|
ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2013.153.lit |
||
|
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 153 |
|
|
||
|
Leidimas lietuvių kalba |
Informacija ir prane_imai |
56 tomas |
|
Prane_imo Nr. |
Turinys |
Puslapis |
|
|
II Komunikatai |
|
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI |
|
|
|
Europos Komisija |
|
|
2013/C 153/01 |
Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6818 – Deutsche Bahn/Veolia Transport Central Europe) ( 1 ) |
|
|
|
IV Pranešimai |
|
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI |
|
|
|
Europos Komisija |
|
|
2013/C 153/02 |
||
|
|
V Nuomonės |
|
|
|
PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU BENDROS PREKYBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU |
|
|
|
Europos Komisija |
|
|
2013/C 153/03 |
||
|
|
PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU |
|
|
|
Europos Komisija |
|
|
2013/C 153/04 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6952 – Goldman Sachs/THL/CTI Foods) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 ) |
|
|
2013/C 153/05 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6953 – Bain Capital Investors/Golden Gate Capital/BMC Software) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 ) |
|
|
2013/C 153/06 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6917 – FSI/Merit/Yildirim/CMA CGM) ( 1 ) |
|
|
2013/C 153/07 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6454 – Limagrain/KWS/Genective JV) ( 1 ) |
|
|
|
KITI AKTAI |
|
|
|
Europos Komisija |
|
|
2013/C 153/08 |
||
|
2013/C 153/09 |
||
|
|
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
|
LT |
|
II Komunikatai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
Europos Komisija
|
31.5.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 153/1 |
Neprieštaravimas praneštai koncentracijai
(Byla COMP/M.6818 – Deutsche Bahn/Veolia Transport Central Europe)
(Tekstas svarbus EEE)
2013/C 153/01
2013 m. balandžio 30 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:
|
— |
Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių, |
|
— |
elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32013M6818. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų. |
IV Pranešimai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
Europos Komisija
|
31.5.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 153/2 |
Euro kursas (1)
2013 m. gegužės 30 d.
2013/C 153/02
1 euro =
|
|
Valiuta |
Valiutos kursas |
|
USD |
JAV doleris |
1,2944 |
|
JPY |
Japonijos jena |
131,70 |
|
DKK |
Danijos krona |
7,4546 |
|
GBP |
Svaras sterlingas |
0,85570 |
|
SEK |
Švedijos krona |
8,5720 |
|
CHF |
Šveicarijos frankas |
1,2487 |
|
ISK |
Islandijos krona |
|
|
NOK |
Norvegijos krona |
7,6190 |
|
BGN |
Bulgarijos levas |
1,9558 |
|
CZK |
Čekijos krona |
25,795 |
|
HUF |
Vengrijos forintas |
293,33 |
|
LTL |
Lietuvos litas |
3,4528 |
|
LVL |
Latvijos latas |
0,7014 |
|
PLN |
Lenkijos zlotas |
4,2667 |
|
RON |
Rumunijos lėja |
4,3438 |
|
TRY |
Turkijos lira |
2,4274 |
|
AUD |
Australijos doleris |
1,3493 |
|
CAD |
Kanados doleris |
1,3433 |
|
HKD |
Honkongo doleris |
10,0500 |
|
NZD |
Naujosios Zelandijos doleris |
1,6149 |
|
SGD |
Singapūro doleris |
1,6396 |
|
KRW |
Pietų Korėjos vonas |
1 462,64 |
|
ZAR |
Pietų Afrikos randas |
12,9347 |
|
CNY |
Kinijos ženminbi juanis |
7,9428 |
|
HRK |
Kroatijos kuna |
7,5605 |
|
IDR |
Indonezijos rupija |
12 700,66 |
|
MYR |
Malaizijos ringitas |
3,9855 |
|
PHP |
Filipinų pesas |
54,811 |
|
RUB |
Rusijos rublis |
41,1161 |
|
THB |
Tailando batas |
39,130 |
|
BRL |
Brazilijos realas |
2,6870 |
|
MXN |
Meksikos pesas |
16,5044 |
|
INR |
Indijos rupija |
73,0490 |
(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.
V Nuomonės
PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU BENDROS PREKYBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
Europos Komisija
|
31.5.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 153/3 |
Pranešimas apie antidempingo priemones, taikomas į Sąjungą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės melaminui: bendrovės, kuriai taikoma individuali antidempingo muito norma, pavadinimo pakeitimas
2013/C 153/03
Importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės melaminui taikomi galutiniai antidempingo muitai, nustatyti Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 457/2011 (1).
Kinijos Liaudies Respublikoje įsteigta bendrovė Sichuan Jade Elephant Melamine S&T Co., Ltd, iš kurios į Sąjungą eksportuojamam melaminui taikoma minimali importo kaina, taikoma visiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams, nustatyta pirmiau minėtu reglamentu, pranešė Komisijai, kad 2011 m. gruodžio 20 d. pakeitė pavadinimą į Sichuan Golden-Elephant Sincerity Chemical Co., Ltd. Bendrovė teigė, kad pavadinimo pakeitimas neturi įtakos bendrovės teisei naudotis minimalia importo kaina, taikoma bendrovei ankstesniu pavadinimu Sichuan Jade Elephant Melamine S&T Co., Ltd.
Komisija išnagrinėjo pateiktą informaciją ir padarė išvadą, kad bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro jokios įtakos Reglamento (ES) Nr. 457/2011 išvadoms. Todėl Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 457/2011 1 straipsnio 2 dalyje nuoroda į Sichuan Jade Elephant Melamine S&T Co., Ltd turėtų būti laikoma nuoroda į Sichuan Golden-Elephant Sincerity Chemical Co., Ltd.
Papildomas TARIC kodas A986, anksčiau priskirtas bendrovei Sichuan Golden-Elephant Sincerity Chemical Co., Ltd, taikomas Sichuan Golden-Elephant Sincerity Chemical Co., Ltd.
(1) OL L 124, 2011 5 13, p. 2.
PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
Europos Komisija
|
31.5.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 153/4 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją
(Byla COMP/M.6952 – Goldman Sachs/THL/CTI Foods)
Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka
(Tekstas svarbus EEE)
2013/C 153/04
|
1. |
2013 m. gegužės 24 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „Goldman Sachs Group, Inc.“ (toliau – „Goldman Sachs“, Jungtinės Amerikos Valstijos) ir „Thomas H. Lee Partners, LP“ (toliau – „THL“, Jungtinės Amerikos Valstijos) pirkdamos akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „CTIF Holdings, Inc.“ (toliau – „CTIF“, Jungtinės Amerikos Valstijos) kontrolę. |
|
2. |
Įmonių verslo veikla:
|
|
3. |
Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka. |
|
4. |
Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6952 – Goldman Sachs/THL/CTI Foods adresu:
|
(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (EB susijungimų reglamentas).
(2) OL C 56, 2005 3 5, p. 32 (Komunikatas dėl supaprastintos procedūros).
|
31.5.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 153/5 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją
(Byla COMP/M.6953 – Bain Capital Investors/Golden Gate Capital/BMC Software)
Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka
(Tekstas svarbus EEE)
2013/C 153/05
|
1. |
2013 m. gegužės 24 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „Bain Capital Investors, LLC“ (toliau – „Bain Capital Investors“, JAV) ir „Golden Gate Capital Opportunity Funds“ (toliau – „Golden Gate Capital“, JAV) pirkdamos akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „BMC Software, Inc.“ (toliau – BMC, JAV) kontrolę. |
|
2. |
Įmonių verslo veikla:
|
|
3. |
Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka. |
|
4. |
Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6953 – Bain Capital Investors/Golden Gate Capital/BMC Software adresu:
|
(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (EB susijungimų reglamentas).
(2) OL C 56, 2005 3 5, p. 32 (Komunikatas dėl supaprastintos procedūros).
|
31.5.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 153/6 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją
(Byla COMP/M.6917 – FSI/Merit/Yildirim/CMA CGM)
(Tekstas svarbus EEE)
2013/C 153/06
|
1. |
2013 m. gegužės 24 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Fonds Stratégique d'Investissement“ (toliau – FSI, Prancūzija) pirkdama akcijas, kartu su „Merit Corporation“ (toliau – „Merit“, Libanas) ir „Yildirim Holding“ (toliau – „Yildirim“, Turkija) įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės CMA CGM (toliau – CMA CGM, Prancūzija) kontrolę. |
|
2. |
Įmonių verslo veikla:
|
|
3. |
Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. |
|
4. |
Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6917 – FSI/Merit/Yildirim/CMA CGM adresu:
|
(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (EB susijungimų reglamentas).
|
31.5.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 153/7 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją
(Byla COMP/M.6454 – Limagrain/KWS/Genective JV)
(Tekstas svarbus EEE)
2013/C 153/07
|
1. |
2013 m. gegužės 23 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį ir po perdavimo pagal 4 straipsnio 5 dalį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „Vilmorin & Cie SA“ (toliau – VCO, Prancūzija), kontroliuojama „Limagrain Group“ (toliau – „Limagrain Group“, Prancūzija), ir KWS SAAT AG (toliau – KWS, Vokietija) pirkdamos akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „Genective SA“ (toliau – „Genective“, Prancūzija) kontrolę. |
|
2. |
Įmonių verslo veikla:
|
|
3. |
Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. |
|
4. |
Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6454 – Limagrain/KWS/Genective JV adresu:
|
(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (EB susijungimų reglamentas).
KITI AKTAI
Europos Komisija
|
31.5.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 153/8 |
Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą
2013/C 153/08
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.
PAKEITIMO PARAIŠKA
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006
dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)
PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ
„CILIEGIA DI MAROSTICA“
EB Nr.: IT-PGI-0105-01057-27.11.2012
SGN ( X ) SKVN ( )
1. Keičiamos produkto specifikacijos dalys
|
— |
|
Produkto pavadinimas |
|
— |
☒ |
Produkto aprašymas |
|
— |
|
Geografinė vietovė |
|
— |
|
Kilmės įrodymas |
|
— |
☒ |
Gamybos būdas |
|
— |
|
Ryšys su geografine vietove |
|
— |
☒ |
Ženklinimas etiketėmis |
|
— |
|
Nacionaliniai reikalavimai |
|
— |
|
Kita (nurodyti) |
2. Pakeitimo (-ų) pobūdis
|
— |
☒ |
Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas |
|
— |
|
Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka neskelbti, pakeitimas |
|
— |
|
Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio nereikia keisti paskelbto bendrojo dokumento (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis) |
|
— |
|
Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis) |
3. Pakeitimas (-ai)
Produkto aprašymas
Atsižvelgus į specifikacijos 5 straipsnyje pateikto veislių sąrašo pakeitimus, minimalus vartoti skirtų šviežių uogų, žymimų saugoma geografine nuoroda „Ciliegia di Marostica“, skersmuo padidintas nuo 20 mm iki 23 mm.
Prekinės šviežio produkto savybės yra apibrėžtos taikytinuose Bendrijos nuostatuose.
Nustatyta, kad nevisiškai sveiki, be kotelių ir apskritai prastesnės kokybės produktai gali būti naudojami pramoniniam perdirbimui, net jei jų skersmuo nesiekia 23 mm. Šia informacija siekiama patikslinti produkto naudojimo perdirbimui taisykles.
Gamybos būdas
Praplėstas veislių sąrašas. Leistinų veislių sąrašas buvo atnaujintas įtraukiant į jį veislių, kurias auginant pasiekiama geresnių rezultatų ir kurių auginimo ir, svarbiausia, kokybės (didesnės, skanesnės ir geriau išsilaikančios uogos) ypatumai labiau atitinka dabartinės rinkos sąlygas. Taip siekiama skatinti keisti rinkos paklausos nebeatitinkančias išvestines veisles naujomis kartu išlaikant kuo didesnę vietinių veislių biologinę įvairovę.
„Ulster“ veislė buvo pašalinta iš sąrašo, nes šiuo metu ji jau nebeauginama nurodytoje vietovėje.
Pakeistas ir supaprastintas auginimo būdo aprašymas. Auginimo būdo aprašymas buvo pakeistas ir supaprastintas nustačius naujiems ir jau veikiantiems vyšnių ūkiams skirtas glaustas ir išsamias taisykles. Naujuose ūkiuose leidžiami taikyti auginimo būdai buvo patikslinti konkrečiomis su dirvos paruošimu ir sodinamąja medžiaga susijusiomis nuostatomis. Be to, buvo pakeisti ir kai kurie visų rūšių ūkiams taikomi reikalavimai, susiję su dirvos savybėmis, medžių sodinimo tankumu, ūkininkavimo rūšimis, kova su kenkėjais, tręšimu ir drėkinimu.
Produktų sandėliavimas. Buvo nustatytos taisyklės, pagal kurias, siekiant išsaugoti per 48 valandas nuo nuskynimo neparduotų vyšnių kokybę, uogos turi būti šaldomos arba apdorojamos kitais uogų kvėpavimo spartą lėtinančiais būdais.
Ženklinimas etiketėmis
Pakuotės. Atsižvelgus į iškilusį mažesnių pakuočių poreikį nustatytas naujas mažiausias leistinas pakuoti kiekis – 250 g.
Leistinasis nuokrypis. Nustatyta, kad dydžiu ir spalva besiskiriančios uogos gali sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. vienos pakuotės vyšnių kiekio arba svorio.
Logotipas. Geografinės nuorodos logotipe esančio lapelio spalva suvienodinta su uogos, vaizduojančios saugoma geografine nuoroda „Ciliegia di Marostica“ žymimas uogas, kotelio spalva. Be to, pasiūlyta supaprastinti logotipo užrašą – vietoje „Ciliegia di Marostica Ciliegia IGP“ rašyti „Ciliegia di Marostica IGP“, kad produktą lengviau atpažintų vartotojai.
Galiausiai, kad logotipą būtų galima veiksmingiau naudoti reklaminėje medžiagoje, buvo atsisakyta dydžio reikalavimų paliekant tik privalomą logotipo aukščio ir pločio santykį, lygų 1,2.
Buvo numatyta galimybė leisti keisti santrumpą „IGP“ visais žodžiais. Taip pat aiškiai nurodyta, kad privalu naudoti ES ženklą.
BENDRASIS DOKUMENTAS
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006
dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (3)
„CILIEGIA DI MAROSTICA“
EB Nr.: IT-PGI-0105-01057-27.11.2012
SGN ( X ) SKVN ( )
1. Pavadinimas
„Ciliegia di Marostica“
2. Valstybė narė arba trečioji šalis
Italija
3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas
3.1. Produkto rūšis
|
1.6 klasė. |
Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai. |
3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas
„Ciliegia di Marostica“ vadinamos toliau išvardytoms grupėms priklausančių veislių uogos:
|
— |
labai ankstyvos veislės „Sandra“ ir „Francese“ (pastaroji apima „Bigarreau Moreau“ ir „Burlat“ veisles), |
|
— |
vidutiniškai ankstyva veislė „Roana“ ir ankstyva „Durone“ veislė „Roman“, |
|
— |
vėlyvos veislės „Milanese“, „Durone Rosso“ (panaši į „Ferrovia“) ir „Bella Italia“, |
|
— |
„Sandra Tardiva“, |
|
— |
„Van“, „Giorgia“, „Ferrovia“, „Durone Nero I“, „Durone Nero II“ ir „Mora di Cazzano“ veislės. |
Taip pat leistinos šios veislės: „Bella di Pistoia“ („Durone Rosso“), „Black Star“, „Early Bigi“, „Grace Star“, „Kordia“, „Lapins“, „Marostegana“, „Prime Giant“, „Regina“ ir „Folfer“.
Vartoti skirtos šviežios „Ciliegia di Marostica“ uogos yra didelės ir sodrios spalvos, kuri, priklausomai nuo veislės, gali būti nuo skaisčiai raudonos iki tamsiai raudonos spalvos.
Parduodamos vartoti skirtos šviežios uogos turi būti sveikos, su koteliais, švarios, be pastebimų nešvarumų paviršiuje.
Vartoti skirtų šviežių uogų skersmuo turi būti ne mažesnis nei 23 mm.
Kitos paskirties (pvz., konditerijos gaminiams skirtos) uogos gali būti be kotelių, nevisiškai sveikos ir mažesnės nei 23 mm.
3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)
—
3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)
—
3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje
Visi „Ciliegia di Marostica“ uogų auginimo ir derliaus nuėmimo etapai turi vykti nurodytoje geografinėje vietovėje.
Parduodamos vartoti skirtos šviežios uogos turi būti skintos rankomis.
3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės
Uogos turi būti pakuojamos į tarą tvirtais šonais. Standartų neatitinkančios ir per mažos uogos turi būti atrinktos ir pašalintos gamybos vietoje.
Iki parduodant uogos turi būti laikomos vėsioje ir tamsioje vietoje, kad nepablogėtų jų kokybė ir nesutrumpėtų galiojimo laikas.
Per 48 valandas nuo nuskynimo neparduoti produktai turi būti deramai atšaldomi arba apdorojami kitais uogų medžiagų apykaitą lėtinančiais būdais.
3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės
Parduodamos vartoti skirtos šviežios „Ciliegia di Marostica“ uogos turi būti pakuojamos į specialią įvairaus dydžio – nuo 250 g iki 10 kg – tarą.
Pakuojant privaloma naudoti netoksiškas, naujas ir švarias medžiagas, geriausia – medieną, plastiką arba kartoną.
Kiekvienos pakuotės turinys turi būti vienarūšis – joje turi būti tik vienos veislės ir vienodos kokybės vyšnios.
Dydžiu ir spalva besiskiriančios uogos gali sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. vienos pakuotės produktų kiekio arba svorio.
Privaloma naudoti ES ženklą.
Kiekviena pakuotė turi būti pažymėta šiuo geografinės nuorodos logotipu:
4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas
„Ciliegia di Marostica“ auginimo vietovė apima devynių Vičencos provincijos savivaldybių – Marostikos, Salčedo, Fara Vičentino, Bregancės, Masono, Molvenos, Pjanecės, Basano ir Skjavono – administracines teritorijas.
5. Ryšys su geografine vietove
5.1. Geografinės vietovės ypatumai
„Ciliegia di Marostica“ auginimo vietovė dokumentuose jau seniai minima kaip itin tinkama vyšnioms auginti. Ne vienas autorius yra teigiamai atsiliepęs apie šioje vietovėje užaugintų vyšnių kokybę.
Šiaurinę vietovės dalį sudaro maždaug 100–400 m aukščio kalvų virtinė, o pietinėje dalyje plyti apie 90–100 m virš jūros lygio iškilusios plynaukštės.
Daugiausia iš terciaro periodo bazalto uolienų susiformavusi dirva, kurioje auginamos vyšnios, yra labai derlinga, joje nedaug azoto, bet gausu kalio.
Dėl tokios substrato sudėties ir pietinėje pusėje esančio nuolydžio neužsistovi vanduo ir nesikaupia cukrūs.
Šiai vietovei, kurią iš šiaurės pusės saugo Alpės ir Dolomitinės Alpės, būdingas švelnus ir gaivus klimatas, joje beveik nebūna rūko.
5.2. Produkto ypatumai
Šios vyšnios yra širdies formos, didelės, nuo skaisčiai raudonos iki tamsiai raudonos spalvos, vidutiniškai sultingos, saldaus ir labai malonaus skonio.
5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys
„Ciliegia di Marostica“ su auginimo vietove sieja tai, kad ši vietovė nuo XV a. iki dabar tradiciškai garsėja šiomis uogomis.
Apie vyšnių auginimą ant Marostikos kalvų užsimenama dar Romos imperijos laikų ir vėlesnių epochų istoriniuose šaltiniuose.
„Ciliegia di Marostica“ pagarsėjimo ištakų galima ieškoti viename senovės pasakojime apie du riterius, kurie 1454 m. žaidė gyvųjų šachmatų partiją varžydamiesi dėl jaunutės Taddeo Parisio, „puikiųjų Marostikos žemių ir pilies“ savininko ir valdytojo, dukters rankos. Sužaidus šią partiją laimėtojui atiteko valdytojo dukters ranka, o pralaimėtojas vedė valdytojo seserį. Šiam džiugiam įvykiui atminti Taddeo Parisio įsakė apsodinti visą vietovę vyšniomis.
Regioniniame vyšnių festivalyje („Mostra regionale delle ciliegie“), kuris kasmet gegužės pabaigoje rengiamas auginimo vietovėje, paminint šį įvykį išrenkamos dvi merginas, kurios vaidinime pagal šį pasakojimą vaidina nuotakas.
Nuo 1882 m. Marostikos vietovėje veikia vyšnių turgus – tai byloja apie ilgaamžę šios vietovės vyšnių auginimo tradiciją.
Be to, Marostikos regione yra Basano mieste prasidedantis Vyšnių takas, kuriuo einant – iš pradžių lyguma, vėliau per kalvas ir slėnius – aplankomos visos su vyšnių auginimu susijusios vietos.
„Ciliegia di Marostica“ išgarsėjo visų pirma dėl to, kad šių uogų augintojai gerai išmano vyšnių sodų, kurie dažnai yra išsidėstę ant kalvų ir šlaitų, sodinimo ir priežiūros paslaptis, ir dėl ypatingos atidos, su kuria vyšnios skinamos rankomis.
Įgūdžiai, susiformavę švelnaus klimato Vičencos provincijos kalvų šlaituose be perstojo auginant vyšnias, jau kelis šimtmečius padeda subrandinti dėl spalvos, sultingumo ir saldumo itin vertinamas uogas.
Nuoroda į paskelbtą specifikaciją
(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (4) 5 straipsnio 7 dalis)
Ministerija, paskelbdama saugomos geografinės nuorodos „Ciliegia di Marostica“ pripažinimo paraišką 2012 m. spalio 19 d.Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 245, pradėjo nacionalinę prieštaravimų teikimo procedūrą.
Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje:
http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335
arba
tiesiogiai Žemės ūkio, maisto produktų ir miškininkystės ministerijos interneto svetainėje (http://www.politicheagricole.it), ekrano dešinėje viršuje paspaudus nuorodą „Qualità e sicurezza“ (Kokybė ir saugumas), po to – „Disciplinari di produzione all'esame dell'UE“ (ES nagrinėjamos specifikacijos).
(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.
(2) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.
(3) Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.
(4) Žr. 3 išnašą.
|
31.5.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 153/13 |
Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą
2013/C 153/09
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.
BENDRASIS DOKUMENTAS
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006
dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)
„STAKLIŠKĖS“
EB Nr.: LT-PGI-0005-0819-27.07.2010
SGN ( X ) SKVN ( )
1. Pavadinimas
„Stakliškės“
2. Valstybė narė arba trečioji šalis
Lietuva
3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas
3.1. Produkto rūšis
|
1.8 klasė – |
kiti Sutarties I priede išvardinti produktai (prieskoniai ir kt.) |
3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas
Midus „Stakliškės“ – tai skaidrus gintarinės spalvos alkoholinis gėrimas, kuris gaminamas tradiciniu būdu natūraliai fermentuojant midaus misą su augalinių žaliavų (apynių, liepų žiedų, kadagio uogų) priedu. Medaus ir prieskoninių žaliavų kompozicija suteikia gėrimui būdingą, aiškiai išreikštą medaus skonį su saldžiai rūgštoku prieskoniu ir pikantišką aromatą. Visas etilo alkoholis miduje gaunamas tik natūralios fermentacijos būdu. Gaminant midų nenaudojama cukraus ar kitų saldinimo medžiagų, dažiklių, aromatinių medžiagų ar konservantų, stiprumas nekoreguojamas etilo alkoholiu.
Midaus „Stakliškės“ fizikinės cheminės savybės:
|
— |
etilo alkoholio kiekis gėrime – 12 ± 1 % tūrio, |
|
— |
cukraus kiekis – 160 ± 8 g/dm3, |
|
— |
titruojamųjų rūgščių kiekis, perskaičiavus į citrinų rūgštį – 7 ± 0,5 g/dm3, |
|
— |
bendrasis ekstrakto kiekis – 180 ± 8 g/dm3, |
|
— |
lakiųjų rūgščių kiekis, perskaičiavus į acto rūgštį, ne daugiau kaip 1,5 g/dm3, |
|
— |
geležies kiekis neturi viršyti 10 mg/dm3, |
|
— |
sieros dioksido ir sulfitų bendras kiekis neturi viršyti 200 mg/dm3. |
3.3. Žaliavos (taikoma tik apdorotiems produktams)
Žaliavos:
|
— |
vanduo, |
|
— |
natūralus bičių medus, atitinkantis šiuos reikalavimus:
|
|
— |
žemutinio rūgimo alaus mielių kultūra iki 5 % misos koncentracijos, |
|
— |
prieskoninės žolelės (3,5 g/litrui):
|
Midaus „Stakliškės“ misa ruošiama maišant lygiomis dalimis pagal svorį medų ir vandenį – 1 dalis medaus ir 1 dalis vandens.
3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams)
—
3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje
|
I. |
Medaus tirpinimas, skysto medaus perpylimas ir į paviršių išplaukusių putų ir meduje esančių priemaišų pašalinimas. |
|
II. |
Apynių ir kitų prieskoninių žaliavų nuoviro gamyba: nuoviro atšaldymas, perkošimas ir dozavimas. |
|
III. |
Skysto medaus, reikiamo vandens kiekio ir nuoviro perpumpavimas į pasterizavimo katilą. Midaus misos pasterizavimas. |
|
IV. |
Midaus misos perpumpavimas ir atšaldymas. |
|
V. |
Midaus misos fermentavimas. |
|
VI. |
Midaus skaidrinimas. |
|
VII. |
Midaus brandinimas ne mažiau kaip 9 mėnesius. |
|
VIII. |
Midaus filtravimas ir išpilstymas į tarą. |
3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės
Paruoštas midus „Stakliškės“ iš karto po brandinimo ir filtravimo turi būti išpilstomas į įvairios formos ir talpos stiklinę, keraminę ar kitokią suvenyrinę tarą, nes vežant arba laikant tarpinėse saugyklose sąlytis su oru sukeltų oksidacijos riziką, kas neigiamai paveiktų šiam midui būdingas juslines savybes. Be to, sąlytis su oru sudarytų galimybę patekti actarūgštėms bakterijoms ar kitiems mikroorganizmams, kas sukeltų produkto žalingą rūgimą.
3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės
—
4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas
Geografinė vietovė yra Stakliškių seniūnija.
5. Ryšys su geografine vietove
5.1. Geografinės vietovės ypatumai
Geografinę nuorodą „Stakliškės“ sudaro miestelio, įsikūrusio aukštumų bei miškų apsuptoje dauboje, kuriame gaminamas midus, pavadinimas. Vietovė yra palanki bitininkystei ir kitų žaliavų, naudojamų midui, gamybai, nes 60 proc. teritorijos užima žemės ūkio naudmenos, 23 proc. – miškai, 17 proc. – vandenys ir kitos paskirties plotai.
Istorija:
Stakliškių miestelio vardas pirmą kartą paminėtas 1375 m. kryžiuočių kronikose, jis kilęs iš žodžio „Stokielyšek“. Pasak istorijos, tarp ponų per medžioklę įvyko ginčas, kas išgers 100 stikliukų midaus. Vienas ponas išgėrė ir iš nuostabos sušuko „Stokielyšek“, taip kraštą pradėta vadinti Stokielyček – Stakliškės.
Seniausia konkreti rašytinė informacija apie midaus vartojimą baltų žemėje – Wulfstano pasakojime apie 890 m. Šis keliautojas ir pirklys pats apsilankė Pabaltijo žemėse ir žinių gavo iš pirminių šaltinių, jog šiose vietovėse būta labai daug medaus ir iš jo gaminamas gėrimas. Karaliai ir diduomenė geria kumelių pieną, neturtingieji ir vergai geria midų. Aisčiai alaus nedaro, nes yra užtenkamai midaus. XIV a. pradžios kryžiuočių metraštininkas Petras Dusburgietis teigė, jog lietuvių protėviai geria paprastą vandenį, medaus vyną, vadinamą midumi, taip pat kumelių pieną, tik jo niekad negeria nepašventinto.
Midus tapo savotiška legenda, kurią naujai atgaivinti pabandyta jau XX a. pradžioje, ir tik po Antrojo pasaulinio karo Stakliškių midaus gamyklos inžinierius technologas Aleksandras Sinkevičius užsibrėžė atkurti senovėje (XV–XVIII amžiuje) gaminto iš laukinių bičių medaus ir įvairių žolelių midaus receptą ir atnaujinti tradicinio, natūralaus, nespirituoto midaus, kuris tuo metu nebebuvo gaminamas nei Lietuvoje, nei kaimyninėse šalyse, gamybą.
A. Sinkevičiui teko praeiti nelengvą kelią, kol 1957 m. pavyko gauti tuometinėje visuomeninėje santvarkoje leidimą gaminti midų. 1958 m. rugsėjo 8 d. senajame Stakliškių alaus daryklos virimo skyriuje išverdami pirmieji 700 litrų misos midui. Nuo tada midus „Stakliškės“ buvo pradėtas gaminti pramoniniu būdu. Tačiau, kaip rašoma Aivaro Ragausko knygoje „Aleksandras Sinkevičius (1908–1989). Trečdalis gyvenimo, paskirto lietuviškam midui“ (Vilnius, 2008), „buvo sunku įvykdyti nustatytus planus, pavyzdžiui, 1964 m. gamybos planas įvykdytas 91 proc. Kadangi nebuvo atitinkamos gamybinės bazės ir laboratorijos, tad buvo nelengva užtikrinti pastovią midaus kokybę, ypač kai apie ją daugelis neturėjo kiek geresnio supratimo“. Todėl 1963 m. midaus gamyboje buvo patirta didelių nuostolių. Ir tik po ilgų receptūros, žolelių santykio ir gamybos proceso derinimo veiksmų 1967 m. sausio 12 d. A. Sinkevičius rašte Nr. 24 LTSR prokurorui V. Galinaičiui ir kitiems pareigūnams (Stakliškių midaus gamybos archyvas) rašė: „Primityviausiomis sąlygomis pagaminau tokius gaminius, kurių negali pagaminti mechanizuotos įmonės, tai čia ir yra aukšta kokybė“.
1967 m. sausio 18 d. buvo parengta pirmoji šio midaus gamybos technologinė instrukcija, kurioje buvo aprašytos žaliavos ir visas midaus gamybos procesas, o 1968 m. parengtos techninės sąlygos, kurias atitinka ir iki šių dienų gaminamas midus „Stakliškės“.
Stakliškių midaus gerą vardą patvirtina nuolat auganti jo paklausa, nes 1977 m. midaus „Stakliškės“ pagaminta 60 000 litrų, o 1978 m. – 80 000 litrų. Jau 1989 m. pirmosios šio midaus partijos buvo išvežtos į Didžiąją Britaniją ir Jungtines Amerikos Valstijas, šiuo metu jis eksportuojamas į Lenkiją, Belgiją, Latviją, Kiniją, Izraelį ir kitas šalis.
Iki šių dienų Stakliškių midaus tradicinis gamybos būdas ir šios geografinės vietovės gamintojų profesiniai įgūdžiai, perduodami iš kartos į kartą, užtikrina šio ilgai brandinamo, subtilaus skonio ir aromato gėrimo autentiškumą. Tai įrodo 2002 m. midui „Stakliškės“ VŠĮ „Kulinarinio paveldo fondas“ suteiktas kulinarinio paveldo statusas, patvirtinantis, jog jis pagamintas iš tradicinių žaliavų, remiantis tradicinėmis technologijomis, bei 2010 m. Žemės ūkio ministerijos suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas, patvirtinantis, jog midus „Stakliškės“ yra tradicinis gaminys, atitinkantis senąsias autentiškas tradicines produkto savybes, sudėtį bei gamybą.
5.2. Produkto ypatumai
Midui „Stakliškės“ būdingą aiškiai išreikštą medaus skonį su saldžiai rūgštoku prieskoniu ir pikantišką aromatą suteikia subalansuotas cukraus bei rūgšties santykis, tradicinis gamybos būdas – ilga natūrali fermentacija (iki 90 parų) ir ilgas midaus brandinimas (ne mažiau kaip 9 mėn.) bei tradicinė produkto receptūra – midaus gamybai naudojamas tik natūralus bičių medus ir prieskoninės žolelės (apyniai, liepų žiedai ir kadagio uogos). Midus „Stakliškės“ skiriasi nuo aplinkiniuose kraštuose gaminamų midaus rūšių tuo, kad visas etilo alkoholio kiekis išgaunamas natūralios fermentacijos būdu, o nėra koreguojamas etilo alkoholiu, medus negali būti pakeičiamas cukrumi, atitinkamomis saldinimo medžiagomis ar medaus distiliatu.
Produkto ypatingumą ir gerą vardą pagrindžia rinkos analizės ir tyrimų grupės UAB „RAIT“ 2007 m. atliktas tyrimas, kuris parodė, kad midus „Stakliškės“ iš kitų tos pačios rūšies gėrimų išsiskiria aukšta kokybe (pripažino 70 proc. respondentų), geru skoniu (pripažino 59 proc. respondentų), labai malonaus kvapo (pripažino 51 proc. respondentų). Taip pat šiam gėrimui dažnai priskiriamos stipraus skonio (pasisakė 39 proc. respondentų), patrauklaus įpakavimo (pasisakė 36 proc. respondentų), skirto vyresnio amžiaus žmonėms (pasisakė 36 proc. respondentų) bei brangaus gėrimo (pasisakė 40 proc. respondentų) savybės.
5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys
Midaus „Stakliškės“ saugomos geografinės nuorodos pagrindas – 5.2 punkte nurodytomis savybėmis pasižyminčio produkto istorija, tradicinis žmonių gebėjimas išsaugoti gamybos ypatumus ir geras vardas.
Gerą vardą midus „Stakliškės“ įgijo todėl, kad tai yra tradicinis gaminys. Jau 1969 m. išspausdintoje knygoje „Lietuviškas midus“ (Kaunas, 1969) rašoma, kad Stakliškių midus yra „savotiškas originalus nacionalinis gėrimas, kuris buvo gaminamas žiloje senovėje. Tai nestiprus, rūgštokas, bet labai kvapnus ir švelnus vitaminizuotas gėrimas, pavadintas miestelio, kuriame sutelkta lietuviško midaus gamyba, vardu. Gėrimas skaidrios gintaro spalvos. Įpiltas į taurę, jis tarytum dvelkia maloniais žydinčios pievos kvapais“.
Midaus „Stakliškės“ gerą vardą įrodo tarptautinėje „AgroBalt‘98“ parodoje gautas apdovanojimas – aukso medalis bei Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros 2004 m. organizuotoje Lietuvos maisto produktų ir gėrimų gaminių degustacijoje „Degustalit“ gautas diplomas, pripažįstantis šį midų skaniausiu gėrimu.
Midaus „Stakliškės“ pripažinimą ir populiarumą patvirtina reguliariai pasirodantys regioninėje ir nacionalinėje spaudoje straipsniai bei informacija leidiniuose ir internete: „Stakliškių midus“ (Mūsų sodai, 1964, Nr. 5); „Kur Stakliškių auksas ir sidabras“ (Švyturys, 1968, Nr. 24); „Stakliškių midus“ (Laisvė, 1983 m. lapkričio 25 d.); „Metai, kaip lietuviškas midus“ (Kooperatininkas, 1988, Nr. 9); „Stakliškės“ (Šiaurės Atėnai, 2003, Nr. 646); „AgroBalt: pirmoji lietuviškų maisto produktų ir gėrimų degustacija“ (Elta, 2004 m. birželio 9 d.); „ „Ida Basar“ Europos Parlamente išlaikė pirmąjį lietuviškų vaišių egzaminą“ (meniu. lt, 2004 m. spalio 11 d.); „ „Lietuviškas midus“ degtinės gaminti nesirengia“ (BNS, 2006 m. balandžio 14 d.).
Stakliškių miestelio vardą Lietuvos gyventojai sieja tik su šiuo gėrimu. Midus „Stakliškės“ suvaidino savo vaidmenį išlaikant lietuvišką tapatybę sovietiniais laikais, o šiandien jis yra puikus Lietuvos „ambasadorius“ užsienyje ir reprezentuoja Lietuvą – renkant suvenyrą ar dovaną iš Lietuvos greta gintaro ar šakočių visuomet rikiuojasi šis gėrimas. Nuo 2011 m. UAB „Lietuviškas midus“ pravedama pažintinė ekskursija, kurios metu lankytojai supažindinami su senoviniu midaus gaminimo būdu ir turi galimybę degustuoti ir įvertinti šį ir kitus įvairius gėrimus. Degustacijose lankytojai suteikia pirmenybę midui „Stakliškės“ dėl jo skoninių savybių ir pavadinimo, kuris siejasi su aplankyta vietove. Per 2011 metus apsilankė 1 040 lankytojų, o jau 2012 m. jų skaičius sieks apie 1 800, kas taip pat patvirtina Stakliškių midaus gerą vardą.
Nuoroda į paskelbtą specifikaciją
(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (3) 5 straipsnio 7 dalis)
http://www.zum.lt/l.php?tmpl_into=middle&tmpl_id=2702
(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.
(2) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.
(3) Žr. 2 išnašą.