14.8.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 235/2

Euro kursas (1)

2013 m. rugpjūčio 13 d.

2013/C 235/02

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3290
JPY	Japonijos jena	130,27
DKK	Danijos krona	7,4592
GBP	Svaras sterlingas	0,85955
SEK	Švedijos krona	8,6624
CHF	Šveicarijos frankas	1,2358
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	7,7960
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,874
HUF	Vengrijos forintas	298,87
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7027
PLN	Lenkijos zlotas	4,1913
RON	Rumunijos lėja	4,4261
TRY	Turkijos lira	2,5624
AUD	Australijos doleris	1,4549
CAD	Kanados doleris	1,3715
HKD	Honkongo doleris	10,3073
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6618
SGD	Singapūro doleris	1,6812
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 483,44
ZAR	Pietų Afrikos randas	13,2219
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,1348
HRK	Kroatijos kuna	7,5385
IDR	Indonezijos rupija	13 690,22
MYR	Malaizijos ringitas	4,3305
PHP	Filipinų pesas	58,223
RUB	Rusijos rublis	43,9468
THB	Tailando batas	41,531
BRL	Brazilijos realas	3,0483
MXN	Meksikos pesas	16,9142
INR	Indijos rupija	81,4460

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

14.8.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 235/5

Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės schemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

2013/C 235/05

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)

„MIEL DE TENERIFE“

EB Nr.: ES-PDO-0005-0943-24.01.2012

SGN ( ) SKVN ( X )

1. Pavadinimas

„Miel de Tenerife“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Ispanija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto tipas

1.4 klasė.

Kiti gyvūninės kilmės produktai (kiaušiniai, medus, įvairūs pieno produktai, išskyrus sviestą, ir kt.)

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

„Miel de Tenerife“ – Tenerifės saloje iš įvairiose Tenerifės ekosistemose augančių gėlių nektaro arba iš kitų augalų dalių išskyrų bičių į avilius su išimamais rėmais suneštas medus, kuris perdirbamas termiškai neapdorojant. Vartotojams gali būti parduodamas skystas, tirštas arba kristalizuotas, taip pat kaip korinis medus arba medus su korinio medaus gabaliukais.

Priklausomai nuo salos ekosistemų įvairovės ir floros, medus būna įvairių spalvų, skonių ir tipų.

Rūšys ir tipai

„Miel de Tenerife“ gali būti:

—	poliflorinis medus. Šiam medui būdingos ne konkrečios augalų rūšies savybės, o keleto augalų rūšių savybių mišinys,

—

monoflorinis medus. Šiam medui būdingos konkrečios augalų rūšies savybės ir šioje specifikacijoje nustatytos kiekvienos medaus tipo juslinės, fizinės ir cheminės bei medaus sudėties pagal žiedadulkes savybės. SKVN „Miel de Tenerife“ žymimas toks monoflorinis medus: Teide raipstų, ežeinių, avokadų, kaštainių, viržių, šungarstės, smiltyninės druskės, paprastojo pankolio, taškuotosios mėtos, agavos, Malpica ir Tedera medus,

—	lipčiaus medus.

SKVN „Miel de Tenerife“ žymimiems produktams būdingos konkrečios savybės

Bendros SKVN „Miel de Tenerife“ žymimo medaus savybės

— Fizinės ir cheminės savybės

SKVN „Miel de Tenerife“ žymimo medaus savybės:

Drėgmė	18 % arba mažiau
Vandens aktyvumas (aw)	0,620 arba mažiau
Hidroksimetilfurfurolas (HMF)	pakuojant medų – 20 mg/kg arba mažiau
Diastazės aktyvumas (α- amilazė)	12 vienetų arba daugiau, pagal J. E. Šadės metodą
Laisvosios rūgštys	50 mEq/kg arba mažiau
pH	3,40–6,00
Prolinas	150 mg/kg medaus arba daugiau
Fruktozė + gliukozė	daugiau nei 60 g/100 g medaus
Sacharozė	mažiau nei 4 g/100 g medaus

— Medaus sudėtis pagal žiedadulkes

Tenerifės medui būdinga žiedadulkių įvairovė. Tai Tenerifėje augančių botaninių rūšių, kurios dažniausiai priklauso Aquifoliaceae, Cistaceae, Rubiaceae, Crassulaceae, Fabaceae, Brassicaceae, Oleaceae, Lamiaceae, Globulariaceae, Arecaceae, Rosaceae, Dipsacaceae, Salicaceae, Euphorbiaceae, Asteraceae, Polygonaceae, Tropaeolaceae, Anacardiaceae, Resedaceae, Amaranthaceae, Cactaceae, Lauraceae ir Aizoaceae šeimoms bei užima proporcingą salos ekosistemų dalį, žiedadulkės. Taigi į medų nepatenka saloje neaugančių augalų žiedadulkės.

— Juslinės savybės

Atlikus Tenerifės medaus juslinę analizę neaptikta jokių juslinių trūkumų (fermentacija, rūkymas ir kt.); medaus juslinės savybės (kvapas, skonis ir struktūra) labai įvairios, spalva gali kisti nuo permatomos baltos iki tamsaus gintaro ir priklauso nuo žiedų, iš kurių surinktas medus, įvairovės ir savybių.

Medaus juslinių savybių atitiktis etaloniniam mėginiui, kuri juslinės analizės metu vertinama nuo 0 iki 10, vadinama medaus tipiškumu. Monoflorinio medaus ir SKVN „Miel de Tenerife“ žymimo lipčiaus medaus tipiškumas visuomet siekia 6,5 iš 10 arba daugiau.

Papildomos atskirų medaus tipų savybės

Be pirmiau išvardytų savybių, „Miel de Tenerife“ pasižymi šiomis papildomomis atskiram medaus tipui būdingomis savybėmis:

MEDAUS TIPAS		PAPILDOMOS SAVYBĖS
		FIZINĖS IR CHEMINĖS SAVYBĖS		MEDAUS SUDĖTIS PAGAL ŽIEDADULKES		JUSLINĖS
		Elektrinis laidis (mS/cm)	Spalva (Pfundo skalė)	Konkrečios žiedadulkės (%)	Žiedadulkių tankis (Mauricijaus rūšis)	Kvapas	Uoslės ir skonio pojūtis (aromatas)	Spalva
	Teide raipstų	0,150–0,500	12–114 mm	> 30 % Spartocytisus supranubius	II–IV	Nestiprus, gėlių, augalų	Malonus ir nestiprus	Nuo ryškiai baltos iki gintaro, su auksiniais atspalviais
	Ežeinių	0,140–0,400	2–65 mm	> 9 % Echium spp.	I–II	Nestiprus, augalų	Silpnas, šiek tiek juntamas gėlių, malonus	Nuo skaidraus iki šviesaus gintaro, kristalizuotas – baltas su smėlio atspalviu
	Avokadų	0,700–0,800	≥ 95 mm	> 2 % Persea americana	I–II	Stiprus, malonus, primena karamelę	Stiprus ir ilgai išliekantis, karamelės, salyklo, su sūriu poskoniu	Nuo tamsiai rudos iki labai tamsios, kartais beveik juodos
	Kaštainių	≥ 0,850	≥ 90 mm	> 75 % Castanea sativa	III–V	Labai stiprus, medžio ir sakų	Labai stiprus ir ilgai išliekantis, medžio, gyvūnų, augalų, sakų ir labai kartus	Nuo tamsiai rudos iki labai tamsios, gali turėti žalią atspalvį
	Viržių	0,400–0,800	≥ 110 mm	>25 % Erica spp.	II–III	Vidutinio stiprumo, cheminis, gėlių	Vidutinio stiprumo, sakų, aitrokas	Nuo gintaro iki tamsaus gintaro, skaidresnėse vietose – rausvas, kristalizuotas – tamsaus smėlio spalvos
	Šungarstės	0,300–0,500	34–85 mm	>4 % Hirstfeldia incana	I–II	Vidutinio stiprumo, augalų, kartais juntamas sieros kvapas	Vidutinio stiprumo, augalų ir vaisių	Šviesios, ryškiausia matoma geltona spalva, kuri išlieka medui kristalizuojantis
	Smiltyninės druskės	0,250–0,400	25–80 mm	> 13 % Messembryanthemum crystallinum	II–IV	Nestiprus, malonus, vaško ir pieno	Vidutinio stiprumo, malonus, karamelės ir pieno	Šviesaus smėlio, dėl greito kristalizavimosi atsiranda gijų
	Paprastojo pankolio	0,400–0,700	≥ 85 mm	> 2 % Foeniculum vulgare	II–IV	Stiprus, prieskonių, primena augalą, iš kurio surinktas medus	Prieskonių, skrudinimo, su stipriu saldymedžio aromatu	Nuo tamsiai rudos iki labai tamsios
	Taškuotosios mėtos	0,150–0,400	40–114 mm	> 1 % Bystropogon origanifolius	I–II	Labai stiprus, cheminio tipo, kartais aitrus	Stiprus, cheminis, fenolio, stiprus gėlių	Labai šviesaus gintaro ir gintaro
	Agavos	0,400–0,800	≥ 70 mm	Nedidelis kiekis Agave americana	II–III	Stiprus, gyvūnų, kintantis	Stiprus ir ilgai išliekantis, gyvūninio tipo, skrudinimo	Nuo gintaro iki tamsaus gintaro, priklausomai nuo kitų prisidedančių žiedų
	Malpica	0,300–0,400	70–100 mm	> 4 % Carlina xeranthemoides	II–III	Gėlių ir stiprus vaisių	Nestiprus, gėlių ir vaisių	Šviesaus gintaro su auksiniu atspalviu, kristalizuodamasis įgauna perlo atspalvį
	Tedera	0,170–0,400	11–75 mm	> 3 % Aspalthium bituminosum	I–II	Stiprus augalų ir vaisių	Vidutinio stiprumo, daugiausia augalų	Šviesaus gintaro, su ryškiai geltonais atspalviais, kurie kristalizuojantis mažiau pastebimi
	Poliflorinis	0,150–0,800	≥ 12 mm	Įvairūs Tenerifės floros žiedadulkių procentiniai dydžiai	I–V	Įvairus, nuo labai švelnaus iki stipraus	Įvairus, nuo silpno iki stipraus	Įvairus, visų gintaro atspalvių

Be to, lipčiaus medui būdingos šios savybės:

—	elektros laidis – 0,800 (mS/cm) arba daugiau,

—	spalva – 95 mm arba daugiau pagal Pfundo skalę,

—	pH – daugiau nei 3,81 (paprastai didesnis, vidutinė vertė – 4,43),

—	laisvosios rūgštys – 23–50 mEq/kg,

—	medaus sudėtis pagal žiedadulkes: lipčiaus kiekis – 0,3 % arba daugiau, įvairios kitos žiedadulkės, didelę dalį sudaro vėjo apdulkinamų augalų žiedadulkės,

—	juslinės savybės: spalva – nuo gintaro iki tamsaus gintaro su žalsvu atspalviu, kvapas – augalų, malonus, skrudinimo, aromatas – vidutinio stiprumo, malonus, skrudinimo, su sūroku prieskoniu.

3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Netaikoma.

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

Netaikoma.

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

„Miel de Tenerife“ renkamas, sukamas ir apdorojamas nustatytoje geografinėje vietovėje, t. y. Tenerifės saloje.

Medus gaunamas iš įvairiose salos ekosistemose išdėstytų avilių.

Koriai su tinkamai jų akelėse uždengtu medumi pervežami į pastatų, kuriuose medus bus išsuktas, patalpas, kur išsukami medsukyje (centrifuguojant) esant žemai temperatūrai. Išsuktas medus iškart košiamas, kad būtų pašalintos priemaišos. Tuomet, nepriklausomai nuo jo fizinės būsenos, medų galima pakuoti.

Išsuktas medus tinkamai dekantuojamas maisto produktams skirtuose ir tik medui naudojamuose brandinimo induose, bakuose arba konteineriuose, ant kurių pateikiama atsekamumą užtikrinanti informacija.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

„Miel de Tenerife“ pakuojamas į pakuotes, pagamintas iš maisto produktams tinkamų medžiagų (stiklo, PET ir kt.). Pakuotės sandariai uždaromos, užklijuojant garantinę plombą, iš kurios matyti, ar pakuotė nebuvo atidaryta.

„Miel de Tenerife“ turi būti pakuojamas saugomos geografinės vietovės teritorijoje, reikalavimus atitinkančiuose į SKNV „Miel de Tenerife“ sąrašą įtrauktuose centruose, kad nenukentėtų medaus kokybė ir būtų garantuota jo kilmė; tokiu būdu nuo pat pradžių galima užtikrinti tinkamą medaus priežiūrą ir kontrolę ir garantuoti, kad medaus kokybė nenukentės nuo temperatūros svyravimų ir drėgmės, kad jūrų arba oro transporto priemonėmis iš Tenerifės pervežamas medus neprisigers pašalinių medžiagų ir kvapų. Be to, taip labiausiai sumažinamas medaus susimaišymo su kitu neapsaugotu medumi pavojus.

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

Vartojimui skirto saugomos kilmės vietos nuoroda pažymėto medaus pakuotės žymimos etiketėmis arba numeruotomis etikečių nugarėlėmis, ant kurių nurodomas SKVN logotipas, kurį kontroliuoja kontrolės įstaiga ir išduoda administravimo įstaiga. Etiketė arba etiketės nugarėlė klijuojama prieš pateikiant medų į rinką ir tokiu būdu, kad jos nebūtų įmanoma panaudoti antrą kartą.

Nespalvotas SKVN logotipo pavyzdys:

SPALVOS

Žalia (Pantone 349)

Mėlyna (Pantone 300)

Okros (Pantone 110 CB)

Ant etiketės nurodoma botaninė monoflorinio medaus kilmė, jei atskiros rūšys atitinka šio dokumento 3.2 dalyje nustatytus reikalavimus.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

SKVN „Miel de Tenerife“ žymimo medaus gamybos geografinė vietovė apima Atlanto vandenyne, Kanarų salose, tarp 28° ir 29° šiaurės platumos ir 16° ir 17° vakarų ilgumos esančią Tenerifės salą.

5. Ryšys su geografine vietove

5.1. Geografinės vietovės ypatumai

5.1.1. Gamtiniai veiksniai

Tenerifė – didžiausia ir aukščiausiai virš jūros lygio iškilusi Kanarų sala.

—	Salos reljefą sudaro nuo šiaurės rytų link pietryčių išsidėsčiusi kalnų grandinė, kurios aukštis laipsniškai didėja einant link salos vidurio – Las Cañadas vietovės ir aukščiausio salos bei visos Ispanijos taško – Teidės ugnikalnio (3 718 metrų aukštis).

—

Klimatas daro svarbiausią poveikį žmogaus veiklos plėtojimui saloje. Dėl pasatų saloje susidaro dvi labai skirtingo klimato zonos: vienoje salos pusėje pučia smarkūs vėjai, kita dalis yra vėjų neužpučiama. Todėl atsiranda temperatūrų skirtumų (nuo –10 °C viršukalnėse iki daugiau nei 20 °C pakrantėse) ir kritulių skirtumų (nuo vidutiniškai 200 mm pakrantėse iki daugiau nei 2 000 mm viršukalnėse). Dėl visų šių veiksnių visoje saloje, įvairaus aukščio skirtingose vietovėse, auga daugybė žydinčių augalų rūšių.

—

Salos dirvožemis – itin specifinis dėl vulkaninės kilmės, labai skirtingų tipų: gali būti derlingas ir gilus, tačiau pasitaiko ir akmeningų bei nedirbamų žemių (malpaíses). Ši salos dirvožemio įvairovė daro didelį poveikį augalų rūšių pasiskirstymui, saloje auga daug specifinių augalų rūšių, prisitaikiusių prie ypatingų jos dirvožemio sąlygų. Be to, nuo ypatingos substrato, kuriame auga, sudėties priklauso augalų, taigi ir jų nektaro sudėtis.

Dėl šių veiksnių augalai nuo pajūrio iki viršukalnių išsidėstę atskirais lygmenimis (tabaibales ir cardonales, termofiliniai miškai (kadagiai, mastikinės pistacijos, laukiniai alyvmedžiai…), monteverde (daugiausia salos šiaurėje), pušynai, viršukalnių viržynai), sudarančiais tik salai būdingus įvairių žydinčių augalų plotus, dėl kurių paprastai Tenerifė vadinama mažu kontinentu.

Iš viso Tenerifės saloje auga 1 370-ies rūšių augalai, iš kurių 740 auga tik šioje saloje. Maždaug šimtas iš jų dėl savo nektaro, žiedadulkių ir pikio laikomi bitėms svarbiausiomis augalų rūšimis. Šios vietinių augalų rūšys ir kiti žydintys augalai, augantys dėl salos dirvos formos ir ypatingų jos dirvožemio sąlygų, sukūrė niekur kitur pasaulyje nesutinkamus žydinčių augalų derinius, kurie nulėmė Tenerifės medaus įvairovę ir jam būdingas savybes.

5.1.2. Žmogiškieji veiksniai

Tenerifės bitininkai puoselėja daugiau nei šešių amžių senumo bitininkystės tradicijas. Šiai bitininkystei būdingi nedideli ūkiai, iš kurių šeimos gaudavo papildomų pajamų. Tokia veikla – labai paplitęs Tenerifės salos žemės ūkio ekonomikos reiškinys.

Bitininkystės metodai:

—	dažniausiai naudojami mediniai aviliai,

—	aviliai perkėlinėjami iš vienos salos vietos į kitą,

—	bitės nuo korių nuimamos naudojant tradicinį nubraukimo šepečiu būdą,

—	medaus gamybos aviliuose laikotarpiu bitės dirbtinai nemaitinamos,

—	tebenaudojami smilkytuvai, į kuriuos dedami tradiciniai natūralūs augaliniai produktai, tokie kaip karpažolės (Euphorbia spp), verode (Kleinia neriifolia), pušys, agavos (Agave spp.) arba spygliuočiai (Pinus canariensis lapai arba sausos lapų dalelės),

—	korių narveliai atidaromi tradiciniu būdu, naudojant peilius arba šukas, koriai išsukami centrifuguojant žemoje temperatūroje, o išsuktas medus iškart košiamas ir laikomas pašalinus priemaišas,

—	visais etapais „Miel de Tenerife“ medus apdorojamas taip, kad nenukentėtų jo kokybė, todėl nė vienas veiksmas neatliekamas aukštesnėje kaip 44 °C temperatūroje, taigi medaus negalima pasterizuoti,

—	kitas salos bitininkystės skiriamasis bruožas – per amžius prie salos klimato ir orografijos prisitaikiusi juodųjų Kanarų bičių rūšis.

5.2. Produkto ypatumai

Tenerifės medaus ypatumus įrodo jo fizinės, cheminės, medaus sudėties pagal žiedadulkes ir juslinės savybės.

Tenerifės medus yra gaivus, jo HMF ≤ 20 mg/kg medaus, o diastazės aktyvumas – ne mažiau kaip 12 vienetų pagal J. E. Šadės metodą.

Vartoti paruošto medaus drėgmė yra mažesnė arba lygi 18 %, o vandens aktyvumas – mažesnis arba lygus 0,620.

Medus laikomas nepažeistu, nes termiškai intensyviai neapdorotas. Aukščiausia temperatūra, kurioje gali būti laikomas medus, negali viršyti 44 °C. Šiuo reikalavimu užtikrinama, kad išliktų salos žiedų ir bičių medui suteiktos ypatybės.

Šios ypatybės priklauso nuo salos gamtinės įvairovės, daugybės vietinių augalų rūšių, dėl kurių išgaunama daug skirtingų medaus rūšių su joms būdingomis spalvomis, juslinėmis savybėmis ir tirštumu. Tik Tenerifėje galima pagaminti tiek daug monoflorinio medaus rūšių.

„Miel de Tenerife“ būdinga žiedadulkių įvairovė, dėl kurios šis medus skiriasi nuo kitose vietovėse arba regionuose gaminamo medaus. Tai vietinių salos augalų rūšių žiedadulkės, o tai jau savaime įrodo tiesioginį šio medaus ryšį su Tenerife. Atliekant įvairių Tenerifės medaus rūšių žiedadulkių tyrimą, laikui bėgant buvo nustatyti geografiniai joms būdingi bruožai, susiję su vietinėmis arba įvežtinėmis augalų rūšimis. Atsižvelgiant į augalų žiedadulkių kiekį ir jų dažnumą Tenerifės meduje, galima nustatyti geografinę vietovę ir tikslų medaus surinkimo regioną.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

„Miel de Tenerife“ yra išskirtinis ir unikalus produktas, tiesiogiai susijęs su vietove, kurioje medus gaminamas, nes žiedai, iš kurių jis renkamas, bei medų renkančios bitės yra ypatingi ir beveik niekur kitur pasaulyje nesutinkami.

„Miel de Tenerife“ gamyba glaudžiai susijusi su salos biologinių rūšių įvairove, kurią nulėmė ypatingos gamtos sąlygos, priklausomos nuo vulkaninės salos kilmės, jos kalnų ir specifinės aprūpinimo vandeniu sistemos, kuriai poveikį daro Atlanto vandenyno pasatai. Dėl šių vėjų susidaro daugybė atskirų mikroklimato zonų ir natūralių buveinių, kuriose auga daug bitininkystės požiūriu labai vertingų vietinių augalų rūšių.

Tenerifei būdinga ne tik žydinčių augalų įvairovė, bet ir bitininkystės sektorius, neatsiejamas nuo salos gyvenamosios kaimo aplinkos. Saloje plėtojama tradicinė bitininkystė, ūkiai maži, medus apdorojamas labai kruopščiai, todėl gaunamas šviežias nedidelio drėgnumo medus (dėl vietos klimato), kuris dėl to ilgai išlieka tinkamas vartoti.

Nė vienu gamybos etapu medus termiškai intensyviai neapdorojamas, todėl galutinis produktas yra natūralus, su Tenerifės žiedų ir bičių jam suteiktomis biologinėmis ir juslinėmis sudedamosiomis savybėmis, dėl kurių gaunamas įvairių spalvų ir labai skirtingomis savybėmis pasižymintis medus. Medaus rūšių įvairovė (Teide raipstų, ežeinių, taškuotosios mėtos, avokadų ir kt.) jau savaime yra skiriamasis „Miel de Tenerife“ bruožas.

„Miel de Tenerife“ gamyba susijusi su senomis iki mūsų dienų išlikusiomis tradicijomis. Tenerifės ir medaus sektoriaus ryšį patvirtina ne tik istoriniai šaltiniai, bet ir vietovardžiai, tradicijos ir folkloras – salos kultūros paveldas.

„Miel de Tenerife“ naudojamas gaminant daugybę tradicinių patiekalų ir desertų, tarp kurių – iki mūsų dienų išlikęs autentiškas gastronomijos palikimas gofio, gaminamas medų maišant su migdolais. „Miel de Tenerife“ ir skirtingas jo rūšis labai vertina ir vietos gyventojai, ir salos svečiai. Jis dažnai minimas žiniasklaidoje (spaudoje, radijuje ir televizijoje, internete) ir jau daugiau nei 15 metų rinkoje parduodamas su „Miel de Tenerife“ nuoroda.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (3) 5 straipsnio 7 dalis)

http://www.gobiernodecanarias.org/agricultura/icca/Doc/Productos_calidad/PLIEGO_DE_CONDICIONES_DOP_MIEL_DE_TENERIFE.pdf

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3) Žr. 2 išnašą.

14.8.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 235/13

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

2013/C 235/06

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)

„CHÂTAIGNE D’ARDÈCHE“

EB Nr.: FR-PDO-0005-0874-12.04.2011

SGN ( ) SKVN ( X )

1. Pavadinimas

„Châtaigne d’Ardèche“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Prancūzija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.6 klasė.

Švieži ar perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai.

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

Saugoma kilmės vietos nuoroda „Châtaigne d’Ardèche“ suteikiama senų vietinių valgomojo kaštainio (Castanea sativa Miller) veislių, prisitaikiusių prie Ardešo aplinkos sąlygų (ekotipas), vaisiams, pasižymintiems šiomis savybėmis:

vaisiai elipsės formos, viršūnėlė užaštrinta, besibaigianti išsikišusia liemenėlio liekana. Vaisių spalva – nuo šviesiai rudos iki tamsiai rudos, su vertikaliais ruoželiais. Saitavietė maža. Nuluptas vaisius būna nuo baltos kreminės iki šviesiai geltonos spalvos, paviršius vagojamas gyslelių. Luobelė gali įsiskverbti į vaisių ir jį padalinti.

Saugoma kilmės vietos nuoroda „Châtaigne d’Ardèche“ žymimi švieži nenulupti kaštainiai, džiovinti nulupti nesmulkinti kaštainiai arba kaštainių miltai.

„Châtaigne d’Ardèche“ būdingi švelnūs bandelės, pieniškos bandelės, moliūgų, batatų ir medaus aromatai. Be to, sausiems produktams (džiovintiems kaštainiams ir miltams) būdingas ir džiovintų vaisių, tokių kaip migdolų ir riešutų, bei pyragaičių aromatas. Skonis – maloniai saldokas, gali būti juntamas kartokas prieskonis; sausuose produktuose abu šie skoniai juntami stipriau.

Išnagrinėjus 100 g šviežių nuluptų vaisių, nustatytos tokios savybės:

—	sausosios medžiagos kiekis – daugiau nei 37 %,

—	bendras angliavandenių kiekis – ne mažiau kaip 34 %.

Vartotojams skirti švieži vaisiai pakuojami į vienodo dydžio vaisių partijas, vieną kilogramą sudaro daugiau nei 100 vaisių. Kitų kaštainių kilogramą gali sudaryti iki 200 vaisių.

Vaisių formos ir pateikimas:

—	Šviežių kaštainių apyvaisis blizgus, o vaisius standus. Grybelio arba vabzdžių vidinių pažeidimų žymės gali būti pastebimos ant ne daugiau kaip 10 % kiekvienos pakuotės vaisių.

—	Džiovintų nuluptų nesmulkintų kaštainių spalva kinta nuo baltos iki šviesiai geltonos. Ant vaisiaus aiškiai matomos vertikalios gyslelės, gali būti pastebima luobelės likučių. Džiovintų kaštainių, ant kurių pastebimi defektai, kiekis neturi viršyti 5 %. Drėgnis – ne didesnis kaip 10 %.

—	Kaštainių miltų spalva kinta nuo baltos iki šviesiai geltonos. Drėgnis – ne didesnis kaip 10 %. Dėl savo granuliometrinės sudėties (ne didesnė nei 800 μm, o ne mažesnės nei 80 % miltų dalies – ne didesnė nei 300 μm) miltai yra smulkūs.

3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

—

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi veiksmai – nuo derliaus nuėmimo iki galutinio produkto paruošimo – turi būti atliekami nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

Ant kiekvienos pakuotės priekinės pusės tame pačiame regėjimo lauke toliau nurodyta eilės tvarka pateikiama tokia informacija:

—	kilmės vietos nuoroda „Châtaigne d’Ardèche“, užrašyta raidėmis, kurių dydis yra ne mažesnis nei didžiausių etiketėje esančių raidžių,

—	jei reikia, iš karto po to pateikiama viena šių nuorodų: „Farine de châtaignes“ (kaštainių miltai) arba „Châtaignes sèches entières“ (nesmulkinti džiovinti kaštainiai),

—	Europos Sąjungos SKVN simbolis,

—	derliaus metai (jei parduodami švieži kaštainiai, nurodyti nereikia).

4. Geografinė vietovė

„Châtaigne d’Ardèche“ geografinė vietovė yra Ronos slėnio vakaruose, šalia Centrinio Masyvo kalnų, didžioji jos dalis priklauso Ardešo departamentui.

Ši geografinė vietovė nustatyta remiantis kriterijais, susijusiais su būdingais gamtos veiksniais (kalnuotas reljefas, nederlingas ir rūgštingas dirvožemis, šlaitų zonos…) ir žmogiškaisiais veiksniais (senos kaštainių giraitės, su kaštainių auginimo veikla susijusių pastatų statyba, „Châtaigne d’Ardèche“ produktų naudojimas), kuriais pasižymi „Châtaigne d’Ardèche“ žemės.

Vietovę sudaro 197 savivaldybės, iš kurių 188 – Ardešo departamento, 7 – Garo departamento ir 2 – Dromo departamento savivaldybės. Ši geografinė vietovė apima tokią teritoriją:

Ardešo departamentas:

—	visa Lamastre, Vernoux-en-Vivarais, Saint-Pierreville, Thueyts, Privas, Vals-les-Bains, Aubenas, Valgorge kantonų teritorija,

—	Antraigues-sur-Volane kantonas, išskyrus Lachamp-Raphaël savivaldybę,

—	Cheylard kantonas, išskyrus (Le) Chambon, Saint-Andéol-de-Fourchades savivaldybes,

—	Joyeuse kantonas, išskyrus Beaulieu, Chandolas, Grospierres, Labeaume, Saint-Alban-Auriolles savivaldybes,

—	Largentière kantonas, išskyrus Chauzon, Uzer, Vinezac savivaldybes,

—	Saint-Félicien kantonas, išskyrus Lafarre savivaldybę,

—	(Les) Vans kantonas, išskyrus Banne, Berrias-et-Casteljau, Saint-André-de-Cruzières, Saint-Sauveur-de-Cruzières savivaldybes,

—	(La) Voulte-sur-Rhône kantonas, išskyrus Charmes-sur-Rhône, (La) Voulte–sur-Rhône savivaldybes,

—

Burzet, Pereyres, Saint-Pierre-de-Colombier, Rochessauve, Saint-Julien-en-Saint-Alban, Montpezat-sous- Bauzon, (Le) Roux, Saint-Martin-sur-Lavezon, Saint-Pierre-la-Roche, Sceautres, Labatie-d’Andaure, Saint-Agrève, Saint-Jeure-d’Andaure, Borne, Laval-d’Aurelle, Saint-Laurent-les-Bains, Lachapelle-sous-Chanéac, Intres, Saint-Jean-Roure, Saint-Julien-Boutières, Saint-Martin-de-Valamas, Alboussière, Champis, Saint-Romain-de-Lerps, Saint-Sylvestre, Toulaud, Boucieu-le-Roi, Colombier-le-Jeune, Saint-Barthélémy-le-Plain, Saint-Jean-de-Muzols, Aubignas, Berzème, Darbres, Lussas, Mirabel, Saint-Gineis-en-Coiron, Saint-Jean-le-Centenier, Saint-Laurent-sous-Coiron, Saint-Pons savivaldybės.

Garo departamentas:

—	Bordezac, Gagnières, Peyremale, Aujac, Courry, Meyrannes, Saint-Brès savivaldybės.

Dromo departamentas:

—	Tain-l’Hermitage ir Gervans savivaldybės.

5. Ryšys su geografine vietove

5.1. Geografinės vietovės ypatumai

Gamtos veiksniai

Geografinė vietovė yra šalia Centrinio Masyvo kalnų. Dirvožemiai, kuriuose auginami kaštainiai, yra dažniausiai plutoninės arba metamorfinės kilmės. Jie rūgštingi (pH – nuo 4,8 iki 5,5), gerai drenuojami, juose nedaug maistingų medžiagų. Kaštainiai geriausiai auga ant uolėtų šlaitų, kur gauna daugiausiai saulės šviesos ir kur negalėtų augti kiti intensyviai auginami arba lepesni augalai. Ardešo kaštainių giraitės išsidėsčiusios 300–900 m aukštyje. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 700–800 mm, kritulių nebūna ne daugiau kaip du mėnesius per metus. Klimatas mezoterminio tipo, t y. vasaros būna ilgos ir vėsios, o žiemos – šaltos.

Žmogiškieji veiksniai

Ardeše jau nuo viduramžių auginama daug kaštainių.

Nuo XVII a. Ardešo kaštainių giraitės labai išaugo, o augintojai, skiepydami geriausiomis savybėmis pasižyminčią dauginamąją medžiagą, remdamiesi patirtimi atrinko prie vietos klimato ir dirvožemio prisitaikiusias senąsias valgomojo kaštainio (Castanea sativa Miller) veisles. Taigi Ardeše jau seniai imta auginti prie šių žemių labiausiai prisitaikiusias kaštainių veisles. Dėl to kaštainiai pasižymi labai geromis ir specifinėmis skonio savybėmis. Be to, šių veislių kaštainiai ir dabar auginami tik Ardeše.

„Châtaigne d’Ardèche“ auginami tradicinio tipo soduose, kalvų šlaituose, kuriuose dažniausiai sukasamos terasos. Viename hektare auga ne daugiau kaip 100 medžių. Medžiai skiepijami į Castanea tipo poskiepius. Kaštainių giraitės prižiūrimos atsižvelgiant į jų daugiafunkciškumą, tradicinį kraštovaizdį ir vietos auginimo įpročius (leidžiama apželdinti žole arba giraitėse auginti mėlynes), be to, auginant nuspręsta pirmenybę teikti natūraliems produktams – draudžiama naudoti chemines trąšas ir kokybę gerinančias medžiagas, šiuo metu augantys kaštainiai beveik niekuo neapdorojami. Vieno medžio metinis derlius – ne daugiau kaip 100 kg šviežių kaštainių, o vidutinis kaštainių giraitės metinis derlius – ne daugiau kaip 5 tonos šviežių kaštainių iš hektaro.

Kaštainiai renkami visiškai sunokę, kai nukrenta nuo medžių. Draudžiama naudoti medžių krėtimo prietaisus arba chemines priemones, skirtas vaisių kritimui paspartinti. Nukritę vaisiai turi būti nedelsiant surenkami ir pristatomi į vaisių surinkimo punktus. Prieš apdorojami arba dedami į šaltas patalpas vaisiai laikomi vėdinamose pakuotėse, kurios laikomos sausose, vėdinamose ir tamsiose patalpose.

Nuo seno ieškota būdų, kaip kuo ilgiau išlaikyti šiuos šviežius ir pažeidžiamus vaisius. Nėra abejonių, kad seniausias iš šių būdų – džiovinimas šiltu oru. XVII a. kaštainiai buvo džiovinami židiniuose įtaisytuose aptvaruose, džiovinti pritaikytose krosnyse arba mažuose iš sausų akmenų pastatytuose dviejų aukštų statiniuose. Šiuo metu kaštainiai džiovinami ne trumpiau kaip 7 dienas. Kaštainiai džiovinami nestipriai ir palaipsniui, pučiant maždaug 50 °C temperatūros šiltą orą, kad vaisiai drėgmės neprarastų labai greitai (dėl to jie gali deformuotis), kol pasiekiamas ne didesnis nei 10 % vaisių drėgnis, dėl kurio vaisius galima ilgai išlaikyti. Vaisiai džiovinami ne vėliau kaip metų, einančių po derliaus nuėmimo, sausio 31 d. Išdžiovinti kaštainiai nulupami naudojant tam skirtus įrankius, paskui perrenkami pašalinant vaisius su defektais (ne daugiau kaip 5 % vaisių su grybelio arba vabzdžių vidinių pažeidimų žymėmis). Tuomet šie vaisiai gali būti parduodami kaip džiovinti kaštainiai arba malami, kol iš jų gaunami reikiamo smulkumo miltai.

5.2. Produkto ypatumai

Saugoma kilmės vietos nuoroda „Châtaigne d’Ardèche“ žymimi vaisiai, išauginti iš valgomųjų kaštainių (Castanea sativa Miller) veislės išvestų senųjų vietos veislių medžių, kurie atrenkami ir auginami jų kilmės vietoje.

Priklausomai nuo vietovės, iš šios veislės išvestos senosios vietos veislės vadinamos įvairiai, tačiau joms būdingos vienodos specifinės savybės.

Nuo kitų dažniausiai rinkoje parduodamų kaštainių „Châtaigne d’Ardèche“ skiriasi šiomis savybėmis:

—

mažais arba vidutinio dydžio vaisiais. Nuskinti vaisiai pagal dydį paprastai skirstomi į tokias grupes:

—	30 % vaisių – vidutinio dydžio (65–85 vaisiai/kg),

—	50 % vaisių – maži (86–100 vaisių/kg),

—	20 % vaisių – labai maži (nuo daugiau nei 100 vaisių/kg iki 200 vaisių/kg);

—	saitavietė maža, stačiakampio formos ir neišsikišanti į šonines puses,

—

labai aromatingi, išvirtas šviežias vaisius būna minkštos tekstūros. Atlikus išvirto vaisiaus organoleptinių savybių tyrimą paaiškėjo šios juslinės savybės:

—	vaisius gana tvirtos tekstūros, tačiau tirpstantis burnoje, juntamas riebus skonis,

—	beveik nekartus,

—	būdingi aromatai: vos juntami bandelės, pieniškos bandelės, moliūgų, batatų ir medaus,

—	gana saldaus skonio. Atlikus angliavandenių tyrimą matyti, kad „Châtaigne d’Ardèche“ sudėtyje yra daug monosacharidų ir disacharidų, paprastai daugiau nei 14 % (sausojoje medžiagoje). Šis kiekis didesnis nei įprastas cukraus kiekis kaštainiuose ir paaiškina ragaujant juntamą saldų skonį.

Sausiems „Châtaigne d’Ardèche“ (džiovintiems kaštainiams ir miltams) visų pirma būdinga:

—	be pirmiau minėtų aromatinių savybių – džiovintų vaisių, tokių kaip migdolų ir riešutų, ir pyragaičių aromatas,

—	saldesnis ir kartesnis nei šviežių vaisių skonis,

—	šviesi spalva, kintanti nuo baltos iki šviesiai geltonos,

—	nedidelis drėgnis (ne didesnis kaip 10 %),

—	liečiant juntama smulki miltų tekstūra.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto kokybės ar savybių ryšys

Dėl puikiai kaštainiams auginti tinkančio Ardešo dirvožemio kaštainiai čia auga jau nuo seno – iš pradžių laukiniai (nuo Terciaro eros), o vėliau juos pradėjo auginti gyventojai (rašytinių šaltinių teigimu – nuo viduramžių). Ir šiandien Ardešo šlaituose dažnai galima pamatyti akmens sienelių ir terasų, naudotų kaip tradicinių kaštainių giraičių atramos.

Specifinės „Châtaigne d’Ardèche“ savybės priklauso nuo:

—	lengvo, drenuoto ir rūgštingo dirvožemio, kuriame gerai prigyja ir lengvai auga atrinktos kaštainių veislės,

—	klimato, kuris dėl daugybės saulėtų valandų ir rudens pradžios lietaus yra palankus vaisiams vystytis,

—	senųjų iš Castanea sativa Miller išvestų vietos veislių prisitaikymo prie Ardešo vietos gamtos sąlygų ir tradicinių auginimo būdų, dėl kurių kaštainiai įgauna įvairių aromatų ir minkštą tekstūrą,

—	kaštainių giraičių išsidėstymo nuokalnėse, dėl to medžiai gauna labai daug šviesos, o vaisiuose susikaupia daug cukraus,

—	nedidelio giraičių skaičiaus ir nedidelio intensyvumo auginimo sistemos, dėl kurių atsiskleidžia visos vaisių aromatinės savybės,

—

vietos papročių, kurių laikomasi nuo derliaus surinkimo iki galutinio produkto paruošimo, kad būtų išsaugotos produkto savybės:

—	vaisiai skinami visiškai sunokę, kad išliktų jiems būdingas aromatas ir saldumas,

—	atrenkami prie vietos veislių prisitaikę kaštainiai, nustatytos ir taikomos griežtos sandėliavimo sąlygos, kad kaštainių savybės išliktų iki galutinio produkto,

—	džiovinti kaštainiai prieš malant rūšiuojami, todėl miltams būdinga šviesi spalva,

—	džiovinama palaipsniui ir nestipriai, kad atsiskleistų juslinės „Châtaigne d'Ardèche“ savybės ir produktas neįgautų degėsių skonio, o sausi kaštainiai bei miltai išliktų šviesios spalvos,

—	malama rūpestingai, kad miltai taptų smulkūs, kaip reikalaujama,

—	galiausiai, dėl mažo džiovintų kaštainių ir miltų drėgmės kiekio dar labiau išryškėja jų saldumas ir aromatai.

Dėl šių ypatingų savybių „Châtaigne d’Ardèche“ (švieži, džiovinti arba sumalti į miltus) iki XIX a. buvo pagrindinis vietos gyventojų maisto produktas, o mūsų dienomis išlieka neatsiejama vietos virtuvės tradicijų dalimi.

Keletas garsių ir daugiau nei šimtmetį gyvuojančių vietos įmonių jau nuo XIX a. pabaigos naudodamos Ardešo kaštainius gamina žinomus produktus, kaip antai cukruotus kaštainius arba saldintą kaštainių tyrę.

„Châtaigne d’Ardèche“ įtrauktas į garsiausių restoranų valgiaraščius. Ardešo kaštainiai ir įvairūs jų naudojimo būdai įtraukti į Valstybinės kulinarijos tarybos (Conseil National des Arts Culinaires) parengtą kulinarinio paveldo sąrašą kaip labai garsus produktas.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (3) 5 straipsnio 7 dalis)

https://www.inao.gouv.fr/fichier/CDCChataigneDArdeche2013.pdf

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3) Žr. 2 išnašą.

14.8.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 235/19

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

2013/C 235/07

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)

„PANE TOSCANO“

EB Nr.: IT-PDO-0005-01016-18.07.2012

SGN ( ) SKVN ( X )

1. Pavadinimas

„Pane Toscano“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

2.4 klasė.

Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

Saugoma kilmės vietos nuoroda „Pane Toscano“ yra pavadinimas duonos, pagamintos naudojant būdingą, Toskanoje naudojamą apdorojimo metodą, kai naudojamas tik raugas (arba rūgšti tešla), vanduo ir „0“ tipo paprastųjų kviečių miltai su kviečių gemalais, pagaminti iš kviečių, užaugintų auginimo vietovėje, nurodytoje 4 punkte.

Pateikiama rinkai „Pane Toscano“ (su SKVN) turi pasižymėti šiomis savybėmis:

—	forma ir svoris: nuo 0,45 iki 0,55 kg svorio, rombo formos kepaliukai („filoncino“ (maža duonos lazdelė); nuo 0,90 iki 1,10 kg arba nuo 1,80 iki 2,20 kg svorio, stačiakampio formos kepalai užapvalintais kampais („filone“ (duonos lazdelė),

—	kepaliuko storis: nuo 5 iki 10 cm,

—	pluta: trapi ir traški, matinės, tamsiai riešutinės spalvos,

—	minkštimas: baltos arba dramblio kaulo spalvos, netolygiai porėtas,

—	kvapas: skrudintų riešutų,

—	skonis: prėskas, tai yra nesūrus ir šiek tiek rūgštokas,

—	drėgnumas: ne didesnis nei 30 % masės.

3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

„0“ tipo paprastųjų kviečių miltai su kviečių gemalais, pasižymintys šiomis prekinėmis ir technologinėmis savybėmis:

Parametras	Reikšmė
W (Chopin)	nuo 160 iki 230
P/L (indeksas)	nuo 0,35 iki 0,65
H2O sugertis	daugiau nei 54 %
C:D (atsparumas pagal Brabender metodą)	daugiau nei 6’
Kritimo skaičius	daugiau nei 260

Tik ruošiant raugą miltai gali pasižymėti didesne W(Chopin) reikšme nei nurodyta lentelėje.

Vanduo.

Natūralios mielės arba raugas (viena porcija anksčiau paruoštos rūgščios tešlos, kurią laikant tinkamoje aplinkoje ji palaipsniui fermentuojasi ir rūgštėja). Šią rūgščios tešlos porciją, vadinamąjį raugą, tinkamai atšviežintą reikia įdėti į naują tešlą, kad ši pakiltų.

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

—

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Užauginami kviečiai, nuimamas derlius, kuris vėliau sandėliuojamas; tada grūdai sumalami ir gaunami miltai su kviečių gemalais.

Pagaminamos natūralios mielės arba raugas – iš esamos tešlos arba liofilizuotas, išauginamos naudingosios bakterijos, kad būtų galima atšviežinti raugą; mielinė tešla kildinama, o tada kepama.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

„Pane Toscano“ (su SKVN) rinkai pateikiama maisto produktų pakuotėse, nepjaustyta arba iš anksto supjaustyta. „Pane Toscano“ turi būti supjaustyta ir supakuota supjaustyta arba nepjaustyta tik gamybos vietoje. Šios operacijos turi būti atliekamos iš karto, kai tik duona atvėsta, kad išliktų „Pane Toscano“ (su SKVN) aromatas, o visoje duonoje ir riekių paviršiuje nesusikauptų per daug drėgmės, nes tai pakenktų duonos juslinėms savybėms. Ši duona gali būti iš anksto supjaustyta ir supakuota taikant ir kitokius fasavimo būdus arba modifikuotos atmosferos pakuotėse.

„Pane Toscano“ taip pat galima parduoti nesupakuotą, tačiau ji turi būti lengvai atpažįstama pagal ženklinimą tiesiogiai ant duonos prieš ją kepant – tai žyma ant maistui pakuoti tinkamos medžiagos su saugomos kilmės vietos nuorodos logotipu ir kita privaloma informacija.

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

Ant pakuočių turi būti pateikta tokia informacija:

—	saugomos kilmės vietos nuorodos „Pane Toscano“ logotipas,

—	Europos Sąjungos SKVN simbolis, atitinkantis Reglamento (EB) Nr. 1898/2006 reikalavimus ir pateiktas šalia saugomos kilmės vietos nuorodos „Pane Toscano“,

—	atskiro arba jungtinio duonos gamintojo arba įmonės pavadinimas, adresas arba buveinė.

—	Draudžiama pateikti bet kokių kitų nei šiame bendrajame dokumente aiškiai nurodytų apibūdinimų, įskaitant tokius: tipo (tipas), gusto (skonis), uso (vartojimas), scelto (rinktinis) ir pan.

Vis dėlto leidžiama pateikti:

—	nuorodas į įmones, pavadinimus, įmonių pavadinimus, privačius prekių ženklus, konsorciumus, jei jos nėra giriamojo pobūdžio ir neklaidina pirkėjų. Šių užrašų rašmenų aukštis neturi viršyti saugomos kilmės vietos nuorodos užrašo „Pane Toscano“ rašmenų dydžių,

—	galimą informaciją, siekiant vartotojui suteikti daugiau garantijų dėl „Pane Toscano“ (su SKVN) vartojimo ir juslinių savybių, istorinių ir kultūrinių nuorodų.

„Pane Toscano“ (su SKVN) logotipą sudaro iliustracija, vaizduojanti Toskanos regiono kontūrus.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Kviečių auginimo, miltų ir mielių gamybos, „Pane Toscano“ (su SKVN) gamybos ir pakavimo vietovė yra visa Toskanos regiono administracinė teritorija.

5. Ryšys su geografine vietove

5.1. Geografinės vietovės ypatumai

„Pane Toscano“ (su SKVN) gamybos teritorija žemėja iš žemyno pusės pakrantės link, iš šiaurės į pietus, ją tarsi riboja Apeninų kalnai, kurie sulaiko atmosferos frontus iš rytų, o ypač iš šiaurės rytų, tačiau čia visada vyrauja vėjai ir krituliai iš vakarų. Klimato požiūriu šiai zonai būdinga tam tikra temperatūra ir krituliai, išskiriantys šį regioną iš aplinkinių; jie buvo ištirti regioniniu lygiu ataskaitiniu kviečių auginimo laikotarpiu – nuo lapkričio iki liepos mėnesio. Ypač ištyrus 1981–2010 m. duomenis apie klimatą (mažiausia, vidutinė ir didžiausia temperatūra, bendras kritulių kiekis ir spinduliuotė) paaiškėjo, kad mažiausia temperatūra labiausiai lemia naudojamų miltų parametrus (W ir P/L) ir, nepaisant kintančių reikšmių regione, ši zona labai išsiskiria iš kitų. Paprastųjų kviečių auginimo teritorija yra didelėse lygumose (Tibro ir Arno upių slėniai), o ypač didžiulėse kalvotose vietovėse arba Apeninų plynaukštėse. Dėl tokios aplinkos atsirado vietinių kviečių ekotipų diferenciacija; tai – daugelio dabar auginamų rūšių, skirtų gaminti „Pane Toscano“ (su SKVN) tinkamiems miltams, „protėviai“. Kitose vietovėse, net ir šalia Toskanos esančiose zonose, auginamoms toms pačioms kviečių rūšims nebūdingi tie patys prekiniai ir technologiniai parametrai, kurių reikia „Pane Toscano“ (su SKVN) gaminti. Tai įrodo šių kviečių specifiškumą, patvirtina klimato sąlygų ir genetinio paveldo įtaką. Dėl reologinių savybių, kurioms tokią didelę įtaką turi klimatas, šie miltai tinka tešlai kildinti naudojant raugą (rūgščią tešlą) – ši tešla gaminama ir rauginama kiekvieną kartą kepant duoną. Šio regiono gamintojai žino tam tikrą tešlos apdorojimo būdą ir vykstant gamybiniam procesui naudoja tinkamą dozę bei laikosi tinkamų apdorojimo terminų, kad produkcija visada būtų kokybiška.

5.2. Produkto ypatumai

„Pane Toscano“ (su SKVN) išsiskiria išlaikytomis savybėmis ir tinkamo kildinimo indeksu, todėl ji pradeda pelyti gerokai vėliau nei šiuo metu rinkoje populiari duona. Ši duona išsiskiria tokiomis juslinėmis savybėmis kaip skrudintų riešutų kvapas, prėskas skonis (nesūrus ir šiek tiek rūgštokas minkštimas), traški pluta, baltos arba dramblio kaulo spalvos, netolygiai porėtas minkštimas. „Pane Toscano“ (su SKVN) taip pat būdinga aukšta maistinė vertė – ši duona lengvai virškinama, nes jai naudojamas mažai glitimo turinčių miltų mišinys. Šie miltai jau yra su gemalais, o tai labai svarbu mitybai (paprastai kviečių gemalai į miltus dedami vykstant tešlos apdorojimui). Be to, istoriškai susiklostė, kad į šią duoną niekada nebūdavo dedama druskos.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurio nors produkto, kuriam suteikta SGN, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Geografinės vietovės, „Pane Toscano“ (su SKVN) kokybės ir savybių ryšys atsiskleidžia ilgame apdorojimo procese, nes raugas gaminamas iš miltų su gemalais ir be druskos, todėl iškepta tokia duona įgauna būdingą skonį, išvaizdą ir ilgalaikio vartojimo savybes.

Šias savybes lemia senovinis duonos kepimo būdas, naudojamas Toskanos regione: į paruoštą tešlą nededama druskos, o ją kildinant naudojamos natūralios mielės (rūgšti tešla), „0“ tipo paprastųjų kviečių miltai su kviečių gemalais, pagaminti daugiausia iš rinktinių rūšių kviečių, Toskanoje auginamų nuo XX amžiaus pradžios.

Tai, kad „Pane Toscano“ (su SKVN) yra be druskos, lėmė istorinis konkuruojančių Florencijos ir Pizos miestų (Toskana) ginčas XII amžiuje.

Raugas (rūgšti tešla) būtinai turi sureaguoti su miltais, kuriems būdingos tam tikros kviečių, kurie gaminami 4 punkte nurodytoje vietovėje, kokybinės savybės, nurodytos 3.3 punkte. Tai tokios savybės kaip mažas kietumas, žema W reikšmė ir vidutinė P/L reikšmė. Šias statistiškai nustatytas „Pane Toscano“ (su SKVN) gamybos vietovėje, bet ne gretimose vietovėse, auginamų kviečių savybes lemia būtent aplinkos klimato sąlygos, kurios turi įtakos kviečių genotipo išraiškai – pirmiausia dėl temperatūros, ypač tokios žemos.

Šiuo metu tokios duonos gamybai auginamos paprastųjų kviečių rūšys, daugiausia kilusios iš Valdichiana lygumose augusių kviečių „protėvių“ rūšių, atrinktų dar XX amžiaus pradžioje ir dabar būdingų „Pane Toscano“ (su SKVN) gamybos vietovei.

Kitas veiksnys, dėl kurio vis dar naudojami miltai su gemalais, yra tas, kad taip neabejotinai padidėja pagamintos duonos maistinė vertė.

Miltuose esantys gemalai, kurių visiškai nerasime įprastoms duonos rūšims naudojamuose miltuose, ne tik turi teigiamos įtakos „Pane Toscano“ (su SKVN) maistinėms savybėms, bet ir pagerina kildinimo procesus, todėl tešloje atsiranda ypač daug fermentų, kurie paspartina esančio cukraus junginių skaidymo procesus. Kitas veiksnys, apibūdinantis tokią gamybą, yra išmintingas raugo (rūgščios tešlos) naudojimas. Raugą duonos gamintojai gauna tiesiog sumaišę vandenį ir tuos pačius miltus, naudojamus „Pane Toscano“ (su SKVN) kepti. Taip fermentuojasi pieno rūgštis ir susidaro junginiai, kurie kepant duoną suteikia jai būdingą aromatą ir skonį. Galiausiai, tai, kad nededama druskos, turi įtakos ne tik fermentacijos procesams, bet ir akivaizdžiai lemia šio tipiško Toskanos regiono maisto produkto skonį.

Taigi veikiant įvairiems elementams ypač svarbūs tampa duonos gamintojų veiksmai. Gamintojai gerai išmano kokybinius parametrus, kuriuos kiekvienas turi pasiekti ruošdamas rūgščią tešlą, vykdo nuodugnią kontrolę kildinimo ir kepimo etapuose, todėl galutinis produktas yra aukštos maistinės vertės ir tikrai tipiškas tam tikrame regione.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis (3))

Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje:

http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335

arba

tiesiogiai Žemės ūkio, maisto produktų ir miškininkystės ministerijos interneto svetainėje (http://www.politicheagricole.it), spragtelėjus nuorodą „Qualità e sicurezza“ („Kokybė ir saugumas“; viršuje, dešinėje ekrano pusėje) ir po to – „Disciplinari di Produzione all’esame dell’UE“ („Specifikacijos, pateiktos nagrinėti ES“).

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3) Žr. 2 išnašą.

		ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2013.235.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 235

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	56 tomas 2013m. rugpjūčio 14d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2013/C 235/01	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6885 – SDNV/Germanischer Lloyd) ( 1 )	1

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2013/C 235/02	Euro kursas	2

	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2013/C 235/03	Komisijos pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 16 straipsnio 4 dalį – Su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų dėl reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo panaikinimas ( 1 )	3

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2013/C 235/04	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.7013 – Platinum Equity/CBS Outdoor) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	4

	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2013/C 235/05	Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės schemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	5

2013/C 235/06	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	13

2013/C 235/07	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	19


	(1) Tekstas svarbus EEE