15.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 170/1

PER PIRMĄJĮ SVARSTYMĄ PRIIMTA TARYBOS POZICIJA (ES) Nr. 3/2013

siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų ir viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti ir kuriuo panaikinami Tarybos direktyva 92/52/EEB, Komisijos direktyvos 96/8/EB, 1999/21/EB, 2006/125/EB ir 2006/141/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/39/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 41/2009 ir (EB) Nr. 953/2009

Tarybos priimta 2013 m. balandžio 22 d.

(2013/C 170 E/01)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 114 straipsnyje nustatyta, kad rengdama priemones, kuriomis siekiama vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo ir kurios susijusios su, inter alia, sveikata, sauga ir vartotojų apsauga, Komisija remiasi aukšto lygio apsauga, atsižvelgiant visų pirma į mokslo faktais pagrįstas naujoves;

(2)	laisvas saugių ir sveikų maisto produktų judėjimas – vienas iš esminių vidaus rinkos elementų, kuriuo prisidedama prie gyventojų sveikatos ir gerovės bei jų socialinių ir ekonominių interesų;

(3)

maisto produktams taikomais Sąjungos teisės aktais, inter alia, siekiama užtikrinti, kad rinkai nebūtų pateikiami nesaugūs maisto produktai. Todėl tų maisto produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, kategorijų sudėtyje neturėtų būti jokių medžiagų, kurios laikomos žalingomis atitinkamų gyventojų grupių sveikatai arba netinkamomis žmonėms vartoti;

(4)

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/39/EB dėl specialios mitybinės paskirties maisto produktų (3) nustatytos bendrosios taisyklės dėl maisto produktų, kurie yra specialiai sukurti konkretiems asmenų, kuriems jie yra skirti, mitybiniams poreikiams tenkinti, sudėties ir gamybos. Dauguma tos direktyvos nuostatų priimta 1977 m. ir jas reikia peržiūrėti;

(5)	Direktyvoje 2009/39/EB nustatyta bendra specialiosios mitybinės paskirties maisto produktų apibrėžtis ir bendrieji ženklinimo reikalavimai, įskaitant tai, kad ant tokių maisto produktų turėtų būti nurodytas jų tinkamumas vartoti nurodytais mitybos tikslais;

(6)

bendrieji Direktyvoje 2009/39/EB nustatyti sudėties ir ženklinimo reikalavimai papildyti keletu ne teisėkūros procedūra priimtų Sąjungos aktų, kurie taikomi specialioms maisto produktų kategorijoms. Tuo atžvilgiu suderintos taisyklės nustatytos 1996 m. vasario 26 d. Komisijos direktyvoje 96/8/EB dėl maisto produktų, skirtų sumažinto energijos kiekio dietoms svoriui mažinti (4) ir 1999 m. kovo 25 d. Komisijos direktyvoje 1999/21/EB dėl specialios medicininės paskirties dietinių maisto produktų (5). Atitinkamai Komisijos direktyvoje 2006/125/EB (6) nustatytos tam tikros suderintos taisyklės dėl perdirbtų grūdinių maisto produktų ir maisto kūdikiams bei mažiems vaikams. Komisijos direktyvoje 2006/141/EB (7) nustatytos suderintos taisyklės dėl pradinio maitinimo kūdikių mišinių ir tolesnio maitinimo kūdikių mišinių, o Komisijos reglamente (EB) Nr. 41/2009 (8) nustatytos suderintos taisyklės dėl maisto produktų, tinkančių glitimo netoleruojantiems žmonėms, sudėties ir ženklinimo;

(7)

be to, suderintos taisyklės nustatytos 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvoje 92/52/EEB dėl mišinių kūdikiams iki 4–6 mėnesių ir mišinių kūdikiams, vyresniems kaip 4 mėnesių, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis (9), ir 2009 m. spalio 13 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 953/2009 dėl medžiagų, kurių konkrečiais mitybos tikslais gali būti pridedama į specialiosios paskirties maisto produktus (10);

(8)

Direktyvoje 2009/39/EB numatyta privaloma bendra pranešimo procedūra nacionaliniu lygiu dėl maisto produktų, kuriuos pateikia maisto verslo operatoriai, priskiriamų specialiosios mitybinės paskirties produktams, dėl kurių nėra nustatyta jokių specialiųjų nuostatų Sąjungos teisės aktuose, prieš juos pateikiant Sąjungos rinkai, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingai tokių maisto produktų stebėsenai valstybėse narėse;

(9)

2008 m. birželio 27 d. Komisijos ataskaitoje dėl tos pranešimo procedūros įgyvendinimo Europos Parlamentui ir Tarybai nurodyta, kad gali kilti sunkumų dėl skirtingų specialiosios mitybinės paskirties maisto produktų apibrėžties aiškinimų, kurių gali laikytis nacionalinės valdžios institucijos. Todėl buvo padaryta išvada, kad Direktyva 2009/39/EB turės būti peržiūrėta, kad būtų galima užtikrinti veiksmingesnį ir labiau suderintą Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą;

(10)

2009 m. balandžio 29 d. bendrovės „Agra CEAS Consulting“ tyrimo ataskaitoje dėl Direktyvos 2009/39/EB peržiūros patvirtintos 2008 m. birželio 27 d. Komisijos ataskaitos dėl pranešimo procedūros įgyvendinimo išvados ir nurodyta, kad šiuo metu vis daugiau maisto produktų parduodami ir ženklinami kaip specialiosios mitybinės paskirties maisto produktai dėl toje direktyvoje nustatytos plačios apibrėžties. Tyrimo ataskaitoje nurodyta ir tai, kad pagal tą direktyvą reglamentuojami maisto produktai labai skiriasi valstybėse narėse; panašūs maisto produktai gali būti tuo pačiu metu parduodami skirtingose valstybėse narėse kaip specialiosios mitybinės paskirties ir (arba) įprastai vartojami maisto produktai, įskaitant maisto papildus, skirtus visiems gyventojams ar tam tikroms jų grupėms, pavyzdžiui, nėščiosioms, moterims po menopauzės, vyresnio amžiaus suaugusiems asmenims, augantiems vaikams, paaugliams, įvairaus pobūdžio fizine veikla užsiimantiems asmenims ir kitiems asmenims. Tokia padėtis kenkia vidaus rinkos veikimui, sukuria teisinį neapibrėžtumą kompetentingoms valdžios institucijoms, maisto verslo operatoriams, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau - MVĮ), ir vartotojams, bei negalima atmesti piktnaudžiavimo rinka ir konkurencijos iškraipymo pavojų. Todėl reikia pašalinti aiškinimo skirtumus supaprastinant reguliavimo aplinką;

(11)

atrodo, kad kiti neseniai priimti Sąjungos teisės aktai yra labiau pritaikyti prie besiplečiančios ir inovatyvios maisto produktų rinkos nei Direktyva 2009/39/EB. Šiuo požiūriu ypač aktualūs ir svarbūs yra: 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimo (11), 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (12) ir 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1925/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis (13). Be to, tų Sąjungos teisės aktų nuostatomis būtų tinkamai reglamentuojami kelių Direktyvoje 2009/39/EB nurodytų kategorijų maisto produktai, o administracinė našta būtų mažesnė ir būtų aiškesnė taikymo sritis bei tikslai;

(12)	be to, remiantis patirtimi, tam tikros Direktyvoje 2009/39/EB nustatytos arba pagal ją priimtos taisyklės nebėra veiksmingos vidaus rinkos veikimui užtikrinti;

(13)	todėl „specialiosios mitybinės paskirties maisto produktų“ sąvoka turėtų būti panaikinta, o Direktyva 2009/39/EB turėtų būti pakeista šiuo aktu. Siekiant supaprastinti šio akto taikymą ir užtikrinti taikymo nuoseklumą visose valstybėse narėse, šis aktas turėtų būti priimtas reglamento forma;

(14)

2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (14), nustatyti bendri Sąjungos maisto srities teisės aktų principai ir terminų apibrėžtys. Tam tikros tame reglamente nustatytos terminų apibrėžtys turėtų būti taikomos ir šio reglamento kontekste;

(15)

kai kurių kategorijų maisto produktai yra vienintelis tam tikrų gyventojų grupių mitybos šaltinis arba tos mitybos dalis. Tokių kategorijų maisto produktai yra labai svarbūs kontroliuojant tam tikras būkles ir (arba) esminiai siekiant patenkinti tam tikrų aiškiai identifikuojamų pažeidžiamų gyventojų grupių mitybos poreikius. Toms maisto produktų kategorijoms priskiriami pradinio maitinimo kūdikių mišiniai, tolesnio maitinimo kūdikių mišiniai, perdirbti grūdiniai maisto produktai ir kūdikiams skirti maisto produktai, ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktai. Remiantis patirtimi, direktyvų 1999/21/EB, 2006/125/EB ir 2006/141/EB nuostatomis pakankamai gerai užtikrinamas laisvas tų kategorijų maisto produktų judėjimas ir aukštas visuomenės sveikatos apsaugos lygis. Todėl tikslinga, kad šiame reglamente pagrindinis dėmesys būtų skiriamas tų maisto produktų kategorijų sudėties ir informacijos apie juos reikalavimams, atsižvelgiant į direktyvas 1999/21/EB, 2006/125/EB ir 2006/141/EB;

(16)

be to, dėl didėjančios su antsvoriu ir nutukimu susijusių problemų turinčių žmonių dalies, rinkai pateikiama vis daugiau maisto produktų, kurie įvardijami kaip viso paros raciono pakaitalas svoriui kontroliuoti. Šiuo metu tokių maisto produktų rinkoje galima išskirti produktus, skirtus mažai kalorijų turinčiai dietai, kurių energinė vertė yra nuo 3 360 kJ (800 kcal) iki 5 040 kJ (1 200 kcal), ir produktus, skirtus labai mažai kalorijų turinčiai dietai, kurių energinė vertė paprastai yra mažesnė nei 3 360 kJ (800 kcal). Atsižvelgiant į aptariamų maisto produktų pobūdį tikslinga nustatyti jiems skirtas tam tikras specialiąsias nuostatas. Remiantis patirtimi, atitinkamomis Direktyvos 96/8/EB nuostatomis pakankamai gerai užtikrinamas laisvas maisto produktų, pateikiamų kaip viso raciono pakaitalas svoriui kontroliuoti, judėjimas ir aukštas visuomenės sveikatos apsaugos lygis. Todėl tikslinga, kad šiame reglamente pagrindinis dėmesys būtų skiriamas maisto produktų, kurie skirti visam paros racionui pakeisti, įskaitant labai mažai kalorijų turinčius maisto produktus, sudėties ir informacijos apie juos reikalavimams, atsižvelgiant į atitinkamas Direktyvos 96/8/EB nuostatas;

(17)

šiame reglamente turėtų būti nustatytos, inter alia, pradinio maitinimo kūdikių mišinių ir tolesnio maitinimo kūdikių mišinių, perdirbtų grūdinių maisto produktų ir kūdikiams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų ir viso paros raciono pakaitalo svoriui kontroliuoti apibrėžtys, atsižvelgiant į atitinkamas direktyvų 96/8/EB, 1999/21/EB, 2006/125/EB ir 2006/141/EB nuostatas;

(18)

Reglamentu (EB) Nr. 178/2002 nustatyti rizikos analizės principai, susiję su maisto produktais, ir Europos maisto saugos tarnybos (toliau - Tarnyba) atliekamo mokslinio bei techninio vertinimo struktūros ir priemonės. Šio reglamento taikymo tikslais su Tarnyba turėtų būti konsultuojamasi visais klausimais, kai tikėtinas poveikis visuomenės sveikatai;

(19)

svarbu, kad šiame reglamente nurodytiems maisto produktams gaminti naudojamos sudedamosios dalys būtų tinkamos asmenų, kuriems tokie maisto produktai yra skirti, mitybiniams poreikiams tenkinti ir būtų jiems tinkami, ir kad jų tinkamumas mitybai būtų grindžiamas visuotinai pripažintais mokslo duomenimis. Toks tinkamumas turėtų būti įrodytas remiantis sisteminėmis turimų mokslinių duomenų apžvalgomis;

(20)

didžiausios leidžiamosios pesticidų liekanų koncentracijos, nustatytos atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose, visų pirma 2005 m. vasario 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų (15), turėtų būti taikomos nedarant poveikio konkrečioms šiame reglamente ir pagal šį reglamentą priimtuose deleguotuosiuose aktuose įtvirtintoms nuostatoms;

(21)

dėl pesticidų naudojimo gali atsirasti pesticidų liekanų maisto produktuose, kuriems taikomas šis reglamentas. Todėl toks naudojimas turėtų būti kuo labiau ribojamas, atsižvelgiant į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (16) reikalavimus. Vis dėlto pesticidų naudojimo apribojimu ar draudimu juos naudoti nebūtinai būtų užtikrinta, kad maisto produktuose, kuriems taikomas šis reglamentas, įskaitant kūdikiams ir mažiems vaikams skirtus maisto produktus, pesticidų nebus, nes kai kuriais pesticidais užteršiama aplinka ir jų liekanų gali būti aptikta tokiuose maisto produktuose. Todėl, siekiant apsaugoti pažeidžiamas gyventojų grupes, turėtų būti nustatyta, kad didžiausia leidžiamoji pesticidų liekanų koncentracija tokiuose maisto produktuose turi būti žemiausia realiai įmanoma riba, nustatoma atsižvelgiant į gerą žemės ūkio praktiką ir į rizikos šaltinius, pavyzdžiui, aplinkos taršą;

(22)

pagal šį reglamentą priimamuose deleguotuosiuose aktuose turėtų būti atsižvelgta į tam tikrus pesticidų naudojimo apribojimus ar draudimus, lygiaverčius tiems, kurie dabar nustatyti Direktyvos 2006/125/EB ir Direktyvos 2006/141/EB prieduose. Tie apribojimai ar draudimai turėtų būti reguliariai atnaujinami, ypač daug dėmesio skiriant pesticidams, kuriuose yra veikliųjų medžiagų, apsauginių medžiagų ar sinergiklių, kurie pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (17) klasifikuojami kaip 1A ar 1B kategorijos mutagenai, 1A ar 1B kategorijos kancerogenai, 1A ar 1B kategorijos toksiškai veikiančios reprodukciją medžiagos, arba kurie yra pripažįstami turinčiais endokrininės sistemos ardymo savybių, galinčių turėti neigiamą poveikį žmonėms;

(23)

į medžiagas, kurioms taikomas 1997 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 258/97 dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų (18), neturėtų būti pridedama šiame reglamente nurodytų maisto produktų, nebent tokios medžiagos, be šiame reglamente ir pagal šį reglamentą priimtuose deleguotuosiuose aktuose numatytų sąlygų, atitinka ir Reglamente (EB) Nr. 258/97 nustatytas pateikimo rinkai sąlygas. Kai yra svarbių medžiagos, naudojamos vadovaujantis šiuo reglamentu, gamybos metodo pasikeitimų arba keičiasi tokios medžiagos dalelių dydis, pavyzdžiui, naudojant nanotechnologiją, ta medžiaga turėtų būti laikoma kita medžiaga, nei ta, kuri naudojama vadovaujantis šiuo reglamentu, ir turėtų būti iš naujo įvertinta pagal Reglamentą (EB) Nr. 258/97, o vėliau - pagal šį reglamentą;

(24)

2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams (19) nustatyti bendrieji ženklinimo reikalavimai. Tie ženklinimo reikalavimai paprastai turėtų būti taikomi šiame reglamente nurodytų kategorijų maisto produktams. Vis dėlto šiame reglamente prireikus taip pat turėtų būti nustatyti Reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 papildantys reikalavimai arba nukrypti nuo jo leidžiančios nuostatos, kad būtų galima atsižvelgti į konkrečius šio reglamento tikslus;

(25)

ženklinant, pateikiant ir reklamuojant maisto produktus, kuriems taikomas šis reglamentas, jiems neturėtų būti priskiriamos žmogaus ligų profilaktinės ar gydomosios savybės ar leidžiama suprasti, kad tie maisto produktai jomis pasižymi. Vis dėlto specialiosios medicininės paskirties maisto produktai yra skirti pacientų, kurių galimybės dėl konkrečios ligos, sutrikimų ar sveikatos būklės yra ribotos, susilpnėjusios arba sutrikusios, pavyzdžiui, galimybė valgyti įprastus maisto produktus, dietinei mitybai. Kai daroma nuoroda į tai, kad maisto produktas yra skirtas dietinei mitybai dėl ligos, sutrikimų ar sveikatos būklės, neturėtų būti laikoma, kad ja priskiriamos žmogaus ligų profilaktinės ar gydomosios savybės;

(26)

siekiant apsaugoti pažeidžiamus vartotojus, ženklinimo reikalavimai turėtų užtikrinti galimybę vartotojams tiksliai atpažinti produktą. Pradinio maitinimo kūdikių mišinių ir tolesnio maitinimo kūdikių mišinių atveju, visa rašytinė ir vaizduojamoji informacija turėtų užtikrinti galimybę aiškiai atskirti įvairius mišinius. Jei sunku nustatyti tikslų ženklinant produktą pavaizduoto kūdikio amžių, vartotojai galėtų būti klaidinami ir jiems galėtų būti sunku atpažinti produktą. To pavojaus turėtų būti išvengta nustatant atitinkamus ženklinimo apribojimus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pradinio maitinimo kūdikių mišiniai yra tie maisto produktai, kurie patys savaime patenkina kūdikių mitybinius poreikius nuo gimimo iki to laiko, kai pradedama duoti atitinkamo papildomo maisto, galimybė vartotojui tiksliai atpažinti produktus yra labai svarbus vartotojų apsaugos veiksnys. Todėl turėtų būti nustatyti tinkami su pradinio maitinimo kūdikių mišinių pateikimu ir reklamavimu susiję apribojimai;

(27)

šiame reglamente turėtų būti nustatyti pradinio maitinimo kūdikių mišinių, tolesnio maitinimo kūdikių mišinių, perdirbtų grūdinių maisto produktų ir kūdikiams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties produktų ir viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti sudėties ir informacijos apie juos specialiųjų reikalavimų nustatymo kriterijai, atsižvelgiant į direktyvas 96/8/EB, 1999/21/EB, 2006/125/EB ir 2006/141/EB;

(28)

Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nustatytos teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą vartojimo taisyklės ir sąlygos. Tos taisyklės turėtų būti paprastai taikomos tų maisto produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, kategorijoms, nebent šiame reglamente arba deleguotuosiuose aktuose, priimtuose pagal šį reglamentą, būtų nurodyta kitaip;

(29)

remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, mažo gimimo svorio kūdikiai turėtų būti maitinami motinos pienu. Vis dėlto, mažo gimimo svorio kūdikiai ir neišnešioti kūdikiai gali turėti specialių mitybinių poreikių, kurių negalima patenkinti maitinant motinos pienu ar įprastais kūdikių mišiniais. Iš esmės, mažo gimimo svorio kūdikių ir neišnešiotų kūdikių mitybiniai poreikiai gali priklausyti nuo to kūdikio sveikatos būklės, ypač nuo to kūdikio svorio, palyginti su geros sveikatos būklės kūdikių svoriu, taip pat nuo to, kiek savaičių kūdikis yra neišnešiotas. Kiekvienu atveju atskirai turi būti sprendžiama, ar dėl kūdikio būklės reikia, kad prižiūrint gydytojui būtų vartojamas specialiosios medicininės paskirties maisto produktas, sukurtas kūdikių mitybos poreikiams tenkinti (mišinys) ir pritaikytas to kūdikio dietinei mitybai, būtinai dėl jo specifinės būklės;

(30)

Direktyva 1999/21/EB reikalaujama, kad tam tikri sudėties reikalavimai pradinio maitinimo kūdikių mišiniams ir tolesnio maitinimo kūdikių mišiniams, nustatyti Direktyva 2006/141/EB, būtų taikomi kūdikiams skirtiems specialiosios medicininės paskirties maisto produktams priklausomai nuo jų amžiaus. Tačiau tam tikros Direktyvoje 2006/141/EB įtvirtintos nuostatos, įskaitant reikalavimus dėl ženklinimo, pateikimo, reklamavimo, pardavimo skatinimo ir komercinės praktikos, šiuo metu tokiems maisto produktams netaikomos. Dėl pokyčių rinkoje, dėl kurių tokių maisto produktų gerokai padaugėjo, būtina peržiūrėti reikalavimus kūdikiams skirtiems mišiniams, pavyzdžiui, pesticidų naudojimo tokių mišinių gamybai skirtuose produktuose, pesticidų liekanų, tokių mišinių ženklinimo, pateikimo, reklamavimo, pardavimo skatinimo ir komercinės praktikos reikalavimus, kurie prireikus taip pat turėtų būti taikomi specialiosios medicininės paskirties maisto produktams, sukurtiems kūdikių mitybiniams poreikiams tenkinti;

(31)

Sąjungos rinkoje atsiranda vis daugiau pieno gėrimų ir panašių produktų, kurie reklamuojami kaip itin tinkami mažiems vaikams. Tokie produktai, kurie gali būti pagaminti iš gyvūninės arba augalinės kilmės baltymų, pavyzdžiui, karvių pieno, ožkų pieno, sojų arba ryžių, dažnai parduodami kaip „pienas augantiems vaikams“ arba „pienas paūgėjusiems kūdikiams“ ar pan. Nors šie produktai šiuo metu reglamentuojami įvairiais Sąjungos teisės aktais, pavyzdžiui, reglamentais (EB) Nr. 178/2002, (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006, bei Direktyva 2009/39/EB, jiems nėra taikomos esamos specialiosios priemonės, taikomos kūdikiams ir mažiems vaikams skirtiems maisto produktams. Esama skirtingų nuomonių, ar tokie produktai tenkina gyventojų grupės, kuriai jie skirti, konkrečius mitybinius poreikius. Todėl Komisija, pasikonsultavusi su Tarnyba, turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl būtinybės, jei tokios esama, nustatyti specialias nuostatas dėl sudėties, ženklinimo ir prireikus kitų reikalavimų, susijusių su tais produktais, rūšių. Šioje ataskaitoje turėtų būti aptarti, inter alia, mažų vaikų mitybiniai poreikiai ir tų produktų vaidmuo jų mityboje, atsižvelgiant į mažų vaikų vartojimo būdą, reikalingą maistinių medžiagų kiekį ir į teršalų bei pesticidų mažiems vaikams keliamos rizikos lygius. Ataskaitoje taip pat turėtų būti aptarta tokių produktų sudėtis ir tai, ar jų maistinė vertė, palyginti su įprastu racionu, būtinu nuo motinos pieno atpratinamam vaikui, yra nors kiek didesnė. Komisija galėtų kartu su šia ataskaita pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(32)

Direktyvoje 2009/39/EB nustatyta, kad gali būti priimtos specialiosios nuostatos dėl dviejų specialių kategorijų maisto produktų, priskiriamų specialiosios mitybinės paskirties produktams: intensyvų fizinį krūvį patiriantiems žmonėms, ypač sportininkams, skirtų maisto produktų ir nuo angliavandenių apykaitos sutrikimų kenčiantiems žmonėms (sergantiems diabetu) skirtų maisto produktų. Dėl specialių nuostatų, susijusių su nuo angliavandenių apykaitos sutrikimų kenčiantiems žmonėms (sergantiems diabetu) skirtais maisto produktais, 2008 m. birželio 28 d. Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai „Maisto produktai asmenims, kurių angliavandenių apykaita yra sutrikusi (diabetikams)“ skirtų maisto produktų padaryta išvada, kad nėra pakankamo mokslinio pagrindo specialiesiems sudėties reikalavimams nustatyti. Dėl maisto produktų, skirtų intensyvų fizinį krūvį patiriantiems žmonėms, ypač sportininkams, nebuvo galimybių sėkmingai susitarti, kad būtų parengtos specialiosios nuostatos, nes labai skyrėsi valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų nuomonės dėl specialių teisės aktų taikymo srities, dėl maisto produktų pakategorių, kurios turėtų būti įtrauktos, dėl sudėties reikalavimų nustatymo kriterijų ir galimo poveikio produktų kūrimo inovacijoms. Todėl šiame etape neturėtų būti kuriama specialiųjų nuostatų. Tuo tarpu, remiantis maisto ūkio subjektų pateiktais prašymais, atitinkami teiginiai buvo nagrinėjami dėl leidimo išdavimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006;

(33)

vis dėlto, esama skirtingų nuomonių, ar reikia papildomų taisyklių, kad būtų užtikrinta pakankama sportininkams skirtų maisto produktų, vadinamųjų maisto produktų, skirtų intensyvų fizinį krūvį patiriantiems asmenims, vartotojų apsauga. Todėl Komisija turėtų būti raginama pateikti, pasikonsultavus su Tarnyba, Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl būtinybės, jei tokios esama, nustatyti nuostatas dėl sportininkams skirtų maisto produktų. Konsultuojantis su Tarnyba turėtų būti atsižvelgta į 2001 m. vasario 28 d. Maisto produktų mokslinio komiteto ataskaitą dėl intensyvų fizinį krūvį patiriantiems žmonėms, ypač sportininkams, skirtų maisto produktų sudėties ir specifikacijos. Ataskaitoje Komisija turėtų visų pirma įvertinti, ar būtinos nuostatos siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą;

(34)	Komisija turėtų galėti patvirtinti technines gaires, skirtas palengvinti maisto verslo operatoriaus, ypač MVĮ, laikytis šio reglamento reikalavimų;

(35)

atsižvelgiant į esamą padėtį rinkoje ir į direktyvas 2006/125/EB ir 2006/141/EB bei Reglamentą (EB) Nr. 953/2009, tikslinga nustatyti ir į šio reglamento priedą įtraukti Sąjungos sąrašą, į kurį būtų įtraukiamos medžiagos, priklausančios šioms medžiagų kategorijoms: vitaminai, mineralai, aminorūgštys, karnitinas ir taurinas, nukleotidai, cholinas ir inozitolis. Į šiame reglamente nurodytų kategorijų maisto produktus iš toms kategorijoms priklausančių medžiagų turėtų būti leidžiama pridėti tik tų medžiagų, kurios yra įtrauktos į Sąjungos sąrašą. Įtraukiant medžiagas į Sąjungos sąrašą, turėtų būti nurodoma, į kurios iš šiame reglamente nurodytų maisto produktų kategorijų tokių medžiagų galima pridėti;

(36)

tai, kad medžiagos įtraukiamos į Sąjungos sąrašą, neturėtų reikšti, kad būtina ar pageidautina jų pridėti į vienos ar daugiau šiame reglamente nurodytų maisto produktų kategorijų. Sąjungos sąrašas skirtas tik informuoti, kurių medžiagų, priklausančių tam tikroms medžiagų kategorijoms, leidžiama dėti į vienos ar daugiau kategorijų maisto produktus, kuriems taikomas šis reglamentas, o specialiaisiais sudėties reikalavimais siekiama nustatyti kiekvienos šiame reglamente nurodytos kategorijos maisto produktų sudėtį;

(37)

tam tikrų medžiagų, kurių gali būti pridedama į maisto produktus, kuriems taikomas šis reglamentas, galėtų būti pridėta technologiniais tikslais kaip maisto priedų, dažiklių ar kvapiųjų medžiagų ar kitais panašiais tikslais, įskaitant leidžiamus vynininkystės metodus ir procesus, numatytus atitinkamuose maisto produktus reglamentuojančiuose Sąjungos teisės aktuose. Šiuo klausimu tų medžiagų specifikacijos nustatomos Sąjungos lygiu. Tikslinga, kad tos specifikacijos medžiagoms būtų taikomos neatsižvelgiant į jų naudojimo maisto produktuose tikslą, jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip;

(38)

į Sąjungos sąrašą įtrauktų medžiagų, kurių grynumo kriterijai Sąjungos lygiu dar nenustatyti ir siekiant užtikrinti aukštą sveikatos apsaugos lygį, turėtų būti taikomi bendrai priimtini grynumo kriterijai, rekomenduoti tarptautinių organizacijų ar agentūrų, įskaitant Maisto ir žemės ūkio organizacijos/Pasaulio sveikatos organizacijos jungtinį maisto priedų ekspertų komitetą (JMPEK) ir Europos farmakopėja, bet jais neapsiribojant. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama toliau taikyti nacionalines taisykles, nustatančias griežtesnius grynumo kriterijus, nepažeidžiant SESV nustatytų taisyklių;

(39)

siekiant nustatyti konkrečius reikalavimus maisto produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, kategorijoms pagal SESV 290 straipsnį, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, nustatančius specialiuosius šiame reglamente nurodytų kategorijų maisto produktų sudėties ir informacijos apie juos reikalavimus, įskaitant Reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 papildančius ženklinimo reikalavimus ar nukrypti nuo jo leidžiančias nuostatas, ir leidimus vartoti teiginius apie maistingumą ir sveikatingumą. Be to, siekiant sudaryti galimybę vartotojams greitai pasinaudoti technologijų ir mokslo pažanga, ypač inovatyvių produktų srityje, ir taip skatinti inovacijas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl reguliarių tų specialiųjų reikalavimų atnaujinimų, atsižvelgiant į visus atitinkamus duomenis, įskaitant suinteresuotųjų subjektų pateiktus duomenis. Be to, siekiant atsižvelgti į technikos pažangą, mokslo pasiekimus ar vartotojų sveikatos aspektus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl kitų medžiagų kategorijų, turinčių maistinį arba fiziologinį poveikį, įtraukimo į Sąjungos sąrašą arba dėl tokių kategorijų išbraukimo iš medžiagų, kurioms taikomas Sąjungos sąrašas, kategorijų. Siekiant tų pačių tikslų ir laikantis šiame reglamente nustatytų papildomų reikalavimų, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai iš dalies keisti Sąjungos sąrašą įtraukiant naują medžiagą, išbraukiant medžiagą, arba įtraukiant, išbraukiant arba keičiant su kuria nors medžiaga susijusius Sąjungos sąraše pateikiamus elementus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(40)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nuspręsti, ar tam tikras maisto produktas patenka į šio reglamento taikymo sritį ir kuriai maisto produktų kategorijai jis priskirtinas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (20);

(41)

šiuo metu teiginių „be glitimo“ ir „labai mažas glitimo kiekis“ naudojimo taisyklės yra nustatytos Reglamente (EB) Nr. 41/2009. Tuo reglamentu suderinama vartotojams teikiama informacija apie tai, kad maisto produktuose nėra glitimo arba kad juose yra sumažintas glitimo kiekis, ir nustatomos specialiosios taisyklės, skirtos maisto produktams, kurie yra specialiai pagaminti, paruošti ir (arba) apdoroti, taip, kad būtų sumažintas vienos ar daugiau sudedamųjų dalių, kuriose yra glitimo, glitimo kiekis arba kad tokios sudedamosios dalys, kuriose yra glitimo, būtų pakeistos, taip pat skirtos kitiems maisto produktams, kurie pagaminti tik iš tokių sudedamųjų dalių, kuriose glitimo savaime nėra. Reglamente (ES) Nr. 1169/2011 nustatomos taisyklės, reglamentuojančios informaciją, kuri turi būti teikiama apie tam tikrų sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, sudedamųjų dalių, kuriose yra glitimo, turinčių moksliškai įrodytą alerginį arba netoleravimo poveikį, buvimą visuose maisto produktuose, įskaitant nefasuotus maisto produktus, kad vartotojai, ypač maisto produktui alergiški ar jo netoleruojantys vartotojai, pavyzdžiui, glitimo netoleruojantys asmenys, galėtų rinktis jiems saugius maisto produktus turėdami pakankamai informacijos. Dėl aiškumo ir nuoseklumo, teiginių „be glitimo“ ir „labai mažas glitimo kiekis“ naudojimo taisyklės turėtų būti reglamentuojamos ir Reglamente (ES) Nr. 1169/2011. Teisės aktais, kurie turi būti priimti pagal Reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 siekiant perkelti taisykles dėl teiginių „be glitimo“ ir „labai mažas glitimo kiekis“ naudojimo, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 41/2009, turėtų būti užtikrinta bent tokio paties lygio apsauga glitimo netoleruojantiems žmonėms, kokią dabar užtikrina Reglamentas (EB) Nr. 41/2009. Tų taisyklių perkėlimas turėtų būti užbaigtas iki šio reglamento taikymo pradžios. Be to, Komisija turėtų apsvarstyti, kaip užtikrinti, kad glitimo netoleruojantys žmonės būtų tinkamai informuojami apie tai, kuo maisto produktai, kurie yra specialiai pagaminti, paruošti ir (arba) apdoroti taip, kad būtų sumažintas vienos ar daugiau sudedamųjų dalių, kuriose yra glitimo, glitimo kiekis, skiriasi nuo kitų maisto produktų, kurių sudedamosiose dalyse glitimo savaime nėra;

(42)

ženklinimo ir sudėties informacijos, kuria nurodoma, ar maisto produktuose yra laktozės arba ar juose yra sumažintas laktozės kiekis, taisyklės šiuo metu Sąjungos lygiu nėra suvienodintos. Vis dėlto, tos nuorodos svarbios laktozės netoleruojantiems žmonėms. Reglamente (ES) Nr. 1169/2011 nustatomos taisyklės, reglamentuojančios informaciją, kuri turi būti teikiama apie medžiagas, turinčias moksliškai įrodytą alerginį arba netoleravimo poveikį, kad vartotojai, pavyzdžiui, laktozės netoleruojantys vartotojai, galėtų rinktis jiems saugius maisto produktus turėdami pakankamai informacijos. Siekiant aiškumo ir nuoseklumo, teiginių, kuriais nurodoma, ar maisto produktuose yra laktozės arba ar juose yra sumažintas laktozės kiekis, naudojimo taisyklės turėtų būti reglamentuojamos Reglamente (ES) Nr. 1169/2011, atsižvelgiant į 2010 m. rugsėjo 10 d. Tarnybos mokslinę nuomonę dėl laktozės toleravimo slenksčio esant laktozės netoleravimui ir galaktosemijai;

(43)

„raciono pakaitalai svoriui kontroliuoti“, skirti daliai paros raciono pakeisti, laikomi specialiosios mitybinės paskirties maisto produktais ir šiuo metu reglamentuojami specialiosiomis taisyklėmis pagal Direktyvą 96/8/EB. Vis dėlto rinkoje pasirodė vis daugiau maisto produktų, skirtų visiems gyventojams, apie kuriuos pranešama vartojant teiginius, kurie pristatomi kaip teiginiai apie sveikatingumą – svoriui kontroliuoti. Siekiant išvengti bet kokio galimo nesusipratimo šioje grupėje dėl maisto produktų, parduodamų svoriui kontroliuoti, ir siekiant Sąjungos teisės aktų teisinio tikrumo ir nuoseklumo, tokie teiginiai turėtų būti reglamentuojami tik Reglamentu (EB) Nr. 1924/2006 ir turėtų atitikti jo reikalavimus. Todėl būtina, kad techniniai pritaikymai padaryti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006, susiję su teiginiais apie sveikatingumą, kuriuose kalbama apie kūno svorio kontrolę, ir padaryti maisto produktų, kurie pateikiami kaip „raciono pakaitalai svoriui kontroliuoti“ atžvilgiu, ir tokių teiginių vartojimo sąlygų, reglamentuojamų Direktyvoje 96/8/EB atžvilgiu, būtų atlikti iki šio reglamento taikymo pradžios;

(44)	šiuo reglamentu nedaromas poveikis pareigai gerbti pagrindines teises ir pagrindinius teisės principus, įskaitant saviraiškos laisvę, įtvirtintus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje, kartu su 52 straipsniu ir kitose atitinkamose nuostatose;

(45)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nustatyti tam tikrų maisto produktų kategorijų sudėties ir informacijos apie juos reikalavimus, nustatyti medžiagų, kurių gali būti pridedama į tam tikras maisto produktų kategorijas, Sąjungos sąrašą ir nustatyti Sąjungos sąrašo atnaujinimo taisykles, valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl tų tikslų dėl siūlomų veiksmų masto būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(46)

Direktyvoje 92/52/EEB nustatyta, kad pradinio maitinimo kūdikių mišiniai ir tolesnio maitinimo kūdikių mišiniai, eksportuojami arba reeksportuojami iš Sąjungos, turi atitikti Sąjungos teisės aktus, nebent kitaip reikalautų importuojanti šalis arba būtų nustatyta tos šalies nuostatose. Tas principas jau nustatytas maisto produktams Reglamente (EB) Nr. 178/2002. Todėl dėl supaprastinimo ir teisinio aiškumo Direktyva 92/52/EEB turėtų būti panaikinta;

(47)	Direktyvos 96/8/EB, 1999/21/EB, 2006/125/EB, 2006/141/EB, 2009/39/EB ir reglamentai (EB) Nr. 41/2009 ir (EB) Nr. 953/2009 taip pat turėtų būti panaikinti;

(48)	būtina numatyti tinkamas pereinamojo laikotarpio priemones, kurios sudarytų galimybę maisto verslo operatoriams prisitaikyti prie šio reglamento reikalavimų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

1. Šiuo reglamentu nustatomi šių kategorijų maisto produktų sudėties ir informacijos apie juos reikalavimai:

a)	pradinio maitinimo kūdikių mišiniai ir tolesnio maitinimo kūdikių mišiniai;

b)	perdirbti grūdiniai maisto produktai ir kūdikiams skirti maisto produktai;

c)	specialiosios medicininės paskirties maisto produktai;

d)	viso paros raciono pakaitalas svoriui kontroliuoti.

2. Šiuo reglamentu nustatomas medžiagų, kurių gali būti pridedama į vienos ar daugiau 1 dalyje nurodytų maisto produktų kategorijų, Sąjungos sąrašas ir to sąrašo atnaujinimui taikomos taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1. Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	maisto produkto, maisto verslo operatoriaus, mažmeninės prekybos ir pateikimo rinkai apibrėžtys, nustatytos atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 178/2002 2 straipsnyje ir 3 straipsnio 3, 7 ir 8 punktuose;

b)	fasuoto maisto produkto, ženklinimo ir dirbtinai sukurtos nanomedžiagos apibrėžtys, nustatytos atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 2 straipsnio 2 dalies e, j ir t punktuose;

c)	teiginio apie maistingumą ir teiginio apie sveikatingumą apibrėžtys, nustatytos atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 2 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose.

2. Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

a) kūdikis– vaikas iki dvylikos mėnesių amžiaus;

b) mažas vaikas– vaikas nuo vienerių iki trejų metų amžiaus;

c) pradinio maitinimo kūdikių mišiniai– kūdikiams skirti maisto produktai, visiškai patenkinantys tokių kūdikių mitybos poreikius pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, kol juos pradedama atitinkamai papildomai maitinti;

d) tolesnio maitinimo kūdikių mišiniai– maisto produktai, skirti atitinkamai papildomai maitinti pradedamiems kūdikiams – pagrindinis palaipsniui įvairinamos tokių kūdikių mitybos skystasis komponentas;

e) perdirbti grūdiniai maisto produktai– maisto produktai:

i)	skirti specialiems geros sveikatos būklės kūdikių, kol jie atpratinami nuo motinos pieno, ir geros sveikatos būklės mažų vaikų mitybos poreikiams tenkinti kaip papildomi jų mitybos komponentai ir (arba) skirti jų laipsniškam prisitaikymui prie įprastos mitybos ir

ii)

kurie priskiriami vienai iš šių kategorijų:

—	įprasti grūdiniai produktai, kurie yra atgaminami ar turi būti atgaminami pridedant pieno ar kitų tinkamų maistinių skysčių,

—	grūdiniai produktai su pridėtais baltymingais produktais, kurie yra atgaminami ar turi būti atgaminami pridedant vandens ar kitų baltymų neturinčių skysčių,

—	makaronai, kurie turi būti vartojami išvirti vandenyje ar kituose tinkamuose skysčiuose,

—	džiūvėsiai ir sausainiai, kurie vartojami tiesiogiai arba, juos susmulkinus – kartu su vandeniu, pienu ar kitais tinkamais skysčiais;

f) kūdikiams skirti maisto produktai– maisto produktai, skirti specialiems geros sveikatos būklės kūdikių, kol jie atpratinami nuo motinos pieno, ir geros sveikatos būklės mažų vaikų mitybos poreikiams tenkinti kaip papildomi jų mitybos ir (arba) jų laipsniško prisitaikymo prie įprastos mitybos komponentai, išskyrus:

i)	perdirbtus grūdinius maisto produktus ir

ii)	mažiems vaikams skirtus pieno gėrimus ir panašius produktus;

g) specialiosios medicininės paskirties maisto produktai– specialiai perdirbti arba sukurti maisto produktai dietinei pacientų, įskaitant kūdikius, mitybai, vartojami prižiūrint medikams, kurie skirti visiškai arba iš dalies jais maitinti tuos pacientus, kurie turi ribotą, susilpnėjusią arba sutrikusią galimybę įsisavinti, virškinti, absorbuoti, metabolizuoti arba šalinti įprastus maisto produktus arba tam tikras juose esančias maistines medžiagas arba jų apykaitos produktus, arba kuriems medikai kelia kitokių mitybos reikalavimų, kurių neįmanoma patenkinti tik keičiant įprastą racioną;

h) viso paros raciono pakaitalas svoriui kontroliuoti– maisto produktai, sukurti specialiai sumažinto energijos kiekio dietoms svoriui mažinti, kurie, jei yra vartojami pagal maisto verslo operatoriaus nurodymus, pakeičia visą paros racioną.

3 straipsnis

Sprendimai dėl aiškinimo

Siekiant užtikrinti vienodą šio reglamento įgyvendinimą, Komisija priimdama įgyvendinimo aktus gali nuspręsti:

a)	ar atitinkamas maisto produktas patenka į šio reglamento taikymo sritį;

b)	kuriai konkrečiai 1 straipsnio 1 dalyje nurodytai maisto produkto kategorijai priskiriamas atitinkamas maisto produktas.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4 straipsnis

Pateikimas rinkai

1. 1 straipsnio 1 dalyje nurodyti maisto produktai gali būti pateikiami rinkai, tik tuo atveju, jei jie atitinka šio reglamento reikalavimus.

2. 1 straipsnio 1 dalyje nurodytus maisto produktus leidžiama tiekti mažmeninės prekybos rinkai tik kaip fasuotus maisto produktus.

3. Valstybės narės negali dėl su maisto produktų sudėtimi, gamyba, pateikimu ar ženklinimu susijusių priežasčių riboti ar drausti maisto produktų, kurie atitinka šio reglamento reikalavimus, pateikimą rinkai.

5 straipsnis

Atsargumo principas

Siekiant užtikrinti aukštą asmenų, kuriems skirti šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nurodyti maisto produktai, sveikatos apsaugos lygį, taikomas atsargumo principas, įtvirtintas Reglamento (EB) Nr. 178/2002 7 straipsnyje.

II SKYRIUS

Sudėties ir informacijos reikalavimai

1 Skirsnis

Bendrieji reikalavimai

6 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. 1 straipsnio 1 dalyje nurodyti maisto produktai turi atitikti visus maisto produktus reglamentuojančius Sąjungos teisėje nustatytus reikalavimus.

2. Šiame reglamente nustatytiems reikalavimams taikoma pirmenybė visų kitų prieštaraujančių reikalavimų, nustatytų maisto produktams taikomoje Sąjungos teisėje, atžvilgiu.

7 straipsnis

Tarnybos nuomonės

Tarnyba teikia mokslines nuomones, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 22 ir 23 straipsniuose, šio reglamento taikymo tikslais. Tomis nuomonėmis moksliškai pagrindžiamos visos pagal šį reglamentą priimamos Sąjungos priemonės, galinčios turėti poveikio visuomenės sveikatai.

8 straipsnis

Galimybė susipažinti su dokumentais

Paraiškų dėl galimybės susipažinti su dokumentais, kuriems taikomas šis reglamentas, atžvilgiu Komisija taiko 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (21).

9 straipsnis

Bendrieji sudėties ir informacijos reikalavimai

1. 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų maisto produktų sudėtis turi būti tokia, kad būtų galima patenkinti asmenų, kuriems jie skirti, mitybos poreikius ir kad jie jiems tiktų, remiantis visuotinai pripažintais moksliniais duomenimis.

2. 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų maisto produktų sudėtyje neturi būti jokios medžiagos tiek, kad ji keltų pavojų asmenų, kuriems jie skirti, sveikatai.

Medžiagų, kurios yra dirbtinai sukurtos nanomedžiagos, atveju atitiktis pirmoje pastraipoje nurodytam reikalavimui įrodoma, jei reikia, tinkamais bandymų metodais.

3. Remiantis visuotinai pripažintais moksliniais duomenimis, medžiagos, kurių pridedama į 1 straipsnio 1 dalyje nurodytus maisto produktus siekiant laikytis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, turi būti biologiškai įsisavinamos žmogaus organizmo, turi turėti maistinį arba fiziologinį poveikį ir turi būti tinkamos asmenims, kuriems tie maisto produktai yra skirti.

4. Nedarant poveikio šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies taikymui, šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nurodytuose maisto produktuose gali būti medžiagų, kurioms taikomas Reglamento (EB) Nr. 258/97 1 straipsnis, jeigu tos medžiagos atitinka pateikimo rinkai reikalavimus pagal tą Reglamentą.

5. Ženklinant, pateikiant ir reklamuojant 1 straipsnio 1 dalyje nurodytus maisto produktus turi būti pateikta informacija apie tinkamą tokių maisto produktų vartojimą, ji neturi klaidinti ir tokiems maisto produktams neturi būti priskiriamos žmogaus ligų profilaktinės ar gydomosios savybės ar leidžiama suprasti, kad tie maisto produktai jomis pasižymi.

6. 5 dalimi neužkertamas kelias skleisti naudingą informaciją ar rekomendacijas, išimtinai skirtas kvalifikuotiems medicinos, mitybos, farmacijos specialistams ar kitiems už motinos priežiūrą ir vaiko priežiūrą atsakingiems sveikatos priežiūros specialistams.

10 straipsnis

Papildomi reikalavimai pradinio maitinimo kūdikių mišiniams ir tolesnio maitinimo kūdikių mišiniams

1. Pradinio maitinimo kūdikių mišinių ir tolesnio maitinimo kūdikių mišinių ženklinimas, pateikimas ir reklama turi nesukelti noro nemaitinti krūtimi.

2. Ženklinant, pateikiant ir reklamuojant pradinio maitinimo kūdikių mišinius ir ženklinant tolesnio maitinimo kūdikių mišinius nenaudojami tokių mišinių naudojimą galintys idealizuoti kūdikių atvaizdai arba kiti paveikslėliai ar tekstas.

Nedarant poveikio pirmos pastraipos taikymui, leidžiama naudoti grafinius vaizdus, skirtus pradinio maitinimo kūdikių mišiniams bei tolesnio maitinimo kūdikių mišiniams lengvai identifikuoti ir paruošimo būdui paaiškinti.

2 Skirsnis

Specialieji reikalavimai

11 straipsnis

Specialieji sudėties ir informacijos reikalavimai

1. Laikantis bendrųjų 6 ir 9 straipsniuose nustatytų reikalavimų, 10 straipsnio papildomų reikalavimų ir atsižvelgiant į susijusią technikos ir mokslo pažangą, Komisijai pagal 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)	1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems maisto produktams taikomų specialiųjų sudėties reikalavimų, išskyrus priede įtvirtintus reikalavimus;

pesticidų naudojimo produktuose, skirtuose 1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems maisto produktams gaminti, ir pesticidų liekanų koncentracijos tokiuose maisto produktuose specialiųjų reikalavimų. Tie specialieji reikalavimai 1 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytų kategorijų maisto produktams bei specialiosios medicininės paskirties maisto produktams, sukurtiems kūdikių ir mažų vaikų mitybiniams poreikiams tenkinti turi būti reguliariai atnaujinami ir, inter alia, apimti nuostatas, skirtas kuo labiau apriboti pesticidų naudojimą;

c)	1 straipsnio 1 dalyje nurodytų maisto produktų ženklinimo, pateikimo ir reklamavimo specialiųjų reikalavimų, įskaitant leidimus vartoti teiginius apie jų maistingumą ir sveikatingumą;

reikalavimų pranešimui apie 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų maisto produktų pateikimą rinkai, kad būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas tokių maisto produktų veiksmingai oficialiai stebėsenai atlikti ir, kuriais remiantis maisto verslo operatoriai praneštų valstybės (-ių) narės (-ių), kurioje (-iose) prekiaujama tuo maisto produktu, kompetentingai valdžios institucijai;

e)	su pradinio maitinimo kūdikių mišinių pardavimo skatinimo ir komercine praktika susijusių reikalavimų;

f)	informacijos, kuri turi būti teikiama apie kūdikių ir mažų vaikų maitinimą siekiant užtikrinti tinkamą informavimą apie atitinkamą maitinimo praktiką, reikalavimų;

specialiosios medicininės paskirties maisto produktams, sukurtiems kūdikių mitybiniams poreikiams tenkinti, taikytinų specialiųjų reikalavimų, įskaitant sudėties reikalavimus ir reikalavimus dėl atitinkamai pesticidų naudojimo produktuose, skirtuose tokiems maisto produktams gaminti, pesticidų liekanų, ženklinimo, pateikimo, reklamavimo bei pardavimo skatinimo ir komercinės praktikos.

Tie deleguotieji aktai priimami ne vėliau kaip … (*1).

2. Laikantis 6 ir 9 straipsniais nustatytų bendrųjų reikalavimų, 10 straipsnio papildomų reikalavimų ir atsižvelgiant į atitinkamą technikos ir mokslo pažangą, įskaitant suinteresuotųjų šalių pateiktus su inovatyviais produktais susijusius duomenis, Komisijai pagal 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus aktus.

Jeigu su naujai atsiradusiu pavojumi sveikatai susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šią dalį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 19 straipsnyje numatyta procedūra.

12 straipsnis

Mažiems vaikams skirti pieno gėrimai ir panašūs produktai

Ne vėliau kaip … (*1) Komisija, pasikonsultavusi su Tarnyba, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl būtinybės, jei tokios esama, nustatyti specialias nuostatas dėl sudėties ir ženklinimo reikalavimų ir, prireikus, kitų rūšių reikalavimų mažiems vaikams skirtiems pieno gėrimams ir panašiems produktams. Ataskaitoje Komisija aptaria, inter alia, mažų vaikų mitybinius poreikius, tų produktų vaidmenį mažų vaikų mityboje ir ar jų maistinė vertė, palyginti su įprastu racionu, būtinu nuo motinos pieno atpratinamam vaikui, būtų nors kiek didesnė. Komisija, prireikus, gali kartu su tokia ataskaita pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

13 straipsnis

Sportininkams skirti maisto produktai

Ne vėliau kaip … (*1) Komisija, pasikonsultavusi su Tarnyba, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl būtinybės, jei tokios esama, nustatyti nuostatas dėl sportininkams skirtų maisto produktų. Komisija, prireikus, gali kartu su tokia ataskaita pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

14 straipsnis

Techninės gairės

Komisija gali patvirtinti technines gaires, siekiant palengvinti maisto verslo operatoriams, ypač MVĮ, laikytis šio skyriaus ir III skyriaus reikalavimų.

III SKYRIUS

Sąjungos sąrašas

15 straipsnis

Sąjungos sąrašas

1. Į vienos ar kelių 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų maisto produktus gali būti pridedama šioms medžiagų kategorijoms priskiriamų medžiagų, jeigu tos medžiagos yra įtrauktos į priede pateikiamą Sąjungos sąrašą ir atitinka Sąjungos sąraše nurodytus elementus, jame pateikiamus vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi:

vitaminų;

mineralų;

c)	aminorūgščių;

d)	karnitino ir taurino;

e)	nukleotidų;

f)	cholino ir inozitolio.

2. Į Sąjungos sąrašą įtrauktos medžiagos atitinka bendruosius 6 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus ir, atitinkamais atvejais, pagal 11 straipsnį nustatytus specialiuosius reikalavimus.

3. Sąjungos sąraše pateikiami šie elementai:

a)	1 straipsnio 1 dalyje nurodytų maisto produktų, į kuriuos galima dėti šio straipsnio 1 dalyje išvardytoms medžiagų kategorijoms priklausančių medžiagų, kategorija;

b)	medžiagos pavadinimas, aprašymas ir, atitinkamais atvejais, jos formos specifikacijos;

c)	atitinkamais atvejais, medžiagos naudojimo sąlygos;

d)	atitinkamais atvejais, medžiagai taikomi grynumo kriterijai.

4. Maisto produktams taikomuose Sąjungos teisės aktuose nustatyti grynumo kriterijai, kurie taikomi į Sąjungos sąrašą įtrauktoms medžiagoms, kai jos naudojamos šiame reglamente nenurodytos paskirties maisto produktams gaminti, toms medžiagoms taikomi ir tais atvejais, kai jos naudojamos šiame reglamente aptariamais tikslais, nebent šiame reglamente būtų nurodyta kitaip.

5. Į Sąjungos sąrašą įtrauktoms medžiagoms, kurioms maisto produktams taikomuose Sąjungos teisės aktuose grynumo kriterijai nenustatyti, taikomi tarptautinių institucijų rekomenduojami bendrai priimtini grynumo kriterijai iki tol, kol tokie kriterijai patvirtinami.

Valstybės narės gali palikti galioti nacionalines taisykles, nustatančias griežtesnius grynumo kriterijus.

6. Siekiant atsižvelgti į technikos pažangą, mokslo pasiekimus ar vartotojų sveikatos apsaugos aspektus, Komisijai pagal 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, susijusius su šio straipsnio 1 dalyje išvardytomis medžiagų kategorijomis, dėl:

a)	medžiagų kategorijos išbraukimo;

b)	maistinę vertę didinančių ar fiziologinį poveikį turinčių medžiagų kategorijos įtraukimo.

7. Į 1 straipsnio 1 dalyje nurodytus maisto produktus gali būti pridedama medžiagų, priklausančių šio straipsnio 1 dalyje neišvardytoms kategorijoms, jeigu tos medžiagos atitinka 6 ir 9 straipsniuose išdėstytus bendruosius reikalavimus ir, atitinkamais atvejais, pagal 11 straipsnį nustatytus specialiuosius reikalavimus.

16 straipsnis

Sąjungos sąrašo atnaujinimas

1. Laikantis bendrųjų 6 ir 9 straipsniuose nustatytų reikalavimų ir, atitinkamais atvejais, pagal 11 straipsnį nustatytų specialiųjų reikalavimų bei siekiant atsižvelgti į technikos pažangą, mokslo pasiekimus ar vartotojų sveikatos apsaugos aspektus, pagal 18 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl priedo dalinio keitimo šiais tikslais

a)	siekiant įtraukti naują medžiagą į Sąjungos sąrašą;

b)	siekiant išbraukti medžiagą iš Sąjungos sąrašo;

c)	siekiant įtraukti, išbraukti arba keisti 15 straipsnio 3 dalyje nurodytus elementus.

2. Jei atsižvelgiant į naujus pavojus sveikatai būtina imtis neatidėliotinų priemonių, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

IV SKYRIUS

Procedūrinės nuostatos

17 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas, įsteigtas Reglamentu (EB) Nr. 178/2002. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprastoji komiteto narių dauguma.

18 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. Įgaliojimai priimti 11 straipsnyje, 15 straipsnio 6 dalyje ir 16 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo … (*2). Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 11 straipsnyje, 15 straipsnio 6 dalyje ir 16 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 11 straipsnį, 15 straipsnio 6 dalį ir 16 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

19 straipsnis

Skubos procedūra

1. Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei nepareiškiama 2 dalyje nurodytų prieštaravimų. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 18 straipsnio 5 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

V SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

20 straipsnis

Panaikinimas

1. Direktyva 2009/39/EB panaikinama nuo … (*3). Nuorodos į panaikintą aktą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

2. Direktyva 92/52/EEB ir Reglamentas (EB) Nr. 41/2009 panaikinami nuo … (*3).

3. Nedarant poveikio 4 dalies pirmos pastraipos taikymui, Direktyva 96/8/EB maisto produktams, kurie pateikiami kaip pakeičiantys vieną ar daugiau valgymų per parą, netaikoma nuo … (*3).

4. Reglamentas (EB) Nr. 953/2009 ir direktyvos 96/8/EB, 1999/21/EB, 2006/125/EB ir 2006/141/EB panaikinami nuo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų deleguotųjų aktų taikymo pradžios dienos.

Jeigu Reglamentas (EB) Nr. 953/2009, direktyvos 96/8/EB, 1999/21/EB, 2006/125/EB, 2006/141/EB ir šis reglamentas vieni kitiems prieštarauja, pirmenybė teikiama šiam reglamentui.

21 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1. 1 straipsnio 1 dalyje nurodytais maisto produktais, neatitinkančiais šio reglamento, bet atitinkančiais Direktyvos 2009/39/EB, ir, kiek taikoma, Reglamento (EB) Nr. 953/2009 ir direktyvų 96/8/EB, 1999/21/EB, 2006/125/EB ir 2006/141/EB reikalavimus bei pateiktais rinkai arba paženklintais anksčiau nei … (*3), gali būti prekiaujama po tos datos, kol baigsis tų maisto produktų atsargos.

Jei šio reglamento 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų deleguotųjų aktų taikymo data yra vėlesnė nei … (*3), 1 straipsnio 1 dalyje nurodytais maisto produktais, atitinkančiais šio reglamento, ir, kiek taikoma, Reglamento (EB) Nr. 953/2009 ir direktyvų 96/8/EB, 1999/21/EB, 2006/125/EB ir 2006/141/EB reikalavimus, bet neatitinkančiais tų deleguotųjų aktų, pateiktais rinkai arba paženklintais anksčiau nei tų deleguotųjų aktų taikymo pradžios diena, gali būti prekiaujama po tos dienos, kol baigsis tų maisto produktų atsargos.

2. Maisto produktais, kuries nėra minimi šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje, tačiau kurie pateikti rinkai arba paženklinti laikantis Direktyvos 2009/39/EB ir Reglamento (EB) Nr. 953/2009 ir, kiek taikoma, Direktyvos 96/8/EB ir Reglamento (EB) Nr. 41/2009 anksčiau nei … (*3), gali būti prekiaujama po tos dienos, kol baigsis tų maisto produktų atsargos.

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo … (*3), išskyrus:

—	11, 16, 18 ir 19 straipsnius, kurie taikomi nuo … (*4),

—	15 straipsnį ir šio reglamento priedą, kurie taikomi nuo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų deleguotųjų aktų taikymo pradžios dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

…

Tarybos vardu

Pirmininkas

…

(1) OL C 24, 2012 1 28, p. 119.

(2) 2012 m. birželio 14 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir Tarybos sprendimas.

(3) OL L 124, 2009 5 20, p. 21.

(4) OL L 55, 1996 3 6, p. 22.

(5) OL L 91, 1999 4 7, p. 29.

(6) OL L 339, 2006 12 6, p. 16.

(7) OL L 401, 2006 12 30, p. 1.

(8) OL L 16, 2009 1 21, p. 3.

(9) OL L 179, 1992 7 1, p. 129.

(10) OL L 269, 2009 10 14, p. 9.

(11) OL L 183, 2002 7 12, p. 51.

(12) OL L 404, 2006 12 30, p. 9.

(13) OL L 404, 2006 12 30, p. 26.

(14) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(15) OL L 70, 2005 3 16, p. 1.

(16) OL L 309, 2009 11 24, p. 1.

(17) OL L 353, 2008 12 31, p. 1.

(18) OL L 43, 1997 2 14, p. 1.

(19) OL L 304, 2011 11 22, p. 18.

(20) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(21) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(*1) Dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(*2) Šio reglamento įsigaliojimo data.

(*3) Treji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(*4) Šio reglamento įsigaliojimo data.

PRIEDAS

15 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTAS SĄJUNGOS SĄRAŠAS

Medžiaga			Maisto produktų kategorija
Medžiaga			Pradinio maitinimo kūdikių mišiniai ir tolesnio maitinimo kūdikių mišiniai	Perdirbti grūdiniai maisto produktai ir kūdikiams skirti maisto produktai	Specialio-sios medicininės paskirties maisto produktai	Viso paros raciono pakaitalai svoriui kontroliuoti
Vitaminai
	Vitaminas A
		retinolis	X	X	X	X
		retinilo acetatas	X	X	X	X
		retinilo palmitatas	X	X	X	X
		b-karotenas		X	X	X
	Vitaminas D
		ergokalciferolis	X	X	X	X
		cholekalciferolis	X	X	X	X
	Vitaminas E
		D-alfa-tokoferolis	X	X	X	X
		DL-alfa-tokoferolis	X	X	X	X
		D-alfa-tokoferilacetatas	X	X	X	X
		DL-alfa-tokoferilacetatas	X	X	X	X
		D-alfa-tokoferilo rūgšties sukcinatas			X	X
		D-alfa-tokoferilpolietilenglikol-1000-sukcinatas (TPGS)			X
	Vitaminas K
		filochinonas (fitomenadionas)	X	X	X	X
		menachinonas (1)			X	X
	Vitaminas C
		L-askorbo rūgštis	X	X	X	X
		natrio L-askorbatas	X	X	X	X
		kalcio L-askorbatas	X	X	X	X
		kalio L-askorbatas	X	X	X	X
		L-askorbil-6-palmitatas	X	X	X	X
	Tiaminas
		tiamino hidrochloridas	X	X	X	X
		tiamino mononitratas	X	X	X	X
	Riboflavinas
		riboflavinas	X	X	X	X
		natrio riboflavin-5'-fosfatas	X	X	X	X
	Niacinas
		nikotino rūgštis	X	X	X	X
		nikotinamidas	X	X	X	X
	Vitaminas B6
		piridoksino hidrochloridas	X	X	X	X
		piridoksin-5'-fosfatas	X	X	X	X
		piridoksino dipalmitatas		X	X	X
	Folatai
		folio rūgštis (pteroilmonoglutamo rūgštis)	X	X	X	X
		kalcio-L-metilfolatas			X	X
	Vitaminas B12
		cianokobalaminas	X	X	X	X
		hidroksokobalaminas	X	X	X	X
	Biotinas
	Biotinas	D-biotinas	X	X	X	X
	Pantoteno rūgštis
		kalcio D-pantotenatas	X	X	X	X
		natrio D-pantotenatas	X	X	X	X
		dekspantenolis	X	X	X	X
Mineralinės medžiagos
	Kalis
		kalio bikarbonatas	X		X	X
		kalio karbonatas	X		X	X
		kalio chloridas	X	X	X	X
		kalio citratas	X	X	X	X
		kalio gliukonatas	X	X	X	X
		kalio glicerofosfatas		X	X	X
		kalio laktatas	X	X	X	X
		kalio hidroksidas	X		X	X
		ortofosforo rūgšties kalio druskos	X		X	X
		magnio kalio citratas			X	X
	Kalcis
		kalcio karbonatas	X	X	X	X
		kalcio chloridas	X	X	X	X
		citrinų rūgšties kalcio druskos	X	X	X	X
		kalcio gliukonatas	X	X	X	X
		kalcio glicerofosfatas	X	X	X	X
		kalcio laktatas	X	X	X	X
		ortofosforo rūgšties kalcio druskos	X	X	X	X
		kalcio hidroksidas	X	X	X	X
		kalcio oksidas		X	X	X
		kalcio sulfatas			X	X
		kalcio bisglicinatas			X	X
		kalcio citrato malatas			X	X
		kalcio malatas			X	X
		kalcio L-pidolatas			X	X
	Magnis
		magnio acetatas			X	X
		magnio karbonatas	X	X	X	X
		magnio chloridas	X	X	X	X
		citrinų rūgšties magnio druskos	X	X	X	X
		magnio gliukonatas	X	X	X	X
		magnio glicerofosfatas		X	X	X
		ortofosforo rūgšties magnio druskos	X	X	X	X
		magnio laktatas		X	X	X
		magnio hidroksidas	X	X	X	X
		magnio oksidas	X	X	X	X
		magnio sulfatas	X	X	X	X
		magnio L-aspartatas			X
		magnio bisglicinatas			X	X
		magnio L-pidolatas			X	X
		magnio kalio citratas			X	X
	Geležis
		geležies karbonatas		X	X	X
		geležies citratas	X	X	X	X
		geležies amonio citratas	X	X	X	X
		geležies gliukonatas	X	X	X	X
		geležies fumaratas	X	X	X	X
		geležies natrio difosfatas		X	X	X
		geležies laktatas	X	X	X	X
		geležies sulfatas	X	X	X	X
		geležies amonio fosfatas			X	X
		geležies natrio (etilendinitrilo)tetraacetatas (EDTA)			X	X
		geležies difosfatas (geležies pirofosfatas)	X	X	X	X
		geležies sacharatas		X	X	X
		elementinė geležis (karbonilas + elektrolitas + redukuotas vandenilis)		X	X	X
		geležies bisglicinatas	X		X	X
		geležies L-pidolatas			X	X
	Cinkas
		cinko acetatas	X	X	X	X
		cinko chloridas	X	X	X	X
		cinko citratas	X	X	X	X
		cinko gliukonatas	X	X	X	X
cinko laktatas		X	X	X	X
cinko oksidas		X	X	X	X
cinko karbonatas				X	X
cinko sulfatas		X	X	X	X
cinko bisglicinatas				X	X
Varis
	vario karbonatas	X	X	X	X
	vario citratas	X	X	X	X
	vario gliukonatas	X	X	X	X
	vario sulfatas	X	X	X	X
	vario ir lizino kompleksas	X	X	X	X
Manganas
	mangano karbonatas	X	X	X	X
	mangano chloridas	X	X	X	X
	mangano citratas	X	X	X	X
	mangano gliukonatas	X	X	X	X
	mangano glicerofosfatas		X	X	X
	mangano sulfatas	X	X	X	X
Fluoras
	kalio fluoridas			X	X
	natrio fluoridas			X	X
Selenas
	natrio selenatas	X		X	X
	natrio vandenilio selenitas			X	X
	natrio selenitas	X		X	X
	selenu papildytos mielės (2)			X	X
Chromas
	chromo (III) chloridas ir jo heksahidratas			X	X
	chromo (III) sulfatas ir jo heksahidratas			X	X
	chromo pikolinatas			X	X
Molibdenas
	amonio molibdatas			X	X
	natrio molibdatas			X	X
Jodas
	kalio jodidas	X	X	X	X
	kalio jodatas	X	X	X	X
	natrio jodidas	X	X	X	X
	natrio jodatas		X	X	X
Natris
	natrio bikarbonatas	X		X	X
	natrio karbonatas	X		X	X
	natrio chloridas	X		X	X
	natrio citratas	X		X	X
	natrio gliukonatas	X		X	X
	natrio laktatas	X		X	X
	natrio hidroksidas	X		X	X
	ortofosforo rūgšties natrio druskos	X		X	X
Boras
	natrio boratas			X	X
	boro rūgštis			X	X
Aminorūgštys (3)
		L-alaninas		—	X	X
		L-argininas	X ir jo hidrochloridas	X ir jo hidrochloridas	X	X
		L-asparto rūgštis			X
		L-citrulinas			X
		L-cisteinas	X ir jo hidrochloridas	X ir jo hidrochloridas	X	X
		Cistinas (4)	X ir jo hidrochloridas	X ir jo hidrochloridas	X	X
		L-histidinas	X ir jo hidrochloridas	X ir jo hidrochloridas	X	X
		L-glutamo rūgštis			X	X
		L-glutaminas			X	X
		glicinas			X
		L-izoleucinas	X ir jo hidrochloridas	X ir jo hidrochloridas	X	X
		L-leucinas	X ir jo hidrochloridas	X ir jo hidrochloridas	X	X
		L-lizinas	X ir jo hidrochloridas	X ir jo hidrochloridas	X	X
		L-lizino acetatas			X	X
		L-metioninas	X	X	X	X
		L-ornitinas			X	X
		L-fenilalaninas	X	X	X	X
		L-prolinas			X
		L-treoninas	X	X	X	X
		L-triptofanas	X	X	X	X
		L-tirozinas	X	X	X	X
		L-valinas	X	X	X	X
		L-serinas			X
		L-arginin-L-aspartatas			X
		L-lizin-L-aspartatas			X
		L-lizin-L-glutamatas			X
		N-acetil-L-cisteinas			X
		N-acetil-L-metioninas			X (produktuo-se, skirtuose vyresniems nei 1 m. amžiaus asmenims)
Karnitinas ir taurinas
		L-karnitinas	X	X	X	X
		L-karnitino hidrochloridas	X	X	X	X
		taurinas	X		X	X
		L-karnitino-L-tartratas	X		X	X
Nukleotidai
		adenozin-5'-fosforo rūgštis (AMP)	X		X	X
		AMP natrio druskos	X		X	X
		citidin-5'-monofosforo rūgštis (CMP)	X		X	X
		CMP natrio druskos	X		X	X
		guanozin-5'-fosforo rūgštis (GMP)	X		X	X
		GMP natrio druskos	X		X	X
		inozin-5'-fosforo rūgštis (IMP)	X		X	X
		IMP natrio druskos	X		X	X
		uridin-5'-fosforo rūgštis (UMP)	X		X	X
		UMP natrio druskos	X		X	X
Cholinas ir inozitolis
		cholinas	X	X	X	X
		cholino chloridas	X	X	X	X
		cholino bitartratas	X	X	X	X
		cholino citratas	X	X	X	X
		inozitolis	X	X	X	X

(1) Menachinonas dažniausiai būna menachinonas-7, retais atvejais – menachinonas-6.

(2) Selenu papildytos mielės, paruoštos iš mielių kultūros naudojant natrio selenitą (seleno šaltinį) ir kuriose yra (sausos formos mielėse, kuriomis prekiaujama) ne daugiau kaip 2,5 mg Se/g. Mielėse vyraujanti organinė seleno rūšis – selenometioninas (60–85 % viso ekstrahuoto seleno kiekio produkte). Kitų organinių seleno junginių, įskaitant selenocisteiną, kiekis neturi viršyti 10 % viso ekstrahuoto seleno kiekio. Neorganinio seleno kiekis paprastai neturi viršyti 1 % viso ekstrahuoto seleno kiekio.

(3) Pradinio maitinimo kūdikių mišiniuose, tolesnio maitinimo kūdikių mišiniuose, perdirbtuose grūdiniuose maisto produktuose ir kūdikiams skirtuose maisto produktuose naudojamų aminorūgščių atveju galima naudoti tik konkrečiai paminėtą hidrochloridą. Specialiosios medicininės paskirties maisto produktuose ir viso paros raciono pakaitaluose svoriui kontroliuoti naudojamų aminorūgščių atveju galima naudoti tokiu mastu, kokiu tai taikytina, taip pat ir natrio, kalio kalcio ir magnio druskas bei jų hidrochloridus.

(4) Naudojant pradinio maitinimo kūdikių mišiniuose, tolesnio maitinimo kūdikių mišiniuose, perdirbtuose grūdiniuose maisto produktuose ir kūdikiams skirtuose maisto produktuose galima naudoti tik L-cistiną.

TARYBOS MOTYVŲ PAREIŠKIMAS

I. ĮVADAS

2011 m. birželio 24 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kūdikiams bei mažiems vaikams skirtų ir specialios medicininės paskirties maisto produktų (1), grindžiamą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsniu.

Vadovaudamasis SESV 114 straipsnio 1 dalimi, 2011 m. spalio 26 d. Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pateikė savo nuomonę (2).

Vadovaudamasis SESV 294 straipsnio 3 dalimi, 2012 m. birželio 14 d. Europos Parlamentas priėmė savo poziciją per pirmąjį svarstymą (3) ir patvirtino pirminio Komisijos pasiūlymo 83 pakeitimus.

Vadovaudamasi SESV 294 straipsnio 5 dalimi, 2013 m. balandžio 22 d. Taryba kvalifikuota balsų dauguma priėmė savo poziciją per pirmąjį svarstymą.

II. TIKSLAI

Siūlomu reglamentu siekiama pakeisti Direktyvą 2009/39/EB dėl specialios mitybinės paskirties maisto produktų (4) ir kelis Komisijos aktus, kuriais ta direktyva įgyvendinama, taip pat panaikinti dietinių maisto produktų sąvoką.

Jame numatytos naujos bendro pobūdžio nuostatos, skirtos ribotam skaičiui maisto produktų kategorijų, kurios laikomos esminėmis tam tikroms pažeidžiamoms gyventojų grupėms (pradinio maitinimo kūdikių mišiniai ir tolesnio maitinimo kūdikių mišiniai, perdirbti grūdiniai maisto produktai ir maistas kūdikiams, specialiosios medicininės paskirties maisto produktai ir viso paros raciono pakaitalai svoriui kontroliuoti), ir pateikiamas „Sąjungos“ medžiagų (pavyzdžiui, vitaminų, mineralų ir kai kurių kitų medžiagų), kurių gali būti pridedama į tam tikras maisto produktų kategorijas, nurodytas siūlomo reglamento 1 straipsnyje, sąrašas.

Juo siekiama patikslinti teisinę sistemą ir užkirsti kelią specifinių teisės aktų, taikytinų tokiems maisto produktams, ir teisės aktų, taikytinų įprastiems maisto produktams, dubliavimuisi ir panaikinti teisines spragas, kurios egzistuoja dabartinėje sistemoje.

Be to, juo siekiama užtikrinti, kad ES taisyklės dėl tokių maisto produktų būtų taikomos vienodai visose valstybėse narėse, ir tokiu būdu būtų padedama užtikrinti teisinį tikrumą vartotojų ir gamintojų interesais, tuo pačiu užkertant kelią iškraipymams vidaus rinkoje (5).

III. TARYBOS POZICIJOS PER PIRMĄJĮ SVARSTYMĄ ANALIZĖ

Tarybos pozicijoje padaryti keli Komisijos pasiūlymo pakeitimai. Nors pozicija suformuluota kitaip, pakeitimai iš esmės atitinka Europos Parlamento per pirmąjį svarstymą priimtoje pozicijoje pareikštas nuomones.

Tarybos pozicijoje atsižvelgiama į beveik visus esminius Europos Parlamento pasiūlytus pakeitimus, visų pirma:

dėl siūlomo reglamento taikymo srities:

—	maisto produktų kategorija (viso paros raciono pakaitalai svoriui kontroliuoti) įtraukiama į siūlomo reglamento taikymo sritį (pavadinimas, 1 straipsnio 1 dalies d punktas, 2 straipsnio 2 dalies h punktas ir 16 konstatuojamoji dalis, susiję su 1, 11, 12, 20, 26, 36 ir 46 pakeitimais),

—

įgyvendinamas principas, kad glitimo netoleruojantiems žmonėms turėtų būti užtikrinamas bent toks pat apsaugos lygis, kaip suteikiamas pagal dabartinę teisinę sistemą (41 konstatuojamoji dalis); teiginių „be glitimo“ naudojimo taisyklės turėtų būti reglamentuojamos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams (6) (1, 11, 12, 20, 35, 44, 45, 70 ir 90 pakeitimai),

—	atsižvelgiama į tai, kad svarbu patikslinti teiginių „be laktozės“ teisinį statusą (42 konstatuojamoji dalis, susijusi su 25 ir 80 pakeitimais); tokių teiginių naudojimo taisyklės turėtų būti reglamentuojamos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1169/2011,

—

atsižvelgiama į tai, kad reikia rengti Komisijos ataskaitas, kuriomis vertinama, ar reikalingos nuostatos dėl sportininkams skirtų maisto produktų (13 straipsnis ir 32 bei 33 konstatuojamosios dalys, susiję su 6 pakeitimu) ir mažiems vaikams skirtų pieno gėrimų ir panašių produktų (12 straipsnis ir 31 konstatuojamoji dalis, susiję su 21 ir 81 pakeitimais); Komisijos ataskaitos turėtų būti pateiktos ne vėliau kaip per 2 metus po siūlomo reglamento įsigaliojimo,

—	atsižvelgiama į faktą, kad „mažo gimimo svorio kūdikiams ir neišnešiotiems kūdikiams skirti maisto produktai“ įtraukti į siūlomo reglamento taikymo sritį, kaip patikslinta 29 ir 30 konstatuojamosiose dalyse, susijusiose su 13, 34, 43 ir 92 pakeitimais;

b)	atsižvelgiama į tai, kad siūlomo reglamento 1 straipsnyje nurodytų maisto produktų kategorijų sudėtyje neturėtų būti medžiagų, kurios yra žalingos sveikatai (3 konstatuojamoji dalis, susijusi su 3 pakeitimu);

c)	atsižvelgiama į tai, kad reikia reguliuoti šį sektorių ir patikslinti, kuriems produktams siūlomas reglamentas yra taikomas (4 pakeitimas, kuris jau buvo įtrauktas į Komisijos pasiūlymo 9 ir 13 konstatuojamąsias dalis, ir taip pat įtrauktas į 10 konstatuojamąją dalį);

labiau akcentuojama, jog reikia, kad Komisija pateiktų technines gaires, kurios galėtų sudaryti palankesnes sąlygas maisto verslo subjektams, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) laikytis siūlomo reglamento (14 straipsnis ir 10 bei 34 konstatuojamosios dalys, susiję su 8, 29, 30, 31 ir 72 pakeitimais);

dėl atsargumo principo, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002, nustatančiame maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiame Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiame su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (7), taikymo siūlomo reglamento 1 straipsnyje nurodytiems maisto produktams (5 straipsnis, susijęs su 9, 10, 53, 64 ir 69 pakeitimais);

f)	atsižvelgiama į tai, kad reikia kiek įmanoma riboti pesticidų liekanas maisto produktuose, kuriems taikomas siūlomas reglamentas (11 straipsnio 1 dalies b ir g punktai ir 20, 21 ir 22 konstatuojamosios dalys, susiję su 15, 16, 17, 62 ir 63 pakeitimais);

dėl sudaryto medžiagų Sąjungos sąrašo, kaip išdėstyta siūlomo reglamento priede (tai medžiagų, kurių gali būti pridedama į tam tikras maisto produktų kategorijas, nurodytas siūlomo reglamento 1 straipsnyje, sąrašas) ir dėl galimo to sąrašo atnaujinimo priimant deleguotuosius aktus (1 straipsnio 2 dalis, 15 ir 16 straipsniai, 36, 37, 38 ir 39 konstatuojamosios dalys ir priedas, susiję su 22, 24, 37, 87, 88 ir 89 pakeitimais);

dėl tinkamų bandymo metodų taikymo medžiagoms, kurios yra sukurtos nanomedžiagos, ir atitinkamai dėl nuorodos į sukurtų nanomedžiagų apibrėžtį, pateiktą Reglamente (EB) Nr. 1169/2011, įtraukimo (9 straipsnio 2 dalis bei 2 straipsnio 1 dalies b punktas ir 23 konstatuojamoji dalis, susiję su 23, 41 ir 87 pakeitimais);

dėl įgaliojimų delegavimo:

—

iš Komisijai deleguotų įgaliojimų išbraukti įgaliojimai patikslinti apibrėžtis (Komisijos pasiūlymo 2 straipsnio 3 dalis, išbraukta 48 pakeitimu), kadangi abi institucijos laikėsi nuomonės, kad tai yra esminiai siūlomo reglamento elementai, taigi pakeitimus galima būtų daryti tik taikant įprastą teisėkūros procedūrą,

—	deleguotųjų aktų priėmimo procedūra (18 straipsnis, susijęs su 77 pakeitimu) ir deleguotųjų aktų, kurie turi būti priimti, sąrašas (18 straipsnis, susijęs su 78 ir 79 pakeitimais, ir 39 konstatuojamoji dalis, susijusi su 22 pakeitimu);

j)	atsižvelgiama į tai, kad ženklinant, pateikiant ir reklamuojant maisto produktus jiems neturi būti priskiriamos žmogaus ligų profilaktinės ar gydomosios savybės (9 straipsnio 5 dalis ir 25 konstatuojamoji dalis, susiję su 58 pakeitimu);

dėl maitinimo krūtimi svarbos ir siekiant nesukelti noro nemaitinti krūtimi išplečiamas draudimas naudoti kūdikių atvaizdus ženklinant, pateikiant ir reklamuojant pradinio maitinimo kūdikių mišinius ir ženklinant tolesnio maitinimo kūdikių mišinius (10 straipsnis ir 26 konstatuojamoji dalis, susiję su 59 pakeitimu);

l)	informacija, kuri turi būti teikiama sveikatos priežiūros specialistams dėl siūlomo reglamento 1 straipsnyje nurodytų maisto produktų (9 straipsnio 6 dalis, susijusi su 60 pakeitimu);

m)	informacija, kuri turi būti teikiama apie rekomendacijas dėl tinkamo maisto produktų vartojimo (67 pakeitimas, jau įtrauktas į 9 straipsnio 5 dalį).

Į Tarybos poziciją taip pat įtraukti 19, 39, 40, 49 (2-a dalis), 51 ir 52 pakeitimai, kurie yra techninio arba redakcinio pobūdžio, ir kuriais siekiama pagerinti teksto aiškumą.

Tarybos pozicijoje papildomai numatyta galimybė Komisijai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais priimamas sprendimas dėl to, ar atitinkamas maisto produktas patenka į siūlomo reglamento taikymo sritį, ir kuriai maisto produktų kategorijai pagal jo taikymo sritį jis priskiriamas (3 straipsnis ir 40 konstatuojamoji dalis).

10.

Tačiau į Tarybos poziciją neįtraukti kai kurie Europos Parlamento per pirmąjį svarstymą priimtoje pozicijoje pasiūlyti pakeitimai, kadangi:

2 pakeitimu siekiama ypatingai akcentuoti siūlomo reglamento 1 straipsnyje nurodytų maisto produktų saugumą, o siūlomas reglamentas neapsiriboja vien tik maisto saugumo klausimu. Šis klausimas turėtų būti (jeigu iš viso tai įmanoma) nagrinėjamas saugių ir sveikų maisto produktų kontekste, kaip siūlo Komisija;

5 pakeitimas dėl Sąjungos įnašo, skirto prisidėti taikant atitinkamą praktiką dėl prekybos motinos pieno pakaitalais trečiosiose šalyse, kurią vykdo Bendrijos gamintojai, pateiktas kaip nuoroda į 1992 m. birželio 18 d. Tarybos rezoliuciją, nėra visiškai tinkamas ar tikslus. Iš tikrųjų Reglamente (EB) Nr. 178/2002 pateikiama naujesnė ir konkretesnė teisės aktų leidėjų pozicija dėl maisto verslo operatorių pareigų į Sąjungą importuojamo ir iš Sąjungos eksportuojamo maisto atžvilgiu;

c)	7 pakeitimas dėl maisto, kurį absorbuoja asmenys, kenčiantys nuo angliavandenių apykaitos sutrikimų (sergantys diabetu), yra neaktualus, kadangi į siūlomą reglamentą diabetas nėra konkrečiai įtrauktas kaip liga;

18 pakeitimas dėl Reglamento (EB) Nr. 178/2002 taikymo, 27, 28 ir 54 pakeitimai dėl priežiūros, 48 pakeitimas (1-a dalis), kuriais nurodomos maisto produktams taikytinos bendrosios nuostatos dėl importo ir eksporto, ir 68 pakeitimas dėl stebėsenos po pateikimo rinkai, kadangi jais pakartojamos galiojančiuose teisės aktuose jau įtvirtintos nuostatos;

50 ir 91 pakeitimai, kadangi numačius galimybę suteikti laikinus leidimus taikant tokią pačią (skubią) procedūrą kaip ir neriboto galiojimo leidimus, būtų sudaryta nereikalinga papildoma administracinė našta. Be to, Komisijai suteikti įgaliojimai reguliariai atnaujinti reikalavimus, taikomus siūlomo reglamento 1 straipsnyje nurodytiems maisto produktams, siekiant sudaryti galimybę vartotojams greitai pasinaudoti technologijų ir mokslo pažanga, ypač inovatyvių produktų srityje (11 straipsnio 2 dalis ir 27 konstatuojamoji dalis);

47 pakeitimas dėl specialiosios medicininės paskirties maisto produktų kategorijų, 61 pakeitimas dėl elementų, apie kuriuos turi būti pranešama stebėsenos tikslais, ir 71 bei 82 pakeitimai, kuriais patikslinamos mažai kalorijų turinčių maisto produktų ir labai mažai kalorijų turinčių maisto produktų apibrėžtys, kurios yra pernelyg detalios, kad būtų įtrauktos į pagrindinį aktą, ir veikiau turėtų būti nurodytos, pavyzdžiui, deleguotaisiais aktais;

g)	56 pakeitimas dėl įprastai vartojamų maisto produktų ženklinimo draudimų, kurie nebetaikomi, kadangi pagal dabartinę redakciją dietiniai maisto produktai nebėra atskiriami nuo įprastai vartojamų maisto produktų;

h)	66 pakeitimas, kadangi galiojančios taisyklės negali būti automatiškai perkeltos į deleguotuosius aktus pagal naują teisinę sistemą;

i)	75 ir 76 pakeitimai dėl informacijos, susijusios su paraiškomis, kadangi padarius teisinio teksto pakeitimus jie tapo neaktualiais.

14, 33, 38, 55 ir 57 pakeitimai taip pat buvo atmesti dėl to, kad jais tekstas iš esmės nebūtų pakeistas.

(1) Dok. 12099/11 (COM(2011) 353final).

(2) Dok. NAT/518 – CESE 1604/2011.

(3) Dok. EP-PE_TC1-COD(2011)0156.

(4) OL L 124, 2009 5 20, p. 21.

(5) Šiuo metu panašūs maisto produktai skirtingose valstybėse narėse gali būti parduodami kaip specialiosios mitybinės paskirties ir (arba) įprastai vartojami maisto produktai, skirti visiems gyventojams ar tam tikroms jų grupėms, pavyzdžiui, nėščiosioms, vyresnio amžiaus suaugusiems, augantiems vaikams, paaugliams ir kitiems. Tokia padėtis kenkia vidaus rinkos veikimui, sukuria teisinį neapibrėžtumą valdžios institucijoms, gamintojams ir vartotojams ir kelia piktnaudžiavimo rinka ir konkurencijos iškraipymo pavojų.

(6) OL L 304, 2011 11 22, p. 18.

(7) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PAREIŠKIMAS

„Pasiūlymas dėl reglamento dėl kūdikiams bei mažiems vaikams skirtų maisto produktų ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktų“

„Vokietija prieštarauja dabartiniam pasiūlymui dėl reglamento dėl kūdikiams bei mažiems vaikams skirtų maisto produktų ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktų.

Vokietija visada iš esmės rėmė Europos teisės aktų dėl dietinių maisto produktų peržiūrą. Vokietijos nuomone, siūlomu reglamentu nėra tinkamai pasiekti pageidaujami paprastesnio ir geresnio reglamentavimo ir plataus užmojo šios teisės srities derinimo tikslai.

Visų pirma Vokietija laikosi nuomonės, kad naujuoju reglamentu nėra tinkamai atsižvelgiama į pažeidžiamiausioms tikslinėms grupėms reikalingą ypatingą apsaugos lygį. Vokietijos požiūriu, dėl su prevencine sveikatos apsauga susijusių priežasčių, leidimas neriboti maisto produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, papildymo įvairiomis medžiagomis, pridedamomis dėl jų maistinio ar fiziologinio poveikio, kelia rūpesčių.

Šiomis aplinkybėmis Vokietija, inter alia, pastebi nesuderinamą skirtumą tarp Reglamente dėl teiginių apie maisto produktų sveikumą nustatytų griežtų reikalavimų, susijusių su maisto reklamose pateikiamų teiginių apie maistingumą ir sveikumą pagrindimu moksliniais įrodymais, ir akivaizdžiai švelnesnių saugos reikalavimų, susijusių su prevencine vartotojų sveikatos apsauga, taikomų specialiosios medicininės paskirties maisto produktams.

Be to, siūlomame reglamente nebėra iš pradžių numatytos pozityvaus sąrašo papildymo patvirtinimo procedūros, todėl į pozityvų sąrašą neįtrauktas medžiagas dabar galima įtraukti tik Europos Komisijos iniciatyva. Todėl maisto gamintojai netenka galimybės gauti medžiagos Europos patvirtinimą taikant aiškiai reglamentuotą procedūrą ir tokiu būdu užsitikrinant teisinį tikrumą dėl inovacijų. Todėl naujasis reglamentas netenkina reikalavimo skatinti inovacijas.“

JUNGTINĖS KARALYSTĖS PAREIŠKIMAS

Jungtinė Karalystė pritaria siekiui supaprastinti reguliavimo sistemą, taikomą pažeidžiamoms grupėms skirtiems maisto produktams, ir mano, kad siūlomu tekstu šį tikslą iš esmės būtų galima pasiekti. Tačiau UK delegacija nepritaria tam, kad Sąjungos sąrašui keisti būtų naudojami deleguotieji aktai, todėl pasiūlymui negali pritarti. Sprendimai leisti naudoti atskiras medžiagas turėtų būti priimami įgyvendinimo aktais, kurie būtų rengiami taikant Reglamente (ES) Nr. 182/2011 numatytą nagrinėjimo procedūrą. Tai, kad šiuo atskiru atveju yra numatyta galimybė naudoti deleguotuosius aktus, neturi būti laikoma precedentu kitoms maisto produktų politikos sritims.

15.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 170/28

PER PIRMĄJĮ SVARSTYMĄ PRIIMTA TARYBOS POZICIJA (ES) Nr. 4/2013

siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003

Tarybos priimta 2013 m. gegužės 16 d.

(2013/C 170 E/02)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)

Taryba 2008 m. rugsėjo 25 d. rezoliucijoje dėl išsamaus Europos kovos su prekių klastojimu ir piratavimu veiksmų plano paprašė peržiūrėti 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1383/2003 dėl muitinės veiksmų, atliekamų su prekėmis, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant tam tikras intelektinės nuosavybės teises, ir priemonių, kurių turi būti imamasi prekių atžvilgiu nustačius, kad jos pagamintos pažeidžiant tokias teises (2);

(2)

prekyba prekėmis, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, daro didelę žalą teisių turėtojams, naudotojams ar gamintojų grupėms, taip pat teisės besilaikantiems gamintojams ir prekybininkams. Tokia prekyba taip pat galėtų klaidinti vartotojus, o kai kuriais atvejais – kelti pavojų jų sveikatai ir saugai. Kiek įmanoma reikėtų užtikrinti, kad tokios prekės nepatektų į Sąjungos rinką, ir patvirtinti priemones, kuriomis būtų kovojama su šia neteisėta prekyba netrukdant teisėtai prekybai;

(3)	Reglamento (EB) Nr. 1383/2003 peržiūra parodė, kad, atsižvelgiant į pokyčius ekonomikos, prekybos ir teisės srityse, būtini tam tikri teisinės sistemos patobulinimai, kad muitinė geriau atliktų intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimą ir būtų garantuotas tinkamas teisinis tikrumas;

(4)

muitinė turėtų būti kompetentinga atlikti intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimą prekių, kurioms pagal Sąjungos muitų teisės aktus taikoma muitinės priežiūra arba muitinis tikrinimas, atžvilgiu ir vykdyti tinkamus tokių prekių patikrinimus siekiant užkirsti kelią operacijoms, kuriomis pažeidžiami intelektinės nuosavybės teises reglamentuojantys teisės aktai. Intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimas pasienyje, nesvarbu, kur prekėms yra arba turėjo būti taikomos muitinės priežiūros arba muitinio tikrinimo priemonės, yra efektyvus būdas greitai ir veiksmingai suteikti teisinę apsaugą teisių turėtojui, taip pat naudotojams ir gamintojų grupėms. Kai muitinė sustabdo prekių išleidimą ar prekes sulaiko pasienyje, turėtų būti reikalaujama tik vienos teisinės procedūros, o kai prekės aptinkamos rinkoje, jau išskirstytos ir pristatytos mažmenininkams, turėtų būti reikalaujama kelių atskirų teisinių procedūrų, kad užtikrinimas būtų tokio paties lygio. Išimtis turėtų būti padaryta prekėms, išleistoms į laisvą apyvartą galutinio vartojimo sąlygomis, nes tokios prekės lieka muitinės prižiūrimos, net jeigu jos yra išleistos į laisvą apyvartą. Šis reglamentas neturėtų būti taikomas keleivių asmeniniame bagaže gabenamoms prekėms, jei tos prekės skirtos jų asmeniniam naudojimui ir jei nėra jokių komercinio vežimo požymių;

(5)

Reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 netaikomas tam tikroms intelektinės nuosavybės teisėms, be to, į jo taikymo sritį neįtraukti tam tikri pažeidimai. Siekiant geresnio intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, muitinės intervencija turėtų būti išplėsta įtraukiant ir kitų rūšių pažeidimus, kuriems netaikomas Reglamentas (EB) Nr. 1383/2003. Todėl į šio reglamento taikymo sritį turėtų būti įtrauktos ne tik teisės, kurioms jau taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1383/2003, bet ir prekiniai pavadinimai, jei jie pagal nacionalinę teisę saugomi kaip išimtinės nuosavybės teisės, taip pat puslaidininkių gaminių topografijos, naudingieji modeliai ir įtaisai, kurie visų pirma yra suprojektuoti, pagaminti ar pritaikyti technologinių priemonių neutralizavimui arba jų neutralizavimo palengvinimui;

(6)

pažeidimai, padaryti dėl vadinamosios neteisėtos lygiagrečios prekybos ir „perviršių“, į Reglamento (EB) Nr. 1383/2003 taikymo sritį neįtraukti. Prekės, kuriomis lygiagrečiai prekiaujama neteisėtai, t. y. prekės pagamintos gavus teisių turėtojo sutikimą, tačiau pirmą kartą pateikiamos rinkai Europos ekonominėje erdvėje neturint jo sutikimo ir „perviršiai“, t. y. prekės, pagamintos asmens, kuris turi tinkamą teisių turėtojo leidimą pagaminti tam tikrą prekių kiekį, tačiau viršijančios to asmens ir teisių turėtojo sutartą kiekį, yra pagamintos kaip nesuklastotos prekės, todėl muitinė neturėtų skirti daug dėmesio tokioms prekėms. Todėl neteisėta lygiagreti prekyba ir „perviršiai“ neturėtų būti įtraukti ir į šio reglamento taikymo sritį;

(7)	valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, turėtų rengti tinkamą muitinės pareigūnų mokymą, kad būtų užtikrintas tinkamas šio reglamento taikymas;

(8)

visiškai įgyvendinus šį reglamentą bus toliau stiprinama vidaus rinka, kurioje užtikrinama veiksmingesnė teisių turėtojų apsauga, skatinamas kūrybiškumas ir naujovės, o vartotojams teikiami patikimi aukštos kokybės produktai, kas savo ruožtu turėtų stiprinti tarpvalstybinius vartotojų, įmonių ir prekybininkų santykius;

(9)	valstybės narės muitinės veiklos srityje turi verstis su vis mažesniais ištekliais. Todėl reikėtų remti rizikos valdymo technologijų ir strategijų, kuriomis siekiama kuo geriau panaudoti muitinės turimus išteklius, skatinimą;

(10)	šiame reglamente pateikiamos tik muitinei skirtos procedūrinės taisyklės. Todėl šiame reglamente nenustatoma jokių kriterijų, skirtų nustatyti, ar pažeista intelektinės nuosavybės teisė;

(11)

pagal 2001 m. lapkričio 14 d. Dohos PPO ministrų konferencijoje priimtą Deklaraciją dėl TRIPS sutarties ir visuomenės sveikatos Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (toliau – TRIPS sutartis) gali ir turėtų būti aiškinama ir įgyvendinama taip, kad būtų palaikoma PPO narių teisė saugoti visuomenės sveikatą, ir, visų pirma skatinama sudaryti galimybę visiems gauti vaistų. Todėl pagal Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus ir vystomojo bendradarbiavimo politiką, kai per Sąjungos muitų teritoriją vežami vaistai, kurie gali būti (arba nebūti) perkraunami, sandėliuojami, skirstomi į mažesnes siuntas arba toliau vežami kitos rūšies ar kita transporto priemone, ir kai toks vežimas yra tik dalis visos kelionės, kuri prasideda ir baigiasi ne Sąjungos muitų teritorijoje, muitinė, vertindama intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo riziką, turėtų atsižvelgti į bet kokią reikšmingą tikimybę, kad tokie vaistai bus nukreipti į Sąjungos rinką;

(12)	šiuo reglamentu neturėtų būti daroma įtaka nuostatoms dėl teismų kompetencijos, visų pirma 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (3) nuostatoms;

(13)	bet kurie asmenys, naudotojai, subjektai arba gamintojų grupės, kurie gali savo vardu inicijuoti teisinę procedūrą dėl galimo intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo, turėtų turėti teisę pateikti prašymą;

(14)

siekiant užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimą visoje Sąjungoje, tikslinga asmenims ar subjektams, prašantiems intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo visoje Sąjungos teritorijoje, leisti pateikti prašymą vienos valstybės narės muitinei. Tokie pareiškėjai taip pat turėtų galėti prašyti tos muitinės nuspręsti, kad reikia imtis veiksmų intelektinės nuosavybės teisių vykdymui užtikrinti toje valstybėje narėje ir bet kurioje kitoje valstybėje narėje;

(15)

siekiant sparčiai užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių vykdymą, reikėtų nustatyti, kad tais atvejais, kai muitinė, remdamasi pagrįstais požymiais, įtaria, kad jos prižiūrimomis prekėmis gali būti pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, ji galėtų savo iniciatyva arba gavusi prašymą sustabdyti prekių išleidimą arba jas sulaikyti, kad suteiktų galimybę asmeniui ar subjektui, turinčiam teisę pateikti prašymą inicijuoti procedūrą siekiant nustatyti, ar buvo pažeista intelektinės nuosavybės teisė;

(16)

Reglamentu (EB) Nr. 1383/2003 valstybėms narėms leista numatyti procedūrą, pagal kurią tam tikras prekes galima sunaikinti neįpareigojant inicijuoti procedūros, kuria siekiama nustatyti, ar buvo pažeista intelektinės nuosavybės teisė. Kaip pripažinta 2008 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl klastočių poveikio tarptautinei prekybai (4), tokia procedūra labai sėkmingai taikoma valstybėse narėse, kuriose ji numatyta. Todėl procedūra turėtų būti privaloma visiems intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų atvejams ir ją reikėtų taikyti tais atvejais, kai deklarantas arba prekių turėtojas sutinka su sunaikinimu. Be to, šios procedūros taikymo tvarka turėtų nustatyti, kad muitinė gali laikyti, jog deklarantas arba prekių turėtojas davė sutikimą, kad prekės būtų sunaikintos, kai per nustatytą laikotarpį jis tiesiogiai neprieštarauja sunaikinimui;

(17)

siekiant kuo labiau sumažinti administracinę naštą ir išlaidas, smulkioms suklastotų ir piratinių prekių siuntoms turėtų būti taikoma speciali procedūra, pagal kurią tokias prekes būtų galima sunaikinti be tiesioginio pareiškėjo sutikimo, kuris turi būti duodamas kiekvienu atveju. Vis dėlto siekiant taikyti tą procedūrą turėtų būti reikalaujama, kad pareiškėjas savo prašyme to bendrai paprašytų. Be to, muitinė turėtų turėti galimybę reikalauti, kad pareiškėjas atlygintų išlaidas, patirtas dėl tos procedūros taikymo;

(18)

siekiant didesnio teisinio tikrumo, tinkama pakeisti prekių, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiama intelektinės nuosavybės teisė, išleidimo sustabdymo ar sulaikymo terminus ir sąlygas, kuriomis muitinė turi perduoti informaciją apie sulaikytas prekes susijusiems asmenims ir subjektams, kaip tai nustatyta Reglamentu (EB) Nr. 1383/2003;

(19)

atsižvelgiant į laikiną ir prevencinį priemonių, kurių ėmėsi muitinė, taikydama šį reglamentą, pobūdį ir priešingus šalių, kurioms tos priemonės turi įtakos, interesus taip pat gerbiant suinteresuotųjų šalių teises, reikėtų patikslinti kai kuriuos procedūrų aspektus siekiant užtikrinti sklandų reglamento taikymą. Taigi, kiek tai susiję su įvairiais šiame reglamente numatytais pranešimais, muitinė atitinkamą asmenį turėtų informuoti remdamasi dokumentais apie muitinės veiksmus arba prekių padėtį. Be to, kadangi prekių sunaikinimo procedūros taikymas reiškia, kad tiek deklarantas arba prekių turėtojas, tiek sprendimo adresatas turėtų lygiagrečiai pranešti apie savo galimus prieštaravimus dėl sunaikinimo, reikėtų užtikrinti, kad sprendimo adresatui būtų suteikta galimybė reaguoti į galimus deklaranto arba prekių turėtojo prieštaravimus dėl sunaikinimo. Todėl reikėtų užtikrinti, kad deklarantui ar prekių turėtojui apie prekių išleidimo sustabdymą arba jų sulaikymą būtų pranešama anksčiau nei sprendimo adresatui arba jiems būtų pranešama tą pačią dieną;

(20)	muitinė ir Komisija raginamos pagal savo atitinkamą kompetenciją bendradarbiauti su Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centru;

(21)

siekiant panaikinti tarptautinę prekybą prekėmis, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, TRIPS sutartyje nustatyta, kad PPO nariai turi skatinti muitines keistis informacija apie tokią prekybą. Atitinkamai Komisijai ir valstybių narių muitinėms turėtų būti sudaryta galimybė keistis informacija su atitinkamomis trečiųjų valstybių institucijomis apie įtariamus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, įskaitant informaciją apie prekes, vežamas tranzitu per Sąjungos teritoriją, kurios yra kilusios iš tų trečiųjų valstybių arba kurių paskirties vieta yra tos trečiosios valstybės;

(22)

veiksmingumo tikslais turėtų būti taikomos 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (5), nuostatos;

(23)

muitinės atsakomybė turėtų būti reglamentuojama valstybių narių teisės aktais, tačiau dėl to, kad muitinė patenkino prašymą, sprendimo adresatui neturėtų būti suteikta teisė gauti kompensaciją tuo atveju, kai muitinė neaptinka prekių, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiama intelektinės nuosavybės teisė, ir jas išleidžia arba nesiima veiksmų joms sulaikyti;

(24)

atsižvelgiant į tai, kad muitinė imasi veiksmų pagal prašymą, tikslinga nustatyti, kad sprendimo adresatas turėtų atlyginti visas išlaidas, kurių patiria muitinė, imdamasi veiksmų jo intelektinės nuosavybės teisių vykdymui užtikrinti. Vis dėlto tai neturėtų trukdyti sprendimo adresatui siekti gauti kompensaciją iš pažeidėjo ar kitų asmenų, kurie galėtų būti laikomi atsakingais pagal valstybės narės, kurioje buvo aptiktos prekės, teisės aktus. Atitinkamais atvejais tokiais asmenimis galėtų būti laikomi tarpininkai. Kitų subjektų nei muitinės išlaidos ir žala, patirtos dėl tam tikrų muitinių veiksmų, kai prekių išleidimas sustabdomas ar jos sulaikomos remiantis su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusiu trečiosios šalies reikalavimu, turėtų būti reglamentuojamos specialiais teisės aktais taikomais kiekvienu konkrečiu atveju;

(25)

šiuo reglamentu sudaroma galimybė muitinei leisti vežti sunaikinimui skirtas prekes iš vienos vietos į kitą Sąjungos muitų teritorijoje, prižiūrint muitinei. Be to, muitinė gali nuspręsti išleisti tokias prekes į laisvą apyvartą siekiant jas toliau perdirbti ar pašalinti ne prekybos kanaluose, be kita ko, informacijos sklaidos, mokymo ir švietimo tikslais;

(26)

muitinės atliekamas intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimas apima keitimąsi informacija apie sprendimus, susijusius su prašymais. Toks duomenų tvarkymas taip pat apima asmens duomenis ir jis turėtų būti vykdomas laikantis Sąjungos teisės, kaip nustatyta 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (6) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (7);

(27)

Keitimasis informacija, susijusia su sprendimais dėl prašymų ir su muitinės veiksmais turėtų būti vykdomas per centrinę elektroninę duomenų bazę. Reikėtų apibrėžti subjektą, kuris kontroliuos ir valdys duomenų bazę, ir subjektus, atsakingus už duomenų bazėje esančių duomenų apdorojimo saugumo užtikrinimą. Galimas bet kokio pobūdžio sąveikos ar mainų nustatymas visų pirma turėtų atitikti tikslų apribojimo principą, t. y. duomenys turėtų būti naudojami tuo tikslu, kuriuo sukurta duomenų bazė, ir neturėtų būti leidžiamas joks kitas to tikslo neatitinkantis keitimasis informacija ar tarpusavio sąveika;

(28)

siekiant užtikrinti, kad būtų galima patikslinti termino „smulkios siuntos“ apibrėžtį, jei paaiškėtų, kad ji yra nepraktiška, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti veiksmingą procedūros veikimą, arba kai tai būtina siekiant išvengti bandymų apeiti šią procedūrą, susijusių su siuntų turiniu, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, kuriais būtų iš dalies pakeisti neesminiai termino „smulkios siuntos“ apibrėžties elementai, konkrečiai – toje apibrėžtyje nustatyti konkretūs kiekiai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(29)

siekiant užtikrinti vienodas nuostatų dėl keitimosi duomenimis su trečiosiomis valstybėmis praktinės tvarkos aspektų nustatymo ir nuostatų dėl prašymo formų ir prašymo pratęsti laikotarpį, kuriuo muitinė turi imtis veiksmų, formų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, t. y. įgaliojimai nustatyti tuos praktinės tvarkos aspektus ir standartines formas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (8). Nors šio reglamento nuostatų, kurias reikia įgyvendinti, dalykas priklauso bendros prekybos politikos sričiai, siekiant nustatyti standartines formas ir atsižvelgiant į šių įgyvendinimo aktų pobūdį ir poveikį juos priimant turėtų būti taikoma patariamoji procedūra, nes visi informacijos, kuri turi būti pateikta tose formose, duomenys yra išdėstyti tiesiogiai šio reglamento tekste. Todėl tuose įgyvendinimo aktuose bus nustatytas tik formos formatas ir struktūra, ir jie neturės jokios papildomos įtakos Sąjungos bendrai prekybos politikai;

(30)	Reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 turėtų būti panaikintas;

(31)	vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris 2011 m. spalio 12 d. pateikė nuomonę (9),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Dalykas, taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu nustatomos sąlygos ir procedūros, reglamentuojančios muitinės veiksmus tais atvejais, kai prekėms, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiama intelektinės nuosavybės teisė, Sąjungos muitų teritorijoje yra arba turėjo būti taikomos muitinės priežiūros arba muitinio tikrinimo priemonės pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (10), visų pirma kai prekės:

a)	deklaruojamos išleidimui į laisvą apyvartą, eksportui arba reeksportui įforminti;

b)	įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją arba iš jos išvežamos;

c)	pateikiamos sąlyginio neapmokestinimo procedūrai įforminti arba įvežamos į laisvąją zoną arba padedamos į laisvąjį sandėlį.

2. Nedarant poveikio 17 ir 18 straipsnių taikymui, muitinė vykdo tinkamą prekių, kurioms taikomos muitinės priežiūros arba muitinio tikrinimo priemonės, muitinį tikrinimą ir naudoja proporcingas identifikavimo priemones, kaip numatyta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 13 straipsnio 1 dalyje ir 72 straipsnyje, vadovaudamasi rizikos analizės kriterijais, siekdamos užkirsti kelią veiksmams, kuriais pažeidžiami Sąjungos teritorijoje taikomi intelektinės nuosavybės teisės aktai, ir bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo srityje.

3. Šis reglamentas netaikomas prekėms, kurios buvo išleistos į laisvą apyvartą galutinio vartojimo sąlygomis.

4. Šis reglamentas netaikomas keleivių asmeniniame bagaže gabenamoms nekomercinio pobūdžio prekėms.

5. Šis reglamentas netaikomas prekėms, kurios buvo pagamintos gavus teisių turėtojo sutikimą ir prekėms, kurias gamina asmuo, turintis tinkamą teisių turėtojo leidimą pagaminti tam tikrą prekių kiekį, viršijantį to asmens ir teisių turėtojo sutartą kiekį.

6. Šis reglamentas neturi jokios įtakos intelektinę nuosavybę reglamentuojantiems nacionalinės arba Sąjungos teisės aktams arba valstybių narių teisės aktams, susijusiems su baudžiamuoju procesu.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente:

1) intelektinės nuosavybės teisė teisė, kurios objektu yra:–

a)	prekių ženklas;

dizainas;

c)	autorių teisės ar gretutinės teisės, kaip numatyta nacionalinėje arba Sąjungos teisėje;

d)	geografinė nuoroda;

e)	patentas, kaip numatyta nacionalinėje arba Sąjungos teisėje;

f)	medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimas, kaip numatyta 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 469/2009 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo (11);

g)	augalų apsaugos produktų papildomos apsaugos liudijimas, kaip numatyta 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1610/96 dėl augalų apsaugos priemonių papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo (12);

h)	augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje, kaip numatyta 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje (13);

i)	augalų veislių teisinė apsauga, kaip numatyta nacionalinėje teisėje;

j)	puslaidininkio gaminio topografija, kaip numatyta nacionalinėje arba Sąjungos teisėje;

k)	naudingasis modelis tik tiek, kiek jis yra saugomas kaip intelektinės nuosavybės teisė pagal nacionalinę arba Sąjungos teisę;

l)	prekinis pavadinimas tik tiek, kiek jis yra saugomas kaip išimtinė intelektinės nuosavybės teisė pagal nacionalinę arba Sąjungos teisę;

2) prekių ženklas–

a)	Bendrijos prekių ženklas, kaip numatyta 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (14);

b)	prekių ženklas, įregistruotas valstybėje narėje, o Belgijos, Liuksemburgo arba Nyderlandų atveju – Beniliukso intelektinės nuosavybės tarnyboje;

c)	prekių ženklas, įregistruotas pagal valstybėje narėje arba Sąjungoje galiojančius tarptautinius susitarimus;

3) dizainas–

a)	Bendrijos dizainas, kaip numatyta 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (15);

b)	dizainas, įregistruotas valstybėje narėje, o Belgijos Liuksemburgo arba Nyderlandų atveju – Beniliukso intelektinės nuosavybės tarnyboje;

c)	dizainas, įregistruotas pagal valstybėje narėje arba Sąjungoje galiojančius tarptautinius susitarimus;

4) geografinė nuoroda–

a)	saugoma žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinė nuoroda arba kilmės vietos nuoroda, kaip numatyta 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (16);

vyno kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda, kaip numatyta 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1234/2007, nustatančiame bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (17);

c)	aromatintų vyno gėrimų geografinė nuoroda, kaip numatyta 1991 m. birželio 10 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1601/91, nustatančiame bendrąsias aromatintų vynų, aromatintų vyno gėrimų ir aromatintų vyno kokteilių apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisykles (18);

d)	spiritinių gėrimų geografinė nuoroda, kaip numatyta 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos (19);

e)	a–d punktuose nenurodytų produktų geografinė nuoroda tik tiek, kiek ji saugoma kaip išimtinė intelektinės nuosavybės teisė pagal nacionalinę arba Sąjungos teisę;

f)	geografinė nuoroda, kaip numatyta Sąjungos ir trečiųjų valstybių susitarimuose, ir jei ji kaip tokia įtraukta į tuos susitarimus;

5) suklastotos prekės–

prekės, kurios yra veiksmo, kuriuo pažeidžiamas prekių ženklas valstybėje narėje, kurioje jos aptiktos objektas ir, kurios yra be leidimo pažymėtos žymeniu, tapačiu tos pačios rūšies prekių teisėtai įregistruotam prekių ženklui, arba ženklu, kurio pagal jo esminius požymius negalima atskirti nuo tokio prekių ženklo;

b)	prekės, kurios yra veiksmo, kuriuo pažeidžiama geografinė nuoroda, objektas valstybėje narėje, kurioje jos aptiktos ir, kurios yra pažymėtos ar apibūdintos tos geografinės nuorodos atžvilgiu saugomu pavadinimu ar terminu;

pakuotės, etiketės, lipdukai, brošiūros, naudojimo instrukcijos, garantijos dokumentai ar kiti panašūs dalykai, net jei jie pateikiami atskirai, kurie yra veiksmo, kuriuo pažeidžiamas prekių ženklas arba geografinė nuoroda, objektas, kuriuose pateikiamas ženklas, pavadinimas arba terminas, kuris yra tapatus teisėtai įregistruotam prekių ženklui arba saugomai geografinei nuorodai, arba kurio pagal jo esminius požymius negalima atskirti nuo tokio prekių ženklo arba geografinės nuorodos, ir kuris gali būti naudojamas tos pačios rūšies prekėms, kurių prekių ženklas arba geografinė nuoroda yra įregistruoti;

6) piratinės prekės– prekės, kurios yra veiksmo, kuriuo pažeidžiamos autorių ar gretutinės teisės arba dizainas, objektas valstybėje narėje, kurioje aptiktos prekės, kurios yra prekių kopijos, pagamintos be autorių ar gretutinių teisių turėtojo arba dizaino savininko arba to teisių turėtojo (savininko) gamybos šalyje įgalioto asmens sutikimo, arba kuriose yra tokių kopijų;

7) prekės, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiama intelektinės nuosavybės teisė– prekės, kurių atžvilgiu esama pagrįstų požymių, kad valstybėje narėje, kurioje aptiktos tos prekės, jos prima facie yra:

a)	prekės, kurios yra veiksmo, kuriuo pažeidžiama intelektinės nuosavybės teisė toje valstybėje narėje, objektas;

įtaisai, gaminiai arba komponentai, kurie visų pirma yra suprojektuoti, pagaminti, ar pritaikyti technologijoms, įtaisams arba komponentams, kuriais įprastomis jų naudojimo sąlygomis užkertamas kelias galimybei arba apribojama galimybė kūrinių atžvilgiu imtis veiksmų, kurių imtis autorių ar gretutinių teisių turėtojas nėra davęs leidimo, neutralizuoti arba jų neutralizavimui palengvinti, ir kurie yra susiję su veiksmu, pažeidžiančiu tas teises toje valstybėje narėje;

c)	liejinio formos arba matricos, kurios yra specialiai suprojektuotos ar pritaikytos prekių gamybai pažeidžiant intelektinės nuosavybės teisę, jei tokios liejinio formos ar matricos yra susiję su veiksmu, kuriuo pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės;

8) teisių turėtojas– intelektinės nuosavybės teisės turėtojas;

9) prašymas– kompetentingam muitinės padaliniui pateiktas prašymas, kad muitinė imtųsi veiksmų, prekių, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiama intelektinės nuosavybės teisė, atžvilgiu;

10) nacionalinis prašymas– prašymas, kuriuo valstybės narės muitinės pašoma imtis veiksmų toje valstybėje narėje;

11) Sąjungos prašymas– vienoje valstybėje narėje pateiktas prašymas, kuriuo tos valstybės narės ir vienos ar daugiau kitų valstybių narių muitinių prašoma imtis veiksmų jų atitinkamose valstybėse narėse;

12) pareiškėjas– asmuo ar subjektas, kurio vardu pateikiamas prašymas;

13) sprendimo adresatas– sprendimo, kuriuo patenkinamas prašymas, adresatas;

14) prekių turėtojas– asmuo, kuris yra prekių, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, savininkas arba panašią teisę disponuoti tokiomis prekėmis turintis asmuo, arba fiziškai tokias prekes turintis asmuo;

15) deklarantas– deklarantas, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 18 punkte;

16) sunaikinimas– prekių fizinis sunaikinimas, perdirbimas ar pašalinimas ne prekybos kanaluose taip, kad nebūtų padaryta žalos sprendimo adresatui;

17) Sąjungos muitų teritorija– Bendrijos muitų teritorija, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 3 straipsnyje;

18) prekių išleidimas– prekių išleidimas, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 20 punkte;

19) smulki siunta– pašto siunta ar skubių siuntų vežėjo gabenama siunta:

a)	kurią sudaro trys arba mažiau vienetų; arba

b)	kurios bendras svoris mažesnis nei du kilogramai.

Pagal a punktą neišpakuoti „vienetai“ yra pagal 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (20) I priedą kombinuotoje nomenklatūroje klasifikuojamos prekės arba mažmeninei prekybai galutiniam vartotojui skirtas tokių prekių paketas.

Pagal šią apibrėžtį atskiros prekės, kurioms priskiriamas tas pats Kombinuotosios nomenklatūros kodas, laikomos skirtingais vienetais, o prekės, pateikiamos kaip rinkiniai, kuriems priskiriamas vienas Kombinuotosios nomenklatūros kodas, laikomos vienu vienetu;

20) greitai gendančios prekės– prekės, kurios, muitinės nuomone, sugenda laikomos ne ilgiau nei 20 dienų po jų išleidimo sustabdymo arba sulaikymo;

21) išimtinė licencija– licencija (nesvarbu, ar bendra ar ribota), kuria licencijos turėtojui, išskyrus visus kitus asmenis, įskaitant licenciją išdavusį asmenį, leidžiama naudotis intelektinės nuosavybės teise licencijoje nustatytu būdu.

II SKYRIUS

Prašymai

1 Skirsnis

Prašymų teikimas

3 straipsnis

Teisė pateikti prašymą

Toliau išvardyti asmenys ir subjektai tuo atveju, jei jie turi teisę inicijuoti procedūrą siekiant nustatyti, ar buvo pažeista intelektinės nuosavybės teisė, valstybėje narėje ar valstybėse narėse, kurios (-ių) muitinės prašoma imtis veiksmų turi teisę pateikti:

nacionalinį arba Sąjungos prašymą:

a)	teisių turėtojai;

b)	kolektyvinio intelektinės nuosavybės teisių administravimo institucijos, kaip nurodyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (21) 4 straipsnio 1 dalies c punkte;

c)	profesinės gynybos institucijos, kaip nurodyta Direktyvos 2004/48/EB 4 straipsnio 1 dalies d punkte;

grupės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 3 straipsnio 2 punkte bei 49 straipsnio 1 dalyje, gamintojų grupės, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118e straipsnyje, arba panašios gamintojų grupės, numatytos geografines nuorodas reguliuojančioje Sąjungos teisėje, atstovaujančios geografine nuoroda pažymėtų produktų gamintojams, arba tokių grupių atstovai, visų pirma kaip apibrėžta reglamentuose (EEB) Nr. 1601/91 ir (EB) Nr. 110/2008, ir ūkio subjektai, turintys teisę naudoti tam tikrą geografinę nuorodą, taip pat tikrinimo įstaigos arba institucijos, atsakingos už tokias geografines nuorodas.

nacionalinį prašymą:

a)	asmenys ar subjektai, kuriems leista naudotis intelektinės nuosavybės teisėmis, jei teisių turėtojas oficialiai jiems leido padėti procedūrą siekiant nustatyti, ar buvo pažeista intelektinės nuosavybės teisė;

gamintojų grupės, numatytos valstybių narių geografines nuorodas reguliuojančiuose teisės aktuose, atstovaujančios geografine nuoroda pažymėtų produktų gamintojams, arba tokių grupių atstovai ir ūkio subjektai, turintys teisę naudoti tam tikrą geografinę nuorodą, taip pat tikrinimo įstaigos arba institucijos, atsakingos už tokias geografines nuorodas.

3)	Sąjungos prašymą: visoje dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijoje galiojančių išimtinių licencijų turėtojai, kai tiems licencijų turėtojams teisių turėtojas tose valstybėse narėse oficialiai leido padėti procedūrą siekiant nustatyti, ar buvo pažeista intelektinės nuosavybės teisė.

4 straipsnis

Intelektinės nuosavybės teisės, dėl kurių teikiami Sąjungos prašymai

Sąjungos prašymą galima pateikti tik dėl Sąjungos teise grindžiamų intelektinės nuosavybės teisių, kurios galioja visoje Sąjungoje.

5 straipsnis

Prašymų teikimas

1. Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingą muitinės padalinį prašymams priimti ir nagrinėti (toliau – kompetentingas muitinės padalinys). Valstybės narės atitinkamai informuoja Komisiją, o Komisija viešai paskelbia valstybių narių paskirtų kompetentingų muitinės padalinių sąrašą.

2. Prašymai teikiami kompetentingam muitinės padaliniui. Prašymai užpildomi naudojant 6 straipsnyje nurodytą formą ir juose pateikiama tame straipsnyje reikalaujama informacija.

3. Kai prašymas teikiamas po muitinės pranešimo apie prekių išleidimo sustabdymą arba jų sulaikymą pagal 18 straipsnio 3 dalį, tas prašymas turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)	jis pateikiamas kompetentingam muitinės padaliniui per keturias darbo dienas nuo pranešimo apie prekių išleidimo sustabdymą arba jų sulaikymą;

b)	jis yra nacionalinis prašymas;

c)	jame pateikiama 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. Vis dėlto pareiškėjas gali nepateikti tos dalies g, h arba i punktuose nurodytos informacijos.

4. Išskyrus 3 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, vienai valstybei narei galima pateikti tik vieną nacionalinį prašymą ir vieną Sąjungos prašymą dėl tos pačios intelektinės nuosavybės teisės, saugomos toje valstybėje narėje. 3 straipsnio 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis leidžiama pateikti daugiau nei vieną Sąjungos prašymą.

5. Kai Sąjungos prašymas patenkinamas valstybėje narėje, kurioje jau yra patenkintas kitas to paties pareiškėjo Sąjungos prašymas dėl tos pačios intelektinės nuosavybės teisės, tos valstybės narės muitinė imasi veiksmų remdamasi pirmuoju patenkintu Sąjungos prašymu. Jos informuoja valstybės narės, kurioje buvo patenkintas bet kuris sekantis Sąjungos prašymas, kompetentingą muitinės padalinį, kuris iš dalies pakeičia arba atšaukia tą sekantį Sąjungos prašymą.

6. Kai prašymams gauti ir tvarkyti naudojamos kompiuterinės sistemos, prašymai ir prie jų pridėdami dokumentai teikiami naudojant elektroninio duomenų apdorojimo priemones. Valstybės narės ir Komisija sukuria, prižiūri ir naudoja tokias sistemas laikydamosi daugiamečio strateginio plano, nurodyto 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos (22) 8 straipsnio 2 dalyje.

6 straipsnis

Prašymo forma

1. Komisija įgyvendinimo aktais nustato prašymo formą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2. Prašymo formoje nurodoma informacija, kurią reikia pateikti duomenų subjektui pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 ir nacionalinės teisės aktus, kuriais įgyvendinama Direktyva 95/46/EB.

3. Komisija užtikrina, kad pareiškėjas privalėtų prašymo formoje nurodyti šią informaciją:

a)	pareiškėjo duomenis;

b)	pareiškėjo statusą, kaip apibrėžta 3 straipsnyje;

c)	dokumentus, kuriuose pateikiami įrodymai, kad kompetentingas muitinės padalinys galėtų įsitikinti, jog pareiškėjas turi teisę pateikti prašymą;

d)	kai pareiškėjo prašymą pateikia jo atstovas – duomenis apie jam atstovaujantį asmenį ir to asmens įgaliojimų būti atstovu įrodymus pagal valstybės narės, kurioje teikiamas prašymas, teisės aktus;

e)	intelektinės nuosavybės teisę ar teises, kurių vykdymą prašoma užtikrinti;

f)	jei teikiamas Sąjungos prašymas – valstybes nares, kuriose muitinių prašoma imtis veiksmų;

g)	konkrečius techninius autentiškų prekių duomenis, atitinkamais atvejais įskaitant ženklinimą, pavyzdžiui, brūkšninius kodus ir atvaizdus;

h)	informaciją, kurios reikia, kad muitinė galėtų lengvai atpažinti atitinkamas prekes;

i)	informaciją, svarbią muitinei analizuojant ir vertinant atitinkamos (-ų) intelektinės nuosavybės teisės (-ių) pažeidimo riziką, pavyzdžiui, informaciją apie įgaliotus platintojus;

j)	tai, ar pagal šios dalies g, h arba i punktus pateikta informacija turi būti pažymėta riboto naudojimo žyma pagal 31 straipsnio 5 dalį;

k)	už teisinius ir techninius klausimus atsakingo pareiškėjo paskirto atstovo duomenis;

l)	pareiškėjo įsipareigojimą pranešti kompetentingam muitinės padaliniui apie bet kurią iš 15 straipsnyje išvardytų situacijų;

m)	pareiškėjo įsipareigojimą perduoti ir atnaujinti visą informaciją, svarbią muitinei analizuojant ir vertinant atitinkamos (-ų) intelektinės nuosavybės teisės (-ių) pažeidimo riziką;

n)	pareiškėjo įsipareigojimą prisiimti atsakomybę 28 straipsnyje nustatytomis sąlygomis;

o)	pareiškėjo įsipareigojimą atlyginti 29 straipsnyje nurodytas išlaidas tame straipsnyje nustatytomis sąlygomis;

p)	tai, kad pareiškėjas sutinka, jog jo pateiktus duomenis gali tvarkyti Komisija ir valstybės narės;

q)	tai, ar pareiškėjas prašo taikyti 26 straipsnyje nurodytą procedūrą, ir ar muitinės prašymu sutinka atlyginti prekių, kurioms taikoma ta procedūra, sunaikinimo išlaidas.

2 Skirsnis

Sprendimai dėl prašymų

7 straipsnis

Nepilnų prašymų nagrinėjimas

1. Kai gavęs prašymą kompetentingas muitinės padalinys mano, kad prašyme pateikta ne visa informacija, kurios reikalaujama pagal 6 straipsnio 3 dalį, tas padalinys prašo pareiškėjo pateikti trūkstamą informaciją per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie prašymą dienos.

Tokiais atvejais 9 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas sustabdomas, kol bus gauta atitinkama informacija.

2. Kai pareiškėjas per 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį nepateikia trūkstamos informacijos, kompetentingas muitinės padalinys prašymą atmeta.

8 straipsnis

Rinkliavos

Pareiškėjui neprivalo mokėti jokių rinkliavų prašymo nagrinėjimo administracinėms išlaidoms padengti.

9 straipsnis

Pranešimas apie sprendimus patenkinti arba atmesti prašymus

1. Kompetentingas muitinės padalinys apie sprendimą patenkinti arba atmesti prašymą pareiškėjui praneša per 30 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei prašymas atmetamas, kompetentingas muitinės padalinys nurodo savo sprendimo priežastis ir pateikia informaciją apie apskundimo tvarką.

2. Jei muitinė buvo pranešusi pareiškėjui apie prekių išleidimo sustabdymą arba jų sulaikymą prieš jam pateikiant prašymą, kompetentingas muitinės padalinys apie savo sprendimą patenkinti arba atmesti prašymą pareiškėjui praneša per dvi darbo dienas nuo prašymo gavimo.

10 straipsnis

Sprendimai dėl prašymų

1. Sprendimas patenkinti nacionalinį prašymą ir sprendimas jį panaikinti arba iš dalies pakeisti valstybėje narėje, kurioje buvo pateiktas nacionalinis prašymas, įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo.

Sprendimas pratęsti laikotarpį, kuriuo muitinė turi imtis veiksmų, valstybėje narėje, kurioje buvo pateiktas nacionalinis prašymas, įsigalioja kitą dieną po laikotarpio, kuris turi būti pratęstas, pabaigos.

2. Sprendimas patenkinti Sąjungos prašymą ir sprendimas jį panaikinti arba iš dalies pakeisti įsigalioja tokia tvarka:

a)	valstybėje narėje, kurioje buvo pateiktas prašymas – kitą dieną po sprendimo priėmimo dienos;

b)	visose kitose valstybėse narėse, kuriose muitinių prašoma imtis veiksmų, – kitą dieną po pranešimo pateikimo muitinėms pagal 14 straipsnio 2 dalį, jei sprendimo adresatas yra įvykdęs savo pareigas pagal 29 straipsnio 3 dalį, susijusias su vertimo išlaidomis.

Sprendimas pratęsti laikotarpį, kuriuo muitinė turi imtis veiksmų, valstybėje narėje, kurioje buvo pateiktas Sąjungos prašymas, ir visose kitose valstybėse narėse, kuriose muitinių prašoma imtis veiksmų, įsigalioja kitą dieną po laikotarpio, kuris turi būti pratęstas, pabaigos.

11 straipsnis

Laikotarpis, kuriuo muitinė turi imtis veiksmų

1. Patenkindamas prašymą kompetentingas muitinės padalinys nurodo laikotarpį, kuriuo muitinė turi imtis veiksmų.

Tas laikotarpis prasideda nuo sprendimo patenkinti prašymą įsigaliojimo pagal 10 straipsnį dienos ir trunka ne ilgiau nei vienerius metus, skaičiuojamus nuo kitos dienos po sprendimo priėmimo dienos.

2. Kai prašyme, pateiktame po muitinės pranešimo apie prekių išleidimo sustabdymą arba jų sulaikymą pagal 18 straipsnio 3 dalį, nepateikiama 6 straipsnio 3 dalies g, h arba i punktuose nurodyta informacija, prašymas patenkinamas tik dėl tų prekių išleidimo sustabdymo arba jų sulaikymo, išskyrus atvejus, kai ta informacija pateikiama per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie prekių išleidimo sustabdymą arba jų sulaikymą.

3. Kai intelektinės nuosavybės teisė nustoja galioti arba kai dėl kitų priežasčių pareiškėjas netenka teisės pateikti prašymą, muitinė nesiima jokių veiksmų. Sprendimą patenkinti prašymą priėmęs kompetentingas muitinės padalinys tą sprendimą atitinkamai panaikina arba iš dalies pakeičia.

12 straipsnis

Laikotarpio, kuriuo muitinės įstaigos turi imtis veiksmų, pratęsimas

1. Pasibaigus laikotarpiui, kuriuo muitinės turi imtis veiksmų, su sąlyga, kad sprendimo adresatas jau sumokėjo visas skolas muitinei pagal šį reglamentą, pirminį sprendimą priėmęs kompetentingas muitinės padalinys sprendimo adresato prašymu gali tą laikotarpį pratęsti.

2. Kai kompetentingas muitinės padalinys gauna prašymą pratęsti laikotarpį, kuriuo muitinė turi imtis veiksmų, likus mažiau nei 30 darbo dienų iki laikotarpio, kurio galiojimą prašoma pratęsti, galiojimo pabaigos, jis gali atmesti tą prašymą.

3. Kompetentingas muitinės padalinys apie savo sprendimą dėl laikotarpio pratęsimo praneša sprendimo adresatui per 30 darbo dienų nuo 1 dalyje minimo prašymo gavimo dienos. Kompetentingas muitinės padalinys nurodo laikotarpį, kuriuo muitinės turi imtis veiksmų.

4. Pratęstas laikotarpis, kuriuo muitinė turi imtis veiksmų, prasideda kitą dieną po ankstesnio laikotarpio pabaigos dienos ir neviršija vienerių metų.

5. Kai intelektinės nuosavybės teisė nustoja galioti arba kai dėl kitų priežasčių pareiškėjas netenka teisės pateikti prašymą, muitinė nesiima jokių veiksmų. Sprendimą pratęsti laikotarpį priėmęs kompetentingas muitinės padalinys tą sprendimą atitinkamai panaikina arba iš dalies pakeičia.

6. Sprendimo adresatui neprivalo mokėti jokių rinkliavų prašymo pratęsti laikotarpį tvarkymo administracinėms išlaidoms padengti.

7. Komisija įgyvendinimo aktais nustato prašymo pratęsti laikotarpį formą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

13 straipsnis

Sprendimo pakeitimai, susiję su intelektinės nuosavybės teisėmis

Sprendimą patenkinti prašymą priėmęs kompetentingas muitinės padalinys to sprendimo adresato prašymu gali pakeisti tame sprendime pateiktą intelektinės nuosavybės teisių sąrašą.

Kai papildomai įrašoma kokia nors nauja intelektinės nuosavybės teisė, prašyme turi būti nurodyta 6 straipsnio 3 dalies c, e, g, h ir i punktuose nurodyta informacija.

Tuo atveju, kai priimamas sprendimas patenkinti Sąjungos prašymą, jį pakeisti įrašant papildomas intelektinės nuosavybės teises galima tik įrašant 4 straipsnyje numatytas intelektinės nuosavybės teises.

14 straipsnis

Kompetentingo muitinės padalinio pareiga pranešti

1. Kompetentingas muitinės padalinys, kuriam pateiktas nacionalinis prašymas, savo valstybės narės muitinėms įstaigoms nedelsiant po jų priėmimo perduoda šiuos sprendimus:

a)	sprendimus patenkinti prašymą;

b)	sprendimus panaikinančius sprendimus patenkinti prašymą;

c)	sprendimus iš dalies pakeičiančius sprendimus patenkinti prašymą;

d)	sprendimus pratęsti laikotarpį, kuriuo muitinė turi imtis veiksmų.

2. Kompetentingas muitinės padalinys, kuriam pateiktas Sąjungos prašymas, valstybės narės arba valstybių narių, nurodytų Sąjungos prašyme, kompetentingam muitinės padaliniui nedelsiant po priėmimo perduoda šiuos sprendimus:

a)	sprendimus patenkinti prašymą;

b)	sprendimus panaikinančius sprendimus patenkinti prašymą;

c)	sprendimus iš dalies pakeičiančius sprendimus patenkinti prašymą;

d)	sprendimus pratęsti laikotarpį, kuriuo muitinės turi imtis veiksmų.

Sąjungos prašyme nurodytos (-ų) valstybės narės ar valstybių narių kompetentingas muitinės padalinys po tų sprendimų gavimo dienos nedelsdamas perduoda juos savo muitinės įstaigoms.

3. Sąjungos prašyme nurodytos (-ų) valstybės narės ar valstybių narių kompetentingas muitinės padalinys gali prašyti sprendimą patenkinti prašymą priėmusio kompetentingo muitinės padalinio pateikti papildomos informacijos, kuri, jo nuomone, yra būtina tam sprendimui įgyvendinti.

4. Kompetentingas muitinės padalinys savo sprendimą sustabdyti muitinės įstaigų veiksmus pagal 16 straipsnio 1 dalies b punktą ir 16 straipsnio 2 dalį perduoda savo valstybės narės muitinės įstaigoms nedelsiant po jo priėmimo dienos.

15 straipsnis

Sprendimo adresato pareiga pranešti

Sprendimo adresatas sprendimą patenkinti prašymą priėmusiam kompetentingam muitinės padaliniui nedelsdamas praneša apie bet kurią iš šių situacijų:

a)	tai, kad prašyme nurodyta intelektinės nuosavybės teisė nustoja galioti;

b)	tai, kad sprendimo adresatas dėl kitų priežasčių netenka teisės pateikti prašymą;

c)	informacijos, nurodytos 6 straipsnio 3 dalyje, pasikeitimus.

16 straipsnis

Sprendimo adresato pareigų nevykdymas

1. Kai sprendimo adresatas naudoja muitinės pateiktą informaciją ne 21 straipsnyje nurodytais tikslais, valstybės narės, kurioje informacija buvo pateikta arba netinkamai panaudota, kompetentingas muitinės padalinys gali:

a)	panaikinti bet kurį savo priimtą sprendimą patenkinti nacionalinį prašymą to sprendimo adresato atžvilgiu ir atsisakyti pratęsti laikotarpį, kuriuo muitinė turi imtis veiksmų;

b)	savo teritorijoje sustabdyti bet kurį sprendimą patenkinti Sąjungos prašymą to sprendimo adresato atžvilgiu laikotarpiu, kuriuo muitinė turi imtis veiksmų.

2. Kompetentingas muitinės padalinys gali nuspręsti sustabdyti muitinės veiksmus tol, kol baigsis laikotarpis, kuriuo jos turi imtis veiksmų, jei sprendimo adresatas:

a)	nevykdo 15 straipsnyje įtvirtintos pareigos pranešti;

b)	nesilaiko 19 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos grąžinti pavyzdžius;

c)	nevykdo pareigų, nustatytų 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse, susijusių su išlaidomis ir vertimu;

d)	be pateisinamos priežasties neinicijuoja procedūros, kaip numatyta 22 straipsnio 3 dalyje ar 26 straipsnio 9 dalyje.

Sąjungos prašymo atveju sprendimas sustabdyti muitinės veiksmus galioja tik toje valstybėje narėje, kurioje buvo priimtas toks sprendimas.

III SKYRIUS

Muitinės veiksmai

1 Skirsnis

Prekių, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiama intelektinės nuosavybės teisė, išleidimo sustabdymas arba jų sulaikymas

17 straipsnis

Prekių išleidimo sustabdymas arba jų sulaikymas patenkinus prašymą

1. Kai muitinė nustato prekes, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiama intelektinės nuosavybės teisė, kurioms taikomas sprendimas patenkinti prašymą, jos sustabdo prekių išleidimą arba jas sulaiko.

2. Prieš sustabdydama prekių išleidimą arba jas sulaikydama, muitinė gali paprašyti, kad sprendimo adresatas jai pateiktų visą su prekėmis susijusią svarbią informaciją. Muitinė taip pat gali sprendimo adresatui pateikti informaciją apie faktinį arba numanomą prekių kiekį, jų faktinį ar preziumuojamą pobūdį ir, atitinkamais atvejais, tų prekių atvaizdus.

3. Apie prekių išleidimo sustabdymą arba jų sulaikymą muitinė praneša deklarantui arba prekių turėtojui per vieną darbo dieną nuo to sustabdymo arba sulaikymo dienos.

Kai muitinė pasirenka pranešti prekių turėtojui, o prekių turėtojais laikomi du asmenys ar daugiau, muitinė neprivalo pranešti daugiau kaip vienam iš tų asmenų.

Muitinė praneša sprendimo adresatui apie prekių išleidimo sustabdymą arba sulaikymą tą pačią dieną arba nedelsiant po to, kai apie tai pranešama deklarantui arba prekių turėtojui.

Pranešimuose pateikiama informacija apie 23 straipsnyje nustatytos procedūros taikymo teisines pasekmes.

4. Muitinė informuoja sprendimo adresatą ir deklarantą arba prekių turėtoją apie faktinį ar numanomą prekių, kurių išleidimas buvo sustabdytas arba kurios buvo sulaikytos, kiekį ir faktinį ar preziumuojamą tų prekių pobūdį, atitinkamais atvejais pateikdama turimus jų atvaizdus. Gavusi prašymą, muitinė sprendimo adresatui taip pat praneša – jei ta informacija jai prieinama – prekių gavėjo, siuntėjo ir deklaranto arba prekių turėtojo vardą, pavardę ar pavadinimą ir adresą, taip pat informaciją apie muitinės procedūrą ir prekių, kurių išleidimas buvo sustabdytas arba kurios buvo sulaikytos, kilmę, pagaminimo vietą ir paskirties vietą.

18 straipsnis

Prekių išleidimo sustabdymas arba jų sulaikymas prieš patenkinant prašymą

1. Kai muitinė nustato prekes, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiama intelektinės nuosavybės teisė, kurioms netaikomas sprendimas patenkinti prašymą, jos gali, išskyrus greitai gendančių prekių atveju, sustabdyti tų prekių išleidimą arba jas sulaikyti.

2. Prieš sustabdydama prekių, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiama intelektinės nuosavybės teisė, išleidimą arba jas sulaikydama, muitinė, neatskleisdama jokios informacijos, išskyrus informaciją apie faktinį ar numanomą prekių kiekį, faktinį ar preziumuojamą jų pobūdį ir, atitinkamais atvejais, jų atvaizdus, gali prašyti, kad asmuo ar subjektas, kuris gali turėti teisę pateikti prašymą, susijusį su įtariamu intelektinės nuosavybės teisių pažeidimu, pateiktų jai visą svarbią informaciją.

3. Apie prekių išleidimo sustabdymą arba jų sulaikymą muitinė praneša deklarantui arba prekių turėtojui per vieną darbo dieną nuo to sustabdymo arba sulaikymo dienos.

Kai muitinė pasirenka pranešti prekių turėtojui, o prekių turėtojais laikomi du asmenys ar daugiau, muitinė neprivalo pranešti daugiau kaip vienam iš tų asmenų.

Apie prekių išleidimo sustabdymą arba jų sulaikymą muitinė praneša visiems asmenims ar subjektams, turintiems teisę pateikti prašymą, susijusį su įtariamu intelektinės nuosavybės teisių pažeidimu, tą pačią dieną ar nedelsiant po to, kai apie tai pranešama deklarantui arba prekių turėtojui.

Muitinė gali kreiptis į kompetentingas valdžios institucijas, siekdama nustatyti asmenis ar subjektus turinčius teisę pateikti prašymą.

Pranešime deklarantui arba prekių turėtojui pateikiama informacija apie 23 straipsnyje nustatytos procedūros taikymo teisines pasekmes.

4. Nedelsiant po to, kai užbaigiami visi muitinės formalumai, muitinė išleidžia prekes arba nutraukia jų sulaikymą šiais atvejais:

a)	nenustačiusi asmens ar subjekto, turinčio teisę pateikti prašymą, susijusį su įtariamu intelektinės nuosavybės teisių pažeidimu – per vieną darbo dieną nuo prekių išleidimo sustabdymo arba jų sulaikymo dienos;

b)	negavusi prašymo pagal 5 straipsnio 2 dalį arba tokį prašymą atmetusi.

5. Kai prašymas patenkinamas, muitinė, gavusi prašymą, sprendimo adresatui taip pat praneša – jei ta informacija jai prieinama – prekių gavėjo, siuntėjo ir deklaranto arba prekių turėtojo vardą, pavardę ar pavadinimą ir adresą, taip pat informaciją apie muitinės procedūrą ir prekių, kurių išleidimas buvo sustabdytas arba kurios buvo sulaikytos, kilmę, pagaminimo vietą ir paskirties vietą.

19 straipsnis

Prekių, kurių išleidimas buvo sustabdytas arba kurios buvo sulaikytos, apžiūra ir pavyzdžių ėmimas

1. Muitinė sprendimo adresatui ir deklarantui arba prekių turėtojui suteikia galimybę apžiūrėti prekes, kurių išleidimas buvo sustabdytas arba kurios buvo sulaikytos.

2. Muitinės gali imti tipiškus prekių pavyzdžius. Ji, sprendimo adresato prašymu, gali pateikti arba atsiųsti jam tokius pavyzdžius, tačiau tik analizei ir siekiant sudaryti palankias sąlygas tolesnei procedūrai, susijusiai su suklastotomis ir piratinėmis prekėmis. Bet kokia tų pavyzdžių analizė atliekama tik sprendimo adresatui prisiimant visą su ja susijusią atsakomybę.

3. Užbaigus analizę, sprendimo adresatas ne vėliau kaip iki prekių išleidimo arba jų sulaikymo laikotarpio pabaigos grąžina 2 dalyje minimus pavyzdžius muitinei, išskyrus atvejus, kai to padaryti neleidžia aplinkybės.

20 straipsnis

Saugojimo sąlygos

Prekių saugojimo sąlygas jų išleidimo sustabdymo arba jų sulaikymo laikotarpiu nustato muitinė.

21 straipsnis

Sprendimo adresatui leidžiamas tam tikros informacijos naudojimas

Sprendimo adresatas, gavęs 17 straipsnio 4 dalyje, 18 straipsnio 5 dalyje, 19 straipsnyje arba 26 straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją, gali atskleisti tą informaciją arba ją naudoti tik šiais tikslais:

a)	inicijuoti procedūrą siekiant nustatyti, ar pažeista intelektinės nuosavybės teisė, arba naudoti tą informaciją tokios procedūros metu;

b)	atliekant su intelektinės nuosavybės teisės pažeidimu susijusį nusikalstamos veikos tyrimą, kurį valstybėje narėje, kurioje aptiktos prekės, vykdo valdžios institucijos;

c)	inicijuoti baudžiamąjį procesą arba naudoti tą informaciją baudžiamojo proceso metu;

d)	reikalauti kompensacijos iš pažeidėjo ar kitų asmenų;

e)	susitarti su deklarantu arba prekių turėtoju dėl šių prekių sunaikinimo pagal 23 straipsnio 1 dalį;

f)	susitarti su deklarantu arba prekių turėtoju dėl 24 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos garantijos dydžio.

22 straipsnis

Muitinių keitimasis informacija ir duomenimis

1. Nedarydamos poveikio taikytinoms nuostatoms dėl duomenų apsaugos Sąjungoje ir siekdamos prisidėti prie tarptautinės prekybos prekėmis, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, panaikinimo, Komisija ir valstybių narių muitinės gali keistis tam tikrais jiems prieinamais duomenimis ir informacija su atitinkamomis trečiųjų valstybių institucijomis vadovaudamosi 3 dalyje nurodyta praktine tvarka.

2. 1 dalyje nurodytais duomenimis ir informacija keičiamasi siekiant sparčiai sudaryti galimybę veiksmingai kovai su prekių, kuriomis pažeidžiama intelektinės nuosavybės teisė, vežimu. Tokie duomenys ir informacija gali būti susijusi su konfiskavimo atvejais, tendencijomis ir bendra informacija apie riziką, įskaitant informaciją apie prekes, kurios vežamos tranzitu per Sąjungos teritoriją ir yra kilusios iš atitinkamų trečiųjų valstybių teritorijų arba yra toms teritorijoms skirtos. Atitinkamais atvejais tokie duomenys ir informacija gali apimti šią informaciją:

a)	prekių pobūdis ir kiekis;

b)	intelektinės nuosavybės teisė, kuri, kaip įtariama, pažeista;

c)	prekių kilmė, pagaminimo vieta ir paskirties vieta;

informacija apie transporto priemonės vykimą, visų pirma:

i)	laivo pavadinimas arba transporto priemonės registracijos duomenys;

ii)	važtaraščio arba kito transporto dokumento registracijos numeriai;

iii)	konteinerių skaičius;

iv)	krovinio svoris;

v)	prekių aprašymas ir (arba) kodas;

vi)	užsakymo numeris;

vii)	plombos numeris;

viii)

pirmojo pakrovimo vieta;

ix)	galutinio iškrovimo vieta;

x)	perkrovimo vietos;

xi)	numatoma atvykimo į galutinę iškrovimo vietą data;

informacija apie operacijas su konteineriais, visų pirma:

i)	konteinerio numeris;

ii)	konteinerio pakrovimo statusas;

iii)	operacijos data;

iv)	operacijos rūšis (pakrovimas, iškrovimas, perkrovimas, įvežimas, išvežimas ir t. t.);

v)	laivo pavadinimas arba transporto priemonės registracijos duomenys;

vi)	reiso numeris;

vii)

vieta;

viii)

važtaraštis arba kitas transporto dokumentas.

3. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nustato būtinus praktinės tvarkos elementus, susijusius su šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytu keitimusi duomenimis ir informacija. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2 Skirsnis

Prekių sunaikinimas, procedūros inicijavimas ir ankstyvas prekių išleidimas

23 straipsnis

Prekių sunaikinimas ir procedūros inicijavimas

1. Prekės, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiama intelektinės nuosavybės teisė, gali būti sunaikintos prižiūrint muitinei, nereikalaujant nustatyti, ar pagal valstybės narės, kurioje aptiktos prekės, teisę buvo pažeista intelektinės nuosavybės teisė, kai įvykdytos visos šios sąlygos:

a)	sprendimo adresatas per 10 darbo dienų, o jei prekės yra greitai gendančios – per tris darbo dienas nuo pranešimo apie prekių išleidimo sustabdymą arba jų sulaikymą dienos raštu patvirtino muitinei, kad, jo įsitikinimu, buvo pažeista intelektinės nuosavybės teisė;

b)	sprendimo adresatas per 10 darbo dienų, o jei prekės yra greitai gendančios – per tris darbo dienas nuo pranešimo apie prekių išleidimo sustabdymą arba jų sulaikymą dienos raštu patvirtino muitinei savo sutikimą sunaikinti prekes;

deklarantas arba prekių turėtojas per 10 darbo dienų, o jei prekės yra greitai gendančios – per tris dienas nuo pranešimo apie prekių išleidimo sustabdymą arba jų sulaikymą raštu patvirtino muitinei savo sutikimą sunaikinti prekes. Kai deklarantas arba prekių turėtojas per tą laikotarpį nepatvirtino savo sutikimo sunaikinti prekes, tačiau ir nepranešė muitinei, kad prieštarauja, ji gali laikyti, kad deklarantas arba prekių turėtojas patvirtino savo sutikimą sunaikinti tas prekes.

Iš karto po to, kai užbaigiami visi muitinės formalumai, muitinė išleidžia prekes arba nutraukia jų sulaikymą, jei per pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytus laikotarpius ji negavo sprendimo adresato patvirtinimo raštu, kad, jo įsitikimu, buvo pažeista intelektinės nuosavybės teisė, ir jo sutikimo sunaikinti prekes, išskyrus atvejus, kai muitinei buvo tinkamai pranešta apie tai, jog inicijuota procedūra siekiant nustatyti, ar buvo pažeista intelektinės nuosavybės teisė.

2. Prekės sunaikinamos muitinei prižiūrint ir sprendimo adresatui prisiimant su tuo susijusią atsakomybę, išskyrus atvejus, kai kitaip nustatyta valstybės narės, kurioje prekės sunaikinamos, nacionalinėje teisėje. Prieš sunaikindamos prekes, kompetentingos institucijos gali paimti jų pavyzdžių. Pavyzdžius, paimtus prieš sunaikinant prekes, galima panaudoti mokymo tikslais.

3. Kai deklarantas arba prekių turėtojas raštu nepatvirtino savo sutikimo sunaikinti prekes ir kai pagal 1 dalies pirmos pastraipos c punktą nelaikoma, kad deklarantas arba prekių turėtojas patvirtino savo sutikimą sunaikinti prekes per tame punkte minimus laikotarpius, muitinė nedelsdama apie tai praneša sprendimo adresatui. Sprendimo adresatas per 10 darbo dienų, o jei prekės yra greitai gendančios – per tris darbo dienas nuo pranešimo apie prekių išleidimo sustabdymą arba jų sulaikymą dienos inicijuoja procedūrą siekiant nustatyti, ar buvo pažeista intelektinės nuosavybės teisė.

4. Išskyrus greitai gendančių prekių atvejį, tinkamai pagrįstu sprendimo adresato prašymu muitinė gali atitinkamais atvejais pratęsti 3 dalyje nurodytą laikotarpį ne daugiau kaip 10 darbo dienų.

5. Iš karto po to, kai užbaigiami visi muitinės formalumai, muitinė išleidžia prekes arba nutraukia jų sulaikymą, kai per 3 ir 4 dalyse nurodytus laikotarpius jai pagal 3 dalį nebuvo tinkamai pranešta apie tai, kad inicijuota procedūra siekiant nustatyti, ar buvo pažeista intelektinės nuosavybės teisė.

24 straipsnis

Ankstyvas prekių išleidimas

1. Kai muitinei pranešama apie tai, kad inicijuota procedūra siekiant nustatyti, ar buvo pažeistos dizaino, patento, naudingojo modelio, puslaidininkio gaminio topografijos ar augalų veislės apsaugos teisės, deklarantas arba prekių turėtojas gali prašyti, kad muitinė išleistų prekes arba nutrauktų jų sulaikymą prieš pasibaigiant tai procedūrai.

2. Muitinė išleidžia prekes arba nutraukia jų sulaikymą tik kai įvykdomos visos šios sąlygos:

a)	deklarantas arba prekių turėtojas pateikė garantiją, kurios suma yra pakankama, kad būtų apsaugoti sprendimo adresato interesai;

b)	institucija, kompetentinga nustatyti, ar pažeista intelektinės nuosavybės teisė, neleido taikyti apsaugos priemonių;

c)	užbaigti visi muitinės formalumai.

3. 2 dalies a punkte minimos garantijos pateikimas neturi įtakos kitoms teisių gynimo priemonėms, kurių gali imtis sprendimo adresatas.

25 straipsnis

Sunaikinimui skirtos prekės

1. Pagal 23 arba 26 straipsnius sunaikinimui skirtų prekių negalima:

išleisti į laisvą apyvartą, išskyrus atvejus, kai muitinė, gavusi sprendimo adresato sutikimą, nusprendžia, kad tai yra būtina tais atvejais, kai prekės turi būti perdirbtos arba pašalintos ne prekybos kanaluose, be kita ko, informuotumo didinimo, mokymo ar švietimo tikslais. Sąlygas, kuriomis prekės gali būti išleistos į laisvą apyvartą, nustato muitinė;

b)	išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos;

c)	eksportuoti;

d)	reeksportuoti;

e)	pateikti sąlyginio neapmokestinimo procedūrai įforminti;

f)	įvežti į laisvąją zoną ar padėti į laisvąjį sandėlį.

2. Muitinės gali leisti 1 dalyje nurodytas prekes muitinei prižiūrint vežti iš vienos Sąjungos muitų teritorijos vietos į kitą, kad muitinei prižiūrint jos būtų sunaikintos.

26 straipsnis

Smulkiomis siuntomis vežamų prekių sunaikinimo procedūra

1. Šis straipsnis taikomas prekėms, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

a)	įtariama, kad prekės yra suklastotos arba piratinės;

b)	prekės nėra greitai gendančios;

c)	prekėms taikomas sprendimas patenkinti prašymą;

d)	sprendimo adresatas prašyme yra paprašęs taikyti šiame straipsnyje nustatytą procedūrą;

e)	prekės vežamos smulkiomis siuntomis.

2. Kai taikoma šiame straipsnyje nustatyta procedūra, 17 straipsnio 3 ir 4 dalys bei 19 straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos.

3. Apie prekių išleidimo sustabdymą arba jų sulaikymą muitinė praneša deklarantui arba prekių turėtojui per vieną darbo dieną nuo prekių išleidimo sustabdymo arba jų sulaikymo dienos. Pranešime apie prekių išleidimo sustabdymą arba jų sulaikymą nurodoma informacija apie:

a)	tai, kad muitinė ketina sunaikinti prekes;

b)	deklaranto arba prekių turėtojo teises pagal 4, 5 ir 6 dalis.

4. Deklarantui arba prekių turėtojui suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie prekių išleidimo sustabdymą arba jų sulaikymą dienos.

5. Atitinkamas prekes galima sunaikinti, kai per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie prekių išleidimo sustabdymą arba jų sulaikymą dienos deklarantas arba prekių turėtojas patvirtino muitinei savo sutikimą sunaikinti prekes.

6. Kai deklarantas arba prekių turėtojas per 5 dalyje nurodytą laikotarpį nepatvirtino savo sutikimo sunaikinti prekes, ir nepranešė muitinei, kad tam prieštarauja, ji gali laikyti, kad deklarantas arba prekių turėtojas patvirtino savo sutikimą sunaikinti prekes.

7. Prekės sunaikinamos muitinei prižiūrint. Muitinė sprendimo adresato prašymu ir, kai tai tinkama, pateikia jam informaciją apie faktinį arba numanomą sunaikintų prekių kiekį ir jų pobūdį.

8. Kai deklarantas arba prekių turėtojas nepatvirtino savo sutikimo sunaikinti prekes ir kai pagal 6 dalį nelaikoma, kad deklarantas arba prekių turėtojas patvirtino tokį sutikimą, muitinė nedelsdama apie tai praneša sprendimo adresatui ir jam pateikia informaciją apie prekių kiekį ir jų pobūdį, įskaitant, atitinkamais atvejais, jų atvaizdus. Gavusi prašymą, muitinė sprendimo adresatui taip pat praneša – jei ta informacija jai prieinama – prekių gavėjo, siuntėjo ir deklaranto arba prekių turėtojo vardą, pavardę ar pavadinimą ir adresą, informaciją apie muitinės procedūrą ir prekių, kurių išleidimas buvo sustabdytas arba kurios buvo sulaikytos, kilmę, pagaminimo vietą ir paskirties vietą.

9. Iš karto po to, kai užbaigiami visi muitinės formalumai, muitinė išleidžia prekes arba nutraukia jų sulaikymą, jei per 10 darbo dienų nuo 8 dalyje minimo pranešimo dienos, ji negavo iš sprendimo adresato informacijos apie tai, kad inicijuota procedūra siekiant nustatyti, ar buvo pažeista intelektinės nuosavybės teisė.

10. Komisijai pagal 35 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl termino „smulki siunta“ apibrėžtyje nurodytų kiekių pakeitimo tuo atveju, jei paaiškėtų, jog apibrėžtis yra nepraktiška atsižvelgiant į poreikį užtikrinti veiksmingą šiame straipsnyje nustatytos procedūros veikimą, arba kai tai būtina siekiant išvengti bandymų apeiti šią procedūrą, susijusių su siuntų turiniu.

IV SKYRIUS

Atsakomybė, išlaidos ir sankcijos

27 straipsnis

Muitinės atsakomybė

Nedarant poveikio nacionalinei teisei, sprendimas patenkinti prašymą nesuteikia to sprendimo adresatui teisės gauti kompensaciją tuo atveju, kai muitinė neaptiko prekių, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiama intelektinės nuosavybės teisė, ir jas išleido arba nesiėmė veiksmų toms prekėms sulaikyti.

28 straipsnis

Sprendimo adresato atsakomybė

Kai pagal šį reglamentą tinkamai inicijuota procedūra nutraukiama dėl sprendimo adresato veikimo ar neveikimo tais atvejais, kai dėl jo veikimo ar neveikimo pagal 19 straipsnio 2dalį paimti pavyzdžiai negrąžinami arba nepataisomai sugadinami arba kai vėliau pripažįstama, kad atitinkamomis prekėmis intelektinės nuosavybės teisė nebuvo pažeista, sprendimo adresatas atsako žalą patyrusių prekių turėtojo ar deklaranto atžvilgiu pagal specialius taikytinus teisės aktus.

29 straipsnis

Išlaidos

1. Muitinei pareikalavus sprendimo adresatas atlygina muitinės arba kitų subjektų, veikiančių muitinės vardu, patirtas išlaidas nuo prekių išleidimo sustabdymo arba jų sulaikymo momento, įskaitant prekių saugojimo ir tvarkymo išlaidas, pagal 17 straipsnio 1 dalį ir 18 straipsnio 1 dalį bei 19 straipsnio 2 ir 3 dalis, ir tais atvejais, kai imtasi taisomųjų priemonių, kaip antai prekių sunaikinimo pagal 23 ir 26 straipsnius.

Sprendimo adresato, kuriam pranešta apie prekių išleidimo sustabdymą arba jų sulaikymą, prašymu muitinė jam suteikia informaciją apie tai, kur ir kaip šios prekės saugojamos, ir apie numatomas šioje dalyje nurodyto saugojimo išlaidas. Informacija apie numatomas išlaidas gali būti išreikšta laiko, produktų, tūrio, svorio arba paslaugų parametrais, atsižvelgiant į saugojimo aplinkybes ir prekių pobūdį.

2. Šiuo straipsniu nedaromas poveikis sprendimo adresato teisei siekti kompensacijos iš pažeidėjo ar kitų asmenų pagal taikytinus teisės aktus.

3. Sprendimo patenkinti Sąjungos prašymą adresatas pateikia visus vertimus, reikalingus kompetentingam muitinės padaliniui ar muitinei, kurie turi imtis veiksmų, susijusių su prekėmis, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiama intelektinės nuosavybės teisė, ir už juos sumoka.

30 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės užtikrina, kad sprendimų adresatai vykdytų šiame reglamente nustatytas pareigas, atitinkamais atvejais, be kita ko, priimdamos nuostatas, kuriomis nustatomos sankcijos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie tas nuostatas ir informuoja apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

V SKYRIUS

Keitimasis informacija

31 straipsnis

Valstybių narių ir Komisijos keitimasis duomenimis apie sprendimus dėl prašymų ir sulaikymų

1. Kompetentingi muitinės padaliniai nedelsdami praneša Komisijai apie:

a)	sprendimus patenkinti prašymus, įskaitant prašymą ir jo priedus;

b)	sprendimus pratęsti laikotarpį, kuriuo muitinė turi imtis veiksmų, arba sprendimus panaikinančius sprendimą patenkinti prašymą ar jį iš dalies pakeičiančius;

c)	sprendimo patenkinti prašymą vykdymo sustabdymą.

2. Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 515/97 24 straipsnio g punkto taikymui, prekių išleidimo sustabdymo arba jų sulaikymo atveju muitinė perduoda Komisijai visą susijusią informaciją, įskaitant informaciją apie prekių kiekį ir rūšį, vertę, intelektinės nuosavybės teises, muitinės procedūras, prekių pagaminimo vietos šalis, prekių kilmės šalis, ir prekių paskirties vietos šalis, taip pat transporto maršrutus ir priemones, išskyrus asmens duomenis.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija perduodama ir visi duomenų mainai, susiję su 14 straipsnyje nurodytais sprendimais dėl prašymų, tarp valstybių narių muitinių vykdomi per Komisijos centrinę duomenų bazę. Ta informacija ir duomenys saugomi toje duomenų bazėje.

4. Šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytos informacijos tvarkymo užtikrinimo tikslais 3 dalyje nurodyta duomenų bazė sukuriama kaip elektroninės formos duomenų bazė. Centrinėje duomenų bazėje kaupiama 6 straipsnio 3 dalyje, 14 straipsnyje ir šiame straipsnyje nurodyta informacija, įskaitant asmens duomenis.

5. Valstybių narių muitinės ir Komisija atitinkamais atvejais savo teisinių pareigų taikant šį reglamentą įgyvendinimo tikslais naudojasi prieiga prie centrinėje duomenų bazėje esančios informacijos. Prieiga prie informacijos, kuri pažymėta riboto naudojimo žyma pagal 6 straipsnio 3 dalį, suteikiama tik tų valstybių narių, kuriose prašoma imtis veiksmų, muitinėms. Motyvuotu Komisijos prašymu valstybių narių muitinės gali suteikti Komisijai prieigą prie tokios informacijos, kai tai yra tikrai būtina šio reglamento taikymo tikslais.

6. Muitinės įveda į centrinę duomenų bazę informaciją, susijusią su kompetentingam muitinės padaliniui pateiktais prašymais. Muitinės, įvedusios informaciją į centrinę duomenų bazę, prireikus ją keičia, papildo, taiso arba pašalina. Kiekviena muitinė, įvedusi informaciją į centrinę duomenų bazę, atsako už šios informacijos tikslumą, pakankamumą ir svarbą.

7. Komisija nustato ir taiko tinkamą techninę ir organizacinę tvarką patikimam ir saugiam centrinės duomenų bazės veikimui. Kiekvienos valstybės narės muitinė nustato ir taiko tinkamą techninę ir organizacinę tvarką, būtiną duomenų tvarkymo konfidencialumui ir saugumui užtikrinti jų muitinėms atliekant duomenų tvarkymo operacijas ir tos valstybės narės teritorijoje esančių centrinės duomenų bazės terminalų atžvilgiu.

32 straipsnis

Centrinės duomenų bazės sukūrimas

Komisija sukuria 32 straipsnyje nurodytą centrinę duomenų bazę. Ta duomenų bazė pradeda veikti kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2015 m. sausio 1 d.

33 straipsnis

Nuostatos dėl duomenų apsaugos

1. Komisijos centrinėje duomenų bazėje esantys asmens duomenys tvarkomi laikantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 ir prižiūrint Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.

2. Valstybių narių kompetentingos institucijos asmens duomenis tvarko laikydamosi Direktyvos 95/46/EB ir prižiūrint tos direktyvos 28 straipsnyje nurodytai valstybės narės nepriklausomai priežiūros institucijai.

3. Asmens duomenys renkami ir naudojami tik šio reglamento tikslais. Taip surinkti asmens duomenys turi būti tikslūs ir nuolat atnaujinami.

4. Kiekviena muitinė, įvedusi asmens duomenis į centrinę duomenų bazę, yra duomenų valdytoja šių duomenų tvarkymo atžvilgiu.

5. Duomenų subjektas turi teisę susipažinti su savo asmens duomenimis, kurie yra tvarkomi centrinėje duomenų bazėje, ir atitinkamais atvejais – teisę, kad jie būtų ištaisyti, pašalinti ar būtų sustabdytas jų tvarkymas vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 45/2001 arba nacionalinės teisės aktais, kuriais įgyvendinama Direktyva 95/46/EB.

6. Visi prašymai pasinaudoti prieigos, ištaisymo, pašalinimo ar tvarkymo sustabdymo teise pateikiami muitinei. Kai duomenų subjektas prašymą pasinaudoti ta teise pateikė Komisijai, ji tokį prašymą persiunčia atitinkamoms muitinėms.

7. Asmens duomenys saugomi ne ilgiau kaip šešis mėnesius po atitinkamo sprendimo patenkinti prašymą panaikinimo dienos arba po atitinkamo laikotarpio, kuriuo muitinė turėjo imtis veiksmų, pabaigos.

8. Kai sprendimo adresatas pagal 23 straipsnio 3 dalį arba 26 straipsnio 9 dalį inicijuoja procedūrą ir apie tokios procedūros inicijavimą informuoja muitinę, jo asmens duomenys saugomi šešis mėnesius po to, kai pasibaigus procedūrai galutinai nustatoma, ar buvo pažeista intelektinės nuosavybės teisė.

VI SKYRIUS

Komitetas, delegavimas ir baigiamosios nuostatos

34 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Muitinės kodekso komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 247a ir 248a straipsnius. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

35 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 26 straipsnio 10 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami Komisijai neribotam laikotarpiui nuo … (*1).

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 26 straipsnio 10 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 26 straipsnio 10 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

36 straipsnis

Tarpusavio administracinė pagalba

Šiam reglamentui mutatis mutandis taikomos Reglamento (EB) Nr. 515/97 nuostatos.

37 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Prireikus kartu su ta ataskaita gali būti pateiktos atitinkamos rekomendacijos.

Toje ataskaitoje nurodomi visi svarbūs incidentai, susiję su per Sąjungos muitų teritoriją tranzitu vežamais vaistais, galintys kilti įgyvendinant šį reglamentą, taip pat įvertinamas galimas poveikis Sąjungos įsipareigojimams dėl galimybės gauti vaistų pagal 2001 m. lapkričio 14 d. Dohos PPO ministrų konferencijoje priimtą Deklaraciją dėl TRIPS sutarties ir visuomenės sveikatos ir priemonės, kurių imtasi siekiant reaguoti į visas situacijas, dėl kurių šiuo atžvilgiu kyla neigiamas poveikis.

38 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 panaikinamas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal priede pateiktą atitikties lentelę.

39 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1383/2003 patenkinti prašymai toliau galioja sprendime patenkinti prašymą nurodytą laikotarpį, kuriuo muitinė turi imtis veiksmų, ir vėliau nebepratęsiami.

40 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d., išskyrus:

a)	6 straipsnį, 12 straipsnio 7 dalį ir 22 straipsnio 3 dalį, kurios taikomos nuo … (*2);

b)	31 straipsnio 1 dalį ir 3–7 dalis bei 33 straipsnį kurie taikomi nuo tos dienos, kurią sukurta 32 straipsnyje nurodyta centrinė duomenų bazė. Komisija viešai paskelbia tą datą.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

…

Tarybos vardu

Pirmininkas

…

(1) 2012 m. liepos 3 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. gegužės 16 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą. … m. … … d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir … m. … … d. Tarybos sprendimas.

(2) OL L 196, 2003 8 2, p. 7.

(3) OL L 351, 2012 12 20, p. 1.

(4) OL C 45 E, 2010 2 23, p. 47.

(5) OL L 82, 1997 3 22, p. 1.

(6) OL L 281, 1995 11 23, p. 31

(7) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(8) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(9) OL C 363, 2011 12 13, p. 3.

(10) OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

(11) OL L 152, 2009 6 16, p. 1.

(12) OL L 198, 1996 8 8, p. 30.

(13) OL L 227, 1994 9 1, p. 1.

(14) OL L 78, 2009 3 24, p. 1.

(15) OL L 3, 2002 1 5, p. 1.

(16) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(17) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(18) OL L 149, 1991 6 14, p. 1.

(19) OL L 39, 2008 2 13, p. 16.

(20) OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(21) OL L 157, 2004 4 30, p. 45.

(22) OL L 23, 2008 1 26, p. 21.

(*1) Šio reglamento įsigaliojimo data.

(*2) Šio reglamento įsigaliojimo data.

PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Reglamentas (EB) Nr. 1383/2003	Šis reglamentas
1 straipsnis	1 straipsnis
2 straipsnis	2 straipsnis
3 straipsnis	1 straipsnis
4 straipsnis	18 straipsnis
5 straipsnis	3–9 straipsniai
6 straipsnis	6 ir 29 straipsniai
7 straipsnis	12 straipsnis
8 straipsnis	10, 11, 12, 14 ir 15 straipsniai
9 straipsnis	17 ir 19 straipsniai
10 straipsnis	—
11 straipsnis	23 straipsnis
12 straipsnis	16 ir 21 straipsniai
13 straipsnis	23 straipsnis
14 straipsnis	24 straipsnis
15 straipsnis	20 straipsnis
16 straipsnis	25 straipsnis
17 straipsnis	—
18 straipsnis	30 straipsnis
19 straipsnis	27 ir 28 straipsniai
20 straipsnis	6, 12, 22 ir 26 straipsniai
21 straipsnis	34 straipsnis
22 straipsnis	31 ir 36 straipsniai
23 straipsnis	—
24 straipsnis	38 straipsnis
25 straipsnis	40 straipsnis

TARYBOS MOTYVŲ PAREIŠKIMAS

I. ĮVADAS

2011 m. gegužės 26 d. Komisija pateikė Tarybai pirmiau nurodytą pasiūlymą.

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas nuomonę pateikė 2011 m. spalio 12 d.

Europos Parlamentas priėmė poziciją per pirmąjį svarstymą 2012 m. liepos 3 d., priimdamas pasiūlymo pakeitimų.

Laikydamasi įprastos teisėkūros procedūros (SESV 294 straipsnis) 2013 m. gegužės 16 d. Taryba, atsižvelgdama į pirmojo svarstymo Parlamente rezultatus, priėmė savo poziciją per pirmąjį svarstymą dėl reglamento projekto.

II. TIKSLAS

Šio reglamento projekto tikslas – nustatyti patikimesnes ir aiškesnes nuostatas dėl intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo. Šio tikslo siekiama išplečiant Reglamento (EB) Nr. 1383/2003 taikymo sritį – įtraukiant prekių pavadinimus, puslaidininkių gaminių topografijas ir naudinguosius modelius, taip pat tam tikrus pažeidimus.

Reglamento projekte numatytos supaprastintos prekių sunaikinimo procedūros, suteikiančios teisę muitinei be teisinės procedūros atiduoti sunaikinti prekes. Kalbant apie mažas siuntas, pagal specialią procedūrą galima be teisių subjekto įsikišimo sunaikinti prekes, dėl kurių yra pateiktas prašymas ir kurios, kaip įtariama, yra suklastotos arba piratinės.

Pasiūlyme taip pat numatytos tam tikros priemonės, kuriomis užtikrinami teisėtai veikiančių prekybininkų interesai, kai galimas piktnaudžiavimas muitinės vykdomo teisių užtikrinimo procedūromis, visų pirma kalbant apie informaciją, kurią muitinė turi perduoti teisių subjektams, ir teisę į gynybą.

III. PER PIRMĄJĮ SVARSTYMĄ PRIIMTOS POZICIJOS ANALIZĖ

1. Bendros pastabos

Savo per pirmąjį svarstymą priimtoje pozicijoje Taryba pritaria bendram pasiūlymo tikslui, kad reikia užtikrinti geresnį muitinės vykdomą intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimą. Tačiau Taryba mano, kad reglamento taikymo sritis neturėtų būti išplėsta, įtraukiant lygiagrečią prekybą ir „perviršius“, ir kad turėtų būti suteikta teisė būti išklausytam, laikantis nacionalinės teisės; be to, Taryba numato tam tikrų techninių pasiūlymo pakeitimų.

2. EP pakeitimai

Europos Parlamentas priėmė 108 pasiūlymo pakeitimus (1). Šie pakeitimai pirmiausia susiję su:

—	reglamento taikymu tranzitu gabenamoms prekėms,

—	lygiagretaus importo atsekamumu,

—	prašymų teikimu naudojant elektronines duomenų tvarkymo sistemas, tokias sistemas įdiegiant ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d.,

—	tinkamais įrodymais, kad galutinė prekių paskirties vieta yra ne Sąjungos teritorijoje, kuriuos deklarantas arba prekių turėtojas turi pateikti prekių, kurios, kaip įtariama, yra suklastotos, ir kurioms taikoma sąlyginio neapmokestinimo procedūra, atveju,

—	teise būti išklausytam,

—	bendradarbiavimu su trečiųjų valstybių muitinėmis ir muitinių keitimusi informacija bei duomenimis,

—	supaprastintos prekių sunaikinimo procedūros taikymo išplėtimu, ją taikant visiems INT pažeidimams,

—	specialia prekių, gabenamų mažomis siuntomis, apibrėžiamomis remiantis vienoje pakuotėje esančių prekių skaičiumi (mažiau nei trys) ir jų bendru svoriu (mažiau nei 2 kg), sunaikinimo procedūra,

—	reikalavimu, kad Komisija ataskaitą apie šio reglamento įgyvendinimą pateiktų per trejus metus po jo įsigaliojimo.

3. Nauji Tarybos įtraukti aspektai

Svarbiausi per pirmąjį svarstymą priimtos pozicijos aspektai, kurie skiriasi nuo Komisijos pasiūlymo, yra šie:

—	į reglamento taikymo sritį neįtraukta lygiagreti prekyba ir „perviršiai“,

—

muitinis tikrinimas ir identifikavimo priemonės, kurių muitinės gali imtis, kad būtų užkirstas kelias operacijoms, kuriomis pažeidžiami Sąjungos teritorijoje taikomi intelektinės nuosavybės teisės aktai, ir būtų bendradarbiaujama su trečiosiomis valstybėmis intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo srityje,

—	bendra procedūra, kuri būtų taikoma visiems INT pažeidimams, kuriems taikomas šis reglamentas, nedarant poveikio mažoms siuntoms taikomai specialiai procedūrai,

—	mažoms siuntoms skirta procedūra, kuri taikoma tik pareiškėjo prašymu ir su kuria susijusias išlaidas pareiškėjo gali būti paprašyta padengti,

—	šiame reglamente taikoma mažų siuntų apibrėžtis, dėl kurios pagal SESV 290 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant, esant tam tikroms aplinkybėms, iš dalies pakeisti neesminius jos elementus,

—

reikiamas teisinis pagrindas, laikantis TRIPS sutarties 69 straipsnio ir siekiant panaikinti tarptautinę prekybą prekėmis, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, kad ES ir trečiosiose valstybėse veikiančios muitinės galėtų greitai keistis informacija. Komisijai suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai siekiant apibrėžti keitimosi duomenimis su trečiosiomis valstybėmis praktinės tvarkos aspektus,

—	teisė būti išklausytam,

—	atvejai, kuriais teisių subjektas gali naudotis informacija, kurią muitinė jam atskleidė sulaikiusi prekes,

—	pagrindinio teisės akto nuostatos dėl duomenų rinkimo, tvarkymo, jų laikymo laikotarpių, naudojimosi teisėmis ir pareigų vykdymo vadovaujantis esamais duomenų apsaugos teisės aktais.

IV. IŠVADA

Pozicija per pirmąjį svarstymą, kurią Taryba priėmė vieningai ir kuriai pritaria Komisija, atitinka siūlomo reglamento tikslą užtikrinti patikimesnę ir aiškesnę teisinę aplinką muitinių veiklai, kad būtų užtikrintos intelektinės nuosavybės teisės.

(1) Visas 2012 m. liepos 3 d. plenariniame posėdyje Parlamento priimtų pakeitimų tekstas pateikiamas šiuo adresu: http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&language=EN&reference=P7-TA-2012-272

		ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.CE2013.170.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 170E

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	56 metai 2013m. birželio 15d.

Turinys		Puslapis
	III Parengiamieji aktai
	TARYBA
2013/C 170 E/01	Per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija (ES) Nr. 3/2013 siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų ir viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti ir kuriuo panaikinami Tarybos direktyva 92/52/EEB, Komisijos direktyvos 96/8/EB, 1999/21/EB, 2006/125/EB ir 2006/141/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/39/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 41/2009 ir (EB) Nr. 953/2009 Tarybos priimta 2013 m. balandžio 22 d.	1
	Vokietijos Federacinės Respublikos pareiškimas	27
	Jungtinės Karalystės pareiškimas	27
2013/C 170 E/02	Per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija (ES) Nr. 4/2013 siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 Tarybos priimta 2013 m. gegužės 16 d.	28