19.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 393/1

1.

2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (1), kuriose nustatytas tikslas iki 2020 m. pasiekti, kad pagrindinius gebėjimus (skaitymo raštingumo, matematikos ir gamtos mokslų) prastai įgyjančių asmenų dalis neviršytų 15 %.

2.

2011 m. gruodžio 20 d. Tarybos rezoliuciją dėl atnaujintos Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės (2), kuria siekiama pagerinti suaugusiųjų raštingumo bei mokėjimo skaičiuoti gebėjimus ir išplėsti galimybes mokytis žemą kvalifikaciją turintiems europiečiams.

1.

Raštingumas yra itin svarbi kompetencija gyvenime, kuri sudaro galimybes atskiriems piliečiams tobulinti svarstymo, žodinės išraiškos, kritinio mąstymo ir empatijos gebėjimus, skatina asmenybės tobulėjimą, didina pasitikėjimą savimi, identiteto suvokimą ir skatina visapusišką dalyvavimą skaitmeninėje bei žinių ekonomikoje ir visuomenėje.

2.

Žemas raštingumo lygis stabdo ekonomikos augimą ir mažina jo tvarumą. Pasiekus ES tikslą sumažinti prastus skaitymo įgūdžius turinčių penkiolikmečių skaičių, kad jis neviršytų 15 %, valstybių narių gaunama ekonominė nauda gali būti labai didelė.

3.

Raštingumo lygis daugumoje Europos šalių nekinta ir ne mažiau kaip 1,1 mln. penkiolikmečių (t. y. kas penkto) raštingumo lygis yra nepakankamas (6).

4.

Raštingumas yra vartai į bet kokį tolesnį mokymąsi. Žemo raštingumo lygio problemos sprendimas yra veiksmingas būdas kovoti su esminėmis mokyklos nebaigimo, žemos kvalifikacijos asmenų bedarbystės ir riboto dalyvavimo visą gyvenimą trunkančio mokymosi programose priežastimis.

5.

Didėjant skaitmeninimui reikia nustatyti vis aukštesnius raštingumo standartus, įskaitant gebėjimą kritiškai vertinti tekstus, suprasti įvairių formų tekstą, iššifruoti vaizdus, ir vertinti bei susieti atskirus informacijos fragmentus. Be to, socialinės žiniasklaidos tinklai padidino rašymo įgūdžių svarbą ir matomumą.

6.

Visose Europos šalyse tarp socialiniu ir ekonominiu požiūriu palankioje ir tuo požiūriu nepalankioje padėtyje esančių mokinių egzistuoja dideli mokymosi rezultatų skirtumai. Daugelyje ES šalių mokiniai, priklausantys apatiniam kvartiliui pagal socialinį statusą, atsilieka daugiau nei dviem ar netgi trim metais nuo mokinių, priklausančių viršutiniam kvartiliui, o keliose šalyse nepalankioje padėtyje esantys mokiniai, sulaukę 15 metų amžiaus, dažnai laikomi funkciniu požiūriu neraštingais.

7.

Egzistuoja didelis ir vis didėjantis atotrūkis tarp berniukų ir mergaičių skaitymo rezultatų, vertinant juos sulaukus 15 metų amžiaus – šis skirtumas atitinka maždaug vienerių metų skirtumą, o esminė to priežastis yra motyvacija.

8.

Profesinio rengimo ir mokymo srityje kai kuriais atvejais trūksta paramos baziniams gebėjimams gerinti ir supratimui apie raštingumo svarbą darbo gebėjimų atžvilgiu didinti.

1.

Raštingumas yra ne vien tik švietimo klausimas, bet ir asmeninis, ekonominis, kultūrinis ir socialinis klausimas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant sukurti platesnę atsakomybę, visose raštingumo lygio didinimo iniciatyvose turi dalyvauti įvairūs visuomenės subjektai, įskaitant įmones, žiniasklaidą, NVO, socialinius partnerius, savišvietos paslaugų teikėjus, kultūros institucijas, taip pat socialines, užimtumo ir sveikatos priežiūros tarnybas vietos lygiu.

2.

Siekiant sukurti raštingumui palankią aplinką, kurioje būtų propaguojamas skaitymas ir gerinami raštingumo rezultatai, reikia didinti įvairios skaitymo medžiagos prieinamumą mokyklose, bibliotekose ir žiniasklaidos centruose, o taip pat neįprastose vietose, taip pat namuose, ir reikia labiau remti šeimas pradedant labai ankstyvu amžiumi. Reikia didinti tėvų informuotumą šiuo klausimu ir apie esminį vaidmenį, kurį tėvai gali atlikti gerindami vaikų raštingumo gebėjimus ir didindami motyvaciją ir susidomėjimą skaitymu tiek ankstyvoje vaikystėje, tiek per visą vaiko mokymosi mokykloje laikotarpį.

3.

Reikia kuo skubiau padidinti priemonių, kurių imtasi valstybėse narėse ir ES lygiu, veiksmingumą siekiant padidinti vaikų ir suaugusiųjų, ypač esančių socialiniu bei ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje, raštingumą. Yra įrodymų, kurie rodo, kad šeimos raštingumo didinimo programos yra ekonomiškai efektyvios ir labai veiksmingos.

4.

Naudojimasis kokybiško ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis, kurias teikdami kvalifikuoti darbuotojai žaidimų pagrindu ugdo ir stimuliuoja kalbinius gebėjimus, yra itin svarbus socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo veiksnys ir mažiems vaikams suteikia tvirtą pagrindą vėlesniam gyvenimui.

5.

Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas teikiantys darbuotojai ir pradinių mokyklų mokytojai turėtų turėti reikiamą kompetenciją, kad galėtų anksti nustatyti ir spręsti kalbines ir mokymosi problemas.

6.

Pradinių mokyklų mokytojų pedagoginės kompetencijos mokyti skaityti ir rašyti, pavyzdžiui, naudoti IRT pedagoginiais tikslais, atitinkamais atvejais turi būti stiprinamos. Be to, parama mokytojams vidurinėse mokyklose siekiant mokyti raštingumo visuose dalykuose ir atitinkamais atvejais visų mokytojų skatinimas kreiptis konsultacijos į ekspertus padės įtvirtinti pažangą ir toliau jos siekti.

7.

Švietimo sistemos ne visiškai išnaudojo naujų technologijų poveikį raštingumui. Peržiūrėjus mokymosi medžiagą ir metodus atsižvelgiant į didėjantį skaitmeninimą ir teikiant paramą mokytojams naujų pedagoginių metodų bei priemonių naudojimo srityje gali būti sustiprinta besimokančiųjų motyvacija.

8.

Turėtų būti skatinama atlikti naujai atvykusių migrantų vaikų ir suaugusiųjų kalbos ir raštingumo vertinimą gyvenamosios šalies kalba (-omis), kartu tokioms grupėms teikiant labiau individualizuotą paramą. Taip pat galėtų būti teikiama parama kilmės šalies kalbos srityje, kai manoma, kad to reikia ir jei yra pakankamai išteklių.

9.

Kurti nuoseklesnes raštingumo mokymo programas, įskaitant raštingumo integravimą į visas mokyklos mokymo programas, ir kurti suaugusiųjų raštingumo mokymo programą turėtų padėti aiškūs su amžiumi susiję standartai ir vertinimo priemonės bei veiksmingas kokybės užtikrinimas.

10.

Suaugusių gyventojų gebėjimų lygių stebėsena ir įmonių, žiniasklaidos, NVO, socialinių partnerių, kultūros institucijų, taip pat socialinių, užimtumo ir sveikatos priežiūros tarnybų dalyvavimas vietos lygiu turėtų būti pagrindas strategijoms, kuriomis siekiama didinti visos visuomenės informuotumą apie raštingumo problemas.

11.

Siekiant suaugusiųjų raštingumo mokymo kokybės diversifikavimo ir gerinimo, reikia pedagoginį mokymą pritaikyti suaugusiųjų raštingumo mokytojams, parengti mokymo programas, kurios būtų glaudžiai susijusios su darbui reikalingais gebėjimais ir grindžiamos atitinkama medžiaga, numatyti tinkamą kursų trukmę ir intensyvumą, teikti paramą IRT srityje ir sukurti vertinimo metodus.

1.

Vykdant stebėseną bei renkant duomenis ir maksimaliai išnaudojant esamus išteklius, pavyzdžiui, PISA ir PIAAC tyrimus, užtikrinti, kad būtų sukurta veiksminga įrodymų bazė.

2.

Nustatyti požiūrius į raštingumo gerinimą, kuriuose būtų derinamos konkrečios visų suinteresuotųjų subjektų bei organizacijų ir valdžios institucijų (švietimo ir ne švietimo srities) nuomonės; ir atitinkamais atvejais stiprinti vietos, regioninių bei nacionalinių valdžios institucijų, socialinių partnerių ir mokytojų, tėvų ir besimokančių suaugusiųjų atstovų bendradarbiavimą raštingumo iniciatyvų srityje.

3.

Skatinti taikyti plačiai pagrįstas informuotumo didinimo priemones siekiant viešinti raštingumo klausimą ir panaikinti blogų raštingumo gebėjimų tabu visose amžiaus grupėse. Visų pirma galėtų būti didinamas darbdavių informuotumas apie jų darbuotojų raštingumo gebėjimų tobulinimo naudą motyvacijos ir ekonominiu atžvilgiais ir jie būtų skatinami imtis atitinkamų veiksmų.

4.

Skatinti šeimos raštingumo programų kūrimą ir įgyvendinimą, visų pirma socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esančių šeimų atveju, siekiant remti tėvus ir kitus šeimos narius, kad jie gerintų tiek savo, tiek savo vaikų raštingumo įgūdžius.

5.

Skatinti, kad visuotinė galimybė naudotis kokybiškomis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis būtų laikoma itin svarbiu įnašu mažinant socialinius ir ekonominius skirtumus.

6.

Nuolat peržiūrėti mokymosi medžiagą bei metodus atsižvelgiant į vis didėjantį skaitmeninimą, siekiant remti besimokančiųjų motyvaciją ir geriau pasinaudoti savimokos ištekliais. Skatinti kurti mokykloms skirtą programinę įrangą, siekiant padėti mokytojams sukurti naujus raštingumo tobulinimo metodus.

7.

Skatinti parengti aiškias gaires, nurodančias, kokias kompetencijas mokytojai turi turėti, kad galėtų mokyti rašyti ir skaityti, tiek mokyklose, tiek mokant suaugusiuosius, skatinant individualizuotą mokymo požiūrį reaguojant į specifinius poreikius.

8.

Didinti mokytojų informuotumą ir žinias apie teorinius raštingumo mokymosi ir mokymo pagrindus, kad jie gebėtų nustatyti ir spręsti mokinių skaitymo ir rašymo problemas; ir skatinti galimybes naudotis ekspertų konsultacijomis ir atitinkamais atvejais besispecializuojančių mokytojų pagalba.

1.

Kitoje Tarybos ir Komisijos bendroje ataskaitoje apie Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimą 2015 m. informuoti apie savo veiksmus gerinant raštingumo lygį visose amžiaus grupėse ir, kai įmanoma, apie tų veiksmų poveikį.

2.

Išnaudoti visus atitinkamus veiksmus, numatytus dabartinėje Mokymosi visą gyvenimą programoje ir būsimoje ES švietimo ir mokymo programoje, taip pat Europos socialinio fondo išteklius, siekiant remti ir skleisti naujoviškus požiūrius į raštingumo rezultatų tobulinimą visoje ES, ir stiprinti įrodymais grindžiamą būsimos politikos formavimo pagrindą. Nedarant poveikio derybų dėl kitos daugiametės finansinės programos rezultatams, pagal būsimą ES švietimo ir mokymo programą remti labiau strateginius ir tarpsektorinius veiksmus raštingumo srityje, siekiant skatinti inovacijas ir didinti politikos priemonių veiksmingumą.

3.

Prireikus užtikrinti, kad raštingumo klausimai būtų tinkamai įtraukiami į strategijos „Europa 2020“ procesą.

1.

Remti bendradarbiavimą Europos lygiu raštingumo klausimais, visų pirma sukuriant valstybėse narėse šioje srityje dirbančių organizacijų europinį tinklą, siekiant skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir remti nacionalinės raštingumo politikos kūrimą; ir kartu su suinteresuotomis valstybėmis narėmis surengti savaitės renginį „Europa mėgsta skaityti“, siekiant didinti visuomenės informuotumą raštingumo klausimais visoje ES.

2.

2013 m. pateikti ataskaitą apie politinį bendradarbiavimą bazinių gebėjimų srityje, kurioje būtų numatyta veiksminga politika, kaip sumažinti prastus gebėjimus raštingumo, matematikos ir gamtos mokslų srityje, atsižvelgiant į visą gyvenimą trunkančio mokymosi spektrą, turinčių asmenų dalį, ir akcentuojami tiek skaitymo, tiek rašymo įgūdžiai ir gebėjimai.

3.

Užtikrinti, kad įgyvendinant Komisijos iniciatyvas dėl IRT švietimo srityje ir jaunimo srityje būtų visapusiškai sprendžiami skaitmeninimo ir naujų technologijų keliami uždaviniai ir nagrinėjamos jų sudaromos galimybės raštingumo atžvilgiu.

4.

Sudaryti palankesnes sąlygas nustatyti, analizuoti gerąją patirtį įgyvendinant politikos iniciatyvas, kuriomis siekiama tobulinti raštingumo rezultatus visomis atitinkamomis priemonėmis, įskaitant priemones, kuriomis galima naudotis pagal atvirąjį koordinavimo metodą ir naują raštingumui skirtą interneto puslapį svetainėje Europa, ir dalytis tokia patirtimi.

5.

Vykdyti periodinę švietimo ir mokymo stebėseną, siekiant pateikti palyginamus duomenis bei atlikti pažangos įgyvendinant „ET 2020“ pagrindinių gebėjimų lyginamuosius standartus, analizę ir sustiprinti įrodymais grindžiamą raštingumo politikos pagrindą.

6.

Pasinaudoti nauja bendradarbiavimo su EBPO (7) sistema švietimo srityje, siekiant sustiprinti galimybes vykdyti nacionalinę stebėseną ir rinkti duomenis.

19.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 393/5

1.

diskusijų dėl švietimo ir strategijos „Europa 2020“2012 m. spalio 4–5 d. Nikosijoje įvykusiame neoficialiame švietimo ministrų posėdyje rezultatus;

2.

2012 m. rugsėjo 17 d. surengtą švietimo ir mokymo politikos atsako bandomąjį tarpusavio vertinimą, kurio metu daugiausiai dėmesio buvo skirta aukštajam mokslui ir profesiniam rengimui ir mokymui – dviem iš pagrindinių sričių, kurių svarba buvo pabrėžta įgyvendinant 2012 m. Europos semestrą;

3.

2012 m. spalio 18–19 d. įvykusio Europos švietimo, mokymo ir jaunimo forumo metu surengtus viešus debatus švietimo ir mokymo klausimais, kurių iškilo įgyvendinant 2012 m. Europos semestrą;

4.

pastangas gerinti empirinius duomenis ir analitinius gebėjimus pasitelkiant Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenį;

5.

tai, kad 2012 m. balandžio 18 d. Švietimo komitetas ir Užimtumo komitetas surengė bendrą teminę peržiūrą;

1.

kalbant apie švietimo ir mokymo sritį, 2012 m. liepos 10 d. Tarybos paskelbtose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose daugiausia dėmesio skiriama šiems klausimams: galimybių gauti aukštos kokybės priešmokyklinio ir mokyklinio ugdymo paslaugas skatinimui, mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimui, palankesnių sąlygų jaunuoliams pereiti iš švietimo ir mokymo sistemos į darbo rinką sudarymui, mokymosi rezultatų gerinimui ir gebėjimų pritaikymui prie darbo rinkos poreikių, profesinio rengimo ir mokymo stiprinimui, ypatingą dėmesį skiriant mokymui darbo vietoje ir gamybinei praktikai, aukštojo mokslo modernizavimui pabrėžiant būtinybę mažinti nebaigusių asmenų skaičių; ir galimybių siekti išsilavinimo palankių sąlygų neturinčių asmenų grupėms, gerinimui;

2.

2010–2011 metais buvo padaryta vilčių teikianti, bet netolygi pažanga siekiant ES pagrindinio tikslo, susijusio su tretinio ar lygiaverčio išsilavinimo įgijimo ir mokyklos nebaigimo klausimu, ir kad reikia toliau dėti pastangas norint šį tikslą pasiekti iki 2020 metų, atsižvelgiant į tai, kad tam, kad reformos švietimo ir mokymo srityje pradėtų duoti rezultatų, reikia laiko;

1.

net ir laikotarpiu, kai finansiniai ištekliai yra menki, veiksmingas ir tinkamas investavimas į ekonomikos augimui palankias sritis, pavyzdžiui, į švietimą ir mokymą, yra svarbus ekonominio vystymosi ir konkurencingumo, kurie savo ruožtu yra būtini darbo vietų kūrimo veiksniai, elementas;

2.

veiksmingai investuoti į švietimą ir mokymą gali būti netgi svarbiau ekonominių sunkumų laikotarpiais ir tuo metu, kai jaunimo nedarbas yra didelis. Kai tik krizė baigiasi, didesnė kompetentingų absolventų – tiek aukštojo mokslo, tiek profesinio rengimo ir mokymo įstaigų absolventų, pasiūla gali iš esmės paskatinti ekonomikos augimo galimybes, inovacijas ir padėti išvengti krizės ateityje;

3.

tiek jaunuolių, tiek suaugusiųjų kompetencijos ir gebėjimų lygiai daugelyje sričių turi būti nuolat ir kruopščiai pritaikomi prie besikeičiančių ekonomikos ir darbo rinkos poreikių. Todėl tiek švietimo ir mokymo sistemomis, tiek darbo vietomis turėtų būti skatinamos asmenų galimybės įsidarbinti – tai laikytina bendra viešojo ir privačiojo sektorių atsakomybe mokymosi visą gyvenimą kontekste;

4.

norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, labai svarbu rengti Europos piliečius būti motyvuotais ir savarankiškais besimokančiais asmenimis, galinčiais prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo ir socialinės sanglaudos ilguoju laikotarpiu;

5.

švietimo ir mokymo sistemomis turėtų būti siekiama sudaryti palankesnes sąlygas pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką, užtikrinti tinkamą teorijos ir praktikos pusiausvyrą, taip pat, jei tinka, sustiprinti švietimo bei mokymo ir darbo rinkos sąsajas. Mokyme turėtų geriau atsispindėti naujos realijos ir atitinkamais atvejais turėtų būti numatyti praktinio mokymo elementai; tai galėtų padėti pagerinti studentų ir kitų besimokančiųjų galimybes įsidarbinti;

6.

švietimo ir mokymo sektoriui, įskaitant ministrų lygiu, turėtų tekti svarbesnis vaidmuo tiek nustatant su švietimu ir mokymu susijusį bendrą požiūrį ir tikslus, tiek įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ Europos semestro švietimo ir mokymo uždavinius:

1.

atsižvelgiant į nacionalinius ir regioninius prioritetus ir poreikius parengti ir įgyvendinti reformas, kurių tikslas – išspręsti atskiroms šalims skirtose rekomendacijose nurodytus uždavinius švietimo ir mokymo srityse;

2.

nukreipti veiksmingas investicijas į švietimo ir mokymo sritį – tai dalis platesnės ekonomikos atsigavimo, augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos, be kita ko, įgyvendinant ES programas ir pasitelkiant Europos struktūrinius fondus;

3.

kartu su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais dėti pastangas gerinti mokyklų mokytojų, mokyklų vadovų ir mokytojų rengėjų įdabinimo sąlygas, profesinį tobulėjimą ir jų statusą apskritai, kad pagerėtų mokymo ir mokymosi aplinkos kokybė, taip pat didinti šių profesijų patrauklumą;

4.

įtraukti daugiau darbu grindžiamų elementų į švietimo ir mokymo programas, visų pirma į profesinio rengimo ir mokymo programas, be kita ko, organizuojant mokomąją ir gamybinę praktiką; steigti profesinio rengimo ir mokymo įstaigų, įmonių, socialinių partnerių ir vietos bei regioninių valdžios institucijų bendradarbiavimo struktūras; ir didinti profesinio rengimo ir mokymo sektoriaus patrauklumą, be kita ko, įvairinant galimybes profesinio rengimo ir mokymo srityse ir teikiant geresnes konsultavimo paslaugas pagrindinio ugdymo lygmenyje;

5.

skatinti lanksčias perėjimo iš profesinio rengimo ir mokymo sistemos į aukštojo mokslo sistemą galimybes nacionalinės kvalifikacijų sandaros kontekste;

6.

didinti besimokančiųjų aukštojo mokslo sistemoje ir profesinio rengimo ir mokymo sistemoje skaičių, pavyzdžiui, priemones nukreipiant į nepakankamai atstovaujamas grupes, nustatant lanksčius mokymosi modulius ir kuriant (jei dar neįdiegta) į profesijos ar specialybės įgijimą orientuoto aukštojo mokslo sistemą kaip universitetinį išsilavinimą papildančią sistemą;

7.

geriau teikti tikslinę paramą ir konsultacijas studentams, kad pastariesiems būtų lengviau įgyti aukštojo mokslo laipsnį per numatytą laikotarpį;

8.

susieti strategijos „Europa 2020“ ir programos „ET 2020“ švietimo ir mokymo prioritetus su Europos struktūrinių fondų išlaidomis pagal dabartinę ir būsimą daugiametę finansinę programą;

1.

įvertinti neseniai atliktą bandomąjį tarpusavio vertinimą ir remiantis įvertinimo rezultatas pateikti pasiūlymus dėl galimų būsimų tarpusavio mokymosi renginių ir tarpusavio vertinimų, susijusių su strategijos „Europa 2020“ tikslais;

2.

pateikti Tarybai darbo programos „ET 2020“ projektą siekiant užtikrinti prioritetinių sričių, nustatytų programos „ET 2020“ antram darbų ciklui (2012–2014 m.), ir, jei tinka, konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimą. Darbo programoje kiekvienos prioritetinės srities atžvilgiu turėtų būti apibrėžti planuojami veiksmai, tvarkaraštis ir atvirojo koordinavimo metodo darbo grupių dalyvavimas;

1.

užtikrinti, nedarant poveikio deryboms dėl daugiametės finansinės programos, kad pasirinkant investavimo prioritetus ir intervencinius veiksmus, suprogramuotus pagal būsimą Europos struktūrinių fondų bendrą strateginę programą, būtų atsižvelgta į atskiroms šalims skirtose rekomendacijose nurodytus reformos poreikius;

2.

geriau koordinuoti tinklo Eurydice ir kitų atitinkamų tinklų, pavyzdžiui, Europos profesinio mokymo plėtros centro sukurto Europos profesinio švietimo ir mokymo tinklo (Cedefop ReferNet) veiklą siekiant išanalizuoti valstybių narių švietimo ir mokymo sistemas ir reformas, vykdomas vykstant strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo procesui.

19.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 393/8

1.

tai, kad kultūra, kurios neatskiriamos dalys yra kūrybiškumas ir naujovės, pati savaime yra vertybė. Ji turi didelę visuomeninę vertę ir ja prisidedama siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, kaip nustatyta strategijoje „Europa 2020“ ir jos pavyzdinėse iniciatyvose (1);

2.

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnį Europos Sąjungai pavestus tikslus kultūros srityje;

3.

tai, kad kultūros politika yra horizontaliojo pobūdžio, todėl reikia užtikrinti įvairių sektorių bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą vykdant veiklą įvairiuose valdymo lygiuose;

4.

tai, kad daugybę iššūkių, su kuriais susiduriama kultūros ir kūrybos sektoriuose, įskaitant dėl perėjimo prie skaitmeninių technologijų ir globalizacijos greitai kintančią aplinką, reikia paversti naujomis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybėmis; tam reikia imtis veiksmų įvairiuose valdymo lygiuose;

5.

tai, kad ten, kur ribojasi kultūros ir kūrybos sektoriai, vyksta labai dinamiški procesai, o sektorius susiejant ir kuriant sektorių partnerystes gaunama daug naudos, todėl reikia laikytis holistinio požiūrio į kultūros valdymą;

6.

tai, kad „kultūros valdymas“ turėtų būti suprantamas kaip kultūros politikos užtikrinimo metodas, taip pat kaip geresnio kultūros integravimo į viešosios politikos darbotvarkę, kultūros politiką derinant su kitų sektorių politika, priemonė;

7.

atvirojo koordinavimo metodo, naudojamo Tarybos darbo planui kultūros srityje (2) įgyvendinti, svarbą, nes jis yra viena iš kultūros valdymo Europos lygiu priemonių;

—

remti įrodymais pagrįstą požiūrį į kultūros politikos formavimą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu, prireikus pasinaudojant vertinimo ir poveikio vertinimo priemonėmis, kuriomis atsižvelgiama ne tik į kiekybinius, bet ir į kokybinius rodiklius,

—

propaguoti su kultūros politika susijusius aspektus kitose politikos srityse,

—

skatinti kultūros ir švietimo įstaigų, mokslinių tyrimų centrų ir kultūros bei kūrybos įmonių bendradarbiavimą ir tinklų kūrimą siekiant rinkti bei tvarkyti mokslinių tyrimų duomenis ir skleisti juos politiką formuojantiems asmenims,

—

kuo geriau panaudojant esamas struktūras siekti užtikrinti, kad valdžios įstaigos ir atitinkamos viešojo administravimo institucijos atitinkamais atvejais ir prireikus atsižvelgtų į tuos mokslinių tyrimų rezultatus numatydamos savo mokslinius tyrimus ir formuodamos sektorių politiką;

—

skatinti keitimąsi patirtimi, stiprinti geriausios praktikos pavyzdžių skleidimą kultūros politikos srityje ir skatinti valstybių narių veiksmų sinergiją akademinių tyrimų, susijusių su kultūra ir kultūros valdymu, srityje,

—

paskirti informacijos centrus, kuriems būtų pavesta sutelkti ir koordinuoti būsimus tyrimus ir mokslinius tyrimus, kultūros ministerijose ar kitose už kultūros politiką atsakingose viešojo sektoriaus įstaigose, taip pat Komisijoje, ir skatinti ir jų tinklų kūrimą Europos lygiu,

—

kuo greičiau įgyvendinti bendrą statistikos sistemą ir ESSnet-Culture sukurtą metodiką, kad būtų teikiama patikima, lyginamoji ir naujausia informacija apie kultūros ir kūrybos sektoriaus socialinį bei ekonominį poveikį, ir tęsti su būsimais prioritetais susijusį darbą remiantis rekomendacijomis, kurias teikia ESSnet-Culture  (4),

—

skatinti Eurostatą nuolat rengti palyginamuosius statistinius duomenis apie kultūrą, bendradarbiaujant su nacionalinėmis statistikos tarnybomis (5) ir už kultūrą atsakingomis ministerijomis arba kitomis viešojo sektoriaus institucijomis, atsakingomis už kultūros statistiką,

—

skatinti keitimąsi patirtimi ir dalyvaujant Eurostatui pradėti darbą, susijusį su kultūros palydovinių sąskaitų  (6), padėsiančių įvertinti kultūros įnašą į ekonomiką, rengimu, ypač daug dėmesio skiriant užimtumui kultūros sektoriuje.

—

stiprinti įvairių sektorių ir ministerijų bendradarbiavimą kultūros klausimais ir plėtoti daugialypes integruotas strategijas, apimančias visus valdymo lygius,

—

skatinti vietos ir regionines valdžios institucijas, vykdant vietos ir regionų vystymosi politiką, į savo pažangiosios specializacijos strategijas  (8) integruoti kultūros ir kūrybos sektorius ir šiuo tikslu sukurti veiksmingą pilietinės visuomenės, verslo sektoriaus ir viešosios valdžios institucijų partnerystę,

—

skatinti viešųjų bei privačiųjų suinteresuotųjų subjektų bendrųjų įmonių steigimą siekiant užtikrinti investicijų į kultūros ir kūrybos sektorius tvarumą, pirmenybę teikiant geresniam materialių investicijų (į infrastruktūrą) ir nematerialių investicijų (į žmogiškąjį kapitalą) suderinimui,

—

propaguoti dalyvavimu pagrįstą požiūrį į kultūros politikos formavimą stiprinant viešųjų kultūros įstaigų ir pilietinės visuomenės partnerystes ir skatinant pilietinės visuomenės dalyvavimą palaikant atitinkamą dialogą bei konsultuojantis;

—

toliau remti valstybių narių ekspertų bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, be kita ko, pasitelkiant atvirąjį koordinavimo metodą, ir skatinti struktūrinį dialogą su atitinkamomis suinteresuotųjų subjektų grupėmis,

—

toliau plėtoti įvairių sektorių bendradarbiavimą Komisijoje siekiant visokeriopai išnaudoti kultūros ir kūrybos sektorių teikiamas galimybes skatinti pažangų ekonomikos augimą, socialinę sanglaudą ir kultūrų dialogą Europoje ir visokeriopai pasinaudoti esamomis poveikio vertinimo procedūromis, kad kultūra būtų integruota į visas atitinkamas ES politikos sritis ir veiksmus;

—

prireikus visokeriopai naudotis esamomis ir būsimomis ES lygio finansavimo programomis, be kita ko, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje (9),

—

kartu rengti 2011–2014 m. darbo plano kultūros srityje laikotarpio vidurio peržiūrą bei galutinę ataskaitą ir parengti stebėsenos metodus, skirtus jo įgyvendinimui įvertinti,

—

reguliariai ir ankstyvame etape dalytis informacija apie ES politiką ir veiksmus, turinčius tiesioginį ar netiesioginį poveikį kultūros klausimams ir politikai, siekiant užtikrinti veiksmingą koordinavimą Europos ir nacionaliniu lygiu; tuo tikslu ji prašo KOMISIJOS pateikti Kultūros reikalų komitetui ataskaitas apie savo atitinkamas iniciatyvas, įskaitant metinėje darbo programoje numatytas iniciatyvas, o PIRMININKAUSIANČIŲ VALSTYBIŲ NARIŲ – pateikti kitų Tarybos parengiamųjų organų atlikto darbo ataskaitą,

—

iki 2013 m. pabaigos paskirti informacijos centrus, kuriems būtų pavesta sutelkti ir koordinuoti būsimus tyrimus ir mokslinius tyrimus,

—

bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad šios išvados būtų įgyvendintos;

—

šių išvadų įgyvendinimą įvertinti 2015 m.  (10)

19.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 393/11

—

ES vaiko teisių darbotvarkę (2), kurioje nurodyta, kad vienas iš jos tikslų yra užtikrinti aukšto lygio vaikų apsaugą skaitmeniniame pasaulyje, kartu visiškai paisant jų teisės naudotis internetu socialinio ir kultūrinio ugdymo labui,

—

saugesnio interneto programų, kurias įgyvendinant ES nuo 1999 m. koordinuoja ir remia pastangas užtikrinti, kad internetas taptų vaikams saugesne vieta, svarbą, taip pat itin svarbų saugesnio interneto centrų vaidmenį,

—

Europos skaitmeninę darbotvarkę (3), kurios veiksmais siekiama, inter alia, didinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą (4), visų pirma skaitmeninį raštingumą (5), e. įtrauktį, taip pat skatinti technologines inovacijas ir darbo vietų kūrimą, taip prisidedant prie bendrosios skaitmeninės rinkos;

1.

kad jos 2011 m. išvados dėl vaikų apsaugos skaitmeniniame pasaulyje (6), kuriose ji prašė valstybių narių, Komisijos ir sektoriaus subjektų imtis veiksmų, kad būtų sukurta vaikams saugi interneto aplinka, taip pat imtis būtinų priemonių kovai su neteisėtu turiniu, pavyzdžiui, vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdais, tebėra aktualios;

2.

kad 2011 m. gruodžio 13 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (7), kurią valstybės narės turi įgyvendinti;

3.

kad 2011 m. Tarybos išvados ir Direktyva 2011/93/ES apima veiksmus, priskiriamus daugiausia Europos strategijos dėl vaikams geresnio interneto 3-iajam ir 4-ajam pamatiniams elementams, todėl šiose išvadose daugiausia dėmesio bus skiriama su Europos strategijos 1-uoju ir 2-uoju pamatiniais elementais susijusiems klausimams;

4.

kad šios išvados ir 2011 m. išvados vienos kitas papildo ir jomis Taryba bendrai reaguoja į Komisijos pasiūlytą Europos strategiją;

1.

Komisijos iniciatyvos „Koalicija internetui padaryti geresne vieta vaikams“ sukūrimą ir jos darbo planą pažangai ir rezultatams penkiose veiklos srityse (pranešimo priemonės, pagal amžių tinkamos privatumo nuostatos, turinio klasifikavimas, tėvų kontrolė, prievartos prieš vaikus medžiagos išėmimas) užtikrinti (8);

2.

Komisijos pasiūlymus dėl reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė (9) ir dėl reglamento dėl transeuropinių telekomunikacijų tinklų gairių (10), kuriuose numatomas saugesnio interneto paslaugų infrastruktūros finansavimas tiek Europos, tiek nacionaliniu lygiais;

3.

Komisijos pasiūlymus dėl reglamento, kuriuo sukuriama programa „Horizontas 2020“ (11), kurioje numatytas mokslinių tyrimų finansavimas, inter alia, srityse, susijusiose su vaikų naudojimusi internetu, ir dėl reglamento, kuriuo sukuriama programa „Erasmus visiems“ (12), kuriame numatytas žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo ir skaitmeninio raštingumo iniciatyvų švietimo srityje finansavimas;

4.

Komisijos raginimą, kad valstybės narės paskirtų nacionalinį skaitmeninės srities lyderį, kurio veikla siekiama propaguoti įtraukios skaitmeninės visuomenės teikiamą naudą (13);

5.

Europos Tarybos darbą, atliekamą pagal jos interneto valdymo strategiją (2012–2015 m.), susijusį su vaikų apsauga ir įgalinimu internete;

6.

labai teigiamus nacionaliniu lygiu vykdomų projektų pasiekimus ir praktiką, kuriais siekiama panašių tikslų, pavyzdžiui, kokybiško interneto turinio vaikams kūrimo arba nepilnamečių apsaugos naudojant, pavyzdžiui, kontrolės, visuomenės informavimo ir įgalinimo priemones;

1.

interaktyvus ir universalus interneto pobūdis suteikia daug galimybių ugdyti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, visų pirma skaitmeninį raštingumą, kuriuo remiamas kritinis mastymas, analitiniai gebėjimai, inovacijos ir kūrybiškumas. Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo, ypač skaitmeninio raštingumo, ugdymas yra svarbus tam, kad vaikai saugiai prisitaikytų prie nuolat besivystančių naujų technologijų ir, platesne prasme, saugiai ir kūrybiškai formuotų savo pasaulį;

2.

jei nebus pakankamai investuojama į su vaikais susijusias politikos sritis, poveikis mūsų visuomenei ilgainiui gali būti labai didelis (14); todėl atsiranda būtinybė visų pirma spręsti vaikų poreikių ir pažeidžiamumo internete klausimą ir padaryti internetą visų Europos vaikų, taip pat neįgalių vaikų ir specialių poreikių turinčių vaikų, galimybių vieta, nepaisant jų etninės, kultūrinės ir socialinės kilmės, siekiant sumažinti šiuo metu egzistuojančius skaitmeninius atotrūkius;

3.

svarbu koordinuoti pagal Europos strategiją pradėtos veiklos įgyvendinimą tiek nacionaliniu, tiek Europos lygiais, kartu skatinant įvairių suinteresuotųjų subjektų sąveiką, įtraukiant visų pirma vaikus, valstybės tarnybas, kompetentingas valdžios institucijas, NVO ir sektoriaus subjektus; sustiprinto bendradarbiavimo Europos lygiu pavyzdys – užtikrinti, kad būtų toliau ir intensyviau koordinuojamas darbas, kurį atlieka ES finansuojamas saugesnio interneto centrų tinklas valstybėse narėse;

4.

savireguliavimas yra svarbus todėl, kad internetas yra sparčiai kintanti aplinka ir jam reikia lankstumo, kad nebūtų ribojamas jo augimo potencialas ir gebėjimas prisitaikyti; tačiau tam, kad savireguliavimas būtų veiksmingas, jis turi būti nepriklausomai stebimas ir vertinamas, taip pat glaudžiai derinamas su visuomenės informavimo ir įgalinimo iniciatyvomis;

1.

vaikai su internetu susiduria naudodamiesi vis įvairesniais prietaisais ir vis jaunesnio amžiaus, tačiau jie neranda pakankamai kokybiško jų amžiui tinkančio turinio;

2.

terminas „kokybiškas interneto turinys vaikams“ turėtų būti suprantamas kaip kuriuo nors būdu vaikams naudingas turinys, pavyzdžiui, didinant jų žinias, gebėjimus ir raštingumą, ypatingą dėmesį skiriant kūrybiškumui, o ne tik jiems patrauklus ir pritaikytas naudoti, patikimas ir saugus turinys, taip pat, atitinkamais atvejais, turinys, kuriame galima iš karto atpažinti reklamą arba komercinio pobūdžio pranešimus (15);

3.

kokybiško interneto turinio prieinamumas vaikams gali suteikti jiems daugiau galimybių geriau naudotis internetu ir sudaryti daug palankesnes sąlygas plačiajuosčio interneto skverbimuisi į ES namų ūkius bei aktyviam jo naudojimui ir atvirkščiai (16);

4.

didinant vartotojų (vaikų, tėvų ir pedagogų) informuotumą ir pasitikėjimą naudojantis įvairiose šalyse esančiu turiniu ir įvairiais prietaisais būtų galima sumažinti bendrosios skaitmeninės rinkos susiskaidymą, tuo pačiu atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės kalbinius ir kultūros ypatumus;

5.

kokybiško interneto turinio propagavimui, gamybai ir platinimui reikia dinamiško ir glaudaus, viena vertus, viešųjų ir privačiųjų turinio teikėjų, vaikų saugumo internete specialistų (pavyzdžiui, NVO ir interneto saugumo centrų), interneto paslaugų teikėjų ir, kita vertus, vaikų ugdyme dalyvaujančių asmenų (pavyzdžiui, tėvų ir mokytojų), taip pat pačių vaikų, bendradarbiavimo;

1.

skatinti inovacijas naudojant atvirąją programinę įrangą bei atviruosius standartus, kad vaikai kurtų kokybišką interneto turinį ir vaikams būtų kuriamas toks turinys remiant projektus ir iniciatyvas, įskaitant sąveikių platformų, kurios suteiktų prieigą prie tokio turinio, kūrimą;

2.

klasifikuoti kiekybinius ir kokybinius interneto turinio aspektus kuriant klasifikavimo pagal amžių ir turinio klasifikavimo sistemas (įskaitant naudotojų atsiliepimais ir ekspertų apžvalgomis grindžiamą klasifikaciją), kurios būtų patikimos ir palyginamos įvairiose šalyse bei naudojant įvairius prietaisus, kartu atsižvelgiant į valstybių narių kultūrinius skirtumus;

3.

kuriant kokybišką interneto turinį nagrinėti būdus, kaip būtų galima įveikti kalbos barjerą, pavyzdžiui, pasitelkiant patobulintą automatinio vertimo sistemą, tokiu būdu prisidedant prie bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo;

—

norint įgalinti vaikus saugiai naudotis internetu būtina, viena vertus, spręsti techninių priemonių, kuriomis užtikrinamas saugus naršymas internete, klausimą ir, kita vertus, suteikti vaikams atitinkamų žinių, gebėjimų ir raštingumo, kad jie galėtų veiksmingai ir atsakingai naudotis interneto aplinka,

—

švietimo sektoriui ir tėvams tenka svarbus vaidmuo padedant vaikams naudingai ir kūrybiškai naudotis interneto teikiamomis galimybėmis, taip pat atpažinti internete kylančią riziką ir jos išvengti. Tačiau taip pat pripažįstama, kad patiems mokytojams ir tėvams reikia pagalbos ir mokymo norint ne tik atsilikti nuo sparčių ir neprognozuojamų pokyčių virtualiajame vaikų gyvenime, bet ir nuo nuolat kintančių naujų technologijų;

1.

paspartinti strategijų įgyvendinimą, kad būtų įtrauktas mokymas apie saugumą internete ir skaitmeninis raštingumas mokyklose, skatinti naudotis internetu mokomųjų dalykų tikslais, taip pat šiuo atžvilgiu remti tinkamą mokytojų mokymą;

2.

didinti tėvų ir vaikų galimybes įgyti skaitmeninį raštingumą savišvietos ir neformaliojo mokymosi būdu, be kita ko, jaunimo organizacijose pasitelkiant tinkamai apmokytus jaunimo darbuotojus;

3.

aktyviai remti vaikų dalyvavimą rengiant nacionalines ir visos Europos informavimo kampanijas, teisės aktus ar kitas priemones ir veiklą, turinčius įtakos vaikų veiklai internete, pavyzdžiui, toliau remiant nacionalinius jaunimo forumus, veikiančius saugesnio interneto centruose;

4.

toliau plėtoti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, visų pirma skaitmeninį raštingumą, ir skatinti informuotumo didinimą nacionaliniu ir visos Europos lygiais;

5.

remti viešųjų ir privačiųjų subjektų partnerystes, kad būtų gerinamas visuomenės informavimas ir įgalinimas, akcentuojant interneto teikiamas galimybes, nacionaliniu ir ES lygiais, pasiekiant visų socialinių, etninių ir kultūrinių grupių tėvus ir vaikus, įskaitant nepalankias socialines ir ekonomines sąlygas turinčius vaikus ir specialių poreikių turinčius vaikus;

6.

toliau teikti duomenis apie vaikų elgseną internete ir jų paaiškinimą bei duomenis apie paslaugų ir technologijų poveikį vaikų naudojimuisi internetu;

7.

gerinti tėvų kontrolės priemones, kad jos būtų veiksmingos naudojant bet kuriuos prietaisus ir būtų sąveikios, ir kad būtų galimybė jas naudoti kuo daugiau kalbų, taip pat plėtoti strategijas, kaip informuoti tėvus, kad esama tokių kontrolės priemonių, atsižvelgiant į vaikų teisę į privatumą, informaciją ir saviraiškos laisvę;

8.

koordinuoti bendrą minimalų standartizuotą pranešimo apie žalingų kategorijų turinį šabloną ir veiksmingumo kriterijus, skirtus pranešimo procedūroms, kad jos taptų palyginamos, skaidrios ir jas būtų galima naudoti įvairiose šalyse ir su įvairiais prietaisais;

9.

teikti būtiną paramą veiksmingiems pranešimo apie žalingą turinį ir tolesnės susijusios veiklos mechanizmams sukurti, įgyvendinti ir stebėti, stiprinti bendradarbiavimą su sektoriaus subjektais ir valdžios įstaigomis, NVO ir pagalbos telefono linijomis bei užtikrinti, kad būtų naudojamos tarptautiniam bendradarbiavimui reikalingos platformos ir įranga;

10.

įdiegti ir vykdyti esamas reklamai internete skirtas savireguliavimo iniciatyvas bei jas atnaujinti įtraukiant naujų formų reklamą;

11.

įdiegti standartines privatumo nuostatas ir sukurti bei įdiegti veiksmingus vaikų ir tėvų informavimo apie jų interneto privatumo nuostatas būdus;

12.

toliau plėtoti reklamai internete skirtas savireguliavimo iniciatyvas;

1.

CEO koalicijos pateikti Tarybai savo galutinę ataskaitą, kurią tikimasi gauti 2013 m. sausio mėn.;

2.

Komisijos dažnai teikti grįžtamąją informaciją ir informaciją apie pažangą vykdant Europos strategijoje dėl vaikams geresnio interneto numatytus veiksmus, visų pirma susijusią su lyginamosios analizės ir vertinimo procesais, kurie turi būti atlikti siekiant įvertinti Europos strategijos įgyvendinimą;

3.

Komisijos ir valstybių narių, nedarant poveikio derybų dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos rezultatams, tinkamai naudotis esamomis ir būsimomis ES finansavimo programomis, kad būtų pasiekti Europos strategijos dėl vaikams geresnio interneto visų keturių pamatinių tikslų srityse ir šių išvadų tikslai.

19.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 393/15

1.

Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnyje nurodyta, kad Europos Sąjungos pagrindinės vertybės yra pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, kurių visuomenėje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė (1);

2.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 straipsnyje numatyti Europos Sąjungos veiksmai, kuriais turi būti siekiama skatinti jaunimą dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime;

3.

Rezoliucijoje dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) (2) nurodyta, kad vienas iš jos bendrų tikslų – skatinti jaunuolių aktyvų pilietiškumą ir visų jaunuolių socialinę įtrauktį, o dvi iš aštuonių veiklos sričių, kuriose turėtų būti imamasi iniciatyvų, yra dalyvavimo ir socialinės įtraukties skatinimas. Rezoliucijoje nurodyta, jog svarbu pripažinti, kad visas jaunimas yra visuomenės turtas, ir remti jaunimo teisę dalyvauti formuojant jiems įtakos turinčią politiką, palaikant nuolatinį struktūrinį dialogą su jaunimu bei jaunimo organizacijomis – tai yra vienas iš orientacinių principų, kurio turėtų būti laikomasi vykdant visą su jaunimu susijusią politiką ir veiksmus;

4.

Strategijoje „Europa 2020“ nurodyti trys vienas kitą sustiprinantys prioritetai, grindžiami pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu. Vienoje iš jos pavyzdinių iniciatyvų, Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plane, konkrečiai nurodyta, kad reikia užtikrinti socialinę ir teritorinę sanglaudą, kad visi galėtų pasinaudoti augimo ir naujų darbo vietų teikiamais privalumais, o skurstantys ir socialiai atskirti asmenys galėtų gyventi oriai ir aktyviai dalyvauti visuomenėje. Jaunimo reikalų sritis joje taip pat nurodyta kaip viena iš svarbiausių sričių; šioje srityje įgyvendinant iniciatyvą „Judus jaunimas“ pavesta stiprinti švietimo (tiek formaliojo, tiek neformaliojo) rezultatus ir sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui patekti į darbo rinką.

5.

šių išvadų tikslinė grupė – visas jaunimas, ypač daug dėmesio skiriant migrantų kilmės jaunimui (3).

6.

aktyvus jaunimo dalyvavimas apima visas sritis, kurios turi įtakos jaunimo gyvenimui, taip pat aktyvų dalyvavimą demokratijos procesuose;

7.

jaunimo socialinė įtrauktis reiškia palankias sąlygas naudotis paslaugomis, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, formaliojo švietimo, neformaliojo mokymosi ir savišvietos, informacinių ir ryšių technologijų (IRT), kultūros, aprūpinimo būstu, socialinėmis paslaugomis ir užimtumo srityje nepaisant lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;

8.

rasinė, etninė, kultūrinė ir religinė įvairovė yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos ypatybių. Judumas ir migracija buvo ir yra svarbus įvairovės šaltinis; 2011 m. ES gyveno 20,5 mln. trečiųjų šalių piliečių, kurie ES kontekste paprastai vadinami imigrantais, ir tai sudarė apie 4 % visų ES gyventojų, o 12,8 mln. ES piliečių gyveno ne savo, o kitoje valstybėje narėje, ir tai sudarė 2,5 % 27 ES valstybių narių gyventojų (4);

9.

imigrantų amžius įvairiose valstybėse narėse yra skirtingas. 2011 m. daugiau nei pusė jų buvo 20–34 metų amžiaus (5);

10.

neigiamą ekonomikos ir finansų krizės poveikį ekonomikos augimui ir užimtumui ypač pajuto mažiau galimybių turintis jaunimas. Visų pirma Europos Sąjungos jaunimo nedarbas pasiekė susirūpinimą keliantį lygį: daugiau kaip 20 % jaunesnių kaip 25 metų amžiaus jaunuolių atveju, ir jis didėja. 21,1 % 18–24 m. amžiaus jaunimo gresia skurdas;

11.

2010 m. pabaigoje prasidėję įvykiai pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse paskatino didelio masto jaunų migrantų judėjimą, kuris daro tiesioginį poveikį ES sienoms;

12.

Europos fondas ne ES kilmės imigrantų integracijai (EIF) siekia skatinti Europos bendradarbiavimą siekiant visiems suteikti palyginamas teises, pareigas ir galimybes (6).

13.

formalusis švietimas, neformalusis mokymasis ir savišvieta yra ypač svarbūs visiškos integracijos ir socialinės sanglaudos elementai. Visi jaunuoliai turėtų turėti vienodas galimybes įgyti išsilavinimą, mokytis ir patekti į darbo rinką. Integravęsi į priimančiosios šalies švietimo sistemą migrantų kilmės jaunuoliai gali praplėsti žinias, gebėjimus ir kompetencijas, o tai labai padeda jiems rasti darbą;

14.

neformalusis mokymasis ir savišvieta stiprina formalųjį švietimą ir gali padidinti jaunimo socialinę ir ekonominę įtrauktį. Šiuo atžvilgiu yra svarbus jaunimo bei kartu su juo atliekamas ir jam skirtas jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių asmenų darbas;

15.

nemažai neformaliojo mokymosi ir savišvietos veiklos yra remiama ES finansavimo programomis. Kai kurios programos, pavyzdžiui, jaunimo programos, yra pritaikytos jaunimo poreikiams ir jose gali dalyvauti visi jaunuoliai, nepaisant jų skirtingo išsilavinimo lygio, kilmės ir pasirinkimų;

16.

iš tyrimų, kurių atliekama vis daugiau, rezultatų matyti, kad migrantų kilmės jaunos moterys ir vyrai toliau susiduria su didelėmis kliūtimis švietime, darbo rinkoje ir pereidami iš švietimo sistemos į darbo rinką, nepaisant to, kad didelė šių asmenų grupės dalis yra socializavęsi arba gimę gyvenamosios vietos šalyje (7). Be to, iš duomenų matyti, kad migrantų kilmės jaunos moterys dažniau susiduria su nedarbu ir socialine atskirtimi, nei jauni vyrai;

17.

sėkminga migrantų integracija yra labai svarbi ne tik atskirų migrantų bei vietos visuomenės, bet ir visos ES klestėjimui, tarpusavio supratimui ir ryšiams, nes ja prisidedama tiek prie ekonomikos augimo, tiek prie kultūrinio turtingumo;

18.

palankių sąlygų sudarymas judiems ES piliečiams ir migrantų kilmės jaunimui, kad jie visapusiškai išnaudotų savo galimybes aktyviai dalyvauti vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygiu yra esminis veiksnys siekiant didesnės socialinės įtraukties ir stabilaus, tvaraus ir demokratinio mūsų visuomenių funkcionavimo ir tolesnio vystymosi;

19.

rasizmas, ksenofobija ir kitų formų netolerancija toliau kelia didelį susirūpinimą ES, be kita ko, migrantų kilmės jaunimo atveju. Jaunimui, įskaitant migrantų kilmės jaunimą, skirtose iniciatyvose turi būti laikomasi ES pagrindinių teisių chartijos, visų pirma propaguojamas nediskriminavimas, vaiko teisės ir asmens duomenų apsauga, ir tokiomis iniciatyvomis negalima sudaryti sąlygų tam tikros grupės stigmatizacijai;

20.

strategijomis, kuriomis siekiama socialinės įtraukties, migrantų kilmės jaunuoliams turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti demokratiniame, ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime.

21.

įtraukti visus jaunuolius į visų sričių su jais susijusios politikos plėtojimo, įgyvendinimo ir vertinimo procesą;

22.

skatinti kultūrų dialogą ir tarpusavio supratimą, visų pirma į visuomenės gyvenimą aktyviai įtraukiant skirtingos kultūrinės kilmės asmenis ir taip kovojant su diskriminacija, rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija;

23.

propaguoti jaunų moterų ir vyrų lygybę, visų pirma sudarant vienodas galimybes gauti kokybišką išsilavinimą ir mokymą; ir sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam perėjimui iš švietimo sistemos į darbo rinką;

24.

pripažinti neformaliajam mokymuisi ir savišvietai tenkantį svarbų vaidmenį ir su jais susijusių mokymosi rezultatų patvirtinimo svarbą;

25.

pripažinti jaunimo organizacijų, įskaitant migrantų kilmės jaunimo organizacijas ir kitas pilietinės visuomenės dalis, vaidmenį skatinant jaunimo įtrauktį;

26.

aktyviai įtraukti vietos, regionų ir nacionalines institucijas įgyvendinant socialinės įtraukties politiką; ir stiprinti jų bendradarbiavimą su migracija susijusiais klausimais, įskaitant jaunimo dalyvavimo ir socialinės įtraukties rėmimą;

27.

pripažinti, kad svarbu mokytis priimančiosios šalies oficialiosios (-iųjų) kalbos (-ų), taip pat kitų užsienio kalbų.

28.

plėtojant politiką ir teikiant paslaugas atsižvelgti į migrantų kilmės jaunimo ypatingus poreikius ir sunkumus, su kuriais jis susiduria; teikti nesunkiai prieinamas paslaugas asmenims, kurie patyrė diskriminaciją, ksenofobiją ir rasizmą arba kuriems tai gresia; pripažinti, kad jaunuolių […] aktyvus pilietiškumas taip pat yra grindžiamas jų atsakomybe ir įsipareigojimu aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime;

29.

skatinti darbą su jaunimu ir jaunimo politiką, kurie gali padidinti jaunimo aktyvų dalyvavimą, socialinę įtrauktį, solidarumą ir kultūrų dialogą, ir dėl to bus pripažįstama didėjanti viso jaunimo įvairovė; plėtoti novatoriškus darbo su jaunimu metodus visose jaunimo susitikimų vietose;

30.

skatinti visų jaunuolių asmeninį tobulėjimą ir gerovę, suteikiant jaunimo darbo galimybių, kad jie galėtų realizuoti savo potencialą ir tapti aktyviais ir besidominčiais visuomenės nariais;

31.

remti aktyvų migrantų kilmės jaunimo įsitraukimą ir dalyvavimą savo vietos bendruomenės gyvenime, visų pirma kiek tai susiję su neformaliojo mokymosi ir savišvietos galimybėmis;

32.

didinti galimybes užsiimti kultūros, sporto ir laisvalaikio veikla, nes ji yra svarbi migrantų kilmės jaunimo ir jaunų judžių ES piliečių socialinės įtraukties priemonė;

33.

plėtoti švietimo ir mokymo sistemas, taip pat teikti pedagogams reikiamą mokymą ir kompetencijas, kad būtų patenkinami kiekvieno besimokančiojo konkretūs poreikiai, įskaitant geresnę migrantų kilmės jaunimui skirtą pagalbą mokantis;

34.

skatinti jaunų judžių ES piliečių ir migrantų kilmės jaunimo daugiakalbystę ir remti šalies, kurioje jie gyvena oficialiosios (-iųjų) kalbos (-ų) mokymąsi, kad jie galėtų įgyti žinių ir visapusiškai dalyvauti švietimo, kultūrinėje ir socialinėje veikloje;

35.

bendradarbiauti su asmenimis, kurie dirba su jaunimu, ir su jaunimo organizacijomis, įskaitant migrantų kilmės jaunimo organizacijas, plėtojant, skatinant ir remiant prieinamą tarpusavio mokymosi veiklą, kad būtų skatinama tarpusavio pagarba, tolerancija ir kultūrų tarpusavio supratimas;

36.

skatinti socialinę integraciją į informacinę visuomenę, pvz., didinant migrantų kilmės jaunimo žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą;

37.

padėti jauniems judiems ES piliečiams ir migrantų kilmės jaunimui pereiti iš švietimo ar mokymo sistemos į darbo rinką ir užtikrinti visam jaunimui vienodas galimybes naudotis jaunimui skirtomis garantijų sistemomis pagal nacionalinės teisės aktus ir paslaugas;

38.

skatinti jaunų judžių ES piliečių ir migrantų kilmės jaunimo dalyvavimą sprendimo priėmimo struktūrose ir skatinti juos veiksmingai dalyvauti ir prisidėti prie jiems įtakos turinčios politikos ir programų;

39.

remti jaunimo organizacijų, įskaitant migrantų jaunimo organizacijas, vietos, regionų ir nacionalinio lygio valdžios institucijų, taip pat privačiojo sektoriaus tinklų kūrimą ir skatinti jų tarpusavio strategines partnerystes, kad būtų organizuojami jaunimo vadovaujami projektai ir renginiai, kuriais pripažįstama įvairovė ir skatinama įtrauktis.

40.

įtraukti visus jaunuolius į visų sričių su jais susijusios politikos plėtojimo, įgyvendinimo ir vertinimo procesą;

41.

analizuoti į dėl lyties nevienodą migrantų kilmės jaunų moterų ir vyrų padėtį ir nustatyti priemones lygioms galimybėms ir lyčių lygybei užtikrinti;

42.

pripažinti, kad vietos visuomenei tenka svarbus vaidmuo padėti migrantų kilmės jaunimui plėsti žinias, lavinti gebėjimus ir kompetencijas sudarant jiems formaliojo švietimo, neformaliojo mokymosi, savišvietos ir vystymosi galimybes;

43.

kuo geriau pasinaudoti Europos piliečių metų (2013 m.) teikiamomis galimybėmis siekiant daug dėmesio skirti jaunų judžių ES piliečių visapusiškam dalyvavimui Europos visuomenėje ir didinti informuotumą apie jaunų judžių ES piliečių ir migrantų kilmės jaunimo teises ir pareigas, kad būtų skatinama sanglauda ir tarpusavio supratimas;

44.

skatinti sektorių tarpusavio bendradarbiavimą ir įvairių migracijos klausimus nacionaliniu, regionų ir Europos lygiu sprendžiančių suinteresuotųjų subjektų sinergiją;

45.

remti programas ir veiklą, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos įsidarbinti ir didinamos jaunų judžių ES piliečių ir migrantų kilmės jaunimo įsidarbinimo galimybės, teikiant profesinio orientavimo paslaugas ir informaciją apie įsidarbinimo, švietimo ir mokymo galimybes;

46.

išnagrinėti jaunimo informavimo ir konsultavimo tarnybų galimybes rengti migrantų kilmės jaunimui skirtas priemones, kad asmeniškai ir internetu būtų teikiama poreikius atitinkanti novatoriška informacija bei konsultacijos;

47.

skatinti ir remti jaunimo organizacijų, įskaitant migrantų kilmės jaunimo organizacijas, ir žiniasklaidos bendradarbiavimą propaguojant nešališką migrantų kilmės jaunimo įvaizdį, kad būtų skatinama socialinė įtrauktis;

48.

palankiai vertinti siūlomos Tarybos rekomendacijos dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo priėmimą ir pripažinti, be kita ko, jaunimo organizacijų vaidmenį neformaliojo mokymo ir savišvietos srityje, nes tai yra itin svarbu migrantų kilmės jaunimui;

49.

stengtis užtikrinti, kad įgyvendinant kitos kartos jaunimui skirtas ES programas ir kitas priemones jos būtų nesunkiai prieinamos ir pritaikytos visų jaunuolių poreikiams, ir stiprinti visų lygių jaunimo veiklos, kurioje daugiausia dėmesio skiriama socialinei įtraukčiai ir ES ir ne ES šalių jaunimo ir kultūrų tarpusavio dialogui, rėmimą bei finansavimą.

50.

propaguoti gerą praktiką, susijusią su jaunų judžių ES piliečių ir migrantų kilmės jaunimo socialine įtrauktimi, remiantis atitinkamais tyrimais, pavyzdžiui, Jungtinio tyrimų centro politikos ataskaita dėl nepalankioje srityje esančiam jaunimui skirtų IRT ir tyrimu dėl darbo su jaunimu naudos, nes juose bus nurodyta įvairi darbo su jaunimu veikla ir jos vertė ES jaunimui;

51.

didinti atitinkamų sričių politikos sinergiją, visų pirma ES jaunimo strategijos ir strategijos „Europa 2020“ integracinio augimo prioriteto sąsajas;

52.

toliau kaupti duomenis ir žinias migrantų kilmės jaunimo ir jaunų judžių ES piliečių dalyvavimo ir socialinės įtraukties temomis.

19.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 393/20

1.

Europos Sąjungai suteiktą kompetenciją pagal SESV 165 straipsnį plėtoti europinę pakraipą sporto srityje ir skatinti Europos sporto reikalus;

2.

2011 m. gegužės 20 d. priimtą 2011–2014 m. Europos Sąjungos darbo planą sporto srityje (1), kuriame didelis prioritetas suteiktas faktiniais duomenimis pagrįstos sporto politikos formavimui ES lygiu ir kuriuo buvo sukurta Sporto statistikos ekspertų grupė, kuriai suteiktas įgaliojimas rekomenduoti būdus, kaip dar labiau skatinti duomenų rinkimą sporto srityje remiantis vykdomu darbu;

3.

2007 m. liepos 7 d. Komisijos Baltąją knygą dėl sporto (2) ir 2011 m. sausio 18 d. Komisijos komunikatą „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“ (3), kuriuose pabrėžiama, kaip svarbu, kad sporto politika būtų formuojama remiantis patikimais įrodymais, įskaitant palyginamus ES masto duomenis apie socialinį ir ekonominį sporto aspektus, ir kuriuose, atsižvelgiant į šį poreikį, nustatomi konkretūs veiksmai;

4.

ES lygiu tarp valstybių narių vykstantį struktūrinį bendradarbiavimą sporto statistikos srityje; Komisija sudaro palankesnes sąlygas šiam bendradarbiavimui, kuris vyksta nuo 2006 m. ir kurio metu parengta bendra metodika sporto ekonominei svarbai įvertinti remiantis sutarta ES lygiu nustatyta sporto apibrėžtimi („Vilniaus apibrėžtimi“), ir keliose valstybėse narėse parengtos palydovinės sporto sąskaitos (4);

5.

2010 m. ir 2011 m. Komisijos pradėtus tyrimus ES mastu dėl sporto indėlio skatinant ekonomikos augimą ir užimtumą ES ir dėl galimybės ateityje sukurti sporto stebėsenos sistemą ES (5);

6.

2011 m. kovo 23 d. Briuselyje surengtą pirmąją ES konferenciją sporto statistikos tema, kurioje patvirtinta, kad svarbu turėti geresnių ir labiau palyginamų sporto srities duomenų (6),

1.

dabartinė finansų ir ekonomikos krizė daro didelį poveikį viešosioms išlaidoms visoje ES, ir dėl to daug valstybių narių išteklius sutelkia į tas politikos sritis, kuriose yra ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybių;

2.

nors sporto ekonominio poveikio tyrimai buvo atlikti įvairiais lygmenimis, palyginamųjų duomenų skirtingose šalyse apie rezultatus iš esmės nėra. Šiuo metu daugėja įrodymų, kad sportas yra labai svarbus Europos ekonomikai ir kad jis yra ekonomikos augimo ir užimtumo skatinimo veiksnys (7), tuo pačiu užtikrinantis socialinę sanglaudą, gerovę ir socialinių emocinių gebėjimų ugdymą (8), taigi, svariai prisidedantis prie strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tikslų įgyvendinimo;

3.

neseniai ES mastu atlikto tyrimo duomenimis sporto dalis ES bendrosios pridėtinės vertės struktūroje yra 1,76 % (9). Atsižvelgus į didinamąjį poveikį, sporto dalis ES bendrosios pridėtinės vertės struktūroje išauga net iki 2,98 %. Be to, augimas sporto sektoriuje pasirodė esąs imlus darbui; tai atspindi didesnė sporto dalis ES bendrojoje užimtumo struktūroje (sudaro 2,12 %) nei pridėtinės vertės struktūroje. Atsižvelgiant į sporto sektoriaus neproporcingai didelį imlumą darbui, sportui tenka svarbus vaidmuo užtikrinant užimtumą;

4.

įvairių su sportu susijusių duomenų rinkimas ir šių duomenų naudojimas politikos formavimo procese gali pagerinti sporto politikos kokybę. Šiuo atžvilgiu palydovinės sporto sąskaitos yra laikomos vertinga priemone, skirta sporto politikos formavimui būtiniems įrodymams rinkti. Kai kurios valstybės narės, nacionaliniu lygiu sukūrusios palydovinių sporto sąskaitų sistemą, yra padariusios puikią pažangą sporto ekonominės svarbos vertinimo srityje;

5.

geriausias būdas užtikrinti tvirtesnį bendradarbiavimą gerinant žinių apie sportą lygį ES yra tarpsektorinis bendradarbiavimas, kuriame dalyvautų akademinė bendruomenė, sporto pramonė, sporto judėjimas, taip pat nacionalinės ir Europos valdžios institucijos, įskaitant statistikos tarnybas;

6.

Eurobarometro apklausos pasirodė esą vertinga priemonė, padedanti palyginti, kaip bėgant laikui valstybėse narėse keičiasi tendencijos dėl skirtingos sporto politikos rezultatų; tačiau jos negali pakeisti patikimų statistinių duomenų, kuriuos pasitelkdamas Europos statistikos sistemą teikia Eurostatas;

7.

Sporto statistikos ekspertų grupė, vykdydama jai nustatytus įgaliojimus, parengė pirmuosius siektinus rezultatus (10) labiau įrodymais pagrįstos sporto politikos konkrečių aspektų atžvilgiu. Tai:

8.

rengiant geresnę įrodymų bazę, skirtą sporto politikos formavimui, būtina atsižvelgti į dėl finansų ir ekonominės krizės atsiradusius biudžetinius suvaržymus nacionaliniu ir Europos lygiu,

1.

toliau daryti pažangą savanoriškai kuriant palydovinių sporto sąskaitų sistemą remiantis turimomis metodinėmis priemonėmis, naudojantis ES lygiu egzistuojančiomis bendradarbiavimo struktūromis ir stengiantis įtraukti atitinkamas valdžios struktūras, įskaitant nacionalines statistikos tarnybas;

2.

skatinti ir remti iniciatyvas, kuriomis siekiama geriau rinkti ir platinti informaciją ir duomenis apie sportą, įskaitant turimus nacionalinius duomenis, kaip priemonę įrodymais grindžiamai sporto politikai stiprinti,

1.

gerinti socialinių ir ekonominių sporto aspektų ES ir jos valstybėse narėse įrodymų bazę, pavyzdžiui, šiuos klausimus įtraukiant į 2013–2017 m. Europos statistikos programą ir vėlesnes metines statistikos darbo programas;

2.

stengtis gerinti atitinkamų ES lygio ir valstybėse narėse veikiančių sporto ir statistikos institucinių struktūrų bendradarbiavimą siekiant didinti informuotumą apie būtinybę turėti patikimus ir palyginamus duomenis apie sportą;

3.

remianti turimais įrodymais didinti supratimą apie labai svarbų sporto, kaip veiksnio, skatinančio ekonomikos augimą, užimtumą ir gebėjimų ugdymą, taip pat socialinę sanglaudą, vaidmenį nacionalinės ir regioninės politikos formavimo kontekste ir siekiant strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tikslų,

1.

remiantis jau atliktu darbu šioje srityje, apsvarstyti galimybę panaudoti turimas ir būsimas ES finansavimo priemones nacionalinėms pastangoms sukurti palydovinių sporto sąskaitų sistemą remti;

2.

skatinti stiprinti įrodymus sporto srityje, visų pirma remiantis ankstesniu darbu šioje srityje remti nacionalines pastangas parengti palydovinių sporto sąskaitų sistemą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais ES lygiu, kad būtų galima empiriškai įvertinti sporto indėlį skatinant ekonomikos augimą ir užtikrinant bei didinant užimtumą Europoje,

19.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 393/22

1.

2011 m. gegužės 20 d. priimtą 2011–2014 m. Europos Sąjungos darbo planą sporto srityje (1), kuriame nustatyta, kad sveikatinamasis fizinis aktyvumas yra viena iš prioritetinių ES lygio bendradarbiavimo sporto srityje temų, ir kuriuo įsteigta Sporto, sveikatos ir dalyvavimo ekspertų grupė, kuriai pavesta išnagrinėti būdus, kaip skatinti sveikatinamąjį fizinį aktyvumą ir dalyvavimą masinėse sporto šakose;

2.

2007 m. liepos 7 d. Komisijos Baltąją knygą dėl sporto (2), kurioje pabrėžta fizinio aktyvumo svarba ir išdėstytas Komisijos planas iki 2008 m. pabaigos pasiūlyti fizinio aktyvumo gaires; ir 2011 m. sausio 18 d. Komisijos komunikatą „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“ (3), kuriame pripažinta, kad sportas yra esminis visos viešosios politikos strategijos, skirtos skatinti fizinį aktyvumą, veiksnys, ir paraginta toliau dėti pastangas rengiant nacionalines gaires, įskaitant peržiūros ir koordinavimo procesą;

1.

ES fizinio aktyvumo gaires, kurios palankiai įvertintos 2008 m. lapkričio mėn. neoficialiame už sporto sritį atsakingų ES ministrų susitikime priimtose pirmininkaujančios valstybės narės išvadose, kuriose raginama įgyvendinti tarpsektorinę politiką siekiant skatinti visų gyventojų, nepriklausomai nuo jų socialinės klasės, amžiaus, lyties, rasės, etninės priklausomybės ir fizinių pajėgumų, fizinį aktyvumą (4);

1.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) neseniai nustatė, kad nepakankamas fizinis aktyvumas yra ketvirtas pagal svarbą pasaulyje priešlaikinio mirtingumo ir sergamumo rizikos veiksnys (5);

2.

fizinis aktyvumas yra vienas veiksmingiausių būdų užkirsti kelią neužkrečiamoms ligoms ir kovoti su nutukimu (6). Taip pat vis daugėja duomenų, kad esama teigiamos koreliacijos tarp fizinio lavinimo ir psichikos sveikatos bei kognityvių procesų (7). Kai trūksta fizinio aktyvumo, neigiamas poveikis daromas ne tik atskirų žmonių sveikatai, bet ir sveikatos priežiūros sistemoms bei visai ekonomikai, nes fizinis neaktyvumas sukelia didelių tiesioginių ir netiesioginių ekonominių sąnaudų (8). Fizinis aktyvumas yra naudingas bet kokio amžiaus žmonėms ir yra itin aktualus atsižvelgiant į Europos senėjančią visuomenę ir į poreikį išlaikyti gerą gyvenimo kokybę esant bet kokio amžiaus, nes jis teikia naudos prevencijos, gydymo ir reabilitacijos srityse;

3.

didėjant sąmoningumui apie sveikatinamojo fizinio aktyvumo svarbą viso gyvenimo metu, įvairiais lygiais ir įgyvendinant įvairias strategijas, politikos priemones bei programas fizinis aktyvumas vis labiau skatinamas. Kai kuriose ES valstybėse narėse įdėta daug pastangų siekiant suteikti piliečiams galimybę tapti fiziškai aktyvesniems ir paskatinti juos tai daryti. Sąmoningumo ugdymas siekiant propaguoti fizinį aktyvumą, į šią veiklą įtraukiant sporto sektoriaus subjektus, gali būti naudinga piliečių informavimo priemonė;

4.

apskritai rekomenduojamą fizinio aktyvumo lygį pasiekusių ES piliečių dalis pastaraisiais metais neišaugo, o kai kuriose šalyse fizinio aktyvumo lygis mažėja (9). Tai, kad fizinio neaktyvumo lygis šiuo metu yra toks aukštas, kelia didelį susirūpinimą ES ir jos valstybėms narėms tiek sveikatos ir socialiniu, tiek ekonominiu požiūriu;

5.

siekiant veiksmingai skatinti fizinį aktyvumą, kad būtų padidintas fizinio aktyvumo lygis, šioje veikloje turi dalyvauti įvairūs 6 dalyje nurodyti sektoriai, įskaitant sporto sektorių, atsižvelgiant į tai, kad sportinė veikla ir sportas visiems yra vieni iš svarbiausių fizinio aktyvumo šaltinių;

6.

ES fizinio aktyvumo gairės yra tinkamas pagrindas skatinant tarpsektorinę politiką, kuria būtų siekiama skatinti fizinį aktyvumą, visų pirma sporto, sveikatos priežiūros, švietimo, aplinkos, miestų planavimo ir transporto srityse, nes jose pateikiamos rekomendacijos valstybėms narėms, kaip rengti nacionalines sveikatinamojo fizinio aktyvumo strategijas;

7.

kai kurios valstybės narės, vykdydamos nacionalinę politiką ir strategijas, jau įgyvendina šias gaires ar tam tikrus principus, kuriais jos yra grindžiamos. Tačiau apskritai atskirų valstybių narių požiūris labai skiriasi, ir būtų galima užtikrinti dar geresnį gairėse numatytos sveikatinamojo fizinio aktyvumo politikos įgyvendinimą;

8.

vadovaudamasi savo įgaliojimais, Sporto, sveikatos ir dalyvavimo ekspertų grupė nustatė rinkinį rekomenduojamų priemonių, susijusių su konkrečiais aspektais siekiant veiksmingiau skatinti sveikatinamąjį fizinį aktyvumą. Šias priemones, be kita ko, sudaro (10):

1.

toliau daryti pažangą rengiant bei įgyvendinant strategijas ir formuojant tarpsektorinę politiką, kuriomis būtų siekiama skatinti fizinį aktyvumą atsižvelgiant į ES fizinio aktyvumo gaires arba principus, kuriais jos yra grindžiamos;

2.

tinkamu lygiu skatinti ir remti sporto sektoriaus iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama skatinti fizinį aktyvumą, pavyzdžiui, konkrečias gaires, kaip pagerinti vietos sporto klubų pasiūlymus fizinio aktyvumo srityje, specialias sporto organizacijų nustatomas programas, skirtas tam tikrai sporto šakai, ir sporto visiems programas ar konkrečius veiksmus kūno rengybos klubuose, kuriuos galėtų taikyti sporto judėjimo bei kūno rengybos sektoriaus subjektai ir kuriais būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas bendradarbiavimui su kitais sektoriais, ypač švietimo ir sveikatos priežiūros srityse;

3.

skatinti, kad remiant vyresnių žmonių aktyvumą fizinis aktyvumas būtų įtrauktas į nacionalinę politiką bei sporto finansavimo programas, ir galiausiai apsvarstyti galimybę vykdyti projektus, kuriais būtų siekiama propaguoti sveikatinamąjį fizinį aktyvumą tarp vyresnio amžiaus žmonių, kartu atsižvelgiant į skirtingus funkcinių pajėgumų lygius;

4.

atitinkamais atvejais ir remiantis nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos principais skatinti glaudesnį sporto, sveikatos priežiūros ir kitų sektorių bendradarbiavimą, atsižvelgiant į kai kuriose valstybėse narėse parengtus geriausios praktikos pavyzdžius;

5.

apsvarstyti galimybę pasinaudoti sąmoningumo ugdymo ir informacijos teikimo priemonėmis nacionaliniu ir vietos lygiu, kad būtų didinamas piliečių suinteresuotumas pradėti aktyvesnę gyvenseną;

1.

intensyvinti bendradarbiavimą tarp tų politikos sektorių, kuriuose, vadovaujantis ES fizinio aktyvumo gairėmis, turi būti skatinamas fizinis aktyvumas, visų pirma sporto, sveikatos priežiūros, švietimo, aplinkos, miestų planavimo ir transporto sektorių bendradarbiavimą;

2.

užtikrinti, kad vykdant su Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais (2012 m.) susijusią tolesnę politinę veiklą ir nacionalinėse sporto visiems strategijose prireikus būtų atsižvelgta į fizinio aktyvumo, kuriuo remiamas vyresnių žmonių aktyvumas, principus, kuriuos parengė Sporto, sveikatos ir dalyvavimo ekspertų grupė;

3.

pagerinti politikos, kuria siekiama skatinti sveikatinamąjį fizinį aktyvumą bei dalyvavimą sportinėje veikloje ES ir jos valstybėse narėse, faktinių duomenų bazę, pavyzdžiui, įtraukiant fizinio aktyvumo klausimą į 2013–2017 m. Europos statistikos programą;

1.

atsižvelgiant į anksčiau šioje srityje atliktą darbą, visų pirma į ES fizinio aktyvumo gaires, pateikti pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo ir apsvarstyti galimybę numatyti negriežtos stebėsenos sistemą, kad remiantis tam tikrais rodikliais, kurie būtų kuo labiau grindžiami turimais duomenų šaltiniais, būtų vertinama padaryta pažanga, kaip yra nustatyta Sporto, sveikatos ir dalyvavimo ekspertų grupės;

2.

reguliariai skelbti apžvalgas apie sportą bei fizinį aktyvumą ir būsimoje ES mokslinių tyrimų programoje atsižvelgti į su sveikatinamuoju fiziniu aktyvumu susijusius mokslinius tyrimus;

3.

skatinti ir remti keitimąsi ES geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su sveikatinamuoju fiziniu aktyvumu ir dalyvavimu sportinėje veikloje, inter alia, teikiant paramą projektams ir skleidžiant informaciją apie jų rezultatus pagal atitinkamas ES finansavimo schemas ir programas. Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais galėtų būti susijęs su šiomis sritimis:

4.

apsvarstyti galimybę paskelbti kasmetinę Europos sporto savaitę (atsižvelgiant į jos finansinius ir organizacinius aspektus) kaip fizinio aktyvumo ir dalyvavimo sportinėje veikloje visais lygiais skatinimo priemonę, atsižvelgiant į panašias nacionalines iniciatyvas ir bendradarbiaujant su atitinkamomis sporto organizacijomis. Tokios savaitės metu reikėtų remtis esamomis sąmoningumo ugdymo kampanijomis atsižvelgiant į jų metu įgytą patirtį ir suteikiant joms papildomos vertės, ir pasinaudoti susijusių projektų, finansuotų vykdant 2009 m. parengiamąją veiklą sporto srityje, rezultatais, taip pat projektų, finansuojamų pagal susijusį kvietimą teikti paraiškas vykdant 2012 m. parengiamąją veiklą, apimančią sąmoningumo ugdymą sporto srityje, rezultatais.