|
ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2013.033.lit |
||
|
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 33 |
|
|
||
|
Leidimas lietuvių kalba |
Informacija ir prane_imai |
56 tomas |
|
Prane_imo Nr. |
Turinys |
Puslapis |
|
|
II Komunikatai |
|
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI |
|
|
|
Europos Komisija |
|
|
2013/C 033/01 |
||
|
2013/C 033/02 |
||
|
2013/C 033/03 |
||
|
|
IV Pranešimai |
|
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI |
|
|
|
Europos Komisija |
|
|
2013/C 033/04 |
||
|
|
V Nuomonės |
|
|
|
KITI AKTAI |
|
|
|
Europos Komisija |
|
|
2013/C 033/05 |
||
|
2013/C 033/06 |
||
|
LT |
|
II Komunikatai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
Europos Komisija
|
5.2.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 33/1 |
Komisijos komunikatas dėl kilmės pažymėjimus pagal Reglamentą (EB) Nr. 891/2009 išduodančios kompetentingos institucijos
2013/C 33/01
2009 m. rugsėjo 25 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 891/2009, 2009 m. rugsėjo 26 d. paskelbtu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje L 254, buvo leista pradėti naudoti cukraus, kurio kilmės šalis – Indija, tarifinę importo kvotą.
2009 m. rugsėjo 25 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 891/2009 10 straipsnyje nurodoma, kad pagal šią kvotą importuotus produktus išleidžiant į laisvą apyvartą turi būti pateikiamas kilmės pažymėjimas.
Kilmės pažymėjimus pagal šį reglamentą išduoda nurodytoji institucija.
|
Office of Additional Director General of Foreign Trade Office |
|
Nishta Bhavan, 48, Sir Vithaldas Thackersey Marg |
|
Churchgate |
|
Mumbai 400 020 |
|
INDIA |
|
Tel. +220 17716 / +220 38094 / +220 31074 |
|
Faks. +220 01255 |
|
5.2.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 33/2 |
Komisijos komunikatas dėl kiekio, kuriam paraiškų nepateikta, pridėjimo prie 2013 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. laikotarpio daliai nustatyto Sąjungos leistų naudoti kiaulienos sektoriaus produktų kvotų kiekio
2013/C 33/02
Komisijos reglamentu (EB) Nr. 442/2009 (1) leista naudoti tarifines kiaulienos sektoriaus produktų importo kvotas. Kiekis, dėl kurio per 2012 m. gruodžio mėn. pirmąsias septynias dienas pateiktos importo licencijų paraiškos 2013 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. kvotos daliai dėl kvotų Nr. 09.4038, 09.4170 ir 09.4204, yra mažesnis už skirtą kiekį. Remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1301/2006 (2) 7 straipsnio 4 dalies antru sakiniu, kiekis, kuriam paraiškų nepateikta, pridedamas prie artimiausios būsimos kvotos laikotarpio dalies, t. y. 2013 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d., ir nurodomas šio pranešimo priede.
(1) OL L 129, 2009 5 28, p. 13.
(2) OL L 238, 2006 9 1, p. 13.
PRIEDAS
|
Kvotos eilės Nr. |
Prie 2013 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. laikotarpio daliai nustatyto kiekio pridėtinas kiekis, kuriam paraiškų nepateikta (kg) |
|
09.4038 |
25 464 358 |
|
09.4170 |
3 541 500 |
|
09.4204 |
3 468 000 |
|
5.2.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 33/3 |
Komisijos komunikatas dėl kiekio, kuriam paraiškų nepateikta, pridėjimo prie 2013 m. balandžio 1 d.–2013 m. birželio 30 d. laikotarpio daliai nustatyto Europos Sąjungos leistų naudoti paukštienos, kiaušinių ir kiaušinių albumino sektorių produktų kvotų kiekio
2013/C 33/03
Komisijos reglamentais (EB) Nr. 533/2007 (1), (EB) Nr. 536/2007 (2), (EB) Nr. 539/2007 (3), (EB) Nr. 1384/2007 (4) ir (EB) Nr. 1385/2007 (5) leista naudoti tarifines paukštienos sektoriaus produktų importo kvotas. Kiekis, dėl kurio per pirmąsias septynias 2012 m. gruodžio mėn. dienas pateiktos importo licencijų paraiškos 2013 m. sausio 1 d.–2013 m. kovo 31 d. kvotos daliai dėl kvotų Nr. 09.4068, 09.4070, 09.4169, 09.4015 ir 09.4402, 09.4091, 09.4092 ir 09.4421, yra mažesnis už skirtą kiekį. Remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1301/2006 (6) 7 straipsnio 4 dalies antru sakiniu, kiekis, kuriam paraiškų nepateikta, pridedamas prie artimiausios būsimos kvotos laikotarpio dalies, t. y. 2013 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d., ir nurodomas šio komunikato priede.
(1) OL L 125, 2007 5 15, p. 9.
(2) OL L 128, 2007 5 16, p. 6.
(3) OL L 128, 2007 5 16, p. 19.
(4) OL L 309, 2007 11 27, p. 40.
(5) OL L 309, 2007 11 27, p. 47.
(6) OL L 238, 2006 9 1, p. 13.
PRIEDAS
|
Kvotos eilės Nr. |
Prie 2013 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. laikotarpio daliai nustatyto kiekio pridėtinas kiekis, kuriam paraiškų nepateikta (kg) |
|
09.4068 |
2 482 054 |
|
09.4070 |
876 750 |
|
09.4169 |
12 421 750 |
|
09.4015 |
107 840 000 |
|
09.4402 |
8 422 365 |
|
09.4091 |
140 000 |
|
09.4092 |
298 000 |
|
09.4421 |
175 000 |
IV Pranešimai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
Europos Komisija
|
5.2.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 33/4 |
Euro kursas (1)
2013 m. vasario 4 d.
2013/C 33/04
1 euro =
|
|
Valiuta |
Valiutos kursas |
|
USD |
JAV doleris |
1,3552 |
|
JPY |
Japonijos jena |
125,63 |
|
DKK |
Danijos krona |
7,4599 |
|
GBP |
Svaras sterlingas |
0,86190 |
|
SEK |
Švedijos krona |
8,5823 |
|
CHF |
Šveicarijos frankas |
1,2350 |
|
ISK |
Islandijos krona |
|
|
NOK |
Norvegijos krona |
7,4275 |
|
BGN |
Bulgarijos levas |
1,9558 |
|
CZK |
Čekijos krona |
25,669 |
|
HUF |
Vengrijos forintas |
293,23 |
|
LTL |
Lietuvos litas |
3,4528 |
|
LVL |
Latvijos latas |
0,7003 |
|
PLN |
Lenkijos zlotas |
4,1640 |
|
RON |
Rumunijos lėja |
4,3720 |
|
TRY |
Turkijos lira |
2,3790 |
|
AUD |
Australijos doleris |
1,2990 |
|
CAD |
Kanados doleris |
1,3509 |
|
HKD |
Honkongo doleris |
10,5081 |
|
NZD |
Naujosios Zelandijos doleris |
1,6002 |
|
SGD |
Singapūro doleris |
1,6781 |
|
KRW |
Pietų Korėjos vonas |
1 478,02 |
|
ZAR |
Pietų Afrikos randas |
12,1188 |
|
CNY |
Kinijos ženminbi juanis |
8,4482 |
|
HRK |
Kroatijos kuna |
7,5915 |
|
IDR |
Indonezijos rupija |
13 112,82 |
|
MYR |
Malaizijos ringitas |
4,2080 |
|
PHP |
Filipinų pesas |
55,000 |
|
RUB |
Rusijos rublis |
40,6490 |
|
THB |
Tailando batas |
40,344 |
|
BRL |
Brazilijos realas |
2,6975 |
|
MXN |
Meksikos pesas |
17,1751 |
|
INR |
Indijos rupija |
72,1980 |
(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.
V Nuomonės
KITI AKTAI
Europos Komisija
|
5.2.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 33/5 |
Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalį
2013/C 33/05
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį
PAKEITIMO PARAIŠKA
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006
dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)
PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ
„JIHOČESKÁ NIVA“
EB Nr.: CZ-PGI-0105-0984-19.03.2012
SGN ( X ) SKVN ( )
1. Keičiamos produkto specifikacijos dalys:
|
— |
|
Produkto pavadinimas |
|
— |
☒ |
Produkto aprašymas |
|
— |
|
Geografinė vietovė |
|
— |
|
Kilmės įrodymas |
|
— |
|
Gamybos būdas |
|
— |
|
Ryšys su geografine vietove |
|
— |
|
Ženklinimas etiketėmis |
|
— |
|
Nacionaliniai reikalavimai |
|
— |
|
Kita (patikslinti) |
2. Pakeitimo (-ų) pobūdis:
|
— |
☒ |
Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas |
|
— |
|
Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka neskelbti, pakeitimas |
|
— |
|
Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio nereikia keisti paskelbto bendrojo dokumento (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis) |
|
— |
|
Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis) |
3. Pakeitimas (-ai):
Santraukoje 4.2 skyriaus šešta dalis (Aprašymas) suformuluota taip:
Parduodamo produkto forma: be anksčiau minėtos 2,8 kg sveriančios cilindro formos, sūris taip pat parduodamas pusės cilindro pavidalo formos (apytikris svoris 1,2 kg) ir 115 g arba 220 g porcijomis.
Siekiant geriau patenkinti rinkos poreikius, ši aprašymo dalis turėtų būti suformuluota kiek laisviau. Todėl prašoma pakeisti formuluotę tokiu būdu:
Parduodamo produkto forma: sūris parduodamas visas, po pusę arba įvairaus svorio porcijomis.
Ši pataisa iš esmės nepakeičia produkto sudėties arba jo gamybos būdo.
BENDRASIS DOKUMENTAS
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006
dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (3)
„JIHOČESKÁ NIVA“
EB Nr.: CZ-PGI-0105-0984-19.03.2012
SGN ( X ) SKVN ( )
1. Pavadinimas:
„Jihočeská Niva“
2. Valstybė narė arba trečioji šalis:
Čekija
3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:
3.1. Produkto rūšis:
|
1.3 klasė. |
Sūriai |
3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:
Išorės išvaizda: sūris yra cilindro formos. Jo skersmuo – 180–200 mm, aukštis apie 10 cm, svoris apie 2,8 kg. Ant sūrio paviršiaus matomos plovimo arba grandymo žymės. Sūrio vidinėje dalyje randamas melsvai žalsvas pelėsis ir lipni medžiaga, dengianti dalį sūrio paviršiaus, nėra kenksmingi. Sūrio paviršius gali būti kreminės arba šviesiai rudos spalvos.
Vidaus išvaizda: sūrio vidus yra balkšvos arba kreminės spalvos. Sūrio masėje gausu melsvai žalsvo pelėsio priemaišų ir pastebimos įbedimų žymės.
Konsistencija: švelnus, supjaustytas trupa, sunokęs tolygiai. Svetimo pelėsio buvimas neleidžiamas.
Skonis ir kvapas: sūrus, pikantiškas, aromatingas; suvalgius burnoje lieka aštrus Penicillium roqueforti pelėsio skonis.
Parduodamo produkto forma: sūris parduodamas visas, po pusę arba įvairaus svorio porcijomis.
Sausos medžiagos kiekis: 52 %. Didžiausias neigiamas sausosios medžiagos nuokrypis: – 1 %. Teigiamas nuokrypis sausoje medžiagoje nėra kenksmingas.
Riebalų kiekis sausoje medžiagoje: 50 %. Leidžiamas riebalų kiekio intervalas: 50 % iki < 55 %.
Druskos kiekis: 3–5,5 %.
Šiame sūryje yra subrandinto Penicillium roqueforti pelėsio PY arba PV, CB arba PR1 (iki PR4). Be to, pagal mikrobiologinius reikalavimus sūris atitinka įprastus maisto saugos ir gamybos proceso kriterijus.
3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):
Pagrindinė žaliava, naudojama šio natūralaus sūrio su viduje esančiu pelėsiu gamybai, yra perdirbtas karvės pienas. Pienas naudojamas tik iš nustatytos vietovės. Kitos žaliavos yra: Penicillium roqueforti pelėsis PY arba PV, CB arba PR1 (iki PR4), druska, šliužo fermentas ir kalcio chloridas.
3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams):
Netaikoma.
3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:
Pagrindinė žaliava t. y. pienas turi būti naudojama tik iš nustatytos geografinės vietovės. Visas gamybos ir nokimo procesas turi vykti nustatytoje vietovėje, kad būtų galima kuo geriau pasinaudoti sukaupta vietos gamintojų patirtimi ir autentiškais brandinimo rūsiais.
3,45 % riebumo pienas pilamas į sūrio gaminimo įrenginį. Taip pat dedamos įprastai naudojamos bakterijos, užtikrinančios gerą sūrio rūgštėjimą gaminimo ir nokinimo metu. „Jihočeská Niva“ pelėsiniui sūriui būdingą skonį suteikia Penicillium roqueforti pelėsis, kuris naudojamas jau kelis dešimtmečius (bakterijos atsargos yra visuotinai prieinamos maisto pramonėje). Įdėjus šliužo fermento ir surauginus pieną, varškės kruopelės supakuojamos į cilindro formos indus. Išrūgos išspaudžiamos. Mikloforos bakterijos auginamos nustatytoje temperatūroje. Sūris sūdomas dviem etapais: pirma jis mirkomas sūryme, po to ištrinamas stambiagrūde druska. Anksčiau sūris buvo nokinamas natūraliuose nokinimo rūsiuose, išskaptuotose klinčių uolose. Išplitus pelėsinio sūrio gamybai, 2005 m. buvo įrengti oro kondicionieriais vėdinami rūsiai su temperatūros ir drėgmės reguliatoriais. Sūris rūsiuose nokinamas bent keturias savaites.
Sunokinto sūrio paviršius nuplaunamas arba nugrandomas.
3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:
Atsižvelgiant į biotechnologinę produkto kilmę, pelėsinis sūris turi būti iš karto supakuojamas gamybos vietoje. Tai daryti taip pat būtina, siekiant užtikrinti produkto kokybę ir higienos reikalavimų laikymąsi ir siekiant išvengti šio sūrio supainiojimo su kitose gamybos vietovėse gaminamais sūriais. Galiausiai taip siekiama geresnio produkto atsekamumo.
Cilindro formos sūris arba pusė šio sūrio įvyniojamas į aliuminio foliją arba į specialią deguoniui pralaidžią plėvelę. Tai, kas lieka, supjaustoma į dalis ir supakuojama į plastikines dėžutes, dengiamas išmarginta plastikine plėvele.
Pakuotė turi būti nepažeista, švari ir tinkamai paženklinta etiketėmis.
3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:
Ant produkto pakuotės aiškiai nurodomas pavadinimas „Jihočeská Niva“.
4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:
Geografinė vietovė yra Pietų Bohemijos regionas, kurio sienos apibrėžiamos Aktu Nr. 36/1960 dėl valstybės teritorinio susiskirstymo su pakeitimais.
5. Ryšys su geografine vietove:
5.1. Geografinės vietovės ypatumai:
Pietų Bohemijos regionas yra viena iš mažiausiai užterštų Čekijos vietovių. Jis visada buvo laikomas regionu, kuriame vyrauja žemės ūkis. Taip yra ir dabar.
Naudojamas pienas iš Pietų Bohemijos. Ganyklos yra įsikūrusios Novohradské Hory, Blanský les ir Šumava saugomose vietovėse. Šių vietovių unikali augmenija teigiamai veikia pieno skonį.
Ši įvairiaspalvė, nelygi vietovė su žmogaus nepaliestais miškais, pievomis ir ganyklomis bei labai švariais vandens telkiniais pasižymi itin švaria aplinka, ypač Český Krumlov ir Šumava kalvose (1990 m. UNESCO pripažintomis gamtos draustiniu). Didelis skaičius oficialiai patvirtintų saugomų vietovių, iš kurių dvi turi saugomą UNESCO statusą, įrodo aukštą Pietų Bohemijos natūralios gamtinės aplinkos vertę.
Šioje vietovėje yra rūšimis turtingų ganyklų, ypač mezofilinių pievų, iš kurių kildinama šiai vietovei būdinga augmenija. Vietovei būdingi didele veislių įvairove pasižymintys trumpakočiai augalai (briedgaurė, eraičinas ir t. t.), taip pat ir kitos šioje vietovėje pasitaikančios veislės. Vienas iš būdingų augalų yra Phyteuma nigrum, įskaitant ir kitus augalus, tokius kaip Gentiana pannonica, Gentiana cruciata, Ligusticum mutellina, Arnica montana ir Gentianella praecox subsp. Bohemica, Carex michelii, Andropogon ischaemum, Veronica teucrium, Stachys recta, Koeleria pyramidata ir t. t.
Iš kartos į kartą perduodama vietos žmonių patirtis gaminant šį sūrį taip pat turėjo didelės įtakos „Jihočeská Niva“ kokybei ir savybėms.
Šie veiksniai aiškiai išskiria nustatytą vietovę iš aplinkinių vietovių.
5.2. Produkto ypatumai:
„Jihočeská Niva“ sūris pasižymi aukštos kokybės apdorojimu ir savitu skoniu, subalansuotu sausos medžiagos, riebalų ir druskos kiekiu. Jis gaminamas jau kelis dešimtmečius naudojant 3.5 punkte nurodytą gamybos metodą, kuris išliko nepakitęs. Produkto pagrindas yra pienas iš Pietų Bohemijos.
5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:
„Jihočeská Niva“ pelėsinis sūris gaminamas Český Krumlov gamykloje, naudojant tą patį gamybos metodą nuo 1951 m. Apie „Niva“ sūrio gamybą liudija daugybė straipsnių spaudoje. Sūris buvo pavadintas pagal Šumavos pievas ir ganyklas, kurios yra pagrindinės žaliavos – pieno – šaltinis. Unikali vietos augmenija teigiamai veikia pieno skonį. Tai atsiliepia ir galutinio produkto kokybei.
Čekijos rinkoje „Jihočeská Niva“ pelėsinį sūrį labai gerai vertina vartotojai ir pieno produktų pramonės specialistai. Daugelį metų įvairios ekspertų grupės nacionalinėse sūrių parodose „Jihočeská Niva“ pelėsinį sūrį vertino kaip vieną iš geriausių pelėsinių sūrių kategorijoje. Plačioji visuomenė taip pat gerai vertina „Jihočeská Niva“ pelėsinį sūrį.
Tai, kad „Jihočeská Niva“ pelėsinis sūris trumpame Pietų Bohemijos regiono reklaminiame filmo klipe pristatomas kaip tipiškas vietos produktas, taip pat aiškiai parodo, koks populiarus ir žinomas yra šis pelėsinis sūris.
Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:
(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)
http://isdv.upv.cz/portal/pls/portal/portlets.ops.det?popk=208&plang=cs
(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.
(2) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų.
(3) Žr. 2 išnašą.
|
5.2.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 33/10 |
Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą
2013/C 33/06
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.
BENDRASIS DOKUMENTAS
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006
dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)
„POULET DES CEVENNES“ arba „CHAPON DES CEVENNES“
EB Nr.: FR-PGI-0005-0862-22.02.2011
SGN ( X ) SKVN ( )
1. Pavadinimas:
„Poulet des Cévennes“ arba „Chapon des Cévennes“
2. Valstybė narė arba trečioji šalis:
Prancūzija
3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:
3.1. Produkto rūšis:
|
1.1. klasė. |
Šviežia mėsa (ir subproduktai). |
3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:
SGN „Poulet des Cévennes“ arba „Chapon des Cévennes“ savybės:
veislės: grupė naudoja sukryžmintus paukščius S 757 N, T 457 N ir T 451. Šie kryžminimai įtraukti į veislių, kurios pripažintos lėtai augančiomis, kryžminimo sąrašą.
Skerdenų išvaizda atitinka tikslius nurodymus:
|
|
A klasė (Reglamento (EB) Nr. 543/2008 apibrėžtis). |
|
|
Bendrosios savybės: nėra aiškios skerdenų asimetrijos. |
|
|
Kaulai: nėra nekrozės požymių, diafizė neraudona. |
|
|
Odelė:
|
Mažiausias skerdenų svoris:
|
|
viščiuko:
|
|
|
kaplūno:
|
„Poulet des Cévennes“ arba „Chapon des Cévennes“ pasižymi tvirtu minkštimu ir raumenimis; tai vertinama juo labiau, kad mėsa yra sultinga ir neriebi.
„Poulet des Cévennes“ parduodami kaip nepjaustytos ar supjaustytos, šviežios ir paruoštos vartoti (išdarinėtos, be vidaus organų) ar tik išdarinėtos skerdenos.
„Chapons des Cévennes“ parduodami kaip nepjaustytos, šviežios ir paruoštos vartoti (PV) ar tik išdarinėtos skerdenos.
3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):
—
3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams):
Ne senesni kaip 42 dienų amžiaus „Poulet des Cévennes“ arba „Chapon des Cévennes“ paukščiai ganosi akmenuotame, žolėtame ir medžiais apaugusiame plote.
Natūralios mitybos pagrindas – trijų rūšių grūdai, jokių miltų ar gyvūninės kilmės riebalų, o papildai – augalinės kilmės baltymai (soja, rapsai, saulėgrąžos), mineralai ir vitaminai.
Auginant „Poulet des Cévennes“ arba „Chapon des Cévennes“ paukščių lesinimas skirstomas į tris etapus (viščiukams) ir keturis etapus (kaplūnams):
Pradinis etapas: 1–28 gyvenimo dienos
Ne mažiau kaip 50 % pašarų svorio sudaro grūdai ir grūdų produktai.
Augimo etapas: 29–52 gyvenimo dienos
Ne mažiau kaip 70 % pašarų svorio sudaro grūdai ir grūdų produktai.
(ne mažiau kaip dvi grūdų rūšys)
Baigiamasis etapas: nuo 53 gyvenimo dienos iki paskerdimo
Ne mažiau kaip 80 % pašarų svorio sudaro grūdai ir grūdų produktai.
(ne mažiau kaip trys grūdų rūšys)
Pradinis etapas: 1–28 gyvenimo dienos
Ne mažiau kaip 50 % pašarų svorio sudaro grūdai ir grūdų produktai.
Augimo etapas: 29–52 gyvenimo dienos
Ne mažiau kaip 70 % pašarų svorio sudaro grūdai ir grūdų produktai.
(ne mažiau kaip dvi grūdų rūšys)
Baigiamasis etapas: nuo 53 gyvenimo dienos iki paskerdimo
Ne mažiau kaip 70 % pašarų svorio sudaro grūdai ir grūdų produktai.
(ne mažiau kaip trys grūdų rūšys)
Skerdimo etapas: likus 4 savaitėms iki paskerdimo
Ne mažiau kaip 80 % pašarų svorio sudaro grūdai ir grūdų produktai.
(ne mažiau kaip 3 grūdų rūšys)
3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:
Viščiukai ir kaplūnai auginami geografinėje SGN vietovėje.
Viščiukai (poussins) pas augintojus patenka būdami 1 dienos amžiaus. Auginimo trukmė – 84 dienos (viščiuko) ir ne mažiau kaip 150 dienų (kaplūno).
3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:
—
3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:
Etiketėse turi būti nurodyta:
|
— |
SGN pavadinimas: „Poulet des Cévennes“ arba „Chapon des Cévennes“, |
|
— |
skerdykla, kurioje paukščiai buvo paskersti, nurodoma duomenų etiketėje arba svorio/kainos etiketėje, priklijuotoje ant pakuotės šalia duomenų etiketės. |
4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:
Geografinė vietovė nustatyta derinant kelis pagrindinius kriterijus: produkto gamybos ilgaamžiškumą ir žinomumą, vietinę patirtį, ankstesnes ir dabartines ekonomines realijas ir ekologinius veiksnius.
SGN „Poulet des Cévennes“ arba „Chapon des Cévennes“ geografinė vietovė apima 4 departamentuose esančias 426 savivaldybes:
Bourg-Saint-Andéol, Joyeuse, Largentière, Valgorge, Vallon-Pont-d'Arc, Les Vans, Viviers kantonai.
Dalis Villeneuve-de-Berg kantono.
Vogue, Villeneuve de Berg, Saint-Maurice-d'Ibie, Saint-Maurice-d'Ardèche, Saint-Germain, Saint-Andéol-de-Berg, Rochecolombe, Lavilledieu, Lanas savivaldybės.
Alès-Nord-Est, Alès-Ouest, Alès-Sud-Est, Alzon, Anduze, Bagnols-sur-Cèze, Barjac, Bessèges, Génolhac, La Grand-Combe, Lasalle, Lédignan, Lussan, Marguerittes, Pont-Saint-Esprit, Quissac, Saint-Ambroix, Saint-André-de-Valborgne, Saint-Chaptes, Saint-Hippolyte-du-Fort, Saint-Jean-du-Gard, Saint-Mamert-du-Gard, Sauve, Sumène, Trèves, Uzès, Valleraugue, Vézénobres, Le Vigan kantonai.
Claret, Ganges kantonai.
Barre-des-Cévennes, Florac, Meyrueis, Le Pont-de-Montvert, Saint-Germain-de-Calberte, Villefort kantonai.
5. Ryšys su geografine vietove:
5.1. Geografinės vietovės ypatumai:
SGN „Poulet des Cévennes“ arba „Chapon des Cévennes“ geografinei vietovei būdinga:
Cévenol vietovė yra skardinga, kalvota, nelygi.
Cévenol yra maždaug 200–1 700 m aukštyje, su šiai zonai būdingu vienodu vietovės reljefu.
Išskiriami trys aiškūs gamtiniai regionai: Hautes Cévennes, rytuose užstojantys Basses Cévennes, ir tarpeklių išvagotos aukštikalnės, sudarančios Causses ir Gorges regionus.
Taigi Bougès ir Aigoual masyvai apsupti 250–1 000 m gylio slėnių. Leidžiantis žemyn, maždaug 1 400 m aukštyje, tarp aukštikalnių šaltinių ir Alès baseino šlaitų teka daugybė gilių Gardon upeliukų, vadinamų „vallats“.
Be to, molingas ir kalkingas, vietomis skalūninis Cévenols dirvožemis yra nederlingas, sunkiai įdirbamas ir labai žvirgždėtas.
Šiltas Gardon slėnių klimato su didelėmis vasaros sausromis ir dideliu saulėtumu kontrastuoja su atšiauriu Mont Lozère šlaitų klimatu (daugiau nei 90 dienų šalnų per metus).
Sezonai labai ryškiai skiriasi. Visų pirma, tai Viduržemio regionui būdingų liūčių, kurias dar labiau sustiprina reljefo ypatumai, zona: nuo rugsėjo iki gegužės mėn., daugiausia rudenį, dažnai įprastai lyja arba praūžia didžiulės pavienės audros – žiemą lietaus būna mažiau.
Vasaros, atvirkščiai, yra labai sausos. Žiemą sniegas laikosi didesniame nei 800 metrų aukštyje, tačiau jo sluoksnis ir išsilaikymo laikotarpis yra labai įvairūs.
Dėl to kelių kilometrų atstumu oro sąlygos gali būti visiškai kitokios.
Dirvožemio pobūdis, klimato ir reljefo įvairovė nulemia ir Cévenole augalijos įvairovę.
Mont Lozère būdingos plynlaukės, vien tik žolė ir mėlynėmis, viržiais ir raipstais apaugę tyrlaukiai.
Nusileidus žemiau, pasirodo pirmieji medžiai: skroblai, eglės, pušys.
Dar žemiau auga ąžuolai ir kaštonai.
Cévennes keteros ir slėniai pasižymi didele įvairove – nuo aukštumose esančių gelsvų tyrlaukių su raipstais ir violetinių viržynų iki akmeninių ažuolų giraičių, kurios, susiliedamos su kaštonų giraitėmis, pereina į krūmokšnių plotus iki kalnų.
Augintojai labai rūpestingai prižiūri ganyklas. Medžius jie sodina prieš tai ištyrinėję, kas auga aplink. Šis sveikas požiūris leidžia išvengti ganyklų apsodinimo Pays Cévenol dirvožemiui ir klimatui netinkamais medžiais.
Augintojai taip pat ištobulino su paukščių lesinimu susijusią patirtį – atsižvelgę į skirtingus paukščių auginimo etapus, jie sudarė lesinimo planus. Paukščių lesalą sudaro ne mažiau kaip trijų rūšių grūdai, iš kurių viena – kukurūzai. Taikant šį metodą, grūdų dalis palaipsniui didinama ir galutiniu etapu siekia 80 %.
Tinkama ganyklų priežiūra – kitas šios patirties elementas. Dėl to paukščiai gali maitintis lesalo papildais, sudarytais iš vietinių augalų veislių (aromatinių žolynų, viržių, jaunų medžių ūglių, uogų) ir natūraliu grit, kurį sudaro yrant vietovės uolienoms susidaręs žvirgždas – tai pagerina skilvio veiklą ir padeda susmulkinti lesalą ir geriau jį įsisavinti.
5.2. Produkto ypatumai:
SGN „Poulet des Cévennes“ arba „Chapon des Cévennes“ produkto kokybė yra jo skonis, būdinga viščiukų spalva, tvirtas minkštimas ir raumenys; sultinga ir neriebi mėsa. Šios SGN geras vardas žinomas jau kelis dešimtmečius.
5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:
Ryšys pagrįstas geru produkto vardu ir augintojų patirtimi, padedančia puoselėti produktą taip, kad būtų pabrėžtos visos su jo gamybos vietove susijusios savybės.
Cévennes paukštienos gamyba yra pritaikyta prie fizinių aplinkos veiksnių, o augintojai yra įvaldę autentišką, iš kartos į kartą perduodamą patirtį.
Paukščių lesalą sudaro ne mažiau kaip trijų rūšių grūdai – tai turi įtakos skoninei produkto kokybei (tvirta, sultinga ir neriebi mėsa), o naudojami kukurūzai ir sorgas natūraliai daro įtaką viščiukų spalvai. Lesalo papildai yra natūralūs (aromatiniai žolynai, jauni medžių ūgliai, uogos, vabzdžiai ir pan.) ir taip pat prisideda prie to, kad mėsa būtų skanesnė.
Be to, „Poulet des Cévennes“ arba „Chapon des Cévennes“ paukščiai išvesti iš plikakaklių veislės, kurios atstovams būdingos ilgos kojos. Dėl šios savybės, būtinos, kad raižytoje vietovėje paukščiai galėtų judėti nesusižeisdami, galima kuo labiau išnaudoti visus ganyklų privalumus. Tai, kad ganyklos nelygios, taip pat turi įtakos „Poulet des Cévennes“ arba „Chapon des Cévennes“ raumenynui ir organoleptinėms produkto savybėms: tvirtas minkštimas ir raumenys; sultinga ir neriebi mėsa.
Pagaliau, Cévennes paukštynai padeda išlaikyti kaimo žemės ūkį nunykus kasybos įmonėms ir pramonei.
Taigi SGN „Poulet des Cévennes“ arba „Chapon des Cévennes“ yra prie gamtinių sąlygų pritaikyta paukštienos produkcija, kuriai tos pačios sąlygos daro įtaką.
SGN „Poulet des Cévennes“ arba „Chapon des Cévennes“ naudojasi seniai įgytu geru vardu, kaip jau nuo 1900 m. matyti iš daugelio paukštininkystės konkursų, kuriuose pripažinta ir išskirta Cévennes paukštienos kokybė. Svarbu pažymėti, kad jau tais laikais, be ūkininkų vištidžių, buvo ir keletas specializuotų ūkių, rinkai parduodančių namudinę produkciją.
Šiandien „Poulet des Cévennes“ arba „Chapon des Cévennes“ minimi daugelyje vietinės ir nacionalinės spaudos straipsnių ir yra įtraukti į visas kokybės ženklais pažymėtų Languedoc-Roussillon produktų vartojimo skatinimo programas – pavyzdžiui, kiekvienais metais Montpellier mieste organizuojami plačiajai visuomenei skirti „Militant du goût“ ar „La qualité fait sa comédie“ renginiai.
Daugelis laimėtų prizų (2009 m. „Poulet des Cévennes“ laimėtas bronzos medalis parodoje Concours Général Agricole du Salon International de l’Agriculture de Paris) taip pat liudija apie dabartinį gerą produkto vardą.
Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:
(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)
https://www.inao.gouv.fr/fichier/CDCIGPEmmentalFrancaisEstCentralV2.pdf
(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.
(2) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų.