2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/2

2012 m. spalio 24 d.Oberster Gerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Österreichischer Gewerkschaftsbund gegen Verband Österreichischer Banken und Bankiers

(Byla C-476/12)

2013/C 32/02

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberster Gerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Österreichischer Gewerkschaftsbund

Atsakovė: Verband Österreichischer Banken und Bankiers

Prejudiciniai klausimai

Ar 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvos 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną (1) priede pateikto Bendrojo susitarimo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pro rata temporis principas taikytinas kolektyvinėje sutartyje numatytai pašalpai vaikui, t. y. darbdavio mokamam socialiniam priedui, kuris skirtas iš dalies padengti tėvų patiriamas vaiko, už kurį pašalpa skiriama, išlaikymo išlaidas, remiantis (tinkamu) šio priedo pobūdžiu?

Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas:

Ar 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvos 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną priede pateikto Bendrojo susitarimo 4 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skirtingas vertinimas pagal išdirbtą laiką proporcingai sumažinant pašalpą vaikui — atsižvelgiant į didelę socialinių partnerių diskreciją nustatant konkrečius socialinės ir ekonominės politikos tikslus ir tinkamas priemones jiems pasiekti — gali būti objektyviai pateisinamas, jeigu dėl proporcingų išmokų draudimo:

a)	sunkiau arba net neįmanoma dirbti ne visą darbo dieną, kai ne visą darbo dieną dirba tėvai (vokiečių k. Elternteilzeit), ir (arba) ribotą valandų skaičių tėvystės atostogų (vokiečių k. Elternkarenzurlaub) metu, ir (arba)

b)	iškraipoma konkurencija, nes daug ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų įdarbinusiam darbdaviui tektų didesnė finansinė našta ir darbdaviai būtų mažiau suinteresuoti įdarbinti ne visą darbo dieną dirbančius darbuotojus, ir (arba)

c)	į palankesnę padėtį patenka ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, darbo, atliekamo ne visą darbo dieną, santykiais susiję su keliais darbdaviais ir turintys teisę kelis kartus gauti kolektyvinėje sutartyje numatytą išmoką, kaip antai pašalpą vaikui, ir (arba)

d)	ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai patenka į palankesnę padėtį, nes jie turi daugiau laisvo laiko už visą darbo dieną dirbančius darbuotojus ir todėl turi daugiau galimybių rūpintis savo vaikais?

Jei atsakymas į pirmąjį ir antrąjį klausimą būtų neigiamas: ar Pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnis aiškintinas taip, kad tuo atveju, kai darbo teisės sistemoje, kurioje didžioji dalis minimalių darbo teisės standartų grindžiami rinktinių ir labai kvalifikuotų kolektyvinės sutarties šalių suderintais vertinimais socialinės politikos srityje, (pagal nacionalinę praktiką) negalioja iš esmės tik viena (Sąjungos teisėje įtvirtintą diskriminacijos draudimą pažeidžianti) konkreti kolektyvinės sutarties normos dalis, negaliojančia tampa visa su atitinkama sritimi (šiuo atveju pašalpa vaikui) susijusi kolektyvinės sutarties nuostata?

(1) OL L 14, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 267, iš dalies pakeista Direktyva 98/23/EB (OL L 131, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 278)

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/3

2012 m. spalio 25 d.Bundesgerichtshof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje H. Gautzsch Großhandel GmbH & Co. KG prieš Münchener Boulevard Möbel Joseph Duna GmbH

(Byla C-479/12)

2013/C 32/03

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Atsakovė: H. Gautzsch Großhandel GmbH & Co. KG

Ieškovė: Münchener Boulevard Möbel Joseph Duna GmbH

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar Reglamento (EB) Nr. 6/2002 (1) 11 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad dizainas galėjo pagrįstai tapti įprastu būdu žinomas Sąjungoje veikiantiems atitinkamos srities specialistams, jei dizaino nuotraukos buvo išdalytos platintojams?

Ar Reglamento (EB) Nr. 6/2002 7 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį reikia aiškinti taip, kad nors dizainas buvo atskleistas trečiajam asmeniui netaikant išreikštų ar žodžiais neišreikštų konfidencialumo sąlygų, jis negalėjo pagrįstai tapti įprastu būdu žinomas Sąjungoje veikiantiems atitinkamos srities specialistams, jei

a)	su juo buvo leista susipažinti tik vienai atitinkamos srities įmonei arba

b)	jis pristatomas vienos Kinijos įmonės prekybos salone, į kurį neatsižvelgiama atliekant įprastą rinkos stebėjimą?

a)	Ar Reglamento (EB) Nr. 6/2002 19 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad neregistruotojo Bendrijos dizaino savininkas turi įrodyti, jog naudojimas užginčytas, nes saugomas dizainas buvo nukopijuotas?

b)	Jei atsakymas į 3 klausimo a punktą būtų teigiamas: Ar pareiga įrodyti tenka kitai šaliai arba neregistruotojo Bendrijos dizaino savininkui palengvinamas įrodymų pateikimas, jei saugomas dizainas ir dizainas, kurio naudojimas užginčytas, turi esminių panašumų?

a)	Ar pagal Reglamento (EB) Nr. 6/2002 19 straipsnio 2 dalį ir 89 straipsnio 1 dalies a punktą teisei neleisti atlikti veiksmų dėl neregistruotojo Bendrijos dizaino teisių pažeidimo taikoma senatis?

b)	Jei atsakymas į 4 klausimo a punktą būtų teigiamas: Ar senatis taikoma pagal Sąjungos teisę ir, jei taip, pagal kurį teisės aktą?

a)	Ar pagal Reglamento (EB) Nr. 6/2002 19 straipsnio 2 dalį ir 89 straipsnio 1 dalies a punktą galima netekti teisės neleisti atlikti veiksmų dėl neregistruotojo Bendrijos dizaino teisių pažeidimo?

b)	Jei atsakymas į 5 klausimo a punktą būtų teigiamas: Ar teisės netenkama pagal Sąjungos teisę ir, jei taip, pagal kurį teisės aktą?

Ar Reglamento (EB) Nr. 6/2002 89 straipsnio 1 dalies d punktą reikia aiškinti taip, kad Sąjungos lygiu pareikštam reikalavimui sunaikinti dizainą, suteikti informacijos ir atlyginti žalą dėl neregistruotojo Bendrijos dizaino teisių pažeidimo taikytina valstybių narių, kuriose padaryti teisių pažeidimo veiksmai, teisė?

(1) 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142)

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/3

2012 m. lapkričio 5 d.Upper Tribunal (Tax and Chancery Chamber) (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje The Bridport and West Dorset Golf Club Limited prieš The Commissioners for Her Majesty's Revenue & Customs

(Byla C-495/12)

2013/C 32/04

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Upper Tribunal (Tax and Chancery Chamber)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas ir kita apeliacinio proceso šalis: The Bridport and West Dorset Golf Club Limited

Atsakovas ir apeliantas: The Commissioners for Her Majesty's Revenue & Customs

Prejudiciniai klausimai

1.	Kokios paslaugos, jeigu tokių yra, 134 straipsnio (1) privalomas nuostatas taikant 132 straipsnio 1 dalies m punkto nuostatoms tuo atveju, kai įstaiga, pripažinta pelno nesiekiančia organizacija, teikia paslaugas, susijusias su teise žaisti golfą, prilyginamos „neapmokestinamiems sandoriams“?

2.	Ar teisėta pagal 132 straipsnio 1 dalies m punktą nustatyti neapmokestinimo apribojimus atsižvelgiant būtent į tai, kad paslaugos, susijusios su teise žaisti golfą, teikiamos pelno nesiekiančios organizacijos nariui?

Ar 134 straipsnio nuostatas reikia aiškinti kaip leidžiančias nustatyti neapmokestinimo apribojimus tik paslaugoms, kurios yra „glaudžiai susijusios“ (antraeile prasme) su „neapmokestinamais sandoriais“, ar kaip leidžiančias nustatyti neapmokestinimo apribojimus visoms paslaugoms, kurioms taikomas 132 straipsnio 1 dalies m punktas?

4.	Kaip reikia aiškinti „pagrindinį tikslą“, susijusį su mokesčio taikymu ne nariams tuo atveju, kai pelno nesiekianti organizacija, atsižvelgiant į jos viešai paskelbtus tikslus, reguliariai ir nuolat leidžia žaisti golfą ne nariams?

5.	Kaip turi būti suprantamas „papildomų pajamų“ papildomumo aspektas atsižvelgiant į 134 straipsnio b punkto tikslus?

Jeigu pajamos, gaunamos leidžiant ne nariams naudotis sporto įranga, pagal 134 straipsnio b punktą nėra laikomos „papildomomis pajamomis“, ar valstybėms narėms leidžiama remiantis 133 straipsnio d punktu netaikyti neapmokestinimo tokioms pajamoms, jei tai gali sukelti PVM turinčioms mokėti komercinėms įmonėms nepalankius konkurencijos iškraipymus, ir, nors ir ne tuo pat metu, apmokestinti pajamas, gautas iš tų pačių pelno nesiekiančių organizacijų narių mokesčių, jei narių mokesčiai patys savaime gali sukelti bent menką konkurencijos iškraipymą?

Visų pirma ar pagal 133 straipsnio d punktą įgyvendinama bet kokia sąlyga turi būti taikoma visoms pelno nesiekiančios organizacijos teikiamoms paslaugoms, kurios kitu atveju būtų neapmokestinamos, taip pat ar galima nustatyti dalinį apribojimą, t. y. leisti neapmokestinti teisės žaisti golfą nariams suteikimą, tačiau to nedaryti dėl ne narių tuo atveju, kai nariams ir ne nariams teikiamos paslaugos konkuruoja su komercinių organizacijų teikiamomis paslaugomis?

8.	Kuo skiriasi, jei apskritai skiriasi, 133 straipsnio d punktas, kuriame nustatytas tikėtinas „konkurencijos iškraipymo“ reikalavimas, nuo 134 straipsnio d punkto, kuriame numatyta tik tiesioginė konkurencija?

(1) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1).

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/4

2012 m. lapkričio 9 d.Tribunal Central Administrativo Norte (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje IPTM-Instituto Portuário e dos Transportes Marítimos prieš Navileme-Consultadoria Náutica, Lda, Nautizende — Consultadoria Náutica, Lda

(Byla C-509/12)

2013/C 32/05

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Central Administrativo Norte

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: IPTM-Instituto Portuário e dos Transportes Marítimos

Kitos proceso šalys: Navileme-Consultadoria Náutica, Lda, Nautizende — Consultadoria Náutica, Lda

Prejudicinis klausimas

Ar, atsižvelgiant į vienos valstybės narės piliečių diskriminacijos kitos valstybės narės piliečių atžvilgiu draudimo principą (SESV 18 straipsnis, buvęs EB 12 straipsnis), į laisvą asmenų judėjimą Sąjungoje bei jo išimtis (SESV 45 straipsnio 3 dalis, buvęs EB 39 straipsnis) ir į laisvę teikti paslaugas bei galimus apribojimus (SESV 52 straipsnis, buvęs EB 46 straipsnis, atsižvelgiant į SESV 62 straipsnį, buvusį EB 55 straipsnį), Sąjungos teisė turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama taikyti nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias reikalaujama nuolat gyventi atitinkamoje nacionalinėje teritorijoje, kad būtų išduotas pramoginių laivų vairavimo pažymėjimas?

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/5

2012 m. lapkričio 19 d.Bundesarbeitsgericht (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Tevfik Isbir prieš DB Services GmbH

(Byla C-522/12)

2013/C 32/06

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesarbeitsgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Tevfik Isbir

Atsakovė: DB Services GmbH

Prejudiciniai klausimai

Ar „minimalių užmokesčio normų“ sąvoką, pateiktą Direktyvos 96/71/EB (1) 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte reikia aiškinti taip, kad ja apibrėžiamas darbdavio atlygis darbuotojui už tokį darbą, už kurį pagal Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje nurodytus įstatymus ir kitus teisės aktus arba visuotinai taikytiną kolektyvinę sutartį atlyginama tik kolektyvinėje sutartyje nustatytu minimaliu darbo užmokesčiu (už „įprastą darbą“), todėl prie pareigos sumokėti minimalią užmokesčio normą gali būti priskiriamos tik tos darbdavio išmokos, kuriomis atlyginama už šį įprastą darbą ir kurios ne vėliau kaip iki atitinkamo darbo užmokesčio mokėjimo dienos turi būti sumokėtos darbuotojui?

Ar „minimalių užmokesčio normų“ sąvoką, pateiktą Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte reikia aiškinti taip, kad ji nesuderinama su nacionalinės teisės normomis arba praktika, pagal kurias darbdavio išmokos nelaikytinos minimalaus darbo užmokesčio dalimi ir todėl nepriskirtinos prie teisės į minimalų darbo užmokestį įgyvendinimo, jei darbdavys šias išmokas moka laikydamasis kolektyvinėje sutartyje numatyto įsipareigojimo,

—	šios išmokos, kolektyvinės sutarties šalių ir nacionalinės teisės aktų leidėjo pageidavimu, skiriamos darbuotojų gerovei kurti, todėl

—	darbdavio mėnesinės išmokos ilgalaikiu laikotarpiu investuojamos darbuotojo vardu, pavyzdžiui, į taupomąjį indėlį, įnašą gyvenamojo pastato statybai ar įsigijimui arba įnašą į kaupiamąjį gyvybės draudimą ir

—	finansuojamos valstybės subsidijomis ir mokestinėmis lengvatomis, ir

—	darbuotojas tais įnašais gali disponuoti tik po daugelio metų, ir

—	įnašų, mokamų fiksuoto dydžio sumomis kiekvieną mėnesį, dydis priklauso tik nuo susitarto darbo laiko, o ne nuo atlyginimo („išmokos turtui kaupti“)?

(1) 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 2 t., p. 431)

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/5

2012 m. lapkričio 19 d.Tribunale Amministrativo Regionale per la Puglia (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Dirextra Alta Formazione S.r.l. prieš Regione Puglia

(Byla C-523/12)

2013/C 32/07

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale per la Puglia

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Dirextra Alta Formazione S.r.l.

Atsakovas: Regione Puglia

Prejudicinis klausimas

Ar tokia nuostata, kaip antai regiono lygiu galiojanti Apulijos regiono įstatymo Nr. 12/2009 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kuria ribojama galimybė patekti į specifinių paslaugų (antrosios pakopos universitetinių magistrantūros studijų organizavimas), skirtų gerinti švietimo lygį vietos lygiu, teikimo rinką, nustatant Bendrijos priemonės tikslo atžvilgiu (gerinti mokymo kokybę ir todėl atrinkti reikiamą kvalifikaciją turinčius subjektus) neobjektyviai pasirinktą ir suformuluotą vienintelį reikalavimą (atitikti valandų skaičių, paskirstytą per nepagrįstai ilgą laikotarpį), neatsižvelgiant į konkrečią specifinės paslaugos trukmę, yra suderinama su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (nuo 2009 m. gruodžio 1 d. galiojančios redakcijos) 56 ir paskesniais, 101 ir paskesniais straipsniais (buvę 49 ir 81 bei paskesni straipsniai), 107 ir paskesniais straipsniais bei juose įtvirtintais konkurencijos, proporcingumo, nediskriminavimo ir vienodo vertinimo principais, taikomais kartu su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9 ir 10 straipsniais, susijusio papildomo protokolo 2 straipsniu ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 ir 14 straipsniais?

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/6

2012 m. lapkričio 23 d.Commune de Millau ir Société d'économie mixte d'équipement de l'Aveyron (SEMEA) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. rugsėjo 19 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-168/10 ir T-572/10 Europos Komisija prieš SEMEA ir Commune de Millau

(Byla C-531/12 P)

2013/C 32/08

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantės: Commune de Millau ir Société d'économie mixte d'équipement de l'Aveyron (SEMEA), atstovaujamos advokato F. Bleykasten

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliančių reikalavimai

—	Panaikinti 2012 m. rugsėjo 19 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą,

Naujame sprendime:

—	pripažinti, kad Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškinio, kurį byloje T-572/10 Komisija pareiškė Mijo komunai,

—	nurodyti Komisijai kreiptis į kompetentingus Prancūzijos teismus,

—	pripažinti, kad ieškinys, kurį byloje T-168/10 Komisija pareiškė SEMEA, yra nepriimtinas.

Kiek tai susiję su bylos esme:

—	konstatuoti, kad pagal Prancūzijos teisę suėjo pareigos, kuria grindžiamas Komisijos reikalavimas, senaties terminas,

—	atmesti Mijo komunai ir SEMEA pareikštus Komisijos reikalavimus.

Nepatenkinus šių reikalavimų:

—	pripažinti, kad Komisija pažeidė teisinio saugumo ir gero administravimo principus,

—	pripažinti, kad tai Mijo komunos ir SEMEA atžvilgiu lėmė Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimą,

—	nurodyti Komisijai sumokėti Mijo komunai ir SEMEA pagrindinę 41 012 eurų sumą ir pagal Prancūzijos teisę apskaičiuotas palūkanas bei papildomas sumas, susidariusias iki sprendimo, kuris bus priimtas, paskelbimo dienos.

Bet kuriuo atveju:

—	pripažinti ir nuspręsti, kad bylinėjimosi išlaidas turi padengti Komisija.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantės pateikia keturis prieš Bendrojo Teismo sprendimą nukreipto apeliacinio skundo pagrindus.

Pirma, Mijo komuna teigia, kad Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti šiai komunai pareikšto ieškinio. Apeliantės teigimu, arbitražinės išlygos nustatymas pasinaudojant sąlyga trečiojo asmens naudai negalimas, kai kalbama apie pagal Prancūzijos viešąją teisę įsteigtą juridinį asmenį. Apeliantės nuomone, nėra susitarimo, kuriuo remdamasi Mijo komuna galėtų numatyti arbitražinę išlygą Komisijos naudai.

Antra, SEMEA teigia, kad perleidusi savo turtą akcininkui, kuris yra vis dar likvidus pagal viešąją teisę įsteigtas juridinis asmuo (Mijo komuna), nors pati bankrutavo, ji tinkamai pasinaudojo turimomis socialinio pobūdžio teisėmis ir tinkamai įvykdė jai tenkančias socialinio pobūdžio pareigas.

Trečia, apeliantės nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes nepritaikė senatį reglamentuojančios teisės nuostatos. Iš tiesų ginčijama skola atsirado dėl SEMEA ir Komisijos tarpusavio komercinės veiklos. Nepaisant tarp SEMEA ir Komisijos sudarytos sutarties administracinio pobūdžio, šiuo atveju taikytina su senaties terminu susijusi taisyklė, apeliančių teigimu, įtvirtinta Prancūzijos prekybos kodekso 189 bis straipsnyje (dabar 110-4 straipsnis). Taigi apeliantės mano, kad baigėsi Komisijai grąžintinos skolos išieškojimo senaties terminas.

Ketvirta, apeliantės nurodo, kad Bendrasis Teismas nepripažino Komisijos atsakomybės, nors per 12 metų ji nesiėmė veiksmų, kad išieškotų jai grąžintiną skolą, taigi Komisija padarė klaidą ir pažeidė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 3 dalį. Palūkanų, kurių reikalauja Komisija, dydis taip pat susijęs su tuo, kad ji nesiėmė veiksmų, kad išieškotų jai grąžintiną skolą, taigi iš tiesų tarp nurodytos žalos ir Komisijos elgesio yra priežastinis ryšys. Galiausiai apeliantės teigia, kad žala susijusi su jų galimybės tinkamu laiku imtis priemonių, kad įvykdytų Komisijos reikalavimą, nebuvimu.

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/7

2012 m. lapkričio 22 d.Société nationale maritime Corse-Méditerranée (SNCM) SA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. rugsėjo 11 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-565/08 Corsica Ferries France SAS prieš Europos Komisiją

(Byla C-533/12 P)

2013/C 32/09

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Société nationale maritime Corse-Méditerranée (SNCM) SA, atstovaujama advokatų A. Winckler ir F. C. Laprévote

Kitos proceso šalys: Corsica Ferries France SAS, Europos Komisija, Prancūzijos Respublika

Apeliantės reikalavimai

—

Iš dalies panaikinti 2012 m. rugsėjo 11 d. Bendrojo Teismo byloje T-565/08, Corsica Ferries France SAS prieš Europos Komisiją, priimtą sprendimą tiek, kiek juo panaikinti 2008 m. liepos 8 d. Komisijos sprendimo 2009/611/EB dėl priemonių C-58/02 (ex N 118/02), kurių Prancūzija ėmėsi bendrovės Société Nationale Maritime Corse-Méditerranée (SNCM) naudai (1), 1 straipsnio antrą ir trečią pastraipas, motyvuojant tuo, kad: Komisija padarė teisės klaidą ir akivaizdžių vertinimo klaidų, kiek tai susiję su neigiamos 158 milijonų eurų pardavimo kainos, bendro ir vienalaikio CGMF 8,75 milijono eurų kapitalo įnašo ir 38,5 milijono eurų pagalbos asmenims analize, ir ii) Komisijos atlikta galutinės 15,81 milijono eurų restruktūrizacijos likučio sumos analizė buvo pagrįsta klaidinga prielaida.

—	Priteisti iš Corsica Ferries bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė pateikia keturis apeliacinio skundo pagrindus dėl Bendrojo Teismo sprendimo panaikinimo iš dalies.

Pirma, dėl perdavimo už neigiamą kainą apeliantė mano, kad Bendrasis Teismas ne tik neatsižvelgė į Komijos diskrecijos apimtį taikant rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus investuotojo testą, bet ir padarė teisės klaidą aiškindamas šį testą. Bendrasis Teismas iškraipė Komisijos sprendimą ir neįvykdė savo pareigos motyvuoti išaiškindamas, kad rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus investuotojo testas prieštarauja SESV 345 straipsniui.

Antra, dėl kapitalo įnašo apeliantė priekaištauja Bendrajam Teismui, kad jis iškraipė Komisijos sprendimą, konstatuodamas, kad jame neatsižvelgta į visą reikšmingą informaciją vertinant panašias vienalaikių kapitalo įnašų investavimo sąlygas.

Trečia, dėl pagalbos asmenims priemonių Bendrasis Teismas ne tik iškraipė Komisijos sprendimą, bet ir taip pat padarė teisės klaidą ir neįvykdė savo pareigos motyvuoti dėl naudos, kuria pasinaudojo SNCM.

Ketvirta, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Bendrojo Teismo argumentai dėl 15,81 milijono eurų restruktūrizacijos likučio yra netinkami.

(1) OL L 225, 2009, p. 180.

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/7

2012 m. lapkričio 26 d. Prancūzijos Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. rugsėjo 11 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-565/08 Corsica Ferries France SAS prieš Europos Komisiją

(Byla C-536/12 P)

2013/C 32/10

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Prancūzijos Respublika, atstovaujama G. de Bergues, D. Colas, N. Rouam ir J. Rossi

Kitos proceso šalys: Corsica Ferries France SAS, Europos Komisija, Société nationale maritime Corse-Méditerranée (SNCM) SA

Apeliantės reikalavimai

—

Panaikinti 2012 m. rugsėjo 11 d. Bendrojo Teismo ketvirtosios kolegijos sprendimą byloje T-565/08, Corsica Ferries France prieš Europos Komisiją, tiek, kiek jis panaikino 2008 m. liepos 8 d. Komisijos sprendimo 2009/611/EB dėl priemonių C 58/02 (ex N 118/02), kurių Prancūzija ėmėsi bendrovės Société Nationale Maritime Corse-Méditerranée (SNCM) naudai (1), 1 straipsnio antrą ir trečią pastraipas.

—	Priimti galutinį sprendimą dėl ginčo arba grąžinti bylą nagrinėti Bendrajam Teismui.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė nurodo keturis Bendrojo Teismo sprendimo panaikinimo pagrindus.

Pirma, apeliantė mano, kad nusprendęs, jog Komisija padarė teisės klaidą, kai manė, kad Société nationale maritime Corse-Méditerranée perdavimas už neigiamą 158 milijonų eurų kainą nėra valstybės pagalba, Bendrasis Teismas pažeidė SESV 107 straipsnio 1 dalį. Apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą dėl to, kad jis, viena vertus, manė, kad taikydama apdairaus privataus investuotojo kriterijų, kad nustatytų, ar apdairus privatus investuotojas SNCM darbuotojams jos likvidavimo atveju taip pat būtų mokėjęs papildomas išeitines kompensacijas, Komisija negalėjo atsižvelgti į pakenkimo valstybės, kaip privačiame sektoriuje veikiančio globalaus ūkio subjekto, prekių ženklo įvaizdžiui riziką. Kita vertus, ji kaltina Bendrąjį Teismą dėl to, kad jis iš Komisijos reikalavo pateikti įrodymą, kad papildomų išeitinių kompensacijų mokėjimas yra pakankamai nusistovėjusi ir net įprasta privačių įmonių praktika.

Antra, ji teigia, kad manydamas, jog vertindama galimybę palyginti viešojo akcininko 8,75 milijono eurų kapitalo įnašą ir privačių perėmėjų 26,25 milijono eurų kapitalo įnašą Komisija neatsižvelgė į visą reikšmingą informaciją ir turėjo atsižvelgti į privatiems perėmėjams privatizuojant SNCM suteiktą sąlygą dėl atsisakymo perimti bendrovę, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, susijusią su SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu.

Trečia, ji teigia, kad 38,5 milijono eurų dydžio pagalbos asmenims priemones kvalifikavęs kaip valstybės pagalbą, papildomai nepatikrinęs, ar ši priemonė atitinka apdairaus privataus investuotojo kriterijų, nors taip ginčijame sprendime teigė Komisija ir per posėdį Bendrajame Teisme Prancūzijos vyriausybė, Bendrasis Teismas pažeidė Teisingumo Teismo Statuto 36 straipsnį, atsižvelgiant į Bendrojo Teismo procedūros reglamento 81 straipsnį.

Ketvirta, nusprendęs, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir gaires patvirtino restruktūrizavimo likutį, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

(1) OL L 225, 2009, p. 180.

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/8

2012 m. lapkričio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Kipro Respubliką

(Byla C-545/12)

2013/C 32/11

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama P. Hetsch, J. Hottiaux ir M. Konstantinidis

Atsakovė: Kipro Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepriėmusi 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (nauja redakcija) (OL L 403, 2006 12 30, p. 18) įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų ir bet kurio atveju nepranešusi apie juos Komisijai, Kipro Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 16 straipsnį.

—	Remiantis SESV 260 straipsnio 3 dalimi, įpareigoti Kipro Respubliką sumokėti baudą — 6 504,96 EUR už kiekvieną dieną, apskaičiuotą nuo Teisingumo Teismo sprendimo paskelbimo dienos.

—	Priteisti iš Kipro Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyvos 2006/126/EB 16 straipsnio 1 dalimi valstybės narės įpareigojamos priimti ir iki 2011 m. sausio 19 d. paskelbti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais įgyvendinamos naujos šioje direktyvoje išvardytos nuostatos.

Kipro Respublika į savo teisės sistemą perkėlė ne visas direktyvos nuostatas. Komisija būtent pažymi, kad ieškinio pareiškimo metu Kipro Respublika į savo teisės sistemą nebuvo perkėlusi direktyvos 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio, 7 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių, 10 ir 15 straipsnių, taip pat I priedo 2 punkto, II priedo 5.2 punkto ir IV, V bei VI priedų.

Todėl Komisija mano, kad Kipro Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 260 straipsnio 3 dalį.

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/9

2012 m. gruodžio 3 d.J pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. rugsėjo 27 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-160/10 J prieš Europos Parlamentą

(Byla C-550/12 P)

2013/C 32/12

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantas: J, atstovaujamas advokato A. Auer

Kita proceso šalis: Europos Parlamentas

Apelianto reikalavimai

—

Panaikinti visą 2012 m. rugsėjo 27 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-160/10, rezoliucinėje dalyje nurodant: „Panaikinti visą 2012 m. rugsėjo 27 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą J prieš Europos Parlamentą (byla T-160/10). Europos Parlamentas padengia bylinėjimosi išlaidas.“

Pripažinus apeliacinį skundą pagrįstu

—	Visiškai patenkinti pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį dėl 2010 m. kovo 2 d. Europos Parlamento Peticijų komiteto sprendimo palikti nenagrinėtą apelianto pateiktą 2009 m. lapkričio 19 d. peticiją (peticija Nr. 1673/2009) panaikinimo.

—	Nurodyti Europos Parlamentui padengti bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje išlaidas.

nepatenkinus šių reikalavimų

—	Grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis iš naujo priimtų sprendimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrasis Teismas neteisingai nusprendė, kad pripažinęs apelianto peticiją nepriimtina Peticijų komitetas nepažeidė pareigos motyvuoti. Apeliantas savo peticijoje aiškiai nurodė, kad pažeista jo teisė į nuosavybę ir kad Austrijos valdžios institucijos pažeidė Direktyvą 2004/48/EB (1). Sprendimas pripažinti peticiją nepriimtina nebuvo pagrįstas šiais konkrečiai išvardytais teisės pažeidimais, todėl apeliantas negalėjo suprasti motyvų, dėl kurių Europos Parlamentas pripažino jo peticiją nepriimtina.

Be to, Bendrasis Teismas teisės požiūriu klaidingai nusprendė, kad Austrijos valdžios institucijų veiksmai nėra kaip nors susiję su Sąjungos teisės taikymu. Austrijos valdžios institucijos konfiskavo apelianto dokumentus, kuriems taikoma intelektinės nuosavybės teisių apsauga, tačiau neatlygino dėl to patirtos žalos. Iš to darytina išvada, kad pažeista apelianto teisė į (intelektinę) nuosavybę, patenkantį į Direktyvos 2004/48/EB taikymo sritį.

(1) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, p. 45; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 2 t., p. 32).

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/9

2012 m. gruodžio 3 d. Graikijos Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. spalio 4 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-215/10 Graikijos Respublika prieš Komisiją

(Byla C-552/12 P)

2013/C 32/13

Proceso kalba: graikų

Šalys

Apeliantė: Graikijos Respublika, atstovaujama I. Chalkias ir E. Leftheriotou

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

—	Graikijos Respublika Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prašo panaikinti šį apeliacinį skundą ir panaikinti visą Bendrojo Teismo sprendimą remiantis tuo, kas išdėstyta toliau, ir priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

—

Kiek tai susiję su koregavimais medvilnės sektoriuje ir, būtent, dėl pagalbos schemos medvilnės gamybai suderinamumo su integruota valdymo ir kontrolės sistema (SIGC), Graikijos Respublika nurodo šiuos motyvus dėl panaikinimo:

—	Sąjungos teisės pažeidimas: klaidingas Reglamento (EB) Nr. 1051/2001 6, 7 ir 17 straipsnių bei Reglamento (EB) Nr. 1591/2001 10 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies c bei e punktų aiškinimas ir taikymas; nepakankamas motyvavimas; proporcingumo principo pažeidimas.

—	Sąjungos teisės pažeidimas: klaidingas Reglamento (EB) Nr. 1051/2001 17 straipsnio nuostatų aiškinimas ir taikymas; nepakankamas ir prieštaringas motyvavimas.

—

Kalbant apie aplinkosaugos priemones, nurodytini šie motyvai dėl panaikinimo:

—	Sąjungos teisės pažeidimas: klaidingas nuorodų ir proporcingumo principo aiškinimas ir taikymas; nemotyvavimas.

—	Sąjungos teisės pažeidimas: klaidingas Reglamento (EB) Nr. 1051/2001 7 straipsnio 4 dalies ir reglamentų (EB) Nr. 1123/2009, 903/2005 ir 871/2006 aiškinimas ir taikymas; nepakankamas motyvavimas.

—	Teisės į gynybą pažeidimas; nepakankamas motyvavimas.

—

Kalbant apie koregavimus kaimo plėtros sektoriuje, nurodytini šie motyvai dėl panaikinimo:

—	klaidingas Reglamento (EB) Nr. 1663/1995 8 straipsnio 1 ir 2 dalių aiškinimas, be to, nepakankamas ir (arba) prieštaringas motyvavimas

—

Kalbant apie koregavimus pagalbos labiausiai nepasiturintiems sektoriuje, Graikijos Respublika nurodo šį motyvą dėl panaikinimo:

—

klaidingas Reglamento (EB) Nr. 3149/92 3 straipsnio 2 dalies aiškinimas; nepakankamas ir (arba) prieštaringas motyvavimas; proporcingumo principo pažeidimas; procesinės lygybės ir teisingos įrodinėjimo naštos pasidalijimo taisyklių klaidingas aiškinimas ir taikymas; proceso taisyklių pažeidimas Bendrajame Teisme, turėjęs įtakos Graikijos Respublikos interesams.

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/10

2012 m. lapkričio 30 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-169/08 DEI prieš Komisiją

(Byla C-553/12 P)

2013/C 32/14

Proceso kalba: graikų

Šalys

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama Th. Christoforou ir A. Antoniadis, advokato A. Oikonomou

Kitos proceso šalys: Dimosia Epicheirisi Ilektrismou (DEI), Graikijos Respublika, Energeiaki Thessalonikis AE, Elliniki Energeia kai Anaptyxi AE (HE & DSA)

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti visą 2012 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-169/08.

—	Priimti galutinį sprendimą dėl ginčo, jei galima, atsižvelgiant į proceso padėtį.

—	Nurodyti DEI padengti savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

—

Pirma, Komisija tvirtina, kad skundžiamame Bendrojo Teismo sprendime padaryta teisės klaida, susijusi su EB 86 straipsnio 1 dalies kartu su EB 82 straipsniu, kaip juos išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškinimu ir taikymu. Be to, Bendrasis Teismas šiuos du straipsnius bylos faktinėms aplinkybėms taikė klaidingai, o tai taip pat yra klaidingas įrodymų kvalifikavimas ir aiškinimas bei klaidingas ginčijamo Komisijos sprendimo pagrindo aiškinimas. Bendrojo Teismo vertinimai taip pat pagrįsti netiksliais, neišsamiais ir nepakankamais motyvais, juose klaidingai aiškinami įrodymai ir iškreipiama jų prasmė, o taip pat iškreipiamas ginčijamo Komisijos sprendimo pagrindas, nes ginčijamame sprendime Komisija įrodė, kad nagrinėtos valstybės priemonės, kurių ėmėsi Graikijos Respublika, paveikė rinkos struktūrą ir lėmė skirtingas galimybes lignito rinkoje; dėl šio galimybių skirtumo DEI, valstybinė įmonė, galėjo išplėsti savo dominuojančią padėtį iš pirminės lignito tiekimo rinkos į antrinę didmeninio elektros teikimo Graikijoje rinką, trukdydama į rinką patekti naujiems konkurentams.

—

Komisijos nuomone, skundžiamame sprendime padaryta klaida ir todėl, kad jame visiškai neatsižvelgta į faktą, kad Komisija ginčijamame sprendime įrodė, kad DEI privilegijuota prieiga prie lignito, išlaikyta nagrinėtomis valstybės priemonėmis, net ir Graikijoje liberalizavus elektros rinką bei po to, kai 2005 m. gegužės mėn. buvo sukurta didmeninė elektros tiekimo rinka, lėmė poveikį rinkos struktūrai dėl galimybių skirtumo ir taip sukūrė situaciją, kurioje tiesiog įgyvendindama savo kvazimonopolines teises ekspoatuoti lignitą DEI galėjo išplėsti savo dominuojančią padėtį iš pirminės į antrinę rinką. Tokiu būdu DEI galėjo piktnaudžiauti padėtimi antrinėje rinkoje, trukdydama arba neleisdama į ją patekti naujiems konkurentams (žr., be kita ko, Teisingumo Teismo sprendimus bylose Raso, GB-Inno-BM, Connect Austria, Dusseldorp, CBEM ir MOTOE). Dominuojančios DEI padėties išplėtimas iš pirminės į antrinę rinką ir jos išlaikymas bei neginčijamas konkurencinis pranašumas, kuriuo DEI naudojosi elektros sektoriuje dėl mažos lignito kainos, sudarė DEI sąlygas tiekti į Graikijos elektros tinklus pigesnę elektrą, didesnius jos kiekius ir ilgesnius laikotarpius, o tai yra piktnaudžiavimas padėtimi (nors Teisingumo teismo praktika nereikalauja įrodyti tokio elgesio, atsižvelgiant į konkrečias šios bylos aplinkybes).

—

Ginčijamame Komisijos sprendime taip pat konstatuota, kad DEI konkurentams reikėjo kelių skirtingų šaltinių, įskaitant galimybę įsigyti pakankamai lignito, kad patektų į elektros rinką, joje išliktų ir veiksmingai konkuruotų. Šį faktą turėjo žinoti tiek Graikijos Respublika, kuri nesuteikė galimiems DEI konkurentams licencijos eksploatuoti lignitą, tiek DEI, kai ji įgyvendino savo kvazimonopolistines teises, naudodamasi savo dominuojančia padėtimi pirminėje lignito rinkoje kaip svertu išplėsti ją į antrinę didmeninio elektros tiekimo rinką ir ten šią padėtį išlaikyti, ir taip de facto trukdė arba neleido galimiems naujiems konkurentams patekti į nagrinėjamą antrinę rinką.

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/11

2012 m. lapkričio 30 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-421/09 DEI prieš Komisiją

(Byla C-554/12 P)

2013/C 32/15

Proceso kalba: graikų

Šalys

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama Th. Christoforou ir A. Antoniadis, advokato A. Oikonomou

Kitos proceso šalys: Dimosia Epicheirisi Ilektrismou AE (DEI), Graikijos Respublika

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti visą 2012 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-421/09.

—	Priimti galutinį sprendimą dėl ginčo, jei galima, atsižvelgiant į proceso padėtį.

—	Nurodyti DEI padengti savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Sprendimu byloje T-421/09 Bendrasis Teismas panaikino 2009 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą, kuriame Komisija konstatavo, kad Graikijos Respublikos pasiūlytos korekcinės priemonės buvo būtinos ir proporcingos, siekiant pašalinti pažeidimo pasekmes ir užtikrinti ankstesnio 2008 m. kovo 5 d. sprendimo laikymąsi (toliau — 2009 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas arba ginčijamas sprendimas). Bendrasis Teismas nurodė, kad ginčijamą sprendimą reikėjo panaikinti, remdamasis tik tuo, kad tuo pačiu metu byloje T-169/08 priimtu 2012 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimu panaikintas ir ankstesnis 2008 m. kovo 5 d. Komisijos sprendimas, kuriuo išimtinai pagrįstas ginčijamas sprendimas.

Komisija mano, kad Bendrojo Teismo sprendimas byloje T-169/08 pagrįstas daugeliu teisės klaidų, neišsamiais ir nepakankamais motyvais, klaidingu įrodymų ir 2008 m. kovo 5 d. Komisijos sprendimo pagrindo aiškinimu, tad jau apskundė jį Teisingumo Teismui. Atitinkamai, jei apeliacinis skundas dėl Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-169/08 bus patenkintas, savaime nebeliks vienintelio pagrindo, kuriuo pagrįstas skundžiamas sprendimas šioje byloje T-421/09.

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/11

2012 m. gruodžio 3 d.Tribunale di Tivoli (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Claudio Loreti ir kt. prieš Comune di Zagarolo

(Byla C-555/12)

2013/C 32/16

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale di Tivoli

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Claudio Loreti, Vallerotonda Maria, Vallerotonda Attilio ir Chellini Virginia

Atsakovė: Comune di Zagarolo

Prejudiciniai klausimai

Būtina pateikti aiškinimo klausimus Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, kad jis priimtų prejudicinį sprendimą

dėl Italijos Respublikoje galiojančio Administracinės teisenos kodekso 7 straipsnio, kuriame, laikantis Italijos Konstitucijos 103 straipsnio, nustatyta:

„Administraciniai teismai turi jurisdikciją nagrinėti ginčus dėl teisėtų interesų, ir, tam tikrose įstatymų nustatytose srityse, subjektinių teisių, susijusius su administracinių įgaliojimų įgyvendinimu arba nesiėmimu juos įgyvendinti, kilusius dėl administracinės valdžios institucijoms įgyvendinamų priemonių, aktų, susitarimų arba veiksmų, apimančių, taip pat ir netiesiogiai, šių įgaliojimų įgyvendinimą. Vyriausybės aktai arba priemonės, priimti vykdant politinius įgaliojimus, neskundžiami.“

atitikties [Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos] 6 straipsniui ir [Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos] 47 straipsniui ir 52 straipsnio 3 daliai, kaip šios nuostatos inkorporuotos po dalinio [ESS] 6 straipsnio pakeitimo;

kiek jame skirtingoms teisminėms institucijoms priskiriama teisė priimti sprendimą dėl subjektinės teisinės padėties, kurios įvairūs aspektai nurodyti in abstracto (teisėtas interesas ir subjektinė teisė), tačiau kurią tiksliai identifikuoti in concreto yra sunku arba neįmanoma, nuostatose neapibrėžiant jos konkretaus turinio;

kiek jame numatyti teismai, kompetentingi priimti sprendimą tose pačiose srityse, remdamiesi kriterijais (įvairių subjektinės teisinės padėties aspektų identifikavimas), kurie neatitinka faktinės situacijos po to, kai numatyta galimybė kompensuoti teisėtam interesui padarytą žalą (nuo 2000 m. — siekiant vidaus teisę suderinti su Bendrijos principais), numatant didelius skirtumus, įskaitant teismų taikomų proceso taisyklių skirtumus;

ir apskritai

dėl Italijos Konstitucijos 103 straipsnio, kuriame numatyta ir įvairiomis formomis saugoma subjektinė teisinė padėtis (vadinama teisėtais interesais), neturinti atitikmens Bendrijos teisėje, šios srities kompetenciją priskiriant įvairioms teismų sistemoms, kurių jurisdikcija periodiškai keičiama, atitikties.

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/12

2012 m. gruodžio 4 d.Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. rugsėjo 21 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-278/10 Wesergold Getränkeindustrie GmbH & Co. KG prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla C-558/12 P)

2013/C 32/17

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujama A. Pohlmann

Kitos proceso šalys: Wesergold Getränkeindustrie GmbH & Co. KG, Lidl Stiftung & Co. KG

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti skundžiamą sprendimą,

—	nurodyti ieškovei pirmojoje instancijoje atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje ir apeliacinėje instancijose.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis apeliacinis skundas pateiktas dėl 2012 m. rugsėjo 21 d. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-278/10, kuriuo šis teismas panaikino 2010 m. kovo 24 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 770/2009-1).

Grįsdama savo apeliacinį skundą apeliantė nurodo tris pagrindus.

Pirma, ji teigia, kad buvo pažeistas Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo (1) 8 straipsnio 1 dalies b punktas, nes Bendrasis Teismas panaikino Pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą remdamasis tuo, kad ji nenagrinėjo sustiprėjusio skiriamojo požymio buvimo, nors, kaip konstatavo pats Bendrasis Teismas, žymenys, dėl kurių kilo ginčas, visiškai skiriasi, o to savaime pakanka atmesti bet kokią supainiojimo galimybę.

Antra, apeliantė tvirtina, kad minėtas sprendimas pažeidžia Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo 76 straipsnio 1 dalį, siejamą su šio reglamento 64 straipsnio 1 dalimi, nes pagal šias teisės nuostatas Wesergold Getränkeindustrie privalėjo remtis dėl naudojimo sustiprėjusiu skiriamuoju prekių ženklų, kuriais remtasi per protesto procedūrą, požymiu; akivaizdu, kad tai nebuvo padaryta. Iš tiesų Wesergold Getränkeindustrie atsisakė argumento, grindžiamo dėl naudojimo sustiprėjusiu skiriamuoju požymiu, vykstant protesto procedūrai ir bet kuriuo atveju vėliausiai vykstant procedūrai Apeliacinėje taryboje. Priešingas Bendrojo Teismo teiginys, kad Wesergold Getränkeindustrie rėmėsi dėl naudojimo sustiprėjusio skiriamojo požymio buvimu dar apeliacinėje procedūroje, suformuotas akivaizdžiai iškreipus faktus ir šiuo klausimu nereikia pateikti jokių naujų įrodymų.

Trečia, minėtas sprendimas prieštarauja nusistovėjusiai teismo praktikai, pagal kurią dėl padarytos klaidos nereikia panaikinti sprendimo, jeigu tokia klaidai akivaizdžiai neturėjo įtakos tokio sprendimo turiniui. Su sustiprėjusiu skiriamuoju požymiu susijęs klausimas negalėjo turėti įtakos nagrinėjamam sprendimui ne tik dėl to, kad žymenys skirtingi, ką aiškiai konstatavo Bendrasis Teismas, bet ir dėl to, kad jau iš pirmo žvilgsnio buvo aišku, jog dokumentais, kuriuos Wesergold Getränkeindustrie pateikė vykstant protesto procedūrai, neįrodytas dėl naudojimo sustiprėjusio skiriamojo požymio buvimas. Siekdamas, kad nebūtų be reikalo uždelsta vykdyti procesą ir kad jis nepareikalautų daugiau išlaidų, Bendrasis Teismas turėjo trumpai išnagrinėti, ar šie 2008 m. kovo 10 d. pateikti akivaizdžiai nepakankami įrodymai buvo svarbūs.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1).

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/13

2012 m. gruodžio 5 d. Prancūzijos Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-154/10, Prancūzija prieš Komisiją

(Byla C-559/12 P)

2013/C 32/18

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Prancūzijos Respublika, atstovaujama G. de Bergues, J. Gstalter, D. Colas

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti visą 2012 m. rugsėjo 20 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-154/10, Prancūzija prieš Komisiją.

—	Priimti galutinį sprendimą byloje, panaikinant 2010 m. sausio 26 d. Komisijos sprendimą 2010/605/ES dėl valstybės pagalbos C 56/07 (ex E 15/05), kurią Prancūzija suteikė Paštui (1), arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį Prancūzijos vyriausybė remiasi keturiais pagrindais.

Pirmajame pagrinde Prancūzijos vyriausybė tvirtina, pirma, kad ginčijamame sprendime Bendrasis Teismas akivaizdžiai neatsižvelgė į šios vyriausybės ieškinio pagrindų prasmę, nuspręsdamas, kad visi nurodyti pagrindai iš esmės susiję su pranašumo egzistavimo nustatymu, o ne taip pat su valstybės išteklių perdavimo egzistavimo nustatymu. Antra, todėl Bendrasis Teismas pažeidė Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą ir 48 straipsnio 2 dalį, pripažinęs Prancūzijos vyriausybės argumentą dėl sąlygos, susijusios su valstybės išteklių perdavimo egzistavimu, pažeidimo nepriimtinu.

Antrajame pagrinde Prancūzijos vyriausybė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nuspręsdamas, kad Komisija pakankamai teisiškai patvirtino La Poste suteiktos valstybės garantijos egzistavimą. Nepatenkinus šio reikalavimo, ši vyriausybė tvirtina, kad Bendrasis Teismas iškraipė jam pateiktus įrodymus, nuspręsdamas, kad Komisijos pateikti įrodymai patvirtina valstybės garantijos egzistavimą.

Trečiajame pagrinde Prancūzijos vyriausybė teigia, kad Bendrasis Teismas iškraipė Prancūzijos teisę, pažeidė pareigą motyvuoti ir, nepatenkinus šio reikalavimo, padarė klaidą teisiškai vertindamas faktines aplinkybes, kai atmetė šios vyriausybės nurodytą antrąjį ieškinio pagrindą, susijusį su faktinių aplinkybių ir teisės klaidomis, kiek tai susiję su neribotos valstybės garantijos La Poste egzistavimu. Šis pagrindas apima keturias dalis.

Pirma, Prancūzijos vyriausybė tvirtina, kad Bendrasis Teismas iškraipė Prancūzijos teisę, manydamas, kad Komisija teisingai nusprendė, jog Prancūzijos teisėje nepaneigiama galimybė valstybei suteikti numanomą garantiją viešosioms pramoninio ir komercinio pobūdžio įstaigoms (toliau — EPIC).

Antra, Prancūzijos vyriausybė tvirtina, kad Bendrasis Teismas iškraipė Prancūzijos teisę, patvirtindamas Komisijos išvadas dėl pasekmių, susijusių su 1980 m. liepos 16 d. Administracinėse bylose paskelbtų priverstinių priemonių ir viešosios teisės reglamentuojamiems juridiniams asmenims taikomų sprendimų vykdymo įstatymo Nr. 80-539 taikymu.

Trečia, Prancūzijos vyriausybė tvirtina, kad Bendrasis Teismas iškraipė Prancūzijos teisę ir pažeidė pareigą motyvuoti, atmesdamas šios vyriausybės ieškinio pagrindo dalį, susijusią su Komisijos padaryta klaida, kiek ji prilygino valstybės atsakomybės sąlygas garantijos schemai.

Ketvirta, Prancūzijos vyriausybė tvirtina, kad Bendrasis Teismas iškraipė Prancūzijos teisę, atmesdamas šios vyriausybės ieškinio pagrindo dalį, susijusią su Komisijos padaryta klaida dėl galimo likviduojamos EPIC įsipareigojimų perdavimo pasekmių.

Ketvirtajame ir paskutiniame pagrinde Prancūzijos vyriausybė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nuspręsdamas, kad Komisija pakankamai teisiškai patvirtino pranašumo dėl tariamos La Poste suteiktos valstybės garantijos egzistavimą. Nepatenkinus šio reikalavimo, Prancūzijos vyriausybė tvirtina, kad Bendrasis Teismas iškraipė jam pateiktus įrodymus, nuspręsdamas, kad šios vyriausybės pateikti duomenys nepaneigia Komisijos išvados dėl pranašumo egzistavimo.

(1) OL L 274, p. 1.

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/14

2012 m. gruodžio 10 d. Ivan Jurašinović pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. spalio 3 d. Bendrojo Teismo (antroji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-465/09 Jurašinović prieš Tarybą

(Byla C-576/12 P)

2013/C 32/19

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantas: Ivan Jurašinović, atstovaujamas advokatės N. Amara-Lebret

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos Taryba

Apelianto reikalavimai

—	Panaikinti skundžiamą sprendimą, grąžinti bylą Bendrajam Teismui arba

—	Panaikinti 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimą, kuriuo apeliantui buvo leista tik iš dalies susipažinti su šiais dokumentais: Europos Sąjungos stebėtojų, buvusių Kroatijoje, Knino zonoje, nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., ataskaitos.

—	Nurodyti Europos Sąjungos Tarybai leisti susipažinti su elektroninėmis visų prašomų dokumentų versijomis.

—	Nurodyti Europos Sąjungos Tarybai sumokėti apeliantui 8 000 EUR, neįskaitant proceso išlaidų ir ieškinio įregistravimo dieną ECB nustatyto dydžio palūkanas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas apeliacinį skundą apeliantas pateikia tris pagrindus.

Pirma, apeliantas mano, kad Bendrasis Teismas pažeidė bendrąjį teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principą, nes negalėjo tinkamai išnagrinėti ieškinio prieš tai neišnagrinėjęs dokumentų, su kuriais buvo prašoma leisti susipažinti.

Antra, apeliantas teigia, kad pažeista 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (1) 9 straipsnio 1 dalis ir 4straipsnio 1 dalies a punktas, nes nors 4 straipsnio 1 dalies a punkte ir numatyta galimybė neleisti susipažinti su grėsmę su tarptautiniais santykiais susijusiam visuomenės interesui keliančiu dokumentu, toks nesuteikimas negali būti grindžiamas dokumentų, kuriems netaikoma 9 straipsnio 1 dalyje numatyta apsauga dėl to, kad jie nepripažinti slaptais, slaptumu.

Trečia, apeliantas kaltina Bendrąjį Teismą teisės klaida, susijusia su ankstesniu dokumentu atskleidimu. Kadangi Taryba ir Tarptautinis baudžiamasis teismas buvusiai Jugoslavijai gali bendradarbiauti tik remdamiesi Reglamentu Nr. 1049/2001, tam, kad Europos pilietybę turinčiam atsakovui per Tarptautiniame baudžiamajame teisme buvusiai Jugoslavijai vykstantį baudžiamąjį procesą anksčiau būtų atskleista informacija, reikia, jog reikalavimas būtų patenkintas.

(1) OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331.

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/15

2012 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Evropaïki Dynamiki prieš EFSA

(Byla T-457/07) (1)

(Viešieji paslaugų pirkimai - Konkurso procedūra - Konsultacinės pagalbos paslaugų, susijusių su informacinėmis technologijomis, teikimas - Pasiūlymo atmetimas ir sprendimas sudaryti sutartį su kitu konkurso dalyviu - Priimtinumas - Pareiga motyvuoti - Atrankos kriterijai - Sutarties sudarymo kriterijai - Specifikacijose nustatytų sutarties sudarymo kriterijų laikymasis - Akivaizdi vertinimo klaida)

2013/C 32/20

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE (Atėnai, Graikija), atstovaujama advokato N. Korogiannakis

Atsakovė: Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), iš pradžių atstovaujama A. Cuvillier, vėliau S. Gabbi ir D. Detken ir galiausiai M. Detken, agents, padedamų advokatų J. Stuyck ir A. M. Vandromme

Dalykas

Prašymas pripažinti negaliojančiu 2007 m. spalio 1 d. EFSA sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, pateiktas vykstant konkurso procedūrai EFSA/IT/2007/14 dėl konsultacinės pagalbos paslaugų, susijusių su informacinėmis technologijomis, teikimo (OL 2007/S 97-118626), ir nuspręsta sutartį sudaryti su kitu konkurso dalyviu.

Rezoliucinė dalis

Pripažinti negaliojančiu Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) sprendimą, kuriuo atmestas Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE pasiūlymas, pateiktas vykstant konkurso procedūrai EFSA/IT/2007/14 dėl konsultacinės pagalbos paslaugų, susijusių su informacinėmis technologijomis, teikimo, ir nuspręsta sutartį sudaryti su kitu konkurso dalyviu.

2.	Priteisti iš EFSA bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 51, 2008 2 23.

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/15

2012 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Electrabel prieš Komisiją

(Byla T-332/09) (1)

(Konkurencija - Koncentracija - Sprendimas skirti baudą už koncentracijos vykdymą - Pareiga sustabdyti koncentraciją - Pareiga motyvuoti - Vertinimo klaida - Senatis - Baudos dydis)

2013/C 32/21

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Electrabel (Briuselis, Belgija), atstovaujama advokatų M. Pittie ir P. Honoré

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Bouquet ir V. Di Bucci

Dalykas

Prašymas panaikinti 2009 m. birželio 10 d. Komisijos sprendimą C(2009) 4416 galutinis, kuriuo skirta bauda už koncentracijos vykdymą pažeidžiant Reglamento (EEB) Nr. 4064/89 7 straipsnio 1 dalį (byla COMP/M.4994 Electrabel/CNR — Compagnie Nationale du Rhône), ir, papildomai, prašymas panaikinti arba sumažinti ieškovei tuo sprendimu skirtą baudą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Electrabel bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 267, 2009 11 7.

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/15

2012 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Novácke chemické závody prieš Komisiją

(Byla T-352/09) (1)

(Konkurencija - Karteliai - Kalcio karbido ir magnio, naudojamų plieno ir dujų sektoriuose EEE, išskyrus Airiją, Ispaniją, Portugaliją ir Jungtinę Karalystę, rinka - Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas - Kainų nustatymas ir rinkos pasidalijimas - Baudos - Pareiga motyvuoti - Proporcingumas - Vienodas požiūris - 2006 m. Baudų dydžio apskaičiavimo gairės - Pajėgumas mokėti baudą)

2013/C 32/22

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Novácke chemické závody a.s. (Novakai, Slovakija), iš pradžių atstovaujama A. Černejová, vėliau — advokatų M. Bol’oš ir L. Bányaiová

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama F. Castillo de la Torre, N. von Lingen ir A. Tokár

Ieškovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Slovakijos Respublika, atstovaujama B. Ricziová

Dalykas

Prašymas panaikinti 2009 m. liepos 22 d. Komisijos sprendimą C(2009) 5791 galutinis dėl procedūros pagal [EB] 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla Nr. COMP/F/39.396 — Kalcio karbido ir magnio pagrindo reagentai, naudojami plieno ir dujų pramonėje) tiek, kiek jis susijęs su ieškove, o nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti arba sumažinti šiuo sprendimu ieškovei skirtą baudą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Novácke chemické závody a.s. padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.	Slovakijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 267, 2009 11 7.

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/16

2012 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje 1. garantovaná prieš Komisiją

(Byla T-392/09) (1)

(Konkurencija - Karteliai - Reagentų kalcio karbido ir magnio pagrindu, skirtų plieno ir dujų pramonei, rinka EEE, išskyrus Airiją, Ispaniją, Portugaliją ir Jungtinę Karalystę - Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas - Kainų nustatymas ir rinkos pasidalijimas - Pažeidimo priskyrimas - Baudos - 10 % nuo apyvartos riba - Atitinkama apyvarta - Teisė į gynybą - Pareiga motyvuoti - Proporcingumas - 2006 m. Piniginių baudų apskaičiavimo gairės - Mokumas)

2013/C 32/23

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: 1. garantovaná a.s. (Bratislava, Slovakija), iš pradžių atstovaujama solisitoriaus M. Powell, baristerių A. Sutton ir G. Forwood, vėliau — advokatų M. Powell, G. Forwood, M. Staroň ir P. Hodál

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama J. Bourke, N. von Lingen ir A. Tokar

Dalykas

Prašymas panaikinti 2009 m. liepos 22 d. Komisijos sprendimą C(2009) 5791 galutinis, susijusį su EB Sutarties 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūra, (byla COMP/39.396 — Reagentai kalcio karbido ir magnio pagrindu, skirti plieno ir dujų pramonei), tiek, kiek jis susijęs su ieškove bei papildomai prašymas sumažinti šiuo sprendimu ieškovei paskirtą baudą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	1. garantovaná a.s. padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 297, 2009 12 5.

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/16

2012 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Ecka Granulate ir non ferrum Metallpulver prieš Komisiją

(Byla T-400/09) (1)

(Konkurencija - Karteliai - Kalcio karbido ir magnio, naudojamų plieno ir dujų sektoriuose EEE, išskyrus Airiją, Ispaniją, Portugaliją ir Jungtinę Karalystę, rinka - Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas - Kainų nustatymas ir rinkos pasidalijimas - Baudos - Nusikaltimų ir bausmių teisėtumo principas - 2006 m. Baudų dydžio apskaičiavimo gairės - Lengvinančios aplinkybės - Bendradarbiavimas per administracinę procedūrą - Proporcingumas - Pajėgumas mokėti baudą)

2013/C 32/24

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovės: Ecka Granulate GmbH & Co. KG (Fiurtas, Vokietija) ir non ferrum Metallpulver GmbH & Co. KG (St. Georgen bei Salzburg, Austrija), iš pradžių atstovaujamos advokatų H. Janssen ir M. Franz, vėliau advokatų H. Janssen ir P. Homann

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Antoniadis, K. Mojzesowicz ir N. von Lingen

Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama M. Simm ir G. Kimberley

Dalykas

Prašymas iš dalies panaikinti 2009 m. liepos 22 d. Komisijos sprendimą C(2009) 5791 galutinis, susijusį su EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūra (byla COMP/39.396 — Kalcio karbido ir magnio reagentai plieno ir dujų pramonėje), ir, nepatenkinus šio reikalavimo, sumažinti ieškovėms paskirtą baudą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Ecka Granulate GmbH & Co. KG ir non ferrum Metallpulver GmbH & Co. KG padengia savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Europos Sąjungos Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 297, 2009 12 5.

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/17

2012 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Almamet prieš Komisiją

(Byla T-410/09) (1)

(Konkurencija - Karteliai - Kalcio karbido ir magnio, naudojamų plieno ir dujų sektoriuose EEE, išskyrus Airiją, Ispaniją, Portugaliją ir Jungtinę Karalystę, rinka - Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas - Kainų nustatymas ir rinkos pasidalijimas - Teisė į gynybą - Komisijos įgaliojimai per patikrinimą - Vienkartinis ir tęstinis pažeidimas - Baudos - Bendradarbiavimas per administracinę procedūrą - Proporcingumas - 2006 m. Baudų dydžio apskaičiavimo gairės)

2013/C 32/25

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Almamet GmbH Handel mit Spänen und Pulvern aus Metall (Ainringas, Vokietija), atstovaujama advokatų S. Hautbourg ir C. Renner

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama N. Khan, V. Bottka ir N. von Lingen

Dalykas

Prašymas panaikinti 2009 m. liepos 22 d. Komisijos sprendimą C(2009) 5791, galutinis, dėl EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūros (Byla Nr. COMP/39.396 — Kalcio ir magnio reagentai plieno ir stiklo pramonėms) tiek, kiek jis susijęs su ieškove, ir, nepatenkinus pirmojo reikalavimo, sumažinti ieškovei šiuo sprendimu paskirtą baudą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Almamet GmbH Handel mit Spänen und Pulvern aus Metall padengia savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 312, 2009 12 19.

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/17

2012 m. gruodžio 4 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Lenz prieš Komisiją

(Byla T-78/11 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Socialinė apsauga - „Heilpraktiker“ gydymo išlaidų atlyginimas - Pareiga motyvuoti - Faktinių aplinkybių iškraipymas)

2013/C 32/26

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Erika Lenz (Osnabriukas, Vokietija), atstovaujama advokatų V. Lenz ir J. Römer

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama J. Currall ir B. Eggers

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2010 m. gruodžio 14 d. Europos Sąjungos Tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimo Lenz prieš Komisiją (F-80/09, dar nepaskelbtas Rinkinyje) panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Erika Lenz padengia savo ir Europos Komisijos šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 103, 2011 4 2.

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/17

2012 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Evonik Industries prieš VRDT — Bornemann (EVONIK)

(Byla T-390/11) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protestas - Protesto atsiėmimas - Poreikio priimti sprendimą nebuvimas)

2013/C 32/27

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Evonik Industries AG (Esenas, Vokietija), atstovaujama advokato J. Albrecht

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama A. Pohlmann ir R. Pethke

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Johann Heinrich Bornemann GmbH — Geschäftsbereich Kunststofftechnik Obernkirchen (Obernkirchenas, Vokietija), atstovaujama advokato A. Oldekop

Dalykas

Ieškinys, pareikštas dėl 2011 m. balandžio 19 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1802/2010-2), susijusio su protesto procedūra tarp Johann Heinrich Bornemann GmbH — Geschäftsbereich Kunststofftechnik Obernkirchen ir Evonik Industries AG.

Rezoliucinė dalis

1.	Nebėra poreikio priimti sprendimą dėl ieškinio.

2.	Ieškovė ir įstojusi į bylą šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir po pusę atsakovės bylinėjimosi išlaidų.

(1) OL C 269, 2011 9 10.

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/18

2012 m. gruodžio 6 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Spa Monopole prieš VRDT — Royal Mediterranea (THAI SPA)

(Byla T-664/11) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Prekių ženklo paraiškoje nurodytų paslaugų sąrašo apribojimas - Nereikalingumas priimti sprendimą)

2013/C 32/28

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Spa Monopole, compagnie fermière de Spa SA/NV (Spa, Belgija), atstovaujama advokatų L. de Brouwer, E. Cornu ir É. De Gryse

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama A. Folliard Monguiral

Kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Royal Mediterranea, SA (Madridas, Ispanija)

Dalykas

Ieškinys dėl 2011 m. spalio 20 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1976/2010-4), susijusio su protesto procedūra tarp Spa Monopole, compagnie fermière de Spa SN/NV ir Royal Mediterranea, SA.

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl šio ieškinio.

2.	Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 65, 2012 3 3.

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/18

2012 m. lapkričio 12 d. pareikštas ieškinys byloje von Storch ir kt. prieš ECB

(Byla T-492/12)

2013/C 32/29

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovai: Sven A. von Storch (Berlynas, Vokietija) ir 5 216 kiti asmenys, atstovaujami advokatų M. Kerber ir B. von Storch

Atsakovas: Europos centrinis bankas

Reikalavimai

Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:

—

pripažinti, kad 2012 m. rugsėjo 6 d. Europos Centrinio Banko sprendimai dėl tam tikrų Eurosistemos atvirų piniginių sandorių antrinėse valstybės vertybinių popierių rinkose techninių kriterijų yra nesuderinami su SESV 123 ir 125 straipsniais, priimti sprendimą dėl SESV 264 straipsnyje numatytų teisinių padarinių ir uždrausti tolesnį vykdymą,

—

pripažinti, kad 2012 m. rugsėjo 6 d. Europos Centrinio Banko sprendimas dėl papildomų priemonių, skirtų užtikrinti garantijų verslo partneriams prieinamumą, kad jie turėtų prieigą prie Eurosistemos likvidumo sandorių, yra nesuderinamas su SESV 123 ir 125 straipsniais, priimti sprendimą dėl SESV 264 straipsnyje numatytų teisinių padarinių ir uždrausti tolesnį vykdymą,

—	priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdami ieškinį ieškovai remiasi šiais pagrindais.

1.	Ginčijamais sprendimais pažeisti SESV 123 ir 125 straipsniai. Šiuo klausimu ieškovai nurodo, kad pagal SESV 123 straipsnį draudžiama paversti valstybės skolą pinigais ir kaip matyti iš Reglamento (EB) Nr. 3603/93 (1), toks draudimas yra visuotinas, t. y. galioja ir pirminėje, ir antrinėje rinkose.

2.	Be to, ECB pažeidė SESV 127 straipsnį. Ieškovai nurodo, kad pinigų politikos srityje ECB yra įgaliotas užtikrinti kainų stabilumą. Tačiau įgyvendindamas priemones ECB vykdė fiskalinę politiką ir veikė ultra-vires.

Maža to, ginčijami sprendimai prieštarauja Protokolui (Nr. 27) dėl vidaus rinkos ir konkurencijos (2) ir ESS 51 straipsniui. Anot ieškovų, finansinių išteklių poreikį išgyvenančių valstybių vertybinių popierių įsigijimas yra tiesioginis įsikišimas į rinkos segmentą, kuriam būdinga per didelė pasiūla. Taip įsigijant dirbtinai sumažinama pasiūla ir sukeliami atitinkami padariniai šių vertybinių popierių pelningumui, kurie nesuderinami su neiškraipytos konkurencijos principais.

4.	ECB veiksmai prieštaravo SESV 130 straipsniui, nagrinėjant jį kartu su ECBS/ECB statuto (3) 7 straipsniu, nes ECB pirmininkas buvo priverstas priimti ginčijamą sprendimą.

Valstybės įsiskolinimų pirkimas dėl priežasčių, susijusių su monetarine, o ne fiskaline politika, kuriuo nesiekiama užtikrinti kainų stabilumo, daro neigiamą poveikį rinkoms ir taip kelia grėsmę pasitikėjimui nepriklausoma monetarine politika. Ieškovų nuomone, iš Europos pinigų sąjungos norminių aktų išplaukia subjektyvi teisė į veiksmų, kurie akivaizdžiai nesuderinami su stabilumu, ir be kita ko, su SESV 123 ir 125 straipsniais, nevykdymą.

(1) 1993 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3603/93 nustatantis apibrėžimus, susijusius su Sutarties 104 ir 104b (1) straipsniuose numatytų draudimų taikymu (OL L 332, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 10 sk., 1 t., p. 27).

(2) OL C 83, 2010, p. 309.

(3) Protokolas (Nr. 4) dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto (OL C 83, 2010, p. 230).

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/19

2012 m. lapkričio 20 d. pareikštas ieškinys byloje Slovėnija prieš Komisiją

(Byla T-507/12)

2013/C 32/30

Proceso kalba: slovėnų

Šalys

Ieškovė: Slovėnijos Respublika, atstovaujama državna pravobranilka V. Klemenc ir pomočnica državne pravobranilke A. Grum,

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2012 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimą dėl priemonių bendrovei ELAN d.o.o., SA.26379 (C 13/2010) (ex NN 17/2010), apie kurį Komisija Slovėnijai pranešė 2012 m. rugsėjo 20 d. laišku Nr. SG-Greffe(2012) D/14375 ir kuriame ji, be kita ko, nusprendė, kad Slovėnija neteisėtai Elan suteikė valstybės pagalbą 2008 m. padarydama 10 mln. eurų kapitalo injekciją, taip pažeisdama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalį, ir todėl Slovėnija turi susigrąžinti šią pagalbą iš jos gavėjos,

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo du ieškinio pagrindus.

Pirmasis ieškinio pagrindas: Komisija ginčijamame sprendime klaidingai taikė SESV 107 straipsnio 1 dalį ir SESV 345 straipsnį bei pažeidė esminius procedūrinius reikalavimus, nes neteisingai įvertino faktines aplinkybes bei nepakankamai ir (arba) klaidingai motyvavo ginčijamą sprendimą dėl to, ar 2008 m. pritaikyta rekapitalizavimo priemonė gali būti priskiriama Slovėnijos Respublikai.

Ieškovė mano, kad Komisija pažeidė SESV 107 straipsnio 1 dalį ir SESV 435 straipsnį nuspręsdama, jog Elan akcininkų veiksmai 2008 m. atliekant rekapitalizavimą galėjo būti priskiriami Slovėnijos Respublikai. Savo išvadą Komisija grindė aplinkybe, kad valstybė, kaip savininkė skiria stebėtojų tarybą, tačiau taip, ieškovės nuomone, ji diskriminavo dvišalę valstybinės įmonės valdymo sistemą.

Ginčijamo sprendimo motyvavimas yra nepakankamas (nėra reikšmingų ir pakankamų motyvų) ir klaidingas, nes Komisija tvirtina, jog buvo tvirtų įrodymų, kad valstybė glaudžiai dalyvavo priimant sprendimus tarp kapitalo bendrovės Kapitalska družna (KAD) konsultavimo bei valdymo paslaugas teikiančios bendrovės Družba za svetovanje in upravljanje (DSU), tačiau jos tvirtinimas grindžiamas ginčytinais įrodymais ir „hear say“ įrodymais. Ginčijamas sprendimas visų pirma yra nemotyvuotas kalbant apie kitus Elan akcininkus, kuriems Komisija tik priekaištauja dėl paralelinio elgesio. Ieškovė mano, kad Komisijos ginčijamame sprendime pateikta informacija nėra tie įrodymai, kurie pagal Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo praktiką aiškiai įrodytų viešosios valdžios kišimąsi 2008 m. rekapitalizuojant Elan.

Antrasis ieškinio pagrindas: Komisija ginčijamame sprendime klaidingai taikė SESV 107 straipsnio 1 dalį ir pažeidė esminius procedūrinius reikalavimus, nes neteisingai įvertino faktines aplinkybes bei nepakankamai ir (arba) klaidingai motyvavo ginčijamą sprendimą dėl išvados, kad 2008 m. Elan rekapitalizavimas nebuvo atliekamas laikantis privataus investuotojo, veikiančio rinkos ekonomikos sąlygomis, principo, taip suteikiant Elan konkretų pranašumą.

Ieškovė savo ieškinyje tvirtina, kad 2008 m. Elan rekapitalizavimas buvo atliktas nepažeidžiant privataus investuotojo, veikiančio rinkos ekonomikos sąlygomis, principo, nes priimant sprendimą dėl rekapitalizavimo akcininkai rėmėsi įmonės įvertinimu, atsižvelgdami į Elan veiklos būklės pablogėjimą didžiąją dalį 2007–2008 m. žiemos sezono ir 2008 m. pirmąjį trimestrą. Būklės pablogėjimas 2008 m. nebuvo toks drastiškas, kad turėtų įtakos įmonės vertės įvertinimo patikimumui. Akcininkai priėmė sprendimą kaip įmonės, kuri susidūrė su trumpalaikiais sunkumais, tačiau kuri ilguoju laikotarpiu buvo pajėgi ne tik tęsti savo veiklą, bet ir veikti vėl pelningai, ilgalaikiai akcininkai. Komisija savo sprendime nepakankamai paaiškino, kodėl ji savavališkai atsižvelgė tik į įmonės vertės įvertinimą.

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/20

2012 m. lapkričio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Ted-Invest prieš VRDT — Scandia Down (sensi scandia)

(Byla T-516/12)

2013/C 32/31

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Ted-Invest EOOD (Plovdivas, Bulgarija), atstovaujama advokatės A. Ivanova

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Scandia Down LLC

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2012 m. rugsėjo 6 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 2247/2011-1, kuriuo prekių ženklas pripažintas negaliojančiu 20 ir 24 klasių prekėms,

—	tuo atveju, jei Bendrasis Teismas nuspręstų netenkinti viso ieškinio, patenkinti ieškinį ir panaikinti pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą tiek, kiek tai susiję su 20 klasės prekėms.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti jo registraciją negaliojančia: vaizdinis prekių ženklas „sensi scandia“ 16, 20 ir 24 klasių prekėms — Bendrijos prekių ženklo registracijos Nr. 8596975

Bendrijos prekių ženklo savininkas: ieškovė

Šalis, prašanti pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia: kita proceso Apeliacinėje taryboje šalis

Prašymo pripažinti registraciją negaliojančia motyvai: prašymas pripažinti registraciją negaliojančia pagrįstas Tarybos reglamento Nr. 207/2009 53 straipsnio 1 dalyje, skaitomoje kartu su 8 straipsnio 1 dalies b punktu, išdėstytais pagrindais ir žodinio prekių ženklo SCANDIA HOME 20, 24, 25 ir 35 klasės prekėms ir paslaugoms Bendrijos prekių ženklo registracija Nr. 8173312

Anuliavimo skyriaus sprendimas: pripažinti Bendrijos prekių ženklą negaliojančiu

Apeliacinės tarybos sprendimas: skundą atmesti

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento Nr. 207/2009 53 straipsnio 1 dalies, skaitomos kartu su 8 straipsnio 2 dalimi ir 8 straipsnio 1 dalimi, pažeidimas

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/20

2012 m. lapkričio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Alro prieš Komisiją

(Byla T-517/12)

2013/C 32/32

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Alro SA (Slatina, Rumunija), atstovaujama QC C. Quigley, solisitoriaus O. Bretz ir advokato S. Verschuur

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2012 m. balandžio 26 d. Komisijos sprendimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau — SESV) 108 straipsnio 2 dalį ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (1) (toliau — Procedūros reglamentas) 4 straipsnio 4 dalį pradėti formalų tyrimą dėl valstybės pagalbos, kurią Rumunija per savo kontroliuojamą įmonę Hidroelectrica S.A. (toliau — Hidroelectrica) tariamai neteisėtai suteikė ALRO, kai 2005 m. sudarė sutartį su vėlesniais pakeitimais, kuria nustatė lengvatinius elektros pirkimo tarifus,

—	šio prašymo nepatenkinus, panaikinti minėtą 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą tiek, kiek jis susijęs su 2007 m. sausio 1 d. — 2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu,

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su materialinės teisės klaida

Pirmuoju ieškinio pagrindu, kuriuo tvirtinama, kad Komisija padarė materialinės teisės klaidą dėl SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo srities, ALRO nurodo, kad Komisija netinkamai taikė veiksmų priskyrimui keliamus reikalavimus, nustatytus Sprendime Prancūzija prieš Komisiją, C-482/99, Rink. I-4397 (toliau — Sprendimas Stardust Marine). Visų pirma, Komisija savo analizę mėgino pagrįsti tik „organizaciniais“ veiksniais. Vis dėlto ALRO tvirtina, kad Sprendime Stardust Marine nustatytais reikalavimais Komisija taip pat įpareigojama įrodyti kitų materialių veiksnių buvimą, nes vien atskirai paimtų „organizacinių“ veiksnių nepakanka, kad būtų galima konstatuoti veiksmų priskyrimą.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su akivaizdžia vertinimo klaida

Antruoju ieškinio pagrindu, kuriuo tvirtinama, kad Komisija padarė akivaizdžių vertinimo klaidų, priėjusi prie išvados, kad Hidroelectrica veiksmai priskirtini Rumunijos valstybei, ALRO teigia, kad Komisija tinkamai neišnagrinėjo Hidroelectrica valdymo struktūros ir jos poveikio šios organizacijos sprendimų priėmimui. Antra, ALRO nurodo, kodėl Komisija buvo neteisi ALRO sutartį palyginusi su Hidroelectrica ir ArcelorMittal susitarimu. Trečia, ji parodo, kodėl Ministro įsakymas Nr. 445/2009 nėra svarbus Komisijos analizei ir kodėl jos nuorodų į 2010 m. spaudos pranešimus nepakanka norint pasiekti įrodinėjimo ribą, reikalingą veiksmų priskyrimui konstatuoti.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su nepakankamu motyvavimu

Trečiuoju ieškinio pagrindu ALRO tvirtina, kad Komisija tinkamai nemotyvavo teiginių, kuriais ji rėmėsi (kaip nurodyta ankstesniame punkte), ir taip nesilaikė SESV 296 straipsnio reikalavimų. Motyvuoti būtina tam, kad Bendrasis Teismas galėtų įvertinti sprendimo teisėtumą ir suinteresuotoms šalims būtų suteikta informacija, kuria remdamosi jos galėtų įvertinti, ar sprendimas buvo tinkamai pagrįstas. Kaip išsamiau nurodyta ieškinyje, ginčijamas sprendimas šio reikalavimo neatitinka.

(1) 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339).

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/21

2012 m. lapkričio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Spirlea prieš Komisiją

(Byla T-518/12)

2013/C 32/33

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovai: Darius Nicolai Spirlea (Capezzano Pianore, Italija) ir Mihaela Spirlea (Capezzano Pianore), atstovaujami advokatų V. Foerster ir T. Pahl

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:

—	priimti šį SESV 263 straipsniu grindžiamą ieškinį,

—	pripažinti ieškinį priimtinu,

—	pripažinti ieškinį pagrįstu ir konstatuoti, kad atsakovė padarė esminių procedūros reikalavimų ir materialinės teisės pažeidimų;

—	tuo remiantis panaikinti 2012 m. rugsėjo 27 d. atsakovės sprendimą nutraukti ES pavyzdinę procedūrą Nr. 2070/11/SNCO (Ares (2012) 1135073),

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdami ieškinį ieškovai remiasi trimis pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas: ES pavyzdinės procedūros sukūrimas be teisinio pagrindo (SESV 290 ir 291 straipsniai)

—

Šiame ieškinyje teigiama, kad ES pavyzdinės procedūros įvedimas reiškia papildomą procedūrinį reikalavimą SESV 258 straipsnyje įtvirtintoje procedūroje. Šį procedūrinį reikalavimą, kurį taikyti Komisijai nesuteiktas įgaliojimas ar delegavimas ES sutartyse, Komisija taikė teisinės valstybės principui prieštaraujančiame, neskaidriame procese ir taip pažeidė SESV 258 straipsnyje įtvirtintą procedūrą dėl įsipareigojimų nevykdymo.

Antrasis ieškinio pagrindas: 2002 m. kovo 20 d. Komisijos pranešimo Europos Parlamentui ir Europos ombudsmenui dėl santykių su skundą dėl Bendrijos teisės pažeidimų pateikusiu asmeniu (1) pažeidimas

—	Šiuo klausimu ieškovai tvirtina, kad Komisija savavališkai nepaisė savo pranešimo dėl santykių su skundą dėl Bendrijos teisės pažeidimų pateikusiu asmeniu ir ieškovų skundui be alternatyvos ėmė taikyti ES pavyzdinę procedūrą, su kurios taisyklėmis ieškovai negali susipažinti.

Trečiasis ieškinio pagrindas: pareigos motyvuoti pažeidimas

—	Šiame ieškinyje tvirtinama, kad Komisijos motyvuose neišdėstytos su Reglamento (EB) Nr. 1394/2007 (2) taikymu susijusios aplinkybės ir nepaaiškinti specifiniai teisiniai ieškovų kaltinimai, susiję su ES teisės pažeidimu.

(1) OL C 244, p. 5.

(2) 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1394/2007 dėl pažangiosios terapijos vaistinių preparatų, iš dalies keičiantis Direktyvą 2001/83/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (OL L 324, p. 121).

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/22

2012 m. lapkričio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Pågen Trademark prieš VRDT (gifflar)

(Byla T-520/12)

2013/C 32/34

Proceso kalba: švedų

Šalys

Ieškovė: Pågen Trademark AB (Malmė, Švedija), atstovaujama advokato J. Norderyd

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

Panaikinti 2012 m. rugsėjo 27 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 46/2012-2 ir konstatuoti, kad Bendrijos prekių ženklas Nr. 1 009 0331 GIFFLAR (fig), taikytas Pågen Trademark AB, turi būti paskelbtas ir įregistruotas, arba nurodyti VRDT paskelbti ir įregistruoti šį prekių ženklą.

—	Priteisti iš atsakovės ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklas, su kuriuo susijęs ieškinys: grafinis prekių ženklas, kurį sudaro žodinis elementas „gifflar“, 29, 30 ir 31 klasės prekėms — Bendrijos prekių ženklo paraiška Nr. 1 009 0331

Eksperto sprendimas: iš dalies atmesti paraišką

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai:

—	Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų pažeidimas

—	Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalies pažeidimas

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/22

2012 m. lapkričio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Alfa-Beta Vassilopoulos prieš VRDT — Henkel (AB terra Leaf)

(Byla T-522/12)

2013/C 32/35

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Alfa-Beta Vassilopoulos SA (Gerakas Attikis, Graikija), atstovaujama advokato N. Lymperis

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Henkel AG & Co. KGaA (Diuseldorfas, Vokietija)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2012 m. spalio 1 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 2122/2011-4, patenkinti apeliaciją ir registruoti Bendrijos prekių ženklo „AB TERRA LEAF (& device)“ paraišką Nr. 8573651 visoms nurodytoms prekėms, ir

—	priteisti iš atsakovės ir kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtas per protesto ir apeliacinę procedūras.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: juodas ir baltas vaizdinis prekių ženklas „AB terra Leaf“ 3, 5 ir 16 klasių prekėms — Bendrijos prekių ženklo paraiška Nr. 8573651

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo remtasi per protesto procedūrą, savininkė: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo remtasi: įregistruotas žodinis Bendrijos prekių ženklas TERRA Nr. 33472909 3 ir 21 klasių prekėms

Protestų skyriaus sprendimas: patenkinti protestą dėl visų ginčijamų prekių

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto ir 75 straipsnio pažeidimas.

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/23

2012 m. lapkričio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Rani Refreshments prieš VRDT — Global-Invest Bartosz Turek (Sani)

(Byla T-523/12)

2013/C 32/36

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Rani Refreshments FZCO (Dubajus, Jungtiniai Arabų Emyratai), atstovaujama baristerio M. Chapple

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Global-Invest Bartosz Turek (Počesna, Lenkija)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2012 m. rugsėjo 27 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 236/2012-4;

—	priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su ieškiniu ir sprendimu.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis žalios, žalsvos ir baltos spalvų prekių ženklas „Sani“, be kita ko, 29, 30 ir 32 klasių prekėms — Bendrijos prekių ženklo paraiškos Nr. 9087479.

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo remtasi per protesto procedūrą, savininkė: ieškovė.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi: Bendrijos vaizdinis žalios, baltos, juodos ir mėlynos spalvų prekių ženklas „Rani“ 32 klasės prekėms, kurio registracijos Nr. 2587244; Bendrijos vaizdinis mėlynos ir baltos spalvų prekių ženklas „Rani“ 29 ir 30 klasių prekėms, kurio registracijos Nr. 4005211; Bendrijos vaizdinis mėlynos ir baltos spalvų prekių ženklas RANI FLOAT 32 klasės prekėms, kurio registracijos Nr. 2587293; Bendrijos vaizdinis oranžinės, geltonos, juodos, baltos, raudonos, rausvos, mėlynos ir žalios spalvų prekių ženklas „Rani“ 16, 21 ir 32 klasių prekėms, kurio registracijos Nr. 2587269; Jungtinės Karalystės vaizdinis prekių ženklas „rani“ 32 klasės prekėms, kurio registracijos Nr. 1239206.

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti visą protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/23

2012 m. gruodžio 3 d. pareikštas ieškinys byloje Recaro prieš VRDT — Certino Mode (RECARO)

(Byla T-524/12)

2013/C 32/37

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Recaro Beteiligungs-GmbH (Kaizerslauternas, Vokietija), atstovaujama advokato J. Weiser

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Certino Mode, SL (Elčė, Ispanija)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pakeisti ginčijamą sprendimą taip, kad būtų atmesta įstojusios į bylą šalies apeliacija, ir kad būtų panaikinta Bendrijos prekių ženklo RECARO, įregistruoto numeriu 734343, registracija,

—	nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje R 1761/2011-1,

—	priteisti iš VRDT ir, prireikus, iš kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalies bylinėjimosi išlaidas, patirtas šiame procese ir per apeliacinę procedūrą VRDT.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas panaikinti jo registraciją: žodinis prekių ženklas RECARO10 ir 25 klasių prekėms — Bendrijos prekių ženklo paraiška Nr. 734343

Bendrijos prekių ženklo savininkė: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Šalis, prašanti panaikinti Bendrijos prekių ženklo registraciją: ieškovė

Anuliavimo skyriaus sprendimas: panaikinti Bendrijos prekių ženklo registraciją

Apeliacinės tarybos sprendimas: iš dalies panaikinti skundžiamą sprendimą

Ieškinio pagrindai:

—	Tarybos reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punkto, skaitomo kartu su 15 straipsniu, pažeidimas,

—	Tarybos reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalies, skaitomos kartu su Komisijos reglamento Nr. 2868/95 50 taisyklės 1 dalimi, pažeidimas,

—	Tarybos reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/24

2012 m. gruodžio 5 d. pareikštas ieškinys byloje AXA Versicherung prieš Komisiją

(Byla T-526/12)

2013/C 32/38

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: AXA Versicherung AG (Kelnas, Vokietija), atstovaujama advokatų C. Bahr, S. Dethof ir A. Malec

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti skundžiamą sprendimą atmesti prašymus;

—	nepatenkinus pirmojo reikalavimo, iš dalies panaikinti skundžiamą sprendimą atmesti prašymus;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė ginčija tariamus neigiamus sprendimus, kuriais Komisija atmetė du pakartotinai paduotus prašymus dėl galimybės susipažinti su Komisijos dokumentais byloje COMP/39125 — automobilių stiklai.

Grįsdama ieškinį ieškovė pateikia keturis pagrindus.

Pirmasis ieškinio pagrindas: Reglamento Nr. 1049/2001 (1) 2 ir 4 straipsniuose nustatytos pareigos atlikti konkrečią ir individualią prašomų dokumentų analizę pažeidimas

—	Šiuo klausimu ieškovė nurodo, kad Komisija neįvykdė Reglamento Nr. 1049/2001 2 ir 4 straipsniuose nustatytos pareigos atlikti konkrečią ir individualią prašomų dokumentų analizę. Vietoj to ji neteisėtai klasifikavo nagrinėjamus dokumentus pagal formalius kriterijus.

Antrasis ieškinio pagrindas: Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos ir trečios įtraukų bei 4 straipsnio 3 dalies antros pastraipos pažeidimas dėl atsisakymo suteikti galimybę susipažinti su specialiais bylos dokumentais

—

Šiuo ieškinio pagrindu ieškovė tvirtina, kad Komisija neteisėtai pernelyg plačiai aiškino Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimties taikymo sritį. Ieškovė mano, kad nei buvo pažeisti komerciniai interesai pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką, nei Komisija galėjo remtis tyrimų tikslų apsauga, kaip apibrėžta pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką.

—	Be to, nebuvo rimtai pakenkta sprendimų priėmimo procesui (Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antra pastraipa).

—	Be to, Komisija neteisingai paneigė viršesnį viešąjį interesą, atskleidžiant prašomus dokumentus.

Trečiasis ieškinio pagrindas: Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies pažeidimas dėl atsisakymo leisti susipažinti su visais specialiais dokumentais

—

Šiuo atžvilgiu ieškovė teigia, kad Komisija taip pat nesuteikė galimybės susipažinti tik su kai kuriomis aptariamų dokumentų dalimis ir todėl pažeidė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalį. Ieškovė nurodo, kad, nesilaikydama Reglamento Nr. 1049/2001 reikalavimų, Komisija neišnagrinėjo galimybės susipažinti su dokumentų dalimis.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas: Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmos ir trečios įtraukų bei 4 straipsnio 3 dalies antros pastraipos ir 4 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas dėl atsisakymo leisti susipažinti su pilna Komisijos bylos dokumentų sąrašo versija

—

Šiuo ieškinio pagrindu ieškovė nurodo, kad Komisija taip pat pernelyg plačiai aiškino Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje nustatytas išimtis atsižvelgiant į ieškovės prašymą leisti susipažinti su pilna dokumentų sąrašo versija. Ieškovė mano, kad ir šiuo atveju negalėjo būti pažeisti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje nurodyti komerciniai interesai ir tyrimų tikslai, kaip apibrėžta pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečią įtrauką.

—	Be to, ieškovė teigia, kad taip pat nebuvo pažeista Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta individo privatumo apsauga.

(1) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331).

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/25

2012 m. gruodžio 8 d. pareikštas ieškinys byloje Still prieš VRDT (Fleet Data Services)

(Byla T-534/12)

2013/C 32/39

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Still GmbH (Hamburgas, Vokietija), atstovaujama advokato S. Waller

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Reikalavimai

Ieškovė prašo:

—	panaikinti 2012 m. rugsėjo 10 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 130/2012-1,

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas,

—

remiantis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 50 straipsnio 1 dalimi, sujungti šią bylą su byla dėl ieškinio dėl 2012 m. rugsėjo 10 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo byloje R 4/2012-1, susijusio su prekių ženklo „Truck Data Services“, EM 009931429, paraiška.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklas, su kuriuo susijęs ieškinys: vaizdinis prekių ženklas, turintis žodinį elementą „Fleet Data Services“, 9, 12, 35, 36, 37 ir 39 klasių prekėms ir paslaugoms, Bendrijos prekių ženklo paraiška Nr. 9 931 387.

Eksperto sprendimas: atmesti paraišką.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai:

—	Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas.

—	Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

—	Reglamento Nr. 207/2009 73 straipsnio 2 dalies pažeidimas.

2.2.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/25

2012 m. gruodžio 8 d. pareikštas ieškinys byloje Still prieš VRDT (Truck Data Services)

(Byla T-535/12)

2013/C 32/40

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Still GmbH (Hamburgas, Vokietija), atstovaujama advokato S. Waller

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2012 m. rugsėjo 10 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 4/2012-1,

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas,

—

pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 50 straipsnio 1 dalį sujungti šią bylą su byla dėl ieškinio, paraleliai pareikšto dėl taip pat 2012 m. rugsėjo 10 d. priimto Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo byloje R 130/2012-1, susijusio su Bendrijos prekių ženklo „Fleet Data Services“, EM 009931387, registracija.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklas, su kuriuo susijęs ieškinys: vaizdiniai prekių ženklai, kuriuose yra žodiniai elementai „Truck Data Services“, skirti 9, 12, 35, 36, 37 ir 39 klasių prekėms ir paslaugoms — Bendrijos prekių ženklo paraiška Nr. 9 931 429

Eksperto sprendimas: atmesti paraišką

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai:

—	Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas

—	Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas

—	Reglamento Nr. 207/2009 73 straipsnio 2 dalies pažeidimas

		ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2013.032.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 32

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	56 tomas 2013m. vasario 2d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
2013/C 032/01	Paskutinis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamas leidinys OL C 26, 2013 1 26	1

	V Nuomonės
	TEISINĖS PROCEDŪROS
	Teisingumo Teismas
2013/C 032/02	Byla C-476/12: 2012 m. spalio 24 d.Oberster Gerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Österreichischer Gewerkschaftsbund gegen Verband Österreichischer Banken und Bankiers	2

2013/C 032/03	Byla C-479/12: 2012 m. spalio 25 d.Bundesgerichtshof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje H. Gautzsch Großhandel GmbH & Co. KG prieš Münchener Boulevard Möbel Joseph Duna GmbH	3

2013/C 032/04	Byla C-495/12: 2012 m. lapkričio 5 d.Upper Tribunal (Tax and Chancery Chamber) (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje The Bridport and West Dorset Golf Club Limited prieš The Commissioners for Her Majesty's Revenue & Customs	3

2013/C 032/05	Byla C-509/12: 2012 m. lapkričio 9 d.Tribunal Central Administrativo Norte (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje IPTM-Instituto Portuário e dos Transportes Marítimos prieš Navileme-Consultadoria Náutica, Lda, Nautizende — Consultadoria Náutica, Lda	4

2013/C 032/06	Byla C-522/12: 2012 m. lapkričio 19 d.Bundesarbeitsgericht (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Tevfik Isbir prieš DB Services GmbH	5

2013/C 032/07	Byla C-523/12: 2012 m. lapkričio 19 d.Tribunale Amministrativo Regionale per la Puglia (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Dirextra Alta Formazione S.r.l. prieš Regione Puglia	5

2013/C 032/08	Byla C-531/12 P: 2012 m. lapkričio 23 d.Commune de Millau ir Société d'économie mixte d'équipement de l'Aveyron (SEMEA) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. rugsėjo 19 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-168/10 ir T-572/10 Europos Komisija prieš SEMEA ir Commune de Millau	6

2013/C 032/09	Byla C-533/12 P: 2012 m. lapkričio 22 d.Société nationale maritime Corse-Méditerranée (SNCM) SA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. rugsėjo 11 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-565/08 Corsica Ferries France SAS prieš Europos Komisiją	7

2013/C 032/10	Byla C-536/12 P: 2012 m. lapkričio 26 d. Prancūzijos Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. rugsėjo 11 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-565/08 Corsica Ferries France SAS prieš Europos Komisiją	7

2013/C 032/11	Byla C-545/12: 2012 m. lapkričio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Kipro Respubliką	8

2013/C 032/12	Byla C-550/12 P: 2012 m. gruodžio 3 d.J pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. rugsėjo 27 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-160/10 J prieš Europos Parlamentą	9

2013/C 032/13	Byla C-552/12 P: 2012 m. gruodžio 3 d. Graikijos Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. spalio 4 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-215/10 Graikijos Respublika prieš Komisiją	9

2013/C 032/14	Byla C-553/12 P: 2012 m. lapkričio 30 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-169/08 DEI prieš Komisiją	10

2013/C 032/15	Byla C-554/12 P: 2012 m. lapkričio 30 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-421/09 DEI prieš Komisiją	11

2013/C 032/16	Byla C-555/12: 2012 m. gruodžio 3 d.Tribunale di Tivoli (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Claudio Loreti ir kt. prieš Comune di Zagarolo	11

2013/C 032/17	Byla C-558/12 P: 2012 m. gruodžio 4 d.Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. rugsėjo 21 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-278/10 Wesergold Getränkeindustrie GmbH & Co. KG prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)	12

2013/C 032/18	Byla C-559/12 P: 2012 m. gruodžio 5 d. Prancūzijos Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-154/10, Prancūzija prieš Komisiją	13

2013/C 032/19	Byla C-576/12 P: 2012 m. gruodžio 10 d. Ivan Jurašinović pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. spalio 3 d. Bendrojo Teismo (antroji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-465/09 Jurašinović prieš Tarybą	14

	Bendrasis Teismas
2013/C 032/20	Byla T-457/07: 2012 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Evropaïki Dynamiki prieš EFSA (Viešieji paslaugų pirkimai — Konkurso procedūra — Konsultacinės pagalbos paslaugų, susijusių su informacinėmis technologijomis, teikimas — Pasiūlymo atmetimas ir sprendimas sudaryti sutartį su kitu konkurso dalyviu — Priimtinumas — Pareiga motyvuoti — Atrankos kriterijai — Sutarties sudarymo kriterijai — Specifikacijose nustatytų sutarties sudarymo kriterijų laikymasis — Akivaizdi vertinimo klaida)	15

2013/C 032/21	Byla T-332/09: 2012 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Electrabel prieš Komisiją (Konkurencija — Koncentracija — Sprendimas skirti baudą už koncentracijos vykdymą — Pareiga sustabdyti koncentraciją — Pareiga motyvuoti — Vertinimo klaida — Senatis — Baudos dydis)	15

2013/C 032/22	Byla T-352/09: 2012 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Novácke chemické závody prieš Komisiją (Konkurencija — Karteliai — Kalcio karbido ir magnio, naudojamų plieno ir dujų sektoriuose EEE, išskyrus Airiją, Ispaniją, Portugaliją ir Jungtinę Karalystę, rinka — Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas — Kainų nustatymas ir rinkos pasidalijimas — Baudos — Pareiga motyvuoti — Proporcingumas — Vienodas požiūris — 2006 m. Baudų dydžio apskaičiavimo gairės — Pajėgumas mokėti baudą)	15

2013/C 032/23	Byla T-392/09: 2012 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje 1. garantovaná prieš Komisiją (Konkurencija — Karteliai — Reagentų kalcio karbido ir magnio pagrindu, skirtų plieno ir dujų pramonei, rinka EEE, išskyrus Airiją, Ispaniją, Portugaliją ir Jungtinę Karalystę — Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas — Kainų nustatymas ir rinkos pasidalijimas — Pažeidimo priskyrimas — Baudos — 10 % nuo apyvartos riba — Atitinkama apyvarta — Teisė į gynybą — Pareiga motyvuoti — Proporcingumas — 2006 m. Piniginių baudų apskaičiavimo gairės — Mokumas)	16

2013/C 032/24	Byla T-400/09: 2012 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Ecka Granulate ir non ferrum Metallpulver prieš Komisiją (Konkurencija — Karteliai — Kalcio karbido ir magnio, naudojamų plieno ir dujų sektoriuose EEE, išskyrus Airiją, Ispaniją, Portugaliją ir Jungtinę Karalystę, rinka — Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas — Kainų nustatymas ir rinkos pasidalijimas — Baudos — Nusikaltimų ir bausmių teisėtumo principas — 2006 m. Baudų dydžio apskaičiavimo gairės — Lengvinančios aplinkybės — Bendradarbiavimas per administracinę procedūrą — Proporcingumas — Pajėgumas mokėti baudą)	16

2013/C 032/25	Byla T-410/09: 2012 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Almamet prieš Komisiją (Konkurencija — Karteliai — Kalcio karbido ir magnio, naudojamų plieno ir dujų sektoriuose EEE, išskyrus Airiją, Ispaniją, Portugaliją ir Jungtinę Karalystę, rinka — Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas — Kainų nustatymas ir rinkos pasidalijimas — Teisė į gynybą — Komisijos įgaliojimai per patikrinimą — Vienkartinis ir tęstinis pažeidimas — Baudos — Bendradarbiavimas per administracinę procedūrą — Proporcingumas — 2006 m. Baudų dydžio apskaičiavimo gairės)	17

2013/C 032/26	Byla T-78/11 P: 2012 m. gruodžio 4 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Lenz prieš Komisiją (Apeliacinis skundas — Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Socialinė apsauga — Heilpraktiker gydymo išlaidų atlyginimas — Pareiga motyvuoti — Faktinių aplinkybių iškraipymas)	17

2013/C 032/27	Byla T-390/11: 2012 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Evonik Industries prieš VRDT — Bornemann (EVONIK) (Bendrijos prekių ženklas — Protestas — Protesto atsiėmimas — Poreikio priimti sprendimą nebuvimas)	17

2013/C 032/28	Byla T-664/11: 2012 m. gruodžio 6 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Spa Monopole prieš VRDT — Royal Mediterranea (THAI SPA) (Bendrijos prekių ženklas — Protesto procedūra — Prekių ženklo paraiškoje nurodytų paslaugų sąrašo apribojimas — Nereikalingumas priimti sprendimą)	18

2013/C 032/29	Byla T-492/12: 2012 m. lapkričio 12 d. pareikštas ieškinys byloje von Storch ir kt. prieš ECB	18

2013/C 032/30	Byla T-507/12: 2012 m. lapkričio 20 d. pareikštas ieškinys byloje Slovėnija prieš Komisiją	19

2013/C 032/31	Byla T-516/12: 2012 m. lapkričio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Ted-Invest prieš VRDT — Scandia Down (sensi scandia)	20

2013/C 032/32	Byla T-517/12: 2012 m. lapkričio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Alro prieš Komisiją	20

2013/C 032/33	Byla T-518/12: 2012 m. lapkričio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Spirlea prieš Komisiją	21

2013/C 032/34	Byla T-520/12: 2012 m. lapkričio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Pågen Trademark prieš VRDT (gifflar)	22

2013/C 032/35	Byla T-522/12: 2012 m. lapkričio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Alfa-Beta Vassilopoulos prieš VRDT — Henkel (AB terra Leaf)	22

2013/C 032/36	Byla T-523/12: 2012 m. lapkričio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Rani Refreshments prieš VRDT — Global-Invest Bartosz Turek (Sani)	23

2013/C 032/37	Byla T-524/12: 2012 m. gruodžio 3 d. pareikštas ieškinys byloje Recaro prieš VRDT — Certino Mode (RECARO)	23

2013/C 032/38	Byla T-526/12: 2012 m. gruodžio 5 d. pareikštas ieškinys byloje AXA Versicherung prieš Komisiją	24

2013/C 032/39	Byla T-534/12: 2012 m. gruodžio 8 d. pareikštas ieškinys byloje Still prieš VRDT (Fleet Data Services)	25

2013/C 032/40	Byla T-535/12: 2012 m. gruodžio 8 d. pareikštas ieškinys byloje Still prieš VRDT (Truck Data Services)	25

2013/C 032/41	Byla T-366/00 RENV: 2012 m. gruodžio 6 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Scott prieš Komisiją	26

2013/C 032/42	Byla T-258/04 RENV: 2012 m. gruodžio 6 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis byloje Lenkija prieš Komisiją	26

2013/C 032/43	Byla T-370/10: 2012 m. gruodžio 4 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Rubinetterie Flero prieš Komisiją	26

2013/C 032/44	Byla T-560/11: 2012 m. gruodžio 10 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Kronofrance ir Kronoply prieš Komisiją	26

2013/C 032/45	Byla T-35/12: 2012 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Icelandic Group UK prieš Komisiją	26

2013/C 032/46	Byla T-85/12: 2012 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Lilleborg prieš VRDT — Hardford Sweden (Pierre Robert)	26

2013/C 032/47	Byla T-86/12: 2012 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Robert Group prieš VRDT — Hardford Sweden (Pierre Robert)	27

2013/C 032/48	Byla T-210/12: 2012 m. gruodžio 10 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Viasat Broadcasting UK prieš Komisiją	27

2013/C 032/49	Sujungtos bylos T-325/12 ir T-332/12: 2012 m. gruodžio 6 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Nyderlandai ir ING Groep prieš Komisiją	27

2013/C 032/50	Byla T-333/12: 2012 m. gruodžio 5 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Soltau prieš Komisiją	27