31.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 251/1

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, taip pat į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (1),

—

atsižvelgdamas į 1949 m. JT konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis ir trečiųjų asmenų išnaudojimo prostitucijos tikslais,

—

atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų programą, patvirtintas per 1995 m. rugsėjo 15 d. vykusią Ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, ir į kitus susijusius dokumentus, patvirtintus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas +5“ (2000 m.), „Pekinas +10“ (2005 m.) ir „Pekinas +15“ (2010 m.),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.) (2),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Tvirtesnis įsipareigojimas siekti moterų ir vyrų lygybės. Moterų chartija“ (COM(2010)0078),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 11 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Didesnės moterų ir vyrų lygybės užtikrinimas. 2010-ųjų metinė ataskaita“ (SEC(2011)0193),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

—

atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros ataskaitą „Homofobija, transfobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės“ (2010 m.),

—

atsižvelgdamas į ES Aukų teisių dokumentų rinkinį, kurį sudaro 2011 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikatas „Aukų teisių stiprinimas ES“ (COM(2011)0274), Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai (COM(2011)0275), ir Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose (COM(2011)0276),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos ataskaitą „Barselonos tikslų, susijusių su ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros paslaugomis, įgyvendinimas“ (COM(2008)0638),

—

atsižvelgdamas į Direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir į 2011 m. kovo 1 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Test-Achats byloje (C-236/09) (3),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 13 d. Parlamento rezoliuciją dėl moterų ir skurdo Europos Sąjungoje (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl nediskriminavimo dėl lyties ir kartų solidarumo (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2009 m.) (6) ir į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2010 m.) (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl moterų ir vadovaujamųjų pareigų verslo srityje (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų skurdo Europos Sąjungoje (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl ekonomikos nuosmukio ir finansų krizės lyčių aspektų (11),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7–0041/2012),

A.

kadangi vyrų ir moterų lygybė yra pagrindinis Europos Sąjungos sutartyje įtvirtintas Europos Sąjungos principas ir Europos Sąjunga išsikėlė konkrečią užduotį integruoti lyčių lygybės principą į visas savo veiklos sritis; kadangi nepaisant to, kad šioje srityje vyksta laipsniška pažanga, išlieka daugelis moterų ir vyrų skirtumų;

B.

kadangi ekonomikos krizės sąlygomis moterų padėties darbo rinkoje gerinimas ir jų ekonominės nepriklausomybės didinimas yra ne tik moralinė, bet ir ekonominė būtinybė; kadangi strategija „Europa 2020“ pirmiausia siekiama iki 75 proc. didinti moterų ir 20–64 metų vyrų užimtumo lygį;

C.

kadangi būsimas Europos Sąjungos ekonomikos konkurencingumas ir klestėjimas labiausiai priklauso nuo jos gebėjimo visiškai panaudoti savo darbo išteklius, įskaitant ir aktyvesnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje; kadangi vienas iš strategijos „Europa 2020“ prioritetų – paskatinti dirbti daugiau moterų norint iki 2020 m. pasiekti 75 proc. moterų užimtumo lygį; kadangi palyginti daugiau moterų negu vyrų dirba ne visą darbo dieną arba pagal laikinąsias sutartis, todėl krizių laikotarpiais jas galima lengviau atleisti ir egzistuoja pavojus, kad dėl dabartinio ekonomikos nuosmukio pažanga lyčių lygybės srityje bus sustabdyta arba netgi bus pastebima regresija; kadangi darbo ne visą dieną galimybės kai kuriais atvejais ir kai kurį laiką gali daryti teigiamą poveikį moterims ir vyrams, norintiems suderinti darbą, šeimą ir asmeninį gyvenimą;

D.

kadangi lyčių lygybės tikslas susijęs su didesniu moterų politiniu atstovavimu; kadangi moterų atstovavimo politinių sprendimų priėmimo procese situacija pastaraisiais metais padėtis negerėjo – nacionaliniuose ES valstybių narių parlamentuose lyčių pusiausvyra liko nepakitusi: 24 proc. moterų ir 76 proc. vyrų, o moterų ministrių skaičius kai kuriuose valstybių narių parlamentuose neviršija 15 proc. ir iš viso tokių yra tik 23 proc.; kadangi Europos Parlamento pirmininko pavaduotojų moterų skaičius antrojoje 2009–2014 m. parlamento kadencijos pusėje sumažėjo;

E.

kadangi iš pradžių dėl ekonomikos krizės daugiausia sumažėjo vyrų užimtumo lygis, tačiau manoma, kad viešųjų išlaidų mažinimas turės itin didelį poveikį moterų užimtumo lygiui ir atlyginimų skirtumui, nes, palyginti su vyrais, viešajame sektoriuje dirba daug daugiau moterų; kadangi svarbiausi sektoriai, kuriuose vyrauja moterys – sveikatos priežiūros sektorius, švietimo ir socialinės priežiūros sritys; kadangi svarbu atkreipti dėmesį ne tik į užimtumo lygį, bet ir į vienodas užimtumo sąlygas, kokybę, įskaitant karjeros galimybes ir atlyginimą;

F.

kadangi smurtas prieš moteris yra didžiausia kliūtis moterų ir vyrų lygybei, yra pagrindinių moters teisių pažeidimas ir yra vienas iš labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų ES, nepaisant politikų vykdomų kovos su šiuo reiškiniu priemonių; kadangi ekonomikos nuosmukiu yra sukuriamos sąlygos, siejamos su padidėjusiu smurtu intymiuose ryšiuose, o paramos paslaugoms taikomos griežto taupymo priemonės smurtą patyrusias moteris daro dar labiau pažeidžiamomis negu įprasta;

G.

kadangi ekonomistai ir demografai (Pasaulio bankas, EBPO ir TVF) naudoja ekonominius ir matematinius modelius norėdami pabrėžti namuose gamintų produktų – kuriuos daugiausia pagamina moterys – teikiamą ekonominę vertę, ir kad moterų indėlis į BVP būtų netgi didesnis, jeigu būtų įskaičiuojamas jų atliekamas neapmokamas darbas, į kurį neatsižvelgiant moterys diskriminuojamos;

H.

kadangi dėl socialinėms paslaugoms, pvz., vaikų priežiūrai, skiriamų biudžeto lėšų mažinimo moterys ir toliau turi mažiau galimybių dalyvauti darbo rinkoje;

I.

kadangi galimybė gauti vaikų, pagyvenusių žmonių ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugas yra būtina norint užtikrinti vienodas dalyvavimo darbo rinkoje, mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo sąlygas moterims ir vyrams; kadangi namų globėjai toliau diskriminuojami dėl to, kad skiriant pensijas ir išmokas neįskaičiuojami jų darbo metai;

J.

kadangi 2012 m. yra paskelbti Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais ir būtina prabrėžti, kad daugiau pagyvenusių moterų negu vyrų gyvena vienos dėl ilgesnės gyvenimo trukmės;

K.

kadangi 2011 m. spalio mėn. Europos Parlamentas pateikė savo nuomonę dėl pasiūlymo dėl naujos direktyvos dėl motinystės atostogų, pagal kurią motinystės atostogos pratęsiamos iki 20 savaičių (mokant 100 proc. darbo užmokesčio), kuria taip pat nustatomos apmokamos bent dviejų savaičių tėvystės atostogos;

L.

kadangi dėl bankų sektoriuje kilusios krizės labai apribotos galimybės gauti kapitalo ir gali būti, kad dėl šios problemos itin nukentės moterys verslininkės, nes vis daugiau moterų, siekdamos geriau suderinti profesinę veiklą ir šeimos gyvenimą, dirba savarankiškai;

M.

kadangi pagal lytis paskirstytų duomenų rinkimas ir analizė yra labai svarbūs Europos Sąjungoje norint užtikrinti lygias vyrų ir moterų galimybes;

N.

kadangi pažanga užtikrinant lyčių lygybę daroma itin lėtai, visų pirma ekonominės lygybės srityje; kadangi politikos lyderiai turėtų ne tuščiažodžiauti apie lyčių lygybę, o užtikrinti, kad ji taptų jų ekonomikos strategijų prioritetu;

O.

kadangi moterų ir vyrų gaunamo darbo užmokesčio skirtumas vis dar labai didelis (kai kuriais atvejais jis viršija 25 proc.), ir nepaisant to, kad įdėta daug pastangų ir padaryta pažanga, minėtas darbo užmokesčio skirtumas nemažėja bet greičiau lieka toks pats;

P.

kadangi užimtumo lygis žemesnis kaimo vietovėse, be to, daugybės moterų oficialioje darbo rinkoje nėra, taigi jos neužregistruojamos kaip bedarbės ir neįtraukiamos į nedarbo statistinius duomenis, o tai sukelia ypatingų finansinių ir juridinių problemų dėl teisės į motinystės ir nedarbingumo dėl ligos atostogas, teisės į pensiją ir socialinę apsaugą, taip pat problemų skyrybų atveju; kadangi kaimo vietovės patiria žalą dėl aukštos kokybės įsidarbinimo galimybių stokos;

Q.

kadangi vidutiniškai tris iš dešimties namų ūkių Europos Sąjungoje sudaro vienas asmuo, kurių dauguma yra vienišos ir ypač pagyvenusios moterys, be to, šis procentinis dydis didėja; kadangi šie namų ūkiai pažeidžiamesni ir jiems kyla didesnis pavojus patirti skurdą, visų pirma ekonominių sunkumų laikais; kadangi daugumoje valstybių narių vieno asmens arba tik iš vieno atlyginimo gyvenantys namų ūkiai apmokestinimo, socialinės apsaugos, aprūpinimo būstu, sveikatos priežiūros, draudimo ir pensijų srityse ir absoliučiu, ir lyginamuoju požiūriais vertinami nepalankiai;

R.

kadangi moterų lytinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės yra žmogaus teisės, ir jos turėtų būti užtikrintos visoms moterims, nepaisant jų socialinės padėties, amžiaus, seksualinės orientacijos arba etninės kilmės;

S.

kadangi dauguma tokių moterų kaip neįgalios, prižiūrinčios vaikus, pagyvenusios, etninių mažumų moterys, ypač romų tautybės, bei moterys migrantės patiria įvairialypę ir su keliais sektoriais susijusią diskriminaciją ir yra pažeidžiamesnės socialinės atskirties, skurdo ir ypatingų žmogaus teisių pažeidimų požiūriu;

T.

kadangi Europos Sąjungos šeimos yra įvairios ir apima susituokusius, nesusituokusius ir partnerystėje gyvenančius tėvus, skirtingų lyčių ir tos pačios lyties tėvus, vienišus tėvus ir globėjus, kurie pagal nacionalinę ir Europos Sąjungos teisę nusipelno vienodos apsaugos;

U.

kadangi ES Teisingumo Teismo sprendimas Test Achats byloje rodo, kad reikia tikslių, aiškių ir nedviprasmiškų lyčių lygybę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų;

V.

kadangi vyrų ir moterų darbo užmokestis mažiau skiriasi prieš sukuriant šeimą ir didėja asmenims sudarius porą; kadangi gimus pirmam vaikui moterų užimtumo lygis mažėja, ir darbo rinkos sunkumai kaupiasi ankstyvesniuose jų gyvenimo etapuose, tai susiję su vaikų priežiūra, kuri vėliau virsta vyresnių asmenų priežiūra, kuri dažnai perauga į dirbančiųjų asmenų skurdą;

W.

kadangi paaiškėjo, kad moterims skirti teigiami veiksmai yra svarbiausia, siekiant visapusiškai įtraukti jas į darbo rinką ir apskritai į visuomenę;

X.

kadangi kaimo vietovėse gyvenančios moterys patiria dar didesnę diskriminaciją ir susiduria su lyčių stereotipais, negu miestietės, ir kaimo vietovėse gyvenančių moterų užimtumo lygis yra daug mažesnis negu miestiečių;

Y.

kadangi prekybos žmonėmis aukomis dažniausiai tampa moterys ir merginos;

1.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų santuokos, skyrybų ir sutuoktinių turto reglamentavimo teisės aktai tiesiogiai ar netiesiogiai netaptų sutuoktinių, ypač moterų, finansiniais spąstais ir kad jaunos siekiančios susituokti poros visiškai suprastų teisinius ir finansinius santuokos ir jos nutraukimo padarinius ir apie juos būtų informuojamos per tinkamą laikotarpį;

2.

ragina valstybes nares investuoti į prieinamas aukštos kokybės vaikų priežiūros įstaigas ir į sergančių, neįgalių, pagyvenusių ar kitų asmenų, kuriems reikalinga slauga, priežiūros įstaigas, siekiant, kad jos dirbtų lanksčiu grafiku ir būtų prieinamos kuo didesniam žmonių skaičiui, padedant jiems suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad vaikus arba pagyvenusius žmones prižiūrintys vyrai ir moterys būtų pripažinti jiems suteikiant asmenines su socialine apsauga ir pensijomis susijusias teises; ragina socialinius partnerius pateikti konkrečias iniciatyvas, siekiant patvirtinti dėl priežiūros panaudotų atostogų metu įgytus įgūdžius;

3.

ragina valstybes nares pereiti prie individualizuotų socialinės apsaugos sistemų, siekiant padidinti moterų asmeninį savarankiškumą ir pagerinti jų visuomeninę padėtį;

4.

pabrėžia, kad svarbu vystyti bendros nuosavybės teisinę sąvoką, siekiant užtikrinti visišką moterų teisių pripažinimą žemės ūkio sektoriuje, tinkamą apsaugos lygį socialinės apsaugos srityje ir jų darbo pripažinimą, ir pabrėžia, kad būtina iš dalies pakeisti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) reglamentą, kad būtų galima, kaip ir Europos socialiniame fonde (ESF), imtis teigiamų veiksmų moterims būsimu 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, kaip tai buvo įmanoma ankstesniais laikotarpiais, bet ne dabar, priemonių, kurios turės didelį teigiamą poveikį moterų užimtumui kaimo vietovėse;

5.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti pasiūlymus dėl abipusio civilinių sąjungų ir tos pačios lyties šeimų pripažinimo visoje Europos Sąjungoje tose valstybėse, kuriose jau patvirtinti atitinkami teisės aktai, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris darbo, laisvo judėjimo, apmokestinimo ir socialinės apsaugos srityse, apsaugant šeimų ir vaikų pajamas;

6.

palankiai vertina Direktyvos 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo priėmimą, ir ragina valstybes nares užtikrinti visišką jos įgyvendinimą tinkamu laiku;

7.

apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės įgyvendina griežtas šeimos apibrėžtis siekdamos atsisakyti teisinės tos pačios lyties porų ir jų vaikų apsaugos; primena, kad ES teisėje įtvirtintas nediskriminavimo principas, kuris taikomas nepaisant lyties arba seksualinės orientacijos, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

8.

pabrėžia, kad vykdant fiskalinį konsolidavimą neatsižvelgiant į lyčių lygybę rizikuojama, kad gali padidėti lyčių segregacija darbo rinkoje, gali padaugėti nepastovaus moterų darbo atvejų, padidėti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, skurdo feminizacija ir kilti daugiau sunkumų derinant vaikų arba pagyvenusių asmenų priežiūrą ir darbą;

9.

ragina Tarybą pradėti nagrinėti Europos Parlamento poziciją, dėl dalinio Motinystės atostogų direktyvos pakeitimo, visų pirma jos nuostatas dėl neseniai kūdikius pagimdžiusių moterų darbo užmokesčio, kad minėtu laikotarpiu būtų užtikrinamas moterų ekonominės nepriklausomybės tęstinumas;

10.

ragina valstybes nares aktyviai skatinti ir atidžiai prižiūrėti socialinių partnerių Bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų, visų pirma jo nuostatų dėl neperduodamo laikotarpio nustatymo, įgyvendinimą, ir užtikrinti, kad būtų panaikintos visos kliūtys siekiant padidinti vyrų pasinaudojimo tėvystės atostogomis rodiklius;

11.

pabrėžia, kad moterų pajamos ir apmokamas bei kokybiškas darbas yra būdas užtikrinti jų ekonominę nepriklausomybę ir didesnę vyrų ir moterų lygybę visoje visuomenėje;

12.

ragina valstybes nares ir socialinius partnerius pirmiausia dirbančias moteris įtraukti į mokymus ir ekologiškų darbo vietų, kurias Europos Komisija laiko pagrindiniu Europos Sąjungos darbo rinkos segmentu, profesinio mokymo programas;

13.

ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti ir pašalinti kliūtis, trukdančias romų tautybės moterims patekti (arba sugrįžti) į darbo rinką arba pradėti nuosavą verslą, taip pat ragina skirti pakankamai dėmesio moterų vaidmeniui suteikiant didesnę ekonominę galią atskirtį patiriantiems romų tautybės asmenims ir pradedant verslą;

14.

ragina imtis veiksmų nacionaliniu ir Europos lygmenimis, kad būtų skatinamas moterų verslumas steigiant mokymo ir profesinių bei juridinių konsultacijų įstaigas, ir palengvinant galimybę naudotis viešuoju ir privačiuoju finansavimu;

15.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares įvertinti ekonominės ir finansų krizės poveikį lytims atliekant poveikio lytims vertinimus, ir vėliau taikyti pagal lytis suderinto biudžeto priemones;

16.

ragina valstybes nares investuoti į esamų struktūrinių fondų išlaidas 2007–2013 m. laikotarpiu, gerinant priežiūros paslaugas siekiant suteikti galimybių moterims ir vyrams derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą;

17.

pažymi, kad, nepaisant to, jog pastaraisiais metais surengta labai daug kampanijų, užsibrėžta daug tikslų ir įgyvendinta daug priemonių, niekaip nepavyksta sumažinti didelio vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo: visoje ES moterys vidutiniškai uždirba 17,5 proc. mažiau nei vyrai, o per pastaruosius kelerius metus vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas sumažėjo labai nedaug; ragina valstybes nares padidinti pastangas įgyvendinant galiojančias ES nuostatas, kad šis skirtumas būtų sumažintas;

18.

ragina Europos institucijas, valstybes nares ir socialinius partnerius spręsti plataus spektro problemas dėl kurių vis dar išlieka nevienodi lyčių atlyginimai, įgyvendinant Europos masto tikslą kiekvienoje valstybėje narėje 10 proc. sumažinti užmokesčio skirtumą, siekiant užtikrinti vienodą užmokestį vyrams ir moterims už tokį patį darbą bei kvalifikaciją bei pritaria Komisijos iniciatyvai minėti Europos vienodo darbo užmokesčio dieną; apgailestauja, kad nuo 2008 m. lapkričio 18 d., kai Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją su rekomendacijomis, Komisija nepateikė jokio pasiūlymo dėl teisės akto;

19.

ragina valstybes nares ir Komisiją imtis atitinkamų priemonių siekiant sumažinti vyrų bei moterų pensijų skirtumus, kylančius dėl darbo užmokesčio skirtumų ir įvertinti naujų pensijų sistemų poveikį įvairioms moterų kategorijoms, ypatingą dėmesį atkreipiant į darbo ne visą dieną ir netipines sutartis;

20.

ragina valstybes nares imtis tikslingų priemonių, kad socialinis darbas būtų labiau vertinamas ir teisingiau apmokamas; mano, kad ugdymo ir priežiūros veikla finansiniu požiūriu turi būti prilyginta kitai profesinei veiklai, o vyrai ir moterys, nusprendę imtis socialinės veiklos, dėl to neturi patekti į blogesnę finansinę padėtį;

21.

išreiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl ekonomikos krizės ir biudžeto mažinimo ši problema pagilės, nes moterims tai darys labai didelį poveikį; ragina valstybių narių vyriausybes, taip pat socialinius partnerius parengti veiksmų planą ir nustatyti konkrečius ir plataus užmojo tikslus;

22.

ragina valstybes nares geriau panaudoti aukštos kvalifikacijos migrančių įgūdžius ir suteikti joms galimybes įgyti išsilavinimą ir dalyvauti mokymuose, įskaitant kalbų kursus, siekiant užkirsti kelią įgūdžių praradimui, vienodas įsidarbinimo galimybes bei skatinti migrantų integraciją; ragina valstybes nares stebėti, kaip priimamos su migrantėmis susijusios priemonės ir ragina konsultuotis su NVO bei moterų migrančių organizacijomis dėl jų socialinei integracijai skatinti skirtos politikos bei priemonių;

23.

yra susirūpinęs dėl kai kuriose valstybėse narėse egzistuojančių teisės aktų, aiškiai nedraudžiančių prašymo atleisti iš darbo pasirašymo moterų įdarbinimo metu galimybės, dėl kurios yra apeinami motinystės apsaugos įstatymai;

24.

mano, kad aktyvus moterų dalyvavimas ir visiškas jų įtraukimas į Europos Sąjungos darbo rinką naudingas ne tik verslui, bet ir ekonomikai ir visai visuomenei, o toks dalyvavimas padeda užtikrinti pagrindines teises ir demokratiją: 60 proc. naujų universitetų absolventų yra moterys, tačiau jos ir toliau užima pernelyg mažai darbo vietų, kuriose reikia priimti su ekonomika susijusius sprendimus;

25.

apgailestauja, kad ekonomikos atgaivinimo projektai daugiausia skirti tiems sektoriams, kuriuose dažniausiai dirba vyrai; ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ bei nacionalines reformų programas lyčių lygybės siekti nuosekliai, o vienu iš svarbiausių dalykų laikyti kliūčių moterų dalyvavimui darbo rinkoje šalinimą, ypatingą dėmesį skiriant neįgalioms moterims, migrantėms bei etninių mažumų moterims, moterims 54–65 m. amžiaus grupėje bei romų tautybės moterims; atkreipia dėmesį į tai, kad moterims ir vyrams, norintiems tinkamai derinti profesinį ir šeimos gyvenimą ir įgyti finansinę nepriklausomybę, būtinos galimybės naudotis lanksčiomis darbo formomis, įskaitant nuotolinį darbą; atkreipia dėmesį į tai, kad nepakankamai moterų dirba sektoriuose, kuriuose numatoma plėtra, pvz. atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir darbo vietų, kuriose intensyviai taikomos mokslo naujovės ir technologijos, sektoriuose ir ragina Tarybą, Europos Komisiją ir valstybes nares patvirtinti darbo vietų kūrimo politiką, kuria būtų siekiama vyrų ir moterų pusiausvyros šiuose naujuose sektoriuose;

26.

ragina paremti iniciatyvas ir kampanijas, laužančias stereotipus, susijusius su mažu moterų darbo efektyvumo ir nesugebėjimu valdyti; ragina remti profesinį moterų vystymąsi ir jų siekimą eiti vadovų pareigas;

27.

apgailestauja dėl to, kad moterų skaičius įmonių valdybose nepadidėjo, kaip parodė Europos Komisijos 2012 m. pranešimas apie moterų dalyvavimą priimant ekonominius sprendimus; pažymi, kad ES moterys eina vykdomojo direktoriaus pareigas vidutiniškai tik 13 proc. svarbiausių į biržos sąrašus įtrauktų bendrovių, o vadovo pareigas eina tik 3 proc. moterų;

28.

ragina Komisiją kuo greičiau pateikti išsamius duomenis apie dabartinį atstovavimą moterimis visų rūšių ES įmonėse ir apie privalomas ir neprivalomas priemones, kurių imasi verslo sektorius, taip pat apie priemones, kurias valstybės narės, siekdamos užtikrinti didesnį atstovavimą moterims šioje srityje, neseniai patvirtino; pažymi, kad, anot Komisijos pranešimo apie moterų dalyvavimą priimant ekonominius sprendimus, veiksmų, kurių imasi įmonės ir valstybės narės, nepakanka; pritaria paskelbtoms konsultacijoms dėl priemonių, skirtų lyčių pusiausvyrai padidinti priimant ekonominius sprendimus; tačiau yra nusivylęs tuo, kad Komisija nesiėmė skubių teisėkūros priemonių, kaip ji buvo įsipareigojusi, jei nebūtų pasiekti tikslai; mano, kad dėl menkos pažangos, padarytos 2011 m., reikia konkretesnių priemonių, o ne vien konsultacijos; todėl dar kartą pakartoja savo 2011 m. reikalavimą iki 2012 m. pasiūlyti teisės aktus, įskaitant kvotas, kuriais būtų siekiama iki 2015 m. 30 proc., o iki 2020 m. – 40 proc. padidinti atstovavimą moterims įmonių valdymo organuose, kartu atsižvelgiant į valstybių narių atsakomybę ir į jų ekonominius, struktūrinius (t. y. susijusius su įmonių dydžiu), teisinius ir regioninius ypatumus;

29.

pabrėžia, kad valstybėms narėms reikia imtis priemonių, įskaitant teisės aktus, kurios nustatytų privalomus tikslus siekiant užtikrinti proporcingą moterų ir vyrų einančių atsakingas pareigas įmonėse, valstybės valdyme ir politiniuose organuose skaičių; atkreipia dėmesį į sėkmingus Norvegijos, Ispanijos, Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos pavyzdžius;

30.

primena, kad 2014 m. vyksiantys Europos Parlamento rinkimai, po kurių bus paskirta kita Europos Komisija ir bus paskirti aukštesnes pareigas eisiantys Europos Sąjungos institucijų administracijos vadovai, yra puiki proga pereiti prie paritetinės demokratijos ES lygmeniu;

31.

ragina valstybes nares remti paritetą Europos Komisijos nario pareigas eiti siūlant po moterį ir vyrą; ragina paskirtą Europos Komisijos pirmininką siekti pariteto sudarant Europos Komisiją; ragina dabartinę Europos Komisiją viešai paremti šią procedūrą;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad taikant rinkimų kvotas daromas teigiamas poveikis moterų atstovavimui ir palankiai vertina priimtas pariteto sistemas ir Prancūzijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Slovėnijoje, Portugalijoje ir Lenkijoje įvestas lyčių kvotas; ragina valstybes nares, kurių politiniuose susirinkimuose moterų atstovių ypač mažai, apsvarstyti galimybę taikyti atitinkamas priemones;

33.

palankiai vertina tai, kad 2009–2014 m. EB kadencijos laikotarpiu labai padidėjo EB parlamentinių komitetų pirmininkių skaičius ir moterų EB narių skaičius, bet apgailestauja, kad antrąją kadencijos pusę sumažėjo EB pirmininko pavaduotojų moterų skaičius, taigi siūlo taikyti priemones, kuriomis būtų siekiama visiškos pirmininko pavaduotojų pareigybės lyčių pusiausvyros;

34.

ragina valstybes nares skatinti moterų verslumą ir teikti finansinę paramą, užtikrinti profesinį orientavimą ir mokymus, kad moterys būtų skatinamos įkurti savo įmones;

35.

primygtinai ragina Komisija įtraukti homofobinį ir transfobinį smurtą bei priekabiavimą į savo veiksmų programas, skirtas kovai su smurtu dėl lyties.

36.

pritaria pastangoms tiek Bendrijos, tiek ir nacionaliniu lygmenimis, kovojant su prievarta moterų, vyrų ir vaikų atžvilgiu, kaip pvz. tokių priemonių svarbą, kaip Europos apsaugos orderis, direktyva dėl kovos su prekyba žmonėmis ir teisės aktų rinkinys, skirtas sustiprinti aukų teises Europos Sąjungoje, tačiau pabrėžia, kad šis reiškinys išlieka svarbia problema, kuri nėra išspręsta; ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti ir įgyvendinti politiką, skirtą kovai su visomis prievartos prieš moteris formomis, įskaitant visų formų seksualinį, fizinį ir psichologinį išnaudojimą, smurtą šeimoje, priekabiavimą ir pabrėžia poreikį įtraukti kovą su smurtu dėl lyties į ES išorės politikos ir vystomojo bendradarbiavimo sritis; pabrėžia poreikį sužinoti realią smurto dėl lyties ES problemos apimtį; atkreipia dėmesį, kad svarbų darbą šioje srityje turi atlikti Europos kovos su smurtu dėl lyties stebėjimo centras; todėl ragina kaip galima greičiau pradėti šio centro veiklą;

37.

pakartoja, kad Komisija privalo pateikti ES strategiją dėl smurto prieš moteris nutraukimo, įskaitant teisines baudžiamosios teisės priemones, skirtas kovoti su prievarta dėl lyties, kaip Parlamentas to prašė keletoje rezoliucijų; ragina Komisiją 2015 m. paskelbti ES smurto prieš moteris nutraukimo metais;

38.

ragina valstybes nares sukurti informacines programas, skirtas kovoti su priekabiavimu ir psichologiniu smurtu darbe, kad tai patiriančios moterys galėtų veiksmingai jomis pasinaudoti;

39.

smurtą šeimoje supranta kaip bet kokį seksualinio, fizinio ir psichologinio pobūdžio išnaudojimą; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo smurto dėl lyties visoje ES kiekvienais metais žūsta daug žmonių; taigi jį reikėtų vertinti ne kaip asmeninę ir šeiminę problemą, o kaip visuomenės saugumo klausimą ir kaip pagrindinių teisių pažeidimą, užtikrinant galimybę naudotis prevencinėmis, teisinės apsaugos ir paramos priemonėmis, taikomomis ir persekiojimo atveju;

40.

reiškia pasitenkinimą, kad neseniai priimta Europos apsaugos orderio direktyva, kuria siekiama apsaugoti, pvz., smurto dėl lyties aukas ir ragina valstybes nares skubiai ją perkelti į savo nacionalinę teisę, kad būtų skubiai sudarytos sąlygos tinkamai panaudoti Europos apsaugos orderį;

41.

atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į ES Aukų teisių dokumentų rinkinį; ragina valstybes nares į šį įstatymų paketą įtraukti konkrečius veiksmus ir išteklius, siekiant užkirsti kelią bet kokiam smurtui prieš moteris, įskaitant smurtą šeimoje, seksualinį smurtą, seksualinį priekabiavimą, vadinamuosius nužudymus dėl garbės, moterų išorinių lyties organų žalojimą ir kitokį smurtą, taip pat asmens teisių pažeidimus;

42.

ragina valstybes nares diegti pakartotinės socializacijos ir psichologines programas, skirtas fizinio smurto kaltininkams, kad sumažėtų smurto naudojimo atvejų; atkreipia dėmesį ir į agresijos didėjimą tarp merginų;

43.

ragina Komisiją įvykdyti savo įsipareigojimą lyčių lygybę įtraukti į bendrą Europos prieglobsčio sistemą;

44.

pabrėžia, kad svarbu, kad valstybės narės ir regionų bei vietos valdžios institucijos imtųsi veiksmų, siekiant palengvinti nuo smurto dėl lyties nukentėjusių moterų pakartotinę integraciją į darbo rinką, naudojantis tokiomis priemonėmis kaip ESF ar programa PROGRESS;

45.

atkreipia dėmesį į tai, kad socialinio ir ekonominio savarankiškumo didinimas, taip pat apsisprendimas dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir laisvas partnerio pasirinkimas yra svarbios išankstinės kovos su smurtu sąlygos;

46.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares pripažinti lyčių aspektą esmine ES sveikatos politikos dalimi, ir toliau dėti daug pastangų siekiant priimti dvejopą strategiją, į kurią būtų įtrauktas lyčių ir amžiaus aspektas, ES ir valstybių narių sveikatos politikos srityse imtis konkrečių su lyčių lygybe susijusių veiksmų;

47.

pakartoja savo poziciją dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos teisių, kurią išreiškė savo 2010 m. vasario 10 d. ir 2011 m. kovo 8 d. rezoliucijose dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2009 ir 2010 m.; išreiškia nerimą dėl kai kuriose valstybėse narėse neseniai patvirtintų finansavimo, skirto šeimos planavimui ir lytiniam švietimui, sumažinimų bei apribojimų naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis, visų pirma kai tai susiję su saugojimu nėštumo ir motinystės laikotarpiu bei saugiu ir teisėtu nėštumo nutraukimu; pabrėžia, kad visoms moterims svarbu suteikti galimybę kontroliuoti savo seksualines bei reprodukcijos teises, įskaitant galimybę įsigyti įvairių prieinamų geros kokybės kontracepcijos priemonių;

48.

reiškia susirūpinimą dėl didėjančio sergamumo ŽIV/AIDS ir kitomis lytiškai plintančiomis ligomis, ypač tarp moterų; pažymi, kad 45 proc. naujai užsikrėtusiųjų ŽIV yra 15–24 metų jaunos moterys ir merginos; todėl ragina Komisiją savo strategijoje dėl kovos su ŽIV/AIDS didesnį dėmesį skirti prevencijai ir aiškiai įtraukiant švietimo lytiniais klausimais ir galimybių laisvai gauti prezervatyvų bei atlikti ŽIV testus aspektus didinti bendrą supratimą apie lytiškai plintančių ligų pavojų ir mažinti naujai užsikrėtusiųjų ŽIV skaičių;

49.

ragina, kad Europos bei valstybių narių mastu būtų pradėta svarstyti kaip kovoti su stereotipais, susijusiais su atitinkamais moterų ir vyrų vaidmenimis; šiuo klausimu pabrėžia, kad yra svarbu skatinti tokio moters įvaizdžio formavimą, kuriuo gerbiamas jos orumas bei kovoti su nuolatiniais lyčių stereotipais ir ypač su žeminančiais vaizdais, tuo pat metu laikantis žodžio bei spaudos laisvės principų;

50.

ragina ES ir jos valstybes nares lyčių aspekto integravimo reikalavimą įtraukti į visas savo politikos sritis, ypatingą dėmesį skiriant specialių poreikių turinčioms moterims;

51.

ragina valstybes nares ir Komisiją skirti ypatingą dėmesį pažeidžiamoms moterų grupėms: neįgalioms, vyresnio amžiaus moterims, turinčioms menką profesinį parengimą arba neturinčioms jokio, besirūpinančioms priklausomais asmenimis, imigrantėms ar priklausančioms mažumoms, – tai ypatingos grupės, kurioms turi būti taikomos prie jų sąlygų pritaikytos priemonės;

52.

ragina lygybės srityje kompetentingas nacionalines, regionines ir vietos institucijas įvesti integruotą požiūrį, siekiant pagerinti jų atsaką į daugialypės diskriminacijos atvejus ir jų pačių valdymą; taip pat primygtinai reikalauja, kad minėtos institucijos teisėjams, advokatams ir apskritai visam personalui pasiūlytų mokymus, kurie leistų jiems nustatyti daugialypės diskriminacijos situacijas, užkirsti joms kelią ir jas valdyti;

53.

Ragina įgyvendinant ES išorės politiką moterų žmogaus teisėms ir galimybėms jomis efektyviai naudotis teikti didžiausią pirmenybę; taip pat ragina įgyvendinti direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos;

54.

nors palankiai vertina tai, kad pietinėse Viduržemio jūros regiono valstybėse pereinama prie didesnės demokratijos ir siekiama užtikrinti daugiau laisvių, nerimauja, kad po vadinamojo Arabų pavasario moterų teisės iš tikrųjų gali susilpnėti; ragina Komisiją parengti konkrečias paramos priemones lyčių lygybei šiose šalyse užtikrinti;

55.

apgailestauja, kad kai kuriuose pasaulio regionuose prievartavimas vis dar naudojamas kaip karo ginklas; ragina Europos Sąjungą, pasitelkiant Europos išorės veiksmų tarnybą, šį reiškinį savo darbotvarkėje įrašyti kaip prioritetinį;

56.

pažymi, kad šiais metais pasaulio gyventojų skaičius pasiekė 7 mlrd.; yra įsitikinęs, kad šeimos planavimas turėtų būti politinės darbotvarkės prioritetas;

57.

yra susirūpinęs dėl to, kad pažanga siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT), ypač 5-ojo TVT „Gerinti motinų sveikatą“, daroma lėtai, taip pat dėl to, kad pažanga siekiant trimis ketvirtadaliais sumažinti gimdyvių mirštamumo lygį nepadaryta tiek, kiek buvo planuota, o tikslas iki 2015 m. visiems užtikrinti galimybes gauti reprodukcinės sveikatos paslaugas toli gražu nepasiektas; pažymi, kad dėl nėštumo ar gimdymo komplikacijų, kurių galima visiškai išvengti, kiekvieną dieną vis dar miršta apie 1 000 moterų;

58.

ragina politikos ir regionų lyderius viešai ir ryžtingai palaikyti 5-ąjį TVT ir šiuolaikines lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas;

59.

ragina valstybes nares, nepaisant ekonomikos nuosmukio, toliau teikti politinę ir finansinę paramą Tūkstantmečio vystymosi tikslams pasiekti ir dar labiau stengtis įgyvendinti 5-ąjį TVT;

60.

palankiai vertina neseniai Jungtinių Tautų priimtą sprendimą spalio 11 d. paskelbti Tarptautine mergaičių diena, tai veiksmingas būdas pabrėžti ypatingus mergaičių poreikius ir ypatingas jų teises, ir palaikyti sumanymą aktyviau imtis veiksmų ir daugiau investuoti siekiant mergaitėms suteikti progą visiškai išnaudoti savo galimybes, kaip nustatyta tarptautiniuose žmogaus teisių standartuose ir įsipareigojimuose, įskaitant Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT);

61.

primena Komisijai ir valstybėms narėms jų įsipareigojimą įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo, ir ragina ES teikti humanitarinę pagalbą nepriklausomai nuo JAV nustatytų humanitarinės pagalbos apribojimų, visų pirma siekiant užtikrinti per ginkluotus konfliktus išprievartautų moterų ir merginų galimybes nutraukti nėštumą;

62.

ragina būsimąją Tarybą panaikinti kliūtis, trukdančias pradėti taikyti Tarybos direktyvą, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas, siekiant ją patvirtinti Danijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu;

63.

prašo Komisijos Europos Parlamentui pateikti rezoliuciją dėl Stokholmo veiksmų plano;

64.

ragina Komisiją atsižvelgti į Test Achats bylos išvadas rengiant būsimus teisės aktus siekiant gerinti teisinio tikrumo principo taikymą, pirmiausia 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvos 2004/113/EB atveju, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis;

65.

ragina Tarybą atsižvelgiant į vykstančias derybas dėl ES 2014–2020 m. laikotarpio daugiametės finansinės programos rengiant ES biudžetą atsižvelgti į lyčių lygybės aspektą orientuoto biudžeto strategiją, ir užtikrinti nuspėjamumą ir tai, kad nebūtų mažinamas ES finansavimas, skiriamas su moterų teisėmis ir lyčių lygybe susijusiai veiklai, įskaitant kovą su skurdu prieš moteris, kuri susijusi su vidaus ir išorės politikos kryptimis;

66.

apgailestauja, kad valstybės narės, rengdamos motinystės ir tėvystės atostogų reglamentavimo teisės aktų atnaujinimo planus, nepadarė didelės pažangos, ir ragina rasti suderintą kompromisą su ES Tarybai pirmininkausiančia Danija, siekiant juos patvirtinti per pirmąjį 2012 m. pusmetį, kad būtų galima patenkinti Europos šeimų ir Europos ekonomikos poreikius; ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl atostogų, skirtų pagyvenusiems žmonėms ar sergantiems šeimos nariams prižiūrėti, suteikimo tvarkos;

67.

ragina Komisiją pateikti išsamų komunikatą dėl vieno asmens namų ūkių padėties ES ir politikos pasiūlymus, kuriais būtų siekiama užtikrinti vienodą požiūrį tokiose srityse kaip apmokestinimas, socialinė apsauga, aprūpinimas būstu, sveikatos priežiūra, draudimas ir pensijos ir kurie būtų grindžiami politinio nešališkumo namų ūkių sudėties atžvilgiu principu;

68.

ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti, analizuoti ir skelbti patikimus pagal lytį paskirstytus statistinius duomenis ir kokybinius indikatorius pagal lytį, kad būtų galima tinkamai įvertinti 2010–2015 m. Europos Komisijos vyrų ir moterų lygybės strategiją ir ją atnaujinti bei stebėti lyčių lygybės integravimo taikymą visose politikos srityse;

69.

dar kartą ragina Komisiją patvirtinti Lesbiečių, gėjų, biseksualų ir lytį pakeitusių asmenų (LGBT) lygybės veiksmų planą, panašų į Vyrų ir moterų lygybės veiksmų planą;

70.

labai nerimauja dėl žiniasklaidos pranešimų apie tai, kad prekybos žmonėmis aukos, užuot sulaukusios paramos, vertinamos kaip nusikaltėliai; ragina Komisiją ištirti, kaip valstybėse narėse elgiamasi su prekybos žmonėmis, seksualinės vergovės ir priverstinės prostitucijos aukomis;

71.

ragina atkreipti dėmesį į lyčių lygybės institucinių mechanizmų valstybėse narėse padėtį, kad ekonominis sunkmetis, vykdomos reformos, restruktūrizacijos nedarytų itin negatyvaus poveikio šiems mechanizmams, be kurių moterų ir vyrų lygybės horizontalusis prioritetas su savo valdymo specifika vargu ar būtų rezultatyvus;

72.

pažymi, kad būtina gerinti moterų organizacijų ir apskritai pilietinės visuomenės bendradarbiavimo ir dalyvavimo lyčių aspekto integravimo procesuose sistemas;

73.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

31.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 251/11

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 21 ir 23 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—

atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų programą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. Ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, ir į kitus susijusius dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“ (2000 m.), „Pekinas + 10“ (2005 m.) ir „Pekinas + 15“ (2010 m.),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. Moterų padėties komisijos sutartas išvadas klausimu „Vienodas moterų ir vyrų dalyvavimas visų lygmenų sprendimų priėmimo procesuose“,

—

atsižvelgdamas į Moterų padėties komisijos sutartas išvadas 1997/2 dėl 1996–1999 m. Pekino veiksmų programos labai svarbių sričių,

—

atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/58/142 dėl moterų ir dalyvavimo politikoje ir JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją III dėl moterų ir dalyvavimo politikoje, patvirtintą 2011 m. lapkričio 18 d.; rezoliucija A/C.3/66/L.20/Rev.1;

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.) (1),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 19 d. Komisijos sprendimą dėl lyčių pusiausvyros jos įsteigtuose komitetuose ir ekspertų grupėse (2),

—

atsižvelgdamas į 1996 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendaciją 96/694/EB dėl proporcingo moterų ir vyrų dalyvavimo sprendimų priėmimo procese (3),

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. kovo 12 d. rekomendaciją REC(2003)3 dėl proporcingo moterų ir vyrų dalyvavimo priimant politinius ir viešuosius sprendimus ir pažangos, padarytos įgyvendinant šią rekomendaciją REC(2003)3, kuri pagrįsta klausimynu apie pagal lytį suskirstytus duomenis dėl moterų ir vyrų dalyvavimo priimant politinius ir viešuosius sprendimus, dviejų etapų stebėjimo (užbaigti atitinkamai 2005 ir 2008 m.) rezultatus,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (angl. PACE) rezoliuciją Nr. 1079 (1996) dėl didesnio atstovavimo moterims PACE, rekomendaciją Nr. 1413 (1999) dėl vienodo atstovavimo politiniame gyvenime, rezoliuciją Nr. 1348 (2003) dėl proporcingo atstovavimo abiem lytims PACE, taip pat rekomendaciją Nr. 1665 (2004) dėl moterų dalyvavimo rinkimuose ir rezoliuciją Nr. 303 (2010) dėl tvarios lyčių lygybės siekimo vietos ir regionų politiniame gyvenime,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos vietos ir regionų valdžios institucijų kongreso rezoliuciją Nr. 85 (1999), rekomendaciją Nr. 68 (1999) dėl moterų dalyvavimo politiniame Europos regionų gyvenime ir rekomendaciją Nr. 111 (2002) dėl atskirų balsavimo teisių moterims ir demokratinių reikalavimų,

—

atsižvelgdamas į Europos komisijos už demokratiją per teisę (Venecijos komisija) deklaraciją dėl moterų dalyvavimo rinkimuose,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos Žmogaus teisių ir teisės reikalų generalinio direktorato parengtą vadovą „Praktinis lyčių aspektu grindžiamo biudžeto sudarymo įgyvendinimas“ (2009 m. balandžio mėn.),

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2010 m. sausio 27 d. rekomendaciją Nr. 1899(2010) dėl atstovavimo moterims politikoje didinimo pasinaudojant rinkimų sistemomis,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 2 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl moterų dalyvavimo priimant sprendimus (4),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7–0029/2012),

A.

kadangi moterų ir vyrų dalyvavimas priimant politinius ir viešuosius sprendimus nėra proporcingas ir akivaizdu, jog moterims menkai atstovaujama einant renkamas ir skiriamas politines pareigas Europos Sąjungos ir jos valstybių narių lygmeniu; kadangi nerimą kelia nepakankamas atstovavimas moterims įvykus Europos Parlamento kadencijos vidurio rinkimams;

B.

kadangi moterų dalyvavimas priimant politinius sprendimus ir metodai, strategijos ir kultūrinės nuostatos bei priemonės neatitikimams šalinti labai skiriasi nacionaliniu lygmeniu ES ir jos valstybėse narėse, politinėse partijose ir tarp socialinių partnerių;

C.

kadangi atstovavimas moterims Europos Parlamente padidėjo iki 35 proc., bet dar nėra vienodas atstovavimui vyrams; kadangi moterims atstovaujama dar mažiau komitetuose ir frakcijose einant vadovaujamas pareigas; kadangi Europos Komisijoje moterys nesudaro daugiau kaip trečdalio narių ir Komisijai niekada nėra pirmininkavusi moteris;

D.

kadangi, remiantis statistiniais duomenimis ir nepaisant daugybės veiksmų, kurių buvo imtasi, vyrauja nelygybė ir, užuot tolygiai didėjęs, atstovavimas moterims priimant politinius sprendimus pastaraisiais metais nekinta, lyčių pusiausvyra ES nacionaliniuose parlamentuose išlieka tokia pati: 24 proc. moterų ir 76 proc. vyrų, o ministro pareigas einančių moterų iš viso yra tik 23 proc. (5);

E.

kadangi šiuo metu de facto taikoma neoficiali kvotų sistema, pagal kurią vyrams suteikiama daugiau privilegijų nei moterims ir vyrai į su sprendimų priėmimu susijusias pareigas renkasi vyrus; tai nėra įforminta sistema, tačiau sisteminga ir labai giliai įsišaknijusi lengvatinių sąlygų sudarymo vyrams kultūra;

F.

kadangi vienodas atstovavimas moterims ir vyrams priimant politinius sprendimus yra žmogaus teisių ir socialinio teisingumo klausimas ir yra labai svarbus reikalavimas demokratinei visuomenei veikti; kadangi nuolatinis nepakankamas atstovavimas moterims – tai demokratijos trūkumas, kuris kenkia sprendimų priėmimo ES ir nacionaliniu lygmeniu teisėtumui;

G.

kadangi sprendimų priėmimas grindžiamas administraciniu pasirengimu, todėl moterų, einančių administracines pareigas, ypač vadovaujamas, skaičius yra lygybės klausimas ir juo užtikrinama, kad į lyties aspektus būtų atsižvelgta rengiant visas politikos kryptis;

H.

kadangi 2014 m. vyksiantys Europos Parlamento rinkimai, po kurių bus skiriama būsima Europos Komisija ir skiriami asmenys į ES aukščiausias pareigas, suteikia galimybę ES lygmeniu pereiti prie lygiu atstovavimu grindžiamos demokratijos ir ES atlikti pavyzdinį vaidmenį šioje srityje;

I.

kadangi Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, be kita ko, nurodoma, kad Konvencijos šalys turėtų imtis visų tinkamų priemonių, tarp jų ir darančių teigiamą poveikį, moterų diskriminacijai politiniame ir visuomenės gyvenime panaikinti;

J.

kadangi Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja skatina:

K.

kadangi Pekino deklaracijoje ir veiksmų plane dėl moterų dalyvavimo valdžioje ir priimant sprendimus pabrėžiama tai, kad vienodas dalyvavimas yra būtina sąlyga siekiant atsižvelgti į moterų interesus ir yra būtinas norint stiprinti demokratiją ir remti tinkamą jos veikimą; kadangi Pekino deklaracijoje ir veiksmų plane patvirtinama, kad aktyvus moterų dalyvavimas vienodomis sąlygomis su vyrais priimant visų lygmenų sprendimus yra būtinas siekiant užtikrinti lygybę, tvarų vystymąsi, taiką ir demokratiją;

L.

kadangi vis dar vyraujantys lyčių stereotipai lemia itin didelę segregaciją, susijusią su pareigomis, kurias einant priimami svarbiausi politiniai sprendimai, siejami su daugiau moterims priskiriamomis priežiūros ir paskirstymo užduotimis, pvz., sveikata, socialine gerove ir aplinka, ir su lemiamos reikšmės turinčiomis ir ištekliais susijusiomis vyrams priskiriamomis užduotimis, pvz., ekonomika ir pinigų politika, prekyba, biudžetu, gynyba ir užsienio reikalais; ši segregacija iškreipia valdymo struktūrą ir išteklių paskirstymą;

M.

kadangi politinės partijoms, kurioms suteikiama atsakomybė rinkti, vertinti ir skirti kandidatus į vadovaujamas pareigas, tenka pagrindinis vaidmuo užtikrinant vienodą atstovavimą moterims ir vyrams politikoje, todėl jos turėtų skatinti gerąją praktiką, pvz., savanorišką kvotų nustatymą rinkimams, kaip tai jau pradėjo taikyti keletas politinių partijų 13 ES valstybių narių;

N.

kadangi, atsižvelgiant į 1999 m. Pasaulio banko tyrimo „Korupcija ir moterys vyriausybėje“ išvadas, korupcijos lygis vyriausybėje būna mažesnis, kai vyriausybės veikloje aktyviau dalyvauja moterys, nes, remiantis šio tyrimo išvadomis, moterų etiško elgesio standartai yra aukštesni ir jos labiau susirūpinusios dėl bendros gerovės;

O.

kadangi reikalingos išsamios įvairiopos strategijos, kurios apimtų neprivalomas priemones, pvz., tikslus ir savanoriškas partijų kvotas, pagalbines priemones, pvz., švietimą lyčių lygybės klausimais, kuravimą ir informuotumo didinimo kampanijas, ir teisiškai privalomas priemones, pvz., per rinkimus nustatytas kvotas lytims, atsižvelgiant į tai, kad teisiškai privalomos priemonės, kurios atitinka institucinę ir rinkimų sistemą ir pagal kurias numatomos eiliškumo tvarkos taisyklės, stebėsena ir veiksmingos sankcijos už šių priemonių nesilaikymą, pasirodė veiksmingiausios siekiant užtikrinti lyčių pusiausvyrą politikos srityje;

P.

kadangi galimybė moterims naudotis rinkimų kampanijų finansavimu dažnai labiau ribota dėl diskriminacijos politinėse partijose, moterų atskirties nuo pinigų tinklų ir jų mažesnių pajamų bei santaupų;

Q.

kadangi procedūros rinkimų sistemose, politinėse institucijose ir politinėse partijose atlieka lemiamą vaidmenį ir daro rimtą poveikį taikomų strategijų veiksmingumui ir pasiektos lyčių pusiausvyros mastui politikoje;

R.

kadangi moterų dalyvavimui ir vadovavimui politinių sprendimų priėmimo procese įtakos vis dar turi tokios įvairios kliūtys kaip tinkamų palankių sąlygų nebuvimas politinėse institucijose ir visuomenės gerovės struktūrose, įsitvirtinę lytimi grindžiami stereotipai, taip pat pastaruoju metu atsiradusios ekonomikos krizės pasekmės ir neigiami jos padariniai, susiję su lyčių lygybės klausimais;

S.

kadangi tai, jog mažai moterų dalyvauja priimant sprendimus ir valdant, daugiausia priskiriama problemoms derinant darbą ir šeimos gyvenimą, nevienodam pareigų pasiskirstymui šeimoje, atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis naštos tenka moterims, ir vis dar vyraujančiai diskriminacijai darbe ir profesinio mokymo srityje;

1.

ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares parengti ir įgyvendinti veiksmingas lyčių lygybės politikos kryptis ir įvairiopas strategijas, kuriomis būtų siekiama užtikrinti vienodą dalyvavimą visais lygmenimis priimant politinius sprendimus ir vadovaujant, visų pirma makroekonomikos politikos, prekybos, darbo, biudžeto, gynybos ir užsienio reikalų srityse, vertinti poveikį ir taikant tinkamus lyčių lygybės rodiklius tai pateikti visuomenei, užtikrinti kiekybinius tikslus, aiškius veiksmų planus ir reguliarios stebėsenos mechanizmus, kuriuos, nepasiekus nustatytų tikslų iki atitinkamų terminų, papildytų privalomi taisomieji veiksmai ir jų stebėsenos priemonės;

2.

palankiai vertina teisės aktais reglamentuojamas rinkimams skirtas lyčių lygybės sistemas ir (arba) lyčių kvotas, pradėtas taikyti kai kuriose valstybėse narėse; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę numatyti teisėkūros priemones, pvz., teigiamą poveikį darančias priemones, siekiant pažangos lygybės srityje ir užtikrinti šių priemonių veiksmingumą taikant vadinamąją užtrauktuko sistemą (t. y. moterys ir vyrai į partijų sąrašus įrašomi pakaitomis), jei tai suderinama su rinkimų sistema ir jei politinės partijos atsakingos už rinkimų sąrašų sudarymą, vykdant stebėseną ir taikant veiksmingas sankcijas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos labiau subalansuotam moterų ir vyrų dalyvavimui politinių sprendimų procese;

3.

be to, ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad lygybės principas būtų įgyvendinamas visais lygmenimis, ir tai daryti laikantis aiškios nediskriminavimo pozicijos, teikiant tinkamus išteklius, naudojant konkrečias priemones ir skatinant reikiamus valstybės tarnautojų, atsakingų už lyčių aspektu grindžiamo biudžeto rengimą, mokymus;

4.

ragina valstybes nares ir Komisiją išskirtinį dėmesį skirti lytimi grindžiamoms švietimo programoms, kurios būtų skirtos pilietinei visuomenei ir visų pirma jaunimui, pradedant nuo ankstyvo amžiaus, pripažįstant, kad moterų teisės yra žmogaus teisės ir lygybė labai svarbi politiniame gyvenime;

5.

ragina Komisiją ir valstybes nares remiant visoms politinėms partijoms Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis įsipareigoti imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama skatinti moteris aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime ir rinkimuose ir į juos įsitraukti, siekti realios lygybės priimant vidaus sprendimus, keliant kandidatus į renkamas pareigas ir partijų rinkimų sąrašus pagal nustatytas kvotas ir, jei tai suderinama su rinkimų sistema ir jei politinės partijos atsakingos už rinkimų sąrašų sudarymą, atkreipti dėmesį į moterų kandidačių padėtį šiuose sąrašuose;

6.

pripažįsta svarbų politinių partijų, kaip pagrindinių veikėjų skatinant lyčių lygybę, vaidmenį; todėl ragina valstybes nares reikalauti, kad tuo atveju, jei tai suderinama su rinkimų sistema ir jei politinės partijos atsakingos už rinkimų sąrašų sudarymą, nacionalinės partijos nustatytų ir įgyvendintų kvotų sistemas ir kitokio pobūdžio teigiamą poveikį darančias priemones, regioninių, nacionalinių ir ES rinkimų kandidatų sąrašams taikytų eiliškumo taisykles, taip pat už nesilaikymą nustatytų veiksmingas sankcijas ir užtikrintų jų vykdymą; ragina valstybes nares politinėms partijoms nustatyti ir susieti su lyčių lygybe susijusius tikslus, kaip būtiną sąlygą gauti finansavimą;

7.

ragina politines partijas visoje Europoje partijų organų kandidatų sąrašams ir rinkimams nustatyti kvotų sistemą, jei tai suderinama su rinkimų sistema ir jei politinės partijos atsakingos už rinkimų sąrašų sudarymą, visų pirma kalbant apie 2014 m. Europos Parlamento rinkimų sąrašus; rinkimų sąrašų, kuriuose moterys kandidatės sąrašo viršuje būtų įtraukiamos pakaitomis su vyrais, parengimo procedūrą laiko geriausia priemone moterų dalyvavimui politikoje didinti;

8.

pabrėžia būtinybę imtis konkrečių veiksmų, kuriais būtų siekiama užtikrinti lygybę einant renkamas pareigas nacionaliniuose parlamentuose ir Europos Parlamente (parlamento pirmininko, parlamento pirmininko pavaduotojų, pirmininkų ir pirmininkų pavaduotojų), pvz., nustatant 50 proc. atstovavimo vyrams ir moterims einant šias pareigas tikslą;

9.

palankiai vertina Komisijos ketinimą skatinti moteris dalyvauti būsimuose Europos Parlamento rinkimuose ir tai daryti įgyvendinant finansines programas „Pagrindinės teisės ir pilietybė“ ir „Europa piliečiams“; ragina Komisiją savo atitinkamose metinėse darbo programose užtikrinti, kad pakankamai finansavimo būtų skiriama 2013–2014 m., be kita ko, atitinkamoms informuotumo didinimo kampanijoms žiniasklaidoje finansuoti siekiant skatinti rinkti moteris, ir užtikrinti, kad šiuo finansavimu projektų iniciatyvoms, kuriomis siekiama didinti moterų dalyvavimą priimant sprendimus, lengvai galėtų pasinaudoti nacionalinės partijos ir pilietinės visuomenės organizacijos;

10.

ragina Komisiją skatinti ir finansuoti veiklą, kuria remiama lygybė einant pareigas, susijusias su sprendimų priėmimu, ir vykdant politinę veiklą, kai Komisija minėtoms ar kitoms programoms planuos būsimą 2014–2020 m. finansavimo laikotarpį, taip pat kai planuos veiklą numatytiems 2013 m. Europos piliečių metams;

11.

ragina Komisiją lygybei Europos Parlamento rinkimų sąrašuose skatinti skirtas kampanijas inicijuoti bent jau dveji metai prieš kiekvienus rengiamus rinkimus ir skatinti valstybes nares imtis panašių veiksmų per savo vietos ir regioninius rinkimus;

12.

ragina valstybes nares remti lygybę savo kandidatais į Europos Komisijos nario pareigas siūlant moterį ir vyrą; ragina Komisijos pirmininką užtikrinti lygybę sudarant Komisiją; ragina Komisiją viešai remti šią procedūrą; primena, kad Parlamentas turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į lyčių pusiausvyros principą vykstant šiai procedūrai, ir dar kartą pabrėžia, kaip svarbu atsižvelgti į vienodą atstovavimą moterims ir vyrams pritariant naujai Komisijos sudėčiai pagal Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnį;

13.

ragina Komisiją ir Tarybą įsipareigoti siekti lyčių lygybės tikslo visuose šių institucijų sprendimus priimančiuose organuose nustatant ir įgyvendinant kvotų sistemas ir kitokio pobūdžio teigiamą poveikį darančias priemones, kai įdarbinami aukšto rango pareigūnai; ragina nacionalines vyriausybes į aukštas pareigas ES lygmeniu kelti moterų ir vyrų kandidatūras;

14.

atsižvelgia į Komisijos 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijoje pareikštą įsipareigojimą stebėti pažangą siekiant, kad jos įsteigtuose komitetuose ir ekspertų grupėse būtų 40 proc. vienos lyties narių, ir ragina ES institucijas, įstaigas ir agentūras imtis konkrečių veiksmų ir kurti strategijas, kuriomis būtų siekiama užtikrinti proporcingą dalyvavimą priimant sprendimus;

15.

ragina valstybes nares remti teigiamą poveikį darančias priemones, įskaitant privalomas teisėkūros priemones, siekiant užtikrinti lygybę visose valdymo įstaigose ir skiriant į valstybines pareigas, taip pat parengti priemones lyčių lygybės užtikrinimo stebėsenai vykdyti keliant kandidatus ar per rinkimus;

16.

ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti teigiamą poveikį darančias priemones, pvz., sudaryti lengvatines sąlygas, kai vienai iš lyčių atstovaujama nepakankamai;

17.

ragina valstybes nares taikyti skaidrią atrankos procedūrą keliant vyrų ir moterų kandidatūras siekiant paskirti juos eiti pareigas, susijusias su sprendimų priėmimu, taip pat viešai prašyti pateikti gyvenimo aprašymą ir rinktis kandidatus pagal nuopelnus, įgūdžius ir reprezentatyvumą;

18.

ragina Komisiją ir valstybes nares skirti daugiau priemonių moterų organizacijoms remti, taip pat šioms organizacijoms teikti tinkamą finansavimą, o bendradarbiavimo ir lyčių lygybės skatinimo kampanijoms per rinkimus kurti programas;

19.

ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankias sąlygas moterų asociacijų tinklams veikti ir skatinti kuravimo, tinkamo mokymo ir gerosios praktikos bei programų mainus, ypač daug dėmesio skiriant moterims, kurios politinius sprendimus priima pradėjusios savo karjerą;

20.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad kildamos karjeros laiptais moterys turėtų galimybę, prireikus sudarant lengvatines sąlygas, mokytis vadovavimo ir eiti vadovaujamas pareigas, siekiant stiprinti moterų vadovavimo įgūdžius ir patirtį;

21.

pripažįsta ir kitus dalyvius, kurie sudaro svarbią platesnio demokratinio proceso dalį, todėl ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares skatinti ir palankiai vertinti darbdavių organizacijų ir profesinių sąjungų, privačiojo sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų ir visų organizacijų, kurios paprastai dalyvauja patariamosiose tarybose, susijusiose su viešojo administravimo institucijomis, pastangas savo veikloje siekti moterų ir vyrų lygybės, įskaitant vienodą dalyvavimą priimant sprendimus;

22.

ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares sudaryti sąlygas moterims ir vyrams aktyviai dalyvauti priimant sprendimus ir tai daryti skatinant šeimos gyvenimo ir darbo suderinimą ir pusiausvyrą taikant tokias priemones kaip vienodas tėvystės išlaidų padalijimas abiejų tėvų darbdaviams ir prieinamų bei tinkamų priežiūros paslaugų, pvz., vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, užtikrinimas, taip pat ragina Komisiją remti galimybę vienodai naudotis paslaugomis, gauti minimalias pajamas ir gyventi be lytimi grindžiamo smurto direktyvų forma priimant atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

23.

primena lengvatinių sąlygų ir specialių priemonių svarbą skatinant atstovavimą asmenims iš įvairios aplinkos ir blogesnėje padėtyje esančių grupių, pvz., neįgaliems asmenims, moterims migrantėms ir tautinių bei seksualinių mažumų nariams, einant pareigas, susijusias su politinių sprendimų priėmimu;

24.

atsižvelgia į žiniasklaidos ir švietimo svarbą skatinant moteris dalyvauti politikoje ir keičiant visuomenės nuostatas; pabrėžia, kad labai svarbu atkreipti žiniasklaidos, ypač visuomeninių transliuotojų, dėmesį į būtinybę per rinkimus sąžiningai ir proporcingai teikti informaciją apie kandidatus ir kandidates, taip pat stebėti žiniasklaidoje pateikiamą informaciją siekiant nustatyti šališką lyčių traktavimą ir priemones šiai problemai spręsti, taigi taip remti pastangas naikinti stereotipus ir raginti įkūnyti teigiamą moterų kaip vadovių įvaizdį, įskaitant moteris politikes, kaip pavyzdinius modelius, nacionaliniu, regioniniu ir Europos lygmeniu;

25.

ragina valstybes nares, Tarybą ir Komisiją stiprinant Europos lyčių lygybės instituto vaidmenį ir išteklius ir sudarant palankias sąlygas bendradarbiavimui su moterų nevyriausybinėmis organizacijomis skatinti gerąją patirtį, padedančią užtikrinti lyčių pusiausvyrą einant pareigas, susijusias su sprendimų priėmimu, ir ja keistis;

26.

ragina valstybes nares ir Komisiją, taip pat prireikus įtraukiant Europos lyčių lygybės institutą, rinkti, nagrinėti ir skleisti pagal lytį suskirstytus duomenis, siekiant stebėti lyčių lygybę sprendimų priėmimo procese visuose sektoriuose (viešajame ir privačiajame) ir visais hierarchiniais lygmenimis ir nepasiekus nustatytų tikslų numatyti tolesnes priemones; ragina Komisiją pasinaudojant savo duomenų apie moterų ir vyrų dalyvavimą priimant sprendimus baze toliau rinkti ir skleisti palyginamus duomenis ES lygmeniu ir, remiantis bendrais rodikliais ir naudojant duomenis, surinktus vykdant šią stebėseną, parengti Europos lyčių pusiausvyros gaires, kuriose būtų pateikiami metiniai pokyčiai ES, valstybiniu ir regioniniu lygmeniu lyčių pusiausvyros srityje; mano, kad į šias gaires turėtų būti įtraukti bent jau:

27.

ragina Komisiją Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui pateikti pažangos siekiant lyčių lygybės Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procesuose ataskaitą;

28.

ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti poveikį, kurį atstovavimo moterims pusiausvyrai daro įvairios nacionalinių, vietos ir Europos lygmens rinkimų sistemos bei skirtingu lygiu taikomos priemonės ir geroji patirtis;

29.

primena savo reikalavimą lyčių lygybę užtikrinti visais lygmenis skiriant Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) darbuotojus; ragina EIVT skatinti moteris dalyvauti priimant sprendimus Europos Sąjungos išorės santykių srityje ir užtikrinti, kad visose ES atstovaujančiose delegacijose būtų laikomasi lyčių lygybės principo nustatant jų sudėtį ir kad sprendžiant šiuos klausimus moterims ir vyrams būtų suteikiama proporcingai laiko kalbėti; pažymi būtinybę didinti moterų, kaip tarpininkių ir vyriausiųjų derybininkių, skaičių žmogaus teisių situacijos stebėjimo, korupcijos prevencijos, taikos stiprinimo procesuose, taip pat kituose derybų procesuose, pvz., tarptautinės prekybos ir aplinkos apsaugos derybų procesuose;

30.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad specialioms programoms, kuriomis taikant mokymo ir pilietinio švietimo priemones, įtraukiant žiniasklaidą ir vietos nevyriausybines organizacijas daugiausia dėmesio skiriama moterų dalyvavimui rinkimų procesuose stiprinti, būtų skiriamas tinkamas finansavimas ir techninė pagalba, greta finansavimo, skiriamo bendrojo lavinimo programoms, kuriomis siekiama didinti pilietinį informuotumą apie lyčių aspektus, naikinti lyčių stereotipus ir nusistovėjusį šališkumą moterų atžvilgiu;

31.

ragina Komisiją ir EIVT imtis priemonių siekiant skatinti proporcingą atstovavimą moterims politinėje tarptautinių organizacijų veikloje visais lygmenimis, pvz., Jungtinėse Tautose, vyriausybėje ir nacionaliniuose parlamentuose, taip pat regionų ir vietos lygmenimis, ir tarptautiniu lygmeniu didinti bendradarbiavimą su kitais dalyviais, pvz., „JT Moterys“ ir Tarpparlamentine sąjunga, siekiant remti šiuos tikslus;

32.

ragina Europos Parlamento teminius skyrius užtikrinti, kad į delegacijoms skirtus informacinius pranešimus visada būtų įtrauktas lyčių aspektas ir pabrėžiami lyčių lygybei svarbūs klausimai;

33.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms.

31.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 251/18

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 4, 54, 151 ir 154 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 3 d. TDO rekomendaciją Nr. 193 dėl kooperatyvų skatinimo,

—

atsižvelgdamas į 2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės statuto (1),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto (2),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. spalio 8 d. Tarybos direktyvą 2001/86/EB, papildančią Europos bendrovės įstatus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus (3),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. liepos 22 d. Tarybos direktyvą 2003/72/EB, papildančią Europos kooperacinės bendrovės statutą dėl darbuotojų dalyvavimo (4),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. vasario 23 d. Komisijos komunikatą dėl Europos kooperatinių bendrovių skatinimo (COM(2004)0018),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 27 d. Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos. 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“ (COM(2010)0608),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010)0758),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (COM(2011)0206),

—

atsižvelgdamas į apibendrinamąją ataskaitą dėl Tarybos direktyvos 2003/72/EB, papildančios Europos kooperacinės bendrovės statutą dėl darbuotojų dalyvavimo (5),

—

atsižvelgdamas į Tarybos reglamento (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto įgyvendinimo tyrimą (6),

—

atsižvelgdamas į tai, kad Jungtinės Tautos 2012 m. yra paskelbusios Tarptautiniais kooperatyvų metais (7),

—

atsižvelgdamas į TDO ataskaitą „Kooperatinės įmonės modelio atsparumas krizės metu“ (8),

—

atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl įmonių rūšių įvairovės (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl socialinės ekonomikos (10),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 19 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Direktyvos 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo taikymo Europos bendrijoje (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2003 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl darbuotojų finansinio dalyvavimo skatinimo sistemos (12),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 16 d. Komisijos ataskaitą dėl 2003 m. liepos 22 d. Tarybos direktyvos 2003/72/EB, papildančios Europos kooperacinės bendrovės statutą dėl darbuotojų dalyvavimo, peržiūros (COM(2010)0481),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7–0432/2011),

A.

kadangi kooperatinės įmonės gina savo narių ir vartotojų interesus, siekia įveikti visuomeninius iššūkius ir siekia ne tik didinti naudą nariams ir užtikrinti jų pragyvenimo šaltinį vykdant ilgalaikę ir tvarią verslo politiką, bet ir didžiausią dėmesį verslo strategijoje skirti viso regiono klientų, darbuotojų ir narių gerovei;

B.

kadangi kooperatinės bendrovės pagal savo pobūdį yra struktūriškai susijusios su teritorija, kurioje jos veikia, ir todėl atlieka svarbų vaidmenį skatinant vietovių vystymąsi ir kuriant tikrą socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą; kadangi kooperatinėje bendrovėje labai svarbus nuolatinio mokymo finansavimas stiprinant socialinę atsakomybę ir verslumą, nes tai yra dvi sritys, kuriose nėra taikoma pakankamai socialinio dalyvavimo priemonių;

C.

kadangi kooperatinėse bendrovėse turi būti teikiama pirmenybė bendrovės narių dalyvavimui; jis turi atsispindėti kooperatyvo valdyme ir valdymo struktūroje;

D.

kadangi kooperatyvai yra svarbus Europos ekonomikos ramstis ir pagrindinė socialinių inovacijų paskata ir kadangi jie ypač prisideda išlaikant infrastruktūrą ir vietos paslaugas, visų pirma kaimo vietovėse ir miestų aglomeracijose; kadangi Europoje yra 160 000 kooperatyvų, kurie priklauso daugiau kaip ketvirtadaliui visų Europos gyventojų ir kurie suteikia darbo vietas maždaug 5,4 mln. darbuotojų;

E.

kadangi kooperatyvai daugelyje ekonomikos sričių konkuruoja su investuotojų valdomomis įmonėmis; kadangi kooperatinės įmonės turi didelę ekonominę įtaką globalizuotose rinkose ir net tarptautiniai kooperatyvai dažnai išlieka susiję su vietos poreikiais;

F.

kadangi paaiškėjo, jog kooperatiniams bankams dėl jų kooperatinio verslo modelio būdingas aukštas tvarumo ir atsparumo lygis per finansų krizę; kadangi šios įmonės dėl savo kooperatinio verslo modelio krizės metu padidino apyvartą ir augo, rečiau bankrutavo ir atleido mažiau darbuotojų, kadangi kooperatinės įmonės taip pat užtikrina kokybišką, įtraukų ir krizei atsparų užimtumą ir neretai pasiekia aukštų moterų ir migrantų įdarbinimo rodiklių bei prisideda prie tvaraus ekonominio ir socialinio teritorijų vystymosi, kurdamos darbo vietas, kurių negalima perkelti kitur; kadangi kooperatines įmones galima laikyti sėkminga ir šiuolaikiška socialinės ekonomikos kūrimo dalimi, kadangi jos gali prisidėti užtikrinant užimtumo perspektyvas ir suteikiant darbuotojams galimybę lanksčiai planuoti savo gyvenimą kilmės vietoje, ypač kaimo vietovėse;

G.

kadangi finansų ir ekonomikos krizė parodė, jog kurios nors teisinės formos patrauklumo klausimas negali vienareikšmiškai būti svarstomas tik akcininkų požiūriu; kadangi pažymėtina, jog įmonė, kaip socialinė organizacija, yra atsakinga akcininkams, darbuotojams, kreditoriams ir visuomenei, ir ją vertinant reikėtų į tai atsižvelgti;

H.

kadangi kooperatyvus ir darbuotojų dalyvavimą reglamentuojantys teisės aktai visoje ES gerokai skiriasi;

I.

kadangi Europos kooperatinės bendrovės (angl. SCE) statutas iki šiol yra vienintelė socialinės ekonomikos teisinė priemonė ES lygiu, atsižvelgiant į tai, kad 2003 m. Komisija atsiėmė pasiūlymus dėl Europos asociacijų ir Europos savidraudos draugijų, ir į tai, kad Europos fondų statutas vis dar rengiamas;

J.

kadangi SCE statutu siekiama skatinti vidaus rinkos plėtrą, sudarant palankesnes sąlygas šio tipo įmonių veiklai ES lygmeniu;

K.

kadangi Europos kooperatinės bendrovės statuto įdiegimas yra didžiulis žingsnis siekiant kooperatinės įmonės modelio pripažinimo ES lygiu, taip pat ir tose valstybėse narėse, kuriose kooperatyvo koncepcija diskredituota dėl istorinių priežasčių;

L.

kadangi kooperatinėse bendrovėse vertingas dalykas yra darbuotojų įtrauktis tarpvalstybiniu lygmeniu, įskaitant darbuotojų dalyvavimo teisę administraciniu lygmeniu;

M.

kadangi strategijoje „Europa 2020“ raginama kurti aukšto lygio užimtumu grindžiamą ekonomiką, užtikrinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą; kadangi tai apima ir tvirtą socialinę ekonomiką;

N.

kadangi Jungtinės Tautos 2012 m. yra paskelbusios Tarptautiniais kooperatyvų metais, ir tai suteikia puikią galimybę skatinti kooperatinį verslo modelį;

1.

primena, kad kooperatyvai ir kitos socialinės ekonomikos įmonės yra Europos socialinio modelio ir bendrosios rinkos dalis, todėl nusipelno tvirto pripažinimo ir paramos, kaip numatyta kai kurių valstybių narių konstitucijose ir įvairiuose pagrindiniuose ES dokumentuose;

2.

primena, kad kooperatyvai galėtų būti dar vienas žingsnis baigiant kurti ES vidaus rinką ir siekiant sumažinti esamas tarpvalstybines kliūtis bei padidinti jos konkurencingumą;

3.

pažymi, kad 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto (toliau – statutas) ir Direktyva 2003/72/EB, papildanti Europos kooperacinės bendrovės statutą dėl darbuotojų dalyvavimo (toliau – direktyva), yra glaudžiai susiję;

4.

pritaria Komisijos komunikatui COM(2012) 0072; džiaugiasi Komisijos ketinimu supaprastinti statutą bei stiprinti jo aspektus, kurie konkrečiai susiję su kooperatine bendrove, ir faktu, kad kartu bus konsultuojamasi su suinteresuotosiomis šalimis; prašo, kad šiame procese būtų atsižvelgta į Parlamento poziciją dėl Europos kooperatinės bendrovės;

5.

apgailestauja, kad Europos kooperatinės bendrovės vis dar neturi pasisekimo, turint mintyje tai, kaip retai naudojama ši forma – iki 2010 m. įsteigta tik 17 Europos kooperatinių bendrovių, kuriose iš viso dirba 32 darbuotojai (13); pabrėžia, kad šie skaičiai rodo, jog statutas yra nepritaikytas prie Europos kooperatinių bendrovių ypatybių, nors daug verslininkų pareiškė esantys suinteresuoti Europos kooperatinės bendrovės kūrimu; palankiai vertina tai, kad atliktas išsamus statuto vertinimas siekiant nustatyti priežastis, kodėl jam trūksta patrauklumo, kodėl jis turi tiek mažai įtakos ir ką galima padaryti siekiant įveikti kliūtis, susijusias su patirties trūkumu įgyvendinant statutą, bei kitas kliūtis;

6.

pažymi, kad Europos kooperatinės bendrovės modelio naudojimas dažnai ribojamas ir taikomas antriniams kooperatyvams (kooperatyvų asociacijoms), kuriuos sudaro tik juridiniai asmenys, taip pat savidraudos draugijoms, kurioms netaikomas Europos statutas, tačiau kurios pageidauja naudotis teisiniu statusu, susijusiu su socialine ekonomika, ir didelėms įmonėms; pabrėžia, kad mažoms kooperatinėms bendrovėms, kurios sudaro didžiąją dalį Europos kooperatinio judėjimo, vis dar sunku pasinaudoti Europos kooperatinės bendrovės modeliu;

7.

palankiai vertina tai, kad nuostatos dėl darbuotojų dalyvavimo laikomos esminėmis Europos kooperatinės bendrovės nuostatomis; vis dėlto pažymi, kad jose turėtų būti numatyti reikalavimai, susiję su specifiniu kooperatyvų pobūdžiu;

8.

pažymi, kad daugelis valstybių narių į nacionalinę teisę dar neperkėlė direktyvos straipsnių, susijusių su darbuotojo teisėmis, įskaitant konkrečias su lyčių ypatumais susijusias nuostatas, todėl susidarė spragų įgyvendinant stebėsenos ir darbuotojų dalyvavimo procedūras; pabrėžia, kad šią padėtį reikia ištaisyti siekiant išvengti piktnaudžiavimo Europos kooperatinių bendrovių susitarimais; apgailestauja, kad standartinėse nuostatose, susijusiose su darbuotojų dalyvavimu administraciniuose organuose, nenumatytas privalomas darbuotojų dalyvavimas;

9.

tačiau džiaugiasi tuo, kad kai kurios valstybės narės ne tik tinkamai perkėlė direktyvą, bet netgi ėmėsi papildomų priemonių, nei reikalaujama direktyvoje;

10.

vis dėlto ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip taikoma Direktyva 2003/72/EB, ir neleisti, kad ja būtų piktnaudžiaujama norint atimti iš darbuotojų jų teises; ragina Komisiją patvirtinti reikiamas priemones siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai perkeltas direktyvos 13 straipsnis;

11.

pažymi, jog direktyvos 17 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija įvertintų jos įgyvendinimą ir prireikus ją persvarstytų; pabrėžia, kad ribotas statuto taikymas apsunkina tinkamą direktyvos įvertinimą;

12.

pažymi, kad direktyva neturėtų būti persvarstoma nepriėmus statuto; ragina apsvarstyti galimybę tiesiogiai į statutą įtraukti nuostatas dėl darbuotojų dalyvavimo, siekiant užtikrinti paprastesnį ir pažangesnį reglamentavimą;

13.

pabrėžia, kad persvarstant direktyvą reikėtų atkreipti dėmesį į specifinius kooperatyvų darbuotojų poreikius, įskaitant galimybę būti ir tos pačios įmonės savininku, ir darbuotoju; ragina Komisiją parengti priemones, kurias taikant būtų sudarytos sąlygos darbuotojams ir vartotojams tapti kooperatyvų savininkais; kelia sau tikslą, kad visose Europos Sąjungos valstybėse narėse darbuotojų dalyvavimas įmonėse taptų savaime suprantamu dalyku; pasisako už tai, kad darbuotojų dalyvavimas tarpvalstybinių formų bendrovėse didėtų, o ne liktų mažiausio bendro vardiklio lygyje;

14.

palankiai vertina Reglamento (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto įgyvendinimo tyrimo išvadas (14), ypač jose siūlomas priemones, kurias taikant būtų skatinamas SCE populiarumas didinant informuotumą apie SCE, tam naudojant švietimo programas, skirtas patarėjams kooperatyvų teisės klausimais ir socialiniams subjektams, bei skatinant kooperatines bendroves kooperuotis tarpvalstybiniu lygiu;

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti kooperatyvus didinti moterų dalyvavimą specialaus derybų organo veikloje, taip pat įgyvendinti įvairovės politiką, kuri padėtų užtikrinti vyrų ir moterų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, ir ypač skirti dagiau moterų į vyresniųjų vadovų pareigas; ragina Komisiją atsižvelgti į lyčių perspektyvą, atliekant tinkamo direktyvos įgyvendinimo stebėseną, taip pat ateityje persvarstant Europos kooperatinės bendrovės reglamentą;

16.

ragina Komisiją Europos kooperatines bendroves įtraukti į galimus Europos reglamentus, siekiant užtikrinti, kad daugiau moterų būtų paskirta į valstybės įmonių į biržos sąrašus įrauktų bendrovių vadovaujamuosius postus ir į direktorių valdybas tuo atveju, jei šioms bendrovėms nepavyktų savanoriškai pasiekti 30 proc. tikslo iki 2015 m. ir 40 proc. tikslo iki 2020 m.;

17.

pabrėžia, kad dėl savo sudėtingumo statutas tik iš dalies atitinka kooperatyvų poreikius ir kad jį reikėtų supaprastinti bei padaryti visiems suprantamą ir lengviau taikomą; taip būtų užtikrintos informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo teisės visiems darbuotojams, o statuto kokybė nepablogėtų;

18.

atkreipia dėmesį į tradicijų ir teisės aktų dėl kooperatyvų įvairovę ES; pabrėžia, kad įgyvendinant statutą turėtų būti sukurta nepriklausoma Europos kooperatinės bendrovės teisinė sistema, kuri veiktų kartu su galiojančia nacionaline kooperatinių bendrovių teise, ir todėl nevyktų tiesioginis derinimas;

19.

aiškiai pabrėžia, kad negalima didinti Europos kooperatinės bendrovės statuto patrauklumo mažinant standartus; mano, kad persvarsčius statutą turi atsirasti galimybė pripažinti šią bendrovės formą ES; pabrėžia, kad kooperatinių bendrovių ekonominė svarba, atsparumas krizei ir vertybės, kuriomis jos grindžiamos, aiškiai parodo, jog šios formos bendrovės pagrįstai kuriamos šiuolaikinėje ES, ir tai pateisina statuto persvarstymą; pabrėžia, kad rengiant būsimas Europos kooperatinių bendrovių iniciatyvas ir priemones reikia sutelkti dėmesį į skaidrumą, suinteresuotųjų subjektų teisių apsaugą ir paisyti nacionalinių papročių bei tradicijų; pažymi, kad kai kurios nacionalinės kooperatinės bendrovės dėl savo įmonių kontroliuojančiosios struktūros, deja, turi mažai paskatų naudotis statutu; pabrėžia, kad reikia sustiprinti galimybes susijungti įvairių valstybių narių nacionaliniams kooperatyvams;

20.

primygtinai reikalauja, kad į persvarstymo procesą būtų visapusiškai įtraukti visi suinteresuotieji subjektai, ypač socialiniai veikėjai, dalyvaujantys kooperatyvų ir profesinių sąjungų veikloje; be to, pabrėžia būtinybę laiku užbaigti šį procesą;

21.

tikisi, jog Komisija imsis atitinkamų priemonių, kad būtų užtikrintas visapusiškas direktyvos įgyvendinimas;

22.

apgailestauja dėl to, kad Komisija neatsižvelgė į daugelį Parlamento rekomendacijų dėl kooperatyvų; primena, kad rezoliucijoje (15) raginta:

23.

primena, kad komunikate COM(2004)0018 Komisija pati įsipareigojo imtis dvylikos veiksmų, įskaitant:

24.

apgailestauja, kad iš šių įsipareigojimų sąrašo praktiškai įgyvendinti tik trys ir kad nepasiekta reikšmingų rezultatų; pabrėžia, kad tokie trūkumai mažina kooperatyvų vystymosi galimybes;

25.

pažymi, kad rezultatų nepasiekiama dėl išteklių stokos; pabrėžia, kad reikia skubiai gerinti Komisijos darbo organizavimą ir didinti socialinei ekonomikai skiriamus išteklius, kadangi šiuo metu kompetencija išsklaidyta ir trūksta personalo, kuris dirbtų socialinės ekonomikos srityje Komisijoje;

