21.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/1

1.1

Šioje nuomonėje teigiama, kad pilietinės visuomenės partnerystę Baltijos jūros regiono strategijai įgyvendinti labiausiai sustiprintų partnerystės principo, nustatyto Komisijos pasiūlytame partnerystės elgesio kodekse, įgyvendinimas.

1.2

Partnerystės elgesio kodeksui pritaria Europos Parlamentas, Regionų komitetas ir EESRK, tačiau Tarybos pritarimo šis principas dar nesulaukė. Tai kelia rimtų sunkumų partnerystės principo rėmėjams.

1.3

EESRK pripažįsta, kad partnerystės elgesio kodeksas dar nesulaukė visiškos Baltijos jūros regiono valstybių narių politinės paramos ir kad partnerystės kultūrą dar teks ugdyti.

1.4

EESRK rekomenduoja Baltijos jūros regiono strategiją neoficialiai papildyti elgesio kodekse apibrėžtu procesu ir jį taikyti toliau vystant Baltijos jūros regiono strategiją ir ją įgyvendinant.

1.5

Baltijos jūros regionas turi pakankamai organizacinės patirties ir kompetencijos, kuria būtų galima remtis įgyvendinant elgesio kodekse numatytą sustiprintą stebėsenos funkciją.

1.6

Baltijos jūros regionas taip pat galėtų pasinaudoti Dunojaus regiono strategijos patirtimi ir įsteigti Baltijos jūros regiono pilietinės visuomenės forumą. EESRK svariai prisidėjo kuriant Dunojaus pilietinės visuomenės forumą ir yra pasiruošęs imtis panašios koordinavimo funkcijos Baltijos jūros regione.

2.1

Makroregiono koncepcija ES leksikoje atsirado 2007 m., tuo metu, kai prasidėjo politinės diskusijos apie tinkamas teritorinio valdymo formas. Vėliau, 2009 m. ir 2011 m. atitinkamai Baltijos jūros ir Dunojaus regionams buvo priimtos regioninės makroregioninės bendradradarbiavimo strategijos.

2.2

Baltijos jūros regiono strategija – pirmasis mėginimas bendradarbiauti makroregiono lygmeniu – iš pradžių buvo šio naujo regioninio bendradarbiavimo modelio išbandymas. Strategijos esmė – paprasta idėja, kad tokiame regione kaip Baltijos jūros regionas rimtos problemos, pavyzdžiui, saugi laivyba, aplinkos tarša ir prieigos galimybės, gali būti sprendžiamos tik veiksmingai bendradarbiaujant. Be to, tikslios makroregiono geografinės ribos gali kisti priklausomai nuo spręstinos problemos apibrėžties ir pobūdžio. Buvęs Komisijos narys, atsakingas už regioninę politiką, šią idėją apibendrino sakydamas, kad makroregioninė strategija formuluojama „atsižvelgiant į iššūkius ir tarpvalstybines galimybes, kurioms reikia kolektyvinių veiksmų“.

2.3

Baltijos jūros regiono strategija turi tris svarbiausius tikslus – saugoti jūrą, užtikrinti susisiekimą su regionu ir padidinti klestėjimą. Norėdamos tai pasiekti valstybės narės ir Komisija susitarė dėl veiksmų plano, kuriame numatyta 15 prioritetinių sričių ir apie 80 skirtingų pavyzdinių projektų.

2.4

Jau ketverius metus gyvuojanti Baltijos jūros regiono strategija rėmėsi iki tol regione vykusiu bendradarbiavimu. Strategija paskatino joje dalyvaujančių šalių ir regionų glaudų bendradarbiavimą. Daugiapakopio valdymo principas buvo taikomas koordinuojant nacionalinių ir regioninių institucijų veiklą siekiant padidinti laivybos saugumą ir sumažinti Baltijos jūros eutrofikaciją. ES nuo 2009 m., kai buvo sukurta ES Baltijos jūros regiono strategija, pagal ją rengė metinius pilietinės visuomenės forumus.

2.5

Strategijos įgyvendinimas nepablogino regiono ekonominių rezultatų. Baltijos jūros regionas 2010 m. atsigavo greičiau nei kiti Europos regionai, 2011 m. augimo rodikliai išliko pakankamai geri. 2012 m. augimas sulėtėjo iki 1,5 proc., tačiau vis dar gerokai viršijo ES vidurkį. 2013 m. prognozės daug nežada, tačiau, Baltijos vystymosi forumo teigimu, regionas turėtų pralenkti kitus Europos regionus.

3.1

EESRK jau seniai laikėsi nuomonės, kad bendram ES sanglaudos politikos efektyvumui būtina tikra partnerystė. Partnerystė – būdas pasiekti tvarų ekonomikos ir socialinį vystymąsi. Partnerystė – sanglaudos politikos įgyvendinimo mechanizmo atrama, oficialiai įtvirtinta Bendrųjų nuostatų reglamento 11 straipsnyje.

3.2

Tai, kaip valstybės narės interpretavo 11 straipsnį, yra problemiška, nes vienos apsiribodavo tik kalbomis, o kitos – iš tikrųjų taikė partnerystės principą. 2012 m. balandžio mėn. Bendros strateginės programos įgyvendinimui Komisija pasiūlė partnerystės elgesio kodeksą, siekdama nustatyti oficialų mechanizmą efektyviam visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui sanglaudos politikoje.

3.3

Komisijos siūlomame partnerystės elgesio kodekse nustatomi būtiniausi reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti, jeigu tikimasi kokybiškos partnerystės įgyvendinant fondų paramą. Kartu valstybėms narėms palikta daug lankstumo organizuojant įvairių partnerių dalyvavimą partnerystėje. Europos partnerystės elgesio kodekse nustatoma, kad „valdžios institucijos, ekonominiai ir socialiniai partneriai ir pilietinei visuomenei atstovaujantys subjektai atitinkamoje savo intervencijos srityje gali kurti platformas ar skėtines organizacijas, kurios padės jiems dalyvauti partnerystės veikloje. Jie gali paskirti vieną atstovą, kuris skelbs partnerystės platformos ar skėtinės organizacijos nuomonę. Skirdami savo atstovus partneriai turėtų vadovautis šiais principais: kompetencija, gebėjimas aktyviai dalyvauti ir tinkamas atstovavimo lygmuo“.

3.4

Komisijos pasiūlymams pritaria Europos Parlamentas, EESRK ir Regionų komitetas. Tačiau Taryba elgesio kodeksą išbraukė iš bendro Komisijos pasiūlymų rinkinio. Tenka apgailestauti dėl tokios situacijos, o visi partnerystės principo šalininkai turėtų imtis vieningų veiksmų sprendimui surasti.

3.5

Elgesio kodekse nurodomos trys sanglaudos politikos partnerystės dalyvių kategorijos:

3.6

Elgesio kodekse taip pat nustatomi principai, taikomi įvairių partnerių dalyvavimui rengiant programas, informacijai, kuri turėtų būti teikiama ir apie tų partnerių dalyvavimą, ir įvairiais programos įgyvendinimo etapais. Komisijos nuomone, partneriai turėtų dalyvauti:

3.7

Rengiant programas partnerių vaidmuo turėtų būti toks:

3.7.1

Kodekse taip pat nustatyti išsamūs partnerystės narystės ir valdymo taisyklių ir stebėsenos komitetų principai.

3.7.2

Kad daugelis mažesnių NVO ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų galėtų veiksmingai dalyvauti šiame naujame partnerystės procese, reikėtų apsvarstyti galimybę suteikti joms tinkamą techninę ir finansinę paramą.

3.8

Nors Baltijos jūros regiono strategija buvo parengta po precedento neturinčio lygmens konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais, reikėtų pripažinti, kad Baltijos jūros regione partnerystės principas (taip, kaip jis apibrėžtas elgesio kodekse) beveik netaikomas. Kai kuriose valstybėse narėse politinę paramą partnerystės principui dar reikia užsitikrinti.

3.9

Yra keletas įstaigų ir organizacijų, kurios atstovauja plačiam pilietinės visuomenės subjektų spektrui ir sėkmingai bendradarbiauja Baltijos jūros regione. Jos galėtų tapti Baltijos partnerystės arba skėtinės organizacijos, kuri numatyta elgesio kodekse, pagrindu. Nereikia dubliuoti to, ką jau turime.

3.10

Kalbant apie bendradarbiavimo santykius su Rusija, atsižvelgiant į tai, kad naujai Šiaurės Vakarų federalinei apygardai turėjo įtakos Baltijos jūros regiono strategija, naujasis partnerystės metodas gali turėti panašų parodomąjį poveikį tarp Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) narių.

3.11

Jeigu elgesio kodeksas susilauktų plačios paramos, net ir šiuo labai sunkiu laikotarpiu (o taip pat ir ateityje) būtų galima dar kartą sutelkti suinteresuotųjų subjektų paramą Baltijos jūros regiono strategijai. Iš pradžių Baltijos jūros regiono strategija buvo laikoma makroregioninio bendradarbiavimo išbandymu, tad partnerystės principo įgyvendinimas būtų dar vienas išmėginimas šiam regionui.

3.12

Priede pateikiamas Tarybos ir Europos Parlamento susitarimas dėl partnerystės ir daugiapakopio valdymo. Remiantis šiuo susitarimu galėtų būti parengtas deleguotasis aktas, nustatantis pakeistą partnerystės elgesio kodeksą.

21.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/6

1.1

Moterų užimtumo klausimas nebeturėtų būti keliamas kaip dar vienos diskusijos apie lyčių lygybę tema, bet turėtų būti vertinamas kaip ekonominė būtinybė siekiant klestėjimo ir užimtumo Europos Sąjungoje, nes kartu tai ir socialinė būtinybė norint atremti demografinius iššūkius ir spręsti socialines ir aplinkosaugos problemas bei užtikrinti tvarų augimą.

1.2

Pastaruosius 50 metų didėjęs moterų užimtumo lygis jau svariai prisidėjo prie ekonomikos augimo. Tačiau norint išnaudoti visą moterų indėlio į ekonomikos augimą potencialą, ir ES, ir nacionaliniu lygmenimis būtina įgyvendinti dar daugiau tikslinių priemonių. Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad tokia politika būtų kompleksinė ir orientuota ne tik į akivaizdžiausių ekonominių kliūčių šalinimą, bet ir spręstų mokesčių, išmokų ir pensijų sistemos, darbo teisių, sprendimų priėmimo, verslumo, švietimo, kovos su stereotipais ir smurtu klausimus. Taip pat akivaizdu, kad norint išspręsti šiuos daugialypius klausimus tam tikras vaidmuo tenka tiek moterims, tiek vyrams. Be to, vyrai ir moterys turėtų būti įtraukti į atitinkamų suinteresuotųjų subjektų vykdomą dialogą ir bendradarbiavimą bei sėkmingos praktikos taikymą.

1.3

Norint didesnio moterų užimtumo ir didesnio jų indėlio į ekonomikos augimą, be toliau ir visame tekste pateiktų konkrečių rekomendacijų būtinos šios pagrindinės priemonės:

2.1

Komitetas tvirtai įsitikinęs, kad tikrai visuomenės pažangai užtikrinti vien tik ekonomikos augimo neužtenka – jis dar turi būti integracinis ir tvarus. Tad lyčių lygybė tampa svarbia sąlyga tokiai pažangai pasiekti. Be to, nuo šiol BVP turėtų būti apskaičiuojamas ne tik pagal gamybos ar vartojimo rodiklius, bet ir pagal tokius rodiklius kaip gerovė ir tvarumas (ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriais), kad eitume link „labiau subalansuotos politikos“ (3).

2.2

Lyčių lygybė dažnai laikoma suvaržymu arba papildomomis sąnaudomis. Būtina pripažinti, kad papildomų sąnaudų kelia nelygybė ir kad lyčių lygybė teigiamai veikia ekonomiką kaip investicija ir produktyvus veiksnys.

2.3

Be aktyvesnio moterų dalyvavimo darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime nebus įmanoma pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslų, o ypač iki 2020 m. 75 proc. padidinti 20–64 amžiaus žmonių užimtumą ir bent 20 mln. sumažinti žmonių, kurie gyvena skurde arba kuriems gresia skurdas, skaičių. Be to, jei būtų pasiekta visiška moterų ir vyrų aktyvumo pusiausvyra, vienam gyventojui tenkantis BVP iki 2030 m. padidėtų apie 12 proc (4).

2.4

Mažėjant darbingo amžiaus žmonių skaičiui (5), Europa nepasieks norimo ekonomikos augimo nedidindama moterų potencialo darbo rinkoje. 2012 m. 20–64 metų amžiaus vyrų užimtumas sudarė 74,6 proc., o moterų – tik 62,4 proc. Užimtumo lygį išreiškus visos darbo dienos ekvivalentu, padėtis atrodo dar blogesnė, nes dabartinis moterų užimtumo lygis sudaro 53,5 proc. viso visu etatu dirbančių moterų skaičiaus (6).

2.5

Pastaruosius 50 metų didėjęs moterų užimtumo lygis jau svariai prisidėjo prie ekonomikos augimo. Tačiau svarbu pažymėti, kad buities darbai, už kuriuos moterys negauna atlygio, neįskaičiuojami kaip jų įnašas į ekonomiką. Kuriant darbo vietas, kurios teiktų paslaugas šeimoms, šią nematomą darbo formą būtų galima paversti apmokamu darbu, už kurį būtų mokami mokesčiai, įmokos į pensijų fondus ir pan.

2.6

Komitetas atkreipia dėmesį, kad nedirbančios moterys ne visada įtraukiamos į statistiką ir nesiregistruoja bedarbėmis, tačiau iš tiesų jos turėtų būti vertinamos kaip neišnaudotas potencialas. Mažėjantis moterų užimtumo lygis nebūtinai reiškia, kad jos negali gauti darbo, tai gali būti siejama su neveiklumu ar nedeklaruojamu darbu, kadangi dėl „nedirbti skatinančių“ aplinkybių jų darbo pasiūla yra nedidelė. Taigi nacionaliniai ar Europos statistiniai duomenys negali teisingai atspindėti realios padėties. EESRK prašo Europos lygmeniu surinktus ir parengtus moterų užimtumo duomenis suskirstyti pagal privačių paslaugų sektorius.

2.7

EESRK pažymi, kad Metinėje augimo apžvalgoje turėtų būti nustatyti moterų užimtumo tikslai (7), nes tikslinė politika gali padėti panaikinti lyčių atotrūkius ir skatinti įtrauktį ir taip iš esmės padidinti ES ekonomikos augimo galimybes (8). Tokia politika, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) priežiūros paslaugų teikimą išlaikomiems šeimos nariams ir finansinių paskatų antram galinčiam dirbti šeimos nariui nedirbti panaikinimą, yra labai svarbi norint didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje. Valstybės narės turėtų vykdyti tokią politiką, kad gerėtų gebėjimai įsidarbinti ir didėtų galimybė patekti ar grįžti į darbo rinką.

2.8

Dėl griežto taupymo mažinamas viešojo sektoriaus biudžetas ir paslaugų finansavimas, todėl darbą prarasti labiau gresia moterims, nes būtent jos sudaro viešojo sektoriaus darbuotojų daugumą. Viena iš grupių, kurių pragyvenimo lygis dėl viešųjų paslaugų mažinimo krenta labiausiai, yra vieniši tėvai, kurių dauguma taip pat yra moterys. Be to, moterys sudaro daugumą tų, kurie nemokamai teikia priežiūros paslaugas, tad būtent joms teks savo darbu kompensuoti sumažintas socialinės priežiūros paslaugas (9). Komisija turėtų parengti išsamų griežto taupymo priemonių poveikio lygioms galimybėms tyrimą ir rasti kokybiškesnių sprendimų, taip pat atlikti tyrimą dėl griežto taupymo priemonių poveikio moterų užimtumo kiekybei ir kokybei tiek viešajame, tiek privačių paslaugų sektoriuje.

2.9

Verta pažymėti, kad ES politikos rengėjai dėmesį sutelkia į gebėjimus įsidarbinti apskritai, tačiau nenurodo priemonių, kaip išnaudoti ekonomiškai neaktyvių moterų potencialą, kad jos galėtų svariai prisidėti prie ES ekonomikos augimo.

2.10

EESRK rekomenduoja ES finansavimą skirstyti labiau atsižvelgiant į lyčių aspektą ir ragina ir ES institucijas, ir valstybes nares įgyvendinti Europos socialinio fondo paramos lyčių lygybei vertinimo ataskaitoje išdėstytas rekomendacijas (10).

3.1

Nuo 1960 m. iki 2008 m. išsilavinimo lygio padidėjimas lėmė apie 50 proc. BVP augimo ES šalyse; maždaug pusę šio poveikio užtikrino pagerėjęs moterų išsilavinimo lygis (11).

3.2

Europos lyčių lygybės instituto (ELLI) (12) ir EBPO ataskaitų duomenimis, moterys dėl įvairių priežasčių turi mažiau galimybių įsidarbinti negu vyrai ir už tokį patį darbą gauna mažesnį atlygį, nors daugumoje ES šalių moterų išsilavinimo lygis didesnis negu vyrų.

3.3

Sisteminga lyčių nelygybė (13) renkantis studijų dalyką neleidžia ekonomikai visapusiškai išnaudoti gabių žmonių potencialo, todėl neteisingai paskirstomas žmogiškasis kapitalas ir prarandamos inovacijų ir ekonomikos augimo galimybės. ES institucijos ir valstybės narės turėtų spręsti lyčių nelygybės švietimo sistemoje problemą, skatindamos keisti mokinių ir studentų, mokytojų ir dėstytojų, tėvų ir plačiosios visuomenės požiūrį. Tokių priemonių reikėtų pradėti imtis kuo anksčiau, nelaukiant, kol susiformuos stereotipinis mąstymas ir požiūris apie tai, kokiose srityse sekasi berniukams, o kokiose mergaitėms, ir ką jiems patinka veikti.

3.4

Komitetas rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti įvairiomis ES priemonėmis (ESF finansavimas, mokymosi visą gyvenimą programos ir kt.) finansuojamoms iniciatyvoms ir projektams. Šiomis priemonėmis būtų galima didinti į darbo rinką sugrįžtančių moterų galimybes atnaujinti gebėjimus ir gauti darbą ir (arba) daryti karjerą.

4.1

Daugumai ES valstybių narių tenka spręsti dvi problemas: senėjančios visuomenės ir mažų gimstamumo rodiklių. Dėl šių veiksnių ateinančius 20 metų darbo jėgos pasiūla mažės, jei vyrų ir moterų dalyvavimo darbo rinkoje rodikliai nesikeis (14).

4.2

Būtina visam laikui panaikinti Europos visuomenėje įsišaknijusią lyčių nelygybę. Norint užtikrinti vienodesnį mokamo ir nemokamo darbo pasidalijimą tarp vyrų ir moterų, reikia siekti sudaryti palankesnes sąlygas vyrams derinti asmeninį ir darbinį gyvenimą. Jei abu tėvai lygesnėmis dalimis dalytųsi vaiko priežiūros atostogas, sumažėtų darbdavių nenoras į darbą priimti reprodukcinio amžiaus moteris.

4.3

Darbo jėgos paklausos pokyčiai, kuriuos galėtų lemti, pavyzdžiui, nauji gamybos metodai ir kitokios darbo sąlygos, o ypač perėjimas nuo gamybos ir žemės ūkio prie paslaugų, yra svarbūs veiksniai, galintys paskatinti didesnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir padidinti darbuotojų moterų paklausą.

4.4

Nors galimybė dirbti ne visą darbo dieną paskatino daugiau moterų prisijungti prie oficialios darbo jėgos, ilgainiui darbas ne visą darbo dieną gali reikšti mažesnes galimybes mokytis, prastesnes karjeros perspektyvas, mažesnes senatvės pensijas ir didesnę skurdo riziką tiek trumpuoju laikotarpiu, tiek sulaukus garbaus amžiaus. Tai ypač akivaizdu „priverstinio“ darbo ne visą darbo dieną atvejais, kurių skaičius pastaraisiais metais išaugo (15), kadangi krizės laikotarpiu moterims siūlomas darbas ne visą darbo dieną ir jos priverstos tokius pasiūlymus priimti, nes neturi kito pasirinkimo arba nenori prarasti darbo vietos. Reikėtų atkreipti dėmesį į didžiulį ne visą darbo dieną dirbančių moterų ir vyrų dalies skirtumą (atitinkamai, 31,6 ir 8 proc.). Reikia šalinti visas kliūtis, trukdančias pereiti nuo darbo ne visą darbo dieną iki visiško užimtumo.

4.5

Komitetas pabrėžia, kad politika, skatinanti namų ūkius, kuriuose abu suaugę šeimos nariai dirba, ir padedanti dirbantiems suaugusiesiems derinti darbą su šeiminiais įsipareigojimais, yra svarbus veiksnys skatinant moterų dalyvavimą. Svarbų vaidmenį atlieka ir tinkamas piniginės ir natūrinės paramos derinys.

4.6

Antram dirbančiam šeimos nariui taikant didesnius mokesčius gali sumažėti dirbančių moterų skaičius, nes taip jos skatinamos nedalyvauti darbo rinkoje (16). Todėl mokesčių ir išmokų sistemas reikia koreguoti, kad jos neskatintų antro galinčio dirbti šeimos nario nedirbti.

4.7

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas neoficialiam, mažų garantijų darbui, taip pat fiktyviai savisamdai. Tokį darbą dažniau turi moterys nei vyrai, todėl joms gresia didesnė išnaudojimo tikimybė. ES valstybės narės turėtų kuo greičiau ratifikuoti 189-ąją TDO konvenciją dėl deramo darbo namų ūkio darbuotojams (17), kurioje nustatomi šiems darbuotojams taikytini darbo standartai.

5.1

EESRK ragina politikos rengėjus mažinti lyčių nelygybę panaikinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą (kuris vidutiniškai sudaro 16,2 proc.), nes vienodas darbo užmokestis būtų naudingas ne tik moterims, bet ir visai visuomenei – remiantis Europos pridėtinės vertės vertinimo išvadomis, moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą sumažinus vienu procentiniu punktu, ekonomikos augimas padidėtų 0,1 proc (18).

5.2

Be to, EESRK susirūpinęs dėl itin didelio vyrų ir moterų pensijų skirtumo, kuris yra daugiau negu dvigubai didesnis už darbo užmokesčio skirtumą (27 ES valstybių narių vidurkis – 39 proc.) (19). Ypač neramina tai, kad ši problema mažai žinoma. Problema ne tik ta, kad dideli skirtumai egzistuoja daugumoje ES šalių, bet ir tai, kad jie yra nepaprastai kompleksiški, nes priklauso nuo profesinės veiklos istorijos (visų pirma darbo užmokesčio, dirbtų valandų ir darbo stažo metais skirtumų), pensijų sistemų ir ypač per visą profesinę veiklą gauto darbo užmokesčio poveikio pensijos dydžiui bei to, kiek pensijų sistema kompensuoja už karjeros pertraukas dėl vaikų ar išlaikomų giminaičių priežiūros.

5.3

Todėl EESRK mano, kad panaikinus vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir į pensijų kaupimo sistemas įskaičiavus tiek moterų, tiek vyrų „šeimos laiką“ – vaikų ir pagyvenusių šeimos narių priežiūrai, šeimos nario slaugai trumpos ir (arba) užsitęsusios ligos atveju skirtą laiką ir pan. – (ir kartu užtikrinus galimybę darbuotojams išeiti slaugos ir priežiūros atostogų dėl šeiminių priežasčių), vyrų ir moterų pensijų dydžio skirtumai sumažėtų (20).

6.1

Neseniai paskelbtame EBPO tyrime (21) pabrėžiama, kad verslumo srityje lyčių nelygybė yra didelė ir atspari pokyčiams daugeliu aspektų, įskaitant subjektyvų pirmenybės teikimą verslumui, įmonės dydį, finansinius veiklos rezultatus, galimybes gauti ir naudoti finansinį kapitalą. Moterys verslininkės siekia ne tik pelno, bet ir kitų tikslų, ir tokiomis papildomomis priemonėmis siekiant veiklos rezultatų jos prisideda prie socialinio ir ekonominio vystymosi.

6.2

Jei didesniam moterų skaičiui būtų teikiama pagalba pradėti verslą ir plėsti pradėtą verslą, būtų (22) sukurta daugiau darbo vietų, diegiama daugiau inovacijų, padidėtų konkurencingumas ir ekonomikos augimas, sumažėtų socialinė atskirtis. Norint užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje, reikia imtis radikalių priemonių visam įmonių potencialui panaudoti, ypač po krizės.

6.3

EESRK jau yra siūlęs imtis šių moterų verslumo skatinimo ES mastu priemonių (23):

7.1

Tarptautiniai tyrimai (24) patvirtina, kad vadovaujamąsias pareigas einančios moterys daro teigiamą įtaką įmonės finansiniams rezultatams, įmonės kultūrai, vadovavimo stiliui ir atsparumui krizėms. Moterys prisiima mažesnę riziką ir pirmenybę teikia tvariam vystymuisi, tačiau kliūtys, trukdančios pasiekti lyčių lygybę sprendimų priėmimo lygmenyje, yra daug didesnės negu atvirai pripažįstama.

7.2

EESRK tikisi, kad visi viešojo ir privataus sektoriaus sprendimus priimantys organai, veikdami pagal savireguliacijos principą, taikys bent minimalų lygaus lyčių dalyvavimo sprendimų priėmimo procese santykį. Biržinės bendrovės ir visos viešojo sektoriaus įstaigos turėtų propaguoti skaidrias kandidatavimo ir skyrimo į pareigas procedūras ir įtraukties bei pasirinkimo laisvės kultūrą. Tačiau mažai ką pavyks pasiekti, jei nebus tiek vyrų, tiek moterų noro imtis pozityvių veiksmų.

7.3

Norint pasiekti lyčių pusiausvyrą visuose sprendimus priimančiuose organuose, EESRK rekomenduotų politikos rengėjams ir įmonėms apsvarstyti šiuos klausimus:

7.4

Norint įgyvendinti 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybė strategiją (25), EESRK ragina siekti vienodo vyrų ir moterų atstovavimo visuomenės gyvenime, visų pirma politikoje, nes dabartinis nepakankamas atstovavimas riboja moterų dalyvavimo teises (26). ES institucijos ir valstybės narės, o taip pat socialinių partnerių organizacijos, turėtų rodyti pavyzdį ir savo politiniams ir administraciniams organams, ypač aukščiausio lygio, nustatyti lyčių lygybės tikslus.

8.1

Svarbus veiksnys, skatinantis moteris dalyvauti darbo rinkoje, yra galimybė naudotis vaikų, ypač mažų, priežiūros visą dieną paslaugomis. Didesnės viešojo sektoriaus išlaidos vaikų priežiūros paslaugoms turėtų tiesioginės įtakos didesniam moterų užimtumui visą darbo dieną (27).

8.2

Todėl būtina siekti Barselonos tikslų. Tačiau, kaip teigiama neseniai Komisijos paskelbtoje ataskaitoje, 2010 m. Barselonos tikslą dėl vaikų iki 3 metų buvo pasiekusios tik 10 valstybių narių. Tais pačiais metais, tikslą dėl vaikų nuo 3 metų iki privalomo mokyklinio amžiaus buvo pasiekusios tik 11 valstybių narių ir tik 90 proc. viso tikslo (28).

8.3

Kadangi valstybės narės, kuriose gimstamumas yra didžiausias, yra tos, kurios yra daugiausia nuveikusios gerindamos tėvų profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimą ir kuriose yra aukštas moterų užimtumo lygis (29), valstybės narės turėtų vaikus auginančioms šeimoms teikti veiksmingesnę, įperkamesnę, prieinamesnę ir kokybiškesnę paramą vykdydamos tokią politiką (30) kaip:

9.1

Nors per keletą pastarųjų dešimtmečių išaugęs moterų išsilavinimo lygis padidino moterų galimybes užsidirbti, visuomenės požiūris į moterų darbą ir šeimos vertybių ir lygybės konfliktas tebėra kliūtis lyčių pusiausvyrai darbo rinkoje.

9.2

EESRK itin neramina negalią turinčių, migrančių ir etninei mažumai priklausančių moterų diskriminacija. Šiuo klausimu Komitetas ragina kuo greičiau įgyvendinti vienodo požiūrio direktyvą (31).

9.3

Smurtas prieš moteris – ne tik pateisinimo neturinti socialinė problema, bet ir didelės ekonominės sąnaudos. Paskaičiuota, kad 47 Europos Tarybos šalims narėms smurto prieš moteris problema kainuoja ne mažiau kaip 32 mlrd. eurų per metus (32). Svarbus vaidmuo šiuo klausimu tenka valstybės kovos su smurtu dėl lyties politikai; įsišaknijęs moters vietos visuomenėje suvokimas pasikeis tik tada, kai moterys vienodomis sąlygomis su vyrais galės eiti įtakingas pareigas.

9.4

Labai svarbų vaidmenį propaguojant lyčių lygybę atlieka žiniasklaida. Būdama įtakinga viešosios nuomonės ir kultūros formuotoja, ji ne tik parodo, bet ir pati formuoja socialinius–kultūrinius modelius ir normas. Būtent dėl žiniasklaidos priemonėse pateikiamo turinio visi visuomenės sluoksniai, įskaitant politikos rengėjus ir visuomenę, pradeda geriau suvokti lyčių lygybės klausimo sudėtingumą, todėl reikia kuo greičiau spręsti žiniasklaidos sektoriuje įsišaknijusios nelygybės, kuri pasireiškia per mažo moterų atstovavimo (ypač vadovų lygmeniu) pavidalu, kliūčių karjerai ir mažo darbo užmokesčio (palyginti su vyrais) problemas (33).

21.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/11

1.1

EESRK rekomenduoja Europos institucijoms, taip pat 2012 m. gruodžio 17 d. Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos sukurtai vadinamai „atvirai darbo grupei“: vykdyti ex ante ekonominio, socialinio poveikio ir poveikio aplinkai vertinimus bei reikalauti, kad jie būtų atliekami tiek nustatant tvaraus vystymosi tikslus (TVT), tiek pasaulinėse derybose dėl visuotinai įgyvendintinų tikslų siekiant užtikrinti teigiamų ir neigiamų skirtumų, kurie gali iškilti ar egzistuoti tarp geografinių teritorijų ir veiklos sektorių, pusiausvyrą.

1.2

Visų pirma, neturėtų būti mažinamas visų svarbiausių tvaraus vystymosi tikslų padedančių siekti socialinių programų, skirtų spręsti švietimo, sveikatos, jaunų bedarbių klausimus, biudžetas.

1.3

EESRK pritaria ES pastangoms įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ vykdant Europos semestrą ir pasinaudoti galimybe padidinti jo naudą pasiūlant bendrą socialinę, ekonominę ir aplinkos strategiją, taip pat įgyvendinant integruotą tvaraus vystymosi strategiją.

1.4

Komitetas siūlo į šiuos procesus įtraukti Europos pilietinę visuomenę: pilietinės visuomenės organizacijas, socialinius partnerius, nacionalines Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybas bei panašias institucijas.

1.5

EESRK primygtinai ragina valstybes nares ir Europos institucijas:

1.6

EESRK ragina Europos Sąjungą:

2.1

Vienas svarbiausių Rio+20 konferencijoje priimtų sprendimų – pradėti tvaraus vystymosi tikslų nustatymo procesą. Procesas pradėtas 2013 m. sausio mėn.: sukurta tarpvyriausybinė atvira darbo grupė, kuriai pavesta nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn. parengti ir Jungtinių Tautų generalinei asamblėjai pateikti ataskaitą ir pasiūlymą. Galutiniame Rio+20 konferencijos dokumente numatyta, kad šis procesas turi būti derinamas su vystymosi po 2015 m. programos veiksmais.

2.2

Šią nuomonę reikėtų susieti su 2013 m. birželio mėn. EESRK priimta NAT skyriaus nuomone savo iniciatyva „Ekologiškos ekonomikos ir tvaraus vystymosi skatinimas Europoje“ (1) ir REX skyriaus nuomone dėl Komisijos komunikato „Pasiturimas gyvenimas visiems. Skurdo panaikinimas ir tvarios pasaulio ateities užtikrinimas“ (2). Europos tvaraus vystymosi perspektyvoje numatyta, kad reikia saugoti ir stiprinti Europos socialinį modelį, kuris neatsiejamas nuo sėkmingo perėjimo prie ekologiškos ekonomikos. Tai, kad dar nepriimtas tarptautinis susitarimas dėl tvaraus vystymosi tikslų negali tapti priežastimi atidėti pramoninių šalių įsipareigojimų, prisiimtų pagal paramos vystymuisi ir bendradarbiavimo politiką, įgyvendinimo ar šiuos įsipareigojimus sumažinti.

2.3

Komisija prašyme parengti šią tiriamąją nuomonę pabrėžė tvaraus vystymosi, integracinės ekologiškos ekonomikos ir skurdo panaikinimo sąsają. Ji paprašė pateikti pasiūlymus, kaip būsimuose visuotiniuose tvaraus vystymosi tiksluose sėkmingai susieti ekonomikos, socialinį ir aplinkos aspektus. Šiuo požiūriu Komisija norėtų, kad diskusijoje savo nuomonę išsakytų ir tarptautiniai partneriai.

2.4

EESRK dviejuose Tvaraus vystymosi observatorijos posėdžiuose surengė JT Rio+20 konferencijoje patvirtintų pagrindinių grupių (angl. Major Groups) atstovų klausymą.

2.5

JT savo ruožtu sudarė vyriausybių atstovų aukšto lygio grupę, kuri 2013 m. rugsėjo mėn. turėtų pateikti pirmąją ataskaitą, o JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas ir JT aplinkos programos direktorius Achim Steiner 2013 m. gegužės 14 d. kreipėsi į EESRK ir kitus pilietinės visuomenės atstovus ir kalbėjo tema „Siekti vystymosi pažangos po Rio+20 konferencijos“. Jis pabrėžė, kad būtinos visapusiškos ir visas šalis – vyriausybes, pilietinę visuomenę ir privataus sektoriaus atstovus – įtraukiančios konsultacijos dėl tvaraus vystymosi tikslų. Nyderlandų ambasadorė tvaraus vystymosi klausimais ir atviros darbo grupės narė Kitty van der Heijden taip pat turėjo galimybę pasidalyti savo patirtimi, įgyta JT sukurtoje darbo grupėje.

—

vadovaujantis Darbotvarke 21 ir Johanesburgo įgyvendinimo planu;

—

atsižvelgiant ankstesnius įsipareigojimus;

—

tvariam vystymuisi užtikrinti svarbiose srityse, numatytose Rio+20 konferencijos galutiniame dokumente;

—

vienodai atsižvelgiant į tris tvaraus vystymosi aspektus ir jų sąsajas;

—

suderinant ir susiejant su JT vystymosi po 2015 m. programa;

—

atsižvelgiant į Tūkstantmečio vystymosi tikslus;

—

numatant aktyvų ir tinkamą visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą procesuose.

3.3.1

Pavyzdžiui, Oxfam International organizacijos nuomone (Oxfam, Post-2015 Development Goals: Oxfam International Position, January 2013), vystymosi po 2015 m. programa turėtų būti grindžiama šia vizija, joje reikėtų nustatyti atitinkamus tikslus ir gaires jiems įgyvendinti. Norint užtikrinti visuotinę gerovę atsižvelgiant į planetos pajėgumus, reikėtų iš esmės pakeisti ekonomikos, socialinio ir politinio vystymosi kryptis.

3.3.2

Ši nevyriausybinė organizacija taip pat mano, kad diskusijoje dėl vystymosi po 2015 m. vis dar neapibrėžtas šios programos vaidmuo ir jos galimybės praktiškai pakeisti skurdžiai gyvenančių asmenų padėtį. Siekiant apibrėžti aiškius tikslus, labai svarbu susitarti dėl būdų juos įgyvendinti. Nustatyti tikslai turėtų paskatinti sutelkti politinę valią ir viešąsias iniciatyvas skurdui ir neteisybei panaikinti ir planetai apsaugoti, visų pirma:

3.4.1

Tvarus realiosios ekonomikos atsigavimas neatsiejamas nuo tausiai išteklius naudojančio gamybos modelio. Europa pritaria platesnio užmojo ir išsamesniam Europos politiniam klimato politikos veiksmų planui iki 2050 m. siekti didesnių klimato kaitos mažinimo tikslų, tačiau ji taip pat turėtų remti savo pramoninę bazę ir su ja susijusius sektorius ir kompetencijas.

3.4.2

Svarbiausia rasti būdus, kaip pasiekti tikslo pereiti prie efektyvaus išteklių naudojimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir kaip valdyti šį perėjimą. Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas dviem aspektams: pramonės politikai, galinčiai padėti pereiti prie ekologiškos ekonomikos ir išsaugoti pramoninę bazę ir atitinkamoms užimtumo perspektyvoms (Béla Galgóczi, Greening industries and creating jobs, European Trade Union Institue, 2012).

3.4.3

Pramonei tenka lemiamas vaidmuo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, prekybos ir – kiek mažesnis –investicijų srityse. Tapo gyvybiškai svarbu pereiti prie mažo CO2 kiekio vystymosi modelio didinant efektyvų energijos vartojimą, pirmenybę teikiant tvariam darbui ir sveikatos apsaugai.

3.4.4

Nuo 1992 m. per visą Europos istoriją užfiksuotas vienas žemiausių augimo rodiklių, vis dėlto, siekiant įgyvendinti tvarų ir ilgalaikį vystymąsi užtikrinančius tikslus būtini du veiksniai: 1) mažas išskiriamo CO2 kiekis ir 2) demokratija.

3.4.5

ES turi ir toliau dėti pastangas vykdyti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, kad būtų sukurtos dirbantiems asmenims reikalingos darbo vietos, taip pat atsižvelgti į būsimus, aukštesnių augimo rodiklių kituose žemynuose nulemtus, vystymosi poreikius įvairiose srityse: paslaugų, švietimo, sveikatos, aplinkos, transporto, energetikos, būsto, miestų plėtros, žemės ūkio, maisto ir t. t.

3.5.1

TVF pripažino, kad griežto taupymo priemonių poveikis buvo radikalesnis, nei tikėtasi. Patirtis rodo, kad šios priemonės turi būti sušvelnintos. Neturėtų būti mažinamas svarbiausių socialinių programų, skirtų spręsti švietimo, sveikatos, jaunųjų bedarbių klausimus, biudžetas. Po tarptautinės finansų krizės ES valstybėms narėms ypatingai svarbu gauti lėšų, o Europos Vadovų Tarybos susitarime dėl naujos daugiametės finansinės programos realios ekonomikos refinansavimui skirta nepakankamai dėmesio. Trejeto – Pasaulio banko, TVF ir Europos Vadovų Tarybos – siūlomų priemonių nepakanka, kad būtų sudarytos sąlygos, būtinam tvariam ir ilgalaikiam ekonomikos augimui atgaivinti.

3.5.2

Pažangi socialinė politika – pavyzdžiui, pagalbos bedarbiams ieškoti darbo programos arba socialinę apsaugą labiausiai pažeidžiamiems visuomenės asmenims užtikrinančios sistemos – negali būti vertinama tik sąnaudų požiūriu. Tai investicija į ateitį.

3.5.3

Euro zonoje ypač skaudžiai nukentėjo jauni asmenys, kurių nedarbas siekia 22 proc., o kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje ir Graikijoje viršijo net 50 proc. 2010 m. su laikinomis darbo sutartimis dirbo daugiau kaip 50 proc. 15–24 metų amžiaus jaunuolių, šiandien jų yra beveik 70 proc. (Eurofound, Third European Quality of Life Survey, 2012).

3.5.4

Visose šalyse žmonės brangiai sumokėjo už pražūtingas neatsakingo elgesio finansų sektoriuje pasekmes.

3.5.5

ES privalo suteikti socialiniam matmeniui daugiau turinio, visų pirma, socialiniam dialogui, kaip numatyta Europos ekonomikos ir pinigų sąjungą papildančiame plane. ES turėtų padėti valstybėms narėms sukurti savo jaunimo garantijų sistemas, tobulinti pramonės diversifikavimą ir inovacijas, didinti darbo rinkos paslaugų veiksmingumą, kurti daugiau darbo vietų ir didinti socialines investicijas (ILO, Guy Ryder, Jobs, social inclusion and growth should top EU agenda, 14 February 2013).

4.1

Pirmuosiuose EESRK surengtuose klausymuose paaiškėjo, kad ES sukaupto pilietinės visuomenės atstovų indėlio ir JT rengiant tiesiogines konsultacijas sukauptas indėlis neatitinka teisėtų Europos piliečių aiškumo ir skaidrumo lūkesčių. Pilietinei visuomenei atstovaujančių organizacijų nuomonė pateikiama kartu su privačius interesus ginančių lobistų grupių ir su vyriausybių nuomonėmis, pasirenkant tvarkaraštį, pagal kurį sunku rengti diskusijas užtikrinant organizacijų nepriklausomumą ir socialinio dialogo autonomiškumą. Be to, stebint Rio+20 konferencijos ir atviros darbo grupės veiklą susidarė įspūdis, kad sukurtas planas, pagal kurį pateikiamos iš anksto nustatytos gairės, tarsi sprendimas jau būtų priimtas kur nors kitur.

4.2

Tačiau galima pasidžiaugti, kad ES nusprendė imtis veiksmų ekologizuoti strategiją „Europa 2020“ ir Europos semestrą siekiant suderinti Europos poziciją, užtikrinančią, kad pasaulinėje arenoje ES veiks vieningai ir kalbės vienu balsu.

4.3

Šiuo metu svarbu tvaraus vystymosi klausimus susieti su pagrindinėmis politikos sritimis, t. y. strategija „Europa 2020“ ir jos valdymui ypač svarbiu Europos semestru.

EESRK visų pirma atkreipia dėmesį į Komisijos ir Tarybos pareiškimą, kad išvados ir procesai, dėl kurių buvo susitarta Rio+20 konferencijoje, bus įgyvendinami ir plėtojami Europos Sąjungoje kartu su strategija „Europa 2020“. Komitetas įsipareigoja atidžiai stebėti, kad šis pareiškimas būtų veiksmingai vykdomas (Council of the European Union, Rio+20: Outcome and follow-up to the UNCSD 2012 Summit – Council conclusions, 25 October 2012, 15477/12).

4.4

EESRK atidžiai stebi, kaip plečiasi Europos semestro procese dalyvaujančiųjų ratas. Šiais metais daug aktyviau nei anksčiau dalyvauja Aplinkos generalinis direktoratas; praėjusiųjų metų gruodžio mėn. Aplinkos taryboje pirmą kartą buvo diskutuojama metinės augimo apžvalgos klausimu. EESRK dės pastangas, kad pilietinė visuomenė turėtų galimybę dalyvauti Europos semestro procesuose ir iškelti su tvariu vystymusi susijusius klausimus nacionalinėse ekonomikos ir socialinių reikalų tarybose (kurių dalis jau turi konkrečius įgaliojimus tvaraus vystymosi srityje), taip pat nacionalinėse tvaraus vystymosi tarybose.

4.5

Reikėtų pabrėžti, kad metinėje augimo apžvalgoje nepakankamai aiškiai nurodomos įvairių krizių – finansų, ekonomikos, socialinės, taip pat ir aplinkosaugos – tarpusavio sąsajos, ir nepakankamai suvokiama tai, kad nepaisant krizės – bet ir visų pirma dėl jos – būtina nedelsti ir atsakingai siekti kuo didesnės ekologizacijos pažangos pertvarkant ES ekonomiką. Nebegalima toliau laikytis dabartinės krypties.

4.6

Metinėje augimo apžvalgoje Europos Sąjunga turi laikytis bendros pozicijos. ES negali prisiimti ekonomikos ekologizacijos įsipareigojimų pasaulinėse derybose, tačiau tuo pačiu metu šiai temai neskirti dėmesio savo svarbiausiuose ekonominės politikos dokumentuose.

4.7

Todėl iš dalies stebina tai, kad ES augimo apžvalgoje nėra aiškios augimo sąvokos. Ar gali ES inicijuoti tarptautines diskusijas dėl kitų nei BVP rodiklių, o tuo tarpu savo augimo apžvalgoje remtis tik BVP rodikliu? Dokumente nagrinėjamos socialinės problemos, tačiau tiesiogiai nenurodomas tikslas siekti gerovės atsižvelgiant į planetos išteklius (šis tikslas, be kita ko, įtrauktas į Septintąją aplinkos apsaugos veiksmų programą).

4.8

Teigiama yra tai, kad diskusijose dėl galimybių nustatyti kitus rodiklių nei BVP remiamasi įvairiomis nuomonėmis ir tai turėtų atvesti prie šių rodiklių taikymo etapo, grindžiamo lygiateisiu institucijų ir pilietinės visuomenės atstovų dialogu siekiant tikslo į sprendimo priėmimo procesus įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus.

4.9

EESRK pabrėžia, kad šiais metais augimo apžvalgoje atskirai svarstomas aplinkai žalingų subsidijų panaikinimo ir aplinkosaugos mokesčio klausimas, pateikiamos rekomendacijos valstybėms narėms, apžvelgiami atliekų ir nuotekų tvarkymo bei jų perdirbimo gerinimo klausimai.

5.1.1

Skurdo mažinimas – tai vienodų sąlygų ir teisingumo klausimas, susijęs su teise naudotis sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis ir galimybe įsidarbinti. Nustatant Tūkstantmečio vystymosi tikslus pernelyg didelis dėmesys buvo skiriamas paramos teikėjams. Ateityje reikėtų numatyti:

5.1.2

Nustatyti terminai ir dėmesys rezultatams, padėjo užtikrinti didelį aštuonių tūkstantmečio vystymosi tikslų poveikį tarptautinio vystymosi politikos kryptims. Pastangos buvo sutelktos į ribotą skaičių išmatuojamų tikslų, todėl tai padėjo padidinti ir veiksmingai nukreipti paramą vystymuisi. Vis dėlto, artėjant prie nustatyto galutinio termino, t. y. 2015 m., aiškiai matyti, kad įgyvendinant tikslus bus pasiekta tik ribotų rezultatų, bus sėkmių ir nesėkmių.

5.1.3

Tvaraus vystymosi tikslai turės papildyti dabartinius tūkstantmečio vystymosi tikslus. Esama dviejų esminių skirtumų tarp tvaraus vystymosi tikslų ir tūkstantmečio vystymosi tikslų: pirmieji yra pasaulinio masto (priešingai, nei tūkstantmečio vystymosi tikslai, kurie labiau orientuoti į Pietų valstybes) ir platesnio užmojo, apimantys daugiau nei tik pagrindinį skurdo mažinimo tikslą (įtraukti taip pat šie aspektai: gamtiniai ištekliai, vartojimas, gamyba, energetika, žmogaus teisės ir kt.).

5.1.4

Ateinantys dveji metai bus labai svarbūs kitai vystymosi darbotvarkei. Dviejuose procesuose – tūkstantmečio vystymosi tikslų persvarstymo ir tvaraus vystymosi tikslų oficialaus paskelbimo – turės būti nustatytos pagrindinės tvaraus vystymosi po 2015 m. struktūros gairės.

Gairėse turės būti numatyta į visų sričių viešosios politikos biudžetą įtraukti lyčių lygybės aspektą, kadangi tai yra svarbiausias skurdo ir nelygybės panaikinimo veiksnys (4).

Laukia didžiulis uždavinys, jį sprendžiant turi būti skiriamas dar didesnis dėmesys žmogaus teisėms, pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimui sprendimų priėmimo procesuose, kadangi tai požiūrio, sutelkto į žmogaus socialinę raidą skatinančias ekonomiką ir paslaugas, dalis (5).

21.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/16

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) mano, kad Europos Sąjungos politikoje daugiausia dėmesio turi būti skiriama apsirūpinimo maistu saugumo klausimui, kadangi tai yra būtina visuotinio stabilumo strategijos sąlyga.

1.2

Vykstant diskusijoms dėl maisto ir degalų, EESRK pritaria Europos Sąjungai, kad būtina sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, tačiau ragina Europos Komisiją pirmenybę teikti apsirūpinimo maistu saugumui, teritorijos apsaugai, Europos žemės ūkio konkurencingumui, žemės paskirčiai (1) užtikrinant glaudų ryšį tarp apsirūpinimo maistu saugumo ir bioenergijos gamybos (2).

1.3

EESRK mano, kad Europos Sąjungos ateitis turės būti paremta socialiniu, ekonominiu ir aplinkos tvarumu, o atsinaujinančiosios energijos gamyba turės būti glaudžiai susijusi su šių tikslų įgyvendinimu.

1.4

EESRK pritaria Komisijos sprendimui į Direktyvas 98/70/EB ir 2009/28/EB įtraukti privalomas nuostatas dėl žemės paskirties keitimo, kadangi dabartiniai biodegalai gaminami iš žemės ūkio augalų.

1.5

EESRK patvirtina savo nuomonėje TEN/502 (3) išdėstytą poziciją ir išreiškia prieštaravimą Komisijos sprendimui netiesioginį žemės paskirties keitimą vertinti lyginant iškastinius ir biogeninius energijos išteklius, atsižvelgiant tik į šiltnamio efektą sukeliančių dujų balansą ir nepakankamai įvertinant apsirūpinimo maistu saugumo ir iškastinio kuro poveikio klausimus.

1.6

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui apriboti iš maistinių kultūrų gaminamų biodegalų gamybą atsižvelgiant į jau įvykdytas investicijas ir paskatomis paremti „pažangius“ degalus. Tačiau EESRK mano, kad antrosios kartos degalų gamyba, kuriai naudojama mediena ir šiaudai, galėtų sutrumpinti anglies dioksido absorbcijos ciklus ir taip padidinti anglies dioksido kiekį (4).

1.7

EESRK vertinimas būtų kitoks, jei kaip žaliava biodegalų gamybai būtų naudojami ir mikrodumbliai. Nors tokiais biodegalais dar neprekiaujama, jie, priešingai nei pirmosios kartos degalai, ateityje keltų mažesnį susirūpinimą dėl konkurencijos su dirvožemiu ir vandens ištekliais.

1.8

Šiuo klausimu EESRK visiškai pritaria 2011 m. Komitete surengtos konferencijos apsirūpinimo maistu saugumo tema išvadoms, pagal kurias biodegalų gamyba turės atitikti bendrus principus ir bus atliekamas jos poveikio aplinkai vertinimas, į kurį bus aktyviai įtraukta vietos bendruomenė, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į teisės į maistą klausimą.

1.9

Pateikdamas šį vertinimą EESRK ragina Komisiją Europos lygmeniu priimti tokias priemones kaip Operator Level Indicator, skirtas atskirose valstybėse narėse įvertinti galimą bioenergijos projektų poveikį apsirūpinimo maistu saugumui.

2.1.1

Šiuo metu tarptautiniu lygmeniu energetikos sistemai kyla didelių sunkumų ne tik dėl pasaulio ekonomikos krizės, bet visų pirma dėl Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių geopolitinės padėties.

2.1.2

EBPO skaičiavimais, 2009 m. energijos suvartojimas sumažėjo 4,4 proc. pasaulio lygmeniu, 5 proc. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir 5,5 proc. ES, tuo tarpu EBPO nepriklausančiose šalyse paklausa išaugo 2 proc. Šiems skaičiavimams įtakos turi Fukušimos branduolinės elektrinės Japonijoje avarija, kuri paskatino kai kurias valstybes, įskaitant Vokietiją, atsisakyti branduolinės energijos naudojimo energijos gamybai.

2.1.3

Šiuo metu Europa importuoja 80 proc. naftos, 60 proc. gamtinių dujų ir 40 proc. anglies, reikalingų patenkinti energijos poreikį, kuris vertinamas 1 583,3 Mtep (Nomisma). Neatsinaujinantieji energijos šaltiniai sudaro 91 proc. (nafta – 36,6 proc., gamtinės dujos – 24,5 proc., anglis – 15,7 proc., branduolinė energija – 13,6 proc.), o atsinaujinantieji – 9 proc. (6,1 proc. – biomasė, biodujos, komunalinės atliekos, 1,7 proc. – hidroelektros energija, 0,7 proc. – vėjo energija, 0,3 proc. – geoterminė energija, 0,1 proc. – fotovoltinė ir saulės energija).

2.1.4

Europa yra vis labiau priklausoma nuo energijos importo. 2030 m. ES-28 importuos 84 proc. reikalingų gamtinių dujų, 59 proc. anglies ir 94 proc. naftos (Europos atsinaujinančiosios energijos taryba, angl. EREC). Palyginti su 2009 m., daugiausia energijos, t. y 33 proc., suvartojama transporto sektoriuje; būsto sektoriuje – 26,5 proc., pramonės – 24,2 proc. paslaugų – 14 proc. ir galiausiai žemės ūkio sektoriuje – 2,3 proc.

2.1.5

ES siekiamus tikslus galima apibendrinti taip:

2.2.1

Pastaraisiais metais pastebėta, kad iškastinio kuro naudojimu paremta energetikos sistema turi daug trūkumų, kurie kelia abejonių dėl jos tolesnio tvarumo ir apsirūpinimo maistu saugumo, todėl reikalingi saugūs energijos šaltiniai kontroliuojamoje energijos importo sistemoje.

Nuolat augant energijos paklausai (Tarptautinė energijos agentūra, TEA), artėjantis ir nesustabdomas iškastinių išteklių išsekimas kelia pavojų galimybėms patenkinti vis didėjantį energijos poreikį. Šis išsekimas susijęs su tuo, kad šie iškastiniai ištekliai neatsinaujina, jiems perdirbti reikia nepaprastai daug laiko ir tai neatitinka šiuolaikinės visuomenės energijos poreikių.

2.2.2

Pagrindinės atsinaujinančiosios energijos rūšys yra šios:

Šis sąrašas nėra išsamus, visų pirma atsižvelgiant į mokslinių tyrimų rezultatus.

2.2.3

Bioenergija gali būti apibrėžiama kaip energija, gauta iš biomasės, kuri pagal savo fizinį pavidalą skirstoma į:

2.2.4

Biomasė yra atsinaujinantis energijos išteklius, kuris jau pasižymėjo energijos vartojimo efektyvumu. Biomasę sudaro bet kokia organinės kilmės medžiaga, chlorofilo fotosintezės proceso metu tiesiogiai ar netiesiogiai sukaupusi saulės energijos. Biomasė gaunama iš energetinių augalų arba organinių atliekų, susidarančių miško ir žemės ūkio produktų technologinio perdirbimo metu.

2.2.5

Pasaulio lygmeniu maždaug 50 proc. atliekų galima gauti iš miškų ūkio sektoriaus, o kitus 50 proc. – iš žemės ūkio sektoriaus, kuriame ypač svarbūs įrenginiai, varomi iš žemės ūkio ir gyvulininkystės gaunama biomase (TEA).

—

Kioto protokolas, įsigaliojęs 1994 m. kovo 21 d.;

—

Programa ALTENER atsinaujinantiems energijos šaltiniams skatinti (Tarybos sprendimas 1993/500/EEB);

—

Žalioji knyga dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių (1996 m.);

—

Baltoji knyga, kurioje nustatytas tikslas iki 2010 m. 12 proc. energijos gauti iš atsinaujinančiųjų išteklių;

—

Direktyva 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skatinimo;

—

Direktyva 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą;

—

Direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą;

—

COM(2005) 628 final, Biomasės naudojimo veiksmų planas;

—

COM(2006) 34 final, ES biodegalų strategija;

—

Žalioji knyga Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija (2006 m.);

—

Klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinys (20-20-20), Europos Vadovų Taryba, 2007 m. kovo 9 d.;

—

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (Tekstas svarbus EEE);

—

Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Atsinaujinančiųjų energijos išteklių planas. Atsinaujinančių išteklių energija 21 amžiuje: tvaresnės ateities kūrimas“, COM(2006) 848 final;

—

Komisijos komunikatas „Parama elektros energijai iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminti“, SEC(2005) 1571 – COM(2005) 627 final.

3.1.1

Socialinis ir ekonominis bioenergijos poveikis daugiausia susijęs su sąnaudomis (paskatos, struktūriniai trūkumai) ir nauda (susijusi veikla, poveikis BVP, išmetamo CO2 mažinimas, poveikis užimtumui, su kuru susijusios rizikos (angl. Fuel risk) mažinimas, jokių atliekų tvarkymo sąnaudų, trąšų ir kitų šalutinių produktų gamyba) (Althesys). Be to, kai naftos kaina viršija 70 JAV dolerių už barelį, bioenergijos gamyba tampa konkurencinga.

3.1.2

Dabartinė biomasės gamybos energetikos tikslais sistema turi įtakos vietovei, ekonomikai, kainoms ir visai visuomenei. EESRK mano, kad ši įtaka turi būti įvertinta siekiant išspręsti nepakankamo veiksmingumo problemą ir pašalinti iškraipymus.

3.1.3

EESRK nuomone, bioenergijos vystymas turi įtakos apsirūpinimo maistu saugumui dėl su kainomis ir vietos veiksniais glaudžiai susijusių priežasčių. Pirmasis tiesioginis poveikis kainoms susijęs su biodegalų paklausa, kadangi vertės požiūriu energijos rinkos yra didesnės už žemės ūkio rinkas. Energijos kainos lemia žemės ūkyje auginamų energetinių augalų kainą, kadangi didesnė iš žemės ūkio produktų pagamintos energijos paklausa daro poveikį minimaliai ir maksimaliai cukraus, kukurūzų ir rapso kainai; jeigu ji yra viršijama, iš žemės ūkio kultūrinių augalų gaminama energija nėra konkurencinga kitų energijos šaltinių, pavyzdžiui, vėjo, fotovoltinės ir geoterminės energijos, atžvilgiu. Be to, reikia priminti bendrą problemą, susijusią su tuo, kad didelės energijos kainos lemia didesnes žemės ūkio gamybos veiksnių sąnaudas.

3.1.4

Bioenergija yra potencialus sprendimas, kuris galėtų padėti atsigauti ekonominių sunkumų patiriančioms ir ūkininkavimui per mažai naudojamoms vietovėms, visų pirma išplėsti sektorių gamybos, derliaus nuėmimo, vežimo ir perdirbimo etapus. Ekonominiu ir užimtumo požiūriu taip pat galima pasiekti teigiamų rezultatų: Komisijos komunikate „Biomasės naudojimo veiksmų planas“ (COM(2005) 628 final) teigiama, kad remiantis atliktais tyrimais 2010 m. buvo tiesiogiai įdarbinta 300 000 naujų darbuotojų, daugiausia kaimo vietovėse.

3.1.5

Miškingų vietovių naudojimas energijos tikslais gali padėti atgaivinti agrarinę miškininkystę vystančias vietos bendruomenes, kadangi tai leidžia užtikrinti geresnę teritorijos priežiūrą ir miškingų vietovių apsaugą. Be to, būtų galima padidinti miško ekosistemų pajėgumą atlikti jų pagrindines funkcijas, susijusias su medienos biomasės gamyba, gamtos paveldo ir dirvožemio derlingumo išsaugojimu.

3.2.1

EESRK apgailestauja, kad, kaip jau yra buvę naftos atveju, turtingos šalys, stokojančios ariamosios žemės, kad užtikrintų savo gyventojų aprūpinimą, daugiašalės įmonės ar nepriklausomi turto fondai vykdo didžiules investicijas trečiosiose šalyse siekdami pasinaudoti jų žeme. Taip susiduriame su varžymusi dėl žemės, kuris gali pažeisti kaimo bendruomenių struktūrą ir pakenkti vietos gyventojų žemės ūkio ir miško ištekliams. EESRK nuomone, tokia padėtis jokiu būdu nėra tvaraus vystymosi pavyzdys ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriu.

3.2.2

Konfliktas dėl žemės paskirties yra itin opi problema, ypač besivystančiose ir didelių retai apgyvendintų regionų turinčiose šalyse (pvz., Brazilijoje arba Ajovoje Jungtinėse Valstijose). Nors konflikto dėl žemės paskirties sąvoka savaime suprantama, ją konkrečiai galima paaiškinti tuo, kad 25 galonams bioetanolio pagaminti reikia tokio kukurūzų kiekio, kurio užtektų vienam asmeniui išmaitinti visus metus (World Watch Institute).

3.2.3

Konfliktas dėl žemės paskirties – tai problema, susijusi su biodegalų importu iš Europos Sąjungos ir apsirūpinimu maistu besivystančiose šalyse, visų pirma Afrikos ir Pietryčių Azijos šalyse, dėl jose tvyrančios įtampos, susijusios su žemės nuosavybe, kadangi šiose šalyse nėra žemės registro, nei papročių teisės.

3.2.4

EESRK pritaria ES biodegalų strategijai (COM(2006) 34 final), ypač skyriui, kuriame teigiama, kad labai svarbu biodegalų žaliavų gamybai numatyti tinkamus minimalius aplinkosaugos standartus, ir išreiškiamas susirūpinimas dėl atidėtos žemės naudojimo galimo poveikio biologinei įvairovei ir dirvožemiui.

3.3.1

Vis labiau išsivysčiusiame pasaulyje nuolat didėja nekontroliuojamas vandens išteklių naudojimas. To priežastys – pasaulio gyventojų skaičiaus didėjimas ir jų pasiskirstymas, kintantys mitybos įpročiai ir biodegalų svarba. Dabartinė biodegalų vystymo strategija, be abejonės, pagilins vandens krizę ir prieiga prie vandens išteklių gali tapti kliūtimi tolesnei tokių žaliavų kaip kukurūzai ir cukranendrės auginimo plėtrai.

3.3.2

EESRK mano, kad kalbant apie biodegalų gamybai skirtus kultūrinius augalus, reikėtų orientuotis į drėkinimo nereikalaujančius augalus, galinčius augti vidaus ir nepalankiose vietovėse, kadangi vienam litrui biodyzelino pagaminti reikia 4 000 litrų vandens augalų laistymui ir cheminio perdirbimo procesui.

3.4.1

Dėl galimo netinkamo dirvožemio, visų pirma žemės ūkio paskirties žemės, naudojimo kyla pavojus tiek maisto produktų, tiek bioenergijos gamybai:

3.4.2

Tačiau EESRK mano, kad racionalus dirvožemio naudojimas, glaudžiai susietas su Europos Sąjungoje taikoma gero ūkininkavimo praktika, pagrįsta kultūriniais augalais, naudojamais įvairių rūšių bioenergijos gamybai, priešingai, gali padidinti biologinę įvairovę ir sumažinti kraštovaizdžio homogenizavimą. EESRK nuomone, Europa negali žengti žingsnio atgal.

3.4.3

Tokiomis aplinkybėmis būtina rinktis antrosios kartos biodegalus, net jei ūkininkai taps tiesiog žaliavų tiekėjais be jokios garantijos gauti pajamų, kadangi šiems degalams taikomas pramoninis ir intensyvus valdymas. EESRK nuomone, būtina iš naujo suderinti ūkininkų vaidmenį energetinių augalų auginimo ir pardavimo procese siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gamintojų organizacijoms visoje tiekimo grandinėje; tuomet jos galės atlikti lemiamą vaidmenį vykstant deryboms dėl sutarčių, suderintų su tolesnėse grandinės dalyse veikiančiais subjektais.

3.5.1

Didelio masto sausumos kultūrinių augalų naudojimui energijos tikslais reikalingas tvarus miškų ir žemės ūkio paskirties žemės naudojimas. Biomasės gamyba energijos tikslais su aplinkosauga suderinama tik tuomet, jei vykdoma tinkamai. Pavyzdžiui, gyventojų mažėjimas kaimo vietovėse sudarė palankias sąlygas destabilizuojantiems gamtos veiksniams. Vietovėms, kuriose nevykdoma palanki žmogaus veikla, kyla didelis nuošliaužų, dykumėjimo ir gaisrų pavojus.

3.5.2

EESRK mano, kad, norint paskatinti integruotą bioenergijos vystymą vietos lygmeniu, reikia sukurti paskirstytos gamybos ir trumpų energijos tiekimo grandinių sistemą ir pastatyti nedideles elektrines, kurios perdirbtų vietos lygmeniu pagamintą biomasę; tai turi privalumų poveikio aplinkai požiūriu ir suteikia realią galimybę į šią grandinę tiesiogiai įtraukti ūkininkus (pavienius arba jų asociacijas).

3.5.3

EESRK pritaria Europos aplinkos agentūros pateiktoms gerosios praktikos, taikytinos įvairiems bioenergetiniams augalams, gairėms:

3.5.4

EESRK mano, kad tinkamas energetinio ūkininkavimo plėtojimas gali padėti išlaikyti žmones konkrečioje vietovėje ir kartu užtikrinti išteklių, ypač miško, priežiūrą ir tausojimą.

3.5.5

Be to, žemės ūkio sektoriuje bioenergijos gamyba, kuri, atrodo, iš dalies ir kontroliuojant integruota į žemės ūkio maisto produktų gamybą, padeda įvairinti rinkos kanalus, sudaro palankesnes sąlygas pereiti prie vis konkurencingesnio ūkininkavimo ir teikia nekonfliktinių sprendimų dėl naujų valstybių narių žemės ūkio produktų paskirstymo.

3.6.1

Bioenergijos poveikiui aplinkai įvertinti taikomi patys įvairiausi metodai. EESRK paminės du iš jų:

3.6.2

Kalbant apie poveikio aplinkai vertinimą, gyvavimo ciklo analizė (angl. LCA, Life Cycle Assessment) padeda apibrėžti ir kiekybiškai įvertinti realiai ir galimai sunaudotą energiją ir poveikį aplinkai įvairiais bioenergijos gamybos ir vartojimo ciklo etapais. Šis metodas suteikia galimybę palyginti įvairių bioenergijos rūšių aplinkosauginį profilį su iškastinės energijos, atliekančios tas pačias funkcijas, profiliu.

3.6.3

EESRK nuomone, pasaulinėje bioenergijos partnerystėje dalyvaujančių šalių, įskaitant JAV ir Kiniją, pasirašiusių tarptautinį susitarimą dėl biodegalų naudojimo ir poveikio aplinkai bei maisto tiekimo pusiausvyrai kontrolės, pozicija dera su pirmiau išdėstytais principais. Kiekviena valstybė narė galės įvertinti bioenergijos aplinkosauginį tvarumą remdamasi 24 savanoriškai taikomais kriterijais ir rodikliais.

3.6.4

Šiuo požiūriu EESRK mano, kad tuo atveju, kai perteklinė žemė naudojama auginti bioenergijos gamybai skirtą žaliavą, reikia ne tik nustatyti aplinkosauginius, ekonominius ir socialinius apribojimus, bet ir, remiantis netiesioginiu žemės paskirties keitimo (angl. ILUC) veiksniu, nustatyti, ar energetinių augalų auginimui skirta žemė gali lemti didesnį išmetamą CO2 kiekį.

3.6.5

EESRK pritaria Komisijos sprendimui stebėti su biodegalų naudojimu transporto sektoriuje susijusią riziką (Direktyva 28/2009), riboti biodegalų ir skystųjų bioproduktų, gaminamų iš maistui skirtų produktų, dalį atsižvelgiant į įvairių technologijų brandos lygį ir skatinti energijos gamybą iš produktų, kuriems nereikia papildomų žemės plotų, pavyzdžiui, komunalinių atliekų deginimą.

3.6.6

EESRK mano, kad pirmosios kartos biodegalų naudojimas neturi trukdyti Europos Sąjungai investuoti į naujų švarios energijos šaltinių (5) mokslinius tyrimus.

21.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/21

1.1

Elektros, dujų, naftos ir kito kuro kainos sparčiai auga ir padėtis smarkiai pablogėjo kilus socialinei ir ekonomikos krizei, kuri paliečia vis daugiau žmonių. Šioje nuomonėje neketinama nustatyti kainų augimo priežasčių, bet siekiama ilgalaikio tikslo – pateikti pasiūlymų, kaip laikantis subsidiarumo principo imtis suderintų veiksmų Europos lygmeniu siekiant užkirsti kelią energijos nepritekliui ir su juo kovoti, skatinti solidarumą šioje srityje ir geriau apsaugoti pažeidžiamus (Europos ir kitų šalių) piliečius.

1.2

Iškilus šiam dideliam politiniam uždaviniui, EESRK ragina Europos energetikos bendrijoje, kuriai Komitetas labai pritartų, prisiimti ES energetinio saugumo ir solidarumo užtikrinimo įsipareigojimą.

1.3

Šis ES energetinio saugumo ir solidarumo užtikrinimo įsipareigojimas suteiks postūmį tikrai Europos kovos su energijos nepritekliumi ir solidarumo politikai, grindžiamai visuotinės teisės į energijos vartojimą pripažinimu; šią teisę Komitetas laiko viena svarbiausių bendrų gėrybių, kad kiekvienas galėtų gyventi oriai. Šio plano tikslas tiek trumpuoju laikotarpiu, tiek atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą:

1.4

EESRK ragina nustatyti europinius energijos nepritekliaus rodiklius ir suderinti statistinius duomenis, kad būtų lengviau nustatyti problemą, užkirsti jai kelią ir ją spręsti Europos lygmeniu, taip pat plėtoti Europos solidarumą šioje srityje.

1.5

EESRK rekomenduoja įkurti Europos nepritekliaus observatoriją, kuri didžiausią dėmesį skirtų energijos nepritekliui, kurios veikloje dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai ir kuri padėtų nustatyti europinius energijos nepritekliaus rodiklius (bendradarbiaudama su Eurostatu), įvertinti esamą padėtį, nustatyti gerąją praktiką ir pateikti rekomendacijų, kaip būtų galima geriau užkirsti kelią šiai problemai, ją spręsti ir šioje srityje įtvirtinti Europos solidarumą.

1.6

EESRK rekomenduoja Piliečių energetikos forumui (vadinamajam Londono forumu) į savo veiklą įtraukti EESRK atstovus ir dirbti glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis ir panašiomis valstybių narių institucijomis.

1.7

EESRK pageidautų, kad energetikos rinka būtų labiau orientuota į vartotojus ir apskritai į (Europos ir kitų šalių) piliečius, ypač pačius pažeidžiamiausius. EESRK pritaria visoms priemonėms, kurios gali padėti piliečiams vėl perimti energetinių klausimų valdymą į savo rankas. EESRK rekomenduoja Europos Komisijai į Europos Vadovų Tarybos prašymu rengiamą ataskaitą (kuri turi būti pateikta iki 2013 m. pabaigos) įtraukti energijos nepritekliaus Europoje analizę, kurioje būtų nurodyti pažeidžiamumo veiksniai, pasiūlyta Europos lygmens strategija ir veiksmų planas šiam nepritekliui išvengti ir jį pašalinti. Svarbiausia – neleisti didėti sąnaudoms, o tai galima pasiekti taikant suderintą ir veiksmingą Europos energetikos politiką (žr. nuomonę TEN/508 „Ekonominis elektros energetikos sistemų, kuriose didėja kintamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, poveikis“ – CESE 2599/2013) (1).

1.8

EESRK rekomenduoja prieš priimant ES ir valstybių narių energetikos politikos priemones atlikti jų ekonominio poveikio įvairioms vartotojų grupėms analizę (pvz., atsižvelgti į pajamas, šeimos sudėtį ar šildymo būdą). Tikslas būtų atnaujinti informaciją apie vartotojų grupes, kurių sąskaitos už energiją neproporcingai padidės palyginti su vidutine gyventojų mokama sąskaita, ir, jei būtina, pasiūlyti pažeidžiamiausių vartotojų grupėms kompensacines priemones (pvz., pakeisti taisykles, padidinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir pan.).

1.9

EESRK ragina Europos Komisiją apsvarstyti galimybę įsteigti Europos energetinio solidarumo fondą, kuris būtų visų šioje srityje vykdomų Europos lygmens veiksmų horizontalioji priemonė, padėsianti minėtoje srityje veiksmingai užtikrinti Europos solidarumą.

1.10

EESRK norėtų paskatinti rengti kasmetinį pilietinės visuomenės susitikimą, kuriame būtų svarstomi energijos nepritekliaus ir solidarumo Europoje klausimai, dalijamasi patirtimi, sukaupta įgyvendinant iniciatyvas vietos, nacionaliniu ir Europos lygmeniu, ir, bendradarbiaujant su Europos energijos nepritekliaus observatorija, pateikiamos praktinės rekomendacijos Europos, nacionaliniu, vietos, institucijų, asociacijų ir pramonės lygmeniu sprendimus priimantiems asmenims.

1.11

Kadangi energijos nepritekliaus klausimų sprendimas ir solidarumo šioje srityje plėtojimas yra bendras Europos interesas, EESRK norėtų, kad Europos Komisija pateiktų pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai šiai „energetinio solidarumo“ temai skirti Europos metus. Tai leistų geriau informuoti visuomenę ir atkreipti sprendimus priimančių asmenų dėmesį į šį Europai labai svarbų klausimą.

1.12

Į tai atsižvelgdamas, EESRK rekomenduoja Europos Komisijai nacionaliniu ir vietos lygmeniu surengti europinę informavimo kampaniją kovos su energijos nepritekliumi ir solidarumo šioje srityje plėtojimo klausimu, siekiant skatinti švietimą energijos vartojimo efektyvumo tema, raginti piliečius–vartotojus būti veiklesniais sprendžiant energetinius klausimus, užtikrinti didesnę pramonininkų atsakomybę bei aktyvumą ir pan.

2.1

Energija – tai viena svarbiausių bendrų gerybių, kadangi ji yra būtina visose kasdienės veiklos srityse ir padeda kiekvienam užtikrinti deramą gyvenimą. Jos stygius turi skaudžių pasekmių. Energijos nepriteklius žlugdo fiziškai ir socialiai. Europoje energijos nepriteklių patiria daugiau kaip 50 mln. žmonių (2009 m. Europos projektas European Fuel Poverty and Energy Efficiency). Tokia netoleruotina padėtis negali tęstis. EESRK ragina Europos lygmeniu imtis neatidėliotinų veiksmų ir prisiimti ES energetinio saugumo ir solidarumo užtikrinimo įsipareigojimą siekiant įgyvendinti veiksmingą Europos kovos su energijos nepritekliumi politiką, kurios tikslas:

2.2

Šis ES įsipareigojimas padės Europos lygmeniu įgyvendinti bendrus ir suderintus veiksmus siekiant mažinti sąskaitas už suvartotą energiją ir bus grindžiamas visuotinės teisės į energijos vartojimą pripažinimu (siekiant visiems sudaryti deramas gyvenimo sąlygas). EESRK norėtų, kad tai būtų įteisinta Lisabonos sutartyje. EESRK siekia, kad visų ES politikos sričių, visų pirma energetikos, tiksluose būtų numatyta spręsti energijos nepritekliaus problemas ir skatinti solidarumą šioje srityje. EESRK primena, jog atsižvelgiant į tai, kad energija yra viena svarbiausių bendrų gėrybių, ji turi būti valdoma remiantis su viešąja paslauga susijusiais įsipareigojimais. Įmonių užtikrinamas energijos tiekimas – tai viena iš visuotinės ekonominės svarbos paslaugų, kurios vaidmuo Europos socialinei ir teritorinei sanglaudai pripažįstamas Lisabonos sutartyje (SESV 14 straipsnis ir 26 protokolas). Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažįstama teisė į socialinę paramą ir paramą aprūpinant būstu, kad būtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos (34 straipsnis), įpareigojimas užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį (38 straipsnis), pagrindinė teisė naudotis viešosiomis paslaugomis (36 straipsnis).

2.3

Tokiu būdu Sąjunga atgaivins solidarumo principą, kuris yra jos kūrimo pagrindas, ir suteiks daugiau prasmės Europos projektui, kuris kelia vis didesnį piliečių nusivylimą ir skeptiškumą. Be to, EESRK primena, kad 81 proc. apklaustų Europos piliečių pritaria, kad būtina spręsti energijos nepritekliaus problemas (Europos Parlamento „Eurobarometras“, 2011 m.).

2.4

EESRK palankiai vertina 2013 m. gegužės 22 d. Europos Vadovų Tarybos parodytą dėmesį energijos sąnaudų ir kainų klausimams ir jų poveikiui namų ūkiams, visų pirma patiems pažeidžiamiausiems. Šių klausimų politinė kaina labai didelė, pavyzdžiui, 2013 m. vasario 20 d. Bulgarijos vyriausybei teko atsistatydinti po gyventojų manifestacijų, surengtų staiga ir neįtikėtinai išaugus elektros energijos kainai (daugiau kaip 20 proc. nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. sausio mėn.), kurią lėmė nacionalinių rinkos atvėrimo priemonių įvedimas. Tai sukėlė nepasitenkinimą turint omenyje tai, kad vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis nei 400 eurų (Nacionalinis statistikos instituto duomenimis,17,3 proc. pajamų tenka sąskaitoms už elektros energiją).

2.5

EESRK primena, kad energijos kainos nuolat auga: 2011–2012 m. elektros kainos ES padidėjo 6,6 proc., ypač Kipre (+ 21 proc.), Graikijoje (+ 15 proc.), Italijoje (+ 11 proc.), Airijoje ir Portugalijoje (+ 10 proc.), Bulgarijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje (+ 9 proc.). Dujų kainos namų ūkiams ES padidėjo 10,3 proc., ypač Latvijoje (+ 21 proc.), Estijoje (+ 19 proc.) ir Bulgarijoje (+ 18 proc.) (Eurostatas, 2013 m. gegužės mėn.).

3.1

Europoje pavyko išspręsti daugumą ankstesnių prieigos prie energijos problemų, tačiau visame pasaulyje 1,2 mlrd. gyventojų vis dar neturi elektros, o 2,8 mlrd. jų toliau šildosi ar gamina maistą naudodami malkas ar kitokią biomasę (Pasaulio bankas / Tarptautinė energetikos agentūra, 2013 m. gegužės mėn.). Ši prieigos prie modernių energetinių paslaugų problema yra tokio didelio masto, kad JTO 2012-uosius metus paskelbė Tarptautiniais tvarios energijos visiems metais ir neseniai pasiūlė, kad tvari ir saugi energija taptų vienu iš 12 pasaulinių Tvaraus vystymosi tikslų, kurie pirmą kartą orientuojami į besivystančias ir išsivysčiusias valstybes.

3.2

Europoje energijos nepriteklius reiškia, kad vis didesniam skaičiui žmonių (daugiau nei 50 mln., 2009 m. Europos projekto „Energijos nepriteklius ir energijos vartojimo efektyvumas Europoje“ (angl. European Fuel Poverty and Energy Efficiency) duomenimis) sunku apmokėti sąskaitas už energiją arba jų galimybės vartoti energiją yra ribotos dėl nedidelių pajamų, blogai izoliuotų būstų, nepažangios įrangos (šildymo, maisto gaminimo, karšto vandens), didelių energijos kainų. Judumas – tai dar viena problema, kylanti šeimų, dažnai gyvenančių toliau nuo miestų centrų, biudžetams; joms darbo galimybes lemia transportas. Tai aktualu pagyvenusiems žmonėms, nepilnoms šeimoms, bedarbiams, socialinių išmokų gavėjams ir kt. Padariniai įvairūs: judumo kliūtys daro poveikį užimtumui, šildymo stygius turi įtakos higienai, sveikatai (dilema „šildytis ar valgyti“ (angl. heat or eat), kvėpavimo takų ligos ir kt.) ir dažnai lemia didesnį mirtingumą, per didelius įsiskolinimus, socialinę ir geografinę atskirtį.

3.3

Energijos nepriteklius yra nestabilumo veiksnys, prisidedantis prie kitų veiksnių, kadangi sunkumai veikia vienas kitą pagal spiralės principą ir slegia jau ir taip skurde esančius žmones. Bet skurdo rizika auga (Eurostatas, 2012 m. gruodžio mėn.): 2011 m. socialinė atskirtis dėl skurdo rizikos, didelio materialinio nepritekliaus ar priklausymo labai mažo užimtumo namų ūkiui ES-27 grėsė 119,6 mln. gyventojų. EESRK primena, kad strategijoje „Europa 2020“ planuojama asmenų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičių sumažinti bent 20 mln.

3.4

Energijos nepritekliaus problemų sprendimas ir solidarumo šioje srityje plėtojimas dabar kaip niekada anksčiau turėtų būti pagrindinis Europos horizontaliosios politikos prioritetas visose srityse – socialinių, aplinkosaugos, ekonomikos ir politinių klausimų sankirtoje.

4.1

Energijos stygius: nepriteklius reiškia didelį laikiną pažeidžiamumą. Energijos nepriteklius reiškia išorės veiksnių (pvz., energijos kainos, būsto energinis efektyvumas) ir vidaus faktorių (gyventojų senėjimas, pajamos) veikiamą socialinę padėtį. EESRK vartos „energijos nepritekliaus“ terminą kalbėdamas apie abu šio reiškinio aspektus.

4.2

Tik Prancūzija, Slovakija, Jungtinė Karalystė ir Airija turi oficialią energijos nepritekliaus apibrėžtį.

4.3

Jungtinė Karalystė turi objektyvią energijos nepritekliaus (angl. fuel poverty) apibrėžtį: padėtis, kai namų ūkis turi išleisti daugiau kaip 10 proc. pajamų pakankamam būsto apšildymui (21 laipsnis pagrindiniame kambaryje ir 18 laipsnių kituose kambariuose pagal Pasaulio sveikatos organizacijos nuostatas). Atsižvelgiama į tris pagrindinius rodiklius: namų ūkio pajamos, energijos kaina ir energijos suvartojimas. Pagal šią apibrėžtį neatsižvelgiama į kitus namų ūkio energijos poreikius. Šiuo metu JK vyriausybė šią apibrėžtį persvarsto.

4.4

Prancūzijoje „Grenelle II“ įstatyme energijos nepriteklius apibūdinamas taip: padėtis, kai asmeniui dėl nepakankamų išteklių ar netinkamų būsto sąlygų sunku savo būste turėti pakankamai energijos, reikalingos elementariems jo poreikiams patenkinti (11 straipsnis 4 pastraipa).

4.5

Kai kurios valstybės, nors ir neturi apibrėžties, yra parengusios specialias priemones. Belgija apibrėžė „apsaugoto vartotojo“ statusą, kuris leidžia kiekvienam socialinių išmokų gavėjui naudotis socialiniais tarifais ir nemokamais mechanizmais (energiją taupyti padedantys skaitikliai, užtikrintas energijos tiekimas). Panašių priemonių turi Italija ir Ispanija: „bonus elettrico“, „bono social“. Vokietijoje taikomi žemių (Länder) nustatyti vietos lygmens socialiniai tarifai, kuriuos remia vietos ar regiono energetikos įmonės. Švedijoje visuotinės socialinės apsaugos sistema padengia nesumokėtas sąskaitas. Daugiau kaip pusė valstybių narių, remdamosi teisės aktais ar energijos tiekėjų elgesio kodeksu, yra numačiusios apsaugą nuo energijos paslaugų teikimo nutraukimo (2009 m. ERGEG ataskaita).

4.6

Europos Sąjunga neturi nei energijos nepritekliaus apibrėžties, nei rodiklių, nei konkrečios Europos politikos šiai nenuosekliai sprendžiamai problemai šalinti.

4.7

Įgyvendindama Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planą, kuris yra konkreti strategijos „Europa 2020“ priemonė, Europos Komisija didžiausią dėmesį skiria energijos nepritekliui, „dėl kurio namų ūkiai gali ne tik negalėti šildyti ar vėsinti būsto, bet ir neturėti karšto vandens, apšvietimo ir kitų būtiniausių buities dalykų“, o tai didelio nepritekliaus išraiška.

4.8

ES direktyvose dėl energijos vidaus rinkos (2009 m. liepos mėn.) pripažįstamas energijos nepriteklius, bet nepateikiama apibrėžties ir Europos lygmens įpareigojimų, tik valstybių narių prašoma užtikrinti, „kad būtų taikomos adekvačios pažeidžiamų vartotojų apsaugos priemonės“, ir apibrėžti „pažeidžiamų vartotojų koncepciją, kurią jie gali susieti su energijos nepritekliumi ir, inter alia, draudimu kritiniu metu nutraukti elektros ir (arba) dujų tiekimą tokiems vartotojams“. Komunikate „Postūmis energijos vidaus rinkai“ (2012 m. lapkričio 15 d.) Komisija ketina remti „valstybių narių pastangas apibrėžti vartotojų pažeidžiamumo sąvoką ir nustatyti jo priežastis teikdama rekomendacijas ir sudarydama sąlygas keistis geriausia praktika“.

4.9

Europos Parlamentas apibrėžia tik pažeidžiamo vartotojo sąvoką ir siūlo neapsiriboti tradicine apibrėžtimi (vidinių priežasčių nulemtas pažeidžiamumas) ir įtraukti „vartotojus, atsidūrusius pažeidžiamoje padėtyje“, kadangi jie „laikinai yra bejėgiškoje padėtyje, susidariusioje dėl atotrūkio tarp, viena vertus, individualios būklės ir savybių ir, kita vertus, jų išorinės aplinkos“, nes „visi vartotojai tam tikru savo gyvenimo etapu gali tapti pažeidžiami dėl išorinių veiksnių ir jų sąveikos su rinka (…) ir todėl jiems reikalinga speciali apsauga“ (2012 m. gegužės 22 d. rezoliucija). Parlamentas ragina Komisiją ir valstybes nares priimti „plačią bei nuoseklią politinę ir teisėkūros strategiją kovos su pažeidžiamumu srityje, kurioje būtų atsižvelgiama į visų atitinkamų situacijų įvairovę ir sudėtingumą“ (2012 m. gegužės 22 d. rezoliucija); jis taip pat prašo imtis konkrečių priemonių energijos nepritekliaus problemai spręsti (2013 m. kovo 14 d. rezoliucija dėl Energetikos veiksmų plano iki 2050 m.). Europos Parlamentas savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliucijoje dėl naujos Europos vartotojų politikos darbotvarkės ragina Sąjungą ir valstybes nares „užtikrinti tinkamas minėtų [pažeidžiamų] vartotojų apsaugos garantijas“, visų pirma energetikos srityje. 2013 m. birželio 11 d. rezoliucijoje dėl socialinio būsto Europos Sąjungoje Europos Parlamentas ragina nustatyti energijos nepritekliaus apibrėžtį, „grindžiamą bendrais parametrais, tačiau pritaikytą kiekvienai valstybei narei atsižvelgiant į konkrečias nacionalines aplinkybes“.

4.10

EESRK manymu, svarbu nustatyti bendrus europinius energijos nepritekliaus indeksus ir rodiklius, leidžiančius atsižvelgti į pažeidžiamumo aspektą, kad būtų galima ne tik konstatuoti padėtį, bet ir geriau nustatyti ir išanalizuoti priežastis ir parengti Europos strategiją siekiant veiksmingiau spręsti šią problemą. EESRK siūlo pagrindu laikyti savo nuomonėje (TEN/420) pateiktą apibrėžtį: „kai sunku arba neįmanoma užtikrinti tinkamo būsto šildymo arba naudotis kitomis būtinosiomis energetikos paslaugomis už prieinamą kainą“, kurią (atsižvelgdama į visuotinę teisę naudotis bendromis gėrybėmis, t. y. energija) galės patobulinti Komiteto planuojama įsteigti Europos nepritekliaus observatorija; minėta observatorija galės nustatyti bendrus europinius energijos nepritekliaus indeksus ir rodiklius, pagal kuriuos valstybės narės galės apibrėžti energijos nepriteklių atsižvelgdamos į konkrečias nacionalines aplinkybes. Kad būtų galima geriau suderinti turimus statistinius duomenis, Eurostatas ir nacionaliniai statistikos institutai turėtų taikyti vienodą metodiką problemos mastui įvertinti nacionaliniu ir Europos lygmeniu.

5.1

EESRK siūlo įsteigti Europos nepritekliaus observatoriją, kuri didžiausią dėmesį skirtų energijos nepritekliui ir kurios veikloje dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai: nacionalinės observatorijos, tarpininkai, reguliavimo institucijos, energijos tiekėjai, įvairios asociacijos (sveikatos, statybos, energetikos, vartotojų, kovos su atskirtimi, taip pat vietos valdžios institucijos ir t. t.), socialiniai partneriai ir kt. Observatorija teiks energijos rinkų liberalizavimo poveikio pažeidžiamiems piliečiams vertinimą, siūlys energijos nepritekliaus rodiklius, rekomendacijas, metodus ir aspektus, kuriuos reikėtų apsvarstyti Europos lygmeniu atsižvelgiant į vietos ir nacionaliniu lygmeniu nustatytą geriausią praktiką. Ji turėtų bendradarbiauti su Londono forumu. EESRK taip pat norėtų, kad Londono forumo veikloje galėtų dalyvauti Komiteto nariai ir kad jis veiktų bendradarbiaudamas su nacionalinėmis Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis ir panašiomis institucijomis siekiant spręsti energijos nepritekliaus problemas.

6.1

Energijos rinkų atvėrimas nepadėjo sumažinti energijos kainų gyventojams. 60 proc. jų pastebėjo, kad energijos tiekėjai padidino kainas, 3–4 proc. nurodė, kad kainos sumažėjo. 7 proc. vartotojų pakeitė dujų tiekėją ir 8 proc. – elektros energijos tiekėją. Energijai, visų pirma elektros energijai, vartotojai išleidžia daugiausia pinigų (5,7 proc. biudžeto, iš jų 2,1 proc. elektrai) (2009 m. vartotojų rinkų rezultatų suvestinės 2 lentelė). Per pastaruosius metus šis procentas dar labiau išaugo.

6.2

2013 m. gegužės 22 d. Europos Vadovų Tarybos priimti sprendimai yra žingsnis teisinga linkme: perorientuoti Europos energetikos politiką didžiausią dėmesį skiriant vartotojams, kad jiems būtų užtikrintas patikimas ir tvarus energijos tiekimas priimtinomis ir konkurencingomis kainomis ir sąnaudomis; stiprinti vartotojų vaidmenį bei teises ir geriau apsaugoti pažeidžiamus vartotojus; kuo skubiau į nacionalinę teisę perkelti Trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį. Komisija turi iki 2013 m. pabaigos pateikti energijos kainų ir sąnaudų struktūros analizę ir nurodyti poveikį namų ūkiams. Svarbiausia – neleisti didėti sąnaudoms, o tai galima pasiekti taikant suderintą ir veiksmingą Europos energetikos politiką (žr. nuomonę TEN/508 „Ekonominis elektros energetikos sistemų, kuriose didėja kintamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, poveikis“ – CESE 2599/2013) (2).

6.3

EESRK rekomenduoja prieš priimant ES ir valstybių narių energetikos politikos priemones atlikti jų ekonominio poveikio įvairioms vartotojų grupėms analizę (pvz., atsižvelgti į pajamas, šeimos sudėtį ar šildymo būdą). Tikslas būtų atnaujinti informaciją apie vartotojų grupes, kurių sąskaitos už energiją neproporcingai padidės palyginti su vidutine gyventojų mokama sąskaita, ir, jei būtina, pasiūlyti pažeidžiamiausių vartotojų grupėms kompensacines priemones (pvz., pakeisti taisykles, padidinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir pan.).

6.4

EESRK dar kartą primena, kad būtina į nacionalinę teisę perkelti visas pirmiau minėtas direktyvas ir užtikrinti šios universaliosios paslaugos teikimą, įpareigojimų teikti šią viešąją paslaugą laikymąsi, pažeidžiamų asmenų apsaugą ir priimtinas bei skaidrias kainas, kurias būtų galima palyginti. EESRK norėtų, kad savo būsimoje ataskaitoje (kuri turi būti pateikta 2013 m. pabaigoje) Europos Komisija pateiktų ir energijos nepritekliaus Sąjungoje padėties apžvalgą bei analizę ir pasiūlytų ES kovos su energijos nepritekliumi ir solidarumo šioje srityje strategiją, taip pat finansines priemones jai įgyvendinti.

6.5

EESRK norėtų, kad Europos Komisija šį klausimą laikytų visų ES politikos sričių prioritetu ir labiau į jį atsižvelgtų įgyvendindama būsimas savo iniciatyvas (pavyzdžiui, dėl vidaus rinkos gairių, 2012 m. direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo įgyvendinimo, vartotojų teisių apsaugos ir kt.).

6.6

EESRK siūlo energetinio solidarumo ir kovos su energijos nepritekliumi politiką glaudžiai susieti su ES energetikos politika, kuria siekiama pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio visuomenės. EESRK rekomenduoja Komisijai ryžtingai užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi ES teisės aktų, galinčių padėti sumažinti energijos nepriteklių. EESRK norėtų, kad į Sutartį būtų įtraukta visuotinė teisė į energijos vartojimą (kuri turi būti vertinama ir valdoma kaip viena esminių bendrų gėrybių), o ES politikoje, visų pirma energetikos, būtų numatyti energijos nepritekliaus šalinimo ir solidarumo šioje srityje užtikrinimo tikslai. EESRK rekomenduoja į Europos semestrą įtraukti energijos nepritekliaus šalinimo ir solidarumo šioje srityje klausimą, kad valstybės narės į jį atsižvelgtų savo nacionalinėse reformų programose.

6.7

EESRK mano, kad labai svarbu ES lygmeniu bet kokiomis priemonėmis skatinti pažeidžiamą vartotoją aktyviai domėtis savo suvartojama energija, vartoti mažiau ir tinkamiau (pastovių energijos tiekimo paslaugų prasme) siekiant pagerinti jo gyvenimo kokybę ir skatinti decentralizuotą atsinaujinančiosios energijos gamybą, kai tai tikslinga ekonominiu ir techniniu požiūriu. Namų ūkių sąmoningumą ir atitinkamą elgesį gali pagerinti informavimas, švietimas ir mokymas (budėjimo režimu veikiančių prietaisų išjungimas, energiją taupančių prietaisų pasirinkimas, tinkama renovacija ir pan.). EESRK pageidauja, kad Sąjunga remtų – visų pirma įsteigdama Europos energetinio solidarumo fondą – visus šios srities tarpvalstybinius projektus, skatintų pilietinės visuomenės dalijimąsi praktine patirtimi, sukurtų tarpvalstybinį tinklą, plačiai skatintų kaupti ir platinti informaciją, rengti mokymus šioje srityje ir skleisti gerąją patirtį, visų pirma sukauptą įgyvendinant ES finansuojamus tarpvalstybinius projektus.

6.8

EESRK pasisako už tai, kad ES mokslinių tyrimų programomis būtų sudaromos sąlygos kurti novatoriškas priemones, skirtas optimaliam visų vartotojų, visų pirma pažeidžiamiausių, energijos naudojimui. Todėl norint, kad pažangieji skaitikliai būtų visapusiškai veiksmingi ir naudingi vartotojams, EESRK rekomenduoja siekti, kad jie realiu laiku ir be papildomų sąnaudų suteiktų aiškią ir skaidrią informaciją apie suvartojamą energiją. Tokiu būdu jie galėtų būti naudinga prevencijos priemonė, padedanti vartotojams suvokti savo vartojimo lygį ir jį keisti, taip pat leidžianti jiems būti veiklesniems suvartojamos energijos atžvilgiu.

6.9

EESRK siūlo energetinio solidarumo srityje vietos lygmeniu taikyti vieno langelio principą siekiant visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant energijos tiekėjus, sinergijos ir veiksmų derinimo, kad būtų užtikrintas geresnis veiksmų koordinavimas, efektyviau užkirstas kelias problemoms ir jos būtų geriau sprendžiamos, geriau konsultuojama, patariama ir padedama, visų pirma pažeidžiamiems gyventojams. EESRK rekomenduoja užtikrinti šio langelio dalyvių (taip pat ir administracijos įstaigų tarnautojų, bankų darbuotojų, pramonės subjektų ir kt.) mokymą siekiant juos supažindinti su šių pažeidžiamų gyventojų problemomis, geriau spręsti jiems rūpimus klausimus ir padėti jiems ankstyvajame etape nustatyti rizikingas situacijas. Asociacijoms, vietos valdžios institucijoms, įmonėms ir kitiems subjektams teikiant pagalbą piliečiams, vieno langelio principas padės laikytis bendro ir kompleksinio požiūrio ir užtikrinti pagalbos prevencinį bei problemų sprendimo poveikį. Tokiu būdu kiekvienam piliečiui bus suteikta galimybė veikliai rūpintis savo energetiniais reikalais, nesukuriant priklausomybės ir neuždedant socialinės etiketės.

6.10

EESRK rekomenduoja stiprinti ir plačiau diegti mechanizmus (ypač tuos, į kuriuos aktyviai įtraukiami energijos tiekėjai), pavyzdžiui, padedančius užtikrinti, kad energija būtų tiekiama pažeidžiamiems namų ūkiams sunkiais sezoniniais laikotarpiais (iškeldinimo nevykdymas žiemos mėnesiais), tiekėjai nenutrauktų energijos tiekimo kilus mokėjimo sunkumams, būtų vykdoma nemokėjimo prevencija ir t. t. Todėl EESRK rekomenduoja užtikrinti aktyvesnį energetikos pramonės ir kitų subjektų dalyvavimą įgyvendinant energijos nepritekliaus mažinimo veiksmų strategijas (tiek vykdant prevenciją, tiek sprendžiant problemas) ir plėtoti solidarumą neapsiribojant gero elgesio kodeksais.

6.11

EESRK siūlo griežčiau reguliuoti energijos tiekėjų veiklą, kad mažas pajamas gaunantys vartotojai nepatirtų „dvigubos bausmės“ (angl. poverty premium), t. y. už tokią pačią paslaugą jiems nebūtų taikomas didesnis vieneto įkainis. Pavyzdžiui, išankstinio apmokėjimo sistemos galėtų būti parengtos taip, kad nebūtų baudžiami pažeidžiamiausi naudotojai.

6.12

EESRK prašo Europos Komisijos numatyti paskelbti Europos energetinio solidarumo metus, kadangi tai suteiktų galimybę surengti Europos masto informavimo kampaniją (nacionaliniu ir vietos lygmeniu) ir įgyvendinti patvirtintus projektus siekiant atkreipti visų suinteresuotųjų subjektų dėmesį į būtinybę spręsti energijos nepritekliaus problemą, skatinti gyventojus tapti veikliais piliečiais–vartotojais ir stiprinti energetinį solidarumą.

7.1

EESRK siūlo Europos Komisijai apsvarstyti galimybę įsteigti Europos energetinio solidarumo fondą siekiant paremti EESRK pasiūlytus veiksmus, visų pirma piliečių informavimą ir mokymą, vietos lygmeniu vykdomų projektų sujungimą į Europos tinklą, paramą dalijantis gerąja patirtimi, vietos ir nacionaliniu lygmeniu įgyvendintų tarpvalstybinių projektų metu sukauptos gerosios praktikos perdavimą ir sklaidą Europos mastu. Tai apimtų, pavyzdžiui, šias valstybių narių arba vietos valdžios institucijų priemones: finansinė sąskaitų apmokėjimo parama (socialiniai tarifai, energijos čekiai ir pan.), iškeldinimo nevykdymas žiemos mėnesiais, pagal vieno langelio principą veikianti tarnyba, patarėjų efektyvaus energijos vartojimo klausimais mokymas (pvz., Europos projektas Achieve), gyvenamųjų rajonų renovacija, paramos arba techninės pagalbos plėtojimas atliekant energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbus (pvz., Europos projektas CEB-ELENA, European Local Energy Assistance Facility) ar vykdant atsinaujinančiųjų išteklių energijos mikrogamybą, finansinių paketų pritaikymas pažeidžiamiems ūkiams (pvz., Europos projektas FinSH - Financial and Support Instruments for Fuel Poverty in Social Housing).

8.1

EESRK primena, kad 2007 m. Sąjunga užsibrėžė 3 × 20 proc. tikslus iki 2020 m., įskaitant tikslą energijos vartojimą sumažinti 20 proc. 2012 m. Efektyvaus energijos vartojimo direktyvoje numatyta ilgalaikė strategija (iki 2050 m.), skirta sutelkti investicijas į privačių ir viešų gyvenamųjų ir komercinės paskirties pastatų renovaciją. Iki 2014 m. balandžio 30 d. valstybės narės turės pateikti nacionalinius šios strategijos įgyvendinimo veiksmų planus. EESRK primena energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių taikymo svarbą ne tik siekiant mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį, kurti darbo vietas, bet ir veiksmingai spręsti energijos nepritekliaus problemą.

8.2

Viena energijos nepritekliaus priežasčių iš tiesų yra blogai izoliuoti būstai, kurie už pernelyg didelę kainą dažnai išnuomojami pažeidžiamiems namų ūkiamas. Gerai izoliuotuose būstuose suvartojama mažiau energijos, taigi ir mokama mažiau (taip pat laikomasi tinkamo požiūrio į energijos vartojimą). Nedideles pajamas gaunantys namų ūkiai, neatsižvelgiant į tai, ar būstas yra nuomojamas ar nuosavas, neturi galimybių gerinti izoliacijos ir pakeisti šildymo įrangos, nes trūksta santaupų arba sunku gauti banko paskolą.

8.3

EESRK siūlo sukurti mechanizmą, kuris padėtų, pirma, aktyviai skatinti savininkus nuomotojus (pvz., nuomos dydis priklausytų nuo pastato šiluminio efektyvumo lygio ir pan.) atlikti būsto šiluminės renovacijos darbus ir jiems padėti tai padaryti ir, antra, iš Europos būsto nuomos rinkos laipsniškai šalinti pastatus, kurių energinis efektyvumas yra žemesnis už šiluminės izoliacijos standartą. EESRK rekomenduoja valstybėms narėms energijos vartojimo efektyvumo rodiklius įtraukti į būstų nuomos pavojingumo sveikatai, tinkamumo ar deramumo apibrėžtis ir kriterijus.

8.4

EESRK pageidautų, kad Europos Komisija apsvarstytų novatoriškus finansavimo būdus ir priemones siekiant paremti valstybių pastangas didinti mažiausias pajamas turinčių namų ūkių energijos vartojimo efektyvumą atsižvelgiant į ribotas jų finansines galimybes.

8.5

Pažeidžiamų namų ūkių būstų izoliavimo gerinimas turi tapti visų Europos veiksmų ir programų prioritetu. Komisija turi užtikrinti, kad nacionaliniuose energijos vartojimo efektyvumo didinimo planuose pirmenybė būtų teikiama investicijoms į pažeidžiamiausių namų ūkių būstus.

8.6

EESRK rekomenduoja, kad struktūriniai fondai 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu labiau atsižvelgtų į energijos nepritekliaus problemą ir energetinį solidarumą ir numatytų didesnį biudžetą, kad būtų galima pasiekti energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančiosios energijos skatinimo tikslus.

8.7

Be to, EESRK rekomenduoja remti decentralizuotą atsinaujinančiosios energijos gamybą, kadangi tai gali padėti išspręsti gyventojų – visų pirma pažeidžiamiausių – galimybės naudotis energija problemą.

21.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/27

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) susipažino su Komisijos pasiūlymu iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1083/2006 numatant nurodytu laikotarpiu padidinti išmokas nuo krizės nukentėjusioms ir finansinę paramą per Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFSM) arba Mokėjimų balanso mechanizmą gaunančioms valstybėms narėms, prioritetinėms kryptims taikomą bendro finansavimo normą padidinant 10 procentinių punktų. Tačiau bendra suma, skiriama 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu pagal ES sanglaudos politiką, nebus didinama, o efektyvumas bus užtikrinamas per bendrą finansavimą.

1.2

EESRK susipažino su Komisijos pasiūlymu iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, kad Rumunija ir Slovakija galėtų teikti prašymus dėl mokėjimų iki 2014 m. pabaigos, o ne iki 2013 m. pabaigos (už 2011 m. finansavimo įsipareigojimus), ir iki programos veikimo pabaigos, o ne iki 2014 m. pabaigos (už 2012 m. finansavimo įsipareigojimus), tačiau bendra lėšų, skirtų pagal ES sanglaudos politiką 2007–2013 m. laikotarpiui, suma nedidinama. Tai sumažina automatinio finansavimo įsipareigojimų 2011 m. ir 2012 m. panaikinimo pavojų.

1.3

Kaip ir ankstesnėse savo nuomonėse EESRK pritaria šiam pasiūlymui, tačiau su sąlyga, kad biudžeto ištekliai ir toliau bus naudojami nuosekliai ir efektyviai.

2.1

Kaip siūlo Komisija, septynios valstybės narės, kurios gauna paramą per EFSM ir Mokėjimų balanso mechanizmą, projektams, kurie bendrai finansuojami iš ES sanglaudos politikai skirtų lėšų, turės mokėti mažesnius įnašus. Tai reikštų, kad valstybėms narėms būtino finansavimo nereikės ieškoti vien tik savo ištekliuose. Šiuo metu, kai valstybių biudžetai yra labai suvaržyti, tai bus didelė pagalba toms valstybėms atkuriant krizės apimtą ekonomiką. Bendras finansavimas didina paramos efektyvumą. Kai bendro finansavimo yra mažiau, iškyla pavojus, kad parama praras savo efektyvumą. Tačiau ši rizika turėtų būti kiek galima labiau sušvelninta panaudojus visus turimus išteklius. EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui, kuris atitinka ankstesnes Komiteto nuomones (1).

2.2

Termino teikti paraiškas dėl išmokų pratęsimas iki 2014 m. pabaigos suteikia Slovakijai ir Rumunijai papildomos veiksmų laisvės, tad šios valstybės galės geriau įgyvendinti projektus, kurie bendrai finansuojami iš ES sanglaudos politikai skirtų lėšų. Automatinio įsipareigojimų panaikinimo termino pratęsimas proporcingas dar ir dėl to, kad jis taikomas tik toms valstybėms narėms, kurių lėšoms, skirtoms 2014–2020 m. laikotarpiu, Europos Vadovų Tarybos susitarimu buvo nustatyta tam tikra viršutinė riba. Įsipareigojimų panaikinimo terminas pratęstas Europos Vadovų Tarybos siūlymu – 2013 m. vasario 8 d. išvadose Taryba paragino Komisiją ieškoti praktinių sprendimų (galbūt ir iš dalies pakeičiant Reglamentą (EB) Nr. 1083/2006), kaip būtų galima sumažinti pavojų, kad bus automatiškai panaikinti finansavimo įsipareigojimai iš Rumunijai ir Slovakijai 2007–20013 m. skirto finansinio paketo.

2.3

EESRK taip pat laikosi nuomonės, kad svarbu didinti labiausiai nuo krizės nukentėjusių valstybių narių gerovę ir konkurencingumą, todėl šiam pasiūlymui pritaria.

2.4

EESRK pritaria tam, kad bendra biudžeto asignavimų iš fondų nukentėjusioms valstybėms ir programoms suma nurodytu laikotarpiu nesikeis.

21.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/29

1.1

EESRK labai palankiai vertina ES pramonės politiką kosmoso sektoriuje (1). Jis taip pat pritaria programoje „Horizontas 2020“ 2014–2020 m. laikotarpiu numatytam 11 mlrd. EUR biudžetui Galileo, Copernicus ir MTTP, greta jau esamo Europos kosmoso agentūros (EKA) biudžeto, kuris siekia 4 mrld. EUR. Šie sprendimai atitinka EESRK nuomonę, kurios jis visada laikėsi (2).

1.2

ES kosmoso politika, remiama politinių įsipareigojimų visoje Europoje, turėtų užtikrinti nepriklausomą Europos prieigą prie kosmoso visoje vertės grandinėje, t. y. nuo kūrimo etapo iki vystymo, paleidimo ir eksploatavimo. Ilgalaikei ir didelės rizikos veiklai reikia nuspėjamumo, tikrumo ir nuolatinių įsipareigojimų.

1.3

ES reikia kritinės masės. Kosmoso vidaus rinkoje reikia gerai apibrėžti Europos vienodų sąlygų sąvoką – tiek dėl vidinių, tiek ir dėl išorinių priežasčių.

1.4

Visame pasaulyje susiformavus didelėms institucinėms rinkoms, kurių strateginis ir technologinis poveikis vis stiprėja, reikia aktyvios pramonės politikos. Turi būti didinamas Europos pramonės konkurencingumas. Reikia palaipsniui šalinti vis dar dideles vidines kliūtis.

1.5

ES pramonės politika turėtų susieti įvairias valstybių narių strategijas ir nacionalines lengvatas nukreipti į vietą sistemą.

1.6

Visi dalyviai turi dirbti viena linkme. Ypatingą vietą užima EKA. Jos veiklos rezultatai yra labai geri ir neginčytini. Naujos struktūros EKA be savo įprastinio vaidmens padės vykdyti kosmoso projektus pagal ES taisykles. Bus nustatyti nauji metodai ir santykiai. Tam reikia gero visų dalyvių, t. y. Komisijos tarnybų, EKA ir valstybių narių, veiksmų koordinavimo ir derinimo.

1.7

Konsultacijoms su pramone, visų pirma dėl MVĮ, reikia oficialių priemonių. Pakankama Copernicus biudžeto lėšų dalis turi būti skirta naujoms paslaugoms ir taikmenoms.

1.8

Kosmoso sektoriui reikia aukštos kvalifikacijos darbuotojų, dirbančių pagal tinkamas darbo sutartis. Reikia nuolat skirti dėmesio atitinkamiems įgūdžiams, kuriuos užtikrintų ugdymas ir profesinis mokymas pagal nuolat atnaujinamas programas, ir judumo skatinimui.

1.9

Strateginiai saugumo ir gynybos sumetimai visose šalyse yra kosmoso politikos varomoji jėga. Naujoji ES kosmoso politika ir veiksmai grindžiami SESV 173, o ypač 189 straipsniu. Jie turi būti įtvirtinti glaudesniuose valstybių narių tarpusavio susitarimuose dėl saugumo ir gynybos, taigi atsižvelgiant į platesnę ES užsienio politikos perspektyvą. Kita vertus, patirtis kosmoso politikoje kai kuriose tiksliai apibrėžtose srityse gali būti pavyzdžiu Europos gynybos politikai. Į tai reikėtų atsižvelgti būsimuose debatuose dėl Europos gynybos.

1.10

ES kosmoso pramonės politika iš tikrųjų gali duoti postūmį konkurencingam, tvirtam, efektyviam ir suderintam pramonės pagrindui Europoje, kuris būtų naudingas ir valstybės tarnyboms, ir įmonėms bei piliečiams. Šis sektorius vis dar yra pažeidžiamas. Krizė dar labiau sustiprina netikrumą. Dabar svarbu pereiti prie įgyvendinimo etapo.

1.11

Atsižvelgdamas į tai, EESRK visapusiškai remia Komisijos nustatytus penkis tikslus: sukurti nuoseklią ir stabilią reglamentavimo sistemą, stipresnę pramoninę bazę, įskaitant MVĮ, užtikrinti konkurencingumą ir išlaidų veiksmingumą, plėtoti kosmoso taikmenų ir paslaugų rinkas, įgyti technologinį savarankiškumą ir išsaugoti nepriklausomą prieigą prie kosmoso (3).

1.12

Europos pozicija pasaulyje turi būti įtvirtinta ir sustiprinta gerinant Europos pramonės rezultatyvumą ir didinant konkurencingumą, neatsiliekant nuo kitų kosminių valstybių ambicijų ir pasaulinio lygio technologijų, skatinant išlaidų efektyvumą vertės grandinėse ir vystant kosmoso taikmenų ir paslaugų rinkas.

2.1

Dėl saugumo ir gynybos sumetimų kosmoso politika nebuvo reglamentuota ES sutartyje. Valstybės narės turėjo savo kosmoso strategijas. Bendri Europos interesai tam tikru mastu buvo įgyvendinami per MTTP ir EKA pramoninius projektus.

2.2

2003 m. EKA ir ES bendruoju susitarimu buvo pradėtas naujas etapas. Pagal septintąją bendrąją programą pradėjus remti mokslinių tyrimų projektus ES sektorinė pramonės politika tapo įmanoma. Padaugėjo investicijų į gamybos ir paslaugų grandis, išaugo konkurencija, specializuotos privačios įmonės sukūrė naujų taikmenų ir paslaugų.

2.3

EESRK tvirtai rėmė ES strategiją derinti EKA koncepciją su glaudesniu Europos institucijų dalyvavimu, taip pat šiuo tikslu pateiktus konkrečius pasiūlymus ir priimtus sprendimus (4).

2.4

Vėlesnėse nuomonėse EESRK pabrėžė ES kosmoso politikos svarbą viešosioms paslaugoms, įmonėms, o labiausiai – piliečiams. Komitetas pritarė tolesniems žingsniams kai kuriose konkrečiose srityse, pavyzdžiui, Europos Žemės stebėsenos programai, šios programos kosmoso komponentui ir Piliečiams naudingai kosmoso strategijai (5).

2.5

2012 m. EESRK pasisakė už tai, kad Europos Žemės stebėsenos programos finansavimas būtų įtrauktas į 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (6). 2013 m. vasario 8 d. Taryba nusprendė skirti 3,78 mln. EUR Europos Žemės stebėsenos programai (nuo dabar ji vadinasi Copernicus), 6,3 mlrd. – Galileo ir 1,7 mlrd. – MTTP pagal programą „Horizontas 2020“. Šiam sprendimui dar turi pritarti Europos Parlamentas.

2.6

Naujausias Europos Komisijos komunikatas dėl pramonės politikos kosmoso sektoriuje yra tolesnis žingsnis, kuris yra būtinas, nes kosmoso srityje Europa atsilieka nuo daugumos, gal net ir visų kosminių valstybių (7).

3.1

Aplinkybės labai stipriai pasikeitė. Naujų kosminių valstybių investicijos visame pasaulyje greitai auga. Stipriausia dalyve išlieka Jungtinės Valstijos. Amerikos apyvarta šiame sektoriuje yra maždaug dešimt kartų didesnė nei Europos. Kinija ir Indija tampa vis stipresnėmis konkurentėmis. Neseniai Rusija paskelbė ketinanti iš esmės padidinti kosmoso sektoriaus biudžetą.

3.2

Strateginiai sumetimai dėl autonomijos ir savarankiškumo yra labai svarbūs. Visa Kinijos, Indijos, Japonijos ir beveik visa Rusijos rinka yra 100 proc. institucinė. Jungtinėse Valstijose – daugiau kaip 70 proc. Visiškai kitaip yra Europoje, kur 50 proc. rinkos priklauso privačiajam sektoriui. Reikia pažymėti, kad apimties atžvilgiu Jungtinėse Valstijose privačiajam sektoriui tenkanti 20 proc. rinkos dalis yra didesnė nei 50 proc. sudaranti Europos privataus sektoriaus rinkos dalis.

3.3

Pasaulinė rinka auga, o konkurencija tampa intensyvesnė dėl naujų kosminių valstybių atėjimo į rinką. Tai kelia pavojų sunkiai išsikovotai Europos pramonės pozicijai, nes atsiranda kliūčių naujiems rinkos dalyviams laikantis agresyvios eksporto politikos. Dėl gynybos biudžeto lėšų mažinimo Amerikos kosmoso sektorius taip pat pradeda orientuotis į eksportą visame pasaulyje.

3.4

Atsižvelgdamas į tai, EESRK visapusiškai remia tikslą išsaugoti nepriklausomą Europos prieigą prie kosmoso, kaip ne kartą nurodyta Tarybos išvadose ir EK komunikatuose. Dar labiau nei anksčiau Taryba ir Komisija teisingai pabrėžia, kad Europai būtina autonomija strateginėse kosmoso sektoriaus srityse ir kad turi būti didinama ir išsaugoma nepriklausoma Europos prieiga prie kosmoso.

3.5

Europa vis dar labai priklauso nuo amerikietiškų technologijų. Kad būtų galima sumažinti šią priklausomybę ir užtikrinti nenutrūkstamą žinių ir aukštųjų technologijų medžiagų tiekimą, reikalingos didelės vyriausybių, EKA ir ES pastangos.

3.6

Kadangi veikla ilgalaikė ir didelės rizikos, lemiamos svarbos turi nuspėjamumas, tikrumas ir nuolatiniai įsipareigojimai. Sektorius vis labiau bręsta, bet vis dar yra pažeidžiamas, visų pirma kalbant apie MVĮ, kurios yra ypač svarbios kuriant taikmenas. Dabartinė krizė šį pažeidžiamumą dar labiau sustiprina.

4.1

Šiomis sudėtingomis aplinkybėmis Komisija, remdamasi SESV 173 ir 189 straipsniais, pateikė pasiūlymą dėl aktyvios ES pramonės politikos.

4.2

Pasikonsultavusi su įvairiais viešaisiais ir privačiais subjektais, Komisija pirmą kartą atliko nuodugnią iššūkių analizę. Ši plačiai pripažinta analizė yra svarbus aspektas norint padidinti EKA biudžetą nuo dabartinių 4 mlrd. EUR iki papildomų 11 mlrd. EUR kosmoso biudžetui 2014–2020 m. Atsižvelgiant į agresyvią kitų kosminių valstybių politiką, tai būtų ryžtingas žingsnis į priekį.

4.3

Šis papildomas finansavimas yra geras atspirties taškas sektoriui, kuris per ateinančius dešimt metų, ko gero, stipriai išaugs dėl dviejų priežasčių:

4.4

Kosmoso paslaugos naudingos vis daugiau veiklos sričių: saugumui, žemės ūkiui, transportui, regioninei plėtrai, vandenynų stebėjimui, meteorologijai, telekomunikacijoms, transliavimui, skaitmeninės atskirties mažinimui.

4.5

Be to, kosmoso sektorius padės atremti kitus pasaulinius iššūkius, tokius kaip klimato kaita, apsirūpinimo maistu saugumas, žuvininkystė, miškų naikinimas, gamtos išteklių stebėsena, gaivalinių nelaimių stebėsena. Europai reikėtų savos globalios sistemos, kad galėtų visapusiškai atlikti savo vaidmenį pagal savo užimamą ekonominę padėtį pasaulyje. Reikia didinti visuomenės informuotumą šiais klausimais.

4.6

EESRK visapusiškai remia sprendimą, kad ES, nustatydama teisingas sąlygas, pasinaudotų aktyvios pramonės politikos teikiamomis galimybėmis. Jis tai vertina kaip konkretų platesnės ES pramonės politikos koncepcijos plėtojimą, kaip nustatyta 2010 ir 2012 m. EK komunikatuose dėl pramonės politikos.

4.7

Kuriant ir plėtojant kosmoso sistemas, taip pat paleidimo ir eksploatavimo programas, turėtų būti užtikrinta nepriklausoma Europos prieiga prie kosmoso ir su tuo susijusių technologijų. Savarankiškumas ir nepriklausomas duomenų patikrinimas yra būtinas, bet kokiu atveju Kinijos atžvilgiu, tačiau ir draugiškų valstybių, pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų, su kuriomis Europa neišvengiamai konkuruoja, atžvilgiu.

4.8

Didžiąją dalį pramonės politikos, vykdomos pagal nacionalines strategijas, vykdo valstybės narės. Šios strategijos yra platesnės saugumo ir gynybos politikos srities dalis, o tai pagrindžia glaudžias sąsajas tarp vyriausybių, nacionalinių mokslinių tyrimų ir pramonės. Tai lemia vidines kliūtis, taigi ir susiskaidymą ir nevienodumą, taip pat Europos atsilikimą.

4.9

Visa tai rodo, kad vienodos sąlygos yra būtina bet kurios srities ES pramonės politikos sąlyga. Komisija turėtų parengti aiškius kriterijus, kad būtų galima tiksliai apibrėžti, ką reiškia „vienodos sąlygos“. Tokia gerai apibrėžta sąvoka yra būtina norint taikyti bet kurią „abipusę“ priemonę, kartu su trečiosiomis šalimis atveriant tarptautines rinkas.

4.10

EESRK primygtinai ragina, kad pagrindinis tikslas būtų vienodos sąlygos ir skaidri vidaus konkurencija Europos Sąjungoje. Tai labai padės neatsilikti nuo likusio pasaulio.

4.11

Dėl Komisijos MTTP politikos EESRK mano, kad reikia atsižvelgti į du svarbius aspektus:

4.12

Šiuos nerimą keliančius klausimus reikia vertinti atsižvelgiant į mažėjantį MTTP biudžetą valstybėse narėse. Kadangi Komisija prisideda finansiškai, bendros išlaidos daugmaž išlieka tokios pat. Vienintelė išimtis yra Vokietija, kuri neseniai biudžetą MTTP kosmoso srityje padidino 10 proc.

4.13

EESRK jau ne kartą yra nurodęs, kad sėkminga pramonės politika yra horizontali: turi būti užtikrintas koordinavimas tarp įvairių EK generalinių direktoratų, kad būtų galima pasiekti visus Įmonių GD nustatytus tikslus, pavyzdžiui, su Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD derinti veiksmus palydovinio ryšio srityje, su Prekybos GD – rinkų atvėrimą ir ypatingos svarbos komponentų „tiekimo saugumo“ garantiją.

5.1

Mokslas ir technologijos yra svarbiausi. EESRK dar kartą pabrėžia labai didelę EKA svarbą Europos kosmoso politikai. Atsižvelgiant į kliūtis, kurias reikia įveikti bet kokioje tarpvyriausybinėje sistemoje, ankstesni ir dabartiniai EKA veiklos rezultatai nekvestionuojami. Nuo pat pradžios ji svariai prisidėjo prie Europos kosminės veiklos, kokia ji yra šiandien. EKA atliko ypač svarbų vaidmenį kosmoso MTTP srityje ir tam tikru mastu pramonės veikloje, visų pirma tinkamo produktų kainos ir kokybės santykio klausimu.

5.2

Nacionalinėms vyriausybėms ir pramonei EKA yra gerai pasirengusi partnerė. Jos pasiekimai yra itin aukšto lygio grandis Europos pramonės pagrindo kūrimo ir stiprinimo grandinėje. Be to, taikoma „pagrįstos grąžos“ sistema paskatino vyriausybes atitinkamose šalyse sekti bendrus MTTP ir tolesnės veiklos rezultatus.

5.3

Vis dėlto ilgainiui tapo akivaizdu, kad reikia ieškoti naujų būdų, jei ES iš tikrųjų nori būti konkurencinga pasauline žaidėja. 2003 m. EKA ir ES bendrasis susitarimas suteikė postūmį numatyti daugiau ES politinių priemonių ir finansinių išteklių, taip pat didinti konkurenciją ir konkurencingumą. Tarp EKA ir ES užsimezgė sėkmingi partnerystės ryšiai. Nuolatinis EKA įsipareigojimas bus tvirtas pagrindas bet kokiai ES kosmoso pramonės politikai.

5.4

Atsižvelgiant į tai, sparčiai besikeičiančiomis aplinkybėms reikia tiksliai įvertinti procedūras ir procesus ir optimaliai naudoti finansinius išteklius ilgalaikiam Europos įmonių konkurencingumui ir atsparumui remti.

5.5

Nors EKA vaidmuo kuriant tvirtą Europos nuosavos kosminės sistemos naudojimo pagrindą per tikslines ir integruotas taikmenas yra pripažintas, tačiau paramos, kurią gali suteikti ES politika, galimybės dar nėra visiškai išnaudotos. Glaudesnis ES ir EKA bendradarbiavimas savo ruožtu turėtų suteikti stiprų postūmį.

5.6

Norint vykdyti į sėkmingą kosminių sistemų diegimą ir eksploatavimą orientuotą politiką, reikia naujų būdų ir mechanizmų. Taip pat turi būti vykdoma veiksminga išteklių europeizacija siekiant trijų tikslų:

5.7

Neseniai priimti sprendimai dera su modernizavimu, už kurį EESRK pasisakė savo 2008 m. nuomonėje (8). Tuo metu EESRK pabrėžė, kad vis labiau bręstanti kosmoso rinka reikalauja didesnio lankstumo, kurio, spartėjant technologiniams ciklams ir augant sinergijai ir taikmenų skaičiui, paprastai nesuteikia nustatyti santykių modeliai, kurie atsiranda EKA taikant pagrįstos grąžos principą (9).

5.8

Reikia vengti staigių pokyčių. Todėl EESRK pritarė analizei ir dialogui apie pageidaujamus Europos veiklos rezultatus per dešimties metų laikotarpį: „dialogo metu turėtų būti kalbama apie EKA finansavimo tvarką, vidutinio dydžio įmonių skiriamą dinamišką įnašą ir aukščiausio lygio konkurencijos išsaugojimą.“ (10)

5.9

EESRK nuomone, praėjusio lapkričio mėn. Tarybos rezoliucija dėl ES ir EKA santykių (11) ir nauja finansinė programa, kuri buvo priimta vasario 8 d., – konkreti 2008 m. Komiteto rekomendacijos išraiška. ES pradeda naują etapą.

5.10

Įgyvendinant sprendimus, EKA, turinti ilgametę patirtį, bus atsakinga už vykdomąjį valdymą ir šią funkciją vykdys pagal ES taisykles. Jei tai bus tinkamai įgyvendinama, bus pasiekta optimali EKA kompetencijos ir įprasto ES rinkos mechanizmo pusiausvyra.

5.11

Dar negalima numatyti, kaip suderinti darbo metodai veiks, bent jau pradiniame etape. Nepaisant nedidelių pokyčių per pastaruosius keletą metų, kai buvo skatinami rinka grindžiami metodai, užsimezgė nauji santykiai su mokslu ir moksliniais tyrimais kosmoso srityje. Todėl Komitetas palankiai vertina tai, kad praktiškai atskiriamas įprastinis EKA taikomas tinkamos grąžos principas (kuriuo siekiama sukurti ir naudoti įvairiapusę kosmoso pramonę Europoje) ir Komisijai privalomos ES vidaus rinkos taisyklės siekiant vaisingo Komisijos ir EKA bendradarbiavimo ir tvirtesnės Europos kosmoso politikos.

5.12.

Šis aspektas taip pat buvo nagrinėtas šiai temai skirtoje CCMI papildomojoje nuomonėje. Nuo to laiko pavyko rasti tinkamus atsakymus į kai kuriuos minėtame dokumente pateiktus svarbius klausimus.

6.1

Rengiant kosmoso politiką pagal 189 straipsnį turėtų būti kiek įmanoma paraleliai taikomi Komisijos ir valstybių narių įgaliojimai. Valstybės narės taip pat turėti imtis iniciatyvos bendradarbiauti tarpusavyje konkrečiais klausimais. Šių procesų stebėseną gali vykdyti Komisija.

6.2

Besikeičiančioje konkurencinėje ir dinamiškoje aplinkoje turi būti apibrėžtos teisingos sąlygos, kurios padėtų kurti tvirtą konkurencinį ES pramonės pagrindą. Todėl EESRK primygtinai ragina, kad nuo dabar pramonė būtų oficialiai įtraukta į konsultacinius organus, visų pirma srityse, kuriose aktyviai veikia mažesnės įmonės. Reikalavimai turi būti nustatyti atvirai ir skaidriai.

6.3

Keletas iš svarstytinų klausimų būtų laisva ir atvira duomenų politika, kokybė, standartai ir sertifikavimas. Paslaugas teikia tiek viešojo sektoriaus organai, tiek ir privatūs dalyviai, todėl yra būtina veiksminga stebėsena.

6.4

Įtvirtinta konsultavimosi tvarka padės išsaugoti didžiulį MVĮ potencialą. Pakankama Copernicus ir Galileo biudžeto lėšų dalis turi būti skirta naujoms paslaugoms ir taikmenoms kurti.

6.5

Kadangi technologijų požiūriu tai intensyvus sektorius, jo darbuotojai apskritai yra aukštos kvalifikacijos. Pasaulyje kosmoso sektoriuje dirba 800 000 žmonių, iš kurių 25 proc. Jungtinėse Valstijose ir 4 proc. (!) Europoje. Norint padidinti Europos potencines galimybes ir sukurti naudingą sinergiją vis labiau reikia aukštąjį mokslą baigusių darbuotojų. Deramos darbo sutartys turi tapti norma, kad šis sektorius taptų patrauklesnis.

6.6

Kosmosas skatina jaunimo vaizduotę. EESRK primygtinai ragina įgyvendinti aktyvią darbo politiką, kuri būtų grindžiama ugdymu ir profesiniu mokymu pagal nuolat atnaujinamas programas ir skatinama aukštojo techninio mokslo, įskaitant glaudžius santykius su mokslinių tyrimų ir inovacijų sritimis. Tai taip pat paskatins pageidaujamą ir tinkamą judumą.

6.7

Kadangi institucinės rinkos svarba yra ypač didelė, pramonės politika kosmoso sektoriuje yra glaudžiai susijusi su viešųjų pirkimų politika. Šios politikos sritys turėtų atitikti aukštus kokybės ir skaidrumo principus. EESRK pabrėžia, kad pramonė ypač pritartų konkrečiai kosmoso sektoriui skirtai viešųjų pirkimų politikai, kurioje tiesiogiai dalyvautų ES ir kurios taikymo sritį prieš tai būtų nustačiusios Komisija ir valstybės narės.

6.8

Tokia politika leis ES atlikti savo, kaip Europos kosmoso infrastruktūros savininkės ir kaip kosmoso paslaugų naudotojos, vaidmenį ir įgyvendinti plataus spektro viešąsias politines priemones.

6.9

EESRK pabrėžia didelę regionų ir regioninių įsipareigojimų svarbą stiprinant besivystančią kosmoso pramonės veiklą. Regionų vaidmuo yra nepakankamai vertinamas. Jie turi būti informuoti ir atitinkamai aprūpinti, kad galėtų pasinaudoti galimu teigiamu poveikiu, daromu efektyviai naudojant kosmoso paslaugas.

6.10

Trūksta patenkinamų kiekybinių rinkos įvertinimų, dėl to nėra patikimų duomenų apie galutinį kosmoso mokslinių tyrimų poveikį taikmenoms paslaugų grandyje. Reikia pagilinti analitines žinias apie gamybos ir paslaugų grandis.

6.11

Euroconsult atlikta analizė, kurioje, be kita ko, teigiama, kad Jungtinių Valstijų gamybos grandies investicijos sukuria du kartus daugiau naudingos paslaugų grandies veiklos nei Europoje, yra ginčytina, tačiau analitiškai dar nėra paneigta (12). Kitas Europos Sąjungai įdomus ir sau lygių neturintis modelis – atnaujinta įvairių JK kosmoso pramonės segmentų ekonominio poveikio analizė (13).

6.12

EESRK ragina Komisiją, EKA ir valstybes nares atlikti bendrą įvairių sektoriaus segmentų analizę ir pateikti ją atsižvelgiant į pasaulinę perspektyvą. Konsoliduoti duomenys apie (naujas) darbo vietas, augimo lygį ir taikmenas padidins sektoriaus svarbą ir užtikrins nuolatinį visuomenės pritarimą.

7.1

EESRK nuomone, panašiai kaip Europos konkurentų kosmoso politika, ES kosmoso politika duos daugiau vaisių, jei ji bus įtvirtinta valstybėms narėms vis labiau susitariant strateginiais klausimais gynybos srityje, taigi platesnėje ES užsienio politikos perspektyvoje. Šią sąsają, kai galima, reikėtų išsamiau aptarti būsimuose debatuose dėl Europos gynybos.

7.2

Europos bendradarbiavimas kosmoso sektoriuje yra gerokai geriau išplėtotas nei bet kurioje gynybos srityje. Su gynyba susijusi kosminė veikla gali būti taip pat susieta su rengiamomis ES gynybos politikos priemonėmis – kaip bandymai ar pavyzdžiai bendriems gynybos projektams. EESRK pažymi, kad toks pasiūlymas buvo pateiktas dar 1987 m. Tačiau juo iki šiol nepasinaudota.

21.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/35

1.1

EESRK teigiamai vertina tai, kad Komisija antrus metus iš eilės skelbia Inovacijų sąjungos būklės ataskaitą, kurioje pabrėžia padarytą didžiulę pažangą, o būtent, kad 80 proc. įsipareigojimų pagal šią pavyzdinę iniciatyvą yra vykdoma pagal planą. EESRK pripažįsta, kad pažanga padaryta, visų pirma dėl šios srities politikos, su kuria ir siejamas konkrečių įsipareigojimų vykdymas. Tad Komitetas tikisi, kad iki 2014 m. pabaigos bus įvykdyti visi 34 įsipareigojimai.

1.2

Nepaisant 2012 m. kai kuriose svarbiose srityse, pavyzdžiui, bendrojo patento ir naujų taisyklių dėl rizikos kapitalo fondų, pasiektos pažangos, nurimti dar negalima. Inovacijų sąjunga dar neduoda rezultatų ekonomikos augimo ir užimtumo didinimo srityse. Nematome ir didesnės pažangos Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) pasaulinio konkurencingumo klausimu.

1.3

EESRK itin susirūpinęs, kad daugelyje valstybių narių antrus metus iš eilės mažėja iš biudžeto mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) veiklai skiriamas finansavimas. Ne mažesnį susirūpinimą kelia didėjantis valstybių narių ir atskirų regionų atotrūkis inovacijų srityje. Reikės iš naujo įvertinti, ar tikrai regioninė sanglaudos politika veiksminga ir struktūriniai fondai naudingi Inovacijų sąjungai, visų pirma, ar padeda stabdyti „protų nutekėjimą“ iš labiau atsilikusių Europos regionų į įsitvirtinusius mokslinių tyrimų centrus.

1.4

Krizė jau privertė Europą gilinti integraciją siekiant užtikrinti makroekonominį stabilumą ir pinigų sąjungos veikimą. EESRK įsitikinęs, kad didesnė ir gilesnė integracija reikalinga ir mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) srityje, jei iš tikrųjų norime, kad Inovacijų sąjunga padėtų didinti Europos žinių konkurencingumą, užtikrinti ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą. EESRK ragina Europos Vadovų Tarybą spalio mėn. vyksiančio susitikimo išvadose pritarti Inovacijų sąjungos stiprinimui.

1.5

EESRK įsitikinęs, kad net ir įvykdžius visus 34 įsipareigojimus Inovacijų sąjunga turi būti toliau stiprinama, ir todėl pritaria ERIAB (1) rekomendacijoms ir Komisijos atsakui į jas. Kartu Komitetas ragina Komisiją kuo greičiau parengti sąrašą priemonių ir sričių, kuriose Inovacijų sąjungą galima ir reikia skubiai stiprinti. Komitetas mato galimybių ją stiprinti: pirmiausia reikia toliau gerinti sąlygas sparčiai augančioms novatoriškoms įmonėms ir diegti inovacijas viešajame sektoriuje, socialines inovacijas ir naujus, novatoriškus verslo modelius, nes tai galėtų radikaliai pakeisti mąstyseną ir esamą požiūrį į novatoriškus sprendimus.

1.6

Veikianti Europos mokslinių tyrimų erdvė – būtina Inovacijų sąjungos dalis. Nepaisant visapusiško Europos Vadovų Tarybos palaikymo, EESRK abejoja, ar ji bus baigta kurti iki 2014 m. pabaigos, nes Komitetas nemato pakankamos pažangos svarbiausiose srityse: mokslo darbuotojų judumo, nacionalinių mokslinių tyrimų sistemų veiksmingumo, mokslinių tyrimų infrastruktūros panaudojimo optimizavimo, moksliniams tyrimams skiriamo nacionalinio finansavimo konkurencingo panaudojimo, intelektinės nuosavybės teisių rinkos sukūrimo ir kt. Todėl EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares kuo greičiau užtikrinti, kad būtų įvykdytos visos sąlygos Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimui, kaip viename iš komunikatų (2) siūlo Komisija.

1.7

EESRK teigiamai vertina pažangą, padarytą kuriant visos Europos aukščiausios kokybės mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir siekiant, kad Europos inovacijų partnerystė pradėtų duoti pirmuosius rezultatus. Komitetas mano, kad pastaroji kai kuriais atvejais vis dar nėra iki galo išmėginta ir ištobulinta, todėl ragina Komisiją, kad ši, remdamasi sukaupta patirtimi, parengtų išsamią jos veiksmingumo analizę ir vienodas veikimo ir finansavimo sąlygas.

1.8

Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimo sistema vis dar pernelyg sudėtinga, o tai atima įmonių, ypač mažų ir labai mažų, norą dalyvauti ES mokslinių tyrimų projektuose. Be sudėtingų ir daug laiko atimančių administracinių reikalavimų, jas stabdo ir didžiuliai regioninių, nacionalinių ir europinių programų procedūriniai skirtumai.

1.9

Komitetas mato didžiules galimybes skatinti inovacijas vykdant novatoriškesnius ir geriau orientuotus viešuosius pirkimus. Todėl Komitetas ragina valstybes nares dažniau vykdyti ikiprekybinius pirkimus ir dalytis inovacijoms palankių pirkimų patirtimi ir modeliais. Tai pasakytina ir apie struktūrinių fondų lėšomis vykdomus viešuosius pirkimus.

1.10

Reformuotos švietimo sistemos turėtų, be kitų dalykų, parengti Europai daug didesnės kvalifikacijos mokslininkų ir inžinierių (3). EESRK mano, kad į jų mokymo programas vertėtų įtraukti verslumo ir vadybos įgūdžių ugdymą, nes jie yra ypatingai svarbūs norint geras idėjas veiksmingai paversti sėkmingais projektais. Komitetas ragina į doktorantūros programų rengimą ir vykdymą įtraukti verslo įmones ir socialinius partnerius.

1.11

EESRK norėtų dar kartą pabrėžti ypatingą socialinių inovacijų svarbą – jos galėtų svariai prisidėti įveikiant krizę ir atremiant kitus šių laikų visuomenei tenkančius iššūkius. Todėl turėtų būti kuriami tie paramos mechanizmai, kuriuose gali dalyvauti potencialūs socialiniai novatoriai ir socialinės ekonomikos sektorius. EESRK ragina Komisiją kuo greičiau parengti paramos novatoriškų socialinių projektų inkubatorių kūrimui mechanizmą.

2.1

Inovacijų sąjunga yra viena iš septynių pavyzdinių strategijos „Europa 2020“ iniciatyvų. Jos tikslas – sukurti Europoje naujovėms palankią aplinką ir taip užtikrinti, kad novatoriškos idėjos virstų gaminiais ir paslaugomis ir taip būtų didinimas ekonomikos augimas ir užimtumas. Įvairios analizės rodo, kad tos šalys, kurios praeityje daugiau investavo į MTI, daug greičiau atsigavo po krizės ir jose užimtumo lygis didesnis (4).

2.2

Savo komunikate dėl Inovacijų sąjungos būklės 2012 m. (5) Europos Komisija antrus metus iš eilės pateikia valstybių narių ir visos Europos pasiekimų kuriant Inovacijų sąjungą – vieną svarbiausių strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų – suvestinę.

2.3

Bendru Komisijos vertinimu, Inovacijų sąjungos kūrimo srityje padaryta didžiulė pažanga. Daugiau kaip 80 proc. iniciatyvų vykdoma pagal planą. Valstybės narės vis labiau rūpinasi inovacijoms palankių verslo sąlygų sudarymu: mažina mokesčius už investicijas į mokslinius tyrimus, mažina mokesčius už pelną iš patentų, sudaro palankesnes sąlygas gauti rizikos kapitalo ir kt.

2.4

Tačiau komunikate minima ne viena neraminanti tendencija; dauguma jų – tai ekonomikos krizės ir didelių biudžeto deficitų padariniai:

2.5

Pagrindinė komunikato išvada – Europa turi sparčiau vykdyti įsipareigojimą siekti inovacijomis grindžiamo ekonomikos augimo. Todėl reikia toliau kurti Inovacijų sąjungą ir tai daryti kuo skubiau. Šiuo metu dar neaišku, kokiose srityse, kokiomis priemonėmis ir kokiais būdais ji bus toliau kuriama ir stiprinama.

3.1

EESRK palankiai vertina Komisijos sprendimą kasmet rengti Inovacijų sąjungos būklės analizę. Inovacijų sąjunga – viena iš strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų. Laiku atlikus rezultatų analizę būtų galima imtis taisomųjų priemonių srityse, kuriose reikalai krypsta ne ta linkme.

3.2

Atsižvelgiant į tai, kiek paprastai trunka įgyvendinti naujus ES teisės aktus, dvejų metų laikotarpis per trumpas, kad būtų galima realiai įvertinti pasiektus rezultatus (6). Visgi EESRK pripažįsta, kad Inovacijų sąjungos kūrimo politika daugiau ar mažiau įdiegta, nors jos ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo rezultatai dar nėra akivaizdūs.

3.3

Šiuo metu, kai visas dėmesys nukreiptas į diskusijas dėl viešojo sektoriaus biudžeto deficito, skausmingų griežto taupymo priemonių ir sumenkusio pasitikėjimo Europos projektu, Inovacijų sąjungą galima laikyti vienu iš teigiamų ir sėkmingų pavyzdžių. Dauguma įsipareigojimų dėl Inovacijų sąjungos yra daugiau ar mažiau vykdomi pagal planą. Todėl EESRK turi pagrindo tikėtis, kad iki 2014 m. pabaigos visi 34 įsipareigojimai bus įvykdyti.

3.4

EESRK teigiamai vertina pažangą kuriant visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrą, kurią pasiekti padėjo ESFRI (7) ir jo veiksmingas vaidmuo ir veikla. Iš 48 ESFRI sąraše esančių projektų 28 projektai jau įgyvendinami, o tai yra geras ženklas, leidžiantis tikėti, kad bus pasiektas tikslas – iki 2015 m. sukurti 60 proc. prioritetinės Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros (8). Komiteto nuomone, Europa vis dar pernelyg mažai koordinuoja ir optimizuoja savo mokslinių tyrimų infrastruktūros panaudojimą.

3.5

Kol kas vilčių teikia ir naujoji Europos inovacijų partnerystės koncepcija, kurios pirmieji bandomieji projektai skirti pagrindiniams visuomenės uždaviniams spręsti (9). Šia partneryste siekiama suburti visų lygmenų suinteresuotuosius subjektus, panaikinti susiskaidymą ir užtikrinti kritinę masę. Nepaisant teigiamų ženklų, Europos partnerystė kai kuriose srityse vis dar nėra iki galo išmėginta ir ištobulinta. Todėl EESRK ragina Komisiją, remiantis sukaupta patirtimi, kuo greičiau parengti išsamią jos veiksmingumo analizę ir vienodas jos veikimo ir finansavimo ateityje sąlygas.

3.6

Nepaisant kai kuriose srityse pasiektos neabejotinos pažangos, nurimti negalima. Toliau išvardytos sritys, kuriose, Komiteto nuomone, pasiekta pažanga yra nepakankama ir kuriose reikia skubiai imtis veiksmingų priemonių.

3.7

Europos paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms sistema vis dar pernelyg sudėtinga. Potencialūs paramos gavėjai pasimetę daugybėje esamų priemonių (nacionalinių ir regioninių programų, tarpvyriausybinių iniciatyvų, ES finansavimo procedūrų). Biurokratinių procedūrų taip pat nebuvo pastebimai sumažinta. Tai trukdo tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir atima MVĮ ir labai mažų įmonių norą dalyvauti ES mokslinių tyrimų projektuose. Be administracinės naštos, kliūčių kelia ir dideli procedūrų skirtumai.

3.8

Pradedant kurti Inovacijų sąjungą pirmiausia reikėtų visose valstybėse narėse diegti aukštos kokybės šiuolaikiškas švietimo sistemas ir vykdyti aukštojo mokslo reformas. Verslo įmonės vis dar pernelyg vangiai dalyvauja doktorantūros programų rengimo ir vykdymo procesuose. Todėl EESRK dar kartą ragina leisti socialiniams partneriams aktyviai dalyvauti kuriant ateities švietimo sistemas.

EESRK taip pat ragina į inžinierių ir mokslininkų rengimo programas įtraukti vadybos ir verslumo įgūdžių ugdymą, nes tai padėtų ir paskatintų geras idėjas paversti sėkmingais ir rinkoje paklausiais projektais.

3.9

EESRK pritaria plačiai inovacijų apibrėžčiai, kuri gali apimti daugelį sričių. Savo ankstesnėse nuomonėse (10) jis ne kartą pabrėžė ypatingą socialinių inovacijų, kurios dažnai gimsta pilietinės visuomenės organizacijose, vaidmenį. Daugelis Europos gerovės sistemų aspektų yra pilietinės visuomenės ir socialinės ekonomikos subjektų novatoriškų idėjų rezultatas. Todėl į inovacijoms skiriamos paramos gavėjų sąrašą turi būti įtrauktos visos visuomenės sritys, o finansavimo mechanizmai pritaikyti ypatingai plačiai inovacijų įvairovei.

3.10

Vis dar nesugebame novatoriškas idėjas veiksmingai paversti rinkos produktais: įmonėms, ypač mažoms novatoriškoms įmonėms, vis dar sudėtinga gauti finansavimą (nes dėl finansų krizės trūksta rizikos kapitalo lėšų). Verslumas ir inovacijos dažnai yra neatskiriami vienas nuo kito. Europoje tradiciškai mažiau toleruojame verslo nesėkmės galimybę. O į rizikingus inovacinius projektus žiūrime dar atsargiau. Bendroji kapitalo (ypač rizikos kapitalo) rinka vis dar neveikia. Per lėtai randasi naujos novatoriškų įmonių finansavimo formos, pavyzdžiui, kolektyvinis finansavimas (angl. crowd funding) ar „verslo angelai“. Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė tapo labai pozityviu potyriu, tačiau ji, deja, negali patenkinti visos paklausos.

3.11

Ar pavyks sukurti bendrąją inovacijų rinką labai priklauso nuo to, ar tinkamai veiks Europos bendroji rinka. O šioje srityje vis dar esama nemažai kliūčių ir trūkumų, ypač laisvo paslaugų ir kapitalo judėjimo srityje (11). EESRK dar kartą siūlo Komisijai svarstyti galimybę sukurti visos Europos elektroninę duomenų bazę (informacijos paieškos sistemą) su specifinėmis verslo įmonių ir mokslinių tyrimų institutų žiniomis, kuri padėtų greičiau suburti verslo įmones ir kitas organizacijas į tinklą, kad jos kartu galėtų vykdyti inovacinius projektus (galbūt esamo Europos įmonių tinklo pagrindu) (12).

3.11.1

Tai pačiai kategorijai priskiriamos ir kliūtys intelektinės nuosavybės teisių bendrosios rinkos sukūrimui. Nors bendrasis Europos patentas pagaliau išvydo dienos šviesą ir tai yra svarbus pasiekimas, procedūros dar neveikia kaip turėtų.

3.12

Europa vėluoja kurti ir inovacinių viešųjų pirkimų rinką, visų pirmą viešųjų pirkimų mechanizmus (13). ES vykdoma per mažai viešųjų konkursų, skirtų inovacijoms skatinti. Todėl EESRK ragina valstybes nares vykdyti kur kas daugiau ikiprekybinių pirkimų, dėl kurių, Komisijos vertinimais, viešųjų pirkimų rinka galėtų išaugti 10 mlrd. EUR. Šiuo klausimu Komitetas primena Europos Parlamento pasiūlymus dėl viešųjų pirkimų modernizavimo (14). Reikėtų organizuoti ir daugiau viešųjų pirkimų, iš dalies finansuojamų struktūrinių fondų lėšomis, siekiant padidinti inovacinių gaminių ir paslaugų paklausą.

3.13

Veikianti Europos mokslinių tyrimų erdvė, dar kitaip vadinama mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrąja rinka, yra viena pagrindinių sąlygų, būtinų norint visiškai praktiškai įgyvendinti Inovacijų sąjungos koncepciją. Europos Vadovų Taryba nustatė jos sukūrimo terminą – 2014 m. (15) Tai reiškia, kad iki to laiko reikia pašalinti visas pagrindines kliūtis judumui ir tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, imantis ir tokių priemonių kaip atvira darbo rinka mokslininkams, papildomų pensijų fondų kūrimas, optimalus žinių ir mokslinių tyrimų rezultatų srautas, konkurencingesnis nacionalinių mokslinių tyrimų išteklių panaudojimas. EESRK savo požiūrį į EMTE sukūrimą išsamiau išdėstė nuomonėje (16), kurioje pareiškė nuogąstavimą, kad 2014 m. terminas – pernelyg plataus užmojo tikslas.

3.14

Prioritetas inovacijų finansavimui ir skatinimui turėtų būti įtrauktas į visas ES finansavimo programas, įskaitant sanglaudos fondus, o ne tik konkurencingumo ir inovacijų programą. Todėl EESRK ragina valstybes nares pasinaudoti naujojo struktūrinių fondų reglamento (17) teikiamomis galimybėmis.

3.15

Kad Inovacijų sąjunga veiktų tinkamai, reikia nuolatinių pastangų ir veiksmingo bendradarbiavimo visais lygmenimis – ES, nacionaliniu ir vietos. Daugiau dėmesio reikia sutelkti į regioninę inovacijų politiką – tai galėtų labai padėti sustabdyti „protų nutekėjimą“ iš labiau atsilikusių regionų į įsitvirtinusius Europos mokslinių tyrimų centrus.

4.1

EESRK nuomone, 34 įsipareigojimų pagal šią pavyzdinę iniciatyvą įvykdymas – tik pirmas žingsnis kuriant tikrą Inovacijų sąjungą. Jei norime iš esmės prisidėti prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, būtinas kitas etapas – ją stiprinti, o tai reiškia daug didesnę nacionalinės MTI politikos integraciją į ES politiką ir veiklą ir jų koordinavimą. EESRK ragina Komisiją nedelsiant parengti sąrašą konkrečių priemonių ir sričių, kurias ne tik galima, bet ir būtina stiprinti.

4.2

EESRK mano, kad stiprinti reikia daugelį sričių, iš kurių norėtų paminėti šias:

4.3

EESRK pritaria pirmą Inovacijų sąjungos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis atlikusio ERIAB išvadoms ir rekomendacijoms (18). Šioje ataskaitoje nurodoma, kad reikia iš esmės permąstyti būsimą Europos augimo strategiją, labiau pasiremiant žiniomis ir inovacijomis. Joje minimos šios ir kitos pagrindinės problemos:

4.4

EESRK siūlo Komisijai pagalvoti apie konkrečias priemones, skirtas skatinti naujų, novatoriškų verslo modelių kūrimą. Vienas iš galimų būdų – naudoti vadinamuosius „inovacinius čekius“.

4.5

Komitetui siūlytas vaidmuo įgyvendinant pavyzdines iniciatyvas – raginti jo atstovaujamas verslo įmones, socialinius partnerius ir NVO remti Inovacijų sąjungą ir padėti skleisti geriausią patirtį. Siūlome, kad Komitetas, visų pirma jo Strategijos „Europa 2020“ iniciatyvinis komitetas, parengtų sąrašą konkrečių iniciatyvų ir veiksmų, kuriais jis, pasitelkdamas socialinius partnerius, nacionalines ekonomikos ir socialinių reikalų tarybas ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas, galėtų labiau nei iki šiol prisidėti prie pasitikėjimo Inovacijų sąjunga stiprinimo.

21.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/40

1.1

EESRK palankiai vertina šį Komisijos pasiūlymą, kuriuo numatoma visiems Europos piliečiams užtikrinti galimybę naudotis banko sąskaita ir sudaryti geresnes mokesčių palyginamumo ir judumo sąlygas ir kuriuo siekiama kovoti su finansine atskirtimi ir palengvinti sąlygas vartotojams dalyvauti vidaus rinkoje.

1.2

Komiteto nuomone, šiuo atveju direktyva yra geriausia teisės akto forma, leisianti veiksmingai taikyti šias tiek vartotojams, tiek mokėjimo paslaugų teikėjams naudingas priemones. Jos padės sukurti finansinių paslaugų bendrąją rinką ir panaikinti laisvam asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimui trukdančias kliūtis. Tačiau šios teisės atžvilgiu turės būti taikomos ES pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo taisyklės ir ji neturi skatinti mokesčių vengimo. Be to, Komitetas mano, kad didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas subsidiarumo ir proporcingumo principams.

1.3

Vis dėlto Komitetas apgailestauja dėl kai kurių priemonių ribotos taikymo srities. Jis rekomenduoja suderinti visų mokesčių terminiją ir informacijos dokumente pateikti ne tik reprezentatyviausių operacijų sąrašą. Jo nuomone, apgalvotas pasirinkimas galimas tik palyginus visoms įprastinėms operacijoms taikomus mokesčius, turint omenyje tai, kad kiekvieno vartotojo poreikiai yra skirtingi.

1.4

Komitetas pritaria nuostatoms, kuriomis norima padidinti skaidrumą (ypač sąskaitų paketų), kad vartotojas turėtų galimybę palyginti mokėjimo paslaugų teikėjo siūlomus paslaugų variantus ir nuspręsti, kuris iš jų jam naudingiausias ir labiausiai tinka jo padėčiai.

1.5

EESRK pritaria pasiūlymui padaryti privalomą mokesčių ataskaitą ir norėtų, kad ši nuostata būtų papildyta įtraukiant ir įpareigojimą informuoti vartotojus prieš nurašant neįprastus mokesčius iš jų sąskaitos, kad jie galėtų imtis reikiamų priemonių arba užprotestuoti tokius mokesčius.

1.6

Siekiant minėto skaidrumo, EESRK palankiai vertina tai, kad sukuriamos nepriklausomos lyginamosios svetainės, ir rekomenduoja sudaryti dabartinių svetainių registrą, kad vartotojai galėtų gauti informaciją apie visose valstybėse narėse veikiančias finansų įstaigas.

1.7

EESRK taip pat palankiai vertina pasiūlymus dėl bankininkystės mobilumo. Vis dėlto Komitetas mano, kad reikėtų išanalizuoti, ar nebūtų įmanoma taikyti „mobiliojo“ sąskaitos numerio, ir kad reikėtų sistemingai diegti operacijų automatizuoto peradresavimo sistemą (1). Prieš imantis šių priemonių reikėtų atlikti nepriklausomą tyrimą.

1.8

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad mokėjimo paslaugų teikėjų darbuotojus būtina mokyti, – informacija būtinai reikalinga, tačiau jos nepakanka. EESRK taip pat pabrėžia, kad būtinas finansinis švietimas, kurį visų pirma užtikrintų nepriklausomos vartotojų asociacijos (2).

1.9

EESRK negali nepritarti nuostatoms, kuriose teigiama, kad kiekvienas Europos pilietis turi turėti teisę į būtiniausias savybes turinčią banko sąskaitą, nes įtraukioji bankininkystė yra būtina šiuolaikiniame pasaulyje.

1.10

Komitetas abejoja, ar pakanka kiekvienoje valstybėje narėje turėti „bent vieną mokėjimo paslaugų teikėją“, nes jeigu nebus konkurencinių pasiūlymų, vartotojai neturės pasirinkimo galimybės.

1.11

Komiteto nuomone, norint apibrėžti, ar su atitinkamos sąskaitos turėjimu ir valdymu susiję mokesčiai yra „pagrįsti“ (jeigu pasiūlymas nėra nemokamas), reikėtų atsižvelgti į faktiškas sąnaudas, ir pabrėžia, kad reikia apriboti vartotojui taikomus mokesčius už įsipareigojimų nesilaikymą.

1.12

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad reikia numatyti patikrinimus ir atgrasančias sankcijas tuo atveju, jeigu būtų nesilaikoma direktyvoje numatytų nuostatų. Komitetas pabrėžia, kad patikrinimų veiksmingumas priklauso nuo to, ar užduotims atlikti bus skiriama pakankamai lėšų.

1.13

EESRK primena, kad palankiai vertina alternatyvaus ginčų sprendimo sistemas, tačiau jos turi būti nepriklausomos.

2.1

2013 m. gegužės 8 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitos perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis.

2.2

Šiuo pasiūlymu pratęsiamos pastarųjų metų iniciatyvos, kuriomis siekta sukurti mokėjimo paslaugų bendrąją rinką, be kurios neįmanomas Europos ekonomikos augimas ir konkurencingumas.

2.3

Pasiūlymas parengtas remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu, kuriuo siekiama panaikinti laisvam asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimui trukdančias kliūtis.

2.4

Komisija, remdamasi Pasaulio banko duomenimis, konstatuoja, kad 58 mln. Europos Sąjungos vartotojų neturi banko sąskaitos, o apie 25 milijonai iš jų norėtų ją atsidaryti.

2.5

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad ekonomikoje dabar orientuojamasi į tai, kad įmonės, vartotojai, valdžios institucijos kuo daugiau naudotųsi dematerializuotais mokėjimais ne grynaisiais pinigais, bet nesiūlo jokių priemonių, kurios skatintų plačiau taikyti nepinigines operacijas.

2.6

Šiuo požiūriu ji mano, kad norint vartotojams užtikrinti galimybę pasinaudoti visais bendrosios rinkos teikiamais privalumais ir jų finansinę bei socialinę įtrauktį, jie būtinai turi turėti banko sąskaitą ir galimybę naudotis finansinėmis paslaugomis.

2.7

Be to, Komisija teigia, kad dabartinės bendrojoje rinkoje vyraujančios sąlygos gali atgrasyti kai kuriuos mokėjimo paslaugų teikėjus investuoti į naujas rinkas.

2.8

Komisija nori panaikinti šias kliūtis ir siūlo siekti šių tikslų:

2.9

Komisijos nuomone, šios priemonės padės sukurti visiškai veikiančią finansinių paslaugų vidaus rinką ir ją plėtoti. Vartotojams bus lengviau palyginti Europos Sąjungoje siūlomas paslaugas ir judėti ES viduje. Mokėjimo paslaugų teikėjams bus sudarytos vienodos sąlygos, supaprastintos procedūros ir suderintos taisyklės, padėsiančios ieškoti naujų rinkų.

3.1

EESRK pritaria Komisijos atliktai nustatytų kliūčių analizei ir tam, kad reikia sukurti finansinių paslaugų bendrąją rinką. Komitetas mano, kad kiekvienam vartotojui turi būti suteikta galimybė atsidaryti banko sąskaitą ir ja naudotis ir kad norint pasiekti norimą tikslą būtina įtraukioji bankininkystė.

3.2

Be to, EESRK pritaria pasiūlymams padidinti banko mokesčių skaidrumą ir pagerinti mobilumą. Jo nuomone, tai paskatins konkurenciją, kuri bus naudinga ir vartotojams, ir mokėjimo paslaugų teikėjams.

3.3

Komitetas mano, kad šiuo atveju direktyva yra geriausia teisės akto forma ir kad Komisija visiškai pagrįstai teigia, jog rekomendacija nedavė norimo rezultato, o neprivaloma priemonė pasirodė esanti neveiksminga.

4.1.1

Terminija. EESRK visiškai pritaria Komisijos pasiūlymui suderinti mokesčiams nusakyti vartojamą terminiją. Tokio suderinimo būtinai reikia, kad vartotojai geriau juos suprastų ir galėtų geriau juos palyginti. Vis dėlto abejonių jam kelia ribota šios priemonės taikymo sritis; EESRK rekomenduoja suderinti visų mokesčių terminiją.

4.1.1.1

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienos valstybės narės paskirtos kompetentingos valdžios institucijos turės parengti ir pateikti Komisijai preliminarius sąrašus. Komiteto nuomone, į šių sąrašų rengimo procesą reikia įtraukti vartotojų asociacijas ir mokėjimo paslaugų teikėjus, taip pat vartotojus, kad į sąrašus įtraukti terminai būtų visiems lengvai suprantami.

4.1.1.2

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad pavartotas terminas turi apimti identiškas visų finansų įstaigų paslaugas.

4.1.2

Informacijos apie mokesčius dokumentas ir glosarijus. EESRK palankiai vertina tai, kad mokėjimo paslaugų teikėjams įvedamas privalomas reikalavimas prieš sudarant sutartį pateikti informacijos apie mokesčius dokumentą, kuriame turi būti reprezentatyviausių paslaugų sąrašas, ir pritaria nuostatai, numatančiai, kad turi būti sudarytos galimybės bet kuriuo metu nemokamai susipažinti su šiuo dokumentu, visų pirma paskelbiant jį finansų įstaigų interneto svetainėse. Jis siūlo suvienodinti paslaugų sąrašų formatą. Be to, Komitetas siūlo šį įpareigojimą teikti informaciją papildyti prievole pasikeitus tarifams pateikti vartotojams naują informacijos dokumentą.

4.1.2.1

EESRK nuomone, informacijos dokumente turi būti nurodyti visi mokesčiai. Jo manymu, jeigu bus apsiribojama tik reprezentatyviausiais mokesčiais, vartotojai negalės deramai palyginti skirtingų įstaigų pasiūlymų atsižvelgdami į savo poreikius. Vartotojų poreikiai yra skirtingi ir ne visi jie būtinai yra įtraukti į šį sąrašą.

4.1.2.2

Komitetas, darydamas prielaidą, kad informacijos dokumente bus išvardyti visi mokesčiai, siūlo suderinti visų dokumento antraščių pateikimo būdą. Be to, jis rekomenduoja suderinti informacijos pateikimo būdą pagal operacijų tipus (pagal mėnesį, metus, operacijos tipą), kad būtų lengviau atlikti palyginimą.

4.1.2.3

Galvodamas apie skaidrumą ir manydamas, kad vartotojui turi būti suteikta galimybė apsispręsti, ar jam, turint omenyje jo poreikius, verta užsisakyti paslaugų paketą, Komitetas palankiai vertina nuostatą, kad informacijos dokumente privaloma pateikti išsamią informaciją apie pakete siūlomas paslaugas.

4.1.2.4

Jis taip pat pritaria įpareigojimui vartoti suderintą terminiją informacijos apie mokesčius dokumente ir mokesčių ataskaitoje, kad šie dokumentai būtų suprantamesni.

4.1.2.5

Galiausiai EESRK atkreipia dėmesį į glosarijų pateikimo faktą. Vis dėlto, Komiteto manymu, svarbiausia yra informacijos dokumentuose vartoti aiškius ir suprantamus terminus.

4.1.3

Mokesčių ataskaita. EESRK pritaria reikalavimui bent kartą per metus vartotojams pateikti visų mokesčių už sąskaitas ataskaitą. Ši informacija suteikia vartotojams galimybę įvertinti jiems parduotų paslaugų kainą ir pasirinkti tinkamus produktus. Komiteto nuomone, tai tik minimalus reikalavimas, be to ši mokesčių ataskaita turi būti pateikiama nemokamai.

4.1.3.1

Nepaisant to, Komitetas pabrėžia, kad būtų gerai šią priemonę papildyti reikalavimu, kad mokėjimo paslaugų teikėjas prieš nurašydamas iš sąskaitos neįprastą mokestį iš anksto apie tai informuotų, kad vartotojai dar neatlikus šio nurašymo galėtų imtis reikiamų priemonių, papildytų savo sąskaitą arba, prireikus, jį užprotestuotų.

4.1.4

Lyginamoji svetainė. EESRK pritaria tam, kad informacija apie bankų taikomus mokesčius būtų teikiama patvirtintose nacionalinėse arba viešose interneto svetainėse. Ši priemonė padės geriau informuoti vartotojus, jeigu tokioje svetainėje teikiama lyginamoji informacija bus nešališka ir išsami. Komitetas mano, kad reikia atidžiai stebėti, kaip finansuojamos šios svetainės. Vis dėlto EESRK kyla klausimų dėl šių įrankių įdiegimo sąlygų, ypač dėl jose teiktinų duomenų pobūdžio: ar bus nurodoma tik atskirų operacijų ir paslaugų kaina, ar bus galima atlikti konkretesnį skaičiavimą.

4.1.4.1

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad reikia būti ypač akyliems nustatant sąlygas privačių operatorių akreditavimui. Jo nuomone, tokį akreditavimą turi suteikti valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos.

4.1.4.2

Komitetas mano, kad lyginamojoje svetainėje vartojami terminai turi atitikti suderintuosius terminus.

4.1.4.3

Galiausiai Komitetas rekomenduoja, kad registre būtų sąrašas arba nuorodos į kitų valstybių narių registrus, kad vartotojams būtų nesunku sužinoti, kokius tarifus taiko visos Europos Sąjungos įstaigos; tokia informacija bus ypač naudinga „migruojantiesiems“.

4.2.1

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymams, kurie padės pagerinti bankininkystės mobilumą, turintį esminės svarbos įveikiant psichologines ir technines vartotojų judumo kliūtis.

4.2.2

Vis dėlto jis mano, kad reikėtų atlikti nepriklausomą tyrimą ir išsiaiškinti, ar nebūtų galima įdiegti mobiliojo sąskaitos numerio, nes tai būtų veiksmingiausias būdas judumui užtikrinti.

4.2.3

Komiteto manymu, visos mokėjimų įstaigos turėtų bent jau turėti operacijų automatizuoto peradresavimo sistemą 15 mėnesių laikotarpiui, kad būtų atsižvelgta į metinius mokėjimus.

4.2.4

Komitetas palankiai vertina tai, kad Komisija nustatė, kaip vartotojui turi būti taikomi mokesčiai už sąskaitos perkėlimo paslaugas, kad jie nebūtų atgrasantys.

4.2.5

EESRK pabrėžia, kad esama ir kitų kliūčių, tokių kaip tam tikrų kaupiamųjų produktų perkėlimas arba hipotekos paskolos.

4.2.6

Komitetas mano, kad labai svarbu turėti šias judumui padedančias priemones. Tačiau jo nuomone, vieninteliu vartotojo tarpininku turi būti jo pasirinktas bankas.

4.2.7

EESRK laikosi nuomonės, kad mokėjimo paslaugų teikėjų darbuotojams, visų pirma filialų klientų aptarnavimo skyriuje dirbantiems darbuotojams, turi būti organizuojami mokymai apie banko klientų judumo paslaugas, o vartotojų asociacijos turi užtikrinti finansinį švietimą.

4.3.1

EESRK negali nepritarti Komisijos pasiūlymui. Jo nuomone, kiekvienas vartotojas turi turėti galimybę naudotis būtiniausias savybes turinčia banko sąskaita, kad galėtų naudotis visomis kasdieniame gyvenime reikalingomis bankų paslaugomis, kur vis labiau jaučiama dematerializacija. Jis pabrėžia, kad labai svarbu, kad bankai teiktų informaciją apie tai, kad tokia paslauga egzistuoja.

4.3.2

Tačiau Komitetas abejoja, ar pakanka „bent vieno mokėjimo paslaugų teikėjo“ kiekvienos valstybės narės teritorijoje, kaip kad numatyta pasiūlyme. Jeigu šią paslaugą siūlytų tik viena įstaiga, jai tektų didelė našta ir tai būtų neteisinga tiek vartotojų, tiek klientų atžvilgiu, Galiausiai, jeigu nebus konkurencijos, vartotojai neturės pasirinkimo ir bus priversti rinktis siūlomas sąlygas, ypač tarifus.

4.3.3

EESRK nuomone, 16 straipsnyje nurodytų būtiniausių paslaugų sąrašas tėra tik minimumas ir kiekviena valstybė narė gali jį papildyti kitomis paslaugomis, atsižvelgdama į savo valstybės ypatumus.

4.3.4

Komitetas mano, kad bankas turi pats nuspręsti, ar leisti pereikvoti indėlį.

4.3.5

Komitetas pritaria tam, kad būtiniausios paslaugos būtų teikiamos nemokamai arba už nedidelį mokestį.

4.4.1

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad reikia numatyti patikrinimus ir atgrasančias sankcijas tuo atveju, jeigu būtų nesilaikoma direktyvoje numatytų nuostatų, ir pabrėžia, kad patikrinimų veiksmingumas priklauso nuo to, ar užduotims atlikti bus skiriama pakankamai lėšų.

4.4.2

EESRK primena, kad palankiai vertina alternatyvaus ginčų sprendimo sistemas, tačiau jos turi būti nepriklausomos.

4.5.1

EESRK pritaria tam, kad įgaliojimai būtų perduoti Komisijai, jeigu bus laikomasi aiškiai apibrėžtų sąlygų ir skaidrumo principo.

4.5.2

Komitetas pritaria Komisijos pasiūlytam vertinimo planui.

21.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/44

1.1

Europos Komisijos pasiūlymas padeda iš esmės pagerinti praktinį Biocidinių produktų reglamento taikymą nuo 2013 m. rugsėjo 1 d., juo paaiškinama, kaip veikia pereinamojo laikotarpio taisyklės, ir veiklos vykdytojams užtikrinamas didesnis teisinis tikrumas.

1.2

EESRK apgailestauja, kad, vykstant ilgam ir sudėtingam naujų Europos teisės aktų dėl biocidinių produktų priėmimo procesui, Komisija, Taryba ir Parlamentas iš anksto nepagalvojo apie iškraipymus, kuriuos gali lemti painios ir neaiškios pereinamojo laikotarpio taisyklės.

1.3

EESRK pritaria būtinybei iš dalies pakeisti Biocidinių produktų reglamentą prieš jam įsigaliojant (1), kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pereiti nuo Direktyvos 98/8/EB prie minėto reglamento. Kad sistema veiktų tinkamai, būtina užtikrinti nuoseklias pereinamojo laikotarpio priemones, kurios padėtų veiklos vykdytojams ir valstybėms narėms laipsniškai pereiti prie šios sistemos.

1.4

EESRK palankiai vertina pereinamojo laikotarpio priemonių, susijusių su apdorotais gaminiais ir esamų veikliųjų medžiagų ir biocidinių produktų vertinimu, pakeitimus. Atlikus šiuos pakeitimus, bus išvengta, kad faktiškai būtų „įšaldytas“ daugumos naujų apdorotų gaminių pateikimas rinkai; šiuos apdorotus gaminius bus leidžiama teikti rinkai su sąlyga, kad iki 2016 m. rugsėjo 1 d. bus pateiktas išsamus juose esančių veikliųjų medžiagų dokumentų rinkinys (2). Be to, šie pakeitimai padės sklandžiau pereiti prie suderintos esamų biocidinių produktų autorizacijos sistemos (3).

1.5

Dėl novatoriškos nuostatos dėl privalomo dalijimosi išlikimo ir elgsenos aplinkoje tyrimais, nurodytais Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 II priede, EESRK reikalauja Komisijos užtikrinti, kad naujoji nuostata nesukeltų konkurencijos iškraipymo ir neturėtų neigiamos įtakos kai kurių įmonių inovaciniams pajėgumams.

1.6

EESRK pritaria tam, kad iš dalies keičiant šį teisės aktą būtų sprendžiami ir kiti svarbūs klausimai, pavyzdžiui, susiję su galimybe gauti informaciją, biocidinių produktų grupės produktų apibrėžtimi ir prievole dalytis duomenimis.

2.1

Biocidiniai produktai yra veikliosios medžiagos arba mišiniai, kurių sudėtyje yra viena arba daugiau veikliųjų medžiagų, tokio pavidalo, kokio jie tiekiami naudotojui, ir kuriais naikinamas, sulaikomas, daromas nekenksmingas bet kuris kenksmingasis organizmas, išvengiama jo poveikio arba jis kitaip kontroliuojamas cheminėmis ar biologinėmis priemonėmis; biocidiniais produktais taip pat laikomos visos cheminės medžiagos, mišiniai ir prietaisai, tiekiami rinkai veikliosioms medžiagoms gaminti (4). Biocidiniai produktai dalyvauja mūsų kasdieniame gyvenime, jie neleidžia plisti ligoms ir skatina aukštą higienos lygį tankiai gyvenamoje aplinkoje.

2.2

Biocidinių produktų tiekimo Bendrijos rinkai taisyklės buvo nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/8/EB (5). Šia direktyva Europos lygmeniu suderinti šiuos produktus reglamentuojantys teisės aktai, nustatyti bendri biocidinių produktų vertinimo ir autorizacijos principai ir taip išvengta ekonominių ir (arba) administracinių kliūčių.

2.3

2013 m. gegužės 16 d. Europos Komisija pateikė naują pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo dėl tam tikrų patekimo į rinką sąlygų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (6). Vadinamasis Biocidinių produktų reglamentas buvo priimtas 2012 m. gegužės 22 d. (7), o numatoma jo įsigaliojimo data – 2013 m. rugsėjo 1 d. Naujuoju teisės aktu bus panaikinta Direktyva 98/8/EB; jis parengtas po intensyvių viešų konsultacijų ir Europos Komisijai atlikus išsamų poveikio vertinimą (8).

2.4

Reglamentu siekiama pagerinti laisvą biocidinių produktų judėjimą Sąjungoje kartu užtikrinant aukšto lygio žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugą. Reglamentas, kuriame išlaikyta Direktyvos 98/8 struktūra, paremtas atsargumo principu siekiant užtikrinti, kad veikliųjų medžiagų ir biocidinių produktų gamyba ir pardavimas rinkoje neturėtų neigiamo poveikio sveikatai ar aplinkai.

2.5

Šiuo teisės aktu siekiama panaikinti nustatytus ankstesnės teisinės sistemos trūkumus ir paskatinti autorizacijos liudijimų sistemos veikimą supaprastinant teisės aktus, panaikinant biocidinių produktų prekybai trukdančias kliūtis ir suderinant tam tikras nuostatas.

2.6

Komisija nusprendė prieš įsigaliojant Biocidinių produktų reglamentui Nr. 528/2012 pateikti oficialų šio reglamento pakeitimą, kadangi nustatė, kad kai kurios jo nuostatos gali iškreipti jo taikymą. Šiuo pakeitimu siekiama:

3.1

2010 m. EESRK priėmė nuomonę dėl Reglamento Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (9). Komitetas pasisakė už tai, kad direktyvą reikia pakeisti Biocidinių produktų reglamentu siekiant supaprastinti ir suderinti teisės aktus.

3.2

Kadangi, nepaisant poveikio vertinimo, viešų konsultacijų ir įvairių ataskaitų, parengtų priimant Biocidinių produktų reglamentą, daugiausia maži ir vidutiniai tiekėjai išreiškė kritiką dėl galimybės, kad įgyvendinant reglamentą rinkoje atsiras didelių suvaržymų ir sutrikimų, Europos Komisija nedelsdama pateikė keletą pakeitimų, kuriais panaikinamas kliūčių prekybai, kurias gali lemti Europos teisės aktai dėl biocidinių produktų, o konkrečiai – pereinamojo laikotarpio priemonės, neigiamas poveikis.

3.3

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija nusprendė iš dalies pakeisti kai kuriuos straipsnius sudarydama sąlygas racionalesniam biocidinius produktus reglamentuojančių teisės aktų taikymui. Tačiau, EESRK nuomone, pradėjus reglamento peržiūros procedūrą, reikėtų plačiau ir nuosekliau persvarstyti kai kurias pradinio teisės akto spragas, susijusias su galimybe gauti informaciją, prievole dalytis duomenimis ir biocidinių produktų grupės produktų apibrėžtimi.

3.4

Pereinamojo laikotarpio taisyklių, daugiausia Reglamento Nr. 528/2012 86, 89 ir 94 straipsnių, pakeitimai užkirs kelią tam, kad būtų paralyžiuota tam tikrų esamų veikliųjų medžiagų rinka ar faktiškai uždrausti nauji apdoroti gaminiai nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki tol, kol bus patvirtinta paskutinė tų gaminių sudėtyje esanti veiklioji medžiaga. EESRK mano, kad pakeitus pereinamojo laikotarpio taisykles išvengta didelės žalos ir papildomų nuostolių, kuriuos būtų lėmusi pradinė minėtų straipsnių redakcija.

4.1

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 89 straipsnio 4 dalyje ir 93 straipsnio 2 dalyje numatyti laipsniško neautorizuotų biocidinių produktų pašalinimo iš rinkos laikotarpiai. Naujame tekste siūloma tuos pačius laikotarpius taikyti ir rinkai jau tiekiamiems biocidiniams produktams, jei tų produktų autorizacijos liudijimai išduoti, bet juose nustatytos sąlygos, dėl kurių būtina pakeisti produktą. EESRK mano, kad pastaruoju atveju reikėtų taikyti kitus laikotarpius nei numatytieji pagal bendrą taisyklę tuo atveju, jei prašymas atmetamas. EESRK siūlo tais atvejais, kai produktas patvirtinamas su pakeitimais, suteikti ilgesnį laikotarpį, kad jį būtų galima naudoti ir tiekti rinkai tol, kol baigsis jo atsargos.

4.2

Europos cheminių medžiagų agentūra turi užtikrinti, kad jos skelbiamame sąraše (95 straipsnis) būtų pateikiama informacija tik apie tuos tiekėjus, kurie pritaria tam tikros veikliosios medžiagos įtraukimo atnaujinimui.

4.3

Dėl galimybės naudotis informacija pagal 66 straipsnio 3 dalį EESRK mano, kad reikia užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp bendrų interesų ir teisėtų privačių interesų. Automatiškas ir sistemingas informacijos apie veikliosios medžiagos gamintojo vardą ir adresą teikimas bet kuriai trečiajai šaliai jai paprašius gali kelti grėsmę autorizacijos liudijimo turėtojo komercinių interesų apsaugai.

4.4

EESRK savo nuomonėje dėl Biocidinių produktų reglamento palankiai įvertino prievolę dalytis bandymų su gyvūnais duomenimis. Iš tikrųjų vienas teigiamiausių naujojo reglamentų aspektų yra tas, kad užkertamas kelias nereikalingoms stuburinių gyvūnų, su kuriais nuolat atliekami toksikologiniai tyrimai, kančioms. Komisija savo ruožtu turėtų įvertinti, ar prievolė dalytis duomenimis, įskaitant toksikologinius ir ekotoksikologinius, apie visus išlikimo ir elgsenos aplinkoje tyrimus, susijusius su Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 II priede nurodytomis medžiagomis, yra subalansuota ir skatina naujų veikliųjų medžiagų kūrimą. Reali kompensacija ir duomenų apsauga iki 2025 m. yra labai svarbūs klausimai siekiant užkirsti kelią netinkamam svetimo darbo panaudojimui.

4.5

EESRK nuomone, logiška terminą pratęsti nuo 2 iki 3 metų, kad, priėmus sprendimą patvirtinti tam tikrą veikliąją medžiagą priskiriant atitinkamam produktų tipui (Reglamento Nr. 528/2012 89 straipsnis), valstybės galėtų pareikšti nuomonę dėl biocidinio produkto autorizacijos. Jei šis pakeitimas nebūtų padarytas, kiltų pavojus, kad dėl įvairių autorizacijos proceso etapų būtų nuolat nesilaikoma terminų ir paralyžiuojamas visas procesas.

21.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/47

1.1

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. ES keliuose žuvo 28 000 žmonių, 1,5 mln. žmonių buvo sužeista. Komitetas yra tvirtai įsitikinęs, kad mažinti eismo įvykių keliuose aukų skaičių yra itin svarbu mūsų visuomenei, todėl pritaria Komisijos plataus masto užmojui 2011–2020 m. laikotarpiu perpus sumažinti aukų skaičių, palyginti su 2010 m. skaičiais.

1.2

Komitetas palankiai vertina Komisijos pateiktus pasiūlymus dėl sprendimo ir dėl reglamento dėl „eCall“ diegimo siekiant užtikrinti, kad nuo 2015 m. spalio mėn. visuose naujuose lengvųjų automobilių ir mažos keliamosios galios krovininių transporto priemonių modeliuose būtų įrengta pagalbos iškvietos naudojant telefono numerį 112 sistema ir sukurta visa reikiama infrastruktūra, kad būtų galima tinkamai gauti ir tvarkyti pagalbos iškvietas „eCalls“ bendrajame pagalbos centre (BPC) ir taip būtų užtikrintas sąveikios europinės pagalbos iškvietos „eCall“ paslaugos suderinamumas, sąveikumas ir tęstinumas.

1.3

EESRK pritaria pagalbos iškvietos sistemos „eCall“ poveikio vertinimo išvadoms, kurios atskleidė, kad privalomas „eCall“ įvedimas yra vienintelis būdas užtikrinti, kad „eCall“ sistema būtų naudinga Sąjungos piliečiams. Komitetas daugelyje savo nuomonių perspėjo Komisiją, kad savanoriškas įvedimas nesusilauks sėkmės.

1.4

EESRK pabrėžia, kad šie pasiūlymai bus taikomi tik naujų tipų transporto priemonėms, pirmą kartą registruojamoms 2015 m. spalio 1 d. arba vėliau, o esantys modeliai galės būti toliau gaminami ir parduodami be „eCall“ sistemos ir po šios datos. Komitetas supranta, kokios finansinės išlaidos gali tekti automobilių gamintojams, tačiau visgi ragina juos kuo greičiau „eCall“ technologiją diegti ir esamų tipų transporto priemonėse, kurios bus gaminamos po 2015 m. spalio mėn.

1.5

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlymuose nenumatoma „eCall“ technologiją diegti motocikluose ir kitose variklinėse dviratėse transporto priemonėse. Kadangi šių transporto priemonių tipų vairuotojų ir keleivių mirties ir sužalojimo rizika yra didelė problema, EESRK ragina gamintojus ir valstybes nares kuo greičiau „eCall“ sistemą pradėti taikyti ir variklinėms dviratėse transporto priemonėms.

1.6

Komitetas taip pat ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymų, kaip tiesiogiai padidinti aktyvųjį ir pasyvųjį variklinių dviračių transporto priemonių saugumą.

1.7

EESRK sužavėtas sėkme, kurią pavyko pasiekti kelių eismo saugos institucijoms, įsteigtoms kai kuriose valstybėse narėse prižiūrėti nacionalinės kelių saugos strategijos įgyvendinimą, konsultuoti kelių eismo saugos politikos klausimais ir propaguoti geriausią patirtį kelių eismo saugos srityje. Komitetas mano, kad reikėtų sukurti Europos kelių eismo saugos agentūrą, kuri padėtų suderinti ir paspartinti kelių eismo saugos įgyvendinimą visoje ES, įskaitant „eCall“ įgyvendinimą. Ši įstaiga suburtų valstybių narių paskirtus kelių eismo saugos ekspertus.

1.8

Komitetas atkreipia Komisijos dėmesį į ankstesnes EESRK nuomones, kuriose buvo nagrinėjama kelių eismo saugos tema bei teikiamos pastabos dėl privalomo „eCall“ sistemos įvedimo (1).

2.5.1

Lengvųjų automobilių ir mažos keliamosios galios krovininių transporto priemonių gamintojai užtikrina, kad nuo 2015 m. spalio mėn. naujų tipų transporto priemonės būtų gaminamos ir tvirtinamos su reikalavimus atitinkančiomis „eCall“ sistemomis.

2.5.2

Valstybės narės užtikrina, kad nuo 2015 m. spalio 1 d. naujiems transporto priemonių tipams, kurie atitinka šį reglamentą, būtų suteiktas EB transporto priemonės tipo patvirtinimas.

2.5.3

Prieš išduodamos tipo patvirtinimo sertifikatą nacionalinės tipo patvirtinimo institucijos turi užtikrinti, kad šios transporto priemonės atitiktų nustatytus standartus.

2.5.4

Gamintojai turi užtikrinti, kad „eCall“ technologija neleistų nuolat sekti transporto priemonių.

2.5.5

Būtina įdiegti pakankamą apsaugą nuo sekimo, o naudotojams turi būti suteikta informacija apie tai, kaip bus tvarkomi sistemos naudojami duomenys.

2.5.6

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomi techniniai reikalavimai transporto priemonėje sumontuotoms sistemoms, apibrėžti su naudotojų privatumu susijusius reikalavimus ir remiantis išlaidų ir naudos analize taikyti išimtis tam tikroms lengvųjų automobilių ir mažos keliamosios galios krovininių transporto priemonių klasėms.

3.1

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad praėjusiais metais ES keliuose žuvo 28 000 žmonių, 1,5 mln. žmonių buvo sužeista. Gelbstint gyvybes ir švelninant sužalojimus kiekviena minutė, sugaišta iškviečiant pagalbos tarnybas į eismo įvykio vietą, gali būti lemiama. Tačiau avarijoje sužaloti žmonės ne visada fiziškai pajėgūs iškviesti pagalbos tarnybas.

3.2

„eCall“ technologija išsprendžia šią problemą, nes pagalbos tarnybos apie eismo įvykį informuojamos iš karto, net jei vairuotojas ar keleivis yra netekę sąmonės ar neįstengia joms paskambinti patys. EESRK taip pat pabrėžia, jog tikimasi, kad „eCall“ technologija paspartins pagalbos ekipažo atvykimą maždaug 40 proc. miestuose ir 50 proc. kaimo vietovėse ir, kai ji bus plačiu mastu įdiegta, Europoje kasmet bus išgelbėta keli šimtai gyvybių, o dešimtimis tūkstančių atvejų sužalojimai ir traumos bus mažesni.

3.3

Keletas valstybių narių įkūrė kelių eismo saugos institucijas ir suteikė joms nacionalinius įgaliojimus vertinti kelių eismo saugos strategiją ir konsultuoti savo vyriausybes dėl prioritetinių veiksmų. Jei būtų įkurta Europos kelių eismo saugos agentūra, kuriai būtų suteikti aiškūs įgaliojimai kelių eismo saugos srityse (infrastruktūra, transporto priemonės ir kelių naudotojai), ji galėtų padėti pagerinti suderintos ES kelių eismo saugos strategijos įgyvendinimą. Tokiai agentūrai galėtų būti pavestos konkrečios užduotys – rasti, detalizuoti, nustatyti ir propaguoti geriausią patirtį ir skatinti tarpvalstybinį keitimąsi informacija bei bendradarbiavimą.

4.1

Pasiūlymas taikomas tik tvirtinant naujų lengvųjų automobilių ir mažos keliamosios galios krovininių transporto priemonių tipą ir jame nereikalaujama užtikrinti, kad „eCall“ sistema būtų sumontuota prieš pirmą registravimą, o tai reiškia, kad esamų tipų transporto priemonės gali būti toliau gaminamos ir parduodamos be „eCall“ sistemos. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl tokios politikos pagalbos iškvietos „eCall“ paslauga taps visuotinė tik 2033 m. Komitetas supranta, kad reikia atsižvelgti į finansinį poveikį ir konstravimo problemas, kurios gali iškilti automobilių gamintojams, tačiau visgi norėtų paraginti gamintojus kuo greičiau „eCall“ technologiją diegti ir esamų tipų transporto priemonėse, kurie bus gaminamos po 2015 m. spalio mėn.

4.2

Reglamentas dėl transporto priemonių, kuriose montuojama pagalbos iškvietos sistema „eCall“, tipo patvirtinimo reikalavimų nebus taikomas variklinėms dviratėms transporto priemonėms (motociklams ir kt.). Variklinių dviračių transporto priemonių vairuotojams pavojus patirti sunkių sužalojimų keliuose yra 18–20 kartų didesnis negu automobilių vairuotojams. Ypač daug dėmesio reikia skirti kelių eismo saugos klausimams, susijusiems su šia didelės rizikos transporto priemonių klase. Kuo greičiau būtina pateikti pasiūlymų ne tik dėl „eCall“ technologijos montavimo, bet ir kaip padidinti aktyvųjį ir pasyvųjį variklinių dviračių transporto priemonių saugumą.

21.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/50

1.1

EESRK teigiamai vertina Europos Komisijos iniciatyvą ir mano, kad siekiant spręsti demografines ir ekonomines problemas būtina nauja šių dviejų direktyvų redakcija.

1.2

Europos Sąjungai nedelsiant būtina pažangi ir ryžtinga migracijos politika, jei ji nori įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžtus tikslus ir kitas svarbias iniciatyvas. Norėdama išlikti tvirtu inovacijų ir pramonės centru, ji turi gebėti pritraukti talentus ir užtikrinti tinkamą protų apykaitą.

1.3

Komitetas mano, kad migracijos ir judumo skatinimo politika turi būti labai glaudžiai susieta su pagrindinių žmogaus teisių sistema. Pagrindinių teisių chartijos principai turi būti taikomi visais lygmenimis.

1.4

EESRK ragina Europos Komisiją ir ES pagrindinių teisių agentūrą įvertinti opiausias trečiųjų šalių piliečių problemas ir pasiūlyti valstybėms narėms veiksmingas priemones joms išspręsti. Visais lygmenimis turi būti ryžtingai kovojama su diskriminacijos reiškiniais.

1.5

Komitetas tvirtai remia Europos Komisijos pastangas plėtoti dvišales judumo partnerystes ir siekti, kad jos atvertų Europos Sąjungos ir jai nepriklausančių visų pirma kaimyninių šalių bendradarbiavimo galimybes.

1.6

EESRK prašo Europos Komisijos ir valstybių narių atsižvelgti į lyčių aspektą ir parengti aktyvesnį moterų dalyvavimą skatinančias programas.

1.7

Būtina atidžiai įvertinti įvairaus pobūdžio kliūtis, susijusias su vizų išdavimo procedūromis, ir nustatyti priemones joms pašalinti. Vizų išdavimo tvarka turi būti paprasta, teisinga, prieinama ir nediskriminacinė.

1.8

Komitetas pabrėžia, kad labai svarbu trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu laikytis vienodo požiūrio, t. y. tokio paties, kuris taikomas priimančiosios valstybės narės piliečiams, kiek tai susiję su galimybe naudotis prekėmis ir paslaugomis.

1.9

EESRK atkreipia dėmesį į būtinybę suteikti vienodą apsaugą studentams, tyrėjams, savanoriams ir dirbantiems pagal au pair programą kai šie asmenys turi mokamą darbą arba yra aktyvūs darbo rinkos dalyviai. Po tokiu mokamu darbu dažnai slepiami tam tikri darbo santykiai ir tokiais atvejais reikėtų vengti galimo piktnaudžiavimo šiuo tikslu užtikrinant vienodą požiūrį į visas minėtas grupes. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas asmenims (visų pirma moterims), kurie dirbdami au pair auklėmis atlieka ir namų ruošos darbus.

1.10

Komitetas pritaria 24 straipsnio nuostatoms, pagal kurias trečiųjų šalių piliečiai turi teisę ieškoti darbo 12 mėnesių po to, kai jie užbaigia mokslinį tyrimą arba studijas. Tačiau į Direktyvą 2011/98 įtrauktose nuostatose dėl vienodo požiūrio numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos neatitinka abiejuose pasiūlymuose dėl naujos redakcijos išdėstytų direktyvų tikslų.

1.11

Komitetas mano, kad komunikacija yra svarbiausias veiksnys, galintis užtikrinti šios politikos sėkmę. Valstybės narės ir Europos institucijos turi palaikyti ryšius su trečiųjų šalių piliečiais ir užtikrinti jiems galimybes gauti kokybišką informaciją.

2.1

ES susiduria su dideliais struktūriniais demografinio ir ekonominio pobūdžio sunkumais. Mažėja darbingo amžiaus gyventojų ir įmonėms sunku rasti kvalifikuotų darbuotojų.

2.2

ES visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą (VPMJ) dokumente nustatyta visa apimanti ES išorės migracijos politikos struktūra, jame taip pat apibrėžta, kaip ES rengia dialogą ir bendradarbiauja su ES nepriklausančiomis šalimis.

2.3

ES taip pat reikia skubiai diegti inovacijas. Strategijoje „Europa 2020“ ir jos pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ nustatytas tikslas daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kurioms, kaip apskaičiuota, reikia vienu papildomu milijonu mokslinių tyrimų srities darbo vietų daugiau. Imigracija iš ES nepriklausančių šalių gali tapti būdu pritraukti aukštos kvalifikacijos ir talentingus darbuotojus, t. y. galimybe, kuria valstybės narės gali ir privalo pasinaudoti.

2.4

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 79 straipsniu Sąjungai patikėta kurti bendrą imigracijos politiką, kuria siekiama užtikrinti veiksmingą migrantų srautų valdymą ir palankų režimą teisėtai valstybėse narėse gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams.

2.5

Direktyvoje 2004/114/EB nustatytos trečiųjų šalių pilietybę turinčių studentų priėmimo privalomojo pobūdžio nuostatos. Valstybėms narėms palikta teisė savo nuožiūra taikyti šią direktyvą mokiniams, savanoriams ir be atlygio dirbantiems stažuotojams. Direktyvoje 2005/71/EB dėl tyrėjų numatyta trečiųjų šalių pilietybę turinčių tyrėjų priėmimo skubos tvarka; šie tyrėjai turi būti sudarę priėmimo susitarimą su valstybės narės patvirtinta mokslinių tyrimų organizacija.

2.6

2011 m. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikė ataskaitą dėl šių dviejų direktyvų įgyvendinimo ir nurodė, kad jose esama tam tikrų spragų.

2.7

Pagrindinė šiose direktyvose nustatyta problema yra susijusi su leidimais atvykti ir būti ES (pvz., ilgalaikės vizos arba leidimai gyventi), išduodamais trečiųjų šalių piliečiams. Su leidimų išdavimu susijusios teisinės nuostatos dažnai yra sudėtingos ir nepakankamai aiškios, o išdavimo procedūros pernelyg ilgos ir jas taikant ne visada laikomasi vienodo ir nuoseklaus požiūrio. Šiuo metu galiojančios imigracijos taisyklės nėra labai palankios Europos Sąjungos programoms, kuriose numatytos tokios judumo priemones kaip „Erasmus Mundus“ arba „Marie Curie“.

2.8

Užbaigę studijas trečiųjų šalių studentai turi nedaug galimybių patekti į darbo rinką ir rasti darbą; tai pasakytina ir apie mokslinių tyrimų projektus užbaigusius tyrėjus. Tam tikrais atvejais trečiųjų šalių piliečiai negali būti įdarbinti į universitetus, kadangi jie yra priklauso viešajam sektoriui. Visų pirma reikėtų skatinti sudaryti sąlygas moterims siekti mokslininkių karjeros pašalinant visas tiek tiesioginės, tiek netiesioginės diskriminacijos formas ir kitas kliūtis, trukdančias joms užimti aukštos kvalifikacijos reikalaujančias pareigybes mokslo sektoriuje.

3.1

EESRK teigiamai vertina Europos Komisijos iniciatyvą ir mano, kad būtina pateikti naujas šių dviejų direktyvų redakcijas.

3.2

Atviri ryšiai su pasauliu išlieka Europos Sąjungos prioritetu, net jei dabartinėmis sąlygomis šis tikslas yra sunkiai pasiekiamas. Todėl ji turi supaprastinti galimybes judėti ir taikyti visas turimas priemones, kuriomis galima sudaryti palankesnes sąlygas trečiųjų šalių piliečiams siekti mokslo, vykdyti mokslinius tyrimus ir patekti į darbo rinką.

3.3

Europos Sąjungai būtinas naujas požiūris į ekonominę migraciją, kad trečiųjų šalių piliečiams būtų sudarytos galimybės įgyti žinių ir įgūdžių. Bendradarbiavimas su šiomis valstybėmis turi skatinti tiek priimančioms, tiek siunčiančioms šalims naudingą protų apykaitą.

3.4

2010 m. spalio mėn. Europos Komisija priėmė iniciatyvą, kurioje pasiūlyti ryžtingi ir būtini veiksmai ir politikos kryptys, kurių reikia laikytis siekiant, kad Europos Sąjunga taptų „Inovacijų sąjunga“. Kad šis tikslas būtų pasiektas, Europos Sąjunga turi užtikrinti lankstesnes trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo taisykles.

3.5

Trečiųjų šalių piliečiai gali suteikti daugiau dinamiškumo ir įvairovės Europos švietimo, mokslinei, kultūrinei ir ekonominei veiklai. Komitetas mano, kad trečiųjų šalių piliečių judumo skatinimas – tai vienas iš galimų būdų spręsti Europos Sąjungos demografines ir ekonominio vystymosi problemas. Be to, EESRK laikosi nuomonės, kad judumo politika turi būti glaudžiai susieta su pagrindinių žmogaus teisių sistema.

3.6

Komitetas teigiamai vertina prisiimtus įsipareigojimus suvienodinti ir supaprastinti atvykimo į Europos Sąjungos teritoriją procedūras. Dabartinės ekonominės ir politinės sąlygos gali lemti su trečiųjų šalių piliečiais susijusių nacionalinių sistemų, politikos ir teisės aktų skirtumus.

3.7

Europos Sąjungos vaidmuo – organizuoti diskusijas, siūlyti bendrus sprendimus, skatinti gerąją praktiką ir remti valstybių narių, trečiųjų šalių ir jų piliečių pastangas.

3.8

Komitetas taip pat palankiai vertina trečiųjų šalių piliečių, kurie gali naudotis supaprastintomis atvykimo į Europos Sąjungą sąlygomis, grupių apibrėžtį. Ši iniciatyva užtikrina daugiau aiškumo ir numatomumo ir valstybėms narėms, ir trečiųjų šalių piečiams. Nors šių grupių atstovų priėmimo ir buvimo sąlygos skiriasi, jų įtraukimas į naująją direktyvą padeda stiprinti tam tikrus svarbiausius universalius aspektus, pavyzdžiui, pagarbą pagrindinėms teisėms.

3.9

Trečiųjų šalių piliečiai turi teises ir pareigas, kurias turi žinoti ir jų laikytis.

3.10

EESRK pritaria pastangoms kuo veiksmingiau susieti trečiųjų šalių piliečių atvykimą ir svarbiausias su migracija, švietimu ir moksliniais tyrimais susijusias veiklos sritis, pavyzdžiui, su programomis „Erasmus Mundus“ ir „Marie Curie“.

3.11

Komitetas taip pat palankiai vertina pagrindinėms trečiųjų šalių piliečių teisėms skiriamą dėmesį. Vis dėlto reikėtų dar daugiau veiksmingų priemonių, kuriomis jiems būtų užtikrinamos vienodos sąlygos. Dažnai trečiųjų šalių piliečių, visų pirma studentų ir au pair auklių, padėtis yra labai pažeidžiama. EESRK ragina Europos Komisiją ir ES pagrindinių teisių agentūrą įvertinti opiausias trečiųjų šalių piliečių problemas ir pasiūlyti valstybėms narėms veiksmingas priemones joms išspręsti.

3.12

Komitetas nerimauja dėl plintančio rasistinio ir ksenofobinio požiūrio į trečiųjų šalių piliečius. Šių asmenų judumo skatinimas nesiimant priemonių tokiam reiškiniui sustabdyti turėtų neigiamo poveikio visiems politiniams tikslams.

3.13

Komitetas atkreipia dėmesį, kad pasiūlyme pateikiamos konkrečios priemonės, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos trečiųjų šalių piliečiams integruotis į Europos mokslinių tyrimų ir švietimo erdvę, taip pat į darbo rinką.

3.14

Turėtų būti skatinamos trečiųjų šalių piliečių užimtumo galimybės, leidžiančios derinti darbą, studijas ir mokymąsi. Svarbu stiprinti vienodo požiūrio principą įdarbinant asmenis, kurių padėtis reglamentuojama aptariamomis direktyvomis, ir užtikrinant jiems darbo sąlygas.

3.15

EESRK prašo Europos Komisijos ir valstybių narių atsižvelgti į lyčių aspektą ir parengti aktyvesnį moterų dalyvavimą skatinančias programas. Siekiant šio tikslo, pirmenybė turėtų būti teikiama studentų, visų pirmą tyrėjų judumui.

3.16

Komitetas norėtų paraginti valstybes nares ir Europos institucijas numatyti daugiau sąveikos galimybių, įskaitant mokslinių tyrimų, švietimo ir užimtumo srityse. Europos erdvėje kūryba ir kūrybos sektorius yra socialinės integracijos ir pažangos, taip pat ekonominio vystymosi veiksniai.

3.17

EESRK ragina Europos Komisiją, valstybes nares ir Europos Parlamentą stiprinti dirbančių, įskaitant ir dalyvaujančių darbo rinkoje, trečiųjų šalių piliečių, kurie priimti į ES teritoriją studijų, mokslinių tyrimų ar darbo au pair auklėmis tikslais. Komitetas visų pirma mano, Direktyvos 2011/98 nukrypti leidžiančių nuostatų, susijusių su teise į vienodą požiūrį, reikėtų netaikyti studentams, tyrėjams ir pagal au pair programą dirbantiems asmenims.

4.1

Komitetas mano, kad tikslinga išplėsti bendrą direktyvos taikymo sritį į ją įtraukiant atlyginamus stažuotojus ir au pair aukles.

4.2

EESRK laikosi nuomonės, kad vis dar yra daug procedūrinių ir institucinių kliūčių judumui. Šios kliūtis iš esmės susiję su vizų išdavimo procedūromis, kurios yra ilgos, nenuspėjamos ar netgi savavališkos. Šios procedūros vizų prašytojams labai daug kainuoja, todėl gauti vizas jiems yra beveik neįmanoma. Galimybės patekti į ambasadas ar konsulines įstaigas yra dažnai ribotos. Būtina atidžiai įvertinti įvairaus pobūdžio kliūtis, susijusias su vizų išdavimo procedūromis, ir nustatyti priemones joms pašalinti. Vizų išdavimo tvarka turi būti paprasta, teisinga, prieinama ir nediskriminacinė.

4.3

Privatus sektorius atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant mokslinių tyrimų finansavimą ir plėtrą. Reikėtų skatinti įmones laikytis aktyvios pozicijos pritraukiant tyrėjus. Be to, valstybių narių valdžios institucijos turėtų bendradarbiauti su privataus sektoriaus įstaigomis ir įmonėmis ir parengti specialias priemones, kurios padėtų pašalinti trečiųjų šalių piliečių integraciją stabdančias praktines kliūtis. Kaip pavyzdį galima pateikti banko sąskaitos atidarymo procedūrą, kuri gali būti ilga ir sudėtinga.

4.4

Komitetas atkreipia dėmesį, kad procedūriniu požiūriu gauti vizą sudėtinga asmenims, užsiimantiems savanoriška veikla, kuri ypatinga tuo, kad nėra laikoma nei darbu, nei studijomis, bet iš dalies apima šias abi sritis. Savanoriška tarnyba turėtų būti oficialiai pripažinta veikla, pagrindžiančia vizos išdavimą.

4.5

Šiuo požiūriu Komitetas mano, kad būtų naudinga suvienyti atitinkamas vietos ir regionų valdžios institucijų pastangas.

4.6

Be to, Komitetas teigiamai vertina nuostatą, pagal kurią valstybėms narėms suteikiama galimybė sudaryti palankesnes sąlygas asmenims, kuriems taikomas pasiūlymas dėl direktyvos, kadangi ji leidžia valstybėms plėtoti savo konkrečią politiką siekiant į savo teritoriją pritraukti trečiųjų šalių piliečius. Net jei direktyvos taikymo sritis nekeičiama, valstybių narių politika neturėtų būti skatinama tam tikrų trečiųjų šalių piliečių grupių ar atskirų piliečių diskriminacija.

4.7

Komitetas pritaria šioje politikoje numatytų judumo partnerysčių plėtojimui ir tvirtai pabrėžia būtinybę gerinti ES ir trečiųjų šalių bendradarbiavimą siekiant užtikrinti veiksmingą protų apykaitą. Europos Sąjungos švietimo ir mokslinių tyrimų pažangos neturėtų būti siekiama pasisavinant trečiųjų šalių piliečių įgūdžius. Komisijos pasiūlyme aiškiai nenurodyti konkretūs veiksmai šioje srityje.

4.8

Komitetas pritaria pasiūlymui studentams ir naujos – atlyginamų stažuotojų – grupės atstovams leisti būti antrojoje valstybėje narėje nuo trijų iki šešių mėnesių, jeigu jie atitinka šioje direktyvoje nustatytas bendrąsias sąlygas.

4.9

ESRK remia pasiūlymą pagerinti studentų patekimą į darbo rinką pagal šioje direktyvoje išdėstytas sąlygas, pagal kurias studentai turi teisę dirbti mažiausiai 20 valandų per savaitę; kiekviena valstybė narė, vykdydama socialinį dialogą su socialiniais partneriais, nustato didžiausią valandų skaičių per savaitę arba dienų ar mėnesių skaičių per metus, kuriomis leidžiama užsiimti tokia veikla, bet ne mažiau kaip 20 valandų per savaitę arba atitinkamą dienų ar mėnesių skaičių per metus. Vis dėlto pagrindinis studentų tikslas – užbaigti studijas, todėl leidžiamas laikas dirbti turi būti atitinkamai ribotas, kad jie galėtų šį tikslą pasiekti. Reikėtų reguliariai pateikti įrodymų apie studijuojant padarytą pažangą.

4.10

Komitetas pabrėžia, kad labai svarbu trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu laikytis vienodo požiūrio, t. y. tokio paties, kuris taikomas priimančiosios valstybės narės piliečiams, kiek tai susiję su galimybe naudotis prekėmis ir paslaugomis.

4.11

Savo nuomonėje dėl 2006 m. priimtos žaliosios knygos dėl ekonominės migracijos (1) ir nuomonėje dėl 2008 m. įvesto vieno leidimo (2) Komitetas ragino užtikrinti teisėtiems migrantams teisę į švietimą ir profesinį mokymą, taip pat vienodą požiūrį darbo vietoje, įskaitant darbo sąlygas, užmokestį ir atleidimą iš darbo, darbuotojų sveikatą ir saugą, asociacijų laisvę ir pan.

4.12

Valstybės narės turi užtikrinti, kad bus praktiškai ir visapusiškai užtikrinamos pagrindinės trečiųjų šalių piliečių teisės.

4.13

Komitetas mano, kad komunikacija yra svarbiausias veiksnys, galintis užtikrinti šios politikos sėkmę. Valstybės narės ir Europos institucijos turi palaikyti ryšius su trečiųjų šalių piliečiais ir užtikrinti jiems galimybes gauti kokybišką informaciją.

4.14

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas toliau atliks savo institucinį tarpininko tarp organizuotos pilietinės visuomenės ir Europos institucijų vaidmenį ir skatins geriausią praktiką imigracijos ir integracijos srityse.

21.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/54

1.1

Komitetas pažymi, kad iš keturių Sutartyje įtvirtintų pagrindinių laisvių būtent laisvam darbuotojų judėjimui ir toliau kyla daugiausia praktinių kliūčių.

1.2

Komitetas laikosi nuomonės, kad laisvas darbuotojų judėjimas be kliūčių ir diskriminacijos padės užtikrinti pagrindines teises, pagerins ES konkurencingumą, įmonių našumą ir darbuotojų užimtumo kokybę, kadangi jis yra vienas iš strategijos „Europa 2020“ ramsčių.

1.3

Darbuotojų judėjimo laisvė Europoje turi išlikti ES politiniu prioritetu. Komitetas mano, kad direktyva padės užtikrinti teisingą ir subalansuotą judumą.

1.4

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui dėl direktyvos, kuri skatins vienodą požiūrį į laisvo judėjimo teise besinaudojančius Europos darbuotojus ir jų nediskriminavimą dėl pilietybės, tačiau nurodo, kad vis dar yra kitų judumą apsunkinančių kliūčių, kaip Komitetas yra pabrėžęs kitose nuomonėse.

1.5

Siekiant toliau mažinti egzistuojančias darbuotojų judumą apsunkinančias kliūtis, reikėtų imtis papildomų priemonių, kurių tikslas – judiesiems darbuotojams suteikti suprantamą su darbo ir socialine teise susijusią informaciją jų šalies kalba. Be to, darbuotojams reikėtų suteikti atskirą teisę į konsultaciją. Atitinkamos konsultacinės įstaigos turėtų glaudžiai bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir EURES ir užtikrinti, kad judieji darbuotojai dar kilmės šalyje gautų informacijos apie socialines ir teisines sąlygas kelionės tikslo šalyje.

1.6

EESRK pritaria tikslams, kurių šia direktyva siekia Komisija: vienodo požiūrio į darbuotojus ir jų šeimas principu grindžiama užimtumo ir įvairių socialinių teisių apsauga vykdant administracines ir teismines procedūras; asociacijų, organizacijų ir kitų juridinių asmenų veikla; nacionalinio lygmens paramos ir stebėsenos struktūrų sukūrimas; socialinis dialogas; geresnis įmonių ir darbuotojų informavimas. Komitetas vertina tai, kad perkėlimas į nacionalinę teisę bus vykdomas atsižvelgiant į nacionalines teisines procedūras ir praktiką.

1.7

Komitetas pritaria tam, kad siekiant padėti darbuotojams būtų pradėtos teikti informavimo ir konsultavimo laisvo judėjimo ir judumo klausimais paslaugos. Atitinkamą informaciją reikia suteikti ir darbdaviams.

1.8

EESRK pritaria Komisijos pastangoms pakeisti ir išplėsti EURES vaidmenį siekiant palengvinti judumą ir padidinti gebėjimų ir darbo rinkos poreikių atitikimą.

2.1

2010 m. gegužės mėn. Mario Monti ataskaitoje „Nauja bendrosios rinkos strategija“ pabrėžiama, kad laisvas darbuotojų judėjimas teisiniu požiūriu yra sėkmingas, tačiau iš keturių bendrosios rinkos laisvių šia laisve naudojamasi mažiausiai. Atotrūkis tarp teorijos ir praktikos atsispindi ir Europos Komisijos pirmininko J. M. Barroso pristatytose 2010–2014 m. politikos gairėse.

2.2

Komisija siūlo direktyvą siekdama pagerinti ES teisės aktų taikymą ir palengvinti darbuotojams suteiktų laisvo judėjimo teisių įgyvendinimą. Sutartimi ir ES įgyvendinimo teisės aktais kiekvienam ES piliečiui suteikiama teisė laisvai persikelti į kitą valstybę narę dirbti ir joje apsigyventi, užtikrinama apsauga nuo diskriminacijos dėl pilietybės užimtumo srityje ir vienodos sąlygos.

2.3

Pastaraisiais metais, t. y 1997 m., 2002 m. ir 2007 m., buvo įgyvendinami darbuotojų judumą skatinantys veiksmų planai (1). Tačiau šia judėjimo Europos Sąjungoje teise naudojasi 3 proc. ES darbuotojų. Komisija, Parlamentas, Regionų komitetas, EESRK ir socialiniai partneriai nurodė kliūtis, trukdančiais praktiškai pasinaudoti šia teise:

2.4

Dėl šių problemų daugeliu atvejų diskriminacija dėl pilietybės ES darbuotojams migrantams vis dar yra labai didelė kliūtis.

2.5

Komisija įgyvendino plataus masto konsultacijų su valstybėmis narėmis, socialiniais partneriais, pilietine visuomene ir specializuotosiomis agentūromis programą ir padarė išvadą, kad tinkamiausia teisinė priemonė suteikti darbuotojams daugiau galimybių naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis yra direktyva, užtikrinanti vienodą SESV 45 straipsniu ir Reglamento (ES) Nr. 492/2011 1–10 straipsniais suteiktų teisių įgyvendinimą.

2.6

Direktyvos taikymo sritis apima šiuos laisvo darbuotojų judėjimo aspektus, nurodytus Reglamente (ES) Nr. 492/2011, kuriuo užtikrinamas vienodas požiūris ir nediskriminavimas:

2.7

Direktyva valstybės narės įpareigojamos: