kad baigė rengti žvejybos laivų valdymo techninę tvarką, susijusią su saugos jūroje klausimais.

(94)

Kambodža nepateikė jokių dokumentų, susijusių su teisinės sistemos peržiūra siekiant įgyvendinti atgrasomąjį poveikį turinčių sankcijų sistemą.

(95)

Kambodža nepateikė informacijos apie veiksmų plane minėtus dalykus, susijusius su teisinės sistemos peržiūra siekiant suteikti valdžios institucijoms įgaliojimus reikalauti informacijos ir tirti su Kambodžos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų operatorių, registruotų savininkų ir tikrųjų savininkų veiklą.

(96)

Kambodžos veikla šiame sprendimo skirsnyje aprašytais klausimais vykdant veiksmus pasikartojančiai NNN žvejybai panaikinti neatitinka pagrindinių vėliavos valstybės įsipareigojimų, kaip nustatyta UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punkte, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas prisiima atsakomybę už kiekvieną su jos vėliava plaukiojantį laivą, taip pat laivo kapitoną, pareigūnus ir įgulos narius su laivu susijusių administracinių, techninių ir socialinių klausimų srityse. Remdamasi Kambodžos pateikta informacija, Komisija negali daryti išvados, kad priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą Kambodža būtų pastebimai patobulinusi savo teisinę sistemą.

(97)

Taigi, atsižvelgiant į Kambodžai tenkančias vėliavos valstybės pareigas, Kambodžos įgyvendinamų veiksmų nepakanka tam, kad būtų laikomasi UNCLOS 94 straipsnio. Primenama, kad nesvarbu, ar Kambodža iš tikrųjų yra ratifikavusi UNCLOS, nes UNCLOS nuostatos dėl laivybos atviroje jūroje (UNCLOS 86–115 straipsniai) pripažintos kaip paprotinė tarptautinė teisė. Šiomis nuostatomis iš tiesų kodifikuojamos galiojančios paprotinės tarptautinės teisės taisyklės ir jose beveik pažodžiui perteikiamas Atvirosios jūros konvencijos ir Konvencijos dėl teritorinės jūros ir gretutinės zonos, kurias Kambodža atitinkamai ratifikavo ir patvirtino, tekstas.

(98)

Atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 76–79 konstatuojamąsias dalis ir pokyčius po 2012 m. lapkričio 15 d., vadovaudamasi NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalimi ir 31 straipsnio 4 dalies a punktu, Komisija mano, kad Kambodža neįvykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų dėl NNN žvejybą vykdančių laivų ir NNN žvejybos, kurią vykdo arba remia su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai arba Kambodžos piliečiai, ir kad ji nesiėmė pakankamų priemonių kovai su dokumentais pagrįsta ir pasikartojančia anksčiau su jos vėliava plaukiojusių laivų vykdoma NNN žvejyba.

(99)

Kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 83–86 konstatuojamosiose dalyse, Komisija įvertino, ar Kambodža už NNN žvejybą atsakingų operatorių atžvilgiu ėmėsi veiksmingų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių ir ar taikytos pakankamai griežtos sankcijos, kad pažeidėjai negalėtų gauti naudos iš savo NNN veiklos.

(100)

Kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 84 konstatuojamojoje dalyje, Kambodža neužtikrino, kad NNN žvejybą vykdantiems laivams ir juo labiau jos jurisdikcijai priklausantiems piliečiams taikomos sankcijos būtų pakankamai griežtos, siekiant veiksmingai užkirsti kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, taip pat užtikrinti, kad pažeidėjai negautų naudos iš tokios žvejybos.

(101)

2013 m. gegužės 24 d. videokonferencijoje Kambodža žodžiu teigė, kad panaikino NNN žvejybos veikla įtariamų laivų leidimus. 2013 m. birželio 14 d. rašte Kambodža teigė, jog nustačius, kad laivas vykdo neteisėtą žvejybą, įskaitant ir atvejus, kai jis yra įtrauktas į RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą, Kambodžos tarptautinis prekybos laivyno kanceliarijos skyrius turėtų nedelsdamas imtis ryžtingų drausminių veiksmų, įskaitant su Kambodžos vėliava plaukiojančio laivo registracijos, licencijos, sertifikato, leidimo ar kito jam išduoto dokumento panaikinimą. Komisija mano, kad paprastas laivo leidimo panaikinimas netaikant papildomos baudos ar kitų sankcijų yra nepakankamai griežta priemonė. Tiesiog panaikinus leidimą neužkertamas kelias pažeidėjams gauti naudos iš savo neteisėtos veiklos. Be to, neužkertamas kelias pažeidėjams pakeisti laivo vėliavą patogesne vėliava. Be to, nepaisant Komisijos prašymų, Kambodža nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jos pareiškimus žodžiu ir raštu. Priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą šioje srityje nebuvo pasiekta jokios pažangos.

(102)

Kaip paaiškinta šio sprendimo 91–95 konstatuojamosiose dalyse, priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą Kambodža neįgyvendino atgrasančios sankcijų sistemos. Priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą šioje srityje nebuvo pasiekta jokios pažangos.

(103)

Kaip pabrėžiama 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 86 konstatuojamojoje dalyje, Kambodžai trūksta pajėgumų bendradarbiauti su kitomis šalimis ir įgyvendinti reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmus. Tai sietina su nepakankamomis teisinėmis ir administracinėmis sąlygomis ir valdžios institucijų įgaliojimais vykdyti savo pareigas. Priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą šioje srityje nebuvo pasiekta jokios pažangos.

(104)

Kalbant apie Kambodžos stebėtojų ir iškrovimo pareigūnų rengimą, Kambodža nepateikė jokių dokumentų. Priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą, šioje srityje nebuvo pasiekta jokios pažangos.

(105)

Kambodžos veikla šiame sprendimo skirsnyje aprašytais klausimais vykdant bendradarbiavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmus neatitinka pagrindinių vėliavos valstybės įsipareigojimų, nors UNCLOS 94 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas veiksmingai įgyvendina jurisdikciją ir kontrolę kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, nes tai parodo, kad Kambodža nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų, susijusių su atviroje jūroje žvejojančiais savo laivais.

(106)

Dėl praeityje pasitaikiusių NNN žvejybos atvejų, jų pobūdžio, aplinkybių, masto ir rimtumo Komisija atsižvelgė į pasikartojančios NNN žvejybos, kurią vykdė su Kambodžos vėliava plaukiojantys laivai, atvejus iki 2013 m. Komisija taip pat atsižvelgė į pokyčius priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą.

(107)

Taigi, atsižvelgiant į Kambodžai tenkančias vėliavos valstybės pareigas, Kambodžos įgyvendinamų veiksmų nepakanka tam, kad būtų laikomasi UNCLOS 94 straipsnio.

(108)

Atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 83–86 konstatuojamąsias dalis ir pokyčius po 2012 m. lapkričio 15 d., vadovaudamasi NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalimi ir 31 straipsnio 5 dalies b, c ir d punktais, Komisija mano, kad Kambodža neįvykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų dėl bendradarbiavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo.

(109)

Kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 89–96 konstatuojamosiose dalyse, Komisija, pasinaudojusi RFMO, visų pirma ICCAT ir Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos (CCAMLR), paskelbtais duomenimis, įvertino svarbia laikomą informaciją. Be to, Komisija įvertino ir visą svarbia laikomą informaciją apie Kambodžos, kaip ICCAT ir CCAMLR susitarimo nepasirašiusios šalies, statusą priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą.

(110)

Primenama, jog priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą 2012–2013 m. dvejų metų ataskaitoje (17) ICCAT sutiko, kad Kambodžos pripažinimo statusą reikėtų išlaikyti, nes negauta jokio atsakymo į ICCAT raštus. Negavusi iš Kambodžos atsakymo su prašoma pateikti informacija apie išsaugojimo ir valdymo priemonių įgyvendinimą, ICCAT nusprendė 2013 m. išlaikyti Kambodžos pripažinimo statusą. Iš tiesų, ICCAT komitetas peržiūrėjo turimą informaciją, kad įvertintų susitarimo nepasirašiusių šalių bendradarbiavimą, ir po to, kai Komisija Kambodžai išsiuntė raštą dėl pripažinimo, sekretoriatas nieko nebegavo. Atsižvelgiant į tai, nuspręsta išlaikyti Kambodžos pripažinimo statusą, kol nebus gauta papildomos informacijos. Visa tai patvirtina, kad Kambodža nevykdo jokių vėliavos valstybės įsipareigojimų, susijusių su UNCLOS numatytomis valdymo ir išsaugojimo priemonėmis.

(111)

Remiantis iš CCAMLR (18) gauta informacija apie sužvejoto žuvų kiekio dokumentavimo sistemą, 2012 m. Kambodža, kaip CCAMLR susitarimo nepasirašiusi ir nebendradarbiaujanti šalis, galėjo dalyvauti žvejojant nototeninius dančius ir jais prekiaujant. 2012 m. CCAMLR oficialiai kreipėsi į Kambodžą prašydama bendradarbiauti ir pateikti prekybos nototeniniais dančiais duomenis. Tačiau po to jokios informacijos nepateikta. Visa tai patvirtina, kad Kambodža nevykdo jokių vėliavos valstybės įsipareigojimų, susijusių su UNCLOS numatytomis valdymo ir išsaugojimo priemonėmis.

(112)

Kalbant apie patikimos patikrų sistemos sukūrimą, stebėtojų programą, pranešimus apie iškrovimą, perkrovimo priežiūrą ir sužvejotų žuvų iškrovimo stebėseną, nepaisant prašymų pagal veiksmų planą, Kambodža jokių dokumentų nepateikė. Kambodža, nepateikdama išsamesnės informacijos, teigė, kad baigė rengti jūroje žvejojančių žvejybos laivų žurnalą bei sugriežtino ir išplėtė stebėsenos, kontrolės ir priežiūros sistemą (SKP sistemą). Kambodža pateikė tik žvejybos laivų žurnalo formą. Komisijai nepateikta jokių kitų svarbių dokumentų. Priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą šioje srityje nebuvo pasiekta jokios pažangos.

(113)

Kalbant apie pranešimo ir registravimo įsipareigojimus, Kambodža nepateikė jokių dokumentų, nepaisant prašymų pagal veiksmų planą. Priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą šioje srityje nebuvo pasiekta jokios pažangos.

(114)

Kalbant apie laivų stebėjimo sistemą (LSS), Kambodža teigė, kad su Kambodžos vėliava plaukiojančiuose transportiniuose žvejybos laivuose iš esmės pagal poreikį įdiegta tam tikra sistema, įskaitant LSS. Nepaisant prašymų veiksmų plane, Kambodža nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių šį jos pareiškimą raštu. Priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą šioje srityje nebuvo pasiekta jokios pažangos.

(115)

Veikdama, kaip aprašyta 112–114 konstatuojamosiose dalyse, Kambodža neįstengė įrodyti, kad vykdo UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punkto sąlygas, pagal kurias yra nustatyta, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams su laivu susijusių administracinių, techninių ir socialinių klausimų srityse.

(116)

Kaip pabrėžiama 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 96 konstatuojamojoje dalyje, Kambodža mano, kad Tarptautinis prekybos laivyno kanceliarijos skyrius, vykdantis Kambodžos vėliavos valstybės administracijos funkcijas, atsako už laivų registravimą, kaip nurodyta 2013 m. birželio 14 d. Kambodžos rašte. Tarptautinis prekybos laivyno kanceliarijos skyrius yra įsikūręs ne Kambodžos teritorijoje ir neužtikrina tikro su Kambodžos vėliava plaukiojančių laivų ryšio su šalimi. Kambodža nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių žvejybos laivų registravimo sistemos pakeitimus, išskyrus pareiškimus žodžiu ir raštu, kad nuo 2010 m. Kambodžoje draudžiama registruoti naujus žvejybos laivus su šalies vėliava. 2013 m. birželio 14 d. rašte paminėta, kad 2013 m. gegužės mėn. Kambodžos laivų registre buvo 6 žvejybos laivai ir 78 transportiniai žvejybos laivai, refrižeratoriniai laivai ir pervežimo laivai, turintys šaldymo įrangą. Tačiau iš viešai paskelbtos informacijos (19) matyti, kad su Kambodžos vėliava įregistruota 150 žvejybos laivų. Šio laivyno žvejybos pajėgumai gana dideli, veiksminga stebėsenos sistema jiems netaikoma, o tai neleis Kambodžai visiškai įgyvendinti savo vėliavos valstybės įsipareigojimų. Komisija negavo iš Kambodžos jokio pranešimo, kuriuo būtų pateikta papildomos informacijos, įrodančios, kad tarp Kambodžos ir su jos vėliava plaukiojančių laivų yra tikras ryšys. Dėl tokios padėties pažeidžiami UNCLOS 91 straipsnyje nustatyti įsipareigojimai.

(117)

Taigi, atsižvelgiant į Kambodžai tenkančias vėliavos valstybės pareigas, Kambodžos įgyvendinamų veiksmų nepakanka tam, kad būtų laikomasi UNCLOS 91 ir 94 straipsnių.

(118)

Atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 83–86 konstatuojamąsias dalis ir pokyčius po 2012 m. lapkričio 15 d., vadovaudamasi NNN reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalimis, Komisija mano, kad Kambodža nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių įpareigojimų, susijusių su tarptautinėmis taisyklėmis, įstatymais ir išsaugojimo ir valdymo priemonėmis.

(119)

Kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 99 konstatuojamojoje dalyje, pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą Kambodža laikoma vidutinės žmogaus socialinės raidos šalimi (138-oji vieta iš 186 šalių) (20), o pagal Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006 Kambodža priskiriama prie mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijos.

(120)

Kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 100 konstatuojamojoje dalyje, nenustatyta jokių akivaizdžių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad Kambodža jai pagal tarptautinę teisę tenkančių įpareigojimų nevykdo dėl nepakankamo išsivystymo lygio. 2013 m. vasario 7 d. raštu Kambodža pareiškė, jog jai reikia daugiau laiko, kad visiškai įgyvendintų savo ES įsipareigojimus, nes jai trūksta žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Nebuvo pateikta papildomų konkrečių įrodymų, kad nustatyti trūkumai yra susiję su nepakankamais pajėgumais ir infrastruktūra.

(121)

Atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 99 ir 100 konstatuojamąsias dalis ir pokyčius po 2012 m. lapkričio 15 d., vadovaudamasi NNN reglamento 31 straipsnio 7 dalimi, Komisija mano, kad Kambodžos su žvejyba susijusiai išsivystymo būklei ir apskritai jos su žvejyba susijusiai veiklai šalies išsivystymo lygis nekenkia.

(122)

2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu pagal NNN reglamento 32 straipsnį Komisija Gvinėjos Respublikai (Gvinėjai) pranešė, kad svarsto galimybę pripažinti Gvinėją nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi (21).

(123)

Komisija paprašė Gvinėjos glaudžiai bendradarbiaujant su jos tarnybomis parengti veiksmų planą Komisijos sprendime nustatytiems trūkumams ištaisyti.

(124)

Komisijos siūlomame veiksmų plane nustatyti svarbiausi trūkumai buvo susiję su vykdomomis reformomis, būtinomis siekiant užtikrinti pakankamą ir veiksmingą žvejybos laivyno stebėseną, veiksmingą nacionalinių žvejybos teisės aktų ir įstatymų įgyvendinimą ir taisyklių vykdymą nustatant ir baudžiant už nustatytą NNN žvejybos veiklą, sugriežtinant patikrų ir priežiūros priemones, atgrasančią sankcijų sistemą ir žvejybos politiką atsižvelgiant į administracinius kontrolės ir priežiūros pajėgumus. Nustatyti trūkumai yra susiję apskritai su tarptautinių įsipareigojimų laikymusi, įskaitant RFMO rekomendacijas ir rezoliucijas bei tarptautinėje teisėje numatytas laivų registravimo sąlygas. Tačiau į neprivalomų rekomendacijų ir rezoliucijų nevykdymą atsižvelgta tik kaip į papildomus įrodymus, kurie nėra pagrindas pripažinti šalį nebendradarbiaujančia.

(125)

2012 m. gruodžio 6 d. Briuselyje Komisija surengė susitikimą su Gvinėjos valdžios institucijų atstovais. Komisija atsakė į Gvinėjos valdžios institucijų klausimus ir pakomentavo Komisijos sprendime minėtus dalykus ir veiksmų plane siūlomus veiksmus.

(126)

2012 m. gruodžio 7 d. Gvinėja pateikė dokumentus, susijusius su žuvininkystės ir akvakultūros ministro sprendimu atleisti iš pareigų Gvinėjos pareigūną dėl netikrų Gvinėjos licencijų išdavimo užsienio laivams, žvejojantiems Gvinėjos išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ).

(127)

2012 m. gruodžio 10 d. Gvinėja pateikė papildomą informaciją, kad sutinka pradėti diskusijas su Komisija, ir paprašė pratęsti atsakymo į Komisijos pranešimą terminą iki 2013 m. sausio 17 d. Gvinėja pateikė šiuos dokumentus: 1) ūkio ir finansų ministro raštą; 2) žuvininkystės ir akvakultūros ministro raštą su priedu, kuriame buvo pateikti siūlomas veiksmų planas, įgyvendinimo biudžetas ir įgyvendinimo grafikas.

(128)

2013 m. sausio 10 d., papildydama pirmiau pateiktą informaciją, Gvinėja pateikė šiuos dokumentus: 1) ūkio ir finansų ministro raštą; 2) žuvininkystės ir akvakultūros ministro raštą su priedu, kuriame buvo pateikti siūlomas veiksmų planas, įgyvendinimo biudžetas ir įgyvendinimo grafikas; 3) žuvininkystės ir akvakultūros ministro raštą su priedu, kuriame buvo pateiktas pranešimas apie atliktų tyrimų ir veiksmų, susijusių su netikrų Gvinėjos licencijų išdavimu Gvinėjos išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) žvejojantiems ES laivams, rezultatus.

(129)

2013 m. sausio 22 d. Gvinėja pateikė papildomą informaciją apie konkrečias planuojamas įgyvendinti priemones nustatytoms problemoms spręsti: 1) 2012 m. birželio 18 d. nutarimą dėl už jūrų klausimus atsakingos institucijos įsteigimo; 2) 2012 m. birželio 18 d. nutarimą dėl tos institucijos vadovo skyrimo; 3) 2013 m. sausio 15 d. nutarimą dėl už reikalavimų neatitinkančių žvejybos laivų klausimus atsakingos nacionalinės įsilaipinimo į laivą komisijos įsteigimo ir sudėties; 4) dokumentus dėl semaforų priežiūros sistemos; 5) ministerijų jūrų komiteto posėdžių ataskaitas; 6) 2012 m. lapkričio mėn. nacionalinei jūrų saugumo strategijai skirto susitikimo ataskaitą.

(130)

2013 m. sausio 24 d. Briuselyje Komisija surengė susitikimą su Gvinėjos valdžios institucijų atstovais, kurios paprašė aptarti pranešimą dėl svarbiausių likusių klausimų.

(131)

2013 m. vasario 4 d. Komisija atsakė į Gvinėjos prašymą – išsiuntė Gvinėjos valdžios institucijoms raštą su pranešimu, kuriame buvo apžvelgti svarbiausi aptartini klausimai pagal 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir pasiūlytą veiksmų planą.

(132)

2013 m. vasario 19 d. Briuselyje Komisija susitiko su Gvinėjos valdžios institucijų atstovais, kad 2013 m. vasario 26 d.–kovo 1 d. surengtų patikros vietoje misiją į Gvinėją.

(133)

Komisija 2013 m. vasario 26 d.–kovo 1 d. surengė misiją į Gvinėją ir apsilankė visose atitinkamose Gvinėjos valdžios institucijose, visų pirma susitiko su ministru pirmininku, ūkio ir finansų ministru, žuvininkystės ir akvakultūros ministru, transporto ministru, už jūrų klausimus atsakingu pareigūnu ir Gvinėjos Respublikos Prezidento specialiuoju patarėju, kurie visi buvo susipažinę su pažanga imantis veiksmų padėčiai pagerinti pagal 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą ir pasiūlytą veiksmų planą. Šios patikros vietoje misijos metu Gvinėjos valdžios institucijos taip pat galėjo teikti pareiškimus ir visus aktualius dokumentus atsakydamos į pastabas pagal 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą ir 2013 m. vasario 4 d. pranešimą, kuriame buvo apžvelgti svarbiausi aptartini klausimai.

(134)

2013 m. vasario 26 d. Gvinėja pateikė šiuos dokumentus: 1) veiksmų plano rengimo ir įgyvendinimo aprašymą ir informaciją apie su 2009 m. žvejybos susitarimo įgyvendinimu susijusių lėšų panaudojimą; 2) nuolat ar laikinai su Gvinėjos vėliava plaukiojančių laivų sąrašą; 3) 2013 m. žvejybos licenciją turinčių užsienio laivų sąrašą pagal Gvinėjos ir kitos valstybės susitarimą dėl galimybės žvejoti Gvinėjos gyvuosius išteklius jos IEZ ar pagal privačias žvejybos licencijas, išduodamas Gvinėjos vandenyse žvejojantiems užsienio laivams; 4) atsakymus į kiekvieno 2013 m. vasario 4 d. Komisijos pranešimo punkto pastabas; 5) 2012 ir 2013 m. Gvinėjos IEZ žvejojusiems žvejybos laivams taikytų sankcijų sąrašą; 6) 2012 m. mokslinės kampanijos ataskaitą; 7) išsamų veiksmų plano biudžetą ir įgyvendinimo grafiką; 8) nutarimą Nr. A/2012/942 dėl perkrovimo Gvinėjos vandenyse sąlygų; 8) 2012–2013 m. Gvinėjos ir Kinijos Respublikos susitarimą dėl konkrečių sąlygų, kuriomis Kinijos laivai gali vykdyti veiklą Gvinėjos vandenyse.

(135)

2013 m. kovo 1 d., siekdama informuoti Gvinėjos valdžios institucijas apie padėties vertinimo eigą, Komisija pateikė konkrečias pastabas dėl spręstinų klausimų raštu. Tas pats dokumentas 2013 m. kovo 14 d. raštu buvo oficialiai išsiųstas visoms atitinkamoms Gvinėjos valdžios institucijoms.

(136)

2013 m. kovo 6 d. Gvinėja pateikė dalį dokumentų, kurių buvo paprašyta misijos vietoje metu: 1) Nacionalinio žuvininkystės priežiūros ir apsaugos centro (Centre National de Surveillance et de Protection des Pêches) generalinio direktoriaus raštą; 2) 2011 ir 2012 m. pažeidimų ir patikrų suvestinę; 3) užsienio laivų Gvinėjos IEZ padarytų pažeidimų ataskaitas; 4) 2012 m. pasaulinio sužvejotų žuvų kiekio ir kiekvienam žvejybos tipui tenkančių dalių procentais suvestinę; 5) kelių stebėtojų ataskaitas.

(137)

2013 m. balandžio 1 d. Gvinėja pateikė papildomos informacijos, pranešdama Komisijai apie sąlygas, kuriomis ES laivai žvejoja Gvinėjos vandenyse 2013 m.

(138)

2013 m. gegužės 14 d. Gvinėja pateikė šiuos papildomus dokumentus: 1) atsakymus į 2013 m. kovo 1 d. Komisijos raštu pateiktas pastabas; 2) nutarimo projektą dėl už pažeidimus taikomų sankcijų ir papildomų sankcijų; 3) užsienio laivams Gvinėjoje atstovauti įgaliotos bendrovės įstatus.

(139)

2013 m. gegužės 30 d. Briuselyje Komisija surengė susitikimą su Gvinėjos valdžios institucijų atstovais, kurios pateikė atnaujintą veiksmų planą ir apibūdino jo įgyvendinimo pažangą. Kaip buvo prašyta, Komisija Gvinėjos valdžios institucijas informavo, kad dar neišspręsta daugelis 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendime paminėtų problemų ir kad veiksmų plane pasiūlyti veiksmai dar neįgyvendinti.

(140)

2013 m. liepos 16 d. Gvinėja pateikė šiuos dokumentus: 1) veiksmų, kuriuos Gvinėja planuoja vykdyti remdamasi 2013 m. vasario 4 d. Komisijos pranešimu, sąrašą ir jų įgyvendinimo pažangos aprašymą; 2) 2013 m. birželio 13 d. administracinio nutarimo, kuriuo įsteigiamas pagal 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą planuojamų įgyvendinti priemonių tolesnio vertinimo komitetas (Comité de suivi-évaluation), kopiją; 3) 2013 m. liepos 1 d. administracinio sprendimo dėl Gvinėjos žvejybos laivuose ir Gvinėjos vandenyse žvejojančiuose žvejybos laivuose įrengtos LSS sekimo sistemos taisyklių kopiją; 4) 2013 m. liepos 1 d. administracinio sprendimo, kuriuo įsteigiamas Gvinėjos žvejybos valdymo plano įgyvendinimo tolesnio vertinimo komitetas (Comité de suivi-évaluation), kopiją; 5) 2013 m. birželio 27 d. žuvininkystės ministro rašto kopiją ir skelbimą apie konsultacijas su žuvininkystės sektoriaus veiklos vykdytojais dėl žvejybos veiklos draudimo laikotarpio („période de repos biologique“); 6) 2013 m. gegužės 15 d. žuvininkystės ir akvakultūros ministro rašto dėl bendradarbiavimo su už jūrų klausimus atsakinga institucija (Préfecture Maritime) stiprinimo kopiją; 7) peržiūrėto nutarimo dėl naujų taikytinų sankcijų projektą.

(141)

Komisija toliau ieškojo ir tikrino visą, jos nuomone, būtiną informaciją. Į Gvinėjos pastabas žodžiu ir raštu, pateiktas priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą, buvo atsižvelgta; Gvinėjai buvo nuolat žodžiu ar raštu pranešama apie Komisijos svarstymus.

(142)

Komisija mano, kad Gvinėja nepakankamai ėmėsi veiksmų, kad išspręstų 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendime nustatytas problemas ir pašalintų trūkumus. Be to, nevisiškai įgyvendintos ir pridedamame veiksmų plane pasiūlytos priemonės.

(143)

Pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalį Komisija vertina, kaip Gvinėja, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė, vykdo jai tenkančias pareigas atsižvelgiant į 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendime nustatytus faktus ir Gvinėjos pateiktą atitinkamą informaciją, pasiūlytą veiksmų planą ir priemones, kurių imtasi siekiant pagerinti padėtį. Atlikdama šį vertinimą, Komisija atsižvelgė į NNN reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse išvardytas sąlygas.

(144)

Kaip nurodyta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 153 ir 154 konstatuojamosiose dalyse, Komisija, remdamasi informacija, pateikta RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose, nustatė, kad tam tikras skaičius šiuose sąrašuose nurodytų NNN žvejybą vykdančių laivų plaukiojo su Gvinėjos vėliava po to, kai buvo įtraukti į RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus (22). 2012 m. lapkričio 15 d. tai buvo laivai Daniaa (ankstesnis pavadinimas Carlos) ir Maine.

(145)

Be to, Komisija, remdamasi informacija, pateikta RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose (23), nustatė, kad vienas atitinkamuose NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose nurodytas NNN žvejybą vykdantis laivas (RED, ankstesnis pavadinimas KABOU) plaukiojo su Gvinėjos vėliava po to, kai buvo įtrauktas į šiuos sąrašus (24).

(146)

Komisija, remdamasi informacija, pateikta RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose, nustatė, kad tuo metu du šiuose sąrašuose nurodyti NNN žvejybą vykdantys laivai plaukiojo su Gvinėjos vėliava po to, kai buvo įtraukti į RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą (25). Tie laivai – tai Daniaa ir Maine.

(147)

Kaip pabrėžiama 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 9.1 skirsnyje, Komisija mano, jog tai, kad RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose yra nurodytų NNN žvejybą vykdančių laivų, kurie šiuo metu plaukioja su Gvinėjos vėliava ar plaukiojo su Gvinėjos vėliava po to, kai buvo įtraukti į šiuos sąrašus, aiškiai rodo, kad Gvinėja nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įsipareigojimų.

(148)

Be šių Gvinėjos laivų, šiuo metu įtrauktų į RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus, kaip nurodyta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 155, 156, 174 ir 175 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė, kad 2010 ir 2011 m. dar trys su Gvinėjos vėliava plaukiojantys gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai pakartotinai vykdė žvejybos veiklą pažeisdami ICCAT rekomendacijas. Komisija nustatė, kad tie Gvinėjos laivai, sudarantys visą Gvinėjos tunus žvejojančių laivų laivyną, vykdantį veiklą ICCAT rajone, 2010 m. ir kelis mėnesius 2011 m. nuolat vykdė žvejybos veiklą neturėdami tarptautinių žvejybos licencijų ir įrengtos LSS įrangos bei bent 30 kartų neteisėtai vykdė perkrovimą jūroje pažeisdami ICCAT taisykles. Remiantis Komisijos turima informacija, ta veikla buvo susijusi su gana dideliais neteisėtai sugautų žuvų kiekiais (8 922 tonų tunų rūšių 2010 m.) ir su gana dideliais neteisėtai perkrautų jūroje žuvų kiekiais (bent 14 200 tonų 2010 ir 2011 m.). Be to, 2013 m. liepos mėn. Komisija gavo papildomos informacijos iš vienos valstybės narės valdžios institucijos apie įtariamą NNN žvejybos veiklą, kurią 2012 m. vykdė šie trys gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai. Atsižvelgdama į tai, kad šie tunus žvejojantys laivai, sudarantys visą ICCAT rajone žvejojantį Gvinėjos laivyną, ilgą laiką pakartotinai ir nuolat vykdė neteisėtą veiklą, Komisija mano, jog šie nustatyti faktai yra pakankamas įrodymas, kad su Gvinėjos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai vykdė pasikartojančią NNN žvejybą. Kaip aiškiai parodyta šiame sprendimo skirsnyje, šie laivai toliau vykdo veiklą plaukiodami su Gvinėjos vėliava tomis pačiomis veiklos ir reguliavimo sąlygomis, išskyrus tai, kad juose dabar įrengti LSS prietaisai. Komisija pastebėjo, kad priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą nepasiekta didelės pažangos užtikrinant veiksmingą su Gvinėjos vėliava plaukiojančių ICCAT rajone žvejojančių žvejybos laivų kontrolę ir stebėseną.

(149)

Komisija taip pat nustatė, kad Gvinėja nesiėmė deramų priemonių, kad nustatytų nuolatinius ir pasikartojančius tarptautinės teisės pažeidimus bei užkirstų kelią NNN žvejybos produktams patekti į ES rinką. Atsižvelgiant į tai, primenama, kad Sąjunga įgyvendino priemones, kuriomis dėl sanitarinių priežasčių draudžiama į ES tiekti žuvininkystės produktus (26). Komisija nustatė, kad 147 konstatuojamojoje dalyje paminėti dar trys su Gvinėjos vėliava plaukiojantys gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai 2010 m. nuolat gavo sužvejotų žuvų kiekio sertifikatus, kad galėtų eksportuoti šiuos neteisėtai sugautus ir perkrautus žuvininkystės produktus į ES rinką. Atsižvelgdama į tai, Komisija nustatė, kad taip elgdamosi Gvinėjos valdžios institucijos patvirtino sužvejotų žuvų kiekio sertifikatus, aiškiai parodančius, kad šie trys laivai vykdė neteisėtą į ES skirtų eksportuoti žuvininkystės produktų perkrovimą jūroje (perkrovimas jūroje paminėtas sužvejotų žuvų kiekio sertifikatuose ir patvirtintas produktus teikiančių ir produktus priimančių laivų kapitonų parašais nurodant perkrovimo jūroje geografinę padėtį).

(150)

Kaip pabrėžiama 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 161 konstatuojamojoje dalyje, tai, kad RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose yra NNN žvejybą vykdančių laivų, kurie plaukiojo su Gvinėjos vėliava po to, kai buvo įtraukti į šiuos sąrašus, rodo, jog Gvinėja nepajėgia užtikrinti, kad žvejybos laivai, turintys teisę plaukioti su jos vėliava, nevykdytų ar neremtų NNN žvejybos, o tai neatitinka IPOA IUU 34 punkte pateiktos rekomendacijos.

(151)

Be to, priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą laivų, kurie plaukiojo su Gvinėjos vėliava po to, kai buvo įtraukti į RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą, skaičius nesumažėjo, ir sąlygos, kuriomis Gvinėjos tunus žvejojantis laivynas vykdo veiklą ICCAT rajone, iš esmės nepasikeitė. 2013 m. vasario mėn. misijos metu Komisija nustatė, kad Gvinėja įrengė LSS prietaisus šiuose laivuose, bet iš tikrųjų negali stebėti ir kontroliuoti jų žvejybos ir perkrovimo veiklą jūroje. Atsižvelgdama į tai, Komisija nustatė, kad nepakeitus Gvinėjos žuvininkystės kodekso šie laivai ir toliau vykdo veiklą neturėdami tarptautinių žvejybos licencijų ir kad nesiimama jokių priemonių užtikrinti, kad šie laivai veiksmingai įgyvendintų ICCAT taisykles, susijusias su perkrovimo jūroje draudimu (pavyzdžiui, nevykdomos ICCAT taisyklės, nes laivuose nėra stebėtojų, kurie suteiktų Gvinėjai geresnę galimybę kontroliuoti ir stebėti atviroje jūroje žvejojančių savo žvejybos laivų veiklą). Atsižvelgiant į tai, kadangi Gvinėja nepajėgia kontroliuoti atviroje jūroje žvejojančių savo laivų veiklos ir negali užtikrinti, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai vykdytų regionines vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, Komisija mano, kad Gvinėja nevykdo savo vėliavos valstybės įsipareigojimų pagal UNFSA 18 ir 19 straipsnius.

(152)

Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, jog Gvinėja neįvykdė savo vėliavos valstybės įsipareigojimų užtikrinti, kad jos žvejybos laivynas vykdytų RFMO išsaugojimo ir valdymo priemones. Komisija mano, jog šio sprendimo 144–151 konstatuojamosiose dalyse aprašyta padėtis rodo, kad Gvinėja nevykdo savo įsipareigojimų pagal UNCLOS 94 ir 117 straipsnius.

(153)

Be to, remiantis UNFSA 18 straipsnio 1 ir 2 dalimis, vėliavos valstybė atsako už atviroje jūroje žvejojančius savo laivus. Primenama, kad UNFSA reguliuojami klausimai, susiję su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu. Kaip pabrėžiama šio sprendimo 144–151 konstatuojamosiose dalyse, 2010 ir 2011 m. su Gvinėjos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai, žvejojantys ICCAT rajone, pakartotinai ir nuolat pažeidinėjo ICCAT, kuri yra tokius žuvų išteklius reguliuojanti RFMO, taisykles. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į tai, kad buvo nustatyta, jog visas ICCAT rajone žvejojantis Gvinėjos laivynas sistemiškai ir ilgą laiką pažeidinėjo ICCAT taisykles, Komisija mano, kad Gvinėja nevykdo pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įsipareigojimų. Be to, kas pirmiau paminėta, tai, kad ICCAT RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose yra vienas NNN žvejybą vykdantis laivas, kuris plaukiojo su Gvinėjos vėliava po to, kai buvo įtrauktas į šiuos sąrašus, taip pat rodo, jog Gvinėja nevykdė savo įsipareigojimų pagal UNFSA 19 straipsnio 1 ir 2 dalis.

(154)

Taigi, tai, kad Gvinėjos tunus žvejojantys laivai, vykdantys veiklą ICCAT rajone, apskritai nesilaiko reikalavimų, rodo, kad Gvinėja nevykdo savo vėliavos valstybės įsipareigojimų. Iš tiesų, dėl nustatytos NNN žvejybos veiklos, kurią ICCAT rajone vykdo Gvinėjos žvejybos laivynas, kenkiama gyvųjų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėms. Taigi, Gvinėja nesilaiko UNCLOS 118 straipsnio, pagal kurį valstybės privalo bendradarbiauti atviros jūros rajonų gyvųjų išteklių išsaugojimo ir valdymo srityse.

(155)

Kalbant apie Gvinėjos įgyvendinamas priemones, susijusias su šio sprendimo 144–154 konstatuojamosiose dalyse aprašyta padėtimi, Komisija nustatė, kad Gvinėja nepajėgia imtis deramų priemonių dėl pasikartojančios NNN žvejybos, kurią vykdo su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai, dėl jos teisinės sistemos trūkumų, neleidžiančių užtikrinti veiksmingos atviroje jūroje žvejojančių laivų veiklos kontrolės ir stebėsenos. Todėl veiksmų plane pasiūlyta, kad Gvinėja įgyvendintų būtinas reformas, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą atviroje jūroje žvejojančių jos laivų kontrolę ir stebėseną. Komisija savo pasiūlymą pradėti reformuoti Gvinėjos teisinę sistemą pakartojo 2013 m. kovo 1 d. išsiųstame rašte Gvinėjos valdžios institucijoms. Šio sprendimo 6 skirsnyje minėtuose pareiškimuose Gvinėja paskelbė, kad ketina peržiūrėti savo žuvininkystės įstatymus ir reglamentus. Tačiau iki šiol Gvinėja nepradėjo reformuoti savo teisinės sistemos. Nepateiktas ir konkretus tokios reformos vykdymo grafikas. Todėl priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą šioje srityje nebuvo pasiekta jokios pažangos.

(156)

Kalbant apie Gvinėjos įgyvendinamas priemones, susijusias su šio sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje aprašyta padėtimi, kaip paaiškinta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 162 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, jog Gvinėja neužtikrino, kad būtų taikomos deramos sankcijos, nesiekė, kad pažeidimai nesikartotų, ir neužkirto kelio pažeidėjams gauti naudos iš savo neteisėtos veiklos. Gvinėjoje taip pat neįdiegta derama administracinė tyrimų ir laivų stebėsenos sistema. Kai buvo priimamas šis sprendimas, nebuvo stengiamasi išspręsti šios deramų priemonių trūkumo problemos.

(157)

Kalbant apie teisinės sistemos peržiūrą ir veiksmingą atgrasančių sankcijų sistemos įgyvendinimą, 2012 m. kovo 1 d. Gvinėja patvirtino naują nutarimą, kuriuo sugriežtinamos sankcijos. Tačiau Gvinėjos žuvininkystės kodeksas neapima galimos neteisėtos žvejybos veiklos, kurią galėtų vykdyti atviroje jūroje su Gvinėjos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai. Atsižvelgdama į tai ir turėdama omenyje nustatytos NNN žvejybos veiklos, kurią atviroje jūroje vykdė su Gvinėjos vėliava plaukiojantys laivai, pasikartojantį pobūdį ir mastą, kaip paaiškinta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 155 konstatuojamojoje dalyje, Komisija mano, kad šia priemone negalima pasiekti tikslo užtikrinti, kad būtų taikomos deramos sankcijos, siekti, kad pažeidimai nesikartotų, ir užkirsti kelią pažeidėjams gauti naudos iš savo neteisėtos veiklos. Taigi, priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą šioje srityje nebuvo pasiekta jokios pažangos. Todėl, kadangi Gvinėja nepajėgia imtis priemonių dėl savo piliečių, kurios gali būti būtinos siekiant išsaugoti atviros jūros rajonų gyvuosius išteklius, Komisija mano, kad Gvinėja nevykdo savo vėliavos valstybės įsipareigojimų pagal UNCLOS 117 straipsnį. Taip pat, kadangi Gvinėja nepajėgia užtikrinti, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai vykdytų regionines vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, Komisija mano, kad Gvinėja nevykdo savo vėliavos valstybės įsipareigojimų pagal UNFSA 19 straipsnius.

(158)

Komisija mano, kad Gvinėjos veikla, susijusi su veiksmingomis vykdymo užtikrinimo priemonėmis, neatitinka IPOA IUU 21 punkte pateiktų rekomendacijų, pagal kurias valstybėms rekomenduojama užtikrinti, kad NNN žvejybą vykdantiems laivams ir juo labiau jų jurisdikcijai priklausantiems piliečiams taikomos sankcijos būtų pakankamai griežtos, siekiant veiksmingai užkirsti kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, taip pat užtikrinti, kad pažeidėjai negautų naudos iš tokios žvejybos. Šiuo atžvilgiu Gvinėja neįgyvendino kovos su NNN žvejyba veiksmų plano ir neįvykdė IPOA IUU 25 punkte pateiktų rekomendacijų.

(159)

Remdamasi 2011 m. gegužės mėn. misijos metu surinkta informacija ir Gvinėjos valdžios institucijų tinkamais dokumentais patvirtintais įrodymais, Komisija nustatė, kad pasikartojančią NNN žvejybą vykdė jos jūrų vandenyse žvejojantys žvejybos laivai.

(160)

Kaip paaiškinta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 163 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, jog Gvinėja nesiėmė tinkamų priemonių, kad užkirstų kelią pasikartojančiai NNN žvejybai, kurią vykdo jos vandenyse plaukiojantys žvejybos laivai, nustatytų tokios NNN žvejybos atvejus ir taikytų atitinkamas sankcijas.

(161)

Priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą Gvinėja ėmėsi tam tikrų priemonių dėl tokios pasikartojančios NNN žvejybos veiklos, kad veiksmingiau nustatytų NNN žvejybos atvejus savo IEZ. Gvinėja sugriežtino priemones jūroje (iki 50 jūrmylių) IEZ vykdomai veiklai kontroliuoti ir stebėti įrengdama semaforą Tamara saloje ir įsteigdama už jūrų klausimus atsakingą instituciją (Prefecture Maritime), koordinuojančią priežiūros veiksmus jūroje (NNN žvejybos atvejams IEZ nustatyti naudojami laivyno patruliniai laivai).

(162)

Priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą, kalbant apie kovos su tokia pasikartojančia NNN žvejyba veiksmus, Gvinėja dar nesiėmė kelių svarbių priemonių, pasiūlytų 2012 m. lapkričio 15 d. pateiktame veiksmų plane, paminėtų 2013 m. vasario 4 d. Gvinėjos valdžios institucijoms išsiųstame pranešime ir nustatytų 2013 m. kovo 1 d. Gvinėjos valdžios institucijoms išsiųstose pastabose raštu dėl neišspręstų klausimų: tuo metu, kai buvo priimtas šis sprendimas, dar netaikyta jokių sankcijų už pažeidimus, nustatytus remiantis dokumentais patvirtintais įrodymais (sužvejotų žuvų kiekio ataskaitomis, stebėtojų ataskaitomis, LSS ataskaitomis); nesustiprinti laive esančių stebėtojų statusas ir įgaliojimai; daugelio pagal Gvinėjos teisę nustatytų pareigų Gvinėjos valdžios institucijos dar neįgyvendino ir neužtikrino jų įgyvendinimo (pvz., pareigos pranešti apie LSS pozicijas; sankcijų veiklos vykdytojams, kurie nepraneša apie LSS signalus; prievolės pateikti laivo žurnalų kopijas po kiekvienos žvejybos kampanijos; prievolės pranešti apie įplaukimą į Gvinėjos IEZ ir išplaukimą iš jos).

(163)

Be to, Komisija mano, kad Gvinėjos patvirtintos priemonės, aprašytos šio sprendimo 161 konstatuojamojoje dalyje, yra tik bendrosios prielaidos, kurių nepakanka siekiant užkirsti kelią pasikartojančiai NNN žvejybai, kurią vykdo Gvinėjos jūrų vandenyse plaukiojantys žvejybos laivai, nustatyti tokios žvejybos atvejus ir ją panaikinti. Iš tiesų, kaip pabrėžiama 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 163 konstatuojamojoje dalyje, Gvinėja, kaip jūrinė valstybė, iki šiol neįstengė veiksmingai įgyvendinti savo teisinės sistemos ir užtikrinti tinkamą persekiojimą ir sankcijas už NNN žvejybą ją vykdantiems laivams ir operatoriams. Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad nuo 2011 m. Gvinėja taiko neveiksmingą persekiojimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmų politiką savo jūrų vandenyse vykdomos pasikartojančios NNN žvejybos atvejais. Visų pirma 2013 m. vasario 26 d.–kovo 1 d. misijos metu Komisija nustatė, kad tuo metu buvo skirtos Gvinėjos teisės aktuose nustatytos mažiausios galimos baudos už septynis Gvinėjos valdžios institucijų nustatytus pažeidimus, kuriuos padarė Gvinėjos vandenyse plaukiojantys užsienio laivai. Iš tiesų, nors 2012 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 27 7 straipsnyje nustatytos baudos nuo 15 000 USD iki 30 000 USD, visais atvejais konfiskuojant žvejybos įrankius, kai žvejojama neteisėtais žvejybos įrankiais ar tinklais, Gvinėjos valdžios institucijos, nustačiusios 2012 m. lapkričio 8 d. padarytus tris pažeidimus, susijusius su neteisėta žvejyba neteisėtais tinklais, skyrė mažiausią administracinę baudą (15 000 USD) ir nekonfiskavo atitinkamų žvejybos įrankių. Taip pat, nors 2012 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 27 6 straipsnyje nustatytos baudos nuo 30 000 USD iki 50 000 USD, visais atvejais konfiskuojant sužvejotas žuvis ir žvejybos įrankius, kai neteisėtai žvejojama rajonuose, kuriuose žvejoti draudžiama ar kurie yra skirti tik smulkiai žvejybai, Gvinėjos valdžios institucijos, nustačiusios 2012 m. lapkričio 30 d. padarytus keturis pažeidimus, susijusius su neteisėta žvejyba rajonuose, kuriuose žvejoti draudžiama, neatsižvelgdamos į pažeidimų sunkumą, skyrė mažiausią administracinę baudą (30 000 USD) ir nekonfiskavo atitinkamų žvejybos įrankių ir sužvejotų žuvų, taip pažeisdamos Gvinėjos įstatymus.

(164)

Atsižvelgdama į šio sprendimo 159–163 konstatuojamosiose dalyse aprašytą padėtį, Komisija mano, kad, neįstengdama veiksmingai įgyvendinti savo teisinės sistemos, kad tinkamai persekiotų už pasikartojančią NNN žvejybą savo vandenyse ir taikytų sankcijas tokią žvejybą vykdantiems laivams ir operatoriams, Gvinėja pažeidžia UNCLOS 61 ir 62 straipsnius, pagal kuriuos pakrantės valstybės privalo skatinti optimalų gyvųjų išteklių panaudojimą savo IEZ ir užtikrinti, kad tokiems gyviesiems ištekliams nesukeltų grėsmės pernelyg didelis jų eksploatavimas.

(165)

Taigi, atsižvelgiant į Gvinėjai tenkančias vėliavos ir pakrantės valstybės pareigas, Gvinėjos įgyvendinamų veiksmų nepakanka tam, kad būtų laikomasi UNCLOS 61, 62, 94, 117 ir 118 straipsnių bei UNFSA 18, 19 ir 20 straipsnių.

(166)

Atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 153–163 konstatuojamąsias dalis ir pokyčius po 2012 m. lapkričio 15 d., vadovaudamasi NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalimi ir 31 straipsnio 4 dalies a punktu, Komisija mano, kad Gvinėja neįvykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos ir pakrantės valstybės įpareigojimų dėl NNN žvejybą vykdančių laivų ir NNN žvejybos, kurią vykdo arba remia su jos vėliava plaukiojantys ar jos jūrų vandenyse žvejojantys žvejybos laivai arba Gvinėjos piliečiai, ir kad ji nesiėmė pakankamų priemonių kovai su dokumentais pagrįsta ir pasikartojančia anksčiau su jos vėliava plaukiojusių laivų vykdoma NNN žvejyba.

(167)

Kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 165–180 konstatuojamosiose dalyse, Komisija įvertino, ar Gvinėja už NNN žvejybą atsakingų operatorių atžvilgiu ėmėsi veiksmingų priemonių reikalavimų vykdymui užtikrinti ir ar taikytos pakankamai griežtos sankcijos, kad pažeidėjai negalėtų gauti naudos iš savo NNN veiklos.

(168)

Kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 165–175 konstatuojamosiose dalyse, Gvinėja neužtikrino, kad pasikartojančią NNN žvejybą vykdantiems su jos vėliava plaukiojantiems laivams ir jos jurisdikcijai priklausantiems piliečiams taikomos sankcijos būtų pakankamai griežtos, siekiant veiksmingai užkirsti kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, taip pat užtikrinti, kad pažeidėjai negautų naudos iš tokios žvejybos.

(169)

Remdamasi 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 165–175 konstatuojamosiomis dalimis, pagal NNN reglamento 27 straipsnį Komisijos pradėtos procedūros metu Gvinėja pritaikė administracines sankcijas trims su Gvinėjos vėliava plaukiojantiems gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams, kad šie trys su Gvinėjos vėliava plaukiojantys laivai nebūtų įtraukti į NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą. Komisija mano, jog bendras taikytų sankcijų lygis buvo nepakankamai aukštas, kad būtų užtikrintas reikalavimų laikymasis ir nebūtų pažeidžiamos ICCAT taisyklės. Be to, atsižvelgdama į pasikartojantį pažeidimų pobūdį ir trukmę bei vykdant tokią neteisėtą veiklą sužvejotų žuvų kiekius ir rūšis, Komisija mano, jog galutinės pritaikytos sankcijos vis dar buvo aiškiai nepakankamos siekiant užtikrinti, kad pažeidėjai negautų naudos iš neteisėtos veiklos. Taikydama savo teisinę sistemą, Gvinėja nepajėgė skirti labiau atgrasančių sankcijų šiems laivams. Be to, kaip paaiškinta šio sprendimo 157 konstatuojamojoje dalyje, sankcijos, kurias Gvinėja taikė atviroje jūroje žvejojantiems laivams pažeisdama tarptautines ICCAT taisykles, nėra tinkamai teisiškai įtvirtintos, nes Gvinėjos žuvininkystės kodeksas negali būti taikomas tais atvejais, kai veikla vykdoma ne Gvinėjos jūrų vandenyse. Atsižvelgiant į tai, Gvinėja nepajėgia taikyti sankcijų, kurios būtų pakankamai griežtos, kad veiksmingai užtikrintų reikalavimų vykdymą, atgrasytų nuo pažeidimų ir užkirstų kelią pažeidėjams gauti naudos iš savo neteisėtos veiklos. Taigi, Komisija mano, kad Gvinėja nevykdo savo vėliavos valstybės įsipareigojimų pagal UNCLOS 117 straipsnį ir UNFSA 19 straipsnio 2 dalį. Priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą šioje srityje nebuvo pasiekta jokios pažangos.

(170)

Remiantis 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 173 konstatuojamąja dalimi, neatsižvelgiant į 157 konstatuojamojoje dalyje minėto 2012 m. kovo 1 d. nutarimo patvirtinimą, sankcijos yra aiškiai nepakankamos siekiant veiksmingai užkirsti kelią pažeidėjams gauti naudos iš savo neteisėtos veiklos. Be to, kaip paaiškinta šio sprendimo 157 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į tai, kad Gvinėjos žuvininkystės kodeksas gali būti taikomas tik žvejybos veiklai Gvinėjos vandenyse, neperžiūrėjus iš esmės Gvinėjos žuvininkystės kodekso šia priemone bus neįmanoma aprėpti galimos neteisėtos žvejybos veiklos, kurią su Gvinėjos vėliava plaukiojantys laivai vykdo atviroje jūroje. Atsižvelgiant į tai, Gvinėja nepajėgia užtikrinti, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai vykdytų tarptautines vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones. Taigi, Komisija mano, kad Gvinėja nevykdo savo vėliavos valstybės įsipareigojimų pagal UNCLOS 117 straipsnį ir UNFSA 19 straipsnio 1 dalį. Priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą šioje srityje nebuvo pasiekta jokios pažangos.

(171)

Kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 168 konstatuojamojoje dalyje, Gvinėjos teisinėje sistemoje neįtvirtintos deramos bendradarbiavimo su ES ar apskritai su trečiosiomis šalimis ar RFMO sąlygos siekiant stebėti NNN žvejybą, kurią vykdo dideliais atstumais plaukiojantys žvejybos laivai atviroje jūroje, ir imtis veiksmingų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių NNN žvejybą vykdančių operatorių ir laivų atžvilgiu; atsižvelgiant į tai, Gvinėja nebendradarbiauja su Komisija ir ICCAT siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinių vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių ir kad jos būtų įgyvendinamos. Taigi, Komisija mano, kad Gvinėja nevykdo savo vėliavos valstybės įsipareigojimų pagal UNCLOS 118 straipsnį ir UNFSA 20 straipsnį. Priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą šioje srityje nebuvo pasiekta jokios pažangos.

(172)

Kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 176 konstatuojamojoje dalyje, Gvinėja nevykdo savo pakrantės valstybės įsipareigojimų dėl jos IEZ veiklą vykdančių laivų ir ekonominės veiklos vykdytojų ir netaiko tinkamų sankcijų laivams ir veiklos vykdytojams, kai yra nustatyta, kad jie vykdo NNN žvejybą. 2013 m. vasario 26 d.–kovo 1 d. misijos metu Komisija nustatė, jog Komisijos sprendime aprašyta padėtis nepagerėjo, nes buvo pastebėta, kad Gvinėjos valdžios institucijos dėl daugelio pažeidimų nesiima jokių veiksmų (pvz., kai nėra LSS signalų; kai pasikartoja su priegaudos taisyklėmis susiję pažeidimai) arba netaiko tinkamų sankcijų (pvz., 2013 m. vasario mėn. misijos metu Gvinėjos valdžios institucijoms nustačius paskutinius septynis pažeidimus Gvinėjos vandenyse, buvo skirtos mažiausios galimos baudos, nepaisant to, kad buvo padaryti sunkūs pažeidimai). Neįgyvendindama veiksmingai savo teisinės sistemos, kad tinkamai persekiotų pažeidėjus už pasikartojančią NNN žvejybą jos vandenyse ir taikytų sankcijas atitinkamiems laivams ir veiklos vykdytojams, Gvinėja pažeidžia UNCLOS 61 ir 62 straipsnius, pagal kuriuos pakrantės valstybės privalo užtikrinti, kad ištekliai nebūtų pernelyg eksploatuojami.