26.

pabrėžia, kad visų sričių ES politikoje reikia pripažinti socialinės ekonomikos įmonių, įskaitant kooperatines įmones, ypatumus ir pridėtinę vertę. Tai galima padaryti atitinkamai pakoregavus finansinius reglamentus bei teisės aktus dėl viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos;

27.

ragina valstybes nares užtikrinti geresnes sąlygas kooperatyvams, pvz., galimybes gauti kreditą ir mokesčių paskatas;

28.

ragina Komisiją atsižvelgti į kooperatyvų finansų struktūrą priimant teisės aktus dėl kapitalo reikalavimų ir nustatant apskaitos bei ataskaitų standartus; pažymi, kad teisės aktai dėl kooperatinių akcijų išpirkimo ir nedalomo rezervo turi poveikį visiems kooperatyvams, o ypač kooperatiniams bankams;

29.

atkreipia dėmesį į ypatingus, dėl skaitmeninės revoliucijos atsiradusius iššūkius, su kuriais susiduria žiniasklaidos sektorius, ypač leidyklos, veikiančios kaip kooperatyvai;

30.

ragina Komisiją pasiūlyti atvirą socialinės ekonomikos koordinavimo metodiką, kuri būtų taikoma ir kooperatinėms įmonėms, kadangi jos yra pagrindinės šio sektoriaus veikėjos, į kurią būtų įtrauktos ir valstybės narės, ir suinteresuotieji subjektai, siekiant paskatinti keitimąsi geriausia patirtimi ir laipsniškai gerinti valstybių narių supratimą apie kooperatyvų pobūdį ir ypatumus, visų pirma apmokestinimo, paskolų, administracinės naštos, konsultavimo ir paramos verslui priemonių srityse;

31.

palankiai vertina tai, kad Bendrosios rinkos akte pripažįstama, jog reikia skatinti socialinę ekonomiką, ir ragina Komisiją pradėti labai laukiamą „Socialinio verslumo iniciatyvą“, kuri grindžiama kooperacijos principais (16);

32.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę paskelbti Europos socialinės ekonomikos metus;

33.

remia idėją taikyti paramos verslui priemones, visų pirma vykdyti verslo konsultacijas ir darbuotojų mokymus, ir sudaryti galimybes kooperatyvams gauti finansavimą, ypač darbuotojų ar vartotojų vykdomai išpirkimo veiklai, nes ši veikla – nepakankamai įvertinta priemonė, kuri galėtų padėti išgelbėti įmonę krizės metu ir perleisti šeimos įmones;

34.

pabrėžia didėjančią kooperatyvų svarbą teikiant socialines paslaugas ir tiekiant viešąsias gėrybes; pabrėžia, kad šiame sektoriuje, neatsižvelgiant į darbdavio statusą, būtina užtikrinti tinkamas darbo sąlygas ir spręsti sveikatos bei saugos klausimus;

35.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti kooperatyvų indėlį į ES lygmens socialinį dialogą;

36.

pabrėžia Europos kooperatinės bendrovės teikiamas galimybes siekti lyčių lygybės, įgyvendinant įvairių lygmenų politiką ir programas, ypatingą dėmesį skiriant švietimo, profesinio rengimo, verslininkystės skatinimo ir nuolatinio mokymo programoms; pažymi, kad lyčių lygybės pusiausvyra priimant sprendimus įvairiais lygmenimis yra ekonomiškai naudinga, taip pat ji sukuria palankias sąlygas kompetentingiems ir gabiems žmonėms vykdyti vadovavimo ir priežiūros pareigas; be to, pabrėžia, kad tam tikri kooperatinio darbo aspektai sudaro sąlygas lankstumui, kuris palengvina šeimos ir profesinio gyvenimo derinimą; ragina Komisiją sukurti mechanizmą, skirtą keistis geriausia valstybių narių praktika lyčių lygybės srityje;

37.

pabrėžia, kad Europos kooperatinė bendrovė gali atitikti moterų poreikius ir pagerinti jų gyvenimo lygį suteikdama prieigą prie deramo darbo pasiūlymų, prie taupymo ir paskolų įstaigų, prie būsto ir socialinių paslaugų, švietimo ir mokymo;

38.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

31.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 251/24

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir jos 26 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartiją ir jos 14 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 1998 m. gegužės 25 d. Paryžiuje keturių – Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės – atsakingų ministrų pasirašytą Jungtinę Sorbonos deklaraciją dėl Europos aukštojo mokslo sistemos derinimo (Sorbonos deklaracija) (1),

—

atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 19 d. Bolonijoje 29 Europos valstybių švietimo ministrų pasirašytą Jungtinę deklaraciją (Bolonijos deklaracija) (2),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 28–29 d. Levene ir Naujajame Levene vykusios Europos ministrų, atsakingų už aukštąjį mokslą, konferencijos komunikatą (3),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 12 d. 47 valstybių švietimo ministrų patvirtintą Budapešto-Vienos deklaraciją, kuria oficialiai sukurta Europos aukštojo mokslo erdvė (4),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (5),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją siekiant supaprastinti valstybių narių vykdomą vienodų trumpalaikių vizų išdavimą trečiųjų šalių mokslo darbuotojams, keliaujantiems Bendrijoje mokslinių tyrimų vykdymo tikslais (6),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl tolesnio Europos bendradarbiavimo užtikrinant aukštojo mokslo kokybę (7),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (8),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (9),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl švietimo vaidmens plėtojimo visapusiškai veikiančiame žinių trikampyje (10),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadas dėl aukštojo mokslo internacionalizavimo (11),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių (12),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendaciją „Iniciatyva „Judus jaunimas“ – besimokančio jaunimo judumo skatinimas“ (13),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatą „Universitetų modernizavimo plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės“ (COM(2006)0208),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ (COM(2011)0567),

—

atsižvelgdamas į ataskaitą „Aukštasis mokslas Europoje 2009 m.: Bolonijos proceso raida („Eurydice“, Europos Komisija, 2009 m.) (14),

—

atsižvelgdamas į ataskaitą „Dėmesys aukštajam mokslui Europoje 2010 m.: Bolonijos proceso poveikis („Eurydice“, Europos Komisija, 2010 m.) (15),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. „Eurobarometro“ tyrimą apie mokymo specialistų nuomonę apie aukštojo mokslo reformą (16),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. „Eurobarometro“ tyrimą apie studentų nuomonę apie aukštojo mokslo reformą (17),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 16 d. Eurostato leidinį „Bolonijos procesas Europos aukštojo mokslo sistemoje. Pagrindiniai socialinio aspekto ir judumo rodikliai“ (18),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 8–9 d. Jerevane, Armėnijoje, surengtos Tarptautinės konferencijos dėl aukštojo mokslo finansavimo galutinę ataskaitą (19),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją dėl Bolonijos proceso ir studentų judumo (20),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A7–0035/2012),

A.

kadangi vis dar siekiama Bolonijos proceso tikslų panaikinti kliūtis, kylančias norint vykti į kitą šalį tęsti studijas ar dirbti, ir padaryti Europos aukštąjį mokslą patrauklų kuo daugiau asmenų, taip pat jaunimui iš trečiųjų šalių, ir šis procesas vis dar tęsiasi, vykdant įvairių švietimo sistemos lygmenų dialogą, siekiant parengti mokymo programas, kurios turi būti įdiegtos visais ankstesniais lygmenimis, ir kuriomis galima lengviau pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, susijusius su žiniomis ir inovacijomis grindžiamu augimu, visų pirma dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis; kadangi būtina atlikti vertinimą, siekiant įvertinti proceso raidą ir atsižvelgti į jo sėkmę, sunkumus, nesupratimą ir pasipriešinimą, su kuriais susiduriama;

B.

kadangi aukštojo mokslo uždavinys – nevykdant jokios diskriminacijos visiems sukurti tokią mokymosi aplinką, kurioje būtų skatinamas savarankiškumas, kūrybiškumas, prieiga prie kokybiško išsilavinimo ir žinių gilinimas; ir todėl svarbu užtikrinti, kad rengiant universitetinių studijų ciklus būtų įtraukta visa akademinė bendruomenė, ypač studentai, dėstytojai ir mokslininkai;

C.

kadangi universitetai, atsižvelgiant į trejopą jų vaidmenį (švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos), atlieka svarbiausią vaidmenį kuriant Europos Sąjungos ateitį ir šviečiant jos piliečius;

D.

kadangi universitetai yra svarbus Europos turtas, kuriam jau beveik tūkstantis metų, ir kadangi jie svarbūs visuomenės pažangai ne tik dėl savo indėlio ekonomikai, o jų raida negali priklausyti vien nuo ekonominių poreikių;

E.

kadangi, nepaisant iškilusių sunkumų, daugumoje Bolonijos procese dalyvaujančių šalių, o kai kuriais atvejais sėkmingai, taikoma trijų pakopų studijų struktūra;

F.

kadangi nereikėtų siekti įgyvendinti įsipareigojimo įdiegti šią reformą imantis nesuderintų veiksmų ir neužtikrinus tinkamos finansinės paramos; kadangi tam tikrose valstybėse narėse mažinant viešąsias išlaidas švietimui neprisidedama prie būtinų reformų skatinimo;

G.

kadangi visi ir visos turi turėti galimybę judėti, o judumas yra aukštojo mokslo reformos pagrindas; kadangi studentų judumas ilgainiui gali prisidėti prie profesinio judumo skatinimo; kadangi vis dėlto viso proceso metu reikia atsiminti, kad mokslas turi būti prieinamas visiems;

H.

kadangi valstybės narės turi imtis papildomų veiksmų stengdamosi užtikrinti, kad diplomai būtų pripažįstami abipusiškai – toks pripažinimas yra būtina proceso sėkmės sąlyga;

I.

kadangi privalu stiprinti socialinį aspektą, nes jis yra būtina Bolonijos proceso raidos sąlyga, ypač atsižvelgiant į tai, kad būtina užtikrinti visiems asmenims ekonomiškai prieinamą galimybę mokytis, ypač asmenims iš pažeidžiamų grupių, siekiant visiems suteikti vienodas prieigos sąlygas ir geresnes darbo galimybes;

J.

kadangi universitetai, viešojo administravimo įstaigos ir įmonės turi ryžtingai įsipareigoti spręsti su įsidarbinimo galimybėmis susijusius klausimus; kadangi universitetas turėtų asmenims suteikti įrankius ir įgūdžius, kurie būtini užtikrinant jų žmogiškojo potencialo išsamią raidą; kadangi akademinis mokymas taip pat turėtų atsižvelgti į darbo rinkos poreikius, siekiant studentams suteikti įgūdžius, būtinus rasti stabilų ir gerai apmokamą darbą;

K.

kadangi prieiga prie švietimo priskiriama valstybių narių, ES institucijų ir kitų pagrindinių veikėjų viešosios atsakomybės sričiai; kadangi kuriant Europos aukštojo mokslo erdvę Europos Sąjunga atlieka svarbų vaidmenį remdama valstybių narių veiksmus ir jų bendradarbiavimą šioje srityje; kadangi didesnis švietimo ir laipsnių koordinavimas, paisant subsidiarumo principo, yra būtina augimo Europoje ir įsidarbinimo galimybių tikslų įgyvendinimo sąlyga;

L.

kadangi Bolonijos procesas neturi grįžtamosios galios studentams, kurie jau pradėjo studijas laipsniui įgyti pagal sistemą, taikytą iki Bolonijos proceso pradžios;

1.

pabrėžia, kad švietimo sritis yra svarbi valstybių narių bendradarbiavimo sritis, įgyvendinant pagrindinius ES 2020 strategijos tikslus dėl darbo vietų ir augimo ir labai reikalingo ekonomikos atgaivinimo;

2.

ragina ES lygmeniu labiau palaikyti Bolonijos procesą, visų pirma kiek tai siejama su abipusiu akademinių kvalifikacijų pripažinimu, akademinių standartų suvienodinimu, judumo skatinimu ir galimybių įsidarbinti didinimu, socialine dimensija ir galimybėmis įsidarbinti, aktyviu demokratiniu dalyvavimu, taip pat vertinti pažangą įgyvendinant Bolonijos proceso principus ir pašalinti administracines kliūtis; ragina valstybes nares dar kartą pakartoti jų įsipareigojimą dėl proceso stiprinti tam skirto finansavimo sistemą, kad būtų pasiekti strategijoje „Europa 2020“ nustatyti ekonomikos augimo tikslai;

3.

pažymi, kad Europos aukštojo mokslo erdvė yra svarbus laimėjimas siekiant sukurti ir ugdyti tikrą Europos pilietiškumą; mano, kad tai turėtų atsispindėti stiprinant Europos aukštojo mokslo erdvę pasitelkiant atitinkamas priemones ir procedūras;

4.

pabrėžia, kad Bolonijos procesas ir Europos aukštojo mokslo erdvė atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir atkreipia dėmesį į esminį vaidmenį, kurį atlieka mokslo ir mokslinių tyrimų ryšys kaip skiriamasis Europos aukštojo mokslo bruožas;

5.

pabrėžia, kad pradedant Bolonijos procesą nustatyti prioritetai: judumas, pripažinimas ir įdarbinimo galimybės, yra būtinos sąlygos, kurias reikia įvykdyti siekiant užtikrinti, kad visi Europos universitetuose besimokantys studentai turėtų teisę gauti kokybišką išsilavinimą, baigti studijas ir kad jų kvalifikacija būtų pripažinta visose ES valstybėse narėse;

6.

ragina plėtoti veiksmingą požiūrį „iš apačios į viršų“, į kurį būtų visapusiškai įtraukti visi pagrindiniai veikėjai, pvz., universitetai, profesinės sąjungos, profesinės organizacijos, mokslinių tyrimų institucijos, verslo sektorius ir visų pirma dėstytojai ir studentai, studentų organizacijos ir universitetų personalas;

7.

pažymi, kad tam tikri Europos universitetai nenori dėti pakankamai pastangų konsoliduotai Europos aukštojo mokslo erdvei sukurti, nors priklausyti Europos aukštojo mokslo erdvei kai kuriems iš jų yra vienintelis būdas pasiekti aukštesnį konkurencingumo ir jų teikiamų žinių kokybės lygį;

8.

ragina universitetus įsipareigoti įgyvendinti naujas švietimo, mokymosi visą gyvenimą ir mokymo strategijas kuo tinkamiau panaudojant naujas technologijas ir pripažįstant papildomo mokymo formų, pvz., neformaliojo švietimo sistemų, svarbą, nes jomis siekiama įdiegti į mokymąsi sutelktą universitetų sistemą, kuria būtų remiamas į studentus orientuotas mokymas, kuriuo siekiama įdiegti į studentų savarankiškumo, kūrybiškumo bei kritinio mąstymo skatinimą sutelktą universitetų sistemą; ragina valstybes nares ir ES teikti finansinę paramą universitetams, siekiantiems keisti ir vytyti jų mokymo metodus;

9.

ragina stiprinti ir plėsti dėstytojų mokymo programas atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą ir naujų technologijų teikiamas galimybes;

10.

pabrėžia, kad Europos universitetų pasiryžimas atsižvelgti į pasaulinės ekonomikos poreikius ir toliau konsoliduoti Europos aukštojo mokslo erdvę turėtų būti vertinamas kaip Europos universitetų pastangos padėti Europai įveikti bendro ekonominio nesaugumo laikotarpį ir grąžinti Europą į tvaraus vystymosi ir augimo kelią;

11.

ragina plėtoti universitetų vaidmenį visuomenėje, vadinamąją trečiąją misiją, į kurią turėtų būti atsižvelgta ir kuriant daugiamačius klasifikavimo kriterijus, taip pat kompetencijos pripažinimo srityje;

12.

ragina didinti viešojo sektoriaus investicijas į aukštąjį mokslą, ypač siekiant priešintis ekonomikos krizei, skatinant ekonomikos augimą, grindžiamą geresniais įgūdžiais ir žiniomis, taip pat patenkinti didesnius studentų poreikius užtikrinant pagerintą kokybę ir geresnes galimybes gauti studentams išsilavinimą ir paslaugas, ypač stipendijas; mano, kad biudžeto apribojimai turi neigiamą poveikį socialinio švietimo aspekto stiprinimui ir švietimui– principams, kuriais grindžiamas Bolonijos procesas; todėl ragina valstybes nares ir ES institucijas, siekiant palaikyti universitetų augimą, kompetenciją, taip pat konkretų ir įvairiapusį jų studijų profilį, įgyvendinti tikslingus ir lanksčius finansavimo mechanizmus ir skatinti Europos lygmens stipendijas; pabrėžia būtinybę plėtoti kelis fondus apimantį požiūrį, nustatant aiškias ir veiksmingas taisykles, skirtas kurti būsimam ES finansavimo modeliui ir užtikrinti universitetų nepriklausomumą;

13.

pažymi, kad dėl Bolonijos proceso ir „Erasmus” programos padidėjo studentų judumas ir jis gali gerokai prisidėti prie darbuotojų judumo didinimo; tačiau apgailestauja, kad judumo lygis vis dar išlieka žemas;

14.

ragina ES, valstybes nares ir universitetus, siekiant skatinti struktūrinius judumo srautus, taikyti informavimo ir finansinės bei administracinės paramos mechanizmus visiems studentams, mokslininkams ir personalui; palankiai vertina tai, kad pradėta vykdyti programa Erasmus magistratūros studijų studentams, ir ragina stiprinti visos programos Erasmus tarnybas ir naujos kartos švietimo programas užtikrinant didesnį finansavimą, pagrįstą socialiniais kriterijais, atveriant programą didesniam skaičiui studentų, iš tikrųjų ir veiksmingai pripažįstant kreditus ir pasiūlymuose mokytis pateikiant daugiau galimybių kelis semestrus mokytis užsienyje ir nustatant lankstesnį leidžiamą laikotarpį; tačiau pabrėžia, kad užtikrinant judumą jokiu būdu neturi būti diskriminuojami mažai lėšų turintys studentai;

15.

pritaria nuomonei, kad užtikrinus aukštųjų mokyklų dėstytojų judumą suteikiamas išsilavinimas ir patirties ne tik atskiriems dėstytojams, bet ir jų studentams, taip pat sudaromos sąlygos dalyvauti rengiant bendrą studijų medžiagą;

16.

ragina valstybes nares vykdyti įsipareigojimą užtikrinti visišką paskolų ir stipendijų perkeliamumą ir gerokai padidinti finansinę paramą judiems studentams, kad ji atitiktų naujose ES programose numatytą lėšų padidinimą; ragina ES apsvarstyti galiojančius teisės aktus, siekiant nustatyti, kaip būtų galima sustiprinti teises į judėjimo laisvę užtikrinant paskolų ir stipendijų perkeliamumą;

17.

ragina ES skirti didesnį dėmesį imigracijai iš Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos šalių ir priimti teisės aktus, kuriais būtų užtikrintas mokslo laipsnių, įgytų kilmės šalyse, pripažinimas;

18.

prašo ES, siekiant užtikrinti tarpusavio pasitikėjimą ir palengvinti akademinių kvalifikacijų pripažinimą kiekvienoje valstybėje narėje įgyvendinti Europos kvalifikacijų sandarą (EKS) tiek Europos, tiek valstybių narių lygmeniu įtvirtinant kokybės užtikrinimo sistemą; prašo valstybių narių įgyvendinti nacionalines kokybės užtikrinimo sistemas laikantis Europos kokybės užtikrinimo standartų ir gairių, tuo pat metu paisant kursų ir skirtingų universitetų požiūrių į mokymo būdus ir metodus įvairovės, bei skatinti kokybės užtikrinimo agentūras taikyti Europos kokybės užtikrinimo agentūrų registrą ir remti jų bendradarbiavimą bei keitimąsi geriausia patirtimi Europos mastu, taip pat ir dalyvaujant Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo asociacijoje (ENQA);;

19.

atkreipia dėmesį į valstybėse narėse taikomas skirtingas vertinimo skales ir būtinybę tinkamai paversti ECTS kreditus pažymiais;

20.

ragina visas Bolonijos procese dalyvaujančias valstybes įgyvendinti su Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandara susietas nacionalines kvalifikacijų sandaras ir plėtoti bei finansiškai remti abipusį pripažinimą;

21.

ragina tvirtai finansiškai remti susitarimus dėl bendrų pagrindinių mokymo programų, kurias įgyvendinant pasiekiami tiksliai apibrėžti mokymosi rezultatai, inter alia, išnagrinėjant pagal projektą „TUNING“ parengtą metodiką ir TUNING akademijos patirtį; ragina ypač daug dėmesio skirti konkrečioms humanitarinių mokslų mokymo programų savybėms, nes jos sudaro tvirtą pagrindą demokratijai ir yra priemonė įgyvendinti Europos sanglaudą, ir kad būtų nustatytos tam tikros žinios ir įgūdžiai, susiję su studijų programomis, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas mokymuisi, kuris apimtų išmatuojamus bendruosius gebėjimus (pagal gebėjimą panaudoti žinias), taip pat mokslą ir mokslinius tyrimus kaip kritinę ir pirminę analizę; pabrėžia, kad visų mokymo dalykų programos, kartu su bendromis pagrindinėmis programomis, turėtų suteikti tokių esminių įgūdžių kaip kritinis mąstymas, bendravimo ir verslumo įgūdžiai;

22.

prašo toliau remti nacionalines ir Europos priemones, kad būtų užtikrinama vienoda studentų įtrauktis ir vienodos galimybės mokytis visiems studentams (pavyzdžiui, būstui, transporto išlaidoms ir t. t.) ir ypač tiems, kurie priklauso nepakankamai atstovaujamoms grupėms ir iš socialiai nepalankios aplinkos, turintiems finansinių sunkumų, siekiant sumažinti mokslų nebaigiančių asmenų skaičių ir užtikrinti, kad švietimas ir mokymas nepriklausytų nuo socialinių ir ekonominių veiksnių, dėl kurių kyla mokymosi kliūčių, ir kad tokiu mokymu būtų tenkinami asmenų mokymosi poreikiai; rekomenduoja sparčiau kurti karjeros konsultavimo centrus, kurie teiktų nemokamas paslaugas studentams;

23.

pabrėžia, koks svarbus buvo 2007 m. Londono komunikatas (21), kuriame socialinis švietimo aspektas buvo įvardytas kaip vienas iš Bolonijos proceso tikslų ir tuo siekiama užtikrinti lygias mokymosi galimybes, nepaisant kilmės; apgailestauja, kad siekiant šio tikslo padaryta nepakankama pažanga, skatina Komisiją padėti siekti pažangos šioje srityje;

24.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti abipusio pripažinimo procesą panaikinant administracines kliūtis;

25.

atkreipia dėmesį į konkrečius poreikius, susijusius su bakalauro studijomis, jų mokymo programas, prieigos prie magistrantūros studijų būdus ir galimybes įsidarbinti jas baigus; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad būtina imtis konkrečių veiksmų, t. y. sukurti teorijos ir praktikos programas, ir užtikrinti veiksmingesnį universitetų, valstybių narių ir ūkinės bei socialinės veiklos vykdytojų bendradarbiavimą siekiant didinti būsimų diplomuotų specialistų galimybes rasti kvalifikaciją atitinkantį stabilų ir gerai apmokamą darbą; šiuo klausimu ragina universitetus plėsti savo mokymo pasiūlą ir į universitetų mokymo programas įtraukti daugiau praktikos;

26.

pabrėžia, kad ypatingą pirmenybę būtina skirti įdarbinimo galimybėms skatinti, pavyzdžiui, mokymuisi visą gyvenimą, ir platesnio spektro įgūdžių, pritaikytų darbo rinkai, vystymui, siekiant įgyvendinti tvaraus augimo ir klestėjimo tikslus; todėl labai pritaria šiuo atžvilgiu universitetų studentų ir dėstytojų mainams, universitetų ir verslo dialogui, praktikai ir įgūdžių pasui;

27.

mano, kad Profesinių kvalifikacijų pripažinimo direktyvos (2005/36/EB) atnaujinimas prisidės prie specialistų judumo Europoje skatinimo ir palengvins studentų judumą, nes bus užtikrinta, kad vienoje valstybėje narėje įgyta kvalifikacija būtų pripažįstama visoje ES;

28.

ragina valstybes nares ir ES institucijas remti perėjimą nuo viena disciplina grindžiamos metodologinės mokslo sampratos, kuri vis dar vyrauja Europos universitetuose, prie disciplinų sąveikos ir tarpdiscipliniškumo sampratų;

29.

ragina valstybes nares ir ES institucijas, įgyvendinant bendrą konsoliduotos aukštojo mokslo erdvės tikslą, skatinti universitetų ir įmonių dialogą ir bendradarbiavimą, kad būtų padidintos Europos universitetų absolventų įsidarbinimo galimybės;

30.

pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu būtina imtis konkrečių veiksmų ir užtikrinti veiksmingesnį universitetų ir darbo rinkos atstovų bendradarbiavimą siekiant parengti tinkamesnes mokymo programas, suvienodinti mokymosi galimybes, pagerinti įsidarbinimo sąlygas garantuojant panašius kriterijus pradedant dirbti pagal profesiją;

31.

pabrėžia, jog svarbu užtikrinti pakankamą stažuočių vietų studentams skaičių, kad jiems būtų sudarytos dar palankesnės sąlygos patekti į darbo rinką;

32.

ragina valstybių narių vyriausybes ir Komisiją parengti struktūrinio bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią būtų galima suteikti visoje ES pripažįstamus kelių mokymo dalykų bendrus mokslo laipsnius, gerinant programos „Erasmus Mundus” veiklos rezultatus, teikiant jai didesnę finansinę paramą ir tobulinant būsimą švietimo ir mokymo programą, taip pat skatinant sukurti Europos bendrų programų pripažinimo sistemą;

33.

pritaria Komisijos pasiūlymui dėl Erasmus magistrantūros judumo programos;

34.

mano, kad doktorantūros mokslo laipsniai, įskaitant įgytus įmonėse, su kuriomis bendradarbiaujama atliekant mokslinius tyrimus, yra esminis aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ryšys, ir primena jų, kaip svarbiausios žiniomis grindžiamų inovacijų diegimo ir ekonomikos augimo užtikrinimo sudedamosios dalies, ateities galimybes; pripažįsta doktorantūros mokslo laipsnių, įgytų įmonėse atliekant mokslinius tyrimus, svarbą aukštos kvalifikacijos diplomuotiems specialistams integruojantis į darbo rinką; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą pagal programos „Marie Curie“ veiksmus plėtoti Europos pramonės doktorantūros sistemą;

35.

mano, kad geresnis bendradarbiavimas Europos aukštojo mokslo erdvėje ir Europos mokslinių tyrimų erdvėje yra potencialus didesnio naujoviškumo ir plėtros šaltinis;

36.

pabrėžia įnašą į ES Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą, Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą ir į Europos mokslinių tyrimų erdvę, siekiant palengvinti ES mokslininkų judumą ir atverti ES inovacijų ir konkurencingumo galimybes;

37.

ragina parengti veiksmingą strategiją, kurios tikslas būtų palaikyti mokymosi visą gyvenimą programas ir tvarias iniciatyvas Europoje, kurios būtų visapusiškai integruotos į atitinkamos institucijos programas, taip pat skatinti mokymosi visą gyvenimą kultūrą; taip pat ragina skatinti įmonėse mokytis visą gyvenimą, kad darbuotojai ir darbuotojos turėtų galimybę gilinti žinias ir didinti savo gebėjimus; ragina aukštojo mokslo institucijas ir universitetus taikyti lankstesnes programas, grindžiamas mokymosi rezultatais, pripažintų neformalųjį mokymąsi ir savišvietą bei su jais susijusias paslaugas, kuriomis remiasi jų mokymosi modeliai, skatinant universitetų, įmonių, aukštųjų profesinio mokymo įstaigų partnerystės susitarimus, kurių tikslas – gilinti mokslo, humanitarinius ir techninius įgūdžius bei užpildyti susidariusias spragas;

38.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina apibrėžti studentų, kurie pradėjo studijuoti iki Bolonijos proceso pradžios, statusą tose šalyse, kuriose jiems nesudarytos palankios sąlygos studijuoti pagal magistrantūros studijų programas;

39.

pažymi, kad Europos kreditų perkėlimo sistema (ECTS) turi būti skaidresnė ir suteikti galimybę tiksliau palyginti kvalifikacijas ir diplomus; ragina Komisiją ir valstybes nares naudotis patobulinta ECTS priemone, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos studentų ir specialistų judumui;

40.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą gerokai padidinti Europos švietimo ir mokymo programoms skiriamas lėšas; ragina Komisiją didelę šių lėšų dalį skirti aukštajam mokslui ir jo infrastruktūrai modernizuoti pagal Bolonijos proceso tikslus ir ES modernizavimo darbotvarkę; ragina Komisiją ieškoti sprendimų, kurie suteiktų galimybių mokytis pagal šias programas ir finansinių sunkumų patiriantiems studentams;

41.

ragina valstybes nares ir ES įvertinti galimybę nustatyti studijų ciklo metu tam tikrą privalomojo mokymo laikotarpį, kurį studentas praleistų kitos valstybės narės nei valstybė, iš kurios jis kilęs, universitete;

42.

atkreipia dėmesį į stiprius Bolonijos proceso ir profesinių kvalifikacijų direktyvos tarpusavio ryšius, ir pabrėžia Komisijos vykdomo visiškos atitikties Bolonijos procesui koordinavimo būtinybę; mano, kad šį ryšį reikia ir toliau stiprinti, studentams suteikiant visą susijusią praktinę informaciją apie užsienyje įgytų diplomų pripažinimą ir apie įsidarbinimo galimybes, kurios suteikiamos mokantis užsienyje;

43.

ragina, kad peržiūrint Profesinių kvalifikacijų pripažinimo direktyvą būtų palyginti būtiniausi nacionalinio rengimo reikalavimai, o valstybės narės, kompetentingos institucijos ir profesinės įstaigos reguliariau keistųsi informacija, siekdamos didinti tikrosios Europos aukštojo mokslo erdvės pažangą;

44.

siūlo užtikrinti, kad kreditų, gautų pagal Erasmus programą universitetuose partneriuose, pripažinimas būtų privalomas visoms institucijoms, dalyvaujančioms ES finansuojamuose studentų mainuose, siekiant sustiprinti Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą;

45.

atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu darniai įdiegti ECTS sistemą; ragina Komisiją, valstybes nares ir aukštojo mokslo institucijas parengti palyginamąją orientacinę lentelę, kurioje būtų pateikti ECTS kreditų, skiriamų kursams skaičiai, siekiant padidinti nuoseklumą ir palengvinti studentų ir profesionalų judumą; pažymi sunkumus, su kuriais susiduria studentai, norėdami kreditus perkelti iš vieno universiteto į kitą, ir, kad šie sunkumai gali atgrasyti studentus dalyvauti universitetų mainuose;

46.

ragina parengti veiksmingą visapusio mokslinių vardų visoje Europos Sąjungoje suderinimo strategiją, apimančią galimą pripažinimą atgaline data (įskaitant ankstesnius mokslinius vardus) nuo Bolonijos proceso pradžios;

47.

ragina ES valstybes nares priimti galutinį ir aiškų sprendimą dėl visiško tarpusavio kvalifikacijų ir diplomų pripažinimo arba parengti veiksmų planą, pagal kurį būtų numatyta, kada šis sprendimas bus pagaliau įgyvendintas;

48.

ragina labiau struktūrizuoti ir stiprinti universitetų bendradarbiavimą, didinant poveikį aukštojo mokslo institucijoms ir sistemoms, taip pat siekiant naudos studentams ir darbuotojams;

49.

siūlo, kad susitarimą pasirašiusių valstybių universitetai pripažintų praktines stažuotes, vykdytas įgyvendinant Europos Komisijos remiamas judumo programas;

50.

ragina sustiprinti studentams prieš mainus suteikiamos informacijos apie kreditų skaičių skaidrumą ir ragina valstybes nares ir aukštojo mokslo institucijas bendradarbiauti, vertinant už kursus suteikiamų kreditų skaičius; ragina sukurti bendras sistemas, siekiant pateikti bendrą žinių ir įgūdžių pagrindą, kurį apibrėžtų profesionalai ir aukštojo mokslo institucijos, nustatant galimą tikslą suderinti tam tikrus diplomus, apsaugant nacionalinius ypatumus ir vadovaujantis ES (22) profesinių kvalifikacijų automatinio pripažinimo pavyzdžiu;

51.

ragina pagerinti ES universitetų tinklo kūrimą, koordinavimą ir bendravimą, siekiant pagreitinti naujų diplomų pripažinimą, ir palengvinti kreditų perkėlimą, pagerinti žinias ir supratimą apie įvairias švietimo ir mokslo sistemas ir suteikti studentams geresnį supratimą apie Europos programų įvairovę;

52.

ragina Europos Komisiją įgyvendinant naująją švietimo ir mokymo programą skatinti bendradarbiauti tarptautinių mokymo programų, bendrų mokslo laipsnių ir abipusio pripažinimo klausimais, įskaitant skatinimą bendradarbiauti teikiant finansines paskatas; pritaria tam, kad būtų iš tikrųjų padidintas Erasmus stažuočių partnerystės susitarimų skaičius;

53.

atkreipia dėmesį į tai, kad veikia daug institucijų, sprendžiančių klausimus Europos aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų srityse; ragina Europos Sąjungą skatinti jų veiklos koordinavimo iš vieno centro būdus;

54.

mano, kad reikėtų parengti iniciatyvas, siekiant sudaryti sąlygas tam, kad studentai jų studijų laipsniui gauti metu galėtų persikelti studijuoti iš vieno universiteto į kitą;

55.

ragina valstybes nares ir ES teikti atnaujintus ir palyginamus duomenis, inter alia dėl proporcingo pažeidžiamų grupių atstovavimo, kuriais remiantis būtų galima stebėti Europos aukštojo mokslo erdvės įgyvendinimą, kad būtų nustatytos kliūtys ir problemos, susijusios su proceso įgyvendinimu, o ne baudžiamos institucijos, kurios dar neįvykdė numatytų reformų; mano, kad kasmet turėtų būti skelbiami šie kiekvienos valstybės narės ir kiekvieno universiteto duomenys, kad būtų lengviau nustatyti sritis, kurias reikia tobulinti;

56.

ragina universitetus suderinti savo akademinius standartus kuriant partnerystes, skirtas gerosios patirties mainams;

57.

ragina Komisiją ir valstybes nares su trečiųjų šalių universitetais, ypač esančiais konfliktų zonose, tobulinti ir kurti naujas bendradarbiavimo ir mokslinių tyrimų programas, pagrįstas abipusiais interesais, kad studentams iš šių šalių be jokios diskriminacijos būtų suteikiamos galimybės siekti aukštojo mokslo ir mokytis;

58.

mano, kad Europos aukštojo mokslo erdvė, sukurta įgyvendinant Bolonijos procesą, yra pažangus dalykas; todėl ragina Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių aukštojo mokslo erdvę įtraukti į jau esamą struktūrą ir siekti sukurti veiksmingą Aukštojo mokslo erdvę šalims, dalyvaujančioms ES ir Rytų partnerystėje ir kitose tarpvalstybinėse srityse ES viduje; ragina Europos Komisiją panaikinti su studentų ir dėstytojų judėjimu susijusias kliūtis, palaikyti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių universitetų, įskaitant universitetą EMUNI, tinklo kūrimą ir toliau įgyvendinti programų „Tempus“ ir „Erasmus Mundus“ gerąją patirtį;

59.

atkreipia dėmesį, kad būtina pagerinti informacijos apie Bolonijos procesą ir Europos aukštojo mokslo erdvę sklaidą įgyvendinant veiksmingą ir išsamią Europos masto komunikacijos politiką, siekiant padidinti universitetų patrauklumą Europoje ir kitose šalyse;

60.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares užtikrinti paskolų ir stipendijų perkeliamumą, ypač už laimėjimus ir atsižvelgiant į poreikius skiriamų stipendijų perkeliamumą visose Europos šalyse, siekiant užtikrinti vienodas galimybes naudotis judumo teise;

61.

skatina regionų lygmeniu kurti vienodus universitetų prekės ženklus, kad vadovaujantis Bolonijos proceso tikslais būtų stiprinamas jų universitetų prestižas tarptautiniu lygmeniu;

62.

ragina ES institucijas sukurti mechanizmus, kurie paremtų valstybes nares ir aukštojo mokslo institucijas įgyvendinant Bolonijos tikslus, tai atliekant nuolat teikiant ataskaitas ir tikslingai naudojant ES programas, įskaitant bendradarbiavimo su ne ES šalimis Europos aukštojo mokslo erdvės programas;

63.

prašo ES savo bendradarbiavimo politikoje su ne ES šalimis remti savo įsipareigojimų dėl Bolonijos proceso įgyvendinimą; ragina Komisiją ir Europos Parlamentą imtis ryžtingo vaidmens vadovaujant šioms pastangoms;

64.

tikisi, kad atliekant apžvalgą kitų metų ministrų posėdyje Bukarešte bus parengtas aiškus veiksmų planas dėl visapusiškai veikiančios Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimo užbaigimo iki 2020 m. numatyto galutinio termino; primygtinai reikalauja, kad būtų parengti pasiūlymai dėl tarpsektorinės politikos, susiję su mokymu IRT srityje, profesiniu mokymu ir mokymusi visą gyvenimą bei įdarbinimu, taip pat kad jais būtų aktyviai skatinama įtrauktis, kartu užtikrinant pažangų ir tvarų augimą, taip suteikiant ES galimybę pasibaigus krizei turėti konkurencinį pranašumą pasaulyje darbo vietų kūrimo, žmogiškojo kapitalo, mokslinių tyrimų, inovacijų, verslumo ir didesnės žinių ekonomikos požiūriu;

65.

ragina Komisiją ir ES švietimo ministrus išsamiai naudotis jų bendro dalyvavimo Europos aukštojo mokslo erdvėje galimybėmis ir imtis vadovaujančio vaidmens įgyvendinant Bolonijos proceso tikslus ir ragina ministrus paremti jų bendrus įsipareigojimus dėl Bolonijos proceso ES mastu Taryboje, kuriuos remia Komisija tam, kad šis bendrai remiamas procesas tęstųsi ir būtų vieningai įgyvendintas;

66.

pažymi, kad 2012 m. Bukarešte vyksiančiame Bolonijos proceso ministrų susitikime reikia atsižvelgti į tai, kad sukūrus Europos aukštojo mokslo erdvę ES ir valstybėms narėms sudarytos sąlygos ryžtingai ir vieningai prisidėti prie Bolonijos proceso, ES institucijų politikos pareiškimuose, dalijantis kompetencija sprendžiant aukštojo mokslo klausimus, drauge dalyvaujant šiame procese ir kartu įsipareigojus veikti ir jį remti;

67.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

31.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 251/33

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Patikimesnis Europos statistinių duomenų kokybės valdymas“ (COM(2011)0211),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A7–0037/2012),

A.

kadangi Eurostatas veikia nuo 1953 m. ir būtinybė apsaugoti jo nepriklausomumą yra visuotinai pripažįstama;

B.

kadangi patikimi ir tikslūs statistiniai duomenys būtini veiksmingam ekonomikos ir biudžeto politikos formavimui valstybėse narėse Europos Sąjungos lygmeniu;

C.

kadangi siekiant sėkmingai įgyvendinti ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“ ir ekonomikos valdysenos teisės aktų paketą, įskaitant Europos semestrą, reikės aukštos kokybės nepriklausomų statistinių duomenų;

D.

kadangi Europos statistikos naudotojams turėtų būti laiku pateikti tinkami ir tikslūs duomenys, kuriuos renka ir kaupia nacionalinės agentūros, laikydamosi nešališkumo, objektyvumo ir profesinio nepriklausomumo principų;

E.

kadangi statistiniai duomenys turėtų būti viešai prieinami ir lengvai suprantami politikos formuotojams ir piliečiams; ir kasmet tinkami palyginti;

F.

kadangi Europos statistinių duomenų kokybė priklauso nuo viso rengimo proceso vientisumo; kadangi atliekamas statistinių duomenų rengimo metodų modernizavimas – labai svarbi viešoji investicija, siekiant tobulinti visą rengimo grandinę, ir juo reikalaujama toliau laikytis įsipareigojimo ES ir nacionaliniu lygmeniu;

G.

kadangi kilus valstybių skolos krizei euro zonoje atskleisti statistinių duomenų netikslumo ir statistinių duomenų klastojimo pavojai, kurie atsiranda ir dėl pradinių viešojo sektoriaus apskaitos duomenų kokybės, ir dėl dabartinio statistikos valdymo tvarkos trūkumų;

H.

kadangi statistikos tarnybos, remiantis teisės aktais, ne tik turėtų būti nepriklausomos, bet ir turėtų turėti sistemas ir „užkardas“, siekiant užtikrinti, kad statistikos tarnybos būtų nepriklausomos nuo politikos proceso ir taip būtų išvengta sisteminių trūkumų; tačiau kartu būtina pabrėžti, kad valstybė yra atsakinga už statistinių duomenų teisingumą ir tikrumą;

I.

kadangi reikėtų stiprinti Eurostato ir nacionalinių audito institucijų ryšį;

J.

kadangi valstybėse narėse reikėtų pertvarkyti nacionalines statistikos institucijas, kad jos kuo greičiau atitiktų naujus ES teisės aktus;

K.

kadangi visoms valstybėms narėms taikoma apie 350 statistikos reglamentų, kuriais mažesnėms valstybėms narėms skiriama proporcingai didesnė statistikos atitikties našta;

L.

kadangi Eurostatas teiks ekonomikos rodiklius, kurie reikalingi fiskalinės politikos priežiūrai ir makroekonominių disbalansų suvestinei, taip pat naujoms įgyvendinimo užtikrinimo priemonėms; kadangi dėl pastaruoju metu vykdytų teisinių reformų, visų pirma patvirtinus šešių teisės aktų dėl ekonomikos valdysenos rinkinį, tinkami ir patikimi statistiniai duomenys tapo ES lygmens ekonomikos valdysenos pagrindu;

1.

mano, kad reikia laikytis sisteminio požiūrio į kokybę, pagal kurį gali prireikti Europos statistikos rengimo metodo reformos ir laipsniškai pereiti nuo koreguojamojo link prevencinio metodo ir galiausiai – prie bendro Europos statistinių duomenų, ypač finansų statistinių duomenų, kokybės valdymo; palankiai vertina privalomąjį taisyklių dėl Europos statistinių duomenų rengimo ir jų tikslumo patvirtinimo pobūdį; mano, kad nepriklausomos statistikos institucijos būtinos siekiant išlaikyti statistinių duomenų patikimumą;

2.

ragina Komisiją teikti pagalbą ir profesines žinias, kad padėtų valstybėms narėms įveikti mokslinių tyrimų suvaržymus ir dideles metodines kliūtis, siekiant užtikrinti aukštos kokybės duomenų atitiktį ir jų teikimą;

3.

palaiko Komisijos ketinimą siūlyti iš dalies keisti Reglamentą (EB) Nr. 223/2009 (Statistinių duomenų reglamentą), kad būtų nustatytas iniciatyvus požiūris, siekiant stebėti ir vertinti valstybės finansų duomenis ankstyvuoju pradiniu etapu, kad būtų sudarytos sąlygos kuo anksčiau imtis taisomųjų veiksmų, ir pritaria pasiūlymui nustatyti teisinę sistemą, pagal kurią būtų sustiprinta valdysenos sistema, visų pirma kai ji susijusi su nacionalinių statistikos institucijų ir Eurostato profesiniu nepriklausomumu ir kad valstybių narių būtų reikalaujama oficialiai prisiimti įsipareigojimą imtis visų būtinų priemonių pasitikėjimui statistiniais duomenimis išlaikyti ir sudaryti sąlygas griežčiau įtvirtinti Europos statistikos praktikos kodekso įgyvendinimo principus;

4.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų Europos Parlamentui ir Tarybai, kuriais į ES teisę būtų perkeltos peržiūrėto Europos statistikos praktikos kodekso dalys, siekiant aiškiai atskirti nacionalinių statistikos agentūrų ir valstybių narių vyriausybių statistikos agentūrų pareigas ir kompetencijos sritis, taip pat užtikrinti skaidresnę ir labiau suderintą atskaitomybę už duomenų kokybę;

5.

ragina Eurostatą kartu su pagrindiniais duomenų teikėjais ir duomenų naudotojais dėti pastangas Europos statistinių duomenų rengimo metodams modernizuoti, siekiant išlaikyti ekonominį veiksmingumą;

6.

ragina Eurostatą užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų sukurtos standartizuotos viešojo sektoriaus apskaitos sistemos ir kad jos būtų sutvirtintos ir vidinėmis, ir išorinėmis audito priemonėmis, įskaitant neseniai peržiūrėtos Reglamento (EB) Nr. 479/2009 teisinės sistemos taikymą, ir teikti kitus tinkamus pasiūlymus dėl teisės aktų; palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą Eurostatui suteikti didesnius tyrimų įgaliojimus;

7.

pabrėžia, kad visos valstybės narės turėtų užtikrinti, jog statistiniai duomenys būtų tikslūs visais valdymo lygmenimis; ragina Eurostatą viešai atskleisti, ar jis turi abejonių dėl šio visų rūšių statistinių duomenų tikslumo;

8.

mano, kad neseniai priimtame ekonomikos valdysenos teisės aktų pakete reikalaujama, kad Eurostatas nedelsiant parengtų ir atskleistų standartus, susijusius su neapibendrintais duomenimis apie viešojo sektoriaus padėtį, susijusią su garantijomis ir neapibrėžtaisiais įsipareigojimais, pavyzdžiui, teikiant viešojo sektoriaus garantijas ir sudarant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, atsižvelgiant į visus valdymo lygmenis;

9.

pritaria Europos statistikos valdymo patariamosios tarybos (ESVPT) veiksmams, susijusiems su nepriklausomu Eurostato ir Europos statistikos sistemos stebėjimu; ragina Eurostatą ir kitas statistikos tarnybas įgyvendinti 2011 m. metinėje ataskaitoje ESVPT pateiktas rekomendacijas;

10.

pabrėžia poreikį, kad Eurostatas, skelbdamas informaciją apie pareigūnus (valstybės tarnautojus) ir sutartininkus, užtikrintų skaidrumą, susijusį su savo darbuotojais, ir teiktų informaciją apie nacionalinių ekspertų skyrimo būdą;

11.

pabrėžia, kad statistikos tarnybų nepriklausomumą nacionaliniu ir Europos lygmenimis privalu apsaugoti nuo galimo politinio įsikišimo pavojaus;

12.

pažymi, kad kokybės valdymo sistemoms bus reikalingas glaudus Eurostato ir nacionalinių institucijų, atsakingų už pradinių viešojo sektoriaus finansų duomenų tikrinimą, koordinavimas; ragina Komisiją pateikti pasiūlymus, kuriais būtų užtikrinamas didesnis nacionalinių audito institucijų nepriklausomumas ir didesnis jų kompetencijų suderinamumas tikrinant valstybės skolai ir deficito rodikliams nustatyti naudojamų šaltinių kokybę ir stiprinamas Europos Audito Rūmų koordinuojamasis vaidmuo;

13.

pabrėžia, kad kokybiškas valdžios finansų statistinių duomenų ir kitų nacionalinių statistinių duomenų valdymas, taip pat tikslumas ir duomenų teikimas laiku – būtina sąlyga, kad Europos semestras tinkamai veiktų;

14.

pripažįsta, kad teikiant tikslius statistinius duomenis daugeliu atvejų gali tekti rinkti ir lyginti daugybės šaltinių duomenis; todėl pažymi, kad dėl sutrumpintų kalendorinių planų, pagal kuriuos skelbiami statistiniai duomenys, tam tikrais atvejais gali sumažėti patikimumas ar statistinių duomenų tikslumas arba padidėti duomenų rinkimo išlaidos, taip pat rekomenduoja, kad šioje srityje nagrinėjant geriausią patirtį būtų atidžiai svarstoma pateikimo laiku, patikimumo ir rengimo išlaidų pusiausvyra;

15.

ragina Eurostatą išnagrinėti būdus, kaip savo spaudinius, ypač tuos, kurie pateikiami internete, padaryti patogesnius paprastiems piliečiams ir ne profesionalams, visų pirma diagramų naudojimo atžvilgiu; mano, kad Eurostato interneto svetainėje turėtų būti suteikiama galimybė lengviau naudotis išsamiais ilgalaikiais suskirstytais duomenimis ir joje turėtų būti pateikiamos intuityvios ir lyginamosios diagramos, siekiant piliečiams suteikti daugiau papildomos naudos; be to, priduria, kad Eurostato nuolatiniuose atnaujintuose duomenyse, kur įmanoma, turėtų atsispindėti informacija apie visas valstybes nares ir šiuos duomenis pateikti pagal metus ir mėnesius, taip pat, jei įmanoma ir naudinga, pateikti ilgalaikius suskirstytus duomenis;

16.

pabrėžia, kad siekiant tvarios ir suderintos regioninės plėtros labai svarbu teikti tinkamus, tikslius ir kokybiškus statistinius duomenis; pažymi, kad tikslūs duomenys sudaro atskirų sričių, pvz., demografijos, ekonomikos ir aplinkosaugos sričių, išsamios informacijos gavimo pagrindą ir todėl yra svarbūs priimant regioninės plėtros sprendimus, visų pirma susijusius su strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimu;

17.

ragina Komisiją toliau spręsti klausimus, susijusius su poreikiu gauti patikimą statistinę informaciją, kadangi taip sudaroma galimybė geriau reaguoti į regionų ekonominę, socialinę ir teritorinę tikrovę vykdant Europos politiką;

18.

palaiko Eurostato ketinimą sukurti teisinę „Įsipareigojimų dėl pasitikėjimo statistika“ sistemą; pabrėžia, kad Europos statistikos sistemos (ESS) duomenų konfidencialumo taisyklės, taip pat subsidiarumo principo laikymasis padės didinti pasitikėjimą statistikos institucijomis;

19.

pažymi, kad būtina gerinti viešojo sektoriaus apskaitos sistemų darbą; vis dėlto prašo Komisijos išsiaiškinti, ar reikia ir ar galima standartizuoti visų valstybių narių viešojo sektoriaus apskaitos sistemas; ragina Komisiją parengti bendrą metodiką ir įgyvendinti veiksmingus, tinkamus ir patvirtintus metodus;

20.

pabrėžia, kad reikia kurti nuoseklią tyrimų, susijusių su socialiniais ir ekonominiais procesais tarpvalstybinėse teritorijose, sistemą, apimant ir už Europos Sąjungos išorės sienų esančiuose regionuose vykstančius procesus bei makroregionų statistinius duomenis, kad būtų gautas patikimas, išsamus ir tikslus ekonomikos, susijusios su regionų ir makroregionų plėtra, vaizdas, apimantis tiek miestus, tiek kaimo regionus; mano, kad reikėtų gerinti tyrimų sistemas, susietas su mokėjimų balansu; be to, pažymi, kad reikėtų atidžiau stebėti nacionalines ir regionines sąskaitas, kaip patikimesnės ES statistinių duomenų kokybės valdymo sistemos dalį;

21.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

31.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 251/37

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 313 ir 314 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (1) (toliau – TIS),

—

atsižvelgdamas į Komisijos atnaujintą 2007–2013 m. finansinio programavimo dokumentą, pateiktą pagal anksčiau minėtojo 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo 46 punktą,

—

atsižvelgdamas į 2012 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (2),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 21 d. Tarybos išvadas dėl 2013 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7–0040/2012),

1.

atkreipia dėmesį į daugelio valstybių narių dėl finansų ir biudžeto krizės dedamas biudžeto konsolidavimo pastangas; vis dėlto pabrėžia, kad ES niekada negalės tinkamai reaguoti į esamą ekonominę ir socialinę krizę ar užkirsti kelio ateities krizėms, jeigu ji nevykdys tolesnės politinės integracijos ir neturės bendrų priemonių pvz., automatiškai taikomų sankcijų, ir jeigu Komisija neturės teisės imtis teisinių veiksmų vykdant perviršinio deficito procedūrą ir taip pat jei nebus bendrų ES finansuojamų programų ir pakankamų išteklių, kad tos priemonės galėtų veikti; pabrėžia, kad siekiant ekonomikos atkūrimo reikia imtis priemonių, skirtų solidarumui stiprinti ir tvariam augimui bei užimtumui skatinti; palankiai vertina faktą, kad Europos Vadovų Taryba tai pripažino savo 2012 m. sausio 30 d. ataskaitoje ir savo išvadose po 2012 m. kovo 1 ir 2 d. vykusio aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo, bet primygtinai pabrėžia poreikį imtis konkrečių priemonių, būtent naudotis ES biudžetu, kaip bendra priemone; pabrėžia, kad būtent šiuos pirmiau paminėtuose teiginiuose išskirtus prioritetus Europos Parlamentas gynė vykdydamas ankstesnes biudžeto procedūras;

2.

tebėra susirūpinęs dėl anksčiau neregėtos pasaulinės krizės, kuri labai pakenkė ekonomikos augimui ir finansiniam stabilumui bei sukėlė didelį valstybių narių valdžios sektoriaus deficito ir skolos būklės pablogėjimą; supranta Tarybos susirūpinimą dėl ekonominių ir biudžeto suvaržymų nacionaliniu lygmeniu ir primygtinai reikalauja, kad 2013 m. būtų svarbiausi ekonomikos atgaivinimo metai;

3.

primena, kad Europos Sąjungos biudžetas yra viena iš valstybių narių ir kartų solidarumo reiškimo svarbiausių priemonių ir kad jis teikia aiškią papildomą naudą atsižvelgiant į jo ypatingą poveikį realiajai ekonomikai ir kasdieniam Europos piliečių gyvenimui; primena, kad tuo atveju, jei Sąjungos politiką finansuotų tik valstybės narės, jų išlaidos staigiai padidėtų ir kad šiuo aspektu, jei Europos biudžetas naudojamas sąveikiu būdu, jis iš esmės aiškiai visų labui padeda sutaupyti bendrų lėšų; laikosi nuomonės, kad nacionaliniu lygmeniu priimtos griežtos taupymo priemonės nepaskatins atitinkamo sumažėjimo ES lygmeniu, kadangi vienas euras išleistas šiame lygmenyje gali sukurti santaupas 27 valstybėse narėse;

4.

pabrėžia, kad esant krizei labiau negu bet kada reikia sustiprinti bendras pastangas, kurių imamasi ES lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad mūsų veiksmai duotų rezultatų; pabrėžia, kad metinis Europos biudžetas ir jo papildomas poveikis, nacionalinių biudžetų prioritetai ir visos kitos Europos priemonės turi remti valstybių narių ekonomikos atgaivinimo politiką ir turi būti suderintos su Europos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategija „Europa 2020“ ir kad tai yra būtina siekiant šios strategijos sėkmės bei norint išsaugoti pasitikėjimą (ypač Europos Sąjungos piliečių) ES politika; pabrėžia, kad atsižvelgiant į ES biudžeto, kaip investicijų skatinimo priemonės, funkciją, jį sumažinus būtų daromas neigiamas poveikis ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui Sąjungoje;

5.

mano, kad siekiant skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą reikia konkrečių veiksmų ir daugiau pastangų biudžeto srityje, kurie padėtų remti tvarią ir ilgalaikę pramonės politiką, konkurencingumą, naujoves bei mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), nes didžiausią ES ekonomikos potencialą turi MVĮ, kurios, remiantis naujausiais tyrimais, 2002–2010 m. ES sukūrė 85 proc. grynųjų naujų darbo vietų ir yra mūsų ekonomikos augimo pagrindas; be to, ypač svarbu skatinti verslumu pagrįstą mąstymą ir naujų įmonių steigimą vykdant konkrečią veiklą, ir tam turėtų būti skirti atitinkami ištekliai; taigi pripažįsta, kad reikia stengtis toliau didinti ES finansavimą, teikiamą augimo pastangoms remti;

6.

pabrėžia, kad tokia parama padėtų MVĮ išvengti jų investicijų, ypač skiriamų moksliniams tyrimams ir plėtrai, mažinimo, taip pat padėtų skatinti užimtumą ir profesinį mokymą, ypač jaunesnių piliečių, ir užtikrinti, kad būtų išsaugomi įgūdžiai; mano, kad EIB paramos MVĮ ir infrastruktūrai stiprinimas turėtų būti laikomas svarbiausiu prioritetu, taip padedant išlaisvinti MVĮ naujovių potencialą, kuris gyvybiškai būtinas siekiant ES gerovės ir siekiant sukurti žinių visuomenę; be to, pabrėžia, kad šiame kontekste reikia labiau supaprastinti paraiškų dėl ES finansuojamų programų procedūrą;

7.

mano, kad padidinus ES biudžeto investicijas į tvarią ekonomiką būtų galima sukurti daugiau darbo vietų, palyginus su dabartiniu biudžetu; todėl tokiomis investicijomis galima būtų žymiai prisidėti siekiant, kad ES ekonomika vėl augtų;

8.

pabrėžia, kad strategijos „Europa 2020“ rezultatai labai priklauso nuo dabartinio jaunimo, kuris yra kaip niekada išsilavinęs, išmanantis pažangias technologijas bei judus ir todėl yra ir bus didžiausias ES turtas augimo ir darbo vietų požiūriu; yra susirūpinęs dėl aukšto jaunimo nedarbo lygio valstybėse narėse; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad ES ir nacionaliniu lygmeniu reikia dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad augimas ir darbo vietų kūrimas taptų realybe, ypač jauniems žmonėms, kurie yra ES bendra ateitis; taip pat pabrėžia, kad Europos Sąjungoje reikia skubiai spręsti nedarbo ir didėjančio skurdo problemas, atsižvelgiant į pavyzdinę iniciatyvą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas“;

9.

atkreipia dėmesį į Komisijos siūlymą perskirti lėšas (82 mlrd. EUR), kurios dar turi būti nustatytos remiantis visais ES struktūriniais fondais (Europos regioninės plėtros fondu ir Europos socialiniu fondu), MVĮ pagalbai ir kovai su jaunimo nedarbu; prašo būti atitinkamai informuotas apie šią iniciatyvą, jos taikymą ir galimą poveikį 2013 m. biudžetui;

10.

pabrėžia, kad visos priemonės, kurių iki šiol imtasi siekiant kovoti su krize, turėtų padėti vėl skatinti augimą; taigi pabrėžia, kad gerai pritaikytas griežtas taupymo priemones, kurių jau imtasi, reikia papildyti tikslingomis investicijomis, kurios skatina tvarią ekonominę plėtrą; pabrėžia, kad ES biudžetas šiomis aplinkybėmis turi atlikti lemiamą vaidmenį kaip priemonė greitai ir gerai suderintai veiklai visose srityse užtikrinti siekiant sušvelninti krizės poveikį realiajai ekonomikai ir turi veikti kaip investicijų, augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo Europoje variklis;

11.

pabrėžia, kad norint gerai suderintai, nuosekliai ir laiku įgyvendinti politinius įsipareigojimus ir prioritetus, nustatytus ir valstybiniu, ir ES lygmeniu, reikia, kad nacionalinės ir Europos institucijos dirbtų kartu siekdamos viešąsias išlaidas visų pirma skirti augimo sritims, iš anksto vertinti suplanuotų veiksmų poveikį, padidinti jų sąveiką ir užtikrinti, kad jie darytų teigiamą poveikį šalinant kliūtis ir panaudojant nepakankamai išnaudotas galimybes; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad yra svarbu prieš pavasario aukščiausiojo lygio susitikimą, Komisijos parengto biudžeto projekto pristatymą ir nacionalinių biudžeto procedūrų valstybėse narėse pradžią toliau rengti tarpparlamentines diskusijas dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrų ekonomikos ir biudžeto gairių siekiant užtikrinti, kad nacionaliniai ir ES biudžetai būtų suderinti su Europos semestru susijusioje Parlamento veiklos programoje, ir siekiant padidinti demokratinį teisėtumą, kaip reikalaujama 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliucijoje dėl Europos ekonomikos politikos koordinavimo semestro;

12.

ragina priimti atsakingai sudarytą ir į rezultatus orientuotą biudžetą, pagrįstą kokybiškomis išlaidomis ir optimaliu bei laiku panaudojamu esamu ES finansavimu; vadovaudamasis 2012 m. sausio 30 d. Europos Vadovų Tarybos narių pareiškimu, pabrėžia poreikį investuoti į augimą ir darbo vietas, ypač kalbant apie MVĮ ir jaunimą; pabrėžia, kad ketina su specializuotais Parlamento komitetais įsipareigoti ne tik nustatyti konkrečias sritis, kuriose reikia stiprinti veiksmus, bet ir nustatyti galimus neigiamus prioritetus;

13.

pabrėžia, kad ES biudžetas yra investicija tik į tas politikos kryptis ir veiksmus, kurie įrodo ES papildomą vertę; atkreipia dėmesį į tai, kad ES biudžetas, kuris negali būti deficitinis, daro daug didesnį skatinamąjį poveikį augimui ir užimtumui negu nacionalinės išlaidos, nes ES biudžetas gali skatinti investicijas, suteikti stabilumą Europoje ir padėti ES išbristi iš esamos ekonomikos ir finansų krizės; vis dėlto pabrėžia, kad yra būtina skirti daugiau investicijų, siekiant nepakenkti pagrindiniams projektams, skirtiems ekonomikai gaivinti bei konkurencingumui stiprinti; todėl pabrėžia, kad naujų ir geresnių finansinių priemonių vystymas ir tobulinimas galėtų toliau padėti stiprinti ES išlaidų, kuriomis prisidedama prie augimo, skatinamąjį poveikį pritraukiant privačias investicijas ir taip kompensuojant suvaržymus nacionaliniu lygmeniu bei optimizuojant valstybės išlaidas;

14.

primena, kad nuo 2000 iki 2011 m. nacionaliniai biudžetai Europos Sąjungoje vidutiniškai padidėjo 62%, tuo tarpu įmokos į ES biudžetą padidėjo šiek tiek mažiau nei 42%, o ES išaugo nuo 15 valstybių narių iki 27;

15.

vykdydamas 2013 m. biudžeto procedūrą ypatingą dėmesį skirs EP ankstesnių metų biudžeto prioritetų įgyvendinimui ir ypač glaudžiai stebės strategijos „Europa 2020“, kurią visapusiškai palaiko valstybės narės, ir jos sektorinių prioritetų finansavimą ir įgyvendinimą siekiant skatinti konkurencingumą ir užimtumą;

16.

džiaugiasi dėl to, kad Komisija, pristatydama savo naujausią 2012–2013 m. laikotarpio finansinių programų variantą, kaip ir 2011 m., laikėsi EP 2012 m. biudžeto prioritetų, nekompensuodama padidinimų praeityje; prašo rengiant 2013 m. biudžeto projektą laikytis tokios pačios pozicijos;

17.

primena, kad dabartinėje finansinėje programoje kelioms išlaidų kategorijoms, ypač 1a išlaidų kategorijai (Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti) ir 4 išlaidų kategorijai (ES – pasaulinės reikšmės partneris), skiriamų aukščiausių ribų nepakanka norint įgyvendinti Parlamento, Tarybos ir Komisijos patvirtintas prioritetines politikos kryptis; be to, primena, kad kai kurioms politikos sritims skirti asignavimai turėjo būti persvarstyti keletą kartų siekiant įgyvendinti naujus tikslus ir užduotis, todėl beveik kiekviename metiniame biudžete tapo būtina pasinaudoti lankstumo priemone; pabrėžia, kad jis neleis kenkti ilgalaikiams ES politiniams įsipareigojimams; ypač primena, kad tarptautiniuose susitarimuose ir (arba) susitarimuose tarp ES ir tarptautinių organizacijų numatyti finansiniai įsipareigojimai turi būti vykdomi ir tinkamai įtraukiami į biudžeto projektą;

18.

primena, kad 2007–2013 m. daugiametė finansinė programa (DFP) parengta siekiant pagerinti mūsų piliečių gerovę ir gyvenimo kokybę ir išnaudoti visą plėtros potencialą, tačiau 2008 m. ES patyrė niekada anksčiau neregėtą krizę, kuri taip pat padarė poveikį kiekvienam iš jos metinių biudžetų; atsižvelgdamas į šias aplinkybes pabrėžia, kad 2007–2013 m. finansinė programa nebuvo persvarstyta siekiant pritaikyti ją prie papildomų finansavimo poreikių, susijusių su ekonomikos ir finansų krize, bet kad, priešingai, nuo 2007 m. kiekviename metiniame biudžete didelė bendra marža buvo palikta daugiametės finansinės programos bendros aukščiausios ribos apimtyje, ir kad todėl visi metiniai biudžetai buvo kuklūs ir riboti; pabrėžia, kad todėl bent jau atitinkami mokėjimai turėtų būti atliekami pagal normalų biudžeto ciklą; primena, kad mokėjimai atsiejami nuo įsipareigojimų asignavimų tik dėl laiko tarpo prieš realų lėšų išmokėjimą daugiamečių programų atveju;

19.

pabrėžia, jog todėl, kad 2013 m. yra paskutiniai esamo programavimo laikotarpio metai, reikės laiku atlikti mokėjimus, kaip tai daroma visų finansinių programų pabaigoje, nes pradedamas 2007–2013 m. programų užbaigimo procesas ir, kalbant apie įsipareigojimus, pasakytina, kad siekiama laikytis finansinio programavimo sumų, kurios 2013 m. sudaro apie 152 mlrd. EUR; pakartoja, kad visi dirbtiniai mokėjimų sumažinimai sukels vėlavimą atlikti sutartinius įsipareigojimus ir ankstesnius ES įsipareigojimus ir taip pat dėl jų gali tekti mokėti delspinigius ir gali būti prarastas pasitikėjimas Europos politika bei ES institucijomis; taigi pabrėžia, kad laikantis biudžetinės drausmės sutartinės skolos turi būti kuo greičiau apmokėtos;

20.

pažymi, kad mokėjimų lygis, kuris tėra praeities įsipareigojimų rezultatas ir kurį reikėtų apibrėžti remiantis techniniais kriterijais, pvz., įgyvendinimo duomenimis, panaudojimo prognozėmis ar neįvykdytų įsipareigojimų lygiu, vykdant kelias pastarąsias biudžeto procedūras tapo pagrindiniu politiniu klausimu Taryboje; pabrėžia, kad 2011 m. pabaigoje išaugo neįvykdytų įsipareigojimų lygis ir pasiekė 207 mlrd. EUR, t. y. beveik 7 % daugiau negu 2010 m. pabaigoje; atsižvelgdamas į būsimą tarpinstitucinį posėdį dėl įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų skirtumo pradės dialogą su Komisija siekdamas visapusiškai išsiaiškinti, iš ko susideda neįvykdyti įsipareigojimai; primygtinai reikalauja, kad Taryba a priori nespręstų dėl mokėjimų lygio neatsižvelgusi į aktualius poreikius ir teisinius įsipareigojimus; be to, pastebi, kad susikaupę neįvykdyti įsipareigojimai kenkia skaidrumui ES biudžeto, kuriame turėtų būti aiškiai matoma, kaip konkrečiais biudžetiniais metais yra susiję įsipareigojimai ir mokėjimai;

21.

pabrėžia, kad laikantis tik požiūrio, pagal kurį esama vadinamųjų ES biudžeto grynųjų mokėtojų ir ES biudžeto grynųjų gavėjų, neatsižvelgiama į didelį teigiamą papildomą ES biudžeto daromą poveikį ES šalims siekiant bendrų ES politikos tikslų; yra labai susirūpinęs dėl to, kad dviejuose paskutiniuose biudžetuose mokėjimai padidėjo labai nedaug, o 2012 m. biudžeto atveju tie padidėjimai buvo net mažesni už infliacijos lygį, nors tai labai svarbus laikotarpis, kai visos investicijų programos turėtų atskleisti visą potencialą ir veikti pilnu pajėgumu;

22.

pabrėžia, kad siekiant patikimo finansų valdymo reikėtų vengti pernelyg mažo biudžeto ir kad asignavimai turi būti skiriami remiantis realistinėmis panaudojimo pajėgumų prognozėmis; pabrėžia, kad dirbtinai mažinant asignavimų lygį ir taip neatsižvelgiant į Komisijos realistines prognozes, priešingai, gali būti sutrukdyta paskutiniuoju biudžeto įgyvendinimo etapu išnaudoti visą jo potencialą; primena, kad Europos Komisijos biudžeto projekte siūlomas mokėjimų asignavimų lygis iš esmės yra nustatomas remiantis valstybių narių nuosavomis prognozėmis bei įgyvendinimo pajėgumais, nes valstybės narės kartu su Komisija administruoja daugiau nei 80% ES finansavimo;

23.

apgailestauja, kad Tarybai 2011 m. gruodį atsisakius finansuoti nustatytus papildomus poreikius, kai kurie mokėjimų prašymai, siekiantys daugiau kaip 10 mlrd. EUR sumą, negalėjo būti patenkinti 2011 m. pabaigoje ir tai dabar daro tiesioginį poveikį esamiems 2012 m. mokėjimams; yra labai susirūpinęs, kad taip atsitiko todėl, kad Taryba abejojo Komisijos įgyvendinimo duomenimis ir poreikio vertinimais, tačiau pati nepateikė jokių alternatyvių duomenų ar šaltinių;

24.

taigi yra labai susirūpinęs dėl mokėjimų padėties 2012 m. ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kad kuo anksčiau šiais metais būtų galima surasti sprendimą ir problema nebūtų dar kartą atidėta 2013 metams; be to, laikosi nuomonės, kad toks ateinančių metų asignavimų naudojimas esamiems poreikiams padengti yra blogo finansų valdymo požymis ir pažeidžia biudžeto metinio periodiškumo principą; išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad ši praktika kenkia Sąjungos nulinio įsiskolinimo principui;

25.

pakartoja savo raginimą Tarybai dirbtinai nemažinti mokėjimų vykdant biudžeto procedūrą ir pabrėžia, kad dėl to susidaro nepakankamas mokėjimų lygis; prašo, kad tokių pasiūlymų atveju Taryba aiškiai ir viešai nurodytų ir pagrįstų, kurie iš ES programų ar projektų, jos manymu, galėtų būti atidėti ar kurių iš jų gali būti visiškai atsisakyta;

26.

taigi prašo Tarybos jos poziciją pritaikyti prie realistiško ir atsakingo biudžeto sudarymo pozicijos ir įsipareigoja toliau nuolat stebėti 2012 m. asignavimų, ir ypač mokėjimų, įgyvendinimą; ragina Tarybą pasekti šiuo pavyzdžiu, kad biudžeto valdymo institucija galėtų dirbti remdamasi bendrais atnaujintais įgyvendinimo duomenimis ir rengti patikimas išlaidų prognozes; taigi ragina Tarybą ir Komisiją per pirmąjį 2012 m. pusmetį surengti tarpinstitucinį susitikimą tinkamu politiniu lygmeniu siekiant išsiaiškinti ir išspręsti visus galimus nesusipratimus, susijusius su įgyvendinimo duomenimis ir prognozuojamais mokėjimų poreikiais, ir kartu įvertinti 2012 ir 2013 finansinių metų mokėjimų padėtį;

27.

pabrėžia, kad siekiant sudaryti galimybę išsamiai parengti finansų reguliavimo darbotvarkę ir priežiūros struktūras, kurios ateityje padėtų išvengti krizių, svarbu finansuoti Europos priežiūros institucijas (EBI, EDPPI ir EVPRI); pabrėžia, kad biudžete prioritetą reikėtų teikti EPI ir joms teikiamų nepriklausomų teisinių paslaugų finansavimui;

28.

palankiai vertina 2011 m. gruodžio mėn. pasiektą susitarimą dėl ITER papildomų sąnaudų finansavimo; ragina Komisiją laikytis visų šio susitarimo bendrų išvadų ir pateikti konkrečių pasiūlymų dėl 360 mln. EUR sumos 2013 m. biudžeto projekte, visapusiškai panaudojant Finansiniame reglamente ir 2006 m. gegužės 17 d. TIS išdėstytas nuostatas bei atsisakant bet kokio tolesnio su ITER susijusio DFP persvarstymo; pakartoja, jog yra įsitikinęs, kad 360 mln. EUR sumos užtikrinimas 2013 m. biudžete neturėtų trukdyti sėkmingai įgyvendinti kitų ES krypčių politikos, ypač tokios, kuria prisidedama prie strategijos ES 2020 tikslų įgyvendinimo šiais paskutiniaisiais programavimo laikotarpio metais, ir ypač nepritaria perkėlimams, kurie neatitinka šio biudžeto prioriteto; pabrėžia, kad Komisija savo finansinės programos 1 a išlaidų kategorijoje numato 47 mln. EUR dydžio maržą, kuria dalinai padengiami projekto ITER poreikiai;

29.

atsižvelgdamas į artėjantį Kroatijos įstojimą į ES 2013 m. liepos 1 d., tikisi, kad persvarstyta DFP bus patvirtinta greitai, pagal TIS 29 punktą („Finansinės struktūros pritaikymas plėtrai“), ir prašo Komisijos pateikti savo pasiūlymą dėl atitinkamų papildomų asignavimų, kai tik visos valstybės narės pasirašys Stojimo aktą; pakartoja, kad plėtrai priimant Kroatiją turėtų būti skiriamas atitinkamas papildomas finansavimas, skiriant naujas lėšas, o ne perkeliant lėšas į antrąją 2013 m. biudžeto dalį;

30.

atkreipia dėmesį į 2012 m. sausio 23 d. už finansinį programavimą ir biudžetą atsakingo Komisijos nario laišką, kuriame išreiškiamas Komisijos pasiryžimas jau 2013 m. personalo plane 1 % sumažinti darbo vietų skaičių, atidžiai įvertinant skirtingą poveikį dideliems, vidutinio dydžio bei mažiems generaliniams direktoratams; ketina atidžiai išnagrinėti Komisijos ketinimą ES institucijų ir įstaigų darbuotojų skaičių iki 2018 m. sumažinti 5 %, palyginti su 2013 m., ir primena, kad tai turi būti laikoma bendru tikslu; primena, kad bet kokie etatų plano pakeitimai turi tiesioginį poveikį biudžetui ir jokiu būdu negalima pakenkti Biudžeto komiteto bei Europos Parlamento turimoms išimtinėms biudžeto valdymo teisėms; mano, kad trumpuoju ar ilguoju laikotarpiu sumažinant darbuotojų skaičių turi būti remiamasi prieš tai atliktu poveikio vertinimu bei visapusiškai atsižvelgiama, inter alia, į Sąjungos teisinius įsipareigojimus ir į institucijų naujus įgaliojimus bei didesnes užduotis, susijusias su Sutartimis;

31.

pabrėžia, kad vykdant procedūrą svarbus glaudus ir konstruktyvus bendradarbiavimas, ir patvirtina savo pasiryžimą visapusiškai prisidėti prie tokio bendradarbiavimo visiškai laikantis SESV nuostatų; tikisi, kad vykdant biudžeto procedūrą ir rengiant biudžeto projektą į šias gaires bus visapusiškai atsižvelgta;

32.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

31.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 251/42

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 ir 82 straipsnius, kuriuose nustatyta, kad pagal įprastą teisėkūros procedūrą patvirtinamos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti „paramą teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymui“,

—

atsižvelgdamas į savo 1991 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl Europos teisės akademijos steigimo (1), savo 2002 m. rugsėjo 24 d. poziciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo įsteigiamas Europos teisėjų mokymo tinklas, priėmimo (2), savo 2008 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl nacionalinio teisėjo vaidmens Europos teisminėje sistemoje (3) ir savo 2009 m. gegužės 7 d. rekomendaciją Tarybai dėl ES baudžiamojo teisingumo erdvės raidos (4),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plano (COM(2010)0171),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Stokholmo programos (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl teisėjų mokymo (6),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą „Naujas Europos teisininkų mokymo aspektas – pasitikėjimo teisingumu Europos Sąjungoje didinimas“ (COM(2011)0551),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. Parlamento pasiūlytą bandomąjį projektą, skirtą teisėjų mokymui,

—

atsižvelgdamas į Parlamento užsakytą lyginamąjį teisėjų mokymo valstybėse narėse tyrimą, kurį atliko Europos teisės akademija, bendradarbiaudama su Europos teisėjų mokymo tinklu (7),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi anksčiau paminėtame tyrime siekiant identifikuoti poreikius ir pateikti pasiūlymus dėl patobulinimo bei gerosios patirties buvo įvertinta veikla, kurią šioje srityje vykdė nacionalinės teisėjų mokyklos, įskaitant rengtų mokymų tipus, atitinkamas sąlygas ir biudžeto išteklius; šiame tyrime pateikiami nuodugnios apklausos, kurios metu buvo apklausta daugiau kaip 6 000 teisėjų ir prokurorų valstybėse narėse, rezultatai, atkreipiant dėmesį į jų patirtį ES teisės mokymuose bei pasiūlymus dėl patobulinimo;

B.

kadangi tinkamas teisėjų mokymo pavadinimas būtų „teisėjų studijos“, kuris atspindėtų tam būdingą nuolatinį protinį tobulėjimą, kurį teisėjai privalo patirti ir faktą, kad tinkamiausi žmonės teikti tokias studijas yra patys teisėjai;

C.

kadangi šiuo metu teikiamais mokymais toli gražu nėra pasiektas Komisijos numatytas tikslas, kuris yra tokį mokymą ES užtikrinti pusei teisinių profesijų atstovų;

D.

kadangi, vadovaujantis tyrimo išvadomis, dažniausios priežastys, dėl kurių mokymus ES teisės srityje gauna gan mažai asmenų (53 % ir tik vienas trečdalis jų per pastaruosius trejus metus), yra kalbos barjerai, laiku pateikiamos informacijos apie turimas programas trūkumas, faktas, kad programos ne visada yra pritaikytos pagal teisėjų poreikius, didelis teisėjų darbo krūvis bei atitinkamo finansavimo trūkumas;

E.

kadangi, taip pat ir galvojant apie išlaidas, šiais lėšų trūkumo laikais, kiek kuriant Europos teisminę kultūrą susiduriama su nacionalinės teisės aspektais, būtų protinga pasinaudoti turimomis institucijomis, o ypač nacionalinėmis teisės mokyklomis bei universitetais ir profesinėmis organizacijomis; kadangi tokiu būdu valstybėse narėse būtų galima nustatyti geriausią praktiką bei ją stiprinti ir skleisti visoje ES; kadangi mokymų ES teisės klausimais srityje ir toliau turėtų vaidinti savo vaidmenį Europos teisės akademija;

F.

kadangi Parlamentas jau nurodė, kad Europos teisingumo erdvė turi būti grindžiama bendra teisininkų, teisėjų ir prokurorų teismine kultūra, kuri ne tik būtų grindžiama ES teise, bet ir būtų kuriama remiantis abipusėmis žiniomis apie nacionalines teismines sistemas ir jų abipusiu supratimu, iš esmės persvarstant universitetų mokymo programas, rengiant mainus, pažintinius vizitus ir bendrus mokymus, kuriuos aktyviai remtų Europos teisės akademija, Europos teisėjų mokymo tinklas ir Europos teisės institutas;

G.

kadangi teisėjų mokymas turėtų būti susietas su diskusijomis apie tradicinį teismų sistemos bei jos modernizavimo vaidmenį ir apie tai, kaip būtų galima atverti ir praplėsti jos galimybes; kadangi tai apima ir kalbų mokymą bei lyginamosios ir tarptautinės teisės studijų skatinimą;

H.

kadangi teisėjų tarpe būtina sukurti bendrą teisminę kultūrą, pasinaudojant Pagrindinių teisių chartija ir Europos Tarybos Venecijos komisijos darbu, ir taip būtų skatinamos pagrindinės teisėjo profesijos vertybės, diskutuojama dėl ir platinama bendra profesinė etika, teisinės valstybės bei teisėjų skyrimo ir atrankos principai, vengiama teismų sistemos politizavimo, tuo pačiu skatinant abipusį pasitikėjimą, reikalingą bendrai teisingumo erdvei sukurti;

I.

kadangi būtina sukurti ryšius tarp teisėjų iš skirtingos kultūrinės aplinkos bei gerinti turimų tinklų koordinavimą siekiant sukurti darnumo vienetus; kadangi šiam tikslui nepakanka vien elektroninio ryšio priemonių ir reikalingi forumai, kuriuose teisėjai galėtų užmegzti kontaktus, ir taip pat būtina įtraukti Liuksemburgo ir Strasbūro teismuose dirbančius teisėjus;

J.

kadangi teisės studijų negalima apriboti materialine ir procesine teise ir kadangi teisėjams būtina suteikti mokymus, susijusius su jų veiklos specifika bei skirtus įgūdžiams stiprinti;

1.

pripažindamas, kad tiesioginiai kontaktai yra geriausias sprendimas, mano, kad atsižvelgiant į biudžeto suvaržymus bei tyrime teisėjų pateiktus atsakymus, tokie mokymai ir patarimai galėtų būti teikiami ir internetu (vaizdo konferencijos, nuotolinio mokymo kursai, tiesioginės transliacijos internetu) bei vykdant mainus; atkreipia dėmesį, kad teisėjai ragina toliau vertinti ir koreguoti mokymų programas pagal jų poreikius, nors pirmenybę jie teikia interaktyviam mokymui, kuris sudaro sąlygas keistis patirtimi ir aptarti konkrečius atvejus, o ne tradiciniam („iš viršaus į apačią“) mokymo modeliui;

2.

mano, kad tolimesnis tikslas būtų koordinuoti mokymus, teikiamus egzistuojančių teisminio lavinimo mokyklų, ir sudaryti palankesnes sąlygas dialogui ir specialistų bendradarbiavimui ir juos skatinti;

3.

atkreipia dėmesį, kad yra svarbu mokymus teikti įvairiomis kalbomis, nes tyrimas parodė, kad palyginti nedidelė dalis teisėjų pakankamai gerai kalba užsienio kalba, kas leistų jiems aktyviai dalyvauti teisėjų mokymuose kitose valstybėse narėse;

4.

mano, kad vienas iš būdų spręsti problemas (išlaidos, kalbų mokymas, išlaidų veiksmingumas) yra naudoti naujausias technologijas ir finansuoti taikomųjų programų, derančių su Apple ITunes U, kūrimą; tokios taikomosios programos, paruoštos nacionalinių mokyklų, Europos teisės akademijos, universitetų ir kitų instruktorių, susidėtų iš mokymo kursų, vaizdo medžiagos, įskaitant kalbų mokymą (ypatingą dėmesį skiriant teisės terminologijai) bei instrukcijų apie nacionalinės teisės sistemas, konkrečias teisines procedūras ir t. t. ir teisėjams būtų suteikiamos nemokamai;

5.

mano, kad sėkmingas dalyvavimas tokiuose kursuose taptų „Erasmus“ mainų teisėjams bei jų dalyvavimo mokymo kursuose kitose šalyse pradžia;

6.

siūlo tokias taikomąsias programas už nedidelį mokestį teikti teisės specialistams, profesinėms organizacijoms, akademikams bei teisės studentams ir mano, kad tokių programų kūrimas ekonomikai ir užimtumui už santykinai nedideles išlaidas suteiktų nedidelį postūmį;

7.

mano, kad Luigi Berlinguer ir Erminia Mazzoni pristatytu bandomuoju projektu, kuris bus pradėtas 2012 m., pirmiausiai turėtų būti siekiama nustatyti ir plėtoti geriausią praktiką organizuojant galimybes susipažinti su ES teise ir rengiant atitinkamus mokymus nacionalinėse teisminėse sistemose viduje bei mokymo įstaigose; mano, pvz., kad ES turėtų raginti valstybes nares imti pavyzdį iš sėkmingų institucijų, kaip antai ES teisės koordinatoriai, kurie dirba Italijos ir Nyderlandų nacionalinių teismų sistemose, bei skatinti tokių koordinatorių mokymus ir kitaip lengvinti jų darbą ES lygmeniu;

8.

mano, kad vykdant bandomąjį projektą reikėtų sukurti darbo grupę, susidedančią iš nacionalinių ir Europos teisėjų mokymų teikėjų bei neteisminių veikėjų, kurių tikslas būtų nustatyti ES teisės problemų temines grupes, kurios atrodo labiausiai svarbios kasdieninei teismų praktikai, tiek praktiniu požiūriu (kaip pateikti prašymą dėl preliminaraus nutarimo, kaip prisijungti prie ES teisės aktų duomenų bazių ir t. t.), tiek esminiais klausimais;

9.

siūlo bandomuoju projektu koordinuoti: a) keitimąsi patarimais ir žiniomis apie atskiras teisines sistemas tarp asmenų bei teisėjų mokymo institucijų, remiantis jau turimais tinklais bei ištekliais, ir b) oficialius mokymus bei supažindinimus su kitų valstybių teisinėmis sistemomis;

10.

galiausiai, siūlo Komisijai rengti metinį forumą, kuriame visų kategorijų teisėjai, dirbantys teisės srityse, kuriose dažnai kyla vidinio ir tarpvalstybinio lygmens klausimų, galėtų diskutuoti apie naujausius teisinių ginčų arba sunkumų atvejus, siekiant tokiu būdu skatinti diskusijas, užmegzti ryšius, sukurti bendravimo ir bendradarbiavimo kanalus bei kurti abipusį pasitikėjimą ir supratimą; mano, kad šis forumas kompetentingoms institucijoms, mokymų rengėjams ir specialistams, įskaitant universitetus ir profesines organizacijas, suteiktų galimybę aptarti teisėjų mokymo politiką ir teisinio lavinimo Europoje ateitį;

11.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai.

31.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 251/45

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3, 6 ir 21 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 206 ir 207 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti, TDO konvenciją Nr. 138 dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus ir Jungtinių Tautų (JT) vaiko teisių konvenciją,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. Tarptautinio kakavos susitarimo išvadas, ypač į 42 ir 43 straipsnius,

—

primindamas savo ankstesnes rezoliucijas dėl prekybos vaikais ir vaikų išnaudojimo besivystančiose šalyse,

—

primindamas savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliucijas dėl žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose (1) ir dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose (2),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi, TDO nustatė, kad visame pasaulyje daugiau kaip 215 mln. vaikų dirba ir dalyvauja veikloje, kuri turėtų būti uždrausta; kadangi 152 mln. šių vaikų jaunesni kaip 15 metų, o 115 mln. iš jų įsitraukę į pavojingą veiklą;

B.

kadangi šioje rezoliucijoje vaikų darbo sąvoka atitinka vaikų darbo apibrėžtį, nustatytą TDO konvencijoje Nr. 138 dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus ir konvencijoje Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti;

C.

kadangi Parlamentas turi duoti pritarimą 2010 m. tarptautinio kakavos susitarimo sudarymui; kadangi suinteresuoti subjektai itin būgštauja dėl vaikų darbo auginant kakavmedžius ir nuimant kakavos pupelių derlių;

D.

kadangi 70 proc. pasaulio kakavos gaminama Vakarų Afrikoje ir maždaug 7,5 mln. žmonių, beveik visi įdarbinti mažose šeimos įmonėse, dirba šio regiono kakavos gamybos sektoriuje, taigi visoje Vakarų Afrikoje yra 1,5–2,0 mln. šeimos ūkių; kadangi kakavos gamybai derliaus nuėmimo laikotarpiu reikia labai daug darbo jėgos ir gamintojai patiria didelį nacionalinių ir tarptautinių rinkos dalyvių spaudimą išlaikyti mažas darbo sąnaudas; kadangi darbymečiu dirba visi šeimos nariai, taip pat ir vaikai; kadangi vaikų darbas sukelia nepriimtiną riziką;

E.

kadangi, TDO nuomone, ne visą vaikų atliekamą darbą reikėtų priskirti vaikų darbui, kurį reikia siekti panaikinti, ir būtina aiškiai atskirti šias dvi darbo formas; kadangi vaikų ar paauglių dalyvavimas darbe, kuris nekenkia jų sveikatai, asmens raidai ir netrukdo jų mokykliniam lavinimuisi, paprastai laikomas teigiamu dalyku, jei vaikų atliekamos užduotys nepavojingos ir jiems netrukdo lankyti mokyklos;

F.

kadangi iš Ganoje ir Dramblio Kaulo Krante atliktų tyrimų rezultatų galima spręsti, kad kakavos ūkiuose dirbantys vaikai patiria įvairių pavojų; be to, kadangi kai kurie vaikai gali būti nelegaliai atgabenti iš kitų šalies regionų ar kaimyninių šalių; kadangi reikia atlikti tolesnius vaikų darbo paplitimo ir prekybos vaikais šiame regione tyrimus, nes iki šios nėra patikrintų duomenų;

G.

kadangi negalima toleruoti nepriimtino vaikų darbo auginant kakavmedžius ir nuimant kakavos pupelių derlių;

H.

kadangi pastaraisiais metais pasiekta didelė pažanga įgyvendinant programas ir iniciatyvas, kuriomis siekiama kovoti su nepriimtinu vaikų darbu Vakarų Afrikos kakavos ūkiuose, nors turint mintyje didžiulį šio sektoriaus mastą vis dar reikia daug ką padaryti; kadangi dėl atsinaujinusios konfliktinės padėties regione, ypač Dramblio Kaulo Krante, vėl pablogėjo vaikų padėtis;

I.

kadangi skurdas, alternatyvių pajamų šaltinių stoka, menkos galimybės jaunimui arba visiškas jų nebuvimas pabaigus mokyklą, griežta visuomenės struktūra ir vyraujančios nuostatos, tinkamos teisinės vaikų teisių apsaugos nebuvimas ir nesugebėjimas nustatyti privalomo švietimo visiems vaikams, neatsižvelgiant į jų lytį, jau nekalbant apie korupciją ir netinkamą valdymą, yra socialiniai, ekonominiai ir politiniai veiksniai, kurie gali prisidėti prie nuolatinio vaikų išnaudojimo kai kuriose pasaulio dalyse;

J.

primindamas visų susijusių šalių vyriausybių pirminę atsakomybę visapusiškai įgyvendinti JT vaiko teisių konvenciją, TDO konvenciją Nr. 138 dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus ir konvenciją Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti;

K.

primindamas ES strategiją dėl įmonių socialinės atsakomybės (2011–2014), JT pasaulinį susitarimą, ypač jame įrašytą 5-ąjį principą dėl vaikų darbo panaikinimo, taip pat T. Harkino ir E. Engelio protokolą, kuriame numatomas tinkamas įmonių socialinės atsakomybės kakavos sektoriuje pagrindas;

1.

ragina tas valstybes, kurios dar neratifikavo JT vaiko teisių konvencijos ar TDO konvencijų Nr. 138 ir Nr. 182, skubiai jas ratifikuoti ir įgyvendinti; be to, mano, kad valstybės turėtų įgyvendinti visą atitinkamą politiką siekiant skatinti informuotumą apie piktnaudžiavimą vaikų darbu darbo rinkoje ir apie būtinybę laikytis galiojančių nacionalinių ir tarptautinių taisyklių;

2.

griežtai smerkia vaikų darbo naudojimą kakavmedžių plantacijose;

3.

ragina visus su kakavos pupelių ir išvestinių jų produktų auginimu ir perdirbimu susijusius suinteresuotuosius subjektus, t. y. vyriausybes, pasaulio pramonę, kakavos gamintojus, profesines sąjungas, nevyriausybines organizacijas ir vartotojus, vykdyti savo atitinkamus įsipareigojimus kovos su visų formų priverstiniu vaikų darbu ir prekyba vaikais srityje, dalytis patirtimi ir bendradarbiauti siekiant, kad kakavos tiekimo grandinė taptų tvari ir nebūtų naudojamas vaikų darbas;

4.

mano, kad esminių pokyčių galima pasiekti tik taikant visa apimantį ir koordinuotą planą, pagal kurį būtų šalinamos pagrindinės vaikų darbo priežastys ir kurį ilgainiui įgyvendintų vyriausybės, pramonės įmonės, prekybininkai, gamintojai ir pilietinė visuomenė;

5.

ragina Komisiją užtikrinti visų savo iniciatyvų, ypač susijusių su prekyba, vystymusi (ypač su vaikų galimybėmis mokytis), žmogaus teisėmis, viešaisiais pirkimais ir įmonių socialine atsakomybe, politinį nuoseklumą ir skatinti sektorius, kuriuose naudojamasi vaikų darbu, keistis pažangiąja patirtimi;

6.

ragina Komisiją užtikrinti, kad į visus prekybos susitarimus būtų įtrauktos veiksmingos nuostatos dėl skurdo mažinimo ir tinkamo darbo bei saugių darbo sąlygų skatinimo ir kad susitarimuose būtų nustatytos teisiškai privalomos sąlygos, susijusios su tarptautiniu mastu pripažintomis žmogaus teisėmis, socialiniais ir aplinkos standartais ir jų įgyvendinimu, taip pat priemonės, taikomos pažeidimo atveju;

7.

primena, kad persvarstoma ES bendroji lengvatinių muitų tarifų sistema, esminė ES prekybos politikos priemonė, skirta pagrindiniams darbo standartams skatinti, ir kad pagal šią sistemą pagalbą gaunančioms šalims teikiamos prekybos lengvatos tam tikromis aplinkybėmis gali būti panaikinamos, pvz., jei šalys nuolat ir labai pažeidžia pagrindinėse TDO konvencijose, įskaitant konvencijas Nr. 138 ir Nr. 182, nustatytus principus;

8.

primena, kad 2011 m. gruodžio 15 d. Parlamentas nusprendė dėl nerimą keliančio priverstinio vaikų darbo Uzbekistano medvilnės laukuose neduoti pritarimo ES ir Uzbekistano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo Tekstilės protokolui ir rekomendavo, kad ES apsvarstytų galimybę Uzbekistanui laikinai netaikyti pagal bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą numatomų lengvatų, jei TDO priežiūros institucijos nustatys, kad Uzbekistanas nuolat ir labai pažeidžia prisiimtus įsipareigojimus (3);

9.

palankiai vertina visas daugelio suinteresuotųjų subjektų iniciatyvas, pvz., naują OECD, Sachelio regiono sekretoriato ir Vakarų Afrikos klubo regioninę iniciatyvą ir Tarptautinę iniciatyvą dėl kakavos, skirtą pažangiausiai patirčiai kovojant su nepriimtinu vaikų darbu Vakarų Afrikos kakavos ūkiuose skatinti, kuriose dalyvauja vyriausybės, pramonės įmonės, gamintojai ir pilietinė visuomenė ir kuriomis siekiama panaikinti vaikų darbą, pagerinti vaikų ir suaugusiųjų gyvenimo sąlygas kakavos ūkiuose ir užtikrinti, kad kakavmedžiai būtų auginami atsakingai; atkreipia dėmesį į tai, kad, norint iš tiesų užtikrinti pažangą, reikia vykdyti atitinkamus tolesnius susijusius veiksmus; skatina vyriausybes didinti paramą sąžiningos prekybos tinklams kakavos sektoriuje ir kaimo kooperatyvams ir sudaryti jiems galimybę siųsti savo produktus tiesiai į nacionalines ir tarptautines rinkas, nes tai padėtų išvengti tarpininkų ir gauti priimtinas kainas; ragina Komisiją remti šias priemones;

10.

pritaria tikslams, nustatytiems Kakavos pupelių ir išvestinių jų produktų auginimo ir perdirbimo, laikantis TDO konvencijos Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti reikalavimų, protokole (vadinamasis T. Harkino ir E. Engelio protokolas), ir ragina visapusiškai jį įgyvendinti;

11.

primena, kad Europos standartizacijos komitetas (CEN) neseniai nusprendė įsteigti naują projekto komitetą siekiant parengti iš dviejų dalių sudarytą atsekamos ir tvarios kakavos Europos standartą; ragina Komisiją apsvarstyti ir, prireikus, pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl veiksmingo atsekamumo mechanizmo prekėms, pagamintoms naudojant priverstinį vaikų darbą; ragina Tarptautinio kakavos susitarimo partnerius remti tiekimo grandinės patobulinimus ir geresnį ūkininkų organizavimą siekiant sudaryti kakavos tiekimo grandinėje atsekamumo galimybę;

12.

ragina Tarptautinio kakavos susitarimo partnerius išnagrinėti galimybę pradėti naudoti audituojamą akredituotos trečiosios šalies užtikrinamą kakavos tiekimo grandinės atsekamumą;

13.

ragina Komisiją, TDO Tarptautinės vaikų darbo panaikinimo programos (IPEC) ir kitus partnerius toliau stengtis geriau suvokti ekonominį, socialinį ir kultūrinį ūkininkų bendruomenių sudėtingumą;

14.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, UNICEF, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams, Afrikos Sąjungai ir TDO.

31.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 251/47

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Sen Vensano deklaraciją dėl sergančiųjų diabetu priežiūros ir diabeto mokslinių tyrimų Europoje, priimtą 1989 m. spalio 10–12 d. Sen Vensane vykusiame pirmajame Sen Vensano deklaracijos diabeto veiksmų programos susitikime (1),

—

atsižvelgdamas į tai, kad 2005 m. kovo 15 d. Komisija sukūrė ES veiksmų dėl mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos platformą (2),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 8 d. Komisijos žaliąją knygą „Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimas: antsvorio, nutukimo ir chroniškų ligų prevencija Europos Sąjungoje“, kurioje nagrinėjami susirgimą II tipo diabetu lemiantys veiksniai (COM(2005)0637),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 15–16 d. Vienoje įvykusios pirmininkaujančios Austrijos konferencijos „II tipo diabeto prevencija“ išvadas (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 27 d. pareiškimą dėl diabeto (4),

—

atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl sveiko gyvenimo būdo propagavimo ir II tipo diabeto prevencijos (5),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regioninio komiteto rezoliuciją dėl neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės PSO Europos regione (6),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 61/225 dėl pasaulinės diabeto dienos,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1350/2007/EB dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.) (7) ir vėlesnį 2011 m. vasario 22 d. Komisijos sprendimą dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.) finansavimo 2011 metais sprendimo priėmimo ir dėl finansinio įnašo šios programos veiksmams finansuoti atrankos, skyrimo ir kitų kriterijų (8),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Komisijos baltąją knygą „Kartu sveikatos labui, 2008–2013 m. ES strateginis požiūris“ (COM(2007)0630),

—

atsižvelgdamas į Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą (2007–2013 m.) (9) ir į Bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą (COM(2011)0808),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 20 d. Komisijos komunikatą „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“ (COM(2009)0567),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 13 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 64/265 dėl neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės,

—

atsižvelgdamas į svarbiausius Septintosios bendrosios programos teminės srities „Sveikata“ (FP7-HEALTH-200701) projekto „DIAMAP – Diabeto mokslinių tyrimų Europoje veiksmų planas“ rezultatus ir rekomendacijas (10),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga““ (COM(2010)0546) ir jos bandomąją partnerystę aktyvaus ir sveiko senėjimo klausimu,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl novatoriškų kovos su lėtinėmis ligomis metodų visuomenės sveikatos ir sveikatos priežiūros sistemų srityje,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 24 d. JT Generalinės asamblėjos rezoliuciją 65/238 dėl Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikimo neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės klausimu apimties, tvarkos, formos ir organizavimo,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 28–29 d. Maskvoje vykusioje Pirmojoje Jungtinių Tautų pasaulinėje ministrų konferencijoje sveiko gyvenimo būdo ir neužkrečiamųjų ligų kontrolės klausimais priimtą Maskvos deklaraciją (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos pozicijos ir įsipareigojimų prieš Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikimą dėl neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės (12),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi diabetas yra viena iš labiausiai paplitusių neužkrečiamųjų ligų: manoma, kad nuo jo kenčia daugiau kaip 32 mln. ES piliečių, o tai sudaro beveik 10 proc. visų ES gyventojų, be to, dar 32 mln. žmonių skundžiasi dėl sutrikusio gliukozės toleravimo ir esama labai didelės tikimybės, kad šis netoleravimas progresuos iki klinikiniais požymiais pasireiškiančio diabeto (13);

B.

kadangi prognozuojama, jog dėl nutukimo epidemijos, Europos gyventojų senėjimo ir kitų dar nenustatytų veiksnių diabetu sergančių žmonių skaičius Europoje iki 2030 m. padidės 16,6 proc.;

C.

kadangi II tipo diabetas numatomą gyvenimo trukmę sumažina 5–10 metų (14), o I tipo diabetas – apie 20 metų (15) ir kadangi ES su diabetu siejama 325 000 mirties atvejų per metus (16), t. y. kas dvi minutės miršta vienas ES pilietis;

D.

kadangi nustatytų rizikos veiksnių sumažinimas, ypač nesveikų kasdienių įpročių atsisakymas, vis dažniau pripažįstamas pagrindiniu prevencijos metodu, kurį taikant galima sumažinti ir I tipo, ir II tipo diabeto paplitimą, dažnumą ir komplikacijas;

E.

kadangi tam, kad būtų aiškiai nustatyti I tipo diabeto rizikos veiksniai, dar reikia mokslinių tyrimų, o šiuo metu atliekami genetiškai paveldėto polinkio moksliniai tyrimai ir I tipo diabetas nustatomas vis jaunesniems pacientams;

F.

kadangi II tipo diabetas yra liga, kuriai galima užkirsti kelią ir kurios rizikos veiksniai, kaip antai prasta ir nesubalansuota mityba, nutukimas, fizinės veiklos trūkumas ir alkoholio vartojimas, aiškiai nustatyti ir gali būti šalinami vykdant veiksmingas prevencijos strategijas;

G.

kadangi šiuo metu vaistų nuo diabeto nėra;

H.

kadangi II tipo diabeto komplikacijų galima išvengti skatinant sveiką gyvenimo būdą ir anksti diagnozavus ligą; kadangi vis dėlto dažnai diagnozė nustatoma per vėlai ir beveik 50 proc. diabetu sergančių asmenų šiuo metu nežino, kad serga (17);

I.

kadangi beveik 75 proc. visų diabetu sergančių asmenų nepakankamai gerai kontroliuoja savo būklę, todėl padidėja komplikacijų rizika, mažėja našumas, o visuomenei tenka didesnės išlaidos (18), kaip paaiškėjo iš neseniai atlikto tyrimo (19);

J.

kadangi daugelyje valstybių narių diabeto gydymo išlaidos sudaro daugiau kaip 10 proc. visų sveikatos priežiūros išlaidų (šis skaičius kartais siekia 18,5 proc.) (20), o bendros išlaidos diabetu sergančio ES piliečio sveikatos priežiūrai vidutiniškai sudaro 2 100 eurų per metus (21); kadangi, didėjant diabetu sergančių asmenų skaičiui, senėjant visuomenei ir didėjant sergamumui gretutinėmis ligomis, tų išlaidų neišvengiamai daugės;

K.

kadangi netinkamai gydomas ar per vėlai diagnozuotas diabetas yra pagrindinė miokardo infarkto, insulto, aklumo, galūnių amputavimo ir inkstų nepakankamumo priežastis;

L.

kadangi visose politikos srityse skatinant sveiką gyvenimo būdą ir sprendžiant keturių pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių – rūkymo, prastos mitybos, fizinės veiklos stokos ir alkoholio vartojimo – problemas galima itin prisidėti prie diabeto, jo komplikacijų ir dėl jo patiriamų ekonominių ir socialinių sąnaudų prevencijos;

M.

kadangi diabetu sergantys asmenys turi padengti 95 proc. savo gydymo išlaidų (22); kadangi sergantiems asmenims ir jų šeimos nariams dėl diabeto tenkanti našta yra ne tik finansinė, bet ir susijusi su psichologiniais ir socialiniais aspektais ir su pablogėjusia gyvenimo kokybe;

N.

kadangi tik 16 valstybių narių iš 27 turi parengusios nacionalines kovos su diabetu sistemas ar programas ir nėra aiškių kriterijų, kas sudaro gerą programą ar kurių šalių praktika geriausia (23); kadangi ES esama didelių diabeto gydymo kokybės skirtumų ir nelygybės;

O.

kadangi nėra ES teisinės sistemos dėl diabetu ar kitomis lėtinėmis ligomis sergančių žmonių diskriminacijos, o visoje ES išankstinis nusistatymas prieš sergančius asmenis tebėra itin paplitęs mokyklose, įdarbinant, darbo vietose, teikiant draudimo paslaugas ir vertinant norinčius gauti vairuotojo pažymėjimą;

P.

kadangi trūksta lėšų ir infrastruktūros diabeto moksliniams tyrimams ES koordinuoti ir dėl to nukenčia ES diabeto mokslinių tyrimų konkurencingumas, o diabetu sergantys asmenys Europoje negauna visapusiškos mokslinių tyrimų naudos;

Q.

kadangi šiuo metu nėra europinės kovos su diabetu strategijos, o tėra tik Tarybai pirmininkavusios Austrijos išvados dėl sveiko gyvenimo būdo propagavimo ir II tipo diabeto prevencijos (24), ilgas JT rezoliucijų sąrašas ir Europos Parlamento rašytinis pareiškimas dėl diabeto;

1.

palankiai vertina 2010 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl novatoriškų kovos su lėtinėmis ligomis metodų visuomenės sveikatos ir sveikatos priežiūros sistemų srityje (25) ir jos raginimą valstybėms narėms ir Komisijai pradėti svarstymų procesą, siekiant optimizuoti atsaką į lėtinių ligų keliamas problemas;

2.

atkreipia dėmesį į minėtąją 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos pozicijos ir įsipareigojimų prieš JT aukšto lygio susitikimą dėl neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės, kurioje daugiausia dėmesio skiriama diabetui, kaip vienai iš keturių pagrindinių neužkrečiamųjų ligų;

3.

ragina Komisiją parengti ir įgyvendinti tikslinę ES diabeto strategiją ES Tarybos rekomendacijos dėl diabeto prevencijos, diagnozavimo, valdymo, švietimo ir mokslinių tyrimų forma;

4.

ragina Komisiją parengti bendrus standartinius duomenų apie diabetą rinkimo kriterijus ir metodus ir, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, koordinuoti, rinkti, registruoti, stebėti ir valdyti išsamius diabeto epidemiologinius duomenis, taip pat ekonominius duomenis, susijusius su tiesioginėmis ir netiesioginėmis diabeto prevencijos ir valdymo išlaidomis;

5.

ragina valstybes nares parengti, įgyvendinti ir stebėti nacionalines diabeto programas, kuriomis būtų siekiama skatinti sveikatingumą, mažinti rizikos veiksnius, gerinti diabeto prognozes, prevenciją, ankstyvą diagnostiką ir gydymą, kurios būtų taikomos tiek plačiajai visuomenei, tiek didelės rizikos grupėms ir būtų skirtos nelygybei mažinti ir sveikatos apsaugai skiriamiems ištekliams optimizuoti;

6.

ragina valstybes nares skatinti II tipo diabeto ir nutukimo prevenciją (rekomenduojama, kad strategijos būtų įgyvendinamos pradedant ankstyva vaikyste ir panaudojant švietimą apie sveiką mitybą ir fizinės veiklos įpročių ugdymą mokyklose) ir sveiko gyvenimo būdo strategijas, įskaitant mankštų ir mitybos metodus; pabrėžia, kad reikia suderinti su maistu susijusią politiką su sveikos mitybos skatinimo, kad piliečiai galėtų priimti informacija pagrįstus ir sveikatai naudingus sprendimus, ir ankstyvos diagnozės tikslais, kaip pagrindinėmis valstybių narių nacionalinių diabeto programų veiksmų sritimis;

7.

ragina Komisiją remti valstybes nares ir skatinti keistis sėkmingų nacionalinių diabeto programų įgyvendinimo gerąja patirtimi; pabrėžia, kad Komisija turi nuolat stebėti valstybių narių nacionalinių diabeto programų įgyvendinimo pažangą ir reguliariai informuoti apie rezultatus Komisijos ataskaitos forma;

8.

ragina valstybes nares parengti geriausia patirtimi pagrįstas diabeto valdymo programas ir moksliniais įrodymais pagrįsto gydymo gaires;

9.

ragina valstybes nares užtikrinti pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros pacientų prieigą prie aukštos kokybės gydymo tarpdalykinių grupių, diabeto gydymo ir technologijų, įskaitant e. sveikatos technologijas, ir padėti pacientams gauti įgūdžių ir supratimą, kurių reikia, kad asmuo galėtų tinkamai save prižiūrėti visą gyvenimą, ir juos palaikyti;

10.

ragina Komisiją ir valstybes nares pagerinti diabeto mokslinių tyrimų Europoje koordinavimą: skatinti mokslinių tyrimų tarpdalykinį bendradarbiavimą ir sukurti vieną bendrą infrastruktūrą, kuri palengvintų diabeto srities mokslinių tyrimų vykdymą Europoje, įskaitant rizikos veiksnių nustatymo ir prevencijos sritis;

11.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti nuolatinę paramą kovos su diabetu finansavimui pagal dabartinę ir būsimą ES mokslinių tyrimų programą, I ir II tipo diabetą laikant skirtingomis ligomis;

12.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų imamasi tinkamų tolesnių veiksmų, atsižvelgiant į 2011 m. rugsėjo mėn. vykusio JT susitikimo neužkrečiamųjų ligų klausimais rezultatus;

13.

primena, kad, norint pasiekti su neužkrečiamosiomis ligomis susijusius tikslus ir spręsti visuomenės sveikatos, socialines ir ekonomines problemas, svarbu, jog ES ir valstybės narės daugiau dėmesio skirtų prevencijai ir rizikos veiksnių mažinimui visose atitinkamose teisėkūros ir politikos, ypač aplinkos apsaugos, maisto ir vartotojų politikos, srityse;

14.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.

31.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 251/52

—

atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimą suteikti šaliai ES narystės siekiančios šalies kandidatės statusą ir 5 Europos Vadovų Tarybos 2006 m. birželio 15–16 d. ir 2006 m. gruodžio 14–15 d. susitikimams pirmininkavusios valstybės išvadas,

—

atsižvelgdamas į JTST rezoliucijas Nr. 845 (1993) ir 817 (1993), taip pat į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 47/225 (1993) ir į 1995 m. laikinąjį susitarimą,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą dėl 1995 m. rugsėjo 13 d. laikinojo susitarimo taikymo (buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija prieš Graikiją),

—

atsižvelgdamas į Komisijos parengtą 2011 m. pažangos ataskaitą (SEC(2011)1203) ir 2011 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą „2011–2012 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2011)0666),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 4 d. jungtinio parlamentinio komiteto rekomendacijas,

—

atsižvelgdamas į galutinę Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų stebėjimo misijos ataskaitą dėl išankstinių 2011 m. birželio 5 d. rinkimų,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/212/EB dėl principų, prioritetų ir sąlygų, įvardytų stojimo partnerystėje su šalimi,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 13 ir 14 d. ir 2011 m. gruodžio 5 d. vykusių Bendrųjų reikalų tarybos ir Užsienio reikalų tarybos posėdžių išvadas,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi 2003 m. birželio 19–20 d. Salonikuose vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu visoms Vakarų Balkanų valstybėms buvo įsipareigota, kad jos taps Europos Sąjungos narėmis, ir šis įsipareigojimas buvo pakartotas aukšto lygio susitikime Vakarų Balkanų klausimu, vykusiame Sarajeve 2010 m. birželio 2 d.;

B.

kadangi Komisija į savo 2011 m. pažangos ataskaitą įtraukė savo 2009 m. pateiktą rekomendaciją pradėti derybas su šalimi dėl stojimo į ES;

C.

kadangi Komisija 2011 m. plėtros strategijoje pažymėjo, kad pasitvirtino, jog plėtros politika yra veiksminga visuomenės pokyčius skatinanti priemonė, ir kad stojimo proceso pagrindas ir sėkmė – įsipareigojimų vykdymas, sąlygų tenkinimas ir patikimumas;

D.

kadangi patvirtinus asocijuotąją partnerystę iškilo būtinybė dėti didesnes pastangas vadovaujantis konstruktyviu požiūriu, kad derantis su Graikija būtų rastas abiem pusėms priimtinas šalies pavadinimo klausimo sprendimas remiantis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis 817 (1993) ir 845 (1993), taip pat iškilo būtinybė vengti veiksmų, kuriuos vykdant šioms pastangoms galėtų būti daromas neigiamas poveikis; kadangi Komisija ir Taryba yra ne kartą pabrėžusios, kad itin svarbu išsaugoti gerus kaimyninius santykius, įskaitant pastangas derybų būdu, remiant JT, rasti abiem šalims priimtiną šalies pavadinimo klausimo sprendimą;

E.

kadangi stojimo procese dvišaliai klausimai neturėtų būti kliūtis ir neturėtų būti naudojami siekiant stabdyti šį procesą, bet turėtų būti kuo anksčiau sprendžiami konstruktyviai, atsižvelgiant į bendrus ES interesus ir vertybes;

F.

kadangi regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai išlieka svarbia plėtros proceso dalimi ir kompromisų ieškojimas sprendžiant ginčytinus klausimus yra geriausias būdas skatinti regioninį bendradarbiavimą siekiant išsaugoti taiką ir gerus kaimyninius santykius Vakarų Balkanuose; kadangi stojimo proceso tęstinumas prisidėtų prie šalies stabilumo ir toliau stiprintų ryšius tarp etninių grupių;

G.

kadangi kiekvienai šaliai kandidatei būdingas konkretus pažangos lygis ir stojimo dinamika; kadangi ES yra atsakinga už tai, kad jokia šalis neatsiliktų, ir nuolatinis vėlavimas pradėti stojimo derybas gali daryti neigiamą poveikį ES plėtros proceso patikimumui;

H.

kadangi šalis tapo pirmąja iš regiono šalių, kurioms buvo suteiktas šalies kandidatės statusas, šios šalies visuomenė labiausiai palaiko narystę ES ir Komisija pastaruosius trejus metus rekomendavo nustatyti ES stojimo derybų pradžios datą;

I.

kadangi vykstant integracijos procesui visos šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės turėtų būti vertinamos pagal jų pačių nuopelnus;

1.

dar kartą ragina Tarybą nedelsiant šaliai nustatyti stojimo derybų pradžios datą;

2.

pritaria Komisijos 2011 m. pažangos ataskaitoje pateiktam vertinimui, kuriame pažymima, kad šalis nuolat atitinka politinius kriterijus; apgailestauja dėl to, kad Taryba trečius metus iš eilės neatsižvelgia į Komisijos rekomendacijas ir 2011 m. gruodžio 9 d. posėdyje nepriėmė sprendimo pradėti stojimo derybas su šalimi;

3.

pabrėžia šalies Europos integracijos proceso ir visų pastangų remiant šį siekį, ypač teisės aktų suderinimo su acquis išankstinio patikrinimo ir Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo antrojo etapo įgyvendinimo, svarbą;

4.

nenorėdamas stabdyti palankiai vertinamo kitų Vakarų Balkanų šalių stojimo į ES proceso pažangos, vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad šalies pažangos pervertinimas gali neigiamai paveikti nuolat gerėjančius etninių grupių santykius šalyje ir kad bet kurios regiono šalies nesugebėjimas tęsti pastovios stojimo į ES pažangos gali sukelti grėsmę jų visų stabilumui ir saugumui;

5.

pažymi, kad, nors kiekvienai šaliai kandidatei būdingas konkretus pažangos lygis ir stojimo dinamika, ES yra atsakinga už tai, kad šalis nevėluotų daryti pažangą;

6.

atkreipia dėmesį į už plėtrą ir kaimynystės politiką atsakingo Europos Komisijos nario 2011 m. rugsėjo 5 d. pateiktą pastabą, kad teigiama Europos Komisijos rekomendacija nėra nekintanti; vis dėlto pažymi, kad Tarybos sprendimas nesivadovauti Komisijos rekomendacija teisėtai sukėlė šalies visuomenės nusivylimą ir nepasitenkinimą, ir taip pat pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės niekada neturėtų paraišką pateikusios valstybės europinės perspektyvos laikyti savaime suprantamu reiškiniu ir privalo dėti vienodas pastangas spartinant stojimo procesą, vadovaujantis tikros partnerystės principu;

7.

sveikina naują paskirtąjį Europos Sąjungos delegacijos vadovą ir tikisi, kad po šio paskyrimo sustiprės ES ir šalies santykiai;

8.

teigiamai vertina 2012 m. kovo 15 d. numatytą Aukščiausio lygio dialogo su Europos Komisija stojimo klausimais pradžią kaip žingsnį prisijungimo prie ES procese, kuriuo siekiama skatinti reformų darbotvarkės vykdymą išsamiai keičiantis nuomonėmis ir rengiant techninio pobūdžio konsultacijas penkiose pagrindinėse politikos srityse – saviraiškos laisvės, teisinės valstybės, viešojo administravimo reformų, rinkimų reformų ir ekonominių kriterijų srityse; Pritaria Komisijos ir vyriausybės nuomonei, kad dialogo metu reikėtų ypatingą dėmesį skirti 23 skirsniui (Teismų sistema ir pagrindinės teisės) ir 24 skirsniui (Teisingumas, laisvė ir saugumas), tai leistų dar padidinti ES stojimo kriterijų ir standartų taikymo laipsnį; mano, kad ši pažangi dialogo forma įsigalios ir kitose stojimui į ES procesui svarbiose srityse; laikosi nuomonės, kad šis dialogas paskatins naujus įsipareigojimus reformoms ir sustiprins mūsų santykius politinio lygmens susitikimuose kas dvejus metus;

9.

pripažįsta, kad narystė NATO ir Europos Sąjungoje yra vienodai svarbi euroatlantinės orientacijos, kurią patvirtino šalis, požiūriu, ir pažymi, kad 2012 m. gegužės mėn. Čikagoje vyksiantis NATO šalių aukščiausiojo lygio susitikimas, taip pat Aukščiausio lygio dialogo stojimo klausimais pradžia ir 2012 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimas suteikia naujų svarbių galimybių daryti papildomą pažangą; primena neseniai paskelbtą NATO generalinio sekretoriaus pareiškimą, kad kvietimas šaliai įsigalios iš karto, kai tik bus rastas abiem pusėms priimtinas šalies pavadinimo klausimo sprendimas;

10.

pakartoja savo raginimą valdžios institucijoms ir žiniasklaidai dirbti siekiant sukurti teigiamą atmosferą, padedančią plėtoti santykius su kaimyninėmis šalimis, o ne skatinti neapykantos kupinus pasisakymus;

11.

atkreipia dėmesį į 2011 m. liepos mėn. suformuotos vyriausybės sprendimą pritaikyti Amnestijos įstatymą keturiose su karo nusikaltimais susijusiose bylose, kurias 2008 m. vidaus jurisdikcijai grąžino Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiajai Jugoslavijai; ragina vyriausybę ištirti alternatyvias galimybes, kaip užtikrinti, kad šių nusikaltimų aukos ir jų šeimos galėtų siekti teisingumo ir žalos atlyginimo vadovaujantis pagal tarptautinę humanitarinę teisę prisiimtais įsipareigojimais;

12.

atkreipia dėmesį į Tarptautinio Teisingumo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą dėl ginčo dėl šalies pavadinimo; laikosi nuomonės, kad šis sprendimas turėtų būti nauja paskata užtikrinti, kad dedamos visos pastangos siekiant išspręsti ginčą dėl pavadinimo remiant JT, ir ragina šalis gera valia laikytis sprendimo ir naudoti jį siekiant suintensyvinti dialogą, tuo pačiu metu pabrėždamas būtinybę rasti abiem pusėms priimtiną kompromisą; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina JT paskirto tarpininko pareiškimą ir raginimą, kad šalys sprendimo priėmimą vertintų kaip progą konstruktyviai apsvarstyti abipusius santykius ir išnagrinėti galimybę imtis naujos iniciatyvos siekiant rasti galutinį šio klausimo sprendimą;

13.

labai apgailestauja dėl to, kad ginčas dėl šalies pavadinimo ir toliau stabdo šalies stojimo į ES procesą ir taip sukuriamos kliūtys pačiam plėtros procesui; pabrėžia, kad geri kaimyniniai santykiai yra svarbus ES plėtros proceso kriterijus ir ragina susijusias vyriausybes vengti prieštaringų poelgių, prieštaringų veiksmų ir pareiškimų, kurie gali daryti santykiams neigiamą poveikį;

14.

pakartoja savo raginimą Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir už plėtrą atsakingam Komisijos nariui tarpininkauti siekiant susitarimo pavadinimo klausimu ir parengti politines gaires; be to, mano, kad, prieš rengiant referendumą minėtuoju klausimu, šalies vadovai ir Europos Sąjunga turėtų nuosekliai aiškinti visuomenei apie tai, kaip naudinga priimti šį sprendimą;

15.

apgailestauja dėl žodžio „Makedonijos” trūkumo 2011 m. pažangos ataskaitoje ir nuo 2009 m., nepaisant to, kad Jungtinių Tautų tekstuose šis žodis yra norminis nurodant šalies kalbą, kultūrą ir tapatybę atkreipia dėmesį į tai, kad toks požiūris šiais metais sukėlė neigiamą visuomenės reakciją ir ragina Komisiją į tai atsižvelgti rengiant būsimas ataskaitas; primena, kad Ochrido pagrindų susitarimas grindžiamas pagarbos visų bendruomenių etninei tapatybei principu;

16.

pabrėžia stojimo proceso tempo išlaikymo svarbą; todėl palankiai vertina šalies vyriausybės pasiūlymą nustatyti ginčo dėl pavadinimo sėkmingo sprendimo terminą ne vėliau kaip iki Komisijos atliekamos peržiūros proceso pabaigos, iki prasidedant deryboms; mano, kad, kaip rodo kitų plėtros procesų patirtis, tikros vyriausybės pastangos ir ES plataus spektro reformos svarbiose srityse gali padėti sukurti politinę aplinką, kuri padėtų išspręsti dvišalius klausimus; pabrėžia, kad lygiagrečiai vykstantis dvišalių klausimų sprendimo ir stojimo derybų procesas, remiantis tuo pačiu pagrindu, kuris buvo taikomas Slovėnijos ir Kroatijos atveju, bus naudingas ir šaliai, ir ES;

17.

dar kartą ragina Komisiją ir Tarybą, remiantis ES sutartimis, pradėti kurti bendrai taikomą arbitražo mechanizmą, skirtą narystės siekiančių šalių ir valstybių narių dvišaliams klausimams spręsti;

18.

palankiai vertina naujo parlamento rinkimus ir greitą koalicinės vyriausybės suformavimą po pirmalaikių parlamento rinkimų; ragina stiprinti politinį dialogą, atkreipdamas dėmesį į tai, kad parlamentas yra pagrindinė demokratinė institucija, kurioje diskutuojama dėl politinių skirtumų provokuojamų klausimų, ir kurioje šie klausimai sprendžiami; pažymi Nacionalinės Asamblėjos rezoliuciją, kurioje pritariama šių metų pažangos ataskaitos rekomendacijoms, ir kuri buvo patvirtinta bendru sutarimu; ragina visus šalies politinius veikėjus padvigubinti savo pastangas vykdyti būtinas reformas, įskaitant Komisijos rekomendacijų veiksmingą įgyvendinimą ir tolesnius su tuo susijusius veiksmus;

19.

sveikina šalį su pirmalaikių parlamento rinkimų surengimu 2011 m. birželio 5 d. ir pritaria ESBO / Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro vertinimui, kad rinkimai buvo konkurencingi, skaidrūs ir gerai organizuoti visoje šalyje; tačiau atkreipia dėmesį į tam tikrus trūkumus ir ragina valdžios institucijas laikytis tarptautinės bendruomenės (ypač Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų stebėjimo misijos išvadų ir rekomendacijų) ir vietos stebėtojų iš asociacijos Most rekomendacijų, t. y. atnaujinti rinkėjų sąrašus, užtikrinti vienodą žiniasklaidos, įskaitant visuomeninį transliuotoją, dėmesį tiek vyriausybės, tiek ir opozicijos partijoms, apsaugoti valstybės tarnautojus nuo bet kokio politinio spaudimo, užtikrinti veiksmingą partijų finansavimo kontrolę ir skaidrų viešąjį finansavimą bei galimybę balsuoti už šalies ribų ir visiškai laikytis partijos struktūrų atskyrimo nuo valstybės principo; ragina atitinkamas valdžios institucijas artimiausiu metu spręsti šiuos klausimus;

20.

palankiai vertina parlamentinio boikoto pabaigą ir mano, kad didesnė šalies demokratijos pažanga gali būti pasiekta tik stiprinant politinį dialogą įsteigtose demokratinėse institucijose ir į jį įtraukiant visas politines partijas; ragina stiprinti parlamento vaidmenį vykdant vyriausybės ir jos agentūrų veiklos priežiūrą; ragina skirti būtiną finansavimą ir paskirti reikiamų papildomų darbuotojų, kad būtų galima baigti Parlamentinio instituto steigimą; skatina pažangą, pasiektą rengiant parlamentinius priežiūros klausymus, ir remia tolesnes Europos Sąjungos pastangas teikti techninę pagalbą Nacionalinei Asamblėjai, skirtą jos praktikai vystyti; skatina tolesnį jungtinio parlamentinio komiteto ir Europos Parlamento darbą;

21.

gerai vertina šalies ekonominės veiklos rezultatus ir išlaikytą makroekonominį stabilumą; sveikina šalies vyriausybę už laimėjimą – Pasaulio banko ataskaitoje „Verslas” nurodyta, kad per pastaruosius penkerius metus šalis buvo paskelbta trečiąją šalimi pasaulyje, sėkmingai vykdančia reguliavimo reformas; atkreipia dėmesį į tai, kad pasaulinis ekonomikos nuosmukis turėjo įtakos tiesioginėms užsienio investicijoms, kurių lygis ir toliau lieka labai žemas; mano, kad investicijų, prekybos ir ekonomikos vystymosi potencialas išlieka lemiamu šalies siekio dėl narystės ES argumentu;

22.

pažymi, kad teisinis numatomumas ir veiksmingas teisės aktų įgyvendinimas būtini siekiant toliau gerinti verslo aplinką vietos įmonėms ir užsienio investuotojams; taigi ragina vyriausybę dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti teisminių institucijų veiksmingumą ir nepriklausomumą bei profesionalią, kompetentingą ir nešališką administracinę veiklą, įskaitant reguliavimo bei priežiūros agentūrų nepriklausomumo ir gebėjimų stiprinimą;

23.

pripažįsta didelio nedarbo ir skurdo problemas, kurios ir toliau yra didelė našta šaliai; palankiai vertina šiuo metu parlamente vykstančias diskusijas dėl minimalaus darbo užmokesčio; primena šalies žemą JT Žmogaus socialinės raidos indeksą ir palankiai vertina kovos su skurdu ir socialine atskirtimi strategijos patvirtinimą; ragindamas vyriausybę dėti daugiau pastangų siekiant spręsti struktūrinio nedarbo problemą ir apsaugoti pažeidžiamas grupes pabrėžia, kad tik tvarus ekonomikos augimas, kuris turėtų būti skatinamas sukuriant didesnėms verslo investicijoms palankią aplinką, gali padėti išspręsti rimtą pastovaus aukšto nedarbo lygio problemą šalyje; šiuo tikslu primygtinai ragina vyriausybę remti mažąsias ir vidutines įmones sudarant sąlygas pasinaudoti finansavimu ir ragina toliau taikyti gerąją verslo bendruomenės atstovų konsultavimo praktiką;

24.

palankiai vertina tai, kad šalis per pastaruosius penkerius metus per 40 pozicijų pasistūmėjo į priekį organizacijos „Transparency International“ korupcijos suvokimo indekse; teigiamai vertina tai, kad, vadovaujantis Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) rekomendacijomis, buvo priimti kovos su korupcija politikos teisinio pagrindo pakeitimai; vis dėlto pritaria Komisijos nuomonei, kad korupcija vis dar išlieka rimta problema; primygtinai ragina toliau dėti pastangas ir sukurti nešališkų nuosprendžių korupcijos, ypač korupcijos aukštame lygmenyje ir korupcijos pagrindinėse nerimą keliančiose srityse, tokiose kaip viešieji pirkimai, bylose registrą; pabrėžia, kad reikia didinti viešųjų išlaidų ir politinių partijų finansavimo skaidrumą; ragina Europos Sąjungos investuotojus ir su šalimi prekiaujančius verslininkus imtis aktyvesnio vadovaujamo vaidmens ir bendraujant su vietos partneriais pasisakyti prieš korupciją;

25.

atkreipia dėmesį į pažangos ataskaitoje pateiktą išvadą, kad Valstybinės korupcijos prevencijos komisijos nepriklausomumas ir nešališkumas vis dar nepakankamas; ragina stiprinti teisinę ir institucinę apie pažeidimus pranešusių asmenų apsaugą; teigiamai vertina naują baudžiamojo proceso kodeksą, priimtą vykdant platesnę baudžiamosios teisenos reformą, kurią įgyvendinus turėtų būti geriau vykdomos sudėtingų organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos bylų tyrimų procedūros; pritaria nuo kitų metų paskirtai tyrimų grupei, kuri tiesiogiai dirbs Valstybės prokurorui ir tikisi, kad dėl to bus paskelbta daugiau sprendimų Komisijos perduotose bylose; ragina vyriausybę užtikrinti reikiamą Valstybinės korupcijos prevencijos komisijos finansavimą ir pakankamai darbuotojų; pabrėžia, kad politinė valia yra svarbiausia norint kovoti su sisteminga korupcija;

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad priimtas plačios apimties teisės aktų rinkinys, kuriuo siekiama toliau didinti teisminių institucijų veiksmingumą ir nepriklausomumą; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina veiksmingą Teisėjų ir valstybės prokurorų akademijos darbą ir atsitiktinio bylų paskirstymo tvarkos įgyvendinimą; ragina atsakingas valdžios institucijas toliau įgyvendinti kovos su korupcija teisės aktus bei padidinti teisminių institucijų nepriklausomumą, veiksmingumą ir išteklius; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu, jog teismų sistema veiktų nepriklausomai nuo politinio kišimosi; pritaria pastangoms padidinti teismų sistemos veiksmingumą ir skaidrumą; pabrėžia, kad būtina parengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisimo atvejų suvestinę, kuria remiantis būtų galima įvertinti pažangą; ragina suvienodinti teismų praktiką siekiant užtikrinti teisminės sistemos nuspėjamumą ir visuomenės pasitikėjimą;

27.

sveikina šalį su jos dvidešimtosiomis nepriklausomybės metinėmis ir su 2011 m. sukakusiu Ochrido pagrindų susitarimo dešimtmečiu; pabrėžia, kad šis susitarimas yra pavyzdys, kaip sėkmingai spręsti etninius konfliktus, tuo pat metu išlaikant teritorijos vientisumą ir reformuojant valstybines struktūras; vis dėlto pabrėžia, kad reikia dėti tolesnes ir dar aktyvesnes pastangas norint pasiekti visišką šalių susitaikymą ir sukurti nešališkų ir įvairias etnines grupes vienijančių demokratinių institucijų stiprinimo pagrindą;

28.

pritaria 2011 m. rugsėjo 5 d. ministro pirmininko kalbai, kurioje palankiai vertinamas daugiakultūriškumas, kaip šalies socialinis ir politinis modelis, pabrėžiant būtinybę įgyvendinti OPS ir nustatyti integracijos be asimiliacijos tikslą; pritaria įsipareigojimui dėl Ochrido pagrindų susitarimo įgyvendinimo antrojo dešimtmečio;

29.

pripažįsta neseniai patvirtintus teisės aktus, ypač Įstatymo dėl kalbų ir simbolių vartojimo pakeitimus; ragina aktyviai remti visas vietoves, dalyvaujančias ryšių su bendruomenėmis komitetų veikloje;

30.

susirūpinęs pažymi, kad vykstančiose diskusijose naudojami istoriniai argumentai, įskaitant siejimo su antika reiškinį, kadangi dėl to gali padidėti įtampa tarp kaimyninių šalių ir atsirasti naujų vidinių susiskaldymų;

31.

pabrėžia, kad, vadovaujantis teisės aktais ir EUROSTATO standartais, reikia tinkamai parengti ir organizuoti visuotinį gyventojų surašymą; ragina vyriausybę pateikti patikimą šio proceso įgyvendinimo planą; pažymi 20 proc. ribos svarbą dėl tam tikrų teisių pagal OPS, bet primygtinai tvirtina, kad jokios albanų ar bet kurios kitos etninės mažumos bendruomenės diskriminacijos niekada negalima pateisinti remiantis tuo, kad jie sudaro nedidelę dalį visų gyventojų;

32.

ragina dėti daugiau pastangų kovojant su įvairių etninių grupių vaikų atskirtimi švietimo sistemoje ir remia visų teisę mokytis savo gimtąja kalba; todėl pabrėžia, kad svarbu kurti naujus vadovėlius, kurie padėtų gerinti abipusį supratimą, ir panaikinti žalingą, kai kuriose mokyklose vis dar taikomą etninio skirstymo praktiką; atsižvelgdamas į ypatingą švietimo svarbą šaliai, ragina švietimui suteikti daugiau paramos pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP), su sąlyga, kad būtų veiksmingai sprendžiama švietimo segregacijos problema;

33.

remia ryžtingus veiksmus siekiant šalies politinės decentralizacijos, kurią vyriausybė įvardijo kaip pagrindinį OPS ramstį, svarbų užtikrinant tinkamą viešąjį administravimą; pritaria patvirtintam veiksmų planui, kuriuos siekiama įgyvendinti šį tikslą;

34.

pritaria Komisijos rekomendacijai labiau skatinti decentralizacijos procesą; ragina labiau suderinti centrinį ir vietos lygmens biudžetus, kad būtų įgyvendinta decentralizacija; pabrėžia, kad svarbu savivaldybėms teikiamas subsidijas skirtyti skaidriai, objektyviai ir nešališkai; reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurios savivaldybės patirs finansinių sunkumų, nes joms trūksta finansinio valdymo gebėjimų, ir ragina vyriausybę, prireikus su Komisijos parama, teikti joms tinkamą techninę pagalbą;

35.

palankiai vertina sėkmingą savivaldybių bendradarbiavimo programą, kuri remiama pagal Jungtinių Tautų vystymo programą, ir ragina ES padidinti savo paramą šiai veiklai;

36.

yra labai susirūpinęs dėl naujausių pokyčių žiniasklaidos srityje ir dėl to, kad neaišku, kam priklauso žiniasklaida, ir kad ji labai monopolizuota; ragina šalį parodyti savo visišką įsipareigojimą žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui, įskaitant kompetentingą ir įvairiapusę diskusiją reformos klausimais, kurie išdėstyti pažangos ataskaitoje; teigiamai vertina kvietimą ESBO atstovui žiniasklaidos laisvės klausimais dalyvauti naujai įkurto apskritojo stalo žiniasklaidos laisvės klausimais veikloje ir pritaria jos pareiškimui, kad nors visos žiniasklaidos priemonės turi laikytis teisinių ir finansinių taisyklių vykdydamos verslą, tačiau žiniasklaidos priemonė, kuri kritikuoja vieną partiją, neturi tapti tikslingu teisinės sistemos taikiniu; primygtinai ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad šalyje būtų laikomasi teisinės valstybės principo ir paisoma žiniasklaidos laisvės, taigi užtikrinti, kad ateityje Komisijos vertinimas išliktų teigiamas;

37.

ragina visiems nacionaliniams transliuotojams vienodai ir skaidriai paskirstyti vyriausybės reklamos įplaukas, neatsižvelgiant į redakcijos turinį ar politinę pakraipą; pritaria Komisijos rekomendacijai užtikrinti, kad valstybinis televizijos kanalas atitiktų tikslus ir atliktų objektyvaus ir nešališko visuomeninio transliuotojo vaidmenį; ragina valdžios institucijas patvirtinti reikiamus pakeitimus siekiant suderinti Transliacijos įstatymą su ES teisės aktais;

38.

ragina dėti pastangas ir vengti piktnaudžiauti šmeižtu, dėl politinių priežasčių nukreiptu prieš žurnalistus; teigiamai vertina neseniai paskelbtą vyriausybės nutarimą išbraukti šmeižto įstatymą iš baudžiamojo kodekso ir sustabdyti bylų prieš žurnalistus nagrinėjimą; pabrėžia, kad laisva žiniasklaida yra demokratijos pagrindas ir būtina sąlyga bet kuriai šaliai norint tapti ES valstybe nare; mano, kad žiniasklaidos sektoriuje turėtų būti parengti ir įgyvendinti aukšti profesiniai žurnalistikos standartai ir laikomasi žurnalistinės etikos taisyklių; ragina valdžios institucijas parengti antimonopolinius teisės aktus žiniasklaidos srityje, taip pat numatyti priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias politinės įtakos darymui žiniasklaidos sektoriuje;

39.

palankiai vertina tai, kad apskritai minties, sąžinės ir religijos laisvės yra užtikrinamos; ragina vyriausybę toliau stengtis stiprinti kovos su diskriminacija politiką, pabrėžia, kad svarbu užkirsti kelią diskriminacijai dėl etninių priežasčių, įskaitant piliečių, atvirai atskleidžiančių savo bulgarišką tapatybę ir (arba) etninį pagrindą, diskriminaciją;

40.

palankiai vertina tai, kad šiais metais buvo įkurta Kovos su diskriminacija komisija ir ragina Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą ir Europos nepriklausomų kovos su diskriminacija agentūrų tinklą Equinet visapusiškai remti minėtą komisiją ir bendradarbiauti su ja; džiaugiasi, kad ši komisija nagrinėja tris skundus dėl tariamos diskriminacijos dėl lytinės orientacijos, kuriuos pateikė Lyties ir sveikatos teisių koalicija;

41.

ragina stiprinti kovos su diskriminacija politiką ir veiksmingai ją įgyvendinti, įskaitant didesnes pastangas apsaugant moterų ir vaikų bei neįgalių asmenų teises; pritaria aktyviam ir veiksmingam Parlamento moterų klubo vaidmeniui, bet yra susirūpinęs dėl to, kad vis dar nedaug moterų dalyvauja politiniame gyvenime vietos lygmeniu, ir mano, jog reikia gerinti ir įgyvendinti švietimo programas, kurių tikslas – įtraukti moteris į pilietinį ir politinį gyvenimą; ragina toliau dėti pastangas ir atsisakyti neįgalių asmenų priežiūros specialiose institucijose praktikos; teigiamai vertina tai, kad 2011 m. gruodžio 7 d. parlamentas ratifikavo JT konvenciją dėl neįgalių asmenų teisių;

42.

yra susirūpinęs dėl to, kad padaryta tik labai nedidelė pažanga lyčių lygybės ir moterų teisių srityje; ragina vyriausybę lyčių lygybės užtikrinimui teikti politinį prioritetą ir labiau remti tokią veiklą ir iniciatyvas, kuriomis siekiama kovoti su diskriminuojančiais papročiais, tradicijomis ir stereotipais, pažeidžiančiais pagrindines moterų teises;

43.

primena savo raginimą iš dalies pakeisti Apsaugos nuo diskriminacijos ir jos prevencijos įstatymą, siekiant uždrausti visas diskriminacijos formas, nurodytas SESV 19 straipsnyje, ir pabrėžia, kad tai yra būtina stojimo sąlyga; reiškia susirūpinimą dėl aukštųjų mokyklų ir bendrojo lavinimo mokyklų vadovėlių, kuriuose homoseksualumas aprašomas kaip liga, ir ragina nedelsiant juos pakeisti; ragina Komisiją parengti gebėjimų stiprinimo programas, skirtas pilietinei visuomenei, įskaitant lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų bendruomenę, stiprinti;

44.