10.1.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 6/1

ATASKAITA

dėl bendrosios įmonės ARTEMIS 2011 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Bendrosios įmonės atsakymais

2013/C 6/01

ĮVADAS

1.	Bendroji įmonė ARTEMIS, įsikūrusi Briuselyje, buvo įsteigta 2007 m. gruodžio mėn. (1) 10 metų laikotarpiui.

Pagrindinis bendrosios įmonės tikslas yra apibrėžti ir įgyvendinti „mokslinių tyrimų darbotvarkę“ siekiant plėtoti pagrindines įterptųjų kompiuterinių sistemų technologijas įvairiose taikymo srityse, kad būtų stiprinamas Europos konkurencingumas ir tvarumas bei skatinamas naujų rinkų atsiradimas ir visuomenei naudingas pritaikymas (2).

Bendrosios įmonės ARTEMIS steigėjai yra Europos Sąjunga, kuriai atstovauja Komisija, valstybės narės Austrija, Belgija, Danija, Estija, Prancūzija, Suomija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Jungtinė Karalystė ir asociacija ARTEMISIA, atstovaujanti įmonėms ir kitoms mokslinių tyrimų organizacijoms, kurios aktyviai veikia įterptųjų kompiuterinių sistemų srityje Europoje. 2009 m. bendrosios įmonės nariais taip pat tapo Kipras, Čekijos Respublika, Latvija ir Norvegija.

Maksimalus ES įnašas, skirtas padengti bendrosios įmonės ARTEMIS einamąsias ir mokslinių tyrimų veiklos sąnaudas, yra 420 milijonų eurų ir yra sumokamas iš septintosios mokslinių tyrimų bendrosios programos biudžeto (3). Maksimalus asociacijos ARTEMISIA įnašas yra 30 milijonų eurų einamosioms sąnaudoms padengti. ARTEMIS priklausančios valstybės narės turi daryti nepiniginius įnašus einamosioms sąnaudoms padengti (sudarydamos palankesnes sąlygas projektams įgyvendinti) ir finansinius įnašus, kurie ne mažiau kaip 1,8 karto viršija ES įnašą. Nepiniginius įnašus taip pat turi daryti projektuose dalyvaujančios mokslinių tyrimų organizacijos.

5.	Bendroji įmonė savarankiškai veikti pradėjo 2009 m. spalio 26 d.

PATIKINIMO PAREIŠKIMĄ PATVIRTINANTI INFORMACIJA

Audito Rūmų taikomas audito metodas apima analitines audito procedūras, operacijų testavimą Bendrosios įmonės lygmeniu ir priežiūros ir kontrolės sistemų pagrindinių kontrolės priemonių įvertinimą. Be to, prireikus, naudojami iš kitų auditorių darbų gauti įrodymai ir atliekama vadovybės pareiškimų analizė.

PATIKINIMO PAREIŠKIMAS

Laikydamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 1 dalies nuostatų, Audito Rūmai atliko 2011 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų bendrosios įmonės ARTEMIS metinių finansinių ataskaitų (4), kurias sudaro finansinės atskaitomybės (5) ir biudžeto vykdymo (6) ataskaitos, bei jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo auditą.

8.	Pagal Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnio 2 dalį, šis patikinimo pareiškimas teikiamas Europos Parlamentui ir Tarybai (7).

Vadovybės atsakomybė

Direktorius, kaip leidimus duodantis pareigūnas, pagal Bendrosios įmonės finansines taisykles, savo atsakomybe ir neviršydamas patvirtintų asignavimų, vykdo biudžeto pajamas ir išlaidas (8). Direktorius yra atsakingas už tai, kad būtų nustatyta (9) organizacinė struktūra, įdiegtos vidaus valdymo bei kontrolės sistemos ir procedūros, susijusios su galutinių finansinių ataskaitų, kuriose nėra reikšmingų dėl sukčiavimo ar klaidų atsiradusių netikslumų, parengimu (10), ir užtikrintas šiose ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumas ir tvarkingumas.

Auditoriaus atsakomybė

10.	Audito Rūmai, remdamiesi savo audito rezultatais, turi pateikti Bendrosios įmonės metinių finansinių ataskaitų patikimumo bei jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą.

11.

Audito Rūmai savo auditą atliko vadovaudamiesi IFAC ir ISSAI (11) tarptautiniais audito standartais bei etikos kodeksais. Pagal šiuos standartus reikalaujama, kad Audito Rūmai laikytųsi etikos ir profesinių reikalavimų bei planuotų ir atliktų auditą tokiu būdu, kad būtų gautas pakankamas patikinimas dėl to, ar finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų netikslumų, o jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos.

12.

Audito Rūmai savo auditą atlieka taikydami procedūras, skirtas gauti audito įrodymus apie sumas ir kitą informaciją finansinėse ataskaitose bei apie jose atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą. Audito Rūmai pasirenka procedūras ir atlieka finansinių ataskaitų reikšmingų netikslumų ar dėl sukčiavimo ar klaidų atsiradusių neteisėtų ir netvarkingų operacijų rizikos vertinimą vadovaudamiesi audito nuovoka. Kad nustatytų esamomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, Audito Rūmai, atlikdami šiuos rizikos vertinimus, atsižvelgia į subjekto vidaus priemones, susijusias su finansinių ataskaitų rengimu ir jų pateikimu. Audito Rūmų audito metu taip pat įvertinamas taikomų apskaitos metodų tinkamumas ir vadovybės atliktų apskaitinių įvertinimų pagrįstumas. Taip pat įvertinamas bendras finansinių ataskaitų pateikimas.

13.	Audito Rūmai mano, kad gauti audito įrodymai sudaro pakankamą ir tinkamą pagrindą toliau išdėstytoms nuomonėms pagrįsti.

Nuomonė dėl finansinių ataskaitų patikimumo

14.

Audito Rūmų nuomone, Bendrosios įmonės metinėse finansinėse ataskaitose jos finansinė būklė 2010 m. gruodžio 31 d. ir su tą dieną pasibaigusiais finansiniais metais susijusių operacijų rezultatai ir pinigų srautai, vadovaujantis jos finansinių taisyklių nuostatomis, visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai.

Sąlyginės nuomonės dėl atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo pagrindas

15.

2010 m. lapkričio 18 d. Valdybos sprendimu priimta Bendrosios įmonės ex post audito strategija (12) yra pagrindinė atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo kontrolės priemonė (13). 2011 m. atlikti mokėjimai, susiję su valstybių narių nacionalinių finansavimo institucijų (NFI) išduotais sąnaudų patvirtinimo sertifikatais, sudarė 4,8 milijonus eurų, sudarančių 32 % visų pagrindinei veiklai skirtų mokėjimų. Ex post strategija pradėta įgyvendinti 2011 m.

16.

Atlikti projektų išlaidų deklaracijų auditą yra įgaliotos valstybių narių NFI. Su NFI pasirašytuose administraciniuose susitarimuose nėra nustatytos praktinės ex post auditų nuostatos. Audito pabaigoje (2012 m. rugsėjo mėn.), bendroji įmonė ARTEMIS nebuvo gavusi pakankamai informacijos, susijusios su aštuonių NFI audito strategijomis (14) ir negalėjo įvertinti, ar ex post audito strategija teikia pakankamą patikinimą dėl operacijų teisėtumo ir tvarkingumo (15).

17.	Su bendrosios įmonės ex post audito strategijos įgyvendinimu susijusios turimos informacijos nepakanka, kad būtų galima padaryti išvadą dėl šios priemonės veiksmingumo.

Sąlyginė nuomonė dėl finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo

18.	Audito Rūmų nuomone, išskyrus galimą sąlyginę nuomonę pagrindžiančiose 15–17 dalyse nurodytų klausimų poveikį, 2011 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų Bendrosios įmonės metinėse finansinėse ataskaitose atspindimos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos.

19.	20–35 dalyse pateiktų pastabų turinys nekeičia Audito Rūmų nuomonių.

PASTABOS DĖL BIUDŽETO IR FINANSŲ VALDYMO

Biudžeto vykdymas

20.	Priešingai nei nustatyta ARTEMIS finansinėse taisyklėse (16), Bendrosios įmonės biudžete nėra atspindėti veiklos išlaidų diferencijuoti mokėjimų asignavimai.

21.

2011 m. biudžetas buvo priimtas 2010 m. lapkričio 25 d. ir jame buvo 46,6 milijono eurų veiklos asignavimų. 2011 m. gruodžio mėn. buvo priimtas taisomais biudžetas, kuriuo veiklos asignavimai buvo sumažinti iki 18,6 milijono eurų. Veiklos įsipareigojimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 100 % (dėl to, kad veiklos asignavimai buvo sumažinti iki 18,6 milijono eurų), mokėjimų asignavimų lygis buvo tik 51 %.

22.

Pasak programos vadovo, įvertinti biudžeto įvykdymo lygiai pagal 2008, 2009 ir 2010 m. kvietimus teikti pasiūlymus metų pabaigoje sudarė atitinkamai 86 %, 53 % ir 18 %. Tačiau faktinis mokėjimų lygis pagal 2008 ir 2009 m. kvietimus teikti pasiūlymus tebuvo atitinkamai 50 % ir 31 %, o pagal 2010 m. kvietimą nebuvo atlikta jokių mokėjimų. Bendrosios įmonės teigimu, palyginti mažą veiklos mokėjimų asignavimų įvykdymo lygį sąlygojo vėlavimas valstybių narių lygmeniu pasirašyti nacionalinius susitarimus dėl dotacijų.

23.

Priešingai nei nustatyta bendrosios įmonės ARTEMIS įstatuose (17), užuot suteikusi nacionalinį finansavimą, Graikija savo nacionalinius įnašus ARTEMIS projektų naudos gavėjams finansuoja iš ES struktūrinių fondų (18). Bendroji įmonė sutiko, kad Graikija toliau dalyvautų ARTEMIS projektuose, tačiau Bendroji įmonė nefinansuoja Graikijos naudos gavėjų, kadangi bendrasis finansavimas iš kitų ES finansavimo šaltinių yra neleistinas (19).

24.

Bendroji įmonė naudoja neautomatišką mokėjimų asignavimų perkėlimą į kitus finansinius metus, tačiau tai daroma be Valdybos sprendimo, kaip to reikalaujama finansinių taisyklių 10 straipsnio 1 dalyje (20). Be to, iš ankstesnių metų perkelti mokėjimų asignavimai nėra skiriami nuo einamųjų metų mokėjimų asignavimų.

Kvietimai teikti pasiūlymus

25.	Bendrosios įmonės ARTEMIS steigimo reglamente veiklos išlaidoms padengti numatytas maksimalus bendras 420 milijonų eurų biudžetas. Faktinis įgyvendinimas ir numatytoji kvietimų teikti pasiūlymus vertė sudaro 244 milijonus eurų arba 58 % šio bendro biudžeto.

PASTABOS DĖL BENDROSIOS ĮMONĖS PRIEŽIŪROS IR KONTROLĖS SISTEMŲ PAGRINDINIŲ KONTROLĖS PRIEMONIŲ

26.	2011 m. Bendroji įmonė dėjo dar daugiau pastangų diegdama ir vykdydama veiksmingas finansų, apskaitos ir valdymo kontrolės procedūras. Tačiau būtinos papildomos pastangos įgyvendinant vidaus kontrolės standartus (21) ir vykdant finansinį išlaidų deklaracijų tikrinimą (22).

27.

Apskaitos pareigūnas patvirtino naudojamas finansines ir apskaitos sistemas, bet dar nepatvirtino susijusių veiklos procedūrų, kuriomis remiantis yra gaunama finansinė informacija, visų pirma procedūros, pagal kurią teikiama informacija apie išlaidų deklaracijų, gautų iš nacionalinių institucijų, patvirtinimą ir apmokėjimą.

KITA

Vidaus audito skyrius ir Komisijos vidaus audito tarnyba

28.	Reglamento, kuriuo įsteigiama ARTEMIS, 6 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad Bendroji įmonė turėtų savo vidaus audito skyrių. Tačiau 2011 m. pabaigoje šis svarbus vidaus kontrolės sistemų elementas dar nebuvo įdiegtas.

29.	2011 m. Komisijos vidaus audito tarnyba atliko rizikos vertinimą ir 2012 m. sausio 25 d. valdybai buvo pateiktas tvirtinti 2012–2014 m. strateginis audito planas.

30.	2010 m. lapkričio 25 d. valdyba patvirtino Komisijos vidaus audito tarnybos užduočių chartiją. Tačiau Bendrosios įmonės finansinės taisyklės dar nėra pataisytos, įtraukiant pagrindų reglamento nuostatą (23), kurioje daroma nuoroda į Komisijos vidaus auditoriaus įgaliojimus.

Metinė veiklos ataskaita

31.

Pagal Bendrosios įmonės įstatų 19 straipsnio 4 dalį ir jos finansinių taisyklių 40 straipsnį vykdomasis direktorius privalo parengti metinę veiklos ataskaitą. Metinėje veiklos ataskaitoje nurodomi operacijų rezultatai atsižvelgiant į nustatytus tikslus, su šiomis operacijomis susijusi rizika, skirtų išteklių panaudojimas bei vidaus kontrolės sistemos efektyvumas ir veiksmingumas. Jis taip pat patvirtina, kad šioje ataskaitoje pateikta informacija teisingai atspindi tikrąją padėtį, išskyrus tuos atvejus, dėl kurių padarytos su konkrečiomis pajamų ir išlaidų sritimis susijusios išlygos.

32.

Informacija apie Bendrosios įmonės operacijų rezultatus metinėje veiklos ataskaitoje yra pateikta, tačiau joje nėra vidaus kontrolės sistemos efektyvumo ir veiksmingumo vertinimo. Nustatyti šie metinės veiklos ataskaitos trūkumai:

—	trūkstant informacijos apie tai, kaip buvo įgyvendinta Bendrosios įmonės ex post audito strategija, nebuvo galima padaryti išvados, kad jos pagrindinės kontrolės priemonės yra veiksmingos, ir dėl to turėjo būti pateikta išlyga,

—	nėra informacijos apie tai, kad apskaitos pareigūnas patvirtino dalį finansų ir apskaitos sistemų. Apskaitos pareigūnas patvirtino tik Bendrosios įmonės tiesiogiai kontroliuojamas sistemas, tačiau nepatvirtino sistemų, teikiančių informaciją iš nacionalinių finansavimo institucijų,

—	nustatyta nepaaiškinamų skirtumų tarp biudžeto vykdymo skaičių, įtrauktų į metinės veiklos ataskaitos mokėjimų įsipareigojimų rezultatus ir į galutines finansines ataskaitas įtrauktų biudžeto vykdymo skaičių.

Atsižvelgimas į ankstesnes pastabas

33.	2011 m. Bendroji įmonė parengė veiklos tęstinumo planą ir padarė pažangą formalizuodama IT saugumo politiką. Būtina toliau dirbti užbaigiant rengti veiklos atkūrimo po katastrofų planą.

34.	Priešingai nei nustatyta bendrosios įmonės ARTEMIS finansinėse taisyklėse (24), nacionalinės finansavimo institucijos dar nedeklaravo jokių išankstinio finansavimo mokėjimų banko palūkanų.

35.	Susitarimas su priimančia valstybe (25) tarp bendrosios įmonės ir Belgijos institucijų, kuriame susitariama dėl administracinių patalpų, privilegijų ir imunitetų ir kitos teiktinos pagalbos, buvo pasirašytas 2012 m. vasario 2 d.

Šią ataskaitą Audito Rūmai priėmė Liuksemburge 2012 m. lapkričio 15 d. įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas

Vítor Manuel da SILVA CALDEIRA

(1) 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 74/2008 dėl bendrosios įmonės ARTEMIS įsteigimo siekiant įgyvendinti įterptųjų kompiuterinių sistemų jungtinę technologijų iniciatyvą (OL L 30, 2008 2 4, p. 52).

(2) Priede apibendrinta Bendrosios įmonės kompetencija ir veikla. Šis priedas pateiktas susipažinti.

(3) Septintoji bendroji programa, kuri buvo patvirtinta Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1982/2006/EB (OL L 412, 2006 12 30, p. 1), į vieną programą sujungia visas su moksliniais tyrimais susijusias ES iniciatyvas ir vaidina lemiamą vaidmenį siekiant augimo, konkurencingumo ir užimtumo tikslų. Ji taip pat yra svarbiausias Europos mokslinių tyrimų erdvės ramstis.

(4) Laikinąsias metines ataskaitas Audito Rūmai gavo 2012 m. kovo 1 d. Su šiomis ataskaitomis pateikiama tų metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita, kurioje, be kita ko, skelbiamas asignavimų įvykdymo lygis.

(5) Finansinę atskaitomybę sudaro balansas, ekonominių rezultatų ataskaita, pinigų srautų lentelė, grynojo turto pokyčių ataskaita ir finansinės atskaitomybės priedas, kuriame pateikiamas pagrindinių apskaitos metodų aprašymas ir kita aiškinamoji informacija.

(6) Biudžeto vykdymo ataskaitas sudaro biudžeto rezultatų ataskaita ir jos priedas.

(7) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(8) Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 33 straipsnis (OL L 357, 2002 12 31, p. 72).

(9) Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 38 straipsnis.

(10) ES įstaigų finansinių ataskaitų pateikimo ir apskaitos taisyklės yra nustatytos Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 VII antraštinės dalies 1 ir 2 skyriuose, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 652/2008 (OL L 181, 2008 7 10, p. 23), ir be pakeitimų įtrauktos į Bendrosios įmonės finansinį reglamentą.

(11) Tarptautinė buhalterių federacija (IFAC) ir Tarptautiniai aukščiausiųjų audito institucijų standartai (ISSAI).

(12) Bendrajame finansavimo susitarime tarp Europos Komisijos ir Bendrosios įmonės nustatyta, kad „Bendroji įmonė, atstovaujama jos kompetentingo organo, tvirtina savo ex post audito strategiją, siekdama pateikti pagrįstą patikinimą dėl finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo“ ir kad „ex post audito strategija grindžiama procedūrų ir operacijų imties, susijusios su visais naudos gavėjais ar su jų imtimi, nagrinėjimu, ir joje visų pirma yra tinkamai atsižvelgiama į susijusias rizikas“.

(13) Reglamento (EB) Nr. 74/2008 12 straipsnyje nustatyta, kad „bendroji įmonė ARTEMIS užtikrina, kad jos narių finansiniai interesai būtų tinkamai saugomi atlikdama arba pavesdama atlikti tinkamą vidaus ir išorės kontrolę“ ir „bendroji įmonė ARTEMIS atlieka bendrosios įmonės ARTEMIS viešojo finansavimo gavėjų patikrinimus vietoje ir jų finansinį auditą. Šiuos patikrinimus ir auditą atlieka arba tiesiogiai bendroji įmonė ARTEMIS, arba jos vardu ARTEMIS valstybės narės. ARTEMIS valstybės narės gali atlikti, jų manymu, būtinus jų nacionalinio finansavimo gavėjų kitus patikrinimus ir auditą; apie rezultatus jos praneša bendrajai įmonei ARTEMIS“.

(14) Kadangi audito susitarimuose nepateikta jokių konkrečių nurodymų (antai, dėl audito metodo ir metodikos, imties dydžio, nacionalinėms finansavimo institucijoms privalomų atlikti finansinių patikrų tipo ir pan.), iki šiol gauta dokumentacija yra daugeliu atveju nepakankama, kad leistų Bendrajai įmonei įvertinti šias strategijas ir jų įgyvendinimą.

(15) Pagal ARTEMIS valdybos priimtą ex post audito strategiją Bendroji įmonė bent kartą per metus vertina, ar iš ARTEMIS valstybių narių gauta informacija suteikia pakankamą patikinimą dėl atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo. Audito pabaigoje tik keturios ARTEMIS valstybės narės buvo atsiuntusios informaciją apie atliktus ex post auditus.

(16) Bendrosios įmonės ARTEMIS finansinių taisyklių 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžete yra nediferencijuoti asignavimai ir diferencijuoti asignavimai. Pastaruosius sudaro įsipareigojimų asignavimai ir mokėjimų asignavimai.

(17) Bendrosios įmonės ARTEMIS įstatų 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Po bendrosios įmonės ARTEMIS paskelbtų kvietimų teikti pasiūlymus atrinktų projektų viešąjį finansavimą sudaro nacionaliniai ARTEMIS valstybių narių finansiniai įnašai ir (arba) bendrosios įmonės ARTEMIS finansinis įnašas. Bet kokia viešoji parama pagal šią iniciatyvą, kai taikytina, nepažeidžia procedūrinių ir materialinių valstybės pagalbos taisyklių“.

(18) Bendras Graikijos dalyvavimo ARTEMIS projektuose, susijusiuose su 2008, 2009 ir 2010 m. kvietimais teikti pasiūlymus, biudžetas sudaro 12,2 milijono eurų (vertinama, kad 5,7 milijono sudaro nacionalinės lėšos, 2,03 milijono eurų – Bendrosios įmonės įnašas ir likusią dalį – projekto dalyvių įnašai).

(19) 2006 m. liepos 11 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo 54 straipsnio 5 punkte (OL L 210, 2006 7 31, p. 25) nurodoma, kad „fondų bendrai finansuojamos išlaidos negali būti finansuojamos kitos Sąjungos finansinės priemonės lėšomis“.

(20) Bendrosios įmonės finansinių taisyklių 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Asignavimai, nepanaudoti finansinių metų, kuriems jie buvo įrašyti, pabaigoje, panaikinami. Kaip nustatyta 27 straipsnyje, atsižvelgiant į bendrosios įmonės poreikius, panaikinti asignavimai gali būti įtraukiami į ne ilgesnio kaip trejų paskesnių finansinių metų laikotarpio įplaukų ir išlaidų sąmatą. tačiau vadovaujantis ne vėliau kaip vasario 15 d. priimtu valdybos sprendimu jie gali būti perkelti tik į kitus finansinius metus“.

(21) 2010 m. rugsėjo 22 d. Valdyba patvirtino Bendrosios įmonės vidaus kontrolės sistemą, kurią sudaro 16 vidaus kontrolės standartų. Nepaisant to, kad padaryta nemaža pažanga, kai kurie šių standartų vis dar nėra įgyvendinti.

(22) Atliekant finansinį išlaidų tikrinimą, kliaujamasi vien tik nacionalinių institucijų pateiktais sertifikatais. Išskyrus Bendrosios įmonės atliktas projektams priskirtų darbuotojų (kaip veiklai įgyvendinti naudojamų personalo išlaidų rodiklio) patikras, Bendroji įmonė neatlieka jokių kitų finansinių patikrų.

(23) Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002.

(24) Bendrosios įmonės ARTEMIS finansinių taisyklių 103 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Išankstinio finansavimo išmokų palūkanos priskiriamos Bendrosios įmonės įgyvendinamai programai ir išskaičiuojamos iš naudos gavėjams mokėtinų sumų likučio. Palūkanos Bendrajai įmonei neskiriamos, jei išankstinio finansavimo suma nėra didesnė nei 50 000 eurų“.

(25) Audito Rūmų ataskaitos dėl bendrosios įmonės ARTEMIS 2010 m. finansinių ataskaitų su Bendrosios įmonės atsakymais 26 dalis (OL C 368, 2011 12 16, p. 1).

PRIEDAS

Bendroji įmonė ARTEMIS (Briuselis)

Kompetencija ir veikla

Sutartyje numatytos Sąjungos kompetencijos sritys

(Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnio ištraukos)

Sąjunga gali kurti bendras įmones ar kokias nors kitas struktūras, reikalingas Sąjungos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo programoms veiksmingai vykdyti.

Bendrosios įmonės kompetencijos sritys

(Tarybos reglamentas (EB) Nr. 74/2008)

Tikslai

Bendroji įmonė ARTEMIS prisideda prie Septintosios bendrosios programos ir specialiosios programos "Bendradarbiavimas" temos "Informacijos ir ryšių technologijos" įgyvendinimo.

Užduotys

—	apibrėžti ir įgyvendinti mokslinių tyrimų darbotvarkę, skirtą pagrindinių technologijų, susijusių su įterptosiomis kompiuterinėmis sistemomis įvairiose taikymo srityse, plėtrai,

—	remti MTP veiklos įgyvendinimą, visų pirma suteikiant finansavimą projektų, atrinktų paskelbus kvietimus teikti pasiūlymus konkurso būdu, dalyviams,

—	skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, skirtą telkti ir koncentruoti Sąjungos, atskirų šalių ir privačių veikėjų pastangas, didinti bendras investicijas į MTP įterptųjų kompiuterinių sistemų srityje.

—	siekti Europos pastangų, susijusių su MTP įterptųjų kompiuterinių sistemų srityje, sinergijos ir koordinavimo,

—	skatinti MVĮ dalyvauti jos veikloje.

Valdymas

Valdyba: valdyba bendrai atsako už bendrosios įmonės veiklą ir prižiūri šios veiklos vykdymą.

Direktorius: vykdomasis direktorius yra vyriausias pareigūnas, atsakingas už bendrosios įmonės kasdienį valdymą vadovaujantis Valdybos sprendimais.

Viešųjų institucijų valdyba: Ji atsakinga už sprendimus, susijusius su kvietimų teikti pasiūlymus taikymo sritimi ir biudžetu, pasiūlymų atranką ir viešojo finansavimo skyrimą atrinktiems pasiūlymams.

Pramonės ir mokslinių tyrimų komitetas: Jis parengia daugiametį strateginį planą, mokslinių tyrimų darbotvarkę ir metinę darbo programą.

Išorės auditas

Audito Rūmai.

Biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija

Europos Parlamentas, veikiantis rekomendavus Tarybai.

2011 m. Bendrajai įmonei skirti ištekliai

Biudžetas: biudžetą sudaro 28,5 milijono eurų įsipareigojimų asignavimų ir 32 milijonai eurų mokėjimų asignavimų.

Darbuotojų skaičius 2011 m. gruodžio 31 d.

Personalo plane numatytos 8 darbo vietos visos buvo užimtos

Kiti darbuotojai:

—	Deleguoti nacionaliniai ekspertai: 0

—	Sutartininkai: 5

—	Vietiniai darbuotojai: 0

—	Iš viso darbuotojų: 13

kurie užsiima:

—	pagrindine veikla: 6

—	administracine veikla: 4

—	mišria veikla: 3

2011 m. veiklos rezultatai ir suteiktos paslaugos

2011 m. buvo surengtas kvietimas teikti pasiūlymus, kurio bendras biudžetas 72 milijonai eurų.

Šaltinis: Bendrosios įmonės pateikta informacija.

BENDROSIOS ĮMONĖS ARTEMIS ATSAKYMAI

15, 16 ir 17 dalis

Mes pripažįstame ex-post audito strategijos svarbą ir Audito Rūmų pastabų aktualumą, tačiau norime pateikti papildomos informacijos:

Skirtingose valstybėse narėse taikomos skirtingos finansavimo sistemos ir skirtingi teisiniai reikalavimai, todėl galima atlikti tik baigtų įgyvendinti projektų ex-post auditą. Atsižvelgiant į tai valdybai bus pateiktas pasiūlymas dėl specialiųjų bendrosios įmonės ex-post audito strategijos pataisų, kurias valdyba turėtų patvirtinti 2012 m. gruodžio mėn.

Atsižvelgdami į tai ir žinodami, kad pirmoji projektų grupė ar dalis šios grupės projektų (vykdomų pagal 2008 m. paskelbtą kvietimą dalyvauti konkurse) bus baigti 2011 m., ex-post auditui pradėjome ruoštis 2011 m. pradžioje (iš karto po to, kai ex-post audito strategiją patvirtino bendrosios įmonės valdyba) pradėdami rinkti valstybių narių dokumentaciją apie kiekvienos šalies ex-post audito strategiją.

Per 2011 m. gavome tik vieną baigto įgyvendinti projekto sertifikatą ir informaciją apie ex-post auditą, dar 15 atsakymų buvo pateikta per pirmąjį 2012 m. ketvirtį. Išties, 2012 m. balandžio mėn., kai buvo atliekamas auditas, iš valstybių narių gauta informacija buvo neišsami, tačiau reikia pažymėti, kad per 2012 m. šioje srityje padaryta didžiulė pažanga.

4.	Dėl šių priežasčių ir įvertinus tai, kad trūksta dokumentų apie padėtį 2011 m., ex-post audito strategijos vykdymas nepaminėtas vykdomojo direktoriaus patikinimo pareiškime, tačiau, be abejonės, bus įtrauktas į 2012 m. metinę veiklos ataskaitą.

24 dalis

Finansinių taisyklių 10 straipsnio 1 dalis perkelta iš agentūrų veiklą reglamentuojančio finansinio pagrindų reglamento, kuriuo bendroji įmonė visapusiškai vadovaujasi tvarkydama įsipareigojimų asignavimus. Tokį prašymą (dėl mokėjimų asignavimų) valdybai turi pateikti tos agentūros, kurios pajamų perviršį grąžina Europos Komisijai. Bendrosios įmonės ARTEMIS įstatų 15 straipsnyje tokia galimybė uždrausta, išskyrus atvejus, kai įmonės veikla nutraukiama.

28 dalis

Komisijos Vidaus audito tarnyba nuo 2010 m. lapkričio 25 d. atlieka bendrosios įmonės ARTEMIS vidaus auditą ir atsižvelgdama į šios bendrosios įmonės darbuotojų skaičių, maloniai sutiko vykdyti ir šios įmonės vidaus auditoriaus funkcijas. Užsitęsusios Vidaus audito tarnybos ir Komisijos derybos tebevyksta, dėl to šio plano įgyvendinimas vėluoja. Tai patvirtino Vidaus audito tarnyba 2012 m. sausio 25 d. surengtame valdybos posėdyje. Bendroji įmonė tikisi, kad Vidaus audito tarnyba pačiu artimiausiu metu pradės vykdyti šias funkcijas. Iki tol vykdomojo direktoriaus sprendimu ši Vidaus audito tarnybos funkcija vykdoma kolektyviniuose (visos komandos narių) išorės susitikimuose, kuriuose sprendžiami pagrindiniai šio proceso tobulinimo klausimai.

30 dalis

Pritariame šiai pastabai, tačiau siekdami, kad mūsų finansinių taisyklių keitimo procedūra būtų kuo paprastesnė ir vyktų sparčiau, šias taisykles nusprendėme tikslinti baigus dabar vykstančią bendrojo finansinio reglamento peržiūrą, kartu su kitomis pataisomis.

32 dalis

Abiejose ataskaitose (metinėse finansinėse ataskaitose ir metinėje veiklos ataskaitoje) skirtumai atsirado dėl skirtingų taikytų kriterijų. Metinėje veiklos ataskaitoje pateikti visų rūšių kreditų (lėšų) šaltiniai (išnaša po 1 lentele), o metinėse finansinėse ataskaitose nurodytos tik einamųjų metų biudžeto lėšos.

10.1.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 6/9

ATASKAITA

dėl bendrosios įmonės „Švarus dangus“ 2011 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Bendrosios įmonės atsakymais

2013/C 6/02

ĮVADAS

1.	Bendroji įmonė „Švarus dangus“, įsikūrusi Briuselyje, buvo įsteigta 2007 m. gruodžio mėn (1). dešimties metų laikotarpiui.

Bendrosios įmonės „Švarus dangus“ tikslas – spartinti aplinkos neteršiančių oro susisiekimo technologijų kūrimą, patvirtinimą ir demonstravimą ES, siekiant jas kuo greičiau pradėti naudoti (2). Bendrosios įmonės koordinuojama mokslinių tyrimų veikla yra suskirstyta į šešias technologijų sritis arba vadinamuosius integruotųjų technologijų demonstravimo padalinius (ITD padalinius).

3.	Bendrosios įmonės nariai steigėjai yra Komisijos atstovaujama Europos Sąjunga ir sektoriaus partneriai, kaip ITD lyderiai, bei ITD asocijuotieji nariai.

Didžiausias ES įnašas, skirtas bendrajai įmonei „Švarus dangus“, padengiantis einamąsias ir mokslinių tyrimų veiklos išlaidas, yra 800 milijonų eurų iš septintosios bendrosios programos biudžeto (3). Kiti Bendrosios įmonės nariai skiria bent lygiaverčius ES įnašui išteklius, įskaitant nepiniginius įnašus.

5.	Bendroji įmonė savarankiškai pradėjo veikti 2009 m. lapkričio 16 d.

PATIKINIMO PAREIŠKIMĄ PATVIRTINANTI INFORMACIJA

PATIKINIMO PAREIŠKIMAS

Laikydamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 1 dalies nuostatų, Audito Rūmai atliko 2011 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų bendrosios įmonės „Švarus dangus“ metinių finansinių ataskaitų (4), kurias sudaro finansinės atskaitomybės (5) ir biudžeto vykdymo ataskaitos (6), bei jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo auditą.

8.	Pagal Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnio 2 dalį, šis patikinimo pareiškimas teikiamas Europos Parlamentui ir Tarybai (7).

Vadovybės atsakomybė

Direktorius, kaip leidimus duodantis pareigūnas, pagal Bendrosios įmonės finansines taisykles, savo atsakomybe ir neviršydamas patvirtintų asignavimų, vykdo biudžeto pajamas ir išlaidas (8). Direktorius yra atsakingas už tai, kad būtų nustatyta (9) organizacinė struktūra, įdiegtos vidaus valdymo bei kontrolės sistemos ir procedūros, susijusios su galutinių finansinių ataskaitų (10), kuriose nėra reikšmingų dėl sukčiavimo ar klaidų atsiradusių netikslumų, parengimu, ir užtikrintas šiose ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumas ir tvarkingumas.

Auditoriaus atsakomybė

10.	Audito Rūmai, remdamiesi savo audito rezultatais, turi pateikti Bendrosios įmonės metinių finansinių ataskaitų patikimumo bei jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą.

11.

12.

Audito Rūmai savo auditą atlieka taikydami procedūras, skirtas gauti audito įrodymus apie sumas ir kitą informaciją finansinėse ataskaitose bei apie jose atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą. Audito Rūmai pasirenka procedūras ir atlieka finansinių ataskaitų reikšmingų netikslumų ar dėl sukčiavimo ar klaidų atsiradusių neteisėtų ir netvarkingų operacijų rizikos vertinimą vadovaudamiesi audito nuovoka. Kad nustatytų esamomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, Audito Rūmai, atlikdami šiuos rizikos vertinimus, atsižvelgia į subjekto vidaus kontrolės priemones, susijusias su finansinių ataskaitų rengimu ir jų pateikimu. Audito Rūmų audito metu taip pat įvertinamas taikomų apskaitos metodų tinkamumas, vadovybės atliekamų apskaitinių vertinimų pagrįstumas ir bendras finansinių ataskaitų pateikimas.

13.	Audito Rūmai mano, kad gauti audito įrodymai sudaro pakankamą ir tinkamą pagrindą toliau išdėstytoms nuomonėms pagrįsti.

Nuomonė dėl finansinių ataskaitų patikimumo

14.

Audito Rūmų nuomone, Bendrosios įmonės metinės finansinės ataskaitos pagal Įmonės finansinių taisyklių nuostatas visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi jos finansinę būklę 2011 m. gruodžio 31 d. ir su tą dieną pasibaigusiais finansiniais metais susijusių operacijų ir pinigų srautų rezultatus.

Sąlyginės nuomonės dėl finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo pagrindas

15.

2010 m. gruodžio 17 d. Valdybos sprendimu priimta Bendrosios įmonės ex post audito strategija yra pagrindinė operacijų teisėtumo ir tvarkingumo kontrolės priemonė (12). 2012 m. rugsėjo mėn. užbaigti ex post auditai apėmė 44,3 milijono eurų (18,8 % visų išlaidų deklaracijų, kurias Bendroji įmonė gavo 2008, 2009 ir 2010 metais (13)). Šių ex post auditų metu nustatytas klaidų lygis sudarė 6,16 % (14).

Sąlyginė nuomonė dėl ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo

16.	Audito Rūmų nuomone, išskyrus 15 dalyje aprašytų dalykų poveikį, 2011 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų Bendrosios įmonės metinėse finansinėse ataskaitose atspindimos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos.

17.	18–32 dalyse pateiktos pastabos šių Audito Rūmų nuomonių nekeičia.

PASTABOS DĖL BIUDŽETO IR FINANSŲ VALDYMO

Biudžeto vykdymas

18.

2011 m. galutiniame taisomajame biudžete (15) buvo 175 milijonai eurų įsipareigojimų asignavimų ir 159,8 milijono eurų mokėjimų asignavimų. Įsipareigojimų asignavimų panaudojimo lygis sudarė 94 %, o mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis – 64 %. Mokėjimų asignavimų lygis atspindi Bendrosios įmonės veiklos vykdymo vėlavimus. Tarp kvietimų teikti pasiūlymus paskelbimo ir susitarimų dėl dotacijų pasirašymo yra nemažas laiko atotrūkis (16). Žemas biudžeto įvykdymo lygis taip pat atsispindi grynųjų pinigų likutyje, kuris metų pabaigoje sudarė 51 milijoną eurų (32 % 2011 m. turėtų mokėjimų asignavimų) (17).

19.	Bendroji įmonė, pažeisdama savo finansines taisykles, be Valdybos sprendimo į 2012 m. perkėlė 68 milijonus eurų mokėjimų asignavimų (18).

Finansinių ataskaitų pateikimas

20.

Bendroji įmonė labai pavėluotai gavo pagal susitarimus dėl dotacijų su valstybėmis narėmis teikiamas 2011 m. išlaidų deklaracijas. Dėl šio vėlavimo, didelės dalies su 2011 m. galutinėmis finansinėmis ataskaitomis susijusių deklaracijų tvirtinimas nebuvo užbaigtas. Susijusių nepiniginių įnašų (52 milijonų eurų vertės) Valdyba laiku nepatvirtino, ir dėl to jie negalėjo būti užregistruoti kaip grynasis turtas, o turėjo būti rodomi kaip įsipareigojimai „dar nepatvirtinti įnašai“. Dėl to Bendroji įmonė deklaravo neigiamą 18,5 milijono vertės grynąjį turtą. Galutinės finansinės ataskaitos teisingai atspindi šią pereinamą padėtį, kuri nereiškia jokios Bendrosios įmonės nemokumo rizikos.

PASTABOS DĖL BENDROSIOS ĮMONĖS PRIEŽIŪROS IR KONTROLĖS SISTEMŲ PAGRINDINIŲ KONTROLĖS PRIEMONIŲ

21.	Nepaisant 2011 m. padarytos pažangos, Bendroji įmonė dar nėra visapusiškai įdiegusi patikimų vidaus kontrolės ir finansinės informacijos sistemų. Visų pirma būtinos papildomos pastangos atliekant ex ante kontrolės procedūras, taikomas išlaidų deklaracijoms tvirtinti.

22.	2011 m. Bendroji įmonė dar nebuvo įdiegusi naujosios priemonės (19), skirtos su narių ir naudos gavėjų pateiktomis išlaidų deklaracijomis susijusiems duomenims valdyti.

23.

Audito Rūmai išnagrinėjo ex ante kontrolės procedūras, taikomas išlaidų deklaracijoms, kurios buvo pateiktos pagal tris su bendrosios įmonės „Švarus dangus“ nariais pasirašytus susitarimus dėl dotacijų (20). Nustatyti šie trūkumai:

—	kontroliniai sąrašai, naudojami vykdant išlaidų deklaracijų ex ante kontrolę, ne visuomet buvo išsamūs (21),

—	vienu atveju į audito sertifikatą, kuris buvo pateiktas kartu su asocijuotojo nario išlaidų deklaracija, buvo įtrauktos išimtys, turinčios įtakos personalo sąnaudoms ir subrangai. Nebuvo atlikti jokie su šiomis išimtimis susiję išlaidų deklaracijos patikslinimai,

—	priešingai finansinių procedūrų vadovo nuostatoms (22), nėra įrodymų, kad už pagrindinę veiklą atsakingi darbuotojai taip pat tikrintų sutarčių įgyvendinimo finansinius aspektus,

—	mažiausiai trijų operacijų atveju už finansinį patikrinimą atliekančio ir įgaliojimus suteikiančio pareigūnų funkcijas buvo atsakingas administracijos vadovas, o tai prieštarauja finansinių procedūrų vadovo nuostatoms ir pareigų atskyrimo principui.

24.

2012 m. kovo mėn. apskaitos pareigūnas baigė tvirtinti pagrindinius veiklos procesus, kaip to reikalaujama pagal Bendrosios įmonės finansines taisykles (23). Apskaitos pareigūno pateiktoje patvirtinimo ataskaitoje buvo suformuluotos kelios rekomendacijos, visų pirma pagerinti išlaidų deklaracijų tvirtinimo sistemą ir įdiegti priemonę, leidžiančią rengti tinkamas vadovybei skirtas su biudžeto ir apskaitos reikalais susijusias ataskaitas.

KITA

Vidaus audito funkcija ir Komisijos vidaus audito tarnyba

25.	2011 m. dėl ribotų organizacijos išteklių vidaus auditorius turėjo dalyvauti pagrindiniuose Bendrosios įmonės veiklos procesuose, įskaitant 2010 ir 2011 m. finansinių ataskaitų sudarymą ir iš narių gautų išlaidų deklaracijų patvirtinimą.

26.	2011 m. Komisijos vidaus audito tarnyba atliko rizikos vertinimo procedūrą. Remiantis rizikos vertinimo rezultatais, 2011 m. gruodžio 14 d. Valdybai buvo pateiktas tvirtinti 2012–2014 m. strateginis audito planas.

27.	2011 m. kovo 31 d. Valdyba patvirtino Komisijos vidaus audito tarnybos užduočių chartiją. Tačiau Bendrosios įmonės finansinės taisyklės dar nėra iš dalies pakeistos įtraukiant pagrindų reglamento (24) nuostatą, kurioje daroma nuoroda į Komisijos vidaus auditoriaus įgaliojimus.

Narių įnašų mokėjimas

28.	Nebuvo tinkamai taikoma su Bendrosios įmonės einamosiomis išlaidomis susijusių susigrąžinimo pavedimų išdavimo procedūra. Prie rašto, kuriame buvo prašoma, kad nariai sumokėtų savo 2011 m. įnašus, nebuvo pridėta pinigų srautų prognozė, kaip to reikalaujama pagal finansavimo susitarimą.

Atsižvelgimas į ankstesnes pastabas

29.	2011 m. pabaigoje Bendroji įmonė vis dar nebuvo baigusi rengti vidaus procedūrų, skirtų vykdyti nuostatų, susijusių su mokslinių tyrimų rezultatų apsauga, naudojimu ir skleidimu, taikymo priežiūrą (25).

30.	Savo 2011 m. nuomonėje dėl Bendrosios įmonės finansinių taisyklių Audito Rūmai įvardijo kelias sritis, kuriose būtini patobulinimai (26). Finansinės taisyklės nebuvo iš dalies pakeistos siekiant atspindėti Audito Rūmų nuomonėje iškeltus klausimus.

31.	2011 m. Bendroji įmonė parengė veiklos tęstinumo planą ir padarė pažangą formalizuodama IT saugumo politiką. Nors 2011 m. buvo nustatyti svarbiausi veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių plano elementai (27), turi būti dirbama siekiant jį užbaigti ir patvirtinti.

32.	Susitarimas su priimančia valstybe (28) tarp Bendrosios įmonės ir Belgijos institucijų, kuriame susitariama dėl biuro patalpų, privilegijų bei imunitetų ir kitos paramos, buvo pasirašytas 2012 m. vasario 2 d.

Šią ataskaitą priėmė IV kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario dr. Louis GALEA, 2012 m. lapkričio 13 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas

Vítor Manuel da SILVA CALDEIRA

(1) 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 71/2008 dėl bendrosios įmonės „Švarus dangus“ įsteigimo (OL L 30, 2008 2 4, p. 1).

(2) Priede apibendrinta bendrosios įmonės kompetencija, veikla ir turimi ištekliai. Šis priedas pateiktas susipažinti.

(3) Septintoji bendroji programa, kuri buvo patvirtinta Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1982/2006/EB (OJ L 412, 2006 12 30, p. 1), apima visas su moksliniais tyrimais susijusias ES iniciatyvas ir vaidina lemiamą vaidmenį siekiant augimo, konkurencingumo ir užimtumo tikslų. Ji taip pat yra svarbiausias Europos mokslinių tyrimų erdvės ramstis.

(4) Audito Rūmai preliminarias metines finansines ataskaitas gavo 2012 m. kovo 1 d. Su šiomis ataskaitomis pateikiama tų metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita, kurioje, be kita ko, skelbiamas asignavimų įvykdymo lygis.

(6) Biudžeto vykdymo ataskaitas sudaro biudžeto rezultatų ataskaita ir jos priedas.

(7) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(8) Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 33 straipsnis (OL L 357, 2002 12 31, p. 72).

(9) Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 38 straipsnis.

(10) ES įstaigų finansinių ataskaitų pateikimo ir apskaitos taisyklės yra nustatytos Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 VII antraštinės dalies 1 ir 2 skyriuose, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 652/2008 (OL L 181, 2008 7 10, p. 23), ir įtrauktos į bendrosios įmonės finansines taisykles.

(11) Tarptautinė buhalterių federacija (IFAC) ir Tarptautiniai aukščiausiųjų audito institucijų standartai (ISSAI).

(12) Reglamento dėl bendrosios įmonės įsteigimo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „bendroji įmonė „Švarus dangus“ atlieka bendrosios įmonės „Švarus dangus“ finansuojamos mokslinių tyrimų veiklos dalyvių patikrinimus vietoje ir finansinį auditą.“Ex post auditų metu gali būti nustatytos naudos gavėjų deklaruotos netinkamos finansuoti išlaidos, kurioms tuomet yra taikomos susigrąžinimo procedūros.

(13) 2010 metų deklaracijos buvo apmokėtos 2011 metais.

(14) Klaidų lygis apskaičiuojamas pagal perdeklaruotų išlaidų, nustatytų įvairiose išlaidų deklaracijose, svertinį vidurkį, atsižvelgiant į jų sumą.

(15) Jį Valdyba patvirtino 2011 m. gruodžio 14 d.

(16) Vidutinis laikas nuo kvietimo teikti pasiūlymus paskelbimo iki BĮ susitarimų dėl dotacijų pasirašymo buvo 418 dienų 2010 m. paskelbtų kvietimų atveju ir 291 diena pirmojo 2011 m. paskelbto kvietimo atveju.

(17) 2010 m. pabaigoje grynųjų pinigų likutis sudarė 53 milijonus eurų (41 % 2010 m. turėtų mokėjimų asignavimų).

(18) Finansinių taisyklių 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „asignavimai, nepanaudoti finansinių metų, kuriems jie buvo įrašyti, pabaigoje, panaikinami. Kaip nustatyta 27 straipsnyje, atsižvelgiant į bendrosios įmonės poreikius, panaikinti asignavimai gali būti įtraukiami į ne ilgesnio kaip trejų paskesnių finansinių metų laikotarpio įplaukų ir išlaidų sąmatą. Tačiau vadovaujantis ne vėliau kaip vasario 15 d. priimtu Valdybos sprendimu jie gali būti perkelti tik į kitus finansinius metus (…).“

(19) Bendroji įmonė kuria naują priemonę, skirtą su nariais susijusiems duomenims administruoti.

(20) Kiekvieno bendrosios įmonės „švarus dangus“ nario deklaracija vidutiniškai apėmė 30 asocijuotųjų narių išlaidų deklaracijų.

(21) Ne visada buvo dokumentuojami tokie svarbūs elementai kaip veiklos patikinimą atliekančio pareigūno parašas ir finansinį patikrinimą atliekančio pareigūno vykdoma operacijų kontrolinio sąrašo išsamumo peržiūra.

(22) Bendrosios įmonės finansinių procedūrų vadove nurodyta, kad veiklos ir finansinį patikrinimus atliekančių pareigūnų ir įgaliojimus suteikiančio pareigūno funkcijos visuose veiklos išlaidų valdymo lygmenyse yra atskirtos ir kad:

—	„veiklos patikrinimą atliekantis pareigūnas tikrina, ar su byla susiję veiklos (techniniai ir finansiniai) aspektai atitinka sutartus parametrus,

—	patikrinimą atliekantis pareigūnas (administracijos vadovas) tikrina veiklos aspektų atitiktį galiojančioms taisyklėms ir bendrąjį operacijos tvarkingumą,

—	vykdomasis direktorius atlieka visos bylos bendrąją finansinę ir veiklos patikrą“.

(23) BĮ finansinių taisyklių 43 straipsnyje nustatyta, kad apskaitos pareigūnas yra atsakingas už „apskaitos sistemų nustatymą bei tvirtinimą ir atitinkamais atvejais sistemų, kurias įgaliojimus suteikiantis pareigūnas yra nustatęs apskaitos informacijos teikimui ar pagrindimui, tvirtinimą“.

(24) Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002.

(25) Audito Rūmų ataskaitos dėl bendrosios įmonės „Švarus dangus“ 2010 m. metinių finansinių ataskaitų 23 dalis (OL C 368, 2011 12 16, p. 8).

(26) Audito Rūmų nuomonė Nr. 2/2011 dėl bendrosios įmonės „Švarus dangus“ finansinių taisyklių (http://eca.europa.eu).

(27) a) finansinės grandinės užtikrinimas nelaimės atveju; b) duomenų bazių apsaugojimui skirta atsarginių kopijų procedūra reguliariai ir dažnai darant atsargines kopijas ir laikmenas saugant kitose vietose; c) pradinis susitarimas dėl EK įrangos, skirtos užtikrinti prieigą prie finansinių sistemų (ABAC ir SAP) ir interneto, naudojimo.

(28) Audito Rūmų ataskaitos dėl bendrosios įmonės „Švarus dangus“ 2010 m. metinių finansinių ataskaitų 25 dalis.

PRIEDAS

Bendroji įmonė „Švarus dangus“

Kompetencija ir veikla

Sutartyje numatytos Sąjungos kompetencijos sritys

(Ištraukos iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 ir 188 straipsnių)

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1982/2006/EB dėl septintosios bendrosios programos numatoma, kad Sąjunga prisidės kuriant ilgalaikes viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, kurios per bendrąsias įmones, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnyje, galėtų būti įgyvendinamos kaip jungtinės technologijų iniciatyvos.

2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 71/2008 dėl bendrosios įmonės „Švarus dangus“ įsteigimo (OL L 30, 2008 2 4, p. 1).

Bendrosios įmonės kompetencijos sritys

(Tarybos reglamentas (EB) Nr. 71/2008)

Tikslai

—	Bendroji įmonė „Švarus dangus“ turi prisidėti įgyvendinant Septintąją bendrąją programą, visų pirma specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ 7-ąją temą „Transportas“ (įskaitant aeronautiką),

—	spartinti aplinkos neteršiančių oro susisiekimo technologijų kūrimą, patvirtinimą ir demonstravimą ES, siekiant jas kuo greičiau pradėti naudoti,

—	užtikrinti darnų Europos mokslinių tyrimų pastangų įgyvendinimą siekiant gerinti aplinką oro susisiekimo srityje,

—

sukurti iš esmės naujovišką, pažangių technologijų ir natūralaus dydžio parodomųjų pavyzdžių integracija (ITD) pagrįstą oro susisiekimo sistemą, kurios tikslas – mažinti oro susisiekimo priemonių poveikį aplinkai žymiai mažinant triukšmą ir išmetamųjų dujų kiekį, taip pat ekonomiškiau naudojant orlaivių degalus,

—	spartinti naujų žinių kūrimą, naujoves ir mokslinių tyrimų rezultatų diegimą į tinkamą eksploatavimo aplinką patvirtinant tinkamas technologijas ir visiškai integruotą sistemų sistemą, taip stiprinant pramonės konkurencingumą.

Valdymas

—	BĮ valdymo organas yra Valdyba. Vykdomajai darbo grupei vadovauja vykdomasis direktorius. Pramonė atstovaujama įvairiais būdais, kaip antai ITD iniciatyviniai komitetai ir nacionalinių valstybių atstovų grupė.

2011 m. Bendrajai įmonei skirti ištekliai

Biudžetas

192 350 991 euras.

Darbuotojų skaičius 2011 m. gruodžio 31 d.

24 personalo plane skirti etatai (18 laikinųjų darbuotojų ir 6 sutartininkų), iš kurių užimti 23; jie skirti: Pagrindinei veiklai: 9; Administracinei veiklai: 14; Mišriai veiklai: 5

2011 m. veiklos rezultatai ir suteiktos paslaugos

Bendrosios įmonės „Švarus dangus“ metinė veiklos ataskaitą žr. adresu: www.cleansky.eu

Šaltinis: Bendrosios įmonės „Švarus dangus“ pateikta informacija.

BENDROSIOS ĮMONĖS „ŠVARUS DANGUS“ ATSAKYMAI

Sąlyginės nuomonės dėl finansinėse ataskaitose nurodytų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo pagrindas

15 punktas

Bendroji įmonė „Švarus dangus“ palankiai vertina Audito Rūmų teigiamą išvadą dėl visų 2011 m. metinėse finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo, išskyrus su išlaidų deklaracijų patvirtinimu susijusias operacijas.

Bendrosios įmonės naudos gavėjų deklaruotų išlaidų tvirtinimas yra susijęs su tarpiniais ir (arba) galutiniais mokėjimais ir išankstinio finansavimo kompensavimu. 2011 m. bendrosios įmonės „Švarus dangus“ atlikti ex post auditai apėmė bendrosios įmonės (BĮ) vadovybės patvirtintas išlaidas, susijusias su projektų įgyvendinimu 2008, 2009 ir 2010 m. Tik 49,5 % (1) bendrųjų veiklos mokėjimų, kuriuos BĮ atliko nuo programos „Švarus dangus“ pradžios iki 2011 m. gruodžio mėn., buvo susiję su projektų vykdymu 2008, 2009 ir 2010 m.

2011 m. atliktų BĮ ex post auditų metu nustatytas klaidų lygis siekė 6,16 %. Tačiau atsižvelgiant į BĮ įgyvendintus taisomuosius veiksmus, kaip aprašyta toliau šiame komentare, be nustatyto klaidų lygio, vertinant patvirtintų išlaidų deklaracijų teisėtumą ir tvarkingumą reikia apsvarstyti ir kitą rodiklį, t.y. liekamąjį klaidų lygį. Remiantis bendrosios įmonės „Švarus dangus“ patvirtinta ex post auditų strategijoje aprašyta metodika, liekamasis klaidų lygis yra paklaida, liekanti patvirtintose išlaidų deklaracijose po susigrąžinimo mechanizmo taikymo. Kalbant apie 2011 m. atliktus ex post auditus dėl ankstesnių metų išlaidų deklaracijų, liekamasis klaidų lygis yra 4,09%, t. y. gana nedidelė suma, kuriai kyla rizika, palyginti su bendraisiais veiklos mokėjimais įgyvendinant programą „Švarus dangus“ iki 2011 m. pabaigos (2,02 % (2)).

BĮ pripažįsta su audituojamomis išlaidų deklaracijomis susijusių nustatyto ir liekamojo klaidų lygių svarbą ir ketina gerinti ex ante patvirtinimo proceso kokybę.

BĮ ex post auditų procesą įgyvendino 2011 m., praėjus maždaug vieniems metams po to, kai 2009 m. lapkričio mėn. ji tapo nepriklausoma įmone. Į pirmųjų auditų sritį pateko 2010 m. patvirtinimo procesas, pirmasis, kurį atliko BĮ. 2010 m. BĮ tik pradėjo veiklą, ir su dotacijų valdymu susijusios ex ante kontrolės priemonės dar nebuvo visiškai įdiegtos, kad būtų galima valdyti daug dotacijų.

Atsižvelgdama į pirmojo atlikto ex post audito rezultatus, BĮ nori pabrėžti, koks veiksmingas yra šis vidaus kontrolės sistemos aspektas, padėjęs vadovybei atskleisti ir pataisyti BĮ išlaidų deklaracijų ex ante patvirtinimo klaidas. Galutiniai taisomieji veiksmai dar įgyvendinami.

Nuo 2010 m. BĮ gerokai patobulino savo procesus, kuriais valdomas išlaidų deklaracijų patvirtinimas: ji sukūrė tikslines procedūras, įskaitant dotacijų valdymo duomenų bazę, numatant standartinį išlaidų deklaracijų patvirtinimo mechanizmą, kuriuo naudojasi finansų ir projektų pareigūnai.

Po pirmojo ex post audito BĮ sukūrė tinkamas susigrąžinimo priemones, kad susigrąžintų ankstesnes permokas, įskaitant neaudituojamų išlaidų deklaracijų auditų metu nustatytų sisteminių klaidų ekstrapoliavimą. Reikėtų paminėti, kad 75 %. BĮ lėšų skiriama kaip dotacijos įvardytiems naudos gavėjams (bendrosios įmonės „Švarus dangus“ nariams), dalyvaujantiems projektuose „Švarus dangus“ iki programos pabaigos. Todėl BĮ lengviau įgyvendinti taisomąsias priemones susigrąžinant lėšas, kai skiriami tolesni mokėjimai naudos gavėjams.

Vykdant prevenciją, šiuo metu taikomose ex ante išlaidų deklaracijų patvirtinimo procedūrose atsižvelgiama į ankstesnių metų ex post auditų rezultatus, visų pirma, sisteminių klaidų atveju. 2008–2010 m. daugiau nei 80 % nustatytų klaidų buvo sisteminio pobūdžio. Taip BĮ taip pat gali teikti rekomendacijas įvardytiems naudos gavėjams ir išvengti klaidų būsimose išlaidų deklaracijose.

Daug klaidų, nustatytų atliekant 2011 m. ex post auditus (maždaug 50 %), buvo padaryta dėl ankstesnių metų apskaitos duomenų panaudojimo, nes tikrųjų duomenų tuo metu, kai reikėjo teikti finansines ataskaitas, nebuvo. Taikydama ex ante kontrolės priemones, BĮ stebi tolesnių patikslinimų procesą ir kitais ataskaitiniais laikotarpiais užtikrins, kad patikslintos ankstesnių metų išlaidų deklaracijos būtų teikiamos nedelsiant.

BĮ vadovybė mano, kad yra svarbu sukurti daugiametę kontrolės sistemą bendrosios įmonės „Švarus dangus“ dotacijoms valdyti, kurioje būtų atsižvelgiama į galimybes taikyti standartines susigrąžinimo procedūras ir prevencijos priemones. Todėl BĮ vadovybė sukūrė kontrolės mechanizmus ir daugiamečius projekto tikslus, vertinamus taikant visos programos trukmės rodiklius.

Pastabos dėl biudžeto ir finansų valdymo

18 punktas

BĮ siekia, kad derybų, susijusių su kvietimu teikti pasiūlymus, rezultatai būtų veiksmingi ir sėkmingi ir imasi vidaus priemonių, kad patobulintų ir paspartintų šį svarbų mokėjimų naujiems partneriams aspektą. BĮ mano, kad laikotarpio iki dotacijos skyrimo trukmė trumpėja ir įdėmiai stebi šį rodiklį vadovybės lygmeniu (3).

19 punktas

BĮ pripažįsta, kad buvo delsiama priimti Valdybos sprendimą dėl mokėjimų asignavimų perkėlimo į 2012 m. biudžeto planą (4). BĮ biudžeto planavimo ir ataskaitų teikimo ciklo grafikas buvo peržiūrėtas, kad Valdyba laiku patvirtintų į 2013 metus perkeltinas sumas.

20 punktas

2012 m. pirmąjį pusmetį BĮ susidūrė su neįprasta padėtimi, susijusia su narių išlaidų deklaracijų dėl projekto įgyvendinimo 2011 m. gavimu. 2011 m. susitarimų dėl dotacijų nariams finansines ataskaitas, kurios turėjo būti pateiktos 2012 m. kovo 1 d., naudos gavėjai pateikė neįprastai vėluodami beveik 3–4 mėnesius. BĮ kartu su ITD koordinatoriais (konsorciumo vadovais) išnagrinėjo šio vėlavimo priežastį ir šiuo metu imasi veiksmų, kad būtų išvengta panašios situacijos 2013 m. Nuspręsta įgyvendinti šiuos veiksmus:

—	Valdybai pritarus (2012 m. birželio mėn.), bus parengtas naujas aiškus 2013 m. proceso grafikas (2013 m. sausio–birželio mėn.) nustatant vykdymo ir atsakymų teikimo terminus įmonėms ir BĮ,

—	teikdama rekomendacijas ir mokymo paslaugas, BĮ padės pagerinti išlaidų deklaracijų ir su jomis susijusių finansinių ataskaitų sertifikatų (CFS) išsamumą ir kokybę,

—	BĮ vykdys dar atidesnę stebėseną aktyviai padėdama nariams atsakyti į konkrečius klausimus dėl išlaidų tinkamumo. 2012 m. pirmąjį pusmetį dėl išteklių trūkumo to padaryti nebuvo galima,

—	nauja IT priemonė dotacijoms valdyti padės teikti ir tvirtinti išlaidų deklaracijas.

2012 m. pabaigoje vadovybei ir Valdybai patvirtinus gautas išlaidų deklaracijas, su jomis susiję nepiniginiai įnašai bus perkelti į BĮ grynąjį turtą 2012 m. galutinėse finansinėse ataskaitose. Taigi, grynojo turto statusas, pateiktas 2011 m. galutinėse ataskaitose, laikytinas pereinamojo laikotarpio statusu.

Pastabos dėl bendrosios įmonės priežiūros ir kontrolės sistemų pagrindinių kontrolės priemonių

21 punktas

2012 m. pirmąjį ketvirtį, remdamasi ankstesnių metų Europos Audito Rūmų rekomendacijomis, BĮ sukūrė specialią išlaidų deklaracijų patvirtinimo procedūrą, įtraukdama programos pareigūnus į finansinių ataskaitų patvirtinimo procesą (5). Be techninių ataskaitų patvirtinimo, programos pareigūnai tikrina turimą informaciją apie išteklių panaudojimą ir praneša finansų pareigūnams apie jų atlikto patvirtinimo rezultatus. Sukurtos aiškios taisyklės, kuriomis užtikrinamas finansinių ir veiklos patikrinimų aiškumas bei išduodamas leidimas patvirtinti išlaidų deklaracijas. Patobulinta anksčiau naudoto kontrolinio sąrašo forma, kad būtų pateiktas iš tikrųjų įvykdytų patvirtinimo veiksmų įrodymas ir parodyta finansų ir veiklos padalinių sąveika.

22 punktas

Vadovaudamasi savo patirtimi ir ankstesnėmis Audito Rūmų pastabomis dėl su naudos gavėjais susijusių duomenų tvarkymo, BĮ sukūrė specialią priemonę naudos gavėjų duomenims valdyti pagal 2011 m. paskutinio ketvirčio susitarimus dėl dotacijų nariams. Ši priemonė buvo naudojama tvarkant 2011 m. išlaidų deklaracijas 2012 m. antrąjį ketvirtį, ir atlikus koduotų duomenų ir BĮ apskaitos pareigūno kartu su išorės audito įmone parengtų ataskaitų patikimumo bandymus, rezultatai panaudoti 2011 m. galutinėse ataskaitose.

23 punktas

Atsižvelgusi į Audito Rūmų pastabas BĮ ėmėsi veiksmų vidaus tvirtinimo procesams finansų ir veiklos padaliniuose tobulinti. Šiuo metu taikant minėtą dotacijų valdymo priemonę, susiformavo labiau integruotas požiūris į išlaidų deklaracijų ir atitinkamų finansų ir veiklos padalinių metinių techninių ataskaitų patvirtinimą ir tai aiškiau atsispindi procese.

Kalbant apie pareigų atskyrimą, BĮ šiuo metu įgyvendina finansinių grandinių pakeitimus, kad užtikrintų finansų patikrinimo ir įgaliojimų suteikimo funkcijų atskyrimą, tais atvejais, kai nėra įprastų finansų įstaigų.

24 punktas

BĮ atsižvelgia į apskaitos pareigūno rekomendacijas ir, kaip jau minėta, imasi svarbių veiksmų susitarimams dėl dotacijų nariams įgyvendinti, kad būtų galima patobulinti išlaidų deklaracijų patvirtinimą bei reguliariai teikti išsamias ataskaitas BĮ vadovybei.

Kita

25 punktas

2011 m. rugpjūčio mėn. vidaus audito pareigūnas pranešė Valdybai ir BĮ vadovybei apie savo dalyvavimą kai kuriuose pagrindiniuose BĮ finansų valdymo procesuose ir galimus padarinius vidaus audito pareigūno nepriklausomumui. Galimo su tam tikrais procesais susijusio nepakankamo patikinimo rizika bus mažinama prireikus įtraukiant vidaus audito tarnybą.

27 punktas

BĮ pakeis finansų taisykles, kai bus vėl atnaujintas bendrasis finansų reglamentas, kuris šiuo metu yra peržiūrimas (žr. taip pat 30 punktą).

28 punktas

2011 m. įnašų mokėjimo prašymas Komisijai (kaip vienai iš BĮ narių) pateiktas kartu su atitinkama grynųjų pinigų srautų prognoze. Nors grynųjų pinigų srautų nepateikta, prašymas nariams (išskyrus Komisiją) pateiktas kartu su paaiškinimu dėl prašomos sumos ir perskirstymo pagrindo taip pat nurodant kiekvieno nario ar asocijuotojo nario dalį. Be to, remiantis informacija apie ankstesnių metų metines finansines ataskaitas ir Valdybos protokole pateiktą 2011 m. patvirtintą metinį biudžetą, visiems nariams pateikta išsami finansinė informacija. BĮ užtikrins, kad ateityje grynųjų pinigų srautų prognozės būtų teikiamos kartu su mokėjimo prašymais taip pat ir kitiems nariams, ne tik Komisijai.

29 punktas

Bendrosios įmonės „Švarus dangus“ susitarimų dėl dotacijų nariams II priedo „Bendrosios sąlygos“ konkrečios nuostatos dėl tyrimų rezultatų apsaugos, naudojimo ir sklaidos vis dar įgyvendinamos.

Ilgainiui bus sukurta specialioji procedūra, kuria bus apibendrinti BĮ priežiūros vaidmens ir kontrolės priemonių aspektai.

30 punktas

BĮ pakeis finansų taisykles, kai bus vėl atnaujintas bendrasis finansų reglamentas, kuris šiuo metu yra peržiūrimas. Taip BĮ galės įgyvendinti visuotinai pripažintas taisykles ir prireikus pasinaudoti galimybe išaiškinti Audito Rūmų iškeltus klausimus.

31 punktas

Dirbdama bendrame pastate kartu su kitomis BĮ, bendroji įmonė „Švarus dangus“ tęsia darbus rengdama galutinį atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių planą. Numatoma, kad šis darbas bus baigtas iki 2012 m. pabaigos.

(1) 2008–2011 m. bendrieji veiklos mokėjimai sudaro 261 358 871 eurą; 2008–2010 m. galutiniai mokėjimai ir išankstinio finansavimo kompensavimas – 129 295 956 eurus.

(2) = (129 295 956 eurai / 261 385 871 euro) 4,09 % * 100.

(3) Po BĮ įsteigimo laikotarpio iki dotacijos skyrimo trukmė sutrumpėjo nuo 418 iki 268 dienų, turint omeny vėliausią kvietimą teikti paraiškas (10 kvietimas). Taigi padėtis dabar geresnė nei ta, kurią vertino Audito Rūmai.

(4) Valdyba 2011 m. metinį biudžeto planą iš tikrųjų patvirtino 2010 m. gruodžio mėn. Į jį buvo įtraukta perkeltinų sumų sąmata.

(5) Procedūra „Švarus dangus“ Nr. 2.9.1, tarpinė procedūra iš narių gautoms finansinėms ataskaitoms patvirtinti dėl 2011 m. susitarimų dėl dotacijų nariams vykdymo ir dėl ankstesnių metų susitarimų dėl dotacijų nariams patikslinimų.

10.1.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 6/18

ATASKAITA

dėl bendrosios įmonės ENIAC 2011 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su bendrosios įmonės atsakymais

2013/C 6/03

ĮVADAS

1.	Europos bendroji įmonė, skirta įgyvendinti nanoelektronikos jungtinę technologijų iniciatyvą (bendroji įmonė ENIAC), įsikūrusi Briuselyje, buvo įsteigta 2007 m. gruodžio mėn (1), 10 metų laikotarpiui.

Pagrindinis Bendrosios įmonės tikslas yra apibrėžti ir įgyvendinti „mokslinių tyrimų darbotvarkę“ siekiant plėtoti pagrindinius su nanoelektronika susijusius gebėjimus įvairiose taikymo srityse, kad būtų stiprinamas Europos konkurencingumas ir tvarumas bei skatinamas naujų rinkų atsiradimas ir visuomenei naudingas pritaikymas (2).

Bendrosios įmonės narės steigėjos yra Europos Sąjunga, kuriai atstovauja Komisija, taip pat Belgija, Estija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Airija, Italija, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė bei Europos nanoelektronikos veiklos asociacija (AENEAS). Bendrosios įmonės ENIAC nariais gali tapti kitos valstybės narės ir asocijuotosios šalys, taip pat bet kuri kita šalis ar juridinis asmuo, galintis reikšmingai finansiškai prisidėti, kad būtų pasiekti Bendrosios įmonės tikslai.

Didžiausias ES įnašas, skirtas padengti bendrosios įmonės ENIAC einamąsias ir mokslinių tyrimų veiklos išlaidas, yra 450 milijonų eurų ir yra sumokamas iš Septintosios bendrosios programos biudžeto (3). Didžiausias AENEAS įnašas, skirtas einamosioms Bendrosios įmonės išlaidoms padengti, yra 30 milijonų eurų. ENIAC valstybės narės turi teikti nepiniginius įnašus einamosioms išlaidoms padengti (sudarydamos palankesnes sąlygas projektams įgyvendinti) ir finansinius įnašus, kurie ne mažiau kaip 1,8 karto viršija ES įnašą. Nepiniginius įnašus taip pat turi teikti mokslinių tyrimų organizacijos, dalyvaujančios projektuose. Mokslinių tyrimų projektuose dalyvaujančios organizacijos turi teikti nepiniginius įnašus, kurie neturi būti mažesni nei Komisijos ir valstybių narių įnašai.

5.	Bendrajai įmonei finansinė autonomija buvo suteikta 2010 m. liepos 26 d.

PATIKINIMO PAREIŠKIMĄ PATVIRTINANTI INFORMACIJA

Audito Rūmų taikomas audito metodas apima analitines audito procedūras, operacijų testavimą Bendrosios įmonės lygmeniu ir pagrindinių priežiūros ir kontrolės sistemų kontrolės priemonių vertinimą. Be to, prireikus, naudojami iš kitų auditorių darbų gauti įrodymai ir atliekama vadovybės pareiškimų analizė.

PATIKINIMO PAREIŠKIMAS

Laikydamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 1 dalies nuostatų, Audito Rūmai atliko 2011 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų bendrosios įmonės ENIAC metinių finansinių ataskaitų (4), kurias sudaro finansinės atskaitomybės (5) ir biudžeto vykdymo (6) ataskaitos, bei jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo auditą.

8.	Pagal Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnio 2 dalį, šis patikinimo pareiškimas teikiamas Europos Parlamentui ir Tarybai (7).

Vadovybės atsakomybė

Direktorius, kaip leidimus duodantis pareigūnas, pagal Bendrosios įmonės finansines taisykles, savo atsakomybe ir neviršydamas patvirtintų asignavimų, vykdo biudžeto pajamas ir išlaidas (8). Direktorius yra atsakingas už tai, kad būtų nustatyta (9) organizacinė struktūra, įdiegtos vidaus valdymo bei kontrolės sistemos ir procedūros, susijusios su galutinių finansinių ataskaitų (10), kuriose nėra reikšmingų dėl sukčiavimo ar klaidų atsiradusių netikslumų, parengimu, ir užtikrintas šiose ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumas ir tvarkingumas.

Auditoriaus atsakomybė

10.	Audito Rūmai, remdamiesi savo audito rezultatais, turi pateikti Bendrosios įmonės metinių finansinių ataskaitų patikimumo bei jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą.

11.

Audito Rūmai savo auditą atliko vadovaudamiesi IFAC ir ISSAI (11) tarptautiniais audito standartais bei etikos kodeksais. Pagal šiuos standartus reikalaujama, kad Audito Rūmai laikytųsi etikos ir profesinių reikalavimų bei planuotų ir atliktų auditą tokiu būdu, kad būtų gautas pakankamas patikinimas, jog finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų netikslumų, o jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos.

12.

Audito Rūmai savo auditą atlieka taikydami procedūras, skirtas gauti audito įrodymus apie sumas ir kitą informaciją finansinėse ataskaitose bei apie jose atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą. Audito Rūmai pasirenka procedūras ir atlieka finansinių ataskaitų reikšmingų netikslumų ar dėl sukčiavimo ar klaidų atsiradusių neteisėtų ir netvarkingų operacijų rizikos vertinimą vadovaudamiesi audito nuovoka. Kad nustatytų esamomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, Audito Rūmai, atlikdami šiuos rizikos vertinimus, nagrinėja subjekto vidaus kontrolės aspektus, susijusius su finansinių ataskaitų rengimu ir jų pateikimu. Audito Rūmų audito metu taip pat įvertinamas taikomų apskaitos metodų tinkamumas, vadovybės atliekamų apskaitinių vertinimų pagrįstumas ir bendras finansinių ataskaitų pateikimas.

13.	Audito Rūmai mano, kad gauti audito įrodymai sudaro pakankamą ir tinkamą pagrindą toliau išdėstytoms nuomonėms pagrįsti.

Nuomonė dėl finansinių ataskaitų patikimumo

14.

Audito Rūmų nuomone, Bendrosios įmonės metinėse finansinėse ataskaitose jos finansinė būklė 2011 m. gruodžio 31 d. ir su tą dieną pasibaigusiais finansiniais metais susijusių operacijų ir pinigų srautų rezultatai, vadovaujantis jos finansinių taisyklių nuostatomis, visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai.

Sąlyginės nuomonės dėl atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo pagrindas

15.

2010 m. lapkričio 18 d. Valdybos sprendimu priimta Bendrosios įmonės ex post audito strategija (12) yra pagrindinė atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo kontrolės priemonė (13). 2011 m. atlikti mokėjimai, susiję su išlaidų patvirtinimo sertifikatais, kuriuos išdavė valstybių narių nacionalinės finansavimo institucijos (NFI), siekė 6,8 milijono eurų, o tai sudaro 45 % visų pagrindinei veiklai skirtų mokėjimų. Ex post audito strategija pradėta įgyvendinti 2011 m.

16.

Projektų išlaidų deklaracijų auditas buvo perduotas valstybių narių NFI. Su NFI pasirašytuose administraciniuose susitarimuose nėra nustatytos su ex post auditais susijusios praktinio pobūdžio priemonės. Prieš pasibaigiant auditui (2012 m. rugsėjo mėn.) Bendroji įmonė nebuvo gavusi pakankamos informacijos, susijusios su NFI audito strategijomis (14), ir negalėjo įvertinti, ar ex post audito strategija suteikia pakankamą patikinimą dėl atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo (15). Be to, NFI neatliko nė vieno ex post audito dėl dotacijų, sumokėtų iki 2011 m. pabaigos.

17.	Su Bendrosios įmonės ex post audito strategijos įgyvendinimu susijusi turima informacija nėra pakankama, kad būtų galima padaryti išvadą, kad ši pagrindinė kontrolės priemonė yra veiksminga.

Sąlyginė nuomonė dėl finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo

18.	Audito Rūmų nuomone, išskyrus sąlyginę nuomonę pagrindžiančiose 15–17 dalyse nurodytų klausimų galimą poveikį, 2011 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų Bendrosios įmonės metinėse finansinėse ataskaitose atspindimos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos.

19.	20–33 dalyse pateiktų pastabų turinys nekeičia Audito Rūmų nuomonių.

PASTABOS DĖL BIUDŽETO IR FINANSŲ VALDYMO

Biudžeto vykdymas

20.

Galutiniame 2011 m. biudžete buvo nustatyti atitinkamai 66 milijonus ir 35 milijonus eurų sudarantys įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai. Numatytų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis atitinkamai buvo 97 % ir 48 % (16). Iš pagrindinei veiklai numatytų 63,6 milijono eurų įsipareigojimų asignavimų 20,1 milijono eurų buvo įgyvendinti kaip bendrieji įsipareigojimai pagal pirmąjį 2011 m. kvietimą teikti pasiūlymus ir 42,2 milijono eurų buvo įgyvendinti kaip bendrieji įsipareigojimai pagal antrąjį 2011 m. kvietimą teikti pasiūlymus.

21.

Nustatyta, kad panaikinant nepanaudotus asignavimus nebuvo taikomos tinkamos procedūros ir buvo kontrolės trūkumų. Asignavimai, kurie turėjo būti įgyvendinti iki 2010 m. pabaigos, ir asignavimai, kurie turėjo būti įgyvendinti iki 2011 m. pabaigos, buvo panaikinti 2012 m. sausio mėn. Nebuvo panaikinti nepanaudoti 2010 m. pagrindinės veiklos biudžeto eilutėje įrašyti 2,8 milijono eurų bendrieji įsipareigojimai, kurių galutinė įgyvendinimo data buvo 2011 m. gruodžio 31 d.

Kvietimai teikti pasiūlymus

22.

Po 2008, 2009 ir 2010 m. organizuotų kvietimų teikti pasiūlymus buvo pasirašyti susitarimai dėl dotacijų, kurie iš viso sudarė 107,9 milijono eurų arba 25 % maksimalaus Bendrosios įmonės mokslinių tyrimų veiklai skirto ES įnašo (17). 2011 m. buvo paskelbti du kvietimai teikti pasiūlymus, kurie sudarė 62,3 milijono eurų, bet susitarimų dėl dotacijų pasirašymas nebuvo pasibaigęs. 2012 m. buvo paskelbti dar du kvietimai teikti pasiūlymus, kurie sudarė 84,5 milijono eurų. Kad būtų panaudotas visas numatytas 440 milijonų eurų ES įnašas, 2013 m. paskelbtų kvietimų teikti pasiūlymus biudžetas turėtų sudaryti 185,3 milijono eurų (42 %).

PASTABOS DĖL BENDROSIOS ĮMONĖS PRIEŽIŪROS IR KONTROLĖS SISTEMŲ PAGRINDINIŲ KONTROLĖS PRIEMONIŲ

23.	Bendroji įmonė dar nėra visapusiškai įdiegusi veiksmingų ir efektyvių vidaus kontrolės priemonių ir finansinės informacijos sistemų. Tai lėmė reikšmingas klaidas ir vėlavimus rengiant finansines ataskaitas. Prieš patvirtinant galutines finansines ataskaitas šios klaidos buvo ištaisytos.

24.

2010 m. gruodžio 20 d. Bendrosios įmonės apskaitos pareigūnas patvirtino finansines ir apskaitos sistemas (ABAC ir SAP). Tačiau 2011 m. nebuvo patvirtintos finansinę informaciją suteikiančios pagrindinės veiklos procedūros, visų pirma procedūra, suteikianti finansinę informaciją apie išlaidų deklaracijų, gautų iš nacionalinių finansavimo institucijų, patvirtinimą ir apmokėjimą.

KITI KLAUSIMAI

Vidaus audito skyrius ir Komisijos vidaus audito tarnyba

25.	Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama bendroji įmonė ENIAC, 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Bendroji įmonė ENIAC turi savo vidaus audito skyrių. Tačiau 2011 m. pabaigoje šis svarbus vidaus kontrolės sistemos elementas dar nebuvo įdiegtas.

26.	2011 m. Komisijos vidaus audito tarnyba atliko rizikos vertinimo procedūrą. Remiantis rizikos vertinimo rezultatais, 2011 m. lapkričio 22 d. Valdybai buvo pateiktas 2012–2014 m. strateginis audito planas.

27.	2010 m. lapkričio 18 d. Valdyba patvirtino Komisijos vidaus audito tarnybos užduočių chartiją. Tačiau Bendrosios įmonės finansinės taisyklės dar nėra iš dalies pakeistos įtraukiant pagrindų reglamento (18) nuostatą, kurioje daroma nuoroda į Komisijos vidaus auditoriaus įgaliojimus.

ENIAC valstybių narių įnašas

28.

Bendrosios įmonės ENIAC įstatuose nustatyta, kad visi ENIAC valstybių narių finansiniai įnašai turi būti mažiausiai 1,8 karto (19) didesni už ES finansinį įnašą, o Bendrosios įmonės dotacijos gali sudaryti ne daugiau kaip 16,7 % visų projektams skirtų finkamų finansuoti išlaidų. Po pirmųjų penkių kvietimų teikti pasiūlymus ENIAC valstybių narių finansinis įnašas sudarė 1,55 ES finansinio įnašo.

29.

Priešingai nei nustatyta bendrosios įmonės ENIAC įstatuose (20), užuot suteikusi nacionalinį finansavimą, Graikija savo nacionalinius įnašus Graikijos ENIAC projektų naudos gavėjams finansuoja iš ES struktūrinių fondų (21). Bendroji įmonė sutiko, kad Graikija toliau dalyvautų ENIAC projektuose, tačiau Bendroji įmonė nefinansuoja Graikijos paramos gavėjų, kadangi bendrasis finansavimas iš kitų ES finansavimo šaltinių nėra leidžiamas (22).

Metinė veiklos ataskaita

30.

Pagal Bendrosios įmonės įstatų 19 straipsnio 4 dalį ir jos finansinių taisyklių 40 straipsnį vykdomasis direktorius turi parengti metinę veiklos ataskaitą. Metinėje veiklos ataskaitoje nurodomi veiklos rezultatai, remiantis nustatytais tikslais, su šia veikla susijusi rizika, suteiktų išteklių panaudojimas ir vidaus kontrolės sistemos veiksmingumas bei efektyvumas. Joje taip pat patvirtinama, kad ataskaitoje pateikta informacija tikrai ir teisingai atspindi esamą padėtį, nebent su konkrečiomis pajamų ir išlaidų sritimis susijusiose išlygose būtų nurodyta kitaip.

31.

Metinėje veiklos ataskaitoje nėra pateiktas vidaus kontrolės sistemos efektyvumo ir veiksmingumo įvertinimas. Nustatyti šie metinės veiklos ataskaitos trūkumai:

—	su ex post audito strategijos įgyvendinimu susijusi turima informacija nėra pakankama, kad būtų galima padaryti išvadą, ar ši pagrindinė kontrolės priemonė yra veiksminga, todėl turėjo būti pateikta išlyga,

—

nebuvo pateikta informacija apie apskaitos pareigūno atliekamą finansinių ir apskaitos sistemų dalinį patvirtinimą. Apskaitos pareigūnas patvirtino tik tą sistemų dalį, kurią tiesiogiai kontroliuoja Bendroji įmonė, bet ne sistemas, kuriomis remiantis gaunama informacija iš nacionalinių finansavimo institucijų (žr. 24 dalį),

—	nebuvo pateikta išlyga dėl nustatytų su apskaitos ir finansinių ataskaitų teikimu susijusių kontrolės trūkumų (žr. 23 dalį).

Atsižvelgimas į ankstesnes pastabas

32.	2011 m. Bendroji įmonė parengė veiklos tęstinumo planą ir padarė pažangą formalizuodama IT saugumo politiką. Turi būti toliau tęsiamas darbas, siekiant užbaigti veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių planą.

33.	Susitarimas su priimančia valstybe (23) tarp Bendrosios įmonės ir Belgijos institucijų, kuriame susitariama dėl administracinių patalpų, privilegijų ir imunitetų ir kitos teiktinos pagalbos, buvo pasirašytas 2012 m. vasario 2 d.

Šią ataskaitą priėmė Audito Rūmai 2012 m. lapkričio 15 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas

Vítor Manuel da SILVA CALDEIRA

(1) 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 72/2008 dėl bendrosios įmonės ENIAC įsteigimo (OL L 30, 2008 2 4, p. 21).

(2) Priede apibendrinta Bendrosios įmonės kompetencija, veikla ir turimi ištekliai. Šis priedas pateiktas susipažinti.

(3) Septintoji bendroji programa, kuri buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1982/2006/EB (OL L 412, 2006 12 30, p. 1), į vieną kategoriją sujungia visas su moksliniais tyrimais susijusias ES iniciatyvas ir vaidina lemiamą vaidmenį siekiant augimo, konkurencingumo ir užimtumo tikslų. Ji taip pat yra svarbiausias Europos mokslinių tyrimų erdvės ramstis.

(4) Negalutines metines finansines ataskaitas Audito Rūmai gavo 2012 m. kovo 30 d. Su šiomis ataskaitomis pateikiama finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita, kurioje be kita ko pateikta papildoma ataskaita apie asignavimų vykdymo lygį.

(6) Biudžeto vykdymo ataskaitas sudaro biudžeto rezultatų ataskaita ir jos priedas.

(7) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(8) Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 33 straipsnis (OL L 357, 2002 12 31, p. 72).

(9) Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 38 straipsnis.

(10) ES įstaigų finansinių ataskaitų pateikimo ir apskaitos taisyklės yra nustatytos Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 652/2008 (OL L 181, 2008 7 10, p. 23), VII antraštinės dalies 1 ir 2 skyriuose, ir yra įtrauktos į Bendrosios įmonės finansines taisykles.

(11) Tarptautinė buhalterių federacija (IFAC) ir Tarptautiniai aukščiausiųjų audito institucijų standartai (ISSAI).

(12) Bendrosios įmonės ENIAC ex post audito strategijoje nustatyta, kad Bendroji įmonė „siekia gauti pakankamą informaciją, susijusią su ex post audito procedūra, kuri taikoma ENIAC valstybėse narėse, siekiant įvertinti nacionalinių procedūrų tinkamumą suteikti pakankamą patikinimą dėl su bendrosios įmonės ENIAC projektais susijusių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo.“

(13) Reglamento (EB) Nr. 72/2008 12 straipsnyje nustatyta, kad Bendroji įmonė „užtikrina, kad jos narių finansiniai interesai būtų deramai saugomi atliekant arba pavedant atlikti tinkamą vidaus ir išorės kontrolę“ ir kad ji „atlieka bendrosios įmonės ENIAC viešojo finansavimo gavėjų patikrinimus vietoje ir jų finansinį auditą. Šiuos patikrinimus ir auditą atlieka arba tiesiogiai bendroji įmonė ENIAC, arba jos vardu ENIAC valstybės narės.“

(14) Bendroji įmonė buvo gavusi informaciją apie audito strategijas iš septynių iš dvidešimt dviejų NFI. Iš septynių NFI gauti dokumentai daugeliu atvejų buvo nepakankami, kad Bendroji įmonė galėtų įvertinti nacionalines procedūras, nes nebuvo pateikta praktinė informacija apie audito priemones (t. y. audito metodą ir metodiką, imties dydį, finansinių patikrų, kurias turi atlikti NFI, rūšį ir kt.).

(15) Europos Komisijos vidaus audito tarnyba įvertino ENIAC valstybių narių audito strategijas. 2012 m. birželio mėn. ji padarė išvadą, kad dabartinė ex post strategija nesuteikia būtinos informacijos, kad būtų galima gauti pakankamą patikinimą. Todėl ex post audito strategija buvo peržiūrėta ir operacijų testai bus atliekami atrankos pagrindu reikalaujant, kad NFI pateiktų išsamią informaciją apie auditą ir atliktas patikras.

(16) Palyginti žemą pagrindinei veiklai skirtų mokėjimų įvykdymo lygį sąlygoja tai, kad ENIAC atliekami mokėjimai priklauso nuo pavėluotai pateikiamų nacionalinių institucijų sertifikatų ir vėlavimų valstybių narių lygmeniu pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl dotacijų.

(17) Pagal Reglamento (EB) Nr. 72/2008 5 straipsnį ir jo priedo 11 straipsnio 5 dalį maksimalus ES įnašas bendrajai įmonei ENIAC, skirtas einamosioms išlaidoms padengti bei mokslinių tyrimų veiklai remti, yra 450 milijonų eurų, iš kurių einamosioms išlaidoms skirtas įnašas sudaro ne daugiau kaip 10 milijonų eurų. Jei einamosioms išlaidoms skirto įnašo dalis yra nepanaudojama, ji gali būti skirta mokslinių tyrimų veiklai.

(18) Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002.

(19) Reglamento (EB) Nr. 72/2008 priede pateiktų įstatų 11 straipsnio 6 dalies b punktas.

(20) Reglamento (EB) Nr. 72/2008 priede pateiktų įstatų 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „po bendrosios įmonės ENIAC paskelbtų kvietimų teikti pasiūlymus atrinktų projektų viešąjį finansavimą sudaro nacionaliniai ENIAC valstybių narių finansiniai įnašai ir (arba) bendrosios įmonės ENIAC finansinis įnašas. Bet kokia viešoji parama pagal šią iniciatyvą, kai taikytina, nepažeidžia procedūrinių ir materialinių valstybės pagalbos taisyklių.“

(21) Bendras Graikijos dalyvavimo ENIAC 2008, 2009 ir 2010 m. kvietimų projektuose biudžetas yra 9,7 milijono eurų (jį sudaro 4,4 milijono eurų nacionalinės lėšos, 1,6 milijono eurų Bendrosios įmonės įnašas ir likusioji projektų dalyvių dalis).

(22) 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (OL L 210, 2006 7 31, p. 25) 54 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „išlaidos, kurias fondai bendrai finansuoja, negali būti finansuojamos kito Sąjungos finansinio instrumento lėšomis.“

(23) Audito Rūmų ataskaitos dėl 2010 finansinių metų bendrosios įmonės ENIAC metinių finansinių ataskaitų su Bendrosios įmonės atsakymais 25 dalis (OL C 368, 2011 12 16, p. 48).

PRIEDAS

Bendroji įmonė ENIAC (Briuselis)

Kompetencija ir veikla

Sutartyje numatytos Sąjungos kompetencijos sritys

(Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnis)

Bendroji įmonė yra Bendrijos įstaiga, todėl jos biudžeto vykdymą tvirtins Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į specifiškumą, atsirandantį dėl to, kad BTI veikia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pagrindu, visų pirma naudojant privačiojo sektoriaus lėšas.

Bendroji įmonė ENIAC buvo įsteigta 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 72/2008 (OL L 30, 2008 2 4, p. 21).

Bendrosios įmonės kompetencijos sritys

(Tarybos reglamentas (EB) Nr. 72/2008)

Tikslai

Bendroji įmonė ENIAC prisideda prie Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) ir specialiosios programos "Bendradarbiavimas" temos "Informacijos ir ryšių technologijos" įgyvendinimo. Visų pirma ji:

—	apibrėžia ir įgyvendina mokslinių tyrimų darbotvarkę, skirtą pagrindinių technologijų, susijusių su nanoelektronika įvairiose taikymo srityse, plėtrai, siekiant skatinti Europos konkurencingumą bei tvarumą ir sudaryti sąlygas naujų rinkų atsiradimui bei visuomenei naudingam pritaikymui,

—	remia veiklą, būtiną mokslinių tyrimų darbotvarkei įgyvendinti (toliau - MTTP veikla), visų pirma suteikdama finansavimą pagal paskelbtus konkurencingus kvietimus teikti pasiūlymus atrinktų projektų dalyviams,

—	skatina viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, skirtą telkti ir koncentruoti Bendrijos, atskirų šalių ir privačių veikėjų pastangas, didinti bendras investicijas į MTTP nanoelektronikos srityje ir skatinti viešojo bei privačiojo sektorių bendradarbiavimą,

—	užtikrina nanoelektronikos BTI veiksmingumą ir pastovumą,

—	siekia Europos pastangų, susijusių su MTTP nanoelektronikos srityje, sinergijos ir koordinavimo, įskaitant laipsnišką susijusios veiklos šioje srityje, šiuo metu įgyvendinamos pagal tarpvyriausybines MTTP schemas (EUREKA), integraciją į bendrosios įmonės ENIAC veiklą.

Valdymas

Nariai

2011 m. pabaigoje bendrosios įmonės ENIAC nariai buvo pramonei atstovaujanti asociacija AENEAS, Europos Komisijos atstovaujama Europos Sąjunga ir ENIAC valstybės narės (Austrija, Belgija, Čekijos Respublika, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakijos Respublika, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė).

Valdyba

Valdybą sudaro bendrosios įmonės ENIAC narių atstovai ir Pramonės ir mokslinių tyrimų komiteto pirmininkas.

Valdyba visiškai atsakinga už bendrosios įmonės ENIAC veiklą ir prižiūri tos veiklos vykdymą.

Viešųjų institucijų valdyba

Viešųjų institucijų valdybą sudaro bendrosios įmonės ENIAC valstybių narių viešosios institucijos.

Pramonės ir mokslinių tyrimų komitetas

Pramonės ir mokslinių tyrimų komiteto narius skiria AENEAS.

Vykdomasis direktorius

Vykdomasis direktorius yra vyriausias pareigūnas, atsakingas už bendrosios įmonės ENIAC kasdienį valdymą ir veikiantis kaip jos teisinis atstovas.

Išorės auditas

Audito Rūmai.

Biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija

Europos Parlamentas, veikiantis rekomendavus Tarybai.

2011 m. bendrajai įmonei skirti ištekliai

Biudžetas

Balsavimu patvirtintas 2011 m. biudžetas eurais:

	Įsipareigojimai	Mokėjimai
I ANTRAŠTINĖ DALIS — Personalo išlaidos	1 488 801,72	1 488 801,72
II ANTRAŠTINĖ DALIS — Administracinės išlaidos	1 142 898,28	1 142 898,28
I ir II ANTRAŠTINĖS DALYS — IŠ VISO	2 631 700,00	2 631 700,00
III ANTRAŠTINĖ DALIS — Veiklos išlaidos	63 646 170,00	32 426 000,00
I, II ir III ANTRAŠTINĖS DALYS — IŠ VISO	66 277 870,00	35 057 700,00

Darbuotojų skaičius 2011 m. gruodžio 31 d.

2011 m. personalo planas

Užimtos darbo vietos — 2011 12 31

Laikinieji darbuotojai

Sutartininkai

Iš viso darbuotojų:

iš kurių užsiima:

—	pagrindine veikla:

—	administracine veikla:

—	mišria veikla:

2011 m. veiklos rezultatai ir suteiktos paslaugos

A VEIKLOS PAŽANGA VYKDANT TIKSLUS

Mokslinių tyrimų darbotvarkės nustatymas

2011 m. pabaigoje atrinktų finansuoti projektų tinkamos išlaidos iš viso sudarė daugiau kaip 1 milijardą eurų. Jos apima visas daugiamečiame strateginiame plane (DSP) apibrėžtas MTTP sritis.

Finansavimo projektų dalyviams skyrimas

Nuo veiklos pradžios BĮ ENIAC projektų dalyviams skirta suma padidėjo nuo 109,3 milijono eurų 2010 m. pabaigoje iki 171,6 milijono eurų. Palyginti su ankstesnių metų rezultatu, 2011 m. buvo pasiektas 85 % padidėjimas. Tai rodo, kad BĮ ENIAC padarė didelę pažangą.

MTTP investicijų nanoelektronikos srityje didinimas

Apie 47 % visų 3 700 MTTP nanoelektronikos srityje 2012 m. dirbančių tyrėjų dalyvaus projektuose, kuriuos atrinko finansuoti BĮ ENIAC, o tai leis pasiekti sinergiją ir koordinuoti Europos MTTP pastangas.

BĮ ENIAC koordinavo savo veiklą visų pirma su EUREKA grupe CATRENE, bendrai organizuodama Europos nanoelektronikos forumą.

Mažųjų ir vidutinių įmonių įsitraukimo skatinimas

MVĮ yra pirmaujančios BĮ ENIAC projektų dalyvės, kurios sudaro 40,7 % dalyvaujančių organizacijų (30,5 % yra universitetai ir mokslinių tyrimų institutai, 28,8 % – stambios pramonės įmonės).

B FUNCIJŲ VYKDYMAS

2011 m. BĮ ENIAC narystė nesikeitė.

Organizacija padarė šią reikšmingą pažangą:

—	persikėlė į Baltojo atriumo pastatą, įrengė naujas biuro patalpas ir IT infrastruktūrą,

—	įdarbino naujus grupės narius ir jiems padėjo integruotis,

—	sklandžiai perėjo prie CIRCABC dokumentų saugyklos,

—	struktūrizavo savo dokumentų valdymà,

—	nustatė savo naujoms užduotims skirtas procedūras,

—	tęsė susitarimų dėl dotacijų sudarymà,

—	po autonomijos suteikimo įvykdė daugiau kaip 1 400 mokėjimų ir už juos atsiskaitė,

—	įvykdė pirmąsias vykdomų projektų technines peržiūras,

—	per vienerius metus paskelbė ir baigė įgyvendinti 2 kvietimus teikti pasiūlymus,

—	patobulino ir paskelbė pagrindinius veiklos rodiklius,

—	surengė didelio masto viešuosius renginius, parengė mažesnės apimties publikacijas ir palankaus įvertinimo sulaukusius pranešimus spaudai.

2011 M. BIUDŽETO VYKDYMAS

Metų pabaigoje BĮ ENIAC buvo prisiėmusi įsipareigojimus dėl visų asignavimų projektams, atrinktiems pagal kvietimus 2011_1 (4 kvietimą) ir 2011_2 (5 kvietimą), ir buvo įvykdžiusi 48,09 % pagrindinei veiklai skirtų mokėjimų.

Šaltinis: Bendrosios įmonės pateikta informacija.

BENDROSIOS ĮMONĖS ENIAC ATSAKYMAI

15–17 dalis.

Jau nuo 2010 m. bendroji įmonė ENIAC kartu su bendrąja įmone ARTEMIS renka svarbią informaciją apie ENIAC valstybėse narėse vykdomas audito procedūras. 2011 m. Komisijos vidaus audito tarnyba (angl. IAS), vykdanti bendrosios įmonės vidaus auditoriaus funkcijas, pagal strateginį audito planą pradėjo konsultacijas siekdama įvertinti, ar remiantis ENIAC valstybėse narėse jau įgyvendinamomis audito strategijomis galima pateikti pagrįstą patikinimą.

Vidaus audito tarnyba vertinimą baigė tik 2012 m. ir priėjo prie išvados, kad taikant šį metodą nebus galima gauti pagrįstam patikinimui pateikti reikalingos informacijos. Todėl bendroji įmonė ENIAC parengė ir pradėjo vykdyti savo ex post audito planą, kuris bus užbaigtas iki šių metų pabaigos.

21 dalis.

2012 m. bendroji įmonė ENIAC pritrūko lėšų ir per vėlai panaikino įsipareigojimus. Siekiant, kad tai nepasikartotų ateityje, buvo imtasi atitinkamų veiksmų, visų pirma vykdytas darbuotojų samdymo planas, apibrėžtos išsamios metų pabaigos užbaigimo valdymo procedūros ir nustatyti griežti terminai.

23 dalis.

Bendroji įmonė ENIAC turi rimtą pagrindą manyti, kad visos jos finansinės operacijos yra tvarkingos ir patikimos. Bendroji įmonė ENIAC nustatė išsamius apskaitos stebėsenos planus, tačiau susidūrė su rimtomis tinkamo finansinių ir apskaitos sistemų administravimo problemomis. Šią padėtį apsunkino tai, kad nebuvo tinkamų mokymo programų, bendrajai įmonei ENIAC taikytinų procedūrų ir naudotojui nebuvo teikiama tinkama pagalba. Vis dėlto visos su šia išvada susijusios minėtos klaidos buvo ištaisytos. Bendroji įmonė ENIAC toliau stengsis šalinti kylančias kliūtis ir greičiau siekti pažangos.

24 dalis.

Praėjus tik trims mėnesiams nuo savo biudžeto vykdymo pradžios, t. y. 2010 m. gruodžio 20 d. (1), apskaitos pareigūnas patvirtino bendrojoje įmonėje ENIAC nustatytas finansines ir apskaitos sistemas. Be to, savo sprendime, kuriuo buvo patvirtintos šios sistemos, apskaitos pareigūnas pateikė įvairių rekomendacijų.

2011 m. bendrojoje įmonėje ENIAC vyko dažni pokyčiai: persikraustyta į naujas patalpas, įdiegtos visiškai naujos finansiniams sandoriams skirtos IT infrastruktūros, vykdytas įdarbinimo procesas, todėl atsirado papildomo darbo registruojant darbuotojus ir apskritai labai padaugėjo darbo. Dėl šių priežasčių finansinės grandinės buvo iš esmės ir nuolat tobulinamos. Nors vidaus kontrolės sistemos toliau griežtinamos ir optimizuojamos, papildomą patvirtinimą tapo įmanoma atlikti 2012 m. po to, kai, pirmą kartą visiškai savarankiškai įvykdžius biudžetą, finansinių grandinių ir sistemų veikla buvo stabilizuota. Papildomas patvirtinimas atliktas 2012 m. birželio 25 d., įskaitant bendrosios įmonės ENIAC vykdomos pagrindinės veiklos ir administracinių procedūrų analizę siekiant patobulinti finansinio valdymo sistemas.

25 dalis.

Vidaus audito tarnybą, kurios funkcijas atlieka Komisijos vidaus audito tarnyba, nuspręsta įsteigti 13-ajame Valdybos posėdyje, įvykusiame 2011 m. vasario 7 d.2011 m. spalio 6 d. Komisijos vidaus audito tarnyba informavo bendrąją įmonę ENIAC, kad vidaus audito struktūros paslaugų teikimas dėl Komisijos tarnybose vykstančių diskusijų „šiuo metu, deja, turi būti sustabdytas“. Kadangi ši funkcija nebuvo atkurta, 2012 m. bendroji įmonė ENIAC savo 2012 m. balandžio 25 d. priimtu sprendimu ENIAC-ED-88-12 vidaus audito struktūros funkcijas paskyrė vykdyti savo darbuotojui.

27 dalis.

Finansinio pagrindų reglamento pakeitimai yra Komisijos kompetencijos sritis. Šiuo metu Komisija galiojantį finansinį pagrindų reglamentą derina su nauju ES bendruoju finansiniu reglamentu. Bendroji įmonė ENIAC iš karto patvirtins peržiūrėtą versiją, kai tik ji bus priimta.

28 dalis.

Bendrosios įmonės ENIAC įnašų kiekvienam projekto dalyviui, kuriuos ji turi sumokėti atsižvelgdama į konkretų kvietimą teikti pasiūlymus, procentinė dalis turi visiškai atitikti projekto dalyvio patiriamų visų tinkamų finansuoti išlaidų procentinį dydį. ENIAC valstybių narių procentinė įnašo dalis ribojama atsižvelgiant į Komisijos reglamente (EB) Nr. 800/2008 konkrečiai nurodyto didžiausio leistino valstybės pagalbos intensyvumo ir bendrosios įmonės ENIAC įnašo skirtumą. Pavyzdžiui, jei bendrosios įmonės ENIAC įnašo procentinė dalis yra 16,7 %, tuomet ENIAC valstybės narės įnašo dydis svyruos nuo 8,3 % (tuo atveju, kai didžiausias leistinas valstybės pagalbos dydis yra 25 %, pvz., stambioms įmonėms vykdant bandomąją taikomąją veiklą) iki 83,3 % (universitetui). Valstybės pagalbos, kurią ENIAC valstybė narė gali skirti, intensyvumo vidurkis yra nenuspėjamas. Jis priklauso nuo atliekamų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pobūdžio, dalyvių statuso ir kiekvieno dalyvio įnašo dydžio. Atsižvelgdama į pastebėtus vidurkio nuokrypius nuo konkrečiai nustatyto koeficiento, kuris yra lygus 1,8, EB 2012 m. pasiūlė sumažinti bendrosios įmonės ENIAC įnašą iki 15 %. Dėl šios priežasties taip pat sumažėjo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros apimtis, o tai prieštarauja bendram uždaviniui – didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą.

29 dalis.

Graikijos dalyvavimo programoje sąlyga neprieštarauja bendrosios įmonės ENIAC įstatams. Programos tikslas ir bendrieji uždaviniai – siekti sinergijos ir koordinavimo kad projektuose dalyvautų kuo daugiau įmonių.

Šiomis aplinkybėmis ir visapusiškai laikantis įstatų, programoje dalyvauja įvairūs juridiniai asmenys, kurie yra teisėti konsorciumo nariai. Konsorciumo nariais jie tampa po to, kai pasirašo prisijungimo formą, nustatytą pavyzdiniame bendrosios įmonės susitarime dėl dotacijų, nors jie negauna jokio finansavimo iš bendrosios įmonės ir nėra pasirašę jokio nacionalinio susitarimo dėl dotacijų. Tai yra regioninę finansinę paramą gaunantys arba šalyse, kurios nepriklauso ENIAC valstybėms narėms, įsisteigę juridiniai asmenys.

Draudimas ENIAC valstybių narių juridiniams asmenims dalyvauti tokiais pagrindais diskriminuotų dalyvius iš ne ENIAC valstybių narių, kurie neprivalo atskleisti savo nacionalinio finansavimo šaltinių, jeigu tokių yra. Tai prieštarautų bendriesiems programos uždaviniams.

31 dalis.

2011 m. metinės veiklos ataskaitos 3.1 skyriuje pateikiama išsami vidaus kontrolės sistemos veiksmingumo ir efektyvumo analizė. 3.1.14 dalyje pateikiama aktuali informacija apie ex post audito veiklą. Finansinių ir apskaitos sistemų statusas, palyginti su praėjusiais metais, dėl 24 dalyje nurodytų priežasčių liko nepakitęs.

Bendrosios įmonės ENIAC įstatų (2) 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „vykdomasis direktorius pateikia metinę veiklos ataskaitą kartu su metine atskaitomybe ir balansu“, todėl bendrosios įmonės ENIAC nuomone, metinės atskaitomybės ir balanso dokumentuose suformuluotos ir nurodytos išlygos taip pat taikomos metinei veiklos ataskaitai, ir jos nebus kartojamos du kartus.

32 dalis.

2011 m. sausio 28 d. bendroji įmonė ENIAC užbaigė ir patvirtino savo veiklos tęstinumo planą ir nustatė konkrečią finansinę grandinę, kurios paskirtis – užtikrinti veiklos tęstinumą krizės atveju. Šių finansinių procedūrų nuostatos sudaro veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių planą ir jis nėra pateikiamas kaip atskiras dokumentas.

Šis planas nuolat peržiūrimas ir tobulinamas; vėliausia peržiūra, per kurią buvo atsižvelgta į svarbius 2011 m. įvykusius pokyčius, užbaigta 2012 m. balandžio 20 d., įskaitant papildomas išsamias nuostatas, susijusias su veiklos atkūrimu po ekstremaliųjų įvykių.

(1) Bendroji įmonė ENIAC gavo įgaliojimus vykdyti savo biudžetą 2010 m. rugsėjo mėn.

(2) Tarybos reglamentas (EB) Nr. 72/2008 (OL L 30, 2008 2 4, p. 21).

10.1.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 6/27

ATASKAITA

dėl Naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės 2011 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Bendrosios įmonės atsakymais

2013/C 6/04

ĮVADAS

1.	Briuselyje įsikūrusi Europos bendroji įmonė, skirta įgyvendinti jungtinę technologijų iniciatyvą „Naujoviški vaistai“ (Bendroji įmonė NVI), buvo įsteigta 2007 m. gruodžio mėn. (1) 10 metų laikotarpiui.

2.	Bendrosios įmonės NVI tikslas – reikšmingai pagerinti vaistų kūrimo proceso efektyvumą ir rezultatyvumą, iškeliant ilgalaikį siekį, kad farmacijos sektorius gamintų veiksmingesnius ir saugesnius naujoviškus vaistus (2).

Bendrosios įmonės steigėjai yra Europos Sąjunga, kuriai atstovauja Komisija, ir Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacija (EFPIA). Paraišką tapti Bendrosios įmonės NVI nariu gali teikti bet kuris juridinis asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai remiantis mokslinius tyrimus ir plėtrą valstybėse narėse ar šalyje, susijusioje su Septintąja bendrąja programa (3).

Maksimalus ES įnašas į Bendrąją įmonę NVI, skirtas padengti veiklos išlaidas ir mokslinių tyrimų veiklą, yra vienas milijardas eurų, mokėtinų iš Septintosios bendrosios programos biudžeto. Kaip narės steigėjos ES ir EFPIA privalo vienodai prisidėti prie veiklos išlaidų, – kiekviena jų skiria ne didesnę kaip 4 % viso ES įnašo sumą. Kiti nariai privalo prisidėti prie veiklos išlaidų proporcingai jų įnašui į mokslinių tyrimų veiklą. Mokslinių tyrimų bendrovės, kurios yra EFPIA narės, privalo prisidėti prie mokslinių tyrimų veiklos nepiniginiais įnašais (4), ne mažesniais kaip ES finansinis įnašas (5).

5.	Bendroji įmonė savarankiškai veikti pradėjo 2009 m. lapkričio 16 d.

PATIKINIMO PAREIŠKIMĄ PATVIRTINANTI INFORMACIJA

PATIKINIMO PAREIŠKIMAS

Laikydamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 1 dalies nuostatų, Audito Rūmai atliko 2011 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų Naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės metinių finansinių ataskaitų (6), kurias sudaro finansinės atskaitomybės (7) ir biudžeto vykdymo (8) ataskaitos, bei jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo auditą.

8.	Pagal Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnio 2 dalį, šis patikinimo pareiškimas teikiamas Europos Parlamentui ir Tarybai (9).

Vadovybės atsakomybė

Direktorius, kaip leidimus duodantis pareigūnas, pagal Bendrosios įmonės finansines taisykles, savo atsakomybe ir neviršydamas patvirtintų asignavimų, vykdo biudžeto pajamas ir išlaidas (10). Direktorius yra atsakingas už tai, kad būtų nustatyta (11) organizacinė struktūra, įdiegtos vidaus valdymo bei kontrolės sistemos ir procedūros, susijusios su galutinių finansinių ataskaitų, kuriose nėra reikšmingų dėl sukčiavimo ar klaidų atsiradusių netikslumų, parengimu (12), ir užtikrintas šiose ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumas ir tvarkingumas.

Auditoriaus atsakomybė

10.	Audito Rūmai, remdamiesi savo audito rezultatais, turi pateikti Bendrosios įmonės metinių finansinių ataskaitų patikimumo bei jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą.

11.

Audito Rūmai savo auditą atliko vadovaudamiesi IFAC ir ISSAI (13) tarptautiniais audito standartais bei etikos kodeksais. Pagal šiuos standartus reikalaujama, kad Audito Rūmai laikytųsi etikos ir profesinių reikalavimų bei planuotų ir atliktų auditą tokiu būdu, kad būtų gautas pakankamas patikinimas dėl to, ar finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų netikslumų, o jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos.

12.

Audito Rūmai savo auditą atlieka taikydami procedūras, skirtas gauti audito įrodymus apie sumas ir kitą informaciją finansinėse ataskaitose bei apie jose atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą. Audito Rūmai pasirenka procedūras ir atlieka finansinių ataskaitų reikšmingų netikslumų ar dėl sukčiavimo ar klaidų atsiradusių neteisėtų ir netvarkingų operacijų rizikos vertinimą vadovaudamiesi audito nuovoka. Kad nustatytų esamomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, Audito Rūmai, atlikdami šiuos rizikos vertinimus, atsižvelgia į subjekto vidaus kontrolės priemones, susijusias su finansinių ataskaitų rengimu ir jų pateikimu. Audito Rūmų audito metu taip pat įvertinamas taikomų apskaitos metodų tinkamumas, vadovybės atliekamų apskaitinių vertinimų pagrįstumas ir bendras finansinių ataskaitų pateikimas.

13.	Audito Rūmai mano, kad gauti audito įrodymai sudaro pakankamą ir tinkamą pagrindą toliau išdėstytoms nuomonėms pagrįsti.

Nuomonė dėl finansinių ataskaitų patikimumo

14.

Sąlyginės nuomonės dėl finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo pagrindas

15.

2010 m. gruodžio 14 d. Valdybos sprendimu priimta Bendrosios įmonės ex post audito strategija yra pagrindinė operacijų teisėtumo ir tvarkingumo kontrolės priemonė (14). 2012 m. rugsėjo mėn. užbaigti ex post auditai apėmė 2,2 milijono eurų (18,8 % priimto pirmojo kvietimo BĮ NVI įnašo, kurį Bendroji įmonė NVI patvirtino 2011 m. birželio mėn.). Šių ex post auditų metu nustatytas klaidų lygis sudarė 6,84 % (15).

Sąlyginė nuomonė dėl finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo

16.	Audito Rūmų nuomone, išskyrus 15 dalyje aprašytų dalykų poveikį, Bendrosios įmonės metinėse finansinėse ataskaitose 2011 m. gruodžio 31 d. atspindimos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos.

17.	18–32 dalyse pateiktos pastabos šių Audito Rūmų nuomonių nekeičia.

PASTABOS DĖL BIUDŽETO IR FINANSŲ VALDYMO

Biudžeto vykdymas

18.

Dėl to, kad prireikė laiko į metinį įgyvendinimo planą įtrauktiniems moksliniams prioritetams nustatyti ir dėl jų susitarti, 2011 m. metinį biudžetą ir įgyvendinimo planą Valdyba patvirtino 2011 m. balandžio 4 d. (16). Dėl to buvo pavėluota paskelbti kvietimus teikti pasiūlymus. Per visus nagrinėjamus metus Bendroji įmonė paskelbė ketvirtą kvietimą teikti pasiūlymus, pasirašė penkis su trečiuoju kvietimu teikti pasiūlymus susijusius susitarimus dėl dotacijų ir aštuonis su antruoju kvietimu teikti pasiūlymus susijusius susitarimus dėl dotacijų.

19.

159 milijonus eurų siekiančių mokslinių tyrimų veiklai skirtų įsipareigojimų asignavimų įvykdymo lygis buvo 66 %; jie buvo įvykdyti prisiėmus bendrąjį įsipareigojimą, kuris buvo taikomas ketvirtajam kvietimui teikti pasiūlymus. Aukštas nepanaudotų administracinio biudžeto asignavimų lygis (44 %) rodo, kad jis nebuvo pagrįstas realistiniais vertinimais.

20.

Į 2011 m. buvo perkelti 2010 finansiniais metais nepanaudoti 117 milijonų eurų siekiantys įsipareigojimų asignavimai ir 65 milijonus eurų siekiantys mokėjimų asignavimai. Į 2012 m. buvo perkelti 2011 finansiniais metais nepanaudoti 62 milijonus eurų siekiantys įsipareigojimų asignavimai ir 11 milijonų eurų siekiantys mokėjimų asignavimai.

Kvietimai teikti pasiūlymus

21.

2008, 2009 ir 2010 m. surengus kvietimus teikti pasiūlymus, 2011 m. pabaigoje buvo pasirašyta 269 milijonų eurų vertės susitarimų dėl dotacijų. 2011 m. buvo paskelbtas ketvirtasis kvietimas teikti pasiūlymus, kuriam iš ES biudžeto buvo numatyta skirti 105 milijonus eurų. 2012 m. buvo paskelbtas penktasis kvietimas teikti pasiūlymus, kuriam iš ES biudžeto buvo numatyta skirti 80 milijonų eurų. Todėl jei kvietimams teikti pasiūlymus skiriamų lėšų kiekis ir toliau bus toks pat, labai tikėtina, kad nebus panaudotas bendras turimas ES įnašas.

Neatitikimai tarp Valdybos sprendimų ir biudžeto ir finansų valdymo ataskaitos

22.

Biudžeto ir finansų valdymo ataskaitoje, bendra skyriaus 30-C2 „Mokslinių tyrimų darbotvarkė“ suma (117 milijonų eurų) yra mažesnė už biudžeto eilutę B03000-C2 (141 milijonas eurų), kuri yra pirmiau minėto skyriaus dalis. Be to, Valdybos 2011 m. sausio 28 d. sprendimas leidžia perkelti tik 115 milijonų eurų įsipareigojimų asignavimų, tuo tarpu biudžeto ir finansų valdymo ataskaitoje atskleistas 117 milijonų eurų perkėlimas.

PASTABOS DĖL BENDROSIOS ĮMONĖS PRIEŽIŪROS IR KONTROLĖS SISTEMŲ PAGRINDINIŲ KONTROLĖS PRIEMONIŲ

23.

2011 m. buvo užfiksuota nemaža su vidaus kontrolės sistemomis susijusi pažanga. Tačiau ir toliau reikia tęsti darbą siekiant nustatyti ir pagrįsti dokumentais biudžeto ir apskaitos procedūras bei susijusias kontrolės priemones. Be to, 2011 m. nebuvo atlikta jokio formalaus vidaus kontrolės sistemos įvertinimo.

24.	2012 m. rugsėjo 27 d. apskaitos pareigūnas pateikė ataskaitą dėl apskaitos sistemos patvirtinimo, kurioje akcentavo reikšmingus trūkumus, kurie turi būti pašalinti (17).

Nepiniginių įnašų vertinimo metodika

25.	2011 m. lapkričio 11 d. Valdyba patvirtino nepiniginių įnašų vertinimo metodiką (18). Nepiniginiai įnašai tvirtinami atliekant ex ante sertifikavimą ir ex post auditus. 2011 m. nebuvo atlikta nei ex ante sertifikavimo, nei ex post audito.

KITA

Vidaus audito funkcija ir Komisijos vidaus audito tarnyba

26.	2011 m. Komisijos vidaus audito tarnyba ir Bendrosios įmonės Vidaus audito skyrius atliko rizikos vertinimą, o 2011 m. lapkričio 3 d. Valdyba patvirtino 2012–2014 m. strateginį audito planą.

27.	2011 m. kovo 8 d. Valdyba patvirtino Komisijos vidaus audito tarnybos užduočių chartiją. Tačiau Bendrosios įmonės finansinės taisyklės dar nėra pakeistos siekiant į jas įtraukti Pagrindų reglamento nuostatą (19).

28.

Bendroji įmonė tapo savarankiška 2009 m. lapkričio mėn., tačiau iki 2012 m. kovo mėn. vidaus patikinimo audito nebuvo atlikusi nei Komisijos vidaus audito tarnyba, nei vidaus audito pareigūnas. Vidaus audito pareigūnas tiesiogiai dalyvavo vykdant pagrindinę veiklą (įgyvendinant ex post strategiją ir pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) sistemą bei peržiūrint nepiniginių įnašų ex ante sertifikatą) ir vykdant kitus konsultavimo įsipareigojimus.

Europos Audito Rūmų audito teisės

29.	Susitarimo dėl dotacijos nuostatose nepripažįstama Audito Rūmų teisė atlikti EFPIA bendrovių nepiniginių įnašų auditą, nepaisant to, kad jie yra įtraukti į NVI finansinės atskaitomybės dokumentus. Apskaičiuota, kad per visą NVI gyvavimo laikotarpį šie įnašai sudarys maždaug vieną milijardą eurų.

Atsižvelgimas į ankstesnes pastabas

30.	2012 m. vasario 2 d. tarp Bendrosios įmonės ir Belgijos buvo sudarytas priėmimo susitarimas dėl biuro patalpų, privilegijų bei imunitetų ir kitos paramos, kurią teiks Belgija.

31.	2011 m. Bendroji įmonė padarė su IT saugumo politikos formalizavimu susijusią pažangą. Tačiau veiklos tęstinumo planas ir veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių planas nebuvo užbaigti.

Metinė veiklos ataskaita

32.

Pagal Bendrosios įmonės įstatų 6 straipsnio 4 dalį ir Bendrosios įmonės NVI finansinių taisyklių 41 straipsnį vykdomasis direktorius privalo parengti metinę veiklos ataskaitą ir patikinimo pareiškimą, kuriame teigiama, kad šioje ataskaitoje pateikta informacija teisingai atspindi tikrąją padėtį, nebent išlygose nurodoma kitaip. Patikimo pareiškimas buvo paskelbtas 2012 m. vasario mėn. be išlygų, nepaisant to, kad trūko informacijos apie ex post audito strategijos, kuri yra pagrindinė veiklos išlaidų kontrolės priemonė, veiksmingumą.

Šią ataskaitą priėmė IV kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Louis GALEA, 2012 m. lapkričio 13 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas

Vítor Manuel da SILVA CALDEIRA

(1) 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2008 dėl Bendrosios įmonės įsteigimo, siekiant įgyvendinti jungtinę technologijų iniciatyvą „Naujoviški vaistai“ (OL L 30, 2008 2 4, p. 38).

(2) Priede apibendrinta Bendrosios įmonės kompetencija, veikla ir turimi ištekliai. Šis priedas pateiktas susipažinti.

(4) Pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2008 dėl Bendrosios įmonės įsteigimo priedo 11 straipsnio 4 dalį, nepiniginiai įnašai yra „nepiniginiai moksliniais tyrimais pagrįstą veiklą vykdančių farmacijos įmonių, kurios yra EFPIA narės, įnašai tokiais ištekliais, kaip personalas, įranga, vartojimo reikmenys ir pan.“ Mokslinių tyrimų bendrovių įnašas yra ne mažesnis už Sąjungos įnašą.

(5) Pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2008 dėl Bendrosios įmonės įsteigimo priedo 11 straipsnio 5 dalį, „dalyvaujančios moksliniais tyrimais pagrįstą veiklą vykdančios farmacijos įmonės, kurios yra EFPIA narės, negali gauti finansinės paramos iš Bendrosios įmonės NVI jokiai veiklai“.

(6) Metines finansines ataskaitas Audito Rūmai gavo 2012 m. liepos 1 d., o šių ataskaitų klaidų ištaisymą – 2012 m. spalio 12 d. Su šiomis ataskaitomis pateikiama finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita, kurioje, be kita ko, skelbiamas asignavimų įvykdymo lygis ir suvestinė informacija apie asignavimų perskirstymus įvairiuose biudžeto straipsniuose.

(7) Finansinę atskaitomybę sudaro balansas, ekonominių rezultatų ataskaita, pinigų srautų lentelė, grynojo turto pokyčių ataskaita ir finansinės atskaitomybės priedas, kuriame pateikiamas pagrindinių apskaitos metodų aprašymas ir kita aiškinamoji informacija.

(8) Biudžeto vykdymo ataskaitas sudaro biudžeto rezultatų ataskaita ir jos priedas.

(9) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(10) Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 33 straipsnis (OL L 357, 2002 12 31, p. 72).

(11) Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 38 straipsnis.

(12) ES įstaigų finansinių ataskaitų pateikimo ir apskaitos taisyklės yra nustatytos Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 VII antraštinės dalies 1 skyriuje, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 652/2008 (OL L 181, 2008 7 10, p. 23), ir įtrauktos į Bendrosios įmonės finansines taisykles.

(13) Tarptautinė buhalterių federacija (IFAC) ir Tarptautiniai aukščiausiųjų audito institucijų standartai (ISSAI).

(14) Reglamento (EB) Nr. 73/2008 dėl Bendrosios įmonės įsteigimo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Bendroji įmonė NVI atlieka bendrosios įmonės NVI finansuojamos mokslinių tyrimų veiklos gavėjų patikrinimus vietoje ir finansinius auditus“. Ex post auditų metu gali būti nustatytos naudos gavėjų deklaruotos netinkamos finansuoti išlaidos, kurioms tuomet yra taikomos susigrąžinimo procedūros.

(15) Klaidų lygis apskaičiuojamas pagal perdeklaruotų išlaidų, nustatytų įvairiose išlaidų deklaracijose svertinį vidurkį pagal jų sumą.

(16) Remiantis NVI finansinių taisyklių 14 straipsniu, kol nebuvo patvirtintas biudžetas, mokėjimams atlikti buvo taikoma 1/12 biudžeto taisyklė.

(17) Pagrindinės apskaitos pareigūno pateiktos pastabos buvo šios: a) metų pabaigoje sukauptoms sumoms apskaičiuoti nenaudojama tiksli ir patvirtinta metodika; b) būtina pagerinti iždo valdymo ir archyvavimo praktiką; c) būtina oficialiai patvirtinti atnaujinto finansinių procedūrų vadovo projektą; d) būtina užtikrinti, kad mokėjimo bylose būtų išsami patvirtinamoji informacija; e) būtina įdiegti IT priemonę, leidžiančią geriau registruoti ir valdyti sutartis ir susitarimus.

(18) Nepiniginiai įnašai – tai juridinių asmenų, dalyvaujančių veikloje, kurios sąnaudų Bendroji įmonė nepadengia, patirtos tinkamos finansuoti išlaidos.

(19) Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002.

PRIEDAS

Naujoviškų vaistų iniciatyvos bendroji įmonė (Briuselis)

Kompetencija ir veikla

Sutartyje numatytos Sąjungos kompetencijos sritys

(Ištraukos iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 ir 188 straipsnių)

187 straipsnis: Sąjunga gali kurti bendras įmones ar kokias nors kitas struktūras, reikalingas Sąjungos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo programoms veiksmingai vykdyti.

188 straipsnis: Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu priima 187 straipsnyje nurodytas nuostatas.

183, 184 ir 185 straipsniuose nurodytas nuostatas Europos Parlamentas ir Taryba priima spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu. Papildomoms programoms priimti reikalingas suinteresuotų valstybių narių sutikimas.

Bendrosios įmonės kompetencijos sritys

Tikslai (Reglamento (EB) Nr. 73/2008 dėl Bendrosios įmonės įsteigimo 2 straipsnis)

Bendroji įmonė NVI prisideda prie Septintosios bendrosios programos ir visų pirma specialiosios programos „Bendradarbiavimas“, įgyvendinančios Septintąją bendrąją programą, temos „Sveikata“ įgyvendinimo. Ji siekia tikslo žymiai pagerinti vaistų kūrimo proceso efektyvumą ir rezultatyvumą, iškeliant ilgalaikį siekį, kad farmacijos sektorius gamintų veiksmingesnius ir saugesnius naujoviškus vaistus. Visų pirma ji:

a)	remia ikikonkurencinius farmacinius mokslinius tyrimus ir plėtrą valstybėse narėse ir šalyse, susijusiose su Septintąja bendrąja programa, koordinuodama veiksmus, kuriais siekiama įveikti vaistų kūrimo proceso mokslinių tyrimų kliūtis;

b)	remia mokslinių tyrimų prioritetų įgyvendinimą, kaip nurodyta jungtinės technologijų iniciatyvos „Naujoviški vaistai“ (toliau – mokslinių tyrimų veikla) mokslinių tyrimų darbotvarkėje, būtent skirdama subsidijas pagal paskelbtus kvietimus teikti pasiūlymus konkurso būdu;

c)	užtikrina, kad jos veikla papildytų kitą pagal Septintąją bendrąją programą vykdomą veiklą,

d)	plėtoja viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, kuria siekiama padidinti investicijas į mokslinius tyrimus biofarmacijos sektoriuje valstybėse narėse ir šalyse, susijusiose su Septintąja bendrąja programa, sutelkdama išteklius ir skatindama viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą;

e)	skatina mažas ir vidutines įmones (MVĮ) dalyvauti jos veikloje, vadovaujantis Septintosios bendrosios programos tikslais.

Uždaviniai (Priedo 1 straipsnis – Bendrosios įmonės, skirtos įgyvendinti jungtinę technologijų iniciatyvą „Naujoviški vaistai“, įstatai)

Pagrindiniai Bendrosios įmonės, skirtos įgyvendinti jungtinę technologijų iniciatyvą „Naujoviški vaistai“ (toliau – Bendrosios įmonės NVI), uždaviniai ir veiklos sritys yra:

a)	užtikrinti jungtinės technologijų iniciatyvos „Naujoviški vaistai“ įsteigimą ir tvarų valdymą;

b)	parengti ir įgyvendinti 18 straipsnyje nurodytą metinį įgyvendinimo planą skelbiant kvietimus teikti projektus;

c)	nuolat peržiūrėti jungtinės technologijų iniciatyvos „Naujoviški vaistai“ mokslinių tyrimų darbotvarkę ir atlikti reikalingus pakeitimus, atsižvelgiant į jos įgyvendinimo metu pasiektus mokslo laimėjimus;

d)	sutelkti reikalingus viešojo ir privačiojo sektorių išteklius;

e)	užmegzti ir plėtoti ilgalaikį Bendrijos, pramonės ir kitų suinteresuotų subjektų, tokių kaip reguliuojančių institucijų, pacientų organizacijų, akademinės bendruomenės ir klinikinių centrų, bendradarbiavimą, taip pat pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimą;

f)	palengvinti nacionalinės ir tarptautinės veiklos koordinavimą šioje srityje;

g)	vykdyti ryšių ir sklaidos veiklą;

h)	palaikyti ryšius ir veikti kartu su valstybėmis narėmis ir Septintosios bendrosios programos asocijuotosiomis šalimis specialiai šiuo tikslu sukurtoje grupėje (toliau – NVI valstybių atstovų grupė);

i)	organizuoti bent kartą per metus susirinkimą (toliau – Suinteresuotų subjektų forumą) kartu su interesų grupėmis, kad suinteresuotiems subjektams būtų užtikrintas Bendrosios įmonės NVI atliekamos mokslinių tyrimų veiklos viešumas ir skaidrumas;

j)	pranešti juridiniams asmenims, kurie su Bendrąja įmone NVI yra sudarę susitarimą dėl subsidijų, apie galimybę skolintis lėšų iš Europos investicijų banko, visų pirma iš pagal Septintąją bendrąją programą sudarytos Rizikos pasidalijimo finansinės priemonės;

k)	skelbti informaciją apie projektus, įskaitant dalyvių pavadinimus ir kiekvienam dalyviui tenkančią Bendrosios įmonės NVI finansinio įnašo sumą;

l)	užtikrinti jungtinės technologijų iniciatyvos „Naujoviški vaistai“ efektyvumą;

m)	vykdyti kitą veiklą, būtiną Reglamento 2 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti.

Valdymas

(Reglamento (EB) Nr. 73/2008 Priedo 4 straipsnis – Bendrosios įmonės, skirtos įgyvendinti jungtinę technologijų iniciatyvą „Naujoviški vaistai“, įstatai)

1. Valdyba

2. Vykdomasis direktorius

3. Mokslinis komitetas

4. Du patariamieji organai

NVI valstybių atstovų grupė ir Suinteresuotųjų subjektų forumas.

5. Vidaus auditas

Europos Komisijos vidaus auditorius

(Reglamento (EB) Nr. 73/2008 Priedo 10 straipsnis – Bendrosios įmonės, skirtos įgyvendinti jungtinę technologijų iniciatyvą „Naujoviški vaistai“, įstatai)

Bendrosios įmonės NVI vidaus audito skyrius

(Reglamento (EB) Nr. 73/2008 6 straipsnis)

6. Išorės auditas

Europos Audito Rūmai

(Prie Reglamento (EB) Nr. 73/2008 pridėtų įstatų 17 straipsnio 5 dalis ir Bendrosios įmonės NVI finansinių taisyklių 126 straipsnis)

7. Biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija

Europos Parlamentas, veikiantis rekomendavus Tarybai.

(Reglamento (EB) Nr. 73/2008 11 straipsnio 4 dalis ir Bendrosios įmonės NVI finansinių taisyklių 129 straipsnis)

2011 m. bendrajai įmonei skirti ištekliai

Biudžetas Galutiniame biudžete buvo 285 379 570 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 88 898 250 eurų mokėjimų asignavimų. Šios sumos apėmė iš 2010 m. perkeltus 116 862 090 eurų įsipareigojimų asignavimus ir 64 506 677 eurų mokėjimų asignavimus.

Darbuotojų skaičius 2011 m. gruodžio 31 d.

personalo plane numatyta 31 darbo vieta (26 laikinieji darbuotojai ir 5 sutartininkai), iš kurių 31 užimta

Darbuotojai:

—	Laikinieji darbuotojai: 26

—	Sutartininkai: 6 (vienas sutartininkas buvo įdarbintas iš anksto siekiant pakeisti motinystės atostogų išeinančią laikinąją darbuotoją)

—	Komandiruoti nacionaliniai ekspertai: 0

—	Vietiniai darbuotojai: 0

kurie užsiima:

—	pagrindine veikla: 6

—	administracine veikla: 8 (1)

—	horizontalia veikla: 17

2011 m. veiklos rezultatai ir suteiktos paslaugos

Paskelbti ar parengti nauji kvietimai teikti pasiūlymus, vertinimai, derybos, dotacijų valdymas, einamieji ryšiai, parama ir gairės naudos gavėjams ir kitiems dalyviams, komunikacija ir posėdžių ir kitų renginių organizavimas su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, taip pat konsultacijos ir pagalba nariams steigėjams, rengiant naujoviškų vaistų mokslinių tyrimų strategiją ir vykdant susijusią veiklą.

Šaltinis: Bendrosios įmonės NVI pateikta informacija.

(1) Tai administracinių padėjėjų, vykdančių administracines užduotis, skaičius.

Šaltinis: Bendrosios įmonės NVI pateikta informacija.

ATSAKYMAI NAUJOVIŠKŲ VAISTŲ INICIATYVOS BENDROJI ĮMONĖ

15 dalis

Bendroji įmonė NVI pritaria teigiamai Audito Rūmų išvadai dėl visų bendrosios įmonės metinėse finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų, išskyrus bendrosios įmonės NVI nustatytas reikšmingas klaidas, susijusias su tarpiniais mokėjimais pagal išlaidų deklaracijas po pirmojo kvietimo teikti pasiūlymus, teisėtumo ir tvarkingumo. 2011 m. tarpiniai mokėjimai sudarė 20 % (15,2 mln. eurų) bendrosios įmonės NVI visos 2011 m. mokėjimų sumos (74,3 mln. eurų) ir 22 % bendrosios įmonės NVI mokėjimų naudos gavėjams sumos (69,0 mln. eurų).

Be to, neginčijant pagal bendrosios įmonės NVI pirminių auditų duomenis Audito Rūmų apskaičiuoto klaidų lygio, reikia pažymėti, kad šių užbaigtų ex post auditų duomenimis nustatytasis ir likutinis klaidų lygiai skaičiuojant pagal bendrosios įmonės NVI ex post audito strategijoje nustatytą metodiką 2012 m. rugsėjo mėn. buvo atitinkamai 4,58 % ir 3,72 %. Šis rezultatas pagrįstas palyginti nedaugelio atliktų auditų duomenimis daugiau dėmesio skiriant naujiems arba auditorių dar netikrintiems pirmųjų NVI projektų naudos gavėjams, su kuriais susijęs klaidų lygis, tikėtina, yra didesnis.

2011 m. – tai pirmieji ištisi metai, kuriais buvo vykdoma ex ante ir ex post kontrolė; auditai buvo pradėti iškart, kai tik patvirtintos ir apmokėtos pirmosios išlaidų deklaracijos pagal projektus, kurie buvo pradėti po pirmojo kvietimo teikti pasiūlymus. Klaidos, apie kurias pranešė Audito Rūmai ir kuriomis remiantis priimta sąlyginė nuomonė, buvo nustatytos bendrosios įmonės NVI vidaus kontrolės sistemoje; tai įrodo šio proceso veiksmingumą. Be to, dėl bendrosios įmonės NVI strategijos ir veiklos daugiamečio pobūdžio turi praeiti daugiau laiko iki bus galima išsamiai įvertinti tokios kontrolės poveikį.

Vis dėlto bendroji įmonė NVI pripažįsta su dotacijų valdymu siejamą riziką ir imasi reikiamų priemonių ex ante bei ex post lygmenimis siekdama atsižvelgti į klaidas, kurios buvo nustatytos užbaigus ex post auditus, ir jas ištaisyti. Taip pat imamasi naujų iniciatyvų užtikrinti, kad dabartinių ir naujų bendrosios įmonės NVI projektų dalyvių veikloje tokios klaidos nesikartotų, be kita ko, toliau stiprinama ex ante kontrolė siekiant geriau nustatyti ir ištaisyti klaidas iki išlaidų deklaracijų patvirtinimo, organizuojami praktiniai seminarai finansinėmis temomis ir rengiamos gairės siekiant informuoti dalyvius padėti jiems geriau suprasti svarbiausius dalykus, pavyzdžiui, dėl išlaidų tinkamumo finansuoti ir dėl būtinybės saugoti reikiamus pateiktų deklaracijų patvirtinamuosius dokumentus. Tai daryti yra dar svarbiau todėl, kad didelė dalyvių dalis yra mažosios ir vidutinės įmonės bei kiti su ES mokslinių tyrimų programomis nesusipažinę subjektai.

19 dalis

Biudžetas buvo sudarytas pagal finansines teisės aktų pasiūlymų pažymas ir įvykdytas laikantis patikimo finansų valdymo principų. Be to, nebuvo prarasta nė kiek veiklos išlaidoms numatytų skirti biudžeto lėšų, o nepanaudotos Europos Komisijos lėšos buvo perduotos mokslinių tyrimų veiklai vykdyti. Taip pat svarbu tai, kad 50 % biudžeto lėšų veiklos išlaidoms skiriama per EFPIA.

21 dalis

2012 m. imtasi veiksmingų priemonių, kuriomis siekiama, kad ES lėšų ir EFPIA narių atitinkamų įnašų natūra būtų panaudota daugiau ir greičiau; šiuo tikslu paskelbti keli kvietimai teikti pasiūlymus. Per 2012 m. jau paskelbti trys kvietimai teikti pasiūlymus ir numatoma paskelbti dar vieną iki 2012 m. pabaigos, tad įgyvendinant NVI programą daroma nemaža pažanga.

22 dalis

Skyriuje 30-C2 „Mokslinių tyrimų darbotvarkė“ nurodyta bendra suma (117 mln. eurų) yra teisinga, o neatitikimas atsirado dėl ABAC sistemos techninės problemos, kuri šiuo metu šalinama. Leidžiamas asignavimų perkėlimas yra deramai išaiškintas Valdybos sprendimo preambulėje, kurioje pažymima, kad bendrosios įmonės NVI įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų dalis liko nepanaudota 2010 m. finansinių metų pabaigoje ir kad manoma, jog šie panaikinti asignavimai turi būti panaudoti 2011 m. Vis dėlto bendroji įmonė NVI būsimus asignavimų perkėlimus sprendime išdėstys aiškiau.

23 dalis

Formalaus vidaus kontrolės sistemos vertinimo darbą vidaus kontrolės koordinatorius atliko per paskutinįjį 2011 m. ketvirtį; šis darbas užbaigtas 2012 m. vasario 13 d., ataskaitos vykdomajam direktoriui patvirtinimo dieną. Tai atitinka požiūrį, kurio numatyta laikytis pagal 15-ąjį vidaus kontrolės standartą ir rengiant metinę 2011 m. veiklos ataskaitą. Pagal 2011 m. veiksmų planą, kuris buvo parengtas ir patvirtintas 2011 m. vasario mėn. ir vėliau atnaujintas gegužės ir spalio mėn., per 2011 m. taip pat buvo reguliariai ir oficialiai tikrinama, kaip įgyvendinamos vidaus kontrolės sistemos.

24 dalis

Šiuo metu rengiamame veiksmų plane atsižvelgiama į apskaitos pareigūno 2012 m. rugsėjo 27 d. rekomendacijas.

25 dalis

Bendrosios įmonės NVI projektuose dalyvaujantys EFPIA nariai pirmąsias savo įnašų natūra deklaracijas pateikė 2012 m. vasario mėn., prieš tai valdybai 2011 m. lapkričio 11 d. patvirtinus šių įnašų vertinimo metodiką. Neskaitant šių deklaracijų ir atitinkamų patvirtintų metodikų ex ante patikrų, pirmas įnašų natūra ex post auditas bus atliktas 2012 m.

26–28 dalys

2012–2014 m. suderintą IAS ir IAC strateginį audito planą valdyba patvirtino 2011 m. lapkričio 3 d. Jis pagrįstas visapusišku rizikos vertinimu, IAS atliktu kartu su bendrosios įmonės NVI vidaus audito skyriumi, kuris užbaigtas 2011 m. rugsėjo mėn. Bendrosios įmonės NVI vidaus audito skyrius per 2011 m. taip pat įvykdė kelis susitarimus, pagal kuriuos, siekiant tobulinti ir stiprinti bendrosios įmonės NVI valdymo, vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas bei procesus, buvo konsultuojamasi vidaus audito klausimais.

Europos Komisijos Vidaus audito tarnyba pirmąjį vidaus auditą atliko 2012 m. antrąjį ketvirtį, o galutinė ataskaita parengta ir vykdomajam direktoriui pateikta liepos mėnesį. Atliekant šį visapusišką vidaus auditą daugiausia dėmesio buvo skiriama deryboms, dotacijų susitarimų rengimui ir bendrosios įmonės NVI išankstinio finansavimo procesų sudedamosioms dalims.

Bendrosios įmonės NVI finansinėse taisyklėse nustatytas vidaus audito vaidmuo taip pat bus atitinkamai pakeistas, kad atitiktų pavyzdinio finansinio reglamento viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystėms, kurį Europos Komisija numato priimti 2013 m., reikalavimus.

29 dalis

Valdybos 2011 m. lapkričio 11 d. patvirtinto iš dalies pakeisto pavyzdinio dotacijos susitarimo nuostatos dėl EFPIA bendrovių įnašų natūra audito atitinka Tarybos reglamento Nr. 73/2008, kuriuo įsteigta bendroji įmonė NVI, 12 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus kriterijus.

Vis dėlto šiuo metu, bent iš principo, Europos Komisijos prašoma patarimo dėl Audito Rūmų teisių atlikti EFPIA bendrovių, kurių bendroji įmonė NVI nefinansuoja, įnašų natūra auditą.

31 dalis

Rengiant bendrosios įmonės NVI veiklos tęstinumo ir veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių planus 2011 m. buvo padaryta nemaža pažanga. Abu planai vėliau užbaigti ir pradėti taikyti dar iki pirmojo 2012 m. ketvirčio.

32 dalis

Ex post auditai buvo pradėti 2011 m. lapkričio mėn.; juos vykdant iki 2012 m. vasario mėn. negauta jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai pareikšti išlygą.

10.1.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 6/36

ATASKAITA

dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2011 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų, su Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės atsakymais

2013/C 6/05

ĮVADAS

1.	Europos ITER (1) įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė įsteigta 2007 m. kovo mėn (2). 35 metų laikotarpiui. Nors didžioji branduolių sintezės infrastruktūros dalis bus pastatyta Kadaraše Prancūzijoje, bendrosios įmonės būstinė yra Barselonoje.

Bendrosios įmonės užduotys yra (3):

a)	teikti Euratomo įnašą Tarptautinei ITER branduolių sintezės energijos organizacijai (4);

b)	teikti Euratomo įnašą „platesnio požiūrio“ veiklai (papildomiems branduolių sintezės moksliniams tyrimams) su Japonija, siekiant sparčiau vystyti branduolių sintezės energiją;

c)	parengti ir koordinuoti veiklos programą, skirtą pasirengti demonstracinio branduolių sintezės reaktoriaus ir susijusių įrenginių, visų pirma tarptautinio sintezės medžiagų apšvitinimo įrenginio, statybai.

3.	Bendrosios įmonės nariai yra Euratomas, kuriam atstovauja Europos Komisija, Euratomo valstybės narės ir kitos šalys, pasirašiusios bendradarbiavimo susitarimus su Euratomu kontroliuojamos branduolių sintezės srityje ir pareiškusios norą tapti narėmis (2011 m. gruodžio 31 d. prisijungė Šveicarija).

PATIKINIMO PAREIŠKIMĄ PATVIRTINANTI INFORMACIJA

PATIKINIMO PAREIŠKIMAS

Laikydamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 1 dalies nuostatų, Audito Rūmai atliko 2011 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės metinių finansines ataskaitas (5), kurias sudaro finansinės atskaitomybės (6) ir biudžeto vykdymo (7) ataskaitos, bei jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo auditą.

6.	Pagal Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (8) 185 straipsnio 2 dalį šis patikinimo pareiškimas teikiamas Europos Parlamentui ir Tarybai.

Vadovybės atsakomybė

Direktorius, kaip leidimus duodantis pareigūnas, pagal Bendrosios įmonės finansinį reglamentą, savo atsakomybe ir neviršydamas patvirtintų asignavimų, vykdo biudžeto pajamas ir išlaidas (9). Direktorius yra atsakingas už tai, kad būtų nustatyta organizacinė struktūra (10), įdiegtos vidaus valdymo bei kontrolės sistemos ir procedūros, susijusios su galutinių finansinių ataskaitų, kuriose nėra reikšmingų dėl sukčiavimo ar klaidų atsiradusių netikslumų, parengimu (11), ir užtikrintas šiose ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumas ir tvarkingumas.

Auditoriaus atsakomybė

8.	Audito Rūmai, remdamiesi savo audito rezultatais, turi pateikti Bendrosios įmonės metinių finansinių ataskaitų patikimumo bei jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą.

Audito Rūmai savo auditą atliko vadovaudamiesi IFAC ir ISSAI (12) tarptautiniais audito standartais bei etikos kodeksais. Pagal šiuos standartus reikalaujama, kad Audito Rūmai laikytųsi etikos ir profesinių reikalavimų bei planuotų ir atliktų auditą tokiu būdu, kad būtų gautas pakankamas patikinimas dėl to, ar finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų netikslumų, o jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos.

10.

Audito Rūmai savo auditą atlieka taikydami procedūras, skirtas gauti audito įrodymus apie sumas ir kitą informaciją finansinėse ataskaitose bei apie jose atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą. Audito Rūmai pasirenka procedūras ir atlieka finansinių ataskaitų reikšmingų netikslumų ar dėl sukčiavimo ar klaidų atsiradusių neteisėtų ir netvarkingų operacijų rizikos vertinimą vadovaudamiesi audito nuovoka. Kad būtų nustatytos esamomis aplinkybėmis tinkamos audito procedūros, atliekant šiuos rizikos vertinimus, atsižvelgiama į subjekto vidaus kontrolės priemones, susijusias su finansinių ataskaitų rengimu ir jų pateikimu. Audito Rūmų audito metu taip pat įvertinamas taikomų apskaitos metodų tinkamumas, vadovybės atliekamų apskaitinių vertinimų pagrįstumas ir bendras finansinių ataskaitų pateikimas.

11.	Audito Rūmai mano, kad gauti audito įrodymai sudaro pakankamą ir tinkamą pagrindą toliau išdėstytoms nuomonėms pagrįsti.

Nuomonė dėl finansinių ataskaitų patikimumo

12.

Audito Rūmų nuomone Bendrosios įmonės metinėse finansinėse ataskaitose visais reikšmingais aspektais yra teisingai pateikta Bendrosios įmonės finansinė būklė 2011 m. gruodžio 31 d. ir su tą dieną pasibaigusiais finansiniais metais susijusių operacijų ir pinigų srautų rezultatai, vadovaujantis jos finansinio reglamento nuostatomis.

Nuomonė dėl finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo

13.	Audito Rūmų nuomone 2011 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės metinėse finansinėse ataskaitose atspindimos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos.

14.	15–32 dalyse pateiktų pastabų turinys nekeičia Audito Rūmų nuomonių.

PASTABOS DĖL BIUDŽETO IR FINANSŲ VALDYMO

Biudžeto vykdymas

15.	Turimų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis atitinkamai buvo 99,7 % ir 85,7 %. Iš pagrindinei veiklai skirtų 611 milijonų eurų įsipareigojimų asignavimų 42 % buvo įgyvendinti per individualius tiesioginius įsipareigojimus, o likę 58 % – per bendruosius įsipareigojimus.

PASTABOS DĖL BENDROSIOS ĮMONĖS PRIEŽIŪROS IR KONTROLĖS SISTEMŲ PAGRINDINIŲ KONTROLĖS PRIEMONIŲ

16.

Audito Rūmai jau anksčiau buvo pažymėję, kad Bendrosios įmonės vidaus kontrolės sistemos nebuvo visiškai parengtos ir įdiegtos, kaip reikalaujama Finansiniame reglamente (13). 2010 m. gegužės 31 d. Bendrosios įmonės vidaus auditorius paskelbė ataskaitą, kurioje išreiškė susirūpinimą dėl finansinių grandinių ir pareigų atskyrimo.

17.

Atsakydama į tai, valdyba 2010 m. birželio mėn. priėmė valdymo gerinimo planą kartu su pasiūlymu keisti organizacinę struktūrą ir sustiprinti finansines grandines. Nepaisant to, kad padaryta nemaža pažanga (14), dar būtina įgyvendinti kai kurias priemones:

—	dar neįdiegta integruota biudžeto, finansinės ir veiklos informacijos valdymo priemonė,

—	projekto ir biudžeto vykdymo stebėjimo valdymo sistema turi pradėti veikti trečiame 2012 m. ketvirtyje,

—	apskaitos pareigūnas nebaigė tvirtinti susijusių sistemų ir turėtų toliau jas tvirtinti 2012 m. (15),

—	nebuvo priimta integruota ex post auditų strategija, skirta dotacijoms ir veiklos sutartims (žr. 22 ir 23 dalis),

—	ne visiškai įgyvendinti veiksmų planai, kuriuos Bendroji įmonė priėmė kaip atsaką į vidaus auditus dėl finansinių grandinių, dotacijų valdymo ir ekspertų sutarčių (16),

—	įmonės lygmeniu nebuvo atliktas rizikos valdymo patikrinimas.

Viešieji pirkimai ir dotacijos

18.

Kaip pažymima Bendrosios įmonės 2010 m. ataskaitoje (17), įmonė turi dėti dar daugiau pastangų konkurencijai didinti. Gautų pasiūlymų skaičius, tenkantis vienam kvietimui, patvirtintų veiklos viešųjų pirkimų procedūrų atveju 2011 m. buvo vis dar mažas (18) ir sudarė vidutiniškai du; dotacijų atveju vidutinis skaičius vienam kvietimui buvo tik vienas.

19.

Vienu atveju sprendimas panaikinti atvirą procedūrą ir taikyti derybų procedūrą nebuvo tinkamai pagrįstas. Kitu atveju bendroji įmonė nusprendė vesti derybas su dviem bendrovėmis, pateikusiomis pasiūlymus pagal atvirą procedūrą (nors viena iš jų neatitiko techninių reikalavimų). Dar vienu atveju nebuvo deramai pagrįstas nei derybų procedūros pasirinkimas, nei sutartimi nustatytos apimtys ir kainos.

20.

Audito Rūmų audito metu buvo patvirtinti 2011 m. atlikto vidaus audito viešųjų pirkimų srityje nustatyti faktai, būtent:

—	nebuvo naudojamas išankstinės informacijos skelbimas kaip priemonė pagerinti būsimų konkursų ex ante reklamą (19),

—	nėra sistemos, informuojančios apie sutarčių reikalavimų pokyčius ir įgalinančios juos valdyti bei tokiu būdu nustatyti išlaidų skirtumus ir į juos atsižvelgti,

—	viešųjų pirkimų procesas dažnai būna pernelyg ilgas ir pasitaiko trūkumų rengiant konkurso dokumentus;

—	prastai dokumentuojami išlaidų įverčiai.

21.	Audito Rūmai taip pat nustatė, kad ex ante kontrolės procedūros, taikomos mokėjimams, atliktiems pagal sutartis ir susitarimus dėl dotacijų, nėra tinkamai dokumentuotos (20).

Kokybės užtikrinimo auditai bei viešųjų pirkimų ir dotacijų ex post kontrolė

22.	Bendroji įmonė turi sistemą, leidžiančią atlikti auditus (21) sutarčių šalių lygmeniu, siekiant patikrinti atitiktį kokybės užtikrinimo reikalavimams (22). Tačiau šie auditai neapima sutarčių įgyvendinimo finansinių aspektų.

23.

2011 m. Bendroji įmonė pradėjo vykdyti ex post patikras, siekdama įvertinti skirtų dotacijų įgyvendinimo teisėtumą ir tvarkingumą. Nepaisant pasiektos pažangos (23), Bendroji įmonė neturi bendros ex post kontrolės strategijos. Tokia strategija turėtų apimti sutarčių dėl dotacijų ir viešųjų pirkimų sutarčių įgyvendinimą.

KITA

Intelektinės nuosavybės teisės ir pramonės politika

24.	2012 m. kovo 28 d. valdyba priėmė Bendrosios įmonės intelektinės nuosavybės teisių ir informacijos sklaidos politiką. Tačiau išsamios jos įgyvendinimo taisyklės, kai buvo atliekamas auditas, nebuvo parengtos, kaip to reikalauja įstatai (24).

25.	Valdyba dar nepriėmė pramonės politikos, kaip to reikalauja įstatai (25).

Vėluojama sumokėti narystės mokesčius

26.	Pavėluotai atlikti 12 narių 2011 m. įnašų mokėjimai.

Komisijos vidaus audito tarnyba

27.

2011 m. lapkričio 25 d. valdyba patvirtino Komisijos vidaus audito tarnybos užduočių chartiją kartu su suderintu 2012–2014 m. strateginiu audito planu. Atitinkamai buvo pataisytas Bendrosios įmonės finansinis reglamentas siekiant įtraukti į jį Pagrindų reglamento nuostatas (26) dėl Komisijos vidaus auditoriaus įgaliojimų.

Finansinis reglamentas ir įgyvendinimo taisyklės

28.

2008 m. spalio 9 d. Audito Rūmai paskelbė Nuomonę Nr. 4/2008 dėl branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės finansinio reglamento. Joje pateikta 50 rekomendacijų. 2011 m. birželio 1 d. posėdyje Bendrosios įmonės valdyba nusprendė iš esmės pritarti Audito Rūmų pastaboms (37 rekomendacijoms buvo visiškai pritarta, 11 rekomendacijų buvo pritarta su pastabomis ir tik dvi buvo atmestos) ir atitinkamai pataisyti finansinį reglamentą (27).

29.	Tačiau Audito Rūmai mano, jog kai kurios Bendrosios įmonės įgyvendinimo taisyklių nuostatos (28) be pakankamo pagrindo skiriasi nuo ES bendrojo finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklių.

ES įnašas į ITER statybos etapą

30.

2010 m. liepos mėnesį (29) Taryba patvirtino peržiūrėtą Bendrosios įmonės įnašo į statybos etapą biudžeto sąmatą, sudarančią 6,6 milijardo eurų (2008 m. verte), t. y. dukart didesnę už pradinę sąmatą. Kaip pranešė vidaus auditorius (30), Bendroji įmonė dar neturi priemonės šių sąmatų pagrįstumui reguliariai tikrinti ir pranešti apie galimus nuokrypius.

Atsižvelgimas į ankstesnes pastabas

ITER projekto 2012–2013 m. finansavimo būklė

31.	2011 m. gruodžio 1 d. tarp Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos buvo pasiektas susitarimas dėl papildomų 1 300 milijonų eurų ITER projekto išlaidų finansavimo 2012–2013 metais (31).

Susitarimas su priimančia valstybe

32.	Pagal 2007 m. birželio 28 d. su Ispanijos Karalyste pasirašytą susitarimą su priimančia valstybe, Bendrajai įmonei ne vėliau kaip 2010 m. birželio mėn. turėjo būti suteiktos nuolatinės patalpos. Tačiau tuo metu, kai buvo atliekamas auditas (2012 m. balandžio mėn.), ši sąlyga nebuvo įvykdyta.

Šią ataskaitą Audito Rūmai priėmė Liuksemburge 2012 m. lapkričio 15 d. įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas

Vítor Manuel da SILVA CALDEIRA

(1) ITER: Tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius (angl. International Thermonuclear Experimental Reactor).

(2) 2007 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimas 2007/198/Euratomas, įsteigiantis Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantis jai lengvatas (OL L 90, 2007 3 30, p. 58).

(3) Priede apibendrinta Bendrosios įmonės kompetencija, veikla ir turimi ištekliai. Šis priedas pateiktas susipažinti.

(4) Tarptautinė ITER branduolių sintezės energetikos organizacija įsteigta 2007 m. spalio mėn. pradiniam 35-erių metų laikotarpiui. Ji įgyvendina ITER projektą, kuriuo siekiama parodyti mokslines ir technologines galimybes naudoti branduolių sintezės energiją. Šios organizacijos nariai – Euratomas, Kinijos Liaudies Respublika, Indijos Respublika, Japonija, Korėjos Respublika, Rusijos Federacija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

(5) Negalutines metines finansines ataskaitas Audito Rūmai gavo 2012 kovo 1 d. Su šiomis ataskaitomis pateikiama finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita, kurioje be kita ko, skelbiamas asignavimų įvykdymo lygis.

(6) Finansinę atskaitomybę sudaro balansas, ekonominių rezultatų ataskaita, pinigų srautų lentelė, grynojo turto pokyčių ataskaita ir finansinės atskaitomybės priedas, kuriame pateikiamas pagrindinių apskaitos metodų aprašymas ir kita aiškinamoji informacija.

(7) Biudžeto vykdymo ataskaitas sudaro biudžeto rezultatų ataskaita ir jos priedas.

(8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(9) Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 33 straipsnis (OL L 357, 2002 12 31, p. 72).

(10) Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 38 straipsnis.

(11) ES įstaigų finansinių ataskaitų pateikimo ir apskaitos taisyklės yra nustatytos Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 652/2008 (OL L 181, 2008 7 10, p. 23), VII antraštinės dalies 1 ir 2 skyriuose, ir yra įtrauktos į Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės finansinį reglamentą.

(12) Tarptautinė buhalterių federacija (IFAC) ir Tarptautiniai aukščiausiųjų audito institucijų standartai (ISSAI).

(13) 2009 metų ataskaitos 21 dalyje minimas Bendrosios įmonės tarnybinės struktūros reorganizavimas, dėl kurio, Audito Rūmų manymu, kilo klausimas dėl pareigų atskyrimo tarp finansinės ir pagrindinės veiklos.

(14) 2011 m. buvo atrinkti ir paskirti ITER padalinio vadovas, administracijos vadovas bei Biudžeto ir finansų skyriaus vadovas. 2012 m. balandžio mėn. buvo paskirti beveik visi projektų darbo grupių vadovai ir buvo beveik baigta įgyvendinti ABAC sutarčių valdymo sistema, ir baigtos rengti finansinės procedūros kartu su administravimo ir finansiniu vadovu.

(15) Tvirtindamas susijusias sistemas, Apskaitos pareigūnas turėtų atsižvelgti į informaciją, gautą tiesiogiai testuojant Bendrosios įmonės pagrindinių kontrolės priemonių operacijų imtį.

(16) Veiksmų planus, atsižvelgiant į finansinių procedūrų, dotacijų valdymo ir sutarčių su ekspertais vidaus auditus, Bendroji įmonė priėmė atitinkamai 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. vasario 14 d. ir 2011m. lapkričio 19 d.

(17) Audito Rūmų 2010 m. ataskaitos 20 dalyje buvo atkreiptas dėmesys į mažą konkurencingumą viešųjų pirkimų ir dotacijų srityje.

(18) Bendroji įmonė taip pat naudojo santykinai daug derybų procedūrų (maždaug dėl dviejų trečdalių visų 2011 m. pasirašytų veiklos sutarčių, išskyrus bendrąsias sutartis).

(19) Bendrosios įmonės įgyvendinimo taisyklių 107 straipsnyje nustatyta, kad išankstinis informacinis skelbimas yra priemonė, leidžianti Bendrajai įmonei viešai paskelbti per biudžetinius metus ketinamų įvykdyti pirkimų ir planuojamų sudaryti pagrindų sutarčių bendrą sąmatą pagal paslaugų ar gaminių kategorijas ir pagrindines rangos sutarčių, kurias ji ketina sudaryti pagal ribotą procedūrą ar konkurencinį dialogą, charakteristikas.

(20) Pavyzdžiui, nėra dokumentuota finansinį patikrinimą atliekančio pareigūno atlikta techninio priimtinumo ataskaitų peržiūra.

(21) Iš aštuoniolikos 2011 metais vykdytų kokybės auditų 2012 m. gegužės mėnesį 15 buvo užbaigti. Šių auditų metu buvo nustatyta, kad tik vieno projekto rezultatai buvo nepatenkinami, be to. buvo nustatyti 7 procedūrų nesilaikymo atvejai ir 139 tobulintinos sritys.

(22) Šie auditai apima kokybės planą, neatitiktis, pirkimo kontrolę ir subrangos sutarčių valdymą, dokumentaciją ir duomenų valdymą, pakeitimų ir nuokrypių valdymą, inžinerinių darbų kokybės kontrolės planus, smulkų projekto tvarkaraštį, sutarčių rizikos valdymą ir techninių darbų kokybės kontrolės planą.

(23) 2011 m. lapkričio mėn. buvo paskirtas naujas vidaus kontrolės grupės narys, specialiai įgaliotas įdiegti ex post kontrolės procedūrą viešųjų pirkimų ir dotacijų srityje. BĮ taip pat yra pasirašiusi Komisijos bendrąją sutartį dėl ex post auditų.

(24) Prie Sprendimo 2007/198/Euratomas pridėtų Įstatų 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „direktorius rengia intelektinės nuosavybės teisių, pramonės politikos ir informacijos sklaidos taisykles“.

(25) Prie Sprendimo 2007/198/Euratomas pridėtų Įstatų 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Valdyba, susitarusi su Komisija, tvirtina intelektinės nuosavybės teisių, pramonės politikos ir informacijos sklaidos taisykles“.

(26) Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002.

(27) Branduolių sintezės energijos bendrosios įmonės finansinio reglamento antroji 2011 m. lapkričio 25 d. pataisa.

(28) 80 ir 100 straipsniuose minimos ribos, 96 straipsnyje minimas konkurencinis dialogas bei 119 ir 120 straipsniuose minima paraiškų atplėšimo komisijų sudėtis.

(29) 2010 m. liepos 7 d. Tarybos išvados dėl ITER statuso (Ref.11902/10).

(30) Vidaus auditoriaus 2012 m. sausio 13 d. ataskaita dėl išankstinių viešųjų pirkimų.

(31) OL L 4, 2012 1 7, p. 12.

PRIEDAS

Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė (Barselona)

Kompetencija ir veikla

Sutartyje numatytos Bendrijos kompetencijos sritys

(Ištraukos iš Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 45 ir 49 straipsnių)

Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 5 skyrius „Bendrosios įmonės“, visų pirma:

45 straipsnis:

„Branduolinės pramonės plėtrai Bendrijoje ypač svarbios įmonės gali būti steigiamos kaip šioje Sutartyje apibrėžtos bendrosios įmonės laikantis toliau išdėstytų straipsnių nuostatų.“

49 straipsnis:

Bendrosios įmonės steigiamos Tarybos sprendimu. Kiekviena bendroji įmonė yra juridinis asmuo.

Bendrosios įmonės kompetencijos sritys

(Tarybos sprendimas 2007/198/Euratomas)

Tikslai

—	Teikti Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) įnašą Tarptautinei ITER branduolių sintezės energijos organizacijai,

—	teikti Euratomo įnašą „platesnio požiūrio“ veikloje su Japonija, siekiant kuo greičiau realizuoti branduolių sintezės energiją,

—	parengti ir koordinuoti veiklos programą, skirtą pasirengti demonstracinio branduolių sintezės reaktoriaus ir susijusių įrenginių, visų pirma Tarptautinio sintezės medžiagų apšvitinimo įrenginio (IFMIF), statybai.

Užduotys

—	Prižiūrėti ITER projekto statybos vietos parengimą,

—	teikti ITER organizacijai komponentus, įrangą, medžiagas ir kitus išteklius,

—	administruoti su ITER organizacija sudarytus susitarimus dėl pirkimų ir visų pirma susijusias kokybės užtikrinimo procedūras,

—	parengti ir koordinuoti Euratomo dalyvavimą mokslinėje ir techninėje ITER projekto veikloje,

—	koordinuoti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, prisidedant prie Euratomo įnašo į ITER organizaciją,

—	teikti Euratomo finansinį įnašą į ITER organizaciją,

—	rūpintis, kad ITER organizacija nestokotų žmogiškųjų išteklių,

—	sąveikauti su ITER organizacija ir vykdyti bet kokią kitą veiklą, reikalingą įgyvendinant ITER susitarimą.

Valdymas

Valdyba

Valdyba atsako už Bendrosios įmonės priežiūrą siekiant nustatytų tikslų ir užtikrina glaudų Bendrosios įmonės ir jos narių bendradarbiavimą vykdant įmonės veiklą.

Biuras

Biuras yra Bendrosios įmonės valdybai pavaldus organas, teikiantis paramą komunikacijai ir koordinavimui tarp valdybos, BĮ komitetų ir BĮ vadovybės.

Administravimo ir finansų ir komitetas

Administravimo ir finansų ir komitetas talkina valdybai tvarkant administracinius ir finansų reikalus, susijusius su ITER, „platesnio požiūrio“ veikla ir pasirengimais demonstruoti branduolių sintezės reaktorių (DEMO).

Audito komitetas

Audito komitetas (AK) yra valdybai patariantis komitetas, gerai susipažinęs su finansine atskaitomybe ir apskaita, valdymu, vidaus kontrole ir rizikos valdymu, taip pat su išorės ir vidaus auditu.

Vykdomasis komitetas

Vykdomasis komitetas padeda valdybai rengti sprendimus ir vykdo bet kurias kitas užduotis, kurias valdyba gali jam pavesti.

Techninė patariamoji grupė

Techninė patariamoji grupė prireikus pataria valdybai ir direktoriui dėl projekto plano ir darbo programų priėmimo bei įgyvendinimo.

Direktorius

Direktorius yra Bendrosios įmonės vykdantysis vadovas, atsakingas už kasdienį Bendrosios įmonės valdymą, taip pat jos teisinis atstovas.

Išorės auditas

Audito Rūmai.

Vidaus auditas

Įdiegtas 2009 m. liepos 1 d.

Biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija

Parlamentas, veikiantis rekomendavus Tarybai.

2011 m. Bendrajai įmonei skirti ištekliai

Biudžetas

263,57 milijono eurų, iš kurių 93 % finansuojami Bendrijos įnašu.

Darbuotojai 2011 m. gruodžio 31 d.

Personalo plane buvo numatytos 239 pastovios darbo vietos, iš kurių 211 buvo užimtos.

Kiti darbuotojai:

—	Deleguoti nacionaliniai ekspertai: 5

—	Sutartininkai: 99

—	Vietiniai darbuotojai: n. d.

Iš viso darbuotojų: 315

Iš kurių užsiima (apytiksliai):

—	pagrindine veikla: 160

—	administracine veikla: 115

—	mišria veikla: 40

2011 m. veiklos rezultatai ir suteiktos paslaugos

—	Veiklos sutartys: sudarytos 38 sutartys, kurių bendra vertė 163,556 milijono eurų

—	Administracinės sutartys: sudaryta 17 sutarčių, (įskaitant 7 bendrų viešųjų pirkimų), kurių bendra vertė yra 5,162 milijono eurų

—	Dotacijos: sudarytos 22 sutartys, kurių bendra vertė 13,061 milijono eurų

—

Biudžeto vykdymas:

—	99,7 % įsipareigojimų asignavimais (99,7 % veiklos ir 98,7 % administracinių),

—	85,7 % mokėjimų asignavimais (86,6 % veiklos ir 79,6 % administracinių).

—

Viešųjų pirkimų susitarimai:

—	pagal ITER projektą pasirašyti 2 susitarimai dėl 31,79 kIUA (arba 50,135 milijono eurų), iš visų 1 135,9 kIUA numatytų Europos nepiniginių įnašų,

—	10 pagal „platesnio požiūrio“ veiklą dėl 62,67 kBAUA (arba 42,490 milijono eurų) bendros 236,4 kBAUA numatytų visų Europos įnašų sumos.

—	Skirtas ITER kreditas: 35,551 kIUA (arba 56,066 milijono eurų)

Šaltinis: Bendrosios įmonės pateikta informacija.

F4E ATSAKYMAI Į EUROPOS AUDITO RŪMŲ GALUTINĘ ATASKAITĄ ATSIŽVELGIANT Į EUROPOS ITER ĮGYVENDINIMO IR BRANDUOLIŲ SINTEZĖS ENERGETIKOS VYSTYMO BENDROSIOS ĮMONĖS 2011 FINANSINIŲ METŲ METINES FINANSINES ATASKAITAS

16.

F4E veiklai taikomos dvi skirtingos kontrolės sistemos: a) ES vidaus kontrolės standartai ir b) ITER kokybės reikalavimai, parengti siekiant užtikrinti ITER projekto sėkmę ir vykdyti Prancūzijos branduolinio saugumo institucijos reikalavimus. F4E stengiasi laikytis šių standartų ir reikalavimų pasitelkdama vieną visai F4E veiklai taikomą valdymo sistemą, apimančią strategijas, procesus, procedūras ir kita. Antrame 2010 m. pusmetyje F4E direktorius parengė valdymo gerinimo planą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama projektų valdymui ir kitiems esminiams procesams.

Jau imtasi nemažai priemonių projektų valdymo sistemai patobulinti, pasitelkiant pramonės (projektų) valdymo specialistus iš išorės. Šie patobulinimai padės geriau planuoti biudžetą, nustatyti nuokrypius ir išimtis bei prevencinius ir taisomuosius veiksmus, siekiant tobulinti biudžeto vykdymą ir apriboti ITER įgyvendinti skiriamą ES įnašą. Įgyvendinimą numatyta baigti 2012 m. pabaigoje.

Be to, F4E vadovybė atsižvelgė į F4E vidaus auditoriaus ir Audito Rūmų rekomendacijas. Atskiriant veiklos ir finansų sritis, naujajame Biudžeto ir finansų skyriuje perskirstytos ir sustiprintos finansinės funkcijos, įskaitant kontrolės funkcijas (ex post, finansų audito ir priežiūros ir kt.). 2011 m. užpildyti visi vidurinės ir aukščiausios grandies vadovų etatai ir Biudžeto ir finansų skyriaus gretas papildė nauji patyrę darbuotojai, būtent ES srities darbo patirties ir žinių turintys aukštos kvalifikacijos kontrolės pareigūnai.

Dėl finansinių grandinių audito reikėtų pastebėti, kad pirmame 2012 m. ketvirtyje Biudžeto ir finansų skyrius įvertino finansinių grandinių audito veiksmų plano įgyvendinimo lygį. Atlikus vertinimą nustatyta, kad įgyvendinta beveik 86 % veiksmų.

17.

Naujoji F4E organizacinė struktūra jau įdiegta. Ją rengiant siekta labiau orientuotis į projektą, daugiau dėmesio skirti finansų valdymo funkcijoms ir sustiprinti bendrą F4E valdymą, įvedant vidurinę vadovų grandį, perskirstant atitinkamas pareigas ir įdarbinant naujus vadovus (Administracijos departamento, ITER departamento ir Biudžeto ir finansų skyriaus). Be to:

—	įprasta tvarka rengiamos kelios svarbios ataskaitos, pvz., didelio masto viešųjų pirkimų pažangos ir biudžeto vykdymo,

—

apskaitos pareigūnas atitinkamas sistemas pirmą kartą patvirtino 2011 finansiniais metais; atsižvelgiant į organizacinės struktūros pasikeitimus ir kontrolės priemonių stiprinimą (ši veikla tęsiama 2012 m.), 2012 m. numatoma tęsti apskaitos sistemų tvirtinimo procedūrą, apimančią nuodugnų audito testavimą,

—	įgyvendinant šiuo metu F4E rengiamą ex post audito strategiją, bus išplėsta kokybės audito taikymo sritis, kad būtų galima atlikti finansinių ir sutartinių sutarčių aspektų patikrinimus; iki 2012 m. pabaigos numatoma įvykdyti bandomąjį šios srities projektą,

—

projekto rizikos valdymas numatytas ITER projekto plane ir „platesnio požiūrio“ veikla valdoma reguliariai konsultuojantis su partneriais dėl bendros organizacijos lygio rizikos; šis projektas pradėtas 2012 m. pradžioje ir pirmieji jo rezultatai aptarti birželio mėn. vykusiame valdybos posėdyje; F4E parengė galutinius rezultatus ir rengia ataskaitą valdybai dėl bendros organizacijos rizikos ir jos mažinimo veiksmų, kurie bus nuolat aptariami valdybos posėdžiuose.

18.

F4E pastebėjo, kad Europos Audito Rūmų metodas vidutiniškam gautų pasiūlymų kiekiui apskaičiuoti neapima bendrųjų sutarčių ir todėl nustatytas vidutinis pasiūlymų skaičius sumažėjo nuo 6,8 iki 2,4.

F4E primena, kad vidutinis pasiūlymų, kuriuos ji gauna pagal kiekvieną pirkimo procedūrą, skaičius susijęs su labai sudėtinga rinka, kurioje ji veikia. Įmonė kviečia susipažinti su atsakymu į 29 pastabą.

20.	Reikėtų pabrėžti, kad atlikus pirkimų auditą padaryta teigiama išvada ir kad pagal rekomendacijas parengtas veiksmų planas, numatantis 40 veiksmų, kurie šiuo metu įgyvendinami.

21.	Rengiant integruotą valdymo sistemą 2012 m. tobulinamos priežiūros ir kontrolės sistemos ir diegiamos veiksmingesnės ex ante kontrolės priemonės.

22.	Pagal šiuo metu F4E rengiamą ex post audito strategiją kokybės audito aprėptis bus išplėsta, kad būtų galima patikrinti finansinius ir sutartinius sutarčių aspektus. Iki 2012 m. pabaigos numatoma atlikti bandomąjį šios srities projektą.

23.

Remdamasi patirtimi, sukaupta per 2011 m. vykdytus finansų priežiūros vizitus, F4E dabar gali apibrėžti strategiją, apimsiančią ir viešųjų pirkimų, ir dotacijų finansų kontrolę. Kadangi dotacijų finansinis mastas yra mažesnis nei veiklos srities pirkimų, šioje strategijoje daugiausia dėmesio bus skiriama viešųjų pirkimų ex post finansų kontrolei.

Šios dvejopos ex post kontrolės priemonės (kokybės ir finansų) bus įtrauktos į plačią integruotą valdymo sistemą, kurioje pramonės kontrolės priemonės, kaip antai ISO reikalavimai, bus derinami su labiau administracinio pobūdžio vidaus kontrolės standartais iš ES aplinkos. Šioje bendroje F4E integruotoje valdymo sistemoje kokybės auditas bus integruotas į bendrą audito strategiją, kad būtų užtikrinta papildoma viešųjų pirkimų kontrolės pakopa.

24.

Išsamias šios politikos įgyvendinimo taisykles atspindi pavyzdinės sutarties nuostatos dėl intelektinės nuosavybės. Šias nuostatas F4E vykdomajam komitetui pateikė 2012 m. gegužės 14 d. Vykdomasis komitetas įvertino intelektinės nuosavybės nuostatas, kurias F4E pasiūlė savo intelektinės nuosavybės taisyklėms įgyvendinti, ir rekomendavo valdybai jas patvirtinti atsižvelgiant į jo pastabas. Valdyba patvirtino galutinę šių taisyklių redakciją savo 2012 m. birželio 28–29 d. posėdyje.

25.

F4E valdybos darbo grupė parengė pramonės politikos projektą, kurį valdyba apsvarstė 2012 m. birželio mėn. posėdyje. Šiuo metu baigiama rengti galutinė redakcija, atsižvelgiant į tai, kad pagal F4E įstatų 6 straipsnio 3 dalies p punktą ją pirma turi patvirtinti Komisija. Numatoma, kad valdyba ją patvirtins iki 2012 m. pabaigos.

26.

Atsižvelgdama į pakartotą Audito Rūmų išvadą 2011 m. F4E įvedė naują tvarką narių įnašams surinkti:

—

2011 m. lapkričio 25 d. F4E valdyba patvirtino F4E pasiūlymą mutatis mutandis taikyti F4E Finansinio reglamento 56 straipsnio 3 dalį, kad būtų galima taikyti palūkanas tiems nariams, kurie savo įnašo nesumoka per debeto avizoje nurodytą laiką. Kaip atsižvelgdami į F4E Finansų reglamentą pastebėjo Audito Rūmai, nuostata tuo metu buvo taikoma tik viešiesiems pirkimams ir susitarimams dėl dotacijos.

—

Valdyba taip pat nusprendė, kad delspinigių bus reikalaujama iš tų narių, kurie savo 2011 m. įnašo nesumokėjo iki spalio pabaigos. Įnašus vėlavo sumokėti trys nariai, bet taikytinos palūkanos vienu atveju nesiekė 200 eurų. 2011 m. delspinigius reikalauta sumokėti kartu su 2012 m. įnašais. Konkretūs duomenys apie tai Audito Rūmams pateikti atliekant auditą.

—	Valdybos sprendimas įformintas pakeitus F4E įgyvendinimo taisykles 2012 m. birželio 28 d. posėdyje: „Visoms gautinoms sumoms, susijusioms su metiniais narių įnašais, kurios nesumokamos iki 45 straipsnio 3 dalies b punkte numatyto termino pabaigos, taikomos palūkanos pagal 2b ir 3 dalis.“

28.

Bendrosios įmonės darbo pobūdis specifinis; perkami iki šiol dar negaminti ir komercinės vertės neturintys eksperimentiniam branduolių sintezės reaktoriui skirti aukštų technologijų komponentai. Be to, F4E dirba itin sudėtingoje rinkoje, kurioje vyrauja monopolinės arba oligopolinės aplinkybės. Kad tokioje aplinkoje būtų galima sėkmingai veikti ir kaip numatyta Finansiniame reglamente, F4E valdyba, susitarusi su Europos Komisija, savo Finansiniame reglamente ir Įgyvendinimo taisyklėse nustatė tam tikras nuo (bendrojo) finansinio reglamento nukrypstančias nuostatas.

Šiame kontekste mažos vertės sutarčių ribos (Įgyvendinimo taisyklių 80 straipsnis) derybų procedūrai (Įgyvendinimo taisyklių 100 straipsnis), taip pat konkurencinio dialogo procedūrai (Įgyvendinimo taisyklių 93–99 straipsniai) taikyti ir laiškų su pasiūlymais atplėšimo komitetams sudaryti (Įgyvendinimo taisyklių 119 ir 120 straipsniai) priderintos prie ITER projekto technologinių ir rinkos sąlygų, priešingai nei ribos, iš pradžių nustatytos administracinėms reikmėms perkamų prekių ir paslaugų teikimui.

29.

Dėl įgyvendinimo taisyklių, peržiūrėtų atsižvelgiant į Audito Rūmų pastabas (pvz., paskolų ėmimo ir suteikimo sąlygos arba nepiniginių įnašų vertinimo taisyklės), Bendroji įmonė mano, kad pakeistose įgyvendinimo taisyklėse pateikiama pakankamai šių veiksmų įgyvendinimo instrukcijų. Sukonkretinus šias taisykles, jos gali tapti griežtos ir nelanksčios ir jų būtų neįmanoma pritaikyti prie įvairių realiai galinčių susiklostyti aplinkybių. Bet kokiu atveju Bendroji įmonė pateiks reikiamus paaiškinimus, kaip ji gali įgyvendinti paskolų ėmimo ir suteikimo sąlygas, arba kaip ji nustatė (arba nustatys) konkrečių gautinų nepiniginių įnašų vertę.

30.

Bendra projekto vertė apskaičiuota remiantis Toschi ataskaita. Šiuo metu F4E sugretina visas iki šiol patirtas išlaidas su 2008 m. vertėmis, kad galėtų nustatyti galimus nuokrypius nuo sąmatoje numatytų sumų.

Integruota projektų tikrinimo priemonė, leidžianti atsekti galimus išlaidų nuokrypius, jau parengta ir F4E veikia nuo 2012 m. rugsėjo. Naudojantis ja projektų valdymo duomenys, pvz., tvarkaraščiai, ir finansų valdymo duomenys perkeliami į naują veiklos išskaidymo sistemą. Taip pat rengiamos sutarties sukurtosios vertės valdymo ir pradinių sąnaudų apskaičiavimo metodikos.

32.

Susitarime su priimančia valstybe, kurį 2007 m. pasirašė Bendroji įmonė ir Ispanijos Karalystė, numatyta, kad Ispanija ne vėliau kaip per trejus metus nuo jo pasirašymo Bendrajai įmonei suteiks nuolatines patalpas. Jame taip pat numatyta, kad kol bus suteiktos nuolatinės patalpos, Ispanija suteiks laikinas patalpas.

Kadangi nuolatinės patalpos dar nesuteiktos, Bendroji įmonė nemokamai įsikūrusi laikinose patalpose, už kurias moka Ispanija (nuomą ir aptarnavimo mokesčius, kaip numatyta priėmimo susitarime; F4E už jas moka nuomininko dalį).

10.1.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 6/46

ATASKAITA

dėl bendrosios įmonės SESAR 2011 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Bendrosios įmonės atsakymais

2013/C 6/06

ĮVADAS

1.	Bendroji įmonė SESAR, esanti Briuselyje, buvo įsteigta 2007 m. vasario mėn (1). vadovauti SESAR (Bendros Europos oro erdvės eismo valdymo mokslinių tyrimų) programos veiklai.

Programa SESAR skirtas modernizuoti oro eismo valdymą (OEV) Europoje ir yra padalytas į tris etapus:

2005 m. pradėtą „apibrėžiamąjį etapą“, vykdomą Europos saugios oro navigacijos organizacijos (Eurokontrolės) ir bendrai finansuojamą iš Europos Sąjungos biudžeto per transeuropinio transporto tinklo programą. Šio etapo išdava buvo Europos OEV pagrindinis planas, kuriame pateiktas naujos kartos OEV sistemų turinys bei jų kūrimo ir įdiegimo planai;

b)	Bendrosios įmonės SESAR valdomą „kuriamąjį etapą“ (2008–2013 m.) (žr. Priedą), kurio išdava bus naujos technologinės sistemos, komponentai ir veiklos procedūros, kaip numatyta Europos OEV pagrindiniame plane;

c)	pramonės įmonių ir suinteresuotųjų subjektų vykdomą „diegimo etapą“ (2014–2020 m.), kurio metu vyks plataus masto gamyba ir bus įgyvendinama naujo oro eismo valdymo infrastruktūra.

Bendroji įmonė įsteigta viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės pagrindu. Jos steigėjai yra Europos Komisijos atstovaujama Europos Sąjunga ir Eurokontrolė, atstovaujama jos pačios agentūros. Paskelbus kvietimą pareikšti susidomėjimą, Bendrosios įmonės narėmis tapo penkiolika oro navigacijos pramonės valstybinių ir privačių įmonių. Tai oro navigacijos paslaugų teikėjai, žemės ir aerokosminių aparatų apdirbamosios pramonės įmonės, orlaivių gamintojai, oro uostų administracijos ir orlaivių įrangos gamintojai.

SESAR programos kūrimo etapo biudžetas sudaro 2,1 milijardo eurų, kuriuos lygiomis dalimis teikia ES, Eurokontrolė ir dalyvaujantys viešojo ir privataus sektoriaus partneriai. ES įnašas finansuojamas iš septintosios mokslinių tyrimų bendrosios programos ir transeuropinio transporto tinklo programos. Apie 90 % finansavimo iš Eurokontrolės ir kitų suinteresuotųjų šalių teikiama įnašų natūra forma.

5.	BĮ SESAR pradėjo dirbti savarankiškai 2007 m. rugpjūčio 10 d.

PATIKINIMO PAREIŠKIMĄ PATVIRTINANTI INFORMACIJA

Audito Rūmų pasirinktas audito metodas apima analitines audito procedūras, tiesioginį operacijų testavimą Bendrosios įmonės lygmeniu ir pagrindinių priežiūros ir kontrolės sistemos kontrolės priemonių vertinimą. Be to, prireikus, naudojami iš kitų auditorių darbų gauti įrodymai ir atliekama vadovybės pareiškimų analizė.

PATIKINIMO PAREIŠKIMAS

Laikydamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio nuostatų, Audito Rūmai atliko 2009 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų Bendrosios įmonės SESAR metinių finansinių ataskaitų (2), kurias sudaro finansinės atskaitomybės (3) ir biudžeto vykdymo (4) ataskaitos, bei jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo auditą.

Vadovybės atsakomybė

Direktorius, kaip leidimus duodantis pareigūnas, pagal Bendrosios įmonės finansines taisykles (5), savo atsakomybe ir neviršydamas patvirtintų asignavimų, vykdo biudžeto pajamas ir išlaidas (6). Direktorius yra atsakingas už tai, kad būtų nustatyta organizacinė struktūra, įdiegtos vidaus valdymo bei kontrolės sistemos ir procedūros, susijusios su galutinių finansinių ataskaitų (7), kuriose nėra reikšmingų dėl sukčiavimo ar klaidų atsiradusių netikslumų, parengimu, ir užtikrintas šiose ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumas ir tvarkingumas.

Auditoriaus atsakomybė

9.	Audito Rūmai, remdamiesi savo audito rezultatais, turi pateikti Bendrosios įmonės metinių finansinių ataskaitų patikimumo bei jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą.

10.

Audito Rūmai savo auditą atliko vadovaudamiesi IFAC tarptautiniais audito standartais ir etikos kodeksais bei INTOSAI tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais. Pagal šiuos standartus reikalaujama, kad Audito Rūmai planuotų ir atliktų auditą tokiu būdu, kad būtų gautas pakankamas patikinimas dėl to, ar Bendrosios įmonės finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų netikslumų, o jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos.

11.

Atliekant auditą, taikomos procedūros, skirtos gauti audito įrodymus apie sumas ir kitą informaciją finansinėse ataskaitose bei apie jose atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą. Procedūros pasirenkamos auditoriaus nuožiūra, taip pat remiantis dėl sukčiavimo ar klaidų atsiradusių finansinių ataskaitų reikšmingų netikslumų ar susijusių operacijų reikšmingos neatitikties Europos Sąjungos teisinio pagrindo reikalavimams rizikos vertinimu. Kad nustatytų esamomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, auditorius, atlikdamas šiuos rizikos vertinimus, atsižvelgia į subjekto vidaus kontrolės aspektus, susijusius su finansinių ataskaitų rengimu ir sąžiningu jų pateikimu, taip pat į operacijų teisėtumui ir tvarkingumui užtikrinti įdiegtas priežiūros ir kontrolės sistemas. Atliekant auditą taip pat įvertinamas taikomų apskaitos metodų tinkamumas ir atliktų apskaitinių vertinimų pagrįstumas bei bendras finansinių ataskaitų pateikimas.

12.	Audito Rūmai mano, kad gauti audito įrodymai sudaro pakankamą ir tinkamą pagrindą toliau išdėstytoms nuomonėms pagrįsti.

Nuomonė dėl finansinių ataskaitų patikimumo

13.

Audito Rūmų nuomone, Bendrosios įmonės SESAR metinėse finansinėse ataskaitose jos finansinė būklė 2011 m. gruodžio 31 d. ir su tą dieną pasibaigusiais finansiniais metais susijusių operacijų rezultatai ir pinigų srautai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, kaip to reikalauja Komisijos apskaitos pareigūno priimtas jos finansinis reglamentas ir apskaitos taisyklės (8).

Nuomonė dėl finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo

14.	Audito Rūmų nuomone 2011 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų Bendrosios įmonės SESAR metinėse finansinėse ataskaitose atspindimos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos.

15.	Toliau pateiktos pastabos šių Audito Rūmų nuomonių nekeičia.

BIUDŽETO IR FINANSŲ VALDYMAS

16.	Galutiniame 2011 m. administracinės valdybos patvirtintame biudžete buvo numatyta 148 milijonai eurų įsipareigojimų asignavimų ir 91,7 milijono eurų mokėjimų asignavimų. Įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis atitinkamai buvo 99,4 % ir 82,4 %.

17.

2011 metais narių įnašai (34 milijonai eurų) kartu su praėjusių metų rezultatu (57 milijonais eurų) bei kitais pajamų šaltiniais (0,2 milijono eurų) sudarė 91,2 milijono eurų, tuo tarpu mokėjimai sudarė 75,6 milijono eurų. Dėl to susidarė teigiamas 15,6 milijono eurų biudžeto rezultatas, o banko indėliai metų pabaigoje iš viso sudarė 15,3 milijono eurų. Tokia padėtis prieštarauja biudžeto subalansuotumo principui.

BENDROSIOS ĮMONĖS PRIEŽIŪROS IR KONTROLĖS SISTEMŲ PAGRINDINĖS KONTROLĖS PRIEMONĖS

Vidaus kontrolės sistemos

18.

Audito Rūmai pažymi, kad 2011 m. nepriklausomam auditoriui peržiūrėjus Bendrosios įmonės veiklos procedūras, nustatyta, jog vidaus kontrolės sistemos yra veiksmingos. 2012 m. balandžio mėn. apskaitos pareigūnas formaliai patvirtino atitinkamų veiklos procedūras, kaip to reikalauja Bendrosios įmonės finansinės taisyklės.

Vidaus audito funkcija ir Komisijos vidaus audito tarnyba

19.	Savo ankstesnėje ataskaitoje Audito Rūmai pažymėjo, jog Komisija ir Bendroji įmonė ėmėsi veiksmų, siekdamos aiškiau apibrėžti atitinkamus Komisijos vidaus audito tarnybos ir Bendrosios įmonės vidaus audito funkcijos veiklos vaidmenis (9).

20.	Audito Rūmai pažymi, kad 2011 m. lapkričio mėn. Bendrosios įmonės administracinė valdyba 2012–2014 metų laikotarpiui priėmė Bendrosios įmonės Suderintą VAT strateginį audito planą.

KITI KLAUSIMAI

Vėluojama mokėti narių įnašus

21.

Bendrosios įmonės nariai nesilaikė 2011 liepos 1 d. termino, nustatyto grynųjų pinigų metiniam įnašui sumokėti. 2011 m. rugpjūčio pabaigoje dar buvo likę 17 neįvykdytų vykdomųjų susigrąžinimo pavedimų iš viso 3,7 milijono eurų sumai. 2011 m. pabaigoje vienas narys dar nebuvo sumokėjęs savo metinio įnašo.

Šią ataskaitą Audito Rūmai priėmė Liuksemburge 2012 m. lapkričio 15 d. įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas

Vítor Manuel da SILVA CALDEIRA

(1) 2007 m. vasario 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 219/2007 dėl bendros įmonės naujos kartos Europos oro eismo valdymo sistemai (SESAR) sukurti įsteigimo (OL L 64, 2007 3 2, p. 1), su pakeitimais padarytais reglamentu (EB) Nr. 1361/2008 (OL L 352, 2008 12 31, p. 12).

(2) Su šiomis ataskaitomis pateikiama finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita, kurioje pateikta papildoma informacija apie biudžeto vykdymą ir valdymą.

(3) Finansinę atskaitomybę sudaro balansas ir ekonominių rezultatų ataskaita, pinigų srautų lentelė, grynojo turto pokyčių ataskaita bei svarbių apskaitos metodų suvestinė ir kita aiškinamoji informacija.

(4) Biudžeto vykdymo ataskaitas sudaro biudžeto rezultatų ataskaita ir jos priedas.

(5) SESAR finansinės taisyklės, kurias 2009 m. liepos 28 d. patvirtino Administracinė valdyba.

(6) Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 33 straipsnis (OL L 357, 2002 12 31, p. 72).

(7) ES įstaigų finansinių ataskaitų pateikimo ir apskaitos taisyklės yra nustatytos Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 VII antraštinės dalies 1 ir 2 skyriuose, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 652/2008 (OL L 181, 2008 7 10, p. 23), ir įtrauktos į bendrosios įmonės SESAR finansinį reglamentą.

(8) Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintos apskaitos taisyklės yra pagrįstos Tarptautinės buhalterių federacijos paskelbtais Tarptautiniais viešojo sektoriaus apskaitos standartais (TVSAS) arba, jei jų nėra, – Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS).

(9) Ataskaita dėl Bendrosios įmonės SESAR 2010 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Bendrosios įmonės atsakymais (OL C 368, 2011 12 16, p. 32).

PRIEDAS

Bendroji įmonė SESAR (Briuselis)

Kompetencija ir veikla

Sutartyje numatytos Sąjungos kompetencijos sritys

(187 straipsnis)

Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra ir kosmosas

Efektyvus ES mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo programų vykdymas.

BĮ / EA kompetencijos sritys

(Tarybos reglamentas (EB) Nr. 219/2007, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1361/2008)

Pagrindiniai tikslai

Bendrosios įmonės SESAR tikslas – užtikrinti Europos oro eismo valdymo sistemos modernizavimą, koordinuojant ir sutelkiant visas atitinkamas Sąjungos mokslinių tyrimų ir plėtros pastangas. Ji vykdo OEV pagrindinį planą ir konkrečiai atlieka šias užduotis:

—	organizuoja ir koordinuoja SESAR projekto rengimo etapo veiklą remiantis oro eismo valdymo pagrindiniu planu, parengtu Eurokontrolės valdomo projekto apibrėžimo etapo metu, ją derinant ir valdant remiantis bendros struktūros finansavimu iš viešojo ir privačiojo sektorių,

—	atsižvelgdama į OEV pagrindinį planą, užtikrina SESAR projekto rengimo etapo veiklai būtiną finansavimą,

—	užtikrina, kad būtų įtraukti šie Europos oro eismo valdymo sektoriaus suinteresuoti subjektai: oro navigacijos paslaugų teikėjai, oro erdvės naudotojai, profesinės personalo asociacijos, oro uostai, gamybos pramonė ir atitinkamos mokslinės įstaigos ar atitinkama mokslinė bendruomenė,

—	organizuoja techninius mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos darbus, tikrinimą bei tyrimus, kurie turi būti vykdomi jai prižiūrint, tuo pat metu siekiant išvengti tokios veiklos susiskaidymo,

—	užtikrina oro eismo vadybos pagrindiniame plane tinkamai apibrėžtų bendrų produktų kūrimo veiklos priežiūrą ir, prireikus, rengia specialius kvietimus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Valdymas

Administracinė valdyba

Administracinė valdyba yra įgaliota:

a)	priimti Tarybos patvirtintą oro eismo vadybos pagrindinį planą, kaip nurodyta šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje, ir tvirtinti siūlymus jį keisti;

b)	nustatyti gaires ir priimti SESAR projekto rengimo etapui įgyvendinti reikalingus sprendimus ir vykdyti bendrą jo įgyvendinimo kontrolę;

c)	tvirtinti 16 straipsnio 1 dalyje minimas bendros įmonės darbo programą ir metines darbo programas, taip pat metinį biudžetą ir personalo planą;

d)	teikti leidimus derėtis ir spręsti dėl naujų narių priėmimo ir dėl susijusių susitarimų, kaip nustatyta 1 straipsnio 3 dalyje;

e)	prižiūrėti, kaip vykdomi susitarimai tarp narių ir Bendrosios įmonės;

f)	skirti ir atleisti iš pareigų vykdomąjį direktorių, tvirtinti organizacinę schemą ir stebėti vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatus;

g)	priimti sprendimus dėl narių finansinių įnašų sumų ir mokėjimo tvarkos bei įnašų natūra įvertinimo tvarkos;

h)	priimti Bendrosios įmonės finansines taisykles;

i)	tvirtinti metines finansines ataskaitas ir balansą;

j)	priimti metinę SESAR projekto rengimo etapo įgyvendinimo pažangos ir jo finansinės padėties atskaitą, kaip nustatyta 16 straipsnio 2 dalyje;

k)	priimti sprendimus dėl pasiūlymų Komisijai dėl Bendrosios įmonės veiklos pratęsimo ir likvidavimo;

l)	nustatyti teisės naudotis materialiuoju ir nematerialiuoju turtu, kuris yra bendros įmonės nuosavybė, tvarką ir tokio turto perleidimą;

m)	nustatyti ATM pagrindiniam planui įgyvendinti reikalingų sutarčių sudarymo taisykles ir tvarką, įskaitant su interesų konfliktais susijusias konkrečias procedūras;

n)	atsižvelgiant į 24 straipsnį, priimti sprendimus dėl pasiūlymų Komisijai iš dalies keisti įstatus;

o)	naudotis tokiais kitais įgaliojimais bei atlikti kitas tokias funkcijas, įskaitant priklausomųjų organų steigimą, kurių gali prireikti SESAR projekto rengimo etapo tikslams;

p)	priimti 8 straipsnio įgyvendinimo priemones.

Vykdomasis direktorius

Vykdomasis direktorius vykdo savo pareigas visiškai nepriklausomai neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų.

Vykdomasis direktorius vadovauja SESAR projekto vykdymui, atsižvelgdamas į administracinės valdybos, kuriai jis yra atskaitingas, parengtas gaires. Jis teikia administracinei valdybai visą jos funkcijoms vykdyti būtiną informaciją.

5. Vykdomasis direktorius privalo:

a)	įdarbinti, valdyti ir prižiūrėti Bendrosios įmonės personalą, įskaitant 8 straipsnio 4 dalyje minimus darbuotojus;

b)	organizuoti, valdyti ir prižiūrėti Bendrosios įmonės veiklą;

c)	teikti administracinei valdybai savo siūlymus dėl organizacijos struktūros;

d)	rengti ir reguliariai atnaujinti bendrosios įmonės bendrąją ir metinę darbo programas, taip pat rengti programų sąnaudų sąmatą ir teikti šias programas administracinei valdybai;

e)	atsižvelgiant į finansines taisykles, parengti metinio biudžeto projektą, taip pat personalo etatų planą, ir teikti juos administracinei valdybai;

f)	užtikrinti, kad būtų vykdomi bendrosios įmonės sudaromų sutarčių ir susitarimų įsipareigojimai;

g)	užtikrinti, kad bendroji įmonė vykdytų savo veiklą visiškai nepriklausomai ir išvengdama bet kokių interesų konfliktų;

h)	rengti ir teikti administracinei valdybai metinę SESAR projekto pažangos ir jos finansinės padėties ataskaitą bei kitas panašaus pobūdžio ataskaitas, kurių ši gali paprašyti;

i)	teikti administracinei valdybai metines finansines ataskaitas ir balansą;

j)	teikti administracinei valdybai visus siūlymus, susijusius su SESAR projekto koncepcijos pakeitimais;

Vidaus auditas

Europos Komisijos vidaus auditorius.

Išorės auditas

Europos Audito Rūmai.

Biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija

Europos Parlamentas, Taryba ir BĮ SESAR administracinė valdyba.

2011 m. Bendrajai įmonei skirti ištekliai (2010 m.)

Biudžetas

147,7 milijono eurų

(129,5 milijono eurų)

Darbuotojai 2011 m. gruodžio 31 d.

2011 m. veiklos biudžete numatyta lėšų 39 personalo plano laikiniesiems darbuotojams (LD) ir 3 deleguotiems nacionaliniams ekspertams (DNE) – iš viso 42 etatams, iš kurių 2011 m. pabaigoje užimti buvo 35 (palyginti su 37 2010 m.):

—	23 laikinieji iš išorės įdarbinti darbuotojai;

—	8 BĮ SESAR narių deleguoti darbuotojai, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 219/2007 8 straipsnyje;

—	3 sutartininkai;

—

1 DNE.

Iš jų užsiima:

Pagrindine veikla: 19

Administracine ir pagalbine veikla: 15

Mišria veikla: 1.

2011 m. rezultatai ir suteiktos paslaugos

2011 m. buvo lemiamieji metai siekiant laikotarpio vidurio tikslų ir įgyvendinant Viziją 2012. Konkrečiai buvo pasiekta:

1 tikslas. Pradinė 4D trajektorija patvirtinta palydovinės technologijos palaikomoje operacinėje aplinkoje

Pradines 4D trajektorija pagrįstas operacijas“ planuojama patvirtinti per pirmąją tvirtinimo procedūrą, susijusią su 2012 m. vasario 1 d. sistemos 1 versija, skirta Mastrichto viršutinės zonos valdymo (MUAC), Šiaurės viršutinės zonos valdymo (NUAC) ir Stokholmo metodo eismo aplinkai. 2011 m. buvo atlikta keletas parengiamųjų darbų, antai buvo sukurti ir integruoti abu skrydžių valdymo sistemos prototipai, taip pat buvo vykdoma imitavimo veikla, sujungiant žemės ir orlaivio imitavimo platformas. Su 2 versija susijęs antrasis kartojimas yra planuojamas 2012 m. pabaigoje, o trečiasis – 2013 metais. Šių kartojimų tikslas – patvirtinti operacinę skrydžio procedūrą pagal Kontroliuojamo oro uostų eismo taisykles maršrutų ir terminalų kontrolės zonos oro erdvėje.

Tikimasi, kad dauguma tikslų bus pasiekti kaip planuota 2012 metais, nors palydovines technologijas numatoma įvesti tik po 2013 m.

2 tikslas. 10 000 skrydžių, iš jų 500 karinių, patvirtinti kaip SESAR skrydžiai

2011 m. pirmuosius SESAR privalumus pademonstravo 9 366 komerciniai skrydžiai (įskaitant AIRE (Atlanto išmetamųjų teršalų mažinimo sąveikos) iniciatyvos ir OPTIMI (Padėties virš vandenynų sekimo gerinimo ir stebėjimo) programos skrydžių demonstracijas). Tačiau būtina pažymėti, kad karinių skrydžių iki šiol atliekama dar mažai. Be šiuo metu vykdomos Programos veiklos, BĮ SESAR administracinė valdyba nusprendė paskelbti „demonstracinės veiklos“ konkursą, kurio integruoti bandymai 2012 metais leis BĮ SESAR pasiekti tikslą ir pagerinti karinių skrydžių aspektą daugiausia ir per 2013 metus.

3 tikslas. 80 % SESAR projektų rezultatai buvo išbandyti realioje aplinkoje

Siekiant tikslo 80 % patvirtinimo procedūrų atlikti realioje aplinkoje, buvo sukurta tvirtinimo strategija. Ji numato, kad 1 versijos rezultatai ir planuojami 2 versijos rezultatai sujungs pradinius projektus su įvairiomis pagal pagrindinės veiklos sritis vykdomomis tvirtinimo procedūromis ir su realiomis sistemomis ar aplinka.

4 tikslas. Įdiegtos pirmosios bandomosios SWIM programos, skirtos keistis mažiausiai penkių sričių duomenimis

Kaip administracinei valdybai jau buvo pranešta anksčiau, 2011 m. buvo įvestas SWIM veiksmų planas, Kaip atsakomoji priemonė į susijusiuose projektuose nustatytas rizikas, tarp jų ir tai, kad nėra SWIM teisinio pagrindo. Tam tikra pažanga buvo pasiekta ir pailiustruota SWIM demonstravimo reginyje, vykusiame 2011 m. lapkričio mėn., kuriame dalyvavo nemažas būrys bendrosios programos atstovų. Tačiau dėl dar neišspręstų problemų ir neįvykdytų prioritetų šis laikotarpio vidurio tikslas vis dar nėra pasiektas. Nepaisant 2011 m. pabaigoje pasiektos pažangos ir veiksmų plano įgyvendinimo, prie kurio prisidėjo šiuo metu vykdoma tvirtinimo procedūra, mažai tikėtina, kad šis tikslas bus pasiektas iki nustatyto termino.

5 tikslas. Darbui paruoštas pirmasis nuotolinio valdymo bokštas

Su 1 versija susijusios pirmosios nuotolinio valdymo bokšto tvirtinimo procedūros vyksta pagal planą ir bus užbaigtos 2012 metais, kad būtų pasiektas šis vidurio laikotarpio tikslas. 1 versijos procedūros patvirtino:

—	galimybę teikti oro eismo paslaugas Engelholmo oro uostui iš Malmės ATCC R&D nuotolinio valdymo bokšto centro,

—	galimybę nuotolinio valdymo būdu vykdyti nominalias ir nenominalias operacijas,

—	techninę galimybę priimti „pro langą matomą“ eismo padėtį ir operacinę aplinką iš vieno oro uosto ir perduoti šį vaizdą į nuotolinio valdymo centrą.

Šiuose bandymuose dalyvavo priežiūros institucijos.

6 tikslas. SESAR privalumai buvo pademonstruoti, miestų poromis sujungiant 8 Europos Sąjungos oro uostus

2009 metais sėkmingai įgyvendinus pirmąjį AIRE (Atlanto išmetamųjų teršalų mažinimo sąveikos) iniciatyvos ciklą, Bendroji įmonė SESAR toliau plėtojo SESAR programos ekologinės veiklos sritį. Sujungusi didelius ES oro uostus (Paryžiaus, Vienos, Madrido, Kelno, Diuseldorfo, Prahos, Briuselio, Tulūzos) ir sutelkusi apie 40 ES ir kitų šalių partnerių pastangas, iniciatyva AIRE pademonstravo reikšmingus privalumus mažinant išmetamųjų teršalų kiekį. Šie rezultatai labai kokybiški ne vien sudeginamų degalų ir atitinkamai išmetamo CO2 mažinimo požiūriu, bet taip pat ir dėl didelės projektų konvertavimo į kasdienę OEV praktiką proporcijos.

AIRE rezultatai ir 2012 m. laukiami rezultatai iš paskelbto „demonstracinės veiklos“ konkurso leis pasiekti šį tikslą.

7 tikslas. Oro erdvės naudotojai pasirašė SESAR verslo bylą dėl laiku grindžiamų skrydžių

Šis tikslas turi daugybę aspektų ir verslo bylos plėtojimo procesas dar nėra pakankamai subrendęs, kad galėtų aprėpti visas įvairias suinteresuotųjų subjektų perspektyvas. Nepaisant to, rengiant verslo bylų metodikas ANSP, oro erdvės naudotojams ir oro uostams buvo investuotos didelės lėšos. 2011 m. buvo patvirtintas 4 D laiku grindžiamų skrydžių paslaugų 1 etapas ir bus toliau tvirtinamas 2012 m. taip pat bus toliau tęsiama standartizavimo veikla. Iš dalies ir kai kuriose srityse verslo byla bus patvirtinta kaip parengta industrializavimui, dėl to prireiks papildomo darbo su suinteresuotaisiais subjektais jai įgyvendinti. Tikslas per nustatytą laiką pasiektas nebus, nors bus paskelbta preliminari verslo bylos informacija, skirta rengti perėjimą prie pirmųjų SESAR sprendinių įgyvendinimo nuo 2013 metų.

Be to, toliau pateikta informacija leidžia geriau įvertinti 2011 m. pažangą ir rezultatus:

—

pirmosios SESAR versijos turinys, 1 versija, buvo konsoliduota atliekant pirmąją sistemų inžinerijos peržiūrą ir administracinė valdyba ją patvirtino kaip 2011 m. metinės darbo programos sudėtinę dalį. Ją sudarė 29 tvirtinimo aktai, susiję su 16 prioritetinių operacinių sričių pagrindiniais elementais,

—

2011 m. birželio mėn. buvo atlikta antroji sistemų inžinerijos peržiūra, kurios metu buvo vertinama 1 versijos pažanga V3 tvirtinimo atžvilgiu ir tvirtinimo planai bei platformų parengtis. Šios peržiūros metu buvo nuspręsta atlikti keletą taisomųjų veiksmų, skirtų sumažinti su versijos vykdymu susijusias rizikas. Peržiūros išvadose pažymėta, kad bendra pažanga buvo pakankama, nors buvo aptikta trūkumų naudojant išteklius ir derinant galutinius rezultatus. Antai nors projektų brandumo lygis taikant EOCVM metodiką ir pagerėjo palyginti su 2010 m., jis dar buvo nepakankamas,

—	1 versija pradėjo duoti apčiuopiamų rezultatų ir padarė lemiamą pokytį kuriant naująją OEV sistemą;

—	2011 m. pabaigoje, buvo įvykdyti 26 patvirtinimo veiksmai, kitaip sakant buvo įvykdyta 90 % 1 versijos užduočių, o trys tvirtinimo procedūros buvo atidėtos 2012 metams,

—

daugiau kai 90 % visos programos sudarantys 282 projektai buvo vykdymo etape, tačiau programos vykdymas nėra tolygiai paskirstytas. Iš tikrųjų aukščiausio lygio sumanymui paversti eksploataciniais reikalavimais prireikė daugiau laiko nei tikėtasi ir ši aplinkybė paveikia kelių techninių projektų veiksmų planą. Teko pradėti keletą šio poveikio mažinimo veiksmų, kuriuos stebi Programos kontrolės grupė. Taip pat susirūpinimą kelia SWIM sritis, kur buvo parengtas specialus veiksmų planas 2011 m. nustatytiems trūkumams šalinti,

—

išteklių sąnaudų (visos darbo dienos ekvivalentu) požiūriu pirmieji 2011 m. pabaigoje narių pateikti įverčiai rodo bendrą panaudojimo nepakankamumą, sudarantį maždaug 20 %. Nepaisant to, būtina pažymėti, kad šiuo metu yra peržiūrimas daugelio projektų planuotas išteklių paskirstymas vykdymo etapu ir jis dar nėra įtrauktas į programos pažangai matuoti naudojamą atskaitos sumą. Atlikus 2011 m. gruodžio 15 d. administracinės valdybos patvirtintą programų IBAFO I ir II perskirstymą, galima daryti išvadą, kad ištekliai nebuvo pakankamai panaudojami ankstyvuose programos etapuose, tačiau šią padėtį turėtų kompensuoti aukštesnis išlaidų panaudojimo lygis prieš programą užbaigiant,

—

panaši, tačiau ne tokia ryški tendencija – brandumas ir ištekliai – pasireiškia galutinių rezultatų srityje, kadangi BĮ SESAR pastebėjo, kad kai kuriose srityse galutiniai rezultatai pasiekiami lėčiau ir kad tai atitinkama mažesnį išteklių panaudojimą. Siekiant šią padėtį kuo greičiau ištaisyti, buvo imtasi įvairių priemonių: paprašyta, kad programos komiteto nariai atliktų papildomas patikras partnerių lygmeniu, išanalizuotos nepakankamo išteklių panaudojimo priežastys, atliktas IBAFI I ir II perskirstymas, nutraukti kai kurie projektai ir pan. Visos šios priemonės yra stebimos rizikos valdymo lygmeniu ir konsoliduojamos BĮ SESAR lygmeniu. Be to, siekiant nustatyti svarbiausias pamatines priežastis, yra dirbama su įmonės nariais. Kai kurias šias priežastis jau dabar galima įvardyti, antai kai kurių projektų darbo organizavimas, kai kurie ne laiku atlikti įnašai visoje programoje, nepakankamai aiškus galutinių rezultatų ir konkrečiau kokybės kriterijų apibūdinimas.

Toliau lentelėje pateikta padėties pagal projektų būklę 2011 m. pabaigoje santrauka, susijusi su BĮ SESAR atsakomybe vykdytais 310 mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ir valdymo projektais (išskyrus WP E ilgalaikius mokslinių tyrimų projektus).

Padėtis 2010 12 31

Įgyvendinta 2011 m.

Padėtis 2011 12 31

Bendras projektų skaičius SESAR programoje Programme

304

310

iš jų

—	Pradėti projektai

285

301

panaikinti projektai

0,9 %

sustabdyti projektai

–1

3,2 %

dar tik pradedami projektai

–20

2 %

Projektai vykdymo etape

246

282

91 %

—	Dar nepradėti projektai

–10

2,9 %

Šaltinis: Bendrosios įmonės SESAR pateikta informacija.

BENDROSIOS ĮMONĖS SESAR ATSAKYMAI

Patikinimo pareiškimas

13–14.

Bendroji įmonė džiaugiasi palankia Audito Rūmų nuomone, kurioje nurodoma, kad 2011 m. metinių finansinių ataskaitų duomenys yra patikimi, o sandoriai su ataskaitose nurodytomis sumomis atlikti teisingai ir tiksliai.

Audito specialistų nuomonės yra svarbus pagrindas, kuriuo remdamasi Bendroji įmonė gali toliau diegti reikiamas vidaus valdymo ir kontrolės sistemas, kurios padeda veiksmingai įgyvendinti SESAR programos uždavinius.

Biudžeto ir finansų valdymas

17.

Bendroji įmonė mano, kad ji dar geriau laikėsi biudžeto subalansuotumo principo nei anksčiau. 2011 m. pabaigoje grynųjų lėšų likutis sumažėjo 73,2 % – nuo 57,2 mln. eurų iki 15,3 mln. eurų. Bendroji įmonė ir toliau dės visas pastangas optimaliam grynųjų lėšų valdymui ir biudžeto valdymo principų laikymuisi užtikrinti.

Kiti klausimai. Vėluojama mokėti narių įnašus

21.	Iki metų pabaigos nesumokėti narių įnašai gauti 2012 m. vasario mėn. Bendroji įmonė su savo nariais dar kartą aptars, kaip pasiekti, kad grynųjų pinigų įnašai būtų sumokami iki sutartų terminų.

10.1.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 6/56

ATASKAITA

dėl Kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės 2011 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Bendrosios įmonės atsakymais

2013/C 6/07

ĮVADAS

1.	Kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė (toliau – KEV bendroji įmonė), įsikūrusi Briuselyje, įsteigta 2008 m. gegužės mėn (1). laikotarpiui iki 2017 m. gruodžio 31 d.

KEV bendrosios įmonės tikslai apima su pramone ir mokslinių tyrimų organizacijomis suderintą mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos valstybėse narėse ir Septintosios bendrosios programos (2) asocijuotose šalyse, rėmimą daugiausia dėmesio skiriant rinkai tinkamų produktų kūrimui ir tokiu būdu sudarant sąlygas papildomoms pramonės pastangoms sparčiai diegti kuro elementų ir vandenilio technologijas (3).

3.	Bendrosios įmonės nariai yra Europos Sąjunga, kuriai atstovauja Komisija, Pasaulinė naujosios energetikos pramonės grupė (NEW-IG) ir Mokslinių tyrimų bendruomenė (N.ERGHY).

Maksimalus ES įnašas, skirtas finansuoti KEV bendrosios įmonės einamąsias ir mokslinių tyrimų veiklos išlaidas, sudaro 470 milijonų eurų, kurie yra skiriami iš Septintosios bendrosios programos biudžeto. Jo dalis, numatyta einamosioms išlaidoms finansuoti, negali viršyti 20 milijonų eurų. New-IG turi finansuoti 50 %, o N.ERGHY – 1/12 einamųjų išlaidų ir turi prisidėti prie veiklos išlaidų nepiniginiais įnašais (4), ne mažesniais kaip Sąjungos finansinis įnašas.

5.	Bendrajai įmonei finansinis savarankiškumas buvo suteiktas 2010 m. lapkričio 15 d.

PATIKINIMO PAREIŠKIMĄ PATVIRTINANTI INFORMACIJA

PATIKINIMO PAREIŠKIMAS

Laikydamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 1 dalies nuostatų, Audito Rūmai atliko 2011 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų Kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės metinių finansinių ataskaitų (5), kurias sudaro finansinės atskaitomybės (6) ir biudžeto vykdymo ataskaitos (7), bei jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo auditą.

8.	Pagal Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (8) 185 straipsnio 2 dalį šis patikinimo pareiškimas teikiamas Europos Parlamentui ir Tarybai.

Vadovybės atsakomybė

Direktorius, kaip leidimus duodantis pareigūnas, pagal Bendrosios įmonės finansines taisykles, savo atsakomybe ir neviršydamas patvirtintų asignavimų, vykdo biudžeto pajamas ir išlaidas (9). Direktorius yra atsakingas už tai, kad būtų nustatyta organizacinė struktūra (10), įdiegtos vidaus valdymo bei kontrolės sistemos ir procedūros, susijusios su galutinių finansinių ataskaitų, kuriose nėra reikšmingų dėl sukčiavimo ar klaidų atsiradusių netikslumų, parengimu (11), ir užtikrintas šiose ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumas ir tvarkingumas.

Auditoriaus atsakomybė

10.	Audito Rūmai, remdamiesi savo audito rezultatais, turi pateikti Bendrosios įmonės metinių finansinių ataskaitų patikimumo bei jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą.

11.

Audito Rūmai savo auditą atliko vadovaudamiesi IFAC ir ISSAI (12) tarptautiniais audito standartais bei etikos kodeksais. Pagal šiuos standartus reikalaujama, kad Audito Rūmai laikytųsi etikos ir profesinių reikalavimų bei planuotų ir atliktų auditą tokiu būdu, kad būtų gautas pakankamas patikinimas, jog finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų netikslumų, o jose atspindimos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos.

12.

Audito Rūmai savo auditą atlieka taikydami procedūras, skirtas gauti audito įrodymus apie sumas ir kitą informaciją finansinėse ataskaitose bei apie jose atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą. Audito Rūmai pasirenka procedūras ir atlieka finansinių ataskaitų reikšmingų netikslumų ar dėl sukčiavimo ar klaidų atsiradusių neteisėtų ir netvarkingų operacijų rizikos vertinimą vadovaudamiesi audito nuovoka. Kad būtų nustatytos esamomis aplinkybėmis tinkamos audito procedūros, atliekant šiuos rizikos vertinimus, atsižvelgiama į subjekto vidaus kontrolės priemones, susijusias su finansinių ataskaitų rengimu ir jų pateikimu. Audito Rūmų audito metu taip pat įvertinamas taikomų apskaitos metodų tinkamumas, vadovybės atliekamų apskaitinių vertinimų pagrįstumas ir bendras finansinių ataskaitų pateikimas.

13.	Audito Rūmai mano, kad gauti audito įrodymai sudaro pakankamą ir tinkamą pagrindą toliau išdėstytoms nuomonėms pagrįsti.

Nuomonė dėl finansinių ataskaitų patikimumo

14.

Sąlyginės nuomonės dėl finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo pagrindas

15.

2011 m. sausio mėn. Valdybos priimta ex post audito strategija yra pagrindinė operacijų teisėtumo ir tvarkingumo kontrolės priemonė (13). 2012 m. rugsėjo mėn. užbaigti tik aštuoni iš dvylikos ex post auditų. Jie apėmė 4,8 milijono eurų (27 % visų išlaidų deklaracijų, kurias KEV bendroji įmonė gavo 2011 m.). Šešių auditų metu nebuvo nustatyta reikšmingų klaidų, tačiau kitų dviejų auditų metu buvo nustatyta reikšmingų klaidų (14), kurių didžiausia (746 000 eurų) buvo ištaisyta kitais metais.

Sąlyginė nuomonė dėl finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo

16.	Audito Rūmų nuomone, išskyrus 15 dalyje aprašytų dalykų poveikį, 2011 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų Bendrosios įmonės metinėse finansinėse ataskaitose atspindimos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos.

17.	18–27 dalyse pateiktos pastabos Audito Rūmų nuomonių nekeičia.

PASTABOS DĖL BIUDŽETO IR FINANSŲ VALDYMO

Biudžeto vykdymas

18.

Į galutinį 2011 m. biudžetą buvo įtraukti atitinkamai 117 milijonų eurų ir 60 milijonų eurų sudarantys įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai. Turimų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis atitinkamai buvo 99,8 % ir 87,9 %. Pagrindinei veiklai (biudžeto III antraštinė dalis) numatyti 112 milijonų eurų vertės įsipareigojimų asignavimai buvo įgyvendinti kaip bendrieji įsipareigojimai pagal 2011 m. kvietimą teikti pasiūlymus.

19.

Nebuvo laikomasi KEV bendrosios įmonės finansinėse taisyklėse (15) nurodytos biudžeto procedūros. Komisijos patvirtinta išlyga ateinančius trejus metus panaikintus asignavimus įrašyti į pajamų ir išlaidų sąmatas buvo interpretuojama klaidingai. Bendroji įmonė nusprendė panaudoti 3,3 milijono eurų (16) mokėjimų asignavimus (kurie yra iš 2010 m. į 2011 m. perkelti mokėjimų asignavimai), nors dar buvo galima panaudoti 6,3 milijono eurų einamųjų finansinių metų patvirtintus mokėjimų asignavimus (17). Dėl tokio KEV bendrosios įmonės biudžeto procedūros interpretavimo metinė biudžeto rezultatų ataskaita yra neteisinga, kadangi į skaičiavimą nebuvo įtraukta iš 2011 m. į 2012 m. perkeltų 6,3 milijono eurų mokėjimų asignavimų suma (18). Be to, 2010 m. biudžeto rezultatų ataskaitoje neatsispindi 3,3 milijono eurų iš 2010 m. į 2011 m. perkeltų mokėjimų asignavimų suma.

20.	Nepanaudoti 10,4 milijono eurų 2010 m. bendrieji įsipareigojimai, kurių galutinė įgyvendinimo data buvo 2011 m. gruodžio 31 d., buvo panaikinti 2012 m. sausio mėn., o ne 2011 m. pabaigoje.

Kvietimai teikti pasiūlymus

21.

Po 2008, 2009 ir 2010 m. organizuotų kvietimų teikti pasiūlymus buvo pasirašyti susitarimai dėl dotacijų, kurie sudarė 183,4 milijono eurų (19). 2011 m. buvo paskelbtas ketvirtasis kvietimas teikti pasiūlymus, kuris sudarė 111,6 milijono eurų. Tai yra atitinkamai 41 % ir 25 % maksimalaus Bendrosios įmonės mokslinių tyrimų veiklai skirto ES įnašo (20). Kvietimo vertinimas buvo baigtas 2011 m. Šiuo metu vykdomos atrinktų projektų derybų procedūros. 2012 m. sausio mėn. buvo paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus, kuris sudarė 79 milijonus eurų. Tai yra dar 18 % maksimalaus ES įnašo. Ši situacija atspindi pakankamą biudžeto vykdymo pažangą.

PASTABOS DĖL BENDROSIOS ĮMONĖS PRIEŽIŪROS IR KONTROLĖS SISTEMŲ PAGRINDINIŲ KONTROLĖS PRIEMONIŲ

22.	2011 m. pabaigoje apskaitos pareigūnas patvirtino pagrindines veiklos procedūras (21), kaip nustatyta Bendrosios įmonės finansinėse taisyklėse. Jis savo ataskaitoje nurodė keletą trūkumų (22), į kuriuos apskaitos pareigūnas atsižvelgs 2012 m.

Nepiniginio įnašo lygio metinis vertinimas

23.

Nepiniginio įnašo (23) lygio vertinimo metodas buvo parengtas (24) ir jį 2012 m. balandžio mėn. patvirtino Vidaus audito tarnyba (VAT) ir Vidaus audito skyrius (VAS) (25). 2012 m. vasario 8 d. (atskyrimo data, naudojama parengti 2011 m. negalutines finansines ataskaitas) leidimus duodančio pareigūno patvirtintas bendras nepiniginių įnašų lygis buvo 347,6 milijono eurų. Įvertinimo ataskaitoje pateikta išvada, kad ši suma turėtų būti sumažinta 0,93 milijono eurų (arba 0,3 %) (26).

Iždo valdymas

24.

2011 m. gruodžio mėn. pabaigoje KEV bendrosios įmonės banko sąskaitos likutis buvo 9,2 milijono eurų (27). 2011 m. rugpjūčio–gruodžio mėn. KEV bendrosios įmonės grynųjų pinigų likutis svyravo nuo maždaug 30 milijonų eurų iki 60 milijonų eurų. KEV bendroji įmonė tikisi įgyvendinti visas priemones, būtinas iki reikiamo lygio sumažinti sąskaitoje laikomų grynųjų pinigų likučius.

KITA

Atsižvelgimas į ankstesnes pastabas

25.	2011 m. bendroji įmonė parengė veiklos tęstinumo planą ir padarė pažangą formalizuodama IT saugumo politiką. Veiklos tęstinumo planą, į kurį įtrauktas veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių planas, KEV bendroji įmonė patvirtino 2012 m. birželio 12 d.

26.	Bendrosios įmonės finansinės taisyklės dar nėra pakeistos įtraukiant nuostatą su nuoroda į Komisijos vidaus auditoriaus įgaliojimus (28).

27.	Susitarimas su priimančia valstybe (29) tarp bendrosios įmonės ir Belgijos institucijų dėl administracinių patalpų, privilegijų ir imunitetų ir kitos teiktinos pagalbos, buvo pasirašytas 2012 m. vasario 3 d.

Šią ataskaitą priėmė IV kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario dr. Louis GALEA, 2012 m. lapkričio 13 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas

Vítor Manuel da SILVA CALDEIRA

(1) 2008 m. gegužės 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 521/2008 dėl Kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės įsteigimo (OL L 153, 2008 6 12, p 1.).

(2) Septintoji bendroji programa, patvirtinta Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1982/2006/EB (OL L 412, 2006 12 30, p. 1), apima visas su moksliniais tyrimais susijusias ES iniciatyvas ir vaidina lemiamą vaidmenį siekiant augimo, konkurencingumo ir užimtumo tikslų. Ji taip pat yra svarbiausias Europos mokslinių tyrimų erdvės ramstis.

(3) Priede apibendrinta Bendrosios įmonės kompetencija, veikla ir turimi ištekliai. Šis priedas pateiktas susipažinti.

(4) Reglamento (EB) Nr. 521/2008 dėl Bendrosios įmonės įsteigimo priedo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „KEV bendrosios įmonės veiklos išlaidos dengiamos iš Sąjungos finansinio įnašo ir veikloje dalyvaujančių juridinių asmenų įnašų natūra. Dalyvaujančių juridinių asmenų įnašas turi būti ne mažesnis nei Sąjungos finansinis įnašas.“

(5) Su šiomis ataskaitomis pateikiama finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita, kurioje, be kita ko, skelbiamas asignavimų įvykdymo lygis ir suvestinė informacija apie asignavimų perskirstymus įvairiuose biudžeto straipsniuose.

(6) Finansinę atskaitomybę sudaro balansas, ekonominių rezultatų ataskaita, pinigų srautų ataskaita, grynojo turto pokyčių ataskaita ir finansinės atskaitomybės priedas, kuriame pateikiamas apskaitos metodų aprašymas ir kita aiškinamoji informacija.

(7) Biudžeto vykdymo ataskaitas sudaro biudžeto rezultatų ataskaita, jos sutikrinimo su ekonominių rezultatų ataskaita žiniaraštis ir 2011 m. biudžeto vykdymo ataskaita.

(8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(9) Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 33 straipsnis (OL L 357, 2002 12 31, p. 72).

(10) Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 38 straipsnis.

(11) ES įstaigų finansinių ataskaitų pateikimo ir apskaitos taisyklės yra nustatytos Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 VII antraštinės dalies 1 ir 2 skyriuose, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 652/2008 (OL L 181, 2008 7 10, p. 23), ir įtrauktos į KEV bendrosios įmonės finansinį reglamentą.

(12) Tarptautinė buhalterių federacija (IFAC) ir Tarptautiniai aukščiausiųjų audito institucijų standartai (ISSAI).

(13) Reglamento (EB) Nr. 521/2008 dėl Bendrosios įmonės įsteigimo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „KEV bendroji įmonė atlieka KEV bendrosios įmonės viešojo finansavimo gavėjų patikrinimus vietoje ir jų finansinį auditą.“Ex post auditų metu gali būti nustatytos naudos gavėjų deklaruotos netinkamos finansuoti išlaidos, kurioms tuomet yra taikomos susigrąžinimo procedūros.

(14) Kol nėra atlikti likę auditai, nėra tikslinga apskaičiuoti klaidų lygį.

(15) KEV bendrosios įmonės finansinių taisyklių 10 straipsnyje nurodyta, kad „asignavimai, nepanaudoti finansinių metų, kuriems jie buvo įrašyti, pabaigoje, panaikinami. Atsižvelgiant į Bendrosios įmonės poreikius, pagal 27 straipsnį panaikinti asignavimai ateinančius trejus finansinius metus gali būti įrašomi į pajamų ir išlaidų sąmatą. Tačiau jie gali būti perkelti tik į kitus finansinius metus ne vėliau nei iki vasario 15 d. priimtu Valdybos sprendimu.“

(16) 3,3 milijono eurų pagrindinei veiklai skirtų 2010 m. nepanaudotų mokėjimų asignavimų buvo įtraukti į biudžetą, atlikus antrąjį biudžeto pataisymą, kurį Valdyba patvirtino 2011 m. lapkričio 22 d.

(17) Pagal KEV bendrosios įmonės finansinių taisyklių 10 straipsnio 4 dalį „KEV bendroji įmonė visų pirma naudoja einamiesiems finansiniams metams patvirtintus asignavimus ir negali naudoti perkeltų asignavimų, kol nebus panaudoti pirmieji.“

(18) 2011 finansinių metų negalutinėse metinėse finansinėse ataskaitose nustatyta, kad su 2011 m. operacijomis susiję nepanaudoti mokėjimų asignavimai (6 267 731 euro) […] bus atnaujinti (perkelti) KEV bendrosios įmonės 2012 m. biudžete, atlikus biudžeto pataisymą […] (2011 m. KEV bendrosios įmonės negalutinės metinės finansinės ataskaitos, p. 42).

(19) Skirti asignavimai taip pat apima Europos laisvos prekybos asociacijos (ELPA) 2,4 % asocijuotų šalių, kurios dalyvauja Septintojoje bendrojoje programoje, įnašus.

(20) Pagal Reglamento (EB) Nr. 521/2008 dėl KEV bendrosios įmonės įsteigimo 5 straipsnį ir jo priedo 12 straipsnį maksimalus einamąsias išlaidas ir Bendrosios įmonės mokslinių tyrimų veiklą padengiantis įnašas turi sudaryti 470 milijonų eurų, o einamosioms išlaidoms skirtas įnašas negali viršyti 20 milijonų eurų. Jei einamosioms išlaidoms skirto įnašo dalis nepanaudojama, ji gali būti skirta mokslinių tyrimų veiklai.

(21) KEV bendrosios įmonės finansinių taisyklių 43 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta, kad apskaitos pareigūnas yra atsakingas už apskaitos sistemos nustatymą ir patvirtinimą.

(22) Nustatytų trūkumų pavyzdžiai yra šie: būtinybė nustatyti ir prižiūrėti išsamų teisinių įsipareigojimų registrą ir būtinybė veiksmingiau vykdyti teisinių įsipareigojimų pakeitimų greito ir teisingo įgyvendinimo stebėjimą ir priežiūrą.

(23) Nepiniginiai įnašai – tai juridinių asmenų, dalyvaujančių veikloje, kurios išlaidų KEV bendroji įmonė nepadengia, patirtos tinkamos finansuoti išlaidos (KEV bendrosios įmonės nepiniginių įnašų metodika).

(24) Reglamento (EB) Nr. 521/2008 dėl KEV bendrosios įmonės įsteigimo priedo 12 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad „įnašų natūra įvertinimo metodiką nusistato KEV bendroji įmonė, laikydamasi savo finansinių taisyklių bei remdamasi dalyvavimo Septintojoje bendrojoje programoje taisyklėmis.“

(25) Reglamento (EB) Nr. 521/2008 dėl KEV bendrosios įmonės įsteigimo priedo 12 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad „kiekvienais metais įvertinimą atlieka nepriklausomas auditorius, o jo rezultatai pateikiami Komisijai per 4 mėnesius po kiekvienų finansinių metų pabaigos.“

(26) Pataisymas susijęs su aštuoniais 2008 m. kvietimo teikti pasiūlymus projektais, kuomet kai kurie dalyviai savo biudžeto išlaidas pateikė remdamiesi 60 % nustatyto dydžio sistema netiesioginių išlaidų skaičiavimui vietoj 20 % nustatyto dydžio procentinės dalies, kuri yra taikoma KEV bendrajai įmonei (Nepiniginių įnašų lygio metinis įvertinimas, galutinė ataskaita).

(27) Grynųjų pinigų likutis 2010 m. pabaigoje sudarė 5 milijonus eurų.

(28) Audito Rūmų ataskaitos dėl KEV bendrosios įmonės 2010 m. metinių finansinių ataskaitų 20 dalis (OL C 368, 2011 12 16, p. 40).

(29) Audito Rūmų ataskaitos dėl KEV bendrosios įmonės 2010 m. metinių finansinių ataskaitų 21 dalis.

PRIEDAS

Kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė

Kompetencija ir veikla

Sutartyje numatytos Sąjungos kompetencijos sritys

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 ir 188 straipsniai

Sprendime Nr. 1982/2006/EB dėl septintosios bendrosios programos numatoma, kad Sąjunga prisidės kuriant ilgalaikes viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes kaip jungtines technologijų iniciatyvas, kurios galėtų būti įgyvendintos per bendrąsias įmones, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnyje.

Bendrosios įmonės kompetencijos sritys

(Reglamentas (EB) Nr. 521/2008, iš dalies pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1183/2011)

Tikslai

Kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė prisideda prie Septintosios bendrosios programos ir visų pirma specialiosios programos „Bendradarbiavimas" temų „Energija“, „Nanomokslai, nanotechnologijos, medžiagos ir naujos gamybos technologijos", „Aplinka (įskaitant klimato kaitą)“ ir „Transportas (įskaitant oreivystę)“ įgyvendinimo.

Visų pirma ji:

siekia, kad Europa pirmautų kuro elementų ir vandenilio technologijų srityje visame pasaulyje ir kad kuro elementų ir vandenilio technologijos įsitvirtintų rinkoje, tokiu būdu sudarydama sąlygas komercinėms rinkos jėgoms atlikti lemiamą vaidmenį realizuojant šių technologijų potencialią didelę naudą visuomenei;

nuosekliai remia valstybėse narėse ir Septintosios bendrosios programos asocijuotose šalyse (toliau – asocijuotos šalys) vykdomus mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir demonstracinę veiklą (toliau – MTTP), siekiant įveikti rinkos sutrikimą bei daugiausia dėmesio skirti rinkai tinkamų produktų kūrimui, ir tokiu būdu sudaryti sąlygas papildomoms pramonės pastangoms sparčiai diegti kuro elementų ir vandenilio technologijas;

c)	remia JTI kuro elementų ir vandenilio prioritetų įgyvendinimą MTTP srityje, ypač skiriant dotacijas po to, kai paskelbiami kvietimai teikti pasiūlymus konkurso būdu;

d)	siekia skatinti viešąjį ir privatųjį sektorius daugiau investuoti į kuro elementų bei vandenilio technologijų mokslinius tyrimus valstybėse narėse ir asocijuotose šalyse.

Užduotys

a)	užtikrinti Kuro elementų ir vandenilio bendros technologijų iniciatyvos sukūrimą bei veiksmingą valdymą;

b)	pasiekti reikiamą mokslinių tyrimų veiklos kritinę masę siekiant suteikti pramonės sektoriui, viešojo ir privačiojo sektorių investuotojams, sprendimus priimantiems ir kitiems subjektams pasitikėjimą, kuris reikalingas ilgalaikei programai pradėti;

c)	toliau daryti įtaką pramonės atstovų, nacionalinėms ir regioninėms investicijoms į MTTP;

d)	integruoti MTTP ir daugiausia dėmesio skirti ilgalaikiams tvarumo bei pramonės konkurencingumo tikslams išlaidų, veiklos rezultatų ir patvarumo požiūriu bei nugalėti esmines technologines kliūtis;

e)	skatinti naujovių diegimą ir naujų vertės grandinių, apimančių MVĮ, kūrimąsi;

f)	sudaryti sąlygas pramonės sektoriaus, universitetų ir mokslinių tyrimų centrų sąveikai, taip pat ir fundamentaliųjų mokslinių tyrimų srityje;

g)	skatinti MVĮ dalyvauti jos veikloje, vadovaujantis Septintosios bendrosios programos tikslais;

h)	skatinti dalyvauti visų valstybių narių ir asocijuotų šalių institucijas;

i)	atlikti plataus masto socialinius, technologinius ir ekonominius tyrimus siekiant įvertinti bei stebėti technologinę pažangą ir ne techninio pobūdžio kliūtis patekti į rinką;

atlikti mokslinius tyrimus, kurie padėtų rengti naujas ir peržiūrėti galiojančias taisykles bei standartus, siekiant pašalinti dirbtinai sukurtas kliūtis patekti į rinką ir remti sukeičiamumą, sąveiką, tarptautinę prekybą vandeniliu bei eksporto rinkas, kartu užtikrinant saugią veiklą ir nekliudant diegti inovacijų;

k)	imtis ryšių ir platinimo veiklos, o visuomenei teikti patikimą informaciją siekiant, kad ji geriau suprastų ir pripažintų vandenilio naudojimo saugą bei naujųjų technologijų teikiamą naudą, susijusią su aplinka, tiekimo patikimumu, išlaidomis energijai ir užimtumu;

l)	nustatyti ir įgyvendinti daugiametį įgyvendinimo planą;

m)	panaudoti Bendrijos lėšas ir sutelkti privačiojo sektoriaus bei kitus viešojo sektoriaus išteklius, kurių reikia MTTP veiklai įgyvendinti;

n)	užtikrinti sklandžią MTTP veiklą ir patikimą finansinį išteklių valdymą;

o)	palaikyti ryšius ir platinti informaciją apie projektus, įskaitant projektų dalyvių pavadinimus, MTTP veiklos rezultatus ir KEV bendrosios įmonės finansinio įnašo sumą;

p)	juridinius asmenis, su KEV bendrąja įmone sudariusius susitarimą dėl dotacijų, informuoti apie galimybes skolintis iš Europos investicijų banko ir visų pirma apie Rizikos pasidalijimo finansinę priemonę, sukurtą pagal Septintąją bendrąją programą;

q)	užtikrinti aukštą skaidrumo lygį ir sąžiningą konkurenciją, taikant vienodas dalyvavimo sąlygas visiems pareiškėjams, norintiems dalyvauti KEV bendrosios įmonės MTTP veikloje, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra mokslinių tyrimų arba pramonės grupės nariai (visų pirma MVĮ);

r)	stebėti tarptautinius pokyčius šioje srityje ir prireikus bendradarbiauti tarptautiniu lygiu;

s)	plėtoti glaudų bendradarbiavimą ir užtikrinti derinimą su Mokslinių tyrimų bendrąja programa ir kita europiniu, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygiu vykdoma veikla, organais ir suinteresuotaisiais subjektais;

t)	stebėti pažangą siekiant KEV bendrosios įmonės tikslų;

u)	vykdyti kitą veiklą, būtiną jos tikslams pasiekti.

Valdymas

KEV bendrosios įmonės organai yra šie:

Valdyba;

b)	Vykdomasis direktorius;

c)	Mokslo komitetas.

Valdyba

Valdyba yra KEV bendrosios įmonės pagrindinis sprendimus priimantis organas.

Vykdomasis direktorius

Vykdomasis direktorius yra atsakingas už kasdienį Bendrosios įmonės valdymą ir yra teisinis jos atstovas. Jis yra atskaitingas valdybai.

Mokslinis komitetas

Jį sudaro 9 nariai, kurie proporcingai atstovauja pasaulinio lygio akademinei bendruomenei, pramonei ir reguliavimo institucijoms. Jo užduotys yra:

a)	konsultuoti dėl mokslinių tyrimų prioritetų rengiant metinių ir daugiamečių įgyvendinimo planų pasiūlymus;

b)	konsultuoti dėl mokslo laimėjimų, apibūdintų metinėje veiklos ataskaitoje;

c)	konsultuoti dėl kolegialios peržiūros komitetų sudėties.

KEV bendrosios įmonės išorės patariamieji organai yra šie:

—	KEV valstybių atstovų grupė ir suinteresuotųjų subjektų visuotinis susirinkimas

KEV valstybių atstovų grupė

Ją sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės ir asocijuotos šalies atstovą. Jos pagrindinės užduotys yra nuomonių dėl KEV bendrosios įmonės programos pažangos teikimas, atitikties tikslams stebėjimas ir veiklos derinimas su nacionalinėmis programomis, siekiant išvengti dubliavimo.

Suinteresuotųjų subjektų visuotinis susirinkimas

Tai yra svarbi KEV bendrosios įmonės veiklos viešinimo priemonė. Jis yra prieinamas visiems viešiems ir privatiems suinteresuotiesiems subjektams, tarptautinėms interesų grupėms iš valstybių narių, asocijuotų šalių ir trečiųjų šalių. Jis yra sušaukiamas kartą per metus. Suinteresuotųjų subjektų visuotinis susirinkimas informuojamas apie KEV bendrosios įmonės veiklą, jo prašoma pateikti savo pastabas.

KEV bendrosios įmonės vidaus ir išorės auditoriai ir biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija yra šie:

Vidaus auditas

—	KEV bendrosios įmonės vidaus audito vadovas (Vidaus audito skyrius – VAS),

—	Komisijos vidaus audito tarnyba (VAT).

Išorės auditas

Audito Rūmai.

Biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija

Parlamentas, veikiantis rekomendavus Tarybai.

2011 m. Bendrajai įmonei skirti ištekliai

Biudžetas

117,2 milijono eurų įsipareigojimų asignavimų, iš kurių 113,1 milijono eurų yra įnašas iš ES biudžeto, skirtas veiklai (planuojamas to paties dydžio nepiniginis įnašas iš privačių pramonės atstovų), o 4 milijonai eurų skirti einamosioms išlaidoms.

Darbuotojų skaičius 2011 m. gruodžio 31 d.

Personalo plane numatytos 18 darbo vietos laikiniems darbuotojams (visos užimtos)

2 sutartininkams skirtos darbo vietos (abi užimtos)

Darbuotojai užsiima:

Pagrindine veikla: 6

Administracine veikla: 7

Mišria veikla: 7

Pagrindiniai 2011 m. veiklos rezultatai

—	Peržiūrėtas 2011 m. lapkričio 22 d. Valdybos patvirtintas daugiametis įgyvendinimo planas.

—	Parengti MTTI prioritetai ir 2011 m. kvietimų teikti pasiūlymus temos (36), kurių orientacinis KEV bendrosios įmonės finansavimas sudarė 109 milijonus eurų.

—	Parengti MTTI prioritetai ir 2012 m. kvietimų teikti pasiūlymus temos (31), kurių orientacinis KEV bendrosios įmonės finansavimas sudarė 77,5 milijono eurų.

—	Gegužės mėn. paskelbti 2011 m. kvietimai teikti pasiūlymus, kurių pateikimo terminas yra 2011 m. rugpjūčio mėn.

—	2011 m. rugsėjo mėn. buvo įvertinti 2011 m. kvietimai teikti pasiūlymus ir parengtas projektų, dėl kurių turi būti vykdomos derybos, sąrašas. 2011 m. lapkričio mėn. projektų sąrašas pateiktas tvirtinti Valdybai (30). 2011 m. lapkričio 28 d. pradėtos derybos.

—	Valdybai patvirtinus pataisos koeficientą vyko derybos dėl pasiūlymų, atrinktų pagal 2010 m. kvietimą, ir buvo pasirašyti atitinkami susitarimai dėl dotacijų (26).

—	Buvo plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas su pagrindiniais partneriais (JAV, Japonija ir Korėja); Vienoje 2012 m. kvietimo teikti pasiūlymus temoje buvo taikomas papildomas tinkamumo kriterijus dėl ryšio su DoE (JAV) finansuojamu projektu.

—	Informacijos mainai su valstybėmis narėmis ir asocijuotomis šalimis (informacinės sesijos).

—	Bendradarbiavimas su Europos regionais (per HyER).

—

Bendradarbiavimas su Jungtiniu tyrimų centru (JRC) projektų ir programų lygmeniu; Buvo suderinta veikla vykdant Bendrą veiksmų planą, skirtą matavimui, technologijų žemėlapio sudarymui ir strateginėms konsultacijoms; 2011 m. lapkričio 22 ir 23 d. organizuotas suinteresuotųjų šalių visuotinis susirinkimas, surengta programos peržiūros diena su beveik 400 dalyvių bei buvo vykdoma komunikacijos veikla daugiausia dėmesio skiriant KEV technologijų pateikimui į rinką, visų pirma transporto sektoriuje.

Kiti pagrindiniai rezultatai:

—	persikraustymas į naujas patalpas (2011 m. sausio viduryje kartu su kitomis 4 BĮ),

—	parengtas pirmasis KEV BĮ tarpinis įvertinimas.

—	2011 m. lapkričio 21 d. apskaitos pareigūnas patvirtino apskaitos sistemą,

—	patvirtintas Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1183/2011, kuriuo iš dalies keičiamas KEV BĮ steigimo reglamentas,

—	gautos ir išnagrinėtos pirmosios išlaidų deklaracijos,

—	pradėti pirmieji ex post auditai.

Šaltinis: Bendrosios įmonės pateikta informacija.

KEV BENDROSIOS ĮMONĖS ATSAKYMAI

15 ir 16 dalis

KEV bendroji įmonė nustatė daugiametę kontrolės strategiją, kurioje numatytos ex ante ir ex post kontrolės priemonės ir atsižvelgta į išlaidų veiksmingumo aspektus. Ex post auditai yra svarbiausias visos vidaus kontrolės sistemos komponentas ir vienas iš pagrindinių elementų, kuriais paremtas vykdomojo direktoriaus patikinimo pareiškimas. Siekdama visiškai užtikrinti savo kontrolės ir patikinimo užtikrinimo poreikius, KEV bendroji įmonė, 2011 m. gavusi ir patvirtinusi pirmas išlaidų deklaracijas, nedelsdama pradėjo pirmuosius ex post auditus.

KEV bendroji įmonė džiaugiasi teigiama Audito Rūmų išvada dėl visų finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų (išskyrus operacijas, susijusias su išlaidų deklaracijų patvirtinimu) teisėtumo ir tvarkingumo. KEV bendrosios įmonės nuomone, darant išvadą dėl finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo apskritai ir dėl 2011 m. patvirtintų išlaidų deklaracijų, visų pirma reikėtų atsižvelgti į šiuos aspektus:

—	mokėjimų laiką, rūšį ir jų svarbą: pirmas išlaidų deklaracijas Bendroji įmonė gavo ir patvirtino tik 2011 m. Sumokėta 4,6 mln. EUR su patvirtintomis išlaidų deklaracijomis susijusių tarpinių mokėjimų. Tai sudaro 8 % (1) visos 2011 m. atliktų mokėjimų sumos (56,7 mln. eurų),

—

KEV bendrosios įmonės vidaus kontrolės sistemos veiksmingumą: Bendrosios įmonės kontrolės sistemos veiksmingumas įrodytas 2011 m. Po Audito Rūmų atlikto operacijų patikrinimo Bendrajai įmonei nepranešta apie jokias su teisėtumo ar tvarkingumo aspektais susijusias klaidas. Audito Rūmų nurodytos klaidos buvo nustatytos naudojant pačios Bendrosios įmonės vidaus kontrolės sistemą (t. y. atliekant ex post auditus),

—

nustatytų klaidų pobūdį ir jų finansinį poveikį: 97 % klaidų (pagal vertę) Bendroji įmonė nustatė atlikusi vienintelį naujo paramos gavėjo, kuris nebuvo susipažinęs su KEV bendrosios įmonės taisyklėmis, auditą ir jos įvyko dėl klaidingo reikalavimų atitikimo taisyklų aiškinimo. Nors išlaidų deklaracijoje paramos gavėjas nurodė 764 000 eurų didesnę išlaidų sumą, nustatytos klaidos finansinis poveikis, atsižvelgiant į Bendrosios įmonės įnašą grynaisiais (t. y. permoką), yra gerokai mažesnis (177 971 euro),

—	taisomuosius veiksmus: paramos gavėjai pripažino visas Bendrosios įmonės nustatytas klaidas, 98 % iš jų (pagal vertę) Bendroji įmonė ištaisė; Audito Rūmai tai pripažino,

—	auditų apimtį: 2011 m. Bendrosios įmonės pradėti ex post auditai apėmė 43 % (pagal vertę) tais metais patvirtintų išlaidų deklaracijų. Audito Rūmų nurodytais duomenimis, nuo 2012 m. rugsėjo mėn. užbaigti 27 % patvirtintų išlaidų deklaracijų auditai,

—

prevencines ir klaidų nustatymo priemones: KEV bendroji įmonė įgyvendino priemones, kuriomis siekia užkirsti kelią finansinėms klaidoms išlaidų ataskaitose, didindama paramos gavėjų informuotumą apie reglamentavimo sistemą. Lig šiol surengtos trys KEV bendrosios įmonės paramos gavėjams skirtos informacinės kampanijos, taip pat paskelbtos KEV bendrosios įmonės gairės finansų ir kontrolės (audito) klausimais. Be to, siekiant iki išlaidų deklaracijų patvirtinimo nustatyti ir ištaisyti daugiau klaidų, sugriežtintos KEV bendrosios įmonės ex ante kontrolės priemonės.

Neabejodama Audito Rūmų ataskaitomis, KEV bendroji įmonė atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į Bendrosios įmonės vidaus kontrolės veiksmingumą siekiant nustatyti klaidas, didelę ex post auditų apimtį, Bendrosios įmonės padarytas 98 % nustatytų klaidų pataisas ir nedidelę tarpinių mokėjimų svarbą (atsižvelgiant į mokėjimų sumą), rizikos suma (t. y. galima patvirtintose išlaidų deklaracijose nenustatyta klaida) yra palyginti nedidelė, atsižvelgiant į 2011 m. atliktų mokėjimų sumą ir patirtas bendras veiklos išlaidas.

19 dalis

KEV bendroji įmonė nustatė savo finansinių taisyklių 10 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos ir 11 straipsnio įgyvendinimo procedūrą, kuri suteikia KEV bendrajai įmonei galimybę panaikintus asignavimus įrašyti į savo biudžetą kitus trejus finansinius metus. Lig šiol KEV bendroji įmonė nepasinaudojo 10 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatyta galimybe perkelti panaikintus asignavimus į kitus finansinius metus (išskyrus C4 ir C5), todėl 10 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 2–7 dalys šiuo atveju netaikomi.

KEV bendroji įmonė nuosekliai taiko savo finansinių taisyklių įgyvendinimo procedūrą, visų pirma Komisijos numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą, kad būtų atsižvelgiama į Bendrosios įmonės poreikius.

20 dalis

KEV bendroji įmonė pripažįsta, kad įsipareigojimai turėjo būti panaikinti iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir kad ši klaida ištaisyta 2012 m. sausio mėn. Griežtesnis biudžeto stebėjimas ir metų pabaigos procedūros taikymas turėtų užkirsti kelią panašių klaidų pasikartojimui.

22 dalis

KEV bendrosios įmonės vadovai parengė veiksmų planą, kuriuo siekiama pašalinti šiuos trūkumus, ir nuo 2012 m. spalio mėn. visos priemonės yra visiškai arba iš dalies įgyvendintos.

23 dalis

Pataisa padaryta.

24 dalis

KEV bendrosios įmonės biudžeto lėšų likutis svyravo nuo 4 mln. eurų 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 60 mln. eurų 2011 m. spalio 11 d., o metų pabaigos likutis 2011 m. gruodžio 31 d. siekė 9 mln. eurų. KEV bendroji įmonė įgyvendina visas priemones, kad optimizuotų lėšų srautus neperžengdama finansiniuose susitarimuose nustatytų ribų.

26 dalis

KEV bendrosios įmonės finansinės taisyklės bus atitinkamai iš dalies pakeistos, siekiant į jas įtraukti visus būtinus pakeitimus, kurie turi būti padaryti vadovaujantis „Pavyzdiniu finansiniu reglamentu viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms“, kai tik jis bus priimtas. O kol kas, kaip savo ataskaitoje dėl 2010 m. finansinių ataskaitų pripažįsta Audito Rūmai, 2011 m. kovo mėn. Valdyba apibrėžė ir patvirtino atitinkamus Komisijos vidaus auditoriaus (KVA) ir KEV bendrosios įmonės vidaus audito skyriaus (VAS) vaidmenis. Suderintas KVA ir VAS 2011–2013 m. strateginis audito planas, kurį 2011 m. gegužės mėn. patvirtino Valdyba, šiuo metu įgyvendinamas.

(1) 11 %, įtraukus tarpinius mokėjimus (4,6 mln. eurų) ir 2011 m. patvirtintą išankstinį finansavimą (1,6 mln. eurų).

		ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2013.006.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 6

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	56 tomas 2013m. sausio 10d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Audito Rūmai
2013/C 006/01	Ataskaita dėl bendrosios įmonės ARTEMIS 2011 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Bendrosios įmonės atsakymais	1

2013/C 006/02	Ataskaita dėl bendrosios įmonės Švarus dangus 2011 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Bendrosios įmonės atsakymais	9

2013/C 006/03	Ataskaita dėl bendrosios įmonės ENIAC 2011 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su bendrosios įmonės atsakymais	18

2013/C 006/04	Ataskaita dėl Naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės 2011 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Bendrosios įmonės atsakymais	27

2013/C 006/05	Ataskaita dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2011 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų, su Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės atsakymais	36

2013/C 006/06	Ataskaita dėl bendrosios įmonės SESAR 2011 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Bendrosios įmonės atsakymais	46

2013/C 006/07	Ataskaita dėl Kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės 2011 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Bendrosios įmonės atsakymais	56