20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/2

Teisėjų paskyrimas į kolegijas

2013/C 114/02

K. Wetter pradėjus eiti teisėjo pareigas, 2013 m. kovo 18 d. Bendrojo Teismo plenarinėje konferencijoje buvo nuspręsta iš dalies pakeisti 2010 m. rugsėjo 20 d. (1), 2010 m. spalio 26 d. (2), 2010 m. lapkričio 29 d. (3), 2011 m. rugsėjo 20 d. (4), 2011 m. lapkričio 25 d. (5), 2012 m. gegužės 16 d. (6), 2012 m. rugsėjo 17 d. (7) ir 2012 m. spalio 9 d. (8) ir 2012 m. lapkričio 29 d. (9) Bendrojo Teismo sprendimus dėl teisėjų paskyrimo į kolegijas.

Laikotarpiui nuo 2013 m. kovo 18 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. teisėjai į kolegijas paskirti taip:

Pirmoji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas J. Azizi, teisėjai I. Labucka, S. Frimodt Nielsen, D. Gratsias, M. Kancheva ir E. Buttigieg.

Pirmoji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas J. Azizi;

a)	teisėjai S. Frimodt Nielsen ir M. Kancheva;

b)	teisėjai S. Frimodt Nielsen ir E. Buttigieg;

c)	teisėjai M. Kancheva ir E. Buttigieg.

Antroji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas N. J. Forwood, teisėjai F. Dehousse, I. Wiszniewska-Białecka, M. Prek ir J. Schwarcz.

Antroji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas N. J. Forwood;

teisėjas F. Dehousse;

teisėjas J. Schwarcz.

Trečioji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas O. Czúcz, teisėjai I. Labucka, S. Frimodt Nielsen, D. Gratsias, M. Kancheva ir E. Buttigieg.

Trečioji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas O. Czúcz;

teisėja I. Labucka;

teisėjas D. Gratsias.

Ketvirtoji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkė I. Pelikánová, teisėjai V. Vadapalas, K. Jürimäe, K. O’Higgins ir M. van der Woude.

Ketvirtoji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkė I. Pelikánová;

teisėja K. Jürimäe;

teisėjas M. van der Woude.

Penktoji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas S. Papasavvas, teisėjai V. Vadapalas, K. Jürimäe, K. O’Higgins ir M. van der Woude.

Penktoji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas S. Papasavvas;

teisėjas V. Vadapalas;

teisėjas K. O’Higgins.

Šeštoji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas H. Kanninen, teisėjai M. E. Martins Ribeiro, S. Soldevila Fragoso, A. Popescu,G. Berardis ir K. Wetter.

Šeštoji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas H. Kanninen;

a)	teisėjai S. Soldevila Fragoso ir G. Berardis;

b)	teisėjai S. Soldevila Fragoso ir K. Wetter;

c)	teisėjai G. Berardis ir K. Wetter.

Septintoji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas A. Dittrich, teisėjai F. Dehousse, I. Wiszniewska-Białecka, M. Prek ir J. Schwarcz.

Septintoji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas A. Dittrich;

teisėja I. Wiszniewska-Białecka;

teisėjas M. Prek.

Aštuntoji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas L. Truchot, teisėjai M. E. Martins Ribeiro, S. Soldevila Fragoso, A. Popescu, G. Berardis ir K. Wetter.

Aštuntoji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas L. Truchot;

teisėja M. E. Martins Ribeiro;

teisėjas A. Popescu.

Laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 18 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.:

—

pirmojoje išplėstinėje kolegijoje teisėjai, kurie posėdžiaus su kolegijos pirmininku, kad sudarytų išplėstinės sudėties teismą, bus kiti du pirmosios kolegijos, posėdžiaujančios trijų teisėjų sudėtimi, kuriai iš pradžių buvo paskirta byla, teisėjai, ketvirtasis šios kolegijos teisėjas ir vienas trečiosios kolegijos, posėdžiaujančios trijų teisėjų sudėtimi, teisėjas. Pastarasis teisėjas, kuris nėra kolegijos pirmininkas, skiriamas pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 6 straipsnyje numatytą vyresniškumo tvarką;

—

trečiojoje išplėstinėje kolegijoje teisėjai, kurie posėdžiaus su kolegijos pirmininku, kad sudarytų išplėstinės sudėties teismą, bus kiti du trečiosios kolegijos, posėdžiaujančios trijų teisėjų sudėtimi, kuriai iš pradžių buvo paskirta byla, teisėjai ir du pirmosios kolegijos, kurią sudaro keturi nariai, teisėjai. Šie du pastarieji teisėjai, kurių nė vienas nėra kolegijos pirmininkas, skiriami pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 6 straipsnyje numatytą vyresniškumo tvarką;

—

šeštojoje išplėstinėje kolegijoje teisėjai, kurie posėdžiaus su kolegijos pirmininku, kad sudarytų išplėstinės sudėties teismą, bus kiti du šeštosios kolegijos, posėdžiaujančios trijų teisėjų sudėtimi, kuriai iš pradžių buvo paskirta byla, teisėjai, ketvirtasis šios kolegijos teisėjas ir vienas aštuntosios kolegijos, posėdžiaujančios trijų teisėjų sudėtimi, teisėjas. Pastarasis teisėjas, kuris nėra kolegijos pirmininkas, skiriamas pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 6 straipsnyje numatytą vyresniškumo tvarką;

—

aštuntojoje išplėstinėje kolegijoje teisėjai, kurie posėdžiaus su kolegijos pirmininku, kad sudarytų išplėstinės sudėties teismą, bus kiti du aštuntosios kolegijos, posėdžiaujančios trijų teisėjų sudėtimi, kuriai iš pradžių buvo paskirta byla, teisėjai, du šeštosios kolegijos, kurią sudaro keturi nariai, teisėjai. Šie du pastarieji teisėjai, kurių nė vienas nėra kolegijos pirmininkas, skiriami pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 6 straipsnyje numatytą vyresniškumo tvarką;

—

pirmojoje kolegijoje, posėdžiaujančioje trijų teisėjų sudėtimi, kolegijos pirmininkas posėdžiaus paeiliui su a, b ar c punktuose nurodytais teisėjais, atsižvelgdamas į tai, kuriai sudėčiai priskirtas teisėjas pranešėjas. Bylose, kuriose kolegijos pirmininkas yra teisėjas pranešėjas, jis posėdžiaus pakaitomis su kiekvienos šių sudėčių teisėjais, atsižvelgdamas į bylų įregistravimo eiliškumą, nepažeidžiant bylų tarpusavio sąsajos;

—

šeštojoje kolegijoje, posėdžiaujančioje trijų teisėjų sudėtimi, kolegijos pirmininkas posėdžiaus paeiliui su a, b ar c punktuose nurodytais teisėjais, atsižvelgdamas į tai, kuriai sudėčiai priskirtas teisėjas pranešėjas. Bylose, kuriose kolegijos pirmininkas yra teisėjas pranešėjas, jis posėdžiaus pakaitomis su kiekvienos šių sudėčių teisėjais, atsižvelgdamas į bylų įregistravimo eiliškumą, nepažeidžiant bylų tarpusavio sąsajos.

(1) OL C 288, 2010 10 23, p. 2

(2) OL C 317, 2010 11 20, p. 5

(3) OL C 346, 2010 12 18, p. 2

(4) OL C 305, 2011 10 15, p. 2

(5) OL C 370, 2011 12 17, p. 5

(6) OL C 174, 2012 6 16, p. 2

(7) OL C 311, 2012 10 13, p. 2

(8) OL C 343, 2012 11.10, p. 2

(9) OL C 9, 2013 1 12, p. 3

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/5

2013 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje Inalca SpA — Industria Alimentari Carni, Cremonini SpA prieš Europos Komisiją

(Byla C-460/09 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Europos Sąjungos deliktinė atsakomybė - Pažeidimų, susijusių su jautienos eksporto į Jordaniją grąžinamosiomis išmokomis, konstatavimas - OLAF tyrimai - OLAF išvadų pateikimas nacionalinėms valdžios institucijoms - Garantijų pateikimas - Prašymas padengti su tuo susijusias išlaidas - Priežastinis ryšys - Priešpriešinis apeliacinis skundas - Senaties terminas - Eigos pradžia)

2013/C 114/03

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantės: Inalca SpA — Industria Alimentari Carni, Cremonini SpA, atstovaujamos avvocati F. Sciaudone ir C. D'Andria,

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama V. Di Bucci ir P. Rossi

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2009 m. rugsėjo 4 d. Pirmosios instancijos teismo (šeštoji kolegija) nutarties Inalca ir Cremonini prieš Komisiją (T-174/06), kuria šis teismas atmetė ieškinį dėl deliktinės atsakomybės siekiant, kad būtų atlyginta ieškovių tariamai patirta žala dėl išvadų apie jas, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) atlikus tyrimą dėl tam tikrų grąžinamųjų išmokų už jautienos eksportą į Jordaniją teisėtumo, pateikimo Italijos valdžios institucijoms.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti pagrindinį apeliacinį skundą ir priešpriešinį apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Inalca SpA — Industria Alimentari Carni ir Cremonini SpA su pagrindiniu apeliaciniu skundu susijusias bylinėjimosi išlaidas.

3.	Priteisti iš Europos Komisijos su priešpriešiniu apeliaciniu skundu susijusias bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 24, 2010 1 30.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/5

2013 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Vengriją

(Byla C-473/10) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Bendrijos geležinkelių plėtra - Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymas - Mokesčių už geležinkelių infrastruktūrą ėmimas - Direktyvos 91/440/EEB ir 2001/14/EB - Nevisiškas perkėlimas)

2013/C 114/04

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama H. Støvlbæk, B. Simon ir A. Sipos

Atsakovė: Vengrija, atstovaujama M. Fehér, K. Szíjjártó ir G. Koós

Atsakovės pusėje įstojusios į bylą šalys: Čekijos Respublika, atstovaujama M. Smolek, T. Müller ir J. Očková, Lenkijos Respublika, atstovaujama M. Szpunar, B. Majczyna ir M. Laszuk

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Nuostatų, būtinų 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvos 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (OL L 237, p. 25; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 1 t., p. 341) 6 straipsnio 3 daliai ir II priedui bei 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (OL L 75, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 5 t., p. 404) 4 straipsnio 2 daliai, 6 straipsnio 1 ir 2 dalims, 7 straipsnio 3 daliai, 11 straipsnio ir 14 straipsnio 2 daliai įgyvendinti nepriėmimas per nustatytą terminą.

Rezoliucinė dalis

Per nustatytą terminą nepriimdama įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų įgyvendinti 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo ir mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo su pakeitimais, padarytais 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/58/EB, 6 straipsnio 1 ir 2 dalims bei 7 straipsnio 3 daliai, Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal šias nuostatas.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Europos Komisija ir Vengrija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

4.	Čekijos Respublika ir Lenkijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 328, 2010 12 4.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/6

2013 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Ispanijos Karalystę

(Byla C-483/10) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Bendrijos geležinkelių plėtra - Direktyva 2001/14/EB - Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymas - Mokesčių ėmimas - Mokesčiai - Valdymo nepriklausomumas)

2013/C 114/05

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama H. Støvlbæk ir R. Vidal Puig

Atsakovė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama S. Centeno Huerta ir B. Plaza Cruz

Atsakovės pusėje įstojusios į bylą šalys: Čekijos Respublika, atstovaujama M. Smolek, T. Müller ir J. Očková, Prancūzijos Respublika, atstovaujama G. de Bergues ir M. Perrot

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvos 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (OL L 237, p. 25; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 1 t., p. 341) 10 straipsnio 7 dalies ir 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (OL L 75, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 5 t., p. 404) 4 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio, 13 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 1 dalies ir 30 straipsnio 1 dalies pažeidimas — Mokesčiai — Valdymo nepriklausomumas.

Rezoliucinė dalis

Nepriimdama 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo ir mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo, iš dalies pakeistos 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/58/EB, 4 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnį, 13 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 1 dalį įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šias nuostatas.

2.	Priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

3.	Čekijos Respublika ir Prancūzijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 328, 2010 12 4.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/6

2013 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Austrijos Respubliką

(Byla C-555/10) (1)

2013/C 114/06

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama G. Braun, B. Simon, R. Vidal Puig ir H. Støvlbæk

Atsakovė: Austrijos Respublika, atstovaujama C. Pesendorfer ir U. Zechner

Atsakovės pusėje įstojusi į bylą šalis: Italijos Respublika, atstovaujama G. Palmieri ir avvocato dello Stato S. Fiorentino

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Nuostatų, reikalingų, kad būtų atsižvelgta į 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvos dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (OL L 237, p. 25; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 1 t., p. 341) 6 straipsnio 3 dalį ir II priedą, taip pat 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (OL L 75, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 5 t., p. 404) 4 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 2 dalį, nepriėmimas per nustatytą terminą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Italijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 30, 2011 1 29.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/7

2013 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką

(Byla C-556/10) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Transportas - Bendrijos geležinkelių plėtra - Direktyva 91/440/EEB - 6 straipsnio 3 dalis ir II priedas - Direktyva 2001/14/EB - 4 straipsnio 2 dalis ir 14 straipsnio 2 dalis - Infrastruktūros valdytojas - Organizacinis ir sprendimų priėmimo nepriklausomumas - Holdingo struktūra - Direktyva 2001/14 - 7 straipsnio 3 dalis ir 8 straipsnio 1 dalis - Mokesčių nustatymas pagal tiesiogines sąnaudas - Mokesčių ėmimas - Tiesioginės sąnaudos - Bendros sąnaudos - Direktyva 2001/14 - 6 straipsnio 2 dalis - Priemonių, kuriomis skatinama mažinti išlaidas, nebuvimas - Direktyva 91/440 - 10 straipsnio 7 dalis - Direktyva 2001/14 - 30 straipsnio 4 dalis - Reguliavimo institucija - Kompetencija)

2013/C 114/07

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama G. Braun ir H. Støvlbæk

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama T. Henze, J. Möller ir N. Graf Vitzthum ir advocaat R. Van der Hout

Atsakovės pusėje įstojusios į bylą šalys: Čekijos Respublika, atstovaujama M. Smolek, J. Očková ir T. Müller, Italijos Respublika, atstovaujama G. Palmieri ir avvocato dello Stato S. Fiorentino

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Visų nuostatų, reikalingų perkelti 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvos 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (OL L 237, p. 25; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 1 t., p. 341) 6 straipsnio 3 dalį ir jos II priedą bei 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (OL L 75, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 5 t., p. 404) 2 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 3 dalį, 8 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 2 dalį ir 30 straipsnio 4 dalį, nepriėmimas per numatytą terminą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Čekijos Respublika ir Italijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 38, 2011 2 5.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/7

2013 m. vasario 26 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Haparanda tingsrätt (Švedija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Åklagaren prieš Hans Åkerberg Fransson

(Byla C-617/10) (1)

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - Taikymo sritis - 51 straipsnis - Sąjungos teisės įgyvendinimas - Baudimas už veiksmus, kuriais kėsinamasi į nuosavus Sąjungos išteklius - 50 straipsnis - „Ne bis in idem“ principas - Nacionalinė sistema, pagal kurią, siekiant nubausti už tą patį neteisėtą elgesį, taikomi du atskiri, t. y. administracinis ir baudžiamasis, procesai - Suderinamumas)

2013/C 114/08

Proceso kalba: švedų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Haparanda tingsrätt

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Åklagaren

Atsakovas: Hans Åkerberg Fransson

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Haparanda tingsrätt — SESV 6 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnio aiškinimas — Nacionalinė teismų praktika, kurioje numatytas aiškaus pagrindo Europos žmogaus teisių konvencijoje ar Europos žmogaus teisių teismo praktikoje reikalavimas tam, kad būtų galima netaikyti nacionalinių nuostatų, kurios gali prieštarauti ne bis in idem principui — Nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias už tą patį mokesčių teisės pažeidimą gali būti skiriamos, pirma, administracinės sankcijos numatant mokesčio priedą ir, antra, bausmės paskiriant laisvės atėmimą — Nacionalinės sistemos, numatančios dvi atskiras nubaudimo už tą pačią veiklą procedūras, suderinamumas su ne bis in idem principu.

Rezoliucinė dalis

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnyje skelbiamas ne bis in idem principas nedraudžia valstybei narei už tą pačią deklaravimo pridėtinės vertės mokesčio srityje pareigos nesilaikymo veiką skirti mokestinę, o vėliau — baudžiamąją sankciją, jei pirmoji sankcija nėra baudžiamojo pobūdžio, o tai patikrinti privalo nacionalinis teismas.

Sąjungos teisė nereglamentuoja 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir valstybių narių teisės sistemų santykio ir neapibrėžia pasekmių, kurias turi nustatyti nacionalinis teismas, kolizijos tarp šia konvencija užtikrinamų teisių ir nacionalinės teisės normos atveju.

Sąjungos teisė draudžia teismų praktiką, pagal kurią nacionalinio teismo pareiga netaikyti bet kokios nuostatos, prieštaraujančios Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje užtikrinamoms pagrindinėms teisėms, siejama su sąlyga, kad šis prieštaravimas aiškiai išplauktų iš šios Chartijos teksto arba su juo susijusios teismų praktikos, nes ja iš nacionalinio teismo atimama teisė visapusiškai įvertinti, prireikus — bendradarbiaujant su Europos Sąjungos Teisingumo Teismu, minėtos nuostatos suderinamumą su ta pačia Chartija.

(1) OL C 72, 2011 3 5.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/8

2013 m. vasario 26 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Bundesgerichtshof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Air France prieš Heinz-Gerke Folkerts, Luz-Tereza Folkerts

(Byla C-11/11) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Oro transportas - Reglamentas (EB) Nr. 261/2004 - 6 ir 7 straipsniai - Nuoseklusis skrydis - Vėlavimo atvykti į galutinę paskirties vietą nustatymas - Atidėjimas trims ar daugiau valandų - Keleivių teisė į kompensaciją)

2013/C 114/09

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Air France

Atsakovai: Heinz-Gerke Folkerts, Luz-Tereza Folkerts

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bundesgerichtshof — 2004 m. vasario 11 d. Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10), 6 ir 7 straipsnių išaiškinimas — Iš kelių etapų sudarytas tarpkontinentinis skrydis — Situacija, kai lėktuvas į paskutinę paskirties vietą atvyksta vėluodamas dešimt valandų, nors išvykimas atidėtas nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 261/2004 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų — Galima teisę į kompensaciją

Rezoliucinė dalis

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 7 straipsnį reikia aiškinti taip, kad kompensacija pagal šį straipsnį turi būti mokama atidėto nuosekliojo skrydžio, kai vėluojama išvykti mažiau nei šio reglamento 6 straipsnyje nustatytos ribos, bet galutinė paskirties vieta pasiekiama trimis ar daugiau valandų vėliau, nei tvarkaraštyje numatytas atvykimo laikas, keleiviui, nes ši kompensacija nesiejama su vėlavimu išvykti, taigi ir su 6 straipsnyje nustatytų sąlygų laikymusi.

(1) OL C 95, 2011 3 26.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/9

2013 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Korkein hallinto-oikeus (Suomija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) A Oy

(Byla C-123/11) (1)

(Įsisteigimo laisvė - SESV 49 straipsnis - Mokesčių teisės aktai - Valstybėje narėje įsteigtos patronuojančiosios bendrovės jungimasis su kitoje valstybėje narėje įsteigta dukterine bendrove - Patronuojančiosios bendrovės galimybė atskaityti dukterinės bendrovės nuostolius, atsiradusius dėl pastarosios veiklos - Netaikymas dukterinėms bendrovėms nerezidentėms)

2013/C 114/10

Proceso kalba: suomių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Korkein hallinto-oikeus

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: A Oy

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Korkein hallinto oikeus — SESV 49 ir 54 straipsnių aiškinimas — Įsisteigimo laisvė — Nacionalinės mokesčių teisės aktai — Valstybėje narėje įsteigtos patronuojančios bendrovės ir kitoje valstybėje narėje veiklą nutraukusio jos filialo susijungimas — Perimančios bendrovės galimybė toje valstybėje narėje, kurioje ji įsteigta, atskaityti perimamos bendrovės nuostolius, atsiradusius dėl pastarosios veiklos kitoje valstybėje narėje

Rezoliucinė dalis

SESV 49 ir 54 straipsniais pagrindinės bylos aplinkybėmis nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose nenumatyta galimybė patronuojančiajai bendrovei, kuri jungiasi su kitoje valstybėje narėje įsteigta dukterine bendrove, nutraukusia savo veiklą, iš jos apmokestinamųjų pajamų atskaityti nuostolius, patirtus šios dukterinės bendrovės mokestiniais metais iki jungimosi, nors šiais nacionalinės teisės aktais tokia galimybė suteikiama, kai jungiamasi su dukterine bendrove rezidente. Vis dėlto tokie nacionalinės teisės aktai nesuderinami su Sąjungos teise, jeigu jais patronuojančiajai bendrovei nesuteikiama galimybė įrodyti, kad jos dukterinė bendrovė nerezidentė išnaudojo galimybes atsižvelgti į šiuos nuostolius ir kad nėra galimybių, jog į juos ji ar tretieji asmenys galės atsižvelgti jos rezidavimo valstybėje būsimais mokestiniais metais.

Dukterinės bendrovės nerezidentės nuostolių apskaičiavimo taisyklės juos perimant patronuojančiai bendrovei rezidentei vykdant jungimąsi, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, neturėtų lemti nevienodo vertinimo, palyginti su apskaičiavimo taisyklėmis, kurios būtų taikomos, jei šis jungimasis būtų atliktas su dukterine bendrove rezidente

(1) OL C 145, 2011 5 14.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/9

2013 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Bundesfinanzhof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Manfred Beker, Christa Beker prieš Finanzamt Heilbronn

(Byla C-168/11) (1)

(Laisvas kapitalo judėjimas - Pajamų mokestis - Pajamos iš kapitalo - Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis - Dividendai, paskirstyti bendrovių, įsteigtų valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse - Maksimalios užsienio mokesčio prie šaltinio į nacionalinį pajamų mokestį įskaitytinos sumos apskaičiavimas - Neatsižvelgimas į asmenines ir pragyvenimo išlaidas - Pateisinimas)

2013/C 114/11

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesfinanzhof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Manfred Beker, Christa Beker

Atsakovė: Finanzamt Heilbronn

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bundesfinanzhof — EB 56 straipsnio išaiškinimas — Nacionalinės teisės aktas dėl fizinių asmenų pajamų mokesčių, kuriuo leidžiama įskaityti užsienyje sumokėtus mokesčius kaip nacionalinio pajamų mokesčio už užsienyje gautas pajamas dalį — Metodas, skirtas nustatyti šią nacionalinio mokesčio dalį, kurį taikant proporcingai pridedamos iš užsienyje pajamų taip pat atskaitytinos ypatingos išlaidos ir į specialūs mokesčiai ir atitinkamai sumažinama užsienyje sumokėtų mokesčių įskaitymo suma

Rezoliucinė dalis

SESV 63 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia valstybės narės teisės aktus, pagal kuriuos taikant sistemą, kuria siekiama riboti dvigubą apmokestinimą, kai neribotai apmokestinami asmenys už užsienio kilmės pajamas šių pajamų kilmės valstybėje moka mokestį, atitinkantį minėtos valstybės narės renkamą pajamų mokestį, šis užsienio mokestis įskaitomas į šios valstybės narės pajamų mokesčio sumą padauginant pajamų, kurioms priskirtinos užsienio kilmės pajamos, mokesčio, mokėtino toje pačioje valstybėje narėje, sumą iš minėtų užsienio kilmės pajamų ir pajamų sumos santykio, tačiau pastarąja suma neatsižvelgiama į ypatingas išlaidas ir specialius mokesčius, t. y. į išlaidas, susijusias su pragyvenimu arba asmenine ar šeimine padėtimi.

(1) OL C 211, 2011 7 16.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/10

2013 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Rechtbank van eerste aanleg te Brussel (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) RVS Levensverzekeringen NV prieš Belgische Staat

(Byla C-243/11) (1)

(Gyvybės draudimas - Draudimo sandoriams taikomas metinis mokestis - Direktyva 2002/83/EB - 1 straipsnio 1 dalies g punktas ir 50 straipsnis - Sąvoka „valstybė narė, kurioje prisiimtas įsipareigojimas“ - Nyderlanduose įsteigta draudimo bendrovė - Draudėjas, pasirašęs draudimo sutartį Nyderlanduose ir po sutarties sudarymo išvykęs gyventi į Belgiją - Laisvė teikti paslaugas)

2013/C 114/12

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank van eerste aanleg te Brussel

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: RVS Levensverzekeringen NV

Atsakovė: Belgische Staat

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Rechtbank van eerste aanleg te Brussel — 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo (OL L 345, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 6 t., p. 3) 50 straipsnio išaiškinimas — Nacionalinės teisės normos, pagal kurias tuo atveju, jei draudimo rizika yra Belgijoje, draudimo sandoriai apmokestinami metiniu mokesčiu dėl to, kad ten yra apdrausto fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta arba įsikūręs apdrausto juridinio asmens padalinys — Nyderlanduose įsikūrusi draudimo įmonė, Belgijoje nevykdanti veiklos, išskyrus tai, kad vienas iš jos draudėjų po sutarties sudarymo išvyko gyventi į Belgiją — Apmokestinimo vieta — SESV 49 ir 56 straipsniai — Apribojimai

Rezoliucinė dalis

2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo 50 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo valstybei narei nedraudžiama rinkti netiesioginio mokesčio už gyvybės draudimo įmokas, kurias sumokėjo draudėjai fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys šioje valstybėje narėje, jei atitinkamos draudimo sutartys sudarytos kitoje valstybėje narėje, kurioje sutarčių sudarymo momentu tie draudėjai nuolat gyveno.

(1) OL C 252, 2011 8 27.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/10

2013 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje Portugalijos Respublika prieš Europos Komisiją

(Byla C-246/11 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) - Reglamentas (EEB) Nr. 2052/88 - 13 straipsnio 3 dalis - Reglamentas (EEB) Nr. 4253/88 - 21 straipsnio 1 dalis - Visuotinė dotacija vietinėms investicijoms Portugalijoje paremti - Finansinės paramos sumažinimas)

2013/C 114/13

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Apeliantė: Portugalijos Respublika, atstovaujama L. Inez Fernandes, S. Rodrigues ir A. Gattini

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama. Flynn, A. Steiblytė ir P. Guerra e Andrade

Dalykas

Apeliacinis skundas, paduotas dėl 2011 m. kovo 3 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimo Portugalija prieš Komisiją (T-387/07), kuriuo Bendrasis Teismas atmetė prašymą iš dalies panaikinti 2007 m. liepos 31 d. Komisijos sprendimą C(2007) 3772, kuriuo sumažinta Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) finansinė parama, susijusi su 1995 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu C(95) 1739 paskirta visuotine dotacija vietinėms investicijoms Portugalijoje paremti

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2011 m. kovo 3 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Portugalija prieš Komisiją (T-387/07).

2.	Panaikinti 2007 m. liepos 31 d. Komisijos sprendimą C(2007) 3772, kuriuo sumažinta Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) finansinė parama, susijusi su 1995 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu C(95) 1739 paskirta visuotine dotacija vietinėms investicijoms Portugalijoje paremti.

3.	Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje ir apeliacinėje instancijose.

(1) OL C 219, 2011 7 23.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/11

2013 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal Superior de Justicia de Galicia (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Concepción Salgado González prieš Instituto Nacional de la Seguridad Social (INSS), Tesorería General de la Seguridad Social (TGSS)

(Byla C-282/11) (1)

(SESV 48 straipsnis - Darbuotojų migrantų socialinė apsauga - Reglamentai (EEB) Nr. 1408/71 ir (EB) Nr. 883/2004 - Senatvės ir gyvybės draudimas - Specialios nuostatos dėl nacionalinės teisės aktų, susijusių su senatvės draudimu, taikymo - Išmokų apskaičiavimas)

2013/C 114/14

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Superior de Justicia de Galicia

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Concepción Salgado González

Atsakovės: Instituto Nacional de la Seguridad Social (INSS), Tesorería General de la Seguridad Social (TGSS)

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunal Superior de Justicia de Galicia — SESV 48 straipsnio, 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento Nr. 1408/71/EEB dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (OL L 149, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t. p. 35) VI priedo D skirsnio (dabar G skirsnis) 4 dalies ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk. 5 t., p. 72) 87 straipsnio 5 dalies ir XI priedo 2 punkto a papunkčio aiškinimas — Senatvės ir mirties draudimas — Nacionalinių teisės aktų dėl senatvės draudimo taikymo ypatumai — Išmokų apskaičiavimas — Nacionaliniai teisės aktai, kuriais išmoka nustatoma atsižvelgiant į vidutinės įmokos per penkiolika referencinių metų, pagrindą.

Rezoliucinė dalis

SESV 48 straipsnio 3 dalis, 46 straipsnio 2 dalies a punktas ir 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, iš dalies pakeisto ir atnaujinto 1996 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 118/97, iš dalies pakeisto 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 629/2006, ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, iš dalies pakeisto 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 988/2009, 47 straipsnio 1 dalies g punktas, taip pat jo VI priedo H skirsnio 4 dalis turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiami valstybės narės teisės aktai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, pagal kuriuos teorinis savarankiškai dirbančio darbuotojo, nesvarbu, ar jis migrantas, ar ne, senatvės pensijos dydis bet kuriuo atveju apskaičiuojamas remiantis šio darbuotojo įmokomis per nustatytą ataskaitinį laikotarpį iki jo paskutinės šioje valstybėje sumokėtos įmokos, ją padalijus iš nustatyto daliklio ir neturint galimybės patikslinti nei šio laikotarpio trukmės, nei taikyto daliklio siekiant atsižvelgti į tai, jog atitinkamas darbuotojas naudojosi teise į laisvą judėjimą.

(1) OL C 269, 2011 9 10.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/11

2013 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Hof van Cassatie van België (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) ProRail NV prieš Xpedys NV, DB Schenker Rail Nederland NV, Nationale Maatschappij der Belgische Spoorwegen NV, FAG Kugelfischer GmbH

(Byla C-332/11) (1)

(Reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 - Bendradarbiavimas renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose - Tiesioginis įrodymų rinkimas - Eksperto paskyrimas - Pavedimas, kuris iš dalies vykdomas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo valstybės narės teritorijoje, o iš dalies kitos valstybės narės teritorijoje)

2013/C 114/15

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hof van Cassatie van België

Pagrindinės bylos šalys

Ieškovė: ProRail NV

Atsakovės: Xpedys NV, DB Schenker Rail Nederland NV, Nationale Maatschappij der Belgische Spoorwegen NV, FAG Kugelfischer GmbH

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Hof van Cassatie van België — 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (OL L 174, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 121) 1 ir 17 straipsnių bei 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo („Briuselis I“) (OL L 12, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42) 33 straipsnio 1 dalies aiškinimas — Prašančiojo teismo tiesiogiai atliekamas įrodymų rinkimas — Eksperto paskyrimas ir valstybės narės teismų jam duotas pavedimas, kuris iš dalies turi būti vykdomas valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra teismas, o iš dalies kitoje valstybėje narėje — Privalomasis arba neprivalomasis Reglamento Nr. 1206/2001 17 straipsnyje nustatyto mechanizmo taikymas

Rezoliucinė dalis

2001 m. gegužės 28 d. Reglamento (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose 1 straipsnio 1 dalies b punktas ir 17 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad valstybės narės teismas, norintis, kad ekspertui pavestas įrodymų rinkimas būtų atliekamas kitos valstybės narės teritorijoje, nebūtinai privalo taikyti šiose nuostatose numatytą įrodymų rinkimo priemonę, kad galėtų nurodyti surinkti įrodymus.

(1) OL C 269, 2011 9 10.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/12

2013 m. vasario 26 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas baudžiamojoje byloje (Tribunal Constitucional Madrid (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) prieš Stefano Melloni

(Byla C-399/11) (1)

(Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose - Europos arešto orderis - Perdavimo tarp valstybių narių tvarka - Sprendimai, priimti procese, kuriame suinteresuotasis asmuo asmeniškai nedalyvavo - „In absentia“ paskirtos bausmės vykdymas - Galimybė skųsti teismo sprendimą)

2013/C 114/16

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Constitucional Madrid

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Stefano Melloni

Kita šalis: Ministerio Fiscal

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunal Constitucional Madrid — 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 34), iš dalies pakeisto 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, iš dalies keičiančiu Pamatinius sprendimus 2002/584/TVR, 2005/214/TVR, 2006/783/TVR, 2008/909/TVR ir 2008/947/TVR ir stiprinančiu asmenų procesines teises bei skatinančiu tarpusavio pripažinimo principo taikymą sprendimams, priimtiems atitinkamam asmeniui asmeniškai nedalyvavus teisminiame nagrinėjime (OL L 81, p. 24), 4 a straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47, 48 ir 53 straipsnių išaiškinimas — Sprendimai, priimti procese, kuriame suinteresuotasis asmuo asmeniškai nedalyvavo — „In absentia“ paskirtos bausmės vykdymas — Galimybė skųsti teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iš dalies pakeisto 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, 4a straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: pagal ją draudžiama šioje nuostatoje nurodytais atvejais vykdančiajai teisminei institucijai nustatyti Europos arešto orderio, išduoto siekiant įvykdyti bausmę, vykdymo sąlygą, pagal kurią tam tikras in absentia priimtas nuosprendis galėtų būti apskųstas išduodančiojoje valstybėje narėje.

2.	Pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299, 4a straipsnio 1 dalis atitinka iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio ir 48 straipsnio 2 dalies kylančius reikalavimus.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 53 straipsnis turi būti aiškinamas taip: juo neleidžiama valstybei narei nustatyti asmens, nuteisto in absentia, perdavimo sąlygos, pagal kurią jam turi būti sudaryta galimybė apskųsti nuosprendį išduodančiojoje valstybėje narėje, taip siekiant išvengti jos konstitucijoje užtikrintų teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisės į gynybą pažeidimo.

(1) OL C 290, 2011 10 1.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/13

2013 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Finanzgericht Baden-Württemberg (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Katja Ettwein prieš Finanzamt Konstanz

(Byla C-425/11) (1)

(Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo - Vienodas požiūris - Savarankiškai dirbantys pasienio darbuotojai - Sąjungos valstybės narės piliečiai - Šioje valstybėje narėje gautos pajamos - Gyvenamosios vietos perkėlimas į Šveicariją - Atsisakymas suteikti mokesčio lengvatą minėtoje valstybėje narėje dėl gyvenamosios vietos perkėlimo)

2013/C 114/17

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Finanzgericht Baden-Württemberg

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Katja Ettwein

Atsakovė: Finanzamt Konstanz

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Finanzgericht Baden-Württemberg — 1999 m. birželio 21 d. Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo, patvirtinto Bendrijos vardu 2002 m. balandžio 4 d. Tarybos ir Komisijos sprendimu, (OL L 114, p. 6), visų pirma šio susitarimo 1, 2, 11, 16 ir 21 straipsnių, o taip pat jo I priedo 9, 13 ir 15 straipsnių aiškinimas — Pasienio darbuotojų tiesioginis apmokestinimas — Valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos leidžiama bendrai apskaičiuoti sutuoktinių mokėtinų mokesčių sumą (vok. k. Ehegattensplitting), jei jie gyvena vienoje Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje, ir draudžiama bendrai apskaičiuoti mokėtinus mokesčius, jei jie gyvena Šveicarijos Konfederacijoje

Rezoliucinė dalis

1999 m. birželio 21 d. Liuksemburge pasirašyto Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo 1 straipsnio a punktas, taip pat šio Susitarimo I priedo 9 straipsnio 2, 13 straipsnio 1 dalis ir 15 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinami kaip draudžiantys valstybės narės teisės aktus, pagal kuriuos atsisakoma sutuoktiniams — šios valstybės piliečiams, — kurie toje pačioje valstybėje apmokestinami pajamų mokesčiu už visas gaunamas apmokestinamąsias pajamas, neleidžiama pasinaudoti bendru apmokestinimu taikant šiuose teisės aktuose numatytą vadinamąjį „splitting“ metodą vien dėl to, kad jų gyvenamoji vieta yra Šveicarijos Konfederacijos teritorijoje.

(1) OL C 331, 2011 11 12.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/13

2013 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (High Court of Ireland (Airija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Margaret Kenny ir kt. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform ir kt.

(Byla C-427/11) (1)

(EB 141 straipsnis - Direktyva 75/117/EEB - Vienodas vyrų ir moterų darbo užmokestis - Netiesioginė diskriminacija - Objektyvus pateisinimas - Sąlygos)

2013/C 114/18

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

High Court of Ireland

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Margaret Kenny, Patricia Quinn, Nuala Condon, Eileen Norton, Ursula Ennis, Loretta Barrett, Joan Healy, Kathleen Coyne, Sharon Fitzpatrick, Breda Fitzpatrick, Sandra Hennelly, Marian Troy, Antoinette Fitzpatrick, Helena Gatley

Atsakovės: Minister for Justice, Equality and Law Reform, Minister for Finance, Commissioner of An Garda Síochána

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — High Court of Ireland — SESV 157 straipsnio ir 1975 m. vasario 10 d. Tarybos direktyvos 75/117/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo taikymui, suderinimo (OL L 45, 1975 2 19, p. 19; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 179) (pakeistos Direktyva 2006/54/EB) aiškinimas — Objektyvaus pateisinimo sąvoka netiesioginės diskriminacijos tarp darbuotojų vyrų ir moterų viešojoje tarnyboje atveju — Kriterijai

Rezoliucinė dalis

EB 141 straipsnį ir 1975 m. vasario 10 d. Tarybos direktyvą 75/117/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo taikymui, suderinimo, reikia aiškinti taip:

—	darbuotojai atlieka tą patį arba vienodos vertės darbą, jeigu atsižvelgiant į visumą veiksnių, kaip antai darbo pobūdį, kvalifikacinius reikalavimus ir darbo sąlygas, galima laikyti, kad jie yra panašioje situacijoje, o tai turi įvertinti nacionalinis teismas,

—	netiesioginės diskriminacijos darbo užmokesčio srityje atveju būtent darbdavys privalo pateikti konstatuoto skirtingo darbo užmokesčio, mokamo darbuotojoms, kurios mano, jog yra diskriminuojamos, palyginti su referenciniais asmenimis, objektyvų pateisinimą,

—

skirtingo darbo užmokesčio, kuris prima facie reiškia diskriminaciją dėl lyties, pateisinimą darbdavys turi pateikti dėl referencinių asmenų, į kuriuos konstatuodamas tokį skirtumą nacionalinis teismas atsižvelgė dėl to, kad šių asmenų situaciją atspindėjo patikimi statistiniai duomenys, kurie apėmė pakankamą asmenų skaičių, neatspindėjo tik atsitiktinių arba atitinkamai susiklosčius aplinkybėms susidariusių reiškinių ir, vertinami bendrai, buvo svarbūs, ir

—	į interesą išlaikyti gerus darbo santykius nacionalinis teismas gali atsižvelgti kaip į vieną iš veiksnių, leidžiančių jam įvertinti, ar skirtingas dviejų darbuotojų grupių atlyginimas mokamas dėl objektyvių su diskriminacija dėl lyties nesusijusių veiksnių ir nepažeidžia proporcingumo principo.

(1) OL C 311, 2011 10 22.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/14

2013 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Fővárosi Törvényszék (anksčiau — Fővárosi Bíróság) (Vengrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Banif Plus Bank Zrt. prieš Csaba Csipai, Viktória Csipai

(Byla C-472/11) (1)

(Direktyva 93/13/EEB - Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais - Nacionalinio teismo „ex officio“ atliekamas sutarties sąlygos nesąžiningumo vertinimas - Nacionalinio teismo, kuris „ex officio“ konstatuoja, kad sutarties sąlyga nesąžininga, pareiga prieš nustatant dėl tokio konstatavimo kylančias pasekmes prašyti bylos šalių pateikti savo pastabas - Sutarties sąlygos, į kurias reikia atsižvelgti vertinant nesąžiningumą)

2013/C 114/19

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Fővárosi Törvényszék (anksčiau — Fővárosi Bíróság)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Banif Plus Bank Zrt.

Atsakovai: Csaba Csipai, Viktória Csipai

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Fővárosi Bíróság — 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288) 7 straipsnio 1 dalies aiškinimas — Nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta, kad nacionalinio teismo kompetencija nagrinėti tipinių sutarčių nesąžiningą pobūdį yra ribota, kai sutarties šalys aiškiai neprašo konstatuoti tokio nesąžiningo pobūdžio — Nacionalinio teismo, kuris, nesant šiuo tikslu konkretaus prašymo, konstatavo, kad jam vertinti pateiktoje sutartyje nustatyta bendra sutarties sąlyga nesąžininga, galimybė reikalauti, kad bylos šalys dėl tokios sutarties sąlygos pateiktų pareiškimą tam, kad galima būtų išnagrinėti, ar dėl šios priežasties sutartis yra negaliojanti.

Rezoliucinė dalis

1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad nacionalinis teismas, kuris ex officio konstatuoja, kad sutarties sąlyga nesąžininga, norėdamas nustatyti dėl tokio konstatavimo kylančias pasekmes neprivalo laukti, kol vartotojas, informuotas apie turimas teises, pateiks pareiškimą, kuriame prašys tokią sąlygą panaikinti. Tačiau paprastai pagal rungimosi principą reikalaujama, kad nacionalinis teismas, kuris ex officio konstatuoja, kad sutarties sąlyga nesąžininga, apie tai informuotų bylos šalis ir suteiktų joms galimybę, laikantis rungimosi principo ir šiuo atžvilgiu nacionalinės teisės procesinėse normose numatytos formos, pateikti savo poziciją.

2.	Norėdamas įvertinti, ar sutarties sąlyga, kuria grindžiamas jam pateiktas nagrinėti ieškinys, nesąžininga, nacionalinis teismas privalo atsižvelgti į visas kitas sutarties sąlygas.

(1) OL C 370, 2012 12 17.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/15

2013 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Finanzgericht Rheinland-Pfalz (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Helga Petersen, Peter Petersen prieš Finanzamt Ludwigshafen

(Byla C-544/11) (1)

(Laisvė teikti paslaugas - Laisvas darbuotojų judėjimas - Valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos leidžiama taikyti atleidimą nuo mokesčio pajamoms, gautoms už kitoje valstybėje narėje teikiant vystymosi paramą atliktus darbus - Sąlygos - Darbdavio padalinys nacionalinėje teritorijoje - Atsisakymas, kai darbdavys įsisteigęs kitoje valstybėje narėje)

2013/C 114/20

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Finanzgericht Rheinland-Pfalz

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Helga Petersen, Peter Petersen

Atsakovė: Finanzamt Ludwigshafen

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Finanzgericht Rheinland-Pfalz — SESV 56 straipsnio aiškinimas — Paslaugų teikimo laisvės Sąjungoje apribojimas — Valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos leidžiama atleisti nuo mokesčių pajamas, gautas už užsienyje, įgyvendinant vystymo pagalbos projektą, atliktus darbus — Šio atleidimo apribojimas tik tiems atvejams, kuriais darbdavys yra įsteigtas nacionalinėje teritorijoje.

Rezoliucinė dalis

SESV 45 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal jį draudžiamos valstybės narės nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias šioje valstybėje narėje gyvenančio ir neribotai apmokestinamo mokesčių mokėtojo, dirbančio pagal darbo sutartį, gautos pajamos neapmokestinamos pajamų mokesčiu, jei darbdavys įsisteigęs toje pačioje valstybėje narėje, bet nuo pajamų mokesčio neatleidžiama, jei darbdavys įsisteigęs kitoje valstybėje narėje.

(1) OL C 25, 2012 1 28.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/15

2013 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Juzgado de lo Mercantil de Alicante (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Fédération Cynologique Internationale prieš Federación Canina Internacional de Perros de Pura Raza

(Byla C-561/11) (1)

(Bendrijos prekių ženklai - Reglamentas (EB) Nr. 207/2009 - 9 straipsnio 1 dalis - Sąvoka „trečioji šalis“ - Vėlesnio Bendrijos prekių ženklo savininkas)

2013/C 114/21

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de lo Mercantil de Alicante

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Fédération Cynologique Internationale

Atsakovė: Federación Canina Internacional de Perros de Pura Raza

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Juzgado de lo Mercantil de Alicante — 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (kodifikuota versija) (OL L 78, p. 1) aiškinimas — Bendrijos prekių ženklo pažeidimas arba jo pažeidimo grėsmė — Bendrijos prekių ženklu suteikta išimtinė teisė — Trečiosios šalies sąvoka

Rezoliucinė dalis

2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 9 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad Bendrijos prekių ženklo savininko išimtinė teisė uždrausti visoms trečiosioms šalims komercinėje veikloje naudoti jo ženklui tapačius arba į jį panašius žymenis apima trečiąją šalį, kuri yra vėlesnio Bendrijos prekių ženklo savininkė, nereikalaujant išankstinio šio vėlesnio prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia.

(1) OL C 25, 2012 1 28.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/16

2013 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal du travail de Bruxelles (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Patricia Dumont de Chassart prieš Office national d'allocations familiales pour travailleurs salariés (ONAFTS)

(Byla C-619/11) (1)

(Socialinė apsauga - Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 - 72 straipsnis, 78 straipsnio 2 dalies b punktas ir 79 straipsnio 1 dalies a punktas - Šeimos išmokos našlaičiams - Draudimo ir darbo laikotarpių sumavimas - Likusio gyvo tėvo įgyti laikotarpiai kitoje valstybėje narėje - Neatsižvelgimas)

2013/C 114/22

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal du travail de Bruxelles

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Patricia Dumont de Chassart

Atsakovė: Office national d'allocations familiales pour travailleurs salariés (ONAFTS)

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunal du travail de Bruxelles — EB sutarties 17, 39 ir 43 straipsnių bei 1971 m. birželio 14 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (OL L 149, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 35), 72 straipsnio ir 79 straipsnio 1 dalies aiškinimas — Gyvenamosios vietos valstybės mokamos išmokos našlaičiams — Bendrijos teisės nuostatos, pagal kurią teisės į išmokas įgijimas priklauso nuo mirusio tėvo, išskyrus likusį gyvą iš tėvų, įgytų tam tikrų draudimo laikotarpių, leistinumas atsižvelgiant į vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus — Palankesnės nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias draudimo laikotarpių lygiavertiškumo taisykles taip pat leidžiama taikyti likusiam gyvam tėvui — Mažiau palankus požiūris į darbuotojus, likusius gyvus iš tėvų, kurie įgyvendino savo teisę į laisvą judėjimą — Diskriminacija

Rezoliucinė dalis

1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, iš dalies pakeisto ir atnaujinto 1996 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 118/97, iš dalies pakeistu 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1399/1999, 72 straipsnis, 78 straipsnio 2 dalies b punktas ir 79 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktas aiškintini taip, kad jeigu valstybės narės nacionalinės teisės aktuose numatyta, kad teisė į išmokas našlaičiams gali būti grindžiama tiek mirusio tėvo, tiek likusio gyvo tėvo, kai jie turi darbuotojų statusą, padėtimi, pagal šias nuostatas reikalaujama sumuojant laikotarpius, reikalingus teisei į išmokas pirmojoje iš šių valstybių narių įgyti, atsižvelgti į likusio gyvo tėvo kitoje valstybėje narėje įgytus draudimo ir darbo laikotarpius. Šiuo atžvilgiu nesvarbu, kad likęs gyvas tėvas negali remtis jokiu draudimo ar darbo šioje valstybėje narėje laikotarpiu per referencinį laikotarpį, šiuose nacionalinės teisės aktuose nustatytą šiai teisei įgyti.

(1) OL C 49, 2012 2 18.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/16

2013 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje Seven for all mankind LLC prieš Seven SpA — Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla C-655/11 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Ankstesnis žodinis prekių ženklas - Elementas SEVEN - Žymenų panašumas - Galimybė supainioti - Santykinis atmetimo pagrindas)

2013/C 114/23

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Seven for all mankind LLC, atstovaujama advokatų A. Gautier-Sauvagnac ir B. Guimberteau

Kitos proceso šalys: Seven SpA, atstovaujama advokato L. Trevisan, Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama J. Crespo Carrillo

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2011 m. spalio 6 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimo SEVEN prieš VRDT — SEVEN FOR ALL MANKIND (SEVEN FOR ALL MANKIND) (T-176/10), kuriuo Bendrasis Teismas panaikino 2010 m. sausio 28 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (VRDT) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą R 1514/2008-2, kuriuo buvo atmesta apeliacija dėl Protestų skyriaus sprendimo iš dalies atmesti protestą, kurį pateikė vaizdinių Bendrijos ir tarptautinių prekių ženklų, kuriuose yra žodinis elementas „Seven“, 3, 9, 12, 14, 15, 16, 18, 20, 25 ir 28 klasių prekėms, savininkas dėl žodinio prekių ženklo SEVEN FOR ALL MANKIND 14 ir 18 klasių prekėms įregistravimo — Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto išaiškinimas ir taikymas — Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant žymenų panašumą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Seven for all mankind LLC padengia savo ir Seven SpA bylinėjimosi išlaidas.

3.	Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 65, 2012 3 3.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/17

2013 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal da Relação de Lisboa (Portugalija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Ordem dos Técnicos Oficiais de Contas prieš Autoridade da Concorrência

(Byla C-1/12) (1)

(Apskaitos specialistų asociacija - Apskaitos specialistų privalomųjų mokymų sistemos reglamentavimas - SESV 101 straipsnis - Įmonių asociacija - Konkurencijos apribojimas - Pateisinimai - SESV 106 straipsnio 2 dalis)

2013/C 114/24

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal da Relação de Lisboa

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Ordem dos Técnicos Oficiais de Contas

Atsakovė: Autoridade da Concorrência

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunal da Relação de Lisboa — SESV 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 101 ir 102 straipsnių aiškinimas — Įmonių asociacijos sąvoka — Apskaitos specialistų asociacija –Apskaitos specialistų asociacijos narių privalomojo profesinio mokymo sistemos sukūrimas — Tik Asociacijos teikiamas mokymas — Įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Profesinės asociacijos, kaip antai Ordem dos Técnicos Oficiais de Contas (Apskaitos specialistų asociacija) priimtas taisykles, kaip antai Mokymosi kreditų įgijimo taisyklės (Regulamento da Formação de Créditos), reikia laikyti įmonių asociacijos priimtu sprendimu, kaip jis suprantamas pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį.

Aplinkybė, kad įstatymais iš profesinės asociacijos, kaip antai Ordem dos Técnicos Oficiais de Contas, reikalaujama įtvirtinti jos nariams skirtą privalomųjų mokymų sistemą, negali pašalinti šios profesinės organizacijos priimtų normų iš SESV 101 straipsnio taikymo srities, nes tik jai tenka atsakomybė už šias normas.

Aplinkybė, kad šios normos neturi tiesioginės įtakos šios profesinės asociacijos narių ekonominei veiklai, nėra svarbi SESV 101 straipsnio taikymui, nes pažeidimas, kuriuo kaltinama ši profesinė asociacija, padarytas rinkoje, kurioje ji pati vykdo ekonominę veiklą.

Profesinės asociacijos, kaip antai Ordem dos Técnicos Oficiais de Contas, priimtos taisyklės, kaip antai Mokymosi kreditų įgijimo taisyklės, kuriose, siekiant užtikrinti apskaitos specialistų teikiamų paslaugų kokybę, įtvirtinta jų privalomųjų mokymų sistema, yra SESV 101 straipsniu draudžiamas konkurencijos ribojimas, jei, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, jomis panaikinama konkurencija didelėje atitinkamos rinkos dalyje ir tai naudinga šiai profesinei asociacijai, o likusioje šios rinkos dalyje šios profesinės asociacijos konkurentams nustatomos diskriminacinės sąlygos.

(1) OL C 89, 2012 3 24.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/18

2013 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Nejvyšší správní soud (Čekijos Respublika) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Město Žamberk prieš Finanční ředitelství v Hradci Králové, dabar — Odvolací finanční ředitelství

(Byla C-18/12) (1)

(Apmokestinimas - PVM - Direktyva 2006/112/EB - 132 straipsnio 1 dalies m punktas - Neapmokestinimas - Su sportu ir kūno kultūra glaudžiai susijusių paslaugų teikimas - Neorganizuotas ir nepastovus užsiėmimas sporto veikla - Miesto vandens parkas)

2013/C 114/25

Proceso kalba: čekų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Nejvyšší správní soud

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Město Žamberk

Atsakovė: Finanční ředitelství v Hradci Králové, dabar — Odvolací finanční ředitelství

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Nejvyšší správní soud — 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1) 132 straipsnio 1 dalies m punkto aiškinimas — Neapmokestinimas — Su sportu ir kūno kultūra glaudžiai susijusių paslaugų teikimas — Galimas ir nereguliarus užsiėmimas rekreaciniu sportu miesto maudykloje (vandens parke), turinčioje tam skirtą įrangą.

Rezoliucinė dalis

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 132 straipsnio 1 dalies m punktas turi būti aiškinamas taip, kad neorganizuota ir nepastovi sportinė veikla, kuria nesiekiama dalyvauti sporto varžybose, gali būti laikoma sportavimu, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

Direktyvos 2006/112 132 straipsnio 1 dalies m punktas turi būti aiškinamas taip, kad įėjimas į vandens parką, kuriame dėl jame esančių įrengimų lankytojai gali užsiimti ne tik sporto veikla, bet ir kitų rūšių atsipalaidavimo ar poilsio veikla, gali būti su sportavimu glaudžiai susijęs paslaugų teikimas. Atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateiktą aiškinimą šiame sprendime ir į konkrečias pagrindinės bylos aplinkybes, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar taip yra šios bylos atveju.

(1) OL C 98, 2012 3 31.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/18

2013 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Ankenævnet for Uddannelsesstøtten (Danija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) LN prieš Styrelsen for Videregående Uddannelser og Uddannelsesstøtte

(Byla C-46/12) (1)

(Sąjungos pilietybė - Laisvas darbuotojų judėjimas - Vienodo traktavimo principas - SESV 45 straipsnio 2 dalis - Reglamentas (EEB) Nr. 1612/68 - 7 straipsnio 2 dalis - Direktyva 2004/38/EB - 24 straipsnio 1 ir 2 dalys - Vienodo traktavimo principo išimtis, taikoma paramai studijoms studento stipendijų ar paskolų forma - Priimančiojoje valstybėje narėje studijuojantis Sąjungos pilietis - Prieš pradedant studijas ir jas pradėjus vykdyta veikla pagal darbo sutartį - Suinteresuotojo asmens pagrindinis atvykimo į priimančiosios valstybės narės teritoriją tikslas - Įtaka kvalifikavimui kaip darbuotojo ir teisei į studento stipendiją)

2013/C 114/26

Proceso kalba: danų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Ankenævnet for Uddannelsesstøtten

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: LN

Atsakovas: Styrelsen for Videregående Uddannelser og Uddannelsesstøtte

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Ankenævnet for Uddannelsesstøtten — 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, p. 77; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 46), 7 straipsnio 1 dalies c punkto, skaitomo kartu su 24 straipsnio 2 dalimi, aiškinimas — Vienodas Sąjungos piliečių vertinimas — Valstybės narės teisės nuostatos, kuriose numatoma galimybė Sąjungos piliečiams gauti paramą studijoms, jei jie šioje valstybėje narėje dirba pagal darbo sutartį ar yra savarankiškai dirbantys asmenys — Sąjungos piliečio, dirbančio pagal darbo sutartį priimančioje valstybėje narėje, prašymo suteikti paramą atmetimas, kai jis atvyko į šią valstybę narę turėdamas pagrindinį studijų kurso baigimo tikslą

Rezoliucinė dalis

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EE, 7 straipsnio 1 dalies c punktą ir 24 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad Sąjungos piliečiui, studijuojančiam priimančiojoje valstybėje narėje ir tuo pačiu metu ten realiai ir veiksmingai dirbančiam pagal darbo sutartį, dėl ko jam gali būti suteikiamas „darbuotojo“ statusas, kaip tai suprantama pagal SESV 45 straipsnį, negalima atsisakyti suteikti paramą studijoms, teikiamą šios valstybės narės piliečiams. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti faktus, būtinus siekiant įvertinti, ar ieškovo pagrindinėje byloje darbas pagal darbo sutartį pakankamas, kad jam būtų suteiktas toks statusas. Aplinkybė, kad suinteresuotasis asmuo atvyko į priimančiosios valstybės narės teritoriją turėdamas pagrindinį studijų kurso baigimo tikslą, nėra svarbi nustatant, ar jis turi „darbuotojo“ statusą, kaip tai suprantama pagal SESV 45 straipsnį, ir ar todėl jis turi teisę į šią paramą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir priimančiosios valstybės narės pilietis pagal 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje 7 straipsnio 2 dalį.

(1) OL C 109, 2012 4 14.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/19

2013 m. vasario 7 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Najvyšší súd Slovenskej republiky (Slovakija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Protimonopolný úrad Slovenskej republiky prieš Slovenská sporiteľňa, a.s.

(Byla C-68/12) (1)

(Kartelio sąvoka - Tarp kelių bankų sudaryta sutartis - Tariamai neteisėtai nagrinėjamoje rinkoje veikianti įmonė konkurentė - Poveikis - Nebuvimas)

2013/C 114/27

Proceso kalba: slovakų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Najvyšší súd Slovenskej republiky

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Protimonopolný úrad Slovenskej republiky

Atsakovė: Slovenská sporiteľňa, a.s.

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Najvyšší súd Slovenskej republiky — ESS 101 straipsnio 1 ir 3 dalių išaiškinimas — Kartelinio susitarimo sąvoka — Kelių bankų susitarimas, kuriuo siekiama nutraukti ir nesudaryti naujų sutarčių dėl einamųjų sąskaitų su konkuruojančia bendrove, įsteigta kitos valstybės narės teritorijoje — Aplinkybės, kad konkuruojanti bendrovė nagrinėjamoje rinkoje veikė neteisėtai, įtaka susitarimo pripažinimui neteisėtu

Rezoliucinė dalis

1.	SESV 101 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad aplinkybė, jog įmonė, kuriai turėjo įtakos kartelis, kurio tikslas buvo riboti konkurenciją, sudarant kartelinį susitarimą nagrinėjamoje rinkoje veikė tariamai neteisėtai, neturi reikšmės klausimui, ar minėtu karteliu pažeidžiama ši nuostata.

SESV 101 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad konstatuojant, jog buvo sudarytas konkurenciją ribojantis susitarimas, nebūtina įrodyti įmonės teisėto atstovo asmeninius veiksmus arba šio teisėto atstovo įgaliojimo forma išreikštą asmeninį pritarimą jos darbuotojo, dalyvavusio antikonkurenciniame susitikime, veiksmams.

3.	SESV 101 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad ji gali būti taikoma SESV 101 straipsnio 1 dalimi draudžiamam susitarimui tik jei įmonė, kuri remiasi šia nuostata, įrodo, jog buvo įvykdytos keturios joje numatytos kumuliacinės sąlygos.

(1) OL C 165, 2012 6 9.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/20

2013 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje (Curtea de Apel Alba Iulia (Rumunija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) SC Mora IPR SRL prieš Direcția Generală a Finanțelor Publice Sibiu, Direcția Județeană pentru Accize și Operațiuni Vamale Sibiu

(Byla C-79/12) (1)

(Apmokestinimas - PVM - Direktyva 2006/112/EB - 211 straipsnis - Atidėtas importo PVM mokėjimas)

2013/C 114/28

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Curtea de Apel Alba Iulia

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: SC Mora IPR SRL

Atsakovai: Direcția Generală a Finanțelor Publice Sibiu, Direcția Județeană pentru Accize și Operațiuni Vamale Sibiu

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Curtea de Apel Alba Iulia — 2006 m. lapkričio 28 d. Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1) 211 straipsnio aiškinimas — SESV 26 straipsnio 2 dalies, 28, 30 ir 107 straipsnių aiškinimas — Valstybių narių teisė leisti atidėti importo PVM mokėjimą — Nacionalinės teisės aktų, kuriuose nustatytas direktyvoje nenumatytas reikalavimas gauti mokėjimo atidėjimo sertifikatą, leistinumas — Vėlesni teisės aktų pakeitimai, pagal kuriuos importo PVM neapmokestinami tik kai kurie apmokestinamieji asmenys — Diskriminacija — Importo muitų draudimo pažeidimas.

Rezoliucinė dalis

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 211 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo nedraudžiama taikyti valstybės narės teisės aktų, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, pagal kuriuos tam, kad pridėtinės vertės mokesčio mokėjimas už importuotas prekes būtų atidedamas, reikia gauti sertifikatą, kurio pagal šią direktyvą nereikalaujama, jeigu tokio sertifikato išdavimo sąlygomis nepažeidžiamas finansinio neutralumo principas, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

(1) OL C 126, 2012 4 28.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/20

2013 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Bundesfinanzhof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Finanzamt Köln-Nord prieš Wolfram Becker

(Byla C-104/12) (1)

(Šeštoji PVM direktyva - 17 straipsnio 2 dalies a punktas - Teisė į sumokėto pirkimo mokesčio atskaitą - Tiesioginio ir nedelsiant atsirandančio ryšio tarp pirkimo ir apmokestinamųjų pardavimo sandorių būtinybė - Šio ryšio nustatymo kriterijus - Advokato paslaugos, suteiktos baudžiamojoje byloje dėl korupcijos, iškeltoje asmeniškai ribotos atsakomybės bendrovės vadovui ir pagrindiniam akcininkui)

2013/C 114/29

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesfinanzhof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Finanzamt Köln-Nord

Atsakovas: Wolfram Becker

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bundesfinanzhof — 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23) 17 straipsnio 2 dalies a punkto ir 22 straipsnio 3 dalies b punkto aiškinimas — Teisės į atskaitą atsiradimas ir apimtis — Tiesiogiai ir nedelsiant atsirandančio ryšio tarp ekonominės apmokestinamojo asmens veiklos ir paslaugos būtinybė — Advokato paslaugos, suteiktos baudžiamojoje byloje prieš ribotą atsakomybę turinčios bendrovės vadovą ir pagrindinį akcininką dėl korupcijos

Rezoliucinė dalis

Tiesioginio ir nedelsiant atsirandančio ryšio tarp konkretaus sandorio ir visos apmokestinamojo asmens ekonominės veiklos egzistavimas, siekiant nustatyti, ar prekes ir paslaugas šis asmuo naudojo „savo apmokestinamiesiems sandoriams“, kaip apibrėžta 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/38/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas, iš dalies pakeistos 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2001/115/EB, 17 straipsnio 2 dalies a punkte, grindžiamas šio apmokestinamojo asmens įsigytų prekių ar gautų paslaugų objektyviu turiniu.

Šioje byloje advokato paslaugos, kurių tikslas — išvengti baudžiamųjų sankcijų skyrimo fiziniams asmenims, kurie yra apmokestinamosios įmonės vadovai, nesuteikia šiai įmonei teisės atskaityti pridėtinės vertės mokesčio kaip pirkimo mokesčio, mokėtino už suteiktas paslaugas.

(1) OL C 138, 2012 5 12.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/21

2013 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Consiglio di Stato (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Ministero per i beni e le attività culturali ir kt. prieš Ordine degli Ingegneri di Verona e Provincia ir kt.

(Byla C-111/12) (1)

(Direktyva 85/384/EEB - Architekto kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų tarpusavio pripažinimas - 10 straipsnis ir 11 straipsnio g punktas - Nacionalinės teisės aktas, kuriuo pripažįstamas architekto ir statybos inžinieriaus kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų ekvivalentiškumas, tačiau teisė atlikti darbus, susijusius su meniniam paveldui priklausančiais pastatais, suteikiama tik architektams - Vienodo požiūrio principas - Išimtinai valstybės narės vidaus situacija)

2013/C 114/30

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Consiglio di Stato

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Ministero per i beni e le attività culturali, Ordine degli Ingegneri della Provincia di Venezia, Ordine degli Ingegneri della Provincia di Padova, Ordine degli Ingegneri della Provincia di Treviso, Ordine degli Ingegneri della Provincia di Vicenza, Ordine degli Ingegneri di Verona e Provincia, Ordine degli Ingegneri della Provincia di Rovigo, Ordine degli Ingegneri della Provincia di Belluno

Atsakovai: Ordine degli Ingegneri di Verona e Provincia, Consiglio Nazionale degli Ingegneri, Consiglio Nazionale degli Architetti, Pianificatori, Paesaggisti e Conservatori, Ordine degli Architetti Pianificatori Paesaggisti e Conservatori della Provincia di Verona, Alessandro Mosconi, Comune di S. Martino Buon Albergo (VR), Istituzione di Ricovero e di Educazione di Venezia (IRE), Ordine degli Architetti della Provincia di Venezia

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Consiglio di Stato — 1985 m. birželio 10 d. Tarybos direktyvos 85/384/EEB dėl architektūros diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas (OL L 223, p. 15; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 118), 10 ir 11 straipsnių išaiškinimas — Architekto kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų tarpusavio pripažinimas — Nacionalinės teisės norma, pagal kurią darbus, susijusius su meniniam paveldui priklausančiais statiniais, gali vykdyti tik architektai — Kitose valstybėse narėse gautus architekto ir inžinieriaus diplomus turinčių asmenų tinkamumo vykdyti šiuos darbus tikrinimas kiekvienu konkrečiu atveju

Rezoliucinė dalis

1985 m. birželio 10 d. Tarybos direktyvos 85/384/EEB dėl architektūros diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas, 10 ir 11 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiama nacionalinės teisės norma, pagal kurią asmenys, turintys valstybės narės, kitos nei priimančioji valstybė narė, išduotą oficialią kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, suteikiantį teisę vykdyti veiklą architektūros srityje ir aiškiai paminėtą minėtame 11 straipsnyje, pastarojoje valstybėje gali vykdyti su meninę vertę turinčiais pastatais susijusią veiklą, tik jei prireikus per specialų profesinių gebėjimų patikrinimą įrodo, kad turi specialią kvalifikaciją kultūros paveldo srityje.

(1) OL C 151, 2012 5 26.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/22

2012 m. gruodžio 5 d.Kúria (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje BDV Hungary Trading Kft., savanoriškai likviduojama, prieš Nemzeti Adó- és Vámhivatal Közép-magyarországi Regionális Adó Főigazgatósága

(Byla C-563/12)

2013/C 114/33

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Kúria

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: BDV Hungary Trading Kft., savanoriškai likviduojama

Atsakovė: Nemzeti Adó- és Vámhivatal Közép-magyarországi Regionális Adó Főigazgatósága

Prejudiciniai klausimai

Ar 1977 m. gegužės 17 d. Tarybos direktyvos 77/388/EEB (1) dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (toliau — ankstesnioji PVM direktyva) 15 straipsnį ir 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB (2) dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau — naujoji PVM direktyva) 146 straipsnį galima aiškinti taip, jog tam, kad eksportui skirtų prekių gabenimas už Bendrijos teritorijos ribų būtų laikomas neapmokestinamu eksportui skirtų prekių tiekimu, reikia, kad toks gabenimas būtų atliktas per tam tikrą apibrėžtą terminą?

Ar atsakant į 1 klausimą turi įtakos tarptautinės prekybos sąlygos, aplinkybė, kad pardavėjas, pirkėjas arba pervežėjas veikė sąžiningai ar apgaulingai, pakankamai rūpestingai ar aplaidžiai, deklaracijos pateikimo laikotarpis arba aplinkybė, kad faktiškai prekės gabenamos pasibaigus nustatytam terminui, bet per laikotarpį, per kurį turi būti apskaičiuotas mokestis?

Ar mokesčių neutralumo, teisinio saugumo ir proporcingumo principų nepažeidžia tai, kad valstybės narės teisės aktuose nustatomi papildomi reikalavimai, palyginti su numatytaisiais direktyvose, ir eksportui skirtos prekės laikomos neapmokestinamomis mokesčiu tik tada, kai tenkinami objektyvūs kumuliaciniai direktyvose nenumatyti reikalavimai?

Ar ankstesniosios PVM direktyvos 15 straipsnį ir naujosios PVM direktyvos 131 bei 273 straipsnius galima aiškinti taip, kad siekiant užkirsti kelią mokesčių vengimui, piktnaudžiavimui ir sukčiavimui mokesčių srityje ir siekiant, kad mokestis būtų tinkamai apskaičiuotas ir surinktas, valstybė narė gali numatyti, kad neapmokestinamam eksportui būtų taikomi tokie reikalavimai, kaip antai numatytieji 1992 m. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. LXXIV 11 straipsnio 1 dalyje ir 2007 m. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. CXXVII 98 straipsnio 1 dalyje?

Ar su pagrindiniais Sąjungos teisės principais ir direktyvų nuostatomis suderinama tai, kad mokesčių administratorius dėl direktyvų [atitinkamai] 15 ir 146 straipsniuose nenumatytų reikalavimų neįvykdymo pakeičia atvejo priskyrimą neapmokestinamam eksportui ir reikalauja, kad apmokestinamasis asmuo sumokėtų mokestį? Jeigu atsakymas teigiamas, kokiomis aplinkybėmis tai galima padaryti?

(1) OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23

(2) OL L 347, p. 1.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/23

2012 m. gruodžio 31 d.Debreceni Munkaügyi Bíróság (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje József Dutka prieš Mezőgazdasági és Vidékfejlesztési Hivatal

(Byla C-614/12)

2013/C 114/34

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Debreceni Munkaügyi Bíróság

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: József Dutka

Atsakovė: Mezőgazdasági és Vidékfejlesztési Hivatal

Prejudiciniai klausimai

Ar, atsižvelgiant į ESS 6 straipsnį ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 30 straipsnį, reikia pripažinti, kad įgyvendinama Europos Sąjungos teisė, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį, kai vidaus teisės normomis reglamentuojamas darbo arba tarnybos teisinių santykių savaiminis pasibaigimas arba vienašalis nutraukimas?

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 30 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo įtvirtintas draudimas nepagrįstai atleisti iš darbo, ar taip, kad juo įtvirtintu draudimu reikalaujama, kad atleidimo motyvai būtų aiškiai matomi iš dokumento, kuriuo nutraukiami teisiniai santykiai, ir kad darbuotojas galėtų patikrinti jų atitiktį tikrovei ir svarbą?

Jeigu taip, ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 30 straipsnyje nustatytai pareigai pagrįsti atleidimą iš darbo prieštarauja nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis valstybei narei suteikiama galimybė atleisti darbuotoją nenurodžius motyvų tik esant teisiniams santykiams, kai valstybė per valstybinio administravimo subjektus veikia kaip darbdavys?

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/23

2013 m. sausio 10 d.Hanseatisches Oberlandesgericht Hamburg (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Datenlotsen Informationssysteme GmbH prieš Technische Universität Hamburg-Harburg

(Byla C-15/13)

2013/C 114/36

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hanseatisches Oberlandesgericht Hamburg

Šalys pagrindinėje byloje

Skundą pateikęs asmuo: Datenlotsen Informationssysteme GmbH

Atsakovas: Technische Universität Hamburg-Harburg

Trečiasis asmuo: Hochschul-Informations-System GmbH

Prejudiciniai klausimai

Ar sąvoka „viešoji sutartis“, kaip ji suprantama pagal 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (1) 1 straipsnio 2 dalies a punktą, taip pat reiškia sutartį, kurios atveju perkančioji organizacija laimėjusį ūkio subjektą kontroliuoja nors ir ne kaip savo pačios tarnybą, tačiau ir perkančiąją organizaciją, ir laimėjusį ūkio subjektą kontroliuoja tas pats subjektas, kuris savo ruožtu yra perkančioji organizacija, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2004/18, ir perkančioji organizacija bei laimėjęs ūkio subjektas iš esmės vykdo veiklą savo bendram subjektui (horizontalus in house sandoris)?

Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas:

2.	Ar kontrolė kaip savo pačios tarnybos turi apimti visą laimėjusio ūkio subjekto veiklą, ar pakanka to, kad ji apima tik pirkimų sritį?

(1) OL L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/24

2013 m. vasario 8 d.Groupement des cartes bancaires (CB) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. lapkričio 29 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-491/07 CB prieš Komisiją

(Byla C-67/13 P)

2013/C 114/38

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Groupement des cartes bancaires (CB), atstovaujama advokato F. Pradelles, abogado J. Ruiz Calzado

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, BNP Paribas, BPCE, buvusi Caisse Nationale des Caisses d'Epargne et de Prévoyance (CNCEP), Société générale

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti 2012 m. lapkričio 29 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-491/07 CB prieš Komisiją,

—

grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų naują sprendimą, nebent Teisingumo Teismas nuspręstų turįs pakankamai informacijos, kad pats panaikintų 2007 m. spalio 17 d. Komisijos sprendimą C(2007) 5060 galutinis dėl procedūros pagal EB 81 straipsnį (COMP/D1/38.606 — Groupement des cartes bancaires „CB“),

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, kurias apeliantė patyrė nagrinėjant bylą Bendrajame Teisme ir šioje instancijoje išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo apeliaciniam skundui pagrįsti apeliantė nurodo tris pagrindus.

Kaip pirmą pagrindą apeliantė nurodo Bendrojo Teismo teisės klaidas taikant konkurencijos ribojimo dėl tikslo sąvoką.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų taikydamas SESV 101 straipsnio 1 dalį Groupement des cartes bancaires „CB“ (toliau — Groupement) priemonių turiniui. Tiksliau tariant, Bendrasis Teismas klaidingai išaiškino teismo praktiką, susijusią su konkurencijos ribojimo dėl tikslo sąvoka, nusprendęs, kad minėtos priemonės yra ribojimas dėl tikslo, nors jos visiškai nėra užslėpta pakankamai didelė žala konkurencijai. Be to, Bendrasis Teismas padarė kitų teisės klaidų atsižvelgdamas į atitinkamų priemonių priėmimo aplinkybes. Iš tiesų jis klaidingai išaiškino teismo praktiką, susijusią su įmonių asociacijos sprendimo, kuris yra Groupement valios išraiškos forma, sąvoka ir iškraipė įrodymus grįsdamas išvadą, kad priimdama atitinkamas priemones Groupement turėjo antikonkurencinių ketinimų.

Bendrasis Teismas taip pat padarė teisės klaidų taikydamas SESV 101 straipsnio 1 dalį Groupement priemonių tikslams. Tiksliau tariant, Bendrasis Teismas klaidingai išaiškino teismo praktiką, kai nusprendė, kad į kovą su parazitavimu, kuri, kaip patvirtino Bendrasis Teismas, yra teisėtas Groupement priemonių tikslas, gali būti atsižvelgta atliekant vertinimą tik pagal SESV 101 straipsnio 3 dalį, o ne pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį.

Be to, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, kai taikė SESV 101 straipsnio 1 dalį vertindamas Groupement priemonių adekvatumą. Tiksliau tariant, Bendrasis Teismas klaidingai išaiškino teismo praktiką, susijusią su atsižvelgimu į teisinį kontekstą, nes nepaisė savo pareigos atsižvelgti į nustatytą patirtį. Jis taip pat klaidingai išaiškino Teisingumo Teismo sprendimą Beef Industry Development ir Barry Brothers, C-209/07, nes nagrinėjamąją situaciją prilygino išaiškintajai tame sprendime, nors šios dvi situacijos buvo visiškai skirtingos. Be to, Bendrasis Teismas padarė kelias teisės klaidas, kai atsižvelgė į nagrinėjamą ekonominį kontekstą ir dvilypį atitinkamos rinkos veikimą. Galiausia Bendrasis Teismas nepaisė teismo praktikos, susijusios su jo turimos kontrolės pobūdžiu ir apimtimi sudėtingų ekonominių vertinimų atžvilgiu, ir neapsiribojo turima de minimis kontrole.

Kaip antrą pagrindą apeliantė nurodo Bendrojo Teismo teisės klaidas taikant konkurencijos ribojimo dėl tikslo sąvoką. Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų vertindamas Groupement priemonių poveikį. Nenagrinėjęs ieškovės nurodytų motyvų, kuriuos ji nurodė dėl tariamai antikonkurencinių priemonių poveikio, jis pažeidė pareigą motyvuoti.

Kaip trečią pagrindą nurodo Bendrojo Teismo padarytus proporcingumo, teisinio saugumo principų pažeidimus nusprendžiant nepanaikinti Komisijos sprendimo C(2007) 5060 galutinis 2 straipsnio 2 dalies. Proporcingumo principo pažeidimą sudaro palikimas galioti Komisijos nustatyto įpareigojimo, nors jis ne tik kad nebuvo reikalingas siekiant nutraukti tariamai daromą pažeidimą, bet ir neproporcingas siekiamam tikslui. Be to, Bendrasis Teismas pažeidė teisinio saugumo principą, kai nepanaikino šio bendro pobūdžio ir nevienaprasmiškai suformuluoto įpareigojimo, tuo pačiu ir neapibrėžtumo dėl kovos su parazitavimu ir „CB“ sistemos apsaugos priemonių, kurių gali imtis Groupement.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/25

2013 m. vasario 8 d.Amtsgericht Rüsselsheim (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Markus Weiss prieš Condor Flugdienst GmbH

(Byla C-68/13)

2013/C 114/39

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Amtsgericht Rüsselsheim

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Markus Weiss

Atsakovė: Condor Flugdienst GmbH

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar ypatinga aplinkybė, kaip ji suprantama pagal Reglamento (1) 5 straipsnio 3 dalį, turi būti tiesiogiai susijusi su skrydžiu, kuriame buvo atlikta atitinkama rezervacija?

Tuo atveju, jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, kiek ankstesnių skrydžių, įvykdytų naudojant orlaivį, kuriuo turėjo būti vykdytas numatytas skrydis, yra svarbūs nustatant ypatingą aplinkybę? Ar atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes, atsiradusias vykdant ankstesnius skrydžius, taikomas ribojimas laiko atžvilgiu? Jei taip, kaip toks ribojimas nustatomas?

Tuo atveju, jei ypatingos aplinkybės, atsiradusios vykdant ankstesnius skrydžius, yra svarbios ir vykdant vėlesnį skrydį, ar visos pagrįstos priemonės, kurių skrydį vykdantis oro vežėjas turi imtis pagal minėto reglamento 5 straipsnio 3 dalį, turi būti skirtos užkirsti kelią ypatingų aplinkybių atsiradimui ar ir išvengti didelio vėlavimo?

(1) 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10).

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/26

2013 m. vasario 15 d.Arbeidshof te Brussel (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Federaal agentschap voor de opvang van asielzoekers prieš Selver Saciri ir kt.

(Byla C-79/13)

2013/C 114/40

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Arbeidshof te Brussel

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Federaal agentschap voor de opvang van asielzoekers

Atsakovai: Selver Saciri, Danijela Dordevic, Danjel Saciri (atstovaujamas Selver Saciri ir Danijela Dordevic), Sanela Saciri (atstovaujama Selver Saciri ir Danijela Dordevic), Denis Saciri (atstovaujamas Selver Saciri ir Danijela Dordevic), Openbaar Centrum voor Maatschappelijk Welzijn van Diest

Prejudiciniai klausimai

Ar tuomet, jei valstybė narė pasirenka skirti 2003 m. sausio 27 d. Direktyvos 2003/9, nustatančios minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo (1), 13 straipsnio 5 dalyje nurodytą materialinę paramą, teikiamą piniginės išmokos forma, ši valstybė narė taip pat privalo užtikrinti, kad prieglobsčio prašytojas kokiu nors būdu pasinaudotų šios direktyvos 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 14 straipsnio 1, 3, 5 ir 8 dalyse nustatytomis minimaliomis apsaugos priemonėmis?

Ar Direktyvos 2003/9 13 straipsnio 5 dalyje numatyta piniginė išmoka turi būti skiriama padavus prašymą dėl prieglobsčio ir priėmimo, pasibaigus šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui ar nuo kokio nors kito momento? Ar turi būti skiriama tokio dydžio piniginė išmoka, kad pats prieglobsčio prašytojas, jei valstybė narė ar jos paskirta įstaiga jam nesuteikia materialinių priėmimo sąlygų, galėtų bet kuriuo momentu pasirūpinti savo apgyvendinimu, prireikus, viešbutyje, tol, kol jam bus pasiūlytas nuolatinis būstas ar jis pats galės įsigyti būstą ilgesniam laikotarpiui?

Ar suderinama su Direktyva 2003/9 tai, kad valstybė narė suteikia materialines priėmimo sąlygas tik tiek, kiek esamos, valstybės sukurtos priėmimo struktūros gali užtikrinti tokį apgyvendinimą, ir kad ši valstybė narė nurodo skirti prieglobsčio prašytojams, kurių apgyvendinti nėra galimybės, socialinę pagalbą, nustatytą visiems šios valstybės gyventojams, nesant nustatytų būtinų teisės aktų nuostatų ir struktūrų, kurios ne valstybės įsteigtoms įstaigoms iš tikrųjų leistų per trumpą laikotarpį suteikti žmogaus orumo nežeminančias priėmimo sąlygas?

(1) Tarybos direktyva 2003/9/EB (OL L 31, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 101)

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/26

2013 m. vasario 15 d. pareikštas ieškinys byloje Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė prieš Europos Sąjungos Tarybą

(Byla C-81/13)

2013/C 114/41

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, atstovaujama C. Murrell, QC A. Dashwood

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti Tarybos sprendimą 2012/776/ES dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Asociacijos taryboje, įsteigtoje Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos susitarimu, dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo nuostatų priėmimo (1).

—	Priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pagal SESV 263 straipsnį pareikštu ieškiniu Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė prašo pagal SESV 264 straipsnį panaikinti 2012 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimą 2012/776/ES dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Asociacijos taryboje, įsteigtoje Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos susitarimu, dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo nuostatų priėmimo

Jungtinė Karalystė Teisingumo Teismo atitinkamai prašo:

i)	panaikinti Sprendimą 2012/776;

ii)	priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

3.	SESV 48 straipsnis yra Sprendime 2012/776 nurodytas teisinis pagrindas.

4.	Pasiūlytas Asociacijos tarybos sprendimas, pridėtas prie Tarybos sprendimo 2012/776, panaikintų ir pakeistų Asociacijos tarybos sprendimą Nr. 3/80 dėl Europos Bendrijų valstybių narių socialinės apsaugos sistemų taikymo Turkijos darbuotojams ir jų šeimos nariams.

Jungtinė Karalystė teigia, kad SESV 48 straipsnis negali būti priemonės, kuri turėtų tokias pasekmes, teisinis pagrindas. Tai yra nuostata, kuri turi palengvinti laisvą valstybių narių piliečių judėjimą vidaus rinkoje. Teisingas teisinis pagrindas yra SESV 79 straipsnio 2 dalies b punktas. Jis suteikia kompetenciją priimti priemones dėl „teisėtai valstybėje narėje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių teisių apibrėžimo, įskaitant sąlygas, reglamentuojančias judėjimo ir apsigyvenimo laisvę kitose valstybėse narėse“. Tarybos sprendimas yra būtent tokia priemonė.

SESV 79 straipsnio 2 dalies b punktas yra SESV trečios dalies V antraštinėje dalyje. Remiantis Sutarčių 21 protokolu, pagal V antraštinę dalį priimtos priemonės Jungtinei Karalystei (ar Airijai) netaikomos, nebent ši pareikštų norą jas „pasirinkti“. Sprendimo 2012/776 teisiniu pagrindu klaidingai pasirinkdama SESV 48 straipsnį, o ne SESV 79 straipsnio 2 dalies b punktą Taryba atsisakė pripažinti Jungtinės Karalystės teisę nedalyvauti priimant Sprendimą 2012/776 ir nebūti jo saistoma.

7.	Todėl Tarybos sprendimą 2012/776/ES prašoma panaikinti remiantis tuo, kad jis grindžiamas klaidingu teisiniu pagrindu, taip nepripažįstant Jungtinės Karalystės teisių pagal 21 protokolą.

Šį argumentą Jungtinė Karalystė grindžia aiškiomis SESV 48 straipsnio ir 79 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatomis, aiškinamomis Sutarties kontekste ir atsižvelgiant į teismo praktiką. Ji taip pat remiasi tuo, kad Tarybos sprendimas 2012/776/ES yra beveik identiškas devyniems šios institucijos sprendimams, priimtiems pagal kitus asociacijų susitarimus SESV 79 straipsnio 2 dalies b punkto pagrindu.

(1) OL L 340, p. 19.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/28

2013 m. vasario 22 d.1. garantovaná a.s. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-392/09 1. garantovaná a.s. prieš Europos Komisiją

(Byla C-90/13 P)

2013/C 114/43

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: 1. garantovaná a.s., atstovaujama baristerio B. Hartnett, Rechtsanwalt O. Geiss, QC P. Lasok, baristerio J. Holmes

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	Panaikinti 2012 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-392/09 tiek, kiek jis susijęs su antruoju apeliantės ieškinyje Bendrajam Teismui nurodytu pagrindu;

—	Pripažinti šį pagrįndą pagrįstu;

—	Sumažinti baudą iki 2,1 milijonų eurų, sudarančių 10 % apeliantės 2008 m. apyvartos, kaip nurodyta skundžiamo sprendimo 84 punkte ir

—	Nurodyti Komisijai padengti apeliantės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas suklydo atmetęs jos antrąjį teisinį pagrindą.

Reglamento Nr. 1/2003 (1) 23 straipsnio 2 dalyje numatyta: „<...> skiriama bauda negali viršyti 10 % jos [aptariamos įmonės] bendrosios apyvartos praėjusiais ūkiniais metais“. „Praėję ūkiniai metai“ yra visi paskutiniai finansiniai metai, buvę prieš pat Komisijai priimant sprendimą, kuriame buvo konstatuotas konkurencijos taisyklių pažeidimas ir paskirta bauda.

Šioje byloje „praėjusių ūkinių metų apyvarta“ buvo 2008 m. apyvarta, o ne apyvarta, į kurią atsižvelgė Komisija. Dėl to, kad buvo atsižvelgta į 2007 m. apyvartą, Garantovaná paskirta bauda padidėjo beveik 100 % jos apyvartos finansiniais metais, buvusiais prieš Komisijai priimant sprendimą (2009 m. liepos 22 d.).

Apeliantė teigia, kad faktas, jog Komisija rėmėsi 2007 m. apyvarta, prieštarauja aiškiai 23 straipsnio 2 dalies formuluotei bei jos tikslui ir yra neteisėtas. Todėl, kaip Garantovaná prašė antrajame pagrinde procese Bendrajame Teisme, bauda turi būti sumažinta arba atsižvelgiant į 23 straipsnio 2 dalį, arba taikant neribotą Teisingumo Teismo jurisdikciją pagal SESV 261 straipsnį ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį.

(1) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, p. 1; 2004 specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205)

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/28

2013 m. vasario 25 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. gruodžio 13 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-103/08 Versalis SpA, buvusi Polimeri Europa SpA, Eni SpA prieš Europos Komisiją

(Byla C-93/13 P)

2013/C 114/44

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama V. Di Bucci, G. Conte, R. Striani

Kitos proceso šalys: Versalis SpA, buvusi Polimeri Europa SpA, Eni SpA

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti skundžiamą teismo sprendimą tie, kiek juo iki 106 200 000 eurų sumažinama ENI ir Versalis sprendimu paskirta bauda.

—	Atmesti pirmosios instancijos teismui pateiktą ieškinį.

—	Priteisti iš ieškovių pirmojoje instancijoje bylinėjimosi išlaidas abiejų instancijų teismuose.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes laikėsi nuomonės, kad Komisija pažeidė ENI teisę į gynybą, dėl recidyvo padidinusi ENI ir Versalis solidariai paskirtą baudą už du pažeidimus, kuriuos anksčiau padarė ENI 100 % kontroliuotos bendrovės, ir todėl abu sprendimai, kuriais nustatyti šie pažeidimai, skirti ne ENI (kuri taip pat negavo pranešimo apie šių pažeidimų apskundimus). Bendrasis Teismas pirmiausia neatsižvelgė į tai, kad kaltinant dėl recidyvo teisė į gynybą užtikrinama tuomet, kai Komisija, pranešdama apie savo ketinimą remtis recidyvu, suteikia bylos šalims galimybę įrodyti, kad neįvykdytos atitinkamos sąlygos. Be to, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad Komisija, kaltindama recidyvu dėl vienas po kito padarytų konkurencijos taisyklių pažeidimų, nebaudė už pirmąjį pažeidimą atgaline data, bet darė išvadas remdamasi tuo, kad ta pati įmonė (tas pats ūkio subjektas) padarė naują pažeidimą.

ii)

Bendrasis Teismas viršijo savo kompetencijos ribas ir pažeidė dispozityvumo principą, Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnį ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalį ir 48 straipsnio 2 dalį, nes išnagrinėjo teisės klausimą (dėl tvirtinamo vienodo vertinimo principo pažeidimo apskaičiuojant baudą), kurio ieškovės nepateikė pirmosios instancijos teismui.

iii)

Bendrasis Teismas padarė teisės ir motyvacijos klaidą, kai aiškino ir taikė vienodo vertinimo principą „multiplikacijos koeficiento“ atgrasymo tikslais atžvilgiu. Bendrasis Teismas visų pirma neatsižvelgė į Komisijos diskrecijos ribas nustatant baudas remiantis reikšmingomis aplinkybėmis, dėl kurių nustatant ENI ir Versalis taikytiną multiplikacijos koeficientą reikėjo atlikti visiškai aritmetinį skaičiavimą. Be to, Bendrasis Teismas nepagrįstai reikalavo, kad Komisija užtikrintų tiesioginį proporcingumą tarp baudos atgrasymo tikslais padidinimo procentais ir įmonės apyvartos, o ne tarp multiplikacijos koeficientų arba baudos taikant multiplikacijos koeficientus (dėl šių koeficientų padidėjančios baudos) ir įmonės bendrosios apyvartos.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/29

2013 m. vasario 27 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką

(Byla C-100/13)

2013/C 114/45

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama G. Wilms ir G. Zavvos

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika

Ieškovės reikalavimai

Europos Komisija prašo priimti tokį sprendimą:

—

atsakovė pažeidė įsipareigojimus pagal 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 89/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo (1), visų pirma 4 straipsnio 2 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį, tiek, kiek Vokietijos institucijos statybos taisyklių sąrašus naudoja tam, kad reikalautų papildomų leidimų faktiškai įeiti į rinką ir naudoti statybos produktus, vietoje to, kad taikant suderintus Europos standartus įtrauktų reikalingus vertinimo metodus ir kriterijus.

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė tvirtina, kad atsakovė pažeidė Direktyvos 89/106/EEB 4 ir 6 straipsnius. Jos teigimu, statybos taisyklių sąrašų naudojimas lemia tai, jog tam, kad faktiškai įeiti į rinką ir naudoti šiuos produktus, reikalaujami papildomi išankstiniai leidimai. Daugeliu atvejų nenustatoma kokių nors reikalavimų dėl naujų požymių. Priešingai, laikomasi dar prieš suderinimą nustatytų reikalavimų, kurie galėjo ir turėjo būti apimti įtraukiant reikalingus vertinimo metodus ir kriterijus į suderintus teisės aktus.

(1) OL L 40, 1989, p. 12.; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 9 t., p. 296.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/30

2013 m. kovo 7 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Bilbaína de Alquitranes ir kt. prieš ECHA

(Byla T-93/10) (1)

(REACH - Aukštos temperatūros akmens anglių deguto nustatymas kaip labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos - Ieškinys dėl panaikinimo - Aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį - Reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių - Tiesioginis poveikis - Priimtinumas - Vienodas požiūris - Proporcingumas)

2013/C 114/46

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Bilbaína de Alquitranes, SA (Luchana-Baracaldo, Ispanija), Cindu Chemicals BV (Eithornas, Nyderlandai), Deza, a.s. (Valašske Meziržyčiai, Čekijos Respublika), Industrial Química del Nalón, SA (Ovjedas, Ispanija), Koppers Denmark A/S (Niborgas, Danija), Koppers UK Ltd (Skantorpas, Jungtinė Karalystė), Rütgers Germany GmbH (Kastropas-Raukselis, Vokietija), Rütgers Belgium NV (Zelzatė, Belgija) ir Rütgers Poland sp. z o.o. (Kendzežynas-Kozlė, Lenkija), atstovaujamos iš pradžių advokatų K. Van Maldegem, R. Cana, ir solisitoriaus P. Sellar, vėliau — K. Van Maldegem ir R. Cana

Atsakovė: Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), atstovaujama M. Heikkilä ir W. Broere, padedamų advokato J. Stuyck

Dalykas

Prašymas iš dalies panaikinti 2010 m. sausio 13 d. ECHA sprendimą, kuriuo aukštos temperatūros akmens anglių degutas (EB Nr. 266-028-2) pripažintas medžiaga, atitinkančia 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, p. 1), 57 straipsnyje nustatytus kriterijus, atsižvelgiant į šio reglamento 59 straipsnį.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Bilbaína de Alquitranes, SA, Cindu Chemicals BV, Deza, a.s., Industrial Química del Nalón, SA, Koppers Denmark A/S, Koppers UK Ltd, Rütgers Germany GmbH, Rütgers Belgium NV ir Rütgers Poland sp. z o.o. bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 113, 2010 5 1.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/30

2013 m. kovo 7 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Rütgers Germany ir kt. prieš ECHA

(Byla T-94/10) (1)

(REACH - Antraceno alyvos nustatymas kaip labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos - Ieškinys dėl panaikinimo - Aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį - Reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių - Tiesioginis poveikis - Priimtinumas - Vienodas požiūris - Proporcingumas)

2013/C 114/47

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Rütgers Germany GmbH (Kastropas-Raukselis, Vokietija), Rütgers Belgium NV (Zelzatė, Belgija), Deza, a.s. (Valašske Meziržyčiai, Čekijos Respublika), Industrial Química del Nalón, SA (Ovjedas, Ispanija) ir Bilbaína de Alquitranes, SA (Luchana-Baracaldo, Ispanija), atstovaujamos iš pradžių advokatų K. Van Maldegem, R. Cana, ir solisitoriaus P. Sellar, vėliau — K. Van Maldegem ir R. Cana

Atsakovė: Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), atstovaujama M. Heikkilä ir W. Broere, padedamų advokato J. Stuyck

Dalykas

Prašymas iš dalies panaikinti 2010 m. sausio 13 d. ECHA sprendimą, kuriuo antraceno alyva (EB Nr. 292-602-7) pripažinta medžiaga, atitinkančia 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006, dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, p. 1), 57 straipsnyje nustatytus kriterijus, atsižvelgiant į šio reglamento 59 straipsnį.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Rütgers Germany GmbH, Rütgers Belgium NV, Deza, a.s., Industrial Química del Nalón, SA ir Bilbaína de Alquitranes, SA bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 113, 2010 5 1.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/31

2013 m. kovo 7 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Cindu Chemicals ir kt. prieš ECHA

(Byla T-95/10) (1)

(REACH - Antraceno alyvos, turinčios mažą antraceno kiekį, nustatymas kaip labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos - Ieškinys dėl panaikinimo - Aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį - Reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių - Tiesioginis poveikis - Priimtinumas - Vienodas požiūris - Proporcingumas)

2013/C 114/48

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Cindu Chemicals BV (Eithornas, Nyderlandai), Deza, a.s. (Valašske Meziržyčiai, Čekijos Respublika), Koppers Denmark A/S (Niborgas, Danija) ir Koppers UK Ltd (Skantorpas, Jungtinė Karalystė), atstovaujamos iš pradžių advokatų K. Van Maldegem, R. Cana, ir solisitoriaus P. Sellar, vėliau — K. Van Maldegem ir R. Cana

Atsakovė: Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), atstovaujama M. Heikkilä ir W. Broere, padedamų advokato J. Stuyck

Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Europos Komisija, atstovaujama iš pradžių P. Oliver ir G. Wilms, vėliau – P. Oliver ir E. Manhaeve, padedamų baristerio K. Sawyer, vėliau – P. Oliver ir E. Manhaeve

Dalykas

Prašymas iš dalies panaikinti 2010 m. sausio 13 d. ECHA sprendimą, kuriuo antraceno alyva, turinti mažą antraceno kiekį (EB Nr. 292-604-8), pripažinta medžiaga, atitinkančia 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, p. 1), 57 straipsnyje nustatytus kriterijus, atsižvelgiant į šio reglamento 59 straipsnį.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Cindu Chemicals BV, Deza, a.s., Koppers Denmark A/S ir Koppers UK Ltd padengia savo ir Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.	Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 113, 2010 5 1.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/31

2013 m. kovo 7 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Rütgers Germany ir kt. prieš ECHA

(Byla T-96/10) (1)

(REACH - Antraceno alyvos (antraceno pasta) nustatymas kaip labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos - Ieškinys dėl panaikinimo - Aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį - Reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių - Tiesioginis poveikis - Priimtinumas - Vienodas požiūris - Proporcingumas)

2013/C 114/49

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Rütgers Germany GmbH (Kastropas-Raukselis, Vokietija), Rütgers Belgium NV (Zelzatė, Belgija), Deza, a.s. (Valašske Meziržyčiai, Čekijos Respublika), Koppers Denmark A/S (Niborgas, Danija) ir Koppers UK Ltd (Skantorpas, Jungtinė Karalystė), atstovaujamos iš pradžių advokatų K. Van Maldegem, R. Cana, ir solisitoriaus P. Sellar, vėliau — K. Van Maldegem ir R. Cana

Atsakovė: Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), atstovaujama M. Heikkilä ir W. Broere, padedamų advokato J. Stuyck

Dalykas

Prašymas iš dalies panaikinti 2010 m. sausio 13 d. ECHA sprendimą, kuriuo antraceno alyva (antraceno pasta) (EB Nr. 292-603-2) pripažinta medžiaga, atitinkančia 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, p. 1), 57 straipsnyje nustatytus kriterijus, atsižvelgiant į šio reglamento 59 straipsnį.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Rütgers Germany GmbH, Rütgers Belgium NV, Deza, a.s., Koppers Denmark A/S ir Koppers UK Ltd bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 113, 2010 5 1.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/32

2013 m. kovo 8 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Mayer Naman prieš VRDT — Daniel e Mayer (David Mayer)

(Byla T-498/10) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra - Vaizdinis Bendrijos prekių ženklas „David Mayer“ - Ankstesnis nacionalinis žodinis prekių ženklas DANIEL & MAYER MADE IN ITALY - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 53 straipsnio 1 dalies a punktas - Pirmą kartą apeliacinėje taryboje pateiktas prašymas pateikti rimto naudojimo įrodymą - Vėlavimas - Reglamento Nr. 207/2009 57 straipsnio 2 ir 3 dalys)

2013/C 114/50

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovas: David Mayer Naman (Roma, Italija), atstovaujamas iš pradžių advokatų S. Sutti, S. Cazzaniga ir V. Fedele, vėliau — V. Fedele ir M. Spolidoro

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama P. Bullock

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Daniel e Mayer Srl (Milanas, Italija), atstovaujama advokatų M. Andreolini ir A. Parini

Dalykas

Ieškinys, pareikštas dėl 2010 m. liepos 26 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 413/2009-1), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Daniel e Mayer Srl ir David Mayer Naman.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš David Mayer Naman bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 346, 2010 12 18.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/32

2013 m. kovo 7 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Acino prieš Komisiją

(Byla T-539/10) (1)

(Žmonėms skirti vaistai - Prekybos tam tikromis vaistų, kuriuose yra veikliosios medžiagos „Clopidogrel“, siuntomis sustabdymas ir jų pašalinimas iš rinkos - Leidimo pateikti vaistus į rinką pakeitimas - Draudimas pateikti vaistus į rinką - Reglamentas (EB) Nr. 726/2004 ir Direktyva 2001/83/EB - Proporcingumas - Pareiga motyvuoti)

2013/C 114/51

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Acino AG, buvusi Acino Pharma GmbH (Mysbachas, Vokietija), atstovaujama advokatų R. Buchner ir E. Burk

Atsakovė: Europos Komisija, iš pradžių atstovaujama A. Sipos, G. Wilms, B.-R. Killmann ir M. Šimerdová, vėliau B.-R. Killmann ir M. Šimerdová

Dalykas

Prašymas panaikinti 2010 m. kovo 29 d. ir rugsėjo 16 d. Komisijos sprendimus, susijusius su prekybos žmonėms skirtais vaistais, kuriuose yra konkrečioje vietovėje pagamintos veikliosios medžiagos „Clopidogrel“, sustabdymu, šių vaistų siuntų pašalinimu iš rinkos, leidimų pateikti vaistus į rinką pakeitimu ir draudimu pateikti šiuos vaistus į rinką.

Rezoliucinė dalis

1.	Nebėra reikalo priimti sprendimo dėl ieškinio, kiek jis nukreiptas prieš 2010 m. kovo 29 d. Komisijos sprendimus C(2010) 2204 ir C(2010) 2208 ir prieš 2010 m. rugsėjo 16 d. Komisijos sprendimus C(2010) 6429 ir C(2010) 6436.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Priteisti iš Acino AG bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 30, 2011 1 29.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/35

2013 m. sausio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Club Hotel Loutraki ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-57/13)

2013/C 114/57

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Club Hotel Loutraki (Lutrakis, Graikija), Vivere Entertainment AE (Atėnai, Graikija), Theros International Gaming, Inc. (Patrai, Graikija), Elliniko Casino Kerkyras (Atėnai), Casino Rodos (Rodas, Graikija) ir Porto Carras AE (Alimos, Graikija), atstovaujamos advokatų S. Pappas

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2012 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimą COMP F3/MC/erg*2012/127386, kuriuo buvo atmestas 2012 m. balandžio 4 d. pateiktas ieškovių skundas dėl Graikijos tariamai OPAP suteiktos valstybės pagalbos;

—	priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi keturiais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 108 straipsnio 2 dalyje nurodyta ieškovių teise būti išklausytoms. Komisija nepradėjo formalios tyrimo procedūros pagal Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnio 4 dalį ir 6 bei 20 straipsnius, o tai reiškia, kad ji piktnaudžiavo įgaliojimais.

—	Komisija pažeidė SESV 108 straipsnio 2 dalį ir Reglamento 4 ir paskesnius straipsnius, nes iš esmės ji vykdė formalią tyrimo procedūrą, tačiau nesilaikė formalių sąlygų, dėl to ieškovės ir kitos suinteresuotosios šalys negalėjo pasinaudoti teise būti išklausytoms.

—	Subsidiariai ieškovės teigia, kad buvo pažeistos jų teisės dalyvauti preliminarioje tyrimo procedūroje.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su pareigos motyvuoti pažeidimu ir ieškovių teisės į gerą administravimą pažeidimu pagal SESV 296 straipsnį ir Europos Sąjungos chartijos 41 straipsnį

—

Kadangi ginčijamame sprendime nėra nurodyti lemiančios svarbos ekonominiai duomenys (išreikšti skaičiais), jame nėra pateikiama aiškiai ir nedviprasmiškai Komisijos argumentai, kurie ieškovėms leistų nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta, kad nagrinėjamos priemonės nėra valstybės pagalba. Šie trūkumai negali būti pateisinti būtinybe išsaugoti profesinę paslaptį.

—	Ieškovės taip pat ginčija lemiamos ekonominės svarbos konfidencialų pobūdį.

Trečiasis pagrindas susijęs su ieškovių teisės į veiksmingą teisinę gynybą apsauga, nurodyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) 6 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje.

—

Dėl panašių motyvų, kaip išdėstytieji antrajame ieškinio pagrinde, pažeista ieškovių teisė į veiksmingą teisinę gynybą. Ieškovėms kilo sunkumų tiesiogiai ginčyti ginčijamo sprendimo pagrįstumą, kadangi jos neturėjo jokios galimybės nustatyti, kokie motyvai jį lėmė, nes jis paprasčiausiai pagrįstas ekonominiais duomenimis, kurie iki šiol nėra atskleisti.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su akivaizdžia teisės klaida vertinant VLT susitarimo ir jo papildymo atitiktį, kai buvo padaryta išvada, kad pagal juos nebuvo suteikta jokia ekonominė nauda.

—

Formali sąlyga dėl valstybės pagalbos pripažinimo, t. y. suteikta ekonominė nauda, turi būti vertinama atskiroje rinkoje, o ne bendrai vertinant kitas panašias priemones, kurios suteiktos tam pačiam gavėjui, tačiau kitoje rinkoje, nesvarbu, ar jos panašios ar ne. Priešingu atveju konkurencijos apsauga nebus visiškai užtikrinta.

—	Bet kuriuo atveju negalima taip bendrai vertinti priemonių, kurios taikomos skirtingais laikotarpiais.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/36

2013 m. sausio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Club Hotel Loutraki ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-58/13)

2013/C 114/58

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovai: Club Hotel Loutraki (Lutrakis, Graikija), Vivere Entertainment AE (Atėnai, Graikija), Theros International Gaming, Inc. (Patrai, Graikija), Elliniko Casino Kerkyras (Atėnai), Casino Rodos (Rodas, Graikija), Porto Carras AE (Alimos, Graikija) ir Kazino Aigaiou AE (Siras, Graikija), atstovaujamos advokato S. Pappas

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2012 m. spalio 3 d. Komisijos sprendimą C(2012) 6777 galutinis byloje dėl valstybės pagalbos SA 33988 (2011/N)

—	priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi keturiais pagrindais.

—	Komisija pažeidė SESV 108 straipsnio 2 dalį ir Reglamento 4 ir paskesnius straipsnius, nes iš esmės ji vykdė formalią tyrimo procedūrą, tačiau nesilaikė formalių sąlygų, dėl to ieškovės ir kitos suinteresuotosios šalys negalėjo pasinaudoti teise būti išklausytoms.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su pareigos motyvuoti pažeidimu ir ieškovių teisės į gerą administravimą pažeidimu pagal SESV 296 straipsnį ir Europos Sąjungos chartijos 41 straipsnį

—

—	Ieškovės taip pat ginčija lemiamos ekonominės svarbos konfidencialų pobūdį.

—

—	Bet kuriuo atveju negalima taip bendrai vertinti priemonių, kurios taikomos skirtingais laikotarpiais.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/37

2013 m. sausio 30 d. BT pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. gruodžio 3 d. Tarnautojų teismo nutarties byloje F-45/12 BT prieš Komisiją

(Byla T-59/13 P)

2013/C 114/59

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: BT (Bukareštas, Rumunija), atstovaujama advokato N. Visan

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Reikalavimai

Apeliantė Bendrojo Teismo prašo:

—	Panaikinti 2012 m. gruodžio 3 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo nutartį byloje F-45/12.

—	Iš naujo išnagrinėti bylą ir priimti ieškovės/apeliantės ieškinį ir

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė remiasi septyniais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su administracinės procedūros principų, teismo iniciatyvos principo pažeidimu, nes Tarnautojų teismas manė, kad ieškinyje nėra teisinių pagrindų savo iniciatyva nepatikrinęs sprendimų, ginčijamų Tarnautojų teisme, kuris gali neapsiriboti vien ieškovės nurodytais pagrindais.

Kaip antrasis ieškinio pagrindas nurodoma tai, kad buvo pažeista Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnio 1 dalis ir 47 straipsnio 1 bei 2 dalys. Pažeista teisė kreiptis į teismą ir Tarnautojų teismo nešališkumo principas, nes šis teismas atmetė apeliantės ieškinį nesuteikęs jai galimybės pateikti tinkamą ir (ar) išsamų ieškinį, teisės kuri yra numatyta ir pripažinta ne tik kiekvienoje Europos valstybėje, bet ir Europos teismuose (pavyzdžiui, Europos žmogaus teisių teismo).

Kaip trečiasis ieškinio pagrindas nurodoma tai, kad buvo pažeista teisė kreiptis į teismą, kai Tarnautojų teismas neleido pateikti dubliko, nors apeliantė aiškiai prašė antro pasikeitimo dokumentais. Nesuteikus šios teisės (pateikti atsakymą), apeliantė negalėjo ištaisyti Tarnautojų teismo nurodyto ieškinio trūkumo, nors apeliantė jau nebegalėjo pareikšti naujo ieškinio, kuris atitiktų teisinius reikalavimus, nes buvo pasibaigęs ieškinio pareiškimo terminas (Tarnautojų teismo procedūros reglamento 78 straipsnis).

Kaip ketvirtasis ieškinio pagrindas nurodoma tai, kad buvo pažeistas principas, susijęs su teisę pristatyti savo bylą teisme, ir proceso viešumo principas, nes nebuvo posėdžio. Šis principas numatytas Tarnautojų teismo procedūros reglamente ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.

5.	Kaip penktasis ieškinio pagrindas nurodoma tai, kad buvo pažeistas proceso teisingumo principas, nes teismas neišklausė apeliantės dėl jos ieškinio nepriimtinimu (Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalis).

Kaip šeštasis ieškinio pagrindas nurodoma tai, kad buvo pažeista Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio 1 dalis, Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas, nes Tarnautojų teismas taikė „teismo proceso kristalizacijos taisyklę“, manydamas, kad ieškinyje nebuvo nurodyti pagrindai.

Kaip septintasis ieškinio pagrindas nurodoma tai, kad priteisus apeliantei sumokėti bylinėjimosi išlaidas, kai Tarnautojų teismas nenagrinėjo bylos iš esmės ir kai apeliantė yra socialiai remtina dėl priežasčių, susijusių su jos darbo sutarties pabaiga Europos Komisijoje, pažeistas Tarnautojų teismo procedūros reglamento 89 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad „jeigu byloje nereikia priimti sprendimo, Teismas išlaidų klausimą sprendžia savo nuožiūra“.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/38

2013 m. vasario 11 d. pareikštas ieškinys byloje InterMune UK ir kt. prieš EMA

(Byla T-73/13)

2013/C 114/60

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: InterMune UK Ltd (Londonas, Jungtinė Karalystė); InterMune, Inc. (Brisbane, Jungtinės Valstijos) ir InterMune International AG (Mutencas, Šveicarija), atstovaujamos solisitorių I. Dodds-Smith ir A. Williams, baristerio T. de la Mare ir advokato F. Campbell

Atsakovė: Europos vaistų agentūra

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—

Pripažinti negaliojančiu sprendimą, apie kurį atsakovė ieškovėms pranešė 2013 m. sausio 15 d. ir kuriuo nuspręsta atskleisti tam tikrą informaciją pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 (1), tiek, kiek juo atskleidžiama informacija, kurią anksčiau ieškovės suteikė atsakovei ir kuri dar nėra viešai prieinama; ir

—	nurodyti atsakovei padengti ieškovių bylinėjimosi ir kitas nagrinėjant šią bylą patirtas išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi trimis pagrindais.

Pirmasis pagrindas susijęs su tuo, kad atsakovė netinkamai atliko vertinimą, kurio reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalį, aiškindamasi, ar iš tikrųjų egzistuoja viešasis interesas atskleisti atitinkamą informaciją, viršesnis už būtinybę apsaugoti ieškovių komercinius interesus nuo žalos, galinčios atsirasti dėl tokio atskleidimo.

Antrasis pagrindas susijęs su tuo, kad atlikdama teisės aktais reikalaujamą vertinimą atsakovė tinkamai neatsižvelgė į kitus svarbius atitinkamus veiksnius, tarp jų:

—	specialių teisės aktų (būtent Reglamento (EB) Nr. 726/2004 (2), ypač jo 14 straipsnio 11 dalies) reikalavimus;

—	aiškinimo principus, kurių pagal TRIPS sutarties (Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba) 39 straipsnio 3 dalį privalo laikytis kiekviena Europos Sąjungos institucija aiškindama Sąjungos teisę;

—	Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija saugomas pagrindines teises į nuosavybę ir privataus gyvenimo gerbimą, vertinamas rūpestingai atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes tam, kad būtų galima atlikti proporcingumo analizę; ir

—	pareigą laikytis savo pačios paskelbtų gairių ir politikos dėl komercinę paslaptį sudarančios informacijos apsaugos svarbos.

3.	Trečiasis pagrindas susijęs su tuo, kad jei atsakovė būtų teisingai atlikusi reikalaujamą vertinimą ir atsižvelgusi į visus svarbius veiksnius, vienintelė teisėta, proporcinga ir (arba) pagrįsta išvada būtų buvusi ta, kad atitinkama informacija neturėjo būti atskleista.

(1) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331)

(2) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 726/2004, nustatantis Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų agentūrą (OL 2004 L 136, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 34 t., p. 229 ir klaidų ištaisymas OL L 29, 2009 1 31, p. 58)

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/38

2013 m. vasario 15 d. pareikštas ieškinys byloje Jungtinė Karalystė prieš ECB

(Byla T-93/13)

2013/C 114/61

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Jungtinė Šiaurės Airijos ir Didžiosios Britanijos Karalystė, atstovaujama QC K. Beal ir E. Jenkinson

Atsakovas: Europos centrinis bankas

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	iš dalies panaikinti 2012 m. gruodžio 11 d. Europos Centrinio Banko sprendimą, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas ECB/2007/7 dėl TARGET2-ECB sąlygų (ECB/2012/31) (OL L 13, 2013, p. 8),

—	iš dalies panaikinti 2012 m. gruodžio 5 d. Europos Centrinio Banko gaires dėl Transeuropinės automatizuotos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemos (TARGET2) (ECB/2012/27) (OL L 30, 2013, p. 1),

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi septyniais pagrindais.

1.	Pirmuoju ieškinio pagrindu tvirtinama, kad atsakovas visiškai neturėjo kompetencijos priimti ginčijamą aktą ar jos neturėjo nesiekdamas, kad teisės instrumentas būtų priimtas kaip Tarybos arba paties ECB priimtas reglamentas.

Antruoju ieškinio pagrindu tvirtinama, kad ginčijamame akte de jure arba de facto įtvirtintas rezidavimo reikalavimas pagrindinių sandorių šalių kliringo sistemoms (CCP), kurios nori atlikti kliringo ar atsiskaitymo operacijas euro valiuta ir kurių apyvarta per dieną viršija tam tikrą dydį. Taip pat jais gali būti ribojamas paslaugų ar kapitalo, kuris gali būti tiekiamas CCP, esančioms ne euro zonos valstybėse narėse, pobūdis ar apimtis ar jie iš viso draudžiami. Ginčijamu aktu pažeidžiami visi ar bent vienas iš SESV 48, 56 ir (ar) 63 straipsnių, nes:

—	ne euro zonos valstybių narių, kaip antai Jungtinė Karalystė, CCP turės perkelti savo administravimo ir kontrolės centrus į valstybes nares, kurios yra Eurosistemos narės. Jos taip pat turės tapti juridiniais asmenimis pagal kitos valstybės narės vidaus teisę;

—	jei tokios CCP nebūtų perkeltos, kaip reikalaujama, joms būtų iš viso neleista dalyvauti Eurosistemos valstybių narių finansinėse rinkose ar bent dalyvauti tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip šiose teritorijose esančioms CCP;

—	tokios CCP nerezidentės negalės iš viso naudotis ECB ar Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų (toliau — NCB) teikiamomis lengvatomis arba jomis naudotis tomis pačiomis sąlygomis ir;

—	taip tokių CCP galimybė siūlyti kliringo ar atsiskaitymų paslaugas euro valiuta Sąjungos klientams bus apribota ar iš viso panaikinta.

Trečiuoju ieškinio pagrindu tvirtinama, kad ginčijamu aktu pažeidžiamas SESV 101 straipsnis ir (ar) 102 straipsnis, kartu su SESV 106 straipsniu ir ESS 13 straipsniu, nes:

—	juose faktiškai reikalaujama, kad visos kliringo operacijos euro valiuta, viršijančios tam tikrą dydį, būtų atliekamos euro zonos valstybės narės CCP;

—	jame faktiškai nurodoma ECB ir (ar) euro zonai ir (ar) NCB neteikti euro valiutos rezervų ne euro zonos valstybių narių CCP, jei jos viršijo sprendime nurodytą ribą.

Ketvirtuoju ieškinio pagrindu tvirtinama, kad reikalavimas ne Euro zonos valstybių narių CCP pakeisti juridinio asmens formą ar buveinę yra tiesioginis arba netiesioginis diskriminavimas dėl pilietybės. Juo taip pat pažeidžiamas pagrindinis ES lygybės principas, nes skirtingų valstybių narių CCP vertinamos skirtingai be jokio objektyvaus pateisinimo.

Kaip penktasis ieškinio pagrindas nurodoma tai, kad ginčijamais aktais pažeidžiamos atitinkamo 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, p. 1), nuostatos.

6.	Šeštuoju ieškinio pagrindu tvirtinama, kad ginčijamu aktu pažeidžiami visi ar bent vienas iš Bendrojo susitarimo dėl prekybos ir paslaugų (GATS) 2, 11, 16 ir 17 straipsnių.

Septintasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad neprisiimdama pareigos įrodyti, kad tokie apribojimai negali būti pateisinti viešojo intereso pagrindu (ECB turėtų, jei norėtų, prašyti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas), Jungtinė Karalystė tvirtina, kad bet koks ECB nurodytas viešosios politikos pagrindas neatitiktų proporcingumo reikalavimo, nes Sąjungos, tačiau ne euro zonos, finansų institucijoms galima taikyti mažiau ribojančias kontrolės priemones.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/39

2013 m. vasario 17 d. Ioannis Ntouvas pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. gruodžio 11 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-107/11 Ntouvas prieš ELPKC

(Byla T-94/13 P)

2013/C 114/62

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantas: Ioannis Ntouvas (Agios Stefanas, Graikija), atstovaujamas advokato V. Kolias

Kita proceso šalis: Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (Stokholmas, Švedija)

Reikalavimai

Apeliantas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2012 m. gruodžio 11 d. Tarnautojų teismo sprendimą byloje F-107/11 Ntouvas prieš ELPKC, kuriuo atmestas apelianto ieškinys dėl jo 2010 m. veiklos vertinimo ataskaitos panaikinimo ir iš apelianto priteistos bylinėjimosi išlaidos;

—	panaikinti pirmoje instancijoje ginčytą sprendimą;

—	priteisti iš kitos proceso šalies visas bylinėjimosi pirmojoje ir apeliacinėje instancijose išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas apeliacinį skundą apeliantas remiasi keturiolika pagrindų.

1.	Pirmasis pagrindas — teisėtumo pažeidimas paskirstant įrodinėjimo pareigą ir renkant įrodymus, nes Tarnautojų teismas patenkino atsakovo prašymą pratęsti atsiliepimo į ieškinį pirmojoje instancijoje pateikimo terminą, nors atsakovas neįrodė aplinkybių, jo teigimu, pagrindžiančių tokį pratęsimą.

2.	Antrasis pagrindas — esminė fakto nustatymo klaida, nes Tarnautojų teismas nusprendė, kad apie ieškinį pirmojoje instancijoje atsakovui pranešta 2011 m. lapkričio 7 d., o ne 2011 m. lapkričio 4 d.

3.	Trečiasis pagrindas — klaidingas fakto vertinimas, nes Tarnautojų teismas klaidingai suprato ir įvertino bylos dokumentus, paneigiančius atsakovo argumentus, kuriais šis grindė savo prašymą pratęsti atsiliepimo į ieškinį pirmojoje instancijoje pateikimo terminą.

4.	Ketvirtasis pagrindas — klaidingas fakto teisinis kvalifikavimas, nes Tarnautojų teismas klaidingai pripažino „išimtinėmis“ aplinkybes, atsakovo nurodytas pagrindžiant prašymą pratęsti atsiliepimo į ieškinį pirmojoje instancijoje pateikimo terminą.

5.	Penktasis pagrindas — klaidingas fakto nustatymas arba teisinis kvalifikavimas, nes Tarnautojų teismas klaidingai nusprendė, kad apeliantas neprašė priimti sprendimo jo naudai atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, arba kad jo teiginiai neprilygsta tokiam prašymui.

6.	Šeštasis pagrindas — klaidingas bylos dokumentų vertinimas, nes Tarnautojų teismas nusprendė, kad dvi pozicijos atsakovo tarnybose iš esmės skyrėsi.

Septintasis pagrindas — klaidingas įrodinėjimo pareigos paskirstymas, nes Tarnautojų teismas dėl įrodymų trūkumo atmetė apelianto teiginį, kad mažiausiai vienam atsakovo jungtinio vertinimo komiteto nariui kilo interesų konfliktas, nors minėti įrodymai buvo dokumentai, nurodyti ieškinyje ir nedelsiant prieinami atsakovui; papildomai nurodyta, kad Tarnautojų teismas neįvykdė savo, kaip administracinio teismo, sprendžiančio darbo ginčą, pareigos taikyti būtinas proceso organizavimo priemones nurodytiems dokumentams gauti. Be to, Tarnautojų teismas klaidingai suprato apelianto prašymo teisinį pagrindą ir klaidingai išaiškino ELPKC direktoriaus 2009 m. balandžio 17 d. priimtos Įgyvendinimo taisyklės Nr. 20 dėl tarnybinės veiklos vertinimo (toliau — Įgyvendinimo taisyklė) 9 straipsnio 6 dalį.

8.	Aštuntasis pagrindas — argumento dėl ELPKC jungtinio vertinimo komiteto procedūros taisyklių trūkumo klaidingas supratimas ir neišnagrinėjimas.

9.	Devintasis pagrindas — įrodymų iškraipymas arba klaidingas fakto teisinis kvalifikavimas, nes Tarnautojų teismas pripažino neįrodytu apelianto argumentą, kad ELPKC jungtinis vertinimo komitetas nepatikrino aplinkybių, kurias privalėjo patikrinti pagal Įgyvendinimo taisyklės 9 straipsnio 4 dalį.

10.	Dešimtasis pagrindas — klaidingas fakto vertinimas ar teisinis kvalifikavimas, nes Tarnautojų teismas pripažino pakankamais ELPKC jungtinio vertinimo komiteto nuomonės motyvus.

11.

Vienuoliktasis pagrindas — klaidingas ieškinio pagrindo vertinimas ir fakto teisinis kvalifikavimas, nes Tarnautojų teismas klaidingai įvertino apelianto argumentą dėl nepakankamų atsakovo jungtinio vertinimo komiteto nuomonės motyvų kaip akivaizdžią vertinimo klaidą ir pripažino šiuos motyvus pakankamais.

12.	Dvyliktasis pagrindas — klaidingas fakto vertinimas, nes Tarnautojų teismas pripažino, kad ginčijamoje vertinimo ataskaitoje nėra akivaizdžios vertinimo klaidos dėl apelianto gebėjimo susitvarkyti su darbo krūviu.

13.	Tryliktasis pagrindas — klaidingas fakto teisinis kvalifikavimas, nes Tarnautojų teismas laikė proporcinga ginčijamoje vertinimo ataskaitoje išsakytą kritiką, nors vertinamuoju laikotarpiu atsakovas nebuvo pranešęs apeliantui apie tariamas jo elgesio problemas.

14.	Keturioliktasis pagrindas — klaidingas fakto vertinimas, nes Tarnautojų teismas laikė apelianto darbo krūvį mažesniu nei jis buvo iš tikrųjų.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/41

2013 m. vasario 20 d. pareikštas ieškinys byloje Toshiba prieš Komisiją

(Byla T-104/13)

2013/C 114/63

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Toshiba Corp. (Tokijas, Japonija), atstovaujama solisitoriaus J. MacLennan, advokatų J. Jourdan, A. Schulz ir P. Berghe

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2012 m. gruodžio 5 d. Komisijos sprendimo byloje COMP/39.437 — Televizorių ir kompiuterių ekranų kineskopai 1 straipsnio 2 dalies d punktą,

—	panaikinti 2012 m. gruodžio 5 d. Komisijos sprendimo byloje COMP/39.437 — Televizorių ir kompiuterių ekranų kineskopai 1 straipsnio 2 dalies e punktą,

—	panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 2 dalies g punktą arba, nepatenkinus pirmojo reikalavimo, sumažinti baudą, kiek Bendrasis Teismas nuspręs esant tinkama,

—	panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 2 dalies h punktą arba, nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti 2 straipsnio 2 dalies h punktą, kiek Toshiba laikoma solidariai atsakinga, arba, nepatenkinus pirmesniojo reikalavimo, sumažinti baudą, kiek Bendrasis Teismas nuspręs esant tinkama,

—	imtis bet kokių kitų priemonių, kurios gali būti tinkamos pagal bylos aplinkybes,

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi šešiais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad ginčijamame sprendime klaidingai nuspręsta, jog Toshiba Corporation yra atsakinga už SESV 101 straipsnio pažeidimą laikotarpiu nuo 2000 m. gegužės 16 d. iki 2002 m. balandžio 11 d.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad ginčijamame sprendime klaidingai nuspręsta, jog Toshiba Corporation yra atsakinga už SESV 101 straipsnio pažeidimą laikotarpiu nuo 2002 m. balandžio 12 d iki 2003 m. kovo 31 d.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad ginčijamame sprendime klaidingai nuspręsta, jog Toshiba Corporation yra atsakinga už SESV 101 straipsnio pažeidimą laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. birželio 12 d.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad ginčijamame sprendime klaidingai nuspręsta, jog Toshiba Corporation yra solidariai atsakinga dėl Matsushita Toshiba Picture Display Co., Ltd. (MTPD) dalyvavimo darant pažeidimą laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. birželio 12 d.

5.	Penktajame ieškinio pagrinde teigiama, nepatvirtinus ketvirtojo ieškinio pagrindo, kad ginčijamame sprendime klaidingai nuspręsta, jog MTPD yra atsakinga už dalyvavimą darant pažeidimą laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. birželio 12 d.

6.	Šeštasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad ginčijamame sprendime padaryta klaida nustačius baudą 2 straipsnio 2 dalies g punkte ir 2 straipsnio 2 dalies h punkte arba, nepatenkinus pirmesniojo reikalavimo, padaryta klaida apskaičiuojant šias baudas.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/42

2013 m. vasario 23 d. pareikštas ieškinys byloje VTZ ir kt. prieš Tarybą

(Byla T-108/13)

2013/C 114/64

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Volžskij trubnyi zavod OAO (VTZ OAO) (Volžskis, Rusija); Taganrogskij metallurgičeskij zavod OAO (Tagmet OAO) (Taganrogas, Rusija); Sinarskij trubnyj zavod OAO (SinTZ OAO) (Kamensk-Uralsky, Rusija) ir Severskij trubnyj zavod OAO (STZ OAO) (Polevskoy, Rusija), atstovaujamos advokatų J. Bellis, F. Di Gianni ir G. Coppo

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2012 m. gruodžio 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1269/2012, kuriuo, atlikus dalinę tarpinę peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 3 dalį, nustatomas galutinis antidempingo muitas tam tikriems importuojamiems, inter alia, Rusijos kilmės besiūliams vamzdžiams iš geležies arba plieno, kiek juo pardavimai, nurodyti ginčijamo reglamento 23–33 punktuose, įtraukiami į peržiūrą,

—	patenkinus pirmąjį prašymą, pataisyti TMK grupei taikytiną antidempingo muito normą iš 28,7 % į 13,6 % ir

—	priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi trimis pagrindais.

Pirmuoju ieškinio pagrindu ieškovės teigia, kad Taryba neteisėtai rėmėsi kitais kriterijais nei nustatytieji reikšmingų muitų nuostatų formuluotėje, kai klasifikavo ginčijamo reglamento 23–33 punktuose nurodytus vamzdžius.

Antruoju ieškinio pagrindu ieškovės teigia, kad konkretūs motyvai, kuriais Taryba rėmėsi padarydama išvadą, kad ginčijamo reglamento 23–33 punktuose nurodyti vamzdžiai nepatenka į KN kodo 7304 59 10 taikymo sritį, yra neaiškūs.

Trečiuoju ieškinio pagrindu ieškovės teigia, kad atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes vien tai, kad ginčijamo reglamento 23–33 punktuose nurodyti vamzdžiai buvo faktiškai naudojami gaminant kitokių sujungimų ir storių vamzdžius ir vamzdelius, įrodo, kad jie patenka į KN kodo 7304 59 10 taikymo sritį.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/42

2013 m. vasario 22 d. Maria Concetta Cerafogli pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. gruodžio 12 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-43/10 Cerafogli prieš ECB

(Byla T-114/13 P)

2013/C 114/65

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Maria Concetta Cerafogli (Frankfurtas prie Maino, Vokietija), atstovaujama advokato L. Levi

Kita proceso šalis: Europos centrinis bankas

Reikalavimai

Apeliantė Bendrojo Teismo prašo:

—	Atmesti skundžiamą sprendimą;

—

Ir konkrečiai kalbant:

—	panaikinti 2009 m. lapkričio 24 d. Europos centrinio banko sprendimą, kuriuo atmetami apeliantės kaltinimai dėl vadovybės veiksmais įvykdytos diskriminacijos ir jos orumo pažeidimo ir, prireikus, panaikinti 2010 m. kovo 24 d. sprendimą, kuriuo atmetamas specialus apeliacinis skundas;

—	patenkinti apeliantės prašyme atlikti pakartotinį administracinį tyrimą pateiktus reikalavimus, o būtent:

—	sustabdyti bet kokią diskriminaciją ir psichologinį smurtą apeliantės atžvilgiu, nesvarbu, ar jie pasireikštų žodiniais pareiškimais, skiriant darbines užduotis ar darant kitus darbinius potvarkius;

—	įpareigoti G. pateikti rašytinį atsiprašymą už jo užgaulius ir grasinančius pareiškimus;

—	bet kuriuo atveju, priteisti kompensaciją už patirtą neturtinę ir turtinę žalą, vertinamą ex aequo et bono50 000 eurų (neturtinė žala) ir 15 000 eurų (materialinė žala);

—	įpareigoti ECB pateikti visą vidinę administracinio tyrimo ataskaitą su jos priedais, įskaitant posėdžių protokolus. Be to, įpareigoti ECB pateikti visą susirašinėjimą tarp tyrimo komisijos ir (arba) pagrindinėjo tyrėjo ir Vykdomosios valdybos ir (arba) ECB prezidento;

—	įpareigoti iškviesti į teismo posėdį liudytoju ankstesnį atsakovės socialinių reikalų patarėją.

—	Priteisti iš atsakovo padengti bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek apeliacinėje instancijoje, tik pirmoje instancijoje.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė remiasi penkiais pagrindais.

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas, susijęs su teisų į gynybą pažeidimu, bylos medžiagoje esančių įrodymų iškraipymu, proporcingumo principo pažeidimu, Reglamento (EB) Nr. 45/2001 (1) 20 straipsnio pažeidimu ir teisės į veiksmingą teisminę apsaugą pažeidimu. Šiuo atžvilgiu apeliantė nurodo, kad ES tarnautojų teismas (TT) padarė teisės klaidą ir pažeidė jos teises į gynybą nuspręsdamas, jog ji negali remtis ECB pareiga gerbti jos teises į teisminę gynybą. Iš tiesų, sprendimas, kuriuo buvo atmestas jos pagalbos prašymas reikšmingai pažeidė jos interesus ir, be to, procedūra prieš ją buvo „pradėta“ taip, kaip tai suprantama pagal teismo praktiką (Komisija prieš Lisrestal). Be to, kadangi apeliantei nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga, ji neturėjo tinkamų sąlygų Europos teismuose apginti savo teises, susijusias su šia bylos medžiaga, todėl jos teisė į veiksmingą teisminę teisių apsaugą taip pat buvo pažeista.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas, susijęs su veiksmingos teisminės jos teisių apsaugos pažeidimu ir pareigos nurodyti motyvus. Šiuo atžvilgiu apeliantė TT prašė įpareigoti ECB pateikti, kaip tai nustatyta Procedūros reglamento 55 straipsnyje, tyrimo medžiagą, įskaitant tyrimo ataskaitos priedus ir posėdžių protokolus. Ginčijamajame sprendime buvo atsisakyta imtis šių proceso organizavimo priemonių taip pažeidžiant jos teises į veiksmingą teisminę teisių apsaugą ir pareigą nurodyti motyvus.

Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas, susijęs su komisijos įgaliojimų ir pareigos padėti pažeidimu, nes abiejose pakartotinio administracinio tyrimo procedūrose (t. y. administracinis tyrimas ir TT) padarytos išvados yra labai ribotos, nes jose buvo tik nustatyta, kad buvo kolegų, kurie patvirtino girdėję neigiamus pareiškimus apeliantės ir jos atliekamo darbo atžvilgiu. Tačiau tai nepateko į jos pagalbos prašymo sritį — ir todėl į komisijos įgaliojimų sritį — ypač kiek tai susiję su išvadų dėl neigiamų pareiškimų jos atžvilgiu vertinimu. Be to, ginčijamajame sprendime nevertinamas jos padėties neteisingumas, pirmiausia tai, kad apeliantė nebuvo informuota apie neigiamas nuomones, apie kurias buvo pranešta, ir todėl atsidūrė beviltiškoje padėtyje, dėl ko buvo pažeista jos reputacija ir ji negalėjo apsiginti.

Ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas, susijęs su ECB Vykdomosios valdybos 2006 m. kovo 21 d. Administracinio aplinkraščio 1/2006 dėl vidaus administracinių tyrimų 6 straipsnio 5 dalimi, nes ginčijamuoju sprendimu klaidingai buvo nuspręsta, kad tyrimo ataskaitos pateikimas su visa bylos medžiaga gali būti pateiktas tik tyrimą vykdančiam asmeniui.

Penktasis apeliacinio skundo pagrindas, susijęs su akivaizdžia vertinimo klaida ir teisėjo pareigos nurodyti sprendimo motyvus pažeidimu, nes ginčijamajame sprendime pateiktas akivaizdžios vertinimo klaidos apibrėžimas neatitinka Bendrijos Teismo praktikos. Taip pat, ginčijamuoju sprendimu buvo pažeista jo akivaizdžios klaidos kontrolės funkcija.

(1) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 26 t., p. 102).

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/43

2013 m. vasario 22 d. pareikštas ieškinys byloje Dennekamp prieš Parlamentą

(Byla T-115/13)

2013/C 114/66

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Gert-Jan Dennekamp (Giethoorn, Nyderlandai), atstovaujamas advokatų O. Brouwer ir T. Oeyen

Atsakovas: Europos Parlamentas

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—

Panaikinti 2012 m. gruodžio 11 d. Parlamento sprendimą, kuriuo atsisakoma leisti susipažinti su i) visais dokumentais, rodančiais, kurie iš dabartinių Europos Parlamento narių yra papildomos pensijos sistemos nariai, ii) su Parlamento narių, kurie buvo šios pensijos sistemos nariai po 2005 m. rugsėjo mėn., sąrašu ir iii) dabartinių šios pensijos sistemos narių, už kuriuos Parlamentas moka mėnesines įmokas, sąrašu. Šis sprendimas ieškovui buvo perduotas 2012 m. gruodžio 12 d. laišku su nuoroda A(2012)13180; ir

—	Priteisti iš Parlamento ieškovo bylinėjimosi išlaidas pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnį, įskaitant ir į bylą įstojusių šalių bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi dviem pagrindais.

Pirmasis teisinis pagrindas susijęs su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 ir 42 straipsnio pažeidimu; teisės klaida, padaryta taikant Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (1) 4 straipsnio 1 dalies b punktą kartu su Reglamento (EB) Nr. 45/2001 (2) 8 straipsnio b punktu, nes skundžiamu sprendimu neteisėtai apribojama teisės gauti ir skleisti informaciją, numatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje ir teisės susipažinti su oficialiais dokumentais, numatytos šios chartijos 42 straipsnyje, apimtis neteisingai pritaikius Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktą kartu su Reglamento (EB) Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktu, nes:

—	Pirma, Parlamentas suklydo nusprendęs, kad ieškovas nenurodė aiškių ir teisėtų priežasčių, rodančių būtinybę suteikti asmeninius duomenis, esančius prašomuose dokumentuose;

—	Antra, Parlamentas neteisingai nusprendė, kad informacija apie narystę šioje pensijos sistemoje priskirtinai privačiai atitinkamų Parlamento narių sferai; ir

—	Trečia, parlamentas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad teisėti atitinkamų Parlamento narių interesai yra svarbesni nei duomenų perdavimo būtinybė.

—	Antrasis teisinis pagrindas susijęs su Parlamento, padariusio teisinių klaidų, pareigos pakankamai ir adekvačiai motyvuoti skundžiamą sprendimą neįvykdymu ir dėl to pareigos nurodyti adekvačius motyvus pagal SESV 296 straipsnį pažeidimu.

(1) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331)

(2) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 26 t., p. 102)

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/44

2013 m. kovo 4 d. pareikštas ieškinys byloje Italija prieš Komisiją

(Byla T-125/13)

2013/C 114/67

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Italijos Respublika, atstovaujama avvocati dello Stato G. Palmieri ir S. Fiorentino

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2012 m. gruodžio 19 d. Europos Komisijos sprendimą C(2012) 9448 galutinis, apie kurį pranešta 2012 m. gruodžio 20 d., dėl bendrovės SEA SpA. teikiamų kapitalo injekcijų SEA Handling SpA.;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškove esanti valstybė ginčija Europos Komisijos sprendimą, kuriuo pripažįstama, kad SEA SpA, Milano Malpensa ir Milano Linate aerouostų koncesininkės, taikomos priemonės SEA Handling SpA, kuri atsakinga už antžeminio aptarnavimo paslaugas šiuose aerouostuose — kurias iš esmės sudaro pakartotinės kapitalo injekcijos siekiant atlyginti veiklos nuostolius — yra su bendrąja rinka nesuderinama valstybės pagalba.

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su gero administravimo ir teisinio saugumo principų pažeidimais.

—

Šiuo klausimu nurodyta, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant gero administravimo ir teisinio saugumo principus, todėl pagalbos gavėjams kilo teisėtų lūkesčių dėl priemonių teisėtumo, nes vidinė procedūra truko ilgai, ypač pirminis tyrimas, arba todėl, kad kilo neaiškumų dėl vykdant minėtą procedūrą Komisijos priimtų sprendimų ir jos požiūrio.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu, nes nebuvo suteikta teisė būti išklausytam ir nebuvo atliktas preliminarus tyrimas.

—	Šiuo klausimu teigiama, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant teisę būti išklausytam ir šalių teisę į gynybą, nes buvo išplėstas Komisijos tyrimo objektas, apimant laikotarpį, kuris nebuvo įtrauktas sprendime pradėti formalų tyrimą.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 107 straipsnio ir 108 straipsnio 3 dalies pažeidimu bei neteisingu faktinių aplinkybių nustatymu, taip pat motyvacijos stoka dėl valstybinių įstaigų pažeidimų, susijusių su aptariamomis priemonėmis.

—	Ieškove esančios valstybės manymu, ginčijamame sprendime padaryta klaida, nes pažeidimais, susijusiais su aptariamomis priemonėmis, kaltinamos valstybinės įstaigos, nors nepateikta adekvačių įrodymų ar tinkamos motyvacijos.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su SESV 107 straipsnio ir 108 straipsnio 3 dalies pažeidimu bei neteisingu faktinių aplinkybių nustatymu, taip pat motyvacijos stoka dėl valstybinių įstaigų pažeidimų, susijusių su aptariamomis priemonėmis.

—	Šiuo klausimu nurodyta, kad ginčijamame sprendime padaryta klaida, kiek jame numatyta, kad SEA veiksmai neatitinka atsargaus operatoriaus rinkos ekonomikoje veiksmų, nors nepateikta adekvačių įrodymų ar tinkamos motyvacijos.

20.4.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/47

2013 m. sausio 22 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ prieš Komisiją

(Byla F-7/13)

2013/C 114/71

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: ZZ, atstovaujamas advokato E. Boigelot

Atsakovė: Europos Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

Sprendimo atmesti ieškovo, dirbančio Komisijos delegacijoje Antananaryve (Madagaskaras), skundą, kuriuo buvo skundžiamas sprendimas, priimtas atsakant į jo prašymą atlyginti žalą dėl sunkumų, patirtų jam įsikuriant šiame mieste, panaikinimas.

Ieškovo reikalavimai

—

Panaikinti Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato skyriaus vadovo sprendimą dėl „Prašymo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį — 0/867/11 atlyginti žalą dėl sunkumų, patirtų Jums įsikuriant Antananaryve“, kuriuo šis prašymas atmestas dėl to, kad netenkinamos „sąlygos neturtinei žalai atlyginti“, nes iš faktinių aplinkybių matyti, jog „Delegacija ėmėsi visų priemonių kilusioms problemoms išspręsti: nurodė atlikti papildomus darbus pradiniame būste ir pasiūlė Jums alternatyvius apgyvendinimo variantus darbų vykdymo laikotarpiu“.

—

Panaikinti atsakymą į ieškovo skundą, kuriame teigiama, kad Paskyrimų tarnyba atmeta jo skundą dėl šių priežasčių: i) „nagrinėjamu atveju negali būti pripažinta, kad administracija padarė tarnybinį, o juo labiau teisinį, pažeidimą“; ii) ieškovas „nepateikė net menkiausio pradinio įrodymo apie tariamą moralinę ir psichologinę žalą“ ir iii) „ginčijamame sprendime daugiausia dėmesio skirta administracijos geranoriškumo pareiškėjo atžvilgiu įrodymams“, o remiantis „nusistovėjusia praktika, galimus motyvavimo trūkumus galima ištaisyti pateikiant pakankamus motyvus skundo nagrinėjimo stadijoje“, kaip yra šiuo atveju.

—	priteisti iš Komisijos 30 000 EUR ieškovo patirtos moralinės ir psichologinės žalos atlyginimo, kuri įvertinta preliminariai ir per procesą galės būti įvertinta didesne arba mažesne suma.

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

		ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2013.114.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 114

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	56 tomas 2013m. balandžio 20d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
2013/C 114/01	Paskutinis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamas leidinys OL C 108, 2013 4 13	1

	Bendrasis Teismas
2013/C 114/02	Teisėjų paskyrimas į kolegijas	2