26.4.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/1

(1)

jau dabar investuojant į jaunų europiečių žmogiškąjį kapitalą bus gauta ilgalaikės naudos ir skatinamas tvarus ir integracinis ekonomikos augimas. Sąjunga galės visapusiškai pasinaudoti aktyvios, inovatyvios ir kvalifikuotos darbo jėgos teikiamais privalumais ir išvengs didžiulių išlaidų, patiriamų dėl jaunuolių, kurie nei dirba, nei mokosi – dabar tokios išlaidos sudaro 1,2 % BVP;

(2)

per krizę jaunimas ypač nukentėjo. Jaunuoliai yra labiau pažeidžiami dėl to, kad keičiasi jų gyvenimo etapai, jiems nepakanka profesinės patirties, jų išsilavinimas kartais per menkas, jų socialinė apsauga dažnai ribota, jiems sunku gauti finansinių išteklių, o jų darbo sąlygos nesaugios. Jaunų moterų darbas dažniau gali būti menkai apmokamas, o darbo sąlygos – nesaugios, o jauniems tėvams, ypač jaunoms mamoms, trūksta tinkamų darbo ir privataus gyvenimo suderinimo priemonių. Be to, kai kurių jaunuolių padėtis labai nepalanki arba jiems kyla diskriminavimo pavojus. Todėl reikia tinkamų paramos priemonių, kartu pripažįstant asmeninę jaunuolių atsakomybę ieškant būdų pradėti ekonominę veiklą;

(3)

Sąjungoje jaunuolių, kurie nei mokosi, nei dirba, yra 7,5 mln. – tai sudaro 12,9 % jaunų (15–24 metų amžiaus) europiečių. Daugelis jų yra baigę tik pagrindinę mokyklą arba nebaigę švietimo ir mokymo įstaigų. Be to, daug jų yra migrantai arba iš nepalankios aplinkos. Terminas „jaunuoliai, kurie nei mokosi, nei dirba“ apima įvairius jaunimo pogrupius, turinčius skirtingų poreikių;

(4)

30,1 % bedarbių iki 25 metų amžiaus Sąjungoje nedirba jau daugiau kaip dvylika mėnesių. Be to, vis daugiau jaunimo aktyviai neieško darbo, taigi jie gali netekti struktūrinės paramos, palengvinančios grįžimą į darbo rinką. Remiantis tyrimais, jaunimo nedarbas gali padaryti neigiamą ilgalaikį poveikį – didėja rizika ateityje neturėti darbo, gauti mažesnes pajamas, taip pat gresia žmogiškojo kapitalo praradimas, skurdas iš vienos kartos pereina į kitą, mažėja motyvacija kurti šeimą, taip skatinamos neigiamos demografinės tendencijos;

(5)

sąvoka „jaunimo garantijos“ šiuo atveju įvardijama kaip situacija, kai jaunimas gauna gerą pasiūlymą dirbti, toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę per keturis mėnesius nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo. Tęstinio mokymo pasiūlymas taip pat galėtų apimti kokybiškas mokymo programas, kurias pabaigus suteikiama pripažinta profesinė kvalifikacija;

(6)

Jaunimo garantijų iniciatyva padėtų siekti trijų strategijos „Europa 2020“ tikslų: 75 % 20–64 metų amžiaus žmonių turi turėti darbą, mokyklos nebaigusių asmenų dalis turėtų būti mažesnė nei 10 % ir bent 20 mln. žmonių turi išbristi iš skurdo ir socialinės atskirties;

(7)

valstybėms narėms skirtose Užimtumo politikos gairėse, priimtose 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimu 2010/707/ES (1), visų pirma 7 ir 8 gairėse, valstybės narės raginamos skatinti jaunimo integraciją į darbo rinką ir kartu su socialiniais partneriais padėti jaunuoliams, ypač tiems, kurie nei dirba, nei mokosi, rasti pirmąjį darbą, įgyti darbo patirties arba suteikti tolesnio išsilavinimo ir mokymosi galimybes, įskaitant gamybinę praktiką, taip pat greitai reaguoti, kai jaunuoliai netenka darbo;

(8)

jau 2005 m. Taryba 2005 m. liepos 12 d. Sprendimu 2005/600/EB (2) priimdama Valstybių narių užimtumo politikos gaires pritarė, kad reikėtų užtikrinti, kad visiems jauniems darbo neturintiems asmenims per šešis nedarbo mėnesius būtų pasiūlyta nauja galimybė. 2008 m. liepos 15 d. Sprendimu 2008/618/EB dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3) Taryba mokyklos nebaigusių jaunuolių atveju laiką sutrumpino iki ne daugiau kaip keturių mėnesių;

(9)

2010 m. liepos 6 d. rezoliucijoje „Dėl jaunimo galimybių dalyvauti rinkoje skatinimo ir stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo“ (4) Europos Parlamentas paragino Komisiją ir Tarybą nustatyti Europos Jaunimo garantijų iniciatyvą, užtikrinančią kiekvienam jaunuoliui Sąjungoje galimybę gauti darbo pasiūlymą, praktiką, papildomus mokymus arba darbą ir mokymąsi kartu po daugiausia keturių mėnesių nedarbo;

(10)

2010 m. rugsėjo 15 d. komunikate „Judus jaunimas“ Komisija valstybes nares paragino diegti Jaunimo garantijų iniciatyvą, kurios įgyvendinimas kol kas labai ribotas. Šia rekomendacija dar kartą ir primygtiniau turėtų būti pakartojama, kad valstybės narės turi siekti šio tikslo, taip pat padėti rengti, įgyvendinti ir vertinti tokias Jaunimo garantijų iniciatyvas;

(11)

2011 m. birželio 17 d. išvadose „Jaunimo užimtumo skatinimas siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų“ Taryba paragino valstybes nares greitai reaguoti, jaunuoliams, kurie nedirba ir nesimoko, įskaitant mokyklos nebaigusius asmenis, sudarant sąlygas mokytis toliau, persikvalifikuoti arba pasinaudoti aktyvumo skatinimo priemonėmis. Tai padėtų siekti tikslo tuos asmenis per kuo trumpesnį laikotarpį grąžinti į švietimo ar mokymo sistemą arba darbo rinką ir sumažinti skurdo ir socialinės atskirties riziką. Taryba pripažino, kad darbo rinkos susiskaidymas gali daryti neigiamą poveikį jaunuoliams, ir paprašė valstybių narių spręsti tokio susiskaidymo problemą;

(12)

2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendacijoje dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių (5), daug dėmesio skirta įrodymais grindžiamos, išsamios ir tarpsektorinės politikos, apimančios priemones, kuriomis mokyklos nebaigę asmenys vėl įtraukiami į švietimo sistemą ir stiprinamas švietimo ir mokymo sistemų ryšys su užimtumo sektoriumi, plėtojimui. Rengdamas 2012 m. biudžetą, Europos Parlamentas palaikė tą požiūrį ir paprašė Komisijos įgyvendinti parengiamuosius veiksmus, kuriais remiamas Jaunimo garantijų iniciatyvos diegimas valstybėse narėse;

