2.10.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 286/1

---

Palūkanų norma taikoma Europos centrinio banko pagrindinėms pakartotinio finansavimo operacijoms (1):

0,50 % 2013 m. spalio 1 d.

Euro kursas (2)

2013 m. spalio 1 d.

2013/C 286/01

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3554
JPY	Japonijos jena	132,60
DKK	Danijos krona	7,4582
GBP	Svaras sterlingas	0,83450
SEK	Švedijos krona	8,6329
CHF	Šveicarijos frankas	1,2253
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,1310
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,647
HUF	Vengrijos forintas	296,07
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7027
PLN	Lenkijos zlotas	4,2308
RON	Rumunijos lėja	4,4485
TRY	Turkijos lira	2,7270
AUD	Australijos doleris	1,4388
CAD	Kanados doleris	1,3962
HKD	Honkongo doleris	10,5113
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6363
SGD	Singapūro doleris	1,6970
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 456,51
ZAR	Pietų Afrikos randas	13,6385
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,2972
HRK	Kroatijos kuna	7,6158
IDR	Indonezijos rupija	15 390,11
MYR	Malaizijos ringitas	4,3855
PHP	Filipinų pesas	58,692
RUB	Rusijos rublis	43,6540
THB	Tailando batas	42,234
BRL	Brazilijos realas	3,0107
MXN	Meksikos pesas	17,8057
INR	Indijos rupija	84,8790

---

(1)  Kursas taikomas pačioms paskutinėms operacijoms atliktoms prieš nurodytą dieną. Kintamosios įmokos už skolą atvejais palūkanų norma laikoma ribinė norma.

(2)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

---

2.10.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 286/2

---

Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą

2013/C 286/02

Pagal 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), 35 straipsnio 3 dalį priimtas sprendimas uždrausti žvejybą, kaip nurodyta šioje lentelėje:

Draudimo įsigaliojimo data ir laikas	2013 9 8
Trukmė	2013 9 8–2013 12 31
Valstybė narė	Portugalija
Ištekliai arba išteklių grupė	MAC/8C3411
Rūšis	Atlantinė skumbrė (Scomber scombrus)
Zona	VIIIc, IX ir X zonos bei CECAF 34.1.1 zonos ES vandenys
Žvejybos laivų tipas (-ai)	—
Nuorodos numeris	49/TQ40

---

(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

---

2.10.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 286/3

---

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

2013/C 286/03

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (2)

„LAMMEFJORDSKARTOFLER“

EB Nr.: DK-PGI-0005-0952-16.02.2012

SGN ( X ) SKVN ( )

1.   Pavadinimas

„Lammefjordskartofler“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Danija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.6 klasė.

Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

Lamefjordo bulvių („Lammefjordskartofler“) odelė plona ir daug lygesnė ir žvilgesnė už kitose vietovėse auginamų bulvių odelę. Dėl plonos odelės Lamefjordo bulves, kitaip nei kitas valgomąsias bulves, galima valgyti neluptas. Be to, sandėliuojamų bulvių vidaus spalva dėl plonos odelės išlieka šviesi, o kitos rūšies dirvožemyje išaugintų valgomųjų bulvių paviršiaus spalva ilgainiui tamsėja, o vidus gelsta. Šias ypatingas Lamefjordo bulvių odelės savybes lemia išskirtinis šios vietovės dirvožemis, dėl kurio, bulvėms augant ir nuimant jų derlių, odelė išlieka nepažeista.

Pavadinimas „Lammefjordskartofler“ taikomas brandžioms bulvėms ir neapima šviežių bulvių. Lamefjordo bulvės galutinai subręsta žemėje, todėl jų derlius pradedamas nuimti tik apie rugsėjo 1 d.

Pavadinimu „Lammefjordskartofler“ žymimos nuplautos bulvės.

Šios bulvės tinka virti (verdamos nesukrenta) visą sezoną.

Lamefjordo bulvės turi atitikti 1 klasės valgomųjų bulvių kokybės standartus, žr. 2011 m. gegužės 16 d. Sprendimo Nr. 450 dėl bulvių auginimo ir kt. 13 priedą arba valgomosioms bulvėms skirto JT EEK standarto (FFW-52) reikalavimus.

Ne daugiau kaip 5 proc. Lamefjordo bulvių paviršiaus gali būti pažeista paprastųjų rauplių, dulkingųjų rauplių, tinklinių rauplių arba rizoktoniozės. Gumbai su tokiais trūkumais gali sudaryti ne daugiau kaip 8 proc. vienos Lamefjordo bulvių partijos svorio.

Siekiant užtikrinti, kad vartotojai gautų vienodo dydžio produktą, didžiausios ir mažiausios vienoje pakuotėje esančių bulvių apimtis gali skirtis ne daugiau kaip 15 mm.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

—

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Auginimas

SGN žymimos Lamefjordo bulvės turi būti auginamos pagal standartą „GlobalG.A.P.“ (angl. The Global Partnership for Good Agricultural Practises). Auginant Lamefjordo bulves draudžiama naudoti dumblą.

Siekiant užtikrinti, kad Lamefjordo bulvės būtų pakankamai brandžios ir tinkamos sandėliuoti, jų derlius pradedamas nuimti ne anksčiau kaip apie rugsėjo 1 d. Dėl vėstančio oro bulvių derlių stengiamasi nuimti iki spalio vidurio.

Laikymas

Lamefjordo bulvės laikomos nedidelėse medinėse dėžėse, o ne pasklidai ar kaupuose. Šios bulvės turi būti laikomos ne didesnėje kaip 5 laipsnių Celsijaus temperatūroje ir prieš pakuojant atšildomos. Taip sumažinama bulvių pažeidimo rizika.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Rūšiavimas

Siekiant tinkamai išrūšiuoti bulves, kad būtų laikomasi specialių su paprastosiomis, dulkingosiomis, tinklinėmis rauplėmis ar rizoktonioze susijusių reikalavimų, būtinos specifinės žinios ir atidumas, todėl šis rūšiavimas atliekamas registruotuose Lamefjordo pakavimo centruose.

Lamefjordo bulves pakuojančios įmonės turi laikytis standarto „GlobalG.A.P.“.

Galutiniam vartotojui siūlomos 1–15 kg Lamefjordo bulvių pakuotės.

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

Ant pakuotės, nesvarbu, ar tai fasuotė, ar atvira pakuotė, turi būti pateikti šie duomenys:

a)	identifikavimo duomenys – pavadinimas „Lammefjordskartofler“. Pakavimo centro pavadinimas ir adresas;

b)	bendrovės „Lammefjordens Grøntsagslaug“ logotipas.

c)	žodžiai „valgomosios bulvės“;

d)	produkto specifikacijoje nurodyta bulvių dydžio klasė;

e)

rūšis.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Lamefjordo regioną sudaro keturios nusausintos Zelandijos salos Odsheredo pusiasalio fiordų teritorijos:

—	nusausinta Lamefjordo dalis, besiribojanti su Žiediniu kanalu (Ringkanalen) ir Audebo užtvanka,

—	Sviningės šlapynė, pietuose, vakaruose ir šiaurėje besiribojanti su Žiediniu kanalu, o rytuose – su geležinkelio linija Sviningė–Hiorvė,

—	Sidingės fiordas, besiribojantis su Sidingės užtvanka ir melioracijos kanalu,

—	Klintsės ežero teritorija, besiribojanti su melioracijos kanalais.

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

Lamefjordo dirbamoji žemė – nusausintas dumblinas jūros (fiordo) dugnas. Lamefjordo regione pirmiausia buvo nusausintas (darbai pradėti 1841 m.) Sidingės fiordas. Vėliau – Sviningės šlapynė, o 1873 m. pradėti didžiausios teritorijos – Lamefjordo – sausinimo darbai. Galiausiai buvo nusausintas Klintsės ežeras.

Pamatinius dirvožemio sluoksnius sudaro molis ir mergelis arba molis ir molingas smėlis. Šiuos sluoksnius dengia kelių metrų storio dumblo sluoksnis, sudarytas iš augalinių ir gyvūninių medžiagų. Didelė dirvožemio dalis – beveik be akmenų, o dėl daugybės senų moliuskų ir austrių kiautų dirva natūraliai itin kalkinga.

Lamefjordo klimatas labai tinkamas bulvėms auginti – žiemos čia švelnios, vasaros – vėsios, o krituliai tolygiai pasiskirsto per visus metus. Odsherede kritulių iškrenta palyginti mažai, tačiau dėl melioracijos kanalų Lamefjordo regionas pasižymi palankiomis drėkinimo sąlygomis. Šios srities augintojai tam tikru mastu gali patys reguliuoti papildomo bulvių laukų drėkinimo lygį. Kadangi lietaus vandens paprastai nepakanka, gamintojai gali patys užtikrinti optimalias augimo sąlygas – priešingai nei kitose vietovėse, kur gausūs lietūs gali turi turėti neigiamos įtakos bulvių derliui.

5.2.   Produkto ypatumai

Bulvės iš Lamefjordo regiono nuo bulvių iš kitų vietovių aiškiai skiriasi tuo, kad jų paviršius net bulves ilgiau laikant (sandėliuojant) išlieka joms būdingos šviesios spalvos. Ši spalva nepakinta, nes Lamefjordo dirvos smėlio kruopelės yra glotnesnės, lygesnės ir apvalesnės už įprastos smėlingos dirvos kruopeles, taigi nuimant derlių bulvių paviršius nesusibraižo. Todėl bulves iš Lamefjordo regiono galima laikyti šaltai ir tvarkyti visus metus, o jų paviršiaus spalva išlieka nepakitusi. Laikant (sandėliuojant) bulves subraižytu paviršiumi, šis tamsėja.

Lamefjordo bulves, priešingai nei kitas brandžias valgomąsias bulves, galima valgyti neluptas.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Išskirtinė Lamefjordo bulvių kokybė susijusi su tuo, kad jos auginamos buvusiame fiordo dugne. Bulvių paviršius lygus dėl švelnių jų auginimo sąlygų, kurias lemia specifinės dirvožemio ypatybės. Dirvoje esančio smėlio kruopelės apvalainos, todėl nuimant derlių bulvių paviršius nesusibraižo ir prieš sandėliuojant išlieka lygus. Lygų paviršių rauplės pažeidžia rečiau nei bulves, auginamas dirvoje, kurios sudėtyje yra daugiau akmens ir smėlio dalelių, galinčių palikti paviršiuje įbrėžimų bulvėms augant ar nuimant jų derlių. Todėl Lamefjordo bulvės yra itin tinkamos sandėliuoti.

Pavadinimas „Lammefjordskartofler“ gerai žinomas Danijoje. Šiuo pavadinimu pažymėtos bulvių pakuotės parduodamos daugelyje kasdienio vartojimo prekių parduotuvių. Dideliu logotipu su užrašu „Lammefjordskartofler“ pažymėti ir krovininiai automobiliai, kuriais bulvės iš šios vietovės kasdien gabenamos į didžiuosius kasdienio vartojimo prekių terminalus sostinės regione ir Jutlandijoje, taip dar labiau didinant Lamefjordo regiono žinomumą.

Pavadinimas „Lammefjordskartofler“ – vienas iš veiksnių, dėl kurių Lamefjordas plačiojoje visuomenėje yra siejamas su aukštos kokybės daržovėmis, visų pirma bulvėmis. Didžiojoje Danijos enciklopedijoje Lamefjordas aprašomas taip: „Nusausintame fiordo dugne auginamos įvairios kultūros: grūdinės, sėklinės kultūros ir daržovės. Lamefjordas garsėja morkomis ir bulvėmis, o iki 1980 m. buvo žinomas ir dėl gėlių svogūnėlių bei smidrų.“

Lamefjordas dažnai minimas Danijos ir užsienio žiniasklaidai aptariant Danijos restoranų pastarųjų metų sėkmę, kurios jie susilaukė siūlydami patiekalus, pagamintus iš Šiaurės šalyse užaugintų produktų.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis (3))

http://www.foedevarestyrelsen.dk/SiteCollectionDocuments/Fødevarekvalitet/Varespecifikation%20-%20Lammefjordskartofler%20(2012%2012%2010).pdf

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3)  Žr. 2 išnašą.

---

2.10.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 286/7

---

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

2013/C 286/04

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

PAKEITIMO PARAIŠKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (2)

PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ

„NOCCIOLA DI GIFFONI“

EB Nr.: IT-PGI-0217-0999-15.05.2012

SGN ( X ) SKVN ( )

1.   Iš dalies keičiamų specifikacijų rubrika

—		Produkto pavadinimas
—	☒	Produkto aprašymas
—		Geografinė vietovė
—	☒	Kilmės įrodymas
—	☒	Gamybos būdas
—		Ryšys su geografine vietove
—	☒	Ženklinimas etiketėmis
—		Nacionaliniai reikalavimai
—		Kita

2.   Pakeitimo (-ų) tipas

—	☒	Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas
—		Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka neskelbti, pakeitimas
—		Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio nereikia keisti paskelbto bendrojo dokumento (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis)
—		Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis)

3.   Pakeitimas (-ai)

3.1.   Produkto aprašymas

—

Iš dalies pakeistas specifikacijų 1 straipsnis. Naujojoje formuluotėje patikslinta, kad pavadinimas taip pat taikomas gliaudytiems lazdyno riešutams ir skrudintiems bei išvalytiems lazdyno riešutams (su kevalu ar be jo). Paaiškinta, kad pavadinimas „Nocciola di Giffoni“ taip pat taikomas gliaudytiems lazdyno riešutams. Šis aspektas nėra aiškiai nurodytas dabartinėse specifikacijose, nors jų 7 straipsnyje pateiktos konkrečios taisyklės, taikomos pakuojant gliaudytus lazdyno riešutus. Skrudinti ir išvalyti lazdyno riešutai įtraukiami dėl paklausos rinkoje, nes paruoštų vartoti lazdyno riešutų reikia konditerijos ir saldainių gamybos sektoriui. Skrudinimu siekiama ne tik sustiprinti lazdyno riešuto skonį, bet ir atskirti perispermą, kad išgliaudžius lazdyno riešutą būtų galima nulupti jo odelę. Kadangi „Nocciola di Giffoni“ lazdyno riešutus nulupti yra labai lengva, sektoriaus veiklos vykdytojai reikalauja, kad lazdyno riešutai būtų skrudinti (su kevalu ar be jo).

—	Nuo šiol specifikacijų 6 straipsnyje teikiamos „Nocciola di Giffoni“ prekybinės savybės įvairiais atvejais, kai naudoti registruotą pavadinimą po minėto pakeitimo yra leidžiama.

—	Patikslinta, kad mažesnio nei 13 mm dydžio branduoliai, gauti išgliaudžius lazdyno riešutus, kurių lukštavaisio skersmuo yra ne mažesnis nei 18 mm, gali būti naudojami tik gaminant sudėtinius produktus, ruošiamus ar perdirbamus nenaudojant neapdorotų branduolių.

—	Įterpta nuostata, kad nurodytas lupimo lengvumo lygis atitinka tiriamo mėginio vidurkį.

3.2.   Kilmės įrodymas

—

Iš dalies pakeistas 5 straipsnis. Teiginys, kuriuo nurodoma, kad yra registras ir kad jis laikomas gamybos teritorijos savivaldybėje, pakeistas tikslesne nuostata, pagal kurią įsteigiamas visų gamintojų ir riešutynų, skirtų „Nocciola di Giffoni“ auginti, registras. Šis registras nėra laikomas savivaldybėje. Jį tvarko ir atnaujina kontrolės institucija, kuri, remdamasi galiojančiais teisės aktais, tikrina, ar laikomasi specifikacijų. Todėl nuorodos į kontrolės instituciją pateiktos specifikacijose.

3.3.   Gamybos būdas

—

4 straipsnį nuo šiol sudaro dvi dalys. Pirmojoje numatyta įtraukti kelis riešutynus, kurių sodinimo atstumai mažesni ir kurių didžiausias tankis yra 2 000 krūmų hektare, jei jie yra terasų sklypuose arba jų nuolydis didesnis nei 15 %. Šiuose regionuose, kurie jau yra geografinėje vietovėje, siekiant apsaugoti ir išlaikyti dirvą, augalų auginimas yra svarbiausias veiksnys. Didelis augalų tankumas, dažnai pasitaikantis itin nuolydžiuose kalvotuose regionuose, susijęs su dirvožemio, kurį bėgant amžiams tankiai sodindami vaismedžius taip pat formavo ir žmonės, apsaugos ir išsaugojimo veiksniais. Antrojoje dalyje nurodytas didžiausias 1 800 krūmų hektare tankumas, taikomas tik krūmus pasodinus prieš užregistruojant „Nocciola di Giffoni“ pavadinimą. Tai plantacijos, kurias baigiama eksploatuoti ir kurioms laikinai leidžiamas didesnis medžių tankumas hektare, jei taikyti paprastai privalomas nuostatas galima natūraliai dėl medžių žūties.

3.4.   Ženklinimas etiketėmis

—

Nuo šiol 7 straipsnyje patikslinama, kad lazdyno riešutai gali būti pardavinėjami nefasuoti tinkamoje pakuotėje, bet tik atliekant sandorį tarp ūkininko ar surinkimo centrų (kooperatyvų) ir pirmojo pirkėjo, kuriam priklauso perdirbimo ir (arba) pakavimo įrenginys, siekiant užtikrinti produkto atsekamumą.

—	Specifikacijų 8 straipsnyje nurodyta, kad gliaudyti lazdyno riešutai gali būti pakuojami neapdoroti arba skrudinti ir išvalyti pagal šios pakeitimo paraiškos 1 punktą („Produkto aprašymas“).

—	Iš dalies pakeistas skiriamasis pavadinimo logotipas. Pašalintas logotipe netinkamai naudotas grafinis Europos simbolis.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (3)

„NOCCIOLA DI GIFFONI“

EB Nr.: IT-PGI-0217-0999-15.05.2012

SGN ( X ) SKVN ( )

1.   Pavadinimas

„Nocciola di Giffoni“

2.   Valstybė narė ar trečioji šalis

Italija

3.   Žemės ūkio produkto ar maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.6 klasė.

Neapdoroti ar apdoroti vaisiai, daržovės ir grūdai

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

Nuoroda „Nocciola di Giffoni“ apibūdinami tik lazdyno „Tonda di Giffoni“ atmainą atitinkančio biotipo vaisiai, išauginti toliau pateiktame 4 punkte nurodytoje geografinėje vietovėje.

„Nocciola di Giffoni“ turi atitikti šias prekybines savybes:

—	visas lazdyno riešutas su kevalu: laukuose surinkti lazdyno riešutai, valomi ir perdirbami taip, kad iš jų būtų pašalinti svetimkūniai ir tušti kevalai, taip pat tinkamai džiovinami, siekiant pailginti jų laikymą,

—	gliaudytas lazdyno riešutas: riešutai be kevalo, kurių perispermas nepažeistas.

Galima paskrudinti šių abiejų kategorijų lazdyno riešutus, kad atsiskirtų jų perispermas ir būtų sustiprintas jų aromatas bei juslinės savybės.

„Nocciola di Giffoni“ gali būti teikiamas šiomis formomis:

—	visas lazdyno riešutas su kevalu,

—	skrudintas visas lazdyno riešutas su kevalu,

—	gliaudytas lazdyno riešutas,

—	išgliaudytas, paskrudintas ir išvalytas lazdyno riešutas.

Teikiant vartoti „Nocciola di Giffoni“ lazdyno riešutus, jie turi atitikti šias savybes:

lukštavaisio forma: rutulio;

lukštavaisio matmenys: vidutiniai, mažiausias skersmuo – 18 mm;

kevalas: vidutinio storio (1,11–1,25 mm), daugiau ar mažiau ryškesnės lazdyno riešuto spalvos, su tamsiai rudais dryžiais;

branduolys: rutulio formos, retai pluoštinis, mažiausias skersmuo – 13 mm. Mažesnio nei 13 mm skersmens branduolių, gautų išgliaudžius šiame punkte nurodytą formą ir lukštavaisio matmenis atitinkančius lazdyno riešutus su kevalu, teikti vartoti negalima. Juos galima naudoti tik gaminant sudėtinius produktus, parengtus ar perdirbtus nenaudojant neapdorotų branduolių;

lupimo paprastumas: optimalus, ne mažiau kaip 85 % (tiriamo mėginio vidurkis);

minkštimas: baltas, vienalytis ir malonaus kvapo;

gliaudymo našumas: ne mažesnis kaip 43 %;

santykinė branduolio drėgmė po džiovinimo: ne daugiau kaip 6 %.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik apdorotiems produktams)

—

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

—

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

„Nocciola di Giffoni“ veisiami ir jų derlius nuimamas geografinėje auginimo vietovėje. Rūšiuojama iškart nuėmus derlių, pašalinant žemę, akmenukus ir kitus svetimkūnius. Tada lazdyno riešutai džiovinami.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Pakuojama laikantis tokių sąlygų:

a)	vaisiai su kevalu: audeklo maišeliuose ir (arba) kitoje pritaikytoje medžiagoje;

b)	tik išgliaudyti arba išgliaudyti, paskrudinti ir išvalyti vaisiai: popieriniuose ar audeklo maišeliuose, kartoninėse dėžėse ar kitoje pritaikytoje medžiagoje.

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

Ant pakuotės turi būti „Nocciola di Giffoni“ pavadinimas, po kurio pateikiamas teiginys „Indicazione Geografica Protetta“ („Saugoma geografinė nuoroda“) ir (arba) Europos simbolis spausdintiniais tokio paties dydžio ženklais.

Ant etiketės turi būti pateiktas skiriamasis saugomos geografinės nuorodos logotipas.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Auginimo vietovė apima visas šias Salerno provincijos savivaldybes: Giffoni Valle Piana, Giffoni Sei Casali, San Cipriano Picentino, Fisciano, Calvanico, Castiglione del Genovesi, Montecorvino Rovella, taip pat vidutiniškai ar labai kalvotas šių savivaldybių dalis: Baronissi, Montecorvino Pugliano, Olevano Sul Tusciano, San Mango Piemonte, Acerno.

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

Visa savivaldybių, skirtų „Nocciola di Giffoni“ lazdyno riešutams auginti, teritorija yra vientisa zona, esanti vidutiniškai ir labai kalvotame regione, kuriame lazdynas yra labiausiai paplitusi auginama rūšis. Picentino ir Irno slėnyje auginama „Tonda di Giffoni“ lazdyno atmaina, kuriai tarpti šioje vietovėje yra optimalios dirvos ir klimato sąlygos.

Tokios klimato sąlygos ir geologinės dirvožemio ypatybės aiškinamos tuo, kad teritorija yra Picentini kalnų masyve. Joje yra keletas iškilesnių reljefų – Polveracchio kalnas, Acellica ir Mai kalnas. Vulkaninės kilmės dirvoje užtikrinamas geriausias derlingumas, todėl garantuojamas mineralinių elementų tiekimas. Vietos klimatui būdinga tai, kad lyja gausiai (apie 1 000 mm per metus), daugiausia rudenį ir pavasarį, o to iš esmės pakanka lazdynams auginti jų nedrėkinant. Žemiausia temperatūra žiemą retai nukrenta žemiau 0 °C, o vasarą dėl švelnaus jūros brizo paprastai nepakyla virš 30 °C. Švelnus klimatas žiemą yra labai svarbus jautriam lazdyno žydėjimo etapui, nes jis žydi būtent šiuo metų laiku.

5.2.   Produkto ypatumai

„Nocciola di Giffoni“ yra vietinės „Tonda di Giffoni“ atmainos, kurios lazdyno riešutus laikui bėgant imta auginti Picentino ir Irno slėnyje, vaisius. „Nocciola di Giffoni“ pasižymi plonu perispermu, kurį paskrudinus lengva atskirti. Dėl šios savybės „Nocciola di Giffoni“ labai vertina Kampanijos regiono konditerijos ir saldainių gamybos pramonės įmonės.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

„Nocciola di Giffoni“ lazdyno riešutai jau nuo neatmenamų laikų vertinami ne tik auginimo vietovėje, bet ir likusioje Italijoje bei užsienyje. Kaip liudija istoriniai šaltiniai, šis produktas glaudžiai susijęs su aplinka, kurioje auga, nes jis išvestas iš vietinės atmainos. „Tonda di Giffoni“ atmaina, kilusi Picentino ir Irno slėnyje, pasižymi ypatingomis savybėmis, dėl kurių „Nocciola di Giffoni“ jau seniai vertinamas rinkoje, kurioje jo kaina aukštesnė nei kitų lazdyno riešutų.

XX a. šie lazdynai imti plačiai auginti dėl didelės jų riešutų paklausos tarp konditerijos ir saldainių gamybos pramonės įmonių, kurios vertino „Nocciola di Giffoni“ lazdyno riešutus, nes juos lengva nulupti, o jų perispermas yra plonas. Net ir iki šiol yra didelė „Nocciola di Giffoni“ paklausa perdirbimo įmonėse, kurios juos naudoja kaip konditerijos patiekalų žaliavas.

Šioje teritorijoje auginant „Nocciola di Giffoni“ lazdyno riešutus, išgaunamos geriausios jų savybės, kaip jau XVIII a. pabaigoje minėjo Vincenzo De Caro. Šis Salerno istorikas, nagrinėdamas Giffoni teritorijoje auginamų augalų plėtrą, pabrėžė auginimo potencialą regiono žemėse, kuriose buvo auginami lazdynai. Be to, Picentini kalnų ir Irno slėnio teritorijos natūraliai tinka lazdynui auginti, nes šis krūmas visada savaime augo šiame regione. Vulkaninės kilmės dirvoje taip pat užtikrinamas geriausias derlingumas, o bendros „Nocciola di Giffoni“ kokybinės savybės atsirado sutapus aplinkos, gamtos ir žmogiškiesiems veiksniams, būdingiems auginimo vietovei.

Nuoroda į specifikacijos paskelbimą

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (4) 5 straipsnio 7 dalis)

Administracija pradėjo nacionalinę prieštaravimo procedūrą, paskelbdama pasiūlymą patvirtinti „Nocciola di Giffoni“ SGN 2012 m. kovo 29 d.Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 75.

Konsoliduotą auginimo specifikacijų tekstą galima rasti internete adresu:

http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335

arba

tiesiogiai prisijungus prie Žemės ir miškų ūkio bei maisto pramonės ministerijos interneto svetainės (http://www.politicheagricole.it) ir pasirinkus rubriką „Qualità e sicurezza“ (Kokybė ir sauga) (ekrano dešinėje viršuje) bei „Disciplinari di Produzione all’esame dell’UE“.

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeista Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3)  Žr. 2 išnašą.

(4)  Žr. 2 išnašą.

---

2.10.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 286/12

---

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

2013/C 286/05

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (2)

„BORNHEIMER SPARGEL“/„SPARGEL AUS DEM ANBAUGEBIET BORNHEIM“

EB Nr.: DE-PGI-0005-0803-17.03.2010

SGN ( X ) SKVN ( )

1.   Pavadinimas

„Bornheimer Spargel“/„Spargel aus dem Anbaugebiet Bornheim“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Vokietija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.6 klasė.

Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

„Bornheimer Spargel“ arba „Spargel aus dem Anbaugebiet Bornheim“ – toliau tekste paprastumo sumetimais vartojama tik „Bornheimer Spargel“ (Bornheimo smidrai) – Asparagus officinalis. Bornheimo vietovėje auginami smidrai didžiausią derlių duoda 4–10 auginimo metais. Bornheimo smidrai parduodami tiek skusti, tiek neskusti. Skutama rankomis arba smidrų skutimo mašina. Baltųjų ir žaliųjų smidrų ūgliai turi būti ne ilgesni kaip 22 cm ir ne trumpesni kaip 16 cm. Smidrų, kuriems taikoma geografinė nuoroda „Bornheimer Spargel“, ūgliai turi būti tinkamai susiformavę (tiesūs (gali būti kiek išlinkę), sveiki, neišsišakojusiomis viršūnėmis). Smidrai turi būti švelnūs. Jie negali turėti pašalinio kvapo ar skonio, būti pažeisti graužikų ar vabzdžių, ant jų neturi būti žemių ir kitų nešvarumų. Smidrai (taip pat augintojo tiesiai vartotojui parduodami smidrai) apdorojami pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (angl. UNECE) standartą FFV04 (Asparagus).

Skiriamoji Bornheimo smidrų ypatybė – būdingas, stiprus, pikantiškas skonis, šviežumas ir švelnumas.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

—

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Bornheimo smidrai turi būti užauginti ir jų derlius surinktas nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Kad išliktų švieži ir švelnūs, vos nupjauti ūgliai iškart atšaldomi lediniu vandeniu. Tada rūšiuojami pagal ilgį bei kokybę ir laikomi labai drėgnoje 1–2 °C temperatūros aplinkoje. Vandenyje smidrai laikomi ne ilgiau kaip 6 val.

Augintojai turi pasirūpinti, kad smidrai visą laiką būtų laikomi vėsiai. Pakuotės turinys turi būti vienodas, t. y. vienoje pakuotėje turi būti tokios pat kokybės, spalvos ir ilgio Bornheimo smidrai. Be to, smidrai permatomoje pakuotės dalyje turi atitikti visą pakuotės turinį.

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

—

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Auginimo vietovė yra palankaus klimato Kelno įduboje, žemutinėje ir vidurinėje Reino senvagės terasoje. Ji yra vakariniame Reino krante, į šiaurę nuo Bonos ir į pietus nuo Kelno, įduboje, kurios rytinėje pusėje yra kitame Reino krante stūksančių Reino Skalūninių kalnų prieškalnės, o vakaruose – Reino krašto gamtos parko (Kottenforst-Ville) aukštuma. Vietovė apima Bornheimo savivaldybę ir gretimų savivaldybių – Alfterio savivaldybės, Briūlio, Veselingo ir Bonos miestų – dalis. Vietovės ribos:

šiaurėje vietovė ribojasi su Briūlio pilies parku, nuo šios vietos riba eina Briūlio keliu iki Veselingo-Bercdorfo. Toliau riba eina išilgai Rodenkircheno kelio iki Veselingo-Keldenicho. Nuo čia riba eina aplink Eichholco dvarą ir pasuka į rytus palei „Shell“ degalų gamyklą iki Veselingo-Urfeldo lankos. Rytinė riba nuo minėtosios lankos eina išilgai Reino į Bonos miestą iki Bonos-Graurheindorfo ir Bonos ribos. Pietinė riba sutampa su auginimo vietovei priklausančių Bonos-Graurheindorfo, Bonos-Bušdorfo, Bonos-Tanenbušo, Bonos-Dransdorfo ir Bonos-Mesdorfo, Bonos-Lesenicho ir Alfterio-Ėdekoveno ribomis, tada pasuka į vakarus. Vakarinę auginimo vietovės ribą sudaro Alfterio kelias, Gylsdorfo kelias, Pelcstrašė, Kronenštrasė ir Roisdorfo kelias. Nuo Roisdorfo kelio galo geografinės vietovės riba eina Bornheimo miesto riba į vakarus, tada į šiaurę iki Bornheimo ir Briūlio miestų ribos. Šioje vietoje geografinės vietovės riba pasuka į rytus iki Valberbergo kelio (kelio numeris šalies kelių žemėlapyje – L 183). Vietovės riba L 183 keliu eina iki jo sankirtos su Pingsdorfo keliu, pasisuka ir eina pastaruoju keliu į šiaurės rytus iki Briūlio pilies.

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

Klimatas. Bornheimo miestas yra palankaus klimato vietovėje tarp dviejų didmiesčių – Kelno ir Bonos. Į pietus nuo Bonos prasibrovęs pro Reino Skalūninius kalnus atsiveria Reino slėnis ir susilieja su Kelno įduba. Lygumą rytų pusėje supa Septyni kalnai ir Bergo kraštovaizdžio (Bergisches Land) vidutiniai kalnai, o vakaruose Reino krašto gamtos parko aukštuma. Įduboje tarp kalnų vakaruose ir rytuose plytinti Reino lyguma labai gerai apsaugota. Todėl klimato sąlygos šioje vietovėje itin palankios sodininkystei ir daržininkystei: gana aukšta vidutinė metinė oro temperatūra, pakankamas kritulių kiekis. Vegetacijos periodas šioje vietovėje prasideda žymiai anksčiau ir trunka ilgiau nei gretimuose regionuose.

Dirvožemis. Bornheimo smidrai auginami unikalioje vietoje, žemutinėje ir vidurinėje Reino senvagės terasoje. Dirvožemiai Reino senvagės kilpų teritorijoje smėlingi, netoli dirvos paviršiaus yra molio sluoksnių. Smėlingi dirvožemiai anksti atšyla, o iš molio smidrai gauna užtektinai maisto medžiagų.

Žmogiškieji veiksniai. Borhneimo smidrai ypatingų savybių įgyja ir garsėja ir dėl vietos augintojų turimų tradicinio smidrų auginimo žinių ir patirties. Štai 1943 m. laikraščio „Westdeutscher Beobachter“ straipsnyje pabrėžiama augintojų kompetencija. Jame rašoma, kad gurmanai galėję lengvai atskirti Bornheimo smidrus nuo kitų smidrų, nes Bornheime tuomet buvo naudojamas senesnis smidrų auginimo būdas, smidrų ūgliai buvo pjaunami ne taip giliai kaip naujesniuoju „Mainco metodu“, todėl būdavo mažiau sumedėję. Tradicinės žinios praverčia ir šiandien, net ir naudojant šiuolaikinius auginimo metodus, nes augintojai iš ilgametės patirties žino, kurie šios vietovės laukai itin tinka smidrams auginti.

5.2.   Produkto ypatumai

Dėl palankios geografinės vietovės padėties Kelno įduboje pavasarį smidrų atžalos greitai auga. Spartus augimas labai svarbus, kad smidrų ūgliai būtų švelnūs ir sultingi.

Produktas labai vertinamas dėl jo ilgos istorijos, kuri aprašyta įvairiuose šaltiniuose.

Jau romėnų laikais Borheime buvo auginami vaisiai ir daržovės ir tiekiami romėnų kolonijoms (Colonia bonnensis ir Colonia agrippina – tuomečiai Bonos ir Kelno pavadinimai). Smidrus prie Reino pradėjo auginti dar romėnai, jie atnešė ir žinių, kaip juos auginti.

Bornheimo smidrų auginimo tradicija siekia beveik 300 metų. Senuosiuose raštuose rašoma apie vienuoles, jau prieš 1719 m. auginusias smidrus klonyje už savojo Šv. Onos vienuolyno Alfteryje. Apie 1769 m. vietiniai kunigaikščiai liepę supirkti visus apie Bornheimą auginamus smidrus ir atgabenti į Dyko pilį bei Kelno dvarą. Dar 1840 m. keli šimtai augintojų traukdavę iš Bornheimo ir aplinkinių kaimų į Kelno turgų parduoti išaugintų daržovių, daugiausia smidrų.

Smidrų auginimo plotai Bornheimo apylinkėse išsiplėtė, apie 20-ojo amžiaus pradžią išplitus filokserai, dėl kurios sunyko iki tol dominavę vynuogynai.

„Seeheimer Kreis“ (Vokietijos socialdemokratų partijai (SPD) priklausančios ilgametės darbo grupės) interneto svetainėje skelbiamame straipsnyje „Mit der MS Beethoven nach Unkel“ užsimenama, kad šios darbo grupės iškylose tradiciškai valgomi Bornheimo smidrai. Tai rodo, kad Bornheimo smidrai dar 1988 m. buvo puikiai žinomi ir vertinami nacionaliniuose politiniuose sluoksniuose.

Kasmet vyksta didelio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio sulaukianti Bornheimo smidrų šventė, kuria atidaromas Bornheimo smidrų sezonas ir kurioje karūnuojama smidrų karalienė. 2010 m. gegužės 11 d. laikraščio „Bonner Rundschau“ pranešime „Spargelfest: Bornheimer „Kö“ wird zur Festmeile (Smidrų šventė Bornheimo Kėnigštrasėje)“ rašoma, kad „Bornheimo smidrai – išskirtinis produktas“, o meras liaupsinęs smidrų ir sveikatos dieną: „Sveikatos diena turi daug bendra su smidrų švente! Valgant šį sveiką – ir dar skanų – tradicinį regiono patiekalą galima padaryti šį tą gera savo sveikatai ir prisidėti prie bendros gerovės.“

2007 m. gegužės 14 d. interneto laikraščio „Bonner Generalanzeiger Online“ straipsnyje „Bornheimer Spargel finden reißenden Absatz (Bornheimo smidrai išgraibstomi akimirksniu)“ pažymima, kad šventėje, kurios tema – ne vien smidrai, bet ir Europa, be mero, lankėsi Europos Parlamento narė Ruth Hieronymi ir įvairių Europos šalių konsulai. Nuotraukos paantraštėje teigiama: „Europa ir smidrai – puikus derinys“. Toks žemyno ir produkto sugretinimas rodo didžiulę Bornheimo smidrų svarbą regionui.

Kaip rašoma straipsnyje „Augenweide und Gaumenfreude (Akis paganyti ir gomurį pamaloninti)“, kaimyniniai Briūlio ir Bornheimo miestai 2008 m. paskelbė šūkį „Brühl und Bornheim – immer eine Spargellänge voraus (Briūlis ir Bornheimas – visada per smidro ūglį priešaky)“, kuriuo siekė pritraukti į regioną turistų. Vadinasi, net ir šios abi savivaldybės naudojasi Bornheimo smidrų šlove regionui garsinti. Tas pats šūkis vartojamas ir dviračių turizmo vadove „Die Bonner Burgenrunde“.

2006 m. gegužės 19 d. paskelbtas straipsnis „Brühl-Bornheimer Spargel als Spitzenprodukt (Briūlio ir Bornheimo smidrai – aukščiausios rūšies produktas)“.

Kitame laikraščio pranešime, kuriame analizuojamos Bornheimo miesto centro stiprybės ir silpnybės, teigiama, kad smidrai yra vietinis tradicinis Bornheimo produktas. Reino krašto gamtos parko leidinyje „Kostbarkeiten der Region aus Brühl & Bornheim (2009) (Briūlio ir Bornheimo regiono gardumynai)“ Bornheimo smidrai minimi kaip garsiausias Reino lygumos produktas, vertinamas ne vien šio regiono gurmanų.

2012 m. kovo 14 d. laikraščio straipsnyje rašoma apie Bornheimo miesto ketinimus oficialiai pasivadinti „Bornheim – Die Spargelstadt (Bornheimas – smidrų miestas)“. Tai rodo, kokią svarbą savivaldybė teikia Bornheimo smidrams.

Ypatinga Bornheimo smidrų vertė patvirtinama palyginus smidrų kainas. Palyginus 2009–2011 m. (balandžio–birželio mėn.) derliaus kainas matyti, kad „Bornheimer Spargel“ vadinamų smidrų kaina nuolat buvo daugiau kaip 10 % aukštesnė nei smidrų, parduodamų pavadinimu „Deutscher Spargel“.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Būdingas stipraus pikantiško smidrų skonio savybes lemia vietovės dirvožemio ir klimato ypatumai. Smėlingoje dirvoje smidrai auga tolygiai. Žemiau esantis molio sluoksnis teikia mineralinių medžiagų. Smidrai išlieka itin švieži ir švelnūs dėl to, kad auginami smidrams itin tinkamose geografinės vietovės dirvose, o nupjauti deramai apdorojami – laikomi vandenyje ne ilgiau kaip 6 val.

Bornheimo smidrai puikiai vertinami dėl nepaprastai gero skonio, vietos augintojų sukauptų tradicijomis grindžiamų žinių ir ilgos produkto istorijos.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis (3))

2009 m. liepos 3 d.Markenblatt, tomas Nr. 27, 7a-aa dalis, p. 12.

http://register.dpma.de/DPMAregister/geo/detail.pdfdownload/6200

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3)  Žr. 2 išnašą.

---