16.1.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 13/1

---

NUOMONĖ Nr. 9/2012

dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, iš dalies pakeisto pasiūlymo (COM(2012) 496 final – 2011/0276 (COD))

(pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą)

2013/C 13/01

TURINYS

	Dalys	Puslapis
Įvadas…	1–2	2
Bendrosios pastabos…	3–6	2

EUROPOS SĄJUNGOS AUDITO RŪMAI,

atsižvelgdami į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį), ypač į jos 4, 5 ir 17 straipsnius, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 174–178 straipsnius, 287 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą, 317, 318 ir 322 straipsnius;

atsižvelgdami į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (1);

atsižvelgdami į Parlamento prašymą pateikti nuomonę, kurį Audito Rūmai gavo 2012 m. lapkričio 12 d.;

atsižvelgdami į Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl iš dalies pakeisto reglamento (2);

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę Nr. 1/2010 „Europos Sąjungos biudžeto finansų valdymo gerinimas: rizikos ir iššūkiai“ (3) ir į jų Nuomonę Nr. 7/2011 dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (4);

kadangi pagal ES sutarties 5 straipsnį tose srityse, kurios nepriklauso Sąjungos išimtinei kompetencijai, ji ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai siūlomo veiksmo tikslus dėl jo masto ar poveikio galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu;

kadangi pagal SESV 174 straipsnį Sąjunga, siekdama skatinti visokeriopą darnią plėtrą, plėtoja ir vykdo savo veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

kadangi Komisija vykdo biudžetą ir valdo programas (ES sutarties 17 straipsnio 1 dalis), ji biudžetą vykdo bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis savo pačios atsakomybe ir neperžengdama nustatytų asignavimo ribų, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus, o valstybės narės bendradarbiauja su Komisija siekdamos užtikrinti, kad asignavimai būtų naudojami pagal patikimo finansų valdymo principus (SESV 317 straipsnis),

PRIĖMĖ ŠIĄ NUOMONĘ:

ĮVADAS

1.	Komisijos iš dalies pakeistas pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo nustatomos ERPF, ESF, SF, EŽŪFKP ir EJRŽF bendros nuostatos ir sanglaudos politikos fondams skirtos bendrosios nuostatos, iš esmės yra susijęs su Bendros strateginės programos (BSP) priėmimu.

2.	Nors ši nuomonė teikiama tik dėl Komisijos iš dalies pakeisto pasiūlymo, Audito Rūmai apskritai rekomenduoja atsižvelgti į jų Nuomonę Nr. 7/2011.

BENDROSIOS PASTABOS

3.	Komisijos iš dalies pakeistame pasiūlyme keičiama BSP taikymo sritis ir jos elementai paskirstomi tarp naujo Bendrų nuostatų reglamento priedo (I priedas) ir Komisijos deleguotojo akto. Dėl to politika gali tapti dar sudėtingesnė.

4.

Audito Rūmai pažymi, kad BSP tikslas ir toliau išlieka teikti aiškią strateginę kryptį programavimo procesui valstybių narių ir regionų lygmeniu (žr. iš dalies pakeisto reglamento 14 konstatuojamąją dalį bei 2 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnį). Tačiau, priešingai nei pirminiame Komisijos pasiūlyme, Bendrojoje strateginėje programoje pagrindiniai BSP fondų veiksmai nebeatitiktų Sąjungos tikslų. Vietoj to teisės aktų leidėjas įgaliotų Komisiją pagal kiekvieną teminį tikslą nustatyti didelę Europos Sąjungos pridėtinę vertę sukuriančius orientacinius veiksmus ir atitinkamus jų įgyvendinimo principus bei bendradarbiavimo prioritetus (žr. iš dalies pakeisto pasiūlymo 11 ir 12 straipsnius). Kaip ir savo ankstesnėje nuomonėje (žr. Nuomonės Nr. 7/2011 8 dalį), Audito Rūmai mano, kad tai iš tikrųjų yra susiję su pagrindiniais ir lemiamais būsimosios sanglaudos sistemos elementais. Todėl tai turėtų būti laikoma esminiu ES įstatymo galią turinčio teisės akto elementu, kurio atžvilgiu pagal SESV 290 straipsnį negali būti taikomas įgaliojimų delegavimas.

5.

Audito Rūmai taip pat norėtų priminti savo rekomendaciją, kad europinės pridėtinės vertės koncepcija turėtų būti išdėstyta atitinkamoje politinėje deklaracijoje arba ES teisės aktuose, pateikiant gaires, kurias ES politinės institucijos galėtų naudoti nustatydamos išlaidų prioritetus (žr. Nuomonės Nr. 1/2010 18 dalį). 2014–2020 m. laikotarpio teisinio pagrindo tvirtinimas yra palanki proga tą padaryti. Šis paaiškinimas gali būti dar svarbesnis, jei bus patvirtintas sumanymas Komisijai deleguoti didelės europinės pridėtinės vertės veiksmų nustatymą. Šiuo klausimu Audito Rūmai pažymi, kad iš dalies pakeistame pasiūlyme pateikta apibrėžtis (žr. iš dalies pakeisto pasiūlymo 2 straipsnio 4 dalį) nėra pakankamai aiški, kad būtų galima nustatyti pagrindinius kriterijus, leidžiančius atrinkti veiksmus, kurie „gali iš esmės padėti siekti Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos tikslų ir uždavinių ir į kuriuos turėtų būti orientuojamasi rengiant programas“.

6.	Be to, pagal subsidiarumo principą visi ES veiksmai turėtų būti parengiami siekiant sukurti ES pridėtinę vertę. Nuoroda į „orientacinių“ veiksmų sąrašą (iš dalies pakeisto pasiūlymo 12 straipsnyje) leidžia manyti, kad reikalavimas sukurti ES pridėtinę vertę yra tik pageidautinas.

---

(1)  OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(2)  2012 m. rugsėjo 11 d. COM(2012) 496 final.

(3)  http://eca.europa.eu

(4)  OL C 47, 2012 2 17, p. 1.

---