14.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 168/2

Tarybos išvados dėl aukštojo mokslo socialinio aspekto

2013/C 168/02

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

ATSIŽVELGDAMA Į:

1.	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 ir 166 straipsnius;

2.	Strategiją „Europa 2020“, visų pirma į pagrindinį tikslą padidinti tretinį arba lygiavertį išsilavinimą turinčių 30–34 metų amžiaus asmenų dalį bent iki 40 %;

2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (1), kuriose kaip vienas iš programos keturių strateginių tikslų nurodytas vienodų galimybių, socialinės sanglaudos ir aktyvaus pilietiškumo skatinimas ir pabrėžta, kad švietimo ir mokymo politika turėtų būti tokia, kad visi piliečiai, nepriklausomai nuo jų asmeninių, socialinių ar ekonominių aplinkybių, galėtų įgyti, atnaujinti ir visą gyvenimą ugdyti darbui reikalingus gebėjimus ir bendruosius gebėjimus bei kompetencijas;

2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadas dėl švietimo ir mokymo socialinio aspekto (2), kuriose pabrėžiama, kad svarbu užtikrinti vienodas galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą, taip pat vienodas sąlygas ir rezultatus, kurie nepriklausytų nuo socialinių ir ekonominių aplinkybių ir kitų veiksnių, galinčių lemti nepalankią padėtį dėl išsilavinimo stokos, ir kuriose pripažintas ekonominių ir socialinių aplinkybių vaidmuo didinant bendrą išsimokslinimo lygį ir ugdant aukšto lygio gebėjimus ir pažymėta, kad bendrųjų gebėjimų ir kompetencijų suteikimas visiems bus vienas iš svarbiausių veiksnių gerinant piliečių galimybes įsidarbinti, socialinę įtrauktį ir savirealizaciją;

2011 m. lapkričio 28 d. Tarybos išvadas dėl aukštojo mokslo modernizavimo (3), kuriose valstybių narių paprašyta skatinti sistemingai rengti veiksmingas strategijas, kuriomis grupėms, kurių atstovų studijuoja mažiau, būtų užtikrinta galimybė įgyti aukštąjį išsilavinimą, intensyviau dėti pastangas sumažinti aukštojo mokslo studijų nebaigusių asmenų skaičių gerinant mokymo programų kokybę ir didinant jų aktualumą bei patrauklumą, visų pirma užtikrinant į studentus orientuotą mokymąsi ir teikiant atitinkamą paramą, orientavimą ir konsultavimą po įstojimo;

2012 m. balandžio 26–27 d. Bolonijos proceso ministrų konferencijoje dalyvavusių ministrų Bukarešto komunikatą, kuriame jie susitarė patvirtinti nacionalines priemones, kuriomis būtų plečiamos bendros galimybės įgyti kokybišką aukštąjį išsilavinimą, ir pakartojo tikslą, kad į aukštojo mokslo įstaigas stojanti ir aukštojo mokslo studijas baigusi studentija turėtų atspindėti Europos gyventojų įvairovę, o 2012 m. Bolonijos proceso įgyvendinimo ataskaitoje akcentavo, kad ypač daug dėmesio reikia skirti aukštojo mokslo socialiniam aspektui, išnagrinėjant turimą statistinę informaciją apie studentų socialinės kilmės poveikį studijavimui aukštojo mokslo įstaigose ir įvairius politinius požiūrius į galimybių įgyti aukštąjį išsilavinimą išplėtimą;

2012 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų (4); prie šio komunikato pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente (5) skatinama plėtoti ir stiprinti partnerystes ir lanksčius gebėjimų ugdymo visą gyvenimą būdus;

2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (6), kurioje valstybės narės susitarė nustatyti tokio mokymosi ir savišvietos patvirtinimo priemones, siekiant užtikrinti, kad asmenims būtų suteikta galimybė panaudoti tai, ką jie išmoko neformaliojo švietimo ir mokymo metu, savo profesinėje veikloje ir siekiant toliau mokytis, be kita ko, aukštojo mokslo įstaigose;

2013 m. metinę augimo apžvalgą, kurioje švietimas nurodytas kaip vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo ir konkurencingumo skatinimo veiksnių, šalia inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, ir pabrėžta, kad svarbus vaidmuo tenka investicijoms į žmogiškąjį kapitalą siekiant spręsti nedarbo problemas ir sudaryti sąlygas ekonomikos atsigavimui;

10.

2013 m. kovo mėn. Prahoje surengtą „ET 2020“ tarpusavio mokymą, susijusį su politika ir praktika siekiant sumažinti aukštojo mokslo studijų nebaigusių asmenų skaičių ir padidinti aukštojo mokslo studijas baigusių asmenų skaičių, kurio metu daug dėmesio skirta metodams nacionaliniu, įstaigų ir Europos lygiu, siekiant padidinti aukštąjį mokslą baigusių asmenų skaičių ir pritaikyti įstaigų realijas prie įvairesnės studentijos, remiantis įrodymais ir analize,

SUSITARIA, KAD:

Nors problemų, su kuriomis šiandien susiduria Europa, neįmanoma išspręsti vien švietimo ir mokymo veikla, tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu itin svarbu žmonėms suteikti Europai reikalingų aukšto lygio gebėjimų ir kompetencijų, be kita ko, siekiant užtikrinti lygesnes galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą, studijuoti ir baigti aukštojo mokslo studijas. Vis dar esama daug gabių asmenų, kurie nestudijuoja aukštojo mokslo įstaigose dėl socialinių, kultūrinių ar ekonominių priežasčių arba dėl netinkamų paramos ir orientavimo sistemų.

Europos ekonomikos atsigavimas ir tvarų ekonomikos augimą skatinantys veiksniai, be kita ko, intensyviau vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, vis labiau priklauso nuo jos gebėjimo ugdyti visų savo piliečių gebėjimus, o tai rodo socialinių ir ekonominių tikslų tarpusavio priklausomybę. Kaip ir pastangoms tobulinti gebėjimus pasitelkus profesinį rengimą ir mokymą, kokybiškam aukštajam mokslui ir mokymuisi visą gyvenimą taip pat tenka vienas iš svarbiausių vaidmenų didinant galimybes įsidarbinti ir konkurencingumą, kartu skatinant studentų ir absolventų asmeninį ir profesinį tobulėjimą, ir skatinant socialinį solidarumą bei dalyvavimą pilietiniame gyvenime.

Bolonijos procesas ir tolesnis Europos aukštojo mokslo erdvės plėtojimas, ES aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė ir strategija „Europa 2020“ – visa tai rodo, kad sprendžiant bendras problemas naudingai prisidedama bendradarbiaujant Europos mastu ir taikant bendras politikos priemones – keičiantis geros praktikos pavyzdžiais, atliekant lyginamąją įrodymais grindžiamos politikos analizę ir teikiant finansinę paramą, taip pat padedant užtikrinti tvarius mechanizmus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos didesniam įvairių studentų grupių judumui.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ, TINKAMAI LAIKANTIS SUBSIDIARUMO PRINCIPO IR ATSIŽVELGIANT Į AUKŠTOJO MOKSLO ĮSTAIGŲ AUTONOMIJĄ:

Patvirtinti nacionalinius tikslus, kuriais siekiama didinti galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą, studijuoti ir baigti aukštojo mokslo studijas asmenims, priklausantiems grupėms, kurių atstovų studijuoja mažiau ir kurios neturi palankių sąlygų, kad būtų daroma pažanga siekiant Bolonijos proceso tikslo užtikrinti, kad į aukštojo mokslo įstaigas stojanti, jose studijuojanti ir visų lygių aukštojo mokslo studijas baigusi studentija atspindėtų valstybių narių gyventojų įvairovę.

Skatinti bendradarbiauti visų lygių švietimo paslaugų teikėjus, įskaitant teikiančiuosius neformaliojo mokymosi ir savišvietos paslaugas, ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, siekiant nustatyti konkrečias grupes, kurių atstovų aukštojo mokslo įstaigose studijuoja mažiau, taip pat skatinti asmenis, priklausančius grupėms, kurių atstovų studijuoja mažiau, visuose švietimo sektoriuose dažniau rinktis pedagogines studijas.

Sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti iniciatyvias strategijas ir susijusias struktūras įstaigų lygiu, įskaitant informavimo veiklą ir mokymosi visą gyvenimą galimybes, informacijos apie su švietimu ir darbo rinka susijusias galimybes ir rezultatus teikimą, konsultavimą dėl tinkamų studijų pasirinkimo, tarpusavio kuravimo ir konsultavimo bei rėmimo paslaugas.

Propaguoti galimybes keisti studijų kryptį ir skatinti plėtoti lanksčius ir skaidrius būdus pereiti visų pirma nuo profesinio rengimo bei mokymo ir nuo neformaliojo mokymosi bei savišvietos prie aukštojo mokslo, kuriems palankesnes sąlygas sudarytų skaidrumo priemonės, pavyzdžiui, nacionalinių kvalifikacijų sandaros, susijusios su Europos kvalifikacijų sandara.

Didinti lanksčiojo mokymosi galimybes įvairinant mokomojo turinio dėstymo būdus, pavyzdžiui, nustatant į studentus orientuotus mokymo ir mokymosi metodus, numatant platesnes galimybes mokytis ne visą dieną, plėtojant kreditais grindžiamą mokomąją praktiką, programas suskirstant į modulius, skatinant nuotolinį mokymąsi naudojantis IRT ir plėtojant garantuotos kokybės atviruosius švietimo išteklius.

6.	Išnagrinėti, kaip pasitelkiant finansavimo mechanizmus būtų galima teikti paskatas įstaigoms plėtoti garantuotos kokybės lanksčiojo mokymosi galimybes ir suteikti tokių galimybių.

Išnagrinėti bendros įstaigų finansavimo struktūros ir finansinės paramos teikimo studentams poveikį asmenų, priklausančių grupėms, kurių atstovų studijuoja mažiau, ir grupėms, kurios neturi palankių sąlygų, studijavimui aukštojo mokslo įstaigose, ir apsvarstyti, kaip būtų galima geriausiai panaudoti finansinę paramą siekiant padidinti galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą, studijuoti ir baigti aukštojo mokslo studijas.

Bendradarbiauti su aukštojo mokslo įstaigomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais siekiant padidinti aukštojo mokslo studijas baigusių asmenų skaičių, gerinant mokymo ir mokymosi proceso kokybę, visų pirma lanksčiau dėstant mokomąjį turinį ir teikiant atitinkamą paramą po įstojimo, taip pat didinant mokymo programų patrauklumą ir aktualumą darbo rinkoje.

9.	Išnagrinėti ir siekti sumažinti visus regioninius ir geografinius galimybių įgyti aukštąjį išsilavinimą, studijuoti ir baigti aukštojo mokslo studijas skirtumus valstybėse narėse.

10.

Pradėti sisteminį atitinkamų palyginamų duomenų rinkimą (kartu optimaliai panaudojant turimus išteklius, siekiant išplėsti politikos plėtojimui skirtą duomenų bazę ir sudaryti sąlygas veiksmingai stebėti, kaip įgyvendinami nacionaliniai tikslai, susiję su asmenų, priklausančių grupėms, kurių atstovų studijuoja mažiau, ir grupėms, kurios neturi palankių sąlygų, galimybėmis įgyti aukštąjį išsilavinimą, studijuoti ir baigti aukštojo mokslo studijas.

PALANKIAI VERTINA KOMISIJOS KETINIMĄ:

Remiant valstybių narių veiksmus, kuriais siekiama padidinti galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą, studijuoti ir baigti aukštojo mokslo studijas, išplėsti strategijos „Europa 2020“ duomenų bazę:

pradedant politikos, susijusios su galimybėmis įgyti aukštąjį išsilavinimą ir su aukštojo mokslo studijų nebaigusių asmenų bei aukštojo mokslo studijas baigusių asmenų skaičiumi, tyrimą siekiant išnagrinėti įvairių nacionalinių ir įstaigų metodų veiksmingumą, taip pat struktūrinių, įstaigų, asmeninių, socialinių bei kultūrinių ir socialinių bei ekonominių veiksnių poveikį studijų nebaigimui ir baigimui;

b)	kartu su Eurostatu vykdant galimybių studiją, kuria siekiama tobulinti administracinių duomenų apie studijų trukmę ir aukštojo mokslo studijas baigusių asmenų skaičių rinkimo metodiką;

c)	parengiant įvairių finansavimo modelių arba išlaidų pasidalijimo poveikio aukštojo mokslo rezultatyvumui, efektyvumui ir vienodoms galimybėms tyrimą laikantis 2011 m. aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkėje nustatytų įsipareigojimų (7).

IR PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS:

1.	Tęsti darbą, susijusį su aukštojo mokslo socialiniu aspektu, pavyzdžiui, plėtojant tarpusavio mokymosi ir įrodymais grindžiamos politikos analizę šia tema, taikant atvirąjį koordinavimo metodą, taip pat vykdant Bolonijos proceso veiklą ir pasitelkiant atitinkamus organus bei esamas iniciatyvas.

Pasinaudoti Komisijos tyrimų ir kito jos darbo (taip pat kitų atitinkamų šaltinių) rezultatais ir išvadomis tolesniuose debatuose ir politikos svarstymuose nagrinėjant galimybių įgyti aukštąjį išsilavinimą, studijavimo bei aukštojo mokslo studijų baigimo klausimus ir įvairių finansavimo modelių poveikį aukštojo mokslo srityje.

3.	Stiprinti ES ir Bolonijos proceso sinergiją įgyvendinant aukštojo mokslo socialinį aspektą optimizuojant finansinę paramą pagal laikotarpio po 2013 m. Sąjungos programą švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityje.

4.	Panaudoti Jaunimo užimtumo iniciatyvoje numatytą finansinę paramą siekiant palankių sąlygų neturintiems arba nedirbantiems jaunesniems nei 25 metų amžiaus jaunuoliams sudaryti tikslinių galimybių siekti aukštojo išsilavinimo, kad jie galėtų įgyti darbui reikalingų gebėjimų.

(1) OL C 119, 2009 5 28, p. 2.

(2) OL C 135, 2010 5 26, p. 2.

(3) OL C 372, 2011 12 20, p. 36.

(4) Dok. 14871/12.

(5) Dok. 14871/12 ADD 6.

(6) OL C 398, 2012 12 22, p. 1.

(7) Žr. 3 išnašą.

14.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 168/5

Tarybos išvados dėl kokybiško darbo su jaunimu svarbos jaunimo vystymusi, gerovei ir socialinei įtraukčiai

2013/C 168/03

TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

PRIMINDAMI POLITINĮ ŠIO KLAUSIMO KONTEKSTĄ, VISŲ PIRMA:

Europos bendradarbiavimą jaunimo reikalų srityje (1), kuriuo nustatyta, kad gerovė ir socialinė įtrauktis yra dvi iš aštuonių jos veiklos sričių, ir pabrėžiama, kad darbo su jaunimu rėmimas ir plėtojimas turėtų būti laikomas įvairius sektorius apimančia veikla siekiant bendrų sistemos tikslų; ir kuriuo rekomenduojama daugiau dėmesio skirti jaunimo socialinei įtraukčiai, sveikatai ir gerovei;

2.	Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Komisijos komunikatą „2020 m. Europa“, kuriame pripažįstama, kad darbas su jaunimu atlieka neformaliojo mokymosi galimybių suteikimo visam jaunimui funkciją;

3.	2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (2);

4.	pirmininkaujančios Airijos 2013 m. kovo 11–13 d. Dubline surengtos ES jaunimo konferencijos bendras išvadas (3).

REMDAMIESI:

5.	Tarybos ir 2010 m. lapkričio 19 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl darbo su jaunimu, kurioje raginama gerinti darbo su jaunimu išmanymą ir stiprinti darbo su jaunimu vaidmenį, visų pirma skatinant, remiant ir plėtojant darbą su jaunimu įvairiais lygiais.

PRIPAŽĮSTA, KAD:

Jaunimas aktyviai prisideda prie socialinės infrastruktūros, taip pat prie bendruomenių, tiek geografinių, tiek interesais grindžiamų bendruomenių, gyvybingumo. Jaunimas – tai įvairialypė ir dinamiška gyventojų grupė, gyvenanti įvairiomis sąlygomis, turinti įvairius poreikius, reikalavimus ir siekius. Demografija, biografija, įvairovė, pereinamieji laikotarpiai ir galimybės – tai veiksniai, kurie turi tiesioginės įtakos jaunimui ir kartais apsprendžia tai, koks yra jaunimas. Todėl formuojant jaunimo politiką tokius veiksnius reikėtų apsvarstyti ir į juos atsižvelgti; ši politika turėtų suteikti galimybių bei galių ir propaguoti lygias galimybes visiems jaunuoliams.

Darbas su jaunimu yra plati sąvoka, apimanti plačią jaunimo, su jaunimu vykdomą ir jam skirtą socialinio, kultūrinio, šviečiamojo ar politinio pobūdžio veiklą. Tokia veikla taip pat vis daugiau apima sportą ir jaunimui skirtas paslaugas. Darbas su jaunimu priklauso nemokyklinio švietimo sričiai, taip pat specialios laisvalaikio veiklos sričiai, kurias vykdo specialistai arba savanoriai, dirbantys su jaunimu, ir jaunimo lyderiai. Darbas su jaunimu organizuojamas įvairiais būdais (jį organizuoja jaunimo vadovaujamos organizacijos, jaunimui skirtos organizacijos, neoficialios grupės arba jis organizuojamas pasitelkiant jaunimo tarnybas ir valdžios institucijas). Jis vykdomas įvairiomis formomis ir būdais (pvz., atvira prieiga, grupinis metodas, programomis grindžiamas požiūris, įtraukimas ir atskyrimas) ir formuojamas vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygiu.

Vykdant darbą su jaunimu daugiausia dėmesio skiriama jaunimo asmeniniam tobulėjimui ir socialiniam vystymuisi ir jo sritis yra išplėstinė, apimanti ir įtraukianti jaunimą pagal jo poreikius ir interesus, ir jį vykdant atsižvelgiama į jaunimo aplinką. Tokia aprėptis ir sritis papildo kitą jaunimui skirtą politikos veiklą, todėl vykdant darbą su jaunimu jaunimui gali būti suteikiama galimybė naudotis informacijos centrais, burtis į grupes ir siekti pažangos.

9.	Sprendžiant daugialypio pobūdžio marginalizacijos ir atskirties visuomenėje klausimą, reikia laikytis visapusiško ir įvairius sektorius apimančio požiūrio į socialinę įtrauktį.

10.	Darbas su jaunimu atlieka svarbų vaidmenį užkertant kelią socialinei atskirčiai ir didinant socialinę įtrauktį. Darbas su jaunimu visiems jaunuoliams suteikia vystymosi erdvę ir galimybių ir yra grindžiamas neformaliojo mokymosi ir savišvietos procesu (4) ir savanorišku dalyvavimu (5).

11.

Veiksmingai dirbant su jaunimu ir įgyvendinant jaunimo iniciatyvas siekiama suteikti galių jaunuoliams ir paskatinti jų aktyvų dalyvavimą visuomenėje. Tai suteikia jiems gyvenimui reikalingų gebėjimų, kompetencijų bei patirties ir tuo pačiu kuo labiau padidina apsauginius veiksnius, kurie sustiprina visų jaunuolių, įskaitant mažiau galimybių turinčius jaunuolius, vystymąsi, gerovę, autonomiją ir socialinę įtrauktį.

12.

Kokybiškas darbas su jaunimu yra įsipareigojimas nuolat užtikrinti ir stiprinti optimalų paslaugų darbo su jaunimu srityje teikimą ir praktinį darbą jaunimui. Jaunimo organizacijos, jaunimo tarnybos ir su jaunimu dirbantys asmenys, dirbantys su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, yra atsakingi už veiklos ir programų, kurios aktualios ir kuriomis atsižvelgiama į jaunimo interesus, poreikius ir patirtį, ir kurios yra grindžiamos įrodymais bei orientuotos į rezultatus, planavimą ir vykdymą. Kokybišku darbu su jaunimu turėtų būti pasiekta, kad įsitraukdami į darbo su jaunimu veiklą jaunuoliai gautų didžiausią naudą.

MANO, KAD:

13.

Socialinė įtrauktis turėtų aprėpti ir apimti visus jaunuolius ir jų problemas, ypač daug dėmesio skiriant tiems, kurie turi mažiau galimybių.

Darbo su jaunimu prisidedant prie politikos tikslų, įskaitant socialinės įtraukties tikslą, galimybes galima dar geriau optimizuoti laikantis į kokybę orientuoto ir įrodymais grindžiamo požiūrio, pagal kurį paslaugų darbo su jaunimu srityje modelio ir teikimo centre yra jaunimas. Laikantis šio požiūrio, jaunimo dalyvavimas, vystymasis ir pažanga remiami taip, kad būtų pripažįstami jaunuolių pranašumai, didinamas atsparumas ir kompetencijos bei pripažįstamos jaunuolių galimybės kurti asmeninį, bendruomeninį ir socialinį kapitalą. Kokybiškas darbas su jaunimu – universali tema; jis duoda naudos jaunimui, tobulina darbo su jaunimu praktinį darbą ir juo prisidedama siekiant platesnių politikos tikslų.

a)	Jaunimas į darbą su jaunimu įtraukiamas svarbiu jų gyvenime vystymosi laikotarpiu ir todėl jam tenka itin parankus vaidmuo siekiant gerinti jaunimo vystymąsi (asmeninėje, socialinėje, mokymosi, profesinio mokymosi ir profesinėje srityse), gerovę ir socialinę įtrauktį.

Darbas su jaunimu suteikia patirties ir galimybių visiems jaunuoliams ir jis vykdomas tiek kaip atvirosios prieigos veikla, tiek kaip kryptinga parama, kuriomis galima sustiprinti jaunuolių kompetencijas, kartu pašalinant kliūtis, su kuriomis jie susiduria, ir gali atlikti ypatingą vaidmenį jaunuolių, turinčių mažiau galimybių, ir nedirbančio, nesimokančio ir profesiniame mokyme nedalyvaujančio jaunimo (NEET) gyvenime.

c)	Darbo su jaunimu sąranga yra įvairi. Ši gausa ir įvairovė (sektorinė, organizacinė ir teminė) turėtų būti pripažįstama.

Darbas su jaunimu turėtų užimti aiškiai apibrėžtą padėtį nuolatiniame švietimo ir mokymosi visą gyvenimą procese ir apimti neformaliojo mokymosi ir savišvietos sritis. Tokia padėtimi turėtų būti pripažįstamos darbo su jaunimu galimybės dar labiau nei šiuo metu atsižvelgti į jaunimo poreikius ir vertinamas darbo su jaunimu vaidmuo kuriant įtraukią visuomenę.

e)	Kokybinis įrodymais grindžiamas požiūris gali būti viena iš svarbių priemonių darbo su jaunimu politikos ir paslaugų prieinamumui, matomumui, poveikiui ir veiksmingumui gerinti.

Kokybiškas darbas su jaunimu gali apimti tinkamas vertinimo sistemas, grindžiamas savęs vertinimu arba tarpusavio vertinimu, ir, kai tai įmanoma, patvirtinamas nepriklausomu vertinimu. Tokios sistemos padeda darbo su jaunimu organizacijoms, programoms bei veiklai ir gali pagerinti organizacinius pajėgumus ir veiksmingumą bei aiškiai parodyti visuomenei, ką duoda darbas su jaunimu ir koks yra jo poveikis.

g)	Kokybės sistemos užtikrina, kad jaunimo nuomonėse tektų itin svarbus vaidmuo kuriant ir teikiant darbo su jaunimu paslaugas, kad organizacijos, programos ir veikla atitiktų jaunimo poreikius bei siekius ir būtų aktualios.

h)	Kokybės sistemos padeda su jaunimu dirbantiems asmenims tobulinti savo praktinį darbą ir gebėjimus, nes sukuriama apmąstymams, dialogui ir veiklai skirta struktūra ir erdvė.

Darbu su jaunimu, daugiausia dėmesio skiriant asmeniniam tobulėjimui ir socialiniam vystymuisi, prisidedama siekiant įvairių su jaunimu susijusių politikos rezultatų, visų pirma švietimo ir mokymo, sveikatos, užimtumo ir dalyvavimo kultūroje bei sporte srityse. Pripažįstant išskirtines darbo su jaunimu funkcijas, galėtų būti daugiau dėmesio skiriama tam, kad būtų nustatyta, koks gali būti darbo su jaunimu įnašas šiose platesnėse politikos srityse.

NUSTATO ŠIUOS PRIORITETUS SIEKIANT UŽTIKRINTI IR INTENSYVINTI KOKYBIŠKĄ DARBĄ SU JAUNIMU JAUNUOLIŲ VYSTYMOSI, GEROVĖS IR SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES TIKSLAIS:

14.

Siekiant užtikrinti, kad darbas su jaunimu būtų aktualus bei atitiktų jaunimo interesus ir poreikius, ir siekiant optimaliausio jo vaidmens jaunuolių vystymosi, gerovės ir socialinės įtraukties srityje nustatyti šie prioritetai:

a)	nuolatiniame švietimo ir mokymosi visą gyvenimą procese propaguoti papildomąją funkciją atliekantį darbą su jaunimu, kurio tikslas – didinti jaunuolių patyrimą ir paruošti jaunuolius gyvenimui;

remti didesnį jaunimo politikos (prioritetų nustatymo), paslaugų teikimo (organizacijų veiklos, programų ir veiklos organizavimo) ir praktinio darbo (organizacijų veiklos, programų ir veiklos vykdymo) suderinamumą pabrėžiant glaudesnį politiką formuojančios bendruomenės, mokslinių tyrimų bendruomenės ir vykdomosios bendruomenės ir jaunimo bendruomenės bendradarbiavimą ir keitimąsi žiniomis siekiant užtikrinti, kad darbas su jaunimu būtų labiau koordinuojamas ir grindžiamas įrodymais;

c)	propaguoti mechanizmus, kuriais siekiama užtikrinti, kad darbas su jaunimu būtų kokybiškas, orientuotas į rezultatus ir grindžiamas įrodymais;

sukurti palankias kokybės sistemas, įskaitant vertinimo priemones, skirtas naudoti vykdant darbą su jaunimu kaip jaunuolių vystymosi, gerovės ir socialinės įtraukties poveikio didinimo priemones. Tokios sistemos turėtų būti tinkamai įdiegiamos, remiamos bei apie jas turėtų būti tinkamai pranešama ir į jas turėtų būti įtraukti visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant jaunuolius;

e)	dirbti siekiant užtikrinti, kad darbo su jaunimu iniciatyvos (paslaugos ir praktinis darbas) būtų grindžiamos pačių jaunuolių nuomonėmis bei siekiais, tokiu būdu sukuriant įtraukią erdvę jaunuoliams vystytis ir įgauti galių;

atsižvelgiant į charakteringą darbo su jaunimu vientisumą bei poveikį, nustatyti ir pripažinti asmeninius, socialinius ir profesinius gebėjimus bei kompetencijas, kurie atsiranda jaunuoliams dalyvaujant darbe su jaunimu, kad darbo su jaunimu poveikis atitinkamoms politikos sritims ir praktinėms disciplinoms taptų matomas.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS ATITINKAMOSE JŲ KOMPETENCIJOS SRITYSE IR DERAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ:

15.	Pasitelkiant atvirąjį koordinavimo metodą skatinti ryšių stiprinimą (tiek politikos lygiu, tiek praktiškai) su sritimis, susijusiomis su jaunimu, pavyzdžiui, sveikatos, švietimo ir mokymo, užimtumo, kultūros ir sporto sritimis.

16.	Paslaugų teikimo ir praktinio darbo su jaunimu srityse skatinti daugiausia dėmesio skirti darbo su jaunimu kokybei ir rezultatams, kurie prisidėtų prie jaunimo vystymosi, gerovės ir socialinės įtraukties.

17.

Remti intensyvesnį visų darbo su jaunimu srities suinteresuotųjų subjektų (visų pirma tyrėjų, politiką formuojančių asmenų, pilietinės visuomenės organizacijų, specialistų ir jaunimo) bendradarbiavimą, kad būtų nustatytas kokybiško darbo su jaunimu poveikis patiems jaunuoliams, jaunimo sektoriui ir susijusioms politikos sritims, pvz., plėtojant įrodymus apie kokybiško darbo su jaunimu poveikį ir sudarant palankesnes sąlygas neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų pripažinimui ir patvirtinimui bei tobulinant juos nacionaliniu ir ES lygiais.

18.

Skatinti ir remti jaunuolius vykdant švietimo, pilietinės visuomenės ir kokybiškas jaunimo iniciatyvas, skirtas dalyvauti demokratiniame gyvenime ir pasinaudoti turimomis ir naujomis priemonėmis, kuriomis prisidedama prie politikos plėtojimo, tokiu būdu stiprinant jų plėtojimą, gerovę ir socialinę įtrauktį.

19.	Skatinti, pasitelkiant kokybiško darbo su jaunimu galimybes bei programas, jaunimo patirtinį mokymąsi ir gebėjimų ugdymą, įskaitant perduodamus gebėjimus, ir pripažįstant bei patvirtinant tokius gebėjimus ir kompetencijas.

20.	Remti jaunimo sektorių šiam kuriant savo struktūras, darbo metodus ir ryšių kanalus, siekiant padėti kuo daugiau jaunuolių, ypač tiems, kuriems gresia socialinė atskirtis.

21.	Skatinti ir remti savanorystę paslaugų jaunimui srityje siekiant skatinti įvairovę, socialinę įtrauktį ir kurti socialinį kapitalą.

22.	Skatinti kokybiško darbo su jaunimu indėlį kuo labiau didinant finansavimo galimybes veiksmingam darbui su jaunimu remti.

23.	Pasitelkiant atitinkamas programas, platformas ir išteklių saugyklas skatinti Europos ir tarptautiniu lygiu keistis geros praktikos, mokymo, gebėjimų įgijimo ir tarpusavio mokymosi pavyzdžiais į kokybę orientuoto darbo su jaunimu srityje.

24.

Įsteigti teminę ekspertų grupę, kuri nagrinėtų darbo su jaunimu kokybės sistemas ES valstybėse narėse siekiant apsvarstyti bendrų rodiklių ar programų kūrimo galimybes. Šios grupės darbas bus grindžiamas būsimu Europos Komisijos tyrimu. Šio darbo rezultatai bus išdėstyti ataskaitoje, kurioje atsispindės Jaunimo darbo grupei skirtos rekomendacijos. Priede pateikiamas šios teminės ekspertų grupės siūlomų įgaliojimų ir narystės joje pagrindinių principų projektas.

PRAŠO KOMISIJOS:

25.	Siekti remtis savo būsimo tyrimo dėl darbo su jaunimu vertės nustatant, kokių iniciatyvų reikia siekiant skatinti, kad darbas su jaunimu būtų kokybiškas ir veiksmingas, rezultatais.

26.	Atsižvelgti į kitus mokslinius tyrimus ir iniciatyvas šioje srityje. Skleisti rezultatus ir plėtoti mokymosi procesus politikos, mokslinių tyrimų, praktikos ir jaunimo bendruomenių, taip pat su šia politika susijusiose srityse.

27.	Apsvarstyti, kokia būtų tinkama tolesnė veikla, susijusi su būsimu tyrimu apie darbo su jaunimu vertę ir teminės ekspertų grupės darbo su jaunimu kokybės klausimu rezultatais.

(1) 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) (OL C 311, 2009 12 19, p. 1) ir Tarybos ir Komisijos bendra ataskaita dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) įgyvendinimo 2012 m. (OL C 394, 2012 12 20, p. 5).

(2) OL C 398, 2012 12 22, p. 1.

(3) Dok. 7808/13.

(4) Neformalusis mokymasis ir savišvieta, kaip apibrėžta 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacijoje dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (OL C 398, 2012 12 22).

(5) 2010 m. lapkričio 19 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl darbo su jaunimu, p. 3.

PRIEDAS

Europos Sąjungos valstybių narių ir Komisijos įsteigtinos teminės ekspertų grupės įgaliojimų ir siūlomų narystės kriterijų projektas

Tikslas

Išnagrinėti darbo su jaunimu kokybės sistemas ES valstybėse narėse ir apsvarstyti bendrų rodiklių arba programų kūrimo galimybes. Be kita ko, bus pavaizduota darbo su jaunimu praktika, procesas ir rezultatas ir atskleista, kokį poveikį darbas su jaunimu turi jaunuolių aktyvumui, vystymuisi ir pažangai.

Narystė

—	Valstybių narių dalyvavimas šioje teminėje ekspertų grupėje bus savanoriškas. Valstybės narės gali prisijungti bet kuriuo metu.

—	Valstybės narės turėtų per Komisiją paskirti asmenis, turinčius šios teminės srities patirties ir žinių. Paskirti asmenys užtikrins, kad nacionalinės valdžios institucijos ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai būtų informuoti apie ekspertų grupės darbo pažangą.

—	Prireikus teminė ekspertų grupė savo sudėtį gali papildyti papildomais paskirtais asmenimis.

—	Teminė ekspertų grupė taip pat gali pasikviesti jaunimo suinteresuotųjų subjektų atstovus ir atstovus iš ES nepriklausančių programoje „Veiklus jaunimas“ arba vėlesnėse programose dalyvaujančių šalių, jeigu mano, kad tai tikslinga.

Darbo tvarka

—	Teminės ekspertų grupės darbas bus sutelktas į užduotis ir bus atitinkamos trukmės (ne ilgiau 18 mėnesių). Grupė parengs išsamius grupės įgaliojimus ir nuoseklią darbo programą, nustatydama įvertinamus ir pasiekiamus rezultatus.

—	Pirmininką ir bendrapirmininkį grupė išsirinks įžanginiame teminės ekspertų grupės posėdyje.

—	Visi posėdžiai bus rengiami Briuselyje; tačiau valstybės narės savo šalyse kartais gali surengti posėdžius, jeigu būtų pageidaujama.

—	Komisija suteiks praktinių žinių, taip pat teiks logistinę pagalbą bei sekretoriato paslaugas steigiant šią ekspertų grupę ir jai vykdant veiklą.

—	Grupė reguliariai teiks atnaujintą informaciją apie pažangą Jaunimo darbo grupei.

—	Galutinė ekspertų grupės ataskaita, įskaitant rekomendacijas, bus pateikta Jaunimo darbo grupei informuoti apie darbo su jaunimu politikos ir paslaugų teikimo pokyčius.

14.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 168/10

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl sportininkų dvejopo pobūdžio profesinės veiklos

2013/C 168/04

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

PRIMINDAMI:

kad 2011 m. gegužės 20 d. Taryba priėmė 2011–2014 m. Europos Sąjungos darbo planą sporto srityje, kuriame pabrėžiamas švietimo, mokymo ir kvalifikacijos vaidmuo sporte, ir sukūrė ekspertų grupę „Švietimas ir mokymas sporto srityje“, kad ji parengtų pasiūlymą dėl Europos gairių dėl dvejopo pobūdžio profesinės veiklos;

PALANKIAI VERTINDAMI:

„ES gaires dėl sportininkų dvejopo pobūdžio profesinės veiklos“, kurias parengė valstybės narės ir Komisijos ekspertų grupė švietimo ir mokymo sporto srityje klausimais, remdamosi ad hoc ekspertų grupės dvejopo pobūdžio profesinės veiklos klausimais pasiūlymu, ir kuriose skatinama imtis įvairių politikos veiksmų remiant dvejopo pobūdžio profesinę veiklą sporte (1);

MANYDAMI, KAD:

Šiose Tarybos išvadose terminas „sportininkas“ turėtų būti suprantamas kaip vyriškos arba moteriškos lyties „talentingas sportininkas“ arba „elito sportininkas“, įskaitant neįgalius sportininkus, laikantis JT Neįgaliųjų teisių konvencijos.

—	Terminu „talentingas sportininkas“ turėtų būti apibrėžiamas sportininkas, kurį sporto organizacija, valdymo organas arba valstybė pripažįsta kaip sportininką, pajėgų siekti elito sportininko karjeros.

—

Terminu „elito sportininkas“ turėtų būti apibrėžiamas sportininkas, kuris yra pasirašęs profesionalios sporto veiklos sutartį su sporto srities darbdaviu arba sporto organizacija arba kurį sporto organizacija, valdymo organas arba valstybė yra pripažinę elito sportininku, remdamiesi faktiniais sėkmingais pasirodymais ir pasiekimais.

Terminu „dvejopo pobūdžio profesinė veikla“ turėtų būti įvardijama tai, kad siekiant apsaugoti su morale, sveikata, išsilavinimu ir profesine veikla susijusius sportininkų interesus, sportininkas, dalyvaudamas kokybiškoje mokymo veikloje, be nepagrįstai didelių asmeninių pastangų savo sportinę karjerą gali lanksčiai derinti su mokymusi ir (arba) darbu, nepakenkdamas nė vienam iš šių dviejų tikslų, ypatingai akcentuojant tęstinį jaunų sportininkų formalųjį švietimą.

Aukščiausio lygio sportinius pasiekimus turi būti įmanoma suderinti su mokymusi ir profesine veikla, kurioje sportininkai gali panaudoti savo stipriąsias puses ir duoti dar daugiau naudos visuomenei. Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (2) suteikia pagrindą valstybėms narėms juos pripažinti ir patvirtinti.

Skatinant dvejopo pobūdžio profesinę veiklą prisidedama prie kelių strategijos „Europa 2020“ tikslų (3) (mokyklos nebaigimo prevencija, daugiau aukštąjį mokslą baigusių asmenų, didesnės įsidarbinimo galimybės) ir didinamas sporto politikos efektyvumas, nes daugiau sportininkų išlaikoma sporto sistemoje.

5.	Sportininkai vis didesniu mastu reguliariai treniruojasi ir (arba) rungtyniauja užsienyje, dėl to derinti sportinę karjerą su mokykline, studijų arba profesine veikla, nesusijusia su sportu, yra sudėtingiau. Šie sportininkai yra viena iš tarptautiniu mastu judžiausių Europos gyventojų dalių.

Sportininkai svariai prisideda formuojant sporto ir fizinės veiklos įvaizdį, perteikia visuomenei teigiamas vertybes (pavyzdžiui, sąžiningumas, pasišventimas siekiant tikslo) ir rodo pavyzdį, kuriuo pritraukiami jauni sportininkai. Be to, jie yra svarbūs savo gimtųjų šalių atstovai. Todėl visoms sporto organizacijoms ir vyriausybėms tenka atsakomybė suteikti sportininkams galimybes sėkmingai užsiimti dvejopo pobūdžio profesine veikla, taip užtikrinant, kad jie, pabaigę savo sportinę karjerą, neatsidurtų nepalankioje padėtyje (4).

7.	Vaikų sportas visada turi būti kultivuojamas laikantis JT vaiko teisių konvencijos. Ypač rūpestingai turėtų būti siekiama užtikrinti, kad vaikų pasirengimo aukšto lygio sportinei veiklai užsiėmimai netrukdytų ir nepakenktų jų fizinei, socialinei ar emocinei gerovei (4).

Pagrindinės problemos, susijusios su aukšto lygio sportinėje veikloje Europoje dalyvaujančių sportininkų švietimo kokybe ir jiems skirtomis paramos paslaugomis, yra šios:

—	sportininkų ugdymo (vykdomo pagal JT vaiko teisių konvenciją) užtikrinimas, ypač sporto šakose, kurioms būdinga ankstyva specializacija, ir jaunuolių, dalyvaujančių švietimo bei mokymo veikloje, atveju,

—	sporto treniruočių ir švietimo, o vėlesniame gyvenimo etape – sporto treniruočių ir darbo, pusiausvyra,

—	sportininkų, įskaitant tuos, kurie pasitraukia iš sporto sistemos anksčiau nei planuota, sportinės karjeros pabaigos etapas (4).

Kad galėtų dalyvauti aukšto lygio varžybose, nemažai sportininkų yra priversti savo sportinės veiklos finansavimą papildyti kitomis lėšomis – šiam tikslui jie neretai naudoja šeimos paramą, studentų paskolas arba įsidarbina visą ar dalį darbo dienos. Sportas netenka kai kurių sportininkų, nes jiems sunku sportinę karjerą derinti su mokymusi ir (arba) darbu.

10.

Sportininkai, galėdami sportinę karjerą suderinti su mokymusi ir (arba) darbu, įgyja didelių pranašumų, įskaitant su sveikata susijusius pranašumus (pavyzdžiui, subalansuotas gyvenimo būdas ir mažesnis stresas), ugdymo duodamą naudą (pavyzdžiui, įgūdžių, kuriuos galima panaudoti sporte, studijose bei kitose gyvenimo srityse, formavimas), socialinę naudą (platesni socialiniai tinklai ir socialinės paramos sistemos) ir didesnes būsimas įsidarbinimo perspektyvas.

TODĖL PRAŠO ES VALSTYBIŲ NARIŲ, SPORTO ORGANIZACIJŲ IR SUINTERESUOTŲJŲ SUBJEKTŲ PAGAL SAVO KOMPETENCIJĄ IR ATSAKOMYBĖS SRITIS, ATSIŽVELGIANT Į SPORTO ORGANIZACIJŲ AUTONOMIJĄ:

Remiantis principais, pateiktais ES gairėse dėl sportininkų dvejopo pobūdžio profesinės veiklos, parengti dvejopo pobūdžio profesinės veiklos politikos pagrindus ir (arba) nacionalines rekomendacijas, dalyvaujant pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams, pavyzdžiui, sporto, sveikatos, švietimo, užimtumo, gynybos, jaunimo, vidaus reikalų, finansų ir kitoms ministerijoms, sporto organizacijoms, valdymo organams, švietimo įstaigoms, verslo įmonėms, pramonės ir prekybos rūmams, profesinėms ir sportininkams atstovaujančioms organizacijoms.

2.	Skatinti visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir susitarimus plėtojant ir įgyvendinant dvejopo pobūdžio profesinę veiklą.

3.	Skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą ir remti novatoriškas priemones bei mokslinius tyrimus, kuriais siekiama nustatyti ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria sportininkai tiek studijose, tiek darbo vietoje.

4.	Skatinti valstybes nares vietos, regionų ir nacionaliniu lygiais keistis su dvejopo pobūdžio profesine veikla susijusia gera praktika bei patirtimi.

5.	Užtikrinti, kad dvejopo pobūdžio profesinės veiklos rėmimo priemonės, jei yra, būtų vienodai taikomos sportininkams ir sportininkėms, atsižvelgiant į ypatingus sportininkų su negalia poreikius.

6.	Skatinti sporto organizacijas ir švietimo įstaigas užtikrinti, kad sportininkams, užsiimantiems dvejopo pobūdžio profesine veikla, paramą teiktų tik tinkamai kvalifikuotas arba apmokytas įdarbintas arba savanoriškai veikiantis personalas.

7.	Skatinti kokybės standartų (pavyzdžiui, susijusių su dvejopo pobūdžio profesinės veiklos srityje dirbančiu personalu, saugos ir saugumo nuostatomis ir skaidrumu sportininkų teisių srityje) naudojimą kūno kultūros akademijose ir aukšto lygio treniruočių centruose.

Sportininkų švietimo srityje:

—

Atitinkamose politikos ir (arba) teisinėse sistemose numatyti galimybę sportininkams suteikti pritaikytas sąlygas savo sportinę veiklą derinti su mokymusi, galbūt panaudojant švietimo įstaigų tinklus. Šiuo atžvilgiu gali būti naudingi pritaikyti akademiniai ciklai, individualios mokymosi sąlygos, nuotolinis mokymasis ir mokymasis internetu, papildomas individualus mokymas ir egzaminų tvarkaraščių lankstumas.

—	Išnagrinėti, kokią naudą duotų dvejopo pobūdžio profesinės veiklos paslaugų kokybės akreditavimo sistemos įdiegimas nacionaliniu lygiu mokymo centruose, sporto mokyklose, kūno kultūros akademijose, sporto klubuose, sporto federacijose ir (arba) universitetuose.

—	Apsvarstyti galimybę nacionaliniu lygiu ir bendromis valstybių narių pastangomis remti švietimo įstaigas, kad jos bendradarbiautų pritaikytų mokymo programų srityje, ir teikti pirmenybę kvalifikacijos lygių atitikties nustatymui, kaip aprašyta Europos kvalifikacijų sandaroje.

—	Apsvarstyti sportininkų geografinio judumo palengvinimo ir skatinimo priemones, kad jie galėtų sportinę karjerą derinti su švietimo programomis užsienyje.

—	Propaguoti sportininkams skirtų mokymo programų ir (arba) kvalifikacijų plėtojimą sporto sektoriuje, skatinant mokymo paslaugų teikėjų ir sporto organizacijų sąveiką.

—	Tęsti darbą pasitelkiant nacionalines kvalifikacijų sistemas, kad profesijų, susijusių su paramos dvejopo pobūdžio profesinei veiklai paslaugomis, atveju sportinės disciplinos, kvalifikacijos ir sertifikavimas būtų suderinti su Europos kvalifikacijų sandara.

Sportininkų darbo srityje:

—	Remti sportininkams skirtus konkrečius renginius (seminarus, konferencijas, pratybas, tinklų kūrimo renginius, darbo vietų muges), kuriuose pabrėžiama dvejopo pobūdžio profesinės veiklos svarba ir kuriuose jie informuojami apie atitinkamas prieinamas darbui skirtas paslaugas bei paramą.

—	Apsvarstyti galimybę sukurti specialias dvejopo pobūdžio profesinės veiklos programas sportininkams, dirbantiems viešųjų paslaugų sektoriuje, kuriose taip pat būtų geriausios praktikos pavyzdys kitiems darbdaviams.

—	Apsvarstyti priemonių, kuriomis siekiama taisyti sportininkų nepalankią padėtį, kurioje jie gali atsidurti dėl savo nereguliaraus dalyvavimo darbo rinkoje, galimybes.

—	Propaguoti karjerą baigiančių elito sportininkų konsultavimą bei paramą jiems, kad jie galėtų pasirengti profesinei veiklai platesnėje darbo rinkoje ir vykdyti tokią veiklą, pabaigę savo sportinę karjerą.

—	Dvejopo pobūdžio profesinę veiklą įtraukti į socialinio dialogo darbotvarkę nacionaliniu ir ES lygiu.

10.

Sportininkų sveikatos srityje:

—

Apsvarstyti galimybes atitinkamais atvejais remti sporto, sveikatos ir švietimo institucijų bendradarbiavimą siekiant teikti sveikatos apsaugos ir psichologinę pagalbą sportininkams pasitelkiant švietimo programas gyvenimo įgūdžių, sveiko gyvenimo būdo, traumų prevencijos ir gydymo metodikų srityse, ypač daug dėmesio skiriant nepilnamečių moraliniam integralumui ir pereinamajam laikotarpiui sportinės karjeros pabaigoje.

—

Viešųjų sveikatos institucijų ir privačių draudimo paslaugų teikėjų prašoma atitinkamais atvejais apsvarstyti draudimo nuostatas, kuriomis darbdaviams, dirbantiems sportininkams ir karjerą baigusiems sportininkams būtų užtikrinta papildoma darbuotojo apsauga nuo su sportu susijusių traumų, ypač daug dėmesio skiriant pereinamajam laikotarpiui sportinės karjeros pabaigoje.

11.

Sportininkų finansų srityje:

—	Atitinkamais atvejais išnagrinėti galimybes sukurti arba toliau plėtoti finansinės paramos studijuojantiems sportininkams sistemas, kurios atspindėtų jų dvejopo pobūdžio profesinės veiklos skirtingus etapus.

—

Atitinkamais atvejais išnagrinėti galimybes švietimo ir mokymo įstaigose sukurti specialias dvejopo pobūdžio profesinės veiklos stipendijas, suteikiančias galimybių sportininkams suderinti švietimą ir sportą. Šias stipendijas galėtų sudaryti finansinė parama, skirta tam tikroms su sportu susijusioms išlaidoms, įmokoms už mokslą konkrečių švietimo programų atveju ir rėmimo paslaugoms, ypač daug dėmesio skiriant pereinamajam laikotarpiui sportinės karjeros pabaigoje.

ATSIŽVELGDAMI Į SPORTO ORGANIZACIJŲ AUTONOMIJĄ, PRAŠO JŲ:

Užtikrinti paramą sportininkų dvejopo pobūdžio profesinės veiklos sėkmei visais vidaus lygiais (pavyzdžiui, paskiriant kvalifikuotus patarėjus, kurie sportininkams talkintų nuo jų sportinės karjeros pradžios iki pabaigos, užtikrinant, kad atsakingi treneriai ir pagalbiniai darbuotojai atsižvelgtų į mokymosi ir (arba) darbo reikalavimus, nustatant tokius nacionalinių ir tarptautinių sporto renginių tvarkaraščius, kad būtų atsižvelgta į sportininkų mokymosi ir (arba) darbo reikalavimus, be to, kad sportininkai būtų apsaugoti nuo pernelyg didelio krūvio) (5).

2.	Plėtoti valstybėse narėse ir (arba) viešosiose sporto institucijoje sukurtus tinklus bei mechanizmus, vadovauti jiems ir visapusiškai juose dalyvauti, siekiant kurti ir įgyvendinti sportininkams skirtas dvejopo pobūdžio profesinės veiklos paslaugas.

3.	Apsvarstyti galimybę skirti konkrečius sportininkus – dvejopo pobūdžio profesinės karjeros ambasadorius, siekiant parodyti, kad yra įmanoma pasiekti sėkmę aukščiausio lygio sportinėje veikloje, kartu sėkmingai veikiant mokymosi ir (arba) darbo srityje.

4.	Bendradarbiauti su prekybos rūmais, profesinėmis organizacijomis ir verslo įmonėmis siekiant padidinti informuotumą apie tai, kokių naudingų savybių ir pranašumų sportininkai gali duoti darbdaviams, kartu skatinant sportininkams skirtą lanksčią darbo tvarką.

5.	Skatinti su bendrovėmis susitarti dėl rėmimo sutarčių, leidžiančių sportininkams remiančioje bendrovėje arba jos partnerėse įgyti darbo patirties, naudotis palankesnėmis įdarbinimo sąlygomis ir lanksčia darbo tvarka.

6.	Sportininkams atstovaujančias organizacijas atitinkamais atvejais įtraukti į politikos rengimą ir veiksmus dvejopo pobūdžio profesinės veiklos srityje.

PRAŠO EUROPOS KOMISIJOS:

Remiantis ES gairėmis dėl sportininkų dvejopo pobūdžio profesinės veiklos, apsvarstyti tinkamų tolesnių veiksmų pagal antrąjį Tarybos darbo planą sporto srityje galimybę, įskaitant politikos priemonių įgyvendinimo dvejopo pobūdžio profesinės karjeros srityje visoje ES vertinimo būdų, kuriuos valstybės narės galėtų taikyti savanoriškai, nagrinėjimą.

Teikti paramą dvejopo pobūdžio profesinės veiklos tinklams, kuriuose suburiamos sportininkų asociacijos, verslo įmonės, prekybos rūmai, profesinės, sporto organizacijos, švietimo įstaigos, nacionalinės ir vietos valdžios institucijos ir treneriai, siekiant sudaryti galimybes keistis informacija ir geriausia praktika ES lygiu.

3.	Skatinti ir remti keitimąsi ES geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais sportininku dvejopo pobūdžio profesine veikla, inter alia, teikiant paramą projektams ir skleidžiant informaciją apie jų rezultatus pagal atitinkamas finansavimo schemas ir programas.

Remti stebėsenos sistemą ir (arba) mokslinius tyrimus, grindžiamus dvejopo pobūdžio profesinės veiklos programų tarptautiniais aspektais, visų pirma susijusius su veiklos pakeitimo padariniais sportininkų gyvenimui, sportininkų ugdymo užtikrinimu sporto šakose, kurioms būdinga ankstyva specializacija, priemonių bei rėmimo paslaugų valstybėse narėse veiksmingumu ir elito sportininkų grįžimo į darbo rinką procesu.

Remti Europos būtiniausių kokybės reikalavimų, kurie būtų atskaitos taškas nacionalinėms dvejopo pobūdžio profesinės karjeros paslaugoms ir priemonėms, rengimą bendradarbiaujant su šios srities suinteresuotaisiais subjektais, siekiant sportininkams, įskaitant sportininkus užsienyje, užtikrinti skaidrumą ir garantijas kokybės, saugos ir saugumo srityje.

(1) Dok. 17208/12.

(2) OL C 398, 2012 12 22, p. 1.

(3) COM(2010) 2020 galutinis.

(4) IT tikrinimo išlyga.

(5) IT tikrinimo išlyga.

14.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 168/14

BENDRA ĮMONĖ SESAR

2013 M. BIUDŽETAS IR 2013 M. PERSONALO ETATŲ PLANAS

2013/C 168/06

2013 M. BIUDŽETAS

PAJAMŲ SUVESTINĖ

(visos sumos nurodytos eurais)

Antraštinė dalis/skyrius

Programos sąmata

2009 m. rugsėjo mėn.

Įsipareigojimų asignavimai

Mokėjimų asignavimai

2011 m.

2012 m. biudžetas

Patiksl. biudž. Nr. II turi būti tvirtinamas

2013 m. biudžetas

2011 m.

2012 m. biudžetas

Patiksl. biudž. Nr. II turi būti tvirtinamas

2013 m. biudžetas

1.	Europos Sąjungos įnašas

700 000 000

109 994 680

110 123 600

59 881 720

18 000 000

91 170 000

69 713 000

91 631 020

1.1.	7-oji bendr. moksl. tyrimų ir techn. plėtros programa

350 000 000

59 994 680

60 123 600

59 881 720

9 000 000

46 170 000

34 887 000

46 631 020

1.2.	Transeuropinių tinklų programa

350 000 000

50 000 000

9 000 000

45 000 000

34 826 000

45 000 000

2.	Eurokontrolės įnašas

165 000 000

21 007 543

14 456 000

41 456 000

12 790 000

11 165 408

14 456 000

34 418 200

12 790 000

2.1.	Įnašas grynaisiais

165 000 000

21 007 543

14 456 000

41 456 000

12 790 000

11 165 408

14 456 000

34 418 200

12 790 000

3.	Kitų narių įnašai

30 774 983

4 842 725

4 396 426

4 246 361

4 599 776

4 396 426

4 246 361

3.1.	Įnašas grynaisiais

30 774 983

4 842 725

4 396 426

4 246 361

4 599 776

4 396 426

4 246 361

4.	Kitos pajamos

56 747

100 000

206 283

100 000

4.1.	Pajamos iš uždirbtų palūkanų

56 747

400 000

636 640

400 000

4.2.	Pajamos iš susigrąžintų mokesčių

4.3.	Iš ne narių gautos programos pajamos

4.4.	ES grąžintinos banko palūkanos

300 000

430 357

300 000

Ankstesnių metų biudžeto rezultatas

11 767 877

488 760

57 183 031

15 571 258

IŠ VISO PAJAMŲ

895 774 983

147 669 572

129 076 026

156 564 786

77 018 081

91 154 498

110 122 426

124 198 884

108 767 381

IŠLAIDŲ SUVESTINĖ

(visos sumos nurodytos eurais)

Antraštinė dalis/skyrius

Programos sąmata

2009 m. rugsėjo mėn.

Įsipareigojimų asignavimai

Mokėjimų asignavimai

2011 m.

2012 m. biudžetas

Patiksl. biudž. Nr. II turi būti tvirtinamas

2013 m. biudžetas

2011 m.

2012 m. biudžetas

Patiksl. biudž. Nr. II turi būti tvirtinamas

2013 m. biudžetas

1.	Išlaidos darbuotojams

55 000 000

5 420 000

6 085 000

5 556 000

5 970 000

4 729 025

6 085 000

5 556 000

5 970 000

1.1.	Išlaidos darbuotojams pagal darbuotojų etatų planą

50 000 000

2 630 000

3 350 000

3 000 000

3 460 000

2 502 472

3 350 000

3 000 000

3 460 000

1.2.	Sutartininkai, agentūrų darbuotojai

380 000

350 000

380 000

281 631

350 000

380 000

1.3.	Narių deleguoti darbuotojai

5 000 000

1 890 000

1 450 000

1 550 000

1 300 000

1 410 637

1 450 000

1 550 000

1 300 000

1.4.	Deleguoti nacionaliniai ekspertai

150 000

160 000

90 000

170 000

99 001

160 000

90 000

170 000

1.5.	Komandiruočių išlaidos

192 000

600 000

391 000

500 000

308 177

600 000

391 000

500 000

1.6.	Kitos išlaidos darbuotojams

178 000

175 000

160 000

127 107

175 000

160 000

2.	Administracinės išlaidos

45 774 983

3 110 035

3 290 000

3 231 500

3 274 600

2 906 687

3 290 000

3 231 500

3 274 600

2.1.	Pastatų nuoma ir susijusios išlaidos

708 213

794 000

854 648

905 600

705 304

794 000

854 648

905 600

2.2.	Kilnojamojo turto ir susijusios išlaidos

30 000

50 000

39 094

50 000

2.3.	Viešieji ryšiai ir renginiai

299 686

300 000

333 743

300 000

2.4.	Pašto ir telekomunikacijų išlaidos

173 225

180 000

243 000

151 892

180 000

243 000

2.5.	Administracinės valdybos išlaidos

25 000

30 000

17 500

30 000

7 499

30 000

17 500

30 000

2.6.	Einamosios administracinės išlaidos

221 666

340 000

263 882

300 000

136 793

340 000

263 882

300 000

2.7.	IT ir techninės įrangos išlaidos

1 575 637

1 500 000

1 500 470

1 350 000

1 487 779

1 500 000

1 500 470

1 350 000

2.8.	Administracinės pagalbos paslaugos

76 608

96 000

65 000

96 000

44 583

96 000

65 000

96 000

3.	Veiklos išlaidos

795 000 000

138 650 777

119 701 026

147 777 286

67 773 481

67 947 528

100 747 426

115 411 384

99 522 781

3.1.	Bendrosios įmonės atliekami tyrimai ir plėtros darbai

179 500 345

26 520 000

23 913 000

29 824 000

18 482 604

43 748 366

28 000 000

31 782 560

3.2.	EUROKONTROLĖS atliekami tyrimai ir plėtros darbai

702 853

3.3.	Narių atliekami tyrimai ir plėtros darbai

615 499 655

112 130 777

95 788 026

123 864 286

37 949 481

48 762 071

56 999 060

87 411 384

67 740 221

IŠ VISO IŠLAIDŲ

895 774 983

147 180 812

129 076 026

156 564 786

77 018 081

75 583 240

110 122 426

124 198 884

108 767 381

BIUDŽETO VYKDYMO REZULTATAS

488 760

15 571 258

I PRIEDAS

ĮNAŠAI IR IŠLAIDOS NATŪRA

ĮNAŠAI NATŪRA

(visi skaičiai nurodyti eurais)

Antraštinė dalis/skyrius

Programos sąmata

2009 m. rugsėjo mėn.

Įsipareigojimų asignavimai

2011 m.

2012 m. biudžetas

Patiksl. biudž. Nr. II turi būti tvirtinamas

2013 m. biudžetas

1. Europos Sąjungos įnašas

1.1.	7-oji bendr. moksl. tyrimų ir techn. plėtros programa

1.2.	Transeuropinių tinklų programa

2.	Eurokontrolės įnašas

535 000 000

69 800 000

74 805 000

75 500 000

2.1.	Įnašas grynaisiais

2.2.	Įnašas natūra

535 000 000

69 800 000

74 805 000

75 500 000

3.	Kitų narių įnašai

615 499 655

112 130 777

95 788 026

123 864 286

37 949 481

3.1.	Įnašas grynaisiais

3.2.	Įnašas natūra

615 499 655

112 130 777

95 788 026

123 864 286

37 949 481

4.	Kitos pajamos

53 725 363

4.1.	Pajamos iš uždirbtų palūkanų

4.2.	Pajamos iš susigrąžintų mokesčių

4.3.	Iš ne narių gautos programos pajamos

53 725 363

4.4.	ES grąžintinos banko palūkanos

Ankstesnių metų biudžeto rezultatas

IŠ VISO PAJAMŲ

1 204 225 018

181 930 777

170 593 026

198 669 286

113 449 481

IŠLAIDOS NATŪRA

(visi skaičiai nurodyti eurais)

Antraštinė dalis/skyrius

Programos sąmata

2009 m. rugsėjo mėn.

Įsipareigojimų asignavimai

2011 m.

2012 m. biudžetas

Patiksl. biudž. Nr. II turi būti tvirtinamas

2013 m. biudžetas

1. Išlaidos darbuotojams

1.1.	Išlaidos darbuotojams pagal darbuotojų etatų planą

1.2.	Sutartininkai, agentūrų darbuotojai

1.3.	Narių deleguoti darbuotojai

1.4.	Deleguoti nacionaliniai ekspertai

1.5.	Komandiruočių išlaidos

1.6.	Kitos išlaidos darbuotojams

2. Administracinės išlaidos

2.1.	Pastatų nuoma ir susijusios išlaidos

2.2.	Kilnojamojo turto ir susijusios išlaidos

2.3.	Viešieji ryšiai ir renginiai

2.4.	Pašto ir telekomunikacijų išlaidos

2.5.	Administracinės valdybos išlaidos

2.6.	Einamosios administracinės išlaidos

2.7.	IT ir techninės įrangos išlaidos

2.8.	Administracinės pagalbos paslaugos

3.	Veiklos išlaidos

1 204 225 018

181 930 777

170 593 026

198 669 286

113 449 481

3.1.	Bendrosios įmonės atliekami tyrimai ir plėtros darbai

53 725 363

3.2.	Eurokontrolės atliekami tyrimai ir plėtros darbai

535 000 000

69 800 000

74 805 000

75 500 000

3.3.	Narių atliekami tyrimai ir plėtros darbai

615 499 655

112 130 777

95 788 026

123 864 286

37 949 481

IŠ VISO IŠLAIDŲ

1 204 225 018

181 930 777

170 593 026

198 669 286

113 449 481

BIUDŽETO VYKDYMO REZULTATAS

II PRIEDAS

BENDRA SUMA

PAJAMOS (grynaisiais ir natūra)

(visos sumos nurodytos eurais)

Antraštinė dalis/skyrius

Programos sąmata

2009 m. rugsėjo mėn.

Įsipareigojimų asignavimai

2011 m.

2012 m. biudžetas

Patiksl. biudž. Nr. II turi būti tvirtinamas

2013 m. biudžetas

1.	Europos Sąjungos įnašas

700 000 000

109 994 680

110 123 600

59 881 720

1.1.	7-oji bendr. moksl. tyrimų ir techn. plėtros programa

350 000 000

59 994 680

60 123 600

59 881 720

1.2.	Transeuropinių tinklų programa

350 000 000

50 000 000

2.	Eurokontrolės įnašas

700 000 000

90 807 543

89 261 000

116 261 000

88 290 000

2.1.	Įnašas grynaisiais

165 000 000

21 007 543

14 456 000

41 456 000

12 790 000

2.2.	Įnašas natūra

535 000 000

69 800 000

74 805 000

75 500 000

3.	Kitų narių įnašai

646 274 638

116 973 502

100 184 452

128 260 712

42 195 842

3.1.	Įnašas grynaisiais

30 774 983

4 842 725

4 396 426

4 246 361

3.2.	Įnašas natūra

615 499 655

112 130 777

95 788 026

123 864 286

37 949 481

4.	Kitos pajamos

53 725 363

56 747

100 000

4.1.	Pajamos iš uždirbtų palūkanų

56 747

400 000

4.2.	Pajamos iš susigrąžintų mokesčių

4.3.	Iš ne narių gautos programos pajamos

53 725 363

4.4.	ES grąžintinos banko palūkanos

300 000

Ankstesnių metų biudžeto rezultatas

11 767 877

488 760

IŠ VISO PAJAMŲ

2 100 000 000

329 600 349

299 669 052

355 234 072

190 467 562

IŠLAIDOS (grynaisiais ir natūra)

(visos sumos nurodytos eurais)

Antraštinė dalis/skyrius

Programos sąmata

2009 m. rugsėjo mėn.

Įsipareigojimų asignavimai

2011 m.

2012 m. biudžetas

Patiksl. biudž. Nr. II turi būti tvirtinamas

2013 m. biudžetas

1.	Išlaidos darbuotojams

55 000 000

5 420 000

6 085 000

5 556 000

5 970 000

1.1.	Išlaidos darbuotojams pagal darbuotojų etatų planą

50 000 000

2 630 000

3 350 000

3 000 000

3 460 000

1.2.	Sutartininkai, agentūrų darbuotojai

380 000

350 000

380 000

1.3.	Narių deleguoti darbuotojai

5 000 000

1 890 000

1 450 000

1 550 000

1 300 000

1.4.	Deleguoti nacionaliniai ekspertai

150 000

160 000

90 000

170 000

1.5.	Komandiruočių išlaidos

192 000

600 000

391 000

500 000

1.6.	Kitos išlaidos darbuotojams

178 000

175 000

160 000

2.	Administracinės išlaidos

45 774 983

3 110 035

3 290 000

3 231 500

3 274 600

2.1.	Pastatų nuoma ir susijusios išlaidos

708 213

794 000

854 648

905 600

2.2.	Kilnojamojo turto ir susijusios išlaidos

30 000

50 000

2.3.	Viešieji ryšiai ir renginiai

299 686

300 000

2.4.	Pašto ir telekomunikacijų išlaidos

173 225

180 000

243 000

2.5.	Administracinės valdybos išlaidos

25 000

30 000

17 500

30 000

2.6.	Einamosios administracinės išlaidos

221 666

340 000

263 882

300 000

2.7.	IT ir techninės įrangos išlaidos

1 575 637

1 500 000

1 500 470

1 350 000

2.8.	Administracinės pagalbos paslaugos

76 608

96 000

65 000

96 000

3.	Veiklos išlaidos

1 999 225 017

320 581 554

290 294 052

346 446 572

181 222 962

3.1.	Bendrosios įmonės atliekami tyrimai ir plėtros darbai

233 225 707

26 520 000

23 913 000

29 824 000

3.2.	Eurokontrolės atliekami tyrimai ir plėtros darbai

535 000 000

69 800 000

74 805 000

75 500 000

3.3.	Narių atliekami tyrimai ir plėtros darbai

1 230 999 310

224 261 554

191 576 052

247 728 572

75 898 962

IŠ VISO IŠLAIDŲ

2 100 000 000

329 111 589

299 669 052

355 234 072

190 467 562

BIUDŽETO VYKDYMO REZULTATAS

488,760

PERSONALO ETATŲ PLANAS 2013 M.

2013 m. biudžetas
BĮ DARBUOTOJAI	KAT.	Laik. darb.	Sutartininkai	Del. darb.	DNE	Iš viso
Vykdomasis direktorius	AD 14	1				1
Administracijos ir finansų direktoriaus pavaduotojas	AD 12	1				1
Technologijų ir inovacijų klausimų vadovas	AD 12	1				1
Strategijos ir tarptautinių santykių vadovas	AD 12	1				1
Reguliavimo reikalų vadovas	AD 12	1				1
Įmonės komunikacijos vadovas	AD 10	1				1
Ekonomikos ir aplinkosaugos klausimų vadovas	AD 10	1				1
Vykdomojo direktoriaus patarėjas	AD 10	1				1
Vyr. patarėjas kariniais klausimais	AD 10	1				1
Teisės reikalų ir sutarčių sudarymo skyriaus vedėjas	n. d.			1		1
Finansų ir biudžeto skyriaus vedėjas	AD 8	1				1
Veiklos ir programos įgyvendinimo vykdomojo direktoriaus pavaduotojas	n. d.			1		1
Oro eismo valdymo sistemų vadovas	AD 8	1				1
Sistemų inžinierius	AD 8	1				1
Ryšių pareigūnas	AD 10	1				1
Patarėjas teisės ir sutarčių sudarymo klausimais	AD 7	1				1
Finansų ir administracijos pareigūnas	AD 7	1				1
Aplinkosaugos klausimų pareigūnas	AD 7	1				1
Patvirtinimo ir tikrinimo klausimų vadovas	AD 7			1		1
Oro eismo valdymo ekspertas	AD 6	1				1
Patarėjas patvirtinimo ir tikrinimo klausimais	n. d.			1		1
Oro eismo valdymo ekspertas	AD 6	1				1
Finansų pareigūnas	AD 6	1				1
Oro eismo valdymo sistemų inžinierius	n. d.			1		1
Ryšių pareigūnas	AD 5	1				1
Ekonomistas	AD 5	1				1
Žmogiškųjų išteklių teisės reikalų pareigūnas	n. d.		1			1
Projektų auditorius	AD 5	1				1
Patarėjas duomenų analizės priemonės naudojimo klausimais	n. d.		1			1
Vidaus auditorius	AD 5	1				1
Programų valdymo ir kokybės klausimų vyriausiasis ekspertas	n. d.			1		1
Programų valdymo ir kokybės klausimų ekspertas	n. d.			1		1
Oro eismo valdymo programos ekspertas	n. d.			1		1
Žmogiškųjų išteklių pareigūnas	AST 7	1				1
Apskaitininkas	AST 5	1				1
Padėjėjas administraciniais klausimais	AST 3	1				1
Teisės reikalų pareigūnas	n. d.		1			1
Programų direktoriaus sekretorius	AST 1	1				1
Vykdomojo direktoriaus sekretorius	AST 1	1				1
IŠ VISO		28	3	8		39
DNE
Veiklos koncepcijos ir patvirtinimo klausimų ekspertas					1	1
DNE					1	1
Patarėjas institucijų klausimais					1	1
IŠ VISO					3	3

14.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 168/22

Komisijos pranešimas, skelbiamas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 27 straipsnio 4 dalį byloje Nr. AT.39398 – VISA MIF

(Tekstas svarbus EEE)

2013/C 168/07

1. ĮVADAS

Pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose (1), įgyvendinimo 9 straipsnį, jeigu Komisija ketina priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad pažeidimas būtų nutrauktas, o šalys pasiūlo įsipareigojimus dėl Komisijos išankstiniame vertinime iškeltų problemų, ji savo sprendimu šiuos įsipareigojimus gali padaryti privalomus įmonėms. Toks sprendimas gali būti priimtas nustatytam laikotarpiui ir juo daroma išvada, kad tolesniems Komisijos veiksmams nebėra pagrindo. Pagal to paties reglamento 27 straipsnio 4 dalį Komisija paskelbia glaustą bylos santrauką ir pagrindinį įsipareigojimų turinį. Suinteresuotosios šalys gali teikti pastabas per Komisijos nustatytą laikotarpį.

2. BYLOS SANTRAUKA

2.	2009 m. balandžio 3 d. Komisija priėmė prieštaravimo pareiškimą, skirtą bendrovėms „Visa Europe Limited“ („Visa Europe“), „Visa Inc.“ ir „Visa International Services Association“.

Prieštaravimo pareiškime pabrėžiama Komisijos išankstinė nuomonė, kad, nustatydamos daugiašalius tarpbankinius mokesčius (DTM), taikomus Europos ekonominės erdvės (EEE) pardavimo vietose „VISA“, „VISA Electron“ ir „V PAY“ vartojimo mokėjimo kortelėmis atliekamoms tarptautinėms ir tam tikroms nacionalinėms operacijoms, bendrovės „Visa Europe“, „Visa Inc.“ ir „Visa International Services Association“ pažeidė Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 101 straipsnį ir Europos ekonominės erdvės susitarimo (EEE susitarimas) 53 straipsnį.

Tarpbankinius mokesčius už kiekvieną mokėjimo kortele prekybos ar paslaugų įmonės pardavimo vietoje atliktą operaciją kortelės turėtojo bankui (kortelę išdavusiam bankui) faktiškai sumoka prekybos ar paslaugų įmonės bankas (aptarnaujantis bankas). Kai prekybos ar paslaugų įmonėje kortelės turėtojas kortele atsiskaito už prekes ar paslaugas, ta įmonė aptarnaujančiam bankui sumoka prekybos ar paslaugų įmonės aptarnavimo mokestį. Dalį šio mokesčio pasilieka aptarnaujantis bankas (aptarnaujančio banko marža), o likusi dalis (DTM) tenka kortelę išdavusiam bankui ir sistemos operatoriui (šiuo atveju bendrovėms „Visa Europe“ ir „Visa Inc.“). Prekybos ar paslaugų įmonės aptarnavimo mokesčio dydis praktiškai daugiausia priklauso nuo DTM dydžio.

Prieštaravimo pareiškime išreikšta išankstinė nuomonė, kad daugiašalių tarpbankinių mokesčių tikslas ir poveikis – didelis konkurencijos apribojimas aptarnavimo rinkoje, taip darant žalą prekybos ar paslaugų įmonėms ir, netiesiogiai, jų klientams. Paaiškėjo, kad dėl DTM padidėja bazinė suma, pagal kurią aptarnaujantys bankai nustato prekybos ar paslaugų įmonės aptarnavimo mokestį, o tai sudaro visiems aptarnaujantiems bankams didelę bendrą sąnaudų dalį. Išankstine Komisijos nuomone, DTM nebuvo objektyviai būtini. Ribojamąjį poveikį aptarnavimo rinkoje dar labiau sustiprino DTM poveikis tinklui ir korteles išduodančių bankų rinkai, taip pat kitos tinklo taisyklės ir praktika (reikalavimas prekybininkams priimti visas korteles (angl. Honour All Cards Rule), nediskriminavimo taisyklė ir nediferencijuoto mokesčio taikymas. Be to, prieštaravimo pareiškime išdėstyta Komisijos išankstine nuomone, daugiašaliams tarpbankiniams mokesčiams negalėjo būti taikoma išimtis pagal SESV 101 straipsnio 3 dalį, nes jie neatitinka reikalavimo, pagal kurį derama su veiksmingumu susijusios naudos dalis tenka vartotojui.

2010 m. gruodžio 8 d. Komisija priėmė sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnį (toliau – sprendimas dėl įsipareigojimų). Sprendimu bendrovei „Visa Europe“ nustatyti teisiškai privalomi įsipareigojimai ketverius metus: i) apriboti byloje nagrinėjamus operacijoms vartojimo debeto kortelėmis taikomus vidutinius svertinius DTM, nustatant 0,2 % viršutinę mokesčio ribą; ir ii) toliau taikyti tam tikrus tinklo taisyklių pakeitimus ir (arba) įvesti tam tikrų naujų pakeitimų (skaidrumo priemonės).

Tačiau įsipareigojimai neapėmė operacijoms vartojimo kredito kortele taikomų DTM, todėl 2012 m. liepos 31 d. Komisija paskelbė papildomą prieštaravimo pareiškimą. Atsižvelgiant į pokyčius, susijusius su procedūros taikymo sritimi (ji taikoma tik su vartojimo kredito kortelėms susijusiems DTM), prieštaravimo pareiškimas buvo išplėstas papildomu prieštaravimo pareiškimu, kuris yra išankstinis vertinimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnio 1 dalį. Be to, juo išplėsta bylos taikymo sritis – į ją įtrauktas tarpregioninių (arba tarptautinių) DTM tiesioginio taikymo EEE esančioms prekybos ir paslaugų įmonėms klausimas ir nustatytas galimas pažeidimas, susijęs su bendrovės „Visa Europe“ tarpvalstybinio aptarnavimo taisyklėmis.

Todėl šiuo metu byloje nagrinėjami šie klausimai (pateikiamas apibendrinimas):

—	bendrovės „Visa Europe“ nustatytų tarptautinėms operacijoms kredito kortele tiesiogiai taikomų arba nacionalinėms operacijoms kredito kortele automatiškai taikomų tarpregioninių DTM (2) klausimas,

—	bendrovės „Visa Europe“ nustatytų operacijoms kredito kortele konkrečiose šalyse taikomų DTM (3) klausimas,

—	galimo automatinio tarpregioninių DTM taikymo tuo atveju, kai netaikoma lygiaverčių tarpbankinių mokesčių, ir jų tiesioginio taikymo EEE esančių prekybos ir paslaugų įmonių operacijoms, kurioms naudojamos ne EEE šalyse išduotos kortelės (4), klausimas,

—	su tarptautiniu aptarnavimu susijusių taisyklių, kuriomis ribojama konkurencija, klausimas.

Byloje nagrinėjamos šios prieštaravimo pareiškime jau nurodytos „Visa Europe“ tinklo taisyklės, susijusios su DTM: reikalavimas prekybininkams priimti visas korteles, nediskriminavimo taisyklė ir plačiai paplitusi praktika taikyti nediferencijuotą prekybos ar paslaugų įmonių aptarnavimo mokestį (angl. MSC). Minėtos taisyklės nevertinamos kaip galimi konkurencijos taisyklių pažeidimai, bet kaip veiksniai, dėl kurių gali padidėti ribojamasis DTM poveikis.

10.	2013 m. balandžio 24 d. papildomas prieštaravimo pareiškimas taip pat išsiųstas bendrovėms „Visa Inc.“ ir „Visa International Service Association“.

3. PAGRINDINIAI PASIŪLYTI ĮSIPAREIGOJIMAI

11.

Bendrovė „Visa Europe“ – viena iš šalių, kurių atžvilgiu vykdomas bylos nagrinėjimas, – nesutinka su Komisijos išankstiniu vertinimu. Vis dėlto ji pasiūlė įsipareigojimus pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnį Komisijos iškeltoms problemoms spręsti. Įsipareigojimų santrauka pateikiama toliau, o visi įsipareigojimai anglų kalba skelbiami Konkurencijos generalinio direktorato svetainėje:

http://ec.europa.eu/competition/index_en.html

12.	„Visa Europe“ įsipareigoja apriboti savo metinius vidutinius svertinius DTM, taikomus operacijoms vartojimo kredito kortele EEE šalyse, nustatydama 0,3 % viršutinę mokesčio ribą, po dviejų mėnesių nuo pranešimo apie sprendimą dėl įsipareigojimų pateikimo „Visa Europe“.

13.

Be to, ši viršutinė mokesčio riba bus atskirai taikoma kiekvienoje EEE šalyje, kurioje „Visa Europe“ tiesiogiai nustato operacijoms vartojimo kredito kortele taikomus specialius nacionalinius DTM dydžius, ir tose EEE šalyse, kuriose nėra nustatytų kitų DTM ir todėl nacionalinėms operacijoms taikomi operacijų kredito kortele EEE šalyse DTM.

14.

Be to, „Visa Europe“ siūlo užtikrinti, kad nuo 2015 m. sausio 1 d.:

—

operacijoms kredito kortele taikomų DTM viršutinė 0,3 % mokesčio riba taip pat būtų taikoma visiems „Visa Europe“ nustatytiems DTM, taikomiems EEE esančių prekybos ir paslaugų įmonių, naudojant „Visa Europe“ teritorijai priklausančiose (5) ne EEE šalyse išduotas „Visa“ vartojimo kredito korteles, atliekamoms operacijoms (EEE nepriklausančiose „Visa Europe“ šalyse operacijoms kredito kortele taikomi DTM), ir

—

operacijoms debeto kortele taikomų DTM viršutinė 0,2 % riba taip pat būtų taikoma visiems „Visa Europe“ nustatytiems DTM, taikomiems EEE esančių prekybos ir paslaugų įmonių, naudojant „Visa Europe“ teritorijai priklausančiose ne EEE šalyse išduotas „Visa“ vartojimo debeto korteles, atliekamoms operacijoms (EEE nepriklausančiose „Visa Europe“ šalyse operacijoms debeto kortele taikomi DTM).

15.

„Visa Europe“ įsipareigoja nuo 2015 m. sausio 1 d. pakeisti savo tarptautinio aptarnavimo taisykles, kad kitose šalyse aptarnaujantys bankai galėtų siūlyti šalyje, kurioje yra prekybos ar paslaugų įmonė, nacionalinėms operacijoms debeto arba kredito kortele taikomus DTM arba 0,2 % dydžio DTM už operacijas vartojimo debeto kortele ir 0,3 % dydžio DTM už operacijas vartojimo kredito kortele, atsižvelgiant į tam tikras sąlygas.

16.

„Visa Europe“ įsipareigoja ir toliau įgyvendinti kitas skaidrumo priemones. Visų pirma „Visa Europe“ įsipareigoja:

—

nustatyti taisyklę, pagal kurią aptarnaujantys bankai privalo prekybos ar paslaugų įmonei už tam tikrą administravimo mokestį pasiūlyti taikant „DTM plius plius” (angl. MIF plus plus) principą apskaičiuoti įmonės aptarnavimo mokestį (kitaip tariant, jei jų prašoma, aptarnaujantys bankai savo sutartyse ir sąskaitose faktūrose privalo įmonės aptarnavimo mokestį aiškiai išskaidyti į tris dalis: DTM, visus kitus taikomus mokėjimo sistemos mokesčius ir aptarnaujančio banko mokestį). „Visa Europe“ reikalaus, kad aptarnaujantys bankai šią taisyklę visų naujų sutarčių atžvilgiu pradėtų taikyti per 12 mėnesių, o jau sudarytų sutarčių atžvilgiu – per 18 mėnesių nuo pranešimo apie sprendimą dėl įsipareigojimų pateikimo „Visa Europe“,

—	įvesti supaprastintą „Visa Europe“ nustatomų DTM struktūrą, t. y. bent 25 % sumažinti mokesčių kategorijų skaičių, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir būtų galima palyginti mokesčių dydžius.

17.	„Visa Europe“ paskiria patikėtinį, kuris prižiūrės, kaip „Visa Europe“ vykdo įsipareigojimus. Prieš siūlomo patikėtinio paskyrimą Komisija turi teisę jo kandidatūrą patvirtinti arba atmesti.

18.	Įsipareigojimai galios ketverius metus nuo pranešimo apie sprendimą dėl įsipareigojimų pateikimo „Visa Europe“ dienos.

19.

Šie įsipareigojimai taikomi tik „Visa Europe“. Šiuo metu vykdomas antimonopolinis tyrimas (žr. 7 punktą pirmiau) dar nebus baigtas – bus nagrinėjami su „Visa Inc.“ ir „Visa International Services Association“ susiję klausimai ir laukiama tolesnio Komisijos vertinimo, į kurį galėtų būti įtrauktos pastabos dėl šio pranešimo.

4. KVIETIMAS TEIKTI PASTABAS

20.	Atlikusi rinkos tyrimą, Komisija ketina priimti sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnio 1 dalį, kuriuo pirmiau apibendrinti ir Konkurencijos generalinio direktorato interneto svetainėje paskelbti įsipareigojimai būtų paskelbti privalomais.

21.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 27 straipsnio 4 dalį Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlytų įsipareigojimų. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos per vieną mėnesį nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Suinteresuotų trečiųjų šalių taip pat prašoma pateikti nekonfidencialų pastabų variantą, iš kurio būtų pašalintos verslo paslaptys ir kita konfidenciali informacija, o jų vietoje būtų pateikta glausta nekonfidenciali santrauka arba įrašyti žodžiai „verslo paslaptys“ arba „konfidencialu“.

22.	Pageidautina, kad atsakymai ir pastabos būtų pagrįsti ir juose būtų išdėstyti aktualūs faktai. Komisija taip pat kviečia siūlyti galimus sprendimus, jei manote, kad dėl kurios nors pasiūlytų įsipareigojimų dalies gali kilti problemų.

23.

Pastabas su nuoroda „AT.39398 VISA MIF“ galima siųsti el. paštu (COMP-GREFFE-ANTITRUST@ec.europa.eu), faksu (+32 22950128), arba paštu adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition

Antitrust Registry

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

(1) OL L 1, 2003 1 4, p. 1. 2009 m. gruodžio 1 d. EB sutarties 81 ir 82 straipsniai atitinkamai tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 101 ir 102 straipsniais. Naujųjų straipsnių nuostatos iš esmės atitinka senųjų straipsnių nuostatas. Šiame pranešime daromos nuorodos į SESV 101 ir 102 straipsnius prireikus turėtų būti suprantamos kaip nuorodos į EB sutarties 81 ir 82 straipsnius.

(2) Šiuo metu taikomi Latvijoje.

(3) Nesant kitų tarpbankinių mokesčių, šiuo metu taikomi Airijoje, Belgijoje, Islandijoje, Italijoje, Liuksemburge, Maltoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Vengrijoje.

(4) Įsipareigojimuose jie vadinami tarptautiniais DTM ir „Visa Europe“ teritorijoje ne EEE šalyse taikomais DTM.

(5) „Visa Europe“ teritorija apima EEE šalis, Andorą, Farerų Salas, Grenlandiją, Izraelį, Monaką, San Mariną, Svalbardo ir Jano Majeno Salas, Šveicariją, Turkiją ir Vatikaną.

14.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 168/26

Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės schemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

2013/C 168/08

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

PAKEITIMO PARAIŠKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)

PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ

„CÍTRICOS VALENCIANOS“/„CÍTRICS VALENCIANS“

EB Nr.: ES-PGI-0105-0152-31.01.2011

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Keičiamos produkto specifikacijos dalys

—		Produkto pavadinimas
—	☒	Produkto aprašymas
—	☒	Geografinė vietovė
—		Kilmės įrodymas
—		Gamybos būdas
—		Ryšys su geografine vietove
—		Ženklinimas
—		Nacionaliniai reikalavimai
—		Kita (patikslinti)

2. Pakeitimo (-ų) pobūdis

—	☒	Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas
—		Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka neskelbti, pakeitimas
—		Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio paskelbto bendrojo dokumento keisti nereikia (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis)
—		Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis)

3. Pakeitimas (-ai)

3.1. Produkto aprašymas

Įtraukiamos naujos leidžiamos naudoti veislės

Citrusinių vaisių auginimo veikla Valensijos regione aktyviausia lapkričio–vasario mėnesiais (apie 60 % viso derliaus), dėl to būna nedarbo laikotarpių ir prarandamos pajamos.

Bendradarbiaujant su Valensijos žemės ūkio tyrimų institutu (Instituto Valencianos de Investigaciones Agrarias, IVIA) – pasaulinio lygio citrusinių vaisių auginimo sektoriaus institucija pagal technologijų ir tyrimų lygį, pirmaujančia pagal naujų veislių ir poskiepių išvedimą bei citrusinių vaisių kenkėjų ir ligų kontrolės priemonių kūrimą – ir atsižvelgiant į aktyvią komercinę sektoriaus veiklą, nutarta citrusinių vaisių auginimą suderinti su paklausa ir sukurti naujas geromis juslinėmis savybėmis pasižyminčias ankstyvesnes bei vėlyvesnes veisles, nepažeidžiant ryšių su vietove, tradicijomis ir auginimo būdu.

Naujos veislės, kurias prašoma įtraukti į leidžiamų auginti veislių sąrašą, puikiai prisitaikė prie Viduržemio jūros klimato, kuriam būdingos švelnios žiemos, nelabai karštos vasaros, žymūs dienos ir nakties temperatūrų skirtumai, nekaršti ir nesausi vėjai; ši aplinka suteikia vaisiams akivaizdžių savybių, kuriomis jie skiriasi nuo kitoje aplinkoje išaugintų tų pačių veislių vaisių.

Taigi dėl šios zonos klimato Valensijos regiono citrusiniai vaisiai įgyja ypatingų savybių. Juslinėms savybėms (skoniui, spalvai ir aromatams) poveikį daro Valensijos citrusinių vaisių auginimo zonai būdingos terminės sąlygos.

Veislės, kurias Reguliavimo tarnybos bendruoju dokumentu prašoma įtraukti į leidžiamų auginti veislių sąrašą ir kurios išvardytos Ispanijos oficialiajame leidinyje Aplinkos, kaimo ir jūros ministerijos skelbiamame komercinių veislių registre:

Mandarinai

Likerinių mandarinų grupė – Iwasaki;

Klementinų grupė – Beatriz, Capola (Mioro), Clemenpons, Clemenrubí, Loretina, Nour;

Hibridų grupė – Moncada.

Apelsinai

Navel grupė – Barnfield Late, Caracara, Chislett Summer, Fukumoto, Powell Summer ir Rohde Summer;

Tikrųjų apelsinų grupė – Valencia Delta Seedless, Valencia Midknight ir Barberina;

Raudonųjų apelsinų grupė – Sanguinelli.

Citrinos Eureka.

3.2. Geografinė zona

Dėl auginimo zonoje įvykusių klimato pokyčių išsivystė ekosistemos, kuriose, taikant vienodas auginimo sistemas, galima auginti citrusinius vaisius, įgaunančius vienodas juslines savybes. Todėl kai kurios savivaldybės pradėjo auginti pripažintos kokybės ir saugoma geografine nuoroda „Cítricos Valencianos“ pažymėtus citrusinius vaisius, o kitos savivaldybės atsisakė šios veiklos.

Nauja saugoma geografine nuoroda „Cítricos Valencianos“ pažymėtų citrusinių vaisių auginimo zona sudaryta iš sąnašinių dirvožemių, atsiradusių dėl upių, drėkinančių Viduržemio jūros pakrantės lygumas, baseinų, tarp pačios pakrantės ir kalnų grandinių; šiai zonai būdingos švelnios vasaros su drėgnais vėjais – tai daro teigiamą įtaką vaisių vystymuisi, visų pirma, jų išvaizdai.

Dėl plintančio skirstymo į apskritis tapo įmanoma nustatyti tikslias geografines ribas Europos Sąjungoje:

KASTELJONAS: El Baix Maestrat. – Pridedama: Cervera del Maestre ir Traiguera; La Plana Alta. – Pridedama: les Coves de Vinromà ir Vilanova d’Alcolea; La Plana Baixa. – Pridedama: Alfondeguilla ir Eslida; L’Alt Millars.– Pridedama: Espadilla, Toga, Torrechiva ir Vallat; L’Alt Palància. – Pridedama: Navajas.

VALENSIJA: L’Horta Oest. – Išbraukiama: Mislata; L’Horta Sud. – Pridedama: Llocnou de la Corona; Išbraukiama: Benetússer; El Camp de Túria. – Pridedama: l’Eliana, Loriguilla ir San Antonio de Benagéber; Els Serrans. – Pridedama: Chulilla, Losa del Obispo, Sot de Chera ir Villar del Arzobispo; La Foia de Bunyol. – Pridedama: Dos Aguas ir Yátova; La Ribera Baixa. – Pridedama: Benicull de Xúquer; La Vall d’Albaida. – Pridedama: Agullent, Aielo de Malferit, Aielo de Rugat, Albaida, Alfarrasí, Atzeneta d’Albaida, Beniatjar, Benissoda, Carrícola, Castelló de Rugat, Montaverner, Montichelvo/Montitxelvo, l’Olleria, Ontinyent, Otos, el Palomar, la Pobla del Duc ir Rugat; Išbraukiama: Bellús.

ALIKANTĖ: La Marina Alta. – Pridedama: els Poblets; La Marina Baixa. – Išbraukiama: Relleu; L’Alacantí. – Išbraukiama: Busot, Xixona; El Vinalopó Mitjà. – Išbraukiama: Aspe ir, atitinkamai, apskritis; El Baix Segura. – Pridedama: Los Montesinos ir San Isidro.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (3)

„CÍTRICOS VALENCIANOS“/„CÍTRICS VALENCIANS“

EB Nr.: ES-PGI-0105-0152-31.01.2011

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas

„Cítricos Valencianos“/„Cítrics Valencians“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Ispanija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.6 klasė.

Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

Apelsininio citrinmedžio (Citrus sinensis, L.), mandarininio citrinmedžio (Citrus reticultata Blanco) ir tikrojo citrinmedžio (Citrus limon L.) vaisiai.

Saugoma geografine nuoroda „Cítricos Valencianos“ pažymėti citrusiniai vaisiai:

—	apelsinai priklauso Navel, tikrųjų ir raudonųjų apelsinų grupių veislėms ir pasižymi toliau pateikiamoje lentelėje nurodytomis savybėmis,

—	mandarinai priklauso likerinių citrinmedžių, klementinų ir hibridų grupėms ir veislėms ir pasižymi toliau pateikiamoje lentelėje nurodytomis savybėmis,

—	citrinos priklauso toliau pateikiamoje lentelėje nurodytoms veislėms ir pasižymi nurodytomis savybėmis.

GRUPĖ	VEISLĖ	SKERSMUO (mm)	SULTYS (%) (4)	SUNOKIMO RODIKLIS (5)
LIKERINIAI MANDARINAI	CLAUSELLINA	54–78	40	7
	OKITSU	54–78	40	7
	OWARI	54–78	40	7
	IWASAKI	54–78	40	7
HIBRIDAI	ELLENDALE	54–78	40	7,5
	FORTUNE	54–78	40	8
	KARA	54–78	40	7,5
	NOVA	54–78	40	7,5
	ORTANIQUE	54–78	40	8
	MONCADA	54–78	40	7,5
KLEMENTINOS	ARRUFATINA	46–78	40	7,5
	CLEMENTARD	46–78	40	7,5
	CLEMENTINA FINA	46–78	40	7,5
	CLEMENULES	46–78	40	7,5
	ESBAL	46–78	40	7,5
	HERNANDINA	46–78	40	7,5
	MARISOL	46–78	40	7,5
	OROGRANDE	46–78	40	7,5
	ORONULES	46–78	40	7,5
	OROVAL	46–78	40	7,5
	TOMATERA	46–78	40	7,5
	LORETINA	46–78	40	7,5
	BEATRIZ	46–78	40	7,5
	CLEMENPONS	46–78	40	7,5
	NOUR	46–78	40	7,5
	CAPOLA (MIORO)	46–78	40	7,5
	CLEMENRUBÍ	46–78	40	7,5
NAVEL	LANE LATE	70–100	35	7
	NAVELATE	70–100	35	7
	NAVELINA	70–100	35	7
	NEWHALL	70–100	35	7
	WASHINGTON NAVEL	70–100	35	7
	CARACARA	70–100	35	7
	POWELL SUMMER	70–100	35	7
	BARNFIELD LATE	70–100	35	7
	CHISLETT SUMMER	70–100	35	7
	FUKUMOTO	70–100	35	7
	ROHDE SUMMER	70–100	35	7
TIKRIEJI APELSINAI	SALUSTIANA	67–96	35	7
	VALENCIA LATE	67–96	35	7
	V. DELTA SEEDLESS	67–96	35	7
	V. MIDKNIGHT	67–96	35	7
	BARBERINA	67–96	35	7
RAUDONIEJI APELSINAI	SANGUINELLI	60–96	35	7
CITRINOS	FINO (MESERO)	48–67	25	—
	VERNA	48–67	30	—
	EUREKA	48–67	25	—

Saugoma geografine nuoroda pažymėti citrusiniai vaisiai, priklausomai nuo taikomų kokybės standartų, skirstomi į Extra ir I kategorijas.

3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

—

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

—

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Vaisiai pateikiami maistui tinkamose pakuotėse.

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

Saugoma geografine nuoroda pažymėti citrusiniai vaisiai parduodami pakuotėse, ant kurių užklijuotos numeruotos etikečių nugarėlės. Etiketėse ir etikečių nugarėlėse turi būti nurodyti žodžiai Indicación Geográfica Protegida „Cítricos Valencianos“ arba „Citrics Valencians“.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Saugoma geografine nuoroda „Cítricos Valencianos“ pažymėti citrusiniai vaisiai auginami teritorijoje, kurią sudaro Kasteljono, Valensijos ir Alikantės provincijų apskritys, kuriose leidžiama auginti SGN „Cítricos Valencianos“ pažymėtus citrusinius vaisius:

KASTELJONAS

El Baix Maestrat. Alcalà de Xivert, Benicarló, Càlig, Cervera del Maestre, Peníscola/Peñíscola, Sant Jordi/San Jorge, San Rafael del Río, Santa Magdalena de Pulpis, Traiguera ir Vinaròs.

La Plana Alta. Almassora/Almazora, Benicàssim/Benicasim, Borriol, Cabanes, Castelló de la Plana/Castellón de la Plana, les Coves de Vinromà, Orpesa/Oropesa del Mar, Sant Joan de Moró, Torreblanca ir Vilanova d’Alcolea.

La Plana Baixa. Alfondeguilla, Almenara. Alquerias del Niño Perdido, Artana, Betxí, Borriana/Burriana, Xilxes/Chilches, Eslida, la Llosa, Moncofa, Nules, Onda, Ribesalbes, Tales, la Vall d’Uixó, Vilareal ir la Vilavella.

L’Alcalatén. l’Alcora.

L’Alt Millars. Argelita, Espadilla, Fanzara, Toga, Torrechiva ir Vallat.

L’Alt Palància. Castellnovo, Geldo, Navajas, Segorbe, Soneja ir Sot de Ferrer.

VALENSIJA

El Camp de Morvedre. Albalat dels Tarongers, Alfara de la Baronia, Algar de Palancia, Algimia de Alfara, Benavites, Benifairó de les Valls, Canet d’En Berenguer, Estivella, Faura, Gilet, Petrés, Quart de les Valls, Quartell, Sagunt/Sagunto, Segart ir Torres Torres.

L’Horta Nord. Albalat dels Sorells, Alboraya, Albuixech, Alfara del Patriarca, Almàssera, Bonrepòs i Mirambell, Burjassot, Foios, Godella, Massalfassar, Massamagrell, Meliana, Moncada, Museros, la Pobla de Farnals, Puçol, Puig, Rafelbunyol/Rafelbuñol, Rocafort, Tavernes Blanques ir Vinalesa.

L’Horta Oest. Alaquàs, Aldaia, Manises, Paterna, Picanya, Quart de Poblet, Torrent, Xirivella ir València.

L’Horta Sud. Albal, Alcàsser, Alfafar, Beniparrell, Catarroja, Llocnou de la Corona, Massanassa, Paiporta, Picassent, Sedaví ir Silla.

El Camp de Túria. Benaguasil, Benisanó, Bétera, Casinos, l’Eliana, Loriguilla, Llíria, Marines, Náquera, Olocau, la Pobla de Vallbona, Riba-roja de Túria, San Antonio de Benagéber, Serra ir Vilamarxant.

Els Serrans. Bugarra, Chulilla, Domeño, Gestalgar, Loriguilla, Losa del Obispo, Pedralba, Sot de Chera ir Villar del Arzobispo.

La Foia de Bunyol. Alborache, Buñol, Cheste, Chiva, Dos Aguas, Godelleta, Macastre ir Yátova.

La Ribera Alta. Alberic, Alcàntera de Xúquer, l’Alcúdia, Alfarp, Algemesí, Alginet, Alzira, Alzira (la Garrofera), Antella, Beneixida, Benifaió, Benimodo, Benimuslem, Carcaixent, Càrcer, Carlet, Catadau, Cotes, l’Ènova, Gavarda, Guadassuar, Llombai, Manuel, Massalavés, Montserrat, Montroy, la Pobla Llarga, Rafelguaraf, Real, Sant Joanet, Sellent, Senyera, Sumacàrcer, Tous, Turís ir Villanueva de Castellón.

La Ribera Baixa. Albalat de la Ribera, Almussafes, Benicull de Xúquer, Corbera, Cullera, Favara, Fortaleny, Llaurí, Polinyà de Xúquer, Riola, Sollana ir Sueca.

La Canal de Navarrés. Anna, Bicorp, Bolbaite, Chella, Enguera, Navarrés ir Quesa.

La Costera. l’Alcúdia de Crespins, Barxeta, Canals, Cerdà, Estubeny, Genovés, la Granja de la Costera, Llanera de Ranes, Llocnou d’En Fenollet, la Llosa de Ranes, Moixent/Mogente, Montesa, Novetlè/Novelé, Rotglà i Corberà, Torrella, Vallada, Vallés, Xàtiva ir Xàtiva (el Realenc).

La Safor. Ador, Alfauir, Almiserà, Almoines, l’Alqueria de la Comtessa, Barx, Bellreguard, Beniarjó, Benifairó de la Valldigna, Beniflá, Benirredrà, Castellonet de la Conquesta, Daimús, la Font d’En Carròs, Gandia, Guardamar de la Safor, Llocnou de Sant Jeroni, Miramar, Oliva, Palma de Gandía, Palmera, Piles, Potríes, Rafelcofer, Real de Gandía, Rótova, Simat de la Valldigna, Tavernes de la Valldigna, Villalonga, Xeraco ir Xeresa.

La Vall d’Albaida. Agullent, Aielo de Malferit, Aielo de Rugat, Albaida, Alfarrasí, Atzeneta d’Albaida, Bèlgida, Beniatjar, Benicolet, Benigánim, Benissoda, Carrícola, Castelló de Rugat, Llutxent, Montaverner, Montitxelvo/Montichelvo, l’Olleria, Ontinyent, Otos, el Palomar, Pinet, la Pobla del Duc, Quatretonda, Rugat ir Terrateig.

ALIKANTĖ

La Marina Alta. Adsubia, Alcalalí, Beniarbeig, Benidoleig, Benigembla, Benimeli, Benissa, el Poble Nou de Benitatxell/Benitachell, Calp, Dénia, Gata de Gorgos, Xaló, Llíber, Murla, Ondara, Orba, Parcent, Pedreguer, Pego, els Poblets, el Ràfol d’Almúnia, Sagra, Sanet y Negrals, Senija, la Setla/Mira-rosa/Miraflor, Teulada, Tormos, Vall de Gallinera, la Vall de Laguar, el Verger ir Xàbia/Jávea.

La Marina Baixa. l’Alfàs del Pi, Altea, Beniardá, Benidorm, Benimantell, Bolulla, Callosa d’En Sarrià, Confrides, Finestrat, el Castell de Guadalest, la Nucia, Orxeta, Polop, Sella, Tàrbena ir la Vila Joiosa/Villajoyosa.

L’Alacantí. Aigües, Alacant/Alicante, el Campello, Mutxamel, Sant Vicent del Raspeig/San Vicente del Raspeig ir Sant Joan d’Alacant.

El Baix Vinalopó. Crevillent, Elx/Elche ir Santa Pola.

El Baix Segura. Albatera, Algorfa, Almoradí, Benejúzar, Benferri, Benijófar, Bigastro, Callosa de Segura, Catral, Cox, Daya Nueva, Daya Vieja, Dolores, Formentera del Segura, Granja de Rocamora, Guardamar del Segura, Jacarilla, Los Montesinos, Orihuela, Pilar de la Horadada, Rafal, Redován, Rojales, San Fulgencio, San Isidro, San Miguel de Salinas ir Torrevieja.

5. Ryšys su geografine vietove

5.1. Geografinės vietovės ypatumai

Istorinis ryšys

Valensijos autonominis regionas puoselėja seniausias citrusinių vaisių auginimo tradicijas pasaulyje. Esama labai senų istorinių šaltinių, kuriuose minimas citrusinių vaisių auginimas ir jo tradicijos Valensijos regione. Francesc Eiximenis (1340–1409 m.), savo veikale „Regiment de la Cosa Pública“ kalbėdamas apie Valensijos grožį, mini apelsinų ir citrinų sodus. Knygos „Viaje por España y Portugal“ (1494 m.) autorius Muntzer teigia, kad Valensijoje daugybė apelsinų, citrinų, citronų ir kitų vaisių, ir priduria, kad jie buvo kviečiami aplankyti miesto sodą, puikiausiai apsodintą citrinmedžiais, apelsinmedžiais, vaistiniais citrinmedžiais ir palmėmis. Dioscórides veikalo „Tratado de Medicina“ (1570 m.) vertėjas Laguna pateikia informacijos apie apelsinus ir citrinas ir nurodo, kad Valensijos gyventojai apelsiną vadina „toronja“ (vietoj „naranja“). XVIII a. pabaigoje botanikas Cabanilles jau kalbėjo apie 4 000 tahulų (senas matavimo vienetas) plote auginamus Kinijos apelsinus, kurie duoda didesnį derlių nei kitos kultūros.

Pirmosios komercinės plantacijos, kurių vaisiai valgyti švieži, atsirado XVIII a. pabaigoje. Jos nuolat didėjo, todėl šiandien auginama apie 85 000 ha apelsinų, 83 000 ha mandarinų ir 15 000 ha citrinų. Tai sudarė sąlygas išplėtoti technologijas ir ypatingą auginimo būdą, pagrįstą geriausiu prisitaikymu prie žemės ūkio ir klimato savybių bei užauginamų vaisių kokybe.

Burriana (Kasteljone) įsteigtas Apelsinų muziejus (Museo de la Naranja) įrodo apelsinų auginimo svarbą Valensijos autonominiame regione.

Gamtinis ryšys

Valensijos autonominiame regione kritulių kiekis mažėja einant nuo šiaurės į pietus: Kasteljono šiaurėje iškrinta 450 mm kritulių, o Alikantės pietuose – mažiau nei 300 mm.

Citrusiniai vaisiai auginami visose trijose Valensijos autonominio regiono provincijose: Alikantėje, Valensijoje ir Kasteljone. Iš pradžių vaisiai auginti jūros pakrantėje ir upių slėniuose, baiminantis šalčių atokesnėse teritorijose, tačiau dabar, klimato sąlygoms pasikeitus, atokesnės teritorijos taip pat tapo citrusiniams vaisiams auginti tinkamomis vietomis, nes žiemos jose švelnios, vasaros – nelabai karštos, žymūs dienos ir nakties temperatūrų skirtumai, pučia nekaršti ir nesausi vėjai.

5.2. Produkto ypatybės

Apelsinai

Dėl Valensijos regiono žemdirbių techninių žinių, puikaus auginamų kultūrų išmanymo ir klimato bei dirvožemio sąlygų vaisiai įgyja ypatingų skonio (cukraus ir rūgšties santykis), spalvos (ryškesnė oranžinė), aromatų ir sultingumo savybių.

Valensijos apelsinų odelė plona, ant jos nedaug dėmelių ir išorės pažeidimų.

Jokioje kitoje auginimo teritorijoje neauginama tiek daug skirtingų veislių su joms būdingomis spalvomis ir ilgai išliekančiais aromatais bei kvapais.

Mandarinai

Valensijos mandarinų odelė plona, ant jos nedaug dėmelių ir išorės pažeidimų.

Jokioje kitoje auginimo teritorijoje neauginama tiek daug skirtingų veislių su joms būdingomis spalvomis ir ilgai išliekančiais aromatais bei kvapais. Dėl šių priežasčių Valensijos regionas eksportuoja daugiausia mandarinų pasaulyje.

Citrinos

Dėl Valensijos regiono žemdirbių techninių žinių, puikaus auginamų kultūrų išmanymo ir klimato bei dirvožemio sąlygų vaisiai įgyja ypatingų savybių; citrinų minkštimas labai sultingas ir rūgštus, spalva ryški (ryškesnė geltona), o kvapas – ypatingas.

Valensijos citrinų odelė plona, ant jos nedaug dėmelių ir išorės pažeidimų.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir kurios nors produkto kokybės ar savybių (SKVN atveju) arba produkto ypatingos kokybės, reputacijos ar kitų ypatybių (SGN atveju) ryšys

Apelsinai

Aplinka, kurioje auginami apelsinai nuo tada, kai arabų buvo įvežti į Ispaniją, suteikia Valensijos apelsinams būdingų savybių, dėl kurių juos galima atskirti nuo kitoje aplinkoje užaugintų apelsinų. Tą lemia keletas veiksnių:

Valensijos apelsinai užauga nepatyrę fiziologinių pažeidimų, kuriuos sukelia karšti ir sausi kitų regionų vėjai. Dėl to apelsinų oda plona, ant jos nedaug dėmelių ir išorės pažeidimų.

Lyginant su kitomis citrusinių vaisių auginimo teritorijomis, Valensijos apelsinai auginami šilumos požiūriu ribinėse teritorijose. Dėl įvairių priežasčių tai lemia gerą vaisių kokybę.

1)	Dėl švelnios žiemos ir nelabai karštos vasaros apelsinai sunoksta lėtai, todėl jų rūgšties ir cukraus santykis tinkamesnis nei kituose šiltesniuose regionuose išaugintuose apelsinuose (kurie paprastai būna salsvesni ir neutralesnio skonio). Todėl Valensijos apelsinai yra malonesnio skonio.

2)	Dėl žymių dienos ir nakties temperatūrų skirtumų apelsinų spalva (tiek išorės, tiek vidaus) yra ryškesnė. Valensijos apelsinų spalva yra įprasta, tačiau paprastai ryškesnė už kitur išaugintų apelsinų spalvą.

3)	Dėl šios švelnios temperatūros žievėje kaupiasi eteriniai aliejai, kurie prisideda prie vaisių aromatinių junginių.

Taigi Valensijos citrusinių vaisių auginimo zonai būdingos terminės sąlygos daro poveikį juslinėms savybėms (skoniui, spalvai ir aromatams).

Be to, Viduržemio jūros klimatas, kuriam būdingos nekarštos vasaros ir drėgni vėjai, sukuria dar palankesnes sąlygas auginti apelsinus, visų pirma, daro teigiamą poveikį jų išvaizdai.

Mandarinai

Aplinka, kurioje auginami mandarinai nuo tada, kai arabų buvo įvežti į Ispaniją, suteikia Valensijos mandarinams būdingų savybių, dėl kurių juos galima atskirti nuo kitoje aplinkoje užaugintų mandarinų. Tą lemia keletas veiksnių:

Valensijos mandarinai užauga nepatyrę fiziologinių pažeidimų, kuriuos sukelia karšti ir sausi kitų regionų vėjai. Dėl to mandarinų oda plona, ant jos nedaug dėmelių ir išorės pažeidimų.

Lyginant su kitomis citrusinių vaisių auginimo teritorijomis, Valensijos mandarinai auginami šilumos požiūriu ribinėse teritorijose. Dėl įvairių priežasčių tai lemia gerą vaisių kokybę.

1)	Dėl švelnios žiemos ir nelabai karštos vasaros mandarinai sunoksta lėtai, todėl jų rūgšties ir cukraus santykis tinkamesnis nei kituose šiltesniuose regionuose išaugintuose mandarinuose (kurie paprastai būna salsvesni ir neutralesnio skonio). Todėl Valensijos mandarinai yra malonesnio skonio.

2)	Dėl žymių dienos ir nakties temperatūrų skirtumų mandarinų spalva (tiek išorės, tiek vidaus) yra ryškesnė. Valensijos mandarinų spalva yra įprasta, tačiau paprastai ryškesnė už kitur išaugintų mandarinų spalvą.

3)	Dėl šios švelnios temperatūros žievėje kaupiasi eteriniai aliejai, kurie prisideda prie vaisių aromatinių junginių.

Taigi Valensijos citrusinių vaisių auginimo zonai būdingos terminės sąlygos daro poveikį juslinėms savybėms (skoniui, spalvai ir aromatams).

Be to, Viduržemio jūros klimatas, kuriam būdingos nekarštos vasaros ir drėgni vėjai, sukuria dar palankesnes sąlygas auginti mandarinus, visų pirma, daro teigiamą poveikį jų išvaizdai.

Citrinos

Aplinka, kurioje auginamos citrinos nuo tada, kai arabų buvo įvežtos į Ispaniją, suteikia Valensijos citrinoms būdingų savybių, dėl kurių jas galima atskirti nuo kitoje aplinkoje užaugintų citrinų. Tą lemia keletas veiksnių:

Valensijos citrinos užauga nepatyrusios fiziologinių pažeidimų, kuriuos sukelia karšti ir sausi kitų regionų vėjai. Dėl to citrinų oda plona, ant jos nedaug dėmelių ir išorės pažeidimų.

Lyginant su kitomis citrusinių vaisių auginimo teritorijomis, Valensijos citrinos auginamos šilumos požiūriu ribinėse teritorijose. Dėl įvairių priežasčių tai lemia gerą vaisių kokybę.

1)	Dėl švelnios žiemos ir nelabai karštos vasaros citrinos sunoksta lėtai, todėl jų rūgšties kiekis tinkamesnis nei kitose šiltesniuose regionuose išaugintose citrinose (kurios paprastai būna neutralesnio skonio).

2)	Dėl žymių dienos ir nakties temperatūrų skirtumų citrinų spalva (tiek išorės, tiek vidaus) yra ryškesnė. Valensijos citrinų spalva yra įprasta geltona, tačiau paprastai ryškesnė už kitur išaugintų citrinų spalvą.

3)	Dėl šios švelnios temperatūros žievėje kaupiasi eteriniai aliejai, kurie prisideda prie vaisių aromatinių junginių.

Taigi Valensijos citrusinių vaisių auginimo zonai būdingos terminės sąlygos daro poveikį juslinėms savybėms (rūgštingumui, spalvai ir aromatams).

Be to, Viduržemio jūros klimatas, kuriam būdingos nekarštos vasaros ir drėgni vėjai, sukuria dar palankesnes sąlygas auginti citrinas, visų pirma, daro teigiamą poveikį jų išvaizdai.

Nuoroda į specifikacijos paskelbimą

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (6) 5 straipsnio 7 dalis)

Specifikacija skelbiama Conselleria interneto svetainėje adresu:

http://www.agricultura.gva.es/web/c/document_library/get_file?uuid=311b8844-1ac9-4ac2-9301-e81705c4452f&groupId=16

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3) Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(4) Viso vaisiaus svorio. Spaudžiama rankiniu būdu.

(5) Mažiausias cukraus ir rūgšties santykis, kaip nurodyta 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės.

(6) Žr. 3 išnašą.

		ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2013.168.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 168

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	56 tomas 2013m. birželio 14d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2013/C 168/01	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6871 – Mohawk Industries/Spano Invest) ( 1 )	1

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2013/C 168/07	Komisijos pranešimas, skelbiamas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 27 straipsnio 4 dalį byloje Nr. AT.39398 – VISA MIF ( 1 )	22

	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2013/C 168/08	Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės schemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	26

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3315
JPY	Japonijos jena	125,36
DKK	Danijos krona	7,4591
GBP	Svaras sterlingas	0,84950
SEK	Švedijos krona	8,6765
CHF	Šveicarijos frankas	1,2290
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	7,6770
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,728
HUF	Vengrijos forintas	294,85
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7019
PLN	Lenkijos zlotas	4,2645
RON	Rumunijos lėja	4,4715
TRY	Turkijos lira	2,4897
AUD	Australijos doleris	1,3919
CAD	Kanados doleris	1,3541
HKD	Honkongo doleris	10,3387
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6696
SGD	Singapūro doleris	1,6669
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 510,58
ZAR	Pietų Afrikos randas	13,2293
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,1680
HRK	Kroatijos kuna	7,4725
IDR	Indonezijos rupija	13 155,71
MYR	Malaizijos ringitas	4,1712
PHP	Filipinų pesas	57,224
RUB	Rusijos rublis	42,7500
THB	Tailando batas	40,997
BRL	Brazilijos realas	2,8511
MXN	Meksikos pesas	17,1166
INR	Indijos rupija	77,3400

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2013/C 168/02	Tarybos išvados dėl aukštojo mokslo socialinio aspekto	2

2013/C 168/03	Tarybos išvados dėl kokybiško darbo su jaunimu svarbos jaunimo vystymusi, gerovei ir socialinei įtraukčiai	5

2013/C 168/04	Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl sportininkų dvejopo pobūdžio profesinės veiklos	10

	Europos Komisija
2013/C 168/05	Euro kursas	13

2013/C 168/06	Bendra įmonė SESAR – 2013 m. biudžetas ir 2013 m. personalo etatų planas	14