(13)

užimtumo srities dokumentų rinkinyje, kurį Komisija pasiūlė 2012 m. balandžio 18 d. komunikate „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“, Komisija valstybes nares, socialinius partnerius ir kitus suinteresuotuosius subjektus paragino imtis aktyvių veiksmų siekiant reaguoti į dabartines užimtumo problemas Sąjungoje, visų pirma į jaunimo nedarbą. Komisija pabrėžė, kad didžiulis darbo vietų kūrimo potencialas yra žaliosios ekonomikos, sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuose, ir tuo tikslu paskelbė tris tolesnių veiksmų planus. 2012 m. spalio 10 d. komunikate „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ Komisija taip pat pabrėžė šešias perspektyvias prioritetines pramoninių inovacijų sritis, kurios padeda pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir tausaus išteklių naudojimo ekonomikos. Užimtumo srities dokumentų rinkinyje Komisija taip pat pabrėžė, kad svarbus vaidmuo tektų (taip pat ir jaunų žmonių atveju) verslumo ugdymui, didesniam verslo steigimo paslaugų bei mikrofinansų prieinamumui ir modelių, pagal kuriuos nedarbo išmokos paverčiamos verslo steigimo dotacijomis, diegimui. Be to, užimtumo srities dokumentų rinkinyje pasiūlyta naudoti užmokesčio subsidijas naujai priimtų į darbą asmenų skaičiui didinti ir tikslinėmis priemonėmis mažinti mokesčių pleištą (daugiausia darbdavių socialinio draudimo įmokas), kad būtų padidintas užimtumas, taip pat siūlomos užimtumo apsaugos teisės aktų subalansuotos reformos, kurios galėtų suteikti jaunimui galimybių gauti kokybišką darbą;

(14)

2012 m. gegužės 24 d. rezoliucijoje dėl Jaunimo galimybių iniciatyvos Europos Parlamentas valstybes nares paragino nacionaliniu lygmeniu imtis greitų ir konkrečių priemonių siekiant užtikrinti, kad jaunuoliai per keturis mėnesius nuo mokyklos baigimo turėtų tinkamą darbą, studijuotų arba (pakartotinai) mokytųsi. Europos Parlamentas pabrėžė, jog Jaunimo garantijų iniciatyva turi iš tiesų pagerinti jaunuolių, kurie nei dirba, nei mokosi, padėtį ir laipsniškai išspręsti jaunimo nedarbo Sąjungoje problemą;

(15)

2012 m. birželio 29 d. išvadose Europos Vadovų Taryba valstybes nares paragino aktyviau stengtis didinti jaunimo užimtumą, kad „per keletą mėnesių po mokyklos baigimo jaunuoliai gautų geros kokybės darbo pasiūlymą, jiems būtų sudarytos tęstinio mokymosi, gamybinės praktikos ar stažuočių galimybės“. Taryba taip pat konstatavo, kad tos priemonės galėtų būti remiamos Europos socialinio fondo, o valstybės narės turėtų naudotis galimybėmis iš to fondo finansuoti laikinas įdarbinimo subsidijas;

(16)

2012 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikate „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“ numatytas Sąjungos įnašas į tą darbą švietimo požiūriu. Komunikate nagrinėjami pagrindiniai klausimai, susiję su švietimo ir mokymo sistemų reforma ir efektyvumu – įgūdžių pritaikymas dabartiniams ir būsimiems darbo rinkos poreikiams, atvirų ir lanksčių mokymosi būdų skatinimas, visų suinteresuotųjų subjektų skatinimas bendradarbiauti, taip pat ir finansavimo srityje;

(17)

2012 m. gruodžio 20 d. rekomendacijoje dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (6) Taryba rekomendavo valstybėms narėms ne vėliau kaip 2018 m., atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir ypatumus ir tokiu mastu, kokį jos laiko tinkamu, nustatyti neformaliojo mokymosi ir savišvietos patvirtinimo priemones;

(18)

2012 m. lapkričio 28 d. Komunikate dėl 2013 m. metinės augimo apžvalgos Komisija pabrėžė, kad valstybės narės turėtų užtikrinti jaunimo perėjimą iš mokyklos į darbo rinką ir sukurti bei įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, kad per keturis mėnesius nuo formaliojo mokymosi užbaigimo ar darbo netekimo jaunuoliai iki 25 metų amžiaus gautų darbo, tęstinio mokymosi, gamybinės praktikos ar stažuotės pasiūlymą;

(19)

2013 m. vasario 8 d. išvadose dėl Daugiametės finansinės programos Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti kurti Jaunimo užimtumo iniciatyvą, kuriai 2014–2020 m. laikotarpiu būtų skirta 6 mlrd. EUR ir kuria būtų siekiama remti 2012 m. gruodžio 5 d. Komisijos pasiūlytame jaunimo užimtumo dokumentų rinkinyje išdėstytas priemones, visų pirma remti Jaunimo garantijų iniciatyvą;

(20)

Jaunimo garantijų iniciatyva turėtų būti įgyvendinama kaip iniciatyva, kurią sudaro paramos priemonės, ir atitikti nacionalines, regionines ir vietos aplinkybes. Tos priemonės turėtų būti grindžiamos šešiomis sritimis: į partnerystę orientuoto požiūrio formavimas, ankstyvoji intervencija ir aktyvumo skatinimas, integraciją į darbo rinką skatinančios priemonės, Sąjungos fondų lėšų naudojimas, sistemos vertinimas ir nuolatinis tobulinimas, greitas įgyvendinimas. Jomis siekiama užkirsti kelią mokyklos nebaigimui, skatinti užimtumą ir šalinti praktines kliūtis užimtumui. Šios priemonės gali būti remiamos iš Sąjungos fondų ir turėtų būti nuolat stebimos ir tobulinamos;

(21)

veiksmingas koordinavimas ir partnerystė įvairiose politikos srityse (užimtumo, švietimo, jaunimo, socialinių reikalų ir kt.) yra labai svarbūs siekiant padidinti galimybes gauti kokybišką darbą, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę;

(22)

rengiant Jaunimo garantijų iniciatyvą turėtų būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes valstybėse narėse ir nevienodą jų pradinę padėtį, susijusią su jaunimo nedarbo lygiu, institucine struktūra, įvairių darbo rinkos veikėjų gebėjimais. Jose taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad skiriasi padėtis, susijusi su viešuoju biudžetu ir finansiniais apribojimais išteklių skyrimo požiūriu. 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje Komisija teigia, kad pirmenybė turi būti teikiama investicijoms į švietimą, ir visais galimais atvejais tos investicijos turi būti didinamos, kartu užtikrinant tokių išlaidų efektyvumą. Ypatingą dėmesį taip pat reikėtų skirti užimtumo tarnybų ir aktyvios darbo rinkos politikos (pavyzdžiui, bedarbių mokymas ir Jaunimo garantijų iniciatyvos) veiklos sričių bei veiksmingumo išlaikymui arba stiprinimui. Tokių iniciatyvų nustatymo svarba ilgalaikė, tačiau reikia ir trumpalaikio atsako, kad būtų įveikti sunkūs ekonomikos krizės padariniai darbo rinkoje,

1.

Užtikrintų, kad visi jaunuoliai iki 25 metų amžiaus per keturių mėnesių laikotarpį nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo gautų gerą pasiūlymą dirbti, toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką arba stažuotę pasiūlymą.

Rengdamos tokią Jaunimo garantijų iniciatyvą, valstybės narės turėtų apsvarstyti bendrus klausimus, pavyzdžiui, tai, kad jaunimas nėra vienarūšė grupė, esanti panašioje socialinėje aplinkoje, taip pat abipusio įsipareigojimo principus ir poreikį atkreipti dėmesį į neveiklumo ciklų riziką.

Jaunimo garantijos jaunam asmeniui turėtų būti pradėtos teikti nuo jo įregistravimo įdarbinimo tarnyboje, o tų nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių, kurie nėra įregistruoti įdarbinimo tarnyboje, atveju valstybės narės turėtų apibrėžti atitinkamą pradinį tašką, kad jaunimo garantijos būtų suteiktos per tą patį keturių mėnesių laikotarpį.

Jaunimo garantijų iniciatyvos turėtų būti grindžiamos šiomis gairėmis, atsižvelgiant į nacionalines, regionines ir vietos aplinkybes ir atkreipiant dėmesį į jaunimo, kuriam jos skirtos, lytį ir įvairovę.

2.

Nustatytų atitinkamą valdžios instituciją, atsakingą už Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymą bei valdymą ir partnerystės veiklos visais lygiais ir visuose sektoriuose koordinavimą. Jei dėl konstitucinių priežasčių valstybė narė negali nustatyti tik vienos valdžios institucijos, turėtų būti nustatytos atitinkamos valdžios institucijos, jų skaičių išlaikant kuo mažesnį ir nustatant vieną kontaktinį punktą, per kurį būtų palaikomi ryšiai su Komisija Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo klausimais.

3.

Stiprindamos užimtumo tarnybų, karjeros planavimo konsultantų, švietimo ir mokymo įstaigų bei jaunimo paramos tarnybų bendradarbiavimą ir visokeriopai panaudodamos visus tinkamus informacijos kanalus užtikrintų, kad jaunimas turėtų visapusišką galimybę naudotis informacija apie galimas paslaugas ir paramą.

4.

Stiprintų darbdavių ir atitinkamų darbo rinkos dalyvių (užimtumo tarnybų, įvairių lygių valdžios institucijų, profesinių sąjungų ir jaunimo tarnybų) bendradarbiavimą siekiant suteikti jaunimui daugiau užimtumo, gamybinės praktikos ir stažuočių galimybių.

5.

Plėtotų viešųjų ir privačių užimtumo tarnybų, švietimo ir mokymo įstaigų, karjeros planavimo ir konsultavimo tarnybų partnerystes ir jų partnerystes su kitomis specializuotomis jaunimo tarnybomis (nevyriausybinėmis organizacijomis, jaunimo centrais ir asociacijomis), kad padėtų po nedarbo laikotarpio, neveiklumo ar studijų sklandžiai pereiti į darbo rinką.

6.

Rengdamos ir įgyvendindamos jaunimui skirtas politines priemones visais lygiais užtikrintų aktyvų socialinių partnerių dalyvavimą visais lygiais ir skatintų sinergiją įgyvendinant iniciatyvas, kad būtų plėtojamos gamybinės praktikos ir stažuotės iniciatyvos.

7.

Užtikrintų konsultavimąsi su jaunimu ir (arba) jaunimo organizacijomis arba jų dalyvavimą rengiant ir toliau plėtojant Jaunimo garantijų iniciatyvą, kad paslaugos atitiktų paramos gavėjų poreikius ir kad jie veiktų kaip informacijos skleidėjai.

8.

Plėtotų veiksmingą į jaunimą orientuotą aprėpties strategiją, įskaitant informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas, siekdamos užtikrinti užimtumo tarnybų pasiekiamumą ir galimybes užsiregistruoti jose, itin daug dėmesio skirdamos pažeidžiamam jaunimui, kuris susiduria su daug kliūčių (pavyzdžiui, socialine atskirtimi, skurdu ir diskriminacija), ir jaunuoliams, kurie nei dirba, nei mokosi, atsižvelgiant į jų skirtingas aplinkybes (ypač dėl skurdo, neįgalumo, menko išsilavinimo ar priklausymo etninėms mažumoms ir (arba) buvimo migrantu).

9.

Labiau remtų jaunimą ir spręstų galimo nepakankamo jo informuotumo apie esamus pasiūlymus klausimą, svarstytų galimybę steigti bendrus ryšių centrus, t. y. organizacijas, galinčias užtikrinti visų susijusių institucijų ir organizacijų veiklos koordinavimą, visų pirma kartu su valdžios institucija, atsakinga už Jaunimo garantijų iniciatyvos valdymą, kad būtų galima dalytis informacija apie mokyklos nebaigusį jaunimą, ypač tuos jaunuolius, kuriems kyla pavojus negauti darbo ar neturėti tęstinio švietimo ar mokymosi galimybių.

10.

Sudarytų sąlygas užimtumo tarnyboms kartu su kitais jaunimą remiančiais partneriais teikti individualias konsultacijas ir padėti individualiai planuoti veiksmus, įskaitant specialiai sukurtas individualias paramos iniciatyvas, grindžiamas abipusio įsipareigojimo ankstyvame etape principu ir nuolat vykdomais tolesniais susijusiais veiksmais, kad jaunuoliai nepasitrauktų nebaigę mokymosi programų ir kad būtų užtikrintas perėjimas į studijų, mokymosi arba darbo veiklą.

11.

Siūlytų mokyklos nebaigusiems ir žemą kvalifikaciją turintiems jaunuoliams galimybių grįžti į švietimo ar mokymo sistemą ar antros galimybės mokytis programas, pagal kurias būtų sudarytos mokymosi sąlygos, atitinkančios jų konkrečius poreikius, ir suteikta galimybių įgyti trūkstamą kvalifikaciją.

12.

Užtikrintų, kad pagal „Jaunimo garantijų“ iniciatyvą įgyvendinamomis priemonėmis, kuriomis siekiama padidinti įgūdžius ir kompetenciją, būtų padedama spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikimo problemą ir būtų tenkinami darbo jėgos poreikiai.

13.

Užtikrintų, kad įgūdžių ir kompetencijos didinimo pastangos taip pat apimtų IRT ir (arba) skaitmeninius įgūdžius. Skatintų didinti profesinių žinių ir kompetencijos statusą, užtikrindamos, kad IRT mokymo programos ir sertifikatai atitiktų standartus ir būtų palyginami tarptautiniu mastu.

14.

Ragintų mokyklas, įskaitant profesinio mokymo centrus ir užimtumo tarnybas, skatinti jaunimo verslumą bei savarankišką darbą ir nuolat teikti konsultacijas šiais klausimais, įskaitant verslumo kursų rengimą.

15.

Įgyvendintų 2012 m. gruodžio 20 d. Rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo.

16.

Atitinkamais atvejais sumažintų su darbo užmokesčiu nesusijusias išlaidas darbo jėgai, kad padidintų jaunimo galimybes įsidarbinti.

17.

Skirtų tikslines ir gerai suplanuotas darbo užmokesčio ir atlyginimo subsidijas, kad paskatintų darbdavius sudaryti jaunimui galimybių, pavyzdžiui, atlikti gamybinę praktiką, stažuotę ar gauti darbą, ypač labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiam jaunimui, taikant galiojančias valstybės pagalbos taisykles.

18.

Skatintų darbo jėgos judumą sudarydamos galimybes jaunimui sužinoti apie darbo pasiūlymus, stažuotes ir gamybinę praktiką ir įvairiose vietovėse, regionuose ir šalyse galimą paramą, pavyzdžiui, per tarnybas ir iniciatyvas, skatinančias žmones judėti ir gyventi Sąjungoje. Užtikrintų, kad jaunimui, radusiam darbą kitoje vietovėje ar valstybėje narėje, būtų teikiama tinkama parama, padedanti prisitaikyti prie naujos aplinkos.

19.

Sukurtų daugiau paramos verslo steigimui paslaugų ir padidintų informuotumą apie esamas galimybes bei perspektyvas, susijusias su savarankišku darbu; tai būtų galima daryti ir glaudžiau bendradarbiaujant užimtumo tarnyboms, verslo paramos ir (mikro)finansų teikėjams.

20.

Tobulintų jaunuolių, nebedalyvaujančių aktyvavimo iniciatyvose ir nebegalintiems gauti pašalpų, pakartotinio aktyvavimo mechanizmus.

21.

Kitame 2014–2020 m. etape optimaliai pasinaudotų visomis sanglaudos politikos finansavimo priemonėmis Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymui remti, kai tai tikslinga atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes. Tuo tikslu valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų nustatytas būtinas prioritetas ir atitinkami ištekliai paskirstyti priemonių, susijusių su Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymu parengimui ir įgyvendinimui, įskaitant galimybes iš Europos socialinio fondo finansuoti tikslines įdarbinimo subsidijas. Taip pat jos turėtų maksimaliai pasinaudoti finansavimu, galimu per 2007–2013 m. programavimo laikotarpį.

22.

Rengiantis 2014–2020 m. laikotarpiui, valstybės narės partnerystės sutartyje turi tinkamą dėmesį skirti konkretiems tikslams, susijusiems su Jaunimo garantijų iniciatyvų įgyvendinimu, kai tai tikslinga atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, ir aprašyti veiklos programose veiksmus, kurie turėtų būti remiami kaip tinkamas Europos socialinio fondo investicinis prioritetas, visų pirma veiksmus, susijusius su tinkama jaunimo, kuris nei dirba, nei mokosi, integracija į darbo rinką, ir parama jauniems verslininkams ir socialinėms įmonėms bei jų pastangoms siekiant konkrečių tikslų.

23.

Siekiant įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, visapusiškai ir optimaliai išnaudotų Jaunimo užimtumo iniciatyvą, jei tenkinami naudojimosi pastarąja iniciatyva reikalavimai.

24.

Stebėtų ir vertintų visas Jaunimo garantijų iniciatyvos priemones, kad būtų galima sukurti daugiau įrodymais pagrįstų politinių ir intervencijos priemonių, atsižvelgiant į tai, kas, kur ir kodėl veikia, taip užtikrinant veiksmingą išteklių panaudojimą ir teigiamą investicijų grąžą. Nuolat apžvelgtų, kiek finansavimo skirta Jaunimo garantijų iniciatyvos sukūrimui ir įgyvendinimui, visų pirma pagal sanglaudos politikos veiksmų programas.

25.

Skatintų visų šalių, kovojančių su jaunimo nedarbu, abipusio mokymosi veiklą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu, kad būtų pagerintas būsimų Jaunimo garantijų iniciatyvų rengimas ir įgyvendinimas. Atitinkamais atvejais panaudotų visus remiamų projektų, įgyvendinamų rengiantis Jaunimo garantijų iniciatyvoms, rezultatus.

26.

Didintų visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant atitinkamas užimtumo tarnybas, dalyvaujančias rengiant, įgyvendinant ir vertinant Jaunimo garantijų iniciatyvas, gebėjimus, kad būtų pašalintos visos vidinės ir išorinės kliūtys, susijusios su politika ir tokių iniciatyvų plėtojimo būdais.

27.

Jaunimo garantijų iniciatyvas įgyvendintų kuo greičiau. Valstybių narių, kurios susiduria su didžiausiais biudžetiniais sunkumais ir kuriose nedirbančių ir nesimokančių asmenų dalis arba jaunimo nedarbo lygis yra didesni, atveju taip pat galėtų būti nagrinėjama laipsniško įgyvendinimo galimybė.

28.

Užtikrintų, kad jaunimo garantijų iniciatyvos būtų tinkamai integruotos į būsimas Sąjungos bendro finansavimo programas, pageidautina – nuo 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos pradžios. Įgyvendindamos jaunimo garantijų iniciatyvas, valstybės narės gali naudotis Jaunimo užimtumo iniciatyva.

1.

Skatintų valstybes nares kuo geriau pasinaudoti Europos socialinio fondo parama pagal atitinkamus Europos socialinio fondo 2014–2020 m. programavimo laikotarpio investicinius prioritetus ir atitinkamais atvejais Jaunimo užimtumo iniciatyva jaunimo garantijų iniciatyvoms, kaip kovos su jaunimo nedarbu ir socialine atskirtimi ir prevencinei priemonei, kurti ir įgyvendinti.

2.

Remtų programavimo darbą, remiamą Sąjungos bendros strateginės programos fondų (Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo), taip pat ir per savitarpio mokymosi, tinklų kūrimo veiklą, techninę pagalbą.

3.

Visapusiškai pasinaudotų naujosios Socialinių pokyčių ir inovacijų programos teikiamomis galimybėmis gerosios patirties, susijusios su jaunimo garantijų iniciatyvomis, pavyzdžiams rinkti nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu.

4.

Naudotųsi Europos užimtumo strategijos tarpusavio mokymosi programa ir skatintų valstybes nares keistis savo patirtimi ir gerosios patirties pavyzdžiais.

5.

Toliau stebėtų pokyčius, susijusius su jaunimo garantijų iniciatyvų, kurios yra Europos viešųjų užimtumo tinklo tarnybų veiklos metinės programos dalis, rengimu, įgyvendinimu ir rezultatais, ir reguliariai rengtų ataskaitas. Užtikrintų, kad tuo atžvilgiu būtų informuojamas Užimtumo komitetas.

6.

Įgyvendinant Europos semestrą per Užimtumo komiteto daugiašalę priežiūros sistemą stebėtų jaunimo garantijų iniciatyvų įgyvendinimą pagal šią rekomendaciją, analizuotų įdiegtų politinių priemonių poveikį ir atitinkamais atvejais, remdamasi valstybių narių užimtumo politikos gairėmis, valstybėms narėms teiktų konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.

7.

Remtų informavimo apie jaunimo garantijų kūrimą veiklą valstybėse narėse per Europos jaunimo portalą ir visų pirma jo informacines kampanijas.

26.4.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/7

(1)

2010 m. vasario 16 d. sprendimu (2) Taryba paskyrė Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamojo komiteto narius ir pakaitinius narius laikotarpiui nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d.;

(2)

todėl turėtų būti skiriami nauji nariai ir pakaitiniai nariai trejų metų laikotarpiui;

(3)

nariai ir pakaitiniai nariai savo pareigas eina tol, kol yra pakeičiami arba paskiriami kitai kadencijai,

26.4.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/12

26.4.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/13

1.

Patariamasis komitetas sutinka su vertinimu, kurį Komisija pateikė sprendimo projekte, kad korporacija „Microsoft“ nesilaikė 2009 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendimo, susijusio su bylos nagrinėjimu pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį (Byla COMP/39.530 – „Microsoft“ (susiejimas), pranešta dokumentu C(2009) 10033).

2.

Patariamasis komitetas pritaria baudai, kurią Komisija ketina skirti korporacijai „Microsoft“.

3.

Patariamasis komitetas prašo Komisijos atsižvelgti į kitus per diskusiją iškeltus klausimus.

4.

Patariamasis komitetas rekomenduoja paskelbti jo nuomonę Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

26.4.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/14

(1)

Šis bylos nagrinėjimas yra susijęs su baudos skyrimu pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 (2) 23 straipsnio 2 dalies c punktą korporacijai „Microsoft“ už įpareigojamojo sprendimo nevykdymą.

(2)

2009 m. gruodžio 16 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnio 1 dalį Komisija priėmė įpareigojamąjį sprendimą, pagal kurį įsipareigojimai, kuriuos prisiimti pasiūlė „Microsoft“, atsakydama į Komisijos iškeltas konkurencijos problemas dėl „Microsoft“ tinklo naršyklės „Internet Explorer“ susiejimo su vyraujančia tos korporacijos asmeninių kompiuterių (klientų) operacine sistema „Windows“, tapo privalomi (3). Be kitų dalykų, buvo įsipareigota sukurti pasirinkčių dialogo langą (angl. Choice Screen), kuriame operacinės sistemos „Windows“ naudotojai Europos ekonominėje erdvėje galėtų išsirinkti pageidaujamą tinklo naršyklę.

(3)

2012 m. liepos mėn. korporacija „Microsoft“, kuriai Komisija pranešė apie informaciją, gautą iš tinklo naršyklių kūrėjų, pripažino neįdiegusi pasirinkčių dialogo lango visose operacinės sistemos „Windows 7 Service Pack 1“ („Windows 7 SP 1“) kopijose arba maždaug 15,3 mln. asmeninių kompiuterių.

(4)

2012 m. spalio 24 d. Komisija pateikė prieštaravimo pareiškimą. 2012 m. lapkričio 6 d. korporacija „Microsoft“ gavo galimybę susipažinti su bylos medžiaga ir 2012 m. gruodžio 2 d. atsakė į prieštaravimo pareiškimą. Korporacija „Microsoft“ nepaprašė žodinio bylos nagrinėjimo.

(5)

Sprendimo projekte padaryta išvada, kad korporacija „Microsoft“ veikė aplaidžiai ir 14 mėnesių nesilaikė reikalavimų. Sprendimo projekte taip pat padaryta išvada, kad faktas, jog korporacija „Microsoft“, teikdama reikalavimų nesilaikymo įrodymus, padėjo Komisijai sparčiai išnagrinėti bylą, yra švelninančioji aplinkybė.

(6)

Aš negavau jokio prašymo ar skundo nė iš vienos šios nagrinėjamos bylos šalių. Sprendimo projekte pateikiami tik tie prieštaravimai, dėl kurių šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę. Atsižvelgdamas į tai, manau, kad visiems šios bylos dalyviams užtikrinta galimybė veiksmingai naudotis procesinėmis teisėmis.

26.4.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/15

(1)

2009 m. gruodžio 16 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnio 1 dalį Komisija priėmė sprendimą, susijusį su bylos nagrinėjimu pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį – pagal tą sprendimą 2009 m. sausio 14 d. prieštaravimo pareiškime išdėstyti įsipareigojimai, kuriuos prisiimti pasiūlė „Microsoft“, atsakydama į Komisijos iškeltas problemas, tapo privalomi (2).

(2)

Iš pradžių Komisija iškėlė problemą, kad korporacijos „Microsoft“ tinklo naršyklė „Internet Explorer“ yra susieta su tos korporacijos asmeninių kompiuterių (klientų) operacine sistema „Windows“.

(3)

Atsakydama į Komisijos pirmiausia iškeltas konkurencijos problemas, korporacija „Microsoft“ visų pirma įsipareigojo operacinės sistemos „Windows“ naudotojams pasiūlyti objektyvią galimybę tinklo naršyklę išsirinkti operacinių sistemų „Windows XP“, „Windows Vista“, „Windows 7“, taip pat „Windows“ asmeninių kompiuterių (klientų) operacinių sistemų, parduodamų po „Windows 7“, pasirinkčių dialogo lange. Korporacija „Microsoft“ įsipareigojo, kad pasirinkčių dialogo langas bus rodomas operacinės sistemos „Windows“ naudotojams Europos ekonominėje erdvėje, jei jų numatytoji tinklo naršyklė yra „Internet Explorer“.

(4)

2012 m. birželio 17 d. Komisijai pranešta, kad korporacija „Microsoft“ įsipareigojimų neva nesilaiko. 2012 m. liepos 4 d. korporacija „Microsoft“ pripažino, kad pasirinkčių dialogo langas nerodomas operacinės sistemos „Windows 7 Service Pack 1“ naudotojams.

(5)

2012 m. liepos 16 d. Komisija nusprendė atnaujinti ir inicijuoti bylos nagrinėjimą. 2012 m. spalio 24 d. Komisija pateikė prieštaravimo pareiškimą. 2012 m. lapkričio 6 d. korporacijai „Microsoft“ suteikta galimybė susipažinti su Komisijos byla. 2012 m. gruodžio 2 d. korporacija „Microsoft“ atsakė į prieštaravimo pranešimą.

(6)

2013 m. kovo 4 d. Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominavimo patariamasis komitetas pateikė palankią nuomonę. 2013 m. kovo 5 d. bylas nagrinėjantis pareigūnas pateikė galutinę ataskaitą.

(7)

Pažeidimo turinys – korporacija „Microsoft“ nesilaikė įsipareigojimų 2 skirsnio, nes Europos ekonominėje erdvėje naudotojams, kurių numatytoji tinklo naršyklė „Internet Explorer“, nerodytas pasirinkčių dialogo langas.

(8)

Atsižvelgusi į korporacijos „Microsoft“ argumentus, Komisija padarė išvadą, kad korporacija „Microsoft“ įsipareigojimų nesilaikė 14 mėnesių – nuo 2011 m. gegužės 17 d. iki 2012 m. liepos 16 d. Komisija taip pat atsižvelgė į naudotojų, kuriuos nesilaikydama įsipareigojimų 2 skirsnio paveikė korporacija „Microsoft“, skaičių – maždaug 15,3 mln.

(9)

Dėl techninių klaidų ir neapdairumo korporacija „Microsoft“ neužtikrino, kad šiems naudotojams būtų rodomas pasirinkčių dialogo langas. Vis dėlto, atsižvelgiant į korporacijos „Microsoft“ išteklius ir specialiąsias žinias, jai turėjo pavykti išvengti tokių klaidų ir ji turėjo geriau parengti procedūras, kuriomis būtų užtikrinusi, kad su šia problema susidūrusiems vartotojams pasirinkčių dialogo langas būtų parodytas tinkamai.

(10)

Komisija padarė išvadą, kad korporacija „Microsoft“ veikė aplaidžiai.

(11)

Komisija pabrėžia, kad, nepaisant specifinių bylos aplinkybių, įpareigojamojo sprendimo nesilaikymas iš esmės yra didelis Sąjungos teisės pažeidimas (3).

(12)

Šioje byloje korporacija „Microsoft“ nesilaikė įsipareigojimų 2 skirsnio – tai yra pagrindinė Komisijos iškelta konkurencijos problema ir esminis įsipareigojimuose nustatytų korporacijos „Microsoft“ pareigų dalykas. Paveikta daug (apie 15,3 mln.) naudotojų.

(13)

Todėl Komisija laiko, kad korporacija „Microsoft“ padarė didelį pažeidimą.

(14)

Įsipareigojimų 2 skirsnio korporacija „Microsoft“ nesilaikė 14 mėnesių. Nustatydama baudos sumą, Komisija atsižvelgė į tai, kad 14 mėnesių yra reikšmingas bendros įsipareigojimų 2 skirsnio trukmės (4 metai ir 39 savaitės) laikotarpis.

(15)

Sprendime padaryta išvada, kad faktas, jog korporacija „Microsoft“, teikdama reikalavimų nesilaikymo įrodymus, padėjo Komisijai bylą išnagrinėti efektyviau, yra švelninančioji aplinkybė. Korporacija „Microsoft“ skyrė išteklių visapusiškai ištirti reikalavimų nesilaikymo priežastis.

(16)

Siekdama užtikrinti atgrasomąjį baudos poveikį, Komisija atsižvelgė į korporacijos „Microsoft“ dydį ir išteklius. Taigi Komisija atsižvelgė į tai, kad per finansinius metus nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2012 m. birželio mėn. (pastarieji pilni korporacijos „Microsoft“ ūkiniai metai) korporacijos „Microsoft“ apyvarta buvo 73,723 mln. USD (55,088 mln. EUR).

(17)

Atsižvelgusi į visus išdėstytus veiksnius, Komisija nustatė 561 000 000 EUR baudą, kuri atitinka 1,02 proc. korporacijos „Microsoft“ finansinių metų nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2012 m. birželio mėn. apyvartą.

26.4.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/17

(1)

2012 m. gruodžio 6 d. komunikate (1) Komisija pateikė veiksmų planą stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu. Prie komunikato pridėtos dvi rekomendacijos: dėl agresyvaus mokesčių planavimo (2) ir dėl priemonių, kuriomis trečiosios šalys skatinamos laikytis minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų (3). Šios sritys šiuo metu ypač svarbios – tą pabrėžė ir Europos Parlamentas 2012 m. balandžio 19 d. rezoliucijoje dėl raginimo konkrečiais būdais kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu (4);

(2)

vadovaudamosi Rekomendacija dėl agresyvaus mokesčių planavimo, valstybės narės turėtų priimti bendrąją kovos su piktnaudžiavimu taisyklę, pagal kurią būtų neatsižvelgiama į dirbtines priemones, taikomas siekiant pagrindinio tikslo – išvengti apmokestinimo, ir mokesčių tikslais jos būtų vertinamos atsižvelgiant į jų faktinį ekonominį pobūdį. Be to, rekomendacija valstybės narės raginamos į sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo įtraukti nuostatą, kuria būtų užkertamas kelias konkrečios formos visiškam neapmokestinimui;

(3)

Rekomendacijoje dėl priemonių, kuriomis trečiosios šalys skatinamos laikytis minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų, pateikiami kriterijai, kurie padeda nustatyti trečiąsias šalis, neatitinkančias tų minimalių standartų. Joje taip pat išvardijami veiksmai, kurių valstybės narės gali imtis tokių trečiųjų šalių atžvilgiu ir trečiųjų šalių, kurios tokių standartų laikosi arba yra įsipareigojusios laikytis, atžvilgiu;

(4)

svarbu, kad šios rekomendacijos būtų kuo plačiau įgyvendintos taip, kad būtų atsižvelgta į visą atitinkamą patirtį, žinias ir nuomones. Be to, tie elementai turėtų padėti Komisijai parengti minėtų rekomendacijų taikymo ataskaitą, kurią ji yra įsipareigojusi paskelbti iki 2015 m. pabaigos. Taip pat tai turėtų būti naudinga Komisijai toliau dirbant šioje srityje;

(5)

Komunikate dėl dvigubo apmokestinimo bendrojoje rinkoje (5) Komisija padarė išvadą, kad nagrinės ES forumo dvigubo apmokestinimo klausimais, t. y. šios srities problemas aptariančių ekspertų grupės, sukūrimo galimą naudą. Turint omenyje tų problemų svarbą vidaus rinkos veikimui, atrodo, kad jas reikėtų reguliariai aptarti ekspertų grupėje. Be to, atsakymuose į Komisijos viešų konsultacijų dėl faktinių visiško neapmokestinimo atvejų pavyzdžių ir galimų šios problemos sprendimo būdų klausimus pabrėžta, kad praktikoje visiškas neapmokestinimas ir dvigubas apmokestinimas dažnai yra susiję, todėl neturėtų būti vertinami atskirai. Kadangi pats visiškas neapmokestinimas yra susijęs su agresyviu mokesčių planavimu, kuris yra vienas iš pirmiau minėtų klausimų, tikslinga nustatyti, kad dvigubo apmokestinimo klausimas būtų sprendžiamas toje pačioje ekspertų grupėje, t. y. aptariamoje Ekspertų grupėje;

(6)

Ekspertų grupė turėtų sudaryti sąlygas šiose srityse užtikrinti dialogą, per kurį būtų keičiamasi patirtimi bei žiniomis ir išklausomos visų suinteresuotųjų šalių nuomonės;

(7)

Ekspertų grupei turėtų pirmininkauti Komisija ir joje turėtų dalyvauti valstybių narių mokesčių administratorių, verslo arba pilietinės visuomenės ir mokesčių ekspertų organizacijų atstovai;

(8)

turėtų būti nustatytos Ekspertų grupės nariams taikomos informacijos atskleidimo taisyklės;

(9)

asmens duomenys turėtų būti tvarkomi laikantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (6),

a)

skatinti verslo, pilietinės visuomenės ir nacionalinių mokesčių administratorių ekspertų diskusijas gero mokesčių srities valdymo, agresyvaus mokesčių planavimo ir dvigubo apmokestinimo klausimais. Geras mokesčių srities valdymas apima skaidrumą, informacijos mainus ir sąžiningą mokesčių konkurenciją;

b)

Komisijai teikti informaciją, svarbią siekiant nustatyti tų sričių prioritetus ir pasirinkti tinkamus būdus bei priemones pažangai tose srityse pasiekti;

c)

nustatyti galimai svarbius techninius ir praktinius šios srities klausimus ir galimus sprendimus ir taip padėti kuo geriau taikyti ir įgyvendinti minėtas Komisijos rekomendacijas;

d)

Komisijai teikti informaciją, svarbią siekiant parengti rekomendacijų dėl priemonių, kuriomis trečiosios šalys skatinamos laikytis minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų, ir dėl agresyvaus mokesčių planavimo taikymo ataskaitą;

e)

aptarti mokesčių administratorių, taip pat verslo, pilietinės visuomenės ir mokesčių ekspertų pateiktą praktinę informaciją ir parengti pasiūlymus, kaip būtų galima efektyviau spręsti dabartines dvigubo apmokestinimo problemas, veikiančias sklandų vidaus rinkos veikimą.

a)

valstybių narių mokesčių administratoriai;

b)

ne daugiau kaip 15 verslo, pilietinės visuomenės ir mokesčių ekspertų organizacijų.

a)

kai organizacija arba jos atstovas nebegali veiksmingai dalyvauti Ekspertų grupės svarstymuose;

b)

kai organizacija arba jos atstovas nesilaiko Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 339 straipsnyje nustatytos sąlygos;

c)

kai organizacija arba jos atstovas atsistatydina;

d)

kai to reikėtų, kad būtų vienodai atstovaujama atitinkamoms veiklos ir interesų sritims.

26.4.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/20

1)

gero valdymo ir dvikryptės karjeros sporto srityje stiprinimas, remiant savanorių, trenerių, vadovų ir ne pelno sporto organizacijų darbuotojų mobilumą;

2)

sportininkų, ypač jauniausių, apsauga nuo pavojų sveikatai ir saugai, gerinant treniruočių ir varžybų sąlygas;

3)

tradicinių Europos sporto šakų ir žaidimų skatinimas.

—

viešosios įstaigos,

—

ne pelno organizacijos.

—

juridinio asmens statusą,

—

registruotą buveinę vienoje iš ES valstybių narių.

—

turi būti pateiktos naudojant oficialią formą ir laikantis jos reikalavimų; forma turi būti visiškai užpildyta ir pasirašyta,

—

turi būti gautos iki šiame kvietime teikti paraiškas nurodyto termino,

—

turi būti numatyti veiksmai, įgyvendinami tik Europos Sąjungos valstybėse narėse, taip pat

—

turi būti numatytas tarptautinis tinklas, kurio partneriai yra bent iš penkių ES valstybių narių.

European Commission

Directorate-General for Education and Culture — Unit D2 (Sport)

J-70, 03/178

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

26.4.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/22

1.

Pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (Reglamentas (EB) Nr. 1/2003) (1) 9 straipsnį Komisija gali nuspręsti – tais atvejais, kai ketina priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad pažeidimas būtų nutrauktas, o įmonės pasiūlo savo įsipareigojimus dėl Komisijos išankstiniame vertinime nurodyto susirūpinimo – padaryti šiuos įsipareigojimus privalomus įmonėms. Tokį sprendimą galima priimti nustatytam laikotarpiui ir jame daroma išvada, kad Komisijos veiksmams nebėra pagrindo. Pagal to paties reglamento 27 straipsnio 4 dalį Komisija paskelbia trumpą bylos santrauką ir pagrindinius įsipareigojimus. Per Komisijos nustatytą laikotarpį suinteresuotosios šalys gali pateikti pastabų.

2.

2013 m. kovo 13 d. Komisija patvirtino bendrovei „Google Inc.“ („Google“) skirtą išankstinį vertinimą, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnio 1 dalyje.

3.

Išankstiniame vertinime Komisija laikėsi nuomonės, kad „Google“ vykdo toliau nurodytą verslo veiklą, kuri gali pažeisti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 102 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį:

4.

Bendrovė „Google“ nesutinka su nuomone, kad ji taiko pirmiau aprašytą verslo praktiką, taip pat su teisine Komisijos išankstinio vertinimo analize. Vis dėlto bendrovė pasiūlė įsipareigojimus pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnį, kad panaikintų Komisijos išankstinį susirūpinimą dėl konkurencijos, susijusį su pirmiau paminėta verslo praktika.

5.

Pagrindiniai įsipareigojimų aspektai nurodyti toliau.

6.

Kiek tai susiję su pirma verslo praktika, „Google“ pažymės nuorodas į pačios bendrovės „Google“ vertikalios interneto paieškos paslaugas, kurioms taikomas palankus režimas vykdant horizontalią interneto paiešką „Google“ sistemoje. Žymeklis informuos vartotojus, kad nuorodas į „Google“ vertikalios interneto paieškos paslaugas pateikė bendrovė „Google“, kad leistų naudotis savo vertikalios interneto paieškos paslaugomis ir kad vartotojai nepainiotų nuorodų į pačios bendrovės „Google“ vertikalios interneto paieškos paslaugas ir nuorodų į kitus horizontalios interneto paieškos rezultatus. Prireikus žymeklis taip pat informuos vartotojus, ar „Google“ horizontalios interneto paieškos rezultatuose jie gali rasti nuorodų į alternatyvias vertikalios interneto paieškos paslaugas.

7.

Prireikus „Google“ taip pat atskirs nuorodas į pačios bendrovės „Google“ vertikalios interneto paieškos paslaugas nuo kitų horizontalios interneto paieškos rezultatų, kad vartotojai žinotų, jog tai yra skirtingos paslaugos.

8.

Galiausiai kai savo horizontalios interneto paieškos rezultatuose „Google“ pateikia nuorodas į „Google“ vertikalios interneto paieškos paslaugą (kaip aprašyta 6 dalyje), kuri susijusi su paieškos reklaminiais skelbimais arba panašiomis komercinėmis nuorodomis, dažniau nei 5 % atvejų, kai ją mato EEE vartotojai, horizontalios interneto paieškos rezultatų puslapyje „Google“ pateiks nuorodas į tris susijusias konkuruojančias vertikalios interneto paieškos paslaugas. „Google“ sistemoje vartotojai aiškiai matys šias tris konkurentų nuorodas. „Google“ pasirinks šias tris konkuruojančias vertikalios interneto paieškos paslaugas, remdamasi priemonėmis, kurių tikslas – užtikrinti šių paslaugų tinkamumą vykdant paieškos užklausą.

9.

Dėl antros verslo praktikos, „Google“ pasiūlys trečiųjų šalių interneto svetainėms galimybę internete nenaudoti viso jų interneto svetainių turinio teikiant „Google“ vertikalios interneto paieškos paslaugas. Gavusi pranešimą apie pasirinktą galimybę nenaudoti jų turinio, bendrovė „Google“ nebeskelbs to turinio teikdama savo „Google“ vertikalios interneto paieškos paslaugas. Dėl galimybės nenaudoti svetainių turinio nebus netinkamai paveiktas trečiosios šalies interneto svetainių rangavimas pateikiant „Google“ horizontalios interneto paieškos rezultatus.

10.

„Google“ taip pat pasiūlys reikalavimus atitinkančias vertikalios interneto paieškos paslaugas, kurios daugiausia susijusios su produktų paieška arba vietine paieška, ir galimybę pažymėti tam tikras informacijos kategorijas taip, kad „Google“ nenaudotų tokios informacijos ir ji nebūtų įtraukta į „Google“ rodyklę.

11.

Galiausiai „Google“ paliks esamas priemones EEE įsisteigusiems laikraščių leidėjams, kad jie galėtų kiekviename tinklalapyje tikrinti, kaip pateikiamas jų turinys „Google News“ interneto svetainėje.

12.

6–11 dalyse išdėstyti įsipareigojimai bus taikomi neatsižvelgiant į tai, ar „Google“ vertikalios interneto paieškos paslauga egzistuoja šiuo metu ar bus įdiegta per laikotarpį, kurį apima įsipareigojimai.

13.

Dėl trečios verslo praktikos, „Google“ įsipareigoja į susitarimus su leidėjais nebeįtraukti jokių nuostatų arba nenustatyti jokių nerašytinių įpareigojimų, kuriais remiantis leidėjai de jure arba de facto įpareigojami gauti interneto paieškos reklamą, susijusią su EEE vartotojų užklausomis, išimtinai per „Google“.

14.

Dėl ketvirtos verslo praktikos, „Google“ nebetaikys jokių rašytinių ar nerašytinių įpareigojimų (taip pat ir savo „AdWords“ API (taikomųjų programų sąsajos) sąlygose), kuriais reklamos skelbėjams būtų užkirstas kelias perkelti ir valdyti paieškos reklamos kampanijas, teikiant „Google AdWords“ ir ne „Google“ reklamos paslaugas.

15.

Įsipareigojimai galios penkerius metus ir tris mėnesius nuo tos dienos, kurią bendrovei „Google“ bus oficialiai pranešta apie Komisijos sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnį. „Google“ taip pat paskirs patikėtinį, kuris stebės, kaip bendrovė laikosi įsipareigojimų.

16.

Visi pasiūlyti įsipareigojimai anglų kalba paskelbti Konkurencijos generalinio direktorato interneto svetainėje:

http://ec.europa.eu/competition/index_en.html

17.

Komisija ketina priimti sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnio 1 dalį ir padaryti pirmiau nurodytus ir internete bei Konkurencijos generaliniame direktorate paskelbtus įsipareigojimus privalomus bendrovei „Google“.

18.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 27 straipsnio 4 dalį Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl įsipareigojimų. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Suinteresuotų trečiųjų šalių taip pat prašoma pateikti nekonfidencialų pastabų variantą, iš kurio verslo paslaptys ir kita konfidenciali informacija būtų pašalintos, o jų vietoje būtų pateikta glausta nekonfidenciali santrauka arba įrašyti žodžiai „verslo paslaptys“ arba „konfidencialu“.

19.

Pageidautina, kad atsakymai ir pastabos būtų pagrįsti ir juose būtų išdėstyti aktualūs faktai. Komisija taip pat prašo siūlyti galimus sprendimus, jei manote, kad dėl kurios nors pasiūlytų įsipareigojimų dalies gali kilti problemų.

20.

Pastabas su nuoroda AT.39740 – Google galima siųsti el. paštu (COMP-GOOGLE-CASES@ec.europa.eu), faksu (+32 22950128) arba paštu šiuo adresu:

26.4.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/25

1.

2013 m. balandžio 18 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „Otsuka Pharmaceutical Factory Inc.“ (toliau – „Otsuka“, Japonija), priklausanti „Otsuka“ įmonių grupei, valdomai „Otsuka Holdings Co., Ltd.“ (Japonija), „Mitsui & Co. Ltd“ (toliau – „Mitsui“, Japonija) ir „Claris Lifescience Limited“ (toliau – „Claris“, Indija) pirkdamos akcijas įsigyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą „Claris“ 100 % priklausančios patronuojamosios įmonės „Claris Otsuka Limited“ (toliau – „BĮ“, Indija) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (3), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6888 – Otsuka/Mitsui/Claris adresu:

26.4.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/26

1.

2013 m. balandžio 18 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „Lindéngruppen AB“ (toliau – „Lindéngruppen“) ir „Foundation Asset Management Sweden AB“ (toliau – „FAM“) per oficialų siūlymą ketina įsigyti, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą visos įmonės „Höganäs AB“ (toliau – „Höganäs“) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6886 – Lindéngruppen/FAM/Höganäs adresu: