20.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/1

1.

Programos „Horizontas 2020“ pirmtakė, Septintoji bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa (7BP), buvo plačiai kritikuojama dėl sudėtingumo (pavyzdžiui, finansavimo schemų ir priemonių įvairovės) ir dalyvavimo joje taisyklių (pavyzdžiui, taisyklių taikymo ar procedūrų įgyvendinimo nenuoseklumo) (10). Todėl Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba didžiausią politinį prioritetą suteikė Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo valdymo ir įgyvendinimo supaprastinimui (11). Komisija jau ėmėsi priemonių, kuriomis siekiama 7BP įgyvendinimo laikotarpiu ištaisyti kai kuriuos iš dabartinių trūkumų. Pavyzdžiui, 2011 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimu naudos gavėjams suteikta galimybė tam tikromis sąlygomis teikiant prašymą kompensuoti projekto išlaidas taikyti savo apskaitos metodus.

2.

Pagrindinis dalyvavimo programoje „Horizontas 2020“ (12) taisyklių tikslas – papildyti 7BP jau įgyvendintas supaprastinimo priemones. Taisyklėmis nustatomos projektų atrankos, įmonių dalyvavimo projektuose, projektų finansavimo sąlygos, taip pat finansavimo normų ir tinkamumo reikalavimų nustatymo bei rezultatų sklaidos sąlygos. Šie klausimai svarbūs ne tik naudos gavėjams, jie taip pat gali turėti įtakos visam bendrosios programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimui. Pavyzdžiui, dėl sudėtingų taisyklių sumažėjus programos patrauklumui, padidėja rizika, kad nepavyks pasiekti bendro programos tikslo – padėti įgyvendinti strategiją „Europa 2020“.

3.

Siekta, kad Audito Rūmų nuomonės struktūra kuo labiau atitiktų Komisijos siūlomų taisyklių aiškinamojo memorandumo struktūrą. Tačiau joje taip pat atsižvelgiama į bendrą reglamentavimo paketo kontekstą, konkrečiau – į valdymo priemones, apimančias pasiūlyme dėl programos „Horizontas 2020“ reglamento išdėstytą naują kontrolės strategiją.

I.

Supaprastinimas yra labai svarbus kelias sritis apimantis principas, kuriuo pagrįstos siūlomose taisyklėse pateiktos priemonės. Apskritai Audito Rūmai mano, kad įgyvendinant priemones, kaip numatyta, bus svariai prisidėta prie pagrindinių Sąjungos mokslinių tyrimų finansavimo problemų sprendimo. Kadangi šių priemonių veiksmingumas visų pirma priklausys nuo veiksmingo jų įgyvendinimo, šiuo atžvilgiu itin svarbios laiku parengtos, praktiškos, aiškios ir nedviprasmiškos gairės.

II.

Siekiant potencialiai sustiprinti Sąjungos lėšų didinamąjį poveikį, sparčiau kurti bendrą Europos mokslinių tyrimų erdvę ir mažinti galimą vieno veiksmo finansavimo iš įvairių ES finansavimo šaltinių riziką, programoje „Horizontas 2020“ turėtų būti nustatyti jos koordinavimo su kitomis ES politikos priemonėmis, pavyzdžiui, sanglaudos politika, mechanizmai.

III.

Įvesdama bendras taisykles ir leisdama nuo jų nukrypti tik jeigu tai pateisinama konkrečiais poreikiais, Komisija aktyviau siektų nuoseklių dalyvavimo taisyklių nustatymo. Audito Rūmai pabrėžia, jog reikia, kad siūlomos taisyklės būtų sistemingai taikomos visiems pagal programą „Horizontas 2020“ įgyvendinamiems veiksmams, glaudžiai bendradarbiaujant įvairioms įgyvendinimo įstaigoms. Visos siūlomų taisyklių taikymo išimtys turėtų būti aiškiai pagrįstos ir taikomos tik tiek, kiek tai yra būtina.

IV.

Audito Rūmai mano, kad iš esmės supaprastinus išlaidų finansavimo modelį jis taps patikimesnis, sumažės pažeidimų naudos gavėjų prašymuose kompensuoti išlaidas rizika, supaprastės projekto apskaita ir bus pašalinti kai kurie tikrinimo etapai, reikalingi taikant dabartinį 7BP finansavimo modelį, taigi paraiškų teikimo procesas taps lengvesnis ir spartesnis.

V.

Tačiau siūlomose taisyklėse turėtų būti aiškiai skiriami veiksmai, kurie atitinka 100 % išlaidų kompensavimo reikalavimus, ir veiksmai, kurių išlaidas galima kompensuoti ne daugiau kaip 70 % (glaudžiai su rinka susijusi veikla). Įgyvendinimo taisyklėse turėtų būti aiškiai nustatyta, kas yra „glaudžiai su rinka susijusi veikla“.

VI.

Audito Rūmai atkreipia dėmesį, kad galimybės finansuoti netiesiogines išlaidas pagal faktines išlaidas pašalinimas yra esminis nukrypimas nuo 7BP. Neaišku, kokį poveikį šis pokytis turės kiekvienam dalyviui. Komisija turėtų pateikti patikinimą, kad taikant naująjį metodą nesusidarys nepageidaujamų situacijų, kurios būtų itin nepalankios dalyviams ir dėl to turėtų neigiamą poveikį programos patrauklumui.

VII.

Numatomas negrąžintino PVM, kaip tinkamų finansuoti išlaidų, kompensavimas yra gera priemonė. Tačiau Audito Rūmų nuomone, labai svarbu, kad Komisija parengtų aiškias gaires, kuriose būtų paaiškinta, kas yra grąžintinas PVM.

VIII.

Audito Rūmų nuomone, optimizuota vidaus kontrolės sistema, pagrįsta rizikos kontrolės strategija, kuri savo ruožtu yra iš esmės susijusi su siūlomu nauju finansavimo modeliu, yra labai gera priemonė pradėti mažinti klaidų riziką. Tačiau šis metodas turi ir trūkumų, nes tam tikros rūšies riziką, atsižvelgiant į jos pobūdį, reikia šalinti taikant veiksmingas prevencines kontrolės priemones.

IX.

Audito Rūmų nuomone, siūloma didesnė dalyvių garantinio fondo aprėptis yra teigiamas pokytis. Tačiau norint į fondo aprėptį įtraukti priemones, įgyvendinamas kuriant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, reikia atlikti galimos teisinės rizikos vertinimus.

X.

Audito Rūmai palankiai vertina Komisijos ketinimą projekto pabaigoje turėti vieną privalomą finansinės atskaitomybės audito pažymą. Tačiau po neseniai Audito Rūmų atliktų auditų pasitvirtino, kad audito pažymų patikimumas yra ribotas, taigi ši kontrolės priemonė veiksminga tik iš dalies. Taip pat iš Audito Rūmų atliktų auditų matyti, kad dalyvavimas buvo menkas ir priimta nedidelė metodikos pažymų dalis. Jei nebus imtasi teigiamų pokyčių šiose dviejose srityse, bus padarytas neigiamas poveikis Komisijos persvarstytai kontrolės strategijai.

XI.

Audito Rūmų nuomone, prizais turėtų būti skatinama diegti (technologines) inovacijas siekiant užtikrinti įtaką papildomiems finansavimo šaltiniams. Todėl Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų stiprinami nefinansiniai aspektai, kaip antai geras įvaizdis ir prestižiškumu, išskirtinumu bei tarptautiniu pripažinimu pagrįsta reputacija.

XII.

Audito Rūmai mano, kad viešieji pirkimai turėtų būti rengiami tik tinkamai pagrįstais atvejais, kai tai teiktų papildomos naudos, kurios nebūtų skiriant dotacijas.

XIII.

Reglamentavimo pakete aiškiai nenurodoma, ką reikėtų suprasti kaip inovacijų diegimo veiklą. Audito Rūmai pageidautų aiškesnės apibrėžties, taip pat tinkamo apribojimo nurodant, kad finansuotina inovacijų diegimo veikla yra tik ta, kuri iš tiesų pasaulyje yra novatoriška.

4.

Rengdama programą „Horizontas 2020“ Komisija kėlė tikslą pritraukti labiausiai patyrusius mokslo darbuotojus ir novatoriškas įmones. Šiomis aplinkybėmis esminis vaidmuo tenka svarbiam įvairias sritis apimančiam dalyvavimo taisyklių supaprastinimo principui. Supaprastinimas aiškiai atsispindi pagrindinėse taisyklių ypatybėse (išsami tikslų ir prioritetų, kuriais remiantis reglamentavimo pakete nustatytos supaprastinimo priemonės, apžvalga pateikta Priede):

5.

Audito Rūmai mano, kad apskritai įgyvendinant Komisijos siūlomas priemones, kaip numatyta, bus svariai prisidėta prie pagrindinių Sąjungos mokslinių tyrimų finansavimo problemų (pavyzdžiui, nenuoseklios dalyvavimo taisyklės, sudėtingumas ir administracinė našta) sprendimo. Pavyzdžiui, siūloma su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusių veiksmų (t. y. su moksliniais tyrimais susijusių jungtinių technologijų iniciatyvų) integracija atsižvelgiama į dažną nenuoseklaus taisyklių taikymo įgyvendinant 7BP kritiką ir palengvinama mokslinių tyrimų veiklos sąveika ir suderinamumas Sąjungoje (žr. 10 dalį).

6.

Taisyklėse pateikiama daug supaprastinimo priemonių, naudojamų išlaidų finansavimo modelyje (14) (žr. 15 dalį), ir finansinių nuostatų (pavyzdžiui, laiko registravimo reikalavimai ir siūlomas PVM įtraukimas į tinkamų finansuoti išlaidų apibrėžtį, žr. 21 dalį) (15). Komisija taiko dvejopą strategiją: viena vertus, siūlomomis priemonėmis siekiama mažinti naudos gavėjų administracinę naštą (pavyzdžiui, taikant paprastesnį finansavimo modelį dalyviams supaprastinamas išlaidų deklaravimas ir ES įnašo apskaičiavimas); kita vertus, šiomis priemonėmis siekiama mažinti Komisijos atliekamų valdymo ir kontrolės darbų apimtį ir taip palengvinti naujos kontrolės strategijos įgyvendinimą užtikrinant pasitikėjimo ir kontrolės pusiausvyrą. Pavyzdžiui, finansavimo procedūrų optimizavimas ir supaprastinimas padėtų Komisijai geriau vykdyti kontrolę (16) (žr. 24 dalį) (17).

7.

Apskritai taikant siūlomas taisykles būtų sprendžiamos 1 dalyje nurodytos neatidėliotinos ir svarbios problemos. Tačiau šių priemonių veiksmingumas priklauso nuo veiksmingo jų įgyvendinimo (18). Audito Rūmai pakartoja savo rekomendaciją, kad Komisija, siekdama suteikti pakankamas garantijas tiek naudos gavėjams, tiek pačiai Komisijai, turėtų pateikti laiku parengtas, praktiškas, aiškias ir nedviprasmiškas įgyvendinimo gaires (19). Išsamios įgyvendinimo taisyklės turėtų būti pateiktos ne vėliau kaip iki pirmųjų kvietimų teikti pasiūlymus paskelbimo dienos.

8.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurių siūlomų priemonių (pavyzdžiui, tinkamas finansuoti PVM ir jokių palūkaninių sąskaitų išankstiniam finansavimui) įgyvendinimas priklauso nuo naujo Finansinio reglamento (FR) (20) priėmimo. Šios nuomonės paskelbimo dieną naujojo FR teisėkūros procedūra ir įgyvendinimo taisyklės dar nebuvo užbaigtos.

9.

Komisija siūlo moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtą visų rūšių paramą sujungti į vieną bendrą strateginę programą (21). Kaip Audito Rūmai jau anksčiau yra nurodę (22), programoje „Horizontas 2020“ taip pat turėtų būti nustatyti kitų ES politikos priemonių (pavyzdžiui, Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo) tarpusavio koordinavimo mechanizmai. Šis koordinavimas suteiktų galimybę nustatyti pagal bendrą strateginę programą skiriamą veiksmų programų bendro finansavimo dalį atsižvelgiant į skirtingus ES finansavimo šaltinius, taigi potencialiai sustiprinant Sąjungos lėšų didinamąjį poveikį. Taip būtų sparčiau kuriama bendra Europos mokslinių tyrimų erdvė (23). Be to, taip būtų sumažinta galima vieno veiksmo finansavimo skirtingomis ES dotacijomis rizika (24).

10.

Įvesdama bendras taisykles ir leisdama nuo jų nukrypti tik jeigu tai pateisinama konkrečiais poreikiais, Komisija aktyviau siektų nuoseklių dalyvavimo taisyklių nustatymo. Pagal 7BP buvo taikoma daug įvairių taisyklių (pavyzdžiui, standartinės dalyvavimo taisyklės ir specialios koordinavimo ir paramos veiksmams (25) arba kiekvienai su moksliniais tyrimais susijusiai jungtinių technologijų iniciatyvai (26) skirtos taisyklės). Todėl mokslinių tyrimų bendruomenei 7BP taisyklės atrodė sudėtingos ir nenuoseklios (27).

11.

Siūlomas integruotas požiūris (pavyzdžiui, iš esmės nuoseklus taisyklių taikymas visoms programos „Horizontas 2020“ dalims sprendžiant klausimus, susijusius, pavyzdžiui, su tinkamumo ir vertinimo kriterijais bei intelektinės nuosavybės teisėmis) (28) gali būti svarbus žingsnis siekiant šių tikslų:

12.

Tačiau neaišku, kaip ir kokiu mastu dalyvavimo taisyklės bus nuosekliai taikomos visiems pagal programą „Horizontas 2020“ įgyvendinamiems veiksmams, pavyzdžiui, Konkurencingumo ir inovacijų programai, jungtinėms technologijų iniciatyvoms ir Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) vykdomai veiklai. Audito Rūmai norėtų pabrėžti, kad visos išimtys turėtų būti aiškiai pagrįstos ir taikomos tik tiek, kiek tai yra būtina, kitaip išimtys taps taisyklėmis. Šiomis aplinkybėmis būtų užtikrintas didesnis teisinis tikrumas, jeigu reglamente būtų išvardytos tos veiklos rūšys ir veiksmai, kuriems numatyta taikyti išimtis iš bendrų taisyklių.

13.

Be to, kad būtų užtikrinta visiška veiklos rūšių, šiuo metu patenkančių į kitų programų ar iniciatyvų (pavyzdžiui, išvardytų 12 dalyje) taikymo sritį, integracija, susijusios įstaigos turi iš esmės derinti savo veiklą. Komisija pasiūlė (29), kad programą „Horizontas 2020“ administruotų ir esamos Komisijos vykdomosios įstaigos bei kitos išorės įstaigos, pavyzdžiui, jungtines technologijų iniciatyvas vykdančios bendrosios įmonės (30).

14.

Audito Rūmai norėtų pakartoti savo ankstesnę rekomendaciją, jog Komisija turėtų tinkamai prižiūrėti šias valdymo procedūras, kad būtų galima pasinaudoti visomis teikiamomis galimybėmis. Visų pirma, bendrųjų įmonių, kaip ES politikos įgyvendinimo priemonių, integracija yra susijusi su glaudžiu veiksmų koordinavimu. Šiuo tikslu bendrosioms įmonėms pirmiausia reikia sukurti patikimą ir visapusišką vidaus kontrolės sistemą. Šiomis aplinkybėmis Komisija turėtų stebėti veiksmų planų įgyvendinimą (31). Audito Rūmai taip pat nurodo, kad labai svarbu veiksmingai ir nuosekliai taikyti taisykles. Audito Rūmai Komisijai rekomenduoja gerokai išplėsti pagrindinius derinimo mechanizmus, kaip antai mokslinių tyrimų aiškinamasis komitetas (MTAK) (32), siekiant toliau stiprinti horizontaliąsias priemones.

15.

Komisija siūlo (taisyklių 22 ir 24 straipsniai) finansavimo modelį, kurį sudaro:

16.

Šis modelis yra iš esmės supaprastintas ir skirtas spręsti problemoms, su kuriomis naudos gavėjai susidūrė įgyvendinant 7BP, kurioje finansavimo modelio sudėtingumas buvo tiesiogiai susijęs su išlaidų kategorijų, išlaidų apskaičiavimo metodų ir kompensavimo normų kombinacijų skaičiumi (33). Pavyzdžiui, pagal 7BP finansavimo normos priklauso nuo juridinio statuso (pavyzdžiui, viešoji ne pelno įstaiga ar pelno siekianti įmonė), veiklos rūšies (t. y. moksliniai tyrimai, demonstracinė, valdymo veikla ir kt.) arba išlaidų rūšies (t. y. personalo, subrangos ar kitos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos) (34).

17.

Siūlomame modelyje visiškai pašalintas skirstymas į skirtingas veiklos rūšis, dėl kurio buvo dar sudėtingiau taikyti 7BP modelį (35). Be to, visiems naudos gavėjams ir veiklos rūšims įvedus visų tiesioginių išlaidų moksliniams tyrimams finansavimą (viena tiesioginių išlaidų kompensavimo norma, nustatoma kiekvieno projekto pradžioje) bei nominalią nustatyto dydžio sumą, skiriamą daliai netiesioginių išlaidų (20 %) padengti, išlaidų finansavimo modelis tampa paprastesnis ir sumažėja klaidų tikimybė.

18.

Audito Rūmai atkreipia dėmesį į tokius šių supaprastinimo priemonių privalumus:

19.

Tačiau taisyklėse nėra aiškiai skiriami veiksmai, kurie atitinka 100 % išlaidų kompensavimo reikalavimus (standartinė veikla), ir veiksmai, kurių išlaidas galima kompensuoti ne daugiau kaip 70 % (glaudžiai su rinka susijusi veikla). Glaudžiai su rinka susijusios veiklos, pavyzdžiui, prototipų kūrimo, testavimo, demonstravimo, eksperimentinės plėtros, bandomųjų projektų ir pateikimo į rinką veiklos, apibrėžtis neaiški, nes yra keletas apibrėžčių. Įgyvendinimo taisyklėse turėtų būti aiškiai nustatyta, kas yra „glaudžiai su rinka susijusi veikla“.

20.

Audito Rūmai atkreipia dėmesį į tai, kad siūlomu finansavimo modeliu iš esmės nukrypstama nuo 7BP, nes pašalinta galimybė finansuoti netiesiogines išlaidas pagal faktines išlaidas. Neaišku, kokį poveikį šis siūlomas išlaidų finansavimo modelis turės individualiems dalyviams. Šiuo atžvilgiu Komisija turėtų pateikti patikinimą, kad taikant naująjį metodą nekils nepageidaujamų situacijų, kurios būtų itin nepalankios dalyviams ir dėl to programos patrauklumas gerokai sumažėtų.

21.

Taisyklėse numatytas papildomų priemonių įvedimas siekiant supaprastinti tinkamumo taisykles. Ketinama šias taisykles suderinti su naudos gavėjų taikomais metodais (pavyzdžiui, laiko registravimo reikalavimai (37)).

22.

Audito Rūmai atkreipia dėmesį į tai, kad reikia toliau naudoti laiko registravimo sistemas, ir mano, kad tai reikalinga, nes labai svarbu pagrįsti faktiškai patirtas personalo išlaidas (38). Tačiau darbuotojų, dirbančių tik su ES projektais, darbo laiko registravimo nutraukimas, leidžiant jiems pasirašyti atitinkamą deklaraciją, yra konstruktyvi priemonė. Siekdama užtikrinti, kad tas pats metodas būtų nuosekliai taikomas visoje įmonėje, Komisija turėtų užtikrinti, kad naudos gavėjas laikytųsi savo įprastos apskaitos ir valdymo praktikos, kitaip taikant naująją priemonę gali atsirasti pažeidimų. Pavyzdžiui, naudos gavėjo pateikta deklaracija turėtų neprieštarauti kitiems įrodymams (pavyzdžiui, įgyvendinant projektą išdirbtų valandų skaičius arba nuorodos į kitas užduotis ar veiklos rūšis turėtų atitikti darbo sutartyse ar kituose vidaus susitarimuose pateiktą informaciją).

23.

Taisyklėse leidžiama kompensuoti negrąžintiną pridėtinės vertės mokestį (PVM) (39). Taisyklių keitimo siekiant negrąžintiną PVM patvirtinti kaip tinkamas finansuoti išlaidas svarba jau buvo pabrėžta Audito Rūmų nuomonėje Nr. 1/2006 (40). Labai svarbu parengti aiškias gaires, kuriose būtų paaiškinta, kas yra grąžintinas PVM. Audito Rūmų nuomone, kad PVM būtų galima laikyti tinkamomis finansuoti išlaidomis, jis negali būti grąžintinas naudos gavėjui pagal galiojančius nacionalinius teisės aktus.

24.

Supaprastinimas, kaip pagrindinis programos „Horizontas 2020“ tikslas, taip pat aiškiai atsispindi siūlomame programos finansų valdyme (41). Programos „Horizontas 2020“ (42) reglamentu ketinama ne tik įvesti išlaidų finansavimo modelį (žr. 15–20 dalis), bet ir įgyvendinti persvarstytą kontrolės strategiją. Šios strategijos pagrindinis principas bus jau ne klaidų dažnio mažinimas, o rizika grindžiama kontrolė ir sukčiavimo atvejų nustatymas, o kartu bus pasiekti šie tikslai:

25.

Svarbios kontrolės strategijos sudedamosios dalys yra iš esmės susijusios su siūlomu finansavimo modeliu. Kaip nurodyta programos „Horizontas 2020“ reglamente, dėl tam tikrų supaprastinimo priemonių teikiamos naudos (pavyzdžiui, pašalinus pasikartojantį klaidų šaltinį) turėtų sumažėti pažeidimų rizika – taip kontrolės ir audito sistema taptų paprastesnė ir veiksmingesnė. Pavyzdžiui, įvedus supaprastintas netiesioginių išlaidų kompensavimo taisykles (žr. 17 dalį), sumažėtų klaidų dažnis (43). Be to, taikant gerai parengtą ir tinkamai įgyvendintą strategiją, kuria siekiama stiprinti rizika grindžiamą kontrolę ir gerinti sukčiavimo atvejų nustatymą, klaidų būtų galima išvengti.

26.

Audito Rūmai atkreipia dėmesį į tai, kad rengiama rizika pagrįsta strategija, kurios tikslas – pasiekti apie 2 % likutinių klaidų lygį. Optimizuota vidaus kontrolės sistema, pagrįsta rizikos kontrolės strategija, yra labai gera priemonė pradėti mažinti klaidų riziką. Tačiau šis metodas turi ir trūkumų. Tam tikros rūšies riziką, atsižvelgiant į jos pobūdį, reikia šalinti taikant veiksmingas prevencines kontrolės priemones.

27.

Šiomis aplinkybėmis Audito Rūmai padarė išvadą (44), kad nemaža dalis audito pažymų (naudos gavėjų taikomų išlaidų apskaičiavimo metodikų ex ante sertifikavimas ir prašymų kompensuoti išlaidas ex post audito sertifikavimas, t. y. dvi svarbios Komisijos naujos kontrolės sistemos sudedamosios dalys) laikytos tik iš dalies veiksmingomis (žr. taip pat 30–32 dalis). Todėl rizikuojama, kad siūlomų priemonių veiksmingumas bus ribotas, ir jos nebus pakankamai naudingos siekiant numatyto likutinių klaidų lygio sumažėjimo. Be to, Komisija turėtų užtikrinti, jog, kad ir koks būtų iš anksto nustatytas ex post audito veiklos mastas, tai nesukliudys Komisijai pasiekti apie 2 % likutinių klaidų lygį (45).

28.

Komisija pasiūlė, kad dalyvių garantinis fondas (toliau – Fondas) turėtų veikti visą programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpį. Fondas, jau veikiantis įgyvendinant 7BP (46), yra neatsiejama Komisijos kontrolės strategijos dalis. Jo tikslas – apsaugoti ES biudžetą veikiant kaip naudos gavėjams skiriamoms dotacijoms taikoma garantinė priemonė (47). Todėl dalyviams nebus nustatyta jokių papildomų garantijų ar saugumo priemonių (48). Kitaip nei įgyvendinant 7BP, į Fondo aprėptį būtų įtraukta pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (KIP) ir EIT programas vykdoma veikla bei tokios priemonės kaip jungtinės technologijų iniciatyvos (49).

29.

Audito Rūmai atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 7BP įsteigus Fondą sumažėjo naudos gavėjų administracinė našta. Pavyzdžiui, jis užtikrino apsaugą suteikdamas garantiją, todėl Komisija daugumai dalyvių galėjo sumažinti finansinio pajėgumo patikrų skaičių ir panaikinti kitų formų garantines priemones (pavyzdžiui, bankų garantijas). Šiuo požiūriu didesnės aprėpties užtikrinimas į Fondo taikymo sritį įtraukiant KIP ir EIT veiklą bei jungtines technologijų iniciatyvas yra teigiamas pokytis. Tačiau norint į fondo aprėptį įtraukti tokias priemones kaip viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės (pavyzdžiui, jungtinės technologijų iniciatyvos), reikia atlikti galimos teisinės rizikos vertinimus (skirtingos teisinės struktūros (50)), ypač tuo atveju, jeigu susigrąžinta suma yra Fondui priskirtos įplaukos (51).

30.

Komisijos pasiūlyme numatytos dvi sertifikavimo procedūros (52), kurias atlieka nepriklausomas auditorius. Abi procedūros pagal programą „Horizontas 2020“ yra persvarstytos vidaus kontrolės sistemos dalis (53). Procedūros yra šios:

31.

Siekdama sumažinti naudos gavėjų administracinę naštą, Komisija siūlo mažinti finansinės atskaitomybės pažymų skaičių, palyginti su 7BP (54). Dėl supaprastinimo Audito Rūmai palankiai vertina Komisijos ketinimą projekto pabaigoje turėti vieną privalomą pažymą. Tačiau tai, ar sertifikavimo procesas yra veiksminga kontrolės procedūra, visų pirma priklauso nuo audito pažymų patikimumo. Po neseniai Audito Rūmų atliktų auditų pasitvirtino, kad ši kontrolės priemonė per praėjusius dvejus metus (55) buvo tik iš dalies veiksminga. Audito Rūmai pakartoja savo rekomendaciją, kad audito pažymų patikimumą reikėtų didinti gerinant sertifikuojančio auditoriaus informuotumą apie išlaidų tinkamumą finansuoti.

32.

Metodikos pažymos tikslas – skatinti naudos gavėjus taikyti tinkamą metodiką pateikiant prašymą kompensuoti tiesiogines personalo išlaidas pagal standartinius vieneto įkainius (56). Darant prielaidą, kad šių pažymų taikymas bus veiksmingas, naudos gavėjai rinktųsi galimybę tvirtinti jų metodiką, taigi bendras su personalo išlaidomis susijusių klaidų skaičius sumažėtų. Tačiau, kaip Audito Rūmai jau anksčiau yra nurodę (57), menkas dalyvavimas ir tai, kad priimta nedaug metodikos pažymų įgyvendinant 7BP, kenkia Komisijos pastangoms supaprastinti procedūras. Audito Rūmai ragina Komisiją supaprastinti ir paspartinti paraiškų teikimo procesą bei aiškiai nustatyti paprastus šios pažymos išdavimo kriterijus. Jei tai nebus padaryta, Komisijos persvarstytos kontrolės strategijos įgyvendinimo veiksmingumas gali sumažėti.

33.

Siūlomose taisyklėse kaip naujos finansavimo formos pristatomi prizai, ikiprekybiniai viešieji pirkimai ir novatoriškų sprendimų viešieji pirkimai (58). Komisija ketina skirti prizus kaip apdovanojimą už iš anksto nustatytų mokslinių tyrimų tikslų pasiekimą (59). Rengdama viešuosius pirkimus Komisija galės pirkti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros paslaugas ir būti pirmuoju novatoriškų sprendimų užsakovu (60).

34.

Skiriant prizus visų pirma siekiama skatinti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kurie verti gerokai daugiau nei grynoji piniginė prizo vertė. Taigi prizų privalumas yra ne tik tai, kad juos paprasta administruoti, bet ir tai, kad jie turi didelį sverto poveikį (61). Kad šis poveikis taptų jaučiamas, prizas turėtų paskatinti teikti privačias investicijas. Be sverto poveikio prizas bus ne daugiau kaip iš viešojo biudžeto finansuojama įvairių mokslinių tyrimų pastangų koordinavimo priemonė ir nepritrauks papildomų investicijų į mokslinius tyrimus. Todėl prizai turėtų būti susieti su (technologinių) inovacijų skatinimu, kad būtų užtikrinta įtaka papildomiems finansavimo šaltiniams. Kad šiam aspektui būtų suteikta didesnė svarba, Komisija turėtų daugiau dėmesio skirti nefinansinio prizų patrauklumo didinimui, pavyzdžiui, sukurdama prestižiškumu, išskirtinumu ir tarptautiniu pripažinimu pagrįstą prizo įvaizdį ir reputaciją.

35.

Rengiant ikiprekybinius viešuosius pirkimus ir novatoriškų sprendimų viešuosius pirkimus siekiama skatinti novatoriškų prekių ir paslaugų paklausą, taip skatinant jų įsisavinimą rinkoje (62) ir atitinkamai stiprinant Europos konkurencingumą. Palyginti su dotacijomis, viešųjų pirkimų sutartyje nustatytą kainą sudaro ne tik rangovų išlaidos, bet ir jų pelno marža. Dėl to finansuojant mokslinius tyrimus viešieji pirkimai gali būti brangesnė priemonė nei dotacijos. Todėl šią priemonę reikia taikyti tik tada, kai tikimasi gauti papildomos naudos (pavyzdžiui, naujos rinkos sukūrimas ar inovacijų skatinimas), kurios nebūtų, jeigu būtų naudojamos dotacijos. Viešųjų pirkimų taikymo priežastys turėtų būti aiškiai apibrėžtos prieš pradedant tartis su galimais rangovais. Šiuo atveju viešieji pirkimai neturėtų būti rengiami vien tam, kad būtų supaprastintas bendrosios programos administravimas.

36.

Pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto „Horizontas 2020“ užtikrinamas mokslinių tyrimų ir inovacijų integravimas teikiant sklandų ir nuoseklų finansavimą nuo idėjos iki rinkos (63). Sąvoka „inovacijos“ minima siūlomų taisyklių ir reglamentavimo paketo tekste (64).

37.

Audito Rūmai specialiojoje ataskaitoje Nr. 4/2011 (65) atkreipė dėmesį, kad inovacijų sąvoka buvo aiškinama plačiai. Reglamentavimo pakete aiškiai nenurodoma, ką reikėtų suprasti kaip inovacijų diegimo veiklą. Siekiant paaiškinti žodžio reikšmę jame vartojama daug įvairių apibūdinamųjų terminų, pavyzdžiui, „socialinės“, „pasaulinio masto“, „technologinės“, „moksliniais tyrimais paremtos“, „pramonės“, „sociologinės“, „žaliosios“, „techninės“, „gerovė“ ir „taikomosios inovacijos“ (66).

38.

Suvokiant riziką, kad dėl gausybės įvairių inovacijų diegimo projektų, kurių galimas poveikis didinant Europos pramonės konkurencingumą yra ribotas, gali būti nenuosekliai paskirstomos lėšos, programoje „Horizontas 2020“ reikėtų aiškiai apibrėžti, kokia inovacijų diegimo veikla gali būti finansuojama. Reglamentavimo pakete turėtų būti pateikta nuoroda į pripažintą inovacijų sistemą, pavyzdžiui, Oslo vadovą (67), ir apribojimas, kad inovacijų diegimo veikla yra tik ta, kuri pasaulyje yra novatoriška.