ISSN 1977-0960

doi:10.3000/19770960.C_2012.384.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 384
European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

55 tomas
2012m. gruodžio 13d.

Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

II   Komunikatai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

 

Europos Komisija

2012/C 384/01

Leidimas teikti valstybės pagalbą, remiantis SESV 107 ir 108 straipsnių nuostatomis – Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja ( 1 )

1

2012/C 384/02

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6715 – CNOOC/Nexen) ( 1 )

3

2012/C 384/03

Proceso pradžia (Byla COMP/M.6576 – Munksjö/Ahlstrom) ( 1 )

4

 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

 

Europos Komisija

2012/C 384/04

Euro kursas

5

 

VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI

2012/C 384/05

Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą

6

 

PRANEŠIMAI, SUSIJĘ SU EUROPOS EKONOMINE ERDVE

 

ELPA Priežiūros tarnyba

2012/C 384/06

Priemonė nėra valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį

7

2012/C 384/07

Valstybės pagalba – Sprendimas neteikti prieštaravimų

8

2012/C 384/08

ELPA valstybių perduota informacija apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal EEE susitarimo XV priedo 1j punkte nurodytą aktą (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/2008, skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas))

9

2012/C 384/09

ELPA valstybių perduota informacija apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal EEE susitarimo XV priedo 1j punkte nurodytą aktą (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/2008, skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas))

11

2012/C 384/10

ELPA priežiūros institucijos pranešimas apie susigrąžinamos valstybės pagalbos palūkanų normas ir orientacines (diskonto) normas, taikomas trims ELPA valstybėms nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d.(Skelbiamas vadovaujantis 2004 m. liepos 14 d. Institucijos sprendimo Nr. 195/04/COL 10 straipsniu)

12

2012/C 384/11

ELPA priežiūros institucijos pranešimas apie susigrąžinamos valstybės pagalbos palūkanų normas ir orientacines (diskonto) normas, taikomas trims ELPA valstybėms nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.(Skelbiamas vadovaujantis 2004 m. liepos 14 d. Institucijos sprendimo Nr. 195/04/COL 10 straipsniu)

13

 

V   Nuomonės

 

ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS

 

Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO)

2012/C 384/12

Pranešimas apie viešą konkursą

14

 

TEISINĖS PROCEDŪROS

 

ELPA Teismas

2012/C 384/13

ELPA Teismo sudėtis – ELPA Teismo sekretoriaus paskyrimas

15

 

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

 

Europos Komisija

2012/C 384/14

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6747 – Energie Steiermark/Steweag-Steg) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )

16

 

KITI AKTAI

 

Europos Komisija

2012/C 384/15

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

17

2012/C 384/16

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

21

 

 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

 

II Komunikatai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

Europos Komisija

13.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 384/1

Leidimas teikti valstybės pagalbą, remiantis SESV 107 ir 108 straipsnių nuostatomis

Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja

(Tekstas svarbus EEE)

2012/C 384/01

Sprendimo priėmimo data

2012 2 6

Valstybės pagalbos nuorodos numeris

SA.33880 (11/N)

Valstybė narė

Prancūzija

Regionas

—

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Aides aux cinémas du monde (aide sélective à la production cinématographique)

Teisinis pagrindas

Article L 111-2, 2o d) et e) du code du cinéma et de l’image animée; loi 2010-873 du 27 juillet 2010 relative à l’action extérieure de l’État; décret 1998-66 du 4 février 1998 portant création du comité interministériel de la coopération internationale et du développement; article 7, 10 et 68 à 71 du décret 1999-130 du 24 février 1999 modifié relatif au soutien financier de l’industrie cinématographique; décret 2006-672 du 8 juin 2006 modifié relatif à la création, à la composition et au fonctionnement de commissions administratives à caractère consultatif; décret 2010-654 du 11 juin 2010 relatif au Centre national du cinéma et de l’image animée; décret 2010-1695 du 30 décembre 2010 relatif à l’Institut français

Pagalbos priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Kultūra

Pagalbos forma

Tiesioginė dotacija

Biudžetas

 

Planuojamos metinės išlaidos: 6,5 mln. EUR

 

Bendra suteiktos pagalbos suma: 39 mln. EUR

Pagalbos intensyvumas

80 %

Trukmė

Iki 2017 12 31

Ekonomikos sektorius

Žiniasklaida

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Centre national du cinéma et de l'image animée

12 rue de Lübeck

75784 Paris Cedex 16

FRANCE

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/competition/elojade/isef/index.cfm

Sprendimo priėmimo data

2012 11 20

Valstybės pagalbos nuorodos numeris

SA.34736 (12/N)

Valstybė narė

Ispanija

Regionas

—

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Sistema de amortización anticipada aplicable a determinados elementos patrimoniales arrendados del inmovilizado material

Teisinis pagrindas

Apartado 11 del artículo 115 del texto refundido de la Ley del Impuesto sobre Sociedades

Pagalbos priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

—

Pagalbos forma

Mokesčių atidėjimas

Biudžetas

—

Pagalbos intensyvumas

Priemonė nėra pagalba

Trukmė

—

Ekonomikos sektorius

Visi sektoriai

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Ministerio de Hacienda y Administraciones Públicas

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/competition/elojade/isef/index.cfm

13.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 384/3

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla COMP/M.6715 – CNOOC/Nexen)

(Tekstas svarbus EEE)

2012/C 384/02

2012 m. gruodžio 7 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32012M6715. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

13.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 384/4

Proceso pradžia

(Byla COMP/M.6576 – Munksjö/Ahlstrom)

(Tekstas svarbus EEE)

2012/C 384/03

2012 m. gruodžio 7 d. Komisija priėmė sprendimą pradėti procesą pirmiau minėtoje byloje nustačiusi, kad kyla rimtų abejonių dėl praneštos koncentracijos suderinamumo su bendrąja rinka. Proceso pradžia pradedama antra praneštos koncentracijos tyrimo stadija, tačiau galutiniam sprendimui byloje įtakos tai nedaro. Sprendimas priimtas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies c punktą.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis pateikti pastabas dėl siūlomos koncentracijos.

Kad byloje į pastabas būtų pilnai atsižvelgta, Komisija turi jas gauti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301 / 2967244) arba paštu su nuoroda COMP/M.6576 – Munksjö/Ahlstrom adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

J-70

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

Europos Komisija

13.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 384/5

Euro kursas (1)

2012 m. gruodžio 12 d.

2012/C 384/04

1 euro =


 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,3040

JPY

Japonijos jena

108,12

DKK

Danijos krona

7,4604

GBP

Svaras sterlingas

0,80775

SEK

Švedijos krona

8,6275

CHF

Šveicarijos frankas

1,2109

ISK

Islandijos krona

 

NOK

Norvegijos krona

7,3295

BGN

Bulgarijos levas

1,9558

CZK

Čekijos krona

25,265

HUF

Vengrijos forintas

282,33

LTL

Lietuvos litas

3,4528

LVL

Latvijos latas

0,6961

PLN

Lenkijos zlotas

4,0969

RON

Rumunijos lėja

4,5268

TRY

Turkijos lira

2,3198

AUD

Australijos doleris

1,2358

CAD

Kanados doleris

1,2850

HKD

Honkongo doleris

10,1061

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,5504

SGD

Singapūro doleris

1,5926

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 400,12

ZAR

Pietų Afrikos randas

11,3109

CNY

Kinijos ženminbi juanis

8,1480

HRK

Kroatijos kuna

7,5225

IDR

Indonezijos rupija

12 558,82

MYR

Malaizijos ringitas

3,9792

PHP

Filipinų pesas

53,502

RUB

Rusijos rublis

39,9645

THB

Tailando batas

39,928

BRL

Brazilijos realas

2,7112

MXN

Meksikos pesas

16,6319

INR

Indijos rupija

70,7490

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI

13.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 384/6

Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą

2012/C 384/05

Pagal 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), 35 straipsnio 3 dalį priimtas sprendimas uždrausti žvejybą, kaip nurodyta šioje lentelėje:

Draudimo įsigaliojimo data ir laikas

2012 11 21

Trukmė

2012 11 21–2012 12 31

Valstybė narė

Vokietija

Ištekliai arba išteklių grupė

HER/1/2-

Rūšis

Atlantinė silkė (Clupea harengus)

Zona

I ir II zonų ES, Norvegijos ir tarptautiniai vandenys

Žvejybos laivų tipas (-ai)

—

Nuorodos numeris

FS55TQ44

(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

PRANEŠIMAI, SUSIJĘ SU EUROPOS EKONOMINE ERDVE

ELPA Priežiūros tarnyba

13.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 384/7

Priemonė nėra valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį

2012/C 384/06

ELPA priežiūros institucija mano, kad toliau nurodyta priemonė nėra valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį.

Sprendimo priėmimo data

:

2012 m. liepos 11 d.

Bylos numeris

:

70645

Sprendimo numeris

:

289/12/COL

ELPA valstybė

:

Norvegija

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

:

Oslo savivaldybė

Rådhuset

0037 Oslo

NORWAY

Priemonės pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)

:

Oslo savivaldybės ir „Oslo Cancer Cluster Innovasjonspark AS“ išperkamosios nuomos ir nekilnojamojo turto nuomos susitarimai

Pagalbos forma

:

nėra duomenų

Biudžetas

:

nėra duomenų

Trukmė

:

nėra duomenų

Autentišką sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti ELPA priežiūros institucijos interneto svetainėje:

http://www.eftasurv.int/state-aid/state-aid-register/

13.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 384/8

Valstybės pagalba – Sprendimas neteikti prieštaravimų

2012/C 384/07

ELPA priežiūros institucija mano, kad toliau nurodyta priemonė yra suderinama valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnį.

Sprendimo priėmimo data

:

2012 m. liepos 11 d.

Bylos numeris

:

68972

Sprendimo numeris

:

292/12/COL

ELPA valstybė

:

Islandija

Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)

:

sprendimas dėl valstybės pagalbos, kurią Islandijos valstybė teikė per bendroves „New Glitnir“, „New Landsbankinn“ ir „New Kaupþing“ tam tikrų investicinių fondų likvidavimo metu

Teisinis pagrindas

:

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalis ir 3 dalies b punktas

Priemonių rūšis

:

priemonės, skirtos dideliems ekonomikos sutrikimams atitaisyti

Ekonomikos sektoriai

:

finansinės paslaugos

Autentišką sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti ELPA priežiūros institucijos interneto svetainėje:

http://www.eftasurv.int/state-aid/state-aid-register/

13.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 384/9

ELPA valstybių perduota informacija apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal EEE susitarimo XV priedo 1j punkte nurodytą aktą (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/2008, skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas))

2012/C 384/08

I   DALIS

Pagalbos Nr.

GBER 10/12/R&D

ELPA valstybė

Norvegija

Pagalbą teikianti institucija

Pavadinimas

„Innovation Norway“

Adresas

PO Box 448, Sentrum

0104 Oslo

NORWAY

Interneto svetainė

http://www.innovationnorway.com

Pagalbos priemonės pavadinimas

Medienos sektoriaus naujovių schema

Nacionalinis teisinis pagrindas (nuoroda į atitinkamą nacionalinį oficialųjį leidinį)

2011–2012 m. valstybės biudžetas, 1149 skyriaus 71 punktas

Interneto nuoroda į visą pagalbos priemonės tekstą

http://www.innovasjonnorge.no/Satsinger/Landbruk/Trebasert-innovasjonsprogram/

Priemonės rūšis

Schema

X

Trukmė

Schema

2012 8 1 iki 2013 12 31

Ekonomikos sektorius (-iai)

Visi ekonomikos sektoriai, atitinkantys pagalbos teikimo reikalavimus

Pagalba gali būti skiriama visiems sektoriams, jeigu pagalbos gavėjai prisideda prie bendro schemos tikslo – didinti medienos naudojimą.

Pagalbos gavėjo rūšis

MVĮ

X

Didelės įmonės

X

Biudžetas

Pagal schemą planuojamo biudžeto bendra metinė suma

26 mln. NOK

Įmonei skirtos ad hoc pagalbos bendra suma

… mln. NOK

Garantijoms

… mln. NOK

Pagalbos priemonė (5 str.)

Dotacija

X

II   DALIS

Bendrieji tikslai (išvardyti)

Tikslai (išvardyti)

Didžiausias pagalbos intensyvumas % arba didžiausia pagalbos suma (NOK)

MVĮ skiriamos priemokos %

MVĮ teikiama pagalba konsultacijoms ir MVĮ dalyvavimui mugėse (26–27 str.)

MVĮ teikiama pagalba konsultavimui (26 str.)

50 %

 

Pagalba MVĮ dalyvavimui mugėse (27 str.)

50 %

 

Pagalba moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai bei naujovių diegimui (30–37 str.)

Pagalba mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektams (31 str.)

Fundamentiniai moksliniai tyrimai (31 str. 2 dalies a punktas)

… %

 

Pramoniniai moksliniai tyrimai (31 str. 2 dalies b punktas)

50 %

10/20 %

Bandomoji taikomoji veikla (31 str. 2 dalies c punktas)

25 %

10/20 %

Pagalba techninių galimybių studijoms (32 str.)

40/65 %

10 %

Pagalba su MVĮ pramoninės nuosavybės teisėmis susijusioms išlaidoms padengti (33 str.)

50 %

 

Pagalba moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose (34 str.)

 

 

Pagalba naujoves diegiančioms naujoms įmonėms (35 str.)

8 mln. NOK

 

Pagalba naujovių diegimo konsultacinėms paslaugoms ir naujovių diegimo paramos paslaugoms (36 str.)

1,6 mln. NOK

 

Pagalba įdarbinant kviestinius aukštos kvalifikacijos darbuotojus (37 str.)

50 %

 

Pagalba mokymui (38–39 str.)

Specialusis mokymas (38 str. 1 dalis)

25 %

10/20 %

Bendrasis mokymas (38 str. 2 dalis)

60 %

10/20 %

13.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 384/11

ELPA valstybių perduota informacija apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal EEE susitarimo XV priedo 1j punkte nurodytą aktą (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/2008, skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas))

2012/C 384/09

I   DALIS

Pagalbos Nr.

GBER 11/12/EMP

ELPA valstybė

Norvegija

Regionas

Regiono pavadinimas (NUTS)

III lygis – Trumsas

Regioninės pagalbos statusas EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktas

Pagalbą teikianti institucija

Pavadinimas

Troms fylkeskommune

Adresas

Postbox 6600

9296 Tromsø

NORWAY

Svetainė

http://www.tromsfylke.no

Pagalbos priemonės pavadinimas

Trumso apskrities regioninės plėtros programa 2010–2013 m.

Nacionalinis teisinis pagrindas (nuoroda į atitinkamą nacionalinį oficialųjį leidinį)

Trumso apskrities plėtros fondas įsteigtas 1985 m. kovo 12 d. Trumso apskrities tarybos sprendimu

Interneto nuoroda į visą pagalbos priemonės tekstą

http://www.tromsfylke.no/LinkClick.aspx?fileticket=qah_PB73Oyc%3d&tabid=332

Priemonės rūšis

Schema

X

Esamos pagalbos priemonės keitimas

 

ELPA priežiūros institucijos pagalbos numeris

Nuorodos numeris ESA 2/2005

Pratęsimas

2010–2013 m.

Trukmė

Schema

2010 1 1–2013 12 31

Ekonomikos sektorius (-iai)

Visi ekonomikos sektoriai, atitinkantys pagalbos teikimo reikalavimus

X

Pagalbos gavėjo rūšis

MVĮ

X

Biudžetas

Pagal schemą planuojamo biudžeto bendra metinė suma

8 mln. NOK

Pagalbos priemonė (5 str.)

Dotacija

X

Palūkanų subsidija

 

Paskola

X

II   DALIS

Bendrieji tikslai (išvardyti)

Tikslai (išvardyti)

Didžiausias pagalbos intensyvumas % arba didžiausia pagalbos suma (NOK)

MVĮ skiriamos priemokos %

MVĮ teikiama investicinė pagalba ir pagalba užimtumui (15 str.)

 

50 %

0 %

13.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 384/12

ELPA priežiūros institucijos pranešimas apie susigrąžinamos valstybės pagalbos palūkanų normas ir orientacines (diskonto) normas, taikomas trims ELPA valstybėms nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d.

(Skelbiamas vadovaujantis 2004 m. liepos 14 d. Institucijos sprendimo Nr. 195/04/COL  (1) 10 straipsniu)

2012/C 384/10

Bazinės normos apskaičiuojamos remiantis Institucijos valstybės pagalbos gairių, iš dalies pakeistų 2008 m. gruodžio 17 d. Institucijos sprendimu Nr. 788/08/COL (2), skyriumi dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo. Taikytinos orientacinės palūkanų normos apskaičiuojamos pridedant atitinkamas maržas pagal valstybės pagalbos gaires. Diskonto normos atveju prie bazinės palūkanų normos turi būti pridedama atitinkama 100 bazinių punktų marža. Susigrąžinamos valstybės pagalbos palūkanų norma taip pat paprastai bus apskaičiuojama prie bazinės palūkanų normos pridedant 100 bazinių punktų, kaip numatyta 2008 m. gruodžio 17 d. Institucijos sprendime Nr. 789/08/COL (3), kuriuo iš dalies keičiamas 2004 m. liepos 14 d. Institucijos sprendimas Nr. 195/04/COL (4).

 

Islandija

Lichtenšteinas

Norvegija

2012 1 1–2012 5 31

4,70

0,31

3,57

2012 6 1–2012 7 31

4,70

0,38

3,57

2012 8 1–

5,90

0,38

3,57

(1)  OL L 139, 2006 5 25, p. 37 ir EEE priedas Nr. 26, 2006 5 25, p. 1.

(2)  OL L 105, 2011 4 21, p. 32 ir EEE priedas Nr. 23, 2011 4 21, p. 1.

(3)  OL L 340, 2010 12 22, p. 1 ir EEE priedas Nr. 72, 2010 12 22, p. 1.

(4)  Žr. konsoliduotą tekstą adresu http://www.eftasurv.int/media/decisions/195-04-COL.pdf

13.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 384/13

ELPA priežiūros institucijos pranešimas apie susigrąžinamos valstybės pagalbos palūkanų normas ir orientacines (diskonto) normas, taikomas trims ELPA valstybėms nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.

(Skelbiamas vadovaujantis 2004 m. liepos 14 d. Institucijos sprendimo Nr. 195/04/COL  (1) 10 straipsniu)

2012/C 384/11

Bazinės normos apskaičiuojamos remiantis Institucijos valstybės pagalbos gairių, iš dalies pakeistų 2008 m. gruodžio 17 d. Institucijos sprendimu Nr. 788/08/COL (2), skyriumi dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo. Taikytinos orientacinės palūkanų normos apskaičiuojamos pridedant atitinkamas maržas pagal valstybės pagalbos gaires. Diskonto normos atveju prie bazinės palūkanų normos turi būti pridedama atitinkama 100 bazinių punktų marža. Susigrąžinamos valstybės pagalbos palūkanų norma taip pat paprastai bus apskaičiuojama prie bazinės palūkanų normos pridedant 100 bazinių punktų, kaip numatyta 2008 m. gruodžio 17 d. Institucijos sprendime Nr. 789/08/COL (3), kuriuo iš dalies keičiamas 2004 m. liepos 14 d. Institucijos sprendimas Nr. 195/04/COL (4).

 

Islandija

Lichtenšteinas

Norvegija

2012 1 1–2012 5 31

4,70

0,31

3,57

2012 6 1–2012 7 31

4,70

0,38

3,57

2012 8 1–2012 8 31

5,90

0,38

3,57

2012 9 1–

5,90

0,38

2,95

(1)  OL L 139, 2006 5 25, p. 37 ir EEE priedas Nr. 26, 2006 5 25, p. 1.

(2)  OL L 105, 2011 4 21, p. 32 ir EEE priedas Nr. 23, 2011 4 21, p. 1.

(3)  OL L 340, 2010 12 22, p. 1 ir EEE priedas Nr. 72, 2010 12 22, p. 1.

(4)  Žr. konsoliduotą tekstą adresu http://www.eftasurv.int/media/decisions/195-04-COL.pdf

V Nuomonės

ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS

Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO)

13.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 384/14

PRANEŠIMAS APIE VIEŠĄ KONKURSĄ

2012/C 384/12

Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) rengia viešą konkursą:

EPSO/AST/125/12 – Asistentai (AST 3) šiose srityse:

1.

Auditas

2.

Finansai/Apskaita

3.

Ekonomika/Statistika

Pranešimas apie konkursą skelbiamas 23 kalbomis 2012 m. gruodžio 6 d. Oficialiajame leidinyje C 384 A.

Papildomos informacijos galima rasti EPSO interneto svetainėje http://blogs.ec.europa.eu/eu-careers.info/

TEISINĖS PROCEDŪROS

ELPA Teismas

13.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 384/15

ELPA Teismo sudėtis

ELPA Teismo sekretoriaus paskyrimas

2012/C 384/13

Vadovaujantis ELPA priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 5 protokolo 9 straipsniu, eiti ELPA teismo sekretoriaus pareigas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. paskirtas Gunnar Selvik; jis pakeitė iki šiol šias pareigas ėjusį Skúli Magnússon.

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

Europos Komisija

13.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 384/16

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla COMP/M.6747 – Energie Steiermark/Steweag-Steg)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

2012/C 384/14

1.

2012 m. gruodžio 6 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Energie Steiermark AG“ (toliau – „Energie Steiermark“, Austrija), kurią bendrai kontroliuoja „Land Steiermark“ ir EDF grupė, pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visą įmonės „Steweag-Steg GmbH“ (toliau – SSG, Austrija) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

—

„Energie Steiermark“: elektros energijos gamyba ir paskirstymas, dujos ir šildymas (daugiausia Austrijoje),

—

SSG: prekyba elektros energija ir paskirstymas (daugiausia Austrijoje).

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6747 – Energie Steiermark/Steweag-Steg adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

J-70

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (EB susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 56, 2005 3 5, p. 32 (Komunikatas dėl supaprastintos procedūros).

KITI AKTAI

Europos Komisija

13.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 384/17

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2012/C 384/15

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo šios paraiškos paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„FAL OYSTER“

EB Nr.: UK-PDO-0005-0885-22.07.2011

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Pavadinimas:

„Fal Oyster“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis:

Jungtinė Karalystė

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1.   Produkto rūšis:

1.7 klasė.

Šviežios žuvys, moliuskai, vėžiagyviai ir jų produktai

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

Fal Oyster pavadinimu vadinamos austrės, sugautos nustatytoje vietovėje, naudojant tradicinius burinius ir irklinius laivus spalio 1 d.–kovo 31 d. laikotarpiu.

Fal Oyster yra Ostrea edulis rūšies austrė, paprastai vadinama plokščiąja austre arba vietine austre. Jos kriauklė yra šiek tiek apvalokos arba nelygios, ovalo formos su šiurkščiu rantytu paviršiumi. Kriauklė yra rudos arba kreminės spalvos su paviršinėje dalyje šviesiai rudomis arba melsvomis koncentrinėmis juostomis. Vidinis kriauklės paviršius yra labai lygus ir perlų, baltos arba melsvai pilkos spalvos, dažnai su tamsesniais mėlynais plotais.

Dvi kriauklės geldutės yra skirtingų formų. Kairioji geldutė yra išgaubta ir prisitvirtinusi prie pagrindo, dešinioji – plokščia ir įgulusi į kairiąją. Austrė gali išaugti iki apytiksliai 110 mm. Fal Oyster gaudomos nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d., naudojant tik tai vietovei būdingus tradicinius metodus.

Didžiosios Britanijos kiautuotųjų vėžiagyvių asociacija Fal Oyster organoleptines savybes apibūdina taip:

kvapas: jodo;

konsistencija: sultinga, primenanti meliono, salotų ir agurkų skonį;

išorė: ilgai pasireiškiančio lengvo alavo ir vario blizgesio;

struktūra: tvirta ir druskėta.

Išoriškai mėsinga dalis yra kreminės spalvos, o jos kraštai – tamsūs ir pilki.

Sugautos ir nuvalytos šviežios austrės kriauklėse parduodamos į Jungtinės Karalystės mažmeninės prekybos centrus arba pristatomos į restoranus, taip pat eksportuojamos į užsienį. Šviežias produktas yra tinkamas vartoti apytiksliai 5 dienas.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):

—

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams):

—

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Austrės auginamos ir gaudomos nustatytoje vietovėje tik laikotarpiu nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d., naudojant tradicinius be variklių plaukiojančius laivus.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

—

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

—

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Vietovė, kurioje auginamos Fal Oyster austrės, gali būti apibūdinta kaip vietovė, esanti Truro uosto žvejybos rajone. Žvejybos įstatyme (išleistame 1936 m. ir iš dalies pakeistame 1975 m.) nustatytos juridines ribas sudaro visos Truro ir Falmuto uostų dalys ir Truro, Falo ir Tresilliano upių vagos – iš viso 2 721 akrų (1,101 ha) plotas.

Ši vietovė gali būti apibūdinta kaip šiaurinė dalis nuo Trefusis Point ir St Mawes Castle iki paprastojo atoslūgio pagrindinės žemiausio atoslūgio taško žymės dalies. Žvejybos kraštinė riba yra pagrindinė žemiausio atoslūgio taško žymė ir ji sutampa su pakrantės linija, išskyrus kiekvieną įlanką, nurodančią viršutines žvejybos ribas prie Myloro, St Justo ir Malpaso.

Nustatyta vietovė yra vienintelė pietvakarių Anglijoje reguliuojama austrių žvejybos vieta, kurioje gaudomos vietinės austrės.

5.   Ryšys su geografine vietove:

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai:

Falas yra natūrali ir laukinė austrių gaudymo vieta, kurioje austrės dirbtinai neauginamos ir neveisiamos. Gaudant austres draga išjudina austrių likutinę medžiagą ir tai padeda šiek tiek išplėsti laukines ir natūralias austrių veisyklas. Taip išlaikoma gera austrių auginimo kokybė, o kartais papildomai pravalant veisyklas nerenkant austrių (procesas vadinamas akėjimu) dar labiau pagerinama austrių veisyklų kokybė ir padidinamas jauniklių skaičius (palengvinamas jų įsitvirtinimas).

Turtingas mineralais ir biologiniu turiniu Falo vietovės upes maitina stačiašlaičiai slėniai. Upių žiotys taip pat yra labai gilios, todėl vanduo su kiekvienu potvyniu ir atoslūgiu nuolat teka ir keičiasi. Šioje unikalioje aplinkoje susidaro planktonas, kuriuo maitinasi austrės.

Be to, yra įrodymų, kad visos aplink Kornvalį esančios kasyklos yra šlapios ir iš jų vanduo turi būti išpumpuojamas arba jis pats išbėga į Carnon Valley, iš kurio tada suteka į Falo upės žiotis ir baseiną. Šis vanduo turtingas tik šiai vietovei būdingais mineralais. Būtent šie mineralai, konkrečiai varis ir cinkas, suteikia Fal Oyster išskirtinį metalo skonį. Atitinkamai Fal Oyster savo organoleptinėmis savybėmis skiriasi nuo kitų toje vietovėje sugaunamų austrių.

Tvirtą austrių rinkimo vietovės ir pačių austrių ryšį liudija įrodo austrių gaudymo įrašai, kuriuose apibūdinamos Fal Oyster gaudymo, auginimo ir pardavimo veiksmai Falo upėje, aplink ją ir gretimose upėse. Istoriniuose įrašuose apibūdinamos austrių gaudymui dragomis naudoti buriniai ir irkliniai laivai. Apibūdinti metodai ir įranga labai panašūs į šiandieninius. Yra daug įrašų, kuriuose apibūdinami istoriniai ir šiuolaikiniai austrių gaudymo metodai, kurie nenaudojami jokiose kitose vietovėse.

Taikant istorinius ir tradicinius metodus, dragos yra tempiamos buriniais arba irkliniais laivais – renkant austres, variklių jėga nenaudojama. Ši sena austrių gaudymo tradicija pagrįsta žvejų iš kartos į kartą perduodamomis žiniomis ir įrangos naudojimu. Yra įrodymų, kad laivai buvo perduodami iš kartos į kartą ir kai kuriems laivams yra daugiau nei 100 metų. Iš kartos į kartą perduodami šie įgūdžiai: sugebėjimas rasti austres, atidus elgesys su sugautomis austrėmis ir dragų vilkimo metodai, visų pirma taikomi austrių veisyklose, kurioms lemiamą poveikį turi potvyniai, atoslūgiai ir vėjas.

Istorinėse XIX a. nuorodose minimas austrių rinkimo ir auginimo Falmuto uoste verslas, apimantis austrių gaudymą, auginimą, išrūšiavimą ir pardavimą.

XX a. priimti austrių gaudymo metodų įstatymai, kuriais paliekama teisė taikyti tik tradicinius metodus, visų pirma, gaudymą tik buriniais ir irkliniais laivais, taip siekiant apsaugoti austrių gaudymo vietą ilgalaikiu laikotarpiu. Tačiau 9-ajame dešimtmetyje apytiksliai iš 100 laivų susidedantis laivynas smarkiai sumažėjo dėl austrių ligos labai išsekus jų ištekliams, dėl ko gaudyti austres tapo nepelninga. Austrių ligą sunkiai sekėsi įveikti, tačiau laivynas palaipsniui išaugo ir Austrių gaudymo valdymo grupė (Oyster Fishery Management Group), siekdama valdyti austrių gaudymą, suvienijo austrių gaudytojus, perdirbėjus ir reguliavimo institucijas.

5.2.   Produkto ypatumai:

Fal Oyster savybes nulemia jų augimo vietovė dėl išskirtinai joje taikomo austrių rinkimo metodo. Austrės gaudomos burinių arba irklinių laivų jūros dugnu velkamais dragais. Šie dragai ir laivai yra tokie pat kaip senais laikais ir atitinka 1750 m. apibūdinimus.

Austrių mėsingoji dalis yra tvirta, šilko švelnumo ir lygumo. Išoriškai ji yra kreminės spalvos su neskaidriais ir pilkais kraštais. Skonis – druskingas ir saldus, su sultingu meliono, salotų ir agurkų prieskoniu. Šios austrės turi ilgai pasireiškiančio lengvo alavo ir vario blizgesio.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:

Austrės skonį nulemia jos augimo aplinka. Falo austrių augimo vietą maitina aplink esantys mineralais ir biologiniu turiniu turtingi slėniai. Falo upės žiotyse vanduo gali nuolat su kiekvienu potvyniu ir atoslūgiu tekėti ir keistis, todėl susidaro unikali druskingo jūros vandens ir saldaus upės vandens pusiausvyra. Šioje aplinkoje susiformuoja Fal Oyster austres maitinantis ir jų valgomąją kokybę nulemiantis planktonas; šios austrės apibūdinamos kaip sūresnės, riebesnės ir saldesnės, taip pat turinčios daugiau metalo skonio nei kitų rūšių austrės iš kitų vietovių.

Fal Oyster savybes nulemia jų augimo vietovė dėl joje taikomo tradicinio rinkimo metodo ir dėl įgūdžių, kurie perduodami iš kartos į kartą ir kurie apima sugebėjimą rasti austres, atidų elgesį su sugautomis austrėmis ir dragų vilkimo metodus, visų pirma taikomus austrių veisyklose, kurioms lemiamą poveikį turi potvyniai, atoslūgiai ir vėjas.

Fal Oyster pavadinimą imti plačiau naudoti ir šių austrių puikaus skonio ir kokybės reputacija išplito dėl perdirbėjų ir Austrių gaudymo valdymo grupės narių veiklos pastangų. Visi nariai naudoja pavadinimą Fal Oyster ir tiekia parduoti aukštos kokybės produktą į didmeninio tiekimo grandinę, kurioje jį noriai perka Jungtinės Karalystės ir kitų šalių restoranų tinklai.

Nuo 1996 m. švenčiamas Fal Oyster festivalis, siekiant pažymėti austrių gaudymo dragomis sezono pradžią, Kornvalio jūros produktų įvairovę ir kokybę ir, visų pirma, vieną iš paskutinių išlikusių tradicinių austrių augimo vietų, kuriose austrės gaudomos dragomis naudojant burinius ir irklinius laivus.

Žinomas vyriausiasis vyrėjas Rickas Steinas remia festivalį ir Falmuto mieste atidarė restoraną su jūros produktų baru, specialiai skirtu Fal Oyster. Fal Oyster austrės taip pat šlovinamos filmuose, kulinarinėse knygose ir straipsnius apie maistą rašančių žurnalistų.

Fal Oyster paminėta Slow Food judėjimo leidžiamame „Ark of Taste“ leidinyje ir apibūdinta kaip vienintelė likusi vietinių austrių rūšis Jungtinėje Karalystėje.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

http://archive.defra.gov.uk/foodfarm/food/industry/regional/foodname/products/documents/fal-oyster-pdo-120912.pdf

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

13.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 384/21

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2012/C 384/16

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„SAINT-MARCELLIN“

EB Nr.: FR-PGI-0005-0832-08.10.2010

SGN ( X ) SKVN ( )

1.   Pavadinimas:

„Saint-Marcellin“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis:

Prancūzija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1.   Produkto rūšis:

1.3 klasė.

Sūriai.

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

„Saint-Marcellin“ yra sūris, pagamintas iš žalio ar termiškai apdoroto, nenugriebto karvės pieno, kurio riebalų ir baltymų kiekiui standartų nenustatyta. Jis yra 65–80 mm skersmens, 20–25 mm aukščio cilindro suapvalintais kraštais formos ir sveria ne mažiau kaip 80 gramų. Šiam sūriui būdingas minkštas pieninis, nemaišytas, neslėgtas minkštimas; jo skonis sūrokas, be prieskonių, aromatų; sūrio paviršius padengtas baltu, gelsvu ar melsvai pilkšvu pelėsiu. Perpjovus sūrį minkštimas atrodo vienalytis.

100 g visiškai išdžiūvusio „Saint-Marcellin“ sūrio yra 40–65 g riebalų.

Dėl džiovinimo ypatumų įmanomi du „Saint-Marcellin“ sūrio pateikimo būdai:

—

„sausasis“„Saint-Marcellin“ sūris, kurio sausosios medžiagos kiekis viršija 44 %; jis gaminamas pagal vietos tradicijas ir brandinamas taip, kad įgautų savybes, tinkamiausias ilgam laikymui (apribojama sūrio proteolizė),

—

„minkštasis“„Saint-Marcellin“ sūris, kuriame dėl ne tokio intensyvaus džiovinimo sausosios medžiagos kiekis viršija 40 %; jis brandinamas taip, kad atsiskleistų aiškiai išreikštas aromatas, o sūrio tekstūra būtų minkšta ar net kreminė. Šie sūriai, laikantis regiono tradicijos, dažnai brandinami ilgiau.

Sūriu prekiauti galima praėjus ne mažiau kaip 10 dienų po to, kai įdėtas šliužo fermentas.

„Saint-Marcellin“ gali būti parduodamas supakuotas ar nesupakuotas.

Sūrio plutelės, kuri kartais būna šiek tiek susiraukšlėjusi, didžioji dalis ar visas plotas turi būti padengtas baltu, gelsvu ar pilkšvai melsvu pelėsiu. Sūrį perpjovus, kreminės spalvos minkštimas lygus ir vienalytis, gali būti keletas akučių. Valgant sūrio plutelė nėra labai juntama. Minkštajam „Saint-Marcellin“ sūriui būdinga tepi tekstūra, o sausojo sūrio tekstūra yra kieta. Natūralus skonis pasižymi „Saint-Marcellin“ būdinga subalansuota aromatų gausa (vaisiai, medus ir t. t.), su dominuojančiu pieno ir šiek tiek sūroku skoniu.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):

Geografinėje vietovėje gautas nenugriebtas karvės pienas, kurio riebalų ir baltymų kiekiui standartų nenustatyta.

Privalu naudoti žalią ar termiškai apdorotą pieną; tai reiškia, kad pienas negali būti pasterizuotas. „Saint-Marcellin“ yra pagal vietos tradiciją pagamintas sūris, imtas gaminti vietovėje, kurioje paplitęs pieninių karvių auginimas. Sūriui gaminti skirtas pienas visada buvo gaunamas iš geografinės vietovės ūkių. Sūris tapo garsus dėl darnaus bendradarbiavimo sektoriuje – pradedant kokybiško pieno gamintojais, išnaudojančiais teritoriją ir jos galimybes, ir baigiant vietinę patirtį įtvirtinusiais sūrio gamintojais.

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

Geografinei gamybos vietovei būdingi dideli pašarų gamybos plotai. Vietiniai augintojai visada natūraliai rinkosi šiuos vietinius išteklius, prisidėjusius prie „Saint-Marcellin“ sūrio savybių. Augintojai rūpinasi, kad žolė, visų pirma šienas, sudarytų svarbią pašarų dalį, o pašarų papildus naudoja saikingai, kad būtų išlaikytas tradicinis auginimo būdas.

Pieninėms karvėms duodamų pašarų atrankos kriterijai yra šie:

—

Apsirūpinimo pašarais autonomija: ne mažiau kaip 80 % sausosios medžiagos, sudarančios visą metinį racioną, turi būti iš geografinės vietovės.

—

Ne mažiau kaip 50 % sausosios medžiagos, sudarančios visą metinį racioną, sudaro žolė įvairiomis formomis.

—

Šienas per 4 žiemos mėnesius (gruodis, sausis, vasaris, kovas) sudaro ne mažiau kaip 15 % bazinio raciono sausosios medžiagos.

—

Leidžiami naudoti pašarų papildai sudaro ne daugiau kaip 30 % sausosios medžiagos, sudarančios visą metinį racioną. Leidžiami naudoti pašarų papildai yra: grūdai ir šalutiniai javų produktai, aliejiniai ir baltymingi augalai, riešutų išspaudos ir dehidratuoti ankštiniai augalai. Ne daugiau nei 10 % prieš tai išvardytų papildų gali sudaryti: išrūgos, bulvės ir kiti šakniagumbiai, dehidratuotų burokų minkštimas, melasa, maistiniai papildai – mineralai, vitaminai, mikroelementai, bikarbonatai, druska.

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Visi su pieno gamyba ir „Saint-Marcellin“ gamyba ir brandinimu susiję etapai turi vykti nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

Nėra

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Be privalomų įrašų, nustatytų teisės aktuose dėl sūrių ženklinimo etiketėmis, kiekvieno sūrio etiketėje nurodoma:

—

pavadinimas „Saint-Marcellin“,

—

gamybos įmonė,

—

Europos Sąjungos SGN logotipas ir (arba) įrašas „Indication Géographique Protégée“.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Geografinė produkto „Saint-Marcellin“ gamybos vietovė yra rytiniame Ronos upės krante ir glaudžiasi prie Verkoro masyvo. Jos centras – Sen Marseleno savivaldybė (Izero departamentas), nuo kurios ir kilo produkto pavadinimas ir kurioje pirmiausia imta prekiauti „Saint-Marcellin“ sūriu. Ji buvo nustatyta remiantis istoriniais („Saint-Marcellin“ gamybos ir prekybos lopšys) ir geografiniais (kraštovaizdžio ir aplinkos derėjimas) kriterijais.

Geografinę vietovę sudaro šie kantonai:

 

Dromo departamente:

—

(La) Chapelle-en-Vercors, Romans-sur-Isère 1 ir 2 kantonai, Saint-Donat-sur-l’Herbasse, Saint-Jean-en-Royans kantonai,

—

Bourg-de-Péage kantonas, išskyrus Alixan, Bourg-de-Péage, Châteauneuf-sur-Isère savivaldybes,

—

Chabeuil kantone – tik (Le) Chaffal, Chateaudouble, Peyrus savivaldybės,

—

Crest-Nord kantone: tik Omblèze, Plan-de-Baix savivaldybės,

—

(Le) Grand-Serre kantone: tik Le Grand-Serre, Hauterives, Montrigaud, Saint-Christophe-et-le-Laris, Tersanne savivaldybės,

—

Saint-Vallier kantone: tik Châteauneuf-de-Galaure, Claveyson,Fay-le-Clos, La-Motte-de-Galaure, Mureils, Ratières, Saint-Avit, Saint-Barthélémy-de-Vals, Saint-Martin-D'Août, Saint-Uze savivaldybės.

 

Izero departamente:

—

visa šių kantonų teritorija: (La) Côte-Saint-André, (Le) Grand-Lemps, (Le) Pont-Beauvoisin, Pont-en-Royans, Rives, Roybon, Saint-Etienne-de-Saint-Geoirs, Saint-Geoire-en-Valdaine, Saint-Marcellin, Tullins, Vinay, Virieu,

—

Saint-Jean-de-Bournay kantone: tik Chatonnay, Eclose, Lieudieu, Meyssies, Saint-Anne-sur-Gervonde, Saint-Jean-de-Bournay, Tramole, Villeneuve-de-Marc savivaldybės,

—

Saint-Laurent-du-Pont kantonas, išskyrus Saint-Pierre-d’Entremont, Saint-Pierre-de-Chartreuse savivaldybes,

—

Fontaine-Sassenage kantone: tik Veurey-Voroize savivaldybė,

—

kantone (La) Tour-du-Pin: tik Montagnieu, Sainte-Blandine, Saint-Victor-de-Cessieu,Torchefelon savivaldybės,

—

Villard-de-Lans kantonas, išskyrus Engins, Saint-Nizier-du-Moucherotte savivaldybes,

—

Voiron kantonas, išskyrus Voreppe savivaldybę.

 

Savojos departamente:

—

(Le) Pont-de-Beauvoisin kantone: tik Belmont-Tramonet, (La) Bridoire, Domessin, (Le) Pont-de-Beauvoisin, Saint-Beron, Verel-de-Montbel savivaldybės,

—

Saint-Genix-sur-Guiers kantone – išskyrus Gerbaix, Marcieux, Novalaise savivaldybes.

5.   Ryšys su geografine vietove:

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai:

Gamtiniai veiksniai

„Saint-Marcellin“ teritorija yra Žemutinės Dofinė regione, tarp Liono lygumos ir kalkinių Šartro ir Vakarinio Verkoro kalnų. Teritoriją sudaro terciaro eros kalvos ir plokštikalnės, tarp kurių įsiterpę platūs slėniai, o rytuose teritoriją riboja kalnuota zona. Ši teritorija yra tarsi nežymus perėjimas nuo kalnų į lygumas, tarp Alpių ir Provanso.

Klimatas daugiausia nuosaikus, kalvotų vietovių tipo, vid. temp. 9–11 °C, kritulių kiekis – 800–1 100 mm.

Čia vyrauja šiaurės-pietų kryptimi pučiantis vėjas, gerai pažįstamas gamintojų ir perdirbėjų istorijoje ir kultūroje. Šis vėjas džiovina ne tik sūrį, bet ir riešutus ir tabaką; taip pat daro įtaką vietinei architektūrai. Tai sudarė palankias sąlygas įsisteigti sūrinėms visoje teritorijoje. Jų išsidėstymas per daugelį metų nepakito.

Žmogiškieji veiksniai

Teritorija, kurioje gaminamas „Saint-Marcellin“ sūris, yra daugiausia kaimiška, joje stipriai išvystyta žemės ūkio veikla ir yra dideli pievų auginimo plotai (40–80 % naudingo žemės ūkio ploto užima pašarams auginami augalai). Mišrus ūkininkavimas – daugiausia sodininkystė (riešutmedžiai ir SKVN „Noix de Grenoble”) – persipina su gyvulių auginimu (pieno gamyba).

Sūris, iš pradžių vadintas „tomme“, buvo gaminamas ūkiuose, o vėliau natūraliai paplito Sen Marseleno mieste, kur nuo XV a. veikė didžiausias regiono turgus.

Vėjuotas vietovės klimatas tiko sūriui, riešutams ir tabakui džiovinti, todėl visoje teritorijoje galima išvysti riešutų džiovyklas. Riešutų džiovyklos taip pat tiko ir sūriams džiovinti; jie būdavo sukabinami vėjyje, pintinėse, vadinamose „tommiers“.

Nuo 1870 m. coquetiers vadinami rinkėjai tam tikromis dienomis apsilankydavo ūkiuose. Jie ėmė tiekti šį sūrį didiesiems kaimyniniams miestams: Romanui, Grenobliui, Lionui, Sent Etjenui ir Avinjonui – juose šio sūrio iki šiol suvartojama labai daug. Sėkmės paskatinti ūkininkai gaminti sūrių ėmė daugiau, taip prasidėjo „Saint-Marcellin“ prekyba.

Trečiajame XX amžiaus dešimtmetyje buvę rinkėjai patobulino sūrių gamybą: pritaikė iš ūkių kilusią sūrių gaminimo techniką („pieninė“ varškė, vienodos sūrio formos ir t. t.) Taip Sen Marseleno regione atsirado pirmosios sūrinės, o vėliau buvo atliktas pirmasis oficialus „Saint-Marcellin“ sūrio aprašymas.

„Saint-Marcellin“ gamintojai labai anksti ėmė stengtis organizuoti gamybą ir apsaugoti produktą. Pirmiausia susikūrė „Saint-Marcellin“ gamintojų sąjunga (1971 m.), po to – tarpšakinis „Saint-Marcellin“ komitetas (1994 m.); jį sudaro taip pat pieno ir ūkio produkcijos gamintojai. Nuo to laiko reklamuojant „Saint-Marcellin“, gerinant jo kokybę ir imantis veiksmų, susijusių su pavadinimo apsauga, dalyvauja visas sektorius.

5.2.   Produkto ypatumai:

Išskirtinės sūrio savybės

„Saint-Marcellin“ yra nedidelis, maždaug 7 cm skersmens, ne mažiau kaip 80 g sveriantis, 2 cm aukščio skritulio užapvalintais kraštais formos sūris.

Sūrio plutelės, kuri kartais būna šiek tiek susiraukšlėjusi, didžioji dalis ar visas plotas padengtas baltu, gelsvu ar pilkšvai melsvu pelėsiu.

Sūrį perpjovus, kreminės spalvos minkštimas lygus ir vienalytis. Valgant sūrio plutelė nėra labai juntama. Minkštajam „Saint-Marcellin“ sūriui būdinga tepi tekstūra, o sausojo sūrio tekstūra yra kieta.

Natūralus skonis pasižymi „Saint-Marcellin“ būdinga subalansuota aromatų gausa (vaisiai, medus ir t. t.), su dominuojančiu pieno ir šiek tiek sūroku skoniu.

Tradicinė patirtis

Didelis dėmesys skiriamas pieniniams galvijams duodamiems pašarams, vietoje auginamiems pašarams, ypač žolei – dideliuose plotuose galvijai ganomi ne trumpiau kaip 180 dienų per metus (tankis ūkiuose yra ne didesnis nei 1,4 gyvulio 1 hektare). Tokiomis nuostatomis siekiama užtikrinti, kad naudojamo pieno kokybė būtų aukšta.

Naudojamas pienas apdorojamas kuo mažiau (draudžiama jį pasterizuoti); kad išsaugotų visas originalias savybes, o „Saint-Marcellin“ sūryje atsiskleistų turtingi aromatai, pienui nėra nustatytų standartų.

„Saint-Marcellin“ originalumą ir savybes nulemia ypatinga perdirbimo technika, kai naudojami senieji metodai. Iš „pieninės“ neslėgtos, nemaišytos, šiek tiek pasūdytos, džiovintos ir brandintos varškės gaunamos „Saint-Marcellin“ būdingos organoleptinės savybės.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:

Ryšys su „Saint-Marcellin“ kilme pagrįstas jo geru vardu, išskirtinėmis sūrio savybėmis ir tradicine patirtimi.

„Saint-Marcellin“ gamyba pagrįsta istoriškai susiklosčiusia auginimo (mišrus auginimas) ir perdirbimo praktika, kuri glaudžiai susijusi su gamtine aplinka:

—

tai, kad geografinėje vietovėje yra dideli pašarų auginimo plotai, lemia, kad gyvulių pašarų atveju svarbią vietą užima ganyklos ir vietiniai pašarai,

—

vėjuota geografinė vietovė lėmė, kad sūriai tradiciškai yra džiovinami ir brandinami.

Dėl visų šių sąlygų imti gaminti maži sūriai, kurie labai anksti (XV a.) gavo „Saint-Marcellin“, didžiausios to meto rinkos, pavadinimą. Pirmą kartą „Saint-Marcellin“ sūriai minimi Liudviko XI (XV a.) buhalterinėse intendantūros knygose.

1935 m. ūkio veiklos vykdytojų prašymu „Saint-Marcellin“ sūris Prancūzijoje buvo oficialiai aprašytas. Toks apibrėžimas 1942 m. tapo privalomu, paskui kelis kartus buvo keistas. Nuo 1980 m. jis yra toks pat, kaip ir dabartinė specifikacija: „maždaug 70 mm skersmens, 20–25 mm aukščio, sveriantis ne mažiau kaip 80 gramų, pagamintas iš karvės pieno su šliužo fermentu, minkštimas minkštas, nemaišytas, neslėgtas; skonis sūrokas, be prieskonių, aromatų (…)“ Dėl tokio aprašo buvo įmanoma pradėti aiškiai reglamentuotą „Saint-Marcellin“ gamybą.

„Saint-Marcellin“ šventė, „Saint-Marcellin“ muziejus ir „Saint-Marcellin“ komiteto dalyvavimas vietiniuose ir nacionaliniuose žemės ūkiui skirtuose renginiuose leido išsaugoti gerą produkto vardą.

Dabartinį gerą „Saint-Marcellin“ vardą liudija tai, kad jis įtrauktas į Dofinė ir kaimyninių miestų (Liono, Grenoblio, Sen Etjeno ir t. t.) restoranų valgiaraščius. Sūris gali būti patiekiamas kaip sūrių rinkinio dalis, šiltas su salotomis, apkeptas tešloje ar užkeptas. L’inventaire du patrimoine culinaire français („Prancūzijos kulinarinis paveldas“) (Rhône-Alpes 1995 m. leidinyje) „Saint-Marcellin“ geras vardas patvirtinamas ir pateikiamas straipsnis apie šį sūrį.

Kaip matyti iš pateiktų etikečių pavyzdžių, šiuo metu „Saint-Marcellin“ pavadinimą intensyviai naudoja septynios sūrinės, esančios geografinėje vietovėje, o pats pavadinimas gerai žinomas regione ir už jo ribų. 2008 m. buvo pagaminta 35,5 mln. „Saint-Marcellin“ etiketėmis pažymėtų sūrių.

Dėl ilgos šio sūrio istorijos ir anksti atlikto jo standartizavimo sūris galėjo būti tobulinamas toliau nepakenkiant jo originalumui. Šiandien dėl glaudaus bendradarbiavimo sektoriuje, sūrio tapatinimo su vietove ir vietos patirtimi geras „Saint-Marcellin“ vardas gerai žinomas nacionaliniu mastu, nors gaminamas jis daugiausia ten pat, kur kadaise atsirado.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

https://www.inao.gouv.fr/fichier/CDCIGPSaint-MarcellinV2.pdf

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.