ISSN 1977-0960

doi:10.3000/19770960.C_2013.335.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 335

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

56 tomas
2013m. lapkričio 16d.


Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

II   Komunikatai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

 

Europos Komisija

2013/C 335/01

Leidimas teikti valstybės pagalbą, remiantis SESV 107 ir 108 straipsnių nuostatomis – Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja ( 1 )

1

 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

 

Europos Komisija

2013/C 335/02

Euro kursas

6

 

V   Nuomonės

 

ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS

 

Europos Komisija

2013/C 335/03

Kvietimas teikti paraiškas – COMM-C2/01/13 – Struktūrinė parama Europos viešosios politikos mokslinių tyrimų organizacijoms (ekspertų grupėms) ir pilietinės visuomenės organizacijoms Europos lygiu – 2014–2020 m. programa Europa piliečiams

7

 

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

 

Europos Komisija

2013/C 335/04

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.7082 – EVO/PKO/eService JV) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )

15

 

KITI AKTAI

 

Europos Komisija

2013/C 335/05

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

16

2013/C 335/06

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

22

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

 


II Komunikatai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

Europos Komisija

16.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 335/1


Leidimas teikti valstybės pagalbą, remiantis SESV 107 ir 108 straipsnių nuostatomis

Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja

(Tekstas svarbus EEE)

2013/C 335/01

Sprendimo priėmimo data

2013 10 2

Valstybės pagalbos nuorodos numeris

SA.32225 (11/NN)

Valstybė narė

Nyderlandai

Regionas

Noord-Brabant

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Bedrijfsverplaatsing Nedalco

Teisinis pagrindas

Koopovereenkomst, gesloten tussen Koninklijke Nedalco BV, Nedalco International BV, enerzijds, de Gemeente Bergen op Zoom, anderzijds (zie BIJLAGE 14)

Pagalbos priemonės rūšis

Ad hoc pagalbos

Nedalco

Tikslas

Kita

Pagalbos forma

Kita – nesikartojanti kompensacija už perkėlimą

Biudžetas

Bendras biudžetas: 70 000 000 EUR

Pagalbos intensyvumas

% – Priemonė nėra pagalba

Trukmė

Nuo 2010 2 12

Ekonomikos sektorius

Kitų pagrindinių organinių chemikalų gamyba

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Gemeente Bergen op Zoom

Jacob Obrechtlaan 4

4611 AR Bergen op Zoom

NEDERLAND

Kita informacija

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/competition/elojade/isef/index.cfm

Sprendimo priėmimo data

2013 7 25

Valstybės pagalbos nuorodos numeris

SA.36188 (13/N)

Valstybė narė

Belgija

Regionas

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Besluit van de Vlaamse Regering houdende subsidiëring van incubatoren

Teisinis pagrindas

Besluit van de Vlaamse Regering houdende subsidiëring van incubatoren

Pagalbos priemonės rūšis

Schema

Tikslas

Naujovių diegimas, moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla

Pagalbos forma

Tiesioginė dotacija

Biudžetas

 

Bendras biudžetas: 6 mln. EUR

 

Metinis biudžetas: 1 mln. EUR

Pagalbos intensyvumas

50 %

Trukmė

2013 9 1–2019 8 30

Ekonomikos sektorius

Visi ūkio sektoriai, tinkami gauti pagalbą

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Vlaamse Overheid

Agentschap Ondernemen

Koning Albert II laan 35, bus 12

1030 Brussel

BELGIË

Kita informacija

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/competition/elojade/isef/index.cfm

Sprendimo priėmimo data

2013 6 11

Valstybės pagalbos nuorodos numeris

SA.36493 (13/N)

Valstybė narė

Vokietija

Regionas

Saarland

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

EFI-Programm — Saarland

Teisinis pagrindas

Richtlinien für die Förderung von Entwicklung, Forschung und Innovation im Saarland — EFI-Programm

Pagalbos priemonės rūšis

Schema

Tikslas

Moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, naujovių diegimas

Pagalbos forma

Tiesioginė dotacija

Biudžetas

Bendras biudžetas: 18,6 mln. EUR

Pagalbos intensyvumas

100 %

Trukmė

2009 1 1–2015 12 31

Ekonomikos sektorius

Visi ūkio sektoriai, tinkami gauti pagalbą

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Staatskanzlei des Saarlandes

Am Ludwigsplatz 14

66117 Saarbrücken

DEUTSCHLAND

Kita informacija

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/competition/elojade/isef/index.cfm

Sprendimo priėmimo data

2013 8 22

Valstybės pagalbos nuorodos numeris

SA.36503 (13/N)

Valstybė narė

Švedija

Regionas

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Statligt stöd vid korttidsarbete

Teisinis pagrindas

Förslag till lag om stöd vid korttidsarbete

Pagalbos priemonės rūšis

Schema

Tikslas

Didelio ekonomikos sutrikimo atitaisomoji priemonė

Pagalbos forma

Tiesioginė dotacija

Biudžetas

Metinis biudžetas: 4 700 000 000 SEK

Pagalbos intensyvumas

% – Priemonė nėra pagalba

Trukmė

2014 1 1–2019 12 31

Ekonomikos sektorius

Visi ūkio sektoriai, tinkami gauti pagalbą

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Skatteverket

SE-106 61 Stockholm

SVERIGE

Kita informacija

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/competition/elojade/isef/index.cfm

Sprendimo priėmimo data

2013 9 18

Valstybės pagalbos nuorodos numeris

SA.36953 (13/N)

Valstybė narė

Ispanija

Regionas

Andalucia

107 str. 3 dalies a punktas

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Port Authority of Bahía de Cádiz

Teisinis pagrindas

Reglamento (CE) no 1083/2006 del Consejo de 11 de julio de 2006

Pagalbos priemonės rūšis

Ad hoc pagalbos

Autoridad Portuaria de la Bahía de Cádiz

Tikslas

Bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymas

Pagalbos forma

Tiesioginė dotacija

Biudžetas

Bendras biudžetas: 60,06 mln. EUR

Pagalbos intensyvumas

50,7 %

Trukmė

Ekonomikos sektorius

Jūrų ir pakrančių krovininis vandens transportas

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Ministerio de Hacienda y Administraciones Publicas, DG Fondos Comunitarios

Paseo de la Castellana, 162

Madrid

ESPAÑA

Kita informacija

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/competition/elojade/isef/index.cfm


IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

Europos Komisija

16.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 335/6


Euro kursas (1)

2013 m. lapkričio 15 d.

2013/C 335/02

1 euro =


 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,3460

JPY

Japonijos jena

134,99

DKK

Danijos krona

7,4588

GBP

Svaras sterlingas

0,83770

SEK

Švedijos krona

8,9438

CHF

Šveicarijos frankas

1,2346

ISK

Islandijos krona

 

NOK

Norvegijos krona

8,2535

BGN

Bulgarijos levas

1,9558

CZK

Čekijos krona

27,155

HUF

Vengrijos forintas

298,41

LTL

Lietuvos litas

3,4528

LVL

Latvijos latas

0,7025

PLN

Lenkijos zlotas

4,1829

RON

Rumunijos lėja

4,4513

TRY

Turkijos lira

2,7443

AUD

Australijos doleris

1,4422

CAD

Kanados doleris

1,4085

HKD

Honkongo doleris

10,4363

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,6216

SGD

Singapūro doleris

1,6791

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 431,79

ZAR

Pietų Afrikos randas

13,7085

CNY

Kinijos ženminbi juanis

8,2005

HRK

Kroatijos kuna

7,6315

IDR

Indonezijos rupija

15 640,52

MYR

Malaizijos ringitas

4,3103

PHP

Filipinų pesas

58,623

RUB

Rusijos rublis

43,9833

THB

Tailando batas

42,527

BRL

Brazilijos realas

3,1146

MXN

Meksikos pesas

17,4647

INR

Indijos rupija

84,9600


(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.


V Nuomonės

ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS

Europos Komisija

16.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 335/7


Kvietimas teikti paraiškas – COMM-C2/01/13

Struktūrinė parama Europos viešosios politikos mokslinių tyrimų organizacijoms (ekspertų grupėms) ir pilietinės visuomenės organizacijoms Europos lygiu – 2014–2020 m. programa „Europa piliečiams“

2013/C 335/03

ĮSPĖJIMAS:

Šis kvietimas teikti paraiškas bus vykdomas, jei:

teisės aktus leidžianti institucija be didelių pakeitimų galutinai priims reglamentą, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“ (toliau – Programa),

komitetas, įsteigtas pagal reglamentą, kuriuo nustatoma programa „Europa piliečiams“, pateiks teigiamą nuomonę arba nepareikš prieštaravimų,

bus turima asignavimų, numatytų 2014 m. biudžeto projekte po to, kai biudžeto valdymo institucija priims 2014 m. biudžetą, arba jie bus numatyti pagal laikinųjų dvyliktųjų dalių sistemą.

Programa yra šio kvietimo teikti paraiškas teisinis pagrindas.

1.   TIKSLAI

1.1.   Bendrieji Programos tikslai

Atsižvelgiant į patį bendriausią tikslą – priartinti Sąjungą prie jos piliečių, bendrieji Programos tikslai yra:

padėti piliečiams geriau suprasti Sąjungą, jos istoriją ir įvairovę,

skatinti Europos pilietiškumą ir gerinti pilietinio ir demokratinio dalyvavimo Sąjungos lygiu sąlygas.