(173)

Be to, kalbant apie atvejį, susijusį su netikrų Gvinėjos licencijų išdavimu 2012 m. Gvinėjos vandenyse plaukiojantiems užsienio laivams, 2013 m. vasario 26 d.–kovo 1 d. misijos metu Komisija nustatė, kad Žuvininkystės ir akvakultūros ministerija, nesilaikydama 2012 m. kovo 1 d. nutarimo dėl sankcijų ir papildomų sankcijų 10 straipsnyje įtvirtintos tvarkos, nepradėjo nusikalstamos veikos tyrimo ir procedūros sukčiaujančių fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu. Šiuo konkrečiu atveju 2013 m. vasario 4 d. pateiktu pranešimu, kuriame buvo apžvelgti svarbiausi spręstini klausimai, Komisija oficialiai informavo Gvinėją ir paprašė jos užtikrinti, kad būtų vykdomos tam tikros Gvinėjos įstatymų ir reglamentų nuostatos, kad už tokį sukčiavimą, dėl kurio kyla tiesioginė Gvinėjos IEZ gyvųjų išteklių pernelyg didelio eksploatavimo rizika, būtų baudžiama ir nuo jo atgrasoma. Nesiimdama veiksmingų priemonių šiuo konkrečiu atveju, Gvinėja, kaip jūrinė valstybė, nesilaikė UNCLOS 61 ir 62 straipsnių, o kaip vėliavos valstybė, ji pažeidė UNFSA 19 straipsnio 2 dalį, kuriame yra įtvirtinta prievolė vykdyti skubius tyrimus ir teismo procesus.

(174)

Kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 177 ir 178 konstatuojamosiose dalyse, Gvinėja nevykdo savo pakrantės valstybės įsipareigojimų aktyviai bendradarbiauti su kitomis susijusiomis šalimis, kad užtikrintų atitiktį vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių reikalavimams ir šių reikalavimų vykdymą. Atsižvelgdama į tai, 2013 m. vasario 26 d.–kovo 1 d. misijos metu Komisija pastebėjo, kad 2013 m. Gvinėjos žvejybos planu (Plan de Pêche) neįgyvendinama tvari ir patikima žvejybos licencijų išdavimo politika dėl tam tikrų toli migruojančių žuvų rūšių ir vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių (mažų pelaginių žuvų) pagal tarptautines mokslines rekomendacijas. Visų pirma 2013 m. numatytos mažų pelaginių žuvų žvejybos galimybės neatitinka Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto (CECAF) mokslinių rekomendacijų (27). 2011 m. CECAF ataskaitoje pateikta rekomendacija, kad Bisau Gvinėjos, Gvinėjos, Siera Leonės ir Liberijos IEZ sužvejotų mažų pelaginių žuvų bendrasis kiekis neviršytų 112 000 tonų per metus, bet Gvinėja nesilaikė šios rekomendacijos ir tik 2013 m. nustatė nacionalinę Gvinėjos IEZ 100 000 tonų kvotą. Priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą šioje srityje nebuvo pasiekta jokios pažangos. Priešingai, po 2012 m. lapkričio 15 d. išryškėjo Gvinėjos valdžios institucijų nenoras bendradarbiauti su tarptautine bendruomene kovojant su NNN žvejyba.

(175)

Be to, nors Gvinėjos 2012 m. žvejybos plane (Plan de Pêche) nustatyti teisiniai laivų talpos apribojimai siekiant apriboti žvejybos pastangas Gvinėjos IEZ ir apsaugoti mažų pelaginių žuvų išteklius, kompetentingos Gvinėjos valdžios institucijos sumažino 2013 m. žvejybos plane (Plan de Pêche) nustatytus apribojimus, kad 2013 m. būtų galima išduoti žvejybos licencijas didesniems laivams. Iš tiesų, pagal Gvinėjos 2012 m. žvejybos planą (Plan de Pêche) tik nedideli pelagines žuvis žvejojantys laivai, kurių bendroji talpa neviršija 2 000 GRT („tonneaux de jauge brut“, bendra registrinė talpa), turėjo teisę vykdyti veiklą Gvinėjoje. Komisija pastebėjo, kad 2013 m. žvejybos planas (Plan de Pêche) buvo pakeistas siekiant leisti vykdyti veiklą Gvinėjos vandenyse didesnės talpos laivams (iki 4 500 GRT). Taip pakeitus 2013 m. Gvinėjos žvejybos planą (Plan de Pêche), 2013 m. Gvinėjos jūrų vandenyse su Gvinėjos žuvininkystės ir akvakultūros ministerijos išduodamomis licencijomis leista žvejoti dar penkiems gana didelių žvejybos pajėgumų pelagines žuvis žvejojantiems laivams.

(176)

Atsižvelgiant į tai, kas aprašyta 174 ir 175 konstatuojamosiose dalyse, buvo nustatyta, kad 2013 m. Gvinėja patvirtino nacionalinį žuvininkystės valdymo planą, neatitinkantį subregioninių ir regioninių vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių. Taigi, Komisija mano, kad Gvinėja nevykdo savo vėliavos valstybės įsipareigojimų pagal UNFSA 20 straipsnį, kuriame nustatyta, jog valstybės privalo skubiai ir operatyviai bendradarbiauti, kad užtikrintų atitiktį išsaugojimo ir valdymo priemonių reikalavimams ir šių reikalavimų vykdymą. Taip pat buvo nustatyta, kad 2013 m. Gvinėja nusprendė pakeisti mažoms pelaginėms žuvims taikomas išsaugojimo ir valdymo priemones neatsižvelgdama į mokslines rekomendacijas. Komisija pastebėjo, kad Gvinėjos veikla neatitiko optimalaus gyvųjų išteklių panaudojimo jos IEZ principo ir dėl jos žuvų ištekliams kilo pernelyg didelio eksploatavimo grėsmė. Taigi, Komisija mano, kad Gvinėja nevykdo savo pakrantės valstybės įsipareigojimų pagal UNCLOS 61 ir 62 straipsnius.

(177)

Dėl praeityje pasitaikiusių NNN žvejybos atvejų, jų pobūdžio, aplinkybių, masto ir rimtumo Komisija atsižvelgė į pasikartojančios NNN žvejybos, kurią vykdė su Gvinėjos vėliava plaukiojantys laivai, atvejus iki 2013 m., į pasikartojančios NNN žvejybos, kurią vykdė jos jūrų vandenyse plaukiojantys žvejybos laivai, atvejus ir Gvinėjos piliečių remiamos NNN žvejybos atvejus. Komisija taip pat atsižvelgė į pokyčius priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą.

(178)

Be to, Komisija nustatė, kad naujai įsteigtos už jūrų klausimus atsakingos institucijos (Préfecture Maritime) ir Nacionalinio žuvininkystės priežiūros centro (Centre National de Surveillance des Pêches) veikla nepakankamai koordinuojama. Atsižvelgdama į tai, 2013 m. vasario 26 d.–kovo 1 d. misijos metu Komisija nustatė ir Gvinėjos valdžios institucijoms pranešė, kad už jūrų klausimus atsakingos institucijos (Préfecture Maritime) (prie Prezidento tarnybos) ir Nacionalinio žuvininkystės priežiūros centro (Centre National de Surveillance des Pêches) (prie Žuvininkystės ir akvakultūros ministerijos) veiklą reikėtų geriau koordinuoti siekiant užtikrinti konkrečius rezultatus nustatant NNN žvejybos atvejus Gvinėjos IEZ ir taikant jiems sankcijas. Dėl tokios padėties sumažėja Gvinėjos, kaip pakrantės ir vėliavos valstybės, įgyvendinamų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių veiksmingumas, ir tai neatitinka UNFSA.

(179)

Taigi, atsižvelgiant į Gvinėjai tenkančias vėliavos ir pakrantės valstybės pareigas, Gvinėjos įgyvendinamų veiksmų nepakanka tam, kad būtų laikomasi UNCLOS 61, 62, 94, 117 ir 118 straipsnių bei UNFSA 18, 19 ir 20 straipsnių.

(180)

Atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 165–180 konstatuojamąsias dalis ir pokyčius po 2012 m. lapkričio 15 d., vadovaudamasi NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalimi ir 31 straipsnio 5 dalį, Komisija mano, kad Gvinėja neįvykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų dėl bendradarbiavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo.

(181)

Kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 183–205 konstatuojamosiose dalyse, Komisija įvertino visą svarbia laikomą informaciją apie Gvinėjos, kaip susitariančiosios IOTC ir ICCAT šalies, statusą. Be to, Komisija įvertino ir visą svarbia laikomą informaciją apie Gvinėjos, kaip susitariančiosios IOTC ir ICCAT šalies, statusą priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą.

(182)

Komisija pastebėjo, kad priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą ICCAT išsiuntė Gvinėjai raštą, kuriame išreikštas susirūpinimas dėl atsiskaitymo trūkumų 2013 m. (28). Nepaisant Gvinėjos pastangų, ICCAT sekretoriatas išreiškė susirūpinimą dėl atsiskaitymo trūkumų 2012 m. Visų pirma tame rašte nustatyta, kad Gvinėja visiškai neįvykdė savo pareigos tinkamai pateikti svarbią prekybos informaciją, kaip nustatyta ICCAT rekomendacijoje 06-13. Iš tiesų ICCAT išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Gvinėja nepateikė visos būtinos informacijos ir ataskaitų, susijusių su prievole teikti statistinius duomenis (ICCAT rekomendacija 05-09); metinės ataskaitos II dalimi; 1 užduoties duomenimis (laivyno statistiniais duomenimis ar dydžių duomenimis); informacija, susijusia su dideliems ūdomis tunus žvejojantiems laivams taikomomis valdymo priemonėmis, ir reikalavimų laikymosi lentelėmis. Taip pat reikėtų paminėti, kad ICCAT prašė Gvinėjos pateikti informaciją, susijusią su veiksmais, kurių imtasi dėl laivo Daniaa, įtraukto į NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą nuo 2008 m. Iš tiesų, pagal ICCAT rekomendaciją 11-18 dėl NNN žvejyba įtariamų laivų sąrašo ICCAT paprašė Gvinėjos atlikti tyrimą ir pranešti, su kokia vėliava šiuo metu plaukioja laivas Daniaa.

(183)

Be to, Komisija įvertino ICCAT turimą informaciją apie tai, kaip Gvinėja laikosi ICCAT taisyklių ir įsipareigojimų teikti ataskaitas. Šiuo tikslu Komisija įvertino ICCAT 2012 m. reikalavimų laikymosi suvestines lenteles (29). Remiantis turima informacija, Gvinėjai suteiktas pripažinimo statusas dėl trūkumų, susijusių su tuo, kad ji nepranešė visos informacijos apie kvotas ir sužvejotų žuvų kiekio apribojimus, 20 m ar daugiau ilgio laivams taikomas išsaugojimo ir valdymo priemones, metinės ataskaitos II dalį ir 1 užduotį, susijusią su laivyno ir dydžių duomenimis. Be to, Gvinėja nepranešė apie veiksmus, kurių imtasi dėl vieno į ICCAT NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą įtraukto laivo (Daniaa).

(184)

Remiantis 2013 m. IOTC atitikties ataskaitos (30) informacija, 2012 m. Gvinėja vis dar nesilaikė kelių IOTC priimtų rezoliucijų. Visų pirma Gvinėja nepateikė įgyvendinimo ataskaitos pagal IOTC susitarimo X straipsnį. Kalbant apie IOTC rezoliuciją 10/09 dėl įgyvendinimo prievolės, Gvinėja nepateikė užpildyto reikalavimų laikymosi klausimyno. Kalbant apie IOTC rezoliuciją 12/11 dėl laivų duomenų teikimo, Gvinėja nepateikė privalomos ataskaitos apie savo bazinius tropinių tunų ir (ar) durklažuvių ir ilgapelekių tunų žvejybos pajėgumus. Kalbant apie IOTC rezoliuciją 10/02 dėl privalomo statistinių duomenų teikimo reikalavimų, Gvinėjos pateikti duomenys apie nominalųjį sužvejotą kiekį, laimikį ir pastangas bei dydžių pasikartojimus neatitiko rezoliucijos reikalavimų. Kalbant apie IOTC rezoliuciją 05/05 dėl duomenų apie ryklius pateikimo, Gvinėja neatitiko šios rezoliucijos reikalavimų, nes nepateikė privalomos ryklių duomenų ataskaitos.

(185)

Kaip paaiškinta šio sprendimo 182 ir 183 konstatuojamosiose dalyse, Gvinėjos veikla įgyvendinant ICCAT įsipareigojimus ir tai, kad ji nepateikė informacijos IOTC, kaip išdėstyta šio sprendimo 184 konstatuojamojoje dalyje, rodo, kad Gvinėja neįvykdė savo vėliavos valstybės įsipareigojimų pagal UNCLOS ir UNFSA. Visų pirma, nepateikus informacijos apie statistiką, sužvejotų žuvų kiekį ir pastangas, bazinius tunų, durklažuvių ir ilgapelekių tunų žvejybos pajėgumus bei ryklių duomenis, mažėja Gvinėjos galimybės vykdyti savo įsipareigojimus pagal UNCLOS 117 ir 118 straipsnius, kuriais valstybės įpareigojamos savo fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu imtis tokių priemonių, kurių reikia siekiant išsaugoti atviros jūros gyvuosius išteklius, ir bendradarbiauti su kitomis valstybėmis imantis gyvųjų išteklių išsaugojimo ir valdymo atviros jūros rajonuose priemonių.

(186)

Atsižvelgdama į šio sprendimo 182–184 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus naujus dalykus, kuriais paremtos 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 200–205 konstatuojamosios dalys, Komisija mano, kad Gvinėja nevykdo savo vėliavos valstybės įsipareigojimų pagal UNFSA 18 straipsnio 3 ir 4 dalis. Priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą šioje srityje nebuvo pasiekta jokios pažangos.

(187)

Be to, remdamasi 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 191 konstatuojamąja dalimi, atsižvelgdama į ICCAT rekomendacijos 03-14 (dėl mažiausių LSS įrengimo standartų ICCAT konvencijos rajone) pažeidimą, Gvinėja ėmėsi priemonių, kad pataisytų ir pradėtų naudoti LSS nuo 2013 m. sausio 1 d. Tačiau 2013 m. vasario 26 d.–kovo 1 d. misijos metu Komisija pastebėjo ir Gvinėjai pranešė, kad, atsižvelgiant į sąlygas, kuriomis šiuo metu naudojama LSS, neįmanoma užtikrinti su Gvinėjos vėliava plaukiojančių laivų ir Gvinėjos IEZ plaukiojančių užsienio laivų žvejybos veiklos veiksmingos ir efektyvios stebėsenos ir kontrolės (pvz., nevykdoma veikla naktį ir savaitgalį; kai kurie žvejybos laivai nepraneša apie savo padėtį pagal LSS; diskriminacinis galiojančių prievolių vykdymo užtikrinimas; nepakankama darbuotojų kvalifikacija; nepakankamas Nacionalinio žuvininkystės priežiūros centro (Centre National de Surveillance des Pêches) prie Žuvininkystės ir akvakultūros ministerijos ir semaforo, kurį kontroliuoja už jūrų klausimus atsakinga institucija (Préfecture Maritime), bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas). Komisija palankiai vertina šio sprendimo 140 konstatuojamojoje dalyje minėtą 2013 m. liepos 1 d. administracinį sprendimą dėl LSS sekimo sistemai taikytinų taisyklių, bet mano, kad praktiniu požiūriu jo nepakanka su Gvinėjos vėliava plaukiojančių laivų ir Gvinėjos IEZ plaukiojančių užsienio laivų žvejybos veiklos veiksmingai ir efektyviai stebėsenai ir kontrolei užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, kadangi šio sprendimo priėmimo dieną Gvinėja nepajėgia veiksmingai stebėti ir kontroliuoti ICCAT rajone žvejojančių su jos vėliava plaukiojančių laivų veiklos per tinkamai veikiantį Žuvininkystės stebėsenos centrą, Komisija mano, kad Gvinėja nevykdo savo vėliavos valstybės įsipareigojimų pagal UNFSA 18 straipsnio 3 dalies g punktą. Todėl priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą šioje srityje nebuvo pasiekta pakankamos pažangos.

(188)

Taip pat remdamasi 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 192 konstatuojamąja dalimi, atsižvelgdama į ICCAT rekomendacijos 06-11 (dėl perkrovimo programos rengimo) pažeidimą, kaip nurodyta šio sprendimo 134 konstatuojamojoje dalyje, Gvinėja pateikė nutarimą, kurį patvirtino kaip jūrinė valstybė ir kuriuo draudžiama atlikti perkrovimą jūroje jos jūrų vandenyse bei reguliuojamas perkrovimas uoste. Tačiau priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą Gvinėja, kaip vėliavos valstybė, nesiėmė jokių prevencinių ir taisomųjų priemonių užtikrinti, kad būtų veiksmingai kontroliuojamas ir vykdomas draudimas atlikti perkrovimą jūroje ICCAT rajone, taikomas trims su Gvinėjos vėliava plaukiojantiems gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams, kurie 2010 ir 2011 m. daug kartų nuolat pažeidinėjo ICCAT rekomendaciją 06-11. Atsižvelgdama į tai, kadangi šio sprendimo priėmimo dieną Gvinėja nepajėgia veiksmingai reguliuoti perkrovimo atviroje jūroje, kurį vykdo ICCAT rajone su jos vėliava plaukiojantys laivai, Komisija mano, kad Gvinėja nevykdo savo vėliavos valstybės įsipareigojimų pagal UNFSA 18 straipsnio 3 dalies h punktą. Todėl priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą šioje srityje nebuvo pasiekta pakankamos pažangos.

(189)

Atsižvelgdama į Gvinėjos pagal tarptautinę teisę jai tenkančius jūrinės valstybės įsipareigojimus ir 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 193 ir 194 konstatuojamąsias dalis, kaip paaiškinta šio sprendimo 174 ir 175 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė, kad su žvejybos pastangų valdymu susijusi padėtis dabar yra net blogesnė nei buvo, kai buvo priimtas 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimas. Komisija pastebėjo, kad dėl Žuvininkystės ir akvakultūros ministerijos vykdomos politikos užsienio žvejybos laivų, kuriems leista žvejoti Gvinėjos vandenyse, skaičius padidėjo nuo 60 2010 m. ir 56 2011 m. birželio mėn. iki 70 2013 m. vasario mėn., o Gvinėja nepajėgia veiksmingai stebėti ir kontroliuoti žvejybos veiklos savo IEZ; atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad Gvinėjos įgyvendinama žuvininkystės politika (didesnės žvejybos pastangos jos jūrų vandenyse neatitinka patikimiausių turimų mokslinių duomenų ir administracinių stebėsenos ir kontrolės pajėgumų) prieštarauja optimalaus gyvųjų išteklių panaudojimo jos IEZ principui, ir dėl to tam tikriems žuvų ištekliams (mažoms pelaginėms žuvims; priedugnio žuvims ir vėžiagyviams) gali kilti pernelyg didelio eksploatavimo grėsmė.

(190)

Atsižvelgiant į tai, kaip pabrėžiama 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 206–208 konstatuojamosiose dalyse, Gvinėjai nesilaikant pagal tarptautinę teisę jai tenkančių jūrinės valstybės įsipareigojimų, Gvinėjos vykdoma žuvininkystės politika neužtikrinamos tinkamos išsaugojimo ir valdymo priemonės, pagrįstos patikimiausiais turimais moksliniais įrodymais, kad IEZ gyviesiems ištekliams nekiltų pernelyg didelio jų eksploatavimo grėsmė. Taigi, priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą šioje srityje nebuvo pasiekta jokios pažangos. Priešingai, Komisija nustatė, kad Gvinėja ėmėsi naujų priemonių, kurios neatitiko patikimiausių turimų mokslinių duomenų, ir, nebendradarbiaudama su kitomis šio rajono jūrinėmis valstybėmis, pakeitė išsaugojimo ir valdymo priemones taip, kad jos IEZ gyviesiems ištekliams, toli migruojančių žuvų ištekliams ir vienos valstybės ribas viršijančių žuvų ištekliams gali kilti grėsmė. Taigi, Komisija mano, kad Gvinėja nevykdo savo pakrantės valstybės įsipareigojimų pagal UNCLOS 61 ir 62 straipsnius. Atsižvelgiant į tai, dėl tokių kompetentingų Gvinėjos valdžios institucijų veiksmų galėjo sumažėti Gvinėjos įstatymų ir reglamentų bei tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumas.

(191)

Atsižvelgdama į tai ir į NNN reglamento 31 straipsnio 6 dalies c punktą, 2013 m. vasario 26 d.–kovo 1 d. misijos metu Komisija pastebėjo, kad Žuvininkystės ir akvakultūros ministerijos parengtas Gvinėjos žvejybos planas (Plan de Pêche) buvo pakeistas, kaip aprašyta šio sprendimo 174 ir 175 konstatuojamosiose dalyse. Dėl šių pakeitimų, kuriuos Gvinėjos valdžios institucijos patvirtino 2013 m., sumažėjo taikytinų įstatymų ir reglamentų veiksmingumas. Be to, Gvinėjos valdžios institucijų įgyvendinama žvejybos licencijų išdavimo politika neatitinka tarptautinių mokslinių rekomendacijų (CECAF) dėl tam tikrų toli migruojančių žuvų išteklių ir vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių (mažų pelaginių žuvų išteklių). Komisija mano, kad vien 2013 m. liepos 1 d. administraciniu sprendimu, kuriuo įsteigiamas Gvinėjos žuvininkystės valdymo plano įgyvendinimo tolesnio vertinimo komitetas (Comité de suivi-évaluation), kaip aprašyta šio sprendimo 140 konstatuojamojoje dalyje, negalima pagerinti padėties. Tam reikėtų iš esmės peržiūrėti Gvinėjos žvejybos planą (Plan de Pêche) siekiant išvengti pernelyg didelio Gvinėjos IEZ gyvųjų išteklių eksploatavimo.

(192)

Remiantis 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 209 konstatuojamąja dalimi, Gvinėja nesiėmė jokių priemonių, kad parengtų nacionalinį kovos su NNN žvejyba veiksmų planą, kaip apibrėžta IPOA IUU 25, 26 ir 27 punktuose. Todėl priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą šioje srityje nebuvo pasiekta jokios pažangos.

(193)

Remdamasi 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 210 konstatuojamąja dalimi, Komisija nustatė, kad Gvinėja nesiėmė jokių priemonių, kad panaikintų ar pakeistų su Gvinėjos vėliava plaukiojančių laivų laikinos registracijos tvarką, ir nėra jokių garantijų, kad nebus registruojami NNN žvejybą vykdantys laivai. Be to, 2013 m. vasario 26 d.–kovo 1 d. misijos metu Komisija pastebėjo ir Gvinėjai pranešė, kad dėl nepakankamo Laivybos jūroje agentūros (Agence de Navigation Maritime, ANAM) prie Transporto ministerijos ir Žuvininkystės ir akvakultūros ministerijos veiklos koordinavimo kyla papildoma rizika, kad su Gvinėjos vėliava bus registruojami NNN žvejybą vykdantys laivai. Atsižvelgdama į tai, kadangi šio sprendimo priėmimo dieną Gvinėja nepajėgia veiksmingai taikyti savo jurisdikcijos ir kontrolės laivams, kurie galėtų būti laikinai įregistruoti su jos vėliava, Komisija mano, kad Gvinėja nevykdo savo vėliavos valstybės įsipareigojimų pagal UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punktą, kuriame yra nustatyta, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams. Todėl priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą šioje srityje nebuvo pasiekta jokios pažangos.

(194)

Be to, kalbant apie tinkamos atviroje jūroje žvejojančių su Gvinėjos vėliava plaukiojančių laivų licencijavimo sistemos įgyvendinimą, 2013 m. vasario 26 d.–kovo 1 d. patikros vietoje misijos į Gvinėją metu Komisija pastebėjo, kad priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą šioje srityje nebuvo pasiekta jokios pažangos. Atsižvelgdama į tai, kadangi šio sprendimo priėmimo dieną Gvinėja nepajėgia veiksmingai kontroliuoti su jos vėliava plaukiojančių laivų, išduodama jiems žvejybos licencijas ir nustatydama tokių žvejybos licencijų naudojimo sąlygas, Komisija mano, kad Gvinėja nevykdo savo vėliavos valstybės įsipareigojimų pagal UNFSA 18 straipsnio b punktą.

(195)

Taigi, atsižvelgiant į Gvinėjai tenkančias vėliavos ir pakrantės valstybės pareigas, Gvinėjos įgyvendinamų veiksmų nepakanka tam, kad būtų laikomasi UNCLOS 61, 62, 94, 117 ir 118 straipsnių bei UNFSA 18 ir 20 straipsnių.

(196)

Atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 182–210 konstatuojamąsias dalis ir pokyčius po 2012 m. lapkričio 15 d., vadovaudamasi NNN reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalimis, Komisija mano, kad Gvinėja nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių įpareigojimų, susijusių su tarptautinėmis taisyklėmis, įstatymais ir išsaugojimo ir valdymo priemonėmis.

(197)

Kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 212 konstatuojamojoje dalyje, pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą Gvinėja laikoma žemos žmogaus socialinės raidos šalimi (178-oji vieta iš 186 šalių) (31), o pagal Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006 Gvinėja priskiriama prie mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijos.

(198)

Kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 215–216 konstatuojamosiose dalyse, pastaraisiais metais ES suteikė Gvinėjai finansinę ir techninę pagalbą.

(199)

Be to, remdamasi 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 180 konstatuojamąja dalimi, Komisija pastebėjo, kad Gvinėja gavo papildomą techninę ir finansinę pagalbą iš ES valstybės narės, kad sukurtų stebėsenos, kontrolės ir priežiūros sistemą ir pagerintų savo gebėjimus nustatyti NNN žvejybos savo jūrų vandenyse atvejus ir su jais kovoti (pvz., dviejų semaforų įranga; techninis bendradarbiavimas ir pagalba vietoje, kurią teikė kariškis steigiant už jūrų klausimus atsakingą instituciją (Prefecture Maritime) ir koordinuojant veiksmus ir veiklą jūroje).

(200)

Atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimo 217 konstatuojamąją dalį ir pokyčius po 2012 m. lapkričio 15 d., vadovaudamasi NNN reglamento 31 straipsnio 7 dalimi, Komisija mano, kad Gvinėjos su žvejyba susijusiai išsivystymo būklei gali kenkti šalies išsivystymo lygis. Tačiau, atsižvelgiant į nustatytų Gvinėjos trūkumų pobūdį, ES ir valstybių narių suteiktą pagalbą bei veiksmus, kurių imtasi padėčiai pagerinti, šalies išsivystymo lygiu negalima paaiškinti apskritai Gvinėjos, kaip vėliavos ar jūrinės valstybės, su žvejyba susijusios veiklos ir nepakankamų jos veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti.

(201)

Atsižvelgiant į pirmiau padarytas išvadas, kad Belizas, Kambodža ir Gvinėja, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės, nevykdo pagal tarptautinę teisę jiems tenkančių pareigų imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ar ją panaikinti, vadovaujantis NNN reglamento 31 straipsniu, šias šalis reikėtų pripažinti šalimis, kurias Komisija laiko nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis kovojant su NNN žvejyba.

(202)

Atsižvelgdamos į NNN reglamento 18 straipsnio 1 dalies g punktą, valstybių narių kompetentingos institucijos reikiamais atvejais neleidžia importuoti į Sąjungą žuvininkystės produktų neprašydamos papildomų įrodymų arba nesiųsdamos vėliavos valstybei pagalbos prašymo, jei sužino, kad sugautų žuvų kiekio sertifikatą patvirtino vėliavos valstybės, kuri pagal 31 straipsnį laikoma nebendradarbiaujančia valstybe, valdžios institucijos.

(203)

Reikėtų pažymėti, kad Belizo, Kambodžos ir Gvinėjos pripažinimas šalimis, kurias Komisija laiko nebendradarbiaujančiomis, taikant šį sprendimą nekliudo Komisijai ar Tarybai imtis tolesnių veiksmų sudarant nebendradarbiaujančių šalių sąrašą.

(204)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komiteto nuomonę,

27.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 346/26

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 (toliau – NNN reglamentas) nustatoma Sąjungos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(2)

NNN reglamento VI skyriuje nustatyta tvarka, kuria nustatomos nebendradarbiaujančios trečiosios šalys, imamasi veiksmų šalių, pripažintų nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis, atžvilgiu, sudaromas nebendradarbiaujančių šalių sąrašas, išbraukiama iš nebendradarbiaujančių šalių sąrašo, nebendradarbiaujančių šalių sąrašas viešinamas ir imamasi neatidėliotinų priemonių.

(3)

Pagal NNN reglamento 32 straipsnį Komisija turėtų pranešti trečiosioms šalims apie tai, kad jos gali būti pripažintos nebendradarbiaujančiomis šalimis. Toks pranešimas yra preliminarus. Pranešimas trečiosioms šalims apie tai, kad jos gali būti pripažintos nebendradarbiaujančiomis šalimis, grindžiamas NNN reglamento 31 straipsnyje nustatytais kriterijais. Komisija dėl tų šalių taip pat turėtų imtis visų 32 straipsnyje nustatytų veiksmų. Visų pirma Komisija pranešime turėtų pateikti informaciją apie tokį pripažinimą pagrindžiančius esminius faktus ir svarstymus, taip pat informaciją apie galimybę toms šalims atsakyti ir pateikti tokį pripažinimo pagrindimą paneigiančių įrodymų arba, kai tinka, pateikti padėties pagerinimo veiksmų planą ir priemones, kurių imtasi padėčiai ištaisyti. Komisija turėtų suteikti tokioms trečiosioms šalims pakankamai laiko atsakyti į pranešimą ir pagrįstą laikotarpį padėčiai ištaisyti.

(4)

Pagal NNN reglamento 31 straipsnį Europos Komisija gali nustatyti trečiąsias šalis, kurias ji laiko trečiosiomis šalimis, nebendradarbiaujančiomis kovojant su NNN žvejyba. Trečioji šalis gali būti pripažinta nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi, jeigu ji, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė, nevykdo tarptautinėje teisėje jai tenkančių pareigų imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ar ją panaikinti.

(5)

Nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių nustatymas grindžiamas visos pagal NNN reglamento 31 straipsnio 2 dalį gautos informacijos apžvalga.

(6)

Pagal NNN reglamento 33 straipsnį Taryba gali sudaryti nebendradarbiaujančių šalių sąrašą. Toms šalims taikomos, inter alia, NNN reglamento 38 straipsnyje nustatytos priemonės.

(7)

Pagal NNN reglamento 20 straipsnio 1 dalį trečiųjų šalių – vėliavos valstybių prašoma pranešti Komisijai apie nacionalines priemones, susijusias su įstatymų, kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jų žvejybos laivai, įgyvendinimu, kontrole ir vykdymu.

(8)

Pagal NNN reglamento 20 straipsnio 4 dalį Komisija vykdo administracinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis su šio reglamento įgyvendinimu susijusiose srityse.

(9)

Korėjos Respublikos (toliau – Korėja) kaip vėliavos valstybės pranešimą pagal NNN reglamento 20 straipsnį Komisija gavo 2010 m. sausio 1 d.

(10)

2011 m. liepos 11–15 d. Komisija, Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (toliau – EŽKA) padedama, surengė misiją Korėjoje administracinio bendradarbiavimo tikslais, kaip nustatyta NNN reglamento 20 straipsnio 4 dalyje.

(11)

Misijos metu buvo siekiama patikrinti informaciją dėl Korėjos taikomų priemonių dėl įstatymų, kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jos žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo, priemonių, kurias Korėja taiko vykdydama įsipareigojimus kovoti su NNN žvejyba ir laikydamasi reikalavimų ir punktų, susijusių su Sąjungos sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistemos įgyvendinimu.

(12)

Galutinė misijos ataskaita nusiųsta Korėjai 2011 m. spalio 5 d.

(13)

Korėjos pastabos dėl galutinės misijos ataskaitos gautos 2012 m. kovo 28 d.

(14)

2011 m. spalio 11 d. raštu Komisija suteikė Korėjos valdžios institucijoms informaciją apie NNN pripažintą Korėjos laivų veiklą.

(15)

2012 m. balandžio 17–18 d. surengta kita Komisijos misija į Korėją siekiant patikrinti, kaip įgyvendinami pirmos misijos metu pradėti veiksmai.

(16)

Korėja pateikė papildomas pastabas raštu 2012 m. gegužės 16 d., birželio 25 d., gruodžio 21 d., 2013 m. birželio 19 d. ir birželio 21 d. Ji taip pat pateikė atsakymus per susitikimus Briuselyje 2012 m. sausio 26 d., birželio 8 d., rugsėjo 6 d., spalio 9 d., 2013 m. kovo 8 d., kovo 13 d., balandžio 22 d., gegužės 31 d. ir liepos 25 d. Abi šalys pasikeitė pastabomis raštu politiniu lygmeniu 2013 m. birželio 27 d. ir liepos 17 d.

(17)

Korėja yra susitariančioji Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos (angl. santrumpa CCAMLR), Australinių tunų apsaugos komisijos (angl. santrumpa CCSBT), Amerikos tropinių tunų komisijos (angl. santrumpa IATTC), Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (angl. santrumpa ICCAT), Indijos vandenyno tunų komisijos (angl. santrumpa IOTC), Pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros rajonų žvejybos išteklių apsaugos ir valdymo konvencijos (angl. santrumpa SPRFMO), Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos (angl. santrumpa WCPFC), Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (angl. santrumpa NAFO) ir Žvejybos pietryčių Atlante organizacijos (angl. santrumpa SEAFO) šalis. Pietų Korėja ratifikavo Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (angl. santrumpa UNCLOS) ir JT susitarimą dėl žuvų išteklių (angl. santrumpa UNFSA). Ji pripažino 2003 m. Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. santrumpa FAO) susitarimą dėl atviroje jūroje žvejojančių žvejybos laivų skatinimo įgyvendinti tarptautines išsaugojimo ir valdymo priemones (FAO priemonių laikymosi susitarimas).

(18)

Komisija išnagrinėjo visą svarbią informaciją, kad galėtų įvertinti, ar Korėja vykdo jai tenkančius vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės tarptautinius įpareigojimus (2), nustatytus tarptautiniuose susitarimuose ir 17 konstatuojamojoje dalyje nurodytų RFMO.

(19)

Rinkdama informaciją Komisija pasinaudojo turimais duomenimis, paskelbtais CCMALR, IOTC ir ICCAT atitikties ataskaitose arba NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose, taip pat viešai skelbiama informacija, gauta iš JAV prekybos departamento Kongresui skirtos ataskaitos, parengtos pagal 2006 m. Magnuson-Stevens žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo pakartotinio leidimo išdavimo akto (2013 m. sausio mėn.) (Nacionalinės jūrų žvejybos tarnybos (NMFS) ataskaita) 403 skyriaus a punktą.

(20)

Pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalį Komisija įvertino, ar Korėja vykdo jai tenkančias vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės įpareigojimus. Atlikdama šią peržiūrą Komisija atsižvelgė į NNN reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse nurodytus kriterijus.

(21)

Komisija, remdamasi informacija, gauta per savo misijas vietoje ir iš atitinkamų suinteresuotų trečiųjų pakrantės valstybių rašytinio patvirtinimo, nustatė, kad per 2011 ir 2012 m. devyniolika su Korėjos vėliava plaukiojančių laivų padarė sunkius su NNN žvejyba susijusius pažeidimus.

(22)

Remiantis gautais įrodymais, manoma, kad šie su Korėjos vėliava plaukiojantys laivai padarė toliau nurodytus sunkius pažeidimus, prieštaraujančius atitinkamuose žvejybos rajonuose taikomoms išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėms: buvo žvejojama neturint galiojančios licencijos, įgaliojimo arba leidimo, išduoto vėliavos valstybės arba atitinkamos pakrantės valstybės; buvo žvejojama draudžiamuose rajonuose arba žvejybos draudimo laikotarpiu; buvo naudojamasi suklastotais pakrantės valstybės administraciniais dokumentais į ES importuojant neteisėtos žvejybos pakrantės valstybės jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse produktus; buvo naudojamasi suklastotais arba negaliojančiais dokumentais siekiant gauti sužvejotų žuvų kiekio sertifikatų patvirtinimą iš Korėjos valdžios institucijų ir importuoti produktus į ES; buvo suklastoti arba nuslėpti laivo ženklai, tapatybės arba registracijos duomenys; buvo trukdoma dirbti pakrantės valstybės pareigūnams, šiems atliekant savo pareigas – tikrinant, kaip laikomasi taikytinų išsaugojimo ir valdymo priemonių; nebuvo sumokėta jokių pakrantės valstybės kompetentingų institucijų skirtų baudų; buvo vienašališkai ir neteisėtai pervadinti laivai ir pakeisti jų šaukiniai. Be to, kai šie laivai nusprendė palikti pakrantės valstybės IEZ, jie neįvykdė savo pareigos užregistruoti sužvejotų žuvų kiekius ir pranešti juos arba su jais susijusius duomenis ir apie tai nebuvo iš anksto pranešta pakrantės valstybės institucijoms. Galiausiai jie vykdė perkrovimo operacijas nesilaikydami sąlygų, nustatytų jiems kompetentingų pakrantės valstybių išduotuose perkrovimo leidimuose, iš anksto nepranešę pakrantės valstybėms ir kompetentingų valstybių neprašę išduoti bei negavę perkrovimo leidimo. Visi šie duomenys pateikti Korėjos valdžios institucijoms 2011 m. spalio 11 d. raštu.

(23)

Be to, Komisija manė, kad nustatant padarytų pažeidimų sunkumą reikėtų atsižvelgti į šių su Korėjos vėliava plaukiojančių laivų veiklos tendencijas. Iš 22 konstatuojamojoje dalyje apibūdintos neteisėtos veiklos vertės, masto ir pasikartojimo taip pat galima spręsti apie padarytų pažeidimų sunkumą.

(24)

Pakrantės valstybių teisinių reikalavimų dėl žvejybos draudimo laikotarpių, moratoriumo arba tik smulkiai žvejybai skirtų rajonų apribojimų nesilaikymas ypač kenkia atitinkamų besivystančių pakrantės valstybių žuvininkystės išteklių tvarumui ir vietos bendruomenių pragyvenimui.

(25)

Be to, vykdydami veiklą taip, kaip paaiškinta 22 konstatuojamojoje dalyje, šie laivai kliudė pakrantės valstybių kompetentingoms žuvininkystės institucijoms stebėti ir prižiūrėti jų veiklą jūroje. Komisija mano, kad perkrovimas jūroje pažeidžiant ICCAT sąlygas arba negavus atitinkamos pakrantės valstybės leidimo, pažeidžiant jos įstatymus ir kitus teisės aktus, yra ypač sunkus pažeidimas, galintis labai sutrukdyti siekti tokių pažeistų taisyklių tikslų, kelti grėsmę tos pakrantės valstybės žvejybos išteklių tvarumui ir atimti iš kompetentingų institucijų vienintelę galimybę stebėti tokią veiklą, taip keliant riziką žvejybos produktų atsekamumo ir kontrolės užtikrinimui. Iš tiesų kai kuriais atvejais pažeidimai buvo dar sunkesni dėl nuolatinio Korėjos laivo rodomo nenoro bendradarbiauti. Galiausiai reikia pridurti, kad dauguma šių pažeidimų yra laikomi sunkiais pagal kompetentingų pakrantės valstybių įstatymus.

(26)

Remdamasi surinkta informacija, Komisija padarė išvadą, jog Korėja nesiėmė tinkamų priemonių, kad užkirstų kelią pasikartojančiai NNN žvejybai, kurią vykdo jos vandenyse plaukiojantys žvejybos laivai, nustatytų tokios žvejybos atvejus ir taikytų atitinkamas sankcijas. Iš tiesų, remiantis turima informacija, patvirtinama, kad su Korėjos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai trečiųjų šalių vandenyse padarė pakartotinius pažeidimus. Keliais Komisijos nustatytais atvejais kompetentingos Korėjos institucijos, nepaisydamos turimos svarbios informacijos, nesiėmė veiksmų: nepradėjo teisminio nagrinėjimo; netaikė sankcijų atitinkamiems laivams; veiksmingai neužtikrino nustatytų sankcijų vykdymo; kai kuriais atvejais net sumažino papildomas sankcijas. Be to, dėl nepakankamo vėliavos valstybės (Korėjos) bendradarbiavimo atitinkamos pakrantės valstybės negalėjo veiksmingai užtikrinti reikalavimų vykdymo. Negana to, Komisija nustatė, jog tais atvejais, kai Korėjos valdžios institucijos taikė sankcijas, tiems su Korėjos vėliava plaukiojantiems laivams skirtos nuobaudos aiškiai nebuvo pakankamai didelės, sankcijoms trūko proporcingumo, veiksmingumo ir atgrasomojo poveikio, kurių reikalaujama tarptautinėse taisyklėse ir rekomendacijose, ypač UNFSA 19 straipsnyje ir Tarptautinio veiksmų plano, kuriuo siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (angl. santrumpa IPOA IUU) 21 punkte.

(27)

Remdamasi vienos Korėjos įmonės suteikta ir per savo 2011 m. kovo mėn. misiją surinkta informacija, Komisija nustatė, kad ketverius metus vyko neteisėti perkrovimai jūroje netoli Vakarų Afrikos pakrantės, nuo Angolos iki Bisau Gvinėjos, pažeidžiant Panamos ir pakrantės valstybių įstatymus ir kitus teisės aktus.

(28)

Komisija turi įrodymų, kad Korėjai priklausantys laivai vykdė neteisėtus perkrovimus. Pagal UNCLOS 62 straipsnį kitų valstybių nacionaliniai subjektai, žvejodami pakrantės valstybės IEZ, privalo laikytis išteklių išsaugojimo priemonių ir kitos tvarkos bei sąlygų, nustatytų tos pakrantės valstybės įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Todėl Komisija mano, kad perkrovimai jūroje pažeidžiant nustatytas sąlygas arba neturint atitinkamos pakrantės valstybės leidimo, pažeidžiant jos įstatymus ir kitus teisės aktus, yra ypač sunkus su NNN žvejyba susijęs pažeidimas, galintis labai pakenkti tos pakrantės valstybės žuvininkystės išteklių tvarumui.

(29)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalį ir 4 dalies a punktą galima teigti, kad Korėja neįvykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įsipareigojimų dėl NNN žvejybą vykdančių laivų ir NNN žvejybos, kurią vykdo arba remia su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai arba Korėjos nacionaliniai subjektai, ir kad ji nesiėmė pakankamai priemonių kovai su dokumentais įrodyta ir pasikartojančia anksčiau su jos vėliava plaukiojusių laivų vykdoma NNN žvejyba.

(30)

Kalbant apie tai, ar Korėja veiksmingai bendradarbiauja su Komisija ir pakrantės valstybėmis dėl NNN žvejybos ir susijusios veiklos tyrimų, pažymėtina, jog iš Komisijos surinktų įrodymų matyti, kad Korėja nevykdo pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų.

(31)

Dėl devyniolikos su Korėjos vėliava plaukiojančių laivų, nurodytų 21 konstatuojamojoje dalyje, pažymėtina, jog Komisija, atsižvelgdama į tai, kad Korėjos valdžios institucijos nebendradarbiavo su ja pagal NNN reglamento 26 straipsnį, dėl atitinkamų operatorių pradėjo to reglamento 27 straipsnyje nustatytą procedūrą.

(32)

Dėl susiklosčiusios padėties aišku, jog Korėja nebendradarbiavo ir nederino veiksmų su ES ir kitomis valstybėmis, kad užkirstų kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasytų ir ją panaikintų taip, kaip nustatyta IPOA IUU 28 punkte. Korėja taip pat neatsižvelgė į rekomendacijas, pateiktas IPOA IUU 24 punkte, kuriame vėliavos valstybėms patariama užtikrinti nuoseklią ir veiksmingą žvejybos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą, taip pat iškrovimo metu, iki pat gabenimo į galutinę paskirties vietą, įskaitant laivų stebėjimo sistemos (LSS) diegimą laikantis atitinkamų nacionalinių, regioninių ir tarptautinių standartų. Tai apima jos jurisdikcijoje esantiems laivams taikomą reikalavimą laive įrengti LSS. Be to, Korėja neatsižvelgė į rekomendacijas, pateiktas IPOA IUU 45 punkte, kuriame vėliavos valstybėms patariama užtikrinti, kad kiekvienas teisę plaukioti su jų vėliava turintis laivas, žvejodamas jų suverenitetui arba jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse, turėtų galiojantį atitinkamos vėliavos valstybės išduotą žvejybos leidimą. Negana to, Korėja nesilaiko IPOA IUU 47 punkto 7 papunkčio, nes nereikalauja suteikti informacijos apie ankstesnę laivo veiklą dėl pažeidimų, kurie galėjo būti padaryti dar negavus žvejybos licencijos.

(33)

Taip pat reikia pažymėti, kad 2005 m. Korėjos nacionalinis kovos su NNN žvejyba veiksmų planas (angl. santrumpa NPOA), priešingai IPOA IUU 26 ir 27 punktuose pateiktoms rekomendacijoms, nebuvo atnaujintas. 2013 m. gegužės mėn. Korėjos planas, kuriuo siekiama sustiprinti su Korėjos vėliava plaukiojančių laivų NNN žvejybos veiklos prevencijos ir atgrasymo nuo jos sistemą, tėra projektas ir jo negalima laikyti išsamiu ir aiškiu nacionaliniu kovai su NNN žvejyba skirtu veiksmų planu. Korėja nepadidino savo NPOA įgyvendinimo pažangos, kad užtikrintų, jog jos pastangos užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti būtų koordinuojamos iš vidaus. Visų pirma nepasiekti keli tikslai dėl dideliais atstumais plaukiojančių žvejybos laivų stebėsenos, kontrolės ir priežiūros. Komisija per savo misijas sužinojo, kad informacija su pakrantės valstybėmis keičiamasi nepakankamai. Korėja vis dar neatitinka reikalavimų, būtinų pagal tarptautinę teisę jai tenkantiems vėliavos ir uosto valstybės įpareigojimams įvykdyti.

(34)

Per 2011 m. liepos mėn. misiją Korėjoje Komisija pastebėjo, kad šioje šalyje nėra žvejybos stebėsenos centro (angl. santrumpa FMC), kontroliuojančio dideliais atstumais plaukiojančius Korėjos žvejybos laivus, o Žvejybos tolimuosiuose vandenyse padalinio operatoriai negali patvirtinti, ar konkretus laivas yra, ar jo nėra tam tikroje geografinėje teritorijoje ir ar konkretus laivas, žvejojantis tam tikrame (IEZ arba RFMO) rajone, iš tiesų turi teisę ten vykdyti veiklą. Be to, dėl dideliais atstumais plaukiojančių žvejybos laivų sužvejotų žuvų kiekio sertifikatų patvirtinimo nustatyta, kad kompetentinga Korėjos institucija Nacionalinė žvejybos produktų kokybės tikrinimo tarnyba negali sutikrinti sužvejotų žuvų kiekio sertifikatuose pateiktos informacijos su kitais patikimais informacijos šaltiniais, tokiais kaip ekonominės veiklos vykdytojo žvejybos licencijos, žvejybos laivų LSS pozicijos, sužvejotų žuvų kiekio ataskaitos arba laivo žurnalų kopijos. Korėjos vyriausybė suteikė informaciją, kad įsteigta nauja Vandenynų ir žuvininkystės ministerija ir bus užsakyta sukurti LSS jos laivynui stebėti. Tačiau galiojantys teisės aktai vis dar neatitinka UNFSA 18 straipsnio 3 dalies e punkto, g punkto iii papunkčio ir 4 dalies. Todėl reikia ištaisyti nustatytus trūkumus, susijusius su žmogiškaisiais ištekliais, žvejybos laivų tikralaikės buvimo vietos ar ankstesnės veiklos duomenų pakankamumu, taikomais metodais ir atsakingų pareigūnų mokymu.

(35)

Dėl žuvų perkrovimo jūroje administracinių taisyklių Korėja pareiškė, kad tokios taisyklės galioja tik RFMO numatytais atvejais arba jeigu tokią veiklą reglamentuoja pakrantės valstybės. Pastaruoju atveju paaiškinta, kad Korėjos vyriausybė negauna jokių pranešimų apie tokias perkrovimo jūroje operacijas. Šiuo atžvilgiu svarbu paminėti, kad Korėjos žvejybos laivų Vakarų Afrikos vandenyse įvykdyti perkrovimai jūroje yra pažeidimai, kaip nurodyta 21–28 konstatuojamosiose dalyse, ir dėl jų patikrinimo prašymus 2011 m. pateikė įvairios valstybės narės (3).

(36)

Tai, kad taikoma NNN reglamento 27 straipsnyje nurodyta procedūra, taip pat įrodo, kad Korėja nevykdo savo pareigų dėl atviroje jūroje žvejojančių savo laivų, kaip nustatyta UNFSA 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Be to, pagal UNFSA 19 straipsnio 1 dalį vėliavos valstybė privalo užtikrinti, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai laikytųsi RFMO nustatytų išteklių išsaugojimo ir valdymo taisyklių.

(37)

Komisija įvertino, ar Korėja už NNN žvejybą atsakingų operatorių atžvilgiu ėmėsi veiksmingų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių ir ar taikytos pakankamai griežtos sankcijos, kad pažeidėjai negalėtų gauti naudos iš savo NNN veiklos.

(38)

Iš 21–28 konstatuojamosiose dalyse aprašytų NNN žvejybos atvejų pasikartojimo galima spręsti, kad po to, kai Komisija pateikė atitinkamus prašymus, Korėja tokios NNN žvejybos atžvilgiu nesiėmė reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmų.

(39)

Dėl Korėjos nesugebėjimo efektyviai pastebėti sankcionuoti Korėjos laivų dalyvavimo šioje neteisėtoje veikloje mažėja jos galimybės vykdyti įpareigojimus pagal UNCLOS 117 straipsnį, kuriuo valstybės įpareigojamos savo nacionalinių subjektų atžvilgiu imtis priemonių, kurių reikia atviros jūros gyviesiems ištekliams išsaugoti. Šiuo atžvilgiu taip pat pažymėtina, kad efektyvių veiksmų prieš tikruosius laivų savininkus svarbą patvirtina atitinkami FAO ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos dokumentai, kuriuose pabrėžiama informacijos apie tikruosius savininkus svarba kovojant su neteisėta veikla (4) ir būtinybė rinkti žvejybos laivų ir tikrųjų savininkų duomenis (5). Tokia administracinė praktika, galinti pritraukti NNN žvejybą vykdančių laivų operatorius, norinčius užregistruoti NNN žvejybą vykdančius laivus, yra nesuderinama su UNCLOS 94 straipsniu.

(40)

Tai, kad Korėja kaip vėliavos valstybė nevykdo savo atitikties ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo įpareigojimų, nustatytų UNFSA 19 straipsnyje, patvirtina ir per 2011 ir 2012 m. misijas gauta bei Komisijos pagal NNN reglamento 25 straipsnį surinkta informacija. Komisija nustatė, kad su Korėjos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai pakartotinai vykdė NNN žvejybos veiklą. Ši padėtis paskatino pradėti procedūras pagal NNN reglamento 26 ir 27 straipsnius. Šiuo metu vykdomos 27 straipsnyje numatytos procedūros siekiant nustatyti, ar NNN žvejybos veiklai taikomos sankcijos yra tinkamos, kad užtikrintų reikalavimų laikymąsi, atgrasytų nuo pažeidimų, o pažeidėjai negautų naudos iš neteisėtos veiklos. Apie šias procedūras buvo pranešta Korėjos valdžios institucijoms 2011 m. spalio 11 d., gruodžio 22 d. ir 2012 m. kovo 2 d. raštais.

(41)

IPOA IUU 34 ir 35 punktuose taip pat nustatyta, jog valstybės turėtų užtikrinti, kad žvejybos laivai, turintys teisę plaukioti su jų vėliava, nevykdytų ir neremtų NNN žvejybos ir kad jos, prieš užregistruodamos laivą, galėtų imtis atsakomybės užtikrinti, kad tas laivas nedalyvautų NNN žvejyboje. Be to, dėl 59 konstatuojamojoje dalyje nurodytų veiksmų, kai Korėjos nacionaliniai subjektai užsiėmė tropinių tunų žvejybos veikla Gvinėjos įlankoje, įskaitant draudžiamus perkrovimus, dalyvaujant su Ganos vėliava plaukiojantiems laivams, mažėja Korėjos gebėjimas vykdyti įpareigojimus pagal UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punktą, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams.

(42)

Remiantis turimais įrodymais, patvirtinta, kad Korėja neįvykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių įpareigojimų dėl veiksmingų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių. Šiuo atžvilgiu primenama, kad pagal 2007 m. Korėjos vandenynų pramonės plėtros aktą su 2013 m. kovo mėn. pakeitimais su Korėjos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai privalo turėti LSS žvejodami tik ten, kur RFMO reikalauja naudoti LSS, arba vykdydami veiklą nacionaliniuose vandenyse pagal Korėjos pasirašytus žvejybos susitarimus su trečiosiomis šalimis (6). Todėl nėra teisinio reikalavimo laivams turėti LSS, jeigu žvejojama RFMO nepavaldžiuose atviros jūros rajonuose arba pakrantės valstybių, su kuriomis nepasirašytas žvejybos susitarimas, vandenyse. Remiantis Korėjos valdžios institucijų 2013 m. liepos 25 d. suteikta informacija, šiuo metu LSS nėra įdiegta 97 iš 344 dideliais atstumais plaukiojančių Korėjos žvejybos laivų. Pagal 2013 m. liepos mėn. Vandenynų pramonės plėtros aktą nėra aiškiai numatyta privalomai diegti LSS visame dideliais atstumais plaukiojančiame Korėjos žvejybos laivyne nepriklausomai nuo to, kur vykdoma veikla. Privalomas sekimas per LSS jau yra tarptautiniu mastu pripažinta praktika, todėl ji savaime priskiriama vėliavos valstybių įpareigojimams pagal UNFSA 18 straipsnio 3 dalies e punktą. Šioje konstatuojamojoje dalyje, taip pat 21–28 konstatuojamosiose dalyse nurodyti faktai rodo, kad Korėja nevykdė UNCLOS 94 straipsnio, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat to laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams, sąlygų. Be to, Korėja nevykdo pagal UNFSA 19 straipsnį jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų užtikrinti atitiktį ir reikalavimų vykdymą, nes neįrodė, kad jos veiksmai ir operacijos atitiko išsamias tame straipsnyje nustatytas taisykles.

(43)

Be to, kalbant apie Korėjos taikomas reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemones, per Komisijos misiją Korėjoje taip pat paaiškėjo, kad reikia persvarstyti už pažeidimus taikytinas sankcijas, kaip numatyta Korėjos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakyme dėl ES kovos su NNN žvejyba taisyklių – Žvejybos išteklių kontrolės akte. Pagal Korėjos teisinėje sistemoje numatytas baudžiamąsias sankcijas nustatyta bendra didžiausia bauda už pažeidimą – 1 000 USD. Akivaizdu, kad tokios sankcijos yra nepakankamos ir aiškiai neproporcingos galimų pažeidimų rimtumui, galimam pažeidimų poveikiui žuvininkystės ištekliams ir galimai naudai, kurią galima gauti iš tokių neteisėtų veiksmų. Neseniai (2013 m. liepos mėn.) priimtame Vandenynų pramonės plėtros akte nėra aiškaus atgrasančių (baudžiamųjų ir administracinių) sankcijų ir papildomų sankcijų aprašo. Dabartinėje persvarstytoje sistemoje yra numatytos kelios licencijų galiojimo laikino sustabdymo išimtys, joje nėra aiškiai apibrėžti sunkūs pažeidimai, pateiktos neaiškios apibrėžtys ir neaiškūs metodai sankcijų dydžiui apskaičiuoti. Per 2011 m. kovo mėn. vykdytą misiją ir tolesnius ryšius su Korėja Komisija pastebėjo, jog nepaisant to, kad netrūko praneštinos informacijos apie jos žvejybos laivų, plaukiojančių atviroje jūroje ir trečiųjų šalių vandenyse, pažeidimus, kompetentingos Korėjos institucijos nesiėmė operatyvių veiksmų, kad būtų pradėtas teisminis nagrinėjimas, ir reikiamais atvejais netaikė sankcijų atitinkamiems laivams. Pagal UNCLOS 62 straipsnį kitų valstybių nacionaliniai subjektai, žvejodami trečiosios šalies IEZ, privalo laikytis išteklių išsaugojimo priemonių ir kitos tvarkos bei sąlygų, nustatytų tos pakrantės valstybės įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Šiuo atžvilgiu Korėjoje taikoma administracinė praktika neatitinka jos kaip pakrantės valstybės tarptautinių įpareigojimų pagal UNCLOS.

(44)

Svarbu pažymėti, kad Korėja buvo paminėta NMFS ataskaitoje (7). Joje nurodyta, jog Korėja nesiima pakankamai atgrasančių sankcijų, kad jos laivai nedalyvautų žvejybos veikloje, pažeidžiančioje išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones pagal tarptautinį žvejybos valdymo susitarimą. Konkrečiai NMFS yra susirūpinusi, kad Korėja veiksmingai nekontroliuoja savo devynių žvejybos laivų, kuriems šiuo metu leidžiama žvejoti CCAMLR konvencinėje akvatorijoje. 2012 m. lapkričio mėn. vykusiame 18-ajame specialiajame ICCAT posėdyje panašiai buvo išreikštas susirūpinimas dėl su galimais neteisėtais perkrovimais susijusių Korėjos nacionalinių subjektų veiklos, kaip papildomai paaiškinta 59 konstatuojamojoje dalyje. Korėjos vyriausybė taip pat pažymėjo, kad yra priimtas atitinkamo įstatymo pakeitimas, kuriuo sugriežtintos sankcijos dėl NNN žvejybos veiklos. Nepaisant 2013 m. liepos mėn. priimto Vandenynų pramonės plėtros akto, kaip paaiškinta 43 konstatuojamojoje dalyje, naujosios sankcijų sistemos vis dar nepakanka, kad būtų atgrasyta nuo NNN žvejybos veiklos.

(45)

Atsižvelgiant į 43 ir 44 konstatuojamosiose dalyse paaiškintą padėtį, daroma išvada, kad Korėjos teisės aktuose numatytų sankcijų dėl NNN žvejybos pažeidimų lygis neatitinka UNFSA 19 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatoma, kad už pažeidimus taikomos sankcijos turi būti pakankamai griežtos, kad veiksmingai užtikrintų reikalavimų vykdymą, atgrasytų nuo pažeidimų ir pažeidėjai negautų naudos iš neteisėtos veiklos. Be to, Korėjos veiklos, susijusios su veiksmingomis reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonėmis, rezultatai taip pat neatitinka IPOA IUU 21 punkte valstybėms pateiktų rekomendacijų užtikrinti, kad NNN žvejybą vykdantiems laivams taikomos sankcijos būtų pakankamai griežtos, kad būtų galima veiksmingai užkirsti kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, taip pat užtikrinti, kad pažeidėjai negautų naudos iš tokios žvejybos.

(46)

Dėl to, kad Korėja neįvykdė atitikties ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo įpareigojimų, kaip paaiškinta šiame skirsnyje, taip pat pažeista FAO priemonių laikymosi susitarimo III straipsnio 8 dalis, kurioje nustatyta, kad kiekviena šalis taiko reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemones žvejybos laivams, turintiems teisę plaukioti su jos vėliava, jei jų veikla pažeidžia FAO priemonių laikymosi susitarimo nuostatas, ir tam tikrais atvejais pagal nacionalinės teisės aktus paskelbia tokių nuostatų pažeidimus nusikalstama veika. Sankcijos, taikomos už tokius pažeidimus, turi būti pakankamai griežtos, kad jomis būtų veiksmingai užtikrintas FAO priemonių laikymosi susitarimo reikalavimų vykdymas ir užkirstas kelias pažeidėjams gauti naudos iš savo neteisėtos veiklos.

(47)

Kalbant apie praeityje pasitaikiusius NNN žvejybos atvejus, jų pobūdį, aplinkybes, mastą ir pažeidimų sunkumą, Komisija atsižvelgė į pasikartojančios NNN žvejybos veiklos, kurią vykdė su Korėjos vėliava plaukiojantys laivai, atvejus iki 2013 m., kaip nurodyta 21–24 konstatuojamosiose dalyse.

(48)

Kalbant apie Korėjos institucijų pajėgumą, pažymėtina, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (8) Korėja laikoma pažengusios žmogaus socialinės raidos šalimi (12-oji vieta iš 186 šalių). Atsižvelgiant į Korėjos poziciją pagal minėtą indeksą, manoma, kad nebūtina tirti kompetentingų Korėjos institucijų pajėgumo. Taip yra todėl, kad Korėjos išsivystymo lygis, kaip nurodyta šioje konstatuojamojoje dalyje, negali būti laikomas veiksniu, mažinančiu kompetentingų institucijų pajėgumą bendradarbiauti su kitomis šalimis ir imtis reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmų.

(49)

Atsižvelgiant į 48 konstatuojamojoje dalyje pateiktą analizę, taip pat pažymėtina, jog remiantis per 2011 m. liepos mėn. misiją gauta informacija negalima teigti, kad Korėjos institucijoms trūksta finansinių išteklių; priešingai, šioms institucijoms veikiau trūksta reikiamų teisinių ir administracinių sąlygų ir įgaliojimų vykdyti savo pareigas.

(50)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 ir 5 dalis galima teigti, kad Korėja neįvykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų dėl bendradarbiavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo.

(51)

Korėja ratifikavo UNCLOS ir UNFSA. Ji pripažino FAO priemonių laikymosi susitarimą. Be to, Korėja yra susitariančioji CCAMLR, CCSBT, IATTC, ICCAT, IOTC, SPRFMO, WCPFC, NAFO ir SEAFO šalis.

(52)

Komisija įvertino visą svarbia laikomą informaciją, susijusią su Korėjos kaip susitariančiosios CCAMLR, IOTC ir ICCAT šalies statusu.

(53)

2011 m. CCAMLR posėdyje (9), kalbant apie laivą Insung No 7, buvo išreikštas susirūpinimas dėl šio laivo operatoriui, pačiam laivui ir jo kapitonui Korėjos taikomų sankcijų dydžio, turint omenyje jo pažeidimų sunkumą. CCAMLR nuolatinis įgyvendinimo ir atitikties komitetas (angl. santrumpa SCIC) pasiūlė įtraukti Insung No 7 į susitariančiųjų šalių NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą, tačiau tam pasipriešino Korėja 30-ajame CCAMLR posėdyje.

(54)

IOTC atitikties ataskaitoje dėl Korėjos, kurią savo 2011 m. posėdyje paskelbė Atitikties komitetas (10), pažymima, kad Korėja neatitinka privalomo statistinių duomenų teikimo reikalavimų, nustatytų nutarimuose 05/05, 09/06 ir 10/06 (nepateikė duomenų apie jūrų vėžlių ir jūrų paukščių priegaudą, pateikė tik dalį duomenų apie ryklius). Komitetas taip pat nustatė kelis atvejus, kai Korėja nevykdė savo ataskaitų teikimo įsipareigojimų pagal Nutarimą 10/04 dėl regioninės stebėtojų programos, nes nepateikė stebėtojų ataskaitos, ir pagal nutarimus 01/06 ir 03/03 dėl IOTC didžiaakių tunų statistinio dokumentavimo programos, nes nepranešė IOTC apie savo eksporto ir importo duomenų palyginamąjį vertinimą. Apie Komiteto susirūpinimą dėl Korėjos atitikties reikalavimams IOTC pirmininkas pranešė Korėjai 2011 m. kovo 22 d. raštu.

(55)

Remiantis 2012 m. kovo 10 d. parengtos IOTC atitikties ataskaitos (11) informacija, Korėja 2011 m. nesilaikė arba tik iš dalies laikėsi kelių IOTC priimtų nutarimų. Ypač pažymėtina, kad ne visi žvejybos įrankiai buvo paženklinti, kaip tai yra privaloma pagal Nutarimą 01/02 dėl valdymo standartų. Kalbant apie LSS, Korėja nesilaiko Nutarimo 10/01, nes įgyvendinimo ataskaitoje nepateikta jokios informacijos apie LSS įrašų suvestinę. Korėja tik iš dalies įvykdė įpareigojimą pateikti duomenis apie ryklius, kaip tai yra privaloma pagal Nutarimą 05/05. Be to, Atitikties komiteto pirmininkas nustatė, kad buvo vykdomi reikšmingi IOTC teisinės sistemos reikalavimų neatitinkantys veiksmai. Šiuo atveju Korėja nepateikė stebėtojų ataskaitų, kaip to reikalaujama IOTC nutarime 11/04, ir ataskaitos dėl didžiaakių tunų eksporto duomenų tikrinimo rezultatų.

(56)

Be to, kaip pažymima IOTC 2013–2014 m. aplinkraštyje (12), 2012 m. gautas pranešimas, kad vienas Korėjos laivas buvo susijęs su galimais pažeidimais, pastebėtais pagal IOTC perkrovimui jūroje stebėti skirtą regioninę stebėtojų programą.

(57)

Primenama, kad ICCAT išsiuntė Korėjai pripažinimo pažeidėja raštą 2010 m. (13). Tame rašte nurodyta, kad Korėja pripažinta visapusiškai ir deramai neįvykdžiusi savo pareigos pateikti statistiką, kaip nustatyta ICCAT rekomendacijoje 05-09. Tame pačiame rašte ICCAT pabrėžė, kad Korėja nepateikė visų reikiamų duomenų ir informacijos, pvz.: duomenų apie I užduotį (duomenys pateikti po nustatyto termino); duomenų apie II užduotį (duomenys apie sužvejotas žuvis ir pastangas pateikti po termino, o visas sužvejotų žuvų kiekis nenurodytas); reikalavimų laikymosi lentelės pateiktos po termino; perkrovimo ataskaitos nepateiktos; informacija apie didelių ūdomis tunus žvejojančių laivų valdymo standartą pateikta po termino; rekomendacijos 08-05 įgyvendinimo ataskaita pateikta po termino; metinio žvejybos plano įgyvendinimo ataskaita gauta po termino, pajėgumų valdymo planas taip pat pateiktas po termino. Be to, Komitetas atkreipė dėmesį į šiuos Korėjos išteklių peržvejojimus: peržvejoti Pietų Atlanto ilgapelekių tunų ištekliai pažeidžiant Rekomendaciją 07-03; antrus metus iš eilės peržvejoti Pietų Atlanto durklažuvių ištekliai pažeidžiant Rekomendaciją 06-03; trečius metus iš eilės peržvejoti Šiaurės Atlanto durklažuvių ištekliai pažeidžiant Rekomendaciją 08-02. Pagal Rekomendaciją 08-01 Korėjai nebuvo nustatytas leidžiamo sužvejoti didžiaakių tunų kiekio apribojimas, nes ji šių žuvų sužvejoja nedaug. Tačiau Komitetas taip pat pabrėžė, jog nebuvo numatyta, kad nedaug šių žuvų sužvejojančios šalys padidins sužvejojamą šių žuvų kiekį ir viršys 2 100 metrinių tonų. Komitetas išreiškė susirūpinimą dėl vis didesnio Korėjos sužvejojamų didžiaakių tunų kiekio. Komitetui taip pat kėlė susirūpinimą tai, kad Korėja nesiėmė veiksmingų priemonių sužvejojamų baltųjų marlinų kiekiams apriboti, kad jie neviršytų Rekomendacijoje 06-09 nustatytų ribų.

(58)

Korėjai buvo išsiųstas pripažinimo pažeidėja raštas dėl kelių trūkumų, susijusių su valdymo priemonių ir ataskaitų teikimo reikalavimų laikymusi 2010 m. (14). Šiame rašte Korėjai pranešta, kad ICCAT nusprendė išlaikyti jos pripažinimo pažeidėja statusą pagal savo Rekomendaciją 06-13 dėl prekybos priemonių. Be to, nustatyta, kad Korėja neįvykdė savo įpareigojimų, nustatytų šiose ICCAT rekomendacijose: Rekomendacijoje 05-09 dėl statistinių duomenų teikimo įsipareigojimų laikymosi; Rekomendacijoje 06-09 dėl plano, kuriuo siekiama atkurti atlantinių marlinų ir baltųjų marlinų išteklius, tolesnio stiprinimo; Rekomendacijoje 07-03 dėl pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimų 2008, 2009, 2010 ir 2011 m. Šiuo atžvilgiu Atitikties komitetas nustatė, kad Korėja nepateikė visų privalomų duomenų ir ataskaitų iki nustatytų terminų. Nustatyta, kad yra problemų, susijusių su nepakankamu pranešimu ir vėlavimu pateikti informaciją, neišsamiomis ataskaitomis ir nepatenkinama duomenų kokybe. Komitetas taip pat išreiškė susirūpinimą, kad Korėja nesiėmė veiksmingų priemonių siekdama kontroliuoti sužvejojamų pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų kiekius, kad jie neviršytų Rekomendacijoje 07-03 nustatytų ribų, ir sužvejojamų buriažuvinių kiekius pagal Rekomendaciją 06-09; apie tai galima spręsti iš pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų ir baltųjų marlinų išteklių peržvejojimo 2008 ir 2009 m. Dėl šių nustatytų trūkumų ICCAT tame pačiame pripažinimo pažeidėja rašte paprašė Korėjos: skubiai pateikti atsakymą į metinį sekretoriato aplinkraštį dėl ICCAT ataskaitų teikimo reikalavimų taikymo ir šiuo tikslu peržiūrėti savo duomenų rinkimo bei ataskaitų teikimo tvarką; pateikti sekretoriatui pirminius pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų ir buriažuvinių žvejybos valdymo planus, įskaitant priemones, kurių imamasi, kad iškraunamų žuvų kiekiai neviršytų nustatytų ribų, ir informaciją apie žvejybos laivyno pajėgumus tuose žvejybos rajonuose, kuriuose ištekliai buvo peržvejoti.

(59)

ICCAT išsiuntė Korėjai raštą, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl kelių atitikties reikalavimams trūkumų 2011 m. (15). Atitikties komitetas iš tiesų nusprendė išreikšti savo susirūpinimą dėl to, kad Korėja nevisapusiškai vykdo įpareigojimus pagal ICCAT rekomendaciją dėl susitariančiųjų šalių ir bendradarbiaujančių šalių, kurios nėra susitariančiosios šalys, nacionalinių subjektų, žvejybos subjektų ar bet kokių kitų subjektų skatinimo laikytis ICCAT nustatytų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių (Rekomendacija 06-14). Komitetas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Korėjos nacionalinių subjektų tropinių tunų žvejybos veiklos Gvinėjos įlankoje, per kurią galbūt vykdomi draudžiami perkrovimai dalyvaujant laivams, plaukiojantiems su Ganos vėliava. Komitetas paragino Korėją kovoti su savo nacionalinių subjektų dalyvavimu neteisėtoje veikloje tame žvejybos rajone. Galiausiai Korėjos buvo paprašyta pranešti ICCAT apie veiksmus, kurių ji ėmėsi siekdama užtikrinti, kad tropinių tunų žvejyba Gvinėjos įlankoje užsiimantys jos nacionaliniai subjektai laikytųsi reikalavimų.

(60)

ICCAT išsiuntė Korėjai raštą, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl Korėjos nacionalinių subjektų tropinių tunų žvejybos veiklos Gvinėjos įlankoje, per kurią galbūt vykdomi draudžiami perkrovimai jūroje, 2012 m. (16). Šiame rašte ICCAT paprašė Korėjos visomis būtinomis priemonėmis užtikrinti, kad Korėjos laivai ir nacionaliniai subjektai nedalyvautų neteisėtoje veikloje tame žvejybos rajone.

(61)

Korėja, neužtikrinusi atviroje jūroje žvejojančių laivų kontrolės pagal RFMO taisykles, taip pat neužtikrinusi, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai laikytųsi CCAMLR, ICCAT ir IOTC rekomendacijų, pažeidžia UNFSA 18 straipsnio 3 dalies a punktą, kuriame reikalaujama, kad valstybės, kurių laivai žvejoja atviroje jūroje, kontrolės priemonėmis užtikrintų tų laivų atitiktį RFMO taisyklėms.

(62)

Kaip aprašyta 57 konstatuojamojoje dalyje, Korėja nevykdo įpareigojimų pagal UNFSA 18 straipsnio 3 dalies b punkto ii papunktį, nes leidžia savo laivams žvejoti pažeidžiant ICCAT nustatytas sąlygas. Nesilaikydama žvejybos įrankių ženklinimo valdymo standartų Korėja pažeidžia UNFSA 18 straipsnio 3 dalies d punktą. Laiku nepateikusi informacijos IOTC ir ICCAT apie metines, statistikos ir stebėtojų ataskaitas, prekybos ir priegaudos duomenų, Korėja nesilaiko UNFSA 18 straipsnio 3 dalies e ir g punktuose nurodytų reikalavimų dėl duomenų registravimo ir laiku teikiamų ataskaitų. Korėja nesilaiko UNFSA 18 straipsnio 3 dalies g punkte nustatytų sąlygų, nes nevykdo įpareigojimo pateikti IOTC savo LSS įrašų suvestinę ir stebėti perkrovimus jūroje.

(63)

Galiausiai reikia pažymėti, kad, priešingai nei nurodyta IPOA IUU 25, 26 ir 27 punktuose pateiktose rekomendacijose, Korėja iš esmės neatnaujino nacionalinio kovos su NNN žvejyba veiksmų plano.

(64)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje aprašytą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalis galima teigti, kad Korėja nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių įpareigojimų, susijusių su tarptautinėmis taisyklėmis, įstatymais ir išteklių išsaugojimo bei valdymo priemonėmis.

(65)

Primenama, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (17) Korėja laikoma pažengusios žmogaus socialinės raidos šalimi (12-oji vieta iš 186 šalių). Kita vertus, Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 V priedo sąraše Korėja priskirta nesivystančių šalių ir teritorijų kategorijai.

(66)

Atsižvelgiant į tokį įvertinimą, Korėjos negalima laikyti šalimi, kurioje būtų konkrečių apribojimų, tiesiogiai atsirandančių dėl jos išsivystymo lygio.

(67)

Reikia pažymėti, kad Korėjos kaip vėliavos valstybės pranešimą pagal NNN reglamento 20 straipsnį Komisija gavo 2010 m. sausio 1 d. Vėliau Korėja patvirtino, kaip nustatyta NNN reglamento 20 straipsnio 1 dalyje, kad ji taiko nacionalines priemones dėl įstatymų, kitų teisės aktų ir išteklių išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jos žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo.

(68)

Komisija pranešė Korėjai apie savo surengtų misijų ir susitikimų metu nustatytus įvairius trūkumus. Komisija siekė bendradarbiauti su Korėjos institucijomis ir kad nustatyti trūkumai būtų ištaisyti imantis taisomųjų veiksmų. Korėja nesiėmė pakankamai taisomųjų veiksmų ir nepadarė pažangos taisydama nustatytus trūkumus. Komisija išnagrinėjo jos neseniai iš dalies pakeistą Vandenynų pramonės plėtros aktą, kuriuo siekta nustatyti sankcijas, įsteigti žvejybos stebėsenos centrą, įdiegti LSS įrangą visuose tolimųjų vandenų žvejybos laivuose ir parengti naujas jūrininkų mokymo programas. Tačiau šis naujas nacionalinės teisės aktas dėl šio sprendimo 3 skirsnyje išaiškintų priežasčių vis dar neatitinka UNCLOS 62, 94, 117 ir 118 straipsnių ir UNFSA 18, 19 ir 20 straipsnių reikalavimų, taip pat įvairių RFMO (kurių susitariančioji šalis yra Korėja) rekomendacijų. Dėl kitų nustatytų problemų Komisija, 2013 m. balandžio–liepos mėn. surengusi kelis susitikimus su Korėjos valdžios institucijomis, įsitikino, kad Korėja neparengė jokio konkretaus ir aiškaus veiksmų plano ir vis dar negali įgyvendinti nacionalinės teisės aktų bei kontroliuoti savo laivyno už nacionalinio suvereniteto ar jurisdikcijos ribų.

(69)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje aprašytą padėtį, įsitikinta, kad Korėja yra išsivysčiusi šalis, pajėgi atsižvelgti į nustatytus trūkumus ir juos ištaisyti; nepaisant to, Korėjos valdžios institucijos vis dar nesugeba nustatyti ir įgyvendinti priemonių, kuriomis būtų kovojama su NNN žvejybos veikla.

(70)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 7 dalį galima nustatyti, kad Korėjos su žvejyba susijusiai išsivystymo būklei ir apskritai jos su žvejyba susijusiai veiklai jos išsivystymo lygis nekenkia.

(71)

Ganos Respublikos (toliau – Gana) kaip vėliavos valstybės pranešimą pagal NNN reglamento 20 straipsnį Komisija gavo 2010 m. sausio 1 d.

(72)

2013 m. gegužės 28–31 d. Komisija, EŽKA padedama, surengė misiją Ganoje administracinio bendradarbiavimo tikslais, kaip nustatyta NNN reglamento 20 straipsnio 4 dalyje.

(73)

Misijos metu buvo siekiama patikrinti informaciją dėl Ganos taikomų priemonių dėl įstatymų, kitų teisės aktų ir išteklių išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jos žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo, priemonių, kurias Gana taiko vykdydama įsipareigojimus kovoti su NNN žvejyba ir laikydamasi reikalavimų ir punktų, susijusių su Sąjungos sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistemos įgyvendinimu.

(74)

Galutinė misijos ataskaita nusiųsta Ganai 2013 m. birželio 14 d.

(75)

2013 m. liepos 16–18 d. surengta kita Komisijos misija Ganoje, siekiant patikrinti, kaip įgyvendinami pirmos misijos metu pradėti veiksmai. 2013 m. liepos 17 d. Komisija pateikė Ganai pastabas raštu apie nustatytą esamą padėtį. Liepos 23 d. įvyko Ganos valdžios institucijų ir Komisijos susitikimas (videokonferencija). Šio susitikimo ataskaitą Komisija pateikė Ganai 2013 m. rugpjūčio 1 d.

(76)

Papildoma Ganos informacija gauta 2013 m. rugsėjo 23 d.

(77)

Gana yra susitariančioji ICCAT, Tarptautinės banginių medžioklės komisijos (angl. santrumpa IWC), Afrikos vidaus vandenų žvejybos ir akvakultūros komiteto (angl. santrumpa CIFAA), taip pat subregioninių žvejybos patariamųjų organų Žvejybos vakarinėje ir centrinėje Gvinėjos įlankos dalyje komiteto (angl. santrumpa FCWC) ir Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto (angl. santrumpa CECAF) šalis.

(78)

Gana ratifikavo UNCLOS. Ji pasirašė 2009 m. FAO susitarimą dėl uosto valstybės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti (FAO susitarimas dėl uosto valstybės priemonių).

(79)

Komisija, siekdama įvertinti, ar Gana vykdo jai tenkančius vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės tarptautinius įpareigojimus (18), nustatytus tarptautiniuose susitarimuose, paminėtuose 76 konstatuojamojoje dalyje, taip pat įsipareigojimus, kuriuos nustatė 76 ir 79 konstatuojamosiose dalyse minimos RFMO, surinko ir išnagrinėjo visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo šiam tikslui reikalinga.

(80)

Rinkdama informaciją Komisija pasinaudojo turimais duomenimis, kuriuos atitikties ataskaitose arba NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose paskelbė ICCAT, Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (NEAFC), Žvejybos pietryčių Atlante organizacija (SEAFO) ir Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija (NAFO), taip pat viešai skelbiama informacija, gauta iš JAV prekybos departamento NMFS ataskaitos (19). Komisija rėmėsi ir 2013 m. Ganoje vykdytų misijų rezultatais.

(81)

Pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalį Komisija įvertino, ar Gana vykdo jai tenkančias vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigas. Atlikdama šią peržiūrą Komisija atsižvelgė į NNN reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse nurodytus kriterijus.

(82)

Komisija, remdamasi informacija, pateikta RFMO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose ir gauta per misijas vietoje, surengtas Ganoje 2013 m. gegužės ir liepos mėn., nustatė, kad į RFMO (NAFO, SEAFO ir NEAFC) sąrašus įtrauktas NNN žvejybą vykdantis laivas Yucatan Basin buvo pervadintas Trinity ir šiuo metu plaukioja su Ganos vėliava (20).

(83)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad pagal UNCLOS 94 straipsnio 1 ir 2 dalis, susijusias su vėliavos valstybės įpareigojimais, kiekviena vėliavos valstybė turi veiksmingai naudotis savo jurisdikcija ir kontrole kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams. Šiame straipsnyje taip pat nustatytas reikalavimas valstybei registruoti su jos vėliava plaukiojančius laivus. Todėl Komisija, atsižvelgdama į šį konkretų atvejį ir į nustatytą tvarką, mano, jog Gana nepajėgia užkirsti kelio su jos vėliava plaukiojančių NNN žvejybą vykdančių laivų registravimui, taigi ji nevykdo pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų.

(84)

Be to, ES valstybėms narėms įgyvendinant ES NNN reglamentą Komisija surinko įrodymų, kad su Ganos vėliava plaukiojantys laivai vykdė pakartotinius pažeidimus, nesilaikydami ICCAT nustatytų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, ir dėl to ES 2013 m. balandžio 23 d. pateikė ICCAT sekretoriatui oficialų pranešimą dėl Ganos. ES suteikė ICCAT sekretoriatui visą papildomą nustatytus faktus patvirtinančią informaciją. Nustatyti pažeidimai – tai pakartotiniai perkrovimai jūroje, vykdyti tunus gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų su Ganos vėliava ICCAT rajone, pažeidžiant draudimą perkrauti jūroje pagal ICCAT taisykles (ICCAT rekomendacija 12-06). Be to, šiame oficialiame pranešime ICCAT sekretoriatui pareikštas įtarimas, kad Gana nesilaikė ICCAT rekomendacijos 03-14 dėl minimalių LSS įrengimo standartų ICCAT konvencijos rajone. Gavęs šią informaciją ICCAT sekretoriatas 2013 m. balandžio 30 d. pranešė Ganos valdžios institucijoms apie šiuos galimus ICCAT taisyklių pažeidimus ir paprašė Ganos pateikti savo tyrimo rezultatus iki 2013 m. spalio 18 d.

(85)

Šiuo atveju keli gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai, plaukiojantys su Ganos vėliava, nuo 2009 iki 2012 m. ICCAT rajone vykdė pakartotinius neteisėtus perkrovimus jūroje į du taip pat su Ganos vėliava plaukiojančius krovininius laivus. Pagal Rekomendaciją 06-11 (21) ICCAT rajone gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams draudžiama jūroje perkrauti tunų rūšių žuvis. Komisija nustatė, kad atliekant šiuos pakartotinius perkrovimus jūroje buvo pažeista ši ICCAT rekomendacija, ir pastebėjo, kad Ganos valdžios institucijos buvo patvirtinusios šias neteisėtas operacijas Ganos sužvejotų žuvų kiekio sertifikatuose, pateikiamuose kartu su žuvininkystės produktais, kurie eksportuojami į ES.

(86)

Kartu Komisija surinko įrodymų, kad Gana iki 2012 m. spalio 1 d. niekada nereikalavo iš savo ICCAT rajone tunus žvejojančių laivų pranešti apie geografinę padėtį ir taip pažeidė ICCAT rekomendacijos 03-14 3, 4 ir 5 dalis.

(87)

Be to, ES valstybėms narėms įgyvendinant NNN reglamentą Komisija surinko įrodymų, kad su Ganos vėliava plaukiojantys laivai vykdė pakartotinius su NNN žvejyba susijusius pažeidimus, vykdydami veiklą be žvejybos leidimų kaimyninių šalių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse (pvz., Togo, Benino, Dramblio Kaulo Kranto ir Nigerijos IEZ). Komisija pažymėjo, kad tuos pažeidimus nustatė valstybės narės tikrindamos Ganos valdžios institucijų patvirtintuose sužvejotų žuvų kiekio sertifikatuose pateiktą informaciją.

(88)

Komisija taip pat pastebėjo, kad Gana kaip pakrantės valstybė nesiėmė reikiamų priemonių dėl pakartotinės NNN žvejybos veiklos, kurią vykdė žvejybos laivai jai priklausančiuose jūrų vandenyse arba naudodamiesi jos uostais. Ši NNN žvejybos veikla yra tinkamai pagrįsta dokumentais paskutinėse trijose stebėsenos, kontrolės ir priežiūros metinėse ataskaitose, kurias Ganos valdžios institucijos pateikė Komisijai per 2013 m. gegužės mėn. misiją.

(89)

Pagal 31 straipsnio 4 dalies b punktą Komisija taip pat ištyrė priemones, kurių Gana ėmėsi dėl žuvininkystės produktų, gautų vykdant NNN žvejybą, patekimo į jos rinką.

(90)

Komisija šiuo klausimu pastebėjo, kad Gana nesiėmė reikiamų priemonių dėl pakartotinio iš NNN žvejybos gautų žuvininkystės produktų patekimo į jos rinką ir pramonę. Valstybėms narėms įgyvendinant NNN reglamentą Komisija surinko įrodymų, kad žuvininkystės (daugiausia tunų rūšių) produktai, Ganos ir užsienio laivų neteisėtai sužvejoti arba perkrauti ICCAT rajone ar kaimyninių valstybių IEZ, buvo iškraunami Ganos Temos uoste, Ganos žvejybos operatorių parduodami Ganos įmonėms ir perdirbami Ganos fabrikuose, o kompetentingos Ganos institucijos to nenustatė ir neužkirto kelio šiems produktams patekti į tiekimo grandinę Ganoje.

(91)

Atsižvelgdama į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį, Komisija mano, jog pavyko įrodyti, kad Ganos laivai ir Ganos jūrų vandenyse plaukiojantys laivai pakartotinai vykdė NNN žvejybą.

(92)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 ir 4 dalis galima teigti, kad Gana neįvykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų dėl NNN žvejybą vykdančių laivų ir NNN žvejybos, kurią vykdo arba remia su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai arba Ganos nacionaliniai subjektai, nesiėmė pakankamai priemonių kovai su dokumentais įrodyta ir pasikartojančia anksčiau su jos vėliava plaukiojusių laivų vykdoma NNN žvejyba, taip pat neįvykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių rinkos valstybės įpareigojimų neleisti vykdant NNN žvejybą gautiems žuvininkystės produktams patekti į rinką.

(93)

Kalbant apie tai, ar Gana veiksmingai bendradarbiauja su Komisija ir ES valstybėmis narėmis dėl NNN žvejybos ir susijusios veiklos tyrimų, iš Komisijos surinktų įrodymų matyti, kad Gana nevykdo pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų.

(94)

Visų pirma Komisija įvertino, kaip Gana bendradarbiavo NNN reglamente nustatyta tvarka, ar Gana už aptiktą NNN žvejybos veiklą, nurodytą 83–85 konstatuojamosiose dalyse, atsakingų operatorių atžvilgiu ėmėsi veiksmingų priemonių reikalavimų vykdymui užtikrinti ir ar taikytos pakankamai griežtos sankcijos, kad pažeidėjai negautų naudos iš NNN žvejybos veiklos.

(95)

Kalbant apie Ganos įpareigojimus bendradarbiauti ir užtikrinti reikalavimų vykdymą, reikia prisiminti atvejus, kai keli su Ganos vėliava plaukiojantys tunų žvejybos laivai savo veikla nesilaikė ICCAT nustatytų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių arba pažeidė kaimyninių valstybių (ypač Togo, Benino, Dramblio Kaulo Kranto ir Nigerijos) įstatymus ir kitus teisės aktus. Šiais konkrečiais atvejais Komisija surinko įrodymų, kad Gana pakartotinai neatsiliepė į Sąjungos valstybių narių pagalbos prašymus pagal NNN reglamentą arba jos atsiliepimas buvo nepatenkinamas. Komisija mano, kad šių Ganos laivų neteisėta žvejybos veikla kaimyninių pakrantės valstybių išskirtinėse ekonominėse zonose yra UNCLOS 62 straipsnio 4 dalies pažeidimas, nes ji vykdyta nesilaikant tų pakrantės valstybių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų bei sąlygų. Be to, per savo 2013 m. gegužės mėn. misiją Komisija nustatė, kad Gana nepranešė apie nustatytus pažeidimus kaimyninėms pakrantės valstybėms, kurias tiesiogiai veikia ši be licencijos jų vandenyse vykdoma toli migruojančių žuvų rūšių žvejybos veikla, taip pažeisdama savo bendradarbiavimo įpareigojimus pagal UNCLOS 64 straipsnį.

(96)

Atsižvelgdama į šią padėtį, Komisija pažymėjo, kad Gana šios žvejybos veiklos veiksmingai nekontroliavo ir nenustatė savo laivų padarytų pakartotinių tarptautinių ir nacionalinių taisyklių pažeidimų. Komisija nustatė, kad Gana neturėjo informacijos apie tai, kur ir kokiuose užsienio vandenyse iš tikrųjų vykdo veiklą jos žvejybos laivai. Šie duomenys dar labiau įrodo Ganos kaip vėliavos valstybės nesugebėjimą stebėti ir kontroliuoti savo laivyno žvejybos veiklos ir įgyvendinti jurisdikcijos kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, kaip nustatyta UNCLOS 94 straipsnyje.

(97)

Be to, numatyta, kad jeigu, remiantis pranešimais, laivais vykdoma veikla, mažinanti RFMO nustatytų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumą, susitariančiosios ICCAT šalys gali taikyti RFMO procedūras, kad sustabdytų tokių laivų veiklą, kol vėliavos valstybė imsis atitinkamų veiksmų.

(98)

Ganos žvejybos laivų registravimo veikla taip pat neatitinka IPOA IUU 34 ir 44 punktuose vėliavos valstybėms pateiktų rekomendacijų užtikrinti, kad žvejybos laivai, turintys teisę plaukioti su jų vėliava, nevykdytų ir neremtų NNN žvejybos, taip pat taikomomis priemonėmis užtikrinti, kad nacionalinei jurisdikcijai priklausančiuose rajonuose jokiam laivui nebūtų leista žvejoti be leidimo, išduoto pagal nacionalinės teisės aktus.

(99)

Visų pirma, per 2013 m. gegužės mėn. misiją Komisija surinko įrodymų, kad Ganoje iki 2013 m. balandžio mėn. nebuvo nustatytos tvarkos, pagal kurią būtų tikrinama ir patvirtinama Ganos ekonominės veiklos vykdytojų pateikta informacija apie žvejybos operacijas, kurioms išduoti Ganos patvirtinti sužvejojamų žuvų kiekio sertifikatai. Remdamasi šiais duomenimis ir valstybių narių kompetentingų institucijų suteikta juos patvirtinančia informacija, Komisija nustatė, kad Gana savo žvejybos laivyno žvejybos veiklos veiksmingai nekontroliuoja, taip pat kad Gana patiria nemažų sunkumų bandydama užtikrinti, kad jos žvejybos laivų sužvejoti žuvininkystės produktai būtų patikimai sertifikuoti. Per 2013 m. gegužės mėn. misiją vietoje Komisija pastebėjo, jog nuo 2013 m. balandžio mėn. imamasi tam tikrų taisomųjų veiksmų, kad sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistema taptų patikimesnė. Nepaisant to, Komisija mano, kad nesant tikros Ganos laivyno žvejybos veiklos kontrolės ir stebėsenos, naujosios 2013 m. balandžio mėn. nustatytos tvarkos vis dar nepakanka nustatytoms reikalavimų vykdymo užtikrinimo problemoms išspręsti.

(100)

Šiuo atžvilgiu, valstybėms narėms tikrinant ir patvirtinant žuvininkystės produktus su Ganos sužvejotų žuvų kiekio sertifikatais, buvo galima nustatyti tunus žvejojančių Ganos laivų pasikartojančią NNN žvejybos veiklą ir buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Gana sužvejotų žuvų kiekio sertifikatus patvirtino iš tiesų nepatikrinusi ir nepatvirtinusi ekonominės veiklos vykdytojų pateiktos informacijos. Todėl kelios Sąjungos valstybės narės neleido įvežti per Sąjungos sieną kelių importo siuntų, kuriose buvo Ganos laivų neteisėtai sužvejoti žuvininkystės produktai.

(101)

Be to, Komisija surinko įrodymų, patvirtinančių, kad Gana nepajėgia bendradarbiaudama su Sąjunga palaikyti grįžtamojo ryšio dėl įtariamos NNN žvejybos veiklos, vykdomos jos laivų ICCAT rajone. Šiuo klausimu Komisija nustatė, kad Gana negali pateikti ES valstybėms narėms savo laivų, vykdančių veiklą ICCAT rajone, geografinės padėties iki 2012 m. spalio 1 d. duomenų ir taip pažeidžia ICCAT rekomendaciją 03-14 (22). Komisija pastebėjo, kad minėtu laikotarpiu Gana neįdiegė LSS įrangos ICCAT rajone tunus žvejojančiuose laivuose ir kad ji savo žvejybos laivams nenustatė jokio įpareigojimo teikti informaciją, taip pažeisdama ICCAT rekomendacijos 03-14 3, 4 ir 5 dalis. Dėl tokios padėties akivaizdu, kad Gana nepajėgė tinkamai tirti įtariamos NNN žvejybos ir susijusios veiklos, nustatytos ES valstybių narių, palaikyti dėl jos grįžtamojo ryšio ar imtis tolesnių veiksmų.

(102)

Iš šių 92–100 konstatuojamosiose dalyse nurodytų faktų galima spręsti, kad Gana kaip vėliavos valstybė netenkino UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punkto, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams, sąlygų.

(103)

Ganos veikla bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis taip pat neatitinka IPOA IUU 28 punkte valstybėms pateiktų rekomendacijų derinti veiksmus ir tiesiogiai bendradarbiauti užkertant kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasant ir ją panaikinant, visų pirma sukurti bendradarbiavimo sistemas, kuriose būtų galima, inter alia, operatyviai reaguoti į NNN žvejybos atvejus.

(104)

Ganos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros veikla taip pat neatitinka IPOA IUU 24 punkte vėliavos valstybėms pateiktų rekomendacijų užtikrinti nuoseklią ir veiksmingą žvejybos veiklos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą. Komisija pastebėjo, kad dėl pirmiau aprašytos padėties Gana negali veiksmingai bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis. Gana nesugebėjo nei atsakyti į jų prašymus, nei tirti nustatytos įtariamos NNN žvejybos veiklos, palaikyti dėl jos grįžtamojo ryšio ar imtis tolesnių veiksmų.

(105)

Ganai trūksta ne tik gebėjimo tirti įtariamą NNN žvejybos veiklą, palaikyti dėl jos grįžtamąjį ryšį ar imtis tolesnių veiksmų – Komisija pastebėjo, kad Gana taip pat nesiėmė veiksmingų priemonių reikalavimų vykdymui užtikrinti ir sankcijų prieš tuos laivus ir ekonominės veiklos vykdytojus, kurie yra susiję su 83–85 konstatuojamosiose dalyse aprašytais pažeidimais. Šiuo klausimu Komisija per 2013 m. gegužės mėn. misiją vietoje pastebėjo, kad Gana sudarė tarpžinybinį komitetą, kuris tiria tokius įtariamus pažeidimus ir imasi priemonių reikalavimų vykdymui užtikrinti, tačiau konkrečios pažangos iki šiol nepastebėta.

(106)

Atsižvelgdama į žuvininkystės teisės aktus ir metines stebėsenos, kontrolės bei priežiūros ataskaitas, Ganos pateiktas per paskutinius trejus metus, Komisija pastebėjo, kad Ganos teisėje yra sukurta nuo pažeidimų atgrasanti sankcijų sistema, tačiau konkrečių sankcijų imtasi tik visai neseniai (iki tol jų beveik nebuvo), o reikalavimų vykdymo užtikrinimo ir baudžiamojo persekiojimo tvarka neduoda rezultatų.

(107)

Be to, per 2013 m. gegužės mėn. misiją Komisija nustatė, kad Ganos žuvininkystės ir akvakultūros plėtros ministerija neturi teisės tarnybos, įgaliotos patraukti baudžiamojon atsakomybėn už NNN žvejybos veiklą atsakingus fizinius asmenis arba įmones. Šiuo klausimu Komisija nustatė, kad pagal 2002 m. Ganos žuvininkystės įstatymo 115 ir 116 straipsniuose nustatytas teisines procedūras žuvininkystės įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimai nagrinėjami baudžiamuosiuose teismuose, išskyrus atvejus, kai prokuroro sutikimu pažeidėjams galima taikyti administracines sankcijas. Komisija taip pat pastebėjo, kad pagal esamas teisines Ganos reikalavimų vykdymo užtikrinimo ir sankcijų procedūras kyla nemažų įgyvendinimo sunkumų (pvz., per ilga procedūrų trukmė; pažeidimų nustatymas ir sankcijų taikymas neduoda gerų rezultatų). Šiuo klausimu Komisija mano, kad pagal dabartinę reikalavimų vykdymo užtikrinimo teisiniu keliu ir baudžiamojo persekiojimo tvarką kompetentingos Ganos institucijos negali imtis veiksmingų priemonių reikalavimų vykdymui užtikrinti, ypač neįmanoma veiksmingai taikyti pakankamai griežtų sankcijų, kad pažeidėjai negautų naudos iš savo NNN žvejybos veiklos.

(108)

Šie 103–106 konstatuojamosiose dalyse aprašyti faktai įrodo, kad Gana kaip vėliavos valstybė neįstengia panaudoti visos savo jurisdikcijos savo žvejybos laivų atžvilgiu, ir iš jų galima spręsti, kad Gana netenkino UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punkto, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui ir to laivo kapitonui, pareigūnams bei įgulos nariams, sąlygų.

(109)

Be to, remiantis per Komisijos misijas gauta informacija, galima daryti išvadą, kad Gana neturi atnaujinto registro. Ganos valdžios institucijos pranešė, kad į jos registrą yra įtraukti 327 su Ganos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai. Tačiau šis skaičius neatitinka Komisijos per savo misiją gautų duomenų, kad galiojančią Ganos žvejybos licenciją turi 117 laivų. Šiuo atžvilgiu, kadangi žvejybos laivų su Ganos vėliava skaičius aiškiai nesutampa su Ganos žvejybos licenciją turinčių laivų skaičiumi, Ganos jūrų administracija per 2013 m. gegužės mėn. misiją pripažino, jog būtina patikrinti ir atnaujinti Ganos žvejybos laivų registrą. Susiklosčius tokiai padėčiai, Komisija manė, kad Gana nevykdė pagal tarptautinę teisę, ypač pagal UNCLOS 94 straipsnio 2 dalį dėl reikalavimo kiekvienai vėliavos valstybei turėti patikimą su jos vėliava plaukiojančių laivų registrą, jai tenkančių vėliavos valstybės pareigų.

(110)

Ganos žvejybos laivų registravimo veikla taip pat neatitinka IPOA IUU 36 ir 38 punktuose vėliavos valstybėms pateiktos rekomendacijos stengtis neleisti su jų vėliava plaukioti laivams, kurie iki tol buvo padarę pažeidimų, ir neleisti perregistruoti su jų vėliava plaukiojančių laivų dėl išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių nesilaikymo arba nacionalinio, regioninio ar pasaulinio lygmens nuostatų pažeidimo.

(111)

Su veiksmingomis reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonėmis susijusi Ganos veikla taip pat neatitinka IPOA IUU 21 punkte valstybėms pateiktų rekomendacijų užtikrinti, kad NNN žvejybą vykdantiems laivams būtų taikomos pakankamai griežtos sankcijos siekiant veiksmingai užkirsti kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, taip pat užtikrinti, kad pažeidėjai negautų naudos iš tokios žvejybos. Be to, Gana neįgyvendino nacionalinio kovos su NNN žvejyba veiksmų plano, taigi neįvykdė IPOA IUU 25, 26 ir 27 punktuose pateiktų rekomendacijų.

(112)

Per 2013 m. gegužės mėn. misiją Komisija nustatė, kad Ganos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimo Ganoje su jos žvejybos licencijomis veiklą vykdantiems trečiųjų šalių laivams pranešti apie savo LSS pozicijas kompetentingoms Ganos institucijoms. Be to, Gana nereikalauja, kad jos IEZ veiklą vykdantys užsienio laivai turėtų Ganos žvejybos licenciją. Tokiomis aplinkybėmis, Komisijos manymu, Gana kaip pakrantės valstybė negali užtikrinti trečiųjų šalių žvejybos laivų, vykdančių veiklą jos vandenyse, veiksmingos kontrolės ir stebėsenos, nes LSS yra visuotinai pripažinta patikima žvejybos veiklos stebėsenos priemonė. Pasikartojanti NNN žvejybos veikla, apie kurią pranešta Ganos pateiktose pastarųjų trejų metų stebėsenos, kontrolės ir priežiūros ataskaitose, patvirtina šios analizės išvadas. Šiose oficialiose ataskaitose ypač pabrėžiama, kad Ganos valdžios institucijos dažnai sulaiko pramoninius ar pusiau pramoninius Ganos laivus arba skiria jiems nuobaudas už neteisėtą žvejybos veiklą rajone, kuris skirtas tik smulkiai žvejybai (iki 30 m gylio). Šiuo klausimu Komisija mano, kad dėl šių Ganos jūrų vandenyse veiklą vykdančių laivų kontrolės ir stebėsenos trūkumo susidaro palankios sąlygos NNN žvejybos veiklai Ganos išskirtinėje ekonominėje zonoje.

(113)

Be to, Komisija per savo 2013 m. gegužės mėn. misiją pastebėjo, kad kompetentinga Ganos institucija, kuri atsako už žvejybos veiklos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą Ganos IEZ, neturi galimybių atlikti operacijų ir tikrinimų jūroje. Žvejybos komisija yra visiškai priklausoma nuo Ganos laivyno logistikos sistemų ir patrulinių laivų. Negana to, Komisija pastebėjo, kad Žvejybos komisijos ir Ganos laivyno esamo tarpusavio koordinavimo ir bendradarbiavimo nepakanka, kad būtų galima užtikrinti efektyvios žvejybos veiklos Ganos IEZ stebėsenos, kontrolės ir priežiūros sistemos veikimą. Komisijos manymu, toks nesugebėjimas veikti jūroje kliudo imtis bet kokių priemonių reikalavimui vykdymui užtikrinti, todėl susidaro palankios sąlygos patvirtintai NNN žvejybos veiklai plisti Ganos IEZ.

(114)

Komisija pastebėjo, kad Ganos administraciniai gebėjimai stebėti ir kontroliuoti pramoninių laivų žvejybos veiklą savo vandenyse yra labai neproporcingi jos žvejybos licencijų, išduotų pramoniniams laivams, kuriems leidžiama vykdyti veiklą Ganos IEZ, skaičiui (vykdyti veiklą Ganos IEZ leidžiama 117 pramoninės žvejybos laivų ir 12 000 smulkių žvejų laivų). Atsižvelgiant į šią padėtį, galima įsitikinti, kad Gana nėra pakankamai pajėgi užtikrinti reikalavimų vykdymo dėl didelio žvejybos veiklos masto jos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse. Komisija taip pat pastebėjo, kad Gana nepriėmė nacionalinio žuvininkystės valdymo plano, pagrįsto patikimiausiais turimais moksliniais duomenimis, pagal UNCLOS 61 straipsnio 2 dalį ir 62 straipsnio 4 dalį.

(115)

Remdamasi 111–113 konstatuojamosiose dalyse nustatytais faktais, Komisija mano, kad Gana nevykdė jai tenkančių pakrantės valstybės pareigų, kaip nustatyta UNCLOS 61 straipsnio 2 dalyje ir 62 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią pakrantės valstybė, remdamasi geriausiais turimais moksliniais duomenimis, privalo skatinti optimaliai naudoti gyvuosius išteklius savo IEZ, ypač tinkamomis išsaugojimo ir valdymo priemonėmis užtikrindama, kad šie gyvieji ištekliai būtų tausojami ir nebūtų pereikvojami.

(116)

Dėl praeityje pasitaikiusių NNN žvejybos atvejų, jų pobūdžio, aplinkybių, masto ir rimtumo Komisija atsižvelgė į pasikartojančios NNN žvejybos, kurią vykdė su Ganos vėliava plaukiojantys laivai, atvejus iki 2013 m.

(117)

Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad Gana kelis kartus minima ICCAT 2011–2013 m. raštuose, kuriuose išreikštas susirūpinimas dėl jos nesugebėjimo visapusiškai ir deramai vykdyti savo įsipareigojimų pagal rekomendacijas 09-01, 10-01 ir 11-01 dėl daugiametės didžiaakių tunų išteklių išsaugojimo ir valdymo programos. ICCAT rajone veiklą vykdantis Ganos laivynas kelerius metus nesilaikė ICCAT nustatytų leidžiamo sužvejoti didžiaakių tunų kiekio apribojimų ir Gana nesiėmė tinkamų priemonių sistemingam didžiaakių tunų peržvejojimui sustabdyti. Gana nesilaiko nustatytų didžiaakių tunų sužvejojimo kvotų pagal ICCAT rekomendacijas. Nors Komisija pripažįsta, kad Gana padarė pažangą kompensuodama už didžiaakių tunų peržvejojimą ankstesniais metais, ji pažymi, kad Gana tik sustabdė savo pramoninės žvejybos pajėgumų didinimą, tačiau nesiėmė priemonių jiems mažinti laikydamasi minėtų ICCAT rekomendacijų. Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, jog iš tokio nuolatinio perteklinio Ganos tunų žvejybos laivyno pajėgumo ICCAT rajonuose ir su tuo susijusio didžiaakių tunų peržvejojimo (ypač 2008, 2009 ir 2010 m.) galima spręsti, kad ICCAT rajone tunus žvejojantis Ganos laivynas sistemingai vykdo NNN žvejybą ir pažeidžia UNCLOS 62 straipsnyje nustatytas bendras sąlygas dėl gyvųjų išteklių panaudojimo.

(118)

Atsižvelgiant į Ganos valdžios institucijų turimą pajėgumą, pažymėtina, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (23) Gana laikoma vidutinės žmogaus socialinės raidos šalimi (135-oji vieta iš 186 šalių). Tai patvirtinta ir 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1905/2006, nustatančio vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (24), II priede, kuriame Gana yra priskiriama mažas pajamas gaunančių šalių kategorijai.

(119)

Nepaisant 117 konstatuojamojoje dalyje pateiktos analizės, pažymėtina, jog remiantis per 2013 m. gegužės mėn. misiją gauta informacija galima manyti, kad Ganos valdžios institucijoms pakanka turimų teisinių įgaliojimų, tačiau jų sistemoje daugiausia trūksta būtinų administracinių ir organizacinių priemonių, kad joms būtų lengviau vykdyti savo įgaliojimus. Tokia padėtis taip pat mažina kompetentingų institucijų galimybes bendradarbiauti su kitomis šalimis ir imtis reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių.

(120)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 ir 5 dalis galima teigti, kad Gana neįvykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos ir pakrantės valstybės įsipareigojimų dėl bendradarbiavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo.

(121)

Gana ratifikavo UNCLOS. 2010 m. ji pasirašė FAO susitarimą dėl uosto valstybės priemonių. Be to, Gana yra susitariančioji ICCAT šalis. Gana taip pat yra subregioninio žvejybos patariamojo organo Žvejybos vakarinėje ir centrinėje Gvinėjos įlankos dalyje komiteto (angl. santrumpa FCWC) narė.

(122)

Komisija išnagrinėjo visą informaciją apie tai, kaip Gana laikosi FCWC nuostatų. Regioninių veiksmų planas dėl NNN žvejybos FCWC valstybių narių jūrų zonose (angl. santrumpa FCWC RPOA) priimtas 2009 m. gruodžio mėn. Po FCWC NNN darbo grupės susitikimo 2010 m. balandžio mėn. numatyta imtis tam tikrų veiksmų nacionaliniu lygmeniu, ypač dėl laivų registravimo metodikos, FCWC valstybių narių bendradarbiavimo siekiant geriau informuoti, susitarimo dėl uostus turinčių valstybių bendradarbiavimo ir pramoninių laivų, kuriems leidžiama vykdyti veiklą kiekvienoje FCWC valstybėje narėje, sąrašo sudarymo (25). Be to, 2009 m. gruodžio mėn. per pirmąjį FCWC ministrų konferencijos posėdį priimtoje kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba deklaracijoje (Akros deklaracija) nuspręsta, kad visos FCWC valstybės narės nuo šiol visiškai laikysis IPOA.

(123)

Gana nesiėmė jokių veiksmų FCWC RPOA arba FCWC NNN darbo grupės pirmojo posėdžio rekomendacijoms įgyvendinti.

(124)

Komisija išnagrinėjo visą svarbia laikomą informaciją apie tai, kaip Gana vykdo savo kaip susitariančiosios ICCAT šalies įsipareigojimus.

(125)

Primenama, kad ICCAT išsiuntė Ganai pripažinimo raštą dėl ataskaitų teikimo trūkumų 2010 m. (26). Tame rašte, remiantis ICCAT rekomendacija dėl prekybos priemonių (06-13), nurodyta, kad Gana nesugebėjo visapusiškai ir deramai vykdyti savo įsipareigojimų pagal ICCAT rekomendaciją 05-09 dėl statistinių duomenų teikimo įsipareigojimų laikymosi. Tame pačiame rašte ICCAT pabrėžė, kad Gana iki nustatytų terminų nepateikė visų būtinų duomenų ir ataskaitų, įskaitant duomenis apie I ir II užduotis, reikalavimų laikymosi lenteles, informaciją pagal didelių ūdomis tunus žvejojančių laivų valdymo standartą. ICCAT sekretoriatas išreiškė susirūpinimą dėl veiksmingo Rekomendacijos 08-01 įgyvendinimo ir konkrečiai dėl didelio Ganos didžiaakių tunų peržvejojimo trečius metus iš eilės. ICCAT sekretoriatas taip pat pabrėžė, kad nors Ganai nustatytas per 2010 m. leidžiamo sužvejoti didžiaakių tunų kiekio apribojimas buvo pakoreguotas Rekomendacijoje 09-01, iš dalies tam panaudojant Europos Sąjungos kvotas, Gana pagal Rekomendaciją 08-01 privalėjo už 2008 m. pereikvojimą kompensuoti 2009 ir (arba) 2010 m. Be to, Gana privalėjo atsižvelgti į šią problemą veiksmų plane, kurį parengti turėjo pagal Rekomendaciją 09-01. Jos taip pat paprašyta persvarstyti savo duomenų rinkimo ir pranešimo procedūras pagal ICCAT reikalavimus.

(126)

ICCAT savo pripažinimo rašte, išsiųstame Ganai 2011 m. (27), nusprendė išlaikyti jos pripažinimo statusą pagal Rekomendaciją 06-03 dėl prekybos priemonių. Iš tiesų Gana vis dar nepajėgė visapusiškai ir deramai vykdyti visų savo įsipareigojimų pagal ICCAT rekomendaciją 05-09 dėl statistinių duomenų teikimo įsipareigojimų laikymosi ir rekomendaciją, kuria iš dalies pakeista rekomendacija dėl daugiametės didžiaakių tunų išteklių išsaugojimo ir valdymo programos (Rekomendacija 09-01). Tame pačiame rašte ICCAT pabrėžė, kad Gana ir šį kartą iki nustatytų terminų nepateikė visų būtinų duomenų ir ataskaitų, įskaitant duomenis apie I užduotį (dėl laivyno charakteristikų), ilgesniems nei 20 metrų laivams skirtų vidaus veiksmų ataskaitą, didelių ūdomis tunus žvejojančių laivų valdymo standartą ir ICCAT statistinio dokumentavimo programos ataskaitas. ICCAT sekretoriatas taip pat išreiškė susirūpinimą, kad Gana nesiėmė veiksmingų priemonių sužvejojamiems Atlanto didžiaakių tunų kiekiams kontroliuoti, kad jie neviršytų rekomendacijose 08-01 ir 09-01 nustatytų ribų, ir dėl galimo pajėgumų apribojimų pažeidimo, kaip numatyta Rekomendacijoje 04-01. Gana dar kartą paraginta persvarstyti savo duomenų rinkimo ir pranešimo procedūras pagal ICCAT reikalavimus. Jos buvo paprašyta pateikti ICCAT sekretoriatui preliminarų duomenų teikimo gerinimo planą, įskaitant visų pirma informaciją apie stebėsenos programas, stebėtojų programas, uostų patikras ir ėminių ėmimo smulkiai žvejybai skirtuose rajonuose programas, kad būtų užtikrinta, jog Gana visus savo ICCAT ataskaitų teikimo reikalavimus įvykdytų iki atitinkamų terminų. Jos taip pat paprašyta pateikti ICCAT sekretoriatui preliminarų Ganos didžiaakių tunų sužvejojimo kvotos viršijimo kompensavimo planą, atsižvelgiant į 2010 m. dėl didžiaakių tunų patvirtintas priemones ir informaciją apie žvejybos laivyno pajėgumus.

(127)

2012 m. rašte, kuriame ICCAT išreiškė susirūpinimą (28), buvo nurodyta, kad Gana visapusiškai ir deramai nevykdo savo įpareigojimų pagal ICCAT rekomendaciją dėl statistinių duomenų teikimo įsipareigojimų laikymosi (05-09) ir ICCAT rekomendaciją dėl daugiametės didžiaakių tunų išteklių išsaugojimo ir valdymo programos (04-01). Tame pačiame rašte ICCAT pabrėžė, kad Gana ir vėl nepateikė laivyno charakteristikų pagal I užduotį (ST01 forma) ir vidaus veiksmų dėl laivų, kurie yra ilgesni kaip 20 m, ataskaitos. Reikalavimų laikymosi lentelės buvo pateiktos po nustatyto termino. Taip pat atkreiptas dėmesys į Pietų Atlanto durklažuvių išteklių pereikvojimą pažeidžiant Rekomendaciją 09-03. Dėl Ganos nesugebėjimo įgyvendinti ICCAT didžiaakių tunų išsaugojimo ir valdymo priemonių jos buvo paprašyta kompensuoti padarytą žalą šiais konkrečiais būdais: imtis veiksmingų priemonių, kad būtų uždrausti Ganos gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų vykdomi perkrovimai jūroje; laikytis rekomendacijų 09-01 (29), 10-01 (30) ir 11-01 (31) nuostatų dėl laivyno pajėgumų, įgyvendinti didžiaakių tunų išteklių pereikvojimo kompensavimo planą, kaip nustatyta Rekomendacijoje 11-01; bendradarbiauti su Dramblio Kaulo Krantu šiam Abidžano uoste tikrinant su Ganos vėliava plaukiojančius laivus.

(128)

2013 m. rašte, kuriame ICCAT išreiškė susirūpinimą (32), ICCAT sekretoriatas pareiškė esąs susirūpinęs dėl to, kad Gana pakankamai nesistengė visiškai įgyvendinti ICCAT rekomendacijos 11-01 dėl didžiaakių ir gelsvauodegių tunų išteklių daugiametės išsaugojimo ir valdymo programos. ICCAT pripažino, kad praėjusiais metais Gana padarė didelę pažangą kompensuodama didžiaakių tunų išteklių pereikvojimą, tačiau paprašė Ganos toliau stengtis visiškai įgyvendinti laivams nustatytus apribojimus ir savo paprastųjų tunų sužvejojimo valdymo planą, taip pat pranešti duomenis, kaip tai yra privaloma pagal Rekomendaciją 11-01.

(129)

Be to, kalbant apie Komisijos tikrinimo tarnybų surinktus faktinius duomenis, pažymėtina, kad Komisija 2013 m. balandžio 23 d. raštu pranešė ICCAT sekretoriatui apie turimus faktinius duomenis, rodančius, kad Gana galbūt nesilaikė ICCAT rekomendacijos 08-09 dėl reikalavimų laikymosi informacijos peržiūros ir pranešimo. 2013 m. balandžio 30 d. raštu (33) ICCAT sekretoriatas pranešė Ganai apie tai, kad ji galbūt nesilaikė ICCAT rekomendacijos 12-06 dėl perkrovimo jūroje, ICCAT rekomendacijos 11-16 dėl susitarimų, kuriais leidžiama žvejoti, ir ICCAT rekomendacijos 03-14 dėl LSS pranešimų. Ganos buvo paprašyta pateikti ICCAT faktus, nustatytus per visus tyrimus, kurių ji ėmėsi atsižvelgdama į šias pastabas dėl reikalavimų nesilaikymo, ir pranešti apie visus veiksmus, kurių ji ėmėsi siekdama išspręsti reikalavimų nesilaikymo problemą.

(130)

Be to, per Komisijos 2013 m. gegužės ir liepos mėn. misijas Ganoje paaiškėjo keletas dalykų. Nors ICCAT rajone žvejojančiuose laivuose yra privaloma įdiegti LSS įrangą (pagal ICCAT rekomendaciją 03-14), buvo nustatyta problemų dėl LSS signalo nebuvimo ar trukdžių per žvejybos kampanijas, vykdytas laikotarpiu iki 2012 m. spalio mėn. Kalbant apie LSS veikimo galimybes, nustatyta, kad Gana stengėsi patobulinti savo stebėsenos, kontrolės ir priežiūros sistemą ir šiuo tikslu įkūrė LSS centrą, tačiau šių pastangų nepakanka, kad būtų ištaisyti nustatyti su LSS susiję trūkumai.

(131)

LSS Ganos laivuose netinkamai naudojama siekiant nustatyti, ar žvejybos veikla vykdoma pagal žvejybos licencijas. Šios sistemos veikimui trūksta reikalingų administracinių ir organizacinių procedūrų bei išteklių: nėra nei gairių, nei pastovių instrukcijų, kaip ją įdiegti; sistemoje nėra galimybės LSS duomenis rodyti kartu su iš kitų šaltinių gaunamais vietos nustatymo duomenimis; joje neatsižvelgiama į jokią saugomą žvejybos teritoriją. Vienintelė prieigos prie LSS duomenų vieta yra Stebėsenos, priežiūros ir kontrolės padalinyje, todėl kitos Ganos tarnybos, įskaitant kitus už sužvejotų žuvų kiekio sertifikatų išdavimą (tiek Akroje, tiek Temoje) atsakingus administracinius subjektus, šių duomenų negauna.

(132)

Taip pat ICCAT sekretoriatas, nors ir pripažino 2011 m. Ganos įdėtas pastangas siekiant skaidresnės žvejybos veiklos, kartu išreiškė susirūpinimą dėl dviejų konkrečių rimtų problemų – veikiančios LSS nebuvimo ir Ganos gaubiamaisiais tinklais tunus žvejojančių laivų toliau vykdomo neteisėto perkrovimo jūroje.

(133)

2012 m. ICCAT sekretoriatas pagal susitarimo memorandumą suteikė Ganai finansinę paramą naujai LSS sistemai įdiegti, kad būtų laikomasi ICCAT taisyklių dėl LSS pranešimų. Ši sistema veikia nuo 2012 m. spalio 1 d. Tačiau šio susitarimo memorandumo laipsniško įgyvendinimo etape (nuo 2012 m. vasario iki spalio mėn.) Ganos valdžios institucijos nenustatė jokių įpareigojimų ICCAT rajone veiklą vykdantiems Ganos žvejybos laivams kasdien pranešti apie savo buvimo vietą; tai prieštarauja ICCAT LSS rekomendacijai 03-14 ir Ganos 2010 m. nacionalinių žvejybos taisyklių 47 straipsniui.

(134)

Be to, Ganos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros sistema ir įsteigtas LSS centras yra skirti tik nacionaliniam Ganos žvejybos laivynui. LSS įrangos įdiegimas nėra būtina sąlyga trečiųjų šalių laivams, kuriems išduodamos Ganos žvejybos licencijos. Todėl Ganos valdžios institucijos negauna LSS duomenų iš Ganos vandenyse žvejojančių trečiųjų šalių žvejybos laivų ir tai sudaro palankias sąlygas NNN žvejybos veiklai Ganos IEZ. Gana nepranešė ICCAT sekretoriatui apie savo LSS diegimo pagal susitarimo memorandumą rezultatus.

(135)

Kalbant apie įgaliotų stebėtojų sistemą, pažymėtina, kad Gana nevisiškai atitinka reikalavimus dėl stebėtojų sistemos pagal ICCAT rekomendaciją 10-10 dėl žvejybos laivams skirtų mokslinių stebėtojų programų minimalių standartų nustatymo.

(136)

Kalbant apie ICCAT tikrinimo uostuose sistemos įgyvendinimą pagal ICCAT rekomendaciją 97-10, pažymėtina, kad nors Ganos teisinėje sistemoje institucijoms suteikta pakankamai įgaliojimų vykdyti savo pareigas, kadangi Ganos žvejybos inspektoriams trūksta patirties ir mokymo, ICCAT tikrinimo uostuose sistema Ganoje nėra įgyvendinama ir nesiimama priemonių jos veikimui užtikrinti.

(137)

Be to, Gana nenustatė su jos vėliava plaukiojančių laivų daromų pakartotinių ICCAT rekomendacijų pažeidimų – neteisėto perkrovimo jūroje ir be licencijos vykdomos žvejybos veiklos kaimyninių valstybių IEZ. Kadangi pareigūnams trūksta įgūdžių, neveikia tikrinimo uostuose sistema ir nėra parengta tikrinimui skirtų gairių ir vadovo, tikrinimai uostuose atliekami labai blogai ir yra neveiksmingi. Stebėtojai nežino ICCAT taisyklių. Žvejybos inspektoriai yra priklausomi nuo savo tikrinamų ekonominės veiklos vykdytojų suteiktos informacijos ir logistikos sistemų. Šie trūkumai didina Ganos nesugebėjimą vykdyti savo įsipareigojimus pagal ICCAT rekomendaciją 06-11 dėl perkrovimo programos parengimo.

(138)

Taip pat Komisija per savo misijas sužinojo, kad nuo 2009 iki 2012 m. keli Ganos krovininiai ir tunų žvejybos laivai nesilaikė ICCAT rekomendacijos 06-11. Ganos valdžios institucijos patvirtino abiejų laivų kapitonų pasirašytus sužvejotų žuvų kiekio sertifikatus, nors vykdant veiklą buvo atliktas draudžiamas perkrovimas jūroje. Kaip rašoma 126 konstatuojamojoje dalyje, ICCAT sekretoriato 2012 m. vasario 21 d. raštu, kuriame išreikštas susirūpinimas, Ganai buvo aiškiai priminta, kad ji turi imtis veiksmingų priemonių uždrausti Ganos gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų vykdomą perkrovimą jūroje. Kaip aprašyta 128 konstatuojamojoje dalyje, ICCAT sekretoriatas 2013 m. balandžio 30 d. raštu taip pat pranešė Ganai apie galimą reikalavimų nesilaikymą pagal ICCAT rekomendaciją 12-06 dėl perkrovimo jūroje.

(139)

Po to, kai ICCAT 2012 m. vasario 21 d. raštu išreiškė susirūpinimą ir paprašė pašalinti trūkumus, susijusius su žvejybos laivyno pajėgumų nuostatų nesilaikymu pagal rekomendacijas 09-01, 10-01 ir 11-01, per savo misiją 2013 m. gegužės mėn. Komisija pasiteiravo dėl Ganos žvejybos pajėgumų sumažinimo. Ganos jūrų administracija pripažino, kad tebuvo sustabdytas žvejybos pajėgumų didinimas, tačiau jie nebuvo sumažinti. Administracija leidžia pakeisti trūkstamus pajėgumus, kai laivai atiduodami į laužą arba nustoja plaukioti su Ganos vėliava, tačiau atsisako užregistruoti naujus tunų žvejybos laivus su Ganos vėliava. Taigi Gana nesiėmė veiksmingų priemonių užtikrinti, kad šie pajėgumai būtų iš tiesų sumažinti, ir didžiaakių tunų peržvejojimo rizika nesumažėjo.

(140)

Šis per Komisijos 2013 m. gegužės ir liepos mėn. misijas nustatytas trūkumas ir 129–138 konstatuojamosiose dalyse pateikta papildoma informacija – tai įrodymai, kad Gana nevykdė jai tenkančių vėliavos ir pakrantės valstybės įsipareigojimų, nustatytų UNCLOS 62, 94 ir 118 straipsniuose.

(141)

Kaip aprašyta 133 konstatuojamojoje dalyje, Gana nevykdo jai tenkančių pakrantės valstybės įsipareigojimų, nustatytų UNCLOS 62 straipsnio 4 dalies e punkte, dėl privalomo žvejybos laivų, vykdančių veiklą jos jūrų vandenyse, LSS buvimo vietos pranešimų teikimo. Tokie nacionalinės teisinės sistemos trūkumai taip pat prieštarauja IPOA 24 straipsnio 3 daliai, kurioje nustatyta, kad valstybės turėtų vykdyti nuoseklią ir veiksmingą žvejybos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą pradedant žvejybą, iškrovimo metu ir gabenant į galutinę paskirties vietą, įskaitant LSS diegimą laikantis atitinkamų nacionalinių, regioninių ar tarptautinių standartų, įskaitant jos jurisdikcijoje esantiems laivams taikomą reikalavimą laive įrengti LSS.

(142)

Be to, dėl 129–138 konstatuojamosiose dalyse nurodytų veiksmų Gana negali vykdyti savo įsipareigojimų pagal UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punktą, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat to laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams.

(143)

Taip pat iš Komisijos per savo misijas gautų duomenų matyti, kad per Ganos laivų registravimo procedūras nepaisoma ankstesnio laivų ir jų savininkų dalyvavimo NNN žvejybos veikloje. Toks požiūris neatitinka UNCLOS 94 straipsnio.

(144)

Be to, nepateikus informacijos apie išsaugojimo ir valdymo priemones, taip pat statistinių duomenų, laivų sąrašų ir reikalavimų laikymosi lentelių, mažėja Ganos galimybės vykdyti savo įsipareigojimus pagal UNCLOS 118 straipsnį, kuriame valstybės įpareigojamos bendradarbiauti siekiant išsaugoti ir valdyti atviros jūros rajonų gyvuosius išteklius.

(145)

Komisija išnagrinėjo visą svarbia laikomą informaciją dėl galimų Ganos veiksmų arba neveikimo, galinčių sumažinti galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų arba tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumą.

(146)

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Ganos teisinėje sistemoje yra numatytos kontrolės priemonės, pavyzdžiui, 2010 m. žvejybos taisyklėse nustatytas reikalavimas Ganos žvejybos laivams iš anksto gauti leidimą prieš pradedant žvejybos veiklą užsienio valstybėse. Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad, priešingai minėtai nacionalinei teisinei sistemai, Ganos valdžios institucijos neįvykdė šių įsipareigojimų, todėl sumažėjo galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų veiksmingumas kovojant su NNN žvejyba 2010, 2011 ir 2012 m.

(147)

Taip pat Komisija per savo 2013 m. gegužės mėn. misiją pastebėjo, kad Gana neįgyvendino 2002 m. Žuvininkystės įstatymo 94 straipsnio, kuriame numatyta įsteigti Žvejybos stebėsenos, kontrolės, priežiūros ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo padalinį, kurio darbe dalyvautų visos susijusios valstybės institucijos. Šiuo tikslu pagal 2002 m. Žuvininkystės įstatymo 95 straipsnį Ganos laivyno, Ganos oro pajėgų ir Vandens mokslinių tyrimų instituto darbuotojai gali būti skiriami įgaliotais pareigūnais, kad užtikrintų Žuvininkystės įstatymo ir kitų teisės aktų vykdymą. Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad Gana šių nuostatų neįgyvendino, todėl sumažėjo galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų veiksmingumas kovojant su NNN žvejyba.

(148)

Per savo 2013 m. gegužės mėn. misiją Komisija pastebėjo, kad iki 2012 m. spalio 1 d. Gana niekada nereikalavo iš savo ICCAT rajone tunus žvejojančių laivų pranešti apie geografinę padėtį ir taip pažeidė jai tenkančius susitariančiosios ICCAT šalies įsipareigojimus, nustatytus ICCAT rekomendacijos 03-14 3, 4 ir 5 dalyse. Be to, taip Gana neįgyvendino 2010 m. žvejybos taisyklių 42, 47, 48 ir 49 straipsnių nuostatų. Todėl Komisija pastebėjo, kad Gana, priešingai šiai nacionalinei teisinei sistemai, neįgyvendino šių nuostatų, todėl sumažėjo galiojančių įstatymų, kitų teisės aktų ir tarptautinių išsaugojimo bei valdymo priemonių veiksmingumas kovojant su NNN žvejyba.

(149)

Komisija per savo 2013 m. gegužės mėn. misiją taip pat pastebėjo, kad Gana neįgyvendino 2002 m. Žuvininkystės įstatymo 42 straipsnio ir 2010 m. žvejybos taisyklių 1 straipsnio, kuriuose nustatytas reikalavimas parengti nacionalinį žuvininkystės valdymo ir plėtros planą. Pagal Ganos įstatymus ir kitus teisės aktus šis planas turi būti parengtas remiantis patikimiausiais mokslo duomenimis, jame turi būti užtikrintas optimalus žvejybos išteklių naudojimas, vengiant pernelyg intensyvaus jų eksploatavimo, ir jis turi atitikti gero valdymo principus. Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad Gana, priešingai šiai nacionalinei teisinei sistemai, neįgyvendino šių nuostatų, todėl sumažėjo galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų veiksmingumas kovojant su NNN žvejyba.

(150)

Galiausiai svarbu pažymėti, kad Gana taip pat buvo paminėta NMFS ataskaitoje (34). Joje nurodyta, kad Gana nevaldė savo žvejybos laivų pagal ICCAT patvirtintas išsaugojimo ir valdymo priemones ir ypač rekomendacijas 05-09, 11-01, 04-01, 11-01 ir 06-11. Be to, NMFS ataskaitoje minimas Ganos nesugebėjimas vykdyti ICCAT reikalavimų dėl pajėgumų apribojimo, įgyvendinti draudimų perkrauti jūroje ir efektyviai užtikrinti jų vykdymo. NMFS taip pat mano, kad Gana turi daryti pažangą pagal ICCAT rekomendacijas įgyvendindama sutartą planą, pagal kurį būtų kompensuota už didžiaakių tunų išteklių pereikvojimą ir pagerintas duomenų rinkimas. Be to, NMFS ragina tikslinti Ganos atliekamus sužvejojamų kiekių vertinimus, kad ICCAT galėtų geriau įvertinti didžiaakių tunų išteklius.

(151)

Tarptautinių priemonių įgyvendinimas Ganoje neatitinka IPOA IUU 10 punkte valstybėms pateiktų rekomendacijų pirmumo tvarka ratifikuoti UNFSA, jį pripažinti arba prie jo prisijungti. Komisija mano, kad ši rekomendacija yra itin svarbi Ganai, turinčiai nemažą žvejybos laivyną, vykdantį toli migruojančių žuvų rūšių (daugiausia tunų ICCAT rajone) žvejybą.

(152)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais faktiniais Komisijos surinktais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalis galima teigti, kad Gana nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių įsipareigojimų, susijusių su tarptautinėmis taisyklėmis, įstatymais ir išsaugojimo bei valdymo priemonėmis.

(153)

Primenama, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (35) Gana laikoma vidutinės žmogaus socialinės raidos šalimi (135-oji vieta iš 186 šalių). Be to, primenama, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006 Gana priskiriama mažas pajamas gaunančių šalių kategorijai. Komisija, atsižvelgdama į tokį Ganos įvertinimą, svarstė, ar jos surinkta informacija galėtų būti susieta su konkrečiais Ganos kaip besivystančios šalies apribojimais.

(154)

Nors, bendrai vertinant, galima išskirti tam tikrus su kontrole ir stebėsena susijusius pajėgumų apribojimus, dėl Ganos išsivystymo lygio nustatytais konkrečiais apribojimais negalima pateisinti to, kad pagal nacionalinį teisinį pagrindą trūksta konkrečių nuostatų dėl tarptautinės priemonės, kuria siekiama kovoti su NNN žvejyba, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti. Be to, šiais apribojimais negalima pateisinti Ganos nesugebėjimo efektyviai vykdyti nacionalinės teisės aktų, pagal kuriuos skiriamos sankcijos už pažeidimus, susijusius su NNN žvejyba. Taip pat esama duomenų, kad tarptautinių taisyklių nesilaikymas daugiau priklauso nuo nepakankamo nacionalinių institucijų tarpusavio bendradarbiavimo ir nacionalinių taisyklių bei tarptautinės teisės normų įgyvendinimo veiksmingumo. Galiausiai pažymėtina, kad Ganos išsivystymo lygis yra aukštesnis nei kitų šio pasaulio regiono valstybių, todėl galima pagrįstai teigti, kad Gana yra kur kas geriau nei dauguma kitų Afrikos šalių pasirengusi vykdyti tarptautinėje teisėje jai tenkančias vėliavos, pakrantės, uosto ar rinkos valstybės pareigas.

(155)

Taip pat derėtų paminėti, kad Sąjunga jau finansavo konkrečius techninės pagalbos veiksmus Ganoje, skirtus kovai su NNN žvejyba (36). Nėra įrodymų, kad Gana būtų atsižvelgusi į pateiktą rekomendaciją dėl atitinkamų trūkumų pašalinimo.

(156)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 7 dalį galima teigti, kad šiuo atveju reikšmingų išsivystymo apribojimų nėra. Turint omenyje nustatytų Ganos trūkumų pobūdį, tos šalies išsivystymo lygiu negalima pateisinti ar kitaip pagrįsti bendrų Ganos kaip vėliavos ar pakrantės valstybės veiklos, susijusios su žvejyba ir nepakankamomis priemonėmis, skirtomis užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, rezultatų.

(157)

Atsižvelgiant į šiame sprendimo skirsnyje išaiškintą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 7 dalį galima teigti, kad Ganos su žvejyba susijusiai išsivystymo būklei ir apskritai jos su žvejyba susijusiai veiklai šalies išsivystymo lygis nekenkia.

(158)

Iki 2010 m. spalio 10 d. Kiurasao priklausė Olandijos Antilams (Kiurasao, Sint Martenas, Boneras, Sint Eustatijus ir Saba). Olandijos Antilai liovėsi egzistuoti 2010 m. spalio 10 d. Olandijos Antilų kaip vėliavos valstybės pranešimą Komisija gavo 2010 m. vasario 12 d. Kiurasao apie savo kompetentingas institucijas pagal NNN reglamentą pranešė 2011 m. kovo 28 d.

(159)

2013 m. kovo 4–8 d. Komisija, EŽKA padedama, NNN reglamento 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinio bendradarbiavimo tvarka surengė misiją Kiurasao.

(160)

Misijos metu buvo siekiama patikrinti informaciją dėl Kiurasao taikomų priemonių dėl įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jo žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo, taip pat priemonių, kurias Kiurasao taiko vykdydamas savo įsipareigojimus kovoti su NNN žvejyba ir laikydamasis reikalavimų ir punktų, susijusių su Sąjungos sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistemos įgyvendinimu.

(161)

Misijos ataskaita perduota Kiurasao atstovams 2013 m. kovo 8 d.

(162)

2013 m. birželio 3–6 d. surengta kita Komisijos misija Kiurasao.

(163)

2013 m. birželio 5 d. Komisija pateikė pastabas raštu apie nustatytą Kiurasao esamą padėtį.

(164)

Kiurasao pateikė savo pastabas raštu, kuris gautas 2013 m. liepos 31 d.

(165)

Kiurasao yra bendradarbiaujanti, tačiau ne susitariančioji ICCAT šalis. Kiurasao ratifikavo UNCLOS.

(166)

Siekdama įvertinti, ar Kiurasao vykdo jam tenkančius vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės tarptautinius įsipareigojimus, nustatytus UNCLOS ir ICCAT, Komisija surinko ir išnagrinėjo visą šiam tikslui reikalingą informaciją.

(167)

Šiuo tikslu Komisija panaudojo informaciją, gautą iš turimų duomenų, kuriuos paskelbė RFMO, visų pirma ICCAT. Be to, vertindama, kaip Kiurasao laikosi jam tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės tarptautinių įsipareigojimų ir RFMO nustatytų taisyklių, Komisija atkreipė dėmesį ir į tai, kad per jos 2013 m. birželio mėn. misiją Kiurasao pareiškė norą plėtoti savo tarptautinę žvejybą ir tapti visateisiu ICCAT nariu.

(168)

Komisija pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalį įvertino, ar Kiurasao vykdo jam tenkančius vėliavos, uosto ar pakrantės valstybės įsipareigojimus. Atlikdama šią peržiūrą Komisija atsižvelgė į NNN reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse nurodytus kriterijus.

(169)

Kalbant apie su Kiurasao vėliava plaukiojančius NNN laivus, pažymėtina, kad, remiantis RFMO laivų sąrašuose pateikta informacija, tokių laivų laikinuose arba galutiniuose NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose nėra ir nepateikta jokių įrodymų apie ankstesnius su Kiurasao vėliava plaukiojančių laivų NNN žvejybos atvejus, kurie suteiktų Komisijai galimybę vertinti su pasikartojančia NNN žvejyba susijusią Kiurasao veiklą. Nepaisant to, pažymėtina, kad, remiantis Komisijos gauta informacija, įvyko keli incidentai, kai du su Kiurasao vėliava plaukiojantys laivai buvo įtariami vykdę NNN žvejybos veiklą. Konkrečiai kalbant, 2011 m. Japonijos ir Naujosios Zelandijos vyriausybės pranešė Kiurasao ūkio plėtros ministerijai, kad su Kiurasao vėliava plaukiojantis laivas žvejojo priedugnio rūšių ryklius giliavandeniais žiauniniais tinklaičiais rajone, kuriame galioja Pietų Ramiojo vandenyno atviros jūros rajonų žvejybos išteklių apsaugos ir valdymo konvencija (angl. santrumpa SPRFMO). Naudoti giliavandenius žiauninius tinklaičius tame rajone buvo uždrausta pagal priemones, dėl kurių susitarta tarptautinių konsultacijų dėl siūlomos Pietų Ramiojo vandenyno regioninės žvejybos išteklių valdymo organizacijos galutiniame akte (toliau – galutinis aktas) 2009 m. (37). Be to, atitinkamu laikotarpiu Kiurasao patvirtino šio laivo sužvejotų žuvų kiekio sertifikatus. Kiurasao dėl šio laivo pradėjo tyrimo procedūrą ir ėmėsi atsargumo priemonių, kad sustabdytų jo žvejybos veiklą SPRFMO konvencijos žvejybos rajone. Tačiau šiam laivui netaikyta jokių sankcijų. Galima daryti išvadą, kad elgdamasis taip, kaip aprašyta, Kiurasao pažeidė UNCLOS 117 ir 118 straipsnius.

(170)

Komisija įvertino, ar Kiurasao už NNN žvejybą atsakingų operatorių atžvilgiu ėmėsi veiksmingų priemonių reikalavimų vykdymui užtikrinti ir ar taikytos pakankamai griežtos sankcijos, kad pažeidėjai negalėtų gauti naudos iš savo NNN veiklos.

(171)

Per 2013 m. kovo ir birželio mėn. Kiurasao surengtas misijas Komisija aptiko duomenų, įrodančių, kad Kiurasao nesilaiko savo kaip vėliavos valstybės įsipareigojimų. Visų pirma, vėliavos valstybė privalo veiksmingai įgyvendinti savo jurisdikciją ir kontroliuoti administracinius, techninius bei socialinius klausimus, aktualius su jos vėliava plaukiojantiems laivams, kaip numatyta UNCLOS 94 straipsnyje ir IPOA IUU taisyklėse. Per savo misijas Komisija nustatė didelių problemų, dėl kurių mažėja Kiurasao gebėjimai veikti žuvininkystės srityje ir laivyno valdymo sistemoje, įskaitant stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemonių bei procedūrų įgyvendinimo kokybę.

(172)

Pirma, remiantis per 2013 m. kovo ir birželio mėn. Komisijos misijas gauta informacija, taip pat buvo nustatyta, kad dėl NNN veiklos taikomų sankcijų sistema yra nepakankama, šios sankcijos nepadeda užtikrinti reikalavimų vykdymo, neatgraso nuo pažeidimų ir neužtikrina, kad pažeidėjai negautų naudos iš neteisėtos veiklos.

(173)

Antra, per šias misijas buvo nustatyti reikšmingi Kiurasao atsekamumo sistemos trūkumai. Iš tiesų, kaip nustatyta per įvairių dokumentų patikras vietoje, Kiurasao valdžios institucijos negali užtikrinti atsekamumo visuose žvejybos veiklos etapuose, įskaitant žuvų sugavimą, perkrovimą, iškrovimą, vežimą, eksportą ir prekybą.

(174)

Trečia, esama didelių trūkumų, susijusių su tuo, kaip Kiurasao kontroliuoja savo dideliais atstumais plaukiojančius žvejybos laivus. Už šio laivyno ir jo laimikio kontrolę atsako Ūkio plėtros ministerija, kuri taip pat yra įgaliota išduoti žvejybos licencijas, sustabdyti jų galiojimą ir jas panaikinti. Kiurasao neturi įsteigto žvejybos stebėsenos centro. Turint omenyje Kiurasao dideliais atstumais plaukiojančių žvejybos laivų techninius ypatumus, tai, kaip Kiurasao geba kontroliuoti savo dideliais atstumais plaukiojančių laivų elgesį, įsipareigojimų ir taisyklių laikymąsi, atskleidžia, kad esama nemažų administracinių, organizacinių ir techninių trūkumų. Nors Kiurasao gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose yra įdiegtos šiuolaikiškos informacijos perdavimo priemonės, dėl riboto jos LSS programinės įrangos, įdiegtos Ūkio plėtros ministerijos patalpose, pajėgumo kartu su taikoma popierine duomenų rinkimo sistema nepavyksta užtikrinti reikiamo pateiktų duomenų patikimumo.

(175)

Ketvirta, Kiurasao valdžios institucijos neužtikrina nuolatinės gaunamų LSS duomenų stebėsenos. Kalbant apie techninius ir veiklos trūkumus, paminėtina, kad programinės įrangos, kuri naudojama LSS duomenims nuskaityti ir rinkti, funkcijos yra ribotos. Aprūpinimo laivuose yra įdiegta LSS ir jie turėtų sistemingai perduoti duomenis, o krovininiuose laivuose LSS yra įdiegta, tačiau iš jų privaloma perduoti duomenis tik tada, kai juose gabenamos žuvys.

(176)

Penkta, per savo 2013 m. kovo ir birželio mėn. misijas Komisija pastebėjo, kad tarpusavio koordinavimo ir bendradarbiavimo pranešant duomenis tarp su Kiurasao vėliava dideliais atstumais plaukiojančių laivų ir kompetentingų Kiurasao institucijų nepakanka, kad būtų užtikrinta veiksminga žvejybos veiklos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros sistema. Šie duomenys įrodo Kiurasao kaip vėliavos valstybės nesugebėjimą stebėti ir kontroliuoti savo laivyno žvejybos veiklos ir įgyvendinti jurisdikcijos kiekvienam su jo vėliava plaukiojančiam laivui, kaip nustatyta UNCLOS 94 straipsnyje. Toks Kiurasao stebėsenos, kontrolės ir priežiūros veiklos vykdymas taip pat neatitinka IPOA IUU 24 punkte vėliavos valstybėms pateiktų rekomendacijų užtikrinti nuoseklią ir veiksmingą žvejybos veiklos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą.

(177)

Šešta, tai, kad trūksta žmogiškųjų išteklių, nepakankamai tikrinamas kasdien laivų perduodamų duomenų tikslumas ir nėra nustatytų tikrinimo procedūrų bei kruopštaus tikrinimo pagal veiklos gaires arba vadovus, skirtus Ūkio plėtros ministerijos pareigūnams, pažeidžia tarptautinius Kiurasao kaip vėliavos valstybės įsipareigojimus, ypač pagal UNCLOS 94 straipsnį. Taip pat Kiurasao neįgyvendino IPOA IUU rekomendacijų, ypač jų 34 punkto.

(178)

Turint omenyje 173–176 konstatuojamosiose dalyse aprašytąją padėtį, Kiurasao neįstengė įrodyti, kad tenkina UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punkto sąlygas, pagal kurias yra nustatyta, kad vėliavos valstybės pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat to laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams.

(179)

Be to, Kiurasao nevykdė savo tarptautinių teisinių įsipareigojimų pagal UNCLOS 118 straipsnį, kuriame reglamentuojamas valstybių bendradarbiavimas siekiant išsaugoti ir valdyti gyvuosius išteklius. Konkrečiai kalbant, tai, kad nėra oficialiai įsteigto nuolat veikiančio žvejybos stebėsenos centro, kuris būtų vienas bendras ryšių punktas, yra rimta kliūtis efektyviai bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, kurios dalyvauja perkraunant ir iškraunant Kiurasao laivų sužvejotas tunų rūšių žuvis.

(180)

Todėl Kiurasao neįrodė, kad bendradarbiauja ir derina veiklą su kitomis valstybėmis, kad būtų užkirstas kelias NNN žvejybai, nuo jos atgrasyta ir ji būtų panaikinta, taip, kaip nustatyta IPOA IUU 28 punkte ir ypač 28 punkto 6 papunktyje, kuriame nustatyta, kad valstybės narės turėtų sukurti bendradarbiavimo mechanizmus, per kuriuos galėtų inter alia skubiai reaguoti į NNN žvejybos veiklą.

(181)

Dėl sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistemos Komisija per savo 2013 m. kovo ir birželio mėn. misijas nustatė, kad Kiurasao sužvejotų žuvų kiekio sertifikatų patvirtinimo valdymo sistemoje esama spragų. Kiurasao sužvejotų žuvų kiekio sertifikatus patvirtindavo iš tiesų nepatikrinęs informacijos ir jo institucijoms neatlikus patikrų vietoje, o tai prieštarauja ICCAT rekomendacijoms 09-11 (38). Taip pat nustatyta, kad Kiurasao valdžios institucijos visiškai nebendradarbiauja su jo laimikio iškrovimą vykdančiomis valstybėmis (t. y. Dramblio Kaulo Krantu, Senegalu, Gana). Jo sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistema yra pagrįsta tik dokumentų patikromis. Laivų judėjimą jūroje galima stebėti per LSS, tačiau šios pagrindinės laivų judėjimo sistemos nepakanka, kad būtų galima rinkti istorinius duomenis, ir joje neteikiami perspėjimai. Šie faktai įrodo, kad Kiurasao nesilaiko UNCLOS 118 ir 119 straipsniuose nustatytų taisyklių.

(182)

Kalbant apie sužvejotų žuvų kiekio sertifikatų patvirtinimą, pažymėtina, kad be LSS, kitų kontrolės priemonių nėra. Todėl kontroliuodamos laivus, kurie visą laiką žvejoja ne Kiurasao vandenyse ir iškrauna arba perkrauna didžiąją laimikio dalį Dramblio Kaulo Krante ir Angoloje, Kiurasao valdžios institucijos pasikliauja tik operatorių teikiama informacija. Iškrovimo ar perkrovimo uostai visiškai nekontroliuojami. Be to, nebendradarbiaujama su iškrovimą arba perkrovimą vykdančiomis šalimis.

(183)

Kiurasao nesukūrė pranešimų apie sužvejotų žuvų kiekį sistemos, kurioje būtų užtikrinamas viso sužvejoto laimikio tikralaikis registravimas, taip pat nesukūrė elektroninės laivų žurnalų sistemos. Todėl jam nepavyko užtikrinti visapusiškos kontrolės, atsekamumo ir efektyvaus LSS pozicijų, iškrovimų ir informacijos apie iškrovimus bei perkrovimus sutikrinimo. Taigi Kiurasao veikla šioje srityje neatitinka IPOA IUU 28 punkto rekomendacijų.

(184)

2010 m. spalio 7 d. nacionalinis potvarkis dėl žvejybos atviroje jūroje (Landsbesluit visserij op volle zee – PB Nr. 109) yra pagrindinis Kiurasao tarptautinę žvejybos sritį reglamentuojantis žuvininkystės įstatymas. Šiame 2010 m. nacionaliniame potvarkyje yra nustatyta tarptautinė licencijų išdavimo sistema. Į šį teisės aktą įtrauktos nuostatos dėl perkrovimo, pranešimo įsipareigojimų ir LSS.

(185)

1991 m. nacionalinis potvarkis dėl žuvininkystės (Visserijlandsverordening) yra pagrindinis nacionalinis žuvininkystės įstatymas, kuriame nustatytos žvejybos Kiurasao teritoriniuose vandenyse ir jo žvejybos zonoje taisyklės.

(186)

Dėl Kiurasao teisinės ir administracinės sistemos per 2013 m. kovo ir birželio mėn. Komisijos surengtas misijas nustatyta, kad Kiurasao sukurtose struktūrose ir sistemose esama trūkumų. Konkrečiai kalbant, Kiurasao nėra sukurto pažeidimų ir sankcijų registro, kuris palengvintų ankstesnės laivų savininkų NNN veiklos tikrinimo procesą. Taikomų administracinių sankcijų ir baudų apskritai nepakanka ir jos nesudaro nuoseklios ir atgrasančios sankcijų sistemos. Remiantis Kiurasao pateikta informacija, jo teisės aktuose nėra nustatyta administracinio reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių, todėl neįmanoma skirti administracinės baudos už NNN pažeidimus atsakingiems asmenims, o Kiurasao vyriausybė negali imtis prevencinių ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių. Vykdydamas veiklą taip, kaip pirmiau aprašyta, Kiurasao nesilaikė UNCLOS 94 straipsnio nuostatų.

(187)

Per savo 2013 m. kovo ir birželio mėn. misijas ir remdamasi Kiurasao suteikta informacija Komisija nustatė, kad nepaisant pripažinto Kiurasao teisinės ir administracinės sistemos nepakankamumo, kompetentingos Kiurasao institucijos nesiėmė veiksmų, kad pradėtų būtinas procedūras siekdamos priimti NNN elgesio kodeksą ir persvarstyti Kiurasao žuvininkystės įstatymą.

(188)

Todėl Komisijos surinkti įrodymai patvirtina, kad su veiksmingomis reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonėmis susijusi Kiurasao veikla taip pat neatitinka IPOA IUU 21 punkte valstybėms pateiktų rekomendacijų užtikrinti, kad NNN žvejybą vykdantiems laivams būtų taikomos pakankamai griežtos sankcijos siekiant veiksmingai užkirsti kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, taip pat užtikrinti, kad pažeidėjai negautų naudos iš tokios žvejybos.

(189)

Atsižvelgiant į Kiurasao valdžios institucijų turimą pajėgumą, pažymėtina, kad nėra informacijos apie Kiurasao išsivystymo lygį pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą. Tačiau pagal Pasaulio banko visuotinį vystymosi rodiklį (39) Kiurasao laikomas dideles pajamas gaunančia šalimi. Atsižvelgiant į Kiurasao padėtį, manoma, kad nebūtina tirti kompetentingų Kiurasao institucijų turimo pajėgumo.

(190)

Remiantis per Komisijos 2013 m. kovo ir birželio mėn. misijas gauta informacija, negalima teigti, kad Kiurasao valdžios institucijoms trūksta finansinių išteklių. Kita vertus, joms trūksta reikiamų teisinių ir administracinių sąlygų ir įgaliojimų vykdyti savo pareigas. Be to, pažymėtina, kad Komisija pagal IPOA IUU 85 ir 86 punktuose pateiktas rekomendacijas dėl specialių besivystančių šalių reikalavimų padėjo Kiurasao taikyti ES NNN reglamentą naudojant specialią Komisijos finansuojamą techninės pagalbos programą (40).

(191)

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalį ir 5 dalies b ir d punktus Kiurasao nevykdė pagal tarptautinę teisę jam kaip vėliavos valstybei tenkančių įsipareigojimų dėl bendradarbiavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo.

(192)

Kiurasao ratifikavo UNCLOS. Be to, nuo 2010 m. lapkričio 17 d. Kiurasao yra bendradarbiaujanti ICCAT šalis, kuri nėra susitariančioji šalis.

(193)

Siekiant išsamiau išaiškinti, kaip Kiurasao įgyvendina tarptautines taisykles, svarbu pažymėti, kad Nyderlandų Karalystė Olandijos Antilų vardu 2007 m. ratifikavo UNCLOS ir kad Kiurasao įgyvendina visus teisės aktus, priimtus Olandijos Antilų iki 2010 m. spalio 10 d.

(194)

Komisija įvertino visą svarbia laikytiną informaciją, susijusią su Kiurasao kaip bendradarbiaujančios ICCAT šalies, kuri nėra susitariančioji šalis, statusu. Komisija įvertino ir visą svarbia laikytiną informaciją, susijusią su Kiurasao sutikimu taikyti ICCAT patvirtintas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones.

(195)

Komisija išnagrinėjo ICCAT turimą informaciją apie tai, kaip Kiurasao laikosi reikalavimų. Šiuo tikslu Komisija naudojosi ICCAT reikalavimų laikymosi suvestinėmis lentelėmis (41).

(196)

2012 m. ICCAT išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių įgyvendinimo komitetas (angl. COC) pripažino, kad Kiurasao nevykdė savo įsipareigojimo laiku teikti ICCAT ataskaitas, statistiką ir duomenis. Reikalavimų laikymosi suvestinėse lentelėse, pateiktose COC posėdžio ataskaitoje (42), pripažinta, kad Kiurasao vėlavo pateikti arba pateikė neišsamius dokumentus apie laivyno charakteristikas pagal I užduotį, susijusias su metinėmis ataskaitomis ir statistika; vidaus veiksmus dėl išsaugojimo ir valdymo priemonių (skirtus ilgesniems kaip 20 m laivams); informaciją apie susitarimus, kuriais leidžiama žvejoti; perkrovimo ataskaitą; reikalavimų laikymosi lenteles apie kvotas ir leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimus. Šis nesugebėjimas laikytis ICCAT taisyklių ir rekomendacijų (daugiausia ICCAT rekomendacijos 11-12) kartu su kitais šio sprendimo 7.1 ir 7.2 skirsniuose nustatytais faktais rodo, kad Kiurasao nevisapusiškai vykdo savo kaip vėliavos valstybės įsipareigojimus dėl valdymo ir išteklių išsaugojimo priemonių, kaip nustatyta UNCLOS 117 ir 118 straipsniuose.

(197)

Dėl žvejybos laivyno politikos Komisija nustatė, kad visi pramoniniai Kiurasao laivai priklauso užsienio savininkams, ir Kiurasao tesugeba nustatyti tikrąjį laivo savininką. Komisija mano, jog turimos informacijos apie tikrųjų laivų savininkų koordinates nepakanka įrodyti, kad yra tikras ryšys tarp vėliavos valstybės ir jos laivų, ir ji laiko tokią padėtį neatitinkančia nuostatų dėl laivų nacionalinės priklausomybės UNCLOS 91 straipsnyje.

(198)

Be to, remiantis per 2013 m. kovo ir birželio mėn. misijas gauta informacija, nustatyta, kad atviroje jūroje vykdančių veiklą žvejybos laivų registravimą atlieka viena institucija (Kiurasao jūrų administracija), o visas valdymo ir stebėsenos užduotis – kita institucija (Ūkio plėtros ministerija). Tokiam užduočių pasidalijimui reikalingas glaudus kompetentingų institucijų darbo koordinavimas ir bendradarbiavimas. Komisija per savo 2013 m. kovo ir birželio mėn. misijas pastebėjo, kad pastarosios dvi institucijos taip nebendradarbiauja. Per šias Komisijos misijas gauti duomenys taip pat atskleidžia, kad pagal Kiurasao laivų registravimo tvarką neatsižvelgiama į tai, ar laivai ir jų savininkai gali būti kaip nors dalyvavę NNN žvejybos veikloje. Nustatyta, kad kompetentingos Kiurasao institucijos laivo užregistravimo metu netikrina jo praeities ir nepaiso jo galimo dalyvavimo NNN veikloje. Taigi Kiurasao nevykdo reikalavimų dėl laivų registravimo ar leidimo plaukioti su valstybės vėliava pagal ICCAT nutarimą 05-07 ir neatitinka UNCLOS 94 straipsnio. Kiurasao žvejybos laivų registravimo veikla taip pat neatitinka IPOA IUU 36 ir 38 punktuose vėliavos valstybėms pateiktos rekomendacijos stengtis neleisti su jų vėliava plaukioti laivams, kurie iki tol buvo padarę pažeidimų, ir neleisti perregistruoti su jų vėliava plaukiojančių laivų dėl išsaugojimo ir valdymo priemonių nesilaikymo arba nacionalinio, regioninio ar pasaulinio lygmens nuostatų pažeidimo. Be to, minėta Kiurasao veikla, susijusi su žvejybos laivų registravimu, neatitinka IPOA IUU 39 punkte valstybėms pateiktų rekomendacijų visais pagrįstais būdais, be kita ko, neišduodant leidimo laivui žvejoti ir neleidžiant plaukioti su atitinkamos valstybės vėliava, užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama vėliavos keitimu (angl. flag hopping) – tokia praktika, kada, siekiant išvengti išsaugojimo ir valdymo priemonių ar nuostatų taikymo, kelis kartus ir greitai pakeičiama laivo vėliava.

(199)

Reikia pridurti, kad kartu su nacionaliniu registru Kiurasao turi laivų be įgulos registrą, pagal kurį leidžiama su kitos valstybės vėliava plaukiojantiems laivams laikinai perimti Kiurasao vėliavą. Paminėtina, kad Kiurasao valdžios institucijos tuo atveju, kai ne Kiurasao laivas užregistruojamas Kiurasao laivų be įgulos registre, paprastai apie tai informuoja kitą vėliavos valstybę. Šiais atvejais Kiurasao valdžios institucijos papildomai netikrina laivų operatorių ir (arba) tikrųjų savininkų. Taip pat paminėtina, kad yra buvę atvejų, kai su Kiurasao vėliava plaukiojantys krovininiai laivai buvo užregistruoti ICCAT kitos valstybės (Filipinų), apie tai nepranešus Kiurasao valdžios institucijoms. Galima daryti išvadą, kad tokia Kiurasao praktika neatitinka UNCLOS 94 straipsnio, kuriame nustatyta vėliavos valstybių atsakomybė už su jų vėliavomis plaukiojančius laivus. Šiuo klausimu paminėtina, kad Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (angl. ITF) mano, jog Kiurasao suteikia galimybę plaukioti su „patogia vėliava“ (43).

(200)

Galiausiai reikia pažymėti, kad, priešingai negu nurodyta IPOA IUU 25–27 punktuose pateiktose rekomendacijose, Kiurasao neparengė nacionalinio veiksmų, skirtų kovai su NNN žvejyba, plano.

(201)

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kiurasao pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalis nevykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių įsipareigojimų, susijusių su tarptautinių taisyklių ir įstatymų laikymusi ir išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių taikymu.

(202)

Primenama, kad Kiurasao nėra įtrauktas į Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 II priedo sąrašą, kuriame valstybės suklasifikuotos pagal jų išsivystymo lygį, ir nėra jokios informacijos apie Kiurasao socialinės raidos lygį pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą. Priešingai, pagal Pasaulio banko 2013 m. visuotinį vystymosi rodiklį (44) Kiurasao laikomas dideles pajamas gaunančia šalimi.

(203)

Atsižvelgiant į per misijas nustatytus faktus ir Pasaulio banko visuotinį vystymosi rodiklį, nustatytą Kiurasao, jo negalima laikyti šalimi, kurioje būtų konkrečių apribojimų, tiesiogiai atsirandančių dėl jos išsivystymo lygio. Nenustatyta jokių patvirtinančių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad Kiurasao jam pagal tarptautinę teisę priklausančių įsipareigojimų nevykdo dėl nepakankamo išsivystymo. Taip pat nėra jokių konkrečių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatytus žvejybos veiklos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros trūkumus sieti su nepakankamais pajėgumais ar nepakankama infrastruktūra.

(204)

Taip pat derėtų paminėti, kad 2011 m. Komisija jau finansavo konkrečius techninės pagalbos veiksmus Kiurasao, skirtus kovai su NNN žvejyba (45). Nėra įrodymų, kad Kiurasao būtų atsižvelgęs į pateiktą rekomendaciją, kad ištaisytų atitinkamus trūkumus.

(205)

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pagal NNN reglamento 31 straipsnio 7 dalies nuostatas daroma išvada, kad Kiurasao su žvejyba susijusiai išsivystymo būklei ir apskritai jo su žvejyba susijusiai veiklai šalies išsivystymo lygis nekenkia.

(206)

Atsižvelgiant į pirmiau padarytas išvadas, kad Kiurasao, Gana ir Korėja, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės, nevykdo pagal tarptautinę teisę joms tenkančių įsipareigojimų imtis priemonių siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ar ją panaikinti, vadovaujantis NNN reglamento 32 straipsniu, šioms šalims turėtų būti pranešta apie tai, kad jos gali būti pripažintos trečiosiomis šalimis, kurias Komisija laiko nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis kovojant su NNN žvejyba.

(207)

Pagal NNN reglamento 32 straipsnio 1 dalį Komisija turėtų informuoti Kiurasao, Ganą ir Korėją apie tai, kad jos gali būti pripažintos nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis. Taip pat Komisija Kiurasao, Ganos ir Korėjos atžvilgiu turėtų imtis visų NNN reglamento 32 straipsnyje nustatytų veiksmų. Tinkamo administravimo tikslais turėtų būti nustatytas laikotarpis, per kurį minėtos šalys galėtų raštu atsakyti į tokį pranešimą ir ištaisyti padėtį.

(208)

Be to, pranešimas Kiurasao, Ganai ir Korėjai apie tai, kad jos gali būti pripažintos šalimis, kurias Komisija laiko nebendradarbiaujančiomis, pagal šį sprendimą nekliudo Komisijai ar Tarybai imtis tolesnių veiksmų ir savaime nereiškia įpareigojimo imtis tokių veiksmų siekiant pripažinti ir sudaryti nebendradarbiaujančių šalių sąrašą,

27.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 346/50

1.

2013 m. lapkričio 18 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Ackermans & van Haaren NV“ (toliau – „AvH“, Belgija) pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, išimtinę visos įmonės „Aannemingsmaatschappij CFE NV“ (toliau – CFE, Belgija) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.7089 – Ackermans & Van Haaren/Aannemingsmaatschappij CFE adresu:

27.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 346/52

1.

2013 m. lapkričio 18 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės Gestamp Eolica S.L. (Ispanija), kurią kontroliuoja Corporación Gestamp, S.L. (Ispanija) ir Banco Santander SA (Ispanija), pirkdamos akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą naujai įsteigtos bendros įmonės (JV, Ispanija) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.7070 – Gestamp Eolica/Banco Santander/JV adresu:

27.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 346/53

1.

2013 m. lapkričio 19 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: Renova Industries Ltd. (Renova, Bahamai) pagal akcininkų susitarimą ketina įsigyti, per savo visiškai valdomą netiesioginę dukterinę įmonę Venetos Holding AG (Venetos), kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visą įmonės Schmolz + Bickenbach AG (S+B, Šveicarija) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6962 – Renova Industries/Schmolz + Bickenbach adresu: