4.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 127/1

(1)

iš Europos patariamojo statistikos komiteto atsistatydino tiesiogiai paskirta Tarybai atstovaujanti narė Maria Lucilia SALEMA E CARVALHO;

(2)

atsižvelgdama į minėtą atsistatydinimą, Taryba nusprendė skirti Maurizio VICHI Europos patariamajame statistikos komitete Tarybai atstovaujančiu nariu,

4.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 127/2

4.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 127/3

(1)

pagal finansinio reglamento 84 straipsnį ir 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 (4) dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių 94 straipsnį (toliau – taikymo taisyklės), prieš nustatant Sąjungos biudžeto išlaidų paskirtį institucija arba jos įgaliotos valdžios įstaigos priima finansavimo sprendimą, kuriame išdėstomi pagrindiniai su biudžeto išlaidomis susijusio veiksmo elementai;

(2)

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1268/2012 nustatyta, kaip išsamiai turi būti aprašyta finansavimo sprendimo sistema;

(3)

2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (5), 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta kaip tinklas veikianti skubių pranešimų sistema, skirta pranešti apie tiesioginę arba netiesioginę maisto ar pašarų keliamą riziką žmonių sveikatai, ir taisyklės, kaip Komisijai valdyti tą tinklą;

(4)

2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (6) 28 straipsniu Komisija įpareigojama sudaryti ir tvarkyti viešai prieinamą genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registrą;

(5)

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (7) 20 straipsniu Komisija įpareigojama sukurti ir tvarkyti teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą registrą;

(6)

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1334/2008 dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91, reglamentus (EB) Nr. 2232/96 ir (EB) Nr. 110/2008 bei Direktyvą 2000/13/EB (8) 25 straipsnyje nurodyta, kad Sąjunga sudaro kvapiųjų medžiagų sąrašą;

(7)

2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/220/EEB (9) 31 straipsnio 2 dalimi Komisija įpareigojama sukurti vieną ar kelis registrus, skirtus informacijai apie GMO genetines modifikacijas, kurią galima naudoti konkretiems GMO produktams aptikti ir identifikuoti, registruoti, kad būtų lengviau vykdyti kontrolę ir patikrinimus po pateikimo rinkai;

(8)

1997 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 258/97 dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų (10) 4–8 straipsniais reikalaujama, kad būtų nustatytas ir tvarkomas ES valstybių narių ir Europos Komisijos greito keitimosi duomenimis tinklas, leidžiantis saugiau tvarkyti konfidencialią informaciją;

(9)

2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvos 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (11) 2 straipsnio 1 dalies i punkte ir 21 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sukuriamas pranešimų apie naujus kenksmingų organizmų aptikimo atvejus, rekomendacijų dėl nacionalinių inspektorių, vykdančių fitosanitarinius patikrinimus, veiklos gairių nustatymo ir nacionalinių inspektorių žinių tobulinimo programų tinklas;

(10)

1969 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvos 69/464/EEB (12) dėl bulvių vėžio kontrolės 10 straipsnyje, 1993 m. spalio 4 d. Tarybos direktyvos 93/85/EEB dėl bulvių žiedinio puvinio kontrolės (13) 1 straipsnio a punkte ir 2 straipsnyje, 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 98/57/EB dėl Ralstonia solanacearum (Smith) Yabuuchi et al. kontrolės (14) 1 straipsnio a punkte ir 2 straipsnyje ir 2007 m. birželio 11 d. Tarybos direktyvos 2007/33/EB dėl bulvinių cistas sudarančių nematodų kontrolės, panaikinančios Direktyvą 69/465/EEB (15), 1, 4 ir 8 straipsniuose nustatyti atitinkamai bulvių vėžio, bulvių žiedinio puvinio, bulvių rudojo puvinio ir bulvinių cistas sudarančių nematodų – labai svarbių bulvių pasėlių ligų – kontrolės reikalavimai. Minėtuose straipsniuose nustatyti griežti reguliarių pirmiau minėtų kenksmingų organizmų atsiradimo stebėsenos tyrimų reikalavimai ir prievolė pranešti Komisijai tų tyrimų rezultatus;

(11)

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinančio Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (16) 76 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta finansuoti duomenų bazės, skirtos visai informacijai apie augalų apsaugos produktus rinkti ir saugoti, kūrimą;

(12)

1968 m. balandžio 9 d. Tarybos direktyvos 68/193/EEB dėl prekybos vynmedžių dauginimo medžiaga (17) 5e straipsnyje nustatyta, kad Komisija turi paskelbti bendrąjį veislių, kurioms taikoma direktyva, katalogą;

(13)

2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos direktyvos 2008/90/EB (18) dėl prekybos vaisinių augalų dauginamąja medžiaga ir sodininkystei skirtais vaisiniais augalais 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad gali būti nuspręsta sudaryti ir paskelbti Bendrąjį veislių sąrašą;

(14)

1999 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvos 1999/105/EB dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija gali paskelbti Patvirtintos sėklinės bazės miško dauginamajai medžiagai gauti Bendrijos sąrašą;

(15)

2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo (19) 17 straipsnio 1 dalyje ir Direktyvos 2002/55/EB dėl prekybos daržovių sėkla (20) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija atitinkamai paskelbia bendruosius žemės ūkio augalų rūšių ir veislių katalogus;

(16)

2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiančio Tarybos direktyvą 91/414/EEB (21) 36 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta nustatyti konsoliduotą duomenų bazę apie Sąjungos teisės aktus dėl pesticidų likučiams nustatytos didžiausios leidžiamosios koncentracijos ir padaryti tokią informaciją viešai prieinamą;

(17)

1996 m. balandžio 29 d. Direktyvos 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių, panaikinančios direktyvas 85/358/EEB ir 86/469/EEB bei sprendimus 89/187/EEB ir 91/664/EEB (22), 8 straipsnyje nustatyta monitoringo planų duomenų bazė;

(18)

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (23), 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta duomenų bazė, skirta galvijų spongiforminių encefalopatijų epidemiologinei priežiūrai;

(19)

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (24) 10 straipsniu reikalaujama, kad būtų eksploatuojamos ir techniškai prižiūrimos duomenų bazės, skirtos bendrai maisto priedų leidimų suteikimo procedūrai;

(20)

Tarybos sprendimo 2009/470/EB 35 straipsnio 1 dalimi leidžiama skirti Sąjungos finansinę pagalbą gyvūnų identifikavimo ir informavimo apie ligas sistemoms sukurti. Todėl Sąjunga, remdamasi 2005 m. kovo 1 d. Komisijos sprendimu 2005/176/EB, nustatančiu šifruotą pranešimo apie gyvūnų ligas formą ir kodus, remiantis Tarybos direktyva 82/894/EEB (25), turėtų skirti finansinį įnašą, skirtą informavimo apie gyvūnų ligas sistemos (ADNS) valdymui ir tobulinimui.

(21)

Tarybos sprendimo 2009/470/EB 36 straipsniu nustatytas Sąjungos finansinis įnašas, skirtas tam tikroms kompiuterinėms sistemoms, kurios yra naudojamos Sąjungos vidaus prekybai ir importui;

(22)

reikia toliau numatyti finansinius įnašus, skirtus 2002 m. gruodžio 30 d. Komisijos sprendimu 2003/24/EB dėl integruotos kompiuterinės veterinarijos sistemos sukūrimo (26) nustatytos integruotos kompiuterinės veterinarijos sistemos TRACES (prekybos kontrolės ir ekspertizių sistema) prieglobai, valdymui ir priežiūrai;

(23)

pagal Tarybos sprendimo 2009/470/EB 27 straipsnį valstybės narės turi pateikti paraiškas dėl likvidavimo ir (arba) stebėsenos programų, ataskaitas ir prašymus atlyginti su patvirtintomis programomis susijusias išlaidas; sukūrus internetinę paraiškų, ataskaitų ir prašymų atlyginti išlaidas teikimo sistemą būtų lengviau tvarkyti informaciją;

(24)

siekiant užtikrinti koordinavimą ir veiksmingą Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato IT plano įgyvendinimą šiuo atskiru sprendimu turėtų būti patvirtinta 2013 m. minėtų veiksmų darbo programa ir kartu jiems skirtas finansavimas;

(25)

šis sprendimas taip pat yra iš Sąjungos biudžeto dengiamų netiesioginio centralizuoto arba jungtinio valdymo išlaidų finansavimo sprendimas;

(26)

remiantis finansinio reglamento 92 straipsniu ir taikymo taisyklių 111 straipsnio 5 dalimi, pagal šį finansavimo sprendimą galima mokėti taip pat delspinigius;

(27)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

biudžeto eilutė 17 04 02 01: 4 889 000 EUR;

b)

biudžeto eilutė. 17 04 04 01: 1 350 000 EUR;

c)

biudžeto eilutė 17 04 07 01: 1 051 000 EUR.

4.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 127/14

i)

1 zonos;

ii)

3 zonos 4, 5, 6, 7 ir 8 blokų;

iii)

4 zonos 1 ir 2 blokų; ir

iv)

6 zonos.

i)

2 zonos;

ii)

3 zonos 1, 2 ir 3 blokų;

iii)

4 zonos 3, 4, 5, 6 ir 7 blokų;

iv)

5 zonos; ir

v)

7 zonos.

4.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 127/15

4.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 127/16

1.

2013 m. balandžio 26 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Barry Callebaut AG“ (toliau – BC, Šveicarija) pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, viso įmonės „Petra Foods Limited“ padalinio „Cocoa Ingredients Division“ (toliau – „Petra's Cocoa Ingredients business“, Singapūras) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6872 – Barry Callebaut/Petra Foods — Cocoa Ingredients Division adresu:

4.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 127/17

—



Produkto pavadinimas

—

☒

Produkto aprašymas

—



Geografinė vietovė

—

☒

Kilmės įrodymas

—

☒

Gamybos būdas

—

☒

Ryšys su geografine vietove

—

☒

Ženklinimas etiketėmis

—

☒

Nacionaliniai reikalavimai

—

☒

Kita (formos pakeitimas, kad būtų laikomasi nustatyto plano ir palengvintas skaitymas; sertifikuojančios institucijos pakeitimas)

—

☒

Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas

—



Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka neskelbti, pakeitimas

—



Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio paskelbto bendrojo dokumento keisti nereikia (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis)

—



Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis)

—

Apvirti ryžiai buvo išbraukti iš ryžių, žymimų SGN, sąrašo. Apvirimo procesas Kamarge nebenaudojamas: gaminami greitviriai ryžiai, kai terminis apdorojimas netaikomas, o įpjaunamas perikarpis. Todėl šiems ryžiams apibūdinti naudojami kriterijai „neskaldyti ir rudieji Kamargo ryžiai“.

Šis pakeitimas taip pat turi įtakos santraukai, kurioje apibūdinti apvirti ryžiai 4.2 punkte „Aprašymas“.

—

Baltųjų ryžių ir plikytų ryžių drėgnis buvo padidintas iki nustatytosios neskaldytiems ir rudiesiems ryžiams – 15 % ar mažiau. Dėl džiovinimo apdoroti grūdai tampa trapesni, todėl padidėja selekcionavimo išlaidos (pakartotinis selekcionavimas) ir rizika, kad klientas gaus prastesnės kokybės prekę (galimi po supakavimo atsirandantys įskilimai). Todėl tokiu pakeitimu siekiama sumažinti įskilimo riziką ir taip padėti užtikrinti produkto homogeniškumą. Šis pakeitimas taip pat turi įtakos santraukai 4.2 punkte „Aprašymas“.

—

Inertinių medžiagų kiekis: buvo išbrauktas bendras šiukšlinių priemaišų kiekis paliekant dvi jo sudedamąsias dalis: neorganinių priemaišų kiekį ir organinių medžiagų kartu su kitais grūdais kiekį. Organinių medžiagų kiekis, nustatytas pėdsakų lygmenyje, buvo pakoreguotas iki lygmens, taikomo aukščiausios kokybės ryžiams – 0,05 % ar mažesnio. Šie pakeitimai santraukai įtakos neturi.

—

Perdirbimo kokybė: žaliavinių ryžių kiekis baltuosiuose ir plikytuose ryžiuose, nustatytas pėdsakų lygmenyje, buvo pakoreguotas iki 0,06 % ar mažesnio lygmens, taikomo neskaldytiems, rudiesiems, baltiesiems ir plikytiems ryžiams. Toks pats pakeitimas pritaikytas ir lukštentų ryžių kiekiui baltuosiuose ir plikytuose ryžiuose: kiekis, nustatytas pėdsakų lygmenyje, buvo padidintas iki 0,06 %. Be to, buvo sujungti raudondryžių ir atsitiktinių raudonų ryžių leidžiamo kiekio kriterijai (atsitiktinių raudonų ryžių kiekis baltuosiuose ir plikytuose ryžiuose nustatytas pėdsakų lygmenyje įregistruotai SGN). Toks sujungimas paaiškinamas tuo, kad kriterijai labai panašūs ir juos atskirti kontrolės metu sudėtinga. Todėl toks sujungimas palengvina kontrolę. Raudondryžių ryžių ir atsitiktinių raudonų ryžių kiekis yra atitinkamai 2 % ar mažesnis neskaldytuose ir ruduosiuose ryžiuose ir 1 % ar mažesnis baltuosiuose ir plikytuose ryžiuose. Šie pakeitimai turi įtakos santraukai 4.2 punkte „Aprašymas“.

—

Branda: nesubrendusių grūdų kiekis baltuosiuose ir plikytuose ryžiuose, nustatytas pėdsakų lygmenyje, buvo pakoreguotas iki 0,5 % ar mažiau. Ne iki galo subrendusių grūdų kiekis baltuosiuose ir plikytuose ryžiuose nuo šiol yra mažiau kaip 3 %. Šie pakeitimai turi įtakos santraukai 4.2 punkte „Aprašymas“.

—

Pažeisti ir kūlėti grūdai: panaikintas bendras pažeistų ir kūlėtų grūdų kriterijus; jis pakeistas savo sudedamosiomis dalimis, sujungiant dėmėtų grūdų ir taškuotų grūdų parametrus bei sujungiant geltonų grūdų kriterijų, kuris buvo nustatytas pėdsakų lygmenyje, su gintarinių grūdų kriterijumi. Šiais sujungimais siekiama sugrupuoti tos pačios kilmės (ligos ir blanširavimas) ir kartais sunkiai atskiriamus kontrolės metu trūkumus. Todėl toks sujungimas palengvina kontrolę. Pažeistų (dėmėtų ir taškuotų) grūdų kiekis yra atitinkamai mažesnis nei 0,5 % neskaldytuose ir ruduosiuose ryžiuose ir mažesnis nei 0,3 % baltuosiuose ir plikytuose ryžiuose. Kūlėtų (geltonų ir gintarinių grūdų) kiekis yra mažesnis nei 0,1 % neskaldytuose, ruduosiuose, baltuosiuose ir plikytuose ryžiuose. Šie pakeitimai turi įtakos santraukai 4.2 punkte „Aprašymas“.

Šie pakeitimai (inertinių medžiagų kiekis, perdirbimo kokybė, branda, pažeisti ir kūlėti grūdai) visų pirma atsirado dėl noro supaprastinti kontrolės tyrimus, kai jie neatneša papildomos naudos kokybės atžvilgiu. Tokių pakeitimų tikslas taip pat yra nustatyti ribinę vertę kiekiams, kurie buvo iš pradžių apibrėžti kaip pėdsakai, kad būtų turima minimali išmatuojama mėginio vertė. Taigi iš pradžių kaip pėdsakai nustatyti kiekiai buvo patikslinti, tačiau neviršijant racionalių ribų (pvz., jokiu būdu neviršijant ribų, taikomų aukščiausios kokybės ryžiams), kad nenukentėtų produkto homogeniškumas.

—

Specifikacijoje ir bendrajame dokumente buvo patikslinta, kad ir gryno produkto, ir mišinio grūdo forma būtų tokia pati.

1)

Specifikacijos pakeitimai yra šie:

2)

Specifikacijos patikslinimai yra šie:

Pridedamas etapas „Sklypų parinkimas“:

Reikalavimas, kad kiekviename „Riz de Camargue“ sklype būtų nepriklausomas vandens įvadas ir išleidimas, taip išvengiant vandens išsiliejimo sklypuose, nėra naujas, tačiau dabar jis yra akcentuotas kaip originalus „Riz de Camargue“ gamybos būdas. Šis reikalavimas anksčiau figūravo produkto atitikties sertifikato specifikacijoje, pridėtoje prie 1998 m. paraiškos pripažinti SGN, tačiau nebuvo akcentuotas SGN specifikacijoje.

Jį paryškinant geriau informuojami vartotojai.

—

„Riz de Camargue“ auginimo vietovės ypatumai

Šios dalies įregistruotos SGN specifikacijoje nebuvo.

—

Riz de Camargue“ ypatumai

Šios dalies įregistruotos SGN specifikacijoje nebuvo kaip atskiros, tačiau joje pateikiami specifikacijoje esantys elementai.

—

Kokybė

Pakartojami prieš tai 6.3 skyriuje „Su kilme susijusios savybės“ buvę atitinkami elementai; jie yra papildyti ir pertvarkyti sklandžiau taip, kad vartotojui būtų suprantami aiškiau: ryžių homogeniškumas; Kamargo kokybės lentelė yra gairės ūkio ir kontrolės subjektams.

Ankstesnės specifikacijos elementai, pateikti šioje dalyje, yra šie:

1.6 klasė.

Švieži ar perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai

—

ypač švarūs: neorganinių ir organinių šiukšlinių priemaišų kiekis yra lygus atitinkamai 0,01 % ir 0,05 % ar mažiau,

—

aukštos perdirbimo kokybės: „svetimų“ ryžių procentinė dalis yra maža: žaliavinių ryžių – 0,06 % ar mažiau, raudondryžių ir atsitiktinių raudonų ryžių – 2 % ar mažiau neskaldytuose ir ruduosiuose ryžiuose ir 1 % ar mažiau baltuosiuose ir plikytuose ryžiuose, o prekinių (lukštentų) ryžių – 0,06 % ar mažiau baltuosiuose ir plikytuose ryžiuose. Pažeistų grūdų kiekis yra mažesnis nei 0,5 % neskaldytuose ir ruduosiuose ryžiuose ir mažesnis nei 0,3 % baltuosiuose ir plikytuose ryžiuose. Kūlėtų grūdų yra mažiau nei 0,1 %,

—

grūdai – taisyklingos brandos ir formos: ne iki galo subrendusių grūdų yra 5 % ar mažiau neskaldytuose ir ruduosiuose ryžiuose ir mažiau nei 3 % baltuosiuose ir plikytuose ryžiuose; formos homogeniškumą užtikrina veislių, galinčių būti naudojamų „Riz de Camargue“ auginti, atranka, kurią kasmet atlieka SGN apsaugos ir administravimo įstaiga.

—

Ronos deltos departamente: Arles, Les Saintes Maries de la Mer, Port St Louis du Rhône, Tarascon, Fontvieille

—

Garo departamente: Saint Gilles, Vauvert, Aigues Mortes, Beaucaire, Fourques, Saint Laurent d’Aigouze, Le Cailar, Le Grau du Roi, Aimargues, Bellegarde.

—

lygumos ir labai žemas aukštis virš jūros lygio – jis niekur nesiekia 5 metrų, todėl nesunku rasti lygių plotų, tinkamų užlietoms kultūroms auginti ir vandens lygiui kontroliuoti,

—

požeminiai sūrūs gruntiniai vandenys, kuriuose druskos koncentracija kartais didesnė nei jūros vandenyje,

—

Viduržemio jūros tipo klimatas, kurio ryškiausios savybės yra šios:

—

kai ryžių laukai ruošiami sėjai, sklypai nusausinami – taip sumažinamos patogeninių grybų populiacijos,

—

auginimo metu vandens reguliavimas padeda optimizuoti augalų augimą ir galimą priemonių prieš piktžoles naudojimą,

—

auginimo ciklo pabaigoje nusausinus ryžių laukus sumažėja grūdų sąlyčio su vandeniu galimybė liūčių atveju; toks sąlytis pablogintų derliaus kokybę, derliuje padidėtų inertinių medžiagų kiekis.

—

geras saulėtumas, kai kiekvienais metais ne mažiau kaip 1 750 val. šviečia ryžiams būtina saulė, teigiamai veikia augalų augimą ir užtikrina derliaus reguliarumą

—

dėl Kamargo uždarumo ir stipraus vandens išgarinimo būtina dirbtinai tiekti gėlą vandenį, taip kompensuojant natūralų vandens trūkumą ir kontroliuojant vandens lygį ryžių laukuose. Hidraulinę infrastruktūrą sudaro tinkamai veikiantys siurblių įrenginiai; užimantys apie 80 % žemės ūkio naudmenų ploto. Jos dėka įmanoma kontroliuoti vandens lygį ir tinkamai auginti kultūrą; be to, tai papildoma kovos su ligomis priemonė. Todėl nuimtame ryžių derliuje dėmėtų grūdų dalis yra nedidelė,

—

stiprus ir dažnai pučiantis mistralis, visoje teritorijoje vyraujantis vėjas, auginimo sąlygas padaro sveikesnes, smarkiai sumažina grybelio poveikį ir trukdo vystytis toksinams (mikotoksinui, alfatoksinui).