1.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/1

1.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/4

1.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/5

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32013M6975. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

1.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/6

1.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/7

1.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/8

1.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad sandoris, apie kurį pranešta, yra koncentracija, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte.

2.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad sandoris, apie kurį pranešta, yra Sąjungos masto, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 1 straipsnyje.

3.

Patariamasis komitetas sutinka su sprendimo projekte Komisijos pateiktais atitinkamų produkto rinkų apibrėžimais.

Kalbant apie produkto rinkos apibrėžimą, Patariamasis komitetas pritaria, kad reikia įvertinti sandorio, apie kurį pranešta, poveikį šiose rinkose:

4.

Patariamasis komitetas sutinka su sprendimo projekte Komisijos pateiktais atitinkamų geografinių rinkų apibrėžimais.

Kalbant apie geografinės rinkos apibrėžimą, Patariamasis komitetas pritaria, kad reikia įvertinti sandorio, apie kurį pranešta, poveikį šiose rinkose:

5.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijos vertinimui, kad sandoris, apie kurį pranešta, neturėtų sukelti koordinuojamų padarinių, kurie labai trukdytų veiksmingai konkurencijai didmeninėje muzikos fizinėse laikmenose rinkoje nacionaliniu lygmeniu ir didmeninėje skaitmeninės muzikos rinkoje EEE ir nacionaliniu lygmeniu.

6.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisijos vertinimu, kad sandoris, apie kurį pranešta, neturėtų labai riboti veiksmingos konkurencijos dėl antikonkurencinio vertikaliojo ir (arba) konglomerato poveikio, kuris galėtų sukelti naudojimosi teisės atėmimą susijungusiojo ūkio subjekto klientams ir (arba) konkurentams sprendimo projekte nurodytose atitinkamose rinkose.

7.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijos vertinimui, kad sandoriu, apie kurį pranešta, nebūtų itin pakenkta veiksmingai konkurencijai šiose rinkose:

8.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisijos tyrimu dėl: i) piratavimo; ii) pirkėjų galios; ir iii) patekimo į rinką bei išvados, kad jie nėra tokio pobūdžio, kad panaikintų didelį veiksmingos konkurencijos apribojimą, kuris gali kilti dėl sandorio, apie kurį pranešta.

9.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad galutiniais pranešančiosios šalies 2012 m. rugpjūčio 25 d. pateiktais įsipareigojimais (toliau – galutiniai įsipareigojimai) visiškai išsprendžiamos Komisijos nustatytos didmeninėje skaitmeninės muzikos rinkoje EEE ir nacionaliniu lygmeniu konkurencijos problemos.

Narių mažuma susilaiko.

10.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijos išvadai, kad, jei bus visiškai laikomasi galutinių įsipareigojimų, dėl sandorio, apie kurį pranešta, neturėtų būti labai ribojama veiksminga konkurencija vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje.

Narių mažuma susilaiko.

11.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad sandoris, apie kurį pranešta, turėtų būti paskelbtas suderinamas su vidaus rinka ir EEE susitarimo veikimu pagal Susijungimų reglamento 2 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį bei EEE susitarimo 57 straipsnį.

Narių mažuma susilaiko.

1.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/10

(1)

2012 m. vasario 17 d. pagal Susijungimų reglamento (2) 4 straipsnį Europos Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Universal Music Holding Limited“ (toliau – „Universal“), pirkdama akcijas, įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, įmonės „EMI Group Global Limited“ (toliau – EMI) muzikos įrašų turto kontrolę („Universal“ ir EMI toliau vadinamos šalimis).

(2)

2012 m. kovo 23 d. Komisija pagal Susijungimų reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktą pradėjo nagrinėti bylą. Vėliau, 2012 m. birželio 19 d., „Universal“ buvo nusiųstas prieštaravimo pareiškimas, į kurį atsakymui pateikti suteiktas dviejų savaičių terminas, kurį „Universal“ prašymu Konkurencijos GD pratęsė dviem dienoms.

(3)

Prieštaravimo pareiškime pateiktose Komisijos pirminėse išvadose nurodyta, kad dėl koncentracijos, apie kurią pranešta, būtų smarkiai apribota veiksminga konkurencija didmeninėje EEE ir 25 valstybių narių (3) skaitmeninės muzikos rinkoje ir didmeninėje 22 valstybių narių (4) fizinėse laikmenose įrašytos muzikos rinkoje.

(4)

„Universal“ savo atsakymą į prieštaravimo pareiškimą pateikė laiku ir neprašė žodinio bylos nagrinėjimo.

(5)

Pagrindinis šios bylos procesinis aspektas yra susijęs su keliais iškilusiais klausimais dėl galimybės susipažinti su byla naudojantis duomenų saugykla.

(6)

Jau prieš pateikiant prieštaravimo pareiškimą „Universal“ prašė leisti susipažinti su trečiosios šalies duomenimis, kuriuos surinko Konkurencijos GD ir kuriuos vyriausiųjų ekonomistų grupė naudojo atlikdama savo analizes. „Universal“ teigė, kad toks leidimas susipažinti su duomenimis buvo būtinas siekiant nepažeisti jos teisės į gynybą ir nustatyti galimybes prisiimti įsipareigojimus.

(7)

Konkurencijos GD atmetė šį prašymą, nes prašoma informacija buvo susijusi su bylos dalimi, leidimas su kuria susipažinti būtų buvęs suteiktas tik pagal Įgyvendinimo reglamento (5) 17 straipsnio 1 dalį pranešus apie prieštaravimo pareiškimą. Atsižvelgdamas į „Universal“ argumentus dėl įsipareigojimų, Konkurencijos GD atsakė, kad bet kokia su duomenimis susijusi veikla, kurios ėmėsi Komisija, neturėjo įtakos „Universal“ galimybei pasinaudoti tinkamomis teisių gynimo priemonėmis prieš pateikiant bet kokį prieštaravimo pareiškimą.

(8)

Vėliau, prieš išsiunčiant prieštaravimo pareiškimą, „Universal“ prašė manęs peržiūrėti naudojimosi duomenų saugykla taisykles (toliau – taisyklės), kurias šioje byloje nustatė Konkurencijos GD. „Universal“ pareiškė, kad jos teisė į gynybą būtų pažeista iš esmės dėl šių trijų priežasčių. Pirma, atskleistinų duomenų apimtis buvo per siaura ir „Universal“ nebūtų galėjusi susipažinti su neapdorotais duomenimis ir susijusiais kodais, naudojamais kuriant galutinius duomenų rinkinius, kuriais remdamasi vyriausiųjų ekonomistų grupė atliko analizę. Vis dėlto teigta, jog tokia informacija buvo būtina tam, kad „Universal“ išorės patarėjai ekonomikos klausimais galėtų patikrinti vyriausiųjų ekonomistų grupės analizės teisingumą ir duomenų patikimumą. Antra, buvo teigiama, kad dėl konkrečių taisyklių nuostatų, kuriomis ribojamas duomenų naudojimas, „Universal“ išorės patarėjams ekonomikos klausimais nebūtų sudarytos sąlygos tinkamai patikrinti ir ištirti vyriausiųjų ekonomistų grupės analizę. Galiausiai „Universal“ teigė, kad vyriausiųjų ekonomistų naudojamų duomenų anonimizavimas buvo nereikalingas, neproporcingas ir nepagrįstas. Teigta, kad dėl duomenų anonimizavimo „Universal“ išorės patarėjai ekonomikos klausimais negalėtų suprasti konkrečių faktinių aplinkybių, kuriomis duomenys buvo gauti.

(9)

Pagrįsdamas šiuos apribojimus, Konkurencijos GD rėmėsi iš klientų ir konkurentų gautos informacijos ypač slaptu komerciniu pobūdžiu ir atsižvelgė į teismo praktiką Tetra/Laval byloje (6).

