20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/2

2013 m. kovo 22 d.Ghezzo Giovanni & C. Snc di Ghezzo Maurizio & C. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. sausio 22 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-218/00, Cooperativa Mare Azzurro Socialpesca Soc. coop. arl, buvusi Cooperativa Mare Azzurro Soc. coop. rl, Cooperativa vongolari Sottomarina Lido Soc. coop. rl prieš Europos Komisiją

(Byla C-145/13 P)

(2013/C 207/02)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Ghezzo Giovanni & C. Snc di Ghezzo Maurizio & C., atstovaujama advokatų R. Volpe ir C. Montagner

Kitos proceso šalys: Cooperativa Mare Azzurro Socialpesca Soc. coop. r.l., buvusi Cooperativa Mare Azzurro Soc. coop. r.l., Cooperativa vongolari Sottomarina Lido Soc. coop. r.l., Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

—

Patenkinti šį apeliacinį skundą ir

—	panaikinti 2013 m. sausio 22 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) nutartį, apie kurią pranešta 2013 m. sausio 24 d., ir atitinkamai panaikinti 1999 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimą 2000/394/EB;

—	nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti Komisijos sprendimo 5 straipsnį, kiek juo reikalaujama susigrąžinti socialinio draudimo įmokų lengvatų sumas su palūkanomis už nustatytą laikotarpį.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

2013 m. sausio 22 d. nutartimi (toliau ‒ skundžiama nutartis) Bendrasis Teismas Ghezzo Giovanni & C. s.n.c. pareikštą ieškinį dėl Komisijos sprendimo 2000/394/EB, susijusio su socialinio draudimo įmokų lengvatomis, pripažino iš dalies akivaizdžiai nepriimtinu ir iš dalies akivaizdžiai teisiškai nepagrįstu.

Pirmajame šio apeliacinio skundo pagrinde nurodyta, jog atmesdamas ieškinį Bendrasis Teismas nepateikė jokių motyvų, todėl skundžiamos nutarties 58 punktu pažeidžiamas bendras pareigos motyvuoti aktus principas ir konkrečiai Bendrojo Teismo procedūros reglamento 81 straipsnis.

Antrasis apeliantės nurodytas pagrindas susijęs su tariamu netinkamu ir neišsamiu EB 87 straipsnio 1 dalies (dabar ‒SESV 107 straipsnio 1 dalis) nuostatų aiškinimu.

Su EB 87 straipsnio 1 dalies pažeidimu taip pat susijęs vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų pažeidimas, nes 22 įmonės buvo atleistos nuo pareigos grąžinti joms suteiktą pagalbą, pripažinus jų pateiktus motyvus išsamiais, o apeliantės motyvai tokiais nebuvo pripažinti.

Skundžiama nutartimi nediskriminavimo principas pažeidžiamas ir dėl to, kad juo kaip teisėtas pripažintas Komisijos sprendimas, kuriuo nusprendžiama, jog EB 87 straipsnio 1 dalyje nurodytos pagalbos neturi grąžinti savivaldybės įmonės (kurioms Komisija, vykdydama nurodytą sprendimą leido papildyti informaciją, būtiną suteiktos pagalbos teisėtumui įvertinti), o apeliantės niekada nebuvo prašoma pateikti papildomų dokumentų prieš pradedant pagalbos susigrąžinimo procedūrą.

Antrajame apeliacinio skundo pagrinde, grindžiant EB 87 straipsnio 1 dalies pažeidimą, taip pat nurodyta, jog skundžiamoje nutartyje nepateikiamas joks motyvas, kuriuo būtų patvirtinta, kad apeliantei suteikta pagalba daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Komisija, o vėliau Bendrasis Teismas pripažino neteisėtomis nagrinėjamas lengvatas, teigdami, kad žuvininkystės sektoriaus įmonėms taikomomis palankiomis priemonėmis buvo iškraipyta valstybių narių tarpusavio prekyba, tačiau neišnagrinėjo atitinkamos rinkos ir nepateikė jokių motyvų.

Be to, skundžiama nutartimi pažeidžiamas EB 87 straipsnio 3 dalies a punktas (dabar ‒ SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktas), nes nebuvo išnagrinėtos išimties taikymo apeliantės atveju sąlygos. Konkrečiai kalbant, reikia nurodyti, jog Kjodžos mieste yra neįprastai žemas gyvenimo lygis ir labai didelis nedarbas.

Analogiškai skundžiama nutartimi pažeidžiamas EB 87 straipsnio 3 dalies c punktas (dabar ‒ SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas), nes ši išimtis pripažinta netaikytina apeliantės atveju ir nenurodyti jokie motyvai, dėl kurių apeliantei netaikoma EB 87 straipsnio 3 dalies d punkte (dabar ‒ SESV 107 straipsnio 3 dalies d punktas) numatyta išimtis, nors ši išimtis taikyta kitoms Venecijoje įsisteigusioms įmonėms, o tai pažeidžia nediskriminavimo principą.

Galiausiai tvirtinama, kad Bendrasis Teismas padarė aiškinimo klaidą, nes pripažino neegzistuojančia „esama pagalba“ ir taip pažeidė Reglamento 659/1999 (1) 1, 14 ir 15 straipsnius. Negalima paneigti, jog nepaisant teisės aktų pakeitimų, juose numatytos įmokų lengvatos galiojo daugiau nei dešimt metų.

(1) 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339).

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/3

2013 m. balandžio 3 d.Bundesfinanzhof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Stanislav Gross prieš Hauptzollamt Braunschweig

(Byla C-165/13)

(2013/C 207/03)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesfinanzhof

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas ir kasatorius: Stanislav Gross

Atsakovė ir kita kasacinio proceso šalis: Hauptzollamt Braunschweig

Prejudicinis klausimas

Ar pagal 1992 m. vasario 25 d. Europos Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais, ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole (1) 9 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, nepažeidžiant sisteminio ryšio su Direktyvos 92/12/EEB 7 straipsnio 3 dalimi, nedraudžiama valstybės narės teisės akto nuostata, kurioje numatyta, kad asmuo, laikantis komerciniais tikslais vartojimui kitoje valstybėje narėje išleistas akcizais apmokestinamas prekes, netampa asmeniu, turinčiu pareigą mokėti mokestį, jei įsigijo šias prekes iš kito asmens tik pasibaigus įvežimui?

(1) OL L 76, p. 1

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/3

2013 m. balandžio 5 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę

(Byla C-172/13)

(2013/C 207/04)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama W. Roels ir R. Lyal

Atsakovė: Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—

pripažinti, kad nustačiusi sąlygas tarpvalstybinės įmonių grupės lengvatai, dėl kurių realiai beveik neįmanoma pasinaudoti tokia lengvata, ir apribojusi šią lengvatą laikotarpiais po 2006 m. balandžio 1 d., Jungtinė Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnį ir Europos ekonominės erdvės susitarimo 31 straipsnį;

—	priteisti iš Jungtinės Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Priėmus Sprendimą byloje C-446/03, Marks & Spencer, Jungtinė Karalystė iš dalies pakeitė savo teisės aktus, pagal kuriuos įmonių grupei priklausančių įmonių patirtus nuostolius galima perkelti ir panaudoti kitai grupės narei siekiant sumažinti jos mokėtinus mokesčius (grupės lengvatos taisyklės). Nuostatos dėl įmonių nerezidenčių nuostolių nuo šiol nurodytos 2010 m. Pelno mokesčio įstatymo 5 dalyje.

Pagal galiojančius Jungtinės Karalystės teisės aktus grupės įmonei gali būti suteiktas mokesčio kreditas dėl grupės narės nerezidentės nuostolių tik tada, jeigu ji neturi galimybės pasinaudoti mokesčio lengvata buveinės valstybėje. Kalbant apie būsimos lengvatos galimybę, pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus beveik neįmanoma įrodyti suderinamumo su šia sąlyga, nes tokia galimybė turi būti nustatyta „iškart pasibaigus“ mokestiniams metams, kuriais patirti nuostoliai. Šios sąlygos dėl praktinių priežasčių neįmanoma įvykdyti. Darytina išvada, kad teisės aktais neleidžiama pasinaudoti bet kokia lengvata dėl dukterinės bendrovės nerezidentės nuostolių, pažeidžiant įsisteigimo laisvę, kaip ji aiškinama byloje C-446/03, Marks & Spencer.

Antra, naujosios taisyklės dėl grupės lengvatos dėl užsienyje patirtų nuostolių taikomos tik nuostoliams, patirtiems po 2006 m. balandžio 1 d. Toks apribojimas laiko atžvilgiu (t. y. pagal teisės aktus lengvatos netaikymas iki šios datos patirtiems nuostoliams) prieštarauja įsisteigimo laisvei.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/4

2013 m. balandžio 9 d.Axitea SpA, buvusi La Vigile San Marco SpA, pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. sausio 22 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-262/00, La Vigile San Marco SpA prieš Europos Komisiją

(Byla C-174/13 P)

(2013/C 207/05)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Axitea SpA, buvusi La Vigile San Marco SpA, atstovaujama advokatų A. Vianello, A. Bortoluzzi ir A. Veronese

Kitos proceso šalys: Italijos Respublika, Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti ir (arba) pakeisti Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) nutartį byloje T‒262/00 ir priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos apeliacinį skundą apeliantės nurodo teisės klaidas, padarytas taikant Teisingumo Teismo sprendime „Comitato Venezia vuole vivere“ nurodytus principus, susijusius, pirma, su Komisijos pareiga motyvuoti sprendimus dėl valstybės pagalbos, ir antra, SESV 107 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų įrodinėjimo pareigos paskirstymu.

Skundžiama nutartimi Bendrasis Teismas neatsižvelgė į Teisingumo Teismo 2011 m. birželio 9 d. Sprendime „Comitato Venezia vuole vivere“ padarytas išvadas, kad Komisijos sprendime „turi būti visi pagrindiniai elementai, reikalingi tam, kad nacionalinės valdžios institucijos galėtų jį įgyvendinti“. Nors Komisijos sprendime nebuvo nurodyta pagrindinių elementų, reikalingų tam, kad nacionalinės valdžios institucijos galėtų jį įgyvendinti, Bendrasis Teismas nenustatė jokių Komisijos priimant ginčijamą sprendimą taikyto metodo trūkumų ir taip padarė teisės klaidą.

Remiantis Teisingumo Teismo sprendime „Comitato Venezia vuole vivere“ nurodytais principais pagalbos susigrąžinimo stadijoje ne tik jos gavėjas, bet ir valstybė narė kiekvienu konkrečiu atveju turi įrodyti, kad yra SESV 107 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų. Tačiau nagrinėjamu atveju Komisija ginčijamame sprendime nenurodė tokio patikrinimo „tvarkos“, todėl neturėdama pagrindinių elementų, kuriais remdamasi susigrąžinimo stadijoje galėtų įrodyti, kad gavėjams suteiktos lengvatos iš tiesų yra valstybės pagalba, Italijos Respublika 2012 m. gruodžio 24 d. Įstatymu Nr. 228 (1 straipsnio 351 ir paskesnės dalys) nusprendė perkelti įrodinėjimo pareigą, priešingai tam, kas įtvirtinta Bendrijos teismų praktikoje. Konkrečiai Italijos teisės aktų leidėjas nurodė, kad ne valstybei, o atskiroms įmonėms, gavusioms pagalbą socialinio draudimo įmokų sumažinimo forma, tenka pareiga įrodyti, kad nagrinėjamos lengvatos neiškraipo konkurencijos ir neturi poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai, priešingu atveju preziumuojama, kad suteikta lengvata gali iškraipyti konkurenciją ir paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą. Akivaizdu, kad tai prieštarauja Teisingumo Teismo sprendime „Comitato Venezia vuole vivere“ nurodytiems principams.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/4

2013 m. balandžio 9 d. Marek Marszałkowski pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. vasario 4 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-159/11 Marszałkowski prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) — Mar-Ko Fleischwaren GmbH & Co. KG

(Byla C-177/13 P)

(2013/C 207/06)

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Apeliantas: Marek Marszałkowski, atstovaujamas radca prawny C. Sadkowski

Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Mar-Ko Fleischwaren GmbH & Co. KG

Apelianto reikalavimai

—

Panaikinti skundžiamą Bendrojo Teismo sprendimą, pripažinti negaliojančiu 2011 m. sausio 11 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (VRDT) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 760/2010-4), įpareigoti VRDT įregistruoti apelianto paraiškoje nurodytą žymenį „Marko Walichnowy“ apeliacijoje nurodytoms prekėms ir priteisti iš kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje apeliacinėje instancijoje ir Bendrajame Teisme.

—	Alternatyviai, panaikinti skundžiamą Bendrojo Teismo sprendimą ir pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmos pastraipos pirmąjį sakinį perduoti bylą iš naujo nagrinėti Bendrajam Teismui.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalį.

Dėl Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimo apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas

—	pažeidė teisę tinkamai neišnagrinėjęs, ar prekės, kurias apima nagrinėjami prekių ženklai, yra panašios,

—	pažeidė teisę, nes klaidingai taikė 8 straipsnio 1 dalies b punktą ir nusprendė, kad ginčijami prekių ženklai yra panašūs,

—	pažeidė teisę nusprendęs, kad žodis MARKO yra dominuojantis prekių ženklo „Walichnowy Marko“ elementas,

—	pažeidė teisę neapibrėžęs atitinkamos visuomenės, kurią galima suklaidinti, ir nusprendęs, kad egzistuoja galimybė suklaidinti vidutinį Lenkijos vartotoją,

—	pažeidė teisę neatsižvelgęs į prekių ženklo „Walichnowy Marko“ gerą vardą ir į tai, kad jis turi prioritetą Lenkijos teritorijoje nuo 1995 m.,

—	pažeidė teisę neatsižvelgęs į vidutinio prekių, pažymėtų nagrinėjamais prekių ženklais, vartotojo pastabumo lygį ir į tai, ar šis pastabumo lygis gali sumažinti suklaidinimo galimybę.

Dėl Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalies pažeidimo apeliantas teigia, kad skundžiamo sprendimo 26 punkte Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog tik per teismo posėdį apeliantas nurodė, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas Lenkijoje yra įregistruotas nuo 1995 m.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/5

2013 m. balandžio 12 d.Vetrai 28 srl, buvusios Barovier & Toso Vetrerie Artistiche Riunite srl, ir kt. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. sausio 29 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-272/00, Barbini ir kt. prieš Europos Komisiją

(Byla C-180/13 P)

(2013/C 207/07)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantės: Vetrai 28 srl, buvusi Barovier & Toso Vetrerie Artistiche Riunite srl, ir kt., atstovaujamos advokatų A. Vianello, A. Bortoluzzi ir A. Veronese

Kitos proceso šalys: Alfredo Barbini srl ir kt., Italijos Respublika, Europos Komisija

Apeliančių reikalavimai

—	Panaikinti ir (arba) pakeisti 2013 m. sausio 29 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) nutartį byloje T-272/00 ir priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/6

2013 m. balandžio 12 d.Commissione tributaria provinciale di Latina (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Francesco Acanfora prieš Equitalia Sud SpA ir Agenzia delle Entrate

(Byla C-181/13)

(2013/C 207/08)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Commissione tributaria provinciale di Latina

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: Francesco Acanfora

Atsakovės: Equitalia Sud SpA — Agente di Riscossione Latina, Agenzia delle Entrate — Ufficio di Latina

Prejudicinis klausimas

Ar [Įstatyminio dekreto Nr. 112/1999 17 straipsnyje, prieš priimant jo dalinius pakeitimus, nustatyti] 9 % komisiniai (it. aggio) yra valstybės pagalba, nesuderinama su atlyginimų už mokesčių surinkimą rinka ir Europos Sąjungos teise, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnį?

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/6

2013 m. balandžio 12 d.Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Anonima Petroli Italiana SpA (API) prieš Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti, Ministero dello Sviluppo Economico

(Byla C-184/13)

(2013/C 207/09)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Anonima Petroli Italiana SpA (API)

Atsakovės: Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti, Ministero dello Sviluppo Economico

Prejudiciniai klausimai

Ar konkurencijos laisvės, laisvo įmonių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas, įtvirtintų atitinkamai ESS 4 straipsnio 3 dalyje, SESV 101, 49, 56 ir 96 straipsniuose, apsaugą atitinka Sąjungos valstybių narių nacionalinės nuostatos, kuriose nustatomos minimalios vežimo kelių transportu veiklos išlaidos, apimančios privalomą atlygio už paslaugą sudedamosios dalies, taigi sutarties kainos, nustatymą, ir jei taip, kokia apimtimi?

Ar ir kokiomis sąlygomis minėtų principų apribojimai yra pateisinami reikalavimu apsaugoti viešąjį kelių eismo saugumo interesą ir, ar šiuo interesu galima pagrįsti minimalių veiklos išlaidų nustatymą, kaip numatyta 2008 m. Dekreto įstatymo Nr. 112 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais 83a straipsnyje?

Ar, atsižvelgiant į tai, minimalių veiklos išlaidų nustatymas, gali būti patikėtas atitinkamų ūkio subjektų kategorijai laisva valia sudarant susitarimus, o jiems nesant, įstaigų, į kurių sudėtį įeina daug sektoriaus privatiems ūkio subjektams atstovaujančių subjektų, nesant išankstinių teisės aktuose įtvirtintų kriterijų?

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/6

2013 m. balandžio 12 d.Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje ANCC-Coop Associazione Nazionale Cooperative di Consumatori ir kt. prieš Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti ir kt.

(Byla C-185/13)

(2013/C 207/10)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: ANCC-Coop Associazione Nazionale Cooperative di Consumatori, ANCD Associazione Nazionale Cooperative Dettaglianti, Sviluppo Discount SpA, Centrale Adriatica Soc coop, Coop Consorzio Nord Ovest Società Consortile arl, Coop Italia Consorzio Nazionale non Alimentari Società Cooperativa, Coop Centro Italia Società Cooperativa, Tirreno Logistica srl, Unicoop Firenze Società Cooperativa, CONAD — Consorzio Nazionale Dettaglianti — Soc. Coop., Conad Centro Nord Soc. Coop, Commercianti Indipendenti Asoociati Soc. Coop, Conad del Tirreno Soc. Coop, Pac2000A Soc. Coop, Conad Adriatico Soc. Coop, Conad Sicilia Soc. Coop, Sicilconad Mercurio Soc. Coop

Atsakovės: Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti, Ministero dello Sviluppo Economico, Consulta generale per l'autotrasporto e la logistica, Osservatorio sulle attività di autotrasporto, Autorità Garante della Concorrenza e del Mercato -Antitrust

Prejudiciniai klausimai

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/7

2013 m. balandžio 12 d.Tribunale Amministrativo Regionale Per il Lazio (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Air Liquide Italia Spa ir kt. prieš Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti, Ministero dello Sviluppo Economico

(Byla C-186/13)

(2013/C 207/11)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Air Liquide Italia Spa ir kt.

Atsakovės: Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti, Ministero dello Sviluppo Economico

Prejudiciniai klausimai

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/7

2013 m. balandžio 12 d.Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Confederazione Generale Italiana dei Trasporti e della Logistica (Confetra) ir kt. prieš Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti ir kt.

(Byla C-187/13)

(2013/C 207/12)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Confederazione Generale Italiana dei Trasporti e della Logistica (Confetra) ir kt.

Atsakovės: Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti ir kt.

Prejudiciniai klausimai

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/8

2013 m. balandžio 15 d.Confindustria Venezia, buvusi Unione degli Industriali della Provincia di Venezia (Unindustria), ir kt. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. sausio 29 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-273/00, Unindustria ir kt. prieš Europos Komisiją

(Byla C-191/13 P)

(2013/C 207/13)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantės: Confindustria Venezia, buvusi Unione degli Industriali della Provincia di Venezia (Unindustria), ir kt., atstovaujamos advokatų A. Vianello, A. Bortoluzzi ir A. Veronese

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Siram SpA, Bortoli Ettore Srl, Arsenale Venezia SpA, Italijos Respublika

Apeliančių reikalavimai

—	Panaikinti ir (arba) pakeisti Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) nutartį byloje T-273/00 ir priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/8

2013 m. balandžio 15 d.Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Esso Italiana srl prieš Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti, Ministero dello Sviluppo Economico

(Byla C-194/13)

(2013/C 207/14)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Esso Italiana srl

Atsakovės: Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti, Ministero dello Sviluppo Economico

Prejudiciniai klausimai

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/9

2013 m. balandžio 15 d.Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Confederazione generale dell'industria italiana (Confindustria) ir kt. prieš Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti, Ministero dello Sviluppo Economico

(Byla C-195/13)

(2013/C 207/15)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Confederazione generale dell'industria italiana (Confindustria) ir kt.

Atsakovės: Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti, Ministero dello Sviluppo Economico

Prejudiciniai klausimai

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/9

2013 m. balandžio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Italijos Respubliką

(Byla C-196/13)

(2013/C 207/16)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Alcover San Pedro ir D. Recchia

Atsakovė: Italijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, jog nesiėmusi reikiamų priemonių, kad įgyvendintų 2007 m. balandžio 26 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-135/05, kuriame buvo konstatuota, kad Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 75/442/CEE (1), iš dalies pakeistos Direktyva 91/156/CEE (2), 4, 8 ir 9 straipsnius, 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/689/CEE (3) dėl pavojingų atliekų 2 straipsnio 1 dalį ir 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB (4) dėl atliekų sąvartynų 14 straipsnio a–c punktus, Italijos Respublika nesilaikė įsipareigojimų pagal SESV 260 straipsnio 1 dalį.

—	Nurodyti Italijos Respublikai mokėti Komisijai periodinę 256 819,2 eurų per dieną baudą dėl vėlavimo vykdyti sprendimą byloje C-135/05 nuo sprendimo šioje byloje paskelbimo iki sprendimo byloje C-135/05 įvykdymo.

—	Nurodyti Italijos Respublikai sumokėti Komisijai vienkartinę baudą, kurios dydis būtų dienos suma (28 089,6 eurų) padauginta iš pažeidimo dienų skaičiaus, skaičiuojant nuo sprendimo byloje C-135/05 paskelbimo dienos iki sprendimo šioje byloje paskelbimo dienos.

—	Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Dėl Direktyvos 75/442/EEB, iš dalies pakeistos Direktyva 91/156/EEB, 4, 8 ir 9 straipsnių, Direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų 2 straipsnio 1 dalies pažeidimo, remiantis Italijos valdžios institucijų pateikta informacija, Italijos teritorijoje iki šiol veikia mažiausiai 218 neteisėtų sąvartynų visuose Italijos regionuose. Dėl neteisėto jų pobūdžio šiuose 218 sąvartynų nesilaikoma minėtų nuostatų.

Dėl Direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų 14 straipsnio a–c punktų pažeidimo, remiantis Italijos valdžios institucijų pateikta informacija, vis dar veikia penki sąvartynai, dėl kurių dar nepateikti ar nepatvirtinti sutvarkymo planai ir kurių, nepaisant šios aplinkybės, kompetentingos valdžios institucijos neuždarė, taip pažeisdamos minėtas nuostatas.

Siūloma sankcija (periodinė bauda ir vienkartinė bauda) būtų proporcinga atsižvelgiant į pažeidimo sunkumo bei trukmę ir ypač į tai, kad būtina užtikrinti sankcijos veiksmingą atgrasantį poveikį.

(1) 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva dėl atliekų75/442/EEB (OL L 194, p. 39; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 23)

(2) 1991 m. kovo 18 d. Tarybos direktyva iš dalies keičianti Direktyvą 75/442/EEB dėl atliekų (OL L 78, p. 32; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 3)

(3) 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos Direktyva dėl pavojingų atliekų (OL L 182; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 78)

(4) 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 4 t., p. 228)

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/10

2013 m. balandžio 18 d.Tribunale Amministrativo Regionale per la Sicilia (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Cruciano Siragusa prieš Regione Sicilia — Soprintendenza Beni Culturali e Ambientali di Palermo

(Byla C-206/13)

(2013/C 207/17)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale per la Sicilia

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: Cruciano Siragusa

Atsakovė: Regione Sicilia- Soprintendenza Beni Culturali e Ambientali di Palermo

Prejudicinis klausimas

Ar pagal ES pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnį ir proporcingumo principą, kuris yra ES teisės pagrindinis principas, draudžiama taikyti nacionalinės teisės nuostatą, kaip antai 2004 m. Įstatyminio dekreto Nr. 42 167 straipsnio 4 dalies a punktą, kurioje nenumatyta galimybė įteisinti išduodant kraštovaizdinį leidimą bet kokius darbus, kuriais padidinamas plotas ar apimtis, nepaisant to, ar konkrečiai įvertinta atitiktis tarp šių darbų ir atitinkamos teritorijos kraštovaizdžio apsaugos vertybių?

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/10

2013 m. balandžio 15 d.Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Autorità Garante della Concorrenza e del Mercato prieš Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti, Ministero dello Sviluppo Economico

(Byla C-208/13)

(2013/C 207/18)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Autorità Garante della Concorrenza e del Mercato

Atsakovės: Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti, Ministero dello Sviluppo Economico

Prejudiciniai klausimai

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/11

2013 m. balandžio 19 d.Nejvyšší správní soud (Čekijos Respublika) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje František Ryneš prieš Úřad pro ochranu osobních údajů

(Byla C-212/13)

(2013/C 207/19)

Proceso kalba: čekų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Nejvyšší správní soud

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: František Ryneš

Atsakovė: Úřad pro ochranu osobních údajů

Prejudicinis klausimas

Ar šeimos būste įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos naudojimą, siekiant apsaugoti būsto savininkų turtą, sveikatą ir gyvybę, galima laikyti asmens duomenų tvarkymu, atliekamu „fizinio asmens, užsiimančio tik asmenine ar namų ūkio veikla“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46/EB (1) 3 straipsnio 2 dalį, net jei tokia sistema filmuoja viešąją erdvę?

(1) OL L 281, p. 31; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 355.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/11

2013 m. balandžio 23 d.Consiglio di Stato (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Impresa Pizzarotti & C. Spa prieš Comune di Bari

(Byla C-213/13)

(2013/C 207/20)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Consiglio di Stato

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Impresa Pizzarotti & C. Spa

Atsakovė: Comune di Bari

Prejudiciniai klausimai

Ar ateityje įsigaliosiančios būsimo daikto nuomos sutarties, sudaromos taip pat ir naujausiai pasiūlyta įsipareigojimo nuomoti forma, prilygsta viešojo darbų pirkimo sutarčiai, net jei jai būdingi tam tikri nuomos sutarties elementai, ir todėl ji negali būti viena iš sutarčių, kurioms pagal Direktyvos 2004/18/EB (1) 16 straipsnį netaikoma viešųjų procedūrų tvarka?

Jei atsakymas į pirmąjį klausimą teigiamas, ar nacionalinis teismas ir ypač šis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali dėl aprašytosios nagrinėjamos situacijos priimtą galutinį sprendimą laikyti negaliojančiu dėl to, kad juo patvirtinta teisinė situacija, prieštaraujanti Bendrijos viešojo pirkimo teisei, ir ar todėl galima vykdyti galutinį sprendimą, kuris prieštarauja Bendrijos teisei?

(1) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132).

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/11

2013 m. balandžio 25 d.Tribunale di Trento (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Teresa Mascellani prieš Ministero della Giustizia

(Byla C-221/13)

(2013/C 207/21)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale di Trento

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Teresa Mascellani

Atsakovė: Ministero della Giustizia

Prejudiciniai klausimai

Ar Direktyvoje 97/81/EB (1) pateikto susitarimo 5 straipsnio 2 dalis (kurioje numatyta, kad „darbuotojo atsisakymas būti perkeltam iš darbo visą darbo laiką į darbą ne visą darbo dieną arba atvirkščiai neturėtų savaime būti pagrįsta priežastimi nutraukti darbo sutartį, tačiau nepažeidžiant darbo sutarties nutraukimo nuostatų pagal nacionalinę teisę, kolektyvines sutartis ir praktiką dėl kitų priežasčių, kurios gali būti susijusios su atitinkamos įmonės veiklos reikalavimais“) turi būti aiškinama taip, kad valstybių narių nacionaliniuose teisės aktuose negali būti numatyta, kad darbdavys gali pakeisti darbo ne visą darbo laiką santykius į darbo visą darbo laiką santykius, net jeigu darbuotojas nesutinka?

2.	Ar pagal tą pačią direktyvą draudžiama tokia nacionalinė teisės nuostata, kaip antai 2010 m. lapkričio 4 d. Italijos įstatymo Nr. 183 16 straipsnis, kurioje numatyta, kad darbdavys gali pakeisti darbo ne visą darbo laiką santykius į darbo visą darbo laiką santykius, net jeigu darbuotojas nesutinka?

(1) 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) (OL L 14, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 267)

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/12

2013 m. balandžio 25 d.Teleklagenævnet (Danija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje TDC A/S prieš Erhvervsstyrelsen

(Byla C-222/13)

(2013/C 207/22)

Proceso kalba: danų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Teleklagenævnet

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: TDC A/S

Atsakovė: Erhvervsstyrelsen

Prejudiciniai klausimai

Ar 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (1), įskaitant jos 32 straipsnį, draudžia valstybei narei nustatyti taisykles, pagal kurias įmonei neleidžiama pateikti reikalavimo valstybei narei dėl atskiro grynųjų sąnaudų, patirtų teikiant papildomas privalomas paslaugas, kurių neapima šios direktyvos II skyrius, susigrąžinimo, kai įmonės pelnas iš kitų paslaugų, kurias apima įmonės įpareigojimai teikti universaliąsias paslaugas pagal šios direktyvos II skyrių, viršija nuostolius, susijusius su papildomų privalomų paslaugų teikimu?

Ar Universaliųjų paslaugų direktyva draudžia valstybei narei nustatyti taisykles, leidžiančias įmonėms tik pateikti reikalavimą valstybei narei dėl grynųjų sąnaudų, patirtų teikiant papildomas privalomas paslaugas, kurių neapima šios direktyvos II skyrius, susigrąžinimo, jei grynosios sąnaudos yra nepagrįsta našta įmonėms?

Jei į 2 klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar valstybė narė gali nuspręsti, kad nėra nepagrįstos naštos, susijusios su papildomų privalomų paslaugų, kurių neapima šios direktyvos II skyrius, teikimu, jei įmonė apskritai gavo pelno iš visų šių paslaugų teikimo, kai tokia įmonė turi įpareigojimą teikti universaliąsias paslaugas, įskaitant ir paslaugų, kurias įmonė būtų teikusi ir neturėdama įpareigojimo teikti universaliąsias paslaugas, teikimą?

Ar Universaliųjų paslaugų direktyva draudžia valstybei narei nustatyti taisykles, kad paskirtosios įmonės grynosios sąnaudos, susijusios su universaliųjų paslaugų teikimu remiantis šios direktyvos II skyriumi, turi būti apskaičiuojamos remiantis visomis pajamomis ir sąnaudomis, susijusiomis su nagrinėjamų paslaugų teikimu, įskaitant ir tas pajamas bei sąnaudas, kurias įmonė taip pat būtų turėjusi neturėdama įpareigojimo teikti universaliąsias paslaugas?

Ar atsakymams į 1–4 klausimus turi įtakos tai, kad papildomas privalomas paslaugas reikalaujama teikti Grenlandijoje, kuri, remiantis SESV II priedu, yra užjūrio šalis ar teritorija, kai Danijos valdžios institucijos nustato įpareigojimą Danijoje įsteigtai įmonei, o įmonė nevykdo kitos veiklos Grenlandijoje?

Kokią reikšmę atsakymams į 1–5 klausimus turi SESV 107 straipsnio 1 dalis, 108 straipsnio 3 dalis ir 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimas dėl SESV 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas?

7.	Kokią reikšmę atsakymams į 1–5 klausimus turi minimalaus konkurencijos iškraipymo principas, inter alia, įtvirtintas Universaliųjų paslaugų direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje, 3 straipsnio 2 dalyje, preambulės 4, 18, 23 ir 26 konstatuojamosiose dalyse ir IV priedo B dalyje?

8.	Jei Universaliųjų paslaugų direktyvos nuostatos draudžia 1, 2 ir 4 klausimuose nurodytus nacionalinius mechanizmus, ar šios nuostatos ir draudimai turi tiesioginį poveikį?

(1) OL L 108, p. 51; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 367.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/13

2013 m. balandžio 26 d.Tribunale di Cagliari (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš Sergio Alfonso Lorrai

(Byla C-224/13)

(2013/C 207/23)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale di Cagliari

Šalys pagrindinėje byloje

Sergio Alfonso Lorrai

Prejudiciniai klausimai

Ar pagal EŽTK 6 straipsnio ir ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 2 dalies aiškinimą draudžiama taikyti Baudžiamojo proceso kodekso 70, 71 ir 72 straipsnius, kiek jais įpareigojama patvirtinus kalinamojo nesugebėjimą sąmoningai dalyvauti procese dėl neišgydomos ligos, kai būklė negali pagėrėti, neterminuotai sustabdyti procesą ir ligoniui periodiškai taikyti ekspertų patikrinimus?

Ar pagal EŽTK 6 straipsnio ir ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 2 dalies aiškinimą draudžiama taikyti Baudžiamojo proceso kodekso 159 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kiek juo nurodoma neterminuotai sustabdyti senaties terminą (kas pusmetį pratęsiant, kaip tai numatyta baudžiamojo proceso kodekso 72 straipsnyje) kalinamojo nesugebėjimo sąmoningai dalyvauti procese dėl neišgydomos ligos, kai būklė negali pagėrėti, atveju?

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/13

2013 m. balandžio 29 d.Conseil d'État (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ville d'Ottignies-Louvain-la-Neuve, Michel Tillieut, Willy Gregoire, Marc Lacroix prieš Région wallonne

(Byla C-225/13)

(2013/C 207/24)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil d'État

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Ville d'Ottignies-Louvain-la-Neuve, Michel Tillieut, Willy Gregoire, Marc Lacroix

Atsakovė: Région wallonne

Prejudiciniai klausimai

Ar pagal Direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų (1) 7 straipsnį atliekų valdymo planu galima laikyti norminio teisės akto nuostatą, kurioje numatyta, kad, nukrypstant nuo taisyklės, pagal kurią leidimas gali būti išduodamas tik atliekų tvarkymo plane nurodytiems techninio užpylimo žemėmis centrams, iki šio atliekų valdymo plano įsigaliojimo leidimus gavę tokie centrai po šio įsigaliojimo gali gauti naujus leidimus žemės sklypuose, dėl kurių suteikti leidimai prieš atliekų valdymo plano įsigaliojimą?

Ar Direktyvos 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (2) 2 straipsnio a punktas turi būti aiškinamas taip, kad juo remiantis plano ir programos sąvoka apima norminio teisės akto nuostatą, kurioje numatyta, kad, nukrypstant nuo taisyklės, pagal kurią leidimas gali būti išduodamas tik atliekų tvarkymo plane, kurio reikalaujama pagal Direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 7 straipsnį, nurodytiems techninio užpylimo žemėmis centrams, iki šio atliekų valdymo plano įsigaliojimo leidimus gavę tokie centrai po šio įsigaliojimo gali gauti naujus leidimus žemės sklypuose, dėl kurių suteikti leidimai prieš atliekų valdymo plano įsigaliojimą?

3.	Jei atsakymas į antrąjį klausimą būtų teigiamas, ar 1996 m. birželio 27 d. Dekreto dėl atliekų, iš dalies pakeisto 2003 m. spalio 16 d. Dekretu, 70 straipsnio antra pastraipa atitinka Direktyvoje 2001/42/EB numatytus pasekmių vertinimui keliamus reikalavimus?

(1) 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 75/442/EEB dėl atliekų (OL L 194, p. 39; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 23).

(2) 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, p. 30; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 6 t., p. 157).

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/13

2013 m. balandžio 29 d.Albergo Quattro Fontane Snc pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. vasario 20 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) nutarties sujungtose bylose T-278/00–T-280/00, T-282–T-286/00 ir T-288/00–T-295/00 Albergo Quattro Fontane ir kt. prieš Komisiją

(Byla C-227/13)

(2013/C 207/25)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Albergo Quattro Fontane Snc, atstovaujama advokatų A. Bianchini ir F. Busetto

Kitos proceso šalys: Comitato „Venezia vuole vivere“, Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti skundžiamą Bendrojo Teismo nutartį.

—

Patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus ir todėl:

—	panaikinti 1999 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimą 2000/394/EB dėl pagalbos priemonių Venecijoje ir Kjodžoje įsteigtoms įmonėms, numatytų įstatymuose Nr. 30/1997 ir Nr. 206/1995, nustatančiuose socialinio draudimo įmokų sumažinimą, kiek tai yra reikalinga ir atsižvelgiant į apeliantų interesus;

—	nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti šį sprendimą, kiek juo reikalaujama išieškoti suteiktus sumažinimus, ir priteisti palūkanas nuo jų sumos už teismo sprendime nurodytą laikotarpį;

—	Priteisti iš Komisijas bylinėjimosi išlaidas, priklausančias nuo teismo instancijos.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas devyniais pagrindais:

Pirmasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes nekonstatuota, kad nagrinėjamos priemonės dėl jų kompensuojamojo pobūdžio nebuvo naudingos jų gavėjams.

Antrasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes neatsižvelgta arba bet kuriuo atveju neįvertinta, ar nagrinėjamos priemonės gali turėti įtakos konkurencijai tarptautinėje prekyboje.

Trečiasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikytos nukrypti leidžiančios nuostatos, nustatytos EB 87 straipsnio 2 dalies b punkte (dabar SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktas) ir 83 straipsnio 3 dalies b punkte (dabar SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktas).

Ketvirtasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 87 straipsnio 3 dalies c punkte (dabar SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas).

Penktasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 87 straipsnio 3 dalies d ir e punktuose (dabar SESV 107 straipsnio 3 dalies d ir e punktai).

Šeštasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 86 straipsnio 2 dalyje (dabar SESV 106 straipsnio 2 dalis).

Septintasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes neatsižvelgta į egzistuojančią pagalbą ir dėl to pažeista EB 88 straipsnio 3 dalis (dabar SESV 108 straipsnio 3 dalis) ir Reglamento Nr. 659/1999 (1) straipsnis.

Aštuntasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalis dėl išieškojimo tvarkos.

Devintasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 2 dalis dėl palūkanų taikymo.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/14

2013 m. balandžio 29 d.Hotel Gabrielli srl, dabar — Hotel Gabrielli Sandwirth SpA, pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. vasario 20 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) nutarties sujungtose bylose T-278/00–T-280/00, T-282–T-286/00 ir T-288/00–T-295/00 Albergo Quattro Fontane ir kt. prieš Komisiją

(Byla C-228/13 P)

(2013/C 207/26)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Hotel Gabrielli srl, dabar — Hotel Gabrielli Sandwirth SpA, atstovaujama advokatų A. Bianchini ir F. Busetto

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Comitato „Venezia vuole vivere“

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti skundžiamą Bendrojo Teismo nutartį.

—

Patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus ir todėl:

—	panaikinti 1999 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimą 2000/394/EB dėl pagalbos priemonių Venecijoje ir Kjodžoje įsteigtoms įmonėms, numatytų įstatymuose Nr. 30/1997 ir Nr. 206/1995, nustatančiuose socialinio draudimo įmokų sumažinimą, kiek tai yra reikalinga ir atsižvelgiant į apeliantų interesus;

—	nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti šį sprendimą, kiek juo reikalaujama išieškoti suteiktus sumažinimus, ir priteisti palūkanas nuo jų sumos už teismo sprendime nurodytą laikotarpį;

—	Priteisti iš Komisijas bylinėjimosi išlaidas, priklausančias nuo teismo instancijos.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas devyniais pagrindais:

Pirmasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes nekonstatuota, kad nagrinėjamos priemonės dėl jų kompensuojamojo pobūdžio nebuvo naudingos jų gavėjams.

Antrasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes neatsižvelgta arba bet kuriuo atveju neįvertinta, ar nagrinėjamos priemonės gali turėti įtakos konkurencijai tarptautinėje prekyboje.

Ketvirtasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 87 straipsnio 3 dalies c punkte (dabar SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas).

Penktasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 87 straipsnio 3 dalies d ir e punktuose (dabar SESV 107 straipsnio 3 dalies d ir e punktai).

Šeštasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 86 straipsnio 2 dalyje (dabar SESV 106 straipsnio 2 dalis).

Aštuntasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalis dėl išieškojimo tvarkos.

Devintasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 2 dalis dėl palūkanų taikymo.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/15

2013 m. balandžio 29 d.GE.AL.VE. Srl pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. vasario 20 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) nutarties sujungtose bylose T-278/00–T-280/00, T-282–T-286/00 ir T-288/00–T-295/00 Albergo Quattro Fontane ir kt. prieš Komisiją

(Byla C-229/13 P)

(2013/C 207/27)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: GE.AL.VE. Srl, atstovaujama advokatų A. Bianchini ir F. Busetto

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Comitato „Venezia vuole vivere“

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti skundžiamą Bendrojo Teismo nutartį.

—

Patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus ir todėl:

—	panaikinti 1999 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimą 2000/394/EB dėl pagalbos priemonių Venecijoje ir Kjodžoje įsteigtoms įmonėms, numatytų įstatymuose Nr. 30/1997 ir Nr. 206/1995, nustatančiuose socialinio draudimo įmokų sumažinimą, kiek tai yra reikalinga ir atsižvelgiant į apeliantų interesus;

—	nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti šį sprendimą, kiek juo reikalaujama išieškoti suteiktus sumažinimus, ir priteisti palūkanas nuo jų sumos už teismo sprendime nurodytą laikotarpį;

—	Priteisti iš Komisijas bylinėjimosi išlaidas, priklausančias nuo teismo instancijos.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas devyniais pagrindais:

Pirmasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes nekonstatuota, kad nagrinėjamos priemonės dėl jų kompensuojamojo pobūdžio nebuvo naudingos jų gavėjams.

Antrasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes neatsižvelgta arba bet kuriuo atveju neįvertinta, ar nagrinėjamos priemonės gali turėti įtakos konkurencijai tarptautinėje prekyboje.

Ketvirtasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 87 straipsnio 3 dalies c punkte (dabar SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas).

Penktasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 87 straipsnio 3 dalies d ir e punktuose (dabar SESV 107 straipsnio 3 dalies d ir e punktai).

Šeštasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 86 straipsnio 2 dalyje (dabar SESV 106 straipsnio 2 dalis).

Aštuntasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalis dėl išieškojimo tvarkos.

Devintasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 2 dalis dėl palūkanų taikymo.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/16

2013 m. balandžio 29 d.Metropolitan SpA, dabar — Metropolitan srl, pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. vasario 20 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) nutarties sujungtose bylose T-278/00–T-280/00, T-282–T-286/00 ir T-288/00–T-295/00 Albergo Quattro Fontane ir kt. prieš Komisiją

(Byla C-230/13 P)

(2013/C 207/28)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Metropolitan SpA, dabar — Metropolitan srl, atstovaujama advokatų A. Bianchini ir F. Busetto

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Comitato „Venezia vuole vivere“

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti skundžiamą Bendrojo Teismo nutartį.

—

Patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus ir todėl:

—	panaikinti 1999 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimą 2000/394/EB dėl pagalbos priemonių Venecijoje ir Kjodžoje įsteigtoms įmonėms, numatytų įstatymuose Nr. 30/1997 ir Nr. 206/1995, nustatančiuose socialinio draudimo įmokų sumažinimą, kiek tai yra reikalinga ir atsižvelgiant į apeliantų interesus;

—	nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti šį sprendimą, kiek juo reikalaujama išieškoti suteiktus sumažinimus, ir priteisti palūkanas nuo jų sumos už teismo sprendime nurodytą laikotarpį;

—	Priteisti iš Komisijas bylinėjimosi išlaidas, priklausančias nuo teismo instancijos.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas devyniais pagrindais:

Pirmasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes nekonstatuota, kad nagrinėjamos priemonės dėl jų kompensuojamojo pobūdžio nebuvo naudingos jų gavėjams.

Antrasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes neatsižvelgta arba bet kuriuo atveju neįvertinta, ar nagrinėjamos priemonės gali turėti įtakos konkurencijai tarptautinėje prekyboje.

Ketvirtasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 87 straipsnio 3 dalies c punkte (dabar SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas).

Penktasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 87 straipsnio 3 dalies d ir e punktuose (dabar SESV 107 straipsnio 3 dalies d ir e punktai).

Šeštasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 86 straipsnio 2 dalyje (dabar SESV 106 straipsnio 2 dalis).

Aštuntasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalis dėl išieškojimo tvarkos.

Devintasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 2 dalis dėl palūkanų taikymo.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/17

2013 m. balandžio 29 d.Hotel Concordia srl, dabar — Hotel Concordia Snc, pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. vasario 20 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) nutarties sujungtose bylose T-278/00–T-280/00, T-282–T-286/00 ir T-288/00–T-295/00 Albergo Quattro Fontane ir kt. prieš Komisiją

(Byla C-231/13 P)

(2013/C 207/29)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Hotel Concordia srl, dabar — Hotel Concordia Snc, atstovaujama advokatų A. Bianchini ir F. Busetto

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Comitato „Venezia vuole vivere“

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti skundžiamą Bendrojo Teismo nutartį.

—

Patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus ir todėl:

—	panaikinti 1999 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimą 2000/394/EB dėl pagalbos priemonių Venecijoje ir Kjodžoje įsteigtoms įmonėms, numatytų įstatymuose Nr. 30/1997 ir Nr. 206/1995, nustatančiuose socialinio draudimo įmokų sumažinimą, kiek tai yra reikalinga ir atsižvelgiant į apeliantų interesus;

—	nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti šį sprendimą, kiek juo reikalaujama išieškoti suteiktus sumažinimus, ir priteisti palūkanas nuo jų sumos už teismo sprendime nurodytą laikotarpį;

—	Priteisti iš Komisijas bylinėjimosi išlaidas, priklausančias nuo teismo instancijos.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas devyniais pagrindais:

Pirmasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes nekonstatuota, kad nagrinėjamos priemonės dėl jų kompensuojamojo pobūdžio nebuvo naudingos jų gavėjams.

Antrasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes neatsižvelgta arba bet kuriuo atveju neįvertinta, ar nagrinėjamos priemonės gali turėti įtakos konkurencijai tarptautinėje prekyboje.

Ketvirtasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 87 straipsnio 3 dalies c punkte (dabar SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas).

Penktasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 87 straipsnio 3 dalies d ir e punktuose (dabar SESV 107 straipsnio 3 dalies d ir e punktai).

Šeštasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 86 straipsnio 2 dalyje (dabar SESV 106 straipsnio 2 dalis).

Aštuntasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalis dėl išieškojimo tvarkos.

Devintasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 2 dalis dėl palūkanų taikymo.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/18

2013 m. balandžio 29 d. SPLIA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. vasario 20 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) nutarties sujungtose bylose T-278/00–T-280/00, T-282–T-286/00 ir T-288/00–T-295/00 Albergo Quattro Fontane ir kt. prieš Komisiją

(Byla C-232/13 P)

(2013/C 207/30)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Società per l'industria alberghiera (SPLIA), atstovaujama advokatų A. Bianchini ir F. Busetto

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Comitato „Venezia vuole vivere“

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti skundžiamą Bendrojo Teismo nutartį.

—

Patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus ir todėl:

—	panaikinti 1999 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimą 2000/394/EB dėl pagalbos priemonių Venecijoje ir Kjodžoje įsteigtoms įmonėms, numatytų įstatymuose Nr. 30/1997 ir Nr. 206/1995, nustatančiuose socialinio draudimo įmokų sumažinimą, kiek tai yra reikalinga ir atsižvelgiant į apeliantų interesus;

—	nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti šį sprendimą, kiek juo reikalaujama išieškoti suteiktus sumažinimus, ir priteisti palūkanas nuo jų sumos už teismo sprendime nurodytą laikotarpį;

—	Priteisti iš Komisijas bylinėjimosi išlaidas, priklausančias nuo teismo instancijos.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas devyniais pagrindais:

Pirmasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes nekonstatuota, kad nagrinėjamos priemonės dėl jų kompensuojamojo pobūdžio nebuvo naudingos jų gavėjams.

Antrasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes neatsižvelgta arba bet kuriuo atveju neįvertinta, ar nagrinėjamos priemonės gali turėti įtakos konkurencijai tarptautinėje prekyboje.

Ketvirtasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 87 straipsnio 3 dalies c punkte (dabar SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas).

Penktasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 87 straipsnio 3 dalies d ir e punktuose (dabar SESV 107 straipsnio 3 dalies d ir e punktai).

Šeštasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 86 straipsnio 2 dalyje (dabar SESV 106 straipsnio 2 dalis).

Aštuntasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalis dėl išieškojimo tvarkos.

Devintasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 2 dalis dėl palūkanų taikymo.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/19

2013 m. balandžio 29 d.Principessa, likviduojama, pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. vasario 20 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) nutarties sujungtose bylose T-278/00–T-280/00, T-282–T-286/00 ir T-288/00–T-295/00 Albergo Quattro Fontane ir kt. prieš Komisiją

(Byla C-233/13 P)

(2013/C 207/31)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Principessa, likviduojama, atstovaujama advokatų A. Bianchini ir F. Busetto

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Comitato „Venezia vuole vivere“

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti skundžiamą Bendrojo Teismo nutartį.

—

Patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus ir todėl:

—	panaikinti 1999 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimą 2000/394/EB dėl pagalbos priemonių Venecijoje ir Kjodžoje įsteigtoms įmonėms, numatytų įstatymuose Nr. 30/1997 ir Nr. 206/1995, nustatančiuose socialinio draudimo įmokų sumažinimą, kiek tai yra reikalinga ir atsižvelgiant į apeliantų interesus;

—	nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti šį sprendimą, kiek juo reikalaujama išieškoti suteiktus sumažinimus, ir priteisti palūkanas nuo jų sumos už teismo sprendime nurodytą laikotarpį;

—	Priteisti iš Komisijas bylinėjimosi išlaidas, priklausančias nuo teismo instancijos.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas devyniais pagrindais:

Pirmasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes nekonstatuota, kad nagrinėjamos priemonės dėl jų kompensuojamojo pobūdžio nebuvo naudingos jų gavėjams.

Antrasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes neatsižvelgta arba bet kuriuo atveju neįvertinta, ar nagrinėjamos priemonės gali turėti įtakos konkurencijai tarptautinėje prekyboje.

Ketvirtasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 87 straipsnio 3 dalies c punkte (dabar SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas).

Penktasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 87 straipsnio 3 dalies d ir e punktuose (dabar SESV 107 straipsnio 3 dalies d ir e punktai).

Šeštasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 86 straipsnio 2 dalyje (dabar SESV 106 straipsnio 2 dalis).

Aštuntasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalis dėl išieškojimo tvarkos.

Devintasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 2 dalis dėl palūkanų taikymo.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/19

2013 m. balandžio 29 d.Albergo Saturnia Internazionale Spa pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. vasario 20 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) nutarties sujungtose bylose T-278/00–T-280/00, T-282–T-286/00 ir T-288/00–T-295/00 Albergo Quattro Fontane ir kt. prieš Komisiją

(Byla C-234/13 P)

(2013/C 207/32)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Albergo Saturnia Internazionale Spa, atstovaujama advokatų A. Bianchini ir F. Busetto

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Comitato „Venezia vuole vivere“

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti skundžiamą Bendrojo Teismo nutartį.

—

Patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus ir todėl:

—	panaikinti 1999 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimą 2000/394/EB dėl pagalbos priemonių Venecijoje ir Kjodžoje įsteigtoms įmonėms, numatytų įstatymuose Nr. 30/1997 ir Nr. 206/1995, nustatančiuose socialinio draudimo įmokų sumažinimą, kiek tai yra reikalinga ir atsižvelgiant į apeliantų interesus;

—	nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti šį sprendimą, kiek juo reikalaujama išieškoti suteiktus sumažinimus, ir priteisti palūkanas nuo jų sumos už teismo sprendime nurodytą laikotarpį;

—	Priteisti iš Komisijas bylinėjimosi išlaidas, priklausančias nuo teismo instancijos.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas devyniais pagrindais:

Pirmasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes nekonstatuota, kad nagrinėjamos priemonės dėl jų kompensuojamojo pobūdžio nebuvo naudingos jų gavėjams.

Antrasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes neatsižvelgta arba bet kuriuo atveju neįvertinta, ar nagrinėjamos priemonės gali turėti įtakos konkurencijai tarptautinėje prekyboje.

Ketvirtasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 87 straipsnio 3 dalies c punkte (dabar SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas).

Penktasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 87 straipsnio 3 dalies d ir e punktuose (dabar SESV 107 straipsnio 3 dalies d ir e punktai).

Šeštasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 86 straipsnio 2 dalyje (dabar SESV 106 straipsnio 2 dalis).

Aštuntasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalis dėl išieškojimo tvarkos.

Devintasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 2 dalis dėl palūkanų taikymo.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/20

2013 m. balandžio 29 d.Savoia e Jolanda Srl pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. vasario 20 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) nutarties sujungtose bylose T-278/00–T-280/00, T-282–T-286/00 ir T-288/00–T-295/00 Albergo Quattro Fontane ir kt. prieš Komisiją

(Byla C-235/13 P)

(2013/C 207/33)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Savoia e Jolanda Srl, atstovaujama advokatų A. Bianchini ir F. Busetto

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Comitato „Venezia vuole vivere“

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti skundžiamą Bendrojo Teismo nutartį.

—

Patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus ir todėl:

—	panaikinti 1999 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimą 2000/394/EB dėl pagalbos priemonių Venecijoje ir Kjodžoje įsteigtoms įmonėms, numatytų įstatymuose Nr. 30/1997 ir Nr. 206/1995, nustatančiuose socialinio draudimo įmokų sumažinimą, kiek tai yra reikalinga ir atsižvelgiant į apeliantų interesus;

—	nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti šį sprendimą, kiek juo reikalaujama išieškoti suteiktus sumažinimus, ir priteisti palūkanas nuo jų sumos už teismo sprendime nurodytą laikotarpį;

—	Priteisti iš Komisijas bylinėjimosi išlaidas, priklausančias nuo teismo instancijos.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas devyniais pagrindais:

Pirmasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes nekonstatuota, kad nagrinėjamos priemonės dėl jų kompensuojamojo pobūdžio nebuvo naudingos jų gavėjams.

Antrasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes neatsižvelgta arba bet kuriuo atveju neįvertinta, ar nagrinėjamos priemonės gali turėti įtakos konkurencijai tarptautinėje prekyboje.

Ketvirtasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 87 straipsnio 3 dalies c punkte (dabar SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas).

Penktasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 87 straipsnio 3 dalies d ir e punktuose (dabar SESV 107 straipsnio 3 dalies d ir e punktai).

Šeštasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 86 straipsnio 2 dalyje (dabar SESV 106 straipsnio 2 dalis).

Aštuntasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalis dėl išieškojimo tvarkos.

Devintasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 2 dalis dėl palūkanų taikymo.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/21

2013 m. balandžio 29 d.Biasutti Hotels srl, dabar — Hotels Biasutti Snc, pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. vasario 20 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) nutarties sujungtose bylose T-278/00–T-280/00, T-282–T-286/00 ir T-288/00–T-295/00 Albergo Quattro Fontane ir kt. prieš Komisiją

(Byla C-236/13 P)

(2013/C 207/34)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Biasutti Hotels srl, dabar — Hotels Biasutti Snc, atstovaujama advokatų A. Bianchini ir F. Busetto

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Comitato „Venezia vuole vivere“

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti skundžiamą Bendrojo Teismo nutartį.

—

Patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus ir todėl:

—	panaikinti 1999 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimą 2000/394/EB dėl pagalbos priemonių Venecijoje ir Kjodžoje įsteigtoms įmonėms, numatytų įstatymuose Nr. 30/1997 ir Nr. 206/1995, nustatančiuose socialinio draudimo įmokų sumažinimą, kiek tai yra reikalinga ir atsižvelgiant į apeliantų interesus;

—	nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti šį sprendimą, kiek juo reikalaujama išieškoti suteiktus sumažinimus, ir priteisti palūkanas nuo jų sumos už teismo sprendime nurodytą laikotarpį;

—	Priteisti iš Komisijas bylinėjimosi išlaidas, priklausančias nuo teismo instancijos.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas devyniais pagrindais:

Pirmasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes nekonstatuota, kad nagrinėjamos priemonės dėl jų kompensuojamojo pobūdžio nebuvo naudingos jų gavėjams.

Antrasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes neatsižvelgta arba bet kuriuo atveju neįvertinta, ar nagrinėjamos priemonės gali turėti įtakos konkurencijai tarptautinėje prekyboje.

Ketvirtasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 87 straipsnio 3 dalies c punkte (dabar SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas).

Penktasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 87 straipsnio 3 dalies d ir e punktuose (dabar SESV 107 straipsnio 3 dalies d ir e punktai).

Šeštasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 86 straipsnio 2 dalyje (dabar SESV 106 straipsnio 2 dalis).

Aštuntasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalis dėl išieškojimo tvarkos.

Devintasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 2 dalis dėl palūkanų taikymo.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/22

2013 m. balandžio 29 d.Ge.A.P. Srl pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. vasario 20 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) nutarties sujungtose bylose T-278/00–T-280/00, T-282–T-286/00 ir T-288/00–T-295/00 Albergo Quattro Fontane ir kt. prieš Komisiją

(Byla C-237/13 P)

(2013/C 207/35)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Ge.A.P. Srl, atstovaujama advokatų A. Bianchini ir F. Busetto

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Comitato „Venezia vuole vivere“

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti skundžiamą Bendrojo Teismo nutartį.

—

Patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus ir todėl:

—	panaikinti 1999 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimą 2000/394/EB dėl pagalbos priemonių Venecijoje ir Kjodžoje įsteigtoms įmonėms, numatytų įstatymuose Nr. 30/1997 ir Nr. 206/1995, nustatančiuose socialinio draudimo įmokų sumažinimą, kiek tai yra reikalinga ir atsižvelgiant į apeliantų interesus;

—	nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti šį sprendimą, kiek juo reikalaujama išieškoti suteiktus sumažinimus, ir priteisti palūkanas nuo jų sumos už teismo sprendime nurodytą laikotarpį;

—	Priteisti iš Komisijas bylinėjimosi išlaidas, priklausančias nuo teismo instancijos.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas devyniais pagrindais:

Pirmasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes nekonstatuota, kad nagrinėjamos priemonės dėl jų kompensuojamojo pobūdžio nebuvo naudingos jų gavėjams.

Antrasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes neatsižvelgta arba bet kuriuo atveju neįvertinta, ar nagrinėjamos priemonės gali turėti įtakos konkurencijai tarptautinėje prekyboje.

Ketvirtasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 87 straipsnio 3 dalies c punkte (dabar SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas).

Penktasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 87 straipsnio 3 dalies d ir e punktuose (dabar SESV 107 straipsnio 3 dalies d ir e punktai).

Šeštasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 86 straipsnio 2 dalyje (dabar SESV 106 straipsnio 2 dalis).

Aštuntasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalis dėl išieškojimo tvarkos.

Devintasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 2 dalis dėl palūkanų taikymo.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/23

2013 m. balandžio 29 d.Rialto Inn Srl pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. vasario 20 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) nutarties sujungtose bylose T-278/00–T-280/00, T-282–T-286/00 ir T-288/00–T-295/00 Albergo Quattro Fontane ir kt. prieš Komisiją

(Byla C-238/13 P)

(2013/C 207/36)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Rialto Inn Srl, atstovaujama advokatų A. Bianchini ir F. Busetto

Kitos proceso šalys: Comitato „Venezia vuole vivere“, Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti skundžiamą Bendrojo Teismo nutartį.

—

Patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus ir todėl:

—	panaikinti 1999 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimą 2000/394/EB dėl pagalbos priemonių Venecijoje ir Kjodžoje įsteigtoms įmonėms, numatytų įstatymuose Nr. 30/1997 ir Nr. 206/1995, nustatančiuose socialinio draudimo įmokų sumažinimą, kiek tai yra reikalinga ir atsižvelgiant į apeliantų interesus;

—	nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti šį sprendimą, kiek juo reikalaujama išieškoti suteiktus sumažinimus, ir priteisti palūkanas nuo jų sumos už teismo sprendime nurodytą laikotarpį;

—	Priteisti iš Komisijas bylinėjimosi išlaidas, priklausančias nuo teismo instancijos.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas devyniais pagrindais:

Pirmasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes nekonstatuota, kad nagrinėjamos priemonės dėl jų kompensuojamojo pobūdžio nebuvo naudingos jų gavėjams.

Antrasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes neatsižvelgta arba bet kuriuo atveju neįvertinta, ar nagrinėjamos priemonės gali turėti įtakos konkurencijai tarptautinėje prekyboje.

Ketvirtasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 87 straipsnio 3 dalies c punkte (dabar SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas).

Penktasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 87 straipsnio 3 dalies d ir e punktuose (dabar SESV 107 straipsnio 3 dalies d ir e punktai).

Šeštasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 86 straipsnio 2 dalyje (dabar SESV 106 straipsnio 2 dalis).

Aštuntasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalis dėl išieškojimo tvarkos.

Devintasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 2 dalis dėl palūkanų taikymo.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/24

2013 m. balandžio 29 d.Bonvecchiati Srl pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. vasario 20 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) nutarties sujungtose bylose T-278/00–T-280/00, T-282–T-286/00 ir T-288/00–T-295/00 Albergo Quattro Fontane ir kt. prieš Komisiją

(Byla C-239/13 P)

(2013/C 207/37)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Bonvecchiati Srl, atstovaujama advokatų A. Bianchini ir F. Busetto

Kitos proceso šalys: Comitato „Venezia vuole vivere“, Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti skundžiamą Bendrojo Teismo nutartį.

—

Patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus ir todėl:

—	panaikinti 1999 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimą 2000/394/EB dėl pagalbos priemonių Venecijoje ir Kjodžoje įsteigtoms įmonėms, numatytų įstatymuose Nr. 30/1997 ir Nr. 206/1995, nustatančiuose socialinio draudimo įmokų sumažinimą, kiek tai yra reikalinga ir atsižvelgiant į apeliantų interesus;

—	nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti šį sprendimą, kiek juo reikalaujama išieškoti suteiktus sumažinimus, ir priteisti palūkanas nuo jų sumos už teismo sprendime nurodytą laikotarpį;

—	Priteisti iš Komisijas bylinėjimosi išlaidas, priklausančias nuo teismo instancijos.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas devyniais pagrindais:

Pirmasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes nekonstatuota, kad nagrinėjamos priemonės dėl jų kompensuojamojo pobūdžio nebuvo naudingos jų gavėjams.

Antrasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes neatsižvelgta arba bet kuriuo atveju neįvertinta, ar nagrinėjamos priemonės gali turėti įtakos konkurencijai tarptautinėje prekyboje.

Ketvirtasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 87 straipsnio 3 dalies c punkte (dabar SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas).

Penktasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 87 straipsnio 3 dalies d ir e punktuose (dabar SESV 107 straipsnio 3 dalies d ir e punktai).

Šeštasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta nukrypti leidžianti nuostata, nustatyta EB 86 straipsnio 2 dalyje (dabar SESV 106 straipsnio 2 dalis).

Aštuntasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalis dėl išieškojimo tvarkos.

Devintasis pagrindas: nutarties neteisingumas, nes netaikyta Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 2 dalis dėl palūkanų taikymo.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/24

2013 m. balandžio 29 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Commerz Nederland NV, kita kasacinio proceso šalis: Havenbedrijf Rotterdam NV

(Byla C-242/13)

(2013/C 207/38)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Commerz Nederland NV

Kita kasacinio proceso šalis: Havenbedrijf Rotterdam NV

Prejudiciniai klausimai

Ar valstybės įmonės suteiktą garantiją priskirti viešosioms institucijoms — to reikia siekiant ją kvalifikuoti kaip valstybės pagalbą pagal SESV 107 ir 108 straipsnius — būtinai kliudo tai, kad garantiją, kaip yra nagrinėjamu atveju, suteikė (vienintelis) valstybės įmonės vadovas, kuris, nors pagal civilinės teisės normas ir turėjo tam įgaliojimus, veikė savavališkai, sąmoningai slėpė informaciją apie garantijos suteikimą, nesilaikė valstybės įmonės įstatų, nes nepaprašė stebėtojų tarybos pritarimo, ir, be to, manytina, kad atitinkama viešoji institucija (šiuo atveju — savivaldybė) nenorėjo suteikti garantijos?

Ar šios aplinkybės, jeigu jos nebūtinai yra kliūtis priskirti viešosioms institucijoms, neturi reikšmės atsakant į klausimą, ar garantijos suteikimas gali būti priskirtas viešosioms institucijoms, ar teismas turi atlikti vertinimą atsižvelgdamas į kitus netiesioginius įrodymus, patvirtinančius priskyrimą viešosioms institucijoms arba jį paneigiančius?

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/25

2013 m. gegužės 2 d.Manutencoop Soc. coop., buvusios Manutencoop Soc. coop. arl., ir Astrocoop Universale Pulizie, Manutenzioni e Trasporti Soc. coop. r.l. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. vasario 20 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimtos nutarties bylose T-278/00–T-280/00, T-282/00–T-286/00 ir T-288/00–T-295/00, Albergo Quattro Fontane ir kt. prieš Komisiją

(Byla C-246/13 P)

(2013/C 207/39)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantės: Manutencoop Soc. coop., buvusi Manutencoop Soc. coop. r.l., ir Astrocoop Universale Pulizie, Manutenzioni e Trasporti Soc. coop r.l., atstovaujamos advokatų A. Vianello, A. Bortoluzzi ir A. Veronese

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Comitato „Venezia vuole vivere“

Apeliančių reikalavimai

—	Panaikinti ir (arba) pakeisti 2013 m. vasario 20 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) nutartį bylose T‒280/00 ir T‒285/00, apie kurią pranešta 2013 m. vasario 25 d.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos apeliacinį skundą apeliantės nurodo du pagrindus.

Pirma, Bendrojo Teismo nutartyje padaryta teisės klaida taikant Teisingumo Teismo sprendime „Comitato Venezia vuole vivere“ nurodytus principus, susijusius, pirma, su Komisijos pareiga motyvuoti sprendimus dėl valstybės pagalbos. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į Teisingumo Teismo išvadas, kad Komisijos sprendime „turi būti visi pagrindiniai elementai, reikalingi tam, kad nacionalinės valdžios institucijos galėtų jį įgyvendinti“. Tačiau, nors ginčijamame sprendime nebuvo nurodyta pagrindinių elementų, reikalingų tam, kad nacionalinės valdžios institucijos galėtų jį įgyvendinti, Bendrasis Teismas nenustatė jokių Komisijos priimant ginčijamą sprendimą taikyto metodo trūkumų ir taip padarė teisės klaidą.

Antra, nutartyje padaryta teisės klaida taikant Teisingumo Teismo sprendime „Comitato Venezia vuole vivere“ nurodytus principus, susijusius su SESV 107 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų įrodinėjimo pareigos paskirstymu. Remiantis Teisingumo Teismo sprendime „Comitato Venezia vuole vivere“ nurodytais principais pagalbos susigrąžinimo stadijoje ne tik jos gavėjas, bet ir valstybė narė kiekvienu konkrečiu atveju turi įrodyti, kad yra SESV 107 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų. Tačiau nagrinėjamu atveju Komisija ginčijamame sprendime nenurodė tokio patikrinimo „tvarkos“, todėl neturėdama pagrindinių elementų, kuriais remdamasi susigrąžinimo stadijoje galėtų įrodyti, kad gavėjams suteiktos lengvatos iš tiesų yra valstybės pagalba, Italijos Respublika perkėlė įrodinėjimo pareigą, nes reikalavo iš atskirų įmonių, gavusių minėtą pagalbą socialinio draudimo įmokų sumažinimo forma, įrodyti, kad nagrinėjamos lengvatos neiškraipo konkurencijos ir neturi poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai, priešingu atveju buvo preziumuojama, kad suteikta lengvata gali iškraipyti konkurenciją ir paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/25

2013 m. gegužės 7 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Nyderlandų Karalystę

(Byla C-252/13)

(2013/C 207/40)

Proceso kalba: olandų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama D. Martin ir M. van Beek

Atsakovė: Nyderlandų Karalystė

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė prašo:

—

Konstatuoti, kad laikydamasi Nyderlandų teisės nuostatų, kurios prieštarauja 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB (1) dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) 1 straipsnio 2 dalies a ir b punktams, 15 straipsniui ir 28 straipsnio 2 daliai, neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

—	Priteisti iš Nyderlandų Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija mano, kad Nyderlandų darbo teisėje nėra pakankamai aiškiai nustatyta, kad, kai darbuotoja grįžta po nėštumo ir motinystės atostogų mažiau palankiomis sąlygomis, tai prieštarauja diskriminavimo dėl nėštumo, gimdymo ir motinystės draudimui.

Vien dėl aplinkybės, kad darbdavys, kuris vienašališkai pakeičia darbo sutartyje nustatytą veiklą ir darbo sąlygas, neįvykdė įsipareigojimų, šis draudimas nėra pakankamai aiškus.

Argumentas, kad kai asmeniui suteikiama įstatyme nustatyta teisė į atostogas, tai kiekvienas mažiau palankesnis vertinimas neišvengiamai yra neteisėtas, yra nepakankamas. Galimybė remtis bendruoju diskriminacijos draudimu ir gero darbdavio principo, kurie įtvirtinti Burgerlijk Wetboek (Civilinis kodeksas), taip pat menkai pakankamai aiškiai ir tiksliai įgyvendina šią direktyvos nuostatą. Šiais bendraisiais Nyderlandų įstatymuose nustatytais principais nėra pakankamai aiškiai įgyvendinamos direktyvos nuostatos.

Šios situacijos nepakanka laikytis skaidrumo ir teisinio saugumo reikalavimų, kuriuos Teisingumo Teismas kelia direktyvos perkėlimui į nacionalinės teisės sistemą.

(1) OL L 204, p. 23.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/26

2013 m. gegužės 8 d.Hof van beroep te Brussel (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Orgacom BVBA prieš Vlaamse Landmaatschappij

(Byla C-254/13)

(2013/C 207/41)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hof van beroep te Brussel

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Orgacom BVBA

Atsakovė: Vlaamse Landmaatschappij

Prejudiciniai klausimai

Ar 1991 m. sausio 23 d. Potvarkio dėl aplinkos apsaugos nuo mėšlo sukeliamos taršos 21 straipsnio 5 dalyje apibrėžtas importo mokestis, kuris turi būti mokamas tik už mėšlo perviršį, atsiradusį ir iš gyvulių mėšlo ir iš kito mėšlo, jį importuojant iš kitų valstybių narių į Flandrijos regioną, nesvarbu, [ar] šis bus toliau perdirbamas arba parduodamas nacionalinėje teritorijoje, ir kuriuo už šį importuotą mėšlo perteklių yra apmokestinamas importuotojas, o už šalyje pagamintą mėšlo perteklių — gamintojas, turi būti laikomas SESV 30 straipsnyje nurodytu lygiaverčio poveikio mokesčiu, t. y. importo muitu, nors valstybė narė, iš kurios mėšlo perteklius išvežamas, tokio eksporto į kitą valstybę narę atveju numato šio mokesčio sumažinimą?

Jei 1991 m. sausio 23 d. Potvarkio dėl aplinkos apsaugos nuo mėšlo sukeliamos taršos 21 straipsnio 5 dalyje apibrėžtas importo mokestis, kuris turi būti mokamas tik už mėšlo perviršį, atsiradusį ir iš gyvulių mėšlo ir iš kito mėšlo, jį importuojant iš kitų valstybių narių į Flandrijos regioną, neturi būti laikomas lygiaverčio poveikio mokesčiu, t. y. importo muitu: ar šiuo atveju minėtas importo mokestis neturi būti vertinamas kaip SESV 110 straipsnyje nurodytas diskriminuojančio pobūdžio mokestis kitų valstybių narių prekėms, nes už šalyje pagamintą gyvulių mėšlą turi būti mokamas bazinis mokestis, kuris yra nacionalinio reglamentavimo dalis ir kurio tarifas kinta atsižvelgiant į gamybos procesą, o už importuotą mėšlo perteklių, nepaisant gamybos proceso (be kita ko, gyvulinės kilmės ar P2O5N kiekio), turi būti mokamas vienodo tarifo importo mokestis, kurio dydis viršija mažiausią 0,00 EUR dydžio bazinio mokesčio už Flandrijos regione pagamintą gyvulių mėšlą tarifą, nors valstybė narė, iš kurios mėšlo perteklius išvežamas, tokio eksporto į kitą valstybę narę atveju numato šio mokesčio sumažinimą?

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/26

2013 m. gegužės 10 d.Hof van beroep te Antwerpen (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Provincie Antwerpen prieš Belgacom NV van publiek recht

(Byla C-256/13)

(2013/C 207/42)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hof van beroep te Antwerpen

Pagrindinės bylos šalys

Apeliantė: Provincie Antwerpen

Kita apeliacinio proceso šalis: Belgacom NV van publiek recht

Prejudicinis klausimas

Ar 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) 6 ir (arba) 13 straipsniai aiškintini taip, kad jais draudžiama valstybės narės institucijai dėl biudžeto ar kitų priežasčių apmokestinti telekomunikacijų operatorių ekonominę veiklą, kurią jie jos teritorijoje arba jos dalyje gali vykdyti naudodami valstybinėje arba privačioje žemėje esančius GSM bokštus, stiebus arba antenas?

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/27

2013 m. gegužės 13 d.Tribunal des affaires de sécurité sociale des Bouches du Rhône (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Anouthani Mlalali prieš CAF des Bouches-du-Rhône

(Byla C-257/13)

(2013/C 207/43)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal des affaires de sécurité sociale des Bouches du Rhône

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Anouthani Mlalali

Atsakovė: CAF des Bouches-du-Rhône

Prejudicinis klausimas

Ar Prancūzijos socialinės apsaugos kodekso L.512 ir D.512-2 straipsniuose įtvirtinti reikalavimai atitinka 2003 m. lapkričio 25 d. Direktyvos 2003/109/EB (1) 11 straipsnį?

(1) 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (OL L 16, p. 44; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 272)

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/27

2013 m. kovo 7 d. Peter Schönberger pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. gegužės 8 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-186/11 Peter Schönberger prieš Europos Parlamentą

(Byla C-261/13 P)

(2013/C 207/44)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantas: Peter Schönberger, atstovaujamas Rechtsanwalt O. Mader

Kita proceso šalis: Europos Parlamentas

Apelianto reikalavimai

Apeliantas prašo:

—	panaikinti 2013 m. kovo 7 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-186/11;

—	patenkinti apelianto pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį ir panaikinti sprendimą, apie kurį atsakovas pranešė apeliantui 2011 m. sausio 25 d. laišku, nes skundas Nr. 1188/2010 buvo baigtas nagrinėti, bet skundų komitetas neišnagrinėjo jo turinio.

—	priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantas teigia, jog pristatydamas faktines aplinkybes Bendrasis Teismas ignoravo tai, kad skundų komiteto pirmininkas be jokio motyvo apeliantui nurodė, jog nors jo skundas yra priimtinas, bet negali būti nagrinėjamas iš esmės. Po to Bendrasis Teismas, iškreipdamas faktines aplinkybes, teigė, kad skundas buvo išnagrinėtas iš esmės.

Apelianto teigimu, Bendrasis Teismas nepaisė pagrindinės teisės į skundą taikymo srities ir neteisingai nusprendė, kad apsiribojo skundo priimtinumo nagrinėjimu. Apeliantas teigia, kad teisės į skundą taikymo sritis taip pat apima skundo, kuris pripažintas priimtinu, materialų nagrinėjimą bei dėl esmės priimtą sprendimą (teisė į skundo nagrinėjimą).

Apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas pats logiškai sau prieštaravo, jog priimtino skundo nenagrinėjimas neturi teisinio poveikio, priešingai nei nepriimtino skundo išnagrinėjimas.

Apelianto teigimu, Bendrasis Teismas prieštaravo savo praktikai, nustatytai Sprendime Tegebauer (1). Bendrasis Teismas šiame sprendime iš tiesų pripažino, kad teisės į skundą veiksmingumui gali pakenkti, jei skundo turinys nebus išnagrinėtas.

Bendrasis Teismas nepripažino, kad Parlamentas padarė teisės klaidą nemotyvavęs savo sprendimo. Bendrasis Teismas pakeitė savo motyvus tam, kad pateisintų skundo nenagrinėjimą.

Bendrasis Teismas ignoravo tai, kad apeliantas neturėjo galimybės objektyviai pateikti savo nuomonės skundų komitetui.

(1) 2011 m. rugsėjo 14 d. Bendrojo Teismo sprendimas Tegebauer prieš Parlamentą (T-308/07, dar nepaskelbtas Rinkinyje).

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/28

2013 m. gegužės 14 d. Ispanijos Karalystės pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. vasario 26 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo bylose T-65/10, T-113/10 ir T-138/10 Ispanija prieš Komisiją

(Byla C-263/13 P)

(2013/C 207/45)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Apeliantė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama A. Rubio González

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

—	Patenkinti šį kasacinį skundą ir panaikinti 2013 m. vasario 26 d. Bendrojo Teismo sprendimą bylose T-65/10, T-113/10 ir T-138/10 Ispanija prieš Komisiją.

—

Panaikinti 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimą C(2009) 9270, 2009 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimą C(2009) 10678 ir 2010 m. sausio 28 d. Komisijos sprendimą C(2010) 337, kuriais sumažinama Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) finansinė pagalba atitinkamai 1 tikslo (1994–1999) Ispanijos veiklos programai „Andalucía“ pagal 1994 m. gruodžio 9 d. Komisijos sprendimą C(94) 3456, 2 tikslo (1997–1999) Ispanijos veiklos programai „País Vasco“ pagal 1998 m. vasario 5 d. Komisijos sprendimą C(1998) 121 ir 1 tikslo (1994–1999) Ispanijos veiklos programai „Comunidad Valenciana“ pagal 1994 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimą C(1994) 3043/6.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

—

Teisės klaida, susijusi su tuo, kad taisant taikant ekstrapoliaciją atsiradusias finansines klaidas jų taisymo pagrindu pripažinta Reglamento 4253/88 (1) 24 straipsnio 2 dalis. Ši nuostata nėra teisinis pagrindas taisant taikant ekstrapoliaciją atsiradusias finansines klaidas sisteminių pažeidimų atveju, nes Komisijai ši teisė nesuteikta.

—

Teisė sklaida, susijusi su Komisijos taikyto ekstrapoliacijos metodo patikimumu, nuoseklumu, reikšmingumu ir tinkamumu. Error de derecho respecto del control de la fiabilidad, coherencia, pertinencia e idoneidad de la extrapolación aplicada por la Comisión . Bendrojo Teismo atlikta mėginio, kuriuo remiantis taikant ekstrapoliaciją padaryti finansiniai pataisymai, reprezentatyvumo kontrolė neatitiko Tetra Laval (2) teismo praktikos.

(1) 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4253/88, nustatantis Reglamento (EEB) Nr. 2052/88 įgyvendinimo nuostatas dėl struktūrinių fondų uždavinių, jų efektyvumo bei jų veiklos koordinavimo tarpusavyje, taip pat su Europos investicijų banko operacijomis ir kitais esamais finansiniais instrumentais (OL L 374, p. 1).

(2) 2005 m. vasario 15 d. Sprendimo Komisija prieš Tetra Laval (C-12/03 P, Rink. p. I-987) 39 punktas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/28

2013 m. gegužės 15 d.Hof van beroep te Antwerpen (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Provincie Antwerpen prieš Mobistar NV

(Byla C-264/13)

(2013/C 207/46)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hof van beroep te Antwerpen

Pagrindinės bylos šalys

Apeliantė: Provincie Antwerpen

Kita apeliacinio proceso šalis: Mobistar NV

Prejudicinis klausimas

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/29

2013 m. gegužės 15 d.Juzgado de lo Social no 2 de Terrassa (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Emiliano Torralbo Marcos prieš Korota S.A., Fondo de Garantía Salarial

(Byla C-265/13)

(2013/C 207/47)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de lo Social no 2 de Terrassa

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Emiliano Torralbo Marcos

Atsakovai: Korota S.A. ir Fondo de Garantía Salarial

Prejudiciniai klausimai

Ar 2012 m. lapkričio 20 d. Įstatymo Nr. 10/2012 dėl teisminių ir Nacionalinio toksikologijos ir teismo medicinos instituto rinkliavų reglamentavimo 1 straipsnio, 2 straipsnio f punkto, 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 2 dalies a punkto, 4 straipsnio 3 dalies, 5 straipsnio 3 dalies, 6 ir 7 straipsnių, 8 straipsnio 1 ir 2 nuostatos prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (1) 47 straipsniui tiek, kiek nacionaliniam teismui jomis nenumatyta galimybė: a) pakeisti žyminių mokesčių dydį arba vertinti su jų proporcingumu susijusius argumentus (kurie galėtų pateisinti valstybės nustatytų mokesčių, t. y. teisės į veiksmingą teisminę gynybą kliūties, taikymą ir jų dydį), kad jiems būtų galima taikyti išimtį; b) atsižvelgti į Sąjungos teisės normų veiksmingo taikymo principą; c) pagal bylos aplinkybes vertinti proceso svarbą bylos šalims; jei nesumokėjus žyminio mokesčio pateiktas atskirasis skundas nepriimamas nagrinėti?

Ar 2012 m. lapkričio 20 d. Įstatymo Nr. 10/2012 1 straipsnio, 2 straipsnio f punkto, 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 2 dalies a punkto, 4 straipsnio 3 dalies, 5 straipsnio 3 dalies, 6 ir 7 straipsnių, 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniui tiek, kiek jos taikomos specialiajai teisenai, kaip antai darbo bylų teisena, kurioje paprastai taikoma Sąjungos teisė, kaip esminis subalansuotos ekonominės ir socialinės plėtros Bendrijoje veiksnys?

Ar, atsižvelgiant į pirma pateiktus klausimus, teismas, kaip antai teikiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą, gali netaikyti nuostatų, kaip antai nurodytų, kai jomis teismui nenumatyta galimybė: a) koreguoti žyminius mokesčius arba vertinti su jų proporcingumu susijusius argumentus (kurie pateisintų valstybės nustatytų mokesčių, t. y. teisės į veiksmingą teisminę gynybą kliūties, taikymą ir jų dydį), kad jiems būtų galima taikyti išimtį; b) atsižvelgti į Sąjungos teisės normų veiksmingo taikymo principą; c) pagal bylos aplinkybes vertinti proceso svarbą bylos šalims; jei nesumokėjus žyminio mokesčio pateiktas atskirasis skundas nepriimamas nagrinėti?

(1) OL C 364, 2000, p. 1.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/29

2013 m. gegužės 15 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje L. Kiek, kita kasacinio proceso šalis: Staatssecretaris van Financiën

(Byla C-266/13)

(2013/C 207/48)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: L. Kik

Kita kasacinio proceso šalis: Staatssecretaris van Financiën

Prejudiciniai klausimai

1.a.

Ar Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 (1) taisykles dėl taikymo asmenims srities ir II antraštinės dalies priskyrimo taisyklės reikia aiškinti taip, kad šios priskyrimo taisyklės taikomos atveju, kaip antai nagrinėjamas šioje byloje, susijusiu su (a) Nyderlanduose gyvenančiu darbuotoju, kuris (b) yra Nyderlandų pilietis, (c) anksčiau draustas privalomuoju draudimu, (d) dirbantis jūreiviu pas Šveicarijoje įsisteigusį darbdavį, (e) vamzdžių klotuve, plaukiojančiame su Panamos vėliava, ir (f) kuris šį darbą pirmiausia dirbo ne Sąjungos teritorijoje (maždaug tris savaites Jungtinių Amerikos Valstijų kontinentiniame šelfe ir maždaug dvi savaites tarptautiniuose vandenyse), o paskui Nyderlandų (maždaug mėnesį ir savaitę) ir Jungtinės Karalystės (beveik savaitę) kontinentiniame šelfe, kai (g) už tai gautos pajamos apmokestinamos Nyderlandų pajamų mokesčiu?

1.b.	Jeigu taip, ar Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 taikomas tik dienomis, kai mokesčių mokėtojas dirba Sąjungos valstybės narės teritorijoje, arba ar ir ankstesniu laikotarpiu, kai jis dirbo kitur ne Sąjungos teritorijoje?

2.	Jeigu Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 taikytinas tokiam darbuotojui, kaip nurodytam 1a klausime, kokia teisės sistema ar sistemos nurodytinos reglamente kaip tuomet taikytinos?

(1) 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (OL L 149, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 35).

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/30

2013 m. gegužės 15 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Nutricia NV prieš Staatssecretaris van Financiën

(Byla C-267/13)

(2013/C 207/49)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Nutricia NV

Atsakovė: Staatssecretaris van Financiën

Prejudiciniai klausimai

Ar sąvoka „medikamentai“ pagal KN 3004 poziciją turi būti aiškinama taip, kad į ją patenka ir maisto preparatai, kaip antai nagrinėjami produktai, kurie skirti tik asmenų, kuriems dėl ligos ar susirgimo taikomas medicininis gydymas, enteriniam maitinimui (per zondą, kuris įvedamas į skandį) prižiūrint medikams ir kuriems, kovojant su šia liga ar susirgimu, produktai skiriami mitybos nepakankamumo prevencijai arba kovai su juo?

2.	Ar sąvoka „gėrimai“ pagal KN 2202 poziciją turi būti aiškinama taip, kad į ją patenka ir skysti maisto produktai, kaip antai nagrinėjami šioje byloje, kurie yra skirti ne išgerti, bet vartoti enteriniu būdu (per zondą, kuris įvedamas į skrandį)?

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/30

2013 m. gegužės 16 d.Tribunalul Sibiu (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Elena Petru prieš Casa Județeană de Asigurări de Sănătate Sibiu, Casa Națională de Asigurări de Sănătate

(Byla C-268/13)

(2013/C 207/50)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunalul Sibiu

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: Elena Petru

Kita proceso šalis: Casa Județeană de Asigurări de Sănătate Sibiu, Casa Națională de Asigurări de Sănătate

Prejudicinis klausimas

Ar atsižvelgiant į Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 (1) 22 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą galimybės gauti atitinkamą gydymą valstybės narės, kurioje asmuo gyvena, teritorijoje nebuvimas turi būti aiškinamas absoliučiai, ar vis dėlto atsižvelgiant į aplinkybes, t. y. ar situacija, kai nepaisant to, jog valstybėje narėje, kurioje asmuo gyvena, operacija gali būti atlikta tinkamu laiku ir tinkamai techninių požiūriu, nes yra reikiamas kvalifikuotas personalas ir turima pakankamai mokslinių žinių, tačiau nėra medikamentų ir pirmos būtinybės medicinos priemonių, atitinka situaciją, kada reikalingas gydymas negali būti suteiktas pagal minėtą straipsnį?

(1) 1971 m. birželio 14 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (OL L 149, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 35)

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/30

2013 m. gegužės 17 d.Consiglio di Stato (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Iraklis Haralambidis prieš Calogero Casilli

(Byla C-270/13)

(2013/C 207/51)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Consiglio di Stato

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: Iraklis Haralambidis

Atsakovas: Calogero Casilli

Prejudiciniai klausimai

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje [susijusioje su kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio paskyrimu uosto administracijos, kuri yra juridinis asmuo, laikomas viešosios teisės reglamentuojama įstaiga, vadovu] SESV 45 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis panašu netaikoma, nes ji susijusi su <…> darbu valstybės tarnyboje (tai nėra šios bylos <…> atvejis), ir į tai, kad uosto administracijos vadovo pareigos vis dėlto gali būti laikomos „darbine veikla“ plačiąja šios sąvokos prasme, <...> ar nuostata, pagal kurią vykdyti šias pareigas gali būti pavesta tik Italijos piliečiams, lemia diskriminaciją dėl pilietybės, kuri draudžiama pagal minėtą 45 straipsnį?

Alternatyviai, ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio vykdomos Italijos uosto administracijos vadovo pareigos gali būti laikomos patenkančiomis į SESV 49 ir kt. straipsniuose įtvirtintos įsisteigimo teisės taikymo sritį ir ar tokiu atveju vidaus teisėje nustatytas draudimas šias pareigas eiti Italijos pilietybės neturintiems asmenims lemia diskriminaciją dėl pilietybės, ar veikiau tokią prielaidą pašalina SESV 51 straipsnis?

Alternatyviai, jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio vykdomos Italijos uosto administracijos vadovo pareigos gali būti laikomos „paslaugų“ teikimu pagal Direktyvą 2006/123/EB (1), ar šioje byloje svarbu, kad ši direktyva netaikoma uosto paslaugoms, ir, jei taip nėra, ar vidaus teisėje nustatytas draudimas, susijęs su šių pareigų vykdymu, lemia diskriminaciją dėl pilietybės?

Galiausiai, <…> jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio vykdomos Italijos uosto administracijos vadovo pareigos būtų laikomos nepatenkančiomis į kurios nors minėtų nuostatų taikymo sritį, ar vis dėlto jos gali būti vertinamos bendrai, laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnio, kaip Bendrijos piliečio teisei „dirbti, pasinaudoti įsisteigimo teise ir teikti paslaugas bet kurioje valstybėje narėje“ priklausanti prerogatyva nepaisant specialių „sektoriaus“ nuostatų, įtvirtintų SESV 45, 49 bei paskesniuose straipsniuose ir Direktyvoje 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, ir ar todėl vidaus teisėje nustatytas draudimas vykdyti minėtas pareigas prieštarauja bendram diskriminacijos dėl pilietybės draudimui, įtvirtintam minėtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio 2 dalyje?

(1) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, p. 36).

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/31

2013 m. gegužės 16 d.Ruse Industry AD pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. kovo 20 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimo byloje T-489/11 Ruse Industry AD prieš Europos Komisiją

(Byla C-271/13 P)

(2013/C 207/52)

Proceso kalba: bulgarų

Šalys

Apeliantė: Ruse Industry AD, atstovaujama advokatų A. Angelov ir S. Panov

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė teismo prašo:

—	panaikinti 2013 m. kovo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje Т-489/11,

—	priimti galutinį sprendimą byloje ir panaikinti 2011 m. liepos 13 d. Europos Komisijos sprendimo dėl Bulgarijos suteiktos valstybės pagalbos С12/2010 ir N389/2009 bendrovei Ruse Industry AD, 2, 3, 4 ir 5 straipsnius,

—	nepatenkinus pirmesnio reikalavimo, grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo,

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė nurodo šiuos apeliacinio skundo pagrindus:

Pirmasis pagrindas: proceso taisyklių pažeidimas, dėl kurio nukentėjo apeliantės interesai.

i)	Sprendimo motyvuose Bendrasis Teismas neaptarė šalims per procesą pateiktų esminių klausimų dėl faktinių bylos aplinkybių ir šalių pozicijų šiais klausimais.

ii)	Nurodyta aplinkybė yra esminis proceso pažeidimas, kuriam taikomas Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnis, nes Bendrasis Teismas privalėjo išnagrinėti visus šalių reikalavimus, prieštaravimus ir argumentus.

Antrasis pagrindas: Bendrojo Teismo padarytas Sąjungos teisės pažeidimas

i)	Bendrasis Teismas neteisingai pritaikė SESV 107 straipsnio 1 dalį ir 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (1), nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, 1 straipsnio c punktą, nes nusprendė, kad Ruse Industry AD suteikta pagalba yra nauja.

ii)	Bendrojo Teismo sprendimas prieštarauja SESV 107 straipsnio 1 daliai, nes jis klaidingai nusprendė, kad pagalba nesuderinama su Sąjungos vidaus rinka, pažeidžia konkurenciją, o tai, kad valstybė neišieškojo skolos, suteikė naudos bendrovei.

iii)

Bendrojo Teismo sprendimas nesuderinamas su SESV 107 straipsnio 1 dalimi ir 296 straipsniu, nes vertindama Europos Komisijos pasirinktą privataus kreditoriaus kriterijų kolegija taikė teisiškai klaidingą požiūrį. Savo sprendime Europos Komisija išvadų dėl privataus kreditoriaus kriterijaus nepagrindė analize ir ekonominiais pagrindais, todėl Bendrasis Teismas neturėjo pagrindo pritarti jos argumentams.

iv)

Bendrasis Teismas neteisingai aiškino ir taikė Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnį ir SESV 296 straipsnį, nes savo sprendime Europos Komisija turėjo nurodyti išieškotinos pagalbos sumą kartu su palūkanomis, kurių dydį proporcingai turėjo nustatyti Europos Komisija, o ji to nepadarė, taigi Europos Komisijos aktas nemotyvuotas.

(1) OL L 83, p. 1; 2004 m. Specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/32

2013 m. gegužės 21 d.Commissione Tributaria Regionale per la Toscana (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Equoland Soc. coop.arl prieš Agenzia delle Dogane

(Byla C-272/13)

(2013/C 207/53)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Commissione Tributaria Regionale per la Toscana

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Equoland Soc. coop.arl

Atsakovė: Agenzia delle Dogane

Prejudiciniai klausimai

Ar pagal 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB (1) 16 straipsnį ir Direktyvos 2006/112/EB (2) 154 ir 157 straipsnius, tam, kad būtų atleidžiama nuo PVM pakanka to, kad importuojamos prekės, kurioms taikomos sandėliavimo procedūros, išskyrus muitinės sandėliavimą, t. y. PVM sandėliavimo procedūros, net tuo atveju, kai prekės nepatalpinamos į sandėlius fiziškai, o tai tik nurodoma dokumentuose?

Ar pagal Šeštąją direktyvą 77/388/EEB ir Direktyvą 2006/112/EB draudžiama praktika, pagal kurią valstybė narė renka importo PVM, nepaisant to, kad dėl klaidos ar netikslumo, jis jau buvo sumokėtas taikant atvirkštinį apmokestinimą išrašant sąskaitą faktūrą ir įregistruojant pirkimų-pardavimų registre?

3.	Ar PVM neutralumo principą pažeidžia faktas, kad valstybė narė reikalauja PVM sumokėti taikant atvirkštinį apmokestinimą išrašant sąskaitą faktūrą ir įregistruojant pirkimų-pardavimų registre?

(1) 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t. p. 23)

(2) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1)

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/32

2013 m. gegužės 21 d.Juzgado de lo Mercantil de Pontevedra (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Pablo Acosta Padín prieš Hijos de J. Barreras S.A.

(Byla C-276/13)

(2013/C 207/54)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de lo Mercantil de Pontevedra

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: Pablo Acosta Padín

Atsakovė: Hijos de J. Barreras S.A.

Prejudiciniai klausimai

Ar SESV 101 straipsniui (buvęs EB sutarties 81 straipsnis, aiškinamas kartu su jos 10 straipsniu) ir ESS 4 straipsnio 3 daliai prieštarauja toks reglamentavimas, koks įtvirtintas teisės akte dėl procuradores de los tribunales (procesinių atstovų) paslaugų įkainių, t. y. 2003 m. lapkričio 7 d. Karališkajame dekrete Nr. 1373/2003, kuriame numatyta, kad šiems asmenims mokamas atlygis nustatomas laikantis minimalaus įkainio, kuris gali būti padidintas arba sumažintas daugiausia 12 %, ir kuomet valstybės narės valdžios institucijos, įskaitant teismus, susidarius išimtinėms aplinkybėms neturi realios galimybės nukrypti nuo teisės akte nustatytų minimalių ribų?

2.	Ar, taikant nurodytus įkainius ir tam, kad būtų galima nesilaikyti minimalių jų ribų, išimtinėmis aplinkybėmis galima laikyti faktą, jog realiai atliktas darbas visiškai neproporcingas norimam gauti užmokesčiui, nustatytam pritaikius paslaugų įkainį?

3.	Ar SESV 56 straipsnį (buvęs EB 49 straipsnis) atitinka teisės aktas dėl procuradores de los tribunales paslaugų įkainių, t. y. 2003 m. lapkričio 7 d. Karališkasis dekretas Nr. 1373/2003 (1)?

4.	Ar šis teisės aktas atitinka Direktyvos 2006/123/EB 15 straipsnio 3 dalyje nurodytus būtinybės ir proporcingumo reikalavimus?

Ar Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, kuriame įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, apima teisę į veiksmingą gynybą, kai nustatomas procurador de los tribunales mokamas atlygis, kuris yra neproporcingai didelis ir neatitinka realiai atlikto darbo?

Jeigu atsakymas teigiamas, ar Europos [žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos] konvencijos 6 straipsnio nepažeidžia Ispanijos civilinio proceso įstatymo nuostatos, pagal kurias bylos šaliai, turinčiai padengti proceso išlaidas, neleidžiama ginčyti procurador de los tribunales mokamo atlygio dydžio remiantis tuo, kad jis pernelyg didelis ir neatitinka realiai atlikto darbo?

(1) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, p. 36).

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/33

2013 m. kovo 22 d.Högsta domstolen (Švedija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje C More Entertainment prieš Linus Sandberg

(Byla C-279/13)

(2013/C 207/55)

Proceso kalba: švedų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Högsta domstolen

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: C More Entertainment AB

Kita proceso šalis: Linus Sandberg

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar sąvoka viešas paskelbimas, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2001/29 (1) 3 straipsnio 1 dalį, apima atvejį, kai visiems prieinamoje interneto svetainėje pateikiama nuoroda, kurią galima spragtelti, į kūrinį, kurį transliuoja autorių teisių į jį turėtojas?

2.	Ar nagrinėjant 1 klausimą turi įtakos būdas, kuriuo pateikiama nuoroda?

3.	Ar reikia atsižvelgti į tai, kad galimybė susipažinti su kūriniu, į kurį pateikta nuoroda, yra kaip nors apribota?

4.	Ar valstybės narės gali autoriui suteikti platesnę išimtinę teisę numatydamos, kad viešas paskelbimas apima daugiau veiksmų, nei nurodyta Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalyje?

5.	Ar valstybės narės gali teisių turėtojui suteikti platesnę išimtinę teisę numatydamos, kad viešas paskelbimas apima daugiau veiksmų, nei nurodyta Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 2 dalyje?

(1) 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230)

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/33

2013 m. gegužės 27 d.Eparchiako Dikastirio Lefkosias (Kipras) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Sotiris Papasavvas prieš O Fileleftheros Dimosia Etaireia Ltd, Takis Kounnafi ir Giorgos Sertis

(Byla C-291/13)

(2013/C 207/56)

Proceso kalba: graikų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Eparchiako Dikastirio Lefkosias

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Sotiris Papasavvas

Atsakovai: O Fileleftheros Dimosia Etaireia Ltd, Takis Kounnafi ir Giorgos Sertis

Prejudiciniai klausimai

1.	Atsižvelgiant į tai, kad valstybių narių teisės aktai, susiję su šmeižimu, daro įtaką galimybei teikti informavimo paslaugas elektroniniu būdu tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu, ar siekiant įgyvendinti Direktyvą 2000/31/EB šie teisės aktai gali būti laikomi informavimo paslaugų teikimo apribojimu?

Jeigu į pirmą klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Direktyvos 2000/31/EB 12, 13 ir 14 straipsniai, susiję su atsakomybe, taikomi civilinėms byloms tarp privačių asmenų, kaip antai byloms dėl civilinės atsakomybės šmeižimo atveju, ar tik byloms dėl civilinės atsakomybės, kylančios dėl komercinių sandorių arba sutarčių su vartotojais?

Atsižvelgiant į Direktyvos 2000/31/EB 12, 13 ir 14 straipsnių, susijusių su informacinės visuomenės paslaugų teikėjų atsakomybe, tikslą ir į tai, kad daugelyje valstybių narių norint, kad būtų priimta tarpinė nutartis dėl draudimo, kuri galioja iki proceso pabaigos, reikia pareikšti ieškinį teisme, ar minėtuose straipsniuose nustatytos individualios teisės, kuriomis galima remtis siekiant gynybos tikslų, kai pareiškiamas civilinis ieškinys dėl šmeižto, ar veikiau jie yra teisės aktuose įtvirtinta tokio ieškinio pareiškimo kliūtis?

Ar Direktyvos 2000/31/EB 2 straipsnyje ir Direktyvos 98/34/EB, iš dalies pakeistos Direktyva 98/48/EB, 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąvokos „informacinės visuomenės paslaugos“ ir „[informacinės visuomenės paslaugų] teikėjas“ taikomos informacijos teikimo internetu paslaugoms, apmokamos ne paslaugų gavėjo tiesiogiai, bet netiesiogiai iš interneto tinklapyje skelbiamos komercinės reklamos?

Kiek, atsižvelgiant į Direktyvos 2000/31/EB 2 straipsnyje ir Direktyvos 98/34/EB, iš dalies pakeistos Direktyva 98/48/EB, 1 straipsnio 2 dalyje numatytą „[informacinės visuomenės paslaugų] teikėjo“ apibrėžtį, galima manyti, kad kuri nors ar kelios nurodytos priemonės reiškia „paprastą perdavimo kanalą“ ar „spartinimą (caching)“, arba „informacijos pateikimą internete (hosting)“ siekiant Direktyvos 2000/31/EB 12, 13 ir 14 straipsnių taikymo tikslų:

a)	laikraštis, turintis nemokamai prieinamą interneto tinklapį, kuriame PDF arba kitu analogišku elektroniniu formatu skelbiama elektroninė spausdinamo žurnalo versija kartu su visais jo straipsniais ir reklama;

b)	laisvai prieinamas internetinis laikraštis, kurio leidėjas gauna atlygį iš interneto tinklapyje skelbiamos komercinės reklamos. Internetiniame laikraštyje skelbiamą informaciją parengia laikraščio darbuotojai ir (arba) nepriklausomi žurnalistai;

c)	mokamas interneto puslapis, kuriame teikiama viena iš a ir b punktuose nurodytų paslaugų?

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/34

2013 m. gegužės 30 d.El Corte Inglés, S. A. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. kovo 20 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-571/11 El Corte Inglés prieš VRDT — Chez Gerard (CLUB GOURMET)

(Byla C-301/13 P)

(2013/C 207/57)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Apeliantė: El Corte Inglés, S.A., atstovaujama advokatų J. L. Rivas Zurdo ir E. Seijo Veiguela

Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti visą 2013 m. kovo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-571/11.

—	Priteisti iš šiam apeliaciniam skundui prieštaraujančios (-ių) šalies (-ių) bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

1. Teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimas

Pagal teisinio saugumo principą reikalaujama „konkretaus aiškumo, kuris leistų suinteresuotiesiems asmenims aiškiai ir tiksliai žinoti savo teises ir pareigas“. Šis principas susijęs su teisėtų lūkesčių apsaugos principu, o tai reiškia, kad administraciniuose sprendimuose, kuriais nukrypstama nuo ankstesnių sprendimų, galinčių sukelti teisėtų lūkesčių subjektams, kuriems šie sprendimai skirti, turi būti nurodyti jų priėmimo motyvai.

Ispanijos teismai aiškino Ispanijos prekių ženklus reklaminius šūkius (įregistruotus galiojant 1997 m. taisyklėms) akivaizdžiai nesilaikydami Bendrijos administracinių priemonių, susijusių su protesto procedūromis B 877 714 ir R 571/11, ir 2013 m. kovo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimo: dėl ginčijamo ankstesnio prekių ženklo kilus abejonių Protestų skyrius turėjo imtis veiksmų ir prašyti, kad Ispanijos patentų ir prekių ženklų biuras pateiktų šiuo atžvilgiu paaiškinimų arba kad ši bylos šalis paneigtų išreikštas abejones pateikdama gynybos argumentus.

2. Akivaizdžiai klaidingas bylos aplinkybių vertinimas

Sprendime laikoma, kad prekių ženklas, kuriuo grindžiamas protestas, skirtas 35 klasės paslaugoms, susijusioms su reklaminiais sakiniais, kurie naudojami kaip reklaminiai šūkiai parduodant, naudojant arba eksploatuojant 29, 30, 31, 32, 33 ir 42 klasėms priklausančias prekes, taip pat, kad VRDT žinojo apie 2006 m. liepos 17 d. sprendimą, kuriame atsižvelgta į 1997 m. lapkričio 11 d. Ispanijos patentų ir prekių ženklų biuro taisykles dėl prekių ženklų reklaminių šūkių analizės (Priedas Nr. 4) ir 2004 m. vasario 25 d. bei 2008 m. gegužės 30 d. Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimus.

Atliktas akivaizdžiai klaidingas vertinimas, nes iš bylos šalies reikalauta patvirtinti ir įrodyti, kad jai priklausančiu ankstesniu prekių ženklu saugomos tos pačios prekės, dėl kurių pateikta prekių ženklo paraiška, nors tai reiškia, kad reikalaujama įrodyti prekių tapatumą. Taigi klaidingai įvertinus įrodymus ir faktines aplinkybes neišsprendžiamas pagrindinis su Reglamento Nr. 207/2009 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punktu susijęs klausimas.

3. Netinkamas skundžiamo sprendimo motyvavimas

Pripažinus sprendimo Atomic (2) svarbą (35 punktas), šis sprendimas pritaikytas tuo atveju, kai VRDT jau turi informacijos, susijusios su nacionaline teise (41 punktas). Dėl to kyla prieštaravimas, nes nacionalinė teisė netaikoma ex officio.

45 punkte teigiama, kad VRDT negalima remtis tuo, kas išdėstyta vykstant kitoms procedūroms pačioje VRDT, o tai neapgrįsta, nes būtent taip elgtis turi būti leidžiama.

Nepalyginus prekių ženklų, t. y. neatsižvelgus į apeliantės pateiktą motyvą (sprendimo 55 punktas) jai neleidžiama išdėstyti gynybos argumentų.

4. Supainiojimo galimybė

Bendrasis Teismas pažeidė teisę į gynybą, nes nepriėmė sprendimo dėl supainiojimo galimybės, kaip numatyta Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkte. Ieškinio motyvuose (19–22 punktai) kaip pagrindinis motyvas nurodyta, kad supainiojimo galimybė įvertinta klaidingai. Pagal minėtą teismo praktiką visuomenės galimybė prekių ženklus supainioti turi būti įvertinta visapusiškai, atsižvelgiant į visas svarbias faktines aplinkybes.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (Kodifikuota redakcija) (OL L 78, p. 1).

(2) 2005 m. balandžio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Atomic Austria prieš VRDT — Fábricas Agrupadas de Muñecas de Onil (ATOMIC BLITZ), T-318/03, Rink. p. II-1319.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/35

2013 m. birželio 4 d.Cour de cassation (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Haeger & Schmidt GmbH prieš Mutuelles du Mans assurances Iard SA (MMA Iard), Jacques Lorio, Dominique Miquel, Safram intercontinental SARL likvidatorių, Ace Insurance SA NV, Va Tech JST SA, Axa Corporate Solutions SA

(Byla C-305/13)

(2013/C 207/58)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Haeger & Schmidt GmbH

Kitos kasacinio proceso šalys: Mutuelles du Mans assurances Iard SA (MMA Iard), Jacques Lorio, Dominique Miquel, Safram intercontinental SARL likvidatorius, Ace Insurance SA NV, Va Tech JST SA, Axa Corporate Solutions SA

Prejudiciniai klausimai

Ar transporto komiso sutarties, kuria komitentas paveda komisionieriui, kuris veikia savo vardu ir atsakomybe, suorganizuoti prekių pervežimą, kurį atliks viena ar kelios transporto bendrovės komitento sąskaita, pagrindinis sutarties dalykas gali būti laikomas prekių vežimu, kaip tai suprantama pagal 1980 m. birželio 19 d. Romos Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (1) 4 straipsnio 4 dalies paskutinį sakinį, ir jei taip, tai kokios sąlygos turi būti įvykdytos?

Jei transporto komiso sutartis gali būti laikoma prekių vežimo sutartimi, kaip tai suprantama pagal minėto 4 straipsnio 4 dalį, bet specialioji prielaida dėl taikytinos teisės, kuri įtvirtinta šioje nuostatoje, netaikoma, nes neįvykdomos visos jos taikymui būtinos sąlygos, ar šios nuostatos pirmas sakinys, pagal kurį sutarčiai dėl prekių vežimo šio straipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji prielaida netaikoma, turi būti aiškinamas taip, kad teisėjas turi nustatyti taikytiną teisę ne vadovaudamasis šia prielaida, kuri galutinai atmetama, bet vadovaudamasis bendruoju taikytinos teisės nustatymo principu, įtvirtintu 4 straipsnio 1 dalyje, t. y. nustatydamas valstybę, su kuria sutartinė prievolė yra labiausiai susijusi, nekreipdamas ypatingo dėmesio į tai, kurioje iš valstybių yra šalies, atliekančios tipinę sutartyje numatytą pareigą, pagrindinė verslo vieta?

Jei transporto komiso sutarčiai taikoma bendroji 4 straipsnio 2 dalyje numatyta prielaida, ar galima teigti, kad tuo atveju, jei pirminį pavedimą davęs asmuo sudarė sutartį su pirmuoju komisionieriumi, kuris vėliau gautą pavedimą perdavė antrajam komisionieriui, sutartiniams santykiams tarp pavedimą davusio asmens ir antrojo komisionieriaus taikytina teisė turi būti nustatoma atsižvelgiant į pirmojo komisionieriaus pagrindinę verslo vietą, ir taip nustatyta taikytina valstybės teisė turi būti taikoma visam transporto komiso sandoriui?

(1) Konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateikta pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje (OL L 266, p. 1)

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/36

2013 m. kovo 18 d. pareikštas ieškinys byloje European Platform Against Windfarms (EPAW) prieš Komisiją

(Byla T-168/13)

(2013/C 207/59)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: European Platform Against Windfarms (EPAW) (Kingskortas, Airijos Respublika), atstovaujama advokato C. Kiss

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti negaliojančiu Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Atsinaujinančioji energija — reikšmingas Europos energijos rinkos objektas“ COM(2012) 271,

—	pripažinti negaliojančiu 2013 m. sausio 21 d. Europos Komisijos Energetikos generalinio direktorato atsakymą (Nr. AG/ss ener.c.l(2012)1664829) į EPAW pateiktą prašymą dėl peržiūros vidaus tvarka.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su Komisijos komunikato COM(2012)271 neteisėtumu.

—	Rengiant Komisijos komunikatą COM(2012)271 visuomenei nesudaryta galimybė, kaip to reikalaujama pagal Orhuso konvenciją, pareikšti nuomonę dėl strategijos atsinaujinančiosios energijos srityje.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su Komisijos komunikato COM(2012)271 neteisėtumu.

—	Komisijos komunikatu COM(2012)271 nesilaikyta Orhuso reglamento (Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006).

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su Komisijos laiško Nr. AG/ss ener.c.l(2012)1664829 neteisėtumu.

—	Komisijos laiške neteisėtai teigiama, kad tam, jog administracinis aktas būtų peržiūrėtas vidaus tvarka pagal Reglamentą Nr. 1367/2006, jis turi būti priimtas ES institucijos ir būti teisiškai įpareigojantis.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/36

2013 m. balandžio 8 d. pareikštas ieškinys byloje Square prieš VRDT — Caisse régionale de crédit agricole mutuel Pyrénées Gascogne (SQUARE)

(Byla T-213/13)

(2013/C 207/60)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Square, Inc. (San Franciskas, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokato M. Graf

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Caisse régionale de crédit agricole mutuel Pyrénées Gascogne (Ser Kastė, Prancūzija)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2013 m. sausio 31 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 775/2012-1,

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė.

Bendrijos prekių ženklas, su kuriuo susijęs ieškinys: tarptautinė žodinio prekių ženklo SQUARE 9, 35 ir 38 klasių prekėms ir paslaugoms registracija, nurodanti Europos Sąjungą — Žodinis prekių ženklas, nurodantis Europos Sąjungą Nr. W 1 032 395.

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo remtasi per protesto procedūrą, savininkė: Caisse régionale de crédit agricole mutuel Pyrénées Gascogne.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi: nacionalinis prekių ženklas „SQUARE-énergie“ 31, 35, 36, 38, 41, 42 ir 44 klasių prekėms ir paslaugoms.

Protestų skyriaus sprendimas: priimti protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti skundą.

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/37

2013 m. balandžio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Atmeh prieš VRDT — Fretier (MONTALE MTL MONTALE Dezign)

(Byla T-239/13)

(2013/C 207/61)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Ammar Atmeh (Diera-Duba, Jungtiniai Arabų Emyratai), atstovaujamas advokato A. Berthet

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Sylvie Fretier (Paryžius, Prancūzija)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti šį ieškinį priimtinu;

—

pakeisti 2013 m. vasario 14 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą sujungtose bylose R 1482/2011-4 ir R 1571/2011-4 ir sustabdyti bylos dėl Bendrijos prekių ženklo „MONTALE MTL MONTALE Dezign“ (Nr. 003 874 807), kurio paraišką Ammar Atmeh pateikė 2004 m. birželio 16 d., panaikinimo nagrinėjimą iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl Tribunal de Grande Instance de Paris nagrinėjamo ieškinio dėl S. Fretier priklausančių prekių ženklų paskelbimo negaliojančiais arba panaikinimo;

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti jo registraciją negaliojančia: vaizdinis prekių ženklas, kuriame yra žodiniai elementai „MONTALE MTL MONTALE Dezign“, 3 klasės prekėms ir paslaugoms — Bendrijos prekių ženklas Nr. 3 874 807.

Bendrijos prekių ženklo savininkas: ieškovas.

Šalis, prašanti pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia: Sylvie Fretier.

Prašymo pripažinti registraciją negaliojančia motyvai: nacionalinis vaizdinis prekių ženklas, kuriame yra žodiniai elementai „PIERRE MONTALE MONTALE M“, ir nacionalinis bei tarptautinis vaizdinis prekių ženklas, kuriame yra žodiniai elementai „MTL MONTALE“, 3 klasės prekėms.

Anuliavimo skyriaus sprendimas: patenkinti prašymą pripažinti registraciją negaliojančia.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti ieškovo apeliaciją ir pripažinti Sylvie Fretier apeliaciją nepriimtina.

Ieškinio pagrindai: Reglamento Nr. 2868/95 20 taisyklės ir gero teisingumo vykdymo principo pažeidimas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/37

2013 m. balandžio 25 d. pareikštas ieškinys byloje Aldi Einkauf prieš VRDT — Alifoods (Alifoods)

(Byla T-240/13)

(2013/C 207/62)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Aldi Einkauf GmbH & Co. OHG (Esenas, Vokietija), atstovaujama advokatų N. Lützenrath, U. Rademacher, L. Kolks ir C. Fürsen

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Alifoods, SA (Alikantė, Ispanija)

Reikalavimai

Ieškovė prašo:

—	panaikinti 2012 m. vasario 25 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 407/2012-4;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: Alifoods, SA.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas, kuriame yra žodinis elementas „Alifoods“, 29, 32 ir 35 klasių prekėms ir paslaugoms — Bendrijos prekių ženklo paraiška Nr. B 1 825 002.

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo remtasi per protesto procedūrą, savininkė: ieškovė.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo remtasi per protesto procedūrą: žodinis tarptautinis ir Bendrijos prekių ženklas ALDI 3, 4, 9, 16, 24, 25, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 38, 40, 41 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms.

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/38

2013 m. balandžio 25 d. pareikštas ieškinys byloje Graikijos Respublika prieš Komisiją

(Byla T-241/13)

(2013/C 207/63)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Graikijos Respublika, atstovaujama Ι. Chalkias, S. Papaïoannou ir A. Vassilopoulou

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	priimti ieškinį;

—

panaikinti 2013 m. vasario 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (pranešta dokumentu Nr. C(2013) 981), kuris paskelbtas OL L 67, p. 20, kiek jis susijęs su Graikijos Respublika;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Nurodydama finansines korekcijas, kurių reikalaujama ginčijamo 2013 m. vasario 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (pranešta dokumentu Nr. C(2013) 981), kuris paskelbtas OL L 67, p. 20, dalyje, susijusioje su Graikijos Respublikai skirtomis finansinėmis korekcijomis, kurios taikomos pagalbai, numatytai Reglamento Nr. 1782/2003 69 straipsnyje galvijienos, avienos ir ožkienos bei tabako sektoriuose 2006 ir 2007 prekybos metais, Graikijos Respublika remiasi toliau nurodytais panaikinimo pagrindais.

Pateikdama pirmąjį panaikinimo pagrindą Graikijos Respublika teigia, kad korekcija, nustatyta dėl konstatuotų trūkumų, susijusių su Reglamento Nr. 1782/2003 (1) 69 straipsnio įgyvendinimu, neteisėta ir turi būti panaikinta, nes: a) pažeidžiama Reglamento Nr. 1782/2003 69 straipsnio nuostata, kurios įgyvendinimas valstybėms narėms yra fakultatyvus ir paliekama pakankamai plati diskrecija nustatyti papildomų išmokų gavėjus, reikalavimų atitikimo kriterijus ir atskirus papildomos išmokos mokėjimo terminus bei sąlygas; b) tai, kad netaikomas Reglamento Nr. 1782/2003 69 straipsnis, nereiškia, kad reikia nustatyti žalą fondui, kaip reikalaujama pagal Reglamento Nr. 1290/2005 (2) 31 straipsnį siekiant teisėto finansinės korekcijos nustatymo tikslų.

Pateikdama antrąjį panaikinimo pagrindą Graikijos Respublika tvirtina, kad korekcija, nustatyta dėl trūkumų, susijusių su pagrindiniais patikrinimais tabako sektoriuje, yra neteisėta ir turi būti panaikinta, nes: a) Komisijos vertinimas, pagal kurį patikrinimai vietoje neatitiko Reglamento Nr. 796/2004 (3), grindžiami klaidingu šio reglamento 23 straipsnio aiškinimu ir taikymu, klaidingu faktinių aplinkybių vertinimu ir apima nepakankamą bei prieštaringą motyvavimą; b) Komisijos vertinimas, pagal kurį nebuvo atlikti pagrindiniai patikrinimai perdirbimo įmonėse, grindžiamas faktine klaida.

(1) 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (OL L 270, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 40 t., p. 269).

(2) 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 209, p. 10).

(3) 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 796/2004, nustatantis išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles OL L 141, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 44 t., p. 243).

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/38

2013 m. balandžio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Castell Macía prieš VRDT — PJ Hungary (PEPE CASTELL)

(Byla T-242/13)

(2013/C 207/64)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: ispanų

Šalys

Ieškovas: José Castell Macía (Elčė, Ispanija), atstovaujama advokatų G. Marín Raigal, P. López Ronda, H. Mosback ir G. Macias Bonilla

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: PJ Hungary Szolgáltató kft (PJ Hungary kft) (Budapeštas, Vengrija)

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2013 m. vasario 7 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje Nr. R 1401/2012-1 ir atmesti pateiktą protestą bei nurodyti įregistruoti Bendrijos prekių ženklą PEPE CASTELL (paraiškos Nr. 6 798 862) ir priteisti iš protestą pateikusio asmens abejose instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas,

—	nurodyti VRDT, kaip atsakovei, padengti savo ir ieškovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas,

—	prireikus nurodyti kitai procedūros apeliacinėje taryboje šaliai padengti savo ir ieškovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovas.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas PEPE CASTELL 16, 25 ir 39 klasių prekėms ir paslaugoms — Bendrijos prekių ženklo paraiškos Nr. 6 798 862.

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo remtasi per protesto procedūrą, savininkė: PJ Hungary Szolgáltató kft.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi: vaizdinis prekių ženklas su žodiniais elementais „Pepe Jeans FOOTWEAR“ 25 klasės prekėms.

Protestų skyriaus sprendimas: patenkinti protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/39

2013 m. gegužės 2 d. pareikštas ieškinys byloje a prieš VRDT

(Byla T-249/13)

(2013/C 207/65)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: MHCS (Epernė, Prancūzija), atstovaujama advokatų P. Boutron, N. Moya Fernández ir L-E. Balleydier

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Ambra S.A. (Varšuva, Lenkija)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	Pripažinti nagrinėjamą apeliaciją ir jos priedus priimtinais;

—	Panaikinti Antrosios apeliacinės tarybos sprendimą;

—	Nurodyti VRDT ir įstojusiai į bylą šaliai padengti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas, vaizduojantis butelio kaklelio etiketę su žodiniu elementu „DORATO“ 33 prekėms — Bendrijos prekių ženklo paraiška Nr. 9 131 228

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo remtasi per protesto procedūrą, savininkė: ieškovė

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi: vaizdinis prekių ženklas, vaizduojantis butelio kaklelio etiketę 33 prekėms

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/39

2013 m. gegužės 2 d. pareikštas ieškinys byloje Naazneen Investments prieš VRDT — Energy Brands (SMART WATER)

(Byla T-250/13)

(2013/C 207/66)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Naazneen Investments Ltd (Limassol, Kipras), atstovaujama advokatų P. Goldenbaum, I. Rohr ir T. Melchert

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Energy Brands, Inc. (Niujorkas, Jungtinės Valstijos)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti Antrosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1101/2011-2,

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas panaikinti jo registraciją: žodinis prekių ženklas SMART WATER, Bendrijos prekių ženklo registracija Nr. 781 153.

Bendrijos prekių ženklo savininkė: ieškovė.

Šalis, prašanti panaikinti Bendrijos prekių ženklo registraciją: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis.

Anuliavimo skyriaus sprendimas: panaikinti Bendrijos prekių ženklo registraciją.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/40

2013 m. gegužės 6 d. pareikštas ieškinys byloje Orthogen prieš VRDT — Arthrex Medizinische Instrumente (IRAP)

(Byla T-253/13)

(2013/C 207/67)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Orthogen AG (Diuseldorfas, Vokietija), atstovaujama advokatų M. Finger ir S. Krüger

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Arthrex Medizinische Instrumente GmbH (Karlsfeldas, Vokietija)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2013 m. vasario 21 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 382/2012-1,

—	VRDT padengia bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtas apeliacinėje procedūroje.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti jo registraciją negaliojančia: žodinis prekių ženklas IRAP 1, 5, 10, 42 ir 44 klasių prekėms ir paslaugoms — Bendrijos prekių ženklo registracija Nr. 3 609 121.

Bendrijos prekių ženklo savininkė: ieškovė.

Šalis, prašanti pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia: Arthrex Medizinische Instrumente GmbH.

Prašymo pripažinti registraciją negaliojančia motyvai: absoliutus negaliojimo pagrindas; IRAP yra plačiai vartojamas atitinkamo proteino, turinčio didelę reikšmę atliekant atitinkamus gydymus medicinoje ir veterinarijoje, trumpinys.

Anuliavimo skyriaus sprendimas: patenkinti prašymą pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti skundą.

Ieškinio pagrindai:

—	Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimas.

—	Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/40

2013 m. gegužės 6 d. pareikštas ieškinys byloje Stayer Ibérica prieš VRDT — Korporaciya „Masternet“ (STAYER)

(Byla T-254/13)

(2013/C 207/68)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Stayer Ibérica, SA (Pintas, Ispanija), atstovaujama advokato S. Rizzo

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: ZAO Korporaciya „Masternet“ (Maskva, Rusija)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek juo iš dalies tenkinama apeliacija ir Bendrijos prekių ženklo registracija Nr. 4675881 pripažįstama negaliojančia šioms prekėms:

—	7 klasė: Mašinos ir staklės; deimantinių pjovimo ir poliravimo staklių dalys; grąžtai ir pjovimo diskai darbui su marmuru, granitu, akmeniu, moliu, plokšte, plytelėmis, plytomis ir, kalbant bendrai, pjovimo įrankiai kaip prie 7 klasės priskirtų mašinų dalys.

—	8 klasė: Rankiniai šlifavimo įrankiai (diskai ir šlifavimo diskai),

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti jo registraciją negaliojančia: vaizdinis prekių ženklas STAYER — Bendrijos prekių ženklo registracija Nr. 4 675 881.

Bendrijos prekių ženklo savininkė: ieškovė.

Šalis, prašanti pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis.

Prašymo pripažinti registraciją negaliojančia motyvai: prašymo pripažinti registraciją negaliojančia motyvai nurodyti Tarybos reglamento Nr. 207/2009 53 straipsnio 1 dalies a punkte, aiškinamame kartu su 8 straipsnio 1 dalies b punktu.

Anuliavimo skyriaus sprendimas: atmesti visą prašymą pripažinti registraciją negaliojančia.

Apeliacinės tarybos sprendimas: iš dalies patenkinti apeliaciją.

Teisiniai argumentai: Tarybos reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/41

2013 m. gegužės 8 d. pareikštas ieškinys byloje Lenkijos Respublika prieš Komisiją

(Byla T-257/13)

(2013/C 207/69)

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovė: Lenkijos Respublika, atstovaujama B. Majczyna,

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2013 m. vasario 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/123/ES dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (pranešta dokumentu Nr. C(2013) 981) (OL L 67, p. 20) tiek, kiek jame numatyta, kad nefinansuojamos Lenkijos Respublikos akredituotos mokėjimo agentūros padarytos 28 763 238,60 euro ir 5 688 440,96 euro išlaidos,

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su Reglamento (EB) Nr. 1258/1999 (1) 7 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos ir Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 (2) 31 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes taikyta finansinė korekcija paremta netiksliais faktiniais duomenimis ir klaidingu teisiniu aiškinimu

—

Finansinę korekciją Komisija taikė remdamasi netiksliais faktiniais duomenimis ir klaidingu teisiniu aiškinimu, nors Lenkijos valdžios institucijų išlaidos padarytos laikantis Sąjungos teisės. Lenkijos Respublika ginčija Komisijos atliktą teisinį aiškinimą ir faktinius duomenis, susijusius su priemonės „Ankstyvas pasitraukimas“ įgyvendinimo sistemos tariamais trūkumais, susijusiais, pirma, su pareiga verstis komercine veikla per tam tikrą laikotarpį iki ūkio perdavimo dėl ankstyvo pasitraukimo, antra, su Lenkijos valdžios institucijų įrodymų, kad turima tinkamų profesinių įgūdžių, t. y. įrodymų, kuriuos šios institucijos turėtų pateikti pareiškimo forma, stoka, ir, trečia, su sankcijų ūkį vėl pradedantiems eksploatuoti ūkininkams už pareigos penkerius metus verstis žemės ūkio veikla neįvykdymą neskyrimu.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su Reglamento (EB) Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies ketvirtos pastraipos, Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 dalies ir proporcingumo principo pažeidimu, nes fiksuota korekcija pernelyg didelė ir neproporcinga Sąjungos biudžetui kylančiai finansinių nuostolių grėsmei

—	Nė dėl vieno iš tariamų trūkumų Sąjunga nepatiria ir negalėtų patirti finansinių nuostolių. Bet kuriuo atveju tokių nuostolių grėsmė labai ribota.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 296 straipsnio antros pastraipos pažeidimu, nes ginčijamas sprendimas nepakankamai motyvuotas

Komisija nepateikė jokių įrodymų ir nekonstatavo jokių faktinių ar teisinių aplinkybių, kurios pagrįstų jos išvadas, padarytas apsilankius trijuose žemės ūkiuose.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su subsidiarumo principo pažeidimu

—

Komisija akivaizdžiai pažeidė subsidiarumo principą, kuriuo grindžiama paramos kaimo plėtrai politika. Ji aiškino su parama kaimo plėtrai susijusius programavimo dokumentus ir iš esmės suformulavo programos įgyvendinimo tvarkos reikalavimus; taip ji pažeidė valstybių narių diskreciją pasirinkti būdus, kurie leistų įgyvendinti programavimo dokumentuose nustatytus tikslus.

(1) 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 160, p. 103; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 414).

(2) 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 209, p. 1).

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/42

2013 m. gegužės 3 d. pareikštas ieškinys byloje Matratzen Concord prieš VRDT — KBT (ARKTIS)

(Byla T-258/13)

(2013/C 207/70)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Matratzen Concord GmbH (Kelnas, Vokietija), atstovaujama advokato I. Selting

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: KBT & Co. Ernst Kruchen agenzia commerciale sociétá in accomandita (Lokarnas, Šveicarija)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2013 m. kovo 4 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 2133/2011-4,

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir išlaidas, susijusias su procesu Apeliacinėje taryboje.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti jo registraciją negaliojančia: žodinis prekių ženklas ARKTIS 20 ir 24 klasių prekėms — Bendrijos prekių ženklas Nr. 2 818 680.

Bendrijos prekių ženklo savininkas: KBT & Co. Ernst Kruchen agenzia commerciale sociétá in accomandita.

Šalis, prašanti pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia: ieškovė.

Anuliavimo skyriaus sprendimas: iš dalies patenkinti skundą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliacinį skundą.

Ieškinio pagrindai: Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/42

2013 m. gegužės 7 d. pareikštas ieškinys byloje Prancūzija prieš Komisiją

(Byla T-259/13)

(2013/C 207/71)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Prancūzijos Respublika, atstovaujama E. Belliard, D. Colas ir C. Candat

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

iš dalies panaikinti 2013 m. vasario 26 d. Komisijos sprendimą Nr. 2013/123/ES dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), nes pagal jį nefinansuojamos Prancūzijos Respublikos išlaidos, patirtos mokant 2007-2013 m. Prancūzijos kaimo plėtros plane numatytas išmokas natūraliems nuostoliams kompensuoti (INNK) 2008 ir 2009 mokestiniais metais;

—

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, iš dalies panaikinti Sprendimą 2013/123/ES, nes, pirma, pagal jį nefinansuojamos Prancūzijos Respublikos išlaidos, patirtos mokant INNK už avis, kurios nedeklaruotos išmokoms už avis gauti, ir, antra, pagal jį iš Europos Sąjungos lėšų nefinansuojama dalis Prancūzijos Respublikos išlaidų, patirtų mokant INNK už galvijus, kuriems atlikti patikrinimai vietoje pagal gyvūnų identifikavimo sistemą arba su išmokomis už galvijus susiję patikrinimai;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 1975/2006 (1) 10 straipsnio 2 ir 4 dalių ir 14 straipsnio 2 dalies pažeidimu, nes Komisija teigė, kad Prancūzijos vyriausybė neįvykdė įsipareigojimų dėl patikrinimų, nes atlikdama patikrinimus vietoje pagal išmokų natūraliems nuostoliams kompensuoti (toliau –INNK) paramos schemą nesuskaičiavo galvijų ir avių, už kuriuos buvo prašoma išmokos už jauniklius. Šį ieškinio pagrindą sudaro dvi dalys. Ieškovė teigia:

—	kad pareiga suskaičiuoti gyvūnus atliekant patikrinimus vietoje pagal INNK paramos schemą prieštarauja auginamų gyvūnų skaičiaus kriterijaus tęstinumui ir vienodo požiūrio principui ir

—	kad Komisija klaidingai aiškino Reglamento Nr. 1975/2006 10 straipsnio 2 ir 4 dalis ir 14 straipsnio 2 dalį, kai teigė, kad Prancūzijos patikrinimų sistema netinkama patikrinti, kaip laikomasi auginamų gyvūnų skaičiaus kriterijaus.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 1082/2003 (2) 2 straipsnio 2 dalies ir Reglamento Nr. 796/2004 (3) 26 straipsnio 2 dalies b punkto, kuriuose reglamentuojami patikrinimai pagal galvijų identifikavimo schemą ar patikrinimai, susiję su išmokomis už galvijus, pažeidimu, nes Komisija teigė, kad pagal Reglamento Nr. 1975/2006 10 straipsnio 2 ir 4 dalis ir 14 straipsnio 2 dalį privaloma suskaičiuoti galvijus atliekant patikrinimą vietoje, siekiant patikrinti, kaip laikomasi auginamų galvijų skaičiaus kriterijaus.

3.	Trečiasis, papildomas, ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija neteisėtai taikė koregavimo koeficientą avims, už kurias nemokama išmoka už jauniklius, ir galvijams, kurie patikrinti pagal galvijų identifikavimo sistemą arba kuriems atlikti su išmokomis už galvijus susiję patikrinimai.

(1) 2006 m. gruodžio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1975/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su paramos kaimo plėtrai priemonėmis (OL L 368, p. 74).

(2) 2003 m. birželio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1082/2003, nustatantis išsamias Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1760/2000 įgyvendinimo taisykles dėl minimalaus patikrinimų, kurie turi būti atliekami pagal galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, lygio (OL L 156, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 39 t., p. 135).

(3) 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 796/2004, nustatantis išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles (OL L 141, p. 18; 2004 m specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 44 t., p. 243).

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/43

2013 m. gegužės 15 d. pareikštas ieškinys byloje Skysoft Computersysteme prieš VRDT — British Sky Broadcasting ir Sky IP International (SKYSOFT)

(Byla T-262/13)

(2013/C 207/72)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Skysoft Computersysteme GmbH (Kleinmachnovas, Vokietija), atstovaujama advokatų P. Ehrlinger ir T. Hagen

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalys: British Sky Broadcasting Group plc ir Sky IP International Ltd (Isleworth, Jungtinė Karalystė)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2013 m. kovo 20 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą atmesti ieškovės apeliaciją dėl 2011 m. rugsėjo 30 d. VRDT protestų skyriaus sprendimo ir neatmesti įstojusios į bylą šalies protesto,

—	nurodyti įstojusiai į bylą šaliai padengti bylinėjimosi išlaidas, įskaitant per apeliacijos procedūrą patirtas išlaidas,

—	pareikalauti iš atsakovės pateikti priedus, kuriuos įstojusi į bylą šalis ir ieškovė pateikė vykstant protesto procedūrai.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas SKYSOFT — Bendrijos prekių ženklo paraiška Nr. 4 782 645 9, 35, 37, 38 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms.

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo remtasi per protesto procedūrą, savininkės: kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalys.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi: žodinis prekių ženklas SKY 9, 16, 18, 25, 28, 35, 38, 41 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms.

Protestų skyriaus sprendimas: patenkinti protestą dėl visų ginčijamų prekių ir paslaugų.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/43

2013 m. gegužės 8 d. pareikštas ieškinys byloje Lausitzer Früchteverarbeitung prieš VRDT — Rivella International (holzmichel)

(Byla T-263/13)

(2013/C 207/73)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Lausitzer Früchteverarbeitung GmbH (Zolandas, Vokietija), atstovaujama advokatės A. Weiß

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Rivella International AG (Rotristas, Šveicarija)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2013 m. vasario 21 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1968/2011-1,

—	pakeisti ginčijamą sprendimą atmetant protestą pateikusio asmens protestą,

—	priteisti iš Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas per apeliacinę procedūrą, arba priteisti iš į bylą įstojusio asmens bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtas per apeliacinę procedūrą.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas, kuriame yra žodinis elementas „holzmichel“ 21, 24, 32, 33 ir 38 klasių prekėms ir paslaugoms — Bendrijos prekių ženklo paraiška Nr. 8 904 278.

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo remtasi per protesto procedūrą, savininkė: Rivella International AG.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi: tarptautiniai vaizdiniai prekių ženklai, kuriuose yra žodiniai elementai „Michel“ ir „Michel POWER“ 29, 30, 32 ir 33 klasių prekėms.

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: patenkinti apeliaciją ir atmesti paraišką.

Ieškinio pagrindai: Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/44

2013 m. gegužės 20 d. pareikštas ieškinys byloje Polo/Lauren prieš VRDT — FreshSide (Polo lazdą laikančio berniuko ant dviračio atvaizdas)

(Byla T-265/13)

(2013/C 207/74)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: The Polo/Lauren Company, LP (Niujorkas, Jungtinės Valstijos), atstovaujama solisitoriaus S. Davies, baristerio J. Hill ir solisitoriaus R. Black

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: FreshSide Ltd (Londonas, Jungtinė Karalystė)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2013 m. kovo 1 d. Antrosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 15/2012-2,

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas, kuriame atvaizduotas polo lazdą laikantis berniukas ant dviračio 18, 25 ir 28 klasių prekėms — Bendrijos prekių ženklo paraiška Nr. 8 766 917.

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo remtasi per protesto procedūrą, savininkė: ieškovė.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi: vaizdinis prekių ženklas, kuriame atvaizduotas polo žaidėjas ant žirgo 9, 18, 20, 21, 24 ir 25 klasių prekėms.

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto ir 5 dalies pažeidimas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/44

2013 m. gegužės 21 d. pareikštas ieškinys byloje Italija prieš Komisiją

(Byla T-268/13)

(2013/C 207/75)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Italijos Respublika, atstovaujama avvocato dello Stato S. Fiorentino ir G. Palmieri

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	Panaikinti 2013 m. kovo 7 d. Komisijos sprendimą Nr. C(2013) 1264 galutinis, apie kurį pranešta kovo 11 d., dėl priežasčių, nurodytų pateikiant tris ieškinio pagrindus.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu Italijos vyriausybė skundžia 2013 m. kovo 7 d. Komisijos sprendimą Nr. C(2013) 1264 galutinis, apie kurį pranešta kovo 11 d., kuriuo, vykdant Teisingumo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. priimtą sprendimą byloje C-496/09, Komisija reikalavo iš Italijos Respublikos sumokėti 16 533 000 eurų kaip periodinę baudą.

Šiuo spendimu Teisingumo Teismas, be kita ko, priteisė iš Italijos Respublikos sumokėti Europos Komisijai į sąskaitą „Europos Sąjungos nuosavi ištekliai“ periodinę baudą, kurios dydis atitinka bazinę 30 milijonų sumą, padaugintą iš nesuderinamos neteisėtos pagalbos procentinės dalies, apskaičiuotos atsižvelgiant į visą šio sprendimo paskelbimo dieną dar negrąžintą sumą, už kiekvieną vėlavimo įgyvendinti priemones, reikalaujamas pagal 2004 m. balandžio 1 d. Sprendimą Komisija prieš Italiją, C-99/02, pusmetį.

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 260 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies antros pastraipos pažeidimu: vykdytino sprendimo pažeidimas (2011 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Italiją, C-496/09) dėl klaidingo šio sprendimo punkto, kuriame apskaičiuojant baudą remiamasi „šio sprendimo paskelbimo dieną dar negrąžinta suma“, aiškinimo.

—

Italijos vyriausybė mano, kad šis vykdytino sprendimo punktas turi būti aiškinamas taip, kad diena, į kurią reikia atsižvelgti, yra ne sprendimo priėmimo diena, o ta diena, kurią per procesą užbaigiama įrodymų rinkimo stadija, t. y. momentas, kai konkretizuota faktinė situacija byloje, kuria remdamasis Teisingumo Teismas apibrėžė bylos dalyką. Italijos vyriausybė mano, kad reikia atsižvelgti į priemones, kurių imtasi per procesą pagalbai susigrąžinti užbaigus tyrimo stadiją, kad būtų sumažinta pusmečio bauda.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su SESV 260 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies antros pastraipos pažeidimu: vykdytino sprendimo pažeidimas dėl klaidingo šio sprendimo punkto, kuriame numatyta, kad apskaičiuojant baudą, mokėtiną už kiekvieną pusmetį, nereikia atsižvelgti į pagalbos sumą, „kuri dar nebuvo grąžinta arba nebuvo įrodytas jos grąžinimas“ pasibaigus atitinkamam terminui.

—

Italijos vyriausybė mano, kad šis vykdytino sprendimo punktas turi būti aiškinamas taip, kad atliekant tokį vertinimą svarbus įrodymų pateikimas per referencinį pusmetį, o ne aplinkybė, kad jie buvo pateikti Komisijai susipažinti iki pasibaigiant šiam pusmečiui. Italijos vyriausybė mano, kad priešingas Europos Komisijos aiškinimas, kad siekiant apskaičiuoti pusmečio baudą Italijos Respublika privalo pateikti įrodymus vėliausiai paskutinę atitinkamo pusmečio dieną, taigi neatsižvelgiant į sumas, kurios susigrąžintos per šį laikotarpį, bet apie kurias Komisijai pranešta vėliau, prieštarauja lojalaus bendradarbiavimo principui ir nepateisinama atsižvelgiant į Teisingumo Teismo nustatyto reikalavimo tikslą ir iš tiesų jis lemia tai, kad netinkamu būdu sutrumpinamas terminas Italijos institucijoms įgyvendinti šį reikalavimą ir taip sumažinti pusmečio baudos dydį.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su SESV 260 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies antros pastraipos pažeidimu: vykdytino sprendimo pažeidimas dėl skolinių reikalavimų įmonėms, kurioms taikoma taikos sutartis („concordato preventivo“) arba sekvestras („amministrazione concordata“).

—

Sprendimu iš pagalbos, kuri turi būti sumokėta pasibaigus referenciniam pusmečiui, neišskaičiuojami skoliniai reikalavimai šioms įmonėms, pateikti per atitinkamas bankroto procedūras, nors Italijos vyriausybė mano, kad tai yra skolos, dėl kurių išieškojimo valstybė narė ėmėsi visų reikiamų priemonių ir kuris todėl turi būti išskaičiuojamos iš pagalbos, kuri turi būti sugrąžinta pagal vykdytiną sprendimą, sumos.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/45

2013 m. gegužės 19 d. Markus Brune pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. kovo 21 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-94/11 Brune prieš Komisiją

(Byla T-269/13 P)

(2013/C 207/76)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantas: Markus Brune (Briuselis, Belgija), atstovaujamas advokato H. Mannes

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Reikalavimai

Laikydamasis pirmosios instancijos teisme pareikštų reikalavimų apeliantas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2013 m. kovo 21 d. Tarnautojų teismo sprendimą byloje F-94/11, šio prašymo nepatenkinus — grąžinti bylą nagrinėti Tarnautojų teismui,

—	priteisti iš kitos apeliacinio proceso šalies ir atsakovės bylinėjimosi apeliacinėje ir pirmoje instancijoje išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas apeliacinį skundą apeliantas visų pirma remiasi šiais pagrindais:

Netinkamas įpareigojimo pakartoti egzaminą teisminis vertinimas

—

Skundžiamame sprendime netinkamai įvertinta, kad įgyvendinant 2010 m. rugsėjo 29 d. Tarnautojų teismo sprendimą Brune prieš Komisiją (F-5/08, toliau — Sprendimas Brune) pakartotinai surengtu egzaminu žodžiu pažeidžiami vienodo požiūrio ir objektyvaus vertinimo principai, taip pat SESV 266 straipsnis.

—	Sprendimo motyvuose pateiktas neteisingas teisinis ir klaidingas, iš dalies prieštaringas faktų vertinimas, ypač atsižvelgiant į SESV 266 straipsnio sąlygas, diskriminacijos draudimą ir reikalavimą taikyti vienodus vertinimo kriterijus.

Klaidingas alternatyvių sprendimų nesvarstymas

—	Skundžiamame sprendime teisiniu požiūriu klaidingai motyvuojant atmesta galimybė Sprendimą Brune įgyvendinti vadovaujantis alternatyviais sprendimais, kuriuos taikyti nagrinėjamu atveju reikalaujama pagal nusistovėjusią teismų praktiką.

—	Tikrinant alternatyvių sprendimų galimybes sprendime visų pirma netinkamai aiškinami vienodo požiūrio ir objektyvaus vertinimo principai, Tarnybos nuostatų 27 straipsnis ir pranešimas apie konkursą.

Nepritarus šiems argumentams: klaidingas procedūrinių pasiruošimo pakartotiniam egzaminui trūkumų vertinimas

—	Kiek tai susiję su pakvietimu laiku, tinkamu informavimu apie vertinimo komisijos sudėtį ir informaciją apie taikytiną teisę, sprendime padaryta rimtų faktinių ir atsakovės organizavimo pareigos vertinimo klaidų.

—	Sprendime neįvertintas nevienodas požiūris į apeliantą, kiek tai susiję su papildomos informacijos suteikimu kitai kandidatei lygiagrečiai vykusiame konkurse.

—	Kiek tai susiję su kaltinimu vertinimo komisijos šališkumu, sprendime nagrinėta tik apelianto diskriminavimo pradinėje atrankos procedūroje įrodymų stoka, nevertinant komisijos šališkumo per pakartotinį egzaminą.

Neteisingas trečiojo, ketvirtojo ir penktojo apelianto reikalavimo atmetimas dėl nepriimtinumo

—	Sprendime neatsižvelgta į galimybę konstatuoti bendro pobūdžio išvadas, kuriomis ES organams nenustatomi konkretūs įpareigojimai.

—	Reikalavimas kompensuoti patirtus neigiamus padarinius sprendime aiškinamas taip, kad nereikalaujama žalos atlyginimo, nors teismo posėdyje toks reikalavimas buvo aiškiai pareikštas.

—	Sprendime neteisingai įvertinta iš SESV 266 straipsnio kylanti pareiga patirtus neigiamus padarinius kompensuoti savo iniciatyva net ir nepareiškus tokio konkretaus reikalavimo.

5.	Diskriminuojamas sprendimas dėl išlaidų

Skundžiamu sprendimu apeliantas diskriminuojamas, palyginti su ieškove byloje Honnefelder prieš Komisiją, F-42/11, nes nebuvo įvertinta galimybė ir apelianto naudai atsižvelgti į aplinkybę, kuri toje byloje laikyta reikšminga, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/46

2013 m. gegužės 21 d. pareikštas ieškinys byloje SACBO prieš Komisiją ir TEN-T EA

(Byla T-270/13)

(2013/C 207/77)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Società per l'aeroporto civile di Bergamo-Orio al Serio SpA (SACBO SpA) (Grassobbio (BG), Italija), atstovaujama advokatų M. Muscardini ir G. Greco

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo kai kurios išorės išlaidos pripažintos nefinansuotinomis ir taip sumažinamas skirtas finansavimas bei nurodoma grąžinti 158 517,54 euro su visomis teisinėmis pasekmėmis;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis ieškinys pareikštas dėl 2013 m. kovo 18 d. Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos (toliau — TEN-T EA) sprendimo, kurio dalykas „Veiksmo 2009-IT-91407-S- užbaigimas „Bergamo-Orio al Serio oro uosto tarptautinės plėtros studija“ — Komisijos sprendimas C(2010)4456 (1)“, kiek juo pripažintos nefinansuotinomis, todėl nesubsidijuotinomis, jau patirtos išlaidos, susijusios su 1, 2.1, 4, 5, 6 ir 7 veiklos rūšimis, bei nurodyta grąžinti 158 517,54 euro sumą.

Pagrįsdama ieškinį ieškovė nurodo penkis pagrindus.

Pirmasis pagrindas susijęs su 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento EB Nr. 680/2007 13 straipsnio 1 dalies bei 2010 m. birželio 24 d. Komisijos sprendimo (2010) 4456 III.4.2.2 ir III.4.2.3 straipsnių pažeidimu.

—	Šiuo klausimu ji teigia, kad nebuvo įgyvendinta sprendimo dėl finansavimo skyrimo III.4.2.3 straipsnyje nustatyta „pranešimo“ procedūra.

Antrasis pagrindas susijęs su 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB 17 straipsnio 2 ir 6 dalių, SESV 296 straipsnio antros pastraipos ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkto pažeidimu bei su 2010 m. birželio 24 d. Komisijos sprendimo (2010) 4456 II.2.3 straipsnio pažeidimu.

Šiuo klausimu ieškovė nurodo:

—	prieštaringus motyvus, nes sprendime tvirtinama, kad egzistuoja nepateisinamas „rinkos fragmentiškumas“, kita vertus, jame teigiama, kad „sutarčių dalykai taip susiję“, kad turėjo būti vienos pirkimo procedūros dalyku;

—	teiginio dėl nepagrįsto vieno pirkimo fragmentiškumo klaidingumą, nes jį paneigia 2010 m. birželio 24 d. Komisijos sprendimo (2010) 4456 turinys;

—	sutarčių „splitting up“ ar bet kokio „projektų paskirstymo“ neegzistavimą;

—	Direktyvos 2004/17/EB netaikymą vidaus sutartims, kai nėra tarptautinio intereso.

Trečiasis pagrindas susijęs su 2010 m. birželio 24 d. Komisijos sprendimo (2010) 4456 I.3.1 straipsnio, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkto ir SESV 296 straipsnio bei teisėtų lūkesčių principo pažeidimu.

Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad:

—	Motyvai prieštarauja TEN-T EA aktams, kuriais ji priėmė ir patvirtino strateginį veiksmų planą ir darbų vykdymo ataskaitą;

—	SACBO vykdytos veiklos rūšys atitinka veiklos rūšis, kurios buvo finansavimo dalykas.

Ketvirtasis pagrindas susijęs su Direktyvos 2004/17/EB 40 straipsnio 2 dalies b, c ir d punktų pažeidimu.

Šiuo klausimu ieškovė teigė, kad:

—	Direktyva 2004/17/EB netaikoma sutartims, kurios yra finansavimo dalykas, nes jų tikslas yra „studija“ ir „tyrimas“;

—	Neįmanoma įvykdyti konkurso dėl sprendime dėl finansavimo nustatytų terminų.

5.	Penktasis pagrindas susijęs su proporcingumo principo pažeidimu. Ieškovė mano, kad atsakovė nepaisė proporcingumo principo, nes dėl tariamo pažeidimo pritaikė griežtesnę tvarką nei numatyta finansavimo nutraukimo atveju.

(1) „Veiksmo 2009-IT-91407-S- užbaigimas „BERGAMO-ORIO AL SERIO ORO UOSTO TARPTAUTINĖS PLĖTROS STUDIJA“ — Komisijos sprendimas C(2010) 4456“

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/47

2013 m. gegužės 21 d. pareikštas ieškinys byloje Max Mara Fashion Group prieš VRDT — Mackays Stores (M&Co.)

(Byla T-272/13)

(2013/C 207/78)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Max Mara Fashion Group Srl (Turinas, Italija), atstovaujama advokato F. Terrano

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Mackays Stores Ltd (Renfru, Jungtinė Karalystė)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą 2013 m. kovo 7 d. antrosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1199/2012-2;

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas, kuriame yra žodinis elementas „M&Co.“ 25 ir 35 klasių prekėms ir paslaugoms — Bendrijos prekių ženklo paraiška Nr. 9 128 679

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo remtasi per protesto procedūrą, savininkė: ieškovė

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi: vaizdiniai prekių ženklai, kuriuose yra žodinis elementas „MAX&Co.“ 18, 24, 25, 35, 42 klasių prekėms ir paslaugoms

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/48

2013 m. gegužės 17 d. pareikštas ieškinys byloje Sarafraz prieš Tarybą

(Byla T-273/13)

(2013/C 207/79)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovas: Mohammad Sarafraz (Teheranas, Iranas), atstovaujamas advokato T. Walter

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2013 m. kovo 11 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 206/2013, kuriuo įgyvendinama Reglamento (ES) Nr. 359/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Irane, 12 straipsnio 1 dalis, tiek, kiek jis susijęs su Mohammed Sarafraz;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi keturiais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su ieškovo teisių į gynybą pažeidimu

—	Taryba pažeidė ieškovo teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir, visų pirma, pareigą motyvuoti, nepateikdama pakankamai motyvų dėl jo įtraukimo į ginčijamo Įgyvendinimo reglamento priedą;

—	Taryba pažeidė ieškovo teisę būti išklausytam, nesuteikdama jam galimybės, numatytos Reglamento (ES) Nr. 359/2011 (1) 12 straipsnio 2 dalyje, pateikti pastabas dėl įtraukimo į sąrašą ir reikalauti, kad Taryba peržiūrėtų savo sprendimą;

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su ieškovo įtraukimo į sąrašą pagrindo nebuvimu

—	Tarybos nurodyti motyvai dėl ieškovo įtraukimo į sąrašą neleidžia tiksliai nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu institucija rėmėsi;

—	Taryba padarė akivaizdžią faktinių aplinkybių vertinimo klaidą, įtraukdama ieškovą į ginčijamo Įgyvendinimo reglamento priedo sąrašą;

—	Vienintelis konkretus Tarybos sąraše nurodytas motyvas negali pateisinti ieškovo įtraukimo į sąrašą.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su nebaudimo du kartus už tą patį principo (ne bis in idem) pažeidimu

—	Vienintelis konkretus Tarybos nurodytas ieškovo įtraukimo į sąrašą motyvas jau buvo Jungtinės Karalystės žiniasklaidos kontrolės tarnybos sankcijos objektu;

—	Taryba, nepaisant šios sankcijos arba po jos paskyrimo, nenurodė, kad yra kitų pažeidimų, pateisinančių įtraukimą į sąrašą.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su ieškovo pagrindinių teisių į transliavimo ir žodžio laisves, judėjimo laisvę ir nuosavybę pažeidimu

—	ieškovo įtraukimas į sąrašą yra nepateisinamas ir neproporcingas jo transliavimo ir žodžio laisvių pažeidimas, kliudantis jam ar jo valdomam transliuotojui perduoti informaciją iš ir į Europą;

—	ieškovo įtraukimas į sąrašą yra nepateisinama ir neproporcinga kitų saugomų pagrindinių teisių (nuosavybės teisės, profesinės laisvės, judėjimo laisvės) pažeidimas.

(1) 2011 m. balandžio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 359/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Irane (OL L 100, p. 1).

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/48

2013 m. gegužės 17 d. pareikštas ieškinys byloje Emadi prieš Tarybą

(Byla T-274/13)

(2013/C 207/80)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovas: Hamid Reza Emadi (Teheranas, Iranas), atstovaujamas Rechtsanwalt T. Walter

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi keturiais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su ieškovo teisės į gynybą pažeidimu

—	Taryba, nenurodydama pakankamai motyvų dėl ieškovo įtraukimo į ginčijamo įgyvendinimo reglamento priedą, pažeidė ieškovo teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir pirmiausia pareigą motyvuoti;

—	Taryba, nesuteikdama ieškovui galimybės, numatytos Reglamentas (ES) Nr. 359/2011 (1) 12 straipsnio 2 dalyje, pateikti nuomonę dėl įtraukimo į sankcijų sąrašą ir taip inicijuoti Tarybos atliekamą peržiūrą, pažeidė ieškovo teisę būti išklausytam.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su ieškovo įtraukimo į sankcijų sąrašą pagrindimo stoka

—	Tarybos nurodyti ieškovo įtraukimo į sankcijų sąrašą motyvai neleidžia nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu Taryba konkrečiai remiasi;

—	Taryba, įtraukdama ieškovą į sąrašą, esantį ginčijamo įgyvendinimo reglamento priede, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą;

—	Pirmiausia Tarybos nurodytas vienintelis konkretus įtraukimo į sankcijų sąrašą motyvas negali pateisinti ieškovo įtraukimo į sankcijų sąrašą.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su principo bausti du kartus (ne bis in idem) pažeidimu

—	Tarybos nurodytas vienintelis konkretus įtraukimo į sankcijų sąrašą motyvas buvo Britanijos žiniasklaidos priežiūros tarnybos sankcijos objektu;

—	Taryba nenurodo, kad nepaisant šios sankcijos arba vėliau būtų atsiradę kitų teisės pažeidimų, pateisinančių įtraukimą į sankcijų sąrašą.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su ieškovo pagrindinių teisių į transliavimo ir (arba) saviraiškos laisvę, judėjimo laisvę ir nuosavybę pažeidimais

—	Ieškovo įtraukimas į sankcijų sąrašą yra nepagrįstas ir neproporcingas kišimasis į jo transliavimo ir saviraiškos laisvę, kuriuo pirmiausia siekiama ieškovui arba radijo transliuotojui, kuriam jis dirba, riboti informacijos sklaidą iš Europos ir į Europą;

—	Ieškovo įtraukimas į sankcijų sąrašą yra nepagrįstas ir neproporcingas kišimasis į kitas saugomas pagrindines teises (nuosavybės teisę, teisę užsiimti profesine veikla, judėjimo laisvę).

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/49

2013 m. gegužės 23 d. pareikštas ieškinys byloje Italija prieš Komisiją

(Byla T-275/13)

(2013/C 207/81)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Italijos Respublika, atstovaujama avvocato dello Stato P. Gentili, G. Palmieri

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	Panaikinti pranešimą apie bendrą konkursą EPSO/AD/249/13 dėl 37 ir 27 administratorių (AD 7) makroekonomikos ir finansų ekonomikos srityse dviejų rezervo sąrašų laisvoms darbo vietoms užpildyti sudarymo.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Il presente ricorso si rivolge contro il bando di concorso generale EPSO/AD/249/13 per la formazione di due elenchi di riserva di 37 e 27 posti per la copertura di posti vacanti di Amministratori (AD 7) nei settori della macroeconomia e dell’economia finanziaria.

Ieškinį ieškovė grindžia septyniais pagrindais.

Pirmasis pagrindas susijęs su SESV 263, 264 ir 266 straipsnių pažeidimu.

—	Komisija neatsižvelgė į Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-566/10 P, kuriame neteisėtais buvo pripažinti pranešimai, kuriuose Sąjungos bendrų konkursų dalyviai kaip antrąją kalbą galėjo nurodyti tik anglų, prancūzų arba vokiečių kalbą.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su SESV 342 straipsnio ir Reglamento Nr. 1/58 1 ir 6 straipsnių pažeidimu.

—	Šiuo klausimu ieškovė nurodo, kad ribodama Sąjungos bendrų konkursų dalyviams antrosios kalbos pasirinkimą Komisija nustatė naują kalbų vartojimo institucijose sistemą, todėl pažeidė Tarybos išimtinę kompetenciją šioje srityje.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su EB 12 straipsnio (dabar — SESV 18 straipsnis), Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 22 straipsnio, ES 6 straipsnio 3 dalies, Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 2 dalies ir 3 straipsnio, Reglamento Nr. 1/58 1 ir 6 straipsnių ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 ir 6 dalių, 27 straipsnio 2 dalies bei 28 straipsnio f punkto pažeidimu.

—

Ieškovės nuomone Komisijos taikomi lingvistiniai ribojimai yra diskriminuojančio pobūdžio, nes minėtos nuostatos draudžia Sąjungos piliečiams ir institucijų pareigūnams nustatyti lingvistinius ribojimus, kurie nėra bendrai ir objektyviai numatyti institucijų vidaus aktuose, parengtuose pagal minėto Reglamento Nr. 1/58 6 straipsnį ir iki šiol nepriimtuose, ir draudžia nustatyti tokius ribojimus, jei nėra konkretaus ir pagrįsto institucijos intereso.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su ES 6 straipsnio 3 dalies, kiek joje nustatomas teisėtų lūkesčių apsaugos principas, išplaukiantis iš Valstybių narių konstitucinių tradicijų, pažeidimu.

—	Komisija pažeidė piliečių lūkesčius dėl galimybės pasirinkti bet kurią Sąjungos kalbą kaip antrąją kalbą, kaip būdavo iki 2007 m. ir kaip tai buvo patvirtinta Teisingumo Teismo sprendime byloje C-566/10 P.

Penktasis ieškinio pagrindas, susijęs su įgaliojimų viršijimu ir esminių reikalavimų dėl pranešimo apie konkursą pobūdžio ir tikslo nesilaikymu.

—

Ieškovė tvirtina, kad iš anksto ir visiems nurodydama, kad antrąją kalba gali būti pasirinktą vieną iš trijų kalbų, Komisija iš tikrųjų peršoko konkurso etapą dėl kandidatų kalbinių gebėjimų patikrinimo, kuris turi vykti konkurso metu. Todėl kalbų žinojimas tapo svarbesniu nei profesiniai gebėjimai.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su SESV 18 straipsnio ir 24 straipsnio 4 dalies, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 22 straipsnio, Reglamento Nr. 1/58 2 straipsnio ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 ir 6 dalių pažeidimu.

—

Šiuo klausimu ieškovė tvirtina, jog nustatant, kad paraiškos dalyvauti konkurse būtinai turi būti pateiktos anglų, prancūzų ar vokiečių kalba ir kad atitinkama kalba Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) kandidatams siųs žinutes apie konkurso eigą, buvo pažeista Sąjungos piliečių teisė su institucijomis bendrauti savo kalba bei buvo diskriminuojami tie asmenys, kurie gerai nemokėjo minėtų trijų kalbų.

Septintasis ieškinio pagrindas, susijęs su Reglamento Nr. 1/58 1 ir 6 straipsnių, Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 ir 6 dalių, 28 straipsnio f punkto, Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 1 dalies f punkto, SESV 296 straipsnio 2 dalies (nepakankamas motyvavimas) ir proporcingumo principo pažeidimu ir faktinių aplinkybių iškraipymu.

—

Ieškovė nurodo, kad pasirinkimo apribojimą trimis kalbomis Komisija motyvavo tuo, kad naujai priimti asmenys turėtų iš karto galėti bendrauti institucijų viduje. Šis motyvas iškraipo faktines aplinkybes, nes negalima tvirtinti, jog trys aptariamos kalbos yra daugiau naudojamos tarp įvairių lingvistinių grupių institucijų viduje, ir yra neproporcingas pagrindinei teisei dėl diskriminacijos dėl kalbos draudimo.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/50

2013 m. gegužės 15 d. pareikštas ieškinys byloje Now Wireless prieš VRDT — Starbucks (HK) (now)

(Byla T-278/13)

(2013/C 207/82)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Now Wireless Ltd (Gilfordas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama baristerio T. Alkin

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Starbucks (HK) Ltd (Honkongas, Kinija)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą; ir

—	nurodyti panaikinti Bendrijos prekių ženklo registraciją Nr. 1421700 remiantis nenaudojimu;

—	nurodyti registruotam savininkui padengti ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas panaikinti jo registraciją: vaizdinis prekių ženklas, turintis žodinį elementą „now“ 35, 41 ir 42 klasių paslaugoms — Bendrijos prekių ženklo registracija Nr. 1 421 700

Bendrijos prekių ženklo savininkė: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Šalis, prašanti panaikinti Bendrijos prekių ženklo registraciją: ieškovė

Anuliavimo skyriaus sprendimas: iš dalies panaikinti Bendrijos prekių ženklo registraciją

Apeliacinės tarybos sprendimas: Atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punkto ir 2 dalies pažeidimas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/51

2013 m. gegužės 24 d. pareikštas ieškinys byloje Ezz ir kt. prieš Tarybą

(Byla T-279/13)

(2013/C 207/83)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovai: Ahmed Abdelaziz Ezz (Giza, Egiptas), Abla Mohammed Fawzi Ali Ahmed Salama (Kairas, Egiptas), Khadiga Ahmed Ahmed Kamel Yassin (Londonas, Jungtinė Karalystė), Shahinaz Abdel Azizabdel Wahab Al Naggar (Giza, Egiptas), atstovaujami Queen's Counsel J. Lewis, baristerio B. Kennelly ir solisitoriaus J. Binns

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2013 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimą 2013/144/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2011/172/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir organizacijoms atsižvelgiant į padėtį Egipte (OL L 82, 2013, p. 54), ir 2011 m. kovo 21 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 270/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir organizacijoms, atsižvelgiant į padėtį Egipte (OL L 76, 2011, p. 4), kuris ir toliau taikomas pagal 2013 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimą, tiek kiek šie teisės aktai susiję su ieškovais, ir

—	priteisti iš atsakovės išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdami pagal SESV 263 straipsnį pateiktą ieškinį ieškovai remiasi šešiais ieškinio pagrindais.

Pirmuoju ieškinio pagrindu teigiama, kad a) Tarybos sprendimas 2013/144/BUSP nebuvo pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu, nes jis neatitinka ES sutarties 29 straipsnio reikalavimų, ir b) Tarybos reglamentas (ES) Nr. 270/2011 nebegali būti toliau taikomas, nes jis neatitinka tariamo teisinio pagrindo — SESV 215 straipsnio 2 dalies — reikalavimų.

Antruoju ieškinio pagrindu tvirtinama, kad neįvykdytas ribojamųjų priemonių, numatytų Tarybos sprendimo 2011/172/BUSP 1 straipsnyje ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 270/2011 2 straipsnyje, priėmimo kriterijus. Be to, pagrindimas, kuriuo atsakovė rėmėsi priimdama ieškovams skirtas ribojamąsias priemones, yra visiškai neaiškus, nekonkretus, neparemtas įrodymais, nepateisintas ir nepakankamas siekiant pateisinti tokių priemonių taikymą.

Trečiuoju ieškinio pagrindu teigiama, kad atsakovė pažeidė ieškovų gynybos teises ir teisę į veiksmingą teisminę apsaugą, nes a) taikant ribojamąsias priemones nenumatyta jokia procedūra, per kurią ieškovai susipažintų su įrodymais, kuriais pagrįstas sprendimas įšaldyti jų turtą, arba galėtų pateikti esminių pastabų dėl tų įrodymų, b) motyvuose nurodytas bendro pobūdžio, nepagrįstas ir neapibrėžtas kaltinimas teismo procese ir c) atsakovė nesuteikė pakankamai informacijos, kad ieškovai galėtų veiksmingai išdėstyti savo poziciją, o dėl to teismas negali įvertinti, ar Tarybos sprendimas ir vertinimas buvo tinkamai pagrįsti ir paremti svariais įrodymais.

Ketvirtuoju ieškinio pagrindu teigiama, kad atsakovė nepakankamai motyvavo, kodėl ieškovams pradėtos taikyti ginčijamos priemonės, pažeisdama savo pareigą aiškiai nurodyti faktines ir konkrečias jos sprendimą pagrindžiančias priežastis, įskaitant konkrečias individualias priežastis, dėl kurių ji manė, kad ieškovai buvo atsakingi už Egipto valstybės lėšų pasisavinimą.

5.	Penktuoju ieškinio pagrindu tvirtinama, kad atsakovė nepagrįstai ir neproporcingai pažeidė ieškovų teisę į nuosavybę ir gerą vardą.

6.	Šeštuoju ieškinio pagrindu teigiama, kad atsakovė padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, įtraukusi ieškovus į asmenų, kuriems bus taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/52

2013 m. gegužės 22 d. pareikštas ieškinys byloje Iglotex prieš VRDT — Iglo Foods Group (IGLOTEX)

(Byla T-282/13)

(2013/C 207/84)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Iglotex S.A. (Skurčas, Lenkija), atstovaujama advokatų I. Helbig, P. Hansmersmann ir S. Rengshausen,

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Iglo Foods Group Ltd (Feltamas, Jungtinė Karalystė)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą;

—	panaikinti Protestų skyriaus sprendimą;

—	nurodyti VRDT padengti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas, turintis žodinį elementą IGLOTEX — Bendrijos prekių ženklo paraiška Nr. 9 283 367 29 ir 30 klasių prekėms.

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo remtasi per protesto procedūrą, savininkė: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi: žodinis prekių ženklas IGLO 29 ir 30 klasių prekėms — Bendrijos prekių ženklo paraiška Nr. 5 740 238.

Protestų skyriaus sprendimas: patenkinti protestą dėl visų ginčijamų prekių.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/52

2013 m. gegužės 22 d. Luigi Marcuccio pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. kovo 11 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-131/12 Marcuccio prieš Komisiją

(Byla T-283/13 P)

(2013/C 207/85)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantas: Luigi Marcuccio (Trikazė, Italija), atstovaujamas advokato G. Cipressa

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Reikalavimai

Apeliantas Bendrojo Teismo prašo:

—	Be išimčių panaikinti visą skundžiamą nutartį.

—	Grąžinti bylą Tarnautojų teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Motyvai ir pagrindiniai argumentai atitinka pateiktuosius byloje T-203/13 P, Marcuccio prieš Komisiją.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/52

2013 m. gegužės 22 d. Luigi Marcuccio pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. kovo 11 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-17/12 Marcuccio prieš Komisiją

(Byla T-284/13 P)

(2013/C 207/86)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Luigi Marcuccio (Trikazė, Italija), atstovaujama advokato G. Cipressa

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Reikalavimai

Apeliantas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti in toto ir be išimčių ginčijamą nutartį,

—	grąžinti bylą Tarnautojų Teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai yra tokie patys, kaip nurodyti byloje T-203/13 P, Marcuccio prieš Komisiją.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/53

2013 m. gegužės 24 d. pareikštas ieškinys byloje Husky CZ prieš VRDT — Husky of Tostock (HUSKY)

(Byla T-287/13)

(2013/C 207/87)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Husky CZ s.r.o. (Praha, Čekijos Respublika), atstovaujama advokato L. Lorenc

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Husky of Tostock Ltd (Vudbridžas, Jungtinė Karalystė)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą 2013 m. kovo 14 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą;

—	priteisti iš VRDT ir Husky of Tostock Limited visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas panaikinti jo registraciją: žodinis prekių ženklas HUSKY 3, 9, 14, 16, 18 ir 25 klasių prekėms — Bendrijos prekių ženklo paraiška Nr. 152 546.

Bendrijos prekių ženklo savininkė: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis.

Šalis, prašanti panaikinti Bendrijos prekių ženklo registraciją: ieškovė.

Anuliavimo skyriaus sprendimas: iš dalies panaikinti Bendrijos prekių ženklo registraciją.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/53

2013 m. gegužės 30 d. pareikštas ieškinys byloje Italija prieš Komisiją

(Byla T-295/13)

(2013/C 207/88)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Italijos Respublika, atstovaujama avvocato dello Stato P. Gentili, G. Palmieri

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti pranešimo apie bendrą konkursą EPSO/AD/177/10 klaidų ištaisymą, pranešimo apie bendro konkurso EPSO/AD/178/10 klaidų ištaisymą ir pranešimo apie bendro konkurso EPSO/AD/179/10 klaidų ištaisymą, paskelbtus 2013 m. kovo 21 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje C 82 A,

—	taip pat panaikinti ištaisytus pranešimus apie konkursus,

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai panašūs į nurodytus byloje T-275/13, Italijos Respublika prieš Komisiją.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/53

2013 m. birželio 3 d. pareikštas ieškinys byloje SACE ir SACE BT prieš Komisiją

(Byla T-305/13)

(2013/C 207/89)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovės: SACE SpA (Roma, Italija) ir SACE BT SpA (Roma, Italija), atstovaujamos advokatų M. Siragusa, G. Rizza

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti sprendimą visą arba iš dalies,

—	priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas,

—	nurodyti imtis bet kokių kitų priemonių, kurias teismas manys esant reikalingas, įskaitant įrodymų rinkimą.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi trimis pagrindais.

Šis ieškinys pareikštas dėl 2013 m. kovo 20 d. Komisijos sprendimo C(2013) 1501 galutinis, kuriuo buvo nurodyta iš dalies susigrąžinti pagalbą, suteiktą bendrovei società di assicurazione del credito all’esportazione a breve termine SACE BT [trumpalaikių eksporto kreditų draudimo bendrovė SACE BT]. Visų pirma kalbama apie valstybei priklausančios patronuojančios bendrovės (SACE S.p.A.) 2009 m. atliktus kapitalo įnašus ir perdraudimo padengimą, kuriuo pasinaudojo SACE BT. Komisijos teigimu, abiem atvejais SACE neatsižvelgė į investicijų rizikos profilį ir dėl to veikė ne kaip rinkos sąlygomis veikiantis investuotojas.

Pirmasis ieškinio pagrindas: ginčijamos priemonės nepriskirtinos Italijos valstybei.

—

Šiuo atžvilgiu teigiama, kad ginčijamas priemones SACE S.p.A. administracijos taryba priėmė ne valstybės institucijų nurodymu arba vadovaudamasi viešųjų institucijų reikalavimais, o remdamasi visišku savo pačios savarankiškumu komercinėje ir strateginėje srityse, vadovaudamasi rinkos logika, kaip ir visų įmonės sprendimų atveju, nesant jokių kontrolės, priežiūros, leidimo ar vadovavimo santykių iš tuometinio vienintelio akcininko — Ekonomikos ir finansų ministerijos — pusės.

Antrasis ieškinio pagrindas: antroji priemonė tariamai suteikė privalumų SACE BT.

Šiuo atžvilgiu teigiama, kad SACE S.p.A. sprendimas pasiūlyti perdraudimo pajėgumus, išnaudojant ekonominio ciklo fazės, per kurią draudimo įmokos buvo didelės, galimybes, buvo priimtas be jokio ketinimo suteikti SACE BT pagalbą arba paramą. Ekonominės naudos iš perdraudimo santykių gavo tik patronuojanti bendrovė. Be to, Komisijos pastabų dėl pozityvios koreliacijos tarp prisiimtos rizikos dydžio ir prašytų įmokų dydžio nepatvirtina nei specialioji literatūra, nei rinkos praktika, net kiek tai susiję būtent su SACE BT. Galiausiai neįtikina Komisijos mėginimas skirtingoms situacijoms ir priemonėms „pritaikyti“ tariamą rule of thumb, kurią ji, nenurodydama konkrečių motyvų, taikė Portugalijos trumpalaikių eksporto kreditų draudimo tvarkos atveju, siekdama parodyti, kad bendrovei SACE S.p.A. mokėtina komisinių suma turėjo būti bent jau 10 % didesnė nei ta, kurią taikė privatūs perdraudėjai už jų perimtą mažesnę perdraudimo ir rizikos dalį.

Trečiasis ieškinio pagrindas: trečioji ir ketvirtoji priemonės nesuteikė privalumų SACE BT.

—

2009 m. atlikusi dvi rekapitalizacijas, net ir nesant prognozių apie SACE BT pinigų judėjimą, užtikrinančių, bent jau trumpuoju laikotarpiu, tinkamo rentabilumo perspektyvą, SACE S.p.A. apsaugojo didžiulių investicijų, atliktų ją įsteigus vos prieš penkerius metus, vertę. Be to, SACE S.p.A. nurodė, kad dukterinės bendrovės likvidavimas visai SACE grupei būtų sukėlusi grėsmę, jog galbūt bus patirta žala praradus vertę ir (arba) pablogėjus jos kreditingumui, o tos žalos dydis būtų daug didesnis nei 2009 m. pabaigoje įvertintas likutinis kapitalas. Komisija neatsižvelgė į didelę viešojo investuotojo diskreciją ir SACE S.p.A. sprendimą savuoju pakeitė remdamasi vien klaidinga teorine pasirinkimo, kurį tomis aplinkybėmis būtų padaręs hipotetinis privatus investuotojas, kuris yra atsargus ir informuotas, rekonstrukcija.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/54

2013 m. birželio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Capella prieš VRDT — Oribay Mirror Buttons (ORIBAY)

(Byla T-307/13)

(2013/C 207/90)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Capella EOOD (Sofija, Bulgarija), atstovaujama advokato M. Holtorf

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Oribay Mirror Buttons, SL (San Sebastianas, Ispanija)

Reikalavimai

Ieškovė prašo:

—	panaikinti 2013 m. kovo 22 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 164/2012-4;

—

pripažinti Bendrijos prekių ženklo Nr. 003611282 „ORIBAY ORIginal Buttons for Automotive Yndustry“ registraciją:

—	12 klasės prekėms ir paslaugoms: transporto priemonės ir transporto priemonių aksesuarai, jeigu jie nenurodyti kitose klasėse, išskyrus dalis transporto priemonių langams ir priekiniams stiklams; ir

—	37 klasės prekėms ir paslaugoms: remontas; remontas ir priežiūra;

panaikinta;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant bylinėjimosi apeliacinėje taryboje patirtas išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas panaikinti jo registraciją: vaizdinis prekių ženklas, kuriame yra žodiniai elementai „ORIBAY ORIginal Buttons for Automotive Yndustry“, 12, 37 ir 40 klasių prekėms ir paslaugoms — Bendrijos prekių ženklas Nr. 3 611 282.

Bendrijos prekių ženklo savininkė: Oribay Mirror Buttons, SL.

Šalis, prašanti panaikinti Bendrijos prekių ženklo registraciją: ieškovė.

Anuliavimo skyriaus sprendimas: iš dalies patenkinti prašymą panaikinti Bendrijos prekių ženklo registraciją.

Apeliacinės tarybos sprendimas: patenkinti apeliaciją ir atmesti visą prašymą panaikinti Bendrijos prekių ženklo registraciją.

Ieškinio pagrindai: Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimas, Reglamento Nr. 207/2009 56 straipsnio, siejamo su Reglamento Nr. 2868/95 37 taisyklės a punkto iii papunkčiu, pažeidimas ir Reglamento Nr. 207/2009 57 straipsnio 2 dalies pažeidimas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/56

2013 m. kovo 21 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ prieš Europos Komisiją

(Byla F-24/13)

(2013/C 207/91)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: ZZ, atstovaujamas advokatų S. Orlandi, A. Coolen, J.-N. Louis, E. Marchal ir D. Abreu Caldas

Atsakovė: Europos Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

Ieškovo prašymo atlyginti nuostolius dėl Komisijos padarytų klaidų vykstant įdarbinimo procedūrai atmetimo panaikinimas.

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2012 m. birželio 5 d. ir 2012 m. gruodžio 7 d. Paskyrimų tarnybos sprendimus, kuriais buvo atmestas ieškovo prašymas atlyginti nuostolius;

—	Įpareigoti Komisiją atstatyti ieškovo karjerą.

—

Priteisti iš Komisijos 14 911,07 eurus ir įmokas į pensijų sistemą pradedant skaičiuoti nuo 2011 m. spalio ir išmokėti 2 500 eurų materialinei ir moralinei žalai atlyginti, šias sumas padidinant arba sumažinant vykstant teismo procesui ir ECB pagrindinėms refinansavimo operacijoms nustatyto dydžio delspinigius, padidintus 2 punktais ir apskaičiuotus nuo dienos, kurią turėjo būti sumokėtos mokėtinos sumos.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/56

2013 m. kovo 27 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ prieš VRDT

(Byla F-26/13)

(2013/C 207/92)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: ZZ, atstovaujamas advokato H. Tettenborn

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Ginčo dalykas bei aprašymas

Ieškovo vertinimo ataskaitos už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. panaikinimas ir žalos atlyginimas.

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti ieškovo vertinimo ataskaitą už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 dienos.

—	Nurodyti VRDT sumokėti ieškovui tinkamą kompensaciją teismo nuožiūra, bet ne mažiau kaip 500 eurų, už turtinę ir neturtinę žalą, kurią ieškovas patyrė dėl ginčijamos vertinimo atskaitos.

—	Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/56

2013 m. kovo 27 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ prieš Komisiją

(Byla F-27/13)

(2013/C 207/93)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: ZZ, atstovaujamas advokato É. Boigelot

Atsakovė: Europos Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

Sprendimų perkelti ieškovą į žemesnį AD8 lygį pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 9 straipsnio 1 dalies f punktą panaikinimas ir prašymas priteisti kompensaciją su palūkanomis už tariamai patirtą neturtinę ir turtinę žalą.

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti 2012 m. birželio 5 d. Trišalės paskyrimų tarnybos sprendimą byloje (MS 08/058, pagal kurį ieškovui „skiriama Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 9 straipsnio 1 dalies f punkte numatyta perkėlimo į žemesnį AD8 lygį sankcija“), kuris „įsigalioja kitą mėnesį po jo pasirašymo dienos“.

—	Panaikinti 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą, apie kurį buvo pranešta 2012 m. gruodžio 18 d., kuriuo Paskyrimų tarnyba atmetė 2012 m. spalio 10 d. ieškovo skundą, užregistruotą numeriu R/566/12.

—	Priteisti iš atsakovės kaip kompensaciją už patirtą neturtinę ir turtinę žalą bei žalą ieškovo karjerai, preliminariai įvertintą 1 EUR, kuri gali būti padidinta arba sumažinta vykstant teismo procesui, 20 000 EUR sumą, kuri gali būti padidinta arba sumažinta vykstant teismo procesui.

—	Bet kuriuo atveju priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalį.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/57

2013 m. kovo 27 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ prieš Komisiją

(Byla F-28/13)

(2013/C 207/94)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: ZZ, atstovaujamas advokato E. Boigelot

Atsakovė: Europos Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

Sprendimų atlikti kelis išskaičiavimus iš ieškovo 2012 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio atlyginimų, panaikinimas

Ieškovo reikalavimai

—

Panaikinti 2012 m. liepos 6 d. Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuro (PMO) raštą, kuriuo PMO informuoja ieškovą apie savo sprendimą laikytis 2012 m. kovo 30 d. OLAF rekomendacijos ir patikslino, kad: (i) išskaičiavo iš jo 2012 m. birželio mėnesio atlyginimo 5 530 eurų (nepagrįstai išmokėtos išmokos), (ii) bus išskaičiuota iš jo 2012 m. liepos mėn. atlyginimo 3 822,80 eurų (delspinigiai iš nepagrįstai išmokėtas sumas) ir (iii) bus išskaičiuoti 2 372 eurai (medicinos išlaidų atlyginimas) bei 699,20 eurų (palūkanos) iš jo 2012 m. rugpjūčio mėn. atlyginimo.

—	Panaikinti taikytus išskaičiavimus iš ieškovo atlyginimų už 2012 m. birželio, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius ir, prireikus, visus kitus, kurie bus atlikti įgyvendinant ginčijamą sprendimą.

—	Panaikinti 2012 m. liepos 10 d. raštą, kuriuo reikalaujama išskaičiuoti bendrą 3 071,20 eurų sumą iš jo mėnesinio atlyginimo už 2012 m. rugpjūčio mėn., o jei ši skolos suma pasirodytų pernelyg didelė, kad ją būtų galima išskaičiuoti vienu metu, išskaityti iš kelių mėnesių atlyginimo.

—

Panaikinti 2012 m. liepos 20 d. raštą, kuriuo ieškovas informuojamas, kad jo skyrius negalėjo įrašyti į liepos atlyginimo lapelį 3 822,80 eurų išieškotiną sumą, atitinkančią palūkanas, ir kad visa ši suma bus išieškota iš 2012 m. spalio mėnesio atlyginimo, po to, kai bus atlikti išieškojimai 2012 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.

—	Iš dalies panaikinti 2012 m. gruodžio 17 d. priimtą sprendimą ir praneštą tą pačią dieną tiek, kiek juo atmestas ieškovo skundas dėl dienpinigių ir ginčijamų išmokų.

—

Įpareigoti Komisiją sumokėti kompensacines palūkanas, kurios būtų pradėtos skaičiuoti nuo 2012 m. birželio mėn. už 5 530 eurų sumą, 2012 m. rugpjūčio — už pirmą 1 535,60 eurų sumą, 2012 m. rugsėjo — už 1 535,60 eurų sumą ir 2012 m. spalio — už 3 822,80 eurų sumą iki to momento, kai šios sumos bus jam grąžintos, atsižvelgiant į 3 071,20 eurų sumos grąžinimą už 2013 m. sausį, nuo kurios kompensacinės palūkanos nemokamos.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/57

2013 m. kovo 28 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ prieš EMA

(Byla F-29/13)

(2013/C 207/95)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: ZZ, atstovaujamas advokatų S. Orlandi, J.-N. Louis ir D. Abreu Caldas

Atsakovė: Europos vaistų agentūra

Ginčo dalykas bei aprašymas

Sprendimo nepratęsti ieškovo laikinojo tarnautojo sutarties panaikinimas ir prašymas atlyginti žalą.

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą nepratęsti ieškovo sutarties, nutraukti jo darbo sutartį 2013 m. balandžio 30 d. ir išleisti jį atostogų, nesant tokio prašymu;

—	Panaikinti 2013 m. vasario 26 d. sprendimą atmesti prašymą pratęsti sutartį;

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir 25 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/58

2013 m. balandžio 8 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ prieš Komisiją

(Byla F-32/13)

(2013/C 207/96)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: ZZ, atstovaujamas advokato F. Moyse

Atsakovė: Europos Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

Prašymo siekiant gauti nesumokėtą likutį, kurį Komisija turėjo sumokėti ieškovui, kaip persikraustymo išmoką, atmetimo panaikinimas.

Ieškovo reikalavimai

—

Panaikinti 2013 m. sausio 9 d. Komisijos sprendimą, kuriuo ji atsisakė patenkinti ieškovo prašymą ir atmetė skundą, kuriuo buvo siekiama gauti nesumokėtą likutį, kurį Komisija turėjo jam sumokėti, nes jis išėjo iš tarnybos. Prireikus, ieškiniu taip pat siekiama panaikinti 2012 m. balandžio 13 d. Komisijos laišką, kuriame Komisija pirmą kartą pateikia poziciją dėl ieškovo prašymo perskaičiuoti sumą, kurią Komisija turi sumokėti ieškovui.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/58

2013 m. balandžio 16 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ prieš Komisiją

(Byla F-34/13)

(2013/C 207/97)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: ZZ, atstovaujama advokato R. Duta

Atsakovė: Europos Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

Konkurso EPSO/AD/231/12 atrankos komisijos sprendimo neleisti ieškovui atlikti vertinimo užduočių vykstant minėtam konkursui panaikinimas.

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2013 m. sausio 13 d. priimtą sprendimą dėl 2012 m. rugsėjo 25 d. ieškovo skundo.

—	Panaikinti 2012 m. birželio 28 d. ir 2012 m. liepos 16 d. sprendimus, pagal kuriuos ieškovui buvo pranešta apie atsisakymą leisti dalyvauti konkurso EPSO/AD/230-231/12, kuriame jis dalyvavo, pirminės atrankos etape „Vertinimo centras“.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/58

2013 m. balandžio 16 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ prieš Komisiją

(Byla F-35/13)

(2013/C 207/98)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: ZZ, atstovaujamas advokatų S. Orlandi, J.-N. Louis ir D. Abreu Caldas

Atsakovė: Europos Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

Sprendimo apskaičiuoti teises į pensijas pagal naujų 2011 m. kovo 3 d. Bendrųjų Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo nuostatas panaikinimas.

Ieškovo reikalavimai

—	Pripažinti Bendrųjų Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo nuostatų 9 straipsnį neteisėtu.

—

Panaikinti 2012 m. rugsėjo 28 d. ir spalio 4 d. sprendimus apskaičiuoti teises į pensiją, įgytas ieškovo prieš pradedant tarnybą, perkeliant jas į Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemą pagal 2011 m. kovo 3 d. Bendrąsias Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo nuostatas.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/58

2013 m. balandžio 18 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ prieš EACEA

(Byla F-36/13)

(2013/C 207/99)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: ZZ, atstovaujamas advokato S. Pappas

Atsakovė: Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga (EACEA)

Ginčo dalykas bei aprašymas

Sprendimo nutraukti ieškovo darbo sutartį pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų (KTĮS) 47 straipsnio c punkto i papunktį panaikinimas.

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti 2012 m. liepos 24 d. Vykdomosios įstaigos sprendimą;

—

Atitinkamai:

—	nurodyti iš naujo priimti ieškovą į pareigas nuo 2012 m. spalio 25 d. ir priteisti iš Vykdomosios įstaigos jos darbo užmokestį atgaline data;

—	nurodyti pašalinti ginčijamą sprendimą ir visus su šia procedūra susijusius dokumentus iš ieškovo asmens bylos;

—	Priteisti iš Vykdomosios įstaigos 10 000 EUR neturtinei žalai atlyginti;

—	Priteisti iš Vykdomosios įstaigos bylinėjimosi išlaidas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/59

2013 m. balandžio 26 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ prieš Komisiją

(Byla F-37/13)

(2013/C 207/100)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: ZZ, atstovaujamas advokatų S. Rodrigues ir A. Blot

Atsakovė: Europos Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

OLAF sprendimo atmesti ieškovo prašymą pratęsti sutartį panaikinimas, po to, kai šis sprendimas panaikintas Tarnautojų teismo sprendimu, ir prašymas atlyginti nuostolius, tariamai patirtus dėl turtinės ir neturtinės žalos.

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti 2012 m. rugpjūčio 8 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą atmesti ieškovo prašymą pratęsti sutartį.

—	Tiek, kiek reikia, panaikinti 2010 m. rugpjūčio 12 d. implicitinį sprendimą atmesti ieškovo prašymą pratęsti sutartį, jeigu klausimas dėl jo panaikinimo kilo nagrinėjant apeliacinę bylą Sąjungos Bendrajame Teisme.

—	Tiek, kiek reikia, panaikinti 2013 m. sausio 17 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą atmesti ieškovo 2012 m. rugsėjo 21 d. pateiktą skundą.

—

Priteisti ieškovui — dėl patirtos turtinės žalos — sumą, atitinkančią skirtumą tarp atlyginimo, kurį jis būtų gavęs, jei jo sutartininko OLAF sutartis būtų buvusi pratęsta ketveriems metams, ir atlyginimo, kurį jis gauna nuo 2011 m. gegužės 1 d. (atsižvelgiant į jo pensines teisės ir normalią karjeros raidą).

—	Atlyginti ieškovo turtinę žalą, patirtą dėl to, kad jis neteko galimybės gauti neterminuotą sutartį, kuri laikinai ex aequo et bono įvertinta 250 000 eurų.

—	Priteisti ieškovui sumą, ex aequo et bono laikinai įvertiną 10 000 eurų už patirtą turtinę žalą.

—	Priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/59

2013 m. balandžio 26 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ prieš Komisiją

(Byla F-38/13)

(2013/C 207/101)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: ZZ, atstovaujamas advokatų S. Orlandi, J.-N. Louis ir D. Abreu Caldas

Atsakovė: Europos Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

Sprendimo apskaičiuoti teises į pensiją, įgytas iki pradedant eiti pareigas, pagal naujas Bendrąsias įgyvendinimo nuostatas panaikinimas.

Ieškovo reikalavimai

—	Pripažinti neteisėtu Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 9 straipsnį.

—

Panaikinti 2012 m. birželio 18 d. sprendimą suteikti teises į pensiją, ieškovo įgytas iki pradedant eiti pareigas, perkeliant šias teises į Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemą pagal 2011 m. kovo 3 d. Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies bendrąsias įgyvendinimo nuostatas.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/60

2013 m. balandžio 29 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ prieš Komisiją

(Byla F-39/13)

(2013/C 207/102)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: ZZ, atstovaujamas advokatų D. Abreu Caldas, A. Coolen, J.-N. Louis, É. Marchal ir S. Orlandi

Atsakovė: Europos Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

2011 m. kovo 3 d. sprendimo, kuriuo papildomos iki tarnybos Komisijoje įgytos teisės į pensiją nustatomos pagal naujas Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, ir sprendimo atmesti skundą panaikinimas.

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti sprendimą atmesti jo 2013 m. sausio 24 d. skundą, kuriuo siekiama, kad būtų taikomos bendrosios įgyvendinimo nuostatos ir aktuariniai tarifai, galioję jo prašymo pervesti jo teises į pensiją pateikimo momentu.

—	Panaikinti 2012 m. liepos 11 d. PMO sprendimą taikyti aktuarinius tarifus pagal naujas bendrąsias įgyvendinimo nuostatas.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/60

2013 m. gegužės 7 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ prieš Komisiją

(Byla F-40/13)

(2013/C 207/103)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: ZZ, atstovaujama advokatų S. Orlandi, A. Coolen, J.-N. Louis, E. Marchal ir D. Abreu Caldas

Atsakovė: Europos Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

Sprendimą dėl ieškovės teisių į pensiją perkėlimo į Sąjungos pensijų sistemą pagal naujų Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 ir 12 straipsnių BĮN panaikinimas.

Ieškovės reikalavimai

—	Pripažinti Bendrųjų Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo nuostatų 9 straipsnį neteisėtu.

—	Panaikinti 2012 m. spalio 11 d. sprendimą, kuriuo patvirtinti 2011 m. kovo 3 d. Bendrosiose Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo nuostatose įtvirtinti parametrai ieškovės teisėms į pensiją perkelti.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/60

2013 m. gegužės 8 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ ir kt. prieš EIB

(Byla F-41/13)

(2013/C 207/104)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovai: ZZ ir kt., atstovaujami advokato L. Levi

Atsakovas: Europos investicinis bankas

Ginčo dalykas bei aprašymas

Pirma, panaikinti 2013 m. vasario mėn. algalapiuose pateiktus sprendimus, kuriais nustatytas 1,8 % dydžio metinis algų perskaičiavimas už 2013 metus, informacinius pranešimus, kuriuos atsakovas pateikė ieškovams 2013 m. vasario 5 d. ir 15 d. bei panaikinti vėlesnius algalapius. Antra, priteisti iš institucijos sumokėti kompensaciją už tariamai patirtą materialinę ir moralinę žalą.

Ieškovų reikalavimai

—

Panaikinti 2013 m. vasario mėn. ieškovų algalapiuose pateiktą sprendimą, kuriame nustatytas 1,8 % dydžio metinis algų perskaičiavimas už 2013 metus, ir, dėl tos priežasties, panaikinti panašius sprendimus, pateiktus vėlesniuose algalapiuose, bei, jei reikia, panaikinti du informacinius pranešimus, kuriuos atsakovas pateikė ieškovams 2013 m. vasario 5 d. ir 15 d.

—

Priteisti iš atsakovo kiekvienam ieškovui kaip materialinės žalos atlyginimą sumokėti i) algų skirtumą, atsiradusį dėl metinio perskaičiavimo už 2013 m., t. y. padidinimo 1,8 % už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.; ii) algų skirtumą, kuris atsirado dėl metinio algų perskaičiavimo 1,8 % už 2013 m. pasekmių algų, kurios bus mokamos nuo 2014 m. sausio mėn., dydžiui; iii) delspinigius nuo algų skirtumo už laikotarpį iki visiško reikalaujamų sumų išmokėjimo, o taikoma delspinigių norma turi būti apskaičiuota remiantis Europos Centrinio Banko nustatyta norma pagrindinėms refinansavimo operacijoms, kuri taikoma atitinkamu laikotarpiu, ir pridėjus tris punktus, ir iv) žalos atlyginimą dėl perkamosios galios praradimo, o visa ši materialinė žala negalutinai įvertinta 30 000 eurų kiekvienam ieškovui.

—	Priteisti iš atsakovo sumokėti kiekvienam ieškovui 1 000 eurų už moralinės žalos atlyginimą.

—	Priteisti iš EIB bylinėjimosi išlaidas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/61

2013 m. gegužės 8 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ prieš EESRK

(Byla F-42/13)

(2013/C 207/105)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: ZZ, atstovaujama advokatų L. Levi ir A. Blot

Atsakovas: Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

Ginčo dalykas bei aprašymas

Sprendimo nutraukti ieškovės darbo sutartį panaikinimas ir prašymas atlyginti tariamai patirtą materialinę ir nematerialinę žalą.

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2012 m. spalio 16 d. EESRK generalinio sekretoriaus, kaip Paskyrimų tarnybos, priimtą sprendimą nutraukti sutartį su ieškove.

—	Prireikus, panaikinti 2013 m. sausio 13 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą patvirtinti ieškovės sutarties nutraukimą ir 2013 m. balandžio 24 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą eksplicitiškai atmesti ieškovės skundą.

—	Atlyginti ieškovės patirtą materialinę žalą.

—	Priteisti ieškovei iš anksto ex aequo et bono nustatytą 15 000 eurų sumą nematerialinei žalai atlyginti.

—	Priteisti iš EESRK bylinėjimosi išlaidas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/61

2013 m. gegužės 8 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ ir kt. prieš EIB

(Byla F-43/13)

(2013/C 207/106)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovai: ZZ ir kt., atstovaujami advokato L. Levi

Atsakovas: Europos investicijų bankas

Ginčo dalykas bei aprašymas

Pirma, sprendimų, esančių 2013 m. vasario mėn. atlyginimo lapeliuose, kuriais kasmetinis darbo užmokesčio koregavimas už 2013 m. apribojamas 1,8 %, panaikinimas ir vėlesnių atlyginimo lapelių panaikinimas. Antra, prašymas priteisti iš EIB kompensaciją su palūkanomis už tariamai patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Ieškovų reikalavimai

—	Panaikinti sprendimą, esantį ieškovų 2013 m. vasario mėn. atlyginimo lapeliuose, sprendimą, kuriuo nustatoma, kad kasmetinis darbo užmokesčio koregavimas už 2013 m. apribojamas 1,8 %, ir panašius sprendimus, esančius vėlesniuose atlyginimo lapeliuose.

—	Prireikus, panaikinti du informacinius pranešimus, kuriuos atsakovas ieškovams išsiuntė 2013 m. vasario 5 ir 15 d.

—

Priteisti iš atsakovo kiekvienam ieškovui kaip kompensaciją už patirtą turtinę žalą: i) darbo užmokesčio likutį, kurį sudaro kasmetinės korekcijos už 2013 m. pritaikymas, t. y. 1,8 % padidėjimą, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.; ii) darbo užmokesčio likutį, kurį sudaro pasekmės, kurias turės 1.8 % kasmetinės korekcijos už 2013 m. pritaikymas darbo užmokesčiui, kuris bus mokamas nuo 2014 m.; iii) palūkanas nuo darbo užmokesčio likučio, skaičiuojamas iki visiško mokėtinų sumų sumokėjimo; palūkanų norma turi būti skaičiuojama remiantis Europos centrinio banko nustatyta palūkanų norma, taikoma pagrindinėms refinansavimo operacijoms atitinkamų laikotarpiu, padidinta trimis procentiniais punktais ir iv) nuostolius su palūkanomis, patirtus dėl perkamosios galios netekimo; visa ši turtinė žala preliminariai vertinama po 30 000 EUR kiekvienam ieškovui.

—	Priteisti iš atsakovo kiekvienam ieškovui po 1 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

—	Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/61

2013 m. gegužės 8 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ prieš Komisiją

(Byla F-44/13)

(2013/C 207/107)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: ZZ, atstovaujama advokato C. Mourato

Atsakovė: Europos Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

Komisijos sprendimų, susijusių su dėl nereguliariai mokėtų išmokų dėl gyvenimo sąlygų ieškovės patirtos materialinės žalos atlyginimu, panaikinimas

Ieškovės reikalavimai

—

panaikinti 2013 m. sausio 28 d. ieškovės gautą 2013 m. sausio 25 d. Komisijos sprendimą, susijusį su 2013 m. kovo 30 d. PMO.I sprendimo dalies, kuria nustatyta, kad jos prašymas atlyginti dėl nereguliariai mokėtų išmokų dėl gyvenimo sąlygų ieškovės patirtą materialinę žalą taikytinas tik iki 2007 m. kovo 1 d., nors ieškovas turi šią teisę nuo 2002 m. rugsėjo 22 d., ir kad apskaičiuojant šią išmoką atsižvelgta į ieškovės dukteriai nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. mokėtą našlaitės pensiją, panaikinimu;

—

panaikinti 2013 m. vasario 5 d. ieškovės gautą 2013 m. vasario 4 d. Komisijos sprendimą bei 2013 m. vasario mėn. atlyginimo lapelį, kiek jie susiję su minėtai išmokai nuo 2007 m. kovo 1 d. taikytu pataisytu RRV kodu, tačiau palikti galioti šio lapelio pasekmes kol bus priimtas naujas lapelis, kuriame 2011 m. gruodžio 31 d. Nuostatų X priedo 10 straipsnis bus teisingai taikomas nuo 2002 m. rugsėjo 22 d.;

—

priteisti iš Komisijos preliminariai papildomai sumokėti 11 000 eurų už materialinę žalą, kurią ieškovė dėl išmokos dėl gyvenimo sąlygų patyrė nuo 2002 m. rugsėjo 22 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d., bei palūkanas už dėl minėtos išmokos nuo 2002 m. rugsėjo 22 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. patirtų visų nuostolių, nustatytas pagal atitinkamo laikotarpio Europos Centrinio Banko pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą, padidintą dviem procentiniais punktais, skaičiuojant jas nuo dienos, kai jos atitinkamai tampa mokėtinomis iki dienos, kai jos faktiškai sumokėtos;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/62

2013 m. gegužės 15 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ ir kt. prieš EIB

(Byla F-45/13)

(2013/C 207/108)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovai: ZZ ir kt., atstovaujami L. Levi

Atsakovas: Europos investicijų bankas

Ginčo dalykas bei aprašymas

Atlyginimo lapeliuose esančių sprendimų taikyti bendrąjį Europos investicijų banko sprendimą, kuriuo nustatoma, kad visų darbuotojų atlyginimai gali didėti ne daugiau kaip 2,3 %, ir sprendimo, kuriame apibrėžiama nuopelnų balų sistema, apimanti atlyginimo sumažinimą 1 %–3 %, panaikinimas ir prašymas priteisti iš institucijos atlyginimo skirtumą su palūkanomis ir žalos atlyginimą.

Ieškovų reikalavimai

—

Panaikinti 2013 m. balandžio mėn. atlyginimo lapeliuose esančius sprendimus taikyti ieškovams 2012 m. gruodžio 18 d. EIB valdybos sprendimą, kuriuo nustatoma, kad atlyginimai gali didėti ne daugiau kaip 2,3 %, ir 2013 m. sausio 29 d. EIB valdymo komiteto sprendimą, kuriame apibrėžiama nuopelnų balų sistema, apimanti atlyginimo sumažinimą 1 %–3 %, ir ta pačia apimtimi panaikinti visus sprendimus, esančius vėlesniuose atlyginimo lapeliuose, bei prireikus panaikinti 2013 m. vasario 5d. atsakovo informacinį pranešimą ieškovams.

—

Priteisti iš atsakovo atlyginimo skirtumą, kurį lemia minėti 2012 m. gruodžio 18 d. EIB valdybos ir 2013 m. sausio 29 d. EIB valdymo komiteto sprendimai, palyginti su atlyginimu, koks būtų gautas taikant nuopelnų balų sistemą „4-3-2-1-0“ ir „naują“ balų sistemą „5-4-3-1-0“, arba, nepatenkinus šio reikalavimo, koks būtų ieškovams, gavusiems įvertinimą „A“, taikant nuopelnų balų sistemą „3-2-1-0-0“, o ieškovams, kuriems taikoma „nauja“ balų sistema, taikant naują balų sistemą „4-3-2-0-0“; prie šio atlyginimo skirtumo turi būti pridėtos palūkanos, skaičiuojamos nuo 2013 m. balandžio 12 d. ir toliau kiekvieno mėnesio 12 d. iki visiško atsiskaitymo, kurių dydis nustatomas pagal ECB taikomą normą, padidintą 3 procentiniais punktais.

—	Priteisti iš atsakovo kompensaciją už žalą, patirtą dėl perkamosios galios netekimo, kuri ex aequo et bono preliminariai vertinama 1,5 % kiekvieno ieškovo mėnesinio atlyginimo.

—	Priteisti iš EIB bylinėjimosi išlaidas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/62

2013 m. gegužės 16 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ prieš Komisiją

(Byla F-46/13)

(2013/C 207/109)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: ZZ, atstovaujamas advokatų S. Rodrigues ir A. Blot

Atsakovė: Europos Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

Sprendimo, kuriuo atmestas GD DEVCO prašymas įdarbinti ieškovą II pareigų grupės sutartininku, panaikinimas ir prašymas atlyginti patirtą materialinę žalą.

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti 2012 m. spalio 4 d. Europos Komisijos, kaip Sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos (toliau — STSĮT), sprendimą neįdarbinti ieškovo II pareigų grupės sutartininku;

—	jei reikia, panaikinti 2013 m. vasario 7 d. STSĮT sprendimą, kuriuo atmestas 2012 m. spalio 19 d. ieškovo pateiktas skundas;

—	atlyginti patirtą materialinę žalą;

—	sumokėti ex aequo et bono nustatytą sumą už patirtą neturtinę žalą, o preliminariai sumokėti 50 000 eurų;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/63

2013 m. gegužės 17 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ prieš Tarybą

(Byla F-47/13)

(2013/C 207/110)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: ZZ, atstovaujamas advokato M. Velardo

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ginčo dalykas bei aprašymas

Sprendimo neįtraukti ieškovo į pareigūnų, kuriuos buvo siūloma paskirti į AD kategoriją per 2012 m. pareigų paaukštinimo procedūrą, sąrašą panaikinimas

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti 2012 m. liepos 20 d. Tarybos Generalinio Sekretoriato sprendimą 63/12 dėl pareigūnų, siūlomų paaukštinti per 2012 m. sesiją, sąrašo, kuriame nebuvo ieškovo pavardės, ir 2011 m. vasario 11 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą;

—	Įpareigoti atsakovę atlyginti žalą ir sumokėti 6,75 % dydžio palūkanas už praleistą terminą ir kompensacines palūkanas už patirtą turtinę ir neturtinę žalą;

—	priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/63

2013 m. gegužės 21 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ prieš Parlamentą

(Byla F-48/13)

(2013/C 207/111)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: ZZ, atstovaujamas advokato C. Bernard-Glanz

Atsakovas: Europos Parlamentas

Ginčo dalykas bei aprašymas

2011 m. ieškovo veiklos ataskaitos panaikinimas.

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti 2011 m. ieškovo veiklos ataskaitą, užbaigtą ir iš dalies pakeistą 2012 m. liepos 18 d. ir 2013 m. sausio 29 d. Paskyrimų tarnybos sprendimais.

—	Panaikinti 2013 m. sausio 29 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą, kuriuo buvo atmestas skundas, pateiktas remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalimi.

—	Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/63

2013 m. gegužės 22 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ prieš Komisiją

(Byla F-50/13)

(2013/C 207/112)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: ZZ, atstovaujamas advokatų B. Cambier ir A. Paternostre

Atsakovė: Europos Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

Komisijos sprendimo dėl papildomos žalos atlyginimo, kurį pateikė ieškovas pagal PTN 90 straipsnio 1 dalį siekdamas gauti visos materialinės ir nematerialinės žalos, kurią jis patyrė dėl profesinės ligos ir daugybės pažeidimų, kuriais jis kaltina instituciją savo prašyme, pagrįstame PTN 73 straipsniu, atlyginimą, panaikinimas.

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti 2013 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos sprendimą dėl prašymo dėl papildomos žalos atlyginimo remiantis bendrąja teise ir taikytinais PTN straipsniais, kurį ieškovas pateikė 2012 m. balandžio 18 d. pagal PTN 90 straipsnio 1 dalį.

—	Panaikinti 2013 m. vasario 14 d. Komisijos sprendimą atmesti 2012 m. spalio 25 d. ieškovo skundą pagal PTN 90 straipsnio 2 dalį.

—	Priteisti ieškovui 1 798 650 eurų materialinei ir nematerialinei, kuri patirta dėl profesinės ligos ir kuri yra atlygintina pagal bendrosios teisės visiško žalos atlyginimo principą, pagrįstą žalos atlyginimu vadovaujantis PTN 73 straipsniu, kuris dabar nagrinėjamas Tarnautojų teise, byla F-142/12.

—	Priteisti ieškovui 145 850 eurų nematerialinei žalai atlyginti, atsiradusiai dėl Komisijos klaidos ieškovo atžvilgiu.

—	Priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir palūkanas už mokėjimus, kuriuos Tarnautojų teismas laikys teisingais ir tinkamais, skaičiuojant nuo 2004 m. gruodžio mėn., t. y. nuo tada, kai ieškovo patirta žala gali būti apskaičiuota ir atlyginta.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

20.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/64

2013 m. gegužės 31 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ prieš EESRK

(Byla F-54/13)

(2013/C 207/113)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: ZZ, atstovaujamas advokatų T. Bontinck ir A. Guillerme

Atsakovas: Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

Ginčo dalykas bei aprašymas

EESRK sprendimo atmesti prašymą, kurį ieškovas pateikė pagal Nuostatų 90 straipsnio 1 dalį, siekdamas žalos, kurią jis patyrė dėl tariamo atkaklaus persekiojimo ar administracinio priekabiavimo, atlyginimo, panaikinimas.

Ieškovo reikalavimai

—

panaikinti 2012 m. spalio 3 d. EESRK generalinio sekretoriaus sprendimą, kiek juo atmestas 2012 m. birželio 5 d. ieškovo prašymas, kuriuo siekiama gauti tinkamą ir pagrįstą kompensaciją dėl neturtinės žalos, neigiamo poveikio jo reputacijai ir sveikatai bei karjerai, patvirtintą 2012 m. spalio 24 d. ieškovui pateikus skundą 2013 m. vasario 22 d. sprendimu;

—	skirti ieškovui kompensaciją dėl neturtinės žalos ir neigiamo poveikio jo reputacijai bei sveikatai, įvertintą 12 000 EUR, atsižvelgiant į padidėjimą ar sumažėjimą vykstant procesui;

—

atlyginti ieškovui žalą karjerai, kurią jis patyrė dėl pavėluoto pareigų paaukštinimo dėl vykusių tyrimų ir procedūrų, atkuriant karjeros AST 5 lygį, atsižvelgiant į pokytį proceso metu, ir, nepatenkinus pirmojo reikalavimo, atitinkama kompensacija, įvertinta 41 403,09 EUR, atsižvelgiant į padidėjimą proceso metu;

—	priteisti iš EESRK bylinėjimosi išlaidas.

		ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2013.207.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 207

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	56 tomas 2013m. liepos 20d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
2013/C 207/01	Paskutinis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamas leidinys OL C 189, 2013 6 29	1