26.11.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/1

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla COMP/M.7022 – Immochan/CNP Assurances/Galerie Commerciale de Kirchberg)

(Tekstas svarbus EEE)

2013/C 345/01

2013 m. lapkričio 14 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik prancūzų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32013M7022. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

26.11.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/2

Euro kursas (1)

2013 m. lapkričio 25 d.

2013/C 345/02

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3514
JPY	Japonijos jena	137,57
DKK	Danijos krona	7,4585
GBP	Svaras sterlingas	0,83480
SEK	Švedijos krona	8,8915
CHF	Šveicarijos frankas	1,2311
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,2755
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	27,269
HUF	Vengrijos forintas	298,21
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7030
PLN	Lenkijos zlotas	4,1916
RON	Rumunijos lėja	4,4473
TRY	Turkijos lira	2,7030
AUD	Australijos doleris	1,4754
CAD	Kanados doleris	1,4272
HKD	Honkongo doleris	10,4773
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6458
SGD	Singapūro doleris	1,6924
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 432,79
ZAR	Pietų Afrikos randas	13,5965
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,2344
HRK	Kroatijos kuna	7,6424
IDR	Indonezijos rupija	15 878,01
MYR	Malaizijos ringitas	4,3506
PHP	Filipinų pesas	59,267
RUB	Rusijos rublis	44,5414
THB	Tailando batas	43,218
BRL	Brazilijos realas	3,0956
MXN	Meksikos pesas	17,5598
INR	Indijos rupija	84,4560

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

26.11.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/3

Komisijos komunikatas, parengtas įgyvendinant 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (nauja redakcija)

(Darniųjų standartų pavadinimų ir nuorodinių žymenų skelbimas pagal Sąjungos derinimo teisės aktus)

(Tekstas svarbus EEE)

2013/C 345/03

ESO (1)	Darniojo standarto nuorodiniai žymenys ir pavadinimas (ir pamatinis dokumentas)	Pakeisto standarto duomenys	Pakeisto standarto atitikties prezumpcijos galiojimo pasibaigimo data 1 pastaba
(1)	(2)	(3)	(4)
CEN	EN ISO 3381:2011 Geležinkelio taikmenys. Akustika. Triukšmo matavimas bėginių transporto priemonių viduje (ISO 3381:2005)
CEN	EN 12080:2007+A1:2010 Geležinkelio taikmenys. Ašidėžės. Riedėjimo guoliai
CEN	EN 12081:2007+A1:2010 Geležinkelio taikmenys. Ašidėžės. Plastiškieji tepalai
CEN	EN 12082:2007+A1:2010 Geležinkelio taikmenys. Ašidėžės. Eksploatacinių charakteristikų bandymai
CEN	EN 12663-1:2010 Geležinkelio taikmenys. Konstrukciniai reikalavimai, keliami geležinkelio riedmenų kėbulams. 1 dalis. Geležinkelio riedmenys, išskyrus prekinius vagonus
CEN	EN 12663-2:2010 Geležinkelio taikmenys. Konstrukciniai geležinkelio riedmenų kėbulų reikalavimai. 2 dalis. Prekiniai vagonai
CEN	EN 12665:2011 Šviesa ir apšvietimas. Pagrindiniai terminai ir apšvietimo reikalavimų apibrėžimo kriterijai
CEN	EN 13103:2009+A2:2012 Geležinkelio taikmenys. Aširačiai ir dviašiai vežimėliai. Varomosios ašys. Projektavimo metodas	EN 13103:2009+A1:2010 2.1 pastaba	Terminas pasibaigęs (2013 1 31)
CEN	EN 13104:2009+A2:2012 Geležinkelio taikmenys. Aširačiai ir dviašiai vežimėliai. Varančiosios ašys. Projektavimo metodas	EN 13104:2009+A1:2010 2.1 pastaba	Terminas pasibaigęs (2013 4 30)
CEN	EN 13145:2001+A1:2011 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio kelias. Mediniai pabėgiai
CEN	EN 13230-1:2009 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio kelias. Gelžbetoniniai pabėgiai. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai
CEN	EN 13230-2:2009 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio kelias. Gelžbetoniniai pabėgiai. 2 dalis. Įtemptieji vienblokiai pabėgiai
CEN	EN 13230-3:2009 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio kelias. Gelžbetoniniai pabėgiai. 3 dalis. Dviblokiai gelžbetoniniai pabėgiai
CEN	EN 13230-4:2009 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio kelias. Gelžbetoniniai pabėgiai. 4 dalis. Įtemptieji iešmų ir bėgių sankryžų pabėgiai
CEN	EN 13232-2:2003+A1:2011 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio kelias. Iešmai ir bėgių sankryžos. 2 dalis. Geometrinės formos reikalavimai
CEN	EN 13232-3:2003+A1:2011 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio kelias. Iešmai ir bėgių sankryžos. 3 dalis. Ratų ir bėgių sąveikos reikalavimai
CEN	EN 13232-4:2005+A1:2011 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio kelias. Iešmai ir bėgių sankryžos. 4 dalis. Perjungimas, blokavimas ir kontrolė
CEN	EN 13232-5:2005+A1:2011 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio kelias. Iešmai ir bėgių sankryžos. 5 dalis. Smailės
CEN	EN 13232-6:2005+A1:2011 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio kelias. Iešmai ir bėgių sankryžos. 6 dalis. Paprastųjų ir bukųjų kryžmių šerdys su fiksuotomis smailėmis
CEN	EN 13232-7:2006+A1:2011 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio kelias. Iešmai ir bėgių sankryžos. 7 dalis. Kryžmių šerdys su judamosiomis dalimis
CEN	EN 13232-8:2007+A1:2011 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio kelias. Iešmai ir bėgių sankryžos. 8 dalis. Plečiamieji įtaisai
CEN	EN 13232-9:2006+A1:2011 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio kelias. Iešmai ir bėgių sankryžos. 9 dalis. Iešmo sąranka
CEN	EN 13260:2009+A1:2010 Geležinkelio taikmenys. Aširačiai ir dviašiai vežimėliai. Aširačiai. Gaminio reikalavimai
CEN	EN 13261:2009+A1:2010 Geležinkelio taikmenys. Aširačiai ir dviašiai vežimėliai. Ašys. Gaminio reikalavimai
CEN	EN 13262:2004+A2:2011 Geležinkelio taikmenys. Aširačiai ir dviašiai vežimėliai. Ratai. Gaminio reikalavimai
CEN	EN 13272:2012 Geležinkelio taikmenys. Viešojo transporto sistemų riedmenų elektrinis apšvietimas
CEN	EN 13481-2:2012 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio kelias. Sąvaržų eksploatacinių charakteristikų reikalavimai. 2 dalis. Gelžbetoninių pabėgių sąvaržos
CEN	EN 13481-3:2012 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio kelias. Sąvaržų eksploatacinių charakteristikų reikalavimai. 3 dalis. Medinių pabėgių sąvaržos
CEN	EN 13481-5:2012 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio kelias. Sąvaržų eksploatacinių charakteristikų reikalavimai. 5 dalis. Plokščių su pritvirtintais bėgiais arba į kanalus įleistų bėgių sąvaržos
CEN	EN 13481-7:2012 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio kelias. Sąvaržų eksploatacinių charakteristikų reikalavimai. 7 dalis. Specialiosios iešmų, bėgių sankryžų ir gretbėgių sąvaržos
CEN	EN 13674-1:2011 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio kelias. Bėgiai. 1 dalis. 46 kg/m ir didesnės ilginės masės plačiapadžiai geležinkelio bėgiai
CEN	EN 13674-2:2006+A1:2010 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio kelias. Bėgiai. 2 dalis. Iešmų ir bėgių sankryžų bėgiai, naudojami kartu su 46 kg/m ir didesnės ilginės masės plačiapadžiais geležinkelio bėgiais
CEN	EN 13674-3:2006+A1:2010 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio kelias. Bėgiai. 3 dalis. Gretbėgiai
CEN	EN 13715:2006+A1:2010 Geležinkelio taikmenys. Aširačiai ir dviašiai vežimėliai. Ratai. Ratų riedėjimo paviršiaus profilis
CEN	EN 13749:2011 Geležinkelio taikmenys. Aširačiai ir dviašiai vežimėliai. Vežimėlių rėmų konstrukcinių reikalavimų nustatymo metodas
CEN	EN 13803-1:2010 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio kelias. Projektiniai tiesiamo kelio parametrai. 1 435 mm ir platesnės vėžės kelias. 1 dalis. Bėgių kelias
CEN	EN 13803-2:2006+A1:2009 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio kelias. Projektiniai tiesiamo kelio parametrai. 1 435 mm ir platesnės vėžės kelias. 2 dalis. Iešmų ir bėgių sankryžų bei kelio išlyginimas staigiai keičiantis kreivumo spinduliui
CEN	EN 13848-5:2008+A1:2010 Geležinkelio taikmenys. Bėgių kelias. Geometrinė bėgių kelio kokybė. 5 dalis. Geometrnės kokybės lygmenys
CEN	EN 13979-1:2003+A2:2011 Geležinkelio taikmenys. Aširačiai ir dviašiai vežimėliai. Vientisi ratai. Techninė patvirtinimo procedūra. 1 dalis. Kaltiniai ir valcuoti ratai	EN 13979-1:2003+A1:2009 2.1 pastaba	Terminas pasibaigęs (2011 9 30)
CEN	EN 14033-1:2011 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio kelias. Bėgių tiesimo ir techninės priežiūros mašinos. 1 dalis. Eismo techniniai reikalavimai
CEN	EN 14067-4:2005+A1:2009 Geležinkelio taikmenys. Aerodinamika. 4 dalis. Laisvo geležinkelio kelio aerodinamikos reikalavimai ir bandymo procedūros
CEN	EN 14067-5:2006+A1:2010 Geležinkelio taikmenys. Aerodinamika. 5 dalis. Aerodinamikos tuneliuose reikalavimai ir bandymo procedūros
CEN	EN 14067-6:2010 Geležinkelio taikmenys. Aerodinamika. 6 dalis. Šoninio vėjo įvertinimo reikalavimai ir bandymo procedūros
CEN	EN 14531-6:2009 Geležinkelio taikmenys. Stabdymo ir lėtinimo kelių bei sustabdymo paramertų skaičiavimo metodai. 6 dalis. Traukinių sąstatų arba pavienių riedmenų grandininis skaičiavimas
CEN	EN 14535-1:2005+A1:2011 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio riedmenų stabdžių diskai. 1 dalis. Ant ašies arba varančiojo veleno šaltai arba karštai užspaustų stabdžių diskų matmenys ir kokybės reikalavimai
CEN	EN 14535-2:2011 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio riedmenų stabdžių diskai. 2 dalis. Stabdžių diskų, sumontuotų ant rato, matmenys ir kokybės reikalavimai
CEN	EN 14587-2:2009 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio kelias. Bėgių kontaktinis sandūrinis aplydomasis suvirinimas. 2 dalis. Nauji R220, R260, R260Mn ir R350HT tipo bėgiai, suvirinti darbų atlikimo vietoje naudojant kilnojamąsias suvirinimo mašinas, kitokias nei stacionarieji įrenginiai
CEN	EN 14601:2005+A1:2010 Geležinkelio taikmenys. Tiesieji ir kampu lenkti stabdžių ir pagrindinio rezervuaro vamzdyno uždarymo čiaupai
CEN	EN 14813-1:2006+A1:2010 Geležinkelio taikmenys. Mašinisto kabinos oro kondicionavimas. 1 dalis. Patogumo parametrai
CEN	EN 14813-2:2006+A1:2010 Geležinkelio taikmenys. Mašinisto kabinos oro kondicionavimas. 2 dalis. Tipo bandymai
CEN	EN 14865-1:2009+A1:2010 Geležinkelio taikmenys. Ašidėžių plastiškieji tepalai. 1 dalis. Tepumo bandymo metodas
CEN	EN 14865-2:2006+A2:2010 Geležinkelio taikmenys. Ašidėžių plastiškieji tepalai. 2 dalis. Riedmenų, kurių greičiai iki 200 km/h, mechaninio stabilumo bandymo metodas
CEN	EN 15020:2006+A1:2010 Geležinkelio taikmenys. Sukabinimo įtaisai. Eksploatacinių charakteristikų reikalavimai, specifinės jungties geometrija ir bandymo metodai
CEN	EN 15153-1:2013 Geležinkelio taikmenys. Traukinių išoriniai įspėjamieji regimieji ir garsiniai įtaisai. 1 dalis. Švaitai, signaliniai ir galiniai žibintai
CEN	EN 15153-2:2013 Geležinkelio taikmenys. Traukinių išoriniai įspėjamieji regimieji ir garsiniai įtaisai. 2 dalis. Įspėjamieji švilpukai
CEN	EN 15220-1:2008+A1:2011 Geležinkelio taikmenys. Stabdžių būsenos rodytuvai. 1 dalis. Pneumatiniai stabdžių būsenos rodytuvai
CEN	EN 15227:2008+A1:2010 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio transporto priemonių kėbulų atsparumo smūginėms apkrovoms reikalavimai
CEN	EN 15273-2:2013 Geležinkelio taikmenys. Gabaritai. 2 dalis. Riedmenų gabaritas	EN 15273-2:2009 2.1 pastaba	2013 11 30
CEN	EN 15273-3:2013 Geležinkelio taikmenys. Gabaritai. 3 dalis. Konstrukcijų artumo gabaritai	EN 15273-3:2009 2.1 pastaba	2013 11 30
CEN	EN 15302:2008+A1:2010 Geležinkelio taikmenys. Ekvivalenčiojo kūgiškumo nustatymo metodas
CEN	EN 15313:2010 Geležinkelio taikmenys. Naudojamų aširačių eksploatavimo reikalavimai. Naudojamų ir nenaudojamų aširačių techninė priežiūra
CEN	EN 15355:2008+A1:2010 Geležinkelio taikmenys. Stabdymas. Skirstomieji vožtuvai ir skirstomieji skiriamieji įtaisai
CEN	EN 15427:2008+A1:2010 Geležinkelio taikmenys. Rato ir bėgio trinties techninė priežiūra. Ratų antbriaunių tepimas
CEN	EN 15437-1:2009 Geležinkelio taikmenys. Ašidėžių būsenos stebėjimas. Sietuvo ir konstrukciniai reikalavimai. 1 dalis. Bėgių kelio įranga ir riedmenų ašidėžės
CEN	EN 15437-2:2012 Geležinkelio taikmenys. Ašidėžių būsenos stebėjimas. Sietuvo ir konstrukciniai reikalavimai. 2 dalis. Riedmenyse įrengtų temperatūros stebėjimo sistemų eksploatacinių charakteristikų ir projektavimo reikalavimai
CEN	EN 15461:2008+A1:2010 Geležinkelio taikmenys. Triukšmo spinduliavimas. Kelio ruožų dinaminių savybių, skirtų pravažiuojančio traukinio spinduliuojamam triukšmui matuoti, apibūdinimas
CEN	EN 15528:2008+A1:2012 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio linijų kategorijos, skirtos riedmenų krovinių ribinių masių ir geležinkelio infrastruktūros sąsajai valdyti
CEN	EN 15551:2009+A1:2010 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio riedmenys. Taukšai
CEN	EN 15566:2009+A1:2010 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio riedmenys. Traukimo įtaisai ir sraigtinės sąvaržos
CEN	EN 15594:2009 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio kelias. Bėgių atnaujinimas, taikant elektrinį lankinį suvirinimą
CEN	EN 15595:2009+A1:2011 Geležinkelio taikmenys. Stabdymas. Apsaugos nuo ratų slydimo sistema
CEN	EN 15610:2009 Geležinkelio taikmenys. Triukšmo spinduliavimas. Bėgių šiurkštumo, susijusio su riedėjimo triukšmo kūrimu, matavimas
CEN	EN 15611:2008+A1:2010 Geležinkelio taikmenys. Stabdymas. Pneumatinės relės	EN 15611:2008 2.1 pastaba	Terminas pasibaigęs (2011 4 30)
CEN	EN 15612:2008+A1:2010 Geležinkelio taikmenys. Stabdymas. Stabdžių vamzdyno greitinimo įtaiso vožtuvas	EN 15612:2008 2.1 pastaba	Terminas pasibaigęs (2011 4 30)
CEN	EN 15624:2008+A1:2010 Geležinkelio taikmenys. Stabdymas. Tuščias-pakrautas režimo perjungikliai	EN 15624:2008 2.1 pastaba	Terminas pasibaigęs (2011 4 30)
CEN	EN 15625:2008+A1:2010 Geležinkelio taikmenys. Stabdymas. Automatiniai kintamosios apkrovos jutikliai	EN 15625:2008 2.1 pastaba	Terminas pasibaigęs (2011 4 30)
CEN	EN 15663:2009 Geležinkelio taikmenys. Riedmenų masės apibrėžtys
CEN	EN 15663:2009/AC:2010
CEN	EN 15686:2010 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio riedmenų su vėžės pakylos stygiaus kompensavimo sistema ir (arba) riedmenų, kurie numatomi eksploatuoti su didesniu pakylos stygiumi nei nurodyta EN 14363:2005 G priede, priimamieji eismo charakteristikų bandymai
CEN	EN 15687:2010 Geležinkelio taikmenys. Prekinių vagonų, kurių ašies statinės apkrovos yra nuo 225 kN iki 250 kN, priimamieji eismo charakteristikų bandymai
CEN	EN 15723:2010 Geležinkelio taikmenys. Naudingojo krovinio apsaugų nuo aplinkos poveikių uždaromieji įtaisai ir fiksatoriai. Ilgalaikiškumo, eksploatavimo, žymėjimo, techninės priežiūros ir perdirbimo reikalavimai
CEN	EN 15734-1:2010 Geležinkelio taikmenys. Greitųjų traukinių stabdymo sistemos. 1 dalis. Reikalavimai ir apibrėžtys
CEN	EN 15734-2:2010 Geležinkelio taikmenys. Greitųjų traukinių stabdymo sistemos. 2 dalis. Bandymo metodai
CEN	EN 15734-2:2010/AC:2012
CEN	EN 15746-1:2010+A1:2011 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio kelias. Bėginės-nebėginės mašinos ir susijusi įranga. 1 dalis. Važiavimo ir eksploatavimo techniniai reikalavimai	EN 15746-1:2010 2.1 pastaba	Terminas pasibaigęs (2011 4 30)
CEN	EN 15746-2:2010+A1:2011 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio kelias. Bėginės-nebėginės mašinos ir susijusi įranga. 2 dalis. Bendrieji saugos reikalavimai	EN 15746-2:2010 2.1 pastaba	Terminas pasibaigęs (2012 4 30)
CEN	EN 15806:2010 Geležinkelio taikmenys. Stabdymas. Statinių stabdžių bandymai
CEN	EN 15807:2011 Geležinkelio taikmenys. Pneumatinės pusmovės
CEN	EN 15827:2011 Geležinkelio taikmenys. Reikalavimai, keliami vežimėliams ir važiuoklėms
CEN	EN 15839:2012 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio transporto priemonių eismo charakteristikų priimamieji bandymai. Krovininiai vagonai. Eismo saugos bandymai veikiant išilginėms gniuždymo jėgoms
CEN	EN 15877-1:2012 Geležinkelio taikmenys. Geležinkelio transporto priemonių ženklinimas. 1 dalis. Prekiniai vagonai
CEN	EN 15892:2011 Geležinkelio taikmenys. Triukšmo spinduliavimas. Triukšmo mašinisto kabinoje matavimas
CEN	EN 16116-1:2013 Geležinkelio taikmenys. Laiptelių, turėklų ir personalui skirtų prieigų projektavimo reikalavimai. 1 dalis. Keleiviniai ir bagažo vagonai bei lokomotyvai
CEN	EN 16116-2:2013 Geležinkelio taikmenys. Laiptelių, turėklų ir personalui skirtų prieigų projektavimo reikalavimai. 2 dalis. Prekiniai vagonai
CEN	EN 16286-1:2013 Geležinkelio taikmenys. Keleivinių vagonų perėjų sistemos. 1 dalis. Pagrindiniai taikmenys
CEN	EN 45545-1:2013 Geležinkelio taikmenys. Priešgaisrinė apsauga geležinkelio transporto priemonėse. 1 dalis. Bendrieji dalykai
CEN	EN 45545-2:2013 Geležinkelio taikmenys. Priešgaisrinė apsauga geležinkelio transporto priemonėse. 2 dalis. Medžiagų ir komponentų elgsenos ugnyje reikalavimai
CEN	EN 45545-3:2013 Geležinkelio taikmenys. Priešgaisrinė apsauga geležinkelio transporto priemonėse. 3 dalis. Priešgaisrinių užtvarų atsparumo ugniai reikalavimai
CEN	EN 45545-4:2013 Geležinkelio taikmenys. Priešgaisrinė apsauga geležinkelio transporto priemonėse. 4 dalis. Priešgaisrinės saugos reikalavimai projektuojant geležinkelio riedmenis
CEN	EN 45545-5:2013 Geležinkelio taikmenys. Priešgaisrinė apsauga geležinkelio transporto priemonėse. 5 dalis. Priešgaisrinės saugos reikalavimai, keliami elektros įrangai, įskaitant troleibusų, bėginių autobusų ir transporto priemonių su magnetine pagalve elektros įrangą
CEN	EN 45545-6:2013 Geležinkelio taikmenys. Priešgaisrinė apsauga geležinkelio transporto priemonėse. 6 dalis. Priešgaisrinės ir gaisro gesinimo sistemos
CEN	EN 45545-7:2013 Geležinkelio taikmenys. Priešgaisrinė apsauga geležinkelio transporto priemonėse. 7 dalis. Priešgaisrinės saugos reikalavimai, keliami degiųjų skysčių ir dujų įrenginiams
Cenelec	EN 45545-1:2013 Geležinkelio taikmenys. Priešgaisrinė apsauga geležinkelio transporto priemonėse. 1 dalis. Bendrieji dalykai
Cenelec	EN 45545-2:2013 Geležinkelio taikmenys. Priešgaisrinė apsauga geležinkelio transporto priemonėse. 2 dalis. Medžiagų ir komponentų elgsenos ugnyje reikalavimai
Cenelec	EN 45545-3:2013 Geležinkelio taikmenys. Priešgaisrinė apsauga geležinkelio transporto priemonėse. 3 dalis. Priešgaisrinių užtvarų atsparumo ugniai reikalavimai
Cenelec	EN 45545-4:2013 Geležinkelio taikmenys. Priešgaisrinė apsauga geležinkelio transporto priemonėse. 4 dalis. Priešgaisrinės saugos reikalavimai projektuojant geležinkelio riedmenis
Cenelec	EN 45545-5:2013 Geležinkelio taikmenys. Priešgaisrinė apsauga geležinkelio transporto priemonėse. 5 dalis. Priešgaisrinės saugos reikalavimai, keliami elektros įrangai, įskaitant troleibusų, bėginių autobusų ir transporto priemonių su magnetine pagalve elektros įrangą
Cenelec	EN 45545-6:2013 Geležinkelio taikmenys. Priešgaisrinė apsauga geležinkelio transporto priemonėse. 6 dalis. Priešgaisrinės ir gaisro gesinimo sistemos
Cenelec	EN 45545-7:2013 Geležinkelio taikmenys. Priešgaisrinė apsauga geležinkelio transporto priemonėse. 7 dalis. Priešgaisrinės saugos reikalavimai, keliami degiųjų skysčių ir dujų įrenginiams
Cenelec	EN 50122-1:2011 Geležinkelio taikmenys. Stacionarieji įrenginiai. Apsauga nuo elektros, įžeminimas ir grįžtamoji grandinė. 1 dalis. Apsaugos nuo elektros smūgio priemonės
Cenelec	EN 50122-1:2011/AC:2012
Cenelec	EN 50122-2:2010 Geležinkelio taikmenys. Stacionarieji įrenginiai. Apsauga nuo elektros, įžeminimas ir grįžtamoji grandinė. 2 dalis. Apsaugos nuo klaidžiojančiųjų srovių, kurias sukelia nuolatinės srovės traukos sistemos, poveikio priemonės
Cenelec	EN 50122-3:2010 Geležinkelio taikmenys. Stacionarieji įrenginiai. Apsauga nuo elektros, įžeminimas ir grįžtamoji grandinė. 3 dalis. Kintamosios ir nuolatinės srovės traukos sistemų sąveika
Cenelec	EN 50124-1:2001 Geležinkelio taikmenys. Izoliacijos derinimas. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai. Elektrinės ir elektroninės įrangos oro tarpai ir paviršinio nuotėkio keliai
	EN 50124-1:2001/A1:2003	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2006 10 1)
	EN 50124-1:2001/A2:2005	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2008 5 1)
	EN 50124-1:2001/AC:2007
	EN 50124-1:2001/AC:2010
Cenelec	EN 50124-2:2001 Geležinkelio taikmenys. Izoliacijos derinimas. 2 dalis. Viršįtampiai ir naudojama apsauga
Cenelec	EN 50124-2:2001/AC:2010
Cenelec	EN 50125-1:1999 Geležinkelio taikmenys. Aplinkos poveikis įrenginiams. 1 dalis. Riedmenų įrenginiai
Cenelec	EN 50125-1:1999/AC:2010
Cenelec	EN 50125-2:2002 Geležinkelio taikmenys. Aplinkos poveikis įrenginiams. 2 dalis. Stacionarioji elektros įranga
Cenelec	EN 50125-2:2002/AC:2010
Cenelec	EN 50125-3:2003 Geležinkelio taikmenys. Aplinkos poveikis įrenginiams. 3 dalis. Signalizavimo ir telekomunikacijų įrenginiai
Cenelec	EN 50125-3:2003/AC:2010
Cenelec	EN 50126-1:1999 Geležinkelio taikmenys. Patikimumo, parengties, priežiūros ir saugos (PPPS) aprašas bei demonstravimas. 1 dalis. Pagrindiniai reikalavimai ir bendrieji procesai
	EN 50126-1:1999/AC:2006
	EN 50126-1:1999/AC:2012
	EN 50126-1:1999/AC:2010
Cenelec	EN 50129:2003 Geležinkelio taikmenys. Ryšių, signalizavimo ir duomenų apdorojimo sistemos. Su sauga susijusios elektroninės signalizavimo sistemos
Cenelec	EN 50129:2003/AC:2010
Cenelec	EN 50151:2003 Geležinkelio taikmenys. Stacionarioji įranga. Elektrinė trauka. Specialieji kompozicinių izoliatorių reikalavimai
Cenelec	EN 50151:2003/AC:2010
Cenelec	EN 50155:2007 Geležinkelio taikmenys. Elektroninė geležinkelio riedmenų įranga
	EN 50155:2007/AC:2010
	EN 50155:2007/AC:2012
Cenelec	EN 50159:2010 Geležinkelio taikmenys. Ryšių, signalizavimo ir duomenų apdorojimo sistemos. Su sauga susiję ryšiai, naudojami perdavimo sistemose	EN 50159-1:2001 + EN 50159-2:2001 2.1 pastaba	Terminas pasibaigęs (2013 9 1)
Cenelec	EN 50163:2004 Geležinkelio taikmenys. Traukos sistemų maitinimo įtampa
	EN 50163:2004/A1:2007	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2010 3 1)
	EN 50163:2004/AC:2013
	EN 50163:2004/AC:2010
Cenelec	EN 50238:2003 Geležinkelio taikmenys. Riedmenų ir traukinio aptikimo sistemų suderinamumas
Cenelec	EN 50238:2003/AC:2010
Cenelec	EN 50317:2002 Geležinkelio taikmenys. Srovės ėmimo sistemos. Pantografo ir orinės kontaktinės linijos dinaminės sąveikos matavimų reikalavimai ir patvirtinimas
	EN 50317:2002/A1:2004	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2007 10 1)
	EN 50317:2002/A2:2007	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2010 2 1)
	EN 50317:2002/A2:2007/AC:2010
Cenelec	EN 50317:2012 Geležinkelio taikmenys. Srovės ėmimo sistemos. Pantografo ir orinės kontaktinės linijos dinaminės sąveikos matavimų reikalavimai ir patvirtinimas	EN 50317:2002 ir jo keitiniai 2.1 pastaba	2014 12 26
Cenelec	EN 50317:2012/AC:2012
Cenelec	EN 50367:2012 Geležinkelio taikmenys. Srovės ėmimo sistemos. Techniniai pantografo ir kontaktinės oro linijos sąveikos kriterijai (laisvosios prieigos sudarymas)
Cenelec	EN 50367:2012/AC:2013
Cenelec	EN 50388:2005 Geležinkelio taikmenys. Maitinimo šaltiniai ir riedmenys. Techniniai maitinimo šaltinių (pastočių) ir riedmenų koordinavimo, užtikrinančio abipusio jų veikimo suderinamumą, kriterijai
Cenelec	EN 50388:2005/AC:2010
Cenelec	EN 50388:2012 Geležinkelio taikmenys. Maitinimo šaltiniai ir riedmenys. Maitinimo šaltinių (pastočių) ir riedmenų koordinavimo, užtikrinančio abipusio jų veikimo suderinamumą, techniniai kriterijai	EN 50388:2005 2.1 pastaba	2015 2 13
Cenelec	EN 50388:2012/AC:2013
Cenelec	EN 50463-1:2012 Geležinkelio taikmenys. Energijos matavimas traukiniuose. 1 dalis. Bendrieji dalykai
Cenelec	EN 50463-2:2012 Geležinkelio taikmenys. Energijos matavimas traukiniuose. 2 dalis. Energijos matavimas
Cenelec	EN 50463-3:2012 Geležinkelio taikmenys. Energijos matavimas traukiniuose. 3 dalis. Duomenų apdorojimas
Cenelec	EN 50463-4:2012 Geležinkelio taikmenys. Energijos matavimas traukiniuose. 4 dalis. Ryšiai
Cenelec	EN 50463-5:2012 Geležinkelio taikmenys. Energijos matavimas traukiniuose. 5 dalis. Atitikties įvertinimas
Cenelec	EN 50553:2012 Geležinkelio taikmenys. Reikalavimai, keliami geležinkelio riedmens tinkamumui eksploatuoti įvykus gaisrui jo viduje
Cenelec	EN 61375-1:2012 Elektroninė geležinkelio įranga. Traukinio ryšio tinklas (TCN). 1 dalis. Bendroji architektūra IEC 61375-1:2012
Cenelec	EN 61375-2-1:2012 Elektroninė geležinkelio įranga. Traukinio ryšio tinklas (TCN). 2-1 dalis. Laidinė traukinio magistralė (WTB) IEC 61375-2-1:2012
Cenelec	EN 61375-2-2:2012 Elektroninė geležinkelio įranga. Traukinio ryšio tinklas (TCN). 2-2 dalis. Laidinės traukinio magistralės atitikties bandymai IEC 61375-2-2:2012
Cenelec	EN 61375-3-1:2012 Elektroninė geležinkelio įranga. Traukinio ryšio tinklas (TCN). 3-1 dalis. Daugiafunkcė vagono magistralė (MVB) IEC 61375-3-1:2012
Cenelec	EN 61375-3-2:2012 Elektroninė geležinkelio įranga. Traukinio ryšio tinklas (TCN). 3-2 dalis. Daugiafunkcės vagono magistralės (MVB) atitikties bandymai IEC 61375-3-2:2012
Cenelec	EN 61375-3-3:2012 Elektroninė geležinkelio įranga. Traukinio ryšio tinklas (TCN). 3-3 dalis. „CANopen“ darnaus tinklo (CCN) magistralė IEC 61375-3-3:2012

1 pastaba:

Paprastai atitikties prielaidos galiojimo pasibaigimo data – tai panaikinimo data (angl. „dow“), kurią nustato Europos standartizacijos organizacija, tačiau šių standartų naudotojų dėmesys atkreipiamas į tai, kad tam tikrais išimtiniais atvejais data gali būti ir kita.

2.1 pastaba:

Naujo (arba iš dalies pakeisto) standarto ir pakeisto standarto taikymo sritis yra ta pati. Nurodytą dieną pagal pakeistą standartą nebedaroma prielaida kad laikomasi atitinkamų Sąjungos teisės aktų esminių arba kitų reikalavimų.

2.2 pastaba:

Naujo standarto taikymo sritis yra platesnė nei pakeisto standarto. Nurodytą dieną pagal pakeistą standartą nebedaroma prielaida, kad laikomasi atitinkamų Sąjungos teisės aktų esminių arba kitų reikalavimų.

2.3 pastaba:

Naujo standarto taikymo sritis yra siauresnė nei pakeisto standarto. Produktų arba paslaugų, kuriems taikomas naujasis standartas, atveju nurodytą dieną pagal (iš dalies) pakeistą standartą nebedaroma prielaida kad laikomasi atitinkamų Sąjungos teisės aktų esminių arba kitų reikalavimų. Tai neturi poveikio prielaidai, kad laikomasi atitinkamų Sąjungos teisės aktų esminių arba kitų reikalavimų, nustatytų produktams arba paslaugoms, kuriems vis dar taikomas (iš dalies) pakeistas standartas, bet netaikomas naujas standartas.

3 pastaba:

Jei daromi pakeitimai, pamatinis standartas yra EN CCCCC:YYYY, jo ankstesni pakeitimai, jei jų buvo, ir naujas cituojamas pakeitimas. Todėl pakeistas standartas susideda iš EN CCCCC:YYYY ir jo ankstesnių pakeitimų, jei jų buvo, išskyrus naują cituojamą pakeitimą. Nurodytą dieną pagal pakeistą standartą nebedaroma prielaida, kad laikomasi atitinkamų Sąjungos teisės aktų esminių arba kitų reikalavimų.

PASTABA:

—	Visą informaciją apie esamus standartus gali suteikti Europos standartizacijos organizacijos arba nacionalinės standartizacijos organizacijos, kurių sąrašas paskelbtas Oficialiajame leidinyje pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 (2) 27 strapsnį.

—

Standartus priima Europos standartizacijos organizacijos anglų kalba (CEN ir Cenelec juos taip pat skelbia prancūzų ir vokiečių kalbomis). Po to nacionalinės standartizacijos organizacijos standartų pavadinimus verčia į visas kitas reikiamas oficialias Europos Sąjungos kalbas. Europos Komisija neatsako už pavadinimų, pateiktų skelbti Oficialiajame leidinyje, teisingumą.

—

Nuorodos į klaidų ištaisymus „…/AC:YYYY“ skelbiamos tik informacijos tikslais. Klaidų ištaisyme iš standarto teksto pašalinamos spausdinimo, kalbos ar panašios klaidos ir klaidų ištaisymas gali būti aktualus tik vienai ar kelioms Europos standartizacijos organizacijos priimto standarto kalbinėms versijoms.

—	Nuorodinių žymenų skelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nereiškia, kad standartai parengti visomis Europos Sąjungos oficialiomis kalbomis.

—	Šis sąrašas pakeičia visus ankstesnius sąrašus, skelbtus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Europos Komisija užtikrina, kad šis sąrašas bus atnaujinamas.

—	Daugiau informacijos apie darniuosius standartus ir kitus Europos standartus rasite internete adresu: http://ec.europa.eu/enterprise/policies/european-standards/harmonised-standards/index_en.htm

(1) ESO: Europos standartizacijos organizacijos:

—	CEN: Avenue Marnix 17, 1000 Bruxelles/Brussel, BELGIQUE/BELGIË, Tel. +32 25500811, faks. +32 25500819 (http://www.cen.eu)

—	Cenelec: Avenue Marnix 17, 1000 Bruxelles/Brussel, BELGIQUE/BELGIË, Tel. +32 25196871, faks. +32 25196919 (http://www.cenelec.eu)

—	ETSI: 650 route des Lucioles, 06921 Sophia Antipolis, FRANCE, Tel. +33 492944200, faks. +33 493654716 (http://www.etsi.eu)

(2) OL L 316, 2012 11 14, p. 12.

26.11.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/16

Bylas nagrinėjančio pareigūno skyrimas

2013/C 345/04

Komisija, remdamasi 2001 m. gegužės 23 d. Komisijos sprendimo dėl bylas nagrinėjančių pareigūnų įgaliojimų tam tikrose konkurencijos bylose (OL L 162, 2001 6 19, p. 21) 1 straipsniu, 2013 m. spalio 16 d. paskyrė Joos STRAGIER eiti bylas nagrinėjančio pareigūno pareigas.

26.11.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/17

Specialioji ataskaita Nr. 12/2013 „Ar Komisija ir valstybės narės gali parodyti, kad yra tinkamai naudojamas kaimo plėtros politikai skirtas ES biudžetas?“

2013/C 345/05

Europos Audito Rūmai praneša, kad neseniai buvo paskelbta jų Specialioji ataskaita Nr. 12/2013 „Ar Komisija ir valstybės narės gali parodyti, kad yra tinkamai naudojamas kaimo plėtros politikai skirtas ES biudžetas?“

Šią ataskaitą skaityti ar atsisiųsti galima iš Europos Audito Rūmų interneto svetainės adresu: http://eca.europa.eu

Jos popierinę versiją galima nemokamai gauti kreipusis į Audito Rūmus adresu:

European Court of Auditors

Unit ‘Audit: Production of Reports’

12, rue Alcide de Gasperi

1615 Luxembourg

LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1

El. paštas: eca-info@eca.europa.eu

ar EU-Bookshop svetainėje užpildžius elektroninį užsakymo blanką.

26.11.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/18

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla COMP/M.7118 – AXA/Norges Bank/SZ Tower)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

2013/C 345/06

2013 m. lapkričio 18 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės AXA (Prancūzija) ir „Norges Bank“ (Norvegija) pirkdamos turtą įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą „SZ Tower“ (Vokietija) kontrolę.

Įmonių verslo veikla:

—	AXA: pasaulinė draudimo grupė, veikianti gyvybės, sveikatos ir kitų rūšių draudimo, taip pat investicijų valdymo srityse,

—	„Norges Bank“: Norvegijos centrinis bankas. „Norges Bank“ ne tik valdo valstybinio pensijų fondo investicijas, bet ir vykdo kitokią veiklą, visų pirma susijusią su monetarine politika, ilgalaikių užsienio valiutos rezervų valdymu, finansiniu stabilumu,

—	„SZ Tower“: biurų pastatas Miunchene (Vokietija), kurį sudaro 6 aukštų mažaaukštis pastatas ir daugiaaukštis pastatas, turintis 28 antžeminius aukštus, 3 požeminius aukštus bei požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.7118 – AXA/Norges Bank/SZ Tower adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (EB susijungimų reglamentas).

(2) OL C 56, 2005 3 5, p. 32 (Komunikatas dėl supaprastintos procedūros).

26.11.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/19

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla COMP/M.7097 – Bridgepoint/Orlando/La Gardenia Beauty)

(Tekstas svarbus EEE)

2013/C 345/07

2013 m. lapkričio 18 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Bridgepoint Advisers Group Limited“ (toliau – „Bridgepoint“, Jungtinė Karalystė) ir „Orlando Italy Management SA“ (toliau – „Orlando“, Liuksemburgas) kitais būdais įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „La Gardenia Beauty SpA“ (toliau – „La Gardenia“, Italija), kurią iki šiol kontroliavo tik įmonė „Orlando“, kontrolę.

Įmonių verslo veikla:

—	„Bridgepoint“: privataus kapitalo investicijos ir finansavimas,

—	„Orlando“: privataus kapitalo investicijos ir finansavimas,

—	„La Gardenia“: mažmeninis parfumerijos ir kosmetikos produktų platinimas specializuotose parduotuvėse Italijoje.

3.	Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (EB susijungimų reglamentas).

26.11.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/20

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla COMP/M.7106 – PensionDanmark Holding/GDF SUEZ/Noordgas-transport)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

2013/C 345/08

2013 m. lapkričio 18 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: PensionDanmark Holding (PensionDanmark, Danija) ir GDF SUEZ SA (GDF SUEZ, Prancūzija) pirkdamos akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės Noordgastransport BV (NGT, Nyderlandai) kontrolę.

Įmonių verslo veikla:

—	PensionDanmark: yra pelno nesiekianti, su darbo rinka susijusi ir gyvybės draudimą siūlanti ribotos atsakomybės Danijos bendrovė,

—	GDF SUEZ: viena iš pagrindinių pasaulio bendrovių, vykdanti veiklą visoje gamtinių dujų ir elektros energijos vertės grandinėje,

—	NGT: dujų transportavimas ir perdirbimas jai priklausančiais povandeniniais dujotiekiais, perdirbimo gamyklos Nyderlanduose.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

MADO 1

1210 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (EB susijungimų reglamentas).

(2) OL C 56, 2005 3 5, p. 32 (Komunikatas dėl supaprastintos procedūros).

26.11.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/21

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla COMP/M.7092 – LIXIL Group/Development Bank of Japan/Grohe Group)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

2013/C 345/09

2013 m. lapkričio 18 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „LIXIL Group Corporation“ (toliau – LIXIL, Japonija) ir „Development Bank of Japan Inc.“ (toliau – DBJ, Japonija) pirkdamos akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „Grohe Group Sàrl“ (toliau – „Grohe“) kontrolę.

Įmonių verslo veikla:

—	LIXIL: statybinių medžiagų ir namų įrangos, įskaitant sanitarinius įrenginius, tiekimas,

—	DBJ: bankininkystė,

—	„Grohe“: voniai ir virtuvei skirtų vandens technologijų gaminių, visų pirma sanitarinių prietaisų, į sieną įmontuojamų vandens nuleidimo ir instaliavimo sistemų, tiekimas.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (EB susijungimų reglamentas).

(2) OL C 56, 2005 3 5, p. 32 (Komunikatas dėl supaprastintos procedūros).

26.11.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/22

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla COMP/M.7087 – Vitol/Carlyle/Varo)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

2013/C 345/10

2013 m. lapkričio 18 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: „The Carlyle Group“ (toliau – „Carlyle“, JAV) valdomi fondai įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „Varo Energy Holding SA“ (toliau – „Varo“, Šveicarija) kontrolę. Įmonę „Varo“ dabar ir toliau netiesiogiai bendrai kontroliuos „Vitol Group BV“ (toliau – „Vitol Group“, Nyderlandai). Be to, vykdant šį sandorį, „Varo“ ketina iš „Vitol Group“ įsigyti tam tikras kitas įmones Vokietijoje.

Įmonių verslo veikla:

—

„Carlyle“: alternatyvus turto valdymas pasauliniu mastu per valdomus fondus, kurie pasauliniu mastu investuoja keturiose srityse: įmonių privataus kapitalo (kontrolinio akcijų paketo išpirkimas ir augimo kapitalas), realaus turto (nekilnojamasis turtas, infrastruktūra ir energetika), pasaulinių rinkos strategijų (struktūrizuoti kreditai, tarpinis finansavimas, probleminiai skoliniai įsipareigojimai, rizikos draudimo fondai ir vidutinėms įmonėms skirtos skolos priemonės) ir sprendimų (privataus kapitalo fondo lėšų skyrimo programa, susijusios bendrosios investicijos ir veikla antrinėje rinkoje),

—	„Vitol Refining Group“ yra „Vitol Group“, kuri vykdo biržos prekių ir visų pirma su nafta bei dujomis susijusių finansinių priemonių prekybą, eksploatuoja saugojimo terminalus, užsiima naftos ir dujų žvalgymu ir gamyba, dalis,

—	„Varo“: eksploatuoja žalios naftos perdirbimo įmonę Šveicarijoje ir užsiima naftos produktų saugojimo ir didmeninio pardavimo veikla,

—	dabar „Vitol“ kontroliuojama įmonė Vokietijoje: daugiausia užsiima vidutinių distiliatų rafinuotų naftos produktų pardavimu,

—	dabar „Vitol“ kontroliuojama įmonė „Petrotank“: užsiima mineralinės alyvos produktų talpyklų terminalų eksploatacija Vokietijoje.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (EB susijungimų reglamentas).

(2) OL C 56, 2005 3 5, p. 32 (Komunikatas dėl supaprastintos procedūros).

26.11.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/23

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla COMP/M.7101 – Brookfield Property/Starwood/Interhotel Portfolio)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

2013/C 345/11

2013 m. lapkričio 15 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Brookfield Property Partners LP“ (toliau – „BPY“, Bermudai) kartu su „Starwood Capital Group Global, LP“ („Starwood“, JAV), pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą 13 viešbučių Vokietijoje („Interhotel“ portfelis, Vokietija) kontrolę.

Įmonių verslo veikla:

—	„BPY“ yra pasaulinė komercinės nuosavybės bendrovė, kuriai priklauso geriausios klasės biurai, mažmeninės prekybos patalpos, daugiabučiai ir pramoninis turtas, arba kuri valdo tokį turtą ir investuoja į jį,

—

„Starwood“ yra privati pasaulinių investicijų bendrovė, investuojanti į įvairių kategorijų turtą, įskaitant daugiabučius, biurus, mažmeninės prekybos patalpas, viešbučius, pramonės, gyvenamosios ir komercinės paskirties žemę, pagyvenusių asmenų globos namus, mišraus naudojimo turtą ir golfo aikštynus, ir į kapitalo struktūrą visuose lygmenyse, įskaitant akcijas, privilegijuotąsias akcijas, sutvirtinamąsias paskolas ir privilegijuotąsias paskolas, priklausomai nuo rizikos ir atlygio santykio,

—

„Interhotel“ portfelį sudaro 13 tos pačios grupės viešbučių, esančių toliau nurodytuose šešiuose Vokietijos miestuose: Berlyne (The Westin Grand Berlin, Park Inn by Radisson Berlin Alexanderplatz); Dresdene (Westin Bellevue Dresden, Pullman Dresden Newa, Ibis Hotel Bastei, Ibis Hotel Königstein, Ibis Styles Hotel Lilienstein); Leipcige (The Westin Leipzig, Radisson Blu Leipzig, Astoria Leipzig); Erfurte (Radisson Blu Erfurt); Potsdame (Mercure Potsdam) ir Chemnice (Mercure Kongress Chemnitz).

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (EB susijungimų reglamentas).

(2) OL C 56, 2005 3 5, p. 32 (Komunikatas dėl supaprastintos procedūros).

26.11.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/24

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

2013/C 345/12

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)

„ELBE-SAALE HOPFEN“

EB Nr.: DE-PGI-0005-01071-13.12.2012

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas

„Elbe-Saale Hopfen“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Vokietija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.8 klasė.

Kiti Sutarties I priede išvardyti produktai (prieskoniai ir kt.)

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

Botaninės savybės

Apynys (lot. Humulus Lupulus L.) priklauso dilgėliečių (lot. Urticacea) eilei ir kanapinių (lot. Cannabaceae) šeimai. Apyniai – daugiamečiai dvinamiai augalai, t. y. ant vieno augalo susidaro tik moteriškieji arba tik vyriškieji žiedynai. Praktinėje apyninkystėje svarbūs tik moteriškieji augalai, nes tik iš moteriškųjų žiedų susiformuoja apynių spurgai. Apynio spurgą sudaro prielapiai, pažiedės, spurgo ašis ir spurgo kotelis. Prie prielapių pagrindo matomi mažyčiai geltoni maišeliai. Tai liaukos, išskiriančios lupuliną – alui daryti reikalingą medžiagą.

Produktai

Apsauga, kurios pagal Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 prašoma Elbės-Zalės vietovėje auginamų apynių pavadinimui, taikoma tik džiovintiems apynių spurgams ir perdirbtų apynių spurgų produktams – 90 tipo ir 45 tipo apynių granulėms bei CO2 ir etanoliniam apynių ekstraktui. Žali apyniai perdirbami dėl šių priežasčių:

—	mažesnių transporto ir sandėliavimo išlaidų,

—	geresnio nei žalių apynių granulių takumo,

—	galimybės automatiškai dozuoti alaus daryklose,

—	geresnio karčiųjų ir kvapiųjų medžiagų panaudojimo, vykstant alaus darymo procesui.

Tradiciniai apynių produktai – 90 tipo granulės (iš 100 kg žalių apynių pagaminama 90 kg granulių), lupulinu papildytos 45 tipo granulės (iš 100 kg žalių apynių pagaminama 45 kg granulių), CO2 ir etanolinis apynių ekstraktas. Granuliavimo metu apyniai malami ir granulių preso matrica formuojamos granulės. Lupulinu papildytoms 45 tipo granulėms gaminti malami užšaldyti žali apyniai. Tada sijojama ir pašalinama dalis spurgų lapelių frakcijos. Taikant bet kurį iš šių dviejų metodų į apynius nepridedama jokių medžiagų.

Apynių ekstraktui gaminti naudojami tirpikliai, pavyzdžiui, CO2 ar etanolis, kuriais iš anksčiau pagamintų apynių granulių arba iš žalių apynių išskiriamos jų sudedamosios medžiagos. Apynių ekstrakcija – fizikinis procesas. Tirpiklis naudojamas tik kaip nešiklis. Procesui pasibaigus jis pašalinamas ir naudojamas naujam ekstrakcijos ciklui. Abiem metodais gauti dervų ekstraktai sandėliuojami gerai išlaiko savybes.

Naudojimas

Maždaug 99 % Elbės-Zalės vietovėje užaugintų apynių ir juos perdirbus gautų produktų naudojami alui daryti. Elbės-Zalės vietovėje auginamų veislių apyniai dėl juose esančių karčiųjų ir kvapiųjų medžiagų (eterinių aliejų) pasižymi specifinėmis alui daryti svarbiomis savybėmis.

Elbės-Zalės vietovėje, šiuo metu antrame pagal dydį Vokietijos apynių auginimo regione, daugiausia auginamos karčiųjų apynių veislės, kaip antai:

—	„Hallertauer Magnum“,

—	„Herkules“,

—	„Hallertauer Taurus“,

—	„Northern Brewer“,

—

„Nugget“,

—	„Hallertauer Merkur“.

Šioje vietovėje taip pat auginama šiek tiek kvapiųjų apynių veislių, pavyzdžiui, „Perle“ ir „Hallertauer Tradition“.

Bendrosios ir kokybinės savybės

Apynių analizės darbo grupė (vok. Arbeitsgruppe Hopfenanalyse) kasmet nustato vidutinį įvairiose vietovėse užaugintų ką tik nuskintų apynių alfa rūgšties kiekį. Auginamų veislių karčiuosiuose apyniuose yra daug alfa rūgšties. Labiausiai paplitusių „Hallertauer Magnum“ veislės apynių vidutinis alfa rūgšties kiekis, remiantis 15 metų (1997–2011 m.) duomenimis, siekia 13,25 %. Elbės-Zalės vietovėje užaugintų „Perle“ veislės kvapiųjų apynių vidutinis alfa rūgšties kiekis, remiantis 10 metų (2003–2012 m.) duomenimis, sudaro 7,35 %. Šiuos duomenis pateikė supirkėjų laboratorijos. Šioje vietovėje apyniai auginami dideliuose plotuose, todėl galima gaminti vienodos, aukštos kokybės apynių partijas.

3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

—

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visas žalių apynių gamybos, įskaitant pakavimą ir pradinį nuimto derliaus sertifikavimą, procesas vyksta augintojų ūkiuose, t. y. nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

—

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinę vietovę, kurioje vienintelėje gali būti auginami Elbės-Zalės apyniai, sudaro šios savivaldybės ir miestai ar skliausteliuose pateiktos savivaldybių ar miestų dalys:

Saksonijoje:

Miugelno miestas, Ostrau, Grosveičenas, Leisnigo miestas, Gėda, Burkau, Panšvicas-Kukau, Elstros miestas, Veisenbergo miestas, Lėbau miestas, Šėnau-Eigeno Bercdorfas, Eigeno Bernštato miestas, Grimos miestas, Prystevicas, Kliphauzenas;

Saksonijoje-Anhalte:

Bernburgo miestas (Vedegastas), Kėteno miestas (Basdorfas), Ziudliches Anhalto miestas (Edericas, Grosbadegastas, Kleinbadegastas, Prozikas, Masdorfas), Nemsdorfas-Gėrendorfas, Obhauzenas, Kverfurto miestas, Zalcatalis (Bėzenštetas), Elsteraujė (Rėmsdorfas ir Špora su Šprosenu ir Ėlzenu), Gleina, Ceico miestas, Krečau (Grana, Zalzicas), Vetercoibė, Molau kraštas (Kazekirchenas, Molau, Aujė);

Tiuringijoje:

Zaleplatė, Kuclėbenas, Hėringeno-Helmės mietas, Veisenzės miestas, Ganglofzemerno savivaldybė, Fremštetas, Grosenėricho miestas, Rotlėbenas, Zondershauzeno miestas, Škėleno miestas, Monštabas.

5. Ryšys su geografine vietove

5.1. Geografinės vietovės ypatumai

Elbės-Zalės vietovėje apyniai auginami tik rinktinėse vietose, giliuose puriuose dirvožemiuose, priskiriamuose derlioms dirvoms, kurių vertė siekia 60–100 ir kuriose kokybiški apyniai auginami daugiau kaip penkiasdešimt metų.

Geografinėje vietovėje esančių Magdeburgo ir Kverfurto lygumų bei Tiuringijos įdubos juodžemiai ir į juodžemius panašūs liosiniai dirvožemiai itin tinka apyniams auginti. Apyniams auginti taip pat labai tinka gilūs, kiek suardyti šviesūs liosiniai dirvožemiai tarp Leipcigo ir Drezdeno, pavyzdžiui, Lomačo kraštovaizdyje, bei sąnašiniai upių slėnių dirvožemiai.

Elbės-Zalės vietovės, Vokietijos šiauriausio apynių auginimo regiono, klimatas labai panašus į kitų žinomų apynių auginimo vietovių klimatą. Kadangi ši vietovė yra šiauriau, apynių spurgai čia subręsta šešiomis dienomis vėliau nei piečiau esančiose Vokietijos apynių auginimo vietovėse. Tam įtakos turi ir žemesnė vidutinė metinė dirvožemio temperatūra vegetacijos periodu kovo–rugpjūčio mėn. Ilgamečių stebėjimų duomenimis, vidutinis metinis kritulių kiekis (450–650 l/m2) taip pat mažesnis nei kitose apynių auginimo vietovėse. Kad būtų užtikrintas stabilus derlius, šiuo metu 74 % apynių plotų (2011 m. duomenimis), jei birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais trūksta drėgmės, drėkinami lašeliniu būdu.

Kitas veiksnys, dėl kurio užtikrinamas patikimas Elbės-Zalės apynių tiekimas, yra tas, kad tik šios vietovės apynių auginimo plotuose įrengtos armuoto betono atramos. Armuoto betono atramos ilgai naudojamos, joms taisyti nereikia didelių išlaidų, jos labai tvirtos ir todėl itin atsparios vėtroms.

Apyniai – vėjui jautrūs augalai, todėl svarbu ne tik parinkti gerai nuo vėjo apsaugotą vietą, bet ir pasinaudoti natūraliais medynais ar anksčiau pasodintais apsauginiais medynais, o prireikus ir pasodinti vieną ar dvi eiles greitaaugių medžių.

Kadangi ūkiai, kuriuose auginami apyniai, yra gana toli vienas nuo kito, mažesnė rizika dėl krušos ir vėtrų prarasti didelę dalį derliaus. Dar vienas prekybai svarbus privalumas ir būtina šioje vietovėje išaugintų apynių tiekimo užtikrinimo sąlyga yra sveiki augalai, neapnikti grybinių ligų, pavyzdžiui, šiuo metu cheminėmis priemonėmis neįveikiamo vytulio. Elbės-Zalės apynių auginimo vietovės plotis tiesia kryptimi iš rytų į vakarus – 280 km, iš pietų į šiaurę – 85 km. Šioje vietovėje šiuo metu yra 29 ūkiai, kuriuose auginami apyniai (2010 m. lapkričio mėn. duomenimis).

Apyniai Elbės-Zalės vietovėje auginami daugiau kaip tūkstantį metų. Istoriniuose šaltiniuose apynių auginimas šioje geografinėje vietovėje pirmą kartą paminėtas 11-ajame amžiuje. Teisinių nuostatų dėl apynių auginimo šioje vietovėje esama nuo 13-ojo amžiaus. Gausu liudijimų, kad rytų Vokietijos pietinėje dalyje klestėjusi apynių auginimo kultūra ir tradicinė apynių prekyba, pvz., apynių turguje Drezdene. Pirmos išsamios ir tikslios nuorodos į apynių auginimą šioje geografinėje vietovėje pasirodė 18-ojo amžiaus pradžioje. Jau 1784 m. buvo pabrėžiama išskirtinė geografinėje vietovėje užaugintų apynių kokybė. Geografinėje vietovėje užauginti apyniai labai išgarsėjo ir tapo itin vertinami. Siekiant išsaugoti gerą vardą, jau 16-ajame amžiuje pradėtas naudoti apynių ženklas, kaip ir Špalto apynių auginimo vietovėje. Ir šiandien šiuo ženklu oficialiai patvirtinama tradicinėje Elbės-Zalės vietovėje užaugintų apynių kilmė.

Istorinę apynių auginimo geografinėje vietovėje tradiciją iki šiol primena vietovardžiai, išlikusios apynių saugyklos ir džiovyklos, taip pat apynių motyvai, kuriais puošiami įvairių vietovių herbai. 19-ajame amžiuje apynių plotai dabartinėse trijose federacinėse žemėse užėmė daugiau nei 1 000 ha, tačiau iki 20-ojo amžiaus pradžios jie nyko, o po 1934 m. apyniai buvo skinami tik Hildburghauzeno apskrities privačiuose soduose ir naudojami vietinėse nedidelėse alaus daryklose. Pasinaudojus kaimyninės Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos dalykine parama, nuo 1950 m. vėl pradėta sodinti apynius. Didžiausia pažanga padaryta nuo 1964 m. pradėjus auginti iš Didžiosios Britanijos atvežtos (1968 m. patvirtintos) „Northern Brewer“ veislės karčiuosius apynius. Jau 1985 m. daugiau nei 80 % tuomečių apynių auginimo plotų buvo auginami kartieji apyniai, daugiausia „Northern Brewer“, o nuo 1973 m. auginama šiek tiek „Bullion“ karčiųjų apynių. „Hallertauer Magnum“ veislės kartieji apyniai pradėti auginti 20-ojo amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje. Šiandien kartiesiems apyniams tenka mažiausiai 87 % apynių auginimo plotų ir per 86 % derliaus – jų dalis didesnė nei kituose Vokietijos apynių auginimo regionuose.

Pirmą kartą Elbės-Zalės vietovė (ir jos centre esanti Zalės apskritis) su apyniais susieta 1947 m. per pranešimą Halės-Grėberso žemės ūkio mokykloje. Iki 1957 m. vietovėje užauginti apyniai buvo vadinami „Vidurio Vokietijos apyniais“ (vok. Mitteldeutscher Hopfen) ir eksportuojami kaip „Zalės apyniai“ (vok. Saale-Hopfen), už kuriuos 1966 m. Leipcigo parodoje pirmą kartą skirtas aukso medalis. 1971 m. prisijungus prie Tarptautinės apynių augintojų konvencijos buvo pripažinta „VDR apynių auginimo vietovė“. Tik nuo 1990 m. ji vadinama Elbės-Zalės apynių auginimo vietove.

Dideliuose ir laikui bėgant iš esmės nepakitusiuose apynių plotuose rotacijos laikas trumpesnis, geriau išnaudojamos mašinos ir įrenginiai, todėl apyniai prižiūrimi ir perdirbami efektyviau. Auginti apynius dideliuose susijusiuose plotuose labai svarbu norint pagaminti vienodai aukštos kokybės apynių partijas.

Lupulinui susidaryti didelės reikšmės turi klimato sąlygos. Elbės-Zalės apyniai auginami gerai žinomame Zalės-Unstruto vynininkystės regione bei jo apylinkėse ir Elbės slėnyje. Dar viduramžiais „šiaurės vynmedžiais“ vadinti apyniai daugelyje vietų pradėti auginti vietoj vynmedžių, nes apyniai mažiau reiklūs šilumai.

5.2. Produkto ypatumai

Kartieji apyniai aludarystėje naudojami daugiausia alaus kartumui reguliuoti, nes juose yra daugiau alfa rūgšties, todėl juos naudoti yra efektyviau. Elbės-Zalės apynių auginimo vietovėje auginami daugiausia kartieji apyniai. Iki 1990 m. šioje vietovėje užauginti apyniai daugiausiai naudoti vietinėms VDR alaus daryklų reikmėms. Nuo 1990 m. Elbės-Zalės vietovėje užauginti kartieji apyniai naudojami didžiausiose alaus daryklose visame pasaulyje.

Nors VDR apynius sunaudodavo vietos reikmėms ir beveik neeksportavo, jos tiekiamų apynių kokybė jau 1970 m. visiškai atitiko tarptautinius reikalavimus.

Elbės-Zalės apynininkystė sulaukė ir tarptautinio atgarsio 1974 m. vykusioje Mokslinės komisijos konferencijoje ir 1980 m. Drezdene vykusiame XXVIII Tarptautinės apynių augintojų konvencijos kongrese, nes dideliuose – iki 90 ha dydžio – plotuose užaugintų apynių derlumas (1979 m. – 35 centneriai iš hektaro) prilygo Vokietijos Federacinėje Respublikoje auginamų apynių derlumui.

Nuo 1960 m. rengiamuose dalijimosi patirtimi susirinkimuose apynių augintojams buvo pristatomos naujos žinios ir technikos naujovės. Ši tradicija sėkmingai tęsiama per Elbės-Zalės apynių dienas, kurios nuo 1996 m. rengtos kasmet, o nuo 2002 m. – kas dvejus metus. Šio renginio tikslas – skatinti vietos aludarius domėtis alui daryti būtina vietinės kilmės žaliava. Nuo 2006 m. reguliariai renkama apynių karalienė, reprezentuojanti Elbės-Zalės apynius regiono, šalies ir tarptautiniu lygmenimis.

Geografinėje vietovėje sukauptos apynių auginimo žinios ir patirtis nuo 1950 m. pradžios iki dabar grindžiamos ilgus metus Jėnoje atliekamais apynių tyrimais. 2009 m. Gros Santerslėbeno savivaldybėje atidarytas Apynių informacijos centras, kuriame pateikiama daug įdomios informacijos apie Elbės-Zalės apynių auginimo vietovę.

Daugelis vietos aludarių Elbės-Zalės apynius sieja su aukščiausia kokybe. Kai kurios užeigų alaus daryklos, kaip antai Leipcigo „Bayerischer Bahnhof“, alui daryti naudoja tik Elbės-Zalės kilmės žalius apynius ir apynių granules. Be to, iš Elbės-Zalės kilmės žalių apynių pagamintas apynių granules šiuo metu perka vietos alaus daryklos, pavyzdžiui, „Altenburger Brauerei GmbH“, „Brauerei Landsberg GmbH“ ir „Privatbrauerei Schwerter Meißen GmbH“. Elbės-Zalės apynius visame pasaulyje eksportuoja daugiausia prekybos bendrovės – 40 % jų įsigyja ES šalių (įskaitant ir Vokietiją) alaus daryklos, o daugiau kaip pusė eksportuojama į trečiąsias šalis. Didžiosios pasaulio alaus daryklos, įsigijusios dideles, vienalytes Elbės-Zalės apynių partijas, gali užtikrinti aukštos kokybės alaus gamybą. Iš Elbės-Zalės kilmės žalių apynių pagamintas apynių granules ir apynių ekstraktus perka, pavyzdžiui, didelė alaus darykla „Radeberger Gruppe KG“ – dabartinė Vokietijos alaus rinkos lyderė, turinti padalinių beveik visoje Vokietijoje.

Nuo 2004 m. Elbės-Zalės vietovėje išaugintų karčiųjų apynių veislių prekiniai pavyzdžiai kasmet pristatomi Vokietijos apynių parodoje, kad būtų įvertinti ir palyginti su visais Vokietijoje auginamų veislių apyniais. Augintojų konkurse, kuriame renkamos trys geriausios karčiųjų apynių veislės, Elbės-Zalės apynių augintojai 2007 ir 2008 m. užėmė trečiąsias vietas, 2005 m. – pirmąją, o 2004 m. – antrąją vietą.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Aprašyti klimato ir dirvožemio ypatumai, ūkių padėtis ir atstumai tarp jų, specialūs vietovėje taikomi auginimo metodai (atramų tipas, apsauga nuo vėjo, lašelinis drėkinimas ir kt.) sudaro puikias sąlygas apyniams, ypač kartiesiems apyniams, auginti. Kartu taip užtikrinamas pastovus Elbės-Zalės vietovėje auginamų apynių derlius ir vienodai didelis alfa rūgšties kiekis juose.

Dideles vienodai aukštos kokybės Elbės-Zalės apynių partijas vertina tiek vietos alaus daryklos, tiek didžiausios pasaulio alaus daryklos, pavyzdžiui, Pietų Amerikoje, Vidurio ir Rytų Europoje. Elbės-Zalės apynių žinomumą pasaulyje ir gerą vardą taip pat lemia ilgametė apynių auginimo Elbės-Zalės vietovėje tradicija ir tai, kad šiuo metu ši vietovė yra antras pagal dydį Vokietijos apynių auginimo regionas.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis (3))

2012 m. birželio 22 d.Markenblatt, tomas Nr. 25, 7a-aa dalis, p. 10037.

(http://register.dpma.de/DPMAregister/geo/detail.pdfdownload/35552)

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3) Žr. 2 išnašą.

26.11.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/30

Italijos Respublikos ekonominės plėtros ministerijos pranešimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų 3 straipsnio 2 dalies a punktą klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 303, 2013 m. spalio 19 d. )

2013/C 345/13

Viršelis ir 17 puslapis, pavadinimas:

yra:

turi būti:

17 puslapis, antra pastraipa:

yra:

„Paraiškas išduoti leidimą pagal galiojančias taisykles žvalgyti arba tirti skystus ir dujinius angliavandenilius zonoje, kurios ribos pakeistos pagal toliau nurodytas geografines koordinates, suinteresuotieji subjektai gali teikti tris mėnesius nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.“,

turi būti:

„Paraiškas išduoti leidimą pagal galiojančias taisykles žvalgyti arba tirti skystus ir dujinius angliavandenilius zonoje, kurios ribos pakeistos pagal toliau nurodytas geografines koordinates, suinteresuotieji subjektai gali teikti praėjus trims mėnesiams nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.“

		ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2013.345.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 345

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	56 tomas 2013m. lapkričio 26d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2013/C 345/01	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.7022 – Immochan/CNP Assurances/Galerie Commerciale de Kirchberg) ( 1 )	1

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2013/C 345/02	Euro kursas	2

2013/C 345/03	Komisijos komunikatas, parengtas įgyvendinant 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (nauja redakcija) (Darniųjų standartų pavadinimų ir nuorodinių žymenų skelbimas pagal Sąjungos derinimo teisės aktus) ( 1 )	3

2013/C 345/04	Bylas nagrinėjančio pareigūno skyrimas	16

	Audito Rūmai
2013/C 345/05	Specialioji ataskaita Nr. 12/2013 Ar Komisija ir valstybės narės gali parodyti, kad yra tinkamai naudojamas kaimo plėtros politikai skirtas ES biudžetas?	17

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2013/C 345/06	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.7118 – AXA/Norges Bank/SZ Tower) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	18

2013/C 345/07	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.7097 – Bridgepoint/Orlando/La Gardenia Beauty) ( 1 )	19

2013/C 345/08	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.7106 – PensionDanmark Holding/GDF SUEZ/Noordgas-transport) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	20

2013/C 345/09	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.7092 – LIXIL Group/Development Bank of Japan/Grohe Group) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	21

2013/C 345/10	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.7087 – Vitol/Carlyle/Varo) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	22

2013/C 345/11	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.7101 – Brookfield Property/Starwood/Interhotel Portfolio) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	23

	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2013/C 345/12	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	24

	Klaidų ištaisymas
2013/C 345/13	Italijos Respublikos ekonominės plėtros ministerijos pranešimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų 3 straipsnio 2 dalies a punktą klaidų ištaisymas (OL C 303, 2013 10 19)	30


	(1) Tekstas svarbus EEE