(10)

Atsižvelgdamas į poreikį greičiau nagrinėti susijungimų bylas, taisykles peržiūrėjau pagal šiuos principus. Prieštaravimo pareiškimo adresatui turi būti suteikta galimybė be apribojimų susipažinti su nepalankiais įrodymais. Jei įrodymai yra konfidencialūs, su jais turi būti leidžiama susipažinti tiek, kad adresatas galėtų tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą. Kalbant apie kiekybinius įrodymus, kurie buvo „Universal“ prašymų dalykas, reikia pažymėti, kad adresatas paprastai turi būti pajėgus atlikti tris veiksmus. Pirma, adresatas turi turėti galimybę pakartoti vyriausiųjų ekonomistų grupės atliktą analizę (t. y. turi būti leidžiama susipažinti su naudotais duomenimis ir taikyta metodika). Antra, adresatas turi sugebėti ištirti Komisijos analizę (t. y. turi būti leidžiama susipažinti su atmestais duomenimis, alternatyviais kintamaisiais ir informacija, paaiškinančia išskirtis, ir t. t.). Galiausiai adresatui turi būti leidžiama įvertinti duomenų patikimumą, bent jau atliekant atsitiktinius patikrinimus. Dėl pastarojo punkto, jei adresato išorės patarėjai gali nurodyti konkrečias ir specifines klaidas, atsirandančias dėl atsitiktinių patikrinimų, tuomet, atsižvelgiant į klaidų rimtumą ir faktiškai byloje esančių duomenų apimtį, galėtų būti suteikiama papildoma galimybė susipažinti su duomenimis. Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad duomenys dažnai būna konfidencialūs, atrodo, būtų pagrįsta nustatyti apribojimus, visų pirma reikalaujant, kad: a) adresatas Komisijai paaiškintų, ką ketina daryti jo pasamdyti išorės patarėjai; ir b) tokius skaičiavimus adresatas atliktų prižiūrint Komisijos pareigūnams.

(11)

„Universal“ atsakymą pateikiau 2012 m. birželio 18 d. rašte, kuriame nurodžiau, kad, pasikonsultavęs su Konkurencijos GD, taisykles iš dalies pakeičiau atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus principus. Dėl duomenų atskleidimo apimties, taisyklės buvo patikslintos taip, kad visi neapdoroti duomenys ir kodai būtų įtraukti į duomenų saugyklą. Duomenų naudojimui taikomi apribojimai taisyklėse buvo sušvelninti, kad „Universal“ išorės patarėjai ekonomikos klausimais galėtų atlikti rašte nurodytos vyriausiųjų ekonomistų grupės atliktos analizės tyrimus ir patikrinimus. Dėl duomenų anonimizavimo pabrėžiau, kad, Komisijos manymu, duomenys susiję su ypač slaptomis komercinėmis paslaptimis, kurias atskleidus būtų pažeista tam tikrų duomenų teikėjų konkurencinė padėtis. Atsižvelgdamas į papildomą galimybę susipažinti su duomenimis, kuri dabar buvo numatyta iš dalies pakeistose taisyklėse, ir Konkurencijos GD pateiktus techninius paaiškinimus, maniau, kad „Universal“ išorės patarėjai ekonomikos klausimais galėjo atlikti apskaičiavimus, kuriuos jie konkrečiai nurodė savo prašyme, ir todėl nebuvo būtina panaikinti duomenų anonimizavimą. Galiausiai atkreipiau „Universal“ dėmesį į galimybę pateikti man papildomus pagrįstus dokumentus, jei „Universal“ išorės patarėjai ekonomikos klausimais norėtų susipažinti su konkrečiais nepaaiškinamų duomenų pavyzdžiais ir turėtų pagrindo manyti, kad papildoma galimybė susipažinti su duomenimis vis dar būtų reikalinga siekiant tinkamai įgyvendinti savo teisę būti išklausytiems.

(12)

2012 m. birželio 19 d. rašte „Universal“ prašė atlikti papildomus taisyklių pakeitimus, nes jose vis dar buvo numatyti apribojimai, susiję su vyriausiųjų ekonomistų grupės turimų duomenų naudojimu, ir taip buvo pažeista „Universal“ teisė į gynybą. Visų pirma „Universal“, remdamasi konkrečiais apskaičiavimais, nurodė, kad jos išorės patarėjams ekonomikos klausimais būtų užkirstas kelias patikrinti tam tikrų duomenų ir skaičiavimų patikimumą ir tikslumą. Atsižvelgiant į papildomus „Universal“ gana išsamiai išdėstytus reikalavimus, buvo atlikti papildomi taisyklių pakeitimai siekiant suteikti „Universal“ išorės patarėjams ekonomikos klausimais daugiau galimybių atlikti išsamius patikrinimus ir papildomus apskaičiavimus.

(13)

„Universal“ galimybė susipažinti su byla suteikta 2012 m. birželio 20 d.

(14)

2012 m. birželio 22 d. pagrįstame prašyme „Universal“ oficialiai pakartojo, pirma, savo ankstesnį reikalavimą leisti visapusiškai susipažinti su nepalankia kiekybine analize ir atnaujino savo tris skundus, susijusius su galimybės susipažinti su duomenimis apribojimais, vyriausiųjų ekonomistų grupės duomenų naudojimo apribojimu ir duomenų anonimizavimu. Antra, „Universal“ prašė leisti jos išorės patarėjams teisės klausimais susipažinti su duomenų saugykloje esančiais duomenimis. „Universal“ teigė, kad toks leidimas buvo būtinas siekiant užtikrinti tinkamą jos teisės į gynybą įgyvendinimą, nes išorės patarėjams teisės klausimais reikėjo: i) suteikti galimybę peržiūrėti duomenų saugykloje esančią informaciją ir bet kokią konfidencialią analizę, kurią atliko išorės patarėjai ekonomikos klausimais; ii) susipažinti su konfidencialiu duomenų saugyklos ataskaitos, kurios tik nekonfidenciali versija būtų perduota „Universal“, turiniu; ir iii) pateikti išvadą, ar naudojimosi duomenų saugykla procedūros atitiko taisykles.

(15)

Vadovaudamasis įgaliojimų 7 straipsniu, 2012 m. birželio 29 d. priėmiau sprendimą, kuriuo atmečiau abi „Universal“ prašymo dalis. Remdamasis iš Konkurencijos GD gauta technine informacija galiu teigti, kad pagal taisykles „Universal“ išorės patarėjai ekonomikos klausimais, atsižvelgdami į apskaičiavimus, kurie buvo gana sukonkretinti, tam tikrais atvejais galėjo atlikti visus pageidaujamus apskaičiavimus. Kitais atvejais išorės patarėjai ekonomikos klausimais galėjo siūlyti atlikti apskaičiavimus ir aptarti tokius pasiūlymus su Komisija. Galiausiai tam tikrų apskaičiavimų nebuvo galima atlikti, nes byloje nebuvo reikalingų duomenų. Teikdama prašymą atskleisti anonimizuotus duomenis, „Universal“ nenurodė konkrečių ir tikslių įrodymų, patvirtinančių, kad duomenis atskleisti buvo būtina siekiant užtikrinti teisės į gynybą įgyvendinimą.

(16)

Taip pat atmečiau antrąją „Universal“ prašymo dalį, t. y. leisti jos išorės patarėjams teisės klausimais patekti į duomenų saugyklą. Tokia prieiga neatitiktų pagrindinio duomenų saugyklos tikslo, t. y. leisti šalių išorės patarėjams ekonomikos klausimais susipažinti su Komisijos surinktais kiekybiniais duomenimis. Kadangi duomenų saugykloje yra informacija, susijusi su trečiųjų šalių verslo paslaptimis, leidimo susipažinti su joje esančiais duomenimis procedūra yra bendros Komisijos pareigos neatskleisti konfidencialios informacijos išimtis. Kadangi ši procedūra laikoma išimtimi, griežtos apsaugos priemonės yra būtinos siekiant išvengti net ir netyčinio duomenų atskleidimo. Nustačiau, kad, siekiant įgyvendinti „Universal“ teisę į gynybą, jos išorės patarėjams teisės klausimais tiesioginė prieiga prie duomenų saugyklos nebuvo būtina, nes išorės teisininkams pakanka trimis „Universal“ nurodytais atvejais turėti galimybę bendrauti su išorės patarėjais ekonomikos klausimais nepatenkant į duomenų saugyklą.

(17)

Gavusi išankstinę priimto atmetimo sprendimo kopiją „Universal“ prašė, kad peržiūrėčiau savo sprendimą, ir iš esmės pakartojo savo ankstesnius argumentus, susijusius su išorės patarėjams ekonomikos klausimais nustatytais apribojimais ir jų negalėjimu atlikti tam tikrų analizių. Ji taip pat dar kartą nurodė, kad jos išorės patarėjams teisės klausimais turėjo būti leidžiama tiesiogiai susipažinti su vyriausiųjų ekonomistų grupės neredaguotais duomenimis, nes tai buvo būtina siekiant užtikrinti, kad „Universal“ teisė turėti teisinį atstovą ir gauti teisinę konsultaciją nebūtų iš esmės ribojama.

(18)

Dar kartą atidžiai išnagrinėjęs „Universal“ argumentus, 2012 m. liepos 12 d. nusprendžiau nekeisti savo pradinio sprendimo. Pirma, priešingai nei teigia „Universal“, taisyklėse buvo numatyta galimybė „Universal“ išorės patarėjams ekonomikos klausimais atlikti prašomą analizę duomenų saugykloje. Tai, kad išorės patarėjai ekonomikos klausimais nepasinaudojo šia galimybe, nebuvo pakankama priežastis peržiūrėti savo ankstesnį sprendimą ar taisykles šiuo klausimu. Antra, nors argumentas, kad bylos šalis, įgyvendindama savo teisę į gynybą, turėtų būti veiksmingai atstovaujama teisinio atstovo ir gauti teisinę konsultaciją, nepaneigia poreikio įrodyti, kad galimybė susipažinti su konfidencialia informacija buvo būtina siekiant įgyvendinti tokias teises.

(19)

Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad šalys gali neteisingai suprasti arba aiškinti taisykles, paraginau „Universal“ susisiekti su Konkurencijos GD ir aptarti visus pasiūlymus dėl papildomų regresinių analizių, kurias „Universal“ išorės patarėjai ekonomikos klausimais pageidautų atlikti. Todėl šiuo konkrečiu atveju turėjo būti sudarytos galimybės patekti į duomenų saugyklą. Be to, Konkurencijos GD mano vardu kreipėsi į duomenų teikėjus, siekdamas gauti jų sutikimą leisti vienam iš „Universal“ išorės patarėjų teisės klausimais patekti į duomenų saugyklą, kad išorės patarėjams ekonomikos klausimais būtų galima suteikti pagalbą vietoje išaiškinant taisykles. Tačiau „Universal“ nusprendė nepasinaudoti šia išimtine prieigos galimybe.

(20)

2012 m. birželio 26 ir 27 d.„Universal“ nurodė, kad Konkurencijos GD klaidingai atmetė „Universal“ prašymą leisti jos išorės patarėjams ekonomikos klausimais pasidalyti viena iš konfidencialių Konkurencijos GD duomenų saugyklos ataskaitų su „Universal“ išorės patarėjais teisės klausimais ir su „Universal“ (redaguota versija). Prašoma informacija buvo susijusi su šalių autoriniais atlyginimais už kiekvieną platformą, kurioje galutiniams vartotojams siūlomi skaitmeniniai muzikos įrašai. Šiuos autorinius atlyginimus išorės patarėjai ekonomikos klausimais apskaičiavo remdamiesi duomenų saugykloje esančiais duomenimis. „Universal“ teigė, kad, atsisakydamas atskleisti prašomą informaciją, Konkurencijos GD panaikintų galimybę susipažinti tiek su nepalankiais, tiek su patvirtinamaisiais įrodymais, nes, „Universal“ manymu, informacija galėjo būti panaudota siekiant paneigti pirminę Komisijos nuomonę, kad IFPI (7) rinkos autorinių atlyginimų dydį apskaičiavo patikimiau, palyginti su šalių apskaičiuotais autoriniais atlyginimais. Po „Universal“ išorės patarėjų teisės ir ekonomikos klausimais, Konkurencijos GD ir Bylų nagrinėjimo biuro atstovų diskusijų ir susitikimų buvo sutarta, kad „Universal“ bus atskleisti šie duomenys: i) tikslių autorinių atlyginimų, nesusijusių su konfidencialia informacija, skaičius; ii) kitos, konfidencialesnės, informacijos apie atlyginimus ribos ir patvirtinimas, ar autoriniai atlyginimai neviršijo 40 proc.; ir iii) tekstiniai visų autorinių atlyginimų aprašai.

(21)

2012 m. liepos 4 d. sprendimu, kuris buvo priimtas pagal įgaliojimų 7 straipsnį, atmečiau „Universal“ prašymą leisti susipažinti su konfidencialia išorės patarėjų ekonomikos klausimais duomenų ataskaitoje pateikta informacija. Kadangi buvo visiškai realu, jog „Universal“, o tam tikru mastu – ir jos išorės patarėjai teisės klausimais, galėtų atskleisti tam tikrą konfidencialią techninę informaciją, jei jiems būtų suteikta galimybė susipažinti su likusiais konfidencialiais autoriniais atlyginimais (t. y. tais atlyginimais, kurie nepriklauso minėtai i kategorijai), ir atsižvelgdamas į leidimą susipažinti su papildomais duomenimis pagal minėtus ii ir iii punktus, priėjau prie išvados, kad papildoma galimybė susipažinti su duomenimis nebuvo būtina siekiant užtikrinti „Universal“ teisę į gynybą. Be to, „Universal“ patarėjai nusprendė nepasinaudoti pagal iii punktą suteikta papildoma galimybe susipažinti su duomenimis. „Universal“ teisės nebuvo pažeistos, nes jos išorės patarėjai teisės klausimais galėjo kaip patvirtinamaisiais įrodymais pasinaudoti pateikta informacija arba paneigti nepalankius įrodymus.

(22)

Vadovaudamasis Įgyvendinimo reglamento 16 straipsnio 1 dalimi, priėmiau „Impala“, „Merlin BV“, „Warner Music Group“, „Sony Music“, „Beggars Group Ltd.“, Jungtinės Karalystės kolektyvinio teisių administravimo organizacijų MCPS ir PRS, taip pat įrašų kompanijų „Naïve“ ir „Because Music“ prašymus juos išklausyti kaip suinteresuotuosius trečiuosius asmenis.

(23)

2012 m. liepos 25 d. Komisija nusiuntė šalims faktų pranešimą, kuriame nurodomi papildomi aspektai, t. y. papildomi duomenys apie didžiausių bendrovių užimamą rinkos dalį, kuriais grindžiami Komisijos galutiniame sprendime nurodyti prieštaravimai. Šalims buvo nustatytas terminas iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. pateikti rašytines pastabas. Savo 2012 m. rugpjūčio 1 d. atsakyme šalys nurodė, kad faktų pranešimas pakeitė prieštaravimo pareiškime nurodytą žalos konkurencijai teoriją, taigi joms iškilo klausimas dėl „pirminių prieštaravimų esminės peržiūros“.

(24)

Konkurencijos GD į šį raštą atsakė 2012 m. rugpjūčio 3 d. ir pažymėjo, jog šie nauji faktiniai duomenys pagrindė Komisijos prieštaravimo pareiškime nurodytą pirminę išvadą, kad „Universal“ buvo didesnė už bet kurią didžiausią daugelio šalių bendrovę. Konkurencijos GD taip pat nurodė, kad faktų pranešime nurodyta vien faktinė informacija, pagrindžianti esamas prieštaravimo pareiškime apibūdintas žalos konkurencijai teorijas ir iš tikrųjų nepateikia naujos žalos konkurencijai teorijos, kuri būtų pagrįsta vien santykiniu didžiausių bendrovių dydžiu. Šalims buvo suteikta galimybė pateikti papildomas pastabas, tačiau jos nusprendė to nedaryti. Todėl manau, kad ši byla yra baigta.

(25)

Siekdamos išspręsti prieštaravimo pareiškime Komisijos nurodytas konkurencijos problemas, šalys pagal Susiliejimų reglamento 8 straipsnio 2 dalį 2012 m. liepos 27 d. pateikė įsipareigojimus. Tą pačią dieną dėl šių įsipareigojimų rinkinio buvo pradėtas rinkos tyrimas siekiant gauti susijusių rinkos dalyvių nuomonę apie įsipareigojimų veiksmingumą ir apie tai, ar jie gali padėti atkurti veiksmingą konkurenciją rinkose, kuriose buvo nustatyti galimi konkurencijos pažeidimai.

(26)

Atsižvelgdamos į rinkos tyrimo rezultatus, šalys 2012 m. rugpjūčio 13 d. pateikė peržiūrėtą įsipareigojimų rinkinį, kuris vėliau, 2012 m. rugpjūčio 17 d., buvo pakeistas. Galutiniai įsipareigojimai buvo pateikti 2012 m. rugpjūčio 25 d. Komisija padarė išvadą, kad 2012 m. rugpjūčio 25 d. šalių pasiūlyti įsipareigojimai buvo tinkami sprendžiant visas likusias problemas, susijusias su siūlomo sandorio suderinamumu su vidaus rinka.

(27)

Pagal įgaliojimų 16 straipsnį išnagrinėjau, ar sprendimo projekte aptariami tik tie prieštaravimai, dėl kurių šalims buvo suteikta galimybė pateikti savo nuomones, ir priėjau prie teigiamos išvados.

(28)

Apibendrindamas darau išvadą, kad visos proceso šalys šioje byloje turėjo galimybę veiksmingai įgyvendinti savo procesines teises.

1.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/15

(1)

Universal Music Holdings Limited (toliau – UMHL) yra visiškai bendrovei Universal International Music BV, kuri yra Universal Music Group („Universal“ arba „pranešančiosios šalies“, JK) pagrindinė bendrovė, priklausanti patronuojamoji bendrovė. „Universal“ yra didžiausia pasaulyje muzikos įrašų bendrovė. Ji ieško įrašančių atlikėjų (vadinamųjų „atlikėjų ir repertuarų“ arba „A&R“), užsiima jų rengimu ir reklama, taip parduoda muzikos įrašus didmenomis. Ji taip pat vykdo veiklą kitose srityse, konkrečiai, įrašų prekybą mažmenomis internetu, užsiima muzikos leidyba, atlikėjų valdymu, šalutinių produktų pardavimu, renginių valdymu ir paslaugų teikimu renginių organizavimo vietose. Pati „Universal“ bendrovė priklauso „Vivendi SA“.

(2)

„Vivendi SA“ (toliau – „Vivendi“, Prancūzija) yra „Universal“ patronuojančioji bendrovė. „Vivendi“ yra tarptautinė žiniasklaidos bendrovė, kuri vykdo veiklą telekomunikacijų srityje, kuria ir platina turinio ir TV kanalų medžiagą, parduoda mažmenomis skaitmeninę muziką ir vaizdo žaidimus.

(3)

„EMI Group Global Limited“ (toliau – „EMI Group“, JK) ieško įrašančių atlikėjų, juos rengia ir reklamuoja, ir parduoda muzikos įrašus didmenomis. „EMI Group“ taip pat užsiima veikla kitose srityse, pavyzdžiui, muzikos prekyba mažmenomis, muzikos leidyba, atlikėjų valdymu ir šalutinių produktų pardavimu.

(4)

2012 m. vasario 17 d. pagal Susijungimų reglamento 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė UMHL, pirkdama akcijas, įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos „EMI Group“ įmonės kontrolę.

(5)

2011 m. lapkričio 11 d.„Vivendi“ kartu su „Universal“ ir „EMI group“ sudarė Akcijų pirkimo susitarimą, pagal kurį „Universal“ perimtų „EMI Group“ veiklą „A&R“ ir muzikos įrašų prekybos didmenomis srityse, taip pat „EMI Group“ muzikos įrašų prekybą mažmenomis, tam tikras ribotas leidybos teises (daugiausiai „EMI Christian Music Group“ turimas teises) ir atlikėjų valdymo bei šalutinių produktų pardavimo veiklą. Komisijos sprendimo tikslu su siūlomu sandoriu susijęs turtas kartu vadinamas EMI.

(6)

Įvykdžius siūlomą sandorį, EMI bendrovę visapusiškai kontroliuotų „Universal“ bendrovė. Todėl sandoris yra laikomas koncentracija pagal Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punktą. Pagal Susijungimų reglamento 1 straipsnio 2 dalį sandoris yra ES lygmens.

(7)

Išnagrinėjusi pranešimą 2012 m. kovo 23 d. Komisija priėmė sprendimą, kuriame padarė išvadą, kad sandoriui taikomas Susijungimų reglamentas, ir kad kyla rimtų abejonių dėl jo suderinamumo su vidaus rinka ir EEE susitarimo veikimu. Todėl Komisija nusprendė pradėti procedūrą pagal Susijungimų reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktą.

(8)

2012 m. birželio 19 d. pranešančiajai šaliai buvo pateiktas prieštaravimų pareiškimas pagal Susijungimų reglamento 18 straipsnį. 2012 m. liepos 6 d.„Universal“ pateikė atsakymą į prieštaravimų pareiškimą.

(9)

Siekdama pašalinti prieštaravimų pareiškime nurodytas konkurencijos problemas, pranešančioji šalis 2012 m. liepos 27 d. pateikė įsipareigojimus. Todėl laikotarpis sprendimui pagal Susijungimų reglamento 8 straipsnį priimti buvo pagal to reglamento straipsnio 3 dalį pratęstas 15 darbo dienų. 2012 m. rugpjūčio 13 d. pranešančioji šalis atnaujino įsipareigojimus, kurie dar buvo iš dalies pakeisti 2012 m. rugpjūčio 25 d.

(10)

Siūlomo sandorio svarbiausias aspektas yra muzikos įrašų sektorius, nes jame „Universal“ ir EMI vykdo pagrindinę savo veiklą. EEE muzikos įrašų sektorius pasižymi tuo, kad jame veiklą vykdo keturios pasaulinės įrašų bendrovės („Universal“, „Sony“, EMI ir „Warner“, kartu vadinamos didžiosiomis bendrovėmis) ir daug žymiai mažesnių įrašų bendrovių (vadinamų nepriklausomomis).

(11)

Paskutinį dešimtmetį muzikos įrašų pramonės muzikos įrašų pardavimas smarkiai sumažėjo tiek pasaulyje, tiek ir EEE, nes muziką tapo įmanoma įsigyti iš teisėtų skaitmeninių paslaugų teikėjų ir naudojantis skaitmeninio piratavimo paslaugomis. Nežiūrint to, kad neigiamas poveikis fiziniams pardavimams buvo didžiausias, jie vis dar sudaro apie 80 % visų muzikos įrašų pardavimų EEE. Tikimasi, kad skaitmeninės muzikos įrašų pardavimas artimiausiais metais smarkiai padidės ir pasieks ribą, kai jų bus parduodama daugiau nei fiziniu būdu.

(12)

Vertės grandinė muzikos įrašų sektoriuje prasideda nuo atlikėjų suradimo ir parengimo, o vėliau jų muzikos įrašymo, siekiant pasinaudoti autorių teisėmis darant įrašus (vadinamoji „A&R“ veikla). Nuo „A&R“ veiklos sėkmės priklauso tai, ar muzikos įrašai rinkose bus parduodami sėkmingai.

(13)

Kitą muzikos įrašų vertės grandinės lygį sudaro įrašų bendrovių repertuaro pardavimas arba licencijų suteikimas prekybos didmenomis arba mažmenomis atstovams, taip pat tam tikrų kategorijų galutiniams vartotojams (konkrečiai, TV ir radijo transliuotojams).

(14)

Muzikos įrašus sudaro įvairūs fizinį pavidalą turintys produktai (skaitmeniniai diskai (singlai, albumai, rinkiniai) ir garso bei vaizdo universalieji skaitmeniniai diskai (DVD), kuriuos įrašų bendrovės parduoda prekybos mažmenomis atstovams, o jie perparduoda šias prekes galutiniams vartotojams. Be to, įrašų bendrovės gali savo repertuaro licencijas suteikti garso arba vaizdo skaitmeninės transliacijos paslaugų tiekėjams.

(15)

Fizinių produktų prekybos mažmenomis atstovai (neįskaitant prekybos didmenomis atstovų, kurie yra tarpininkai tarp įrašų bendrovių ir prekybos mažmenomis atstovų) gali būti kelių kategorijų, iš kurių pagrindinės – prekybos tinklai (vadinamieji urmininkai), internetinės parduotuvės ir specializuoti mažmenininkai.

(16)

Kalbant apie skaitmeninių įrašų prekybos mažmenomis kanalus, pagrindinės muzikos sklaidos internetu priemonės yra atsisiuntimas arba transliacija. Iš internetu atsisiųstų įrašų gautos pajamos sudaro didžiąją dalį iš virtualių produktų gaunamų pajamų. Transliacijos paslaugų daugėja ir daug rinkos dalyvių tikisi, kad ateityje iš įrašų transliavimo gaunamos pajamos smarkiai išaugs.

(17)

Paskutiniais metais transliavimo technologijos taip pat leido susikurti naujoms platformoms ir verslo modeliams. Internetinių paslaugų teikėjai ir judriojo ryšio tinklų operatoriai vis dažniau siūlo muzikos transliavimo paslaugas per savo sukurtas firmines paslaugas (dažnai susietas su telekomo abonementais) arba sudarydami partnerystes su esamomis transliavimo platformomis. Kai kurie transliavimo paslaugų teikėjai taip pat yra sudarę partnerystes su socialinių tinklų svetainėmis. Galiausiai, atsirado muzikos debesijos išteklių (angl. cloud) paslaugos, suteikiančios galimybę vartotojams laikyti įsigytą muziką nuotoliniuose serveriuose.

(18)

Ankstesniuose sprendimuose dėl muzikos įrašų sektoriaus (2) Komisija niekad nebuvo apibrėžusi „A&R“ gamintojų rinkos. Tačiau „A&R“ paslaugos teikiamos skirtingiems rinkos dalyviams (atlikėjams) ir tam įrašų bendrovės turi kitaip organizuoti savo veiklą nei vykdant „A&R“ produktų pardavimo mažmenomis veiklą. Be to, egzistuoja tam tikra konkurencinė dinamika, būdinga tik „A&R“.

(19)

Komisija padarė išvadą, kad nėra būtina nuspręsti dėl to, ar „A&R“ veikla turėtų būti laikoma ir nagrinėjama kaip atskira produktų rinka, ar net dėl to, ar muzikos įrašų rinka turėtų būti laikoma dvipuse rinka, kur įrašų bendrovė, būdama svarbi vienoje rinkos dalyje („A&R“), teigiamai paveikia savo padėtį kitoje rinkos dalyje (muzikos įrašų prekyba didmenomis) ir atvirkščiai. Komisija, atlikdama siūlomo sandorio konkurencinį vertinimą, atsižvelgė į stiprią įrašų bendrovių poziciją „A&R“ srityje kaip į vieną pagrindinių veiksnių, darančių poveikį įrašų bendrovių pozicijai įrašų pardavimų didmenomis rinkoje ir atvirkščiai.

(20)

Komisija seniau nustatė atskiras fizinės muzikos ir skaitmeninės muzikos produktų pardavimo didmenomis rinkas (3). Skaitmeninės muzikos rinkos atveju Komisija nesprendė klausimo dėl to, ar skaitmeninės muzikos produktų rinkos yra atskiros priklausomai nuo to, ar skaitmeninė muzika buvo pristatyta į internetinę ar mobiliąją programą, ar buvo skirta atsisiųsti arba transliuoti. Komisija taip pat nenustatė atskirų produktų rinkų remiantis muzikos žanru (pavyzdžiui, populiarioji muzika, klasikinė muzika, džiazas ir t. t.) arba pagal atskiro atlikėjo albumus ir rinkinius. Šiuo atveju, atliekant rinkos tyrimą, nebuvo nustatyti jokie nauji materialūs elementai, kurie pateisintų šių precedentų nesilaikymą.

(21)

Komisija padarė išvadą, kad muzika garso arba vaizdo juostoje priklauso tai pačiai muzikos įrašų pardavimo didmenomis (fiziniu arba skaitmeniniu būdu) produktų rinkai.

(22)

Komisija padarė išvadą, kad turėtų būti nustatyta atskira didmenomis galutiniams vartotojams parduodamų muzikos įrašų rinka, kai tokie vartotojai įsigyja gamintojų muzikos licencijavimo bendrovių licencijas muzikos įrašams. Komisija nemanė, kad reikėtų svarstyti muzikos įrašų pardavimo mažmenomis produktų rinkos apibrėžtį.

(23)

Atsižvelgdama į savo veiklos precedentus, Komisija padarė išvadą, kad jos vertinimas neapima nei gamybos, nei logistikos paslaugų. Be to, Komisija neatsižvelgė į kitų papildomų paslaugų (pavyzdžiui, vadybininko paslaugos atlikėjui, šalutinių produktų pardavimas ir pasirodymai gyvai bei renginių valdymo paslaugos) atitinkamų produktų rinkų apibrėžtį. Galiausiai Komisija padarė išvadą, kad internetinės leidybos teisės turėtų būti laikoma atskira produktų rinka.

(24)

Komisija padarė išvadą, kad fizinių muzikos įrašų pardavimo didmenomis rinka savo apimtimi yra nacionalinė.

(25)

Kalbant apie skaitmeninių muzikos įrašų pardavimą didmenomis, Komisija nemanė, kad yra būtina laikytis tikslios geografinės rinkos apibrėžties dėl to, kad sandoris kėlė problemų EEE ir nacionaliniu lygmeniu.

(26)

Komisija nemanė, kad yra būtina priimti nuomonę dėl „A&R“ atitinkamos geografinės rinkos, muzikos įrašų pardavimo mažmenomis, papildomų paslaugų ir muzikos leidybos apibrėžčių.

(27)

Pranešančioji šalis tvirtino, kad turėtų būti bendra rinka, apimanti muzikos įrašų fiziniu ir skaitmeniniu formatu pardavimą didmenomis, įtraukianti teisėtus ir nelegalius (t. y. piratinius) muzikos teikimo būdus. Norėdama pagrįsti tą teiginį, pranešančioji šalis tvirtino, kad yra pakankamai įrodymų, jog vartotojai pereina nuo vienų muzikos formatų ir išteklių prie kitų, įskaitant perėjimą nuo piratuojamos prie legaliai platinamos muzikos.

(28)

Komisija ankstesniuose savo sprendimuose niekada nenagrinėjo, ar legali ir nelegali muzika priklauso tų pačių produktų rinkai. Tačiau atliekant rinkos tyrimą Sony/BMG byloje  (4) paaiškėjo, kad tam tikrose teritorijose piratavimas sukelia konkurencinių suvaržymų įrašų bendrovėms.

(29)

Komisija padarė išvadą, kad nustatymas, kaip dažnai legali muzika keičiama nelegalia muzika ir atvirkščiai, ir kokia apimtimi vartotojai maišo ir derina legalią ir nelegalią muziką, nėra reikalingas siekiant nustatyti, ar nelegali muzika turėtų būti laikoma muzikos įrašų pardavimo didmenomis rinkos dalimi. Tai atspindi faktą, kad, nežiūrint to, ar legali ir nelegali muzika laikomos pakeičiančiomis viena kitą galutinių vartotojų atžvilgiu, jos nėra laikomos pakeičiančiomis vieną kitą įrašų bendrovių tiesioginių klientų – fizinės ir skaitmeninės muzikos pardavėjų mažmenomis atžvilgiu. Laikantis to paties požiūrio, piratavimo paslaugų teikėjai su įrašų bendrovėmis nekonkuruoja. Jie nevykdo „A&R“ veiklos ir neteikia muzikos įrašų didmenomis fiziniams ir skaitmeniniams klientams.

(30)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad nei paklausos, nei tiekimo atžvilgiu legalios ir nelegalios muzikos nereikėtų laikyti esančios to paties susijusio produkto rinkos dalimi muzikos įrašų pardavimo didmenomis tikslais. Tačiau ši išvada neužkerta kelio Komisijai atlikti piratavimo tyrimą, siekiant nustatyti, ar piratavimas nesukuria ne rinkos suvaržymų įrašų bendrovių sprendimams dėl kainų ir produkcijos siūlomos sandorio konkurencinio vertinimo kontekste.

(31)

Komisijos taikoma žalos teorija šiuo atveju nėra pagrįsta tuo, kad buvo viršyta konkrečios rinkos dalies riba. Iš tikrųjų Komisija paaiškina, kad rinkos dalis tėra tik pirmas galios rinkoje ženklas ir turi būti įvertintas susijusių rinkų bendrame kontekste. Atsižvelgiant į Gaires dėl horizontalių susijungimų vertinimo pagal Tarybos reglamentą dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (5) (toliau – Horizontaliųjų susijungimų gairės), panašu, kad didelė kliūtis veiksmingai konkurencijai gali susidaryti tada, kai susijungusi bendrovė turėtų pastebimai didesnę rinkos dalį nei artimiausias susijungusios bendrovės konkurentas. Taigi, tai rodo, kad susijungusios bendrovės turima rinkos dalis suteikia jai apskritai susijungusios bendrovės jėgą ir atitinkamą padėtį jos konkurentų atžvilgiu – šiuo atveju tuo ir remiamasi Komisijos konkurencijos įvertinime.

(32)

Analitinė struktūra šiuo atveju yra dar svarbesnė, nes nėra jokio muzikos pramonės šaltinio, iš kurio būtų galima gauti visapusiškai patikimą susijungusios bendrovės vaizdą po susijungimo. Nors ankstesniuose sprendimuose dėl muzikos įrašų pramonės Komisija naudojosi Tarptautinės fonografijos pramonės federacijos (IFPI) duomenimis, šiuo atveju pranešančioji šalis griežtai pasipriešino IFPI duomenų naudojimui ir tvirtino, kad jie yra nepatikimi, suteikiantys alternatyvius rinkos dalies duomenis, pagrįstus iTunes interneto parduotuvės ir Spotify komercinio muzikos transliuotojo pardavimais, taip pat prekybos mažmenomis duomenimis, surinktais GfK ir Budinčio koordinavimo padalinio (BKK).

(33)

Komisija galiausiai įvertino visus duomenų šaltinius, įskaitant didmeninės prekybos duomenis, surinktus iš įvairių skaitmeninių paslaugų teikėjų. Be to, Komisija įvykdė keturių didžiausių rinkos dalyvių reliatyvumo hipotetinėje rinkoje, kurią sudarė tik tie keturi svarbiausi rinkos dalyviai, tyrimą, siekdama įvertinti „Universal“ ir EMI rinkos poziciją kitų didžiųjų rinkos dalyvių (savarankiškai dirbantys asmenys, nors kartu užimantys svarbią rinkos dalį, negali būti laikomi viena bendrove) atžvilgiu. Galiausiai, Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kokie buvo populiariausių muzikos įrašų sąrašai ir radijo transliacijų duomenys, nors jie negali būti prilyginami informacijai apie turimą rinkos dalį.

(34)

Išnagrinėjusi visus duomenų šaltinius, Komisija padarė išvadą, kad įvykdžius siūlomą sandorį būtų sukurta dominuojanti ypač didelė bendrovė, kuri du kartus (o tam tikrose valstybėse narėse net tris kartus ir daugiau) būtų didesnė už artimiausią savo konkurentą EEE, ir keliose valstybėse narėse, taip pat Islandijoje ir Norvegijoje. Kalbant išsamiau, fizinių muzikos įrašų srityje susijungusi bendrovė būtų daugiau kaip du kartus didesnė už artimiausią savo konkurentą mažiausiai aštuoniose valstybėse narėse (Airijoje, Čekijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kipre, Liuksemburge, Nyderlanduose, Rumunijoje, Švedijoje), taip pat Islandijoje, tris ar daugiau kartų didesnė už artimiausią savo konkurentą mažiausiai dar penkiose valstybėse narėse (Belgijoje, Graikijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje), taip pat Norvegijoje, ir daugiau kaip keturis kartus didesnė už artimiausią savo konkurentą Bulgarijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Slovėnijoje susijungusi bendrovė taptų aiškia lydere didžiausių bendrovių grupėje. Skaitmeninių muzikos įrašų srityje susijungusi bendrovė būtų du kartus ar daugiau didesnė už artimiausią savo konkurentą EEE ir mažiausiai šešiolikoje valstybių narių (Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Estijoje, Graikijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Maltoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Švedijoje), taip pat Islandijoje ir Norvegijoje.

(35)

Išvada būtų tokia, kad susijungusi bendrovė būtų tapusi neabejotina rinkos lydere. Struktūriniu ir turimos rinkos dalies požiūriu, taip pat remiantis populiariausių muzikos įrašų sąrašais ir radijo transliacijų duomenimis, esama konkurencinė dinamika, pagrįsta tam tikra mažiausiai dviejų didžiausių bendrovių (nežiūrint to, kad „Universal“ jau yra rinkos lyderė) galios pusiausvyra, būtų visiškai suardyta, jei būtų sudarytas siūlomas susijungimo sandoris susijungusios bendrovės naudai.

(36)

Komisija padarė išvadą, kad EMI yra viena iš keturių pasaulyje muzikos įrašų sektoriuje veiklą vykdančių pagrindinių bendrovių, turinti didelį atlikėjų sąrašą ir muzikos repertuarą, kurį sudaro didžiulis anksčiau išleistų kūrinių katalogas ir sėkmingai išleisti nauji muzikos įrašai. Panašu, kad EMI yra didžiausia „Universal“ konkurentė bent jau klasikinės muzikos srityje. Todėl siūlomas sandoris pašalintų iš susijusių rinkų svarbią konkurencinę jėgą.

(37)

Komisija padarė išvadą, kad po sandorio susijungusios bendrovės repertuaras (ir toliau) bus „privalau turėti“ kategorijos, todėl panašu, kad vartotojai turės mažai (o gal ir visai neturės) galimybių pakeisti tiekėją, o susijungusios bendrovės sugebėjimas išnaudoti klientus gali smarkiai padidėti.

(38)

Iš Komisijos tyrimo paaiškėjo, kad „Universal“ dar prieš siūlomą sandorį sugebėjo ir turėjo paskatų skaitmeniniams klientams taikyti licencijų terminus ir sąlygas, kurios pačiai „Universal“ bendrovei yra palankesnės nei tos, kurias gauna jos konkurentai. Šios išvados pagrįstos trimis įrodymų šaltiniais: i) atitinkamų „Universal“ ir EMI susitarimų su internetinėmis platformomis palyginimu; ii) Komisijos atliekant rinkos tyrimus surinktais įrodymais; ir iii) susijungiančių šalių įrodymais. Iš kiekvieno nurodyto šaltinio gauti įrodymai yra papildomai patikrinti Komisijos atliktu kiekybės tyrimu.

(39)

Pirmiausia Komisija atskirai peržiūrėjo „Universal“ ir EMI komercinius susitarimus, atrinkdama svarbiausius skaitmeninius klientus, daugiausiai dėmesio skirdama pagrindinėms komercinėms sąlygoms (įskaitant atlyginimą, išankstinių mokėjimų, kuriuos turi mokėti skaitmeniniai klientai, dydį, įsipareigojimus dėl skatinimo ir reklamos ir punktus dėl didžiausio palankumo šalies statuso). Šis tyrimas parodė, kad „Universal“, palyginti su EMI, derybose su skaitmeninėmis platformomis apskritai gauna geresnes sąlygas dėl įvairių svarbiausių rodiklių, ir šis skirtumas yra ypač ryškus mažų platformų (atsisiuntimo ir transliavimo) atveju.

(40)

Komisija padarė išvadą, kad „Universal“, kuri jau yra didžiausia muzikos įrašų bendrovė EEE, dabar taikomos sutarčių sąlygos yra kitokios nei EMI, ir tai yra siūlomo sandorio galimai neigiamo poveikio konkurencijai požymis. Iš tikrųjų panašu, kad labai išaugus „Universal“ dydžiui po susijungimo, „Universal“ derėjimosi pozicija dar labiau sustiprėtų ir tai gali reikšti ne tik „Universal“ dabartinių sąlygų taikymą EMI repertuarui, bet ir daugiau sąlygų bendram repertuarui.

(41)

Komisija taip pat atliko kiekybinį tyrimą, siekdama įvertinti, ar išaugus susijungusios bendrovės apimtims dėl to, kad būtų sudarytas siūlomas sandoris, padidėtų jos derybinė galia skaitmeninių klientų atžvilgiu, ir ar tai lemtų didesnes kainas šiems klientams.

(42)

Tuo tikslu Komisija surinko skaitmeninės muzikos pardavimo duomenis iš šešių pagrindinių skaitmeninių klientų ir iš šešių muzikos įrašų bendrovių keliose valstybėse narėse. Tada Komisija atliko šių duomenų kiekybinį tyrimą, kurį iš esmės sudarė tyrimas naudojant statistines ir ekonometrines priemones, siekiant nustatyti, ar yra teigiama koreliacija tarp muzikos įrašų bendrovės dydžio ir jos gebėjimo iš savo skaitmeninių klientų gauti geresnes sąlygas.

(43)

Šis tyrimas parodė, kad: i) mokestis, kurį gali gauti muzikos įrašų bendrovės, yra tuo didesnis, kuo didesnė bendrovė (išmatuota pagal pajamų dalį, kurią internetinė platforma gauna iš muzikos bendrovės repertuaro); ii) šis poveikis yra ypač ryškus santykinai mažose internetinėse platformose, nors jis taip pat pasireiškia didelę derybinę galią turinčiose platformose; ir iii) yra teigiamas santykis tarp muzikos įrašų bendrovės repertuaro ir didmeninės kainos, kurią ji sutaria su internetinėmis platformomis.

(44)

Komisijos išvados, pagrįstos susijungiančių šalių komercinių terminų ir sąlygų, taikomų skaitmeniniams klientams, tyrimu, buvo patvirtintos skaitmeninių klientų ir kitų trečiųjų šalių per Komisijos tyrimą pateiktais teiginiais, taip pat tam tikrais „Universal“ vidaus dokumentais.

(45)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad panašu, jog sudarius tokios formos, apie kokią buvo pranešta, sandorį ir atitinkamai išaugus susijungusios bendrovės muzikos įrašų pardavimo didmenomis skaitmeniniams klientams apimtims, tikėtina, kad susijungusi bendrovė taikytų skaitmeniniams klientams blogesnes komercines sąlygas ir didesnes kainas.

(46)

Komisija laikėsi nuomonės, kad siekiant įvertinti susijungusios bendrovės įtaką rinkoje skaitmeninės muzikos mažmenininkams po siūlomo sandorio, taip pat būtina įvertinti susijungusios bendrovės bendrą padėtį muzikos įrašų ir muzikos leidybos sektorių rinkoje. Komisija laikė, kad kontrolinės rinkos dalies turėjimas yra padėtį bloginantis veiksnys: jis pablogina siūlomo sandorio antikonkurencinį poveikį, kylantį iš susijungiančių šalių veiklos muzikos įrašų sektoriuje derinio (tokios veiklos atskirų dalių poveikis taip pat yra pakankamai reikšmingas, kad sukeltų konkurencijos problemų). Komisijos atliktas kontrolinės rinkos dalies tyrimas patvirtino Komisijos nustatytus faktus, kad siūlomas sandoris greičiausiai labai sutrikdytų veiksmingą konkurenciją.

(47)

Komisija padarė išvadą, kad siūlomas sandoris greičiausiai sulėtintų inovacijas ir sumažintų klientų pasirinkimą dviem būdais: i) atlikus siūlomą sandorį, tikriausiai išaugtų „Universal“ derėjimosi galia ir gebėjimas taikyti griežtas licencijų sąlygas skaitmeninėms platformoms, visų pirma, mažoms ir naujoms muzikos inovacinėms platformoms. Panašu, kad tokios griežtos licencijų sąlygos turėtų neigiamą poveikį šių klientų vystymuisi ir jų sugebėjimui plėstis geografiškai į įvairias skaitmenines rinkas; ir ii) panašu, kad susijungusi bendrovė geriau sugebėtų ir turėtų didesnes paskatas daryti poveikį naujų skaitmeninės muzikos paslaugų verslo modeliui ir savybėms, ir priverstų mažmeninę (-es) rinką (-as) kelti kainas. Todėl siūlomas sandoris taip pat turės neigiamą poveikį kultūrinei įvairovei. Taigi, Komisija padarė išvadą, kad siūlomas sandoris gali sumažinti inovacijas ir vartotojų pasirinkimą.

(48)

Komisija padarė išvadą, kad šie nustatyti faktai lygiai taip pat galioja didmeninei muzikos įrašų rinkai EEE, ir atskirai Airijos, Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos, taip pat Islandijos bei Norvegijos rinkoms.

(49)

Komisija taip pat ištyrė, ar siūlomas sandoris susijungusiai bendrovei galėjo suteikti sugebėjimą ir paskatą iš dalies išstumti konkurentus iš fizinės ir skaitmeninės muzikos didmeninio pardavimo rinkos ir „A&R“ taip, kad tai padarytų žalą konkurencijai ir galiausiai vartotojams bei kultūrinei įvairovei.

(50)

Toks išstūmimas galėtų kilti iš „Universal“ bendrovės sugebėjimo ir paskatos, nes po susijungimo ši bendrovė pasidarytų didesnė ir garantuotų savo atlikėjams daug geresnes reklamos galimybes (pavyzdžiui, pristatymą urmininkams ir skaitmeniniams klientams, prieigą prie rinkinių ir radijo eterio) nei jos konkurentai, ir toks poveikis galėtų būti didesnis nei jos faktinė užimama rinkos dalis.

(51)

Suteikdama didesnę prieigą prie visų šių reklamos galimybių, susijungusi bendrovė galėtų sudaryti sutartis su geriausiais atlikėjais ir jiems pasiūlyti geresnes sąlygas nei kitos įrašų bendrovės, t. y. geresnes reklamos galimybes. Konkurentams būtų vis sunkiau konkuruoti su susijungusia bendrove siekiant sudaryti sutartis su naujais atlikėjais, o tai savo ruožtu galėtų susilpninti šių konkurentų poziciją klientų atžvilgiu, nes jų repertuaras nebebūtų toks patrauklus ir, atvirkščiai, sustiprinti susijungusios bendrovės poziciją, sukuriant nuolatinį užburtą ratą.

(52)

Tačiau galiausiai Komisija padarė išvadą, kad nėra pakankamai elementų, iki reikalaujamo teisinio standarto įrodančių, kad sandoris galėtų išstumti konkurentus iš rinkos. Bet kokiu atveju pranešančiosios šalies pasiūlyti įsipareigojimai, padedantys pašalinti pirmiau apibūdintą antikonkurencinį poveikį skaitmeniniams klientams taikomoms komercinėms sąlygoms, tuo pačiu panaikintų ir išstūmimo iš rinkos problemas.

(53)

Komisija padarė išvadą, kad piratavimo buvimas po sandorio sudarymo neatimtų susijungusios bendrovės sugebėjimo ir paskatos naudotis savo derybinėmis galiomis su mažmenininkais. Nors dėl piratavimo bendra rinka gali sumažėti, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įrodymų, jog tai suvaržytų muzikos įrašų bendrovių komercinį elgesį dabar arba bendrovėms susijungus.

(54)

Komisija padarė išvadą, kad klientai negalėtų pasinaudoti pirkėjo galia kaip veiksniu, kompensuojančiu susijungusios bendrovės išaugusią rinkos galią.

(55)

Komisija padarė išvadą, kad nepanašu, jog konkurentams laiku ir tinkamu mastu atėjus į atitinkamas muzikos įrašų rinkas būtų kompensuotas siūlomo sandorio sukeltas antikonkurencinis poveikis.

(56)

Komisija padarė išvadą, kad muzikos įrašų pardavimo didmenomis rinkos yra sudėtingos, todėl jose susitarti dėl koordinavimo sąlygų nebus lengva. Šiame vertinime nėra jokių pasikeitimų dėl to, kokius pokyčius gali sukelti siūlomas sandoris.

(57)

Komisija padarė išvadą, kad dėl sandorio nekyla jokių nehorizontalaus pobūdžio problemų, susijusių su „Universal“ ir EMI skaitmeninio platinimo mažmenomis veikla, fiziniu platinimu mažmenomis, muzikos vaizdo paslaugomis, elektroniniais ryšiais, TV laidų ir filmų gamyba ir platinimu, žaidimų ir interaktyvių pramogų organizavimu, bilietų į renginius pardavimu.

(58)

Komisija padarė išvadą, kad siūlomas sandoris, apie kurį pranešta, padarytų didelę žalą veiksmingai konkurencijai, visų pirma dėl to, kad susijungusi bendrovė įgytų dominuojančią padėtį skaitmeninės muzikos pardavimų didmenomis rinkose EEE, taip pat atskirai Airijos, Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Islandijos bei Norvegijos rinkose.

(59)

Pranešančioji šalis oficialius įsipareigojimus pateikė 2012 m. liepos 27 d., tą pačią dieną jie buvo išbandyti rinkoje. Apskritai rinkos tyrimas parodė, kad 2012 m. liepos 27 d. įsipareigojimai turėjo keletą didelių trūkumų, kuriuos reikėtų pašalinti.

(60)

Komisija pranešančiajai šaliai pranešė apie rinkos tyrimo rezultatus 2012 m. rugpjūčio 9 d. susitikime esamai padėčiai aptarti. Siekdama panaikinti Komisijos atsižvelgiant į rinkos tyrimo rezultatus nustatytus trūkumus, taip pat į savo pateiktą papildomą informaciją dėl siūlomų įsipareigojimų, pranešančioji šalis 2012 m. rugpjūčio 13 d. pateikė naujus įsipareigojimus, kurie buvo iš dalies pakeisti 2012 m. rugpjūčio 25 d.

(61)

Pagrindiniai 2012 m. liepos 27 d. įsipareigojimų paketo pagerinimai buvo tokie: i) papildomas nuosavas turinys (angliškas repertuaras, taip pat daniškas ir ispaniškas repertuaras); ii) EMI dalies įtraukimas į anksčiau suformuotą Prancūzijos bendrovę Play.on; iii) teisių pasauliniu lygmeniu atsisakymas (priešingai 2012 m. liepos 27 d. įsipareigojimuose nurodytoms teisėms, galiojančioms EEE; iv) įsipareigojimas parduoti mažiausiai du trečdalius paketo (EMIRL, Pink Floyd ir vietos subjektus) vienam pirkėjui; v) reikalavimas, kad pirkėjas būtų grupei priklausanti bendrovė, kuri būtų dabar ar praeityje vykdžiusi veiklą muzikos įrašų arba muzikos leidybos pramonėje; vi) įsipareigojimas 10 metų nesudaryti naujų sutarčių su atlikėjais, kurių repertuaras įtrauktas į paketą; ir vii) elgesio įsipareigojimai, įtraukti į 2012 m. liepos 27 d. įsipareigojimus, kurie buvo laikomi pernelyg sudėtingais ir neaiškiais, buvo pakeisti paprastu įsipareigojimu neįtraukti į jokį susitarimą su jokiu teisėtų skaitmeninių paslaugų teikėju didžiausio palankumo šalies statuso punktų „Universal“ naudai, jei toks susitarimas taikomas EEE. Dėl to įsipareigota 10 metų. Komisijos prašymu pranešančioji šalis taip pat panaikino įsipareigojimą nutraukti du licencijavimo/platinimo paslaugų susitarimus su trečiosiomis šalimis.

(62)

Taigi 2012 m. rugpjūčio 25 d. įsipareigojimus sudaro: i) teisių pasauliniu lygiu atsisakymas į tam tikrą EMI ir „Universal“ turtą, sudarytą iš angliško ir vietos repertuaro; ii) vieno licencijavimo/platinimo susitarimo nutraukimas; ir iii) elgesio įsipareigojimas neįtraukti punktų dėl didžiausio palankumo šalies statuso į susijungusios bendrovės ateityje sudaromus susitarimus su skaitmeninių paslaugų teikėjais.

(63)

Siūlomas įsipareigojimų paketas apima teisių atsisakymą į šiuos juridinius subjektus/turtą:

(64)

Visi galutiniai įsipareigojimai (apimantys daugiausiai EMI turtą ir dalį „Universal“ turto) sudaro apie du trečdalius EMI verslo EEE.

(65)

Dėl bendrovės turimos rinkos dalies poveikio galutiniams įsipareigojimams Komisija pakartojo, kad turima rinkos dalis yra tik pradinis galios rinkoje požymis ir savaime nereiškia, kad sandoris labai kliudys (arba ne) veiksmingai konkurencijai. Šiuo tikslu nebūtina nustatyti jokio konkretaus rinkos dalies lygio, kurį susijungusi bendrovė turi išlaikyti, kad būtų pašalinti dideli veiksmingos konkurencijos trikdžiai.

(66)

Vis dėlto Komisija pažymi, kad atsisakius susijungusiai bendrovei savo teisių, jos bendra (fizinės ir skaitmeninės) rinkos dalis EEE lygiu būtų smarkiai sumažinta: teisių atsisakymo paketas sudaro apie (5–10) % skaitmeninės muzikos pardavimų didmenomis rinkos dalies, o tai reiškia, kad „Universal“ gautų papildomai (0–5) % rinkos ir jos dalis EEE rinkoje padidėtų nuo (30–40) % iki (30–40) %.

(67)

Kalbant apie rinkos dalį nacionaliniu lygiu, teisių atsisakymas veiksmingai sumažina rinkos dalies didėjimą dėl EMI susijungimo su „Universal“ kiekvienoje valstybėje narėje, taip pat Islandijoje ir Norvegijoje. Didelę paketo dalį sudaro angliškas repertuaras, parduodamas visose valstybėse narėse, įskaitant Islandiją ir Norvegiją. Be to, atsisakyta teisių į vietos repertuarą Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje ir Švedijoje – tai dar labiau sumažina po sandorio sudarymo išaugusią susijungusios bendrovės rinkos dalį: ji sumažėja tiek, kad nebėra aiškių požymių, jog šiandien „Universal“ turima rinkos galia smarkiai išaugo.

(68)

Be to, pranešančioji šalis ne tik atsisakė muzikos įrašų turto, bet ir įsipareigojo nutraukti platinimo sutartį su trečiosios šalies įrašų bendrove Ministry of Sound ir nesudaryti licencijavimo/platinimo susitarimo su Ministry of Sound EEE 10 metų nuo šio sprendimo priėmimo.

(69)

Galiausiai pranešančioji šalis įsipareigojo 10 metų į „Universal“ susitarimus su skaitmeninių įrašų klientais neįtraukti jokių punktų, jei jie taikomi EEE, kuriais būtų reikalaujama iš klientų garantuoti, kad „Universal“ taikomos komercinės sąlygos būtų geresnės, tolygios arba bent tokio pat lygio, kaip kad buvo sutartos su kita muzikos įrašų bendrove (įsipareigojimas dėl didžiausio palankumo šalies statuso).

(70)

Komisijos įsipareigojimų vertinimas yra pagrįstas visais turimais įrodymais, įskaitant rinkos tyrimo rezultatus ir pranešančiosios šalies pateiktą išsamią informaciją dėl konkurencijos gynimo priemonių paketo, visų pirma, detalėmis, susijusiomis su atlikėjų sutartimis (įsipareigojimai pateikti kūrinių ateityje, sutarčių trukmė, likęs teisių į katalogus laikotarpis, ir kontrolės/užduočių paskyrimo punktų pakeitimas). Komisija tyrimą atliko remdamasi susijungimų atvejais taikomų priimtinų priemonių padėčiai ištaisyti kriterijais, nurodytais Pranešime dėl konkurencijos gynimo priemonių, priimtinų pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 802/2004 (6).

(71)

Komisija padarė išvadą, kad pranešančiosios šalies pateikti galutiniai įsipareigojimai savo apimtimi ir pobūdžiu yra tokie, kad gali tvariai sumažinti „Universal“ rinkos galią, siekiant išvengti siūlomo sandorio didelės žalos veiksmingai konkurencijai. Taip yra todėl, kad dalis į paketą įtraukto turto persidengia, yra sudarytas iš nuosavo turto atitinkamo derinio, platinimo/licencijavimo sandorių ir rinkinių, ir yra geros kokybės (t. y. tikėtina, kad ir toliau teiks pajamas). Be to, tai, kad du trečdaliai paketo bus parduoti vienam pirkėjui, kuris jau turi patirties muzikos pramonėje, sustiprins atsveriantį teisių atsisakymo poveikį. Atlikėjai turės stipresnes pozicijas įgijusį konkurentą, į kurį galės kreiptis, o „Universal“ gebėjimai taikyti sudėtingesnes komercines sąlygas skaitmeninių paslaugų tiekėjams liks tokie patys.

(72)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad galutiniais 2012 m. rugpjūčio 25 d. įsipareigojimais pašalinama didelė kliūtis veiksmingai konkurencijai.

(73)

Visos problemos, kylančios dėl galimos konkurentų marginalizacijos (skaitmeninėje ir fizinėje erdvėje) dėl to, kad labai sumažėtų jų sugebėjimas užsidirbti iš savo repertuaro ir sudaryti sutartis su atlikėjais bei juos išlaikyti (tai galiausiai padarytų žalą vartotojams kainų ir pasirinkimo prasme), taip pat turėtų būti sprendžiamos priimant atitinkamus įsipareigojimus.

(74)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių sprendime daroma išvada, kad siūloma koncentracija nedarys didelio ribojančio poveikio veiksmingai konkurencijai vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje.

(75)

Todėl koncentracija turėtų būti paskelbta suderinama su vidaus rinka ir EEE susitarimo veikimu pagal Susijungimų reglamento 2 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį bei EEE susitarimo 57 straipsnį.

1.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/23

1.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/23

1.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/24

1.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/24

1.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/25

1.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/26

1.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/28

„Prarastos darbo dienos“

„Nukentėjusiojo užimtumo statusas“ ir

„Priežasčių ir aplinkybių III etapo kintamieji“

1.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/29

1.

2013 m. liepos 25 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „RWA Raiffeisen Ware Austria AG“ (toliau – RWA, Austrija), bendrai kontroliuojama įmonių „BayWa Aktiengesellschaft“ (toliau – „BayWa“, Vokietija) ir „RWA Raiffeisen Ware Austria Handel und Vermögensverwaltung eGen, Vienna“ (toliau – „RWA Genossenschaft“, Austrija), pagal valdymo sutartį įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės „GENOL Gesellschaft m.b.H & Co KG“ (toliau – GENOL, Austrija) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6903 – RWA/GENOL adresu:

1.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/31

1.

2013 m. liepos 25 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „SPIE SA“ (toliau – SPIE, Prancūzija) pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, išskirtinę įmonės „Hochtief Service Solutions“ (toliau – HSS, Vokietija) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6999 – SPIE/HSS adresu:

1.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/32

1.

2013 m. liepos 25 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „Warburg Pincus & Co“ (toliau – „Warburg Pincus“, Jungtinės Amerikos Valstijos), „General Atlantic Company LLC“ (toliau – „General Atlantic“, Jungtinės Amerikos Valstijos) ir „Banco Santander“ (toliau – „Santander“, Ispanija) pirkdamos akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „Santander Asset Management“ (toliau – SAM, Džersis) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6971 – Warburg Pincus/General Atlantic/Santander/Santander Asset Management adresu: