4.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 157/2

Palūkanų norma taikoma Europos centrinio banko pagrindinėms pakartotinio finansavimo operacijoms (1):

0,50 % 2013 m. birželio 1 d.

Euro kursas (2)

2013 m. birželio 3 d.

2013/C 157/02

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3008
JPY	Japonijos jena	130,37
DKK	Danijos krona	7,4542
GBP	Svaras sterlingas	0,85180
SEK	Švedijos krona	8,5723
CHF	Šveicarijos frankas	1,2456
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	7,5970
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,753
HUF	Vengrijos forintas	295,40
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7015
PLN	Lenkijos zlotas	4,2666
RON	Rumunijos lėja	4,4080
TRY	Turkijos lira	2,4605
AUD	Australijos doleris	1,3457
CAD	Kanados doleris	1,3455
HKD	Honkongo doleris	10,0989
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6268
SGD	Singapūro doleris	1,6367
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 467,09
ZAR	Pietų Afrikos randas	12,9658
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,9761
HRK	Kroatijos kuna	7,5415
IDR	Indonezijos rupija	12 753,98
MYR	Malaizijos ringitas	4,0312
PHP	Filipinų pesas	54,709
RUB	Rusijos rublis	41,5710
THB	Tailando batas	39,622
BRL	Brazilijos realas	2,7752
MXN	Meksikos pesas	16,5982
INR	Indijos rupija	73,8140

(1) Kursas taikomas pačioms paskutinėms operacijoms atliktoms prieš nurodytą dieną. Kintamosios įmokos už skolą atvejais palūkanų norma laikoma ribinė norma.

(2) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

4.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 157/4

Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

2013/C 157/04

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

PAKEITIMO PARAIŠKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)

PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ

„DINDE DE BRESSE“

EB Nr.: FR-PDO-0217-0144-08-04-2010

SGN ( ) SKVN ( X )

1. Keičiamos produkto specifikacijos dalys

—		Produkto pavadinimas
—	☒	Produkto aprašymas
—	☒	Geografinė vietovė
—		Kilmės įrodymas
—	☒	Gamybos būdas
—	☒	Ryšys su geografine vietove
—	☒	Ženklinimas etiketėmis
—	☒	Nacionaliniai reikalavimai
—	☒	Kita (kompetentingų institucijų duomenys)

2. Pakeitimo (-ų) pobūdis

—		Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas
—	☒	Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka neskelbti, pakeitimas
—		Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio paskelbto bendrojo dokumento keisti nereikia (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis)
—		Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis)

3. Pakeitimas (-ai)

3.1. Dalis „Produkto aprašymas“

Produkto aprašymas papildytas bendru auginimo laikotarpiu – jis yra ne trumpesnis nei 28 savaitės.

Išbrauktas didžiausias kalakutų svoris.

„Dinde de Bresse“ pardavinėjami tik metų pabaigos švenčių metu; patikslinta, kad toks laikotarpis tęsiasi nuo lapkričio 1 d. iki sausio 31 d., priklausomai nuo to, kada išsirita kalakučiukai.

Patikslintas kalakutų pateikimo būdas: kalakutai gali būti pateikiami „iš dalies išdarinėti“, „paruošti kepti“ ar „visiškai išdarinėti“ su galvomis ir plunksnų apykakle. Paukščiai turi atitikti šiuos reikalavimus: būti tinkamo sudėjimo ir su tinkamu riebalų sluoksniu, mėsingi, su gerai išsivysčiusiomis krūtinėlėmis; odelė turi būti plona, švari, be plunksnų, įplyšimų, mėlynių ar neįprastos spalvos dėmių.

3.2. Dalis „Geografinė vietovė“

Patikslinti geografinėje vietovėje turintys vykti etapai: SKVN žymimi kalakutai turi būti išauginti, papjauti ir paruošti geografinėje vietovėje. Kalakutų paruošimą (galutinį nupešimą ir kaklų nuvalymą) sektoriaus ūkio subjektai irgi atlieka geografinėje vietovėje. Šis paruošimo etapas, kai kalakutai klasifikuojami kaip SKVN „Dinde de Bresse“ produktai, yra svarbus užtikrinant produkto pateikimą ir kokybę.

Be to, buvo ištaisytos komunų sąraše esančios klaidos, o prie specifikacijos pridėtas SKVN vietovės žemėlapis.

3.3. Dalis „Gamybos būdas“

Patikslintos bendrosios „Dinde de Bresse“ lesinimo taisyklės:

—	įtrauktas draudimas naudoti GMO visuose „Dinde de Bresse“ duodamuose pašaruose, įskaitant pašarus, duodamus auginimo pradžios laikotarpiu, bei draudimas ūkiuose sodinti genetiškai modifikuotas augalų veisles,

—	esant išskirtinėms klimato sąlygoms (karščiai, audros), specifikacijoje numatyta galimybė kalakutus laikyti patalpoje, taip saugant jų sveikatą augimo laikotarpiu,

—	įterpta galimybė naudoti parūgštintojus ir grynintojus (papildus) paukščių geriamame vandenyje. Tokie papildai skirti ligų prevencijai, taip užtikrinama geresnė kalakutams skirto gerti vandens higieninė kokybė,

—	taip pat patikslinta pašarų sudėtis skirtingais auginimo laikotarpiais:

—

auginimo pradžios laikotarpis: įtrauktas auginimo pradžios laikotarpiu naudojamų tinkamų žaliavų kategorijų sąrašas ir patikslinta auginimo pradžios laikotarpio pašarų sudėtis; jų kokybė yra aukštesnė nei standartinių pašarų (grūdų ir šalutinių procentinė dalis bei kukurūzų naudojimas antroje auginimo pradžios laikotarpio pusėje),

—	nustatytas minimalus pieno produktų (miltelių forma) įtraukimo į racioną limitas augimo laikotarpiu (5 % viso raciono),

—	patikslinta, kad baigiamuoju laikotarpiu pašarus sudaro tradiciniai „Dinde de Bresse“ pašarai: „augimo“ pašarai, prie kurių gali būti duodama ryžių ar bulvių.

3.4. Dalis „Ryšys su geografine vietove“

Ši dalis perrašyta, siekiant įrodyti geografinės vietovės ypatumus, produkto ypatumus ir ryšį su geografine vietove. Ši dalis buvo įterpta remiantis 2006 m. kovo 20 d. Reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos nuostatomis.

3.5. Dalis „Nuorodos į kontrolės įstaigą“

Ši dalis buvo atnaujinta – įtraukti už SKVN kontrolę atsakingos sertifikavimo institucijos duomenys.

3.6. Dalis „Ženklinimas etiketėmis“

Padaryti patikslinimai, susiję su identifikavimo žymų turiniu, išdavimo taisyklėmis, tvirtinimu, „Bresse“ pavadinimo naudojimu lydraščiuose ir sąskaitose bei nuorodomis, esančiomis žymoje ir etiketėje.

3.7. Dalis „Nacionaliniai reikalavimai“

Remiantis nacionaline kontrolės sistemos reforma, specifikacija papildyta lentele su pagrindiniais kontroliuojamais dalykais ir jų vertinimo metodu.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (3)

„DINDE DE BRESSE“

EB Nr.: FR-PDO-0217-0144-08-04-2010

SGN ( ) SKVN ( X )

1. Pavadinimas

„Dinde de Bresse“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Prancūzija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.1 klasė.

Šviežia mėsa (ir subproduktai)

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

„Dinde de Bresse“ priklauso Meleagris genčiai ir Gallopavo dom rūšiai. Suaugusiems kalakutams būdingos juodos plunksnos, raudonos ataugos, plonos, visiškai lygios, juodos, kojos, balta oda ir mėsa.

SKVN susijusi su ne jaunesniais kaip 28 savaičių kalakutais ir kalakutėmis, pardavinėjamais tik per metų pabaigos šventes – nuo lapkričio 1 d. iki sausio 31 d., priklausomai nuo to, kada išsirita kalakučiukai.

Kalakutai parduodami iš dalies išdarinėti, jie turi atitikti tokias sąlygas: būti tinkamo sudėjimo ir su tinkamu riebalų sluoksniu, mėsingi, su gerai išsivysčiusiomis krūtinėlėmis; odelė turi būti plona, švari, be plunksnų, įplyšimų, mėlynių ar neįprastos spalvos dėmių; pakankamai riebūs, kad nesimatytų nugarkaulio; natūrali krūtinkaulio forma neturi būti pakitusi. Galūnės turi būti be lūžių. Ant kaklo paliktos plunksnos turi būti švarios. Kojos turi būti švarios.

Mažiausias svoris:

iš dalies išdarinėtų patelių – 3 kg,

iš dalies išdarinėtų patinų – 5,5 kg.

Pardavinėti „paruoštus kepti“ ar „visiškai išdarinėtus“ paukščius su galva ir kaklo plunksnomis galima su sąlyga, kad nepašalintos galūnės, išskyrus pirštakaulius.

3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

Bresės kalakutų auginimas susideda iš trijų vienas po kito einančių – auginimo pradžios, augimo ir galutinio – laikotarpių.

Auginimo pradžios laikotarpiu, trunkančiu ne ilgiau kaip 10 savaičių, pirmoje jo pusėje (0–28 dienos), kalakutai lesinami pašarais, kurių ne mažiau kaip 30 % tūrio sudaro grūdai ir šalutiniai grūdų produktai, o antroje pusėje (29–70 dienos) – pašarais, kurių ne mažiau kaip 50 % tūrio sudaro grūdai ir šalutiniai grūdų produktai, iš kurių 20 % tūrio yra kukurūzai.

Auginimo pradžios pašarų žaliavos gali būti ne iš geografinės vietovės. Jas sudaro vien augalinės žaliavos, pieno produktai ir mineralai:

—	javų grūdai, jų produktai ir šalutiniai produktai,

—	aliejingų augalų sėklos ar vaisiai, jų produktai ar šalutiniai produktai (iš augalinių aliejų leidžiama naudoti tik neapdorotus ir rafinuotus aliejus),

—	ankštinių augalų sėklos, jų produktai ir šalutiniai produktai,

—	šakniagumbiai, šakniavaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai: burokėliai, bulvės,

—	kitos sėklos ir vaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai: vynuogės,

—	pašariniai augalai ir stambieji pašarai: liucerna ir išvestiniai produktai,

—	kiti augalai, jų produktai ir šalutiniai produktai: cukranendrių melasa, cukrus, jūros dumbliai,

—	pieno produktai: pienas, pasukos, išrūgos,

—	mineralai: dikalcio fosfatas, kalcio karbonatas, natrio bikarbonatas, druska, magnis.

Riebalų kiekis pašaruose neturi viršyti 6 %.

Visu auginimo pradžios laikotarpiu leidžiama naudoti teisės aktuose numatytus priedus, išskyrus

—	šių funkcinių grupių technologinius priedus: emulsiklius, stabilizatorius, tirštiklius, standiklius.

Augimo laikotarpiu, trunkančiu ne trumpiau kaip 15 savaičių, be laisvai žolėje randamo maisto, kalakutų „augimo“ pašarą sudaro grūdai (gali būti virti, skaldyti, malti, bet ne kitaip perdirbti) ir pieno produktai. Ne mažiau nei 50 % viso raciono tūrio turi sudaryti kukurūzai. Pieno produktai sudaryti iš pieno ir iš jo šalutinių produktų. Juos duoti galima skystus ar milteliais; galima maišyti su grūdais. Jei duodami kaip sausas pašaras, pieno produktai milteliais turi sudaryti ne mažiau kaip 5 % viso pašaro. Šiuo laikotarpiu grūdai gaunami vien tik iš geografinės vietovės, pieno produktai gali būti iš kitur.

Po šio vadinamojo augimo laikotarpio seka ne trumpesnis kaip 3 savaičių galutinis laikotarpis; šiuo laikotarpiu paukščiai laikomi dengtoje, ramioje ir vėdinamoje patalpoje. Šiuo laikotarpiu kalakutams duodamas jau minėtas augimo pašaras, į kurį gali būti įmaišoma ryžių ar bulvių; jų kilmės vieta nesvarbi.

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Kalakutai auginami, pjaunami ir paruošiami (galutinis nupešimas ir kaklų nuvalymas) geografinėje vietovėje.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

Joks kalakutas, žymimas SKVN „Dinde de Bresse“, negali būti parduodamas, jei ant jo nėra augintojo žiedo, antspaudo su ženklais ir grupės nustatytos etiketės.

Be etiketės, ant lydraščių ir sąskaitų turi būti saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas „Dinde de Bresse“ ir nuoroda „appellation d’origine protégée“ ar „AOP“.

Identifikacinių žymų pavyzdžiai

Unikalus metalinis žiedas yra vienetinis, ant jo, be žodžio „Bresse“, nurodytas augintojo numeris.

Metalinio segtuko formos antspaudas nepažeidžiamas, ant jos yra žodis „Bresse“ ir ženklai su įrašu:

—	pavadinimas „Dinde de Bresse“,

—	įrašas „AOP“.

Etiketė:

—	pavadinimas „Dinde de Bresse“, jo raidžių dydis ne mažesnis už didžiausio įrašo etiketėje raidžių dydį,

—	Europos Sąjungos SKVN simbolis,

—	įrašas „appellation d'origine protégée“ arba „AOP“.

Žymėjimo žymomis sąlygos

Minėtas identifikacines žymas gamintojų grupė išduoda visiems specifikacijos besilaikantiems ūkio veiklos subjektams.

Paukštis žieduojamas augintojo žiedu ant kairės kojos prieš kalakutus išvežant.

Antspaudas su ženklais dedamas krūtinkaulio priekyje, kai paukštiena klasifikuojama kaip SKVN prieš ją išvežant.

Žiedas ir antspaudas yra vienkartiniai; jie turi būti pritvirtinami taip, kad jų nebūtų galima suklastoti.

Etiketė klijuojama ant krūtinkaulio galutinai klasifikuojant kalakutus kaip žymimus saugoma kilmės vietos nuoroda.

Nepanaudotus žiedus, antspaudus su ženklais ir etiketes veiklos vykdytojai grąžina gamintojų grupei.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Gamybos vietovė apima vietovę aplink Bresę – tai kalvota lyguma, užimanti rytinę vidurinio Sonos baseino dalį ir Eno, Juros bei Sonos ir Luaros departamentų dalis.

SKVN žymimi kalakutai turi būti išauginti, papjauti ir paruošti geografinėje vietovėje, apimančioje išvardytas komunas ar jų dalis:

Eno departamente (01): visos Bâgé-le-Châtel, Bourg-en-Bresse-Est, Bourg-en-Bresse-Nord-Centre, Bourg-en-Bresse-Sud, Montrevel-en-Bresse, Péronnas, Pont-de-Vaux, Pont-de-Veyle, Saint-Trivier-de-Courtes ir Viriat komunos ir kantonai.

Šios komunos ir komunų dalys: Abergement-Clémenciat (Nord Châtillon dalis), Beaupont, Bény, Biziat, Certines, Ceyzériat (vakarinė D52 dalis), Chanoz-Châtenay, Châtillon-sur-Chalaronne (šiaurės vakarai), Chaveyriat, Coligny (vakarinė N83/D52 dalis), Condeissiat, Courmangoux (vakarinė D52 dalis), Dompierre-sur-Chalaronne (Nord Chalaronne dalis), Dompierre-sur-Veyle (dalis), Domsure, Druillat (dalis), Garnerans, Illiat, Jasseron (vakarinė D52 dalis), Marboz, Meillonnas (vakarinė D52 dalis), Mézériat, Neuville-les-Dames, Pirajoux, Pressiat (vakarinė D52 dalis), Saint-Didier-sur-Chalaronne (dalis Nord Chalaronne), Saint-Etienne-du-Bois, Saint-Etienne-sur-Chalaronne (Nord Chalaronne dalis), Saint-Julien-sur-Veyle, Saint-Martin-du-Mont (vakarinė D52 dalis), Salavre (dalis Ouest N83), Sulignat, Thoissey, Tossiat (vakarinė D52 dalis), La Tranclière, Treffort-Cuisiat (vakarinė D52 dalis), Verjon (vakarinė N83 dalis), Villemotier, Vonnas.

Juros departamente (39) šios komunos ir komunų dalys: Annoire (Doubs pietūs), Asnans-Beauvoisin (D468 vakarai), Augea (N83 vakarai), Balanod (N83 vakarai), Beaufort (N83 vakarai), Bletterans, Bois-de-Gand (vakarai), Bonnaud, Cezancey (N83 vakarai), Chaînée-des-Coupis (Sud-Ouest), Chapelle-Voland, La Chassagne (D468 pietūs), Chaumergy (dalis), Chaussin (D468 pietūs), La Chaux-en-Bresse (D95 vakarai), Chazelles, Chêne-Sec, Chilly-le-Vignoble, Commenailles, Condamine, Cosges, Courlans, Courlaoux, Cousance (N83 vakarai), Cuisia (N83 vakarai), Desnes (vakarai), Digna (N83 vakarai), Les Essards-Taignevaux (D468 vakarai), Fontainebrux, Foulenay (dalis), Francheville (D95 vakarai+ D468 pietūs), Frébuans, Froideville (dalis), Gevingey (N83 vakarai), Les Hays, Larnaud, Longwy-sur-le-Doubs (dalis), Mallerey, Maynal (N83 vakarai), Messia-sur-Sorne (N83 šiaurė), Montmorot (N78 pietūs+N83 vakarai), Nanc-lès-Saint-Amour (N83 vakarai), Nance, Neublans-Abergement, Orbagnia (N83 vakarai), Petit-Noir (Doubs vakarai), Relans, Les Repôts, Ruffey-sur-Seille (dalis), Rye (D468 vakarai), Sainte-Agnès (N83 vakarai), Saint-Amour (N83 vakarai), Saint-Jean-d’Etreux (N83 vakarai), Trenal, Vercia (N83 vakarai), Villevieux, Vincelles (N83 vakarai), Vincent (D95 vakarai).

Sonos ir Luaros departamente (71): Beaurepaire-en-Bresse, Cuisery, Louhans, Montpont-en-Bresse, Montret, Saint-Germain-du-Bois, Saint-Germain-du-Plain, Saint-Martin-en-Bresse komunos ir kantonai.

Šios komunos ir komunų dalys: Authumes, Beauvernois, Bellevesvre, Chalon-sur-Saône (kairysis krantas), Champagnat (N83 vakarai), La Chapelle-Saint-Sauveur, Charrette-Varennes (dalis), Châtenoy-en-Bresse, La Chaux, Ciel, Condal, Cuiseaux (dalis), Dampierre-en-Bresse, Dommartin-les-Cuiseaux, Epervans, Flacey-en-Bresse, Fretterans (dalis), Frontenard, Frontenaud, Joudes (N83 vakarai), Lacrost, Lans, Lays-sur-le-Doubs (dalis), Longepierre (pietūs), Le Miroir, Montjay, Mouthier-en-Bresse, Navilly (Doubs pietūs), Oslon, Pierre-de-Bresse, Pontoux, Préty, La Racineuse, Ratenelle, Romenay, Saint-Bonnet-en-Bresse, Saint-Marcel, Sermesse, Torpes, Tournus (dalis), Toutenant, La Truchère, Varennes-Saint-Sauveur, Verdun-sur-le-Doubs, Verjux.

Komunų, kurios į teritoriją patenka ne visos, atveju ribos nurodytos grafiniuose atitinkamų komunų merijoms pateiktuose dokumentuose.

5. Ryšys su geografine vietove

5.1. Geografinės vietovės ypatumai

SKVN „Dinde de Bresse“ gamybos vietovė nustatyta remiantis vietove, kurią ekspertai nustatė 1936 m. sprendimu dėl kilmės nuorodos „Volaille de Bresse“ pripažinimo. Tai ypač vienalytė, miškinga ir kalvota vietovė, susidariusi prekvartero laikotarpiu, dirvožemis labai molingas ir nelaidus vandeniui. Dirbamas žemės sluoksnis sudarytas daugiausia iš labai smulkių molio-silicio junginių, dažniausiai be žvirgždo ir klinčių. Klimatui didelę įtaką daro vandenynas, čia dažnai lyja. Didžiąją metų dalį laikosi drėgmė. Žiemą dažni krituliai ir rūkas.

Tokių geologinių, morfologinių ir klimato aplinkybių junginys puikiai tinka žolinėms ir grūdinėms vandeniui reiklioms kultūroms kaip kukurūzai, Bresėje paplitę XVII a. pradžioje (praėjus šiek tiek daugiau nei šimtui metų po to, kai kukurūzai pasiekė Andalūzijos krantus), auginti. Kukurūzai Bresės žemės ūkyje atliko pagrindinį vaidmenį, nes buvo ne tik pagrindinis žmonių maistas, bet ir naminių gyvulių, ypač paukščių, pašaras. Kukurūzuose gausu energetinių medžiagų, tai leido auginti riebius paukščius, kuriais grindžiamas geras „Dinde de Bresse“ vardas. Kalakutai Bresėje pasirodė XVI a. pabaigoje.

Ūkiai nedidukai, labai išskaidyti, laukai padalyti nesuskaičiuojamų gyvatvorių ir giraičių. Tokiomis aplinkybėmis įsitvirtino tradicinis mišrus ūkininkavimas, paremtas žolinių ir grūdinių kultūrų bei paukščių ir gyvulių auginimu (iš pradžių pieninių, paskui žinduklių). XX a. pradžioje šiuose ūkiuose pasidarė įprasta auginti kalakutus juodomis plunksnomis ir kojomis. Dar ir šiandien dėl išsklidusių Bresės ūkių, jų izoliuotumo, pievų ir gyvatvorių tradiciniu būdu laisvėje galima auginti daug kalakutų.

Šiuose šeimyniniuose ūkiuose augintojai didelę veiklos dalį skiria tam, kad ūkis būtų autonomiškas. Daugelyje ūkių ūkininkai patys augina grūdus (kviečius, miežius, avižas, kukurūzus), kuriais lesina kalakutus, ypač augimo ir galutiniais etapais. Jie prižiūri ganyklas ir vandens nutekėjimą (kasami grioviai ir kanalai), apkarpo gyvatvores ir krūmus, sutvirtina didelius plotus aptveriančius užtvarus ir taip išsaugo paukščių auginimo laisvėje tradicijas.

Auginant „Dinde de Bresse“, atsižvelgiama į šio stambaus, šiek tiek gebančio skristi ir neatsparaus ligoms naminio paukščio savybes. Tam reikia intensyviai stebėti paukščių būrius visais gyvenimo etapais – nuo kalakučiukų išsiritimo iki pjovimo (su higiena susijusios priemonės, ligų prevencija, klimato sąlygų stebėjimas, lesalo subalansavimas atsižvelgiant į paukščių augimą ir tai, ką jie randa ganyklose, būrio suvarymas, apsaugos nuo plėšrūnų priemonės ir t. t.).

5.2. Produkto ypatumai

„Dinde de Bresse“ auginami kuo labiau atsižvelgiant į natūralią metų laikų kaitą ir fiziškai subręsta metų pabaigos šventėms. Kalakutai mažesni už tuos, kurie skirti pardavinėti pjaustyti.

Jiems būdinga šviežia, nešaldyta mėsa, kurios oda ir minkštimas specifiniai: oda plona, balta, mėsa balta, krūtinėlė gerai išsivysčiusi, tinkamas riebalų sluoksnis; taip pat būdingos tam tikros organoleptinės savybės išvirus: mėsa labai sultinga, minkšta, intensyvus skonis.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Mišrus ūkininkavimas – tai tiesioginis kraštovaizdžio rezultatas ir pagrindinė kalakutų auginimo priežastis Bresėje. Šalia ūkio esančios gyvatvorės, krūmai ir miškeliai paukščius saugo nuo vėjo ir yra biologiškai įvairūs pašarų ištekliai. Drėgna žemė palanki moliuskams, kirminams ir kitokioms lervoms vystytis, jie tampa kalakutų maistu ganyklose; lėtam augimui ir tinkamai išvystytoms krūtinėlėms tai yra naudingų baltymų šaltinis. Dėl dirvožemio, kuriame nedaug kalcio, paukščio skeletas nėra didelis, o kaulai smulkūs.

Auginimo praktika grindžiama paukščių, atitinkančių tam tikras savybes (balta oda ir mėsa), atranka ir nuo seno taikomu mitybos režimu, pagrįstu laisvai ganyklose kalakutų randamu maistu (kirminai, žolė ir pan.). Toks maitinimasis papildomas iš geografinės vietovės gautais grūdais ir pieno produktais (skiestas pienas, išrūgos, pieno milteliai, pasukos ir pan.). Tokios sąlygos ir visų pirma galimybė ganytis pievose ir fizinis raumenų mankštinimas, įmanomas dėl paukščiams suteiktos erdvės, daro įtaką raumenų susitraukimo savybėms ir juose esantiems baltymams ir fermentams. Tokia energetinė raumenų medžiagų apykaita turi didelę įtaką „Dinde de Bresse“ mėsai. Be to, dėl maistinių kukurūzų, sudarančių didelę lesalo dalį, savybių paukščiai nusipeni.

Galutinio penėjimo etapu kalakutai laikomi patalpoje, o penėjimas prieblandoje trunka ne trumpiau kaip tris savaites. Šiuo laikotarpiu augintojai lesalą ruošia itin kruopščiai – pakaitomis tiekia žalius ir virtus grūdus, ryžius, bulves; šie produktai sumaišomi su pieno produktais ir kalakutams patiekiama apetitą kelianti košė.

Po kelių tokios dietos savaičių, kai kalakutams leidžiama pasiekti didesnį amžių prieš papjaunant, išauginami visiškai fiziologiškai subrendę kalakutai, be tarpraumeninių riebalų, turintys ir storą paviršinių riebalų sluoksnį. Be to, kalakutų raumenų veiklos sumažėjimas per šį prieš pjovimą einantį laikotarpį vaidina svarbų vaidmenį vandens sulaikymui raumenyse. Tarpraumeninių riebalų pasiskirstymas ir raumenų gebėjimas išlaikyti vandenį turi įtakos mėsos sultingumui ir minkštumui; šios savybės bus dar ryškesnės mėsai išvirus. Be to, dėl elementų, kurie turi įtakos skoniui, t. y. vandenyje tirpių elementų ir riebalų, buvimo verdant cheminės reakcijos metu užtikrinama, kad mėsa bus gero skonio.

Kad nebūtų pažeista oda ir išsaugota plunksnų apykaklė kaklo apačioje, pjaunama ir nupešama ypač kruopščiai (leidžiama visiškai nutekėti kraujui, kad paukščiai būtų idealiai balti, plunksnos nupešamos atidžiai, kad būtų išvengta įdrėskimų). Ypatingas dėmesys kreipiamas į kalakutų, kurie bus parduodami su plunksnų apykakle, paruošimą. Kai kurie kalakutai papuošiami tradiciškai (kojos ir sparnai prispaudžiami prie kūno) ir suvyniojami į drobės atraižą, kad riebalai tolygiai pasiskleistų. Tai elitinė produkcija, parduodama pasibaigus keturiems paukštienai skirtiems „glorieuses“ konkursams, nuo 1862 m. kasmet organizuojamiems gruodžio mėnesį. Šie konkursai rodo, kaip augintojai didžiuojasi savo produkcija ir kaip jie yra atsidavę šiai prestižine laikomai veiklai.

„Dinde de Bresse“, kurių vartojimas giliai įaugęs į vietos virtuvę, ruošia ir reklamuoja geriausi restoranai Prancūzijoje, kurie vertina šių kalakutų skonines savybes.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (4) 5 straipsnio 7 dalis)

https://www.inao.gouv.fr/fichier/CDCDindeDeBresse.pdf

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3) Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(4) Žr. 3 išnašą.

4.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 157/12

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

2013/C 157/05

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)

„SLOVENSKI MED“

EB Nr.: SL-PGI-0005-0801-10.03.2010

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas

„Slovenski med“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Slovėnija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.4 klasė.

Kiti gyvulinės kilmės produktai (kiaušiniai, medus, įvairūs pieno produktai, išskyrus sviestą, ir kt.)

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

„Slovenski med“ gaminamas Slovėnijos Respublikoje. Pavadinimu „Slovenski med“ gali būti parduodami šie produktai:

—	akacijų medus,

—	liepų medus,

—	kaštonų medus,

—	kėnių medus,

—	eglių medus,

—	žiedų arba nektaro medus,

—	miško arba lipčiaus medus.

„Slovenski med“ organoleptinės savybės:

Akacijų medus dažniausiai gaminamas iš surinkto robinijų (lot. Robinia pseudoacacia), taip pat vadinamų baltosiomis akacijomis, nektaro. Jo spalva gali būti nuo beveik bespalvės iki šiaudų geltonumo. Šis medus pasižymi labai lengvu bei neutraliu kvapu ir kvepia akacijų žiedais. Jis būna nuo vidutiniškai saldaus iki labai saldaus skonio, išliekančio pakankamai arba labai ilgai. Jo aromatas išlieka trumpai arba vidutiniškai ilgai. Dažnai pasižymi šviežio korio, šviežio vaško, akacijų žiedų, vaisius vedančių augalų žiedų, sodriu obuolių, kriaušių ir galbūt vanilės, kreminių saldainių, šviežio sviesto ir šviežių šiaudų aromatu. Retai kristalizuojasi.

Liepų medus dažniausiai gaminamas iš surinkto plačialapių liepų arba mažalapių liepų (lot. Tilia platyphyllos arba Tilia cordata) nektaro ar lipčiaus. Liepų medus būna nuo šviesiai geltonos iki šviesios gintaro spalvos su žaliu atspalviu. Kvepia liepžiedžiais ir pasižymi vidutinio stiprumo ar stipriu mentolio kvapu. Šiek tiek arba stipriai juntamas mentolio skonis. Jo aromatas labai išsiskiriantis ir gaivus. Pasižymi mentolio, šviežių graikinių riešutų, žolelių ir išvirtų liepžiedžių, taip pat švelniu gėlių aromatu, kuris išlieka pakankamai arba labai ilgai.

Kaštonų medus dažniausiai gaminamas iš surinkto valgomųjų kaštainių (lot. Castanea sativa) nektaro ar lipčiaus. Jis yra tamsiai rudos arba gintaro spalvos su raudonu atspalviu. Labai stipraus kvapo ir skonio. Kaštonų medus yra vidutiniškai arba labai kartaus skonio. Jo aromatas labai savitas – aitrus ir rūgštus, primenantis degintą cukrų, cukraus sirupą, dūmus, žoleles ir kartųjį pelyną, ypač ilgai išliekantis, su karčiu poskoniu. Retai kristalizuojasi.

Kėnių medus dažniausiai gaminamas iš surinkto Europinių kėnių (lot. Abies alba) lipčiaus. Tamsiai pilkai rudos spalvos su žalios spalvos žvilgesiu. Nuo vidutiniškai iki labai stipraus kvapo. Kvepia pieno milteliais ir sakais. Gana ilgai išliekančio skonio ir tiek pat išliekančio savito aromato. Aromatas primena pieno miltelius, karamelę, degintą cukrų, sakus, šviežią spygliuočių medieną, eglių pumpurų sirupą, dūmus, balintą juodą arbatą ir žolelių saldainius. Dažniausiai kristalizuojasi lėtai.

Eglių medus dažniausiai gaminamas iš surinkto eglių (lot. Picea abies) lipčiaus. Nuo rudai oranžinės iki raudonai rudos spalvos, blizgaus paviršiaus. Dažniausiai skaidrus. Labai tąsus ir limpa prie liežuvio bei gomurio. Gana ilgai išliekančio kvapo ir trumpai arba vidutiniškai ilgai išliekančio skonio. Gana ilgai išliekančio aromato. Aromatas primena eglių pumpurų sirupą, sakus, žolelių saldainius, žolelių arbatą, skrudintą kavą, džiovintus vaisius ir kavos skonio saldainius.

Žiedų arba nektaro medus dažniausiai gaminamas iš keleto augalų nektaro, todėl būna labai įvairus. Spalva kinta nuo šiaudo geltonumo iki rudos. Nuo pakankamai iki labai ilgai išliekančio kvapo ir skonio. Pasižymi stipriu, saldžiu poskoniu. Šviežių vaisių, žiedų aromato, kuris išlieka pakankamai arba labai ilgai. Aromatas primena gėles, šviežius vaisius, kompotą, termiškai apdorotus vaisius, karamelinius ir pieninius saldainius, rudąjį cukrų, karamelę, melasą. Greitai kristalizuojasi.

Miško arba lipčiaus medus dažniausiai gaminamas iš surinkto keleto augalų lipčiaus. Nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos su raudonu ar žaliu atspalviu. Nuo trumpai iki vidutiniškai ilgai išliekančio kvapo ir nuo vidutiniškai ilgai iki ilgai išliekančio skonio. Graikinius riešutus, lazdyno riešutus, žoleles, kartųjį pelyną, karamelę, melasą, žolelių saldainius, džiovintus vaisius ir džiovintas kriaušes primenantis aromatas taip pat išlieka vidutiniškai ilgai arba ilgai.

„Slovenski med“ fizinės ir cheminės savybės:

Medaus rūšis Parametras	Akacijų	Liepų	Kaštonų	Kėnių	Eglių	Žiedų	Miško
Drėgmės kiekis	< 18,6 %	< 18,6 %	< 18,6 %	< 18,6 %	< 18,6 %	< 18,6 %	< 18,6 %
HMF kiekis	< 15 mg/kg	< 15 mg/kg	< 15 mg/kg	< 15 mg/kg	< 15 mg/kg	< 15 mg/kg	< 15 mg/kg
Elektrinis laidumas	≤ 0,3 mS/cm	0,5–1,3 mS/cm	≥ 0,9 mS/cm	> 0,8 mS/cm	≥ 0,9 mS/cm	≤ 0,8 mS/cm	≥ 0,8 mS/cm
pH	3,5–4,6	4,1–6,1	4,7–6,2	4,7–5,8	4,3–5,6	3,8–5,3	4,3–5,6
Sacharozės kiekis	< 10 g/100 g	< 5 g/100 g	< 5 g/100 g	< 5 g/100 g	< 5 g/100 g	< 5 g/100 g	< 5 g/100 g

„Slovenski med“ žiedadulkių kiekis

Medaus rūšis

Žiedadulkės

Akacijų

Liepų

Kaštonų

Kėnių

Eglių

Žiedų

Miško

Būdingos žiedadulkių rūšies dalis

> 7 % robinijų (Robinia pseudoacacia, baltoji akacija) žiedadulkės

> 1 % liepų (Tilia sp.) žiedadulkės

> 86 % valgomųjų kaštainių (Castanea sativa) žiedadulkės

—

Dažnai ją sudaro vaismedžių, Castanea sativa, Acer sp., Trifolium repens ir Asteraceae šeimos augalų žiedadulkės.

—

3.3. Žaliavos

—

3.4. Pašarai

Bitės nemaitinamos iš karto prieš arba po maisto paieškos laikotarpio. Žiemą bitės maitinamos tik cukrumi arba medumi.

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi „Slovenski med“ gamybos etapai privalo vykti nustatytoje geografinėje vietovėje. „Slovenski med“ gamybą sudaro medaus gamyba stacionariuose aviliuose arba pasinaudojant kilnojamaisiais aviliais ir kilnojant juos nustatytoje geografinėje vietovėje ir jo išėmimas centrifuguojant. Užsiimant bitininkyste laikomasi gerosios bitininkystės patirties principų (Gerosios bitininkystės higienos praktikos gairių, grindžiamų HACCP sistemos principais). Draudžiama bites raminti cheminiais repelentais, nes cheminių medžiagų likučių gali patekti į medų. Draudžiama imti medų iš korių su perais. Imamas medus, kuriame yra mažiau nei 18,6 proc. vandens. Išsuktas medus iškošiamas, o po kelių dienų nugriebiamas. Medui košti naudojami koštuvai, kurias nepašalinamos žiedadulkės. Draudžiama džiovinti medų. Susikristalizavusį medų galima suskystinti jį kaitinant, tačiau temperatūra turi neviršyti 40 °C, kad nebūtų pakenkta karščiui jautrioms medaus sudedamosioms dalims (fermentams, hormonams). Draudžiama medų skystinti mikrobangų krosnelėje, nes mikrobangos sunaikina biologiškai aktyvias jo sudedamąsias dalis.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

„Slovenski med“ galima pilstyti ir pakuoti tik nustatytoje geografinėje vietovėje. Tik taip įmanoma išsaugoti aukštą medaus kokybę ir išlaikyti fizines, chemines ir organoleptines jo savybes, kurios gali pakisti, jei medus bus vežamas labai tolimus atstumus. Išpilsčius medų dangtelis ir stiklainis iškart sutvirtinami naudojant vienodą etiketę taip, kad stiklainio nebūtų galima atidaryti nepažeidus sandarinimo etiketės.

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

Pagal specifikacijos reikalavimus „Slovenski med“ ženklinant etiketėmis privaloma pateikti saugomą pavadinimą ir žodžius „saugoma kilmės nuoroda“, taip pat nurodyti medaus rūšį ir partijos numerį.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Vietovė, kurioje gaminamas „Slovenski med“ – Slovėnijos Respublikos teritorija.

5. Ryšys su geografine vietove

5.1. Geografinės vietovės ypatumai

Slovėnija yra Vidurio Europoje, kur susiduria keturios pagrindinės Europos geografinės zonos – Alpės, Panonijos baseinas, Dinaros kalnynas ir Viduržemio jūra. Geologinė įvairovė, skirtingas reljefas ir tai, kad šalis apima keturių biogeografinių regionų ribas, lėmė didesnę augmenijos ir gyvūnijos įvairovę, dėl kurios ir medaus rūšys labai įvairios. Submediteraninio, žemyninio ir Alpių klimato sąveika bei skirtingas žemumų ir aukštų kalnų reljefas reiškia, kad dėl tam tikrų augalų skirtingose Slovėnijos dalyse bitės ganomos skirtingu metu. Šie vietovės ypatumai atsispindi Slovėnijos augmenijos įvairovėje.

Valgomasis kaštainis (lot. Castanea sativa Mill.) auga šiltesnėse kalvotose Slovėnijos vietovėse. Šios rūšies medžiai auga visoje Slovėnijoje dideliais miškais arba po vieną. Dažnai pastebimi netoli laukų, sodų, vynuogynų ir namų. Auga maždaug iki 800 m aukštyje virš jūros lygio. Be medienos ir vaisių, jie taip pat labai svarbūs kaip bičių ganyklos. Žydi birželį ir liepą, dažniausiai tris savaites. Bitės neša kaštainio žiedadulkes į savo avilius, kad užtikrintų pakankamas maisto atsargas juose, jei vėliau tais metais daugiau nesigano.

Per tūkstančius metų Slovėnijoje išvestos bitės darbininkės (lot. Apis mellifera carnica) ypatingai prisitaikė prie Slovėnijai būdingų klimato ir ganymosi sąlygų. Slovėnija yra vienintelė ES valstybė narė, kuri Stojimo sutartyje, siekdama apsaugoti bičių darbininkių vietinę genetinę medžiagą, ir dėl poreikio apsaugoti šią vietinę bičių populiaciją, pareiškė ketinanti ir toliau taikyti visas tinkamas priemones, kurių reikia siekiant užtikrinti šių vietinių bičių apsaugą Slovėnijoje.

Apie Slovėnijos bitininkystės istoriją nuo 18-ojo amžiaus žinoma daugiau. Tuo laikotarpiu Slovėnijos bitininkystėje ypač pasižymėjo trys vyrai – Antonas Janša, Peteris Pavelas Glavaras ir Janezas Antonas Scopolis. Antonas Janša (1734–1773 m.) laikomas šiuolaikinės bitininkystės pradininku. Jis parašė dvi svarbias knygas vokiečių kalba: Abhandlung vom Schwärmen der Bienen (Bičių spietimo traktatas) (1771 m.) ir Vollständige Lehre von der Bienenzucht (Išsamus bitininkystės vadovas) (1775 m.). Jis buvo pirmasis imperatoriaus paskirtas bitininkystės mokytojas didžiojoje dalyje Austrijos žemių. Bitininkystės mokykloje Vienoje jis taip pat pristatė bičių skatinimo ganytis techniką, kurią taikant gaunama daugiau medaus. Peteris Pavelas Glavaras (1721–1784 m.) pirmasis nustatė, kad jaunos nesiporavusios bitės motinėlės poruojasi ne tik su vienu, o su keliais tranais, o Janezas Antonas Scopolis (1723–1788 m.) pirmasis išplatinęs šią informaciją bitininkystės pasaulyje. 1763 m. jo veikale Entomologia Carniolica, išsamioje lotynų kalba parašytoje ir Vienoje išleistoje knygoje, pasirodė iliustruotas straipsnis apie bitę.

Vėliau Antonas Žnideršičius (1874–1947 m.) sujungė užsienio bitininkystės ekspertų bei specialistų, ypač Albertti, Gerstungo ir Preusso, ir savo patirtį ir taip sukūrė AŽ avilį (Albertti ir Žnideršičiaus avilį), kurį tebenaudoja daug Slovėnijos bitininkų.

Slovėnijoje iki šių dienų išlaikyta tradicija perkėlinėti bites į kitas vietas. Bitininkai, pervežantys bites į ganyklas, dažniausiai gauna daugiau medaus ir taip pat užtikrina didesnę medaus rūšių įvairovę.

Slovėnijos bitininkai anksti susibūrė į asociacijas; pirmoji bitininkystės brolija buvo įsteigta 1781 m. Rodinėje (Žirovnicos savivaldybė) ir tapo vėliau steigiamų bitininkystės asociacijų pirmtake. 1898 m. Liublianoje buvo įsteigta Centrinė Slovėnijos bitininkų asociacija, apimanti Krainą (Kranjska), Štiriją (Štajerska), Karintiją (Koroška) ir Primorską, ir netrukus pradėjo leisti savo žurnalą Slovenski čebelar. Žurnalas leidžiamas iki šiol.

Asociacijų užduotis visuomet buvo šviesti bitininkus ir supažindinti juos su gerąja patirtimi, nes kad būtų užtikrintos „Slovenski med“ būdingos savybės, bitininkai turi laikytis konkrečios gamybos eigos. Slovėnijos bitininkai nuolat kaupė svarbias specialias žinias ir patirtį, kuriomis pasinaudodami gali pasiekti aukštos „Slovenski med“ kokybės.

5.2. Produkto ypatumai

„Slovenski med“ ypatumus lemia žiedadulkių įvairovė, atspindinti vietovės, kurioje gaminamas „Slovenski med“, augmenijai būdingas savybes, ir į kurią taip pat patenka beveik visuose „Slovenski med“ ėminiuose esančios valgomojo kaštainio (Castanea sativa) žiedadulkės. Dėl šių savybių „Slovenski med“ išsiskiria iš kitų ne Slovėnijoje gaminamo medaus rūšių.

Daugiau nei pusėje visų „Slovenski med“ mėginių yra Trifolium repens, Acer sp., Plantago sp., Fraxinus ornus, Salix sp., Tilia sp., Poaceae šeimos augalų, Filipendula sp. ir Asteraceae bei Apiaceae šeimos augalų žiedadulkių.

Nedidelis drėgmės ir HMF kiekis – taip pat „Slovenski med“ būdingos savybės. „Slovenski med“ esantis drėgmės kiekis yra mažesnis nei 18,6 %, o HMF kiekis mažesnis nei 15 mg/kg; tuo jis yra ypatingas. Dėl šių dviejų kokybės kriterijų „Slovenski med“ aiškiai išsiskiria iš kitų Slovėnijoje gaminamo medaus rūšių.

Bitės darbininkės yra kilusios iš Slovėnijos, todėl viena iš „Slovenski med“ būdingų savybių yra tai, kad jis kilęs iš vietovės, kurioje bitininkai medaus gamybai laiko tik bites darbininkes.

Slovėnija yra šalis, turinti turtingas bičių veisimo ir aukštos kokybės medaus gaminimo tradicijas, kaip matyti iš 5.1 punkto. Sėkminga bitininkystė Slovėnijoje visuomet buvo grindžiama geru bičių išmanymu ir išradingais bitininkystėje taikomais metodais. Sėkmė taip pat priklauso nuo turimų ganyklų, kurios dėl augmenijos įvairovės Slovėnijoje yra įvairios. Daug metų kaupta bičių veisimo ir medaus gamybos patirtis perduodama iš kartos į kartą.

Kadangi valgomasis kaštainis (lot. Castanea sativa) Slovėnijoje labai paplitęs, beveik visuose „Slovenski med“ mėginiuose randama valgomojo kaštainio žiedadulkių. Siekdami pasinaudoti Slovėnijos ganyklų įvairove bitininkai kilnoja savo bites po visą šalį, taip didindami valgomojo kaštainio žiedadulkių tikimybę meduje.

Per tūkstančius metų bitės darbininkės (lot. Apis mellifera carnica), taip 1879 m. pavadintos Augusto Pollmanno, specialiai prisitaikė prie Slovėnijai būdingų klimato ir ganymosi sąlygų. Bitės darbininkės išvestos Slovėnijoje ir yra saugomos naminių gyvulių veisimą reglamentuojančiu teisės aktu (Slovėnijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 18/02), kurio 68 straipsnyje bitė darbininkė apibrėžiama kaip vietinė veislė, o 70 straipsniu numatyta speciali šios vietinės veislės apsauga. Dėl puikių savybių ir gebėjimo prisitaikyti prie vidutinių klimato sąlygų bitės darbininkės yra labai paklausi prekė. Kitose šalyse, be bičių darbininkių, egzistuoja ir kitos bičių rūšys, tačiau tik Slovėnijoje bitės darbininkės yra vienintelė rūšis, kurią galima laikyti užsiimant bitininkyste.

„Slovenski med“ gamybai taikomi apribojimai taip pat lemia specifines jo savybes. Bitininkų įgūdžiai atsiskleidžia ir sprendžiant, kada tinkamas metas išsukti medų, kadangi, remiantis iš kartos į kartą perduota praktika ir patirtimi, bitininkai išsuka medų, kai drėgmės kiekis jame yra mažesnis nei 18,6 proc.

Slovėnijoje gaminamą medų vartotojai visada vertino labai gerai, nes šis medus yra aukštos kokybės maisto produktas iš žinomo šaltinio. Būtent dėl siekio tiekti vartotojams aukštos kokybės medų 1999 m. Slovėnijos bitininkai pradėjo kontroliuoti medaus gamybą. Kokybiško medaus gamybai reikia labai gerų techninių bitininkų žinių, nes, kai kalbama apie aukštos medaus kokybės užtikrinimą, jie yra labai svarbi grandis medaus gamybos procese ir, jei jie atliktų savo darbą netinkamai, nukentėtų medaus kokybė.

„Slovenski med“ tapo gerai žinomas ir pelnė gerą vardą, nes buvo pristatytas įvairiuose tarptautiniuose ir nacionaliniuose kongresuose, parodose, mugėse, medaus dienose ir vaikų turgeliuose, reklamuojamas per televizijos ir radijo transliacijas, taip pat ir dėl to, kad buvo minimas įvairiuose straipsniuose, pvz., 2002 m. Italijoje trijų šalių (Slovėnijos, Italijos ir Austrijos) surengtame kongrese „Ruralia Gorizia“, didžiausiame tarptautiniame bitininkystės renginyje „Apimondia“ (2003 m., Liubliana), tarptautiniame lipčiaus medaus kongrese Chanijoje (2009 m., Kreta), forume „Apimedica & Apiquality“ (2010 m., Slovėnija) ir t. t.

Pasaulinės klasės aukštą „Slovenski med“ kokybę liudija įvairūs apdovanojimai, kuriuos jis pelnė įvairiuose pasauliniuose, tarptautiniuose ir nacionaliniuose konkursuose; pvz., du medalius ir daug pirmos vietos apdovanojimų gavo pasauliniame medaus konkurse „Apimedica & Apiquality“. Vieną naujausių apdovanojimų „Slovenski med“ gavo Italijoje vykusiame tarptautiniame ekologiško medaus konkurse „BioMiel 2011“, kuriame akacijų ir miško medui skirti aukso medaliai, o kaštonų medus tapo vienu iš ketvirtosios vietos laimėtojų, nustatytų įvertinus 170 medaus pavyzdžių.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis (3))

http://www.mko.gov.si/fileadmin/mko.gov.si/pageuploads/podrocja/Varna_in_kakovostna_hrana_in_krma/zasciteni_kmetijski_pridelki/Specifikacije/SLOVENSKI_MED.pdf

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3) Žr. 2 išnašą.

		ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2013.157.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 157

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	56 tomas 2013m. birželio 4d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2013/C 157/01	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6898 – RAG Stiftung/Evonik Industries) ( 1 )	1

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2013/C 157/02	Palūkanų norma taikoma Europos centrinio banko pagrindinėms pakartotinio finansavimo operacijoms: 0,50 % 2013 m. birželio 1 d. – Euro kursas	2

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2013/C 157/03	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6942 – PAI Partners/R&R) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	3

	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2013/C 157/04	Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	4

2013/C 157/05	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	12


	(1) Tekstas svarbus EEE