1.2.   Konkretūs Programos tikslai

Konkretūs Programos tikslai yra:

stengtis išsaugoti atminimą, gerinti bendros istorijos ir vertybių bei Sąjungos tikslo – propaguoti taiką, Sąjungos vertybes ir jos tautų gerovę – suvokimą skatinant debatus, svarstymus ir tinklų kūrimą,

skatinti demokratišką ir pilietinį piliečių dalyvavimą Sąjungos lygiu, gerinant piliečių supratimą apie Sąjungos politikos formavimo procesą ir skatinant galimybes visuomenės ir tarpkultūriniam dalyvavimui bei savanorystei Sąjungos lygiu.

1.3.   Teminiai prioritetai

2014 m. laikotarpiui priimti toliau nurodyti teminiai prioritetai.

1 kryptis.   Europos atmintis

Pagal Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį ES tikslas yra skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę.

Todėl vykdant programą „Europa piliečiams“ teikiama parama organizacijoms, kurių tikslas – apmąstyti moderniosios Europos istorijoje susiformavusių totalitarinių režimų priežastis, taip pat kitus lemiamus netolimos Europos istorijos momentus ir atskaitos taškus. Istoriniai momentai, kuriuos ypač derėtų paminėti 2014 m. – 100-osios Pirmojo pasaulinio karo, 25-osios Berlyno sienos griūties ir 10-osios ES plėtros Vidurio ir Rytų Europoje metinės.

2 kryptis.   Demokratinis įsipareigojimas ir piliečių dalyvavimas

2014 m. gegužės 22–25 d. visose valstybėse narėse vyks Europos Parlamento rinkimai. Tai bus pirmieji rinkimai įsigaliojus Lisabonos sutarčiai: pagal ES sutarties 11 straipsnį sustiprinamas ES piliečių kaip politikos dalyvių vaidmuo.

Todėl pagal programos „Europa piliečiams“ 2 kryptį bus teikiama parama organizacijoms, skatinančioms piliečių dalyvavimą ES demokratiniame gyvenime – nuo vietos demokratijos iki galių piliečiams suteikimo visapusiškai dalyvauti kuriant ES politiką.

2.   KVIETIMO TEIKTI PARAIŠKAS TIKSLAS

Šio kvietimo teikti paraiškas tikslas yra atrinkti visoje Europoje veikiančias organizacijas, kurios savo ilgalaike, įprasta ir nuolatine veikla reikšmingai prisideda prie programos „Europa piliečiams“ tikslų, apibrėžtų 1.1 ir 1.2 punktuose, įgyvendinimo.

Pagal šį kvietimą priimamos institucijų, siekiančių bendrų Sąjungos interesų – stengtis išsaugoti atminimą (1 kryptis) ir skatinti demokratinį ir pilietinį dalyvavimą (2 kryptis), paraiškos struktūrinei paramai (veiklos dotacijoms) gauti. Juo siekiama suteikti veiklos išlaidų, kurios institucijai sudaro galimybę veikti nepriklausomai ir vykdyti įvairią veiklą, numatytą jos metinėje veiklos programoje, bendrą finansavimą. Ši veikla turi atitikti statutinius organizacijos tikslus ir prisidėti prie vieno ar daugiau tikslų, kurių siekiama pagal Programą, plėtojimo ir įgyvendinimo.

Parama organizacijoms suteikiama ketverių metų laikotarpiui (2014–2017 m.), partnerystės pagrindų susitarimų, sudaromų išnagrinėjus pagal šį kvietimą pateiktas paraiškas, pavidalu. Partnerystės pagrindų susitarimai yra konkrečios organizacijos ir Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos bendradarbiavimo mechanizmai (1).

Pagal šiuos partnerystės pagrindų susitarimus veiklos dotacijos bus skiriamos kiekvienais metais.

3.   TINKAMUMO KRITERIJAI

Nuodugniai bus svarstomos tik tos paraiškos, kurios atitiks toliau nurodytus reikalavimus.

3.1.   Oficialūs kriterijai

Bus nagrinėjamos tik paraiškos, pateiktos viena iš ES oficialiųjų kalbų, išsamiai užpildžius ir pasirašius oficialią elektroninę paraiškos formą, ir pateiktos iki nurodyto termino.

Paraiškos formą būtina pateikti kartu su kitais paraiškos formoje nurodytais dokumentais.

Paraiškos laikomos tinkamomis, jei jos:

a)

atitinka šio kvietimo 4 ir 5 punktuose apibrėžtas sąlygas;

b)

pateiktos iki 2013 m. gruodžio 20 d. 12 val. (vidurdienio Briuselio laiku);

c)

pateiktos naudojant tinkamai užpildytą oficialią paraiškos formą (žr. 13 punktą);

d)

pasirašytos teisinio organizacijos atstovo;

e)

pateiktos kartu su subalansuotu išlaidų ir pajamų biudžetu;

f)

atitinka kvietimo 5 punkte nurodytas finansines sąlygas.

3.2.   Reikalavimus atitinkančios valstybės

Paraiškas gali teikti juridiniai subjektai, įsisteigę vienoje iš šių šalių:

a)

ES valstybės narės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija;

b)

paraiškos iš kitų šalių (t. y. ELPA šalių, stojančiųjų valstybių, šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių) yra tinkamos finansuoti, su sąlyga, kad šios šalys su Europos Komisija 2014 m. pasirašo susitarimo memorandumą. Tokiu atveju šių šalių pareiškėjai iki 2014 m. gruodžio 31 d. gali teikti paraiškas trejų metų (2015–2017 m.) partnerystės pagrindų susitarimui.

3.3.   Reikalavimus atitinkantys pareiškėjai

3.3.1.   Organizacijų kategorijos

Kad atitiktų reikalavimus partnerystės pagrindų susitarimui sudaryti, organizacijos privalo priklausyti vienai šių kategorijų:

A.

Pilietinės visuomenės organizacijos Europos atminčiai išsaugoti (1 kryptis)

Organizacijos, vykdančios veiklą, kuria siekiama apmąstyti moderniosios Europos istorijoje susiformavusių totalitarinių režimų (visų pirma, tačiau ne tik – nacizmo, lėmusio holokaustą; fašizmo, stalinizmo ir totalitarinių komunistinių režimų) priežastis ir atminti jų nusikaltimų aukas.

Organizacijos, įgyvendinančios veiklą, kuria siekiama apibrėžti netolimos Europos istorijos esminius momentus ir atskaitos taškus.

Organizacijos, daug dėmesio skiriančios bendroms ES vertybėms ir siekiančios didinti piliečių informuotumą apie demokratinių vertybių išsaugojimo ir jų skatinimo Europoje svarbą, t. y. per Europos personalijų (pavyzdžiui, Europos projekto steigėjų ar kitų, kurie reikšmingai prisidėjo prie tolesnių Europos kūrimo etapų) atminimą.

B.

Pilietinės visuomenės organizacijos, veikiančios Europos lygiu (2 kryptis)

Kelis subjektus vienijančios organizacijos, tinklai ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos, kurios siekia skatinti demokratišką ir pilietinį visuomenės dalyvavimą Sąjungos lygiu, gerindami piliečių supratimą apie Sąjungos politikos formavimo procesą ir visuomenės dalyvavimo Sąjungos lygiu galimybes.

C.

Europos viešosios politikos mokslinių tyrimų organizacijos (ekspertų grupės) (1 ir 2 kryptis)

Šios organizacijos padeda palaikyti mokslinių tyrimų ir politikos formavimo Europos lygiu sąsajas. Jos padeda spręsti problemas ir palengvina mokslininkų, intelektualų ir sprendimus priimančių asmenų sąveiką. Kvietimu teikti paraiškas orientuojamasi į ekspertų grupes, kurios daugiausia dėmesio skiria programos „Europa piliečiams“ tikslams ir prioritetams, kurios vykdo ne tik su moksliniais tyrimais susijusią veiklą ir ta veikla nėra skirta vien specialistams. Taikoma abiems Programos kryptims.

D.

Visos Europos masto organizacijų platformos (2 kryptis)

Tokių platformų ypatybė yra ta, kad jų narės pačios yra kelis subjektus Europos lygiu vienijančios organizacijos (platformos). Šios visos Europos masto platformos atstovauja labai daug Europos piliečių ir apima platų politikos sričių spektrą.

3.3.2.   Reikalavimus atitinkančios organizacijos

Kad atitiktų reikalavimus veiklos dotacijai gauti, organizacija, siekianti bendro Europos intereso, privalo:

a)

būti ne pelno organizacija;

b)

atlikti aktyvų vaidmenį Europos pilietiškumo (Europos atminties, demokratinio įsipareigojimo ir pilietinio dalyvavimo) srityje, kaip apibrėžta jos įstatuose arba veiklos tiksluose, be to, priklausyti vienai iš pirmiau nurodytų kategorijų;

c)

būti teisiškai įsteigta reikalavimus atitinkančioje šalyje ir turėti juridinio asmens statusą bent ketverius metus (paraiškos pateikimo dieną);

d)

savo veiklą vykdyti reikalavimus atitinkančiose šalyse;

e)

turėti tokią geografinę aprėptį:

pilietinės visuomenės organizacijos, veikiančios Europos lygiu (B kategorija), ir pilietinės visuomenės organizacijos Europos atminčiai išsaugoti (A kategorija) privalo turėti narių ar vykdyti veiklą bent dvylikoje reikalavimus atitinkančių šalių,

visos Europos masto organizacijų platformos turi turėti bent 20 narių – kelis subjektus vienijančių organizacijų, kurios kiekviena narių turi turėti bent penkiolikoje valstybių narių ir kurios kaip visuma apima 28 valstybes nares,

Europos viešosios politikos mokslinių tyrimų organizacijoms (ekspertų grupėms) netaikomi jokie specifiniai geografinės aprėpties reikalavimai.

Pagal šį kvietimą teikti paraiškas privatūs asmenys ir valstybinės organizacijos paraiškų teikti negali.

3.4.   Reikalavimus atitinkanti veikla

Pareiškėjo veikla turi reikšmingai prisidėti prie Programos bendrųjų ir konkrečių tikslų plėtojimo ir įgyvendinimo.

Pareiškėjas privalo pateikti:

strateginę veiklos programą ketverių metų laikotarpiui, kuris prasideda 2014 m., ir

išsamią metinę veiklos programą dvylikos mėnesių laikotarpiui, kuris prasideda 2014 m.

Paraišką teikiančios organizacijos strateginė veiklos programa turi apimti jos pagal įstatus numatytą veiklą, įskaitant konferencijų, seminarų, apskritojo stalo diskusijų organizavimą, reprezentavimą, komunikaciją ir rezultatų pritaikymo veiklą, kitą pasikartojančią europinę veiklą, susijusią su programos „Europa piliečiams“ veikla.

3.5.   Tinkamumo finansuoti laikotarpis

Partnerystės pagrindų susitarimo trukmė – 4 metai. Jo specifinių metinių dotacijų atveju tinkamumo finansuoti laikotarpis turi atitikti pareiškėjo biudžetinius metus, kurie matyti iš organizacijos patvirtintų sąskaitų.

Jei pareiškėjo biudžetiniai metai ir kalendoriniai metai nesutampa, tinkamumo finansuoti laikotarpis prasidės 2014 m., jų biudžetinių metų pradžioje.

4.   SKYRIMO KRITERIJAI

Vertinant paraiškas bus taikomi toliau nurodyti skyrimo kriterijai:

Atitikimas Programos tikslams ir Programos kryptims: 30 proc.

pasiūlytos veiklos programos tinkamumas atsižvelgiant į programos „Europa piliečiams“ tikslus,

organizacijos veiklos programa turėtų prisidėti prie programos „Europa piliečiams“ tikslų įgyvendinimo,

pareiškėjo misija turi atitikti programos „Europa piliečiams“ tikslus.

Veiklos plano ir (arba) veiklos programos kokybė: 30 proc.

siūloma veiklos programa turi būti tinkama organizacijos tikslams įgyvendinti,

nuoseklumas: skirtingų siūlomos veiklos tikslų ryšys ir siūlomo indėlio bei išteklių pritaikymas tikslams įgyvendinti,

veiksmingumas: rezultatai turėtų būti pasiekti pagrįstomis sąnaudomis,

veiklos programose turi būti matyti aiškiai išreikštas Europos matmuo,

pirmenybė teikiama organizacijoms, taikančioms naujus veiklos metodus arba siūlančioms vykdyti novatorišką veiklą.

Sklaida: 15 proc.

veiklos dotacijas gaunančios organizacijos privalo stengtis užtikrinti savo pasiektų rezultatų panaudojimą ir sklaidą,

siūloma veiklos programa turi turėti didinamąjį poveikį – turėti įtakos platesnei auditorijai negu ta, kuri tiesiogiai dalyvauja veikloje,

turėtų būti parengtas realistinis ir praktinis sklaidos planas, kuris leistų veiksmingai perkelti veiklos programoje numatytus rezultatus ir jais dalytis.

Poveikis ir piliečių įtraukimas: 15 proc.

partnerių, dalyvių, šalių skaičius ir politikos indėlis turėtų būti pakankamai didelis, kad užtikrintų realų europinį siūlomos veiklos programos mastą,

poveikis: veiklos programa turėtų būti siekiama įgyvendinti jos tikslus, ypač dėl konkretaus indėlio politikos formavimui,

tvarumas: siūloma veiklos programa turėtų būti siekiama ilgalaikio poveikio;

siūloma veiklos programa jos dalyviams turėtų suteikti galimybę aktyviai dalyvauti veikloje ir prisidėti prie iškeltų klausimų sprendimo,

turėtų būti siekiama piliečių, kurie jau aktyviai dalyvauja organizacijų ir (arba) institucijų veikloje, bei piliečių, kurie joje dar nedalyvauja, pusiausvyros,

pirmenybė bus teikiama organizacijoms, įtraukiančioms piliečius, priklausančius nepakankamai atstovaujamoms grupėms, arba mažiau galimybių turinčius piliečius.

Kokiu mastu užlaikomas veiklos programos įgyvendinimas dėl nepakankamų galimybių gauti lėšų (10 proc.)

veiklos plane turi būti pateikta išsami išlaidų sekos ir visų bendro finansavimo programų per pastaruosius 3 metus analizė,

paraiškoje turi būti pateikti įrodymai, kad, norint įgyvendinti veiklos programą, kitų prieinamų finansavimo šaltinių nepakanka,

paraiškoje turi būti pateikti įrodymai, kokiu mastu prašoma suma yra būtina, kad veiklos programa būtų įgyvendinta,

paraiškoje turi būti pateikti įrodymai, kokiu mastu šią veiklos programą būtina vykdyti dabar, kad būtų įgyvendinti kvietimo teikti paraiškas tikslai, ir (arba) kokia galėtų būti atidėliojimo žala.

5.   FINANSAVIMO SĄLYGOS

ES dotacija – tai paskata vykdyti veiklą, kuri būtų neįmanoma be Sąjungos paramos. Ji grindžiama bendro finansavimo principu. ES dotacija papildo paties pareiškėjo organizacijos finansinį indėlį ir (arba) bet kokią nacionalinę, regioninę ar privačią paramą, kurią ta organizacija galėtų būti gavusi.

Paraiškos priėmimas nereiškia, kad įsipareigojama paramos gavėjui suteikti visos jo prašomos sumos dydžio dotaciją. Be to, jokiais atvejais suteikta suma negali viršyti prašomos sumos. Tai, kad dotacija buvo skirta, nesuteikia teisės gauti dotaciją kitais metais.

Sąjungos finansinė parama negali būti didesnė nei 70 % numatytų reikalavimus atitinkančių išlaidų; tai galioja visų kategorijų organizacijoms, išskyrus visos Europos masto organizacijų platformas (žr. 3.3.1 punktą); jų atveju nustatyta 90 % riba.

Be to, nustatytas toks didžiausias skiriamos dotacijos dydis pagal kategoriją:

Tipas

Mažiausia suma

Didžiausia suma

Didžiausia bendro finansavimo dalis

A.

Pilietinės visuomenės organizacijos Europos atminčiai išsaugoti (1 kryptis)

60 000 EUR

200 000 EUR

70 %

B.

Pilietinės visuomenės organizacijos, veikiančios Europos lygiu (2 kryptis)

60 000 EUR

200 000 EUR

70 %

C.

Europos viešosios politikos mokslinių tyrimų organizacijos (ekspertų grupės) (1 ir 2 kryptis)

60 000 EUR

350 000 EUR

70 %

D.

Visos Europos masto organizacijų platformos (2 kryptis)

60 000 EUR

600 000 EUR

90 %

Siekiama atrinkti maždaug 8 organizacijas pagal programos „Europa piliečiams“ 1 kryptį („Europos atmintis“) ir 26 organizacijas pagal šios programos 2 kryptį („Demokratinis įsipareigojimas ir piliečių dalyvavimas“).

5.1.   Sutarties sąlygos

Jei paraiška patvirtinama, paramos gavėjui pateikiamas arba sprendimas dėl partnerystės pagrindų susitarimo ir sprendimas dėl dotacijos, arba susitarimas dėl partnerystės pagrindų susitarimo ir susitarimas dėl dotacijos – priklausomai nuo vietos, kurioje jis teisiškai įsisteigęs.

Partnerystės pagrindų susitarimu nustatomas oficialus Europos Komisijos ir jos partnerių ilgalaikio bendradarbiavimo mechanizmas (žr. 3.1 punktą). Jis gali turėti sprendimo dėl partnerystės pagrindų susitarimo arba susitarimo dėl partnerystės pagrindų susitarimo pavidalą.

Remiantis sprendimais dėl partnerystės pagrindų susitarimo arba susitarimais dėl partnerystės pagrindų susitarimo, skiriamos specifinės metinės dotacijos. Tai gali būti:

sprendimas dėl dotacijos – vienašalis aktas, kuriuo paramos gavėjui suteikiama subsidija. Kitaip nei susitarimo dėl dotacijos atveju, paramos gavėjui sprendimo dėl dotacijos nereikia pasirašyti ir jis veiklą gali pradėti iš karto jį gavęs ir (arba) gavęs apie jį pranešimą. Taigi sprendimas dėl dotacijos paspartina procedūrą. Sprendimas dėl dotacijos taikomas ES įsisteigusiems paramos gavėjams,

susitarimas dėl dotacijos. Jį paramos gavėjas privalo pasirašyti ir nedelsdamas grąžinti atgal Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai įstaigai (EACEA). Tik po to ją pasirašo EACEA. Susitarimas dėl dotacijos taikomas už ES ribų įsisteigusiems paramos gavėjams.

Sprendimo dėl subsidijos ir susitarimo dėl subsidijos pavyzdžiai bus pateikti adresu: http://eacea.ec.europa.eu/citizenship/index_en.php

Bendrosios sąlygos, taikomos sprendimams dėl subsidijos ir susitarimams dėl subsidijos, pateikiamos EACEA interneto svetainės puslapyje „Dokumentų registras“ (angl. Documents register) adresu: http://eacea.ec.europa.eu/index.htm

6.   BIUDŽETAS

Visas turimas biudžetas partnerystės pagrindų susitarimams ketverių metų laikotarpiui (2014–2017 m.) sieks 27,04 mln. EUR. Maždaug trečdalis šios sumos bus skirtas Europos viešosios politikos mokslinių tyrimų organizacijoms (ekspertų grupėms).

Visas biudžetas specifinėms metinėms dotacijoms, skiriamoms 2014 m., sieks 6,76 mln. EUR. Pagal šį kvietimą teikti paraiškas Europos Komisija planuoja finansavimą suteikti maždaug 34 organizacijoms.

Struktūrinė parama bus skiriama pagal Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų kategoriją 16.02.01.

Europos Komisija pasilieka teisę paskirstyti ne visą turimą finansavimo biudžetą.

7.   PARAIŠKŲ PATEIKIMO TERMINAS IR PARAIŠKŲ PATEIKIMO PROCEDŪRA

Galutinis paraiškų pateikimo terminas yra 2013 m. gruodžio 20 d. 12 val. (vidurdienis) Briuselio laiku.

Išsami informacija apie paraiškų pateikimo procedūrą pateikiama adresu: http://eacea.ec.europa.eu/citizenship/index_en.php

Paraiškos turi būti pateiktos tik naudojant šiuo metu pateikiamą elektroninę paraiškos formą (eForm). Turi būti užpildyti visi elektroninės paraiškos formos laukeliai.

Be to, prie elektroninės formos turi būti pridėti tokie dokumentai:

priesaikos deklaracija, pasirašyta asmens, įgalioto prisiimti teisiškai privalomus įsipareigojimus paraišką teikiančios organizacijos vardu,

tinkamai sudarytas biudžetas,

užpildyta teisės subjekto duomenų forma,

finansinių duomenų forma.

Paraiškos, atsiųstos paštu, faksu arba elektroniniu paštu, tolesniam nagrinėjimui nebus priimamos.

Europos Komisija ir vykdomoji įstaiga pasilieka teisę paprašyti papildomos reikalingos informacijos.

Visi dokumentai turi būti išsiųsti (įkelti) elektroniniu būdu šiuo adresu:

http://eacea.ec.europa.eu/citizenship/index_en.php

Dėl dotacijos suteikimo bus nagrinėjamos tik tinkamumo kriterijus atitinkančios paraiškos. Jei bus nuspręsta, kad paraiška netinkama, pareiškėjui bus nusiųstas raštas, kuriame bus nurodytos priežastys.

Iki pat šios atrankos procedūros pabaigos informacija apie paskirų paraiškų rezultatus nebus teikiama. Atrankos rezultatai bus paskelbti 2014 m. pavasarį adresu:

http://eacea.ec.europa.eu/citizenship/funding/2014/index_en.php

Pareiškėjams, atrinktiems gauti finansavimą, bus išsiųsti susitarimai arba sprendimai dėl ES dotacijos. Pareiškėjams, kurių projektai nebus atrinkti, apie rezultatą bus pranešta raštu. Pateiktos paraiškos grąžinamos nebus.

Pareiškėjų pateiktinų dokumentų kontrolinis sąrašas:

1)

užpildyta paraiškos forma (e. paraiškos forma);

2)

užpildyta biudžeto forma (pridedama prie e. paraiškos formos);

3)

pasirašyta priesaikos deklaracija (pridedama prie e. paraiškos formos);

4)

užpildyta teisės subjekto duomenų forma (pateikiama adresu: http://ec.europa.eu/budget/contracts_grants/info_contracts/legal_entities/legal_entities_en.cfm#en) (pridedama prie e. paraiškos formos);

5)

finansinių duomenų forma (pateikiama adresu: http://ec.europa.eu/budget/library/contracts_grants/info_contracts/financial_id/fich_sign_ba_gb_en.pdf) (pridedama prie e. paraiškos formos).


(1)  Su sąlyga, kad bus priimtas Komisijos sprendimas, kuriuo iš naujo įsteigiama Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga su naujais 2014–2020 m. laikotarpio įgaliojimais.


PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

Europos Komisija

16.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 335/15


Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla COMP/M.7082 – EVO/PKO/eService JV)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

2013/C 335/04

1.

2013 m. lapkričio 11 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: EVO Payments International LLC (EVO, JAV), kurią valdo EVO Holdco, Inc. (JAV) ir Madison Dearborn Partners, LLC (JAV) ir Powszechna Kasa Oszczędności Bank Polski SA (PKO, Lenkija) įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, Centrum Elektronicznych Usług Płatnicznych SA (eService, Lenkija) bendrą kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

EVO: elektroninių mokėjimų apdorojimas ir susijusios paslaugos JAV, Kanadoje ir EEE,

PKO: veikla bankininkystės ir finansinių paslaugų srityje, įskaitant mažmeninę, įmonių ir investicinę bankininkystę; tarpininkavimo paslaugos, lizingas, faktoringas, investiciniai ir pensijų fondai ir būstų statybos paslaugos,

eService: mokėjimo kortelėmis pardavimų vietų terminaluose (POS) ar internetu atliktų mokėjimų apdorojimas, išankstinio apmokėjimo mobilieji telefonai, papildymų pardavimai POS terminaluose, pinigų išgryninimo paslaugos.

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.7082 – EVO/PKO/eService JV adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (EB susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 56, 2005 3 5, p. 32 (Komunikatas dėl supaprastintos procedūros).


KITI AKTAI

Europos Komisija

16.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 335/16


Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

2013/C 335/05

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (2)

„CRÈME DE BRESSE“

EB Nr.: FR-PDO-0005-01046-18.10.2012

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Pavadinimas

„Crème de Bresse“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Prancūzija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.4 klasė.

Kiti gyvūninės kilmės produktai (kiaušiniai, medus, įvairūs pieno produktai, išskyrus sviestą, ir kt.)

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

„Crème de Bresse“

Tai pusiau tiršta, biologiškai brandinta grietinė. Riebalų kiekis joje ne mažesnis kaip 36 gramai 100 gramų produkto.

Grietinei būdingas riebumas, nedidelis rūgštumas ir kvapas, primenantis virtą pieną, saldžius sausainius bei vanilę.

„Crème de Bresse“ su prierašu „épaisse“ (tiršta)

Tai tiršta, biologiškai brandinta grietinė. Riebalų kiekis joje ne mažesnis kaip 33 gramai 100 gramų produkto.

Grietinei būdingas riebumas, didelis rūgštumas ir intensyvūs šviežumo, pieno (šviežio, žalio) ir sviesto aromatai.

Šias abi grietinės rūšis homogenizuoti, pridėti tirštiklių ar aromatų draudžiama. Išrūgų grietinę, regeneruotą, sušaldytą ar greitai užšaldytą grietinę, taip pat dažiklius ar antioksidantus, pieno ar grietinės rūgštingumui sumažinti skirtas rūgštingumą mažinančias medžiagas naudoti draudžiama.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Žalias ir nenugriebtas pienas nugriebiamas per 36 val. po surinkimo.

Priimant pieną, jo pH yra 6,4–6,9, o lipolizės rodiklis – ne didesnis kaip 0,80 meq 100 gramų riebalų.

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

Ne mažiau kaip 80 % viso metinio bandos davinio, išreikšto sausąja medžiaga, gaunama iš geografinės vietovės.

Bandos šėrimas turi būti grindžiamas pašarų sistema, kurioje vidutiniame karvių davinyje per metus yra ne mažiau kaip 75 % sausosios medžiagos.

Pašarais laikoma:

ganyklų žolė ar žolė, tiekiama į ėdžias,

konservuota žolė ir kukurūzai,

žalia ar džiovinta liucerna,

šiaudai,

šaknys,

kiti grūdai, tiekiami žali ar konservuoti.

Žalius rapsus, garstyčias, kopūstus, krienus, ropes, svėres, griežčius ir ridikus kaip pašarus naudoti draudžiama.

Kaip pašarą galima naudoti tik genetiškai nemodifikuotų pašarinių kukurūzų burbuoles ar grūdus.

Pašarų papildų kiekis per metus neturi viršyti 1 800 kg vienai karvei.

Pašarų papildais laikoma:

energetiniai papildai – javų grūdai ir jų vediniai, šakniagumbiai ir jų vediniai ir iš šaknų gauti produktai,

azoto papildai: baltymingų ir aliejinių-baltyminių augalų sėklos ir jų vediniai, dehidratuota liucerna ir kiti vediniai,

mišrūs papildai – energetinių ir azoto papildų mišinys,

mineralai, vitaminai ir mikroelementai,

fermentacijos pramonės produktai,

rauginimo reagentai.

