19.3.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/1

Tarybos rezoliucija dėl 2013–2017 m. ES kovos su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais muitinės veiksmų plano

2013/C 80/01

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

PRIMINDAMA:

1.	Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“ (1);

2.	Komisijos komunikatą dėl išsamios ES strategijos intelektinės nuosavybės teisių srityje (2);

3.	Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1383/2003 dėl muitinės veiksmų, atliekamų su prekėmis, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant tam tikras intelektinės nuosavybės teises, ir priemonių, kurių turi būti imamasi prekių atžvilgiu nustačius, kad jos pagamintos pažeidžiant tokias teises (3);

4.	1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (4);

5.	ES ir trečiųjų valstybių sudarytų susitarimų dėl tarpusavio administracinės pagalbos muitinės klausimais nuostatas;

6.	2009 m. kovo 16 d. Tarybos rezoliuciją dėl 2009–2012 m. ES kovos su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais muitinės veiksmų plano (5);

ATSIŽVELGDAMA Į:

7.	Tarybos išvadas dėl pažangos muitų sąjungos raidos strategijos srityje (6);

8.	2009–2012 m. ES kovos su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais muitinės veiksmų plano (7) įgyvendinimo ataskaitą;

9.	patirtį, įgytą įgyvendinant ankstesnius ES veiksmų planus;

10.	ŽINODAMA apie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų daromą ekonominę ir reputacijos žalą ES įmonėms ir kūrėjams, ir pelnus, kuriuos dėl tokios neteisėtos veiklos gauna organizuoto nusikalstamumo subjektai;

11.	SUSIRŪPINUSI DĖL pavojų, kuriuos vartotojų ir galutinių vartotojų sveikatai ir saugumui, taip pat aplinkai gali kelti suklastotos prekės, kartu su ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis;

12.	PABRĖŽIA tikslą siekti ES vidaus rinkos aukšto apsaugos lygio, pasitelkiant šiuolaikinius ir suderintus muitinio tikrinimo metodus ir muitinių bendradarbiavimą, visų pirma siekiant išvengti prekybos perorientavimo ES;

13.	PRIPAŽĮSTA poreikį aprūpinti muitines reikiamomis priemonėmis, kuriomis būtų sėkmingai kovojama su naujomis tendencijomis, atsiradusiomis tarptautinėje prekyboje prekėmis, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės;

14.	PATVIRTINA priede pateiktą 2013–2017 m. ES kovos su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais muitinės veiksmų planą, kurį pirmininkaujanti valstybė narė parengė bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir Komisija;

PRAŠO:

15.	Valstybių narių ir Komisijos veiksmingai ir rezultatyviai įgyvendinti priede pateiktą veiksmų planą visapusiškai naudojantis turimomis priemonėmis ir ištekliais;

16.

Komisijos, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis:

—	iki 2013 m. pavasario parengti išsamų veiklos planą, kuriuo būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmų planui įgyvendinti,

—	stebėti, kaip įgyvendinamas veiksmų planas,

—	pateikti Tarybai metines suvestines ataskaitas apie veiksmų plano įgyvendinimą,

—	2017 m. pateikti Tarybai galutinę ataskaitą apie veiksmų plano įgyvendinimą.

2013–2017 m. ES kovos su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais muitinės veiksmų planas

ĮVADAS

Prekybos prekėmis srityje daromi daugybė intelektinės nuosavybės teisių (INT) pažeidimų yra rimta pasaulinio masto problema. 2011 m. vykdant INT užtikrinimą muitinės priemonėmis buvo sulaikyta beveik 115 mln. gaminių.

Valstybių ekonomikos konkurencingumas vis labiau priklauso nuo kūrybiškumo ir inovacijų. Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“ apibrėžiami tolesni veiksmai siekiant atgaivinti Europos ekonomiką ir užtikrinti jos augimą. Žinių ir inovacijų skatinimas yra vienas iš trijų tos strategijos prioritetų.

Būtina pagerinti bendras sąlygas įmonėms, kad būtų diegiamos inovacijos ir mažinama žala jų teisėtiems interesams, daroma klastotojų, kurie neteisėtai gauna naudos iš teisių turėtojų investicijų, pastangų ir naudojasi prekės ženklų reputacija. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ir kovai su tarptautiniais klastojimo veikla užsiimančiais susivienijimais ir tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu (šie subjektai dažnai siekia lengvai pasipelnyti ir gauti ekonominės naudos iš suklastotų ir piratinių prekių), taip pat pavojui, kurį suklastotos prekės gali kelti vartotojams ir galutiniams naudotojams.

Nuosekli INT teisinė sistema turi būti derinama su veiksmingu vykdymo užtikrinimu. Įmonių ir vartotojų interesų užtikrinimas labai priklauso nuo vykdymo užtikrinimo institucijų gebėjimo reaguoti. Muitinėms tenka vienas iš svarbių vaidmenų užtikrinant vykdymą: jei tik prekės, pagamintos pažeidžiant INT, patenka į bendrąją rinką, užkirsti joms kelią tampa dar sunkiau. Itin svarbu, kad Europos muitinių kovos su INT pažeidimais tarpvalstybinės prekybos srityje veiksmai būtų koordinuojami ir planuojami.

2009–2012 M. VEIKSMŲ PLANO ĮVERTINIMAS

2009–2012 m. veiksmų plano įgyvendinimo rezultatai atspindėti specialioje ataskaitoje, kurią bendradarbiaudamos su valstybėmis narėmis parengė Komisijos tarnybos.

Per pastaruosius ketverius metus dėmesys buvo skiriamas galiojančių ES teisės aktų, reglamentuojančių INT užtikrinimą muitinės priemonėmis, tobulinimui, muitinių operatyvinio bendradarbiavimo tarpusavyje ir bendradarbiavimo su pramonės sektoriumi stiprinimui bei tarptautinio bendradarbiavimo INT užtikrinimo srityje tolesniam plėtojimui. Šiame veiksmų plane taip pat buvo numatyta didinti viešumą ir informuotumą, spręsti su prekyba internetu susijusias problemas ir rengti specialius muitinės pareigūnų mokymus.

Muitinių administravimo institucijos ir Komisija tvirtai reagavo į pagrindines problemas, susijusias su intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimu muitinės priemonėmis. Sukaupti statistiniai duomenys rodo įspūdingus rezultatus: sulaikyta beveik 115 mln. gaminių ir 2011 m. priimta daugiau kaip 20 000 teisių turėtojų prašymų taikyti priemones. Apytikrė atitinkamų autentiškų gaminių vertė siekė beveik 1,3 mlrd. EUR. Dėl prekybos internetu padaugėjo atvejų gabenant paštu – tokių atvejų skaičius 2009–2011 m. padidėjo tris kartus.

Veiksmų plano įvertinimo rezultatai rodo, kad INT užtikrinimo muitinės priemonėmis srityje reikia ir toliau taikyti ES masto metodus. Tai buvo pakartota ir 79-ajame ES valstybių narių, Kroatijos ir Turkijos muitinių generalinių direktorių susitikime. Susitikime buvo paraginta sudaryti naują ES kovos su INT pažeidimais muitinės veiksmų planą, kuriame būtų susitarta dėl aiškių tikslų, atitinkamų išteklių bei rezultatų ir veiksmingumo rodiklių.

TOLESNI VEIKSMAI

Naujasis veiksmų planas sudarytas taip, kad būtų gauta papildomos naudos ir geresnių rezultatų esant griežtoms taupymo sąlygoms. Į jį įtraukti kai kurie ankstesnio veiksmų plano elementai, kurie tebėra aktualūs ir kuriuos būtina toliau plėtoti ir įgyvendinti. 2009–2012 m. veiksmų plano įgyvendinimo patirtis, be kita ko, rodo, kad būtina padaryti tam tikras mūsų veiksmų korekcijas, atsižvelgiant į administravimo institucijų išteklių suvaržymus. Veiksmai, kurių reikės imtis, turėtų būti aiškiai apibrėžti ir susieti su rezultatų įvertinimo rodikliais. Turėtų būti išplėtota ir partnerystė su Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centru, taip pat turėtų būti sustiprintas bendradarbiavimas su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) bei su kitomis ne muitinės Europos vykdymo užtikrinimo įstaigomis, prireikus atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją. Kaip ir ankstesnėmis programomis, būsima programa „Muitinė 2020“ toliau remiamas šio veiksmų plano įgyvendinimas.

Todėl šio veiksmų plano strateginiai tikslai yra šie:

—	užtikrinti naujų ES teisės aktų, reglamentuojančių INT užtikrinimą muitinės priemonėmis, veiksmingą įgyvendinimą ir vykdymo stebėseną,

—	kovoti su pagrindinėmis prekybos prekėmis, pagamintomis pažeidžiant INT, tendencijomis,

—	visoje tarptautinėje tiekimo grandinėje kovoti su prekyba prekėmis, pagamintomis pažeidžiant INT,

—	stiprinti bendradarbiavimą su Europos INT pažeidimų stebėsenos centru ir teisėsaugos institucijomis.

Veiksmų planas skirtas 2013–2017 m. laikotarpiui.

GAIRĖS

Komisija, bendradarbiaudama su valstybių narių ekspertais, parengs išsamias gaires, kuriose bus apibrėžti veiksmai ir priemonės, kurių turės būti imtasi per tam tikrą laikotarpį ir kuriose bus atsižvelgta į aplinkybes, susijusias su finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais. Sutartos gairės bus pateiktos Tarybai 2013 m. pavasarį.

PERSVARSTYMO MECHANIZMAS

Komisija, bendradarbiaudama su valstybių narių ekspertais, Tarybai pateiks metines suvestines ataskaitas, kuriose, remiantis gairėmis, bus apibūdinama veiksmų plano įgyvendinimo padėtis. Išsamesnė ataskaita bus parengta paskutiniais metais.

IŠVADOS

Pridedamas 2013–2017 m. ES kovos su INT pažeidimais muitinės veiksmų planas. Pirmame etape Komisija parengs pirmiau nurodytas gaires.

1. UŽTIKRINTI NAUJŲ ES TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ INT UŽTIKRINIMĄ MUITINĖS PRIEMONĖMIS, VEIKSMINGĄ ĮGYVENDINIMĄ IR VYKDYMO STEBĖSENĄ

1.1. specialus tikslas: parengti naujojo ES reglamento įgyvendinimo priemones

Veiksmai

Rodikliai

Atsakingi subjektai

1.1.1.

Sudaryti teisių turėtojams skirtą prašymų taikyti priemones pildymo vadovą

Interneto svetainėse paskelbtas vadovas

Komisija ir valstybės narės

1.1.2.

INT srities ekspertų ir Komisijos atstovų grupės paramos vizitas visose valstybėse narėse

Įvykę vizitai ir atitinkamais atvejais suteiktos konsultacijos

Imtasi tolesnių veiksmų sprendžiant nustatytas problemas ir prireikus sudaryti gebėjimų stiprinimo planai

Komisija ir valstybės narės

1.1.3.

Prireikus visomis ES oficialiomis kalbomis parengti konkrečias muitinėms skirtas rekomendacijas dėl naujų procedūrų (įskaitant mažas prekių siuntas)

Parengtos rekomendacijos

Komisija ir valstybės narės

1.1.4.

Parengti pasiūlymą dėl mokymų, kurie padėtų lengviau įgyvendinti reglamentą, planą galbūt numatant muitinėms ir teisių turėtojams skirtą e. mokymosi priemonę

Darbo grupės parengtas mokymų planas ir surengti mokymai

Komisija ir valstybės narės, bendradarbiaujant su Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centru

1.2. specialus tikslas: išnaudoti visas kovos su klastojimu ir piratavimu sistemos (COPIS) funkcijas

Veiksmai

Rodikliai

Atsakingi subjektai

1.2.1.

Įdiegti COPIS funkcijas

Visapusiškas COPIS paieškos ir ataskaitų rengimo funkcijų naudojimas

Komisija ir valstybės narės

1.3. specialus tikslas: bendradarbiavimas su teisių turėtojais ir suinteresuotaisiais subjektais

Veiksmai

Rodikliai

Atsakingi subjektai

1.3.1.

Teisių turėtojus ir suinteresuotuosius subjektus informuoti apie naująjį ES reglamentą

Reglamentui įsigaliojus atnaujintos muitinių administravimo institucijų interneto svetainės

Komisija ir valstybės narės

MVĮ pagalbos centruose teikiama informacija apie naująją teisinę sistemą

Komisija

Atnaujintos specialios Transatlantinio intelektinių nuosavybės teisių portalo dalys, skirtos užtikrinimui muitinės priemonėmis

Komisija

Informacija apie naują teisinę sistemą teikiama valstybių narių MVĮ paramos organizacijose ir atitinkamose pramoninės ir intelektinės nuosavybės teisių įstaigose ir biuruose

Komisija ir valstybės narės

1.3.2.

ES lygiu rengiami reguliarūs muitinių, teisių turėtojų atstovų ir kitų subjektų, veikiančių intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo srityje, susitikimai

1-as susitikimas ne vėliau kaip praėjus metams po reglamento įsigaliojimo

Komisija, valstybės narės ir teisių turėtojai/kiti susiję subjektai

1.4. specialus tikslas: kasmet skelbti statistinius duomenis

Veiksmai

Rodikliai

Atsakingi subjektai

1.4.1.

Kasmet skelbti ES ataskaitą apie INT užtikrinimo muitinės priemonėmis statistinius duomenis

Gegužės mėn. pateikiamos metinės ataskaitos

Komisija ir valstybės narės

2. KOVOTI SU PAGRINDINĖMIS PREKYBOS PREKĖMIS, PAGAMINTOMIS PAŽEIDŽIANT INT, TENDENCIJOMIS

2.1. specialus tikslas: parengti tikslinius metodus, skirtus siuntinių ir pašto sektoriui

Veiksmai

Rodikliai

Atsakingi subjektai

2.1.1.

Keistis geriausios praktikos, įgyjamos vykdant prekybos internetu priežiūrą muitinės priemonėmis, pavyzdžiais, papildant Muitinių bendradarbiavimo darbo grupės (ES Taryba) veiklą, vykdomą muitinės srityje aktualių internetinių nusikaltimų klausimais

Per e. klastojimo klausimų grupę, sukurtą pagal programą „Muitinė 2013“, muitinių administravimo institucijos gali susipažinti su geriausios praktikos pavyzdžiais

Komisija ir valstybės narės

2.2. specialus tikslas: stiprinti muitinės rizikos valdymą

Veiksmai

Rodikliai

Atsakingi subjektai

2.2.1.

Parengti bendru rizikos valdymu grindžiamą kontrolės strategiją, kuri prireikus apimtų rizikos informacijos poreikius, bendrus rizikos kriterijus ir standartus bei ES prioritetinių kontrolės veiksmų įgyvendinimą ir kuri būtų orientuota į INT pažeidimų aptikimą mažų ir didelių prekių siuntų srityje

Parengti kriterijai ir standartai

Komisija, kuriai padeda valstybės narės

2.2.2.

Per muitinės rizikos valdymo sistemą (CRMS) ir kontaktinius kontrolės punktus reguliariai teikti atitinkamą INT ir muitinės kontrolės informaciją

Per CRMS keičiamasi rizikos informacija apie INT pažeidimus

Reguliariai gaunama valstybių narių grįžtamoji informacija, susijusi su joms suteikta rizikos ir muitinės kontrolės informacija bei su kontrolės rezultatais

Komisija ir valstybės narės

2.2.3.

Parengti suderintą bendrų muitinių operacijų (BMO) INT srityje darbo planą, kuriame būtų numatytas ir veiksmų derinimas su tarptautinėmis organizacijomis

Daugiametis BMO INT srityje darbo planas, suderintas su įvairiomis muitinėmis, ES Taryba ir tarptautinėmis organizacijomis

Per BMO gauta informacija naudojama rizikos analizės ir tyrimų tikslais

Komisija ir valstybės narės

3. VISOJE TARPTAUTINĖJE TIEKIMO GRANDINĖJE KOVOTI SU PREKYBA PREKĖMIS, PAGAMINTOMIS PAŽEIDŽIANT INT

3.1. specialus tikslas: stiprinti bendradarbiavimą su svarbiausiomis kilmės, tranzito ir paskirties šalimis

Veiksmai

Rodikliai

Atsakingi subjektai

3.1.1.

Stiprinti muitinių bendradarbiavimą INT srityje su trečiosiomis šalimis, ypač Kinija ir Honkongu

Po 2012 m. įgyvendinamas naujas išplėstas ES ir Kinijos veiksmų planas

Susitarta dėl bendradarbiavimo veiksmų su Honkongu ir tie veiksmai įgyvendinami

Komisija ir valstybės narės

3.1.2.

Plėtoti keitimąsi informacija su trečiosiomis šalimis laikantis teisės nuostatų, įskaitant informaciją apie visoje ES tranzitu gabenamas/perkraunamas prekes

Sukurti keitimosi informacija mechanizmai

Remiantis ta informacija nustatytas pasikeitimo informacija atvejų skaičius ir sulaikymo atvejų skaičius

Komisija ir valstybės narės

3.1.3.

Skatinti ES valstybių narių bei Komisijos tarnybų ir trečiųjų šalių, įskaitant Balkanų ir Rytų partnerystės šalis, valdžios institucijų keitimąsi informacija siekiant sunaikinti tarptautinės prekybos prekėmis, pagamintomis pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, reiškinį.

Tyrimų, pradėtų remiantis pasikeista informacija, skaičius

Rekomendacijos

Komisija ir valstybės narės

3.1.4.

Užtikrinti ES muitinių dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose, kad būtų skleidžiamos žinios

ES muitinės yra atstovaujamos atitinkamuose tarptautiniuose renginiuose INT užtikrinimo klausimais

ES atstovų visoms valstybėms narėms ir Komisijai teikiama grįžtamoji informacija apie šiuos renginius

Komisija ir valstybės narės

3.2. specialus tikslas: stiprinti INT užtikrinimo srities gebėjimus šalyse kandidatėse ir kaimyninėse šalyse

Veiksmai

Rodikliai

Atsakingi subjektai

3.2.1.

Teikti šalims kandidatėms ir kaimyninėms šalims, joms paprašius, techninę pagalbą gebėjimams stiprinti

Sudarytas ekspertų sąrašas

Parengtas daugiametis veiklos planas

Komisija ir valstybės narės

3.2.2.

Keistis patirtimi ir galimais pažintiniais vizitais dėl veikimo sistemos, IT ir veiklos sprendimų, kuriuos taiko muitinė, INT vykdymo užtikrinimo srityje

Ataskaita apie geriausios praktikos pavyzdžius INT vykdymo užtikrinimo srityje ES ir kaimyninėse valstybėse

Komisija ir valstybės narės

3.2.3.

Pareigūnų mainai

Įvykusių mainų skaičius

Ataskaitų apie mainuose įgytą patirtį teikimas kitoms valstybėms narėms ir Komisijai

Valstybės narės

4. STIPRINTI BENDRADARBIAVIMĄ SU EUROPOS INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISIŲ PAŽEIDIMŲ STEBĖSENOS CENTRU IR TEISĖSAUGOS INSTITUCIJOMIS

4.1. specialus tikslas: užmegzti partnerystę su Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centru

Veiksmai

Rodikliai

Atsakingi subjektai

4.1.1.

Prisidėti atitinkamai rengiant ir įgyvendinant Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centro projektus, kuriais remiamos INT užtikrinimo įstaigos ir iniciatyvos, neviršijant Reglamentu (ES) Nr. 386/2012 suteiktų įgaliojimų ir remiantis Europos stebėsenos centro darbo planu, visų pirma:

—	sukurti sistemas duomenims apie prekių klastojimo ir piratavimo ES apimtį ir mastą rinkti, analizuoti ir teikti ataskaitas bei keistis pagrindine informacija,

—	teikiant specialų mokymą stiprinti kompetenciją intelektinės nuosavybės užtikrinimo srityje,

—	teikti informaciją teisių turėtojams „Kaip geriausiai apsaugoti savo nuosavybės teises“.

Projektai atitinka muitinių poreikius

Suderinamumas ir sinergija su muitinių vykdomais projektais

Parengtos žinių apie INT srities teisės aktus sklaidos priemonės […]

Visuomenės informavimo veikla, įskaitant į vartotojus orientuotą veiklą

Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centras, bendradarbiaujant su Komisija ir valstybėmis narėmis

4.2. specialus tikslas: gerinti muitinių, policijos ir teisminių institucijų tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą

Veiksmai

Rodikliai

Atsakingi subjektai

4.2.1.

Muitinių administravimo institucijų, policijos, teisminių institucijų ir pramoninės bei intelektinės nuosavybės teisių įstaigų ir biurų atstovų bendri renginiai

2014 m. Komisijos ir Stebėsenos centro surengta konferencija

Komisija, Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centras ir valstybės narės

(1) 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatas „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, KOM(2010) 2020 galutinis (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Intelektinės nuosavybės teisių bendroji rinka. Kūrybingumo ir naujovių skatinimas ekonomikos augimui, kokybiškų darbo vietų kūrimui ir aukščiausios kokybės produktams ir paslaugoms Europoje teikti“, KOM(2011) 287 galutinis.

(3) OL L 196, 2003 8 2, p. 7. Komisijos pasiūlymą, kuriuo siekiama peržiūrėti šį reglamentą, šiuo metu svarsto Europos Parlamentas ir Taryba, dok. 10880/11.

(4) OL L 82, 1997 3 22, p. 1.

(5) OL C 71, 2009 3 25, p. 1.

(6) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(7) Dok. 15699/12.

19.3.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/11

Tarybos išvados dėl pažangos muitų sąjungos raidos strategijos srityje

2013/C 80/05

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

PRIMINDAMA:

—	labai svarbų muitų sąjungos kaip Europos Sąjungos pamato vaidmenį, kurį ji atlieka nuo 1968 m.,

—	2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos priimtoje strategijoje „Europa 2020“ nustatytus tikslus,

—	2010 m. kovo 25–26 d. Europos Vadovų Tarybos priimtoje vidaus saugumo strategijoje nustatytus tikslus,

—	muitinės įnašą siekiant pirmiau minėtų ES tikslų ir muitų sąjungai skirtą strategiją, išdėstytą 2008 m. Komisijos komunikate dėl muitų sąjungos raidos strategijos (1),

—	dedamas pastangas modernizuoti muitų sąjungą, visų pirma priimant Modernizuotą muitinės kodeksą (2) ir sprendimo dėl e. muitinės įgyvendinimą (3), kad būtų pasiekti pirmiau minėti tikslai,

—	2011 m. gruodžio 13 d. Tarybos rezoliuciją dėl būsimo muitinių bendradarbiavimo teisėsaugos srityje (4),

—	Lisabonos sutarties įsigaliojimą 2009 m. gruodžio 1 d.,

—	Tarybos išvadas dėl muitinių bendradarbiavimo su rytinėmis kaimyninėmis šalimis (5) ir kitas tarptautinio muitinių bendradarbiavimo iniciatyvas,

—	tai, kad Taryba 2008 m. gegužės 14 d. posėdyje patvirtino Komunikatą 169(2008), jame išdėstytus muitų sąjungos strateginius tikslus ir paprašė Komisijos iki 2011 m. pateikti šios strategijos įgyvendinimo pažangos ataskaitą (6);

PAŽYMI:

—	muitų sąjungos raidą veiklos apimčių atžvilgiu, informacinių technologijų diegimo atžvilgiu ir politikos bei teisės aktų atžvilgiu,

—	svarbesnį muitinių vaidmenį prisidedant prie saugos ir saugumo,

—	padarytą pažangą prioritetinėse srityse, pavyzdžiui, kovoje su klastojimu ir piratavimu bei kovoje su sukčiavimu ir projektuose, kuriais siekiama derinti tarptautinės prekybos lengvinimą ir ES teritorijos bei gyventojų apsaugą,

—	problemas, su kuriomis muitinės administracijos susidūrė nuo 2008 m. vykdydamos modernizaciją ir diegdamos IT;

PALANKIAI VERTINA:

—	Komisijos pateiktą muitų sąjungos raidos strategijos pažangos ataskaitą (7),

—	Komisijos pasiūlymą dėl Sąjungos muitinės kodekso (nauja redakcija) (8), Komisijos pasiūlymą dėl naujo reglamento dėl muitinės vykdomo intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo (9) ir Komisijos pasiūlymą dėl muitinių veiksmų programos („Muitinė 2020“) (10);

MANO, kad 2008 m. nustatyti strateginiai tikslai tebegalioja ir yra tinkami;

PRITARIA muitinių vaidmens šiuo metu vystymui tokiais atžvilgiais kaip tarptautinė prekyba, ES finansiniai ir fiskaliniai interesai, taip pat atsakomybė už išorės sienų saugumą ir saugą bei ES gyventojų, įskaitant sveikatą ir aplinką, apsaugą besikeičiančiame išorės kontekste;

PABRĖŽIA, kad muitų sąjunga turėtų būti toliau vystoma, kad galėtų ir toliau atitikti savo tikslus – remti ES konkurencingumą apsaugant verslo aplinką, lengvinant prekybą ir teikiant aukštos kokybės paslaugas suinteresuotiesiems subjektams;

Šiuo tikslu PABRĖŽIA POREIKĮ:

—	užtikrinti, kad muitinės administracijų ir reikalavimų pokyčiai bei permainos kuo labiau prisidėtų prie ES apsaugos, teisėtos prekybos lengvinimo, paramos ES įmonių konkurencingumui ir pagalbos didinant ES ekonomikos augimo darbotvarkės tikslus atitinkančią ekonominę naudą,

—	racionalizuoti ir tobulinti muitų sąjungos vidaus valdymą ir veikimą, siekiant užtikrinti, kad muitų sąjunga kuo veiksmingiau ir efektyviau pasiektų savo tikslus,

—	stiprinti muitų sąjungos gebėjimą įvertinti savo poveikį, be kita ko, stiprinant rezultatų vertinimo taikymą, ir patobulinti savo veikimą pagrindinių suinteresuotųjų subjektų, valstybių narių, įmonių ir visuomenės labui,

—	toliau propaguoti vienodą muitinės teisės aktų ir modernių bei suderintų muitinės kontrolės metodų taikymą, kartu, jei tinkama, ir atsižvelgiant į pasekmes operacijų vykdytojams bei valstybėms narėms, laikytis lankstumo nacionalinių sprendimų atžvilgiu,

—	tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu stiprinti bendradarbiavimą su kitomis institucijomis ir tarptautiniais partneriais saugumo, sveikatos apsaugos, saugos bei aplinkos srityse, kartu nepažeidžiant ES ir valstybių narių kompetencijos pasidalijimo šioje srityje,

—	priimti visapusiškesnį požiūrį į tarptautinę tiekimo grandinę siekiant gerinti kontrolės veiksmingumą, kad būtų galima labiau lengvinti prekybą ir užtikrinti tikrą bei apčiuopiamą naudą įgaliotiesiems ekonominių operacijų vykdytojams,

—	aktyvinti kovos su prekių, visų pirma cigarečių ir alkoholio kontrabanda veiksmus palei ES išorės sienas ir šiuo atžvilgiu stiprinti bendradarbiavimą su ES kaimyninėmis šalimis,

—	toliau stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su ekonominių operacijų vykdytojais, kad būtų geriau reaguojama į jų lūkesčius ir suvaržymus,

—	kuo geriau panaudoti turimus išteklius ES lygiu, visų pirma IT plėtros ir žmogiškųjų gebėjimų stiprinimo srityse, atsižvelgiant į ekonominius ir kitus suvaržymus,

—	puoselėti nuolatinį inovacijų vystymą atsižvelgiant į esamą ir tobulinamą teisės sistemą siekiant sustiprinti muitų sąjungos veikimą ir veiksmingumą,

—	modernizuoti muitinės darbo metodus ir aptikimo technologijas bei kelti personalo kompetenciją šiam poreikiui patenkinti, atsižvelgiant į konkrečius poreikius ir aplinkybes,

—	remti muitinę tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu jai atliekant vadovaujančios institucijos vaidmenį tarpvalstybinio prekių judėjimo valdymo srityje.

PRAŠO Komisijos:

—	atsižvelgti į šiuos Tarybos teiginius ir atspindėti juos darbe,

—	kartu su valstybių narių administracijomis imtis priemonių šiai strategijai įgyvendinti, ir

—	pateikti pažangos ataskaitą Tarybai ne vėliau kaip 2014 m.

(1) Dok. 8027/08 UD 51.

(2) OL L 145, 2008 6 4, p. 1.

(3) OL L 23, 2008 1 26, p. 21.

(4) OL C 5, 2012 1 7, 1.

(5) Dok. 16881/11 UD 323.

(6) Dok. 8608/08 UD 65.

(7) Dok. 18932/11 UD 370.

(8) Dok. 6784/12 UD 49 ENFOCUSTOM 10 MI 120 COMER 36 TRANS 53 CODEC 450.

(9) Dok. 10880/11 UD 134 PI 64 COMER 110.

(10) Dok. 13265/12 UD 221 AELE 61.

19.3.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/13

Euro kursas (1)

2013 m. kovo 18 d.

2013/C 80/06

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,2929
JPY	Japonijos jena	122,88
DKK	Danijos krona	7,4547
GBP	Svaras sterlingas	0,85620
SEK	Švedijos krona	8,3370
CHF	Šveicarijos frankas	1,2221
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	7,5015
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,620
HUF	Vengrijos forintas	307,17
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7012
PLN	Lenkijos zlotas	4,1565
RON	Rumunijos lėja	4,4153
TRY	Turkijos lira	2,3466
AUD	Australijos doleris	1,2446
CAD	Kanados doleris	1,3211
HKD	Honkongo doleris	10,0351
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,5686
SGD	Singapūro doleris	1,6157
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 439,04
ZAR	Pietų Afrikos randas	11,8662
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,0399
HRK	Kroatijos kuna	7,5875
IDR	Indonezijos rupija	12 557,23
MYR	Malaizijos ringitas	4,0487
PHP	Filipinų pesas	52,595
RUB	Rusijos rublis	39,9180
THB	Tailando batas	38,179
BRL	Brazilijos realas	2,5697
MXN	Meksikos pesas	16,1410
INR	Indijos rupija	69,9780

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

19.3.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/17

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

2013/C 80/10

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)

„JAMBON SEC DE CORSE“/„JAMBON SEC DE CORSE — PRISUTTU“

EB Nr.: FR-PDO-0005-0993-26.04.2012

SGN ( ) SKVN ( X )

1. Pavadinimas:

„Jambon sec de Corse“/„Jambon sec de Corse — Prisuttu“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis:

Prancūzija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1. Produkto rūšis:

1.2. klasė.

Mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

Kilmės vietos nuoroda „Jambon sec de Corse“/„Jambon sec de Corse — Prisuttu“ žymimas produktas gaminamas iš vietos nustrale veislės kiaulių sūdytos, džiovintos ir brandintos šlaunies.

Sūdoma, džiovinama ir brandinama ne trumpiau kaip 12 mėnesių, iš jų brandinama ilgiau kaip 4 mėnesius (tai paskutinis produkto gamybos etapas, vykstantis tik natūraliomis aplinkos sąlygomis; jis yra lemiamas produkto tekstūrai ir aromatingumui).

Produkto savybės: jo forma pailga, primena raketę, be kulnies, kuri nupjaunama. Koja plona ir laiba. Centrinėje dalyje matomas šlaunikaulis be sąnario.

Atverta raumeninė ir riebalinė dalis nuo šlaunikaulio galvutės iki apatinio kumpio krašto negali būti trumpesnė nei 14 cm.

Sausas svoris – 6–10 kg. Paviršinių riebalų sluoksnis – 2,5–5,5 cm, priklausomai nuo mėsos gabalo svorio.

Produktas visuomet pateikiamas su kaulu, be kulniuko, be paviršinės tinklelio ar „kojinės“ tipo pakuotės.

Atpjautas griežinėlis yra aliejingas; tai raudonos–tamsiai raudonos spalvos raumuo, išmargintas riebalų gyslelėmis.

Paviršiniai ir tarpraumeniniai riebalai yra baltos–rožinės spalvos.

Tekstūra tvirta ir minkšta ar net labai aliejinga. Mėsa labai aromatinga (vaisių kvapas, iš kurio išsiskiria riešutų ar sauso kumpio, grybų, medienos kvapai), jai būdingas sūrumas ir pipirų kvapas.

Riebalų skonis salstelėjęs, beveik saldus.

Galimas nestiprus dūmų ar sviesto kvapas ir skonis.

Fizinės, cheminės ir biocheminės gaminio savybės (procentais sausame produkte; atskaitinis raumuo – Biceps fémoris):

—	riebalų lipidai iš viso ≥ 89 %,

—	druskos – 6,5–10 %,

—	tarpraumeniniai riebalai ≥ 6 %,

—	nitritų ir (arba) nitratų pėdsakai,

—	liesos mėsos drėgnis – 45–55 %,

—	oleino rūgštis ≥ 45 %.

Produktas gali būti pardavinėjamas nepjaustytas, supjaustytas griežinėliais ar ne mažesniais kaip 300 g svorio gabalais vakuuminėje pakuotėje (su odele ar be jos).

3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):

Skerdenų ypatumai

Kiaulių skerdenos, iš kurių produktas gaminamas, gaunamos iš vietos nustrale veislės kiaulių, kurių amžius skerdimo metu yra 12–36 mėn., o skerdenų svoris – 85–140 kg. Lašinių storis – 2,5–6 cm.

Dėl tokių veiksnių kaip nustrale veislė, didelis amžius skerdžiant, auginimas lauke ir galutiniame etape penėjimas daugiausia kaštonais ir (arba) gilėmis gaunama išskirtinės kokybės žaliava: mėsos spalva raudona–tamsiai raudona, didelis riebalų kiekis ir specifinė riebalų kokybė.

Šviežių kumpių savybės

—	pailgos ir suapvalintos formos šlaunies išpjova,

—	po sąnariu nupjautas kulniukas,

—	8–14 kg gyvojo svorio,

—	lašinių storis – 2,5–5,5 cm,

—	draudžiami visi procesai, per kuriuos naudojama neigiama temperatūra (užšaldymas, greitas užšaldymas esant labai žemai temperatūrai ir pan.).

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams):

Gyvuliai po nujunkymo ganosi lauke. Ganyklos atitinka bandų judėjimo įpročius miškų ir laukų vietovėse, kurios prižiūrimos taip, kad jose visada būtų pašarų ir sezoninių išteklių.

Šiose ganyklose maistu gyvuliai iš dalies apsirūpina patys (žolė, šaknys, šakniagumbiai ir pan.). Auginimo vietovėse augintojai bandai tiekia papildų racioną, kuris yra ne didesnis kaip 2 kg per dieną vienai kiaulei. Papildus sudaro ne mažiau kaip 90 % grūdų, aliejingų augalų, ankštinių augalų ir jų išvestinių produktų, remiantis pašarų formulės svoriu ir vidurkiu, su ne mažiau kaip 60 % grūdų ir jų išvestinių produktų (rugiai, miežiai, kukurūzai). Kukurūzus šiuose papilduose galima naudoti iki 45 dienų prieš prasidedant baigiamajam penėjimo etapui.

Baigiamasis penėjimo etapas būna spalio–kovo mėnesiais ir trunka ne trumpiau kaip 45 dienas. Ne trumpiau kaip 30 pirmųjų šio laikotarpio dienų gyvuliai minta vien tik gilėmis ir kaštonais, kurių randa galutinio penėjimo ganyklose (ąžuolų ir kaštonų giraitėse). Vėliau racioną leidžiama papildyti miežiais. Miežių racionas neturi būti didesnis kaip 4 kg per dieną vienai kiaulei. Bendras kasdieninio miežių raciono kiekis baigiamojo penėjimo laikotarpiu neturi viršyti 30 % kaštonų ir (arba) gilių raciono.

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Visi gamybos etapai (paršiavimasis, auginimas, galutinis penėjimo etapas, skerdimas, perdirbimas ir mėsos brandinimas) būtinai vyksta geografinėje vietovėje.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

Mėsa išpjaustoma, supjaustoma griežinėliais ir pakuojama būtinai geografinėje vietovėje dėl tokių priežasčių:

—	kad nenukentėtų organoleptinė kokybė produktus sandėliuojant ir su jais atliekant operacijas,

—	kad būtų galima produktus atsekti ir nebūtų įmanoma perklijuoti etikečių.

Mėsa pjaustoma rankiniu būdu, naudojamas tik peilis, kad būtų išvengta su šiluma susijusių įvairių pokyčių ir dėl to kylančio pavojaus, kad produktas praras būdingas organoleptines savybes. Leidžiama naudoti šią įrangą: peilį kaulams pašalinti, pjaustytuvą, lašišos tipo pjaustymo peilį ir pagrindą kumpiui pjaustyti ar bet kokį kitą pagrindą.

Po padalijimo porcijomis ir pjaustymo produktai iš karto pakuojami į vakuumines pakuotes.

Liesai mėsai būdinga raudona–tamsiai raudona spalva. Kadangi konservantų (kurie pristabdytų oksidaciją ir stabilizuotų spalvą), išskyrus druską, nededama, pakuoti į vakuuminę pakuotę produktą reikia kuo skubiau, kad mėsa nepajuoduotų.

Riebalai, pasižymintys būdingu skoniu, aromatu, spalva ir žvilgesiu, dėl sąlyčio su oru greitai apkarsta, dėl to pakuoti į vakuuminę pakuotę būtina kuo greičiau.

Atpjautas mėsos gabalas supakuojamas per 12 valandų.

Šios taisyklės skirtos siekiant išvengti bet kokio produkto pablogėjimo, visų pirma susijusio su organoleptinėmis savybėmis.

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Be teisės aktais nustatytų įrašų, turinčių būti ant mėsos gaminių, kilmės vietos nuoroda „Jambon sec de Corse“/„Jambon sec de Corse — Prisuttu“ žymimų gaminių etiketėse turi būti šios nuorodos:

—	kilmės vietos nuorodos pavadinimas „Jambon sec de Corse“/„Jambon sec de Corse — Prisuttu“,

—	Europos Sąjungos SKVN simbolis (kai įregistruojama Europos Sąjungoje).

Įrašas „baigiamasis penėjimas – kaštonai ir (arba) gilės“ arba „kiaulės prieš skerdimą mito kaštonais ir (arba) gilėmis“ arba „100 % kaštonai ir (arba) gilės“ gali būti tik ant produktų, pagamintų iš gyvulių, kurie baigiamuoju penėjimo etapu mito tik kaštonais ir (arba) gilėmis.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Saugomos kilmės vietos nuorodos „Jambon sec de Corse“/„Jambon sec de Corse — Prisuttu“ geografinė vietovė nustatyta pagal komunas, kuriose fizinė aplinka atitinka „Jambon sec de Corse“/„Jambon sec de Corse — Prisuttu“ tradicinio auginimo ir perdirbimo sąlygas – tai visa Korsikos teritorija, išskyrus pakrantę, kuri produkto gamybai netinka.

Todėl geografinė vietovė apima Pietų ir Aukštutinės Korsikos departamentus, o toliau išvardytų komunų teritorija į ją patenka tik iš dalies:

Pietų Korsikos departamentas: Afa, Ajaccio, Alata, Albitreccia, Ambiegna, Appietto, Arbellara, Arbori, Arro, Bastelicaccia, Belvédère-Campomoro, Bonifacio, Calcatoggio, Cannelle, Cargèse, Casaglione, Casalabriva, Cauro, Coggia, Cognocoli-Monticchi, Conca, Coti-Chiavari, Cuttoli-Corticchiato, Eccica-Suarella, Figari, Fozzano, Grosseto-Prugna, Lecci, Lopigna, Loreto-di-Tallano, Marignana, Monacia-d'Aullène, Olmeto, Olmiccia, Osani, Ota, Partinello, Piana, Pianottoli-Caldarello, Pietrosella, Pila-Canale, Porto-Vecchio, Propriano, Sainte-Lucie-de-Tallano, San-Gavino-di-Carbini, Sant'Andréa-d'Orcino, Sari-Solenzara, Sarrola-Carcopino, Sartène, Serra-di-Ferro, Serriera, Sollacaro, Sotta, Vico, Viggianello, Villanova, Zonza.

Aukštutinės Korsikos departamentas: Aghione, Aléria, Algajola, Antisanti, Aregno, Barbaggio, Barrettali, Bastia, Belgodère, Biguglia, Borgo, Brando, Cagnano, Calenzana, Calvi, Canale-di-Verde, Canari, Castellare-di-Casinca, Centuri, Cervione, Chiatra, Corbara, Ersa, Farinole, Furiani, Galéria, Ghisonaccia, Giuncaggio, L'Ile-Rousse, Linguizzetta, Lucciana, Lugo-di-Nazza, Lumio, Luri, Meria, Monte, Montegrosso, Monticello, Morsiglia, Nonza, Novella, Occhiatana, Ogliastro, Oletta, Olmeta-di-Capocorso, Olmeta-di-Tuda, Olmo, Palasca, Pancheraccia, Patrimonio, Penta-di-Casinca, Pietracorbara, Pietroso, Piève, Pigna, Pino, Poggio-di-Nazza, Poggio-d'Oletta, Poggio-Mezzana, Prunelli-di-Casacconi, Prunelli-di-Fiumorbo, Pruno, Rapale, Rogliano, Rutali, Saint-Florent, San-Gavino-di-Tenda, San-Giuliano, San-Martino-di-Lota, San-Nicolao, Santa-Lucia-di-Moriani, Santa-Maria-di-Lota, Santa-Maria-Poggio, Santa-Reparata-di-Balagna, Santo-Pietro-di-Tenda, Serra-di-Fiumorbo, Sisco, Solaro, Sorbo-Ocagnano, Speloncato, Taglio-Isolaccio, Talasani, Tallone, Tomino, Tox, Urtaca, Vallecalle, Valle-di-Campoloro, Ventiseri, Venzolasca, Vescovato, Vignale, Ville-di-Paraso, Ville-di-Pietrabugno, Volpajola.

Merijai pateikti kartografiniai dokumentai tų komunų, kurių teritorija į geografinę vietovę patenka ne visa. Šių komunų kartografinį suskirstymą galima rasti nacionalinės kompetentingos įstaigos interneto svetainėje, kaip numatyta INSPIRE direktyvoje.

5. Ryšys su geografine vietove:

5.1. Geografinės vietovės ypatumai:

Korsikos gamta labai ypatinga – tiek klimato, orografijos, dirvožemio, tiek ir ekosistemų funkcionavimo požiūriu.

Geologiniu požiūriu Korsikos vakaruose vyrauja hercininė kalnodara, kur dominuoja granitas, granulitai ir porfyrai, dėl jų reljefas yra labai raižytas. Šiaurės rytuose, Alpių Korsikoje, yra blizgūs skalūnai ir įvairūs nuosėdiniai dirvožemiai; ten kalnų aukštis mažesnis, o reljefas lygesnis. Dėl klimato ypatybių skirtingame aukštyje ir dirvožemio savybių augalija yra gausi, galima sodinti augalus, reikalingus verčiantis kiaulininkyste.

Korsikoje vyrauja Viduržemio jūros klimatas, tačiau tai, kad Korsika yra sala ir kad jos aukštis ir padėtis yra labai įvairūs, ir nulemia sudėtingą topografiją, minėtasis klimatas turi įvairiausių atspalvių ir kartais galimi neįtikėtini kontrastai vienas šalia kito esančiuose slėniuose ar net šlaituose.

Dabartinė Korsikos flora didžiąja dalimi yra ankstyvoji viduržemiška. Izoliacija buvo palanki veislių evoliucijai, todėl Korsikos augmenijai būdinga daug vietinių veislių.

Tarp įvairių augalijos aukštų randame viduržemišką subtropinį aukštą, kuriam būdingi kamštiniai ir akmeniniai ąžuolai. Šiame aukšte labiausiai paplitę krūmynai.

Tropiniam viduržemiškam aukštui būdingi kaštonai. Būtent šiame aukštyje jau nebeauga alyvmedžiai, kurių viršutinė augimo riba sutampa su žemutine kaštonų augimo riba.

Taigi Korsika yra miškinga šalis; dirvožemio ir klimato sąlygos čia iš esmės yra labai palankios miškams. Kaštonų ir ąžuolų gausu visoje saloje.

Mėsos produktai gaminami nuo seno ir kartu su pieno produktais tradicinėje salos mityboje labai ilgai buvo vienas pagrindinių gyvulinės kilmės baltymų šaltinių.

Šiuolaikinės auginimo sistemos išsivystė iš senos piemenų tradicijos, kurios esmė – perginti kiaulių bandą į miškingas kalnų ar vasaros ganyklų vietoves, priklausomai nuo ten esančių pašarų.

Vietinės nustrale veislės kiaulės yra iberiškojo tipo. Tai tvirto sudėjimo gyvulys, gerai prisitaikęs prie šio auginimo tipo. Jis gerai pasinaudoja randamais gamtos ištekliais. Bandas per įvairias ganyklas (miškingos vietovės, vasaros ganyklos) veda kiaulės (patelės). Ganyklos gali keistis priklausomai nuo metų laiko ir ten esančių pašarų.

Nuo atjunkymo iki auginimo pabaigos augintojai gyvuliams ganyklose duoda jiems augti reikalingo pašaro. Maisto (žolės, šaknų, šakniagumbių ir pan.) kiaulės susiranda ir pačios.

Galutinio penėjimo etapu gyvuliai ganosi ąžuolų ir kaštonų giraitėse, kaip tik tuo metu medžiai sunokina vaisius. Visą rudenį ir žiemą gyvuliai minta daugiausia kaštonais ir (arba) gilėmis. Kaip papildus leidžiama naudoti tik miežius.

Šis etapas yra svarbiausias – jis turi tiesioginį poveikį svorio priaugimui ir riebalų kokybei (didelis kiekis mono nesočiųjų riebalų rūgščių ir nedaug sočiųjų riebalų rūgščių).

Dėl auginimo vietovių klimato sąlygų reikia naudoti pritaikytus konservavimo būdus. Labiausiai tiko sausas mėsos gaminių konservavimo būdas, kai naudojami sūdymas ir džiovinimas.

Nesant pramoninių šaldymo įrenginių – jie atsirado tik XIX a. pabaigoje – salos gyventojai pasinaudojo aplinkos teikiamais privalumais. Štai kodėl kiaulių skerdimas ir mėsos perdirbimas buvo ir vis dar yra priklausomi nuo metų laikų. Dėl ilgo brandinimo laikotarpio ir savybės gerai išsilaikyti „Jambon sec de Corse“/„Jambon sec de Corse — Prisuttu“ gali būti vartojamas visus metus. Jis buvo ir yra švenčių stalo produktas, daugiausia valgomas švenčių ar kitų renginių metu nepriklausomai nuo metų laiko.

Perdirbama naudojant natūralius būdus. Vienintelės sudedamosios dalys, taip pat ir šiandien, yra druska, pipirai arba prieskoniai (konservantų nededama). Džiovinama kūrenant lapuočių medžių malkas.

Dėl tradicinės brandinimo trukmės ir sąlygų (natūralios olos, aplinkos temperatūra) mėsa įgauna specifines organoleptines savybes, visų pirma susijusias su kvapu ir tekstūra.

5.2. Produkto ypatumai:

„Jambon sec de Corse“/„Jambon sec de Corse — Prisuttu“ būdingos savybės yra šios:

—	Tipiška pailga ir paplokščia forma. Plona ir laiba koja.

—	Liesos mėsos griežinėlio spalva yra nuo raudonos iki tamsiai raudonos spalvos; tai susiję su raumenyse esančių pigmentų kiekiu.

—	Liesa mėsa išvagota riebalų gyslelėmis – tai susiję su tarpraumeninių riebalų kiekiu, kuris yra lygus 6 % ar didesnis.

—	Dėl didelio oleino rūgšties kiekio griežinėlis yra aliejingas.

—	Griežinėlio tekstūra minkšta ar net labai aliejinga dėl ryškios lipolizės.

—	Griežinėlis labai aromatingas (vaisių kvapas, iš kurio išsiskiria riešutų ar sauso kumpio, grybų, medienos kvapai), jam būdingas sūrumas (dėl druskos kiekio – 6,5–10 %), pipirų skonis ir salstelėjęs, beveik saldus, riebalų skonis.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:

Nustrale veislės kiaulių naudojimas yra pagrindinė vietovės ypatybė. Šios vietinės veislės atsparumas, gebėjimas prisitaikyti prie didelių klimato ir mitybos pokyčių bei greitai sukaupti riebalų atsargas, jei maisto yra daug, taip pat auginimo sąlygos yra unikalūs dalykai ir ypač gerai pritaikyti vietovei: kalnuota zona, auginimas lauke, ilgas gyvenimo laikotarpis (didelis amžius skerdžiant, kai skerdenų svoris neviršija 140 kg), gamtos ištekliais pagrįsta mityba, visų pirma, baigiamuoju penėjimo laikotarpiu.

Ekstensyvūs kiaulių auginimo ūkiai beveik visoje Korsikoje gali naudotis gausiais gamtos ištekliais: kaštonai ir akmeniniai ąžuolai paplitę tiek natūraliuose, žmogaus reguliuojamuose, miškų plotuose, tiek ir vietovėse, kurias galima vadinti mišriomis žemės ūkio bei miškų sritimis.

Veislės prisitaikymo ir esamų gamtos išteklių derinys leidžia pagaminti produktą, kurio kokybė akivaizdi iš raudonos–tamsiai raudonos spalvos, didelio riebalingumo (didelis riebalų/liesos mėsos bei tarpraumeninių riebalų santykis) ir mažesnio nei 10 kg sauso produkto svorio. „Jambon sec de Corse“/„Jambon sec de Corse — Prisuttu“ forma (plona ir laiba koja, paplokščia forma) – tai genetinių nustrale veislės savybių išraiška.

Be to, galutinis penėjimo etapas turi tiesioginį poveikį:

—	gyvulio svorio priaugimui, ypač poodinių riebalų pastorėjimui (daugiau nei 2,5 cm),

—	riebalų kokybei (didelis kiekis mono nesočiųjų riebalų rūgščių ir nedaug sočiųjų riebalų rūgščių).

Todėl kiauliena yra ypač tinkama sūdyti. Sūdymo būdu, kai vienintelis naudojamas konservantas yra tik jūros druska, paaiškinamas aiškiai jaučiamas paruošto vartoti produkto sūrumas. Produkto išpjova irgi lemia būdingą išvaizdą ir formą.

Šią kiaulieną galima ilgai brandinti natūraliomis aplinkos sąlygomis. Taip atsiranda būdingos organoleptinės savybės – tvirta ir minkšta tekstūra ir sodrus aromatas.

Dėl didelio druskos kiekio ir ilgo produktų gamybos ciklo (džiovinimas, brandinimas) proteolizė būna nežymi, o lipolizė – ryški, taip atsiranda specifinės organoleptinės produkto savybės, visų pirma, minkšta ar net aliejinga tekstūra.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (3) 5 straipsnio 7 dalis)

http://agriculture.gouv.fr/IMG/pdf/CDCJambonSecDeCorse_cle88b2e1.pdf

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų.

(3) Žr. 2 išnašą.

		ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2013.080.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 80

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	56 tomas 2013m. kovo 19d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Taryba
2013/C 080/01	Tarybos rezoliucija dėl 2013–2017 m. ES kovos su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais muitinės veiksmų plano	1

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2013/C 080/02	Leidimas teikti valstybės pagalbą, remiantis SESV 107 ir 108 straipsnių nuostatomis – Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja ( 1 )	8

2013/C 080/03	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6864 – DSE/INCJ/Solar Ventures/JV) ( 2 )	10

2013/C 080/04	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6809 – Daimler/Mercedes-Benz Österreich Vertriebsgesellschaft/Mercedes-Benz Financial Services Austria/Mercedes-Benz Hungaria) ( 2 )	10

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2013/C 080/05	Tarybos išvados dėl pažangos muitų sąjungos raidos strategijos srityje	11

	Europos Komisija
2013/C 080/06	Euro kursas	13

2013/C 080/07	Pranešimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 732/2008 19 straipsnio 2 dalį apie tyrimo dėl Jungtinių Tautų bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos veiksmingo įgyvendinimo Bolivijoje pabaigą	14

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2013/C 080/08	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6879 – Mitsui Group/Gestamp Automoción/Target Companies) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 2 )	15

2013/C 080/09	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6843 – Siemens/Invensys Rail) ( 2 )	16

	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2013/C 080/10	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	17

	Klaidų ištaisymas
2013/C 080/11	Leidimo teikti valstybės pagalbą, remiantis SESV 107 ir 108 straipsnių nuostatomis – Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja – klaidų ištaisymas (OL C 43, 2013 2 15)	23


	(1) Tekstas svarbus EEE, išskyrus EB sutarties I priede išvardintus produktus
	(2) Tekstas svarbus EEE