Gryno palmių aliejaus ar jo izomerų naudoti neleidžiama.

a)   Ganymo laikotarpis

Banda ganoma ne trumpiau kaip 150 dienų (nebūtinai iš eilės) per metus.

Šiuo laikotarpiu kiekvienai melžiamai karvei skiriama ne mažiau kaip 10 arų ganyklos, pasiekiamos iš melžimo vietos.

Ganyklos ištekliai gali būti papildomi žaliaisiais pašarais. Padalyta žalia žolė turi būti suvartojama per 24 valandas; po 24 valandų nesuvartotas likutis iš ėdžių pašalinamas.

Kukurūzai: dienos pašarų davinyje yra ne mažiau kaip 10 % kukurūzų, išreikštų sausąja medžiaga, arba ne mažiau kaip 1 kg sausų kukurūzų grūdų.

b)   Žiemos laikotarpis

Šiuo laikotarpiu dienos davinyje žolė sudaro ne mažiau kaip 15 % sausąja medžiaga išreikštos žolės (žolė ir liucerna visomis konservavimo formomis).

Kukurūzai: dienos pašarų davinyje yra ne mažiau kaip 25 % kukurūzų, išreikštų sausąja medžiaga, arba ne mažiau kaip 2,5 kg sausų kukurūzų grūdų.

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Pienas ir „Crème de Bresse“ gaminamas geografinėje vietovėje.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Grietinė išpilstoma į pardavimo vienetus, kurių tūris neviršija 1 000 litrų.

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

„Crème de Bresse“ kilmės nuoroda žymimų produktų etiketėse nurodoma:

pavadinimas, kurio raidžių dydis ne mažesnis kaip 2/3 didžiausių etiketėje esančių raidžių dydžio,

Europos Sąjungos SKVN simbolis (kai įregistruojama Europos Sąjungoje).

Tuo atveju, kai grietinė atitinka tam tikras gamybos sąlygas, prie kilmės vietos pavadinimo „Crème de Bresse“ gali būti prierašas „épaisse“ (tiršta).

Tačiau kai produktą ūkyje ar turguje parduoda gamintojas ar kitas asmuo, už kurį gamintojas tiesiogiai atsakingas, individualus žymėjimas etiketėmis nebūtinas – užtenka, kad šie duomenys būtų nurodyti reklaminiame plakate.

Etikečių ir plakatų pavyzdžius patvirtina gamintojų grupė; ji užtikrina, kad ekonominės veiklos vykdytojai juos turėtų.

Nuo dienos, kai pavadinimas „Crème de Bresse“ įregistruojamas Europos Sąjungoje, jis ir po jo einantis įrašas „Appellation d’origine protégée“ būtinai turi būti rašomas ant sąskaitų ir prekybos dokumentų.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė vietovė apima šias savivaldybes:

 

Eno departamentas: Abergement-Clémenciat (L'), Attignat, Bâgé-la-Ville, Bâgé-le-Châtel, Beaupont, Bény, Béréziat, Biziat, Boissey, Bourg-en-Bresse, Buellas, Certines, Ceyzériat, Chanoz-Châtenay, Chavannes-sur-Reyssouze, Chaveyriat, Chevroux, Coligny, Condeissiat, Confrançon, Cormoz, Courmangoux, Courtes, Cras-sur-Reyssouze, Cruzilles-lès-Mepillat, Curciat-Dongalon, Curtafond, Dommartin, Dompierre-sur-Chalaronne, Domsure, Etrez, Foissiat, Gorrevod, Illiat, Jasseron, Jayat, Journans, Laiz, Lent, Lescheroux, Malafretaz, Mantenay-Montlin, Marboz, Marsonnas, Meillonnas, Mézériat, Montagnat, Montcet, Montracol, Montrevel-en-Bresse, Neuville-les-Dames, Péronnas, Perrex, Pirajoux, Polliat, Pont-de-Veyle, Pressiat, Saint-André-de-Bâgé, Saint-André-d'Huiriat, Saint-André-sur-Vieux-Jonc, Saint-Cyr-sur-Menthon, Saint-Denis-lès-Bourg, Saint-Didier-d'Aussiat, Saint-Étienne-du-Bois, Saint-Étienne-sur-Chalaronne, Saint-Étienne-sur-Reyssouze, Saint-Genis-sur-Menthon, Saint-Jean-sur-Reyssouze, Saint-Jean-sur-Veyle, Saint-Julien-sur-Reyssouze, Saint-Julien-sur-Veyle, Saint-Just, Saint-Martin-du-Mont, Saint-Martin-le-Châtel, Saint-Nizier-le-Bouchoux, Saint-Rémy, Saint-Sulpice, Saint-Trivier-de-Courtes, Salavre, Servas, Servignat, Sulignat, Tossiat, Tranclière (La), Treffort-Cuisiat, Vandeins, Verjon, Vernoux, Vescours, Villemotier, Viriat, Vonnas.

 

Jura departamentas: Augea, Balanod, Beaufort, Bletterans, Bonnaud, Cesancey, Chazelles, Chilly-le-Vignoble, Condamine, Cosges, Courlans, Courlaoux, Cousance, Cuisia, Digna, Fontainebrux, Frébuans, Gevingey, Larnaud, Mallerey, Maynal, Messia-sur-Sorne, Montmorot, Nanc-lès-Saint-Amour, Nance, Orbagna, Repôts (Les), Ruffey-sur-Seille, Sainte-Agnès, Saint-Amour, Saint-Didier, Trenal, Vercia, Villevieux, Vincelles.

 

Sonos ir Luaros departamentas: Abergement-de-Cuisery (L'), Bantanges, Baudrières, Beaurepaire-en-Bresse, Bosjean, Bouhans, Branges, Brienne, Bruailles, Champagnat, Chapelle-Naude (La), Chapelle-Thècle (La), Condal, Cuiseaux, Cuisery, Devrouze, Diconne, Dommartin-lès-Cuiseaux, Fay (Le), Flacey-en-Bresse, Frangy-en-Bresse, Frette (La), Frontenaud, Genête (La), Huilly-sur-Seille, Joudes, Jouvençon, Juif, Lessard-en-Bresse, Loisy, Louhans, Ménetreuil, Mervans, Miroir (Le), Montagny-près-Louhans, Montcony, Montpont-en-Bresse, Montret, Rancy, Ratenelle, Ratte, Romenay, Sagy, Saillenard, Saint-André-en-Bresse, Sainte-Croix, Saint-Étienne-en-Bresse, Saint-Germain-du-Bois, Saint-Martin-du-Mont, Saint-Usuge, Saint-Vincent-en-Bresse, Savigny-en-Revermont, Savigny-sur-Seille, Sens-sur-Seille, Serley, Simandre, Simard, Sornay, Tartre (Le), Thurey, Tronchy, Varennes-Saint-Sauveur, Vérissey, Vincelles.

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

„Crème de Bresse“ gamybos geografinė vietovė sutampa su šiek tiek kalvota miškais apaugusia lyguma, kurios reljefas būdingas Bresės regionui; aukštis neviršija 300 m. Tai geologinis darinys, sudarytas iš dirvožemio molingu pagrindu, kuriame yra pakankamai vandens atsargų. Vis dėlto darinys nėra homogeniškas. Vietovėje vandens tinklas tankus – yra daug iš Jura kalnų šlaitų ištekančių upių, į kurias įsilieja upeliai ar kanalai. Jai būdingas žemyninio tipo Bresės klimatas, lyja daug ir reguliariai, kritulių kiekis per metus didesnis nei 800 mm; tai skatina žolės augimą vegetaciniu laikotarpiu. Dėl tokių kritulių ir tinkamo dirvos įdirbimo gerai auga grūdinės kultūros, ypač nedrėkinami kukurūzai.

Dėl hidrologinės, geologinės, morfologinės ir klimato sąveikos šios vietovės buveinės tapo izoliuotomis (daug vandens telkinių, prasto pravažumo keliai), o žemės ūkio plotų sandara tapo specifinė ir tinkama mišriam auginimui bei praktiškai autonominiam gyvulių auginimui. Žemumose, kur dirva molinga, nelaidi vandeniui ir nuolat užtvindoma, auga pievos ir krūmokšniai; šlaituose, kur žemė geresnė, auginami javai, visų pirma – kukurūzai. Prastai drenuotos plokštikalnės apaugusios mišku. Tokia augalijos įvairovė yra pagrindinė geografinė šio regiono savybė; žemės ūkio kultūras keičia pievos, o šias – mišku apaugę plotai, regionas vadinamas „bocage bressan“.

Gyvulių augintojai sugebėjo prisitaikyti prie reljefo ir aplinkos ypatumų bei pasinaudodami jais sukurti specifinę žemės ūkio sistemą. Taigi mišriam auginimui Bresėje būdinga:

ganymo sistema, kai pusę žemės ūkio paskirties žemės užima ganyklos. Žolė Bresėje laikoma žemės ūkio kultūra. Šienaujamos žolės kokybė (floros įvairovė ir botaninė sudėtis) priklauso nuo daugiamečių drėgnų pievų ir nenuolatinių pievų priežiūros. Tokia praktika reikalauja gilaus Bresės pieno gamintojų išmanymo, kai pirmenybė teikiama vietoje išaugintiems pašarams, vietos ganykloms ar žaliesiems pašarams,

kukurūzų, kurie tarp Bresėje auginamų grūdinių kultūrų užima svarbią vietą, auginimas. Jau daugiau nei 400 metų kukurūzus augintojai augina jų nedrėkindami, o patys kukurūzai sudaro labai didelę pašarų dalį. Kukurūzai minimi 1612 m. turto apraše mirus Montpont-en-Bresse gyventojui (P. Ponsot, 1997 m.) po to – 1625 m. Louhans rinkos kainų lentelėje (L. Guillemaut, 1896 m.). Nuo kukurūzų, kaip gausos ir klestėjimo ženklo, kadaise Bresės gyventojams prilipo pravardė „ventres jaunes“ (geltonpilviai),

silosavimo patirtis, kurią Bresės augintojai kaupia nuo XIX a. (Lecouteux, 1875 m.), kad įveiktų sunkumus, susijusius su šienavimu drėgno klimato sąlygomis.

Būtent remdamiesi šiomis dviem pagrindinėmis kultūromis Bresės ūkininkai savo gamybos sistemą pritaiko papildomai veiklai – paukščių auginimui ir pieno gamybai; gaminant pieną, natūraliai pritampa gyvulių šėrimo schema, kai šeriama žole ir kukurūzais. Gaminami produktai, ypač grietinė, užima svarbią vietą. Grietinė turguje parduodama vietiniams pirkėjams ar ūkio produkcijos supirkėjams, kurie su kiaušiniais ir paukštiena ją tiekia kaimyniniams regiono miestams.

4-ojo dešimtmečio pradžioje atsiranda pirmieji kooperatyvai – jie pamažu perima gamybą iš ūkių. Suprasdami būtinybę išsaugoti pradines žaliavos savybes, kooperatyvai organizuoja pieno rinkimą aiškiai nustatytuose sektoriuose, esančiuose netoli perdirbimo įmonių; parenkami trumpi surinkimo maršrutai. Jie taip pat ima taikyti greitą pieno perdirbimą ir sumažina su grietine atliekamų operacijų ir jos perpylimų skaičių.

Taip kooperatyvai įtvirtina tradicinę grietinės gamybą iš grietinėlės, pagamintos iš karvės pieno, ir tobulina biologinio brandinimo techniką.

Kad grietinė būtų pakankamo rūgštingumo ir kad atsiskleistų stiprus jos aromatas, gamintojai naudoja rūgštinančius ir aromatizuojančius pieno bakterijų štamus.

Ypatingas dėmesys skiriamas grietinės pakavimui, tuo tikslu mažinamas su produktu atliekamų operacijų ir perpylimų skaičius.

5.2.   Produkto ypatumai

Tai biologiškai brandinta grietinė be tirštiklių ar aromatų. Jos spalva – labai šviesi (beveik balta) arba dramblio kaulo, grietinė blizgi ir lygi, gali būti burbuliukų.

Yra dvi grietinės rūšys, kurios skiriasi riebalų kiekiu, rūgštumu, tekstūra ir kulinariniu panaudojimu.

Pusiau tiršta grietinė pasižymi dideliu riebalų kiekiu, kuris yra ne mažesnis kaip 36 gramai 100 gramų produkto, gera konsistencija, lygia ir riebia tekstūra ir gerai pasklinda burnoje. Jos aromatas intensyvus tiek uodžiant, tiek valgant; originaliai susipina šioks toks rūgštumas ir pieno bei saldėsių kvapai (virtas pienas, saldūs sausainiai, vanilė).

Tokia grietinė atspari karščiui, todėl dažnai naudojama ilgam kepimui esant aukštai temperatūrai (bulvių užkepėlė, vištiena su grietine, kraujinė dešra su grietine, konditeriniai gaminiai).

Tiršta grietinė pasižymi ne mažesniu kaip 33 gramų 100 gramų produkto riebalų kiekiu, yra tirštos tekstūros ir ganėtinai rūgšti. Ji lygi ir labai riebi, gerai pasklinda burnoje. Jos aromatas intensyvus tiek uodžiant, tiek valgant; intensyvūs šviežumo, pieno (šviežio, žalio) ir sviesto aromatai.

Ši grietinė tradiciškai naudojama ne virimui ar kepimui, o kaip užpilas ant vaisių ar baltų sūrių arba trumpam kepimui vidutinėje temperatūroje.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Tradicinė Bresėje naudojama galvijų šėrimo sistema (šeriama žole ir kukurūzais) yra vienas iš geografinėje vietovėje pagaminto pieno savybes lemiančių veiksnių. Dviejų davinio komponentų – žolės ir kukurūzų – subalansavimas daro įtaką pieno savybėms ir teigiamai veikia jo transformavimąsi į grietinę.

Žolės, kaip pašaro, naudojimas pienui suteikia savitų juslinių savybių. Gamintojai rūpinasi pievų augmenijos įvairovės išsaugojimu bei jos botanine sudėtimi, dėl pievų augalų pieno spalva sodri, be to, jie daro įtaką pieno riebalų kiekiui ir jų sudėčiai bei aromatinių medžiagų riebaluose gausai.

Dėl didelės kukurūzų pašarų energetinės vertės pienas riebus ir jame daug baltymų. Pienui, naudojamam „Crème de Bresse“ gaminti, būdingi riebalų rutuliukai dideli taip pat dėl kukurūzų. Tai tiesiogiai veikia didelį aromatinį pieno potencialą, nes paviršius, ant kurio yra aromatinių dalių, yra didelis.

Pieno šaldymo ir laikymo ūkiuose sąlygos, ekonominės veiklos vykdytojų artumas ir nedidelis pieno surinkimo maršrutų skaičius – visa tai prisideda prie pieno sudėties ir jo riebalų kokybės išsaugojimo. Pieno, skirto „Crème de Bresse“ gaminti, lipolizės rodiklis yra labai mažas, tai reiškia labai gerą riebalų kokybę. Jo pradinė spalva lemia grietinės spalvą.

Kadangi perdirbėjai pieną ima perdirbti greitai, o operacijų ir perpylimų skaičius ribojamas, riebalai išsaugo visas savybes. Homogenizacija nenaudojama, todėl išsaugoma grietinės tekstūra ir konsistencija; atsiranda blizgumas ir lygumas, gali būti burbuliukų.

Biologinio grietinės brandinimo laikotarpis yra svarbus „Crème de Bresse“ gamybos etapas; jis trunka ilgai, jo metu palaikoma žema temperatūra, naudojami atrinkti rūgštinantys ir aromatizuojantys pieno bakterijų štamai. Reguliuojant šio laikotarpio parametrus galima keisti grietinės rūgštumą ir gauti pusiau tirštą ar tirštą tekstūrą. Toks keitimas daro įtaką riebalų kiekiui, dėl jo grietinė įgyja skirtingą aromatingumą. Kadangi nenaudojami tirštikliai ar aromatai, išsaugomas natūralus grietinės skonis.

„Crème de Bresse“ savybės grindžiamos visų pirma pieno savybėmis ir perdirbėjų įsisavintomis ir įtvirtintomis gamybos žiniomis. Šiandien „Crème de Bresse“ regiono virtuvėje yra labai dažnai naudojamas produktas; dėl savo savybių ją plačiai naudoja virėjai ir konditerijos pramonė (Bresės viščiukas su grietine, žuvis ar leistinukai grietinės padaže, bulvių užkepėlės, riestainiai, Bresėje su sviesto, grietinės ir cukraus mišiniu kepami paplotėliai ir pyragaičiai).

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (3) 5 straipsnio 7 dalis)

https://www.inao.gouv.fr/fichier/CDCCremedeBresse.pdf


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3)  Žr. 2 išnašą.


16.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 335/22


Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

2013/C 335/06

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (2)

„BEURRE DE BRESSE“

EB Nr.: FR-PDO-0005-01045-18.10.2012

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Pavadinimas

„Beurre de Bresse“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Prancūzija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.5 klasė.

Aliejus ir riebalai (sviestas, margarinas, aliejus ir kt.)

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

„Beurre de Bresse“ yra muštuvėje pagamintas sviestas, pasižymintis tokiomis savybėmis:

sodria geltona spalva, kuri žiemą gali pasidaryti šviesesnė,

minkšta ir orinė tekstūra – pastebimi tradiciškai muštam sviestui būdingi labai maži vandens lašeliai ir mikroporos. Sviestas nėra standus, iš išvaizdos atrodo grūdėtas,

kvapas primena išrūgų, gėlių ir šiek tiek cukraus kvapus,

tirpus burnoje,

dominuoja ilgai burnoje išliekantis šviežias pieno ir džiovintų vaisių (riešutų) skonis.

Sviestas tepus ir tinkamas kepimui.

Draudžiama naudoti regeneruotą, sušaldytą ar greitai užšaldytą sviestą; taip pat bet kokius procesus, skirtus sausųjų neriebiųjų medžiagų kiekiui svieste padidinti, ypač pieno fermentų kultūrų įterpimą maišymo metu.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Žalias ir nenugriebtas pienas nugriebiamas per 36 val. po surinkimo.

Priimant pieną, jo pH yra 6,4–6,9, o lipolizės rodiklis – ne didesnis kaip 0,80 meq 100 gramų riebalų.

Sviestas gaminamas tik iš biologiškai brandintos žalios ar pasterizuotos grietinės, kurioje riebalų kiekis ne mažesnis kaip 36 gramai 100 gramų produkto ir kuri pagaminta geografinėje vietovėje.

Grietinė turi būti pagaminta per 36 val. nuo pieno surinkimo ir per 48 val. po jo nugriebimo.

Homogenizuoti grietinę draudžiama. Regeneruotą, sušaldytą ar greitai užšaldytą grietinę, taip pat dažiklius ar antioksidantus, pieno ar grietinės rūgštingumui sumažinti skirtas rūgštingumą mažinančias medžiagas naudoti draudžiama.

Naudojamų fermentų rūšys turi būtinai apimti rūgštinančius ir aromatizuojančius pieno bakterijų štamus. Naudoti tirštiklių ar kvapų negalima. Brandinama esant 12 °C–18 °C temperatūrai 18–24 val. Sviestui mušti naudojamos grietinės rūgštingumas yra ne mažesnis kaip 20 °D.

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

Ne mažiau kaip 80 % viso metinio bandos davinio, išreikšto sausąja medžiaga, gaunama iš geografinės vietovės.

Bandos šėrimas turi būti grindžiamas pašarų sistema, kurioje vidutiniame karvių davinyje per metus yra ne mažiau kaip 75 % sausosios medžiagos.

Pašarais laikoma:

ganyklų žolė ar žolė, tiekiama į ėdžias,

konservuota žolė ir kukurūzai,

žalia ar džiovinta liucerna,

šiaudai,

šaknys,

kiti grūdai, tiekiami žali ar konservuoti.

Žalius rapsus, garstyčias, kopūstus, krienus, ropes, svėres, griežčius ir ridikus kaip pašarus naudoti draudžiama.

Kaip pašarą galima naudoti tik genetiškai nemodifikuotų pašarinių kukurūzų burbuoles ar grūdus.

Pašarų papildų kiekis per metus neturi viršyti 1 800 kg vienai karvei.

Pašarų papildais laikoma:

energetiniai papildai – javų grūdai ir jų vediniai, šakniagumbiai ir jų vediniai ir iš šaknų gauti produktai,

azoto papildai: baltymingų ir aliejinių-baltyminių augalų sėklos ir jų vediniai, dehidratuota liucerna ir kiti vediniai,

mišrūs papildai – energetinių ir azoto papildų mišinys,

mineralai, vitaminai ir mikroelementai,

fermentacijos pramonės produktai,

rauginimo reagentai.

Gryno palmių aliejaus ar jo izomerų naudoti neleidžiama.

a)   Ganymo laikotarpis

Banda ganoma ne trumpiau kaip 150 dienų (nebūtinai iš eilės) per metus.

Šiuo laikotarpiu kiekvienai melžiamai karvei skiriama ne mažiau kaip 10 arų ganyklos, pasiekiamos iš melžimo vietos.

Ganyklos ištekliai gali būti papildomi žaliaisiais pašarais. Padalyta žalia žolė turi būti suvartojama per 24 valandas; po 24 valandų nesuvartotas likutis iš ėdžių pašalinamas.

Kukurūzai: dienos pašarų davinyje yra ne mažiau kaip 10 % kukurūzų, išreikštų sausąja medžiaga, arba ne mažiau kaip 1 kg sausų kukurūzų grūdų.

b)   Žiemos laikotarpis

Šiuo laikotarpiu dienos davinyje žolė sudaro ne mažiau kaip 15 % sausąja medžiaga išreikštos žolės (žolė ir liucerna visomis konservavimo formomis).

Kukurūzai: dienos pašarų davinyje yra ne mažiau kaip 25 % kukurūzų, išreikštų sausąja medžiaga, arba ne mažiau kaip 2,5 kg sausų kukurūzų grūdų.

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Pienas ir „Beurre de Bresse“ gaminamas geografinėje vietovėje.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Pakuojama pardavimo vienetais, kurių svoris neviršija 25 kg.

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

„Beurre de Bresse“ kilmės nuoroda žymimų produktų etiketėse nurodoma:

pavadinimas, kurio raidžių dydis ne mažesnis kaip 2/3 didžiausių etiketėje esančių raidžių dydžio,

Europos Sąjungos SKVN simbolis (kai įregistruojama Europos Sąjungoje).

Tačiau kai produktą ūkyje ar turguje parduoda gamintojas ar kitas asmuo, už kurį gamintojas tiesiogiai atsakingas, individualus žymėjimas etiketėmis nebūtinas – užtenka, kad šie duomenys būtų nurodyti reklaminiame plakate.

Etikečių ir plakatų pavyzdžius patvirtina gamintojų grupė; ji užtikrina, kad ekonominės veiklos vykdytojai juos turėtų.

Nuo dienos, kai pavadinimas „Beurre de Bresse“ įregistruojamas Europos Sąjungoje, jis ir po jo einantis įrašas „Appellation d’origine protégée“ būtinai turi būti rašomas ant sąskaitų ir prekybos dokumentų.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė vietovė apima šias savivaldybes:

 

Eno departamentas: Abergement-Clémenciat (L'), Attignat, Bâgé-la-Ville, Bâgé-le-Châtel, Beaupont, Bény, Béréziat, Biziat, Boissey, Bourg-en-Bresse, Buellas, Certines, Ceyzériat, Chanoz-Châtenay, Chavannes-sur-Reyssouze, Chaveyriat, Chevroux, Coligny, Condeissiat, Confrançon, Cormoz, Courmangoux, Courtes, Cras-sur-Reyssouze, Cruzilles-lès-Mepillat, Curciat-Dongalon, Curtafond, Dommartin, Dompierre-sur-Chalaronne, Domsure, Etrez, Foissiat, Gorrevod, Illiat, Jasseron, Jayat, Journans, Laiz, Lent, Lescheroux, Malafretaz, Mantenay-Montlin, Marboz, Marsonnas, Meillonnas, Mézériat, Montagnat, Montcet, Montracol, Montrevel-en-Bresse, Neuville-les-Dames, Péronnas, Perrex, Pirajoux, Polliat, Pont-de-Veyle, Pressiat, Saint-André-de-Bâgé, Saint-André-d'Huiriat, Saint-André-sur-Vieux-Jonc, Saint-Cyr-sur-Menthon, Saint-Denis-lès-Bourg, Saint-Didier-d'Aussiat, Saint-Étienne-du-Bois, Saint-Étienne-sur-Chalaronne, Saint-Étienne-sur-Reyssouze, Saint-Genis-sur-Menthon, Saint-Jean-sur-Reyssouze, Saint-Jean-sur-Veyle, Saint-Julien-sur-Reyssouze, Saint-Julien-sur-Veyle, Saint-Just, Saint-Martin-du-Mont, Saint-Martin-le-Châtel, Saint-Nizier-le-Bouchoux, Saint-Rémy, Saint-Sulpice, Saint-Trivier-de-Courtes, Salavre, Servas, Servignat, Sulignat, Tossiat, Tranclière (La), Treffort-Cuisiat, Vandeins, Verjon, Vernoux, Vescours, Villemotier, Viriat, Vonnas.

 

Jura departamentas: Augea, Balanod, Beaufort, Bletterans, Bonnaud, Cesancey, Chazelles, Chilly-le-Vignoble, Condamine, Cosges, Courlans, Courlaoux, Cousance, Cuisia, Digna, Fontainebrux, Frébuans, Gevingey, Larnaud, Mallerey, Maynal, Messia-sur-Sorne, Montmorot, Nanc-lès-Saint-Amour, Nance, Orbagna, Repôts (Les), Ruffey-sur-Seille, Sainte-Agnès, Saint-Amour, Saint-Didier, Trenal, Vercia, Villevieux, Vincelles.

 

Sonos ir Luaros departamentas: Abergement-de-Cuisery (L'), Bantanges, Baudrières, Beaurepaire-en-Bresse, Bosjean, Bouhans, Branges, Brienne, Bruailles, Champagnat, Chapelle-Naude (La), Chapelle-Thècle (La), Condal, Cuiseaux, Cuisery, Devrouze, Diconne, Dommartin-lès-Cuiseaux, Fay (Le), Flacey-en-Bresse, Frangy-en-Bresse, Frette (La), Frontenaud, Genête (La), Huilly-sur-Seille, Joudes, Jouvençon, Juif, Lessard-en-Bresse, Loisy, Louhans, Ménetreuil, Mervans, Miroir (Le), Montagny-près-Louhans, Montcony, Montpont-en-Bresse, Montret, Rancy, Ratenelle, Ratte, Romenay, Sagy, Saillenard, Saint-André-en-Bresse, Sainte-Croix, Saint-Étienne-en-Bresse, Saint-Germain-du-Bois, Saint-Martin-du-Mont, Saint-Usuge, Saint-Vincent-en-Bresse, Savigny-en-Revermont, Savigny-sur-Seille, Sens-sur-Seille, Serley, Simandre, Simard, Sornay, Tartre (Le), Thurey, Tronchy, Varennes-Saint-Sauveur, Vérissey, Vincelles.

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

„Beurre de Bresse“ gamybos geografinė vietovė sutampa su šiek tiek kalvota miškais apaugusia lyguma, kurios reljefas būdingas Bresės regionui; aukštis neviršija 300 m. Tai geologinis darinys, sudarytas iš dirvožemio molingu pagrindu, kuriame yra pakankamai vandens atsargų. Vis dėlto darinys nėra homogeniškas – yra skirtingų vietovėje randamų žemės gyslų. Vietovėje vandens tinklas tankus – yra daug iš Jura kalnų šlaitų ištekančių upių, į kurias įsilieja upeliai ar kanalai. Jai būdingas žemyninio tipo Bresės klimatas, lyja daug ir reguliariai, kritulių kiekis per metus didesnis nei 800 mm; tai skatina žolės augimą vegetaciniu laikotarpiu. Dėl tokių kritulių ir tinkamo dirvos įdirbimo gerai auga grūdinės kultūros, ypač nedrėkinami kukurūzai.

Dėl hidrologinės, geologinės, morfologinės ir klimato sąveikos šios vietovės buveinės tapo izoliuotomis (daug vandens telkinių, prasto pravažumo keliai), o žemės ūkio plotų sandara tapo specifinė ir tinkama mišriam auginimui bei praktiškai autonominiam gyvulių auginimui. Žemumose, kur dirva molinga, nelaidi vandeniui ir nuolat užtvindoma, auga pievos ir krūmokšniai; šlaituose, kur žemė geresnė, auginami javai, visų pirma – kukurūzai. Prastai drenuotos plokštikalnės apaugusios mišku. Tokia augalijos įvairovė yra pagrindinė geografinė šio regiono savybė; žemės ūkio kultūras keičia pievos, o šias – mišku apaugę plotai, regionas vadinamas „bocage bressan“.

Gyvulių augintojai sugebėjo prisitaikyti prie reljefo ir aplinkos ypatumų bei pasinaudodami jais sukurti specifinę žemės ūkio sistemą. Taigi mišriam auginimui Bresėje būdinga:

ganymo sistema, kai pusę žemės ūkio paskirties žemės užima ganyklos. Žolė Bresėje laikoma žemės ūkio kultūra. Šienaujamos žolės kokybė (floros įvairovė ir botaninė sudėtis) priklauso nuo daugiamečių drėgnų pievų ir nenuolatinių pievų priežiūros. Tokia praktika reikalauja gilaus Bresės pieno gamintojų išmanymo, kai pirmenybė teikiama vietoje išaugintiems pašarams, vietos ganykloms ar žaliesiems pašarams,

kukurūzų, kurie tarp Bresėje auginamų grūdinių kultūrų užima svarbią vietą, auginimas. Jau daugiau nei 400 metų kukurūzus augintojai augina jų nedrėkindami, o patys kukurūzai sudaro labai didelę pašarų dalį. Kukurūzai minimi 1612 m. turto apraše mirus Montpont-en-Bresse gyventojui (P. Ponsot, 1997 m.) po to – 1625 m. Louhans rinkos kainų lentelėje (L. Guillemaut, 1896 m.). Nuo kukurūzų, kaip gausos ir klestėjimo ženklo, kadaise Bresės gyventojams prilipo pravardė „ventres jaunes“ (geltonpilviai),

silosavimo patirtis, kurią Bresės augintojai kaupia nuo XIX a. (Lecouteux, 1875 m.), kad įveiktų sunkumus, susijusius su šienavimu drėgno klimato sąlygomis.

Būtent remdamiesi šiomis dviem pagrindinėmis kultūromis Bresės ūkininkai savo gamybos sistemą pritaiko papildomai veiklai – paukščių auginimui ir pieno gamybai; gaminant pieną, natūraliai pritampa gyvulių šėrimo schema, kai šeriama žole ir kukurūzais. Gaminami produktai, ypač sviestas, užima svarbią vietą. Sviestas turguje parduodamas vietiniams pirkėjams ar ūkio produkcijos supirkėjams, kurie su kiaušiniais ir paukštiena jį tiekia kaimyniniams regiono miestams.

4-ojo dešimtmečio pradžioje atsiranda pirmieji kooperatyvai – jie pamažu perima gamybą iš ūkių. Suprasdami būtinybę išsaugoti pradines žaliavos savybes, kooperatyvai organizuoja pieno rinkimą aiškiai nustatytuose sektoriuose, esančiuose netoli perdirbimo įmonių; parenkami trumpi surinkimo maršrutai. Jie taip pat ima taikyti greitą pieno perdirbimą ir sumažina su grietine atliekamų operacijų ir jos perpylimų skaičių.

Taip kooperatyvai įtvirtina tradicinę sviesto gamybą iš grietinės, pagamintos iš karvės pieno ir tobulina biologinio brandinimo ir tinkamo sviesto mušimo techniką.

Kad grietinė būtų pakankamo rūgštingumo ir kad atsiskleistų originalus stiprus jos aromatas, gamintojai naudoja rūgštinančius ir aromatizuojančius pieno bakterijų štamus. Sviestas mušamas mažose muštuvėse ir reikalauja gilių žinių iš mušėjų, kai reikia kasdien koreguoti gamybos parametrus priklausomai nuo sezoninių pieno ir grietinės sudėties pokyčių.

Ypatingas dėmesys skiriamas sviesto formavimui ir pakavimui, tuo tikslu mažinamas su produktu atliekamų operacijų skaičius.

5.2.   Produkto ypatumai

Tai muštas sviestas, pagamintas iš subrandintos grietinės.

Jis yra gražios ir vienalytės sodrios geltonos spalvos, kuri žiemą gali pasidaryti šviesesnė.

Tekstūra minkšta ir orinė. Iš išvaizdos sviestas labai nežymiai grūdėtas, burnoje labai tirpus.

Jis minkštas ir aromatingas, jaučiamas šviežias pieno ir džiovintų vaisių (riešutų) skonis. Skonis burnoje išlieka ilgai.

Sviestas tepus ir tinkamas kepimui; kepant susidaro riebi, lėkštėje išnykstanti, putelė.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Tradicinė Bresėje naudojama galvijų šėrimo sistema (šeriama žole ir kukurūzais) yra vienas iš geografinėje vietovėje pagaminto pieno savybes lemiančių veiksnių. Dviejų davinio komponentų – žolės ir kukurūzų – subalansavimas daro įtaką pieno savybėms ir teigiamai veikia riebalų transformavimąsi į sviestą.

Žolės, kaip pašaro, naudojimas pienui suteikia savitų juslinių savybių. Gamintojai rūpinasi pievų augmenijos įvairovės išsaugojimu bei jos botanine sudėtimi, dėl pievų augalų pieno spalva sodri, be to, jie daro įtaką pieno riebalų kiekiui ir jų sudėčiai bei aromatinių medžiagų riebaluose gausai.

Dėl didelės kukurūzų pašarų energetinės vertės pienas riebus ir jame daug baltymų. Pienui, naudojamam „Beurre de Bresse“ gaminti, būdingi riebalų rutuliukai dideli taip pat dėl kukurūzų. Tai tiesiogiai veikia didelį aromatinį pieno potencialą, nes paviršius, ant kurio yra aromatinių dalių, yra didelis.

Pieno šaldymo ir laikymo ūkiuose sąlygos, ekonominės veiklos vykdytojų artumas ir nedidelis pieno surinkimo maršrutų skaičius – visa tai prisideda prie pieno sudėties ir jo riebalų kokybės išsaugojimo. Pieno, skirto „Beurre de Bresse“ gaminti, lipolizės rodiklis yra labai mažas, tai reiškia labai gerą riebalų kokybę.

Produktui jo perdirbimo metu perdirbėjai taiko kelis sudėtingus metodus ir skiria ypatingą dėmesį (kasdieninis temperatūros, rūgštingumo, maišymo greičio ir pan. reguliavimas); taip pat sumažina su riebalais atliekamų operacijų skaičių ir taip išsaugo visas jų savybes.

Biologinio grietinės brandinimo laikotarpis yra svarbus „Beurre de Bresse“ gamybos etapas; jis trunka ilgai, jo metu palaikoma žema temperatūra, naudojami atrinkti rūgštinantys ir aromatizuojantys pieno bakterijų štamai. Dėl šio etapo grietinė parūgštėja, tai palengvina sviesto mušimą ir leidžia atsiskleisti prie riebalų rutuliukų prisitvirtinusiems aromatiniams dariniams. Kad būtų išvengta riebalų kokybės suprastėjimo, subrandinta grietinė ilgai nedelsiant perdirbama.

Sviestas mušamas mažose muštuvėse, dėl to jo tekstūra tampa orinė, o išvaizda – vos vos grūdėta, nes susiformuoja labai maži vandens lašeliai ir mikroporos. Tokia technika vaidina lemiamą vaidmenį sviesto struktūros formavimesi, kai išsaugomos pirminės riebalų savybės, atsakingos už tirpią tekstūrą, gerą tepumą ir tinkamumą kepimui; taip pat išsaugomi aromatai, susidarę bręstant grietinei.

„Beurre de Bresse“ savybės grindžiamos visų pirma pieno savybėmis ir perdirbėjų įsisavintomis ir įtvirtintomis gamybos žiniomis. Šiandien „Beurre de Bresse“ vietos virtuvėje yra labai dažnai naudojamas produktas (varlių šlaunelės su sviestu, vištienos krūtinėlė svieste, Bresėje su sviesto, grietinės ir cukraus mišiniu kepami paplotėliai ir pyragaičiai ir kt.).

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (3) 5 straipsnio 7 dalis)

https://www.inao.gouv.fr/fichier/CDCBeurredeBresse.pdf


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3)  Žr. 2 išnašą.