4.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 299/1

—

EESRK ragina Europos institucijas ir nacionalines vyriausybes atnaujinti savo politinį įsipareigojimą įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ bendradarbiauti su visomis suinteresuotomis šalimis (Europos Parlamentu, Regionų komitetu, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, nacionaliniais parlamentais, regionų ir vietos valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, organizuota pilietine visuomene, nacionalinėmis ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis ar panašiais organais, miestais ir visų kitų tipų vietos institucijomis).

—

EESRK įsipareigoja plėtoti bendradarbiavimą su nacionalinėmis ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis ir panašiais organais bei nacionaliniais organizuotų pilietinių visuomenių atstovais tapdamas Europos kontaktų centru ir suteikdamas jiems platformą, kuria remdamiesi jie galėtų toliau dirbti įgyvendindami strategiją „Europa 2020“.

—

EESRK manymu, ilgalaikėje perspektyvoje Europos Sąjunga turėtų parengti ilgalaikę viziją, kurios galutinis tikslas būtų suinteresuotųjų subjektų įtraukimas, ir palaipsniui to siekti.

—

EESRK mano, kad trumpalaikėje perspektyvoje, padarius tam tikrų smulkių pakeitimų, galima būtų padaryti nemažą pažangą. Visų pirma valstybės narės ir Europos Komisija neatidėliodamos turi persvarstyti procesų tvarkaraštį ir atskirus veiksmus, kad į juos būtų iš tikrųjų įtraukti ir bendrą atsakomybę jaustų visi suinteresuotieji subjektai.

2.1

2012 m. balandžio 18 d. ES Tarybai pirmininkausiantis Kipras paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto parengti nuomonę dėl dalyvaujamųjų procesų stiprinimo ir vietos valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir socialinių partnerių indėlio įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ didinimo, nes jis ketina šį klausimą laikyti vienu iš prioritetinių savo pirmininkavimo laikotarpiu ir per neoficialų Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos susitikimą, kuris įvyks 2012 m. liepos mėn.

Eina tretieji Europos semestro metai, todėl dabar tinkamas laikas apžvelgti pagal strategiją „Europa 2020“ vykstančius dalyvaujamuosius procesus ir numatyti, kaip galima būtų juos toliau plėtoti.

2.2

EESRK strategijos „Europa 2020“ iniciatyvinis komitetas stebi nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų ir panašių organų valstybėse narėse veiklą ir tvirtina jų tarpusavio ryšius, kad būtų keičiamasi patirtimi, kaip gerinti pagal strategiją „Europa 2020“ vykstančius dalyvaujamuosius procesus.

2.3

Dabar jau visiškai pripažįstamas EESRK vaidmuo įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ (1) ir Komitetas norėtų pateikti savo rekomendacijas, kaip gerinti pagal strategiją „Europa 2020“ ir Europos semestro programą vykstančius dalyvaujamuosius procesus.

3.1

Europos Sąjungą ir jos gyventojus užklupo gili ekonomikos ir finansų krizė, kuri skaudžiai palietė visą Europos Sąjungą ir jos piliečius. Daugelyje valstybių narių susiklostė be galo sunki padėtis ir didelį susirūpinimą iki šiol kelia išaugęs nedarbo lygis. Todėl, EESRK įsitikinimu, kurį jis išdėstė daugelyje savo per pastaruosius trejus metus priimtų nuomonių, strategija „Europa 2020“ yra kaip niekada svarbi, nes ja nustatyta visa apimanti darbotvarkė, kuria siekiama užtikrinti tvarų augimą ir atsparesnės Europos Sąjungos kūrimą.

3.2

Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“tikrai yra augimo strategija, kuria nustatomi uždaviniai svarbiausiose politikos srityse ES ir nacionaliniais lygmenimis. Ji labai plati, bet svarbiausias jos siekis – paremti pažangų, tvarų ir integracinį augimą ir siekti konkrečių tikslų inovacijų ir mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, klimato kaitos, energetikos, nedarbo, pramonės politikos ir socialinės bei teritorinės sanglaudos, kovos su skurdu, sanglaudos politikos ir daugelyje kitų sričių.

3.3

Siekiama, kad strategijos „Europa 2020“ valdysena būtų daugiapakopė, sutelkianti Europos, nacionalines ir bendras kompetencijas, nes tai padėtų sustiprinti didėjančios Europos integracijos legitimumą. Palyginti su Lisabonos strategija, strategijoje „Europa 2020“ nustatytos pavyzdinės iniciatyvos, kuriomis dėmesys ir parama sutelkiami į svarbias temines sritis, prioritetus, pagrindinius tikslus, yra siejamos su sustiprinta ir griežta stebėsenos sistema, numatančia galimybę atlikti kritinius nacionaliniu lygmeniu vykstančių (arba nevykstančių) pokyčių įvertinimus.

3.4

Palyginti su Lisabonos strategija, nustatytas kitoks ataskaitų teikimo mechanizmas, kuris skiriasi ne tik tuo, kad yra labiau koncentruotas, bet ir tuo, kad yra suderintas su naujomis patobulintomis ekonominio valdymo sistemomis, tad nuo šiol, pavyzdžiui, Stabilumo ir konvergencijos programa ir nacionalinės reformų programos pateikiamos Europos Komisijai tuo pačiu metu, o tai leidžia aiškiau matyti atskirų valstybių narių padėtį ir kurlink jos ketina eiti.

3.5

Tai, kad procesas keičiasi, pirmą kartą buvo pabrėžta pačiame strategijos „Europa 2020“ dokumente, kuriame teigiama, kad „būtina prisiimti daugiau atsakomybės“ ir kad tuo tikslu „taip pat būtina sustiprinti nacionalinio ir regioninio lygmens suinteresuotųjų šalių ir socialinių partnerių įnašą“. Buvo konkrečiai įsipareigota siekti, kad glaudžiau bendradarbiautų EESRK ir Regionų komitetas. Poreikis skatinti dalyvaujamuosius procesus buvo akcentuotas keletą kartų; ypač pažymėtinos Europos Vadovų Tarybos 2010 m. kovo mėn. susitikimo išvados ir Europos Komisijos parengtas Nacionalinių reformos programų rengimo, įgyvendinimo ir stebėjimo pagal strategiją „Europa 2020“ vadovas, kuriame dar kartą pabrėžiama, kad rengiant nacionalines reformų programas bus svarbu skatinti glaudžiai bendradarbiauti nacionalinius parlamentus, socialinius partnerius, regionus ir kitus suinteresuotuosius subjektus, kad būtų jaučiama didesnė atsakomybė už strategiją.

4.1

Trečiaisiais strategijos „Europa 2020“ metais aišku, kad daugelis valstybių narių pasiryžusios skatinti socialinius partnerius ir organizuotą pilietinę visuomenę dalyvauti Europos semestre ir įtraukė šiuos partnerius į savo nacionalinius procesus. Tačiau šis įsipareigojimas įgyvendinamas nevienodai, esama įvairių įsipareigojimo laipsnių, ir netgi tais atvejais, kai įsipareigojimas vykdomas, skiriasi realaus partnerių įtraukimo į procesus lygiai. Nors daugelis valstybių narių informuoja partnerius ir konsultuojasi su jais, procesas dažnai yra nenuoseklus ir, partnerių akimis žiūrint, gali atrodyti fragmentiškas ar neparemtas visuotine strategija. EESRK ir kiti subjektai labiausiai susirūpinę dėl labai trumpų terminų, dažnai beveik nepaliekančių laiko tinkamai socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų ar regioninių ir nacionalinių parlamentų diskusijai. Šis susirūpinimas reiškiamas ne tik nacionaliniu lygmeniu – daugelis Europos lygmens organizacijų kėlė klausimą, ar galima pagerinti Europos semestro procesą ir valdymą bei pagal strategiją „Europa 2020“ vykdomą stebėseną. Europos Parlamentas pateikė politines rekomendacijas, kad geriau apibrėžtų savo vaidmenį ir indėlį, kurį jis galėtų įnešti (2); panašias gaires netrukus pateiks ir Regionų komitetas.

4.2

EESRK įkūrus strategijos „Europa 2020“ iniciatyvinį komitetą, Komiteto darbas šioje srityje įgavo kryptį; dabar viena grupė vykdo visų su strategija „Europa 2020“ susijusių sričių ir atitinkamų pasiūlymų stebėseną, tad išvengiama nekoordinuoto pavienių dalykų nagrinėjimo. Iniciatyvinio komiteto posėdžiuose reguliariai dalyvauja Europos Komisijos atstovai ir kiti suinteresuotieji subjektai. Siekdamas stiprinti santykį su nacionalinėmis struktūromis, iniciatyvinis komitetas į svarbius Europos semestro posėdžius reguliariai kviečia nacionalines ekonomikos ir socialinių reikalų tarybas ir panašius organus ir, bendradarbiaudamas su nacionalinės pilietinės visuomenės suinteresuotaisiais subjektais, vietos lygmeniu organizuoja teminius strategijos „Europa 2020“ renginius. Šių veiksmų reikėtų imtis aktyviau ir platesniu mastu.

4.3

Be to, EESRK vaidmuo stiprinant nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų ir panašių organų ryšius (nors ne vien tik Europos semestro ir strategijos „Europa 2020“ srityse) buvo naudingas Komitetui ir minėtoms struktūroms analizuojant ir stengiantis suprasti padėtį įvairiuose Europos Sąjungos kampeliuose ir formuluojant labiau pagrįstus EESRK ir jų teikiamus pasiūlymus.

5.1

Akivaizdu, kad siekiant kiek įmanoma sustiprinti Europos semestro poveikį, būtina gerinti ir stiprinti dalyvaujamuosius procesus pagal strategiją „Europa 2020“ – tai atneštų naudos ne tik pačiai strategijai, bet galiausiai ir pačių piliečių gerovei.

5.2

Europos Sąjunga ir jos valstybės narės dažnai kalba apie dalyvaujamųjų procesų naudą ir apie būtinybę įtraukti organizuotą pilietinę visuomenę. Iš tikrųjų pas socialinius partnerius ir plačiojoje visuomenėje vyksta daug įvairių procesų ir sistemų. Reikėtų aiškiai pasakyti, kodėl tai yra svarbu ir kokios naudos gali duoti tinkamai veikianti sistema, skirta geresniam dalyvavimui užtikrinti. Iniciatyviai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir organizuota pilietine visuomene galima užtikrinti:

6.1

Apžvelgdamas iki šiol Europos ir nacionaliniu lygiais vykusius procesus, EESRK mano, kad dar daug kas lieka nepadaryta ir kad šiuos procesus galima tobulinti siekiant sukurti sistemą, kuri užtikrins tvirtą Europos institucijų, nacionalinių vyriausybių, socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų, nacionalinių ir regioninių parlamentų bei kitų suinteresuotųjų subjektų partnerystę. Daugelyje sričių reikės dėti kryptingas ir sutelktas pastangas, ir rezultatai nebus pasiekti greitai. Tačiau, EESRK nuomone, tokias sistemas reikėtų rengti laipsniškai stiprinant strateginių ir visa apimančių daugiapakopių partnerysčių procesus, tuo pat metu sparčiai vykdant paprastus veiksmus, kurie galėtų pagerinti padėtį per artimiausią laikotarpį.

6.2

EESRK visų pirma ragina visas Europos institucijas ir nacionalines vyriausybes atnaujinti savo politinį įsipareigojimą reguliariau ir dažniau įtraukti socialinius partnerius, pilietinės visuomenės organizacijas, nacionalinius parlamentus, regionų ir vietos valdžios institucijas bei kitus suinteresuotuosius subjektus ir užtikrinti, kad tai būtų daroma kiek įmanoma visapusiškiau, vykdant ryžtingus, ilgalaikius ir tvarius dalyvaujamuosius procesus pagal strategiją „Europa 2020“. Lisabonos sutartyje pabrėžiama, kad priimant sprendimus būtina konsultuotis su pilietine visuomene Europos lygiu. Tam, kad valstybės narės jaustųsi labiau atsakingos ir aktyviau dalyvautų strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo ir Europos procese, jos turi laikytis tokios pačios tvarkos, t. y. kuo dažniau konsultuotis su savo ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis bei panašiais organais.

7.1

Dėl savo vaidmens EESRK mano, kad jam ir toliau labai svarbu sutelkti dėmesį į visus strategijos „Europa 2020“ elementus ir užtikrinti savo strateginį dalyvavimą, kad būtų išsaugotas gebėjimas įžvelgti galimas sąveikas, kurias siūlo strategija ir jos sudėtinės dalys.

7.2

EESRK manymu, reikėtų tęsti ir plėtoti darbą, kurį atlieka jo įkurtas strategijos „Europa 2020“ iniciatyvinis komitetas. Iniciatyvinis komitetas turi ir toliau sutelkti dėmesį į strategiją ir jos poveikį plačiajai visuomenei ir užtikrinti vidinius ryšius su tais nariais, kurie nedalyvauja iniciatyvinio komiteto darbe, kad visi turėtų naudos iš iniciatyvinio komiteto vykdomos stebėjimo veiklos ir įžvalgų.

7.3

EESRK mano, kad vis stiprėjanti jo vykdoma nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų (ten, kur tokios tarybos įkurtos) tarpusavio ryšių ir veiklos koordinavimo veikla davė teigiamų rezultatų, bet gali būti dar pagerinta. Be kita ko, dauguma šių organizacijų ir jų narių vaidina tam tikrą vaidmenį nacionaliniu lygiu įgyvendinant strategiją „Europa 2020“. Kalbant apie siekį pagerinti dalyvavimą įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, EESRK manymu, greiti ir paprasti veiksmai galėtų atnešti nemažos naudos. EESRK mano, kad jam labai tinka nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų ir panašių organų Europos kontaktų centro vaidmuo, ypač padedant joms vykdyti veiklą įgyvendinant strategiją „Europa 2020“. EESRK yra pasirengęs prisiimti šį įsipareigojimą ir pradėti toliau plėtoti ryšius ir bendradarbiavimą, kuo anksčiau įtraukdamas nacionalines ekonomikos ir socialinių reikalų tarybas ir panašius organus į bet kokį renginį, skirtą strategijai „Europa 2020“.

8.1

EESRK tvirtai remia pirmininkausiančio Kipro ketinimą sutelkti dėmesį į dalyvaujamųjų procesų pagal strategiją „Europa 2020“ stiprinimą ir šiai temai paskirti dalį neoficialaus Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos susitikimo, kuris įvyks 2012 m. liepos mėn. EESRK visokeriopai remia šį ketinimą ir laiko tai pirmu ryžtingu žingsniu, paskatinsiančiu valstybes nares ir Europos Komisiją apsvarstyti, kaip jos gali pagerinti savo veiklą šioje srityje.

8.2

EESRK ragina visas valstybes nares nacionaliniu lygiu išaiškinti, kurios vyriausybinės agentūros yra atsakingos už konkrečias priemones pagal strategiją „Europa 2020“ ir kokie santykiai yra tarp agentūrų, atsakingų už nacionalinių reformų programų koordinavimą ar stebėseną, ir agentūrų, atsakingų už praktinį jų įgyvendinimą. Net elementarus išaiškinimas leistų subjektams kiekvienoje valstybėje narėje veiksmingai bendrauti su tinkama institucija.

8.3

EESRK mano, kad užtikrinus visišką kiekvienoje valstybėje narėje naudojamų dalyvavimo formų ir vyriausybių ketinamų taikyti procesų bei priemonių skaidrumą bus galima aiškiai parodyti visiems, kas vyksta, kodėl ir kaip tai yra daroma.

8.4

EESRK manymu, Europos Komisija ir valstybės narės turėtų kuo skubiau persvarstyti pagal Europos semestrą vykdomų veiksmų tvarkaraštį. Beveik visi suinteresuotieji subjektai, priklausantys dabar egzistuojančioms struktūroms, nurodė, kad pagrindinė problema yra tai, kad nepaliekama pakankamai laiko parengti pasvertą atsakymą ar surengti tinkamas diskusijas. Valstybės narės turėtų kuo skubiausiai apsvarstyti šiuo metu jų taikomus terminus ir prireikus juos pakoreguoti, kad jie būtų tinkamesni.

8.5

EESRK primygtinai ragina vietos ir regionų valdžios institucijas aktyviau dalyvauti strategijos „Europa 2020“ procese tiek atitinkamu nacionaliniu, tiek tiesiogiai ES lygmeniu. Regionų komiteto sukurta strategijos „Europa 2020“stebėsenos platforma yra puikus žingsnis siekiant šio tikslo. EESRK mano, kad šį aktyvesnį dalyvavimą turėtų remti nacionalinės vyriausybės. Vietos ir regionų institucijų įžvalgos vietos lygmens vystymosi ir potencialių galimybių klausimu yra svarbiausia iniciatyvų, kurios galėtų būti įgyvendinamos, kad strategija „Europa 2020“ atliktų visapusišką savo vaidmenį, dalis.

9.1

EESRK mano, kad jau esama labai naudingų pavyzdžių, kaip įkurti tvirtas nuolatinio dialogo struktūras. EESRK manymu, Europos Tarybos parengtas Geros praktikos skatinant piliečių dalyvavimą sprendimų priėmimo procese kodeksas  (3) yra puikus tokio darbo pagrindas, nustatantis pagrindinius principus, ir gali būti pritaikytas strategijai „Europa 2020“. Naudodamosi šiais principais Europos Sąjunga ir valstybės narės galėtų diskusijas palaipsniui pakelti į aukštesnį lygį – nuo palyginti žemo dalyvavimo lygio, kuriame iš esmės susitelkiama į informavimą, per atviro konsultavimosi lygį, po to – plėtojant dalyvių dialogą, iki tikros partnerystės lygio. Tai yra keturi svarbiausi šiame kodekse apibūdinti dalyvaujamųjų procesų etapai. EESRK mano, kad procesai, vykdomi pagal strategiją „Europa 2020“, turėtų palaipsniui pereiti šiuos etapus. Kodekse taip pat numatytos labai naudingos priemonės, kurias galima būtų taikyti strategijos „Europa 2020“ procesuose.

9.2

Reikėtų užtikrinti valstybių narių organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimą visame Europos semestre. Kūrimo etape vienas pagrindinių procesų yra nacionalinių reformų programų rengimas. Valstybėse narėse vykstantis rengimo procesas turi remtis plačiu ir bendradarbiavimu pagrįstu dialogu su socialiniais partneriais ir organizuota pilietine visuomene. Šių subjektų patirtis naudinga ne tik nustatant tikslus ir kuriant programas bei strategijas tokiose srityse kaip užimtumas, švietimas ir socialinė įtrauktis, jie sykiu yra ir pagrindiniai tų strategijų įgyvendinimo subjektai.

9.3

Kitas svarbus Europos semestro etapas yra konkrečioms valstybėms narėms skirtų rekomendacijų skelbimas ir peržiūra. Apie konkrečias valstybėms narėms skirtas rekomendacijas turi būti informuojami Europos socialiniai partneriai ir organizuota pilietinė visuomenė ir turi būti konsultuojamasi su jais. Todėl labai svarbu numatyti tinkamą laiką, kad organizuota pilietinė visuomenė dar ankstyvajame etape galėtų įsijungti į ateities planų dėl būsimųjų ciklų kūrimą.

9.4

EESRK ankstesnėse nuomonėse pasiūlė naudoti lyginamuosius rodiklius, kad galima būtų įvertinti strategijos „Europa 2020“įgyvendinimo pažangą. Nacionalinės ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos ar panašūs organai analizuotų ir nustatytų savo pačių prioritetinius kriterijus, naudodami statistinius duomenis, kurie laisvai prieinami Eurostato interneto svetainėje. Kai kurios ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos jau taip ir daro, o kitas nacionalines ekonomikos ir socialinių reikalų tarybas reikėtų paraginti tai daryti. Įvedus lyginamuosius rodiklius, suinteresuotieji subjektai galėtų nuolatos stebėti, kaip įgyvendinamos reformos. Tai būtų vertingas indėlis į nacionalinių reformų programų persvarstymą.

9.5

Reikėtų imtis veiksmų, kad būtų aktyviau diskutuojama dėl strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo valstybėse narėse, o vyriausybės turėtų sukurti veiksmingesnes procedūras, skirtas užtikrinti, kad būtų gaunama grįžtamoji informacija apie geresnio pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dialogo strategijos klausimais poveikį. Vykdant strategijos poveikio stebėseną pilietinės visuomenės vaidmuo yra ypač svarbus. Būtų naudinga valstybėse narėse reguliariai rengti visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų konferencijas, taip pat surengti atvirus nacionalinių reformų programų klausymus Parlamente.

9.6

Viena vertus, Europos institucijos vis labiau įsisąmonina, jog reikia konsultuotis su organizuota pilietine visuomene, tačiau kita vertus, nacionalinės ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos bei panašūs organai šiuo metu susiduria su tam tikrais sunkumais. Šios organizacijos dažniausiai finansuojamos iš valstybės biudžeto. Daugelyje valstybių narių jų biudžetai buvo sumažinti. Tai verčia nacionalines ekonomikos ir socialinių reikalų tarybas ar analogiškus organus sutelkti dėmesį tik į nacionalinius prioritetus ir susiaurinti savo dalyvavimą Europos lygiu. Europos institucijos turėtų apsvarstyti, kaip jos galėtų padėti ir teikti paramą šioms organizacijoms, bent jau siekiant užtikrinti jų dalyvavimą Europos semestre.

9.7

Gali būti ypač svarbu turėti vieną pagrindinį kontaktų su nacionalinėmis ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis bei panašiais organais centrą vykdant poveikio stebėseną, todėl Europos Komisija galėtų numatyti paramą ir patikėti EESRK bent kartą per metus su visomis nacionalinėmis ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis ar panašiais organais ir institucijomis surengti konferenciją, kurios laikas būtų priderintas prie Europos semestro tvarkaraščio ir kurioje būtų aptarti Europos semestras, strategija „Europa 2020“ ir jų indėliai bei geriausioji praktika šioje srityje.

10.1

EESRK mano, kad patys suinteresuotieji subjektai galėtų atnaujinti savo įsipareigojimą dalyvauti įgyvendinant strategiją „Europa 2020“. Nors atsakomybė visų pirma tenka valstybėms narėms ir būtent jos turi persvarstyti partnerių įtraukimo procesus, patys suinteresuotieji subjektai irgi galėtų labiau pažinti vieni kitus ir su didesniu pasitikėjimu užmegzti tiesioginius ryšius su Europos institucijomis bei nacionalinėmis vyriausybėmis. Be to, nors vyriausybės turi kuo skubiausiai persvarstyti procesų tvarkaraštį, suinteresuotieji subjektai turėtų geriau pasirengti Europos semestro etapams.

11.1

ES Tarybai pirmininkausiantis Kipras savo prašyme EESRK parengti nuomonę pabrėžė, kad norėtų sulaukti pasiūlymų, kaip būtų galima aktyviau įtraukti pilietinę visuomenę į socialinės politikos įgyvendinimą ir tolesnius susijusius veiksmus tokiose srityse, kaip kova su skurdu ir socialine atskirtimi. EESRK mano, kad suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas struktūriniame ir nuolatiniame Europos ir nacionalinio lygmens dialoge daro lemiamą įtaką galimybei surasti veiksmingą šių problemų sprendimą.

11.2

Formuojant ir įgyvendinant kovos su skurdu ir atskirtimi politiką bei atliekant jos stebėseną būtų naudinga laikytis bendradarbiavimo su suinteresuotaisiais subjektais požiūrio ir plėtoti struktūrinį dialogą su pilietinės visuomenės atstovais. Tokiose srityse, kaip skurdas ir atskirtis, dažniausiai pilietinės visuomenės atstovai tiesiogiai vietoje užfiksuoja tendencijas ir socialinius pokyčius ir atkreipia į juos platesnės auditorijos dėmesį. Jų kryptinga veikla atkreipiant dėmesį į vartotojo poziciją ir vykdant prevenciją, o taip pat novatoriškų paslaugų kūrimas ir teikimas šioms tikslinėms grupėms suteikia vertingos informacijos ir patirties planuojant strateginius veiksmus kovai su skurdu ir atskirtimi. Šiuo klausimu EESRK pabrėžia, kad socialinė ekonomika ir nevyriausybinės organizacijos, kurių tikslas – sumažinti skurdą, skatinti naujų darbo vietų ir kūrybiškai visuomenės poreikius tenkinančių paslaugų kūrimą, atlieka svarbų strateginį vaidmenį.

11.3

Kalbant apie šią politikos sritį reikėtų paminėti Socialinės apsaugos komiteto rengiamas nacionalines socialines ataskaitas, papildančias nacionalines reformų programas. Šiose ataskaitose, kurios pagrįstos atviruoju koordinavimo metodu, vertinamas socialinis strategijos „Europa 2020“ matmuo. Šiose ataskaitose, kurias rengiant kaip atskaitos tašku remiamasi metine augimo strategija, nurodomos labiausiai reikalingos reformos ir pateikiami pasiūlymai dėl konkrečių priemonių. Labai svarbu rasti būdą, kaip suinteresuotuosius subjektus aktyviau įtraukti į šių socialinių ataskaitų rengimą, nes šiuo metu jų dalyvavimas yra nepakankamas; be to, reikalingas glaudesnis jų susiejimas su nacionalinėmis reformų programomis. Labai svarbu stiprinti atvirąjį koordinavimo metodą socialinės apsaugos srityje, atskaitos tašku laikant integruotąsias nacionalines strategijas, taip užtikrinant glaudesnes sąsajas su Europos kovos su skurdu platforma.

11.4

Po kiekvienais metais ES lygiu vykstančių kovai su skurdu ir atskirtimi skirtų renginių nacionaliniu lygmeniu turėtų būti organizuojami klausymai bendradarbiaujant su viešojo sektoriaus institucijomis, skurdą patiriančiais asmenimis, nevyriausybinėmis organizacijomis, socialinės ekonomikos organizacijomis, socialiniais partneriais ir kitais pilietinės visuomenės atstovais. Tikslas – kartu nustatyti ir išanalizuoti pažangą bei trūkumus šioje politikos srityje ir pasiūlyti reformas. Klausymų laikas turėtų sutapti su nacionalinių reformų programų rengimu.

11.5

Reguliarus dialogas ir konsultacijos konkrečiais klausimais pat turėtų būti planuojami iš anksto, kad suinteresuotosios šalys spėtų pareikšti susidomėjimą. Laikantis bendradarbiavimo su suinteresuotaisiais subjektais požiūrio turėtų būtų nagrinėjamas metinės augimo ataskaitos socialinis poveikis ir pasiekta pažanga.

11.6

Nacionalinės reformų programos ir nacionalinių tikslų nustatymas yra esminiai strategijos „Europa 2020“ ir politinių kovos su skurdu strategijų įgyvendinimo aspektai. Svarbu tinkamai apibrėžti tikslą skurdo mažinimo srityje, kad būtų įtrauktos ir tos grupės, kurioms gresia skurdas ir daugialypė atskirtis. Tai leis strategijas ir reformas veiksmingai nukreipti į šias grupes. Šioje srityje svarbus pilietinės visuomenės atstovų dalyvavimas ir partnerystė su jais, nes jie paprastai gali gana anksti nustatyti naujas rizikos grupes arba atskirtį patiriančioms grupėms padidėjusią riziką.

4.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 299/6

1.1

Bankų sektoriaus, kuris sudaro vidutiniškai 5 proc. Europos Sąjungos BVP, svarbiausia užduotis turėtų būti realiosios ekonomikos finansavimas ypatingą dėmesį skiriant inovatyvioms įmonėms, mažų ir vidutinių įmonių – Europos ekonomikos varomosios jėgos – augimui, taip pat indėlininkų santaupų apsaugai.

1.2

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos ir valstybių narių pastangas stiprinti bankų sektorių ir užkirsti kelią naujoms finansų krizėms, visų pirma mažinant riziką ir švelninant jos poveikį.

1.3

Komitetas mano, kad reikėtų pasimokyti iš pastarojo meto ekonomikos ir finansų krizių ir paskatinti nacionalines, Europos ir tarptautines valdžios institucijas taikyti naujus ir veiksmingesnius priežiūros metodus ir sustiprinti finansų įstaigų atsakomybę.

1.4

EESRK pritaria priemonėms, kuriomis siekiama stiprinti bankų kapitalo struktūrą ir jų gebėjimą finansuoti ekonomiką, taip pat prašo bankų vadovų atsisakyti siekti labai trumpalaikio pelno ir nevykdyti rinkas destabilizuojančios spekuliacinės veiklos.

Siekiant ugdyti etišką ir skaidriomis taisyklėmis grindžiamą elgesį, turi būti tiksliau ir aiškiau apibrėžta bankų vadovų, asmenų, vykdančių priežiūrą nacionaliniu, Europos ir bankų lygmeniu, atsakomybė.

1.5

Komitetas atkreipia dėmesį į sunkumus, kylančius dėl gausių reguliavimo priemonių, ir iššūkius, kuriuos turi įveikti 8 000 Europos bankų, kad galėtų toliau finansuoti ekonomiką sudėtingomis ekonominėmis aplinkybėmis ir esant valstybės skolos krizei, kurios masto ir pasekmių iki šiol nepavyko suvaldyti.

1.6

Europos bankai susiduria su stiprėjančia trečiųjų šalių bankų, kurių veikla jų šalyse reglamentuojama kitokiomis nei Europoje teisėkūros taisyklėmis, konkurencija.

1.7

Kapitalo struktūrą stiprinti numatoma šiomis priemonėmis: didinti nuosavą kapitalą ir jo kokybę, stiprinti rizikos draudimą, įvesti sverto koeficientą ir naujai apibrėžti likvidumo reikalavimus. Iš tiesų šios priemonės gali turėti poveikio bankų balansui ir labai sumažinti jų pelningumą.

1.8

Todėl, kad taptų stipresniais, bankai linkę mažinti savo veiklos apimtį orientuodamiesi tik į pelningiausią veiklą ir ribodami finansinių paslaugų pasiūlą, kad galėtų geriau valdyti riziką.

Kai kurie jų laikosi nuostatos, kad reikia grįžti prie bankininkystės ištakų, t. y. priimti klientų indėlius, apsaugoti indėlininkus, finansuoti realiąją ekonomiką ir pan.

1.9

EESRK mano, kad komercinę bankininkystę reikėtų laipsniškai vėl atsieti nuo korporacinės ir investicinės bankininkystės. Dabartinė pasaulinė krizė rodo, kad dėl globalizuotos pernelyg liberalios pasaulio finansų sistemos ir dėl netinkamo rinkų naudojimosi šia laisve kyla nevaldomos padėties rizika, kadangi:

1.10

Nauji nuosavo kapitalo reikalavimai – visų pirma tai, kad iki 2012 m. birželio mėn. 60 sisteminės svarbos bankų, o nuo 2015 m. iki 2018 m. pabaigos ir visų kitų bankų aukščiausios kokybės kapitalas turi sudaryti 9 proc. – gali turėti neigiamų pasekmių vietos ir kooperatiniams bankams, kurie paprastai yra palankesni MVĮ ir labai mažoms įmonėms. Vis dėlto, siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas, negalima taikyti skirtingų nuosavo kapitalo reikalavimų kuriai nors atskirai bankų grupei.

1.11

Jei bankams kiltų sunkumų sutelkti kapitalą, MVĮ taptų sudėtingiau gauti būtiną finansavimą. Reikėtų vengti kreditavimo sąlygų sugriežtinimo ir mokesčių už banko paslaugas didinimo. Komitetas prašo Komisijos, Europos bankininkystės institucijos (EBI) ir nacionalinių priežiūros institucijų užtikrinti, kad mažų bankų kapitalo rezervai atitiktų jų verslo modelį.

1.12

Dėl rizikos ribojimo reikalavimų jau mažinamos paskolos ir didinamos palūkanos mažosioms įmonėms, visų pirma pradedančioms verslą, inovatyvioms ir labiausiai rizikingoms įmonėms. Europai nepavyks pasiekti strategijos „Europa 2020“, Skaitmeninės darbotvarkės, programos Cloud Actine, Energetikos veiksmų plano iki 2050 m. ar Smulkiojo verslo akto tikslų, jei dėl naujų rizikos ribojimo priemonių sumažės MVĮ finansavimas.

EESRK ragina Komisiją atidžiai stebėti bankų skolinimą įmonėms ir privatiems asmenims ir jiems taikomus mokesčius už banko paslaugas.

1.13

Priemonės, kuriomis siekiama didesnio nacionalinių, Europos ir tarptautinių institucijų vykdomos rinkų priežiūros veiksmingumo, turės didelės įtakos bankų veiklos organizavimui ir vidaus kontrolei. Taigi teks atsakingiau valdyti, įsipareigoti atidžiau vertinti nuosavo kapitalo pelningumą ir geriau valdyti riziką. Bankai turės rengti pardavimų prognozes ir banko produktų ir portfelių vystymo strategijas, visų pirma atsižvelgdami į jų pelningumą ir gebėjimą panaudoti kapitalą. Dėl šių permainų teks perorganizuoti bankų struktūras: išplėsti IT, audito, rizikos valdymo departamentus, juose sukurti daugiau darbo vietų ir sumažinti su tradicinėmis bankinėmis paslaugomis siejamas darbo vietas.

1.14

ES bankuose dirba apie 3 mln. darbuotojų, kurių didžioji dauguma dirba mažmeninės bankininkystės paslaugų sektoriuje. Nuo 2011 m. pradžios panaikinta daugiau kaip 150 000 darbo vietų ir uždaryta daug bankų filialų. Įvairios prognozės rodo, kad 2012 m. bus panaikinta dar 100 000 darbo vietų. EESRK prašo Komisijos skatinti stiprinti bankų sektoriaus socialinį dialogą ir plėtoti konsultacijas su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais dėl sektoriaus vystymuisi įtakos turinčių iniciatyvų.

1.15

EESRK norėtų, kad įgyvendinant naujas taisykles būtų atsižvelgta į skirtingą valstybių narių padėtį, ypač naujųjų valstybių narių, kuriose dar neišnaudotas visas paskolų rinkų potencialas ir kuriose dauguma veikiančių bankų priklauso didžiosioms Europos ir pasaulio bankų grupėms. Siekdamos pagerinti savo balansą ir vykdyti naujus reikalavimus, šios grupės gali būti suinteresuotos vykdyti lėšų perkėlimą iš savo padalinių ir apriboti investicijas, taigi gerokai sumažinti šalių, kurioje veikia jų padaliniai, ekonomikai skirtą finansavimą. Šiuo klausimu EESRK primena Vienos iniciatyvą ir prisiimtą įsipareigojimą vengti likvidaus turto atsiėmimo. Būtina apsaugoti kai kuriuos originalius bankų modelius, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lenkijoje veikiančius kooperatinius bankus. Vien tik Lenkijoje yra daugiau kaip 300 tokių bankų. Šį sektorių iš esmės pertvarkyti pagal naujas taisykles būtų neįmanoma nenumačius pereinamojo laikotarpio.

1.16

Siekiant palengvinti derinimo procesą, būtina stiprinti Europos bankininkystės institucijos (EBI) įgaliojimus. EESRK primena, kad laisvas kapitalo judėjimas užtikrinamas Europos lygmeniu, o indėlių saugumas ir bankų mokumas priklauso nuo nacionalinių valdžios institucijų kompetencijos. Valstybių narių paskolų rinkos skiriasi. Šalyse, kuriose kredito paslaugos nepakankamai išvystytos, dėl pernelyg greito skolų lygio kilimo gali susidaryti spekuliacinis burbulas. Tačiau jei visoje Europos Sąjungoje bus taikomos vienodos riziką ribojančios taisykles, nacionalinės valdžios institucijos negalės operatyviai įsikišti. Vis dėlto verta apsvarstyti daugelio sprendimus priimančių Europos politikų pasiūlymą sukurti Europos bankų sąjungą, kuri užtikrintų sisteminės reikšmės bankų kontrolę ES lygmeniu ir garantuotų indėlių saugumą bankų žlugimo atveju.

1.17

Kyla grėsmė, kad Europos bankai bus vis mažiau pajėgūs konkuruoti su kitais pasaulio bankais. Papildomas nuosavas lėšas didinančių bankų didžioji dalis kapitalo yra nepriklausomuose turto fonduose ir Azijos ir Artimųjų Rytų bankuose. Esama realaus pavojaus, kad ES valstybės narės nebegalės kontroliuoti Europos bankų turto. Todėl EESRK prašo Europos valdžios institucijų dėti daugiau pastangų, kad tarptautiniu lygmeniu būtų taikomos vienodos rizikos ribojimo taisyklės ir tikrai pavyktų užtikrinti reguliavimą pasaulio mastu.

1.18

Naujos informacinės technologijos – elektroninė, mobilioji bankininkystė, saugūs virtualūs sandoriai (elektroninis parašas), debesų kompiuterija (angl. cloud computing) – iš esmės keičia tradicines bankines paslaugas. Bankams teks sunki užduotis finansuoti realiąją ekonomiką nepaisant dėl naujų technologijų taikymo padidėjusių finansavimo išlaidų ir mažesnio pelningumo. EESRK mano, kad vykstant plataus masto permainoms reikėtų padėti visiems bankų sektoriaus subjektams ir juos paremti.

2.1

Finansų krizė ir jos poveikis ekonomikai privertė vyriausybes ir finansų institucijas ieškoti finansų sistemos, kuri atrodė tvirta, gerai reguliuojama ir veiksmingai kontroliuojama, griūties giluminių priežasčių.

2.2

Buvo skubiai imtasi pirminių finansinių ir monetarinės politikos priemonių (labai sumažintos bazinės normos, likvidumas, valstybės pagalba ir t. t.). Ilgalaikėmis priemonėmis buvo siekiama sustiprinti rinkų struktūrą ir ateityje išvengti galimų sisteminių krizių, todėl tai visų pirma buvo reglamentuojančios, riziką ribojančios ir fiskalinės priemonės. Viršvalstybinės organizacijos – TVF, G20, Tarptautinių atsiskaitymų bankas, Komisija – nusprendė laikytis atviro bendradarbiavimui ir įvairioms nuomonėms požiūrio.

2.3

Nuo 2008 m. krizės, ES priėmė daugiau nei 50 teisėkūros priemonių. 99 proc. reformų, įgyvendintų iki 2011 m. pabaigos, turėtų pradėti veikti 2013 m., išskyrus aukščiausios kokybės kapitalo normą (angl. Tiers One (T1)), kurią nuo 2012 m. birželio 30 d. turi taikyti 60 sisteminės svarbos bankų. Kitiems bankams šis reikalavimas įsigalios 2015–2018 m. laikotarpiu.

2.4

2010 m. paskelbtame trečiajame Bazelio susitarime bankų reikalaujama turėti didesnį ir kokybiškesnį nuosavą kapitalą, kad jie galėtų pasipriešinti būsimoms krizėms. Pagal susitarimą bankai privalo turėti:

Susitarime „Bazelis III“ taip pat nustatytas ne mažesnis negu 3 proc. finansinio sverto koeficientas ir du privalomi likvidumo rodikliai: pagal likvidumo padengimo rodiklį bankas turi turėti tiek aukštos kokybės likvidžiojo turto, kiek užtektų 30 dienų grynųjų pinigų srautams padengti; pagal grynąjį stabilaus finansavimo rodiklį turima suma, skirta stabiliam finansavimui, turi būti didesnė negu suma, kurios reikėtų stabiliam finansavimui užtikrinti vienerius metus.

2.4.1

Europos Komisija, siekdama sustiprinti Europos bankų sektorių, 2011 m. liepos mėn. pasiūlė susitarimą „Bazelis III“ perkelti į IV direktyvą dėl kapitalo poreikio ir paragino bankus toliau finansuoti ekonomikos augimą. Tačiau Komisija nesiėmė jokios konkrečios iniciatyvos skolinimui paskatinti.

2.5

Pasiūlymo tikslas – skatinti bankus turėti didesnį kapitalo rezervą, kuris leistų išsilaikyti krizės laikotarpiu, taip pat sukurti naują sistemą priežiūros institucijoms, kad jos galėtų stebėti bankų veiklą ir imtis priemonių, jei pastebėtų riziką.

2.6

IV direktyva dėl kapitalo poreikio (DKP IV) apima sritis, kurias reglamentuoja šiuo metu galiojanti direktyva dėl kapitalo poreikio, tačiau jos nuostatos turi būti perkeltos į kiekvienos valstybės narės teisę atsižvelgiant į jose esančią padėtį.

2.7

Nepaisant vėlavimo ir priimtų taisyklių spragų, pasiekta reali pažanga kuriant naują reglamentavimo sistemą, tačiau vis dar lieka neatsakytų klausimų:

3.1

Šiuo metu Europos bankai privalo reaguoti į staigius reguliavimo ir ekonomikos pokyčius, kurie jiems kelia nerimą dėl gebėjimo atlikti savo vaidmenį, t. y. finansuoti ekonomiką dėl ypač stipriai euro zonos šalis paveikusios skolos krizės pablogėjusiomis ekonominėmis sąlygomis.

3.2

Pradėjus įgyvendinti Bazelio komiteto nuostatas („Bazelis III“), bankai privalo stiprinti savo kapitalą, taikyti labai aukštą grynąjį stabilaus finansavimo rodiklį ir sukurti rizikos ribojimo kapitalą.

3.3

Dviem etapais vykdytas bankų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis neišsklaidė abejonių dėl pasekmių, kurias lems vienos ar kelių euro zonos valstybių mokėjimo įsipareigojimų nevykdymas.

3.4

Tarptautinėje finansų bendruomenėje įsivyravo nepasitikėjimo atmosfera, dėl to kyla likvidumo problemų tarpbankinėje rinkoje, o tai savo ruožtu verčia bankus ieškoti patikimesnių galimybių investuoti.

3.5

Esant tokiai padėčiai, ECB įsikišo du kartus ir bankų sektoriui suteikė iš viso 1 000 mlrd. eurų paskolą trejiems metams su 1 proc. palūkanų norma. Ši priemonė buvo labai svarbi siekiant atkurti pasitikėjimą tarpbankine rinka ir užtikrinti, kad ir toliau ūkio subjektams bus teikiamos paskolos. Tačiau didelė dalis šių lėšų buvo grąžintos ECB, kita dalis panaudota valstybės skolai išpirkti. EESRK mano, kad ECB turi sukurti šių lėšų panaudojimo kontrolės mechanizmą.

3.6

Būtinybė rekapitalizuoti bankus – šis procesas Europos bankininkystės institucijos skaičiavimais pareikalaus 100 mlrd. eurų – tampa vis akivaizdesnė.

3.7

Paskolos įmonėms, visų pirma MVĮ, valdžios institucijoms ir privatiems asmenims teikiamos vis griežtesnėmis sąlygomis. Be to, bankai labai atidžiai ištiria rizikos galimybes, taigi didėja ir finansavimo išlaidos. Alternatyvus verslo finansavimas pasitelkiant finansų rinkų priemones atrodo dar sudėtingesnis. Dėl tokios padėties, kuri siejama su griežto taupymo politika, 2012 m. visoje Europos Sąjungoje numatomas, galbūt tik su labai retomis išimtimis, silpnas arba nulinis augimas.

4.1

Šiomis aplinkybėmis būtina priminti antrinės būsto paskolų rinkos krizę. Ją pranašaujantys požymiai turėjo priversti priežiūros institucijas sunerimti. Niekas neabejojo investicijos grąža, užtikrinančia pelną bankams ir klientams. Nors Federalinė indėlių draudimo korporacija perspėjo dėl antrinių būsto paskolų rizikos, JAV Federalinių rezervų bankas 2002–2006 m. laikotarpiu nesiėmė jokių priemonių.

4.2

Lehmann Brothers banko bankroto būtų buvę galima išvengti, jei priežiūros institucijos būtų laiku pastebėjusios dideles šios įstaigos likvidumo problemas. Niekas neįžvelgė, koks pavojus slypi už 100 proc. turto vertės hipotekinių paskolų ir finansinių tarpininkų rizikingų paskolų paketų perpardavimo operacijų. Naujų krizių bus galima išvengti, jei bus sukurtos priemonės, apibrėžiančios finansų įstaigų vadovų asmeninę atsakomybę tuo atveju, jei netinkamai vykdoma priežiūra.

4.3

Žinoma, kad krizė prasidėjo dėl pernelyg sudėtingų, taip vadinamų „toksiškų“ produktų, tačiau akivaizdu ir tai, kad priežiūros institucijos, remdamosi galiojusiomis taisyklėmis, turėjo galimybę uždrausti kurti ir teikti į rinką tokius produktus.

Naujomis taisyklėmis nebus galima visiškai užtikrinti, kad bus išvengta dar vienos krizės, jei priežiūros institucijoms nebus suteikta pakankamai išteklių savo užduotims vykdyti ir jei bus vykdoma neveiksminga finansų įstaigų vidaus kontrolė.

4.4

Finansų rinkos yra liberalizuotos, todėl vyriausybės turi laikytis įsipareigojimų vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą, kad būtų išvengta reglamentavimo skirtumų.

4.5

Naujas reglamentavimas turėtų būti grindžiamas šiais principais:

4.6

Priežiūros institucijų veiklą turi reguliariai vertinti nepriklausoma įstaiga, kurią sudarytų bankų sektoriaus profesionalai, nebevykdantys veiklos finansų sektoriuje. Atliekant šį vertinimą pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas bankininkystės institucijų sprendimams dėl bankų valdymo.

5.1

Šiuo metu bankai patiria didelį spaudimą, kadangi turi pertvarkyti savo verslo modelį pagal naująsias taisykles. Įvairiapusis taisyklių poveikis ir sudėtingos finansinės ir ekonominės sąlygos paskatino šiuos pokyčius:

5.2

Pirmiau išvardyti veiksniai lemia:

5.3

Naujosios taisyklės vienodai taikomos ir dideliems bankams, ir mažesnėms finansų įstaigoms. Todėl kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, naujose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse narėse, pasižyminčiose sparčiai augančia ekonomika, šios taisyklės gali pasirodyti netinkamos.

5.4

Valstybių narių paskolų rinkos skiriasi. Šalyse, kuriose kredito paslaugos nepakankamai išvystytos, dėl pernelyg greito įsiskolinimo gali susidaryti spekuliacinis burbulas. Tačiau jei visoje Europoje būtų taikomos vienodos riziką ribojančios taisykles, nacionalinės valdžios institucijos galėtų pakankamai operatyviai įsikišti. Siekiant palengvinti derinimo procesą, ateityje būtina stiprinti Europos bankininkystės institucijos įgaliojimus.

5.5

Būtina apsaugoti kai kuriuos originalius bankų modelius, pavyzdžiui, patikimai ir savarankiškai veikiančius kooperatinius bankus. Jų reforma, kurios reikalaujama pagal naujas taisykles, būtų neįmanoma nenumačius pereinamojo laikotarpio. Kooperatiniai bankai labai svarbūs vietos lygmens vystymosi procesams. Jie veikia atsižvelgdami į savo akcininkų, kurie yra ir indėlininkai, ir paskolų gavėjai, t. y. MVĮ, ūkininkai, savivaldybės ir kiti vietos lygmens subjektai, interesus.

5.6

Didieji bankai ieškos nerizikingų ir didelio pelno investicinių galimybių, be to, reikėtų paminėti ir jų nerimą dėl didesnės mokesčių naštos ir nuostolius dėl su valstybės skola susijusių įsipareigojimų.

5.7

Bankų konsolidavimo procesas veikiausiai paspartės. Taupomieji ir kooperatiniai bankai gali tikėtis finansavimo iš „nepriklausomų“ šaltinių, tačiau bankai, kurie refinansavimo tikslais stengsis patekti į rinkas, bus priversti jungtis, o tai turės neigiamų pasekmių MVĮ ir vartotojams. Kai kurie bankai buvo nupirkti ir, išardžius jų vietos ir regionų lygmeniu veikiančius tinklus, perparduoti. Nacionalinių bankų koncentracija buvo ypač stipri kooperatyvų ir savitarpio draudimo bei taupomųjų bankų sektoriuje.

5.8

Sumažėjęs bankų pelningumas, be kita ko, dėl padidėjusių finansavimo išlaidų, ir labai griežti likvidumo valdymo principai gali paskatinti didinti mokesčius už banko paslaugas, terminuotų indėlių ir asmeninės sąskaitose esančias indėlių palūkanas.

5.9

Dėl naujų taisyklių bankai greičiau vykdo restruktūrizavimą ir diegia naujas technologijas (internetinė bankininkystė, virtualus bankas, mobilioji bankininkystė).

5.10

Dėl platinimo kanalų vystymo ilgainiui mažės banko filialų tinklai, taigi bus mažinamas ir darbo vietų skaičius. Pardėjus įgyvendinti DKP IV, bus kuriama daugiau darbo vietų IT ir rizikos valdymo departamentuose ir mažinamos su kitokia bankine veikla susijusios darbo vietos. Siekiant sėkmingai dalyvauti įvykių raidoje, būtina visais lygmenimis plėtoti kokybišką socialinį dialogą užimtumo ir mokymo klausimais.

6.1

Europos Parlamentas iš esmės pritarė finansinių sandorių mokesčiui ir Europos Komisija svarsto galimybes jį įgyvendinti; šiam mokesčiui pritaria ne visos valstybės narės, o JAV valdžios atstovai jį vertina neigiamai. Numatytas mokestis labai nedidelis, taigi jis neturėtų tapti nepakeliama našta bankams ir kliūtimi konkurencingumui pasaulio rinkose. Kaip pabrėžta anksčiau priimtose dvejose EESRK nuomonėse (1), šio mokesčio tikslas – gauti naujų mokestinių pajamų, kurios bus skirtos visų pirma finansuoti paramą vystymuisi ir pakeisti bankų veiklos pobūdį dėmesį sutelkiant veikiau į vidutinės ir ilgalaikės trukmės ekonomikos finansavimą, o ne į labai trumpalaikius spekuliacinius sandorius.

6.2

Europos Komisijos nario Michel Barnier iniciatyva svarstomas klausimas dėl mažmeninės bankininkystės ir investicinės bankininkystės atskyrimo, taigi ir dėl universalaus banko modelio išlikimo. Svarstomos galimybės visiškai atskirti šias veikos rūšis, apriboti investicinę bankų veiklą arba uždrausti bankams investuoti savo sąskaita. Kai kurie ekspertai nepritaria tokiems pasiūlymams ir teigia, kad universalūs bankai užtikrina rinkų gylį, likvidumą ir geresnį ekonomikos finansavimą.

6.3

Per pastaruosius tris dešimtmečius pasikeitė finansų pasaulio ir bankų sektoriaus vystymosi tendencijos: rinkų atvėrimas paskatino finansų globalizaciją, tai savo ruožtu sudarė sąlygas vystyti ir kurti lengvatinio apmokestinimo ir reglamentavimo zonas. Sustiprėjusi pasaulinė konkurencija atvėrė galimybes kurti naujas finansų institucijas, finansines priemones ir paslaugas.

6.4

Didžiosios bankų grupės atskleidė augimo, kurio negalima kokybiškai valdyti, trūkumus ir ribas. Taigi, norėdamos sustiprėti, užsitikrinti pastovesnes, nuspėjamas pajamas, šios grupės turės mažinti savo dydį ir atsisakyti pernelyg didelių premijų. Šių bankų veikla bus sutelkta į tradicinę bankininkystę, t. y. priimti indėlius ir teikti paskolas, jie teiks mažiau kitų paslaugų, mažins tarpvalstybinės veiklos apimtis ir aktyviau dalyvaus sparčiau augančiose rinkose, tai savaime sumažins jų pelningumą.

6.5

Naujos taisyklės užtikrins griežtesnę kontrolę ir privers atsakingiau skirti premijas ir nustatyti bankų vadovų atlyginimus.

6.6

Bankų priežiūros taisyklės bus taikomos visoms finansų įmonėms, todėl bus galima kontroliuoti ir nebankines įstaigas (šešėlinės bankų sistemos struktūras).

6.7

Būtina nustatyti griežtas taisykles, leidžiančias verstis bankininkyste, kad būtų galima atrinkti tinkamos kompetencijos darbuotojus, kuriais pasitikėtų klientai ir investuotojai.

6.8

Kai dėl finansų krizės teikiama valstybės ir tarptautinė pagalba bus sustabdyta, bankų sektoriaus tolesniam vystymuisi neabejotinai turės įtakos ekonominės sąlygos ir naujųjų technologijų plėtra, tačiau kiekviena gerai valdoma įstaiga pirmiausia turės laikytis savo konkrečios vystymosi strategijos. Bankams teks sunki užduotis – patikimai finansuoti realiąją ekonomiką nepaisant padidėjusių finansavimo išlaidų ir mažesnio pelningumo.

4.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 299/12

—

paspartinti žinių plėtojimą, technologijų perdavimą ir įsisavinimą;

—

išlaikyti Europos Sąjungos lyderės pozicijas mažo anglies dioksido kiekio energetikos technologijų srityje;

—

padėti mokslininkams transformuoti energetikos technologijas, kad būtų įgyvendinti 2020 metų energetikos ir klimato kaitos tikslai;

—

padėti iki 2050 m. įgyvendinti pasaulinius perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos tikslus.

—

ET platformos vienija visus suinteresuotuosius subjektus: mokslinių tyrimų centrus ir universitetus, pramonę (didžiuosius dalyvius ir MVĮ), įrenginių gamintojus, pelno nesiekiančias ir komercines organizacijas, asociacijas, valdžios institucijas ir sąjungas,

—

platformoje labai aiškiai paskirstyti „vaidmenys“ ir aiškiai atspindėta atitinkamo sektoriaus hierarchinė struktūra. Suinteresuotieji subjektai turi bendrą viziją, veiksmų planą ir įgyvendinimo planą,

—

daug pastangų ir didelę paramą ET platformoms skiria pramonė – viena iš svarbiausių ES ekonomikos atramų. Impulsą ET platformų veiklai duoda pramonė, todėl ir jų iniciatyvos yra skirtos pramonei. ET platformų indėlis turi įtakos ne tik technologiniams ir mokslinių tyrimų poreikiams, bet ir technologijų perdavimui,

—

ET platformos yra lanksčios, o jų valdymo struktūra minimali; jos sutelkia „pajėgas“ ir išteklius,

—

su ET platformomis susiję pramonės sektoriai vertės grandinėje užima labai svarbią vietą: daugelis inovacijų priklauso nuo tipinių technologinių procesų (pavyzdžiui, nuo gamybos, apdirbamosios pramonės, miškininkystės ir robotų technikos) ir medžiagų (cheminių medžiagų ir plieno). Taigi į technologinius procesus ir medžiagas diegiamos inovacijos tarsi katalizatorius veikia ES inovacijas apskritai,

—

ET platformos sprendžia ir visuomenei aktualius iššūkius. Jų veiklos sritis turi didelės įtakos visuomenei, nes daro poveikį augimui ir pridėtinės vertės turinčių darbo vietų kūrimui. ET platformos reaguoja į opiausias strategines problemas (pavyzdžiui, bioekonomikos, žaliavų ir efektyvaus išteklių naudojimo),

—

kai kurios ET platformos visose ES šalyse turi nacionalines ir regionines technologijų platformas,

—

švietimas laikomas strateginiu platformų elementu,

—

esama iš veikiančių ET platformų kilusių įgyvendinimui skirtų darinių (pavyzdžiui, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, klasteriai ir kt.).

—

ET platformos turėtų strategiškai mąstyti, vengti siaurų lobistinių interesų ir neprarasti orientyrų. Gali atsitikti taip, kad ET platformose bus dubliuojama arba pernelyg suskaidoma veikla,

—

kai kuriais atvejais ET platformų veikloje dominuoja didieji „žaidėjai“,

—

nelengva atpažinti ir ET platformoms priskirti nuopelnus dėl galutinių prietaikų ir inovacijų:

—

reikėtų daugiau pastangų, kad atsirastų daug sektorių apimanti perspektyva ir būtų suderinti suinteresuotųjų subjektų interesai ir jų tarpusavio bendravimas,

—

ET platformos turėtų pagerinti savo komunikacijos politiką ir rezultatų sklaidą.

—

nuo ET platformų labai priklauso ES „pramonės politikos“ sėkmė. Susijusių nacionalinių ir regionų technologijų platformų struktūra yra tokia pati kaip ir ET platformų, tik jos veikia valstybių narių lygmeniu. Jos padeda geriau koordinuoti platformas ir didina veiksmingumą. Glaudžiau bendradarbiaujant su ET platformomis būtų galima pagerinti ES, nacionalinių ir regionų mokslinių tyrimų ir inovacijų programų koordinavimą ir geriau jas suderinti,

—

ET platformos įgis daugiau svarumo, jeigu spręsdamos visuomenei rūpimas problemas atsižvelgs į platesnę strategiją ir užsiims ne vien tik moksliniais tyrimais, bet ir inovacijomis,

—

siekiant paskatinti inovacijas viešajame ir privačiajame sektoriuose, buvo nustatyti tam tikri prioritetai: išteklių ir energijos vartojimo efektyvumas procesų pramonėje (SPIRE), Biopramonės viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, Europos vandens, žaliavų ir pažangiųjų miestų inovacijų partnerystės (kartu su Europos strateginiu energetikos technologijų planu (SET) ir EMIRI),

—

ET platformos prašo Europos Komisijos aktyviau imtis koordinavimo paramos veiklos, kad būtų bendradarbiaujama vertės grandinėje ir efektyviau vyktų supaprastinimo darbas. ET platformų darbas būtų veiksmingesnis, jeigu būtų gerinamas tarptautinis bendradarbiavimas, būtų pasitelkiamos geriausios pasaulio žinios, jos sukomercinamos ir pritaikomos ES,

—

ET platformos turėtų apimti paklausos diktuojamas novatoriškas priemones, kurios savo ruožtu papildytų mokslinių tyrimų veiklą ir nuo to paspartėtų jų įsisavinimas rinkoje,

—

ET platformos galėtų aktyviau informuoti apie tai, kokią didelę įtaką įvairūs pramoninės gamybos procesai daro Europos socialinei apsaugai ir gerovei,

—

ET platformų veikloje turi būti vietos į žmonių poreikius orientuotam švietimui, mokymuisi ir mokymui.

—

ET platformų teigimu, veiklai vykdyti joms trūksta lėšų,

—

ES pramonės nuosmukis gali turėti padarinių ET platformoms. ES pramonė praranda pasaulinės lyderės pozicijas. Palyginti su kitais pasaulio kraštais, Europos Sąjungoje mažiau rizikuojama ir trūksta verslumo. Tai turi neigiamų pasekmių pramonei,

—

ET platformų veikla būtų veiksmingesnė, jeigu sklandžiau vyktų ES reguliavimo bazės supaprastinimas (įskaitant dalyvavimą ES projektuose), jeigu būtų kryptingiau siekiama, kad skirtingų institucijų iniciatyvos nebūtų tokios padrikos ir kad tarp jų nebūtų konkurencijos, jeigu būtų geriau koordinuojamos įvairios politikos sritys ir institucijose ateityje šiam klausimui būtų skiriama daugiau dėmesio,

—

gamybos procesai ir su gamyba susijusi mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla plačiosios visuomenės (ypač jaunimo) akyse praranda patrauklumą. Taip iš dalies yra todėl, kad gamybinė veikla perkeliama už Europos ribų.

—

sustiprins ES pozicijas mokslo srityje,

—

sustiprins lyderės pozicijas pramoninių inovacijų srityje. Numatytos didelės investicijos į esmines technologijas, geresnės galimybės pasinaudoti kapitalu ir parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms,

—

padės spręsti visiems europiečiams rūpimus klimato kaitos, tausaus transporto plėtojimo ir judumo klausimus.

4.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 299/17

1.1

Pasaulyje sparčiai vyksta geopolitinės permainos. Vakarų pasaulis gali prarasti savo dominuojančią poziciją tiek ekonominiu, tiek politiniu požiūriu. Nors gynybai skirtas biudžetas Europos Sąjungoje mažinamas, Kinija, Indija, Brazilija, Rusija ir kitos šalys gynybai išleidžia vis daugiau. Todėl EESRK ragina Tarybą ir Komisiją įvertinti visus ES pozicijai ir vaidmeniui pasaulyje lemiamos įtakos turinčius aspektus, kad būtų ryžtingai atnaujinta Europos užsienio, saugumo ir gynybos politika.

1.2

Gynybos politika formuojama atsižvelgiant į šalių strateginius interesus, numanomą grėsmę ir politinius tikslus, kurie Europoje dažniausiai apibrėžiami nacionaliniu lygmeniu. Dėl pasenusių metodų akivaizdžiai vis didėja susiskaldymas, spragos, perteklinis pajėgumas ir Europos gynybos pajėgumų sąveikumo stoka. Argumentų, kad reikėtų tobulinti šią politiką, yra nepaprastai daug. Tai – politinės valios klausimas. Ši nuostata buvo įtikinamai ginama dar 1986 m. (1)! Dabar šis klausimas dar aktualesnis politiniu, ekonominiu ir gynybos požiūriu. EESRK ragina Tarybą rimtai dirbti ES gynybos skydo srityje.

1.3

Saugumo ir gynybos politika turėtų padidinti ES ir valstybių narių pasitikėjimą savimi. Ji turėtų įkvėpti plačiosios visuomenės, tinkamai aprūpintų kareivių, verslo atstovų ir šio sektoriaus darbo jėgos pasitikėjimą. ES piliečiai turi teisę būti tinkamai apsaugoti. Vis labiau reikalinga tinkama greitai nepasenstanti Europos ginkluotė. Šiuo tikslu valstybių narių pavieniui vykdomos praktikos visiškai nepakanka, be to, tai – mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas.

1.4

EESRK pabrėžia, kad, atsižvelgiant į JAV ir kitų (besiformuojančios rinkos ekonomikos) šalių politiką ir dabartinę praktiką bei į išskirtinę vyriausybės atsakomybę apsaugoti gyventojus ir užtikrinti saugumą, reikia nustatyti Europos strateginius interesus vadovaujantis bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP) (2). Galiausiai užsienio reikalų ir saugumo, gynybos ir pramonės pajėgumų trikampis yra nedalomas ir užtikrina Europos poziciją pasaulyje, jos ekonominius ir politinius interesus bei vertybes (žmogaus teises, demokratiją). Europos išorės veiksmų taryba (EIVT) turėtų dalyvauti tiesiogiai.

1.5

EESRK pabrėžia, kad jei Europa nori išsaugoti tvirtą saugumo ir gynybos pramonę kuriant efektyvumo ir išlaidų veiksmingumo kritinę masę, būtina radikaliai keisti požiūrį ir politiką. Naujas požiūris ir politika turi užtikrinti stabilią ir nuspėjamą ateitį ginkluotosioms pajėgoms, atitinkančioms Europos ekonominę ir technologinę įtaką. Kadangi yra didelių valstybių narių skirtumų, šioje srityje pradinė atsakomybė tenka pagrindinėms valstybėms narėms gamintojoms.

1.6

EESRK nuomone, yra tvirtų argumentų sustiprinti Europos planavimą ir koordinavimą:

1.7

EESRK nuomone, reikalingi ne tik Europos gynybos agentūros veiksmai ir 2007 m. gynybos dokumentų rinkinio (3) įgyvendinimas, bet ir būtina suformuoti tinkamą Europos pramonės politiką, skirtą gynybos sektoriui, kuriam vyriausybės kelia specifinius reikalavimus ir skiria finansavimą. Pagal strategiją „Europa 2020“ ši pramonės politika turi būti pagrįsta bendra nacionaline ir ES kompetencija (Europos gynybos agentūra ir Komisija – visavertės partnerės) ir konsultacijomis su gynybos pramonės atstovais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant socialinius partnerius, bei gerai organizuoto socialinio dialogo būtinumą.

1.8

ES politika ir finansavimas turėtų susieti ES lygmenį ir nacionalines investicijas, kad būtų sumažintas susiskaldymas ir valstybės išlaidų dubliavimas, pagerinta kokybė ir sąveikumas.

1.9

Naujos kartos ginkluotės, kurios taip trūksta, kūrimui itin svarbūs naujausi MTTV. Tokio pobūdžio MTTV negali būti tik pramonės reikalas. Pagrindinė atsakomybė tenka vyriausybėms. Galiausiai šiai pramonei skaudžiai atsiliepia ir esamo biudžeto apkarpymai. Taryba ir suinteresuotieji subjektai turėtų skubiai parengti ir kuo greičiau pradėti įgyvendinti mokslinių tyrimų programas, kurios padėtų Europos pramonei spręsti nepageidaujamos priklausomybės nuo trečiųjų šalių problemą. Būtina „dvejopo naudojimo“ technologija. ES MTTV programa turėtų padėti kurti šias technologijas. Ji turėtų užtikrinti veiksmingą tarpvalstybinį bendradarbiavimą MTTV srityje.

1.10

Reikia kuo geriau planuoti tolesnį Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės stiprinimą. Šiuo tikslu reikalingos pakankamos ES lygmen priemonės (4).

1.11

Reikia geriau koordinuoti Komisijos, Europos gynybos agentūros ir kitų atitinkamų ES suinteresuotųjų subjektų veiklą. Pirmininkas José Manuel Barroso (5), pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani ir Komisijos narys Michel Barnier pačiu laiku atnaujino savo įsipareigojimą ir pačiu laiku įsteigta Gynybos darbo grupė. EESRK taip pat palankiai vertina praėjusį gruodį parengtą į ateitį orientuotą EP rezoliuciją dėl Europos gynybos ir platų nagrinėtinų klausimų spektrą (6).

1.12

Atsižvelgdamas į tuos tikslus ir siekdamas sustiprinti iniciatyvą sudaryti EK gynybos darbo grupę, EESRK ragina Komisiją šiuos klausimus kelti viešai. Komisija taip pat turėtų apsvarstyti galimybę imtis reikiamų priemonių atsižvelgdama į rezultatus, kuriuos lemia valstybių narių pramonės ir technologijų pajėgumų skirtumai ir apskritai investicijų į mokslinius tyrimus ir gynybos sektorių lygio skirtumai.

2.1

Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnyje teigiama, kad bendra saugumo ir gynybos politika yra sudėtinė bendros užsienio ir saugumo politikos dalis. 42 straipsnio 3 dalyje taip pat teigiama, kad valstybės narės, siekdamos įgyvendinti šią politiką, suteikia Sąjungai savo civilinius ir karinius pajėgumus. Nuo 2005 m. Europos gynybos agentūra dirbo, kad sustiprintų gynybos sektoriaus pramoninę ir technologinę bazę ir užtikrintų geresnį kareivių apginklavimą. Tačiau pasiekta pažanga yra labai nedidelė.

2.2

Šiuo metu vieni svarbiausių prioritetų yra baigti kurti vidaus rinką ir veiksmingai koordinuoti finansavimą. Strategijoje „Europa 2020“ abu šie tikslai tvirtai remiami. Toks žingsnis į priekį taip pat turėtų įkvėpti siekti pažangos Europos gynybos srityje.

2.3

Tačiau gynybos sektoriuje panašios permainos nevyksta. 1998 m. Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės kariniu paktu buvo siekiama pradėti taikyti naują požiūrį ir viską pradėti iš naujo. Ta pačia glaudesnio bendradarbiavimo dvasia 2003 m. įsteigta Europos aeronautikos gynybos ir kosmoso kompanija (EADS). Tačiau vėliau nevyko tolesnis konsolidavimo procesas. Svarbu, kad ketinimų protokolo šalys (didžiausių gamybos pajėgumų šalių grupė t. y. Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Italija, Ispanija ir Švedija) priešingai ankstesniems ketinimams dar nepateikė jokio perspektyvaus pasiūlymo dėl racionalizavimo arba konsolidavimo.

2.4

Dėl stagnacijos taikomi nacionaliniai metodai ir daugiausiai dėmesio skiriama nacionalinei gamybai. Vyksta tam tikra renacionalizacija. Visos Europoje įsikūrusios pramonės įmonės didžiausią dėmesį skiria eksporto rinkoms. Nei vyriausybės, nei pramonės partneriai neturi bendros strateginės koncepcijos.

2.5

Tuo tarpu potencialioms rinkoms vis didesnį poveikį darys nauji iššūkiai. Didelis iššūkis yra ginkluotės kūrimas besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse. Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija (BRIC) ir keletas mažesnių šalių jau eina šiuo keliu. Numatoma, kad Kinijos gynybai skirtas biudžetas nuo dabartinių 120 mlrd. eurų iki 2015 m. išaugs iki 250 mlrd. eurų. Rusija pranešė, kad iki 2015 m. gerokai padidins gynybai skirtą biudžetą. JAV išlaidos gynybai yra daugiau nei dvigubai didesnės už visą Europos biudžetą: 450 mlrd. eurų palyginti su 204 mlrd. eurų biudžetu 2007 m. Tuo tarpu Europos biudžetas vis mažėja. Bendras Europos MTTV biudžetas sudaro daugių daugiausiai 20 proc. Amerikos gynybos biudžeto. 50 proc. Europos gynybos biudžeto atitenka darbo jėgai palyginti su 25 proc. JAV. Europa turi daugiau ginkluotųjų pajėgų, tačiau jų ginkluotė daug prastesnė. Pasaulinės sąlygos niekada nebus tokios, kokios buvo. Laikas ne mūsų pusėje.

2.6

Per pastaruosius dešimtmečius daugelyje tyrimų raginta prisitaikyti gynybos pramonę prie pasaulinės rinkos. Visuose atkreiptas dėmesys į vis dar esamus trūkumus, nes gynybos rinkos yra labai netobulos ir dauguma šalių remia savo pačių pramonę. Pastangomis tobulinti rinkas, pavyzdžiui, 2007 m. ES gynybos dokumentų paketu, siekiama pašalinti kai kuriuos rinkos trūkumus ir spręsti skirtingos nacionalinės praktikos problemą.

2.7

Spręstini klausimai yra sudėtingi iš dalies dėl labai ilgo laikotarpio nuo produktų sukūrimo iki jų panaudojimo. Todėl EESRK mano, kad tinkamesnis būdas nagrinėti šios srities klausimus būtų juos vertinti ne vien iš gynybos, iš technologijų, ekonominės ir socialinės, o.

2.8

Svarbus aspektas yra strateginių sąvokų skirtumai šalyse, pasižyminčiose ginkluotės pramone, visų pirma tai pasakytina apie „pagrindinio nacionalinio saugumo intereso“ apibrėžtį, ir skirtingų nacionalinių saugumo ir eksporto rinkų santykis. Kai kurios mažesnės šalys turi pakankamai gerai išvystytą pramonę, o kitos beveik neturi gamybos vietų. Savaime aišku, kad visų šalių požiūriai skiriasi priklausomai nuo jų poreikių ir galimybių. Rezultatas – susiskaldymas ir nenuosekli gynybos pramonės vizija. Įvairios operacijos, pavyzdžiui, Libijoje, akivaizdžiai rodo esamų ginklų sistemų spragas. Reikėtų aiškiai pripažinti ir įvertinti padarinius.

2.9

Šie pokyčiai yra susiję tiek su investicijomis, tiek su užimtumu. Gynybos sektorius yra aukštųjų technologijų sektorius, kuriame tiesiogiai dirba 600 000 kvalifikuotų darbuotojų, o netiesiogiai – dar du milijonai. Susirūpinimą kelia spaudimas dar labiau mažinti biudžetą. Neretai gamybos vietoms būdinga didelė regioninė koncentracija. Jos galėtų tapti kompetencijos centrais, tačiau, deja, dėl finansavimo mažinimo, joms kyla grėsmė. Šioms vietoms daromas neigiamas poveikis, jei reorganizacija ir mažinimas vykdomi neplanuotai ir nestruktūruotai.

2.10

Esamas užimtumas, savaime suprantama, taip pat yra atskiroms vyriausybėms didelį susirūpinimą keliantis klausimas. Tai savo ruožtu gali trukdyti kurti bendrą viziją, kuri reikalinga norint tinkamai šalinti nuosmukį patiriančios gynybos pramonės socialinius padarinius, įskaitant praktinės patirties praradimą ir jo poveikį žmogiškajam kapitalui. Bendra vizija, priešingai, paskatintų nuosekliai kurti darbo vietas ir padėtų išvengti pavojaus, kad mokslininkai ir aukštos kvalifikacijos techniniai ir mokslo darbuotojai išvyks į trečiąsias šalis, Tai prieštarautų strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžtiems ES tikslams.

2.11

ES metodai ir tarpvyriausybinė struktūra gali ir turėtų būti orientuoti į tą pačią perspektyvą. Kol vyraus nacionalinis suverenitetas, bet kokia bendra struktūra duos tik menkus rezultatus ir bus padaryta nedidelė pažanga sprendžiant perteklinio pajėgumo, dubliavimosi ir susiskaidymo problemas. Pastebima akivaizdi prieštara tarp nacionalinio suvereniteto koncepcijos ir finansinių, technologinių, ekonominių bei socialinių poreikių.

2.12

Taigi nerimą kelia tai, kad pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais, t. y. Europos tarpusavio priklausomybės kūrimo, tikslas nebuvo įtrauktas į bendrą strategiją. Nepaisant plačiai paplitusios informacijos apie pasikeitusias tarptautines aplinkybes, aišku, kad išorės spaudimas dar nėra pakankamai stiprus, kad paskatintų bendrus metodus ir sprendimus. Pakankamai stebėtina tai, kad Europos šalys gynybos viešųjų pirkimų srityje vis dar nori likti priklausomos nuo JAV užuot vykdžiusios pirkimus Europoje.

2.13

Jei Europa nori išlaikyti tvirtą saugumo ir gynybos pramonę, galinčią plėtoti ir kurti pažangias sistemas ir taip užtikrinti savo pačios saugumą, reikalingi radikalūs mąstysenos ir politikos pokyčiai. Delsimas paspartintų pajėgumų sumažėjimą iki tokio lygio, kuris neleistų ES svarbiausiose srityse susigrąžinti pirmaujančios pozicijos. Tai būtų dar sunkiau dėl to, kad išlaidų MTTV sumažinimas turės tiesioginės įtakos mokslininkų ir kvalifikuotų darbuotojų kartai. Jei Europa patirs nesėkmę, pramonė gali išnykti, bus prarastos darbo vietos, praktinė patirtis išgaruos ir Europa taps priklausoma nuo kitų malonės. Būtina nedelsiant imtis veiksmų tiems, kuriems rūpi Europa ir Europos saugumas.

3.1

Europos Sąjungos sutartyje teisingai pabrėžiamas neatsiejamas užsienio, saugumo ir gynybos politikos ryšys. Veiksminga užsienio politika turi būti grindžiama įtikinamais gynybos pajėgumais. Tinkami gynybos pajėgumai savo ruožtu turi būti planuojami ir vystomi atsižvelgiant į juntamą grėsmę ir suderintus tikslus itin sudėtingomis ir nestabiliomis tarptautinėmis aplinkybėmis.

3.2

Pagrindinis veiksnys yra ES pozicija ir vaidmuo rytdienos pasaulyje atsižvelgiant į sparčiai kintančias geopolitines realijas, kai atsiranda vis daugiau pasaulio lygmens veikėjų. Atsižvelgdamas į tai, EESRK mano, kad pats laikas Europoje imtis suderintų veiksmų. Ankstesnė ir visai nesena patirtis rodo, kad toliau taikant tradicinius metodus kyla pavojus, kad Europa ir valstybės narės atsidurs nuošalyje.

3.3

EESRK ragina užtikrinti stabilią ir nuspėjamą ateitį Europos ginkluotosioms pajėgoms, atitinkančioms dabartinę Europos ekonominę ir technologinę svarbą. Kadangi nuo sistemų suprojektavimo iki jų realizavimo praeina ilgas laikotarpis, dar svarbiau priimti sprendimus jau šiais metais.

3.4

Socialiniu ir politiniu požiūriu EESRK pabrėžia keturis svarbius aspektus, susijusius su būtinybe užtikrinti veiksmingus Europos gynybos pajėgumus:

3.5

Vyksta diskusijos dėl bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) ateities, nors tai retai aiškiai įvardijama. Daugelis klausimų, pavyzdžiui, kovinių grupių naudojimas, ginčai dėl vienos operacijos vadavietės sukūrimo, ES BSGP misijų finansavimas, paramos šioms misijoms paieška ir raginimai persvarstyti Europos saugumo strategiją, yra susiję su diskusijomis dėl BSGB, tačiau taip neįvardijami. Tai pripažinti būtų žingsnis į priekį. Be to, svarstant šiuos svarbius klausimus reikėtų atsižvelgti ir į priimtų (arba nepriimtų) sprendimų poveikį pramonei. Tai parodytų tvirtą pramonės pajėgumų ir BSGP įgyvendinimo ryšį. Pagrindinė atsakomybė tenka vyriausybėms.

3.6

Transatlantiniai ryšiai ir NATO yra nepaprastai svarbūs. Ilgai amerikiečiai griežtai kritikavo tai, kaip europiečiai vykdo savo gynybos įsipareigojimus aljanse. Iš abiejų Atlanto vandenyno pusių nuolat sklinda raginimai NATO struktūroje sukurti Europos ramstį. Iki šiol viskas vyksta priešingai.

3.7

Šio tikro „Europos ramsčio“ nebuvimas turi gilias politines šaknis. Vis dar trūksta politinės valios Europoje apibrėžti Europos strateginius interesus ar pagrindinius bendrus karinius pajėgumus. JAV ir kitos šalys, priešingai, vartoja strateginės veiklos sąvoką, kuri apima visus mokslinius tyrimus ir pramonės šakas, prisidedančius prie pasaulinio piliečių saugumo, ar jis būtų civilinis, ar karinis.

3.8

Šiomis aplinkybėmis, EESRK mano, kad, sukūrus „Europos ramstį“, pernelyg didelę Europos karinių pajėgų priklausomybę nuo JAV turėtų pakeisti labiau subalansuoti santykiai. Kartu su žūtbūt reikalinga diskusija dėl bendrų Europos strateginių interesų, kuri priklauso išskirtinei vyriausybių atsakomybei, kuo greičiau reikėtų pradėti tikslingą planavimą bendradarbiaujant Europos institucijoms, valstybėms narėms ir gynybos pramonei, taip pat laipsniškai keisti valstybių narių įprotį automatiškai pirkti iš JAV.

3.9

Užtikrinti vienodesnes bendradarbiavimo su JAV pramonės įmonėmis sąlygas būtų naudinga tiek pramoniniu, tiek finansiniu požiūriu.

4.1

Užsienio ir gynybos ir (arba) saugumo politika yra glaudžiai susijusi su gynybos pramone. Nepaisant privatizavimo, vyriausybės atlieka svarbų vaidmenį gynybos pramonėje kaip klientas, reguliuotojas ir eksporto licencijų teikėjas.

4.2

Gynybos pramonės įmonės turi didelę veiksmų laisvę eksporto rinkose. Iš dalies taip yra dėl privatizacijos, iš dalies dėl vyriausybių skatinimo, kadangi ekonomikos krizė kai kuriuos gynybos ministrus pavertė tikrais eksporto propaguotojais. Bet kuriuo atveju krizė verčia gynybos sektorių eksportą laikyti svarbiausiu jų verslo modelio elementu. Apskritai 2011 m. Europos pramonei buvo labai pelningi. Įmonės taip pat gana sėkmingai kuria dvejopo naudojimo produkciją.

4.3

Pasaulio lygmens veikėjai, pavyzdžiui, Kinija, Indija ir Brazilija, turi savų užsienio politikos ambicijų, kurios lemia didesnį biudžetą gynybai. Kol kas Europos įmonėms tai atveria aiškių eksporto galimybių. Kiek ilgai tai truks? Pramonė vis dar laikosi pakankamai gerai, tačiau jos rezultatai daugiausia pagrįsti prieš maždaug 20–25 metus vykdytomis investicijomis. Jei šiuo metu investicijos būtų nutrauktos ar sustabdytos, nepataisomų pasekmių sulauktume jau artimiausioje ateityje.

4.4

Be to, galima pagrįstai tikėtis, kad besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys pradės kurti savo pramonę nepriklausomai nuo Vakarų pramonės ir vėliau, kaip būsimi Europos konkurentai trečiųjų šalių rinkose, vis dažniau blokuos importą iš Vakarų šalių arba kels jam sąlygas.

4.5

Šiuo metu Europoje nepradedama vykdyti naujų svarbių programų ir tai, be abejonės, turės neigiamos įtakos tolesnio eksporto sėkmei. Be to, jau kurį laiką jokiai didelei besiformuojančios rinkos ekonomikos šaliai nereikėjo didelio masto technologijų perdavimo ir gamybos jos teritorijoje vykdymo.

4.6

Panašu, kad vienkartinėmis eksporto sutartimis bus pasinaudota siekiant nukopijuoti Vakarų pramonės technologiją. Blokavus importą, šiai pramonei tinkamas sprendimas būtų kurti gamybos (ir vystymo) infrastruktūrą susijusiose šalyse. Šiuo metu daug spėliojama, kokį poveikį tokia tendencija turės infrastruktūrai ir įsidarbinimo galimybėms Europoje. Gali būti, kad ilgainiui Europos pramonės poziciją susilpnins besiformuojančios rinkos ekonomikos milžinės. Sparčiau diegiamos technologijos ir gamyba taip pat turės poveikio Europos (galimoms) eksporto rinkoms kitose trečiosiose šalyse. Vyks nuožmesnė produktų ir kainų konkurencija.

4.7

Kadangi vystymui ir gamybai, taip pat investicijoms į technologijas ir nuolatinėms naujovėms reikia daug laiko, Europai būtinas tikslingas koordinavimas siekiant užtikrinti modernią ir savarankišką gynybos pramonę. Kol rinkos dydį daugiausia lems nacionalinės sienos, ji beveik savaime bus mažesnė negu kritinė masė, net ir didžiosiose valstybėse narėse. Eksportas į trečiąsias šalis galėtų sušvelninti šią problemą, tačiau ateitis neaiški, o rinkos sąlygos dažnai toli gražu nėra stabilios.

4.8

Nuolat mažėjančios biudžeto lėšos – tai dabartinėmis aplinkybėmis lemia didelius apribojimus – turėtų būti įspėjamasis signalas. Šie apribojimai turi įtakos investavimui ir pirkimui skiriamoms lėšoms, o veiklos ir priežiūros sąnaudos lieka tokios pačios arba padidėja dėl vykdomų karinių operacijų (veiksmai Afganistane, Libijoje, operacijos prieš piratavimą – tik keletas pavyzdžių).

4.9

Dėl to atidedamos arba net nutraukiamos investicijos, kurios yra itin svarbios pramonei, kad pramonė galėtų išlaikyti ir atnaujinti gamybos ir vystymo pajėgumus. Be to, sunkiu laikotarpiu pati pramonė bus mažiau pasirengusi investuoti į tokį išlaikymą ar naują veiklą. Tik dirbant kartu ir nuosekliai gali būti užtikrintos reikiamos investicijos.

4.10

EESRK ragina tinkamai suformuoti gynybos sektoriui pritaikytą Europos pramonės politiką nuo sistemų planavimo iki jų pritaikymo. Tai specifinės pramonės politikos klausimas. Pagal savo pobūdį ji susijusi su viešąja rinka: dėl nepelningų maržų veiklos pradžioje ir vyriausybių keliamų specifinių reikalavimų turi būti finansuojamas ne tik MTTV būtinas pradinis kapitalas. Reikia nustatyti pagrindinius Europos pramonės pajėgumus ir apibrėžti investavimo politiką siekiant paskatinti tvarią Europos gamybą. Nė viena šalis neturi pakankamai išteklių naujos kartos ginkluotei finansuoti, todėl reikia derinti nacionalinius ir Europos tikslus, taip pat nacionalinius ir Europos išteklius – tiek finansinius, tiek pramonės. Valdymas turi būti grindžiamas bendra ES ir nacionaline kompetencija vadovaujantis strategija „Europa 2020“. Be to, tai aiškiai rodo, jog būtinas optimalus koordinavimas tarp Europos institucijų ir pačioje Komisijoje, kuri vis dar neišnaudoja viso savo potencialo. Šiuo požiūriu darbo grupės parama gali būti labai vertinga, kadangi netrukus ji pradės veikti kaip platforma – Komisija, Europos gynybos agentūra, Europos išorės veiksmų taryba – skirta aptarti prioritetus, pajėgumus ir trūkumus.

4.11

Moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla – pagrindinė tema. Gynybos pramonė yra aukštų technologijų, daug žinių reikalaujanti pramoninė veikla, kuri taip pat būtų reikalinga norint sukurti visavertį prototipą. MTTV beveik niekada nėra tik pramonės reikalas. Vystymosi ir sistemos gyvavimo ciklai tiesiog yra per ilgi, o finansinis poveikis per didelis, kad pramonė galėtų prisiimti visą finansinę riziką. Praeitis rodo, kad visas sėkmingas programas bendrai vykdė vyriausybės ir pramonė.

4.12

Pasaulio lygmeniu labai didelė procentinė MTTV gynybos srityje dalis remiama vyriausybių tiesiogiai arba netiesiogiai vykdant pirkimus. Nenuostabu, kad dėl savo produktų pobūdžio gynybos pramonė paprastai vengia prisiimti pernelyg didelę finansinę riziką. Gynybos srities MTTV ypač skaudžiai atsiliepia vyriausybių vykdomas išlaidų mažinimas.

4.13

Taigi būtina ne tik konsoliduoti MTTV sektorių, bet ir užtikrinti jam pakankamą finansavimą bei išteklių sutelkimą, dėl kurių tarpusavyje tariasi valstybės narės, Komisija ir pramonininkai. Gynybos investicijoms reikalingas didelis MTTV ir technologinių projektų finansavimas. Be to, turi būti užtikrinta prieiga prie ypatingos svarbos technologijų. Jei nebebus galimybės naudotis ypatingos svarbos technologijomis dėl trečiųjų šalių nustatytų eksporto apribojimų, iškils didelių sunkumų pasiekti Europos saugumo tikslus.

4.14

Moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai ne gynybos organizacijose tenka vis svarbesnis vaidmuo dėl nepriklausomo mokslo ir technologijų pažangos daugelyje sričių. Dažnai tik paskutiniais vystymo etapais pagal galutinę paskirtį galima spręsti, ar MTTV gali būti priskiriami gynybos, ar civilinei sričiai. Vis didesnę reikšmę įgauna dvejopas MTTV panaudojimas gynybos taikomosiose programose, pavyzdžiui, IT. Todėl labai svarbu, kad Europos gynybos pramoninė ir technologinė bazė (GPTB) skatintų dvejopai panaudoti MTTV panaudojimą, visų pirma todėl, kad tai sudaro sąlygas su gynybos bendruomenėmis nesusijusiam finansavimui.

4.15

Valstybės narės turėtų susitarti dėl viešojo MTTV finansavimo ES lygmeniu. Lėšos gali būti skiriamos pagal būsimą aštuntąją bendrąją programą (BP8) arba iš atskiro fondo, pageidautina skiriamo pažangių mokslinių tyrimų sričių, pavyzdžiui, nanotechnologijų ir dirbtinio intelekto, grupėms. Atsižvelgiant į gynybos pramonės ir viešojo sektoriaus ryšį, reikėtų numatyti specialias procedūras.

4.16

Europos gynybos agentūra ir Komisija turėtų prisiimti pagal Europos bendradarbiavimo sistemą numatytą svarbų vaidmenį ir padėti išvengti kasdieninio politinio kišimosi. Europos gynybos agentūrai turėtų būti suteikta galimybė visiškai atlikti vaidmenį, kaip numatyta Lisabonos sutartyje (7).

4.17

Pramonės ir MTTV gynybos programai (8) itin svarbūs tinkami atnaujintus įgūdžius turintys darbuotojai. Tai dar vienas tvirtas argumentas už tai, kad reikia sukurti tvirtą pagrindą moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai bei pramonei užuot ėmusis padriko restruktūrizavimo. Reikia turėti omenyje, kad gynybos srities darbo jėga yra pamatas, ant kurio bus statoma gynybos pajėgumų ateitis. Konsultacijos ir ryšiai su pramonės įmonėmis, MTTV institutais, aukštojo mokslo atstovais, karinėmis organizacijomis ir suinteresuotomis profesinėmis sąjungomis turi padėti užtikrinti tinkamą vykdomo restruktūrizavimo ir į ateitį orientuotos ginklų gamybos Europoje organizavimą.

4.18

Dėl biudžeto suvaržymų būtina spręsti dubliavimosi ir neveiksmingumo problemą. Kontroliuojamas konsolidavimas nebūtinai tolygus stambių bendrovių kūrimui. Tai reiškia, kad reikia pasiekti pakankamą kritinę masę ir kokybę, atitinkančią tarptautinius standartus, ir taip užtikrinti konkurencingą poziciją vidaus rinkose ir trečiosiose šalyse. Vis svarbiau, kad vyriausybės, susiję ES subjektai ir pramonės įmonės koordinuotų projektų planavimą Europos lygmeniu.

4.19

Skirtingas pramonės įmonių dydis ir gamybos apimtis yra faktas. Valstybių narių pramoninė svarba labai skiriasi. Dalyvaujančių šalių susitarimo dalis turėtų būti skirta užtikrinti, kad ketinimų protokolo (KP) nepasirašiusių šalių (pagrindinių gamintojų) pramonės įmonės bus įtrauktos į svarbius projektus. Šis metodas ne tik yra pageidautinas politiniu požiūriu, bet ir skatina vaisingus didelių ir mažesnių įmonių bei mokslinių tyrimų institutų santykius. MVĮ, kaip tiekėjos, turėtų sėkmingai papildyti pažangios specializacijos grandines.

4.20

Ypatingą dėmesį reikia skirti suvoktam pažeidžiamumui Vidurio Europos šalyse dėl jų nesaugios geografinės padėties. Atsižvelgdamas į būtinybę užtikrinti, kad šių šalių piliečiai jaustųsi deramai apsaugoti, ir norą visapusiškai pritaikyti specialias technines žinias gynybos srityje, EESRK pabrėžia būtinybę vykdomuose ir būsimuose gynybos projektuose tinkamai panaudoti Vidurio Europos šalyse turimas žinias ir kompetenciją.

4.21

Integruota Europos gynybos produktų rinka padėtų sukurti stabilesnę vidaus rinką. Europos rinka ne tik sujungtų esamas nacionalines rinkas, bet ir paskatintų suderinti ar netgi standartizuoti įvairių valstybių narių reikalavimus ir viešųjų pirkimų taisykles. Geresnis suderinimas ar standartizavimas pagerintų finansines ir ekonomines sąlygas ir padidintų Europos įmonių konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

4.22

Europos gynybos rinka įgytų kritinę masę. Atsižvelgdamas į tai, EESRK atkreipia dėmesį į galimus neigiamus padarinius, jeigu valstybės narės ir toliau pirks produktus iš užsienio, ypač iš JAV. Visų pirma tai sumažina Europos rinkos naudą pramonei; kitaip tariant, jei pramonės įmonėms bus uždrausta parduoti trečiųjų šalių rinkose, kur (valstybinė) konkurencija, be abejonės, bus vis aršesnė, išaugs konkrečių gynybos produktų kainos Europos klientams. Antra, Europos valstybės, kurios perka tiesiogiai iš JAV, padengia Amerikos technologines sąnaudas, kurios įskaičiuotos į minėtų produktų kainą.

4.23

Atsižvelgiant į finansines ir tarptautines politines perspektyvas, būtini esminiai debatai Europos lygmeniu ir praktinės išvados. Jei ne visos valstybės narės nori dalyvauti bendroje sistemoje, pirmenybę reikėtų teikti „tvirtesnio bendradarbiavimo“ principui. Didinti integraciją ir laikytis teigiamo požiūrio į Europos produktų pirkimą yra vienintelis būdas sukurti rinkas, dydžiu prilygstančias JAV rinkoms. Yra pagrindo rimtai abejoti, ar be veiksmingos vidaus rinkos Europos pramonė turi vilties konkuruoti pasaulio lygmeniu.

5.1

Ginkluotųjų pajėgų (sausumos, jūros, oro) pramonės struktūra įvairiose šalyse gerokai skiriasi. Daugelyje sričių nė viena valstybė nebegali pati kurti naujos kartos ginkluotės.

5.2

Sausumos sektoriuje tik ribotas skaičius stambią sistemą sudarančių bendrovių gali kurti ir gaminti pagrindinius kovos tankus ir lengvesnes karines transporto priemones. Pagrindiniai Europos gamintojai įsikūrę Prancūzijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Yra daug posistemei priklausančių gamintojų ir trečiojo lygmens tiekėjų, nepakankamai atstovaujančių Vidurio Europai.

5.3

Daugelis šalių vysto savo laivų pramonę ir stato dydžiu ir sudėtingumu labai besiskiriančius laivus. Ketinimų protokolą pasirašiusios šalys ir Nyderlandai yra šios srities lyderiai, įskaitant projektų rengimą ir sudėtingą laivų mokslinių tyrimų įrangą, kuri gerokai skiriasi nuo naudojamos civilinių laivų statybai. Čia taip pat yra daug posistemei priklausančių gamintojų ir trečiojo lygmens tiekėjų.

5.4

Kariniai orlaiviai kuriami ir gaminami tik kelete šalių. Pramonė sutelkta nedideliame skaičiuje dažniausia daugiašalių bendrovių, veikiančių Europos lygmeniu ir už jos ribų. Ši pramonė pirmiausiai sutelkta EADS, BAE-Systems, Dassault ir Saab-Aircraft. Pažangūs aerodinamikos moksliniai tyrimai vykdomi tik nedaugelyje šalių.

5.5

Elektroninės įrangos sektorius, įskaitant vadovavimą, ryšius ir kontrolę, įgauna vis didesnę svarbą gynybai. Pagrindiniai rinkos dalyviai yra Thales, BAE-Systems ir Finmeccanica. Didžiausioms Europos elektronikos pramonės grupėms Philips ir Siemens gynybos sektorius mažiau svarbus. Pastarųjų gamybos apimtis bet kuriuo atveju yra per maža, kad būtų vykdoma ekonomiškai efektyvi masinė specifinių elektroninių komponentų, pavyzdžiui, gynybai skirtų integrinių grandynų, gamyba. Įtraukiant šias stambias pramonines grupes vis dėlto pabrėžiama dvejopo naudojimo šioje srityje svarba.

5.6

Kalbant apie šaudmenis ir sprogmenis, šios srities pramonės įmonių skaičius per pastaruosius dešimtmečius laipsniškai sumažėjo iš dalies dėl aplinkosaugos apribojimų. Dėl visuomenės apsaugos šios pramonės įmonės yra priverstos arba išsikelti į savo ankstesnes gamybos vietas, arba tiesiog užsidaryti.

5.7

Labai svarbu užtikrinti prieigą prie ypatingos svarbos technologijų ir tai turi būti remiama pagal BSGP. Ta pati nuostata taikytina ir kai kurioms medžiagoms, pavyzdžiui, anglies pluoštui ar elektroninių komponentų gamybai naudojamoms medžiagoms.

5.8

2009 m. priimtas 2007 m. gynybos dokumentų rinkinys gali būti labai naudingas. Valstybės narės direktyvas turėjo perkelti per 2011 m. vasarą. Dar per anksti teigiamai ar neigiamai vertinti jų tiesioginį poveikį bendros vidaus rinkos kūrimui. Procesas dar nebaigtas ir gynybos produktų bei tam tikrų sąvokų, pavyzdžiui, „pagrindiniai nacionalinio saugumo interesai“, perdavimo Bendrijos viduje tikslo įgyvendinimas dar turi būti nagrinėjamas.

5.9

SESV 346 straipsnyje numatyta ES viešųjų pirkimų teisės aktams taikoma išimtis siekiant užtikrinti pagrindinių nacionalinio saugumo interesų apsaugą. Tokia plati formuluotė gali trukdyti tinkamai vystytis rinkai, visų pirma pageidaujamose tiekimo grandinėse. EESRK pasisako už konkretesnį 346 straipsnio, kuris suteikia pakankamai galimybių Europos sprendimams ir optimalioms Europos tiekimo grandinėms, didinančioms tiekimo saugumą, skatinančioms valstybių narių specializaciją ir ekonomiškumą, aiškinimą.

5.10

Dėl nacionalinio informacijos saugumo kyla panašių problemų į tas, kurios išvardytos 5.9 punkte, ir šis klausimas taip pat turi būti persvarstytas. Svarbus ir opus klausimas yra ir Europos pramonės įmonių dalyvavimas JAV gynybos projektuose.

5.11

Pajėgumų telkimas ir dalijimasis jais, įskaitant bendras mokymo programas, turėtų sudaryti į ateitį orientuotą programą. Pagrindinė sąlyga – tuščiažodžiavimą pakeisti konkrečiu planavimu ir tiksliniu požiūriu nustatant aiškius etapus. Tačiau, kol nėra susitarimo dėl gynybos doktrinų, bus labai sunku praktiškai įgyvendinti pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais tikslą.

4.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 299/24

—

į diskusijas ir komunikacinę veiklą įtraukti vyrus;

—

naikinti lyčių stereotipus, ypač švietimo ir profesinėje srityje;

—

propaguoti akademines studijas, kurios galėtų paskatinti moteris steigti naujas įmones;

—

užtikrinti, kad finansavimo ir išteklių skyrimo sąlygos būtų sąžiningos ir vienodos visiems ir

—

gerinti savarankiškai dirbančiųjų socialinę apsaugą.

—

2011 m. lapkričio 15 d. per ES Tarybai pirmininkavusios Lenkijos organizuotą renginį įkurtas Europos moterų verslininkių konsultantų tinklas. Šis tinklas S– vienas iš 2011 m. SVA peržiūros metu pasiūlytų veiksmų, jis vykdo ir padeda vykdyti veiksmus, kuriais propaguojamas, remiamas ir skatinamas moterų verslumas.

—

Europos politikos formuotojų tinklas moterų verslumui skatinti (WES).

—

Moterų verslumo portalas (6).

—

užkirsti kelią neteisėtai diskriminacijai ir priekabiavimui dėl lyties,

—

skatinti lygias vyrų ir moterų galimybes.

5.1.3.1

Europos Komisijoje ir kompetentingose valstybių narių ministerijose įsteigti moterų verslininkių skyrius. Pageidautina ne tose ministerijose, kurios atsakingos už lyčių klausimus, kad atsakomybė už ekonominę įmonių veiklą ir lyčių lygybės klausimus būtų aiškiai atskirta. Šiems skyriams reikia suteikti rimtus įgaliojimus nustatant tikslus ir skiriant išteklius. Šiuo metu Įmonių ir pramonės GD tik 1 darbuotojas iš 900 užsiima išimtinai moterų verslumo Europoje klausimais!

5.1.3.2

Europos Komisijoje ir valstybių narių ministerijose, atsakingose už įmonių reikalus, paskirti direktorių (pasiuntinį) arba vyriausiąjį įgaliotinį moterų įmonių klausimams spręsti, bet jo funkcijos būtų tarpžinybinės ir jis būtų atsakingas už informavimą, kokios ekonominės naudos duoda moterų skatinimas pradėti ir plėtoti verslą. Tai būtų laikinos pareigos (4–10 m. laikotarpiui, atsižvelgiant į ekonominę padėtį ir finansavimo struktūrą) su labai aiškiais įgaliojimais, konkrečiais tikslais ir atskaitomybe. Direktoriui (pasiuntiniui) arba vyriausiajam įgaliotiniui moterų įmonių klausimams spręsti taip pat būtų galima patikėti karjeros pramonėje arba akademiniame pasaulyje populiarinimą, kadangi tai padeda plėtoti moterų verslumą tokiose srityse kaip moksliniai tyrimai, mokslas, aukštosios technologijos, tiesioginiai pardavimai ir elektroninių priemonių (IRT) plėtra.

5.1.3.3

Rinkti esminius duomenis, leidžiančius įvertinti ir apskaičiuoti lėšų skyrimą moterims verslininkėms, nes tai pagrindinė priežastis, dėl kurios moterys yra diskriminuojamos verslo aplinkoje, ypač pradiniame verslo etape. Rengti kasmetines politikos ir mokslinių tyrimų apžvalgas apie visų Europos regionų moterų įmones. Valdžios institucijų departamentuose ir žinybose rinkti daugiau pagal lytį suskirstytų duomenų ir juos padaryti prieinamesnius. Labai svarbu, kad Įmonių ir pramonės GD ir už ekonomikos vystymą atsakingos ministerijos visose valstybėse narėse vykdytų lyčių poveikio vertinimą rinkdamos atitinkamus duomenis apie, pavyzdžiui, moterų verslininkių skaičių, moterims priklausančių įmonių skaičių, tokių įmonių darbuotojų skaičių, išteklių skyrimą tokioms įmonėms ir verslininkėms. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokios šalys kaip Australija, Kanada ir JAV rinkdamos ir analizuodamos šiuos duomenis sėkmingai padidino moterų verslumo lygį.

5.1.3.4

Griežčiau vykdyti lyčių lygybę reglamentuojančius teisės aktus. Naujausi duomenys rodo, kad moterų nedarbas Europoje pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius 23 metus. Taip pat rekordiškai aukštas jaunimo, įskaitant daugelį jaunų absolvenčių, nedarbo lygis. Visoje Europoje išlieka vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ir moterims nepakankamai atstovaujama sprendimų priėmimo procese. Labai svarbu, kad ES ir valstybės narės vykdytų joms tenkančias su lyčių lygybę susijusias pareigas informaciją suskirstydamos pagal lytį, ypač duomenų rinkimo ir išteklių skyrimo srityje.

5.2.1.1

Turint omenyje, kad visa su moterų verslumo ir moterims priklausančių įmonių skatinimu susijusi veikla visuomeniniu ir ekonominiu požiūriu yra naudinga visiems, vyrus reikia raginti dalyvauti šioje diskusijoje ir pripažinti moterų, kaip verslininkių, veiklos skatinimo pridėtinę vertę. Atitinkami komunikacijos būdai, tinklai ir mokymai turėtų būti skirti abiems lytims, o socialinė apsauga taip pat turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio į visus visuomenės narius principo.

5.2.1.2

Užtikrinti galimybes visiems užsiimti verslu, pasitelkiant švietimą, padedantį pašalinti su verslininkais susijusius lyčių stereotipus, bei pakoreguoti verslininkams apibūdinti vartojamą kalbos stilių ir terminus Kartu užtikrinti, kad dabartinė parama verslininkams, skirta universitetų ir tęstinio mokymo srityje, būtų patraukli ir naudinga jaunoms moterims, kadangi tai leistų sumažinti skirtumą tarp verslą pradedančių jaunų vyrų ir jaunų moterų skaičiaus.

5.2.1.3

Skatinti tradicines ir netradicines įvairaus amžiaus moterų karjeros galimybes lyties požiūriu neutraliu būdu. Europoje yra daug aukštos kvalifikacijos diplomuotų moterų, kurių daugelis šiuo metu dėl krizės nedirba ir kurios galbūt nepagalvojo, kad nuosavas verslas galėtų būti išeitis.

5.2.1.4

Sukurti specialiai moterims skirtus verslo centrus, kurie užtikrintų pagrindinę verslo informaciją, ryšius, dalijimąsi žiniomis, mokymus ir konsultacijas. Tokių centrų kai kuriose ES šalyse nėra ir, plėtojant verslo asociacijų ir prekybos rūmų veiklą visoje ES jiems dažnai skiriamas nepakankamas finansavimas. Tačiau, kai skiriami konkretūs ištekliai, šie centrai gali būti labai veiksmingi skatinant moterų verslumą. Vokietijoje yra daug geriausios praktikos pavyzdžių.

5.2.1.5

Užtikrinti paramą ir prieigą prie informacijos, lėšų ir išteklių mokslinių tyrimų, mokslo ir technologijų srityse moterims, norinčioms įsteigti savo įmonę arba plėtoti mokslinius tyrimus ar inovacijas.

5.2.1.6

Finansų įstaigos turėtų persvarstyti savo poziciją dėl informacijos apie skolinimą atskleidimo atsižvelgiant į lyties aspektą. Yra tyrimų, rodančių, kad moterims skolinama nedaug ir dažnai už gerokai didesnę palūkanų normą negu vyrams (15).

5.2.1.7

Peržiūrėti visiems verslininkams taikomas socialinės apsaugos nuostatas ir ypač praktinius aspektus, susijusius su socialinės apsaugos užtikrinimu moterims verslininkėms nėštumo laikotarpiu, auginant vaikus ir globojant kitus šeimos narius. Komisijos veiksmų plane „Europos verslumo darbotvarkė“ (16) pabrėžiama, kad būtina sukurti geresnes socialinės apsaugos sistemas, bet nėra žingsnių į priekį pateikiant atitinkamus pasiūlymus.

5.2.1.8

ES lygiu sudaryti ir įgyvendinti susitarimą dėl viešosios žiniasklaidos, kad viešosios žiniasklaidos atstovai valstybėse narėse būtų raginami įsipareigoti siekti tikslo skleidžiant su verslumu susijusią informaciją užtikrinti lyčių pusiausvyrą: moteris iš „moteriškų“ rubrikų reikia perkelti į verslo puslapius! Tyrimai rodo, kad žiniasklaidoje pateikiama informacija gali turėti stiprų ir teigiamą poveikį moterų verslininkių įvaizdžiui ir požiūriui į jas. Platesnis sėkmingos moterų verslininkių, kurios gali būti pavyzdžiu, patirties pristatymas žiniasklaidoje turėtų apčiuopiamą poveikį visuomenės požiūriui į moteris verslininkes.

4.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 299/29

1.1

Reikėtų išanalizuoti, įvertinti ir skatinti žemės ūkio sektoriuje ir kaimo vietovėse dirbančių moterų ir (arba) moterų verslininkių potencialą visose be išimties Europos Sąjungos politikos srityse, kadangi tai yra būtina sąlyga siekiant, kad moterys galėtų tapti vystymosi ir inovacijų procesų dalyvėmis ir padėti visame sektoriuje įveikti krizę.

1.2

Vienodas požiūris, lygios galimybės ir priemonės gerinti moterims sąlygas turi būti užtikrinta visuose ES teisės aktuose ir programose, visų pirma veiksmingai įtraukiant lyčių aspektą, supaprastinant procedūras finansavimui gauti ir reguliariai vertinant rezultatus.

1.3

Moterys turi dalyvauti rengiant sektoriaus teritorinius ir regioninius vystymosi planus, t. y joms turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti, reikšti savo poreikius, dalytis patirtimi ir supažindinti su projektais (gebėjimų stiprinimas).

1.4

Universitetai, mokslinių tyrimų centrai turėtų bendradarbiauti su suinteresuotosiomis moterimis, kad galėtų išanalizuoti galimybes ir poreikius, pasiūlyti technologines ir mokymo priemones ir taip paremti moterų vadovaujamų įmonių vystymąsi, pagerinti žemės ūkio sektoriuje dirbančių moterų darbo ir gyvenimo sąlygas.

1.5

IRT (1) atlieka labai svarbų vaidmenį vystant ir gerinant moterų veiklos sąlygas žemės ūkyje, tačiau šios priemonės turi būti veiksmingos, tinkamai taikomos visoje teritorijoje, prieinamos ir įperkamos (plačiajuostis ryšys). Šių technologijų diegimas gali prisidėti prie darbo vietų IRT specialistams kūrimo.

1.6

Moterų tinklai, sukurti naudojant veiksmingas IRT, padeda užmegzti ryšius, didina dalyvavimo galimybes, skatina ES ir šalių kandidačių ir trečiųjų šalių moteris bendrauti ir dalytis gerąją patirtimi, taigi kartu prisideda prie tarptautinio bendradarbiavimo ir prekybos plėtojimo.

1.7

Mokymas turėtų būti susietas su žemės ūkio sektoriaus ir kaimo vietovių moterų poreikiais ir jų potencialu. Pačioms moterims gali būti patikėta skleisti žinias taikant novatoriškus metodus (diskusijų ir savišvietos grupės, laikraščių rubrikų rengimas, paskaitos švietimo įstaigose ir t. t.).

1.8

Kad moterys galėtų burtis į organizacijas ir jose dalyvauti, taigi plėtoti savo potencialą, būtina užtikrinti veiksmingas, prieinamas ir lanksčias paslaugas, kad jos galėtų dalį namų ruošos darbams skiriamo laiko skirti dalyvaujamajai veiklai. Šios paslaugos apima ne tik sveikatos priežiūros, transporto, paskolų, platinimo ir rinkodaros sektorius, vyresnio amžiaus žmonių ir vaikų priežiūrą, bet ir socialinių paslaugų sektorius, kurie užtikrina apsaugą jos neturinčioms moterims. Be to, minėtose srityse taip pat gali būti kuriamos su atitinkamomis paslaugomis susijusios darbo vietos.

1.9

Visos ES valstybės narės turėtų skatinti teisiškai pripažinti sutuoktinių pagalbininkų statusą siekiant, kad jiems būtų užtikrinta socialinė ir sveikatos apsauga. ES lygmeniu reikėtų sukurti bendrą nuosavybę reglamentuojančią sistemą, pavyzdžiui, priimti statutą, skirtą moterims žemės ūkyje ir kaimo vietovėse.

1.10

Moterys galės prisidėti prie žemės ūkio ir aplinkos tvarumo skatinimo, jei jos turės reikiamų žinių ir technologinių priemonių (ekologiškos technologijos, efektyvus išteklių valdymas, ekologiškos energijos gamyba ir pan.). Norinčioms pradėti inovatyvų ir tvarų verslą turėtų būti numatyta skubos tvarka (angl. fast track), kuri užtikrintų paprastesnes sąlygas gauti finansavimą (visų pirma, BŽŪP II ramsčio lėšų).

1.11

Moterys gali atlikti lemiamą vaidmenį atgaivinant amatininkystę, kokybiškų ir ekologiškų tradicinių produktų gamybą, tačiau šiuo tikslu reikėtų skatinti glaudesnius moterų gamintojų ir vartotojų ryšius, jiems skirti daugiau dėmesio ir juos plėtoti (kaip trumpų tiekimo grandinių atveju).

1.12

BŽŪP reformos ir kaimo plėtros politikos priemonės turėtų padėti skatinti moterų darbą ir veiklą – tam visų pirma reikėtų įgyvendinti moterims skirtas temines programas (II ramstis).

1.13

Valstybės narės, regionai, vietos valdžios institucijos ir socialiniai partneriai yra bendrai atsakingi už žemės ūkio ir kaimo vietovėse gyvenančių moterų potencialo stiprinimą – turi užtikrinti, kad būtų vykdomi teisės aktai, ir įdiegti tinkamą teisinę sistemą, kuria garantuotų, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio ir atstovavimo principų (taip pat ir savose institucijose). Teigiami kai kurių valstybių narių pavyzdžiai turėtų skatinti, kad moterims – kaip ragino ir Europos Parlamentas – būtų tinkamai atstovaujama visuose žemės ūkio sektoriaus ir kaimo vietovių politiniuose, ekonominiuose ir socialiniuose organuose.

2.1

Moterų potencialas žemės ūkio ir kaimo vietovėse nepakankamai įvertintas: 2010 m. BŽŪP ataskaitoje (2) vieninteliai duomenys apie moteris pateikiami Eurostato statistikoje, 2010 m. kaimo plėtros ataskaitoje užsimenama tik apie vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumus (76 proc. vyrų ir 62 proc. moterų (3)). Netgi įdomiame 2006 m. vasario 20 d. Tarybos sprendime dėl Bendrijos kaimo plėtros strateginių gairių (4) moterys minimos tik pabrėžiant būtinybę skatinti moterų galimybes įsidarbinti.

2.2

2011 m. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl moterų vaidmens žemės ūkyje ir kaimo vietovėse (5) nurodomi svarbiausi sunkumai, kurių patiria moterys, ir siūloma keletas strateginių būdų, kaip moterims padėti jų socialinio ir ekonominio gyvenimo srityse. Komitetas pritaria EP analizei ir sutinka su pateiktomis išvadomis, taip pat norėtų priminti keletą savo paties nuomonių (6).

2.3

Komitetas vertina Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl bendrųjų struktūrinių fondų nuostatų ir prie jo pridedamus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (7), taip pat komunikatą dėl Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partnerystės (8). Šiuose dokumentuose pateikiama įdomių pastabų, kurios leidžia tikėtis, kad ES institucijos skirs daugiau dėmesio lyčių lygybės klausimams ir Taryba priims atitinkamus sprendimus.

2.4

EESRK labai vertina kaimo moterų organizacijų ir panašių tinklų veiklą daugelyje valstybių narių: vienos šių organizacijų veikia savarankiškai, kitos yra integruotos į ūkininkų asociacijas. Egzistuoja ir kaimo jaunimo organizacijų, kurios yra labai aktyvios lyčių lygybės srityje. Tokiu būdu daug moterų įgyja tam tikrą kvalifikaciją ir motyvuojamos toliau dalyvauti verslo, socialinėje, profesinėje ir politinėje veikloje. Be to, jos daug prisidėjo prie iki šiol pasiektos pažangos, pavyzdžiui, užtikrinant ūkininkų šeimų socialinę apsaugą. Kai kuriose ūkininkų asociacijose – kuriose tradiciškai dominavo vyrai – moterys šiuo metu turi labai daug įtakos (9). Tokiais pavyzdžiais turėtų sekti visos valstybės narės.

2.5

Kaip ir minėtuose dokumentuose, šioje nuomonėje siekiama nustatyti tam tikrus kriterijus ir priemones, kurie galėtų padėti išlaisvinti moterų darbo ir gebėjimo vadovauti įmonėms potencialą, paskatinti naujoves, reikalingas tvariam vystymuisi ir kokybiškoms darbo vietoms kurti. Geriau išanalizavus moterų galimybes, su darbu ir verslu susijusius jų poreikius žemės ūkio ir kaimo vietovėse, būtų galima padidinti ir pagerinti gamybą, kurti gamybos strategijas, įvairinti veiklą ir pasiekti, kad BŽŪP labiau derėtų su kaimo plėtros ir teritorinės sanglaudos politika.

3.1

Dėl viena po kitos sekusių BŽŪP reformų tapo sudėtinga įžvelgti sąvokų „žemės ūkio ekonomika“, „kaimo ekonomika“ ir „žemės valdymas ir naudojimas“ skirtumus. Taigi, dar labiau išsiplėtė tyrimų, susijusių su moterų problemomis, sritys (10), o jiems atlikti reikalingi tikslūs, surūšiuoti ir kokybiniai duomenys, kuriems surinkti reikalingos dar didesnės Eurostato pastangos. 2011 m. EP rezoliucijoje teigiama, kad iš 26,7 mln. „nuolat žemės ūkyje dirbančių“ asmenų, įskaitant visą žemės ūkio ir kaimo vietovėse vykdomą veiklą (kuri dažnai yra ne vienintelė ir nepagrindinė veikla), 42 proc. (t. y. 11,2 mln.) sudaro moterys. Eurostato tyrimuose žemės ūkio darbuotojai skaičiuojami taikant metinio darbo vieneto (MDV) metodiką, todėl ši agentūra nurodo mažesnį skaičių: 2010 m. iš viso žemės ūkyje (žemės ūkio, miškininkystės, medžioklės ir žūklės sektoriuose) dirbo 11,1 mln. vyrų ir moterų, iš jų apie 4,7 mln. moterų (11).

3.2

Ši statistinė metodologija rodo, kad problema yra svarbi ne dėl skaičių, o dėl žemės ūkio ir kaimo vietovių sektoriaus strateginio pobūdžio, nes jis yra susijęs su miestų ir priemiesčių zonomis ir su jų tvariu (aplinkos ir socialiniu) vystymusi. Taigi nuomonėje moterų padėtis žemės ūkyje ir kaimo vietovėse bus vertinama atsižvelgiant į du aspektus: aukštus Europos žemės ūkio gamybos standartus ir moterų potencialą, kuri galima išlaisvinti pasitelkiant ribotus, tačiau veiksmingai ir tikslingai naudojamus išteklius. Be to, nereikia pamiršti, kad vis dar tęsiasi sudėtinga krizė, dėl kurios kyla sunkumų (tačiau taip pat ir atsiranda naujų galimybių) žemės ūkio ir kaimo vietovėse gyvenančios ir dirbančioms moterims.

4.1

Paskutiniai duomenys apie padėtį žemės ūkio ir kaimo vietovėse rodo, kad po to, kai dėl sumažėjusio vartojimo ir eksporto krito gamybos ir užimtumo lygis, sektoriuje vėl pastebimas augimas ir pajamų didėjimas. Vidaus rinkoje pastebimos tendencijos vadovautis kokybės ir tvarumo kriterijais, pavyzdžiui, kai kuriuose regionuose vartotojai vis dažniau teikia pirmenybę vietos („nulinės maisto mylios“ ir trumpos tiekimo grandinės (12)) ir (arba) ekologiškiems gaminiams.

4.2

Kalbant apie užimtumą, reikėtų priminti, kad 2007–2008 m. žemės ūkio sektoriuje buvo panaikinta 900 000 darbo vietų, tuo tarpu 2008–2009 m. prarasta jau tik 200 000 MDV (13). Taigi neigiama užimtumo tendencija galėtų stabilizuotis, kai būtų pasiekta natūralaus darbuotojų mažėjimo riba dėl įmonių veiklos racionalizavimo, kas skatina mažinti nekvalifikuotų ir didinti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų skaičių.

4.3

Nepaisant šių viltį teikiančių ženklų, krizė dar toli gražu neįveikta ir moterų padėtis nepagerėjo: žemės ūkio gamybos sektoriuje tebėra daug neoficialiai ir labai nepalankiomis sąlygomis tiek visą darbo dieną (iš visą darbo dieną dirbančių darbuotojų 26 proc. yra moterys, 52 proc. vyrų), tiek ir ne visą darbo dieną (9,7 proc. vyrų ir 11,8 proc. moterų) dirbančių moterų (14); be to, nereikėtų pamiršti sezoninio darbo (šioje srityje dirbantys darbuotojai sudaro didelę darbuotojų dalį, o nuolatinių darbuotojų yra mažiau), taip pat neoficialaus ir neteisėto darbo – tai vis dar plačiai paplitęs ir problemiškas bei kiekybiškai neįvertintas reiškinys, su kuriuo turi būti kovojama skatinant deklaruoti neteisėtai dirbančius darbuotojus ir kiek įmanoma stabilizuojant dirbančių moterų padėtį.

4.3.1

Didelį susirūpinimą kelia moterų imigrančių padėtis (tiek atvykstančių iš kitų ES valstybių, tiek ir iš trečiųjų šalių), dažnai pažeidžiamos jų pagrindinės teisės, pavyzdžiui, joms vėluojama išmokėti atlyginimą arba jis nepagrįstai ir nepateisinamai sumažinamas. Ši padėtis prasidėjus krizei dar pablogėjo, jos negalima pateisinti tuo, kad mažoms žemės ūkio ir perdirbimo įmonėms sunku gauti paskolas. Daugeliu atvejų darbuotojos buvo priverstos grįžti į savo kilmės šalis negavusios atlygio arba atsidūrė kai kuriose ES valstybėse narėse vis dar nebaudžiamai veikiančių išnaudotojų, nusikaltėlių ar nelegalių prekeivių darbo jėga valioje.

4.3.2

Ūkiai yra plačiai išsibarstę, daugelis jų yra maži, todėl gali būti sunku kontroliuoti juose susiklosčiusias darbo sąlygas. Vis dėlto, atidus valdymas, kurį vykdytų vietos valdžios atstovai bendradarbiaudami su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, galėtų būti pirmas žingsnis kovojant su pažeidimais ir nusikalstamumu bei užtikrinant visų teises ir saugumą.

5.1

Moterys – gamintojos, pagalbininkės, vartotojos, senųjų tradicijų, patirties ir kūrybiškumo puoselėtojos – atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant žemės ūkio produkcijos kokybę. Siekiant pasinaudoti šiuo moterų potencialu, būtini sprendimai vietos lygmeniu.

5.2

Pažangių gamybos technologijų vystymo ir taikymo, mokslinių tyrimų, profesinio orientavimo ir mokymo srityse turi būti plėtojamas mokslinių tyrimų centrų ir universitetų bendradarbiavimas su žemės ūkio ir kaimo vietovių subjektais, o atliekant tyrimus būtina atsižvelgti į moterų poreikius ir analizuoti jų potencialą.

5.3

Dažnai manoma, kad visus kokybės gerinimo ir konkurencingumo skatinimo klausimus galima išspręsti kokiomis nors mokymo priemonėmis. Toks požiūris gali paskatinti ne kokybinį ir tikslinį, o kiekybinį mokymą, kuris dažnai neatitinka nei konkrečių ekonomikos, nei suinteresuotųjų socialinių subjektų poreikių ir nedera su tvaraus vystymosi strategijomis. Žemės ūkio ir kaimo sektoriaus augimui būtinas kvalifikuotų moterų darbuotojų ir įmonių vadovių dalyvavimas, tačiau vien mokymo priemonėmis nebus galima užtikrinti aukštesnės darbo, veiklos ir gyvenimo sąlygų kokybės, jei trūks struktūrų ir paslaugų ir jei nebus kuriamos tvarios ir kokybiškos darbo vietos.

6.1

Visos mokymo priemonės, paslaugos ir racionalizavimo veiksmai turi būti grindžiami žemės ūkio ir kaimo vietovėse gyvenančių ir dirbančių moterų padėties ir moterų žmogiškųjų išteklių analizės rezultatais. Todėl reikia atlikti išsamią padėties, galimybių ir vietos gyventojų lūkesčių analizę aktyviai bendradarbiaujant su suinteresuotomis vietos moterimis. Dalyvavimas – tai procesas, už kurį atsakingos ne tik nacionalinės regionų ir vietos valdžios institucijos, bet ir visuomeninės bei profesinės organizacijos. Bendromis bet kurio regiono galimybėmis bus galima dar daugiau pasinaudoti, jei bus išlaisvintas ten gyvenančių moterų potencialas. Tikslinės ir veiksmingos programos, skirtos skatinti naujoves, moterų verslumą ir užimtumą, gali sudaryti galimybes kurti darbo vietas (visų pirma jaunimui) ir sustabdyti ar net pakeisti gyventojų kaimo vietovėse mažėjimo tendenciją.

6.1.1

Reikėtų skatinti universitetų ir regionų bendradarbiavimą atliekant minėtų galimybių analizę: mokslinių tyrimų centrai turėtų dalyvauti rengiant ir vertinant vystymosi planus. Šiuo tikslu būtina naudoti pažangias bei prieinamas IRT ir užmegzti produktyvius universitetų ir moterų ryšius, kad būtų galima atlikti mokslinius tyrimus ir patikrinti jų rezultatus vietos lygmeniu (15).

6.1.2

Regionų vystymosi planuose turėtų būti numatytos konkrečios moterims darbuotojoms, sutuoktinėms pagalbininkėms ir įmonių vadovėms skirtos mokymo programos, padedančios ugdyti jų gebėjimą prisitaikyti, skatinti naujoves ir perduoti žinias bei patirtį. Mokymo programose dalyvavusios moterys turėtų būti skatinamos perduoti įgytas žinias kitoms moterims įvairiais būdais: formaliais (per kooperatyvus, vietos valdžios institucijų sprendimų priėmimo procesuose dalyvaujančias organizacijas, kaimo plėtros veiklos grupes ir pan.) ir neformaliais (diskusijų ir savišvietos grupių organizavimas, paskaitos švietimo įstaigose, dalyvavimas radijo ir televizijos laidose, straipsniai laikraščiuose, socialinio verslo skatinimas ir t. t.). Šioms iniciatyvoms įgyvendinti moterims reikalingos ne tik lėšos, bet ir laisvas laikas, kurio jos galėtų turėti, jei jų gyvenamoje vietoje būtų užtikrinamos tinkamos sąlygos ir paslaugos (pvz., mokamos atostogos, vaikų priežiūros struktūros, gerai organizuotas ir nemokamas transportas (16), asmenis prižiūrinčių moterų laikinas pavadavimas, vaikų lopšeliai kaimo vietovėse ir t. t.)

6.2

Veiksmingos, sparčios (plačiajuosčio ryšio) ir nebrangios interneto paslaugos yra būtina sąlyga turint omenyje tai, kad kai kuriose ES valstybėse narėse internetinį ryšį turi mažiau nei 60 proc. gyventojų. Platesnis IRT naudojimas gali atverti didesnes galimybes užtikrinti nuotolinį mokymą, palengvina geografiškai nutolusių regionų komunikaciją bei sukuria sąlygas bendrauti su kitų šalių žemės ūkio ir kaimo sektoriuje dirbančiomis moterimis, taigi skatina domėjimąsi užsienio kalbomis ir norą dalintis patirtimi.

6.2.1

Be to, IRT atveria galimybes kurti įmonių vadovių, sutuoktinių pagalbininkių ir moterų darbuotojų tinklus; vykstant migracijai iš ne ES valstybių narių, šios moterys palaiko ryšius ir bendradarbiauja su moterimis iš šalių kandidačių ir trečiųjų šalių. Šie tinklai gali tapti naudinga priemone dalytis patirtimi, stiprinti vystomąjį bendradarbiavimą ir netgi skatinti perkybos integraciją, taip pat padėti spręsti globalines aprūpinimo maistu problemas.

6.3

Vienas prioritetų – tai žemės ūkio sektoriaus ir kaimo vietovių moterų sveikata. Veiksmingų sveikatos priežiūros paslaugų, įskaitant nuotolines medicinines konsultacijas ir diagnostiką, ir kokybiškas paslaugas teikiančių medicinos punktų tikslas – vykdyti sveikatos, saugos ir profesinių susirgimų darbo vietose stebėseną; šioje srityje taip pat gali būti kuriamos darbo vietos specialistams. Sveikatos priežiūros paslaugos (visų pirma reprodukcinės ir ginekologinės sveikatos priežiūra) turėtų būti nemokamos arba kainos turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į moterų pajamas ir šeimos padėtį. Viena didžiausių problemų – didelis skaičius vyresnio amžiaus moterų: dalyje šalių, kuriose pagrindinė veikla yra žemės ūkis, moterų gyvenimo trukmė yra gerokai ilgesnė nei vyrų, todėl vyresnių negu 60-ies metų moterų yra daugiau nei tokio paties amžiaus vyrų (17). Šioms moterims būtina užtikrinti sveikatos, priežiūros ir pagalbos paslaugas dar ir todėl, kad neapsunkintų jaunesnio amžiaus moterų papildomais šeiminiais įsipareigojimais.

6.4

Žemės ūkyje padedančių sutuoktinių sąlygos valstybėse narėse vis dar labai skiriasi. Nors šiame sektoriuje sunkiai dirba daug tokių moterų, oficialiai jos nepripažintos darbuotojomis ir kai kuriose valstybėse narėse vis dar nepriklauso jokiai sveikatos apsaugos ir pensijų sistemai (išskyrus tais atvejais, kai pagal šalies socialinės apsaugos sistemą užtikrinamas visuotinis sveikatos draudimas). Būtina priimti priemones, kurios šioms moterims užtikrintų socialinę apsaugą, pavyzdžiui, steigti specialius pensijų fondus, kuriuos remtų socialiniai partneriai arba vietos ar regiono valdžios institucijos. Būtų naudinga nustatyti bendros nuosavybės taisykles, pavyzdžiui, parengti Europos žemės ūkio ir kaimo sektoriuose dirbančių moterų statutą.

6.5

Racionalus energijos vartojimas ir atliekų šalinimas – tai sritys, kuriose moterys, valdydamos šeimos ūkio biudžetą, gali atlikti svarbų vaidmenį. Atliekų rūšiavimas, tinkama kompostavimo ir perdirbimo (biomasė) infrastruktūra gali būti derinami su energijos taupymo tikslais ir efektyviais ekologiškos žemės ūkio gamybos, kuriai būdingas savarankiškas apsirūpinama energija, ciklais. Turėtų būti sudarytos galimybės gamyboje naudoti ekologiškas technologijas ir efektyviai vartoti išteklius, taip pat taikyti specialias paskatas moterų vadovaujamoms įmonėms ir veiklai.

6.6

Daugelyje šalių moterų grupės įgyvendino įdomias kaimo turizmo kooperatyvų iniciatyvas ir pasiekė puikių vadovavimo rezultatų. Kadangi nuolat auga domėjimasis šios rūšies turizmu, reikėtų sukurti šiai veiklai skirtą tinklą ir skleisti gerąją patirtį.

6.7

Siekiant prisidėti prie tvarus vystymosi ir skatinti moterų veiklą (kuri dažnai vykdoma mažuose ūkiuose), reikėtų užtikrinti kokybišką, veiksmingą ir lanksčią platinimo sistemą, pavyzdžiui, kurti mažai sąnaudų reikalaujančius platinimo kooperatyvus, kurie sudarytų geresnes sąlygas parduoti kokybiškus tradicinius gaminius už prieinamą kainą. Be to, reikėtų paminėti ir tokiems gaminiams populiarinti skirtų renginių naudą.

6.8

Būtina populiarinti amatininkų gaminamus tradicinius produktus, kurių nuolat mažėja. Tikslinės informavimo ir rinkodaros kampanijos gali prisidėti prie veiklos ir darbo vietų kūrimo arba išsaugojimo, sustabdyti masinį gyventojų išvykimą iš kaimo vietovių ir produktų kokybės blogėjimą, kurį skatina masinis importas. Taigi, reikalinga veiksminga paslaugų, technologijų ir tinkamo transporto sąveika, užtikrinanti žemės ūkio ir kaimo vietovių galimybes susisiekti su miestų rinkomis (18).

6.9

Reikėtų palankesnių sąlygų norintiems gauti paskolas žemės ūkio įmonėms ir kooperatyvams kurti, todėl būtina sustiprinti tradicinę veiklą vykdančių bankų (visų pirma žemės ūkio kredito unijų ir vietos taupomųjų bankų) įsipareigojimus, taip pat skatinti moterims skirtas mikrokredito programas.

7.1

Laukiant kol bus priimtas pasiūlymas dėl reglamento dėl bendrųjų struktūrinių fondų nuostatų (19), norėtume priminti, kad EŽŪKPF reglamente pabrėžiama būtinybė fondų lėšomis remti lyčių lygybės iniciatyvas ir numatomas šio tikslo siekiančių organizacijų informavimas ir dalyvavimas (20). Naujasis bendras reglamentas galėtų būti sustiprintas įtraukiant nuostatą dėl finansavimo skyrimo skubos tvarka (fast track) moterų vadovaujamoms novatoriškoms ir tvarioms žemės ūkio ar amatų įmonėms. Tai sustiprintų visuomenės organizacijų, dalyvaujančių minėto reglamento 6 straipsnyje nurodytoje partnerystėje, vaidmenį ir iniciatyvumą.

7.2

Komitetas nerimauja dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl bendrųjų struktūrinių fondų nuostatų (EESRK jau yra parengęs nuomonę dėl šio pasiūlymo (21)) 21 straipsnyje numatytų makroekonominių sąlygų galimo poveikio projektams, kurių tikslas plėtoti moterims skirtas iniciatyvas. EESRK prašo priimti specialias teisines nuostatas, kurios neleistų pakenkti pažeidžiamiausių visuomenės narių, įskaitant moteris, interesams.

7.3

EESRK ragina Komisiją be pirmiau minėtuose pasiūlymuose prisiimtų įsipareigojimų greičiau reaguoti į besikeičiančias moterų sąlygas ir poreikius, visų pirma stengtis, kad programos, skatinančios moterų vaidmenį žemės ūkio ir kaimo vietovėse, nebūtų pernelyg griežtos nei turinio, nei metodologijos požiūriais.

7.4

Aktyvesnis ir kokybiškesnis moterų dalyvavimas žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymosi procesuose turėtų būti numatytas visose Europos mokslinių tyrimų ir vystymosi, mokymo (Europos socialinis fondas ir kt.) ir darbuotojų judumo programose, jos taip pat turėtų dalyvauti įgyvendinant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politiką.

7.5

Vykdant BŽŪP stebėseną, turi būti reguliariai tikrinama, ar laikomasi su II ramsčių susijusių taisyklių siekiant įsitikinti, kad jos veiksmingai padeda užtikrinti lygias galimybes ir tinkamą išteklių naudojimą.

7.6

Kaimo plėtros politikoje turėtų būti numatyti moterų klausimams skirti teminiai paprogramiai, be to reikėtų pasinaudoti patirtimi, įgyta įgyvendinant Leader iniciatyvą ir šią patirtį skleisti.

7.7

Norint plėtoti programas, skirtas išlaisvinti moterų potencialą, svarbus vaidmuo – geografiniu, administraciniu ir sociologiniu požiūriu – skatinant dalyvavimą turi tekti regionui. Socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijoms teks bendra atsakomybė už šių programų rengimą ir įgyvendinimą. Todėl šios organizacijos turės įrodyti sugebančios teisingai ir veiksmingai atstovauti moterų interesams ir jas įtraukti į visų lygmenų organizacijų veiklą bei skirti ypatingą dėmesį jų gebėjimų stiprinimui.

7.7.1

EESRK ragina visas organizacijas, kurioms jis atstovauja, skirti dėmesio moterų, dirbančių ir gyvenančių žemės ūkio ir kaimo vietovėse, klausimams ir informuoti apie jų poreikius ir lūkesčius bei įtraukti jas įvairias horizontalios ir vertikalios partnerystės struktūras.

4.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 299/34

1.1

Pripažindamas bendrą interesą siekti glaudesnių Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos santykių, šioje nuomonėje EESRK, remdamasis 2012 m. kovo mėn. misijos į Moldovą rezultatais, nusprendė pateikti keletą rekomendacijų, kurių tikslas:

1.2

Savo rekomendacijomis Komisijai ir Europos Parlamentui EESRK visų pirma ragina sudaryti tinkamai suderintą laisvos prekybos susitarimą ir užtikrinti, kad visuose jo sudarymo proceso etapuose dalyvautų pilietinės visuomenės organizacijos. Siekiant sudaryti glaudaus bendradarbiavimo ir visapusišką laisvosios prekybos susitarimą, būtina derinti Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) veiksmus. Komitetas siūlo:

1.3

Savo rekomendacijomis Moldovos viešosios valdžios institucijoms Komitetas ragina šios šalies vyriausybę ir parlamentą:

1.4

Savo rekomendacijose Moldovos pilietinės visuomenės organizacijoms Komitetas nurodo, kad norėtų plėtoti EESRK ir Moldovos pilietinės visuomenės ryšius įgyvendinant Rytų partnerystės programą. Komitetas pateikia Moldovos pilietinei visuomenei pasiūlymus, kuriuos jis pristatys Moldovoje vyksiančioje konferencijoje, kurios tikslas konkrečiai įgyvendinti ketvirtosios Rytų partnerystės teminės platformos „Žmonių ryšiai“ projektą. EESRK rekomenduoja socialiniams ir pilietinės visuomenės partneriams ne tik sukurti Moldovos ekonomikos, socialinių reikalų ir aplinkos tarybą, bet ir:

2.1

Esama tam tikrų struktūrų, kurios jau dabar užtikrina Moldovos pilietinės visuomenės dalyvavimą glaudesnių santykių su ES politikos procesuose. 2011 m. sausio mėn. įsteigta 30 narių konsultacinė struktūra – Nacionalinė dalyvaujamoji taryba – kuri bendradarbiauja su šalies vyriausybe, kita konsultacinė taryba veikia Moldovos parlamente. 2010 m. lapkričio mėn. sušaukto ir keletą organizacijų vienijančio Integracijos į Europa nacionaliniame konvento tikslas – teikti pasiūlymus ir skleisti informaciją apie Europos integracijos procesus ir skatinti tiesioginį ir atvirą dialogą su suinteresuotaisiais subjektais. Be to, šalyje veikia keletas pilietinės visuomenės organizacijų sukurtų teminių platformų.

2.2

Moldovos organizacijos dalyvauja įvairiose Rytų partnerystės šalių pilietinės visuomenės forumo grupėse: demokratijos, žmogaus teisių, gero valdymo ir stabilumo; bendrųjų rekomendacijų; aplinkosaugos, energetikos ir klimato kaitos; žmonių ryšių. EESRK norėtų paraginti plėtoti 5-ąją socialinio dialogo darbo grupę, sprendžiančią ir platesnius ekonomikos ir socialinius klausimus (3).

2.3

Socialiniai partneriai atlieka svarbiausią vaidmenį plėtojant glaudesnius ES ir Moldovos santykius. Profesinių sąjungų nepriklausomybė pripažinta konstitucijoje, šis principas įtvirtintas 2000 m. liepos mėnesį priimtame įstatyme, kuriuo užtikrinama laisvė jungtis į profesines sąjungas, kolektyvinių derybų teisė ir šių organizacijų teisė į turtą. Pastaraisiais metais įvyko daug su profesinių sąjungų judėjimu susijusių pokyčių: dvi šalyje veikiančios organizacijos – CSRM ir Solidaritate – susijungė į vieną centralizuotą Moldovos profesinę sąjungą (CNSM), kuri jau dalyvauja tarptautinėje veikloje ir susitikimuose. Šiai organizacijai taip pat galėtų būti suteiktas stebėtojos statusas Europos profesinių sąjungų konfederacijoje.

2.3.1

Didžiausia darbdavių organizacija Moldovoje – tai nepolitinė ir nepriklausoma, 32 narių Nacionalinė Moldovos darbdavių konfederacija, įsteigta 1996 m. Nacionalinė užimtumo agentūra vykdo ES ir Moldovos projektą „Partnerystė mobilumo srityje“ (angl. Mobility Partnership), kurio tikslas užtikrinti sklandžią Moldovos darbo rinkos integraciją. Darbdavių organizacijos dalyvauja šios integracijos procesuose įgyvendindamos su projektu susijusius sprendimus vietos ir regionų lygmeniu.

2.3.2

Taigi, būtų naudinga stiprinti su analogiškomis Europos ar valstybių narių profesinėmis organizacijomis bendradarbiaujančių socialinių partnerių informavimo glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo klausimais grupes.

2.4

Kai kurių gyventojų grupių, ypač gyvenančių kaimo vietovėse, padėtis išlieka sudėtinga. Blogėjančios socialinės padėties padarinius visų pirma jaučia moterys: aukštas nedarbo lygis, kvalifikacijos praradimas, mažėjantis darbo užmokestis, sezoninis darbas ar menkos socialinės paslaugos. Moterys turi tokias pačias teises kaip vyrai, tačiau yra labiau pažeidžiamos darbo rinkoje. Be kita ko, Moldovoje moterys verslininkės sudaro tik 14 proc. visų verslininkų. Kaimo vietovių gyventojų vis dar yra daugiausiai tarp žemiau skurdo ribos gyvenančių asmenų (4), 2009 m. kaimo vietovėse skurdžiai gyvenančių skaičius dar padidėjo. Moldovos vaikai susiduria su įvairiomis skausmingomis problemomis: nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas, vaikų darbas, prekyba vaikais, susirūpinimą kelianti nepilnamečių prostitucija. Labai plinta taip vadinamas socialinių našlaičių reiškinys, t. y. kai dėl skurdo problemų šeimos atiduoda savo vaikus į prieglaudos namus.

2.5

Per keletą pastarųjų metų patobulėjo žiniasklaidos darbas. Moldovos audiovizualinių reikalų koordinavimo taryba, padedama ES ir Europos Tarybos, 2010 m. spalio mėn. pabaigoje patvirtino naują nušvietimo masinėse informavimo priemonėse stebėjimo metodiką. Be to, 2010 m. pradėjo veikti du nauji televizijos kanalai (Jurnal TV ir Publika TV), keturios naujos radijo stotys (Radio Sport, Aquarelle FM, Publika FM, Prime FM). Žurnalistų mokymas Europos tematika turėtų būti vienas prioritetų. Didėjanti žodžio laisvė užtikrins geresnį piliečių ir verslo bendruomenės, visų pirma ūkininkų, informavimą apie uždavinius, susijusius su glaudesnių santykių su ES plėtojimu.

2.6

Nepaisant akivaizdžios pažangos, pilietinei visuomenei vis dar iškyla rimtų organizacinių problemų. Vis dar yra teritorinių skirtumų: nevyriausybinio sektoriaus dalyviai aktyviai veikia didžiuosiuose miestuose (Kišiniove, Belcyje, Kahulyje ir Ungenyje), tačiau visos šalies mastu jų veikla nėra labai aktyvi. Tuo tarpu profesinių sąjungų veiklos teritorinė aprėptis yra platesnė. Dėl Moldovos skilimo padarinių abiejų Dniestro upės teritorijų bendradarbiavimas gana ribotas. Be to, NVO palyginti labai priklauso nuo išorės rėmėjų, kas gali turėti neigiamos įtakos jų nepriklausomumui ir veiklos ilgalaikiškumui. Galiausiai, nepaisant pakankamai aukštos ekspertų tinklų kokybės, juose dirbančių specialistų ratas pernelyg siauras, o pagrindinių NVO sąrašas pastaraisiais metais menkai pasikeitė.

3.1

Rengiamas ES ir Moldovos glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimas apima prekes, paslaugas ir investicijas, tačiau žvelgiant plačiau ir giliau, jo tikslas acquis communautaire perkėlimas ir taikymas prekybos srityje. Šiam tikslui įgyvendinti būtina tinkama pagalba ir didelės reformos. Moldovos ekonomika nepakankamai konkurencinga dėl įvairių priežasčių: silpna transporto (visų pirma kelių) infrastruktūra, maža vidaus rinka, inovacijoms nepalanki aplinka, nuolat besikeičianti politinė padėtis, sudėtingos sąlygos gauti finansavimą ir korupcija. Vis dėlto eksportuojama ne vien tik į posovietines rinkas. Prekybos perorientavimas Europos kryptimi yra pakankamai realus: beveik pusė Moldovos eksporto juda šia kryptimi. Tai lemia dėl mažų kvalifikuoto darbo sąnaudų išaugusi tekstilės pramonės produkcijai tenkanti eksporto dalis (nuo 10 proc.1999 m. ji išaugo iki 22,7 proc. 2008 m.) (5).

3.2

Šiuo metu vykdomas derybų pradžioje pradėtas poveikio tvarumui vertinimas ir iki 2012 m. rugsėjo mėn. turėtų būti parengta informacija apie teigiamą ir neigiamą prekybos atvėrimo poveikį (6). Pagal konsultavimo įgaliojimus (7) su EESRK turės būti konsultuojamasi dėl su šiomis derybomis susijusių uždavinių ir indėlio į viešas konsultacijas. Be to, EESRK skirs ypatingą dėmesį Komisijos derybinės pozicijos dokumentui, kurį ji parengs, kai bus baigtas minėtas poveikio tyrimas, ir atidžiai stebės gretutines priemones.

3.3

Aiškiai apibrėžta su susitarimu susijusi rizika Europos Sąjungai. Ši rizika visų pirma susijusi su sanitarinėmis ir fitosanitarinėmis taisyklėmis ir investicijų garantijomis. Siekiant sukurti verslui palankią aplinką ir pritraukti Europos investicijas, būtina stiprinti kovą su korupcija. Pagal korupcijos suvokimo indeksą 2011 m. Moldova užėmė 112 vietą pasauliniame korupcijos reitinge, jos korupcijos indeksas 2,9 iš 10 (8). Korupcijos problemas sprendžia šios institucijos: Kovos su ekonominiais nusikaltimais ir korupcija centras ir Specialusis prokuratūros kovos su korupcija skyrius. Galiojantys įstatymai yra tinkamai parengti, tačiau antikorupcinė politika vangiai įgyvendinama. Tenka apgailestauti dėl nepakankamo politikos finansavimo, susitaikėliško piliečių požiūrio ir mažo pilietinės visuomenės dalyvavimo sprendžiant korupcijos problemas. Kova su korupcija yra vienas svarbiausių prioritetų tarptautiniams pagalbos teikėjams – Europos Tarybai, ES, SIDA, Pasaulio bankui, JTVP, USAID ir kt. Kai kurios NVO grupės taip pat dalyvauja sprendžiant korupcijos problemą (Korupcijos rizikos analizės ir prevencijos centras, Transparency International Moldovos skyrius, Antikorupcijos aljansas ar Tiriamosios žurnalistikos centras). Politiniu lygmeniu šioje srityje iki šio dar nepasiekta apčiuopiamų rezultatų.

3.4

Glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškas laisvosios prekybos susitarimas paskatins socialinius pokyčius. Šiuo požiūriu EESRK pabrėžia socialinio dialogo svarbą šalies vystymuisi. Komitetas rekomenduoja priimti Europos Tarybos socialinės chartijos protokolą dėl kolektyvinių skundų, stiprinti darbo inspekciją ir steigti darbo teismus. Moldovos valdžios institucijos bendradarbiauja su TDO nelegalaus darbo klausimais siekdamos šalies standartus suderinti su Europos standartais; jos taip pat dalyvauja 2012 m. Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų programoje. Reikėtų taip pat pagerinti į Moldovą grįžtančių migrantų priėmimo sąlygas ir skatinti ginti Moldovos piliečių teises užsienyje. Darbuotojų mokymas ir perkvalifikavimas taip pat yra viena svarbiausių veiklos sričių.

3.5

Žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produktų sektoriui bus skiriamas didelis dėmesys Moldovos derybose dėl susitarimo. Norėdama eksportuoti žemės ūkio produkciją į Europos rinkas ir užtikrinti savo produktų saugumą, Moldova turi siekti pažangos žemės ūkio sektoriuje, visų pirma spręsti kilmės sertifikavimo, sanitarinių ir fitosanitarinių standartų atitikimo, konkurencijos taisyklių laikymosi klausimus. Šalyje jau patvirtinti standartai, tačiau veiksmingas jų taikymas yra ilgas ir brangiai kainuojantis procesas, visų pirma gyvūninės kilmės produktų sektoriuje (2008 m. vienintelis eksportuotinas Moldovos gyvūninės kilmės produktas buvo medus). Derinimas su Europos standartais reikalauja didelių mažų gamintojų sąnaudų, todėl valdžios institucijos turėtų vykdyti institucinių reformų ir pagalbos žemės ūkio maisto produktų ir vyno gamybos sektoriams politiką. Pagal Europos Komisijos priemonę „Pagalba prekybai“ finansuojami projektai yra labai naudingi siekiant suderinimo su Europos standartais.

3.6

Po ilgai trukusio nuosmukio, būdama šalia Europos šalių rinkų, Moldovos pramonė atrodo pardeda naudotis kainų konkurencijos teikiamais privalumais. Tokią tendenciją patvirtina sparčiai besivystantis tekstilės sektorius. Šios lengvosios pramonės įmonės gali būti kuriamos visoje teritorijoje, visų pirma skurdžiuose pietų regionuose. Vokietijos investuotojų pastangomis šalies šiaurinėje dalyje atsigavo automobilių pramonė. Moldovos dalyvavimas Dunojaus regiono strategijoje ir didžiųjų pramonės įmonių modernizavimas (pvz., kairiajame Dniestro krante) yra labai vystymuisi naudingi veiksniai.

3.7

Siekiant, kad susitarimas būtų vertinamas kaip glaudų bendradarbiavimą užtikrinantis ir visapusiškas, laisvos prekybos susitarimas su ES, jis turi būti grindžiamas Moldovos gebėjimu laikytis acquis communautaire principų. Įvykužius tokį reikalavimą bus galima tikėtis atitinkamos finansinės paramos. Vidaus rinkos plėtros patirtis aiškiai įrodė lemiamą struktūrinių fondų vaidmenį siekiant socialinės ir teritorinės sanglaudos. Todėl Komitetas rekomenduoja taikyti vienodo dydžio gretutines priemones siekiant, kad nedidėtų socialinė nelygybė arba teritoriniai skirtumai. Siekiant šio tikslo, susitarimo stebėsenos komitetas atidžiai stebės, kaip įgyvendinama Europos kaimynystės programa žemės ūkiui ir kaimo plėtrai remti (angl. ENPARD).

3.8

Ekologinė Moldovos padėtis kelia didelį susirūpinimą dėl ateities (dirvožemis, vandens ir energijos ištekliai), todėl šis klausimas turi būti įtrauktas į derybas dėl susitarimo. Iš sovietinio laikotarpio šioje srityje paveldėta daug sudėtingų problemų, ypač susijusių su kenksmingų atliekų tvarkymu. Dažnos pastarųjų metų sausros rodo, kad Moldovos ekonomika labai pažeidžiama blogėjančių aplinkos ir klimato sąlygų. Be to, daugiau nei puse gruntinio vandens yra užteršta, nors du trečdaliai geriamojo vandens poreikių patenkinami naudojant požeminio vandens išteklius. Aplinkos politikai skiriama labai mažai lėšų nepaisant prisiimtų tarptautinių, pavyzdžiui, EIB, įsipareigojimų. Labai svarbu tinkamai informuoti visus ūkio subjektus, kurie vis dar nepakankamai suvokia transporto ir statybos sektoriams tenkančių uždavinių svarbą. Moldova, kuri įstojo į Europos energetikos bendriją, yra taip pat labai priklausoma nuo iškastinio kuro importuoto, o jos energijos vartojimo efektyvumas yra labai žemas. EESRK ragina remti aplinkos apsaugos organizacijas, kurios savo veikla skatina taupyti energiją, racionaliai naudoti išteklius ir tvarkyti atliekas.

3.9

Poveikio vertinime ypatingas dėmesys turi būti skiriamas Uždniestrės padėčiai, kad sudarant glaudaus bendradarbiavimo ir visapusišką laisvosios prekybos susitarimą būti teisingai įvertintas galimas susitarimo poveikis sienų saugumui, ekonomikai ir socialinei sričiai. Šis susitarimas galėtų padėti sumažinti vidaus nesutarimus ir užtikrinti teritorinį vientisumą.

4.1

Siekiant užtikrinti didesnes Moldovos pilietinės visuomenės galimybes dalyvauti dialoguose ir konsultacijose, EESRK rekomenduoja sukurti Moldovos ekonomikos, socialinių reikalų ir aplinkos tarybą remiantis kitų regiono šalių patirtimi. Išanalizavus kitų Europos šalių patirtį, bus galima nustatyti Moldovai tinkamiausią būdą sukurti šią struktūrą.

4.2

Ekonomikos, socialinių reikalų ir aplinkos tarybos projektas patenkins pilietinės visuomenės poreikį turėti aiškesnę struktūrą ir sustiprinti savo vaidmenį ir įtaką. Dabartinė ad hoc struktūrų įvairovė suteikia lankstų ir eksperimentuoti leidžiantį pagrindą, tačiau neaišku, ar šios struktūros gali ilgai ir tvirtai gyvuoti. Dėl panašių socialinių partnerių, asociacijų ir NVO pozicijų sunku jas identifikuoti viešuose debatuose.

4.3

Moldovos ekonomikos, socialinių reikalų ir aplinkos taryba būtų naudinga siekiant suderinti visuomenės pozicijas, kadangi atvertų galimybes atsižvelgti į įvairius interesus plėtojant vystymosi modelį. Sutarimu pagrįstas bendras darbas turi vykti trimis tvaraus vystymosi pagrindą sudarančiomis kryptimis. Ši taryba būtų svarbus žingsnis kuriant tvirtą Uždniestrės reintegracijos strategiją.

4.4

Moldovos ekonomikos, socialinių reikalų ir aplinkos taryba padėtų užtikrinti tyrimų nepriklausomumą, kadangi apsaugotų juos nuo įvairių šalių nesutarimų ir finansavimo šaltinių, tačiau sudarytų galimybę išklausyti skirtingas pozicijas. Be to, šioje taryboje būtų galima spręsti diskriminacijos dėl lyties, kilmės ar religijos klausimus.

4.5

Moldovos ekonomikos, socialinių reikalų ir aplinkos taryba padėtų įvertinti, kaip viešojoje politikoje laikomasi acquis communautaire. Šioje institucijoje galėtų veikti prekybos susitarimo stebėsenos komitetas, kuris bendradarbiautų su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu.

4.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 299/39

4.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 299/45

3.2.1

Gamybos piramidės apvertimas pagal tarptautinį kooperacijos metodą, kurio kritinė masė užtikrintų reikiamą mastą ir apimtį. Pradedant nuo individualaus gamintojo ar šeimos reikia skatinti steigti vietos lygmens asociacijas ir kooperatyvus, suteikiančius dinamiškumo kaimo ekonomikai, ir juos integruoti į didesnes struktūras – regioninius tinklus ir konkurencingus klasterius, – kurie priartintų ūkininkus prie didesnę pridėtinę vertę turinčių platinimo kanalų segmentų. Tokia kooperatyvų struktūra suteiks galimybę maksimaliai padidinti pelną ir patenkinti įvairialypę paklausą sutrumpinant platinimo kanalus tarp gamybos ir vartojimo centrų (8). Be to, integracija kooperuojantis (9) užtikrina didesnį atsekamumą viso proceso metu tiek kokybės, tiek kainodaros srityje, tai savo ruožtu padeda optimaliai panaudoti išteklius ir pasiekti didesnį veiksmingumą.

3.2.2

Kooperatyvų socialinė grąža. Kooperatyvų tinklo gautas pelnas dar kartą investuojamas į tinklui priklausančius kooperatyvus ir taip padidinamos jų galimybės sustiprinti savo poziciją rinkoje, atsiranda daugiau įdarbinimo galimybių, gamintojai ir vartotojai gali visapusiškiau ir palankesnėmis sąlygomis naudotis pagrindiniais ištekliais ir sudaromos palankios sąlygos sinergijai plėtojant naujus prekybinius santykius.

3.2.3

Paklausos koncentracija  (10). Per vartotojų kooperatyvus ir skatinant vartotojų tinklus, kurie sujungtų piliečių paklausą, norima sudaryti palankias sąlygas gauti produktų, kurie būtų aukštesnės kokybės ir už palankesnę kainą. Vietinė rinka ir internetinė prekyba leidžia užmegzti ir tobulinti tiesioginį ryšį su gamintojais. Šis požiūris atitinka pagrindinių Europos Sąjungos ūkininkų ir žemės ūkio ir maisto pramonės kooperatyvų aiškiai apibrėžtus tikslus: „Siekiama inicijuoti ir remti ūkininkų iniciatyvas, susijusias su tiesioginiu jų gaminių pardavimu galutiniam vartotojui (pavyzdžiui, tiesioginę prekybą ūkyje per žemės ūkio kooperatyvus, tiesioginę prekybą vietinėse rinkose per kolektyvines platformas arba gamintojų kontroliuojamas įmones)“ (11).

3.2.4

Žiedinis rinkos modelis  (12), grindžiamas platinimo kanalų trumpinimu. Norint sumažinti perdėtą subjektų, kurie neprisideda prie žemės ūkio maisto produktų platinimo grandinės vertės, įtaką, reikia skatinti naudoti platinimo kanalus, kiek įmanoma suartinančius gamybos ir vartojimo segmentus, kuriais atitinkamai laikomi pirminiai gamintojai ir galutiniai vartotojai (13). Taip sudaromos sąlygos formuotis „rinkos kilpoms“, leidžiančioms priemonių ir sąnaudų požiūriu tinkamai suderinti gyventojų poreikius ir gamybos išteklius išvengiant pertekliaus arba trūkumo, kurie taip pat gali lemti dirbtinį kainų svyravimą. Visa tai leis užtikrinti sąžiningesnį, skaidresnį ir geriau subalansuotą maisto produktų tiekimo grandinės veikimą, padėsiantį užkirsti kelią tokiai nelegaliai piktnaudžiavimo praktikai, kuri kelia pavojų teisėtai konkurencijai.

3.2.5

Naujosios technologijos  (14). Technologinės inovacijos užtikrina aktyvesnę kooperaciją rinkoje, ar kalbėtume apie novatorišką žemės ūkio maisto produktų gamybos metodų vystymą, ar apie logistikos struktūras, būtinas norint optimizuoti komunikacijos procesų veiksmingumą diegiant pažangius gamybos, platinimo ir vartojimo tinklus (organizacijas, pasižyminčias aukšto lygio saviorganizacija ir galinčias didinti savo lankstumą bei gebančias išmokti veikti taip, kad pasiektų užsibrėžtų tikslų). Jų įtakingumas, sąveikumas ir tarpusavio jungtys skaitmeninėje aplinkoje leis atsisakyti nereikalingų tarpininkų. Todėl naujosios technologijos turės tapti priemonėmis didinančiomis kolektyvinį veiksmingumą, diegiant naujoves maisto tiekimo grandinėse ir novatoriškais būdais keičiant jų perdirbimo vertę.

3.3.1

Priemonių priėmimas vykdant ES politiką įvairiose srityse. Teisinės sistemos reforma ir derama paskatų politika yra būtinos siekiant skatinti kooperatyvų steigimo paramos priemones, tokias kaip plėtros agentūros, finansiniai kreditai ir pan., Taip pat reikia skatinti kooperatyvų integracijos ir internacionalizacijos, socialinės sanglaudos ir inovacijų priemones bei priemones, stiprinančias viešųjų institucijų ir MVĮ, kooperatyvų, vartotojų asociacijų ar kitų organizacijų partnerystes.

3.3.2

Kooperaciniai viešieji pirkimai  (15). Pastaraisiais metais ekologiškų viešųjų pirkimų srityje pasiekta pažanga ir taip pat visai neseniai priimti etiniai kriterijai, taikomi valstybinių institucijų vykdomose viešojo pirkimo procedūrose, turėjo reikšmingą poveikį tvarumo ir kooperacinės veiklos socialinei ir ekonominei pažangai. Viešieji pirkimai yra sektinas pavyzdys, o tai, kad juos vykdant perkamas didelis kiekis, be abejonės, gali būti nepakeičiama užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo priemone. Rinkos srautų tarp viešojo administravimo institucijų ir kooperatyvų tinklų skatinimas gali būti lemiamas veiksnys naujam tvarios gamybos ir vartojimo modeliui.

3.3.3

Kokybės ženklai  (16). Kokybės ženklai yra netiesioginės parduodamų produktų reklamos priemonės, patvirtinančios jų kilmę, savybes ir ypatumus, šiuo atveju kooperatyvų produkcijos socialinio aspekto pridėtinę vertę („kooperatyvo ženklas“). Šis „prekės ženklas“ didina produktų reputaciją ir leidžia ūkininkų susivienijimams gamybos pastangas nukreipti į rinką.

3.3.4

Skaidrumas ir vartotojų informavimas  (17). Skaidrumas, ypač kokybės ir atsekamumo požiūriu, kartu su piliečių sąmoningumo didinimu priimant su pirkimu kooperacinėje rinkoje susijusius sprendimus kampanijomis, yra pusiausvyros vertės grandinėje veiksnys. Jis lemia geresnę informacijos ir koordinuotų gamybos ir vartojimo veiksmų simetriją, būtiną tvarumu grindžiamo modelio veiksmingumui užtikrinti, ir tiek laiko, tiek geografiniais požiūriais susieja pasiūlą ir paklausą integruojant atitinkamus rinkodaros procesus. Taip pat prioritetas turėtų būti teikiamas vartotojų grupių formavimui ir turėtų būti nustatyti kanalai, leidžiantys tinkamai sukoncentruoti galutinę žemės ūkio maisto produktų paklausą.

3.3.5

Ugdymas ir mokymas socialinio verslo ir kooperacinio judėjimo klausimais  (18). Nors akivaizdu, kad tai iniciatyvi priemonė, kurios poveikis pasireikš ne iš karto, tačiau ji atlieka lemiamą vaidmenį įtvirtinant rinkoje vykstančias gamybos permainas. Susipažinimas su kooperacijos principais ir jų įsisavinimas mokykloje ne tik anksti suformuoja palankų požiūrį į kooperacijos modelį ir į patį kooperavimąsi kaip pasitikėjimo šaltinį, bet ir padeda paskleisti tokią praktiką tarp tėvų juos skatinant pasirinkti su siūlomais veiksmais derančius vartojimo modelius. Šiuo atveju ypač svarbu skatinti jaunuolių verslumą sudarant sąlygas ir raginant steigti ir vystyti kooperatyvus, ar jie veiktų gamybos, platinimo ar vartojimo etapuose. Tam, žinoma, padėtų žinios apie gerąją kooperavimosi praktiką, keitimasis ja ir jos sklaida.

3.3.6

Diferencijuotas apmokestinimas  (19). Svarbu, kad teisingesnis apmokestinimas skatintų vartoti taip, kad ištekliai būtų naudojami veiksmingai (20), labiau atsižvelgiant į kiekvieno produkto turinį socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriais ir pridėtinę socialinę vertę, sudarančią kooperavimosi modelio pagrindą. Kokia bebūtų fiskalinė sistema, mokestinės paskatos ir kompensacijos yra vienos iš tiesioginiausių priemonių ir suteikia didžiausias galimybes pasiekti užsibrėžtų tikslų. Kaip parodė įvairių valstybių narių patirtis, diferencijuoto apmokestinimo taikymas skatina finansinį savarankiškumą ir nepriklausomumą, tačiau kaip ir kai kurių anksčiau pasiūlytų iniciatyvų atvejais, būtina atlikti išankstinį poveikio vertinimą.

3.3.7

Technologijų naudojimas. Technologijų pažanga ir visuotinė prieiga prie jų yra geriausia užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo priemonė. Šiuo atveju reikia paminėti tokias iniciatyvas kaip žemės ūkio maisto produktų srityje vykdomi moksliniai tyrimai ir inovacijos, naujų platinimo erdvių ir kanalų kūrimas ir, galiausiai, aukštos kokybės sertifikavimas skiriant papildomus taškus už maistinę vertę, tiekimo garantijas ir kitą naudingumą visuomenei ir atimant taškus už neigiamus socialinius, aplinkosauginius ir kitus išorinius veiksnius, kad būtų atsižvelgta į tokius kriterijus kaip sveikata ir maisto sauga, ekologinis ar socialinis pėdsakas, patrauklumas vartotojams dėl jų kainos ir atitinkamos gamybos ir platinimo sąnaudos. Norint šią sertifikavimo priemonę įdiegti, būtina naudoti tokius elementus kaip išmanieji telefonai, speciali taikomoji programinė įranga ir socialiniai tinklai.

3.4.1

Ekonomikos sritis: ūkininkų produktams sudaromos stabilios ir užtikrintos galimybės patekti į rinkas, tolygus finansavimas, socialiai atsakingos investicijos, rinkos stimuliavimas, konkurencijos užtikrinimas, vartotojų teisių ir interesų apsauga ir kt.

3.4.2

Socialinė sritis: žemėtvarka, kaimo plėtra ir įtrauktis, kultūros paveldas ir vietos bei regioninis identitetas, apsirūpinimo maistu savarankiškumas ir saugumas, perteklinės produkcijos nebuvimas ir maisto prieinamumas, socialinis produktų atsekamumas, įmonių perkėlimo išvengimas, deramo darbo užmokesčio garantijos ir darbo sąlygų gerinimas, socialinė atsakomybė ir atsakingas vartojimas, piliečių sveikata ir sveikas gyvenimo būdas, tiesioginis piliečių dalyvavimas priimant jiems atstovaujančių institucijų sprendimus ir kt.

3.4.3

Aplinkos apsaugos sritis: energijos taupymas, ekosistemų išsaugojimas, ekologiniai pėdsakai, agroekologija, racionalus ir atsakingas žaliavų ir gamtos išteklių naudojimas, žemės ūkio maisto produktų gyvavimo ciklas, ekologiškų darbo vietų kūrimas siekiant išplėsti rinką ir kt.

4.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 299/49

—

remia nuostatą, kad būtina turėti suvienodintą ES teisinį pagrindą visam aviacijos sektoriui reguliuoti, kad būtų galima išvengti nekontroliuojamo subsidijavimo ir užtikrinti vienodas sąlygas visiems rinkos dalyviams, taip pat ir vietos lygmeniu;

—

sutinka su bendru principu, kad privačios investicijos negali būti laikomos valstybės pagalba, tuo pačiu viešasis subjektas gali veikti kaip privatus investuotojas, jei tokia investicija yra komerciškai pateisinama,

—

rekomenduoja, kad valstybės pagalba oro uosto infrastruktūros investicijoms ir veiklos pradžios pagalba oro linijų bendrovėms būtų teikiama tik griežtai apibrėžtais atvejais ir ribojama nustatant laikotarpį ir intensyvumo kriterijus,

—

pritaria nuostatai, kad būtina viešai skelbti išsamią informaciją apie pagalbą, kurią gali gauti oro uostai ir oro transporto bendrovės, ir sąlygas, pagal kurias galėjo būti skirta pagalba,

—

ragina sektoriuje toliau skatinti socialinį dialogą ir vengti socialinio dempingo,

—

pabrėžia, kad svarbu gaires tinkamai įgyvendinti; lemiamos reikšmės turės taisyklių taikymas praktikoje,

—

ragina formuoti ilgalaikę regioninių oro uostų vystymo politiką,

—

mano, kad aviacijos gairės gali būti sėkmingai vykdomos tik tuo atveju, jei bus sutarta dėl aiškių politinių prioritetų plėtojant regioninius oro uostus.

—

gaires reikėtų supaprastinti ir padaryti skaidresnes,

—

remti valstybės pagalbos taisyklių vykdymo, susijusio su oro linijomis ir oro uostais, stiprinimą,

—

taikyti naują kategoriją taisyklių, leisiančių išvengti toje pačioje veiklos teritorijoje esančių oro uostų konkurencijos iškraipymo,

—

taisykles dėl pagalbos investuotojams reikėtų padaryti aiškesnes ir labiau nuspėjamas (nustatyti aiškias finansinių rodiklių apibrėžtis).

—

neturėtų būti iškraipyta konkurencija,

—

leidus toliau vystyti regioninį oro transportą, vystysis ir patys regionai, jie taps prieinamesni,

—

būtina vengti nuostolingų oro uostų veiklos dubliavimosi,

—

vengtikurti perteklinius pajėgumus ir juos laikyti.

4.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 299/54

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) visų pirma nori pabrėžti, kad iš esmės įmonės yra svarbiausios rinkoje veikiančių subjektų prisitaikymo prie pokyčių strategijų dalyvės, taigi ir svarbiausias restruktūrizacijos proceso veiksnys.

1.2

Komitetas pabrėžia, kad pramonės restruktūrizavimo srityje Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI) atliko ir atlieka labai svarbų vaidmenį inicijuodama konstruktyvų dialogą ir teikdama idėjas ir pasiūlymus Komisijai, Tarybai ir Europos Parlamentui.

1.3

EESRK pažymi, kad apskritai restruktūrizacija yra sudėtingas procesas. Numatyti pokyčius – tai parengti įmones ir darbuotojus laukiantiems naujiems iššūkiams užtikrinant kuo mažesnį socialinį pokyčių poveikį ir kuo didesnes sėkmės galimybes, tarpusavio pasitikėjimą ir aktyviai įtraukiant socialinius partnerius ir organizuotą pilietinę visuomenę.

1.4

ES darbuotojai ir įmonės susiduria su:

1.5

Todėl EESRK palankiai vertina šią žaliąją knygą, kuri paskelbta laiku, tačiau tikisi, kad po svarstymų ir diskusijų bus imamasi konkrečių ir efektyvių veiksmų laikantis kompleksinio požiūrio visais gamybos, vartojimo ir paslaugų lygmenimis. Šiam tikslui pasiekti būtina įvairių gamybos ir platinimo grandinės lygmenų sąveika ir keitimasis informacija, taip pat dalijimasis gerąja patirtimi šioje srityje ir gairių įgyvendinimo konkrečių terminų grafikas, standartai ir bendras pagrindas, grindžiami Europos normomis ir bendromis bei visų pripažįstamomis vertybėmis.

1.6

EESRK mano, kad pokyčių numatymo ir restruktūrizacijos procesų metu labai svarbu sustiprinti socialinių partnerių, organizuotos pilietinės visuomenės ir vartotojų vaidmenį Europos Sąjungos, valstybių narių, regionų, vietos ir įmonių lygmeniu ir užtikrinti atsakingų vietos pareigūnų ir žinių bei kompetencijos tinklų dalyvavimą.

1.7

EESRK manymu, socialinis dialogas, derybos ir dalyvavimas yra ne tik esminės Europos socialinio modelio vertybės, bet ir priemonės, kuriomis sėkmingai remiama ir skatinama socialinė sanglauda, kokybiškas užimtumas, darbo vietų kūrimas, skatinamos inovacijos ir didinamas įvairių Europos šalių ekonomikos konkurencingumas.

1.8

EESRK mano, kad vykdant ES struktūrinę ir sanglaudos, taip pat inovacijų ir mokslinių tyrimų politiką turėtų būti siekiama veiksmingai remti restruktūrizacijos numatymo ir vykdymo mechanizmus, kad jie taptų ir darbuotojams, ir įmonėms naudingomis sistemomis.

1.9

EESRK mano, kad norint užtikrinti gerus Europos struktūrinės politikos rezultatus labai svarbu į struktūrinių fondų stebėsenos organų veiklą aktyviau įtraukti socialinius ir ekonominius partnerius.

1.10

EESRK rekomenduoja struktūrinės politikos priemones glaudžiai susieti ir koordinuoti su paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms priemonėmis, o investicijas ir pramonės politiką naudoti perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos paremti.

1.11

EESRK mano, kad ES švietimo, profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programos turėtų būti laikomos labai svarbiomis priemonėmis, valdžios institucijoms ir įmonėms sudarančiomis galimybę veiksmingai numatyti pokyčius kartu dedant nuolatines pastangas ekonominės veiklos vykdytojams, visų prima MVĮ, ir darbuotojams.

1.12

EESRK rekomenduoja Europos lygmeniu geriau koordinuoti Komisijos politiką ir tarnybas, agentūras ir daugybę observatorijų, kad restruktūrizuojamoms įmonėms priimant sprendimus būtų teikiama konkreti ir nuosekli parama. Ypač MVĮ ir labai mažoms įmonėms, kurios numatydamos restruktūrizaciją susiduria su akivaizdžiais sunkumais, turėtų būti sudaryta galimybė pasinaudoti tinkamais paramos ir konsultavimo mechanizmais.

1.13

EESRK pabrėžia, kad užimtumui įmonėse, patiriančiose su globalizacija susijusių problemų, remti skirtos valstybės paramos skyrimo sąlygos turi užtikrinti laisvą ir sąžiningą konkurenciją.

1.14

Galiausiai EESRK prašo stiprinti Europos politiką, kuria remiamas dalyvaujamosios prognozavimo veiklos teritoriniu ir sektorių lygmeniu plėtojimas siekiant nustatyti bendrą ir visiems priimtiną viziją, visų pirma deramai įvertinant vietos veiksnius, kad sklandžiai veikiančiose ir konkurencingose įmonėse būtų sukurta daugiau ir geresnių darbo vietų.

1.15

EESRK mano, kad, atsižvelgiant į Europoje vykstančius demografinius pokyčius, ypač svarbu vykdyti aktyvią su senėjimu ir taip vadinama „senjorų ekonomika“ susijusią politiką ir prie šių naujų galimybių pritaikyti gamybą ir paslaugas.

2.1

Ekonomikai atkurti ir didžiausiam per pastaruosius dešimtmečius Europą ištikusiam ekonomikos nuosmukiui įveikti prireiks laiko. Ši krizė daro didelį spaudimą valstybių narių viešiesiems finansams ir vyriausybėms ir lemia krizę, racionalizaciją, restruktūrizaciją ir įmonių uždarymą realiojoje ekonomikoje, visa tai turi dramatiškų pasekmių užimtumui.

2.2

Restruktūrizacija įgyvendinama vykdant sudėtingus, daugelį dimensijų apimančius procesus ir verčia keisti įmonių strategijas jų organizavimo, formos, dydžio ir veiklos požiūriu.

2.2.1

Atsižvelgiant į padėtį pasaulinėse rinkose ir sektoriuose, kuriose veikia įmonės, būtina nustatyti įvairius ekonominius ir veiklos tikslus – visų pirma sektorių lygmeniu.

2.3

Praktiškai šis procesas turi būti vykdomas - deramai atsižvelgiant į vartotojų interesus ir elgesį - numatant užimtumo galimybes sparčiai besivystančiuose sektoriuose ypatingą dėmesį skiriant MVĮ, kurios patiria sunkiausias dabartinės krizės pasekmes.

2.4

Numatyti pokyčius reiškia ne tik parengti įmones ir darbuotojus prisitaikyti prie ateities pokyčių, bet ir numatyti restruktūrizaciją, būtiną tokiems iššūkiams įveikti, kartu užtikrinant kuo mažesnį socialinį permainų poveikį, garantuojant stabilumą, mažinant sąnaudas, reikia pasirūpinti ir aplinkos apsauga ir tvariu vystymusi: Europos technologijų platformos ir jų atliekami tyrimai tiek darbuotojams, tiek įmonėms gali atverti konkrečių perspektyvų.

2.5

Pastaruosius du dešimtmečius pastebimi spartesni rinkose užimamų pozicijų pokyčiai, įmonių perkėlimas, jų pertvarkymas ir (arba) gamybos padalinių uždarymas, taip pat susijungimas, įsigijimas ir (arba) užsakomoji veikla. Tačiau pastaruosius ketverius metus, atsižvelgiant į pokyčių spartą ir į skubų restruktūrizavimo poreikį, iškilusį įsigalėjus ekonomikos, finansų bei rinkų krizei, Europai tampa vis svarbiau stiprinti gebėjimus numatyti šiuos procesus. Tokie reiškiniai kaip smarkiai išaugusi prekyba internetu ir tarptautinė prekyba taip pat daro įtaką įvairių šalių rinkoms.

2.6

Ekonomikos ir finansų krizė ne tik paspartino restruktūrizacijos procesus įvairiais lygmenimis, bet ir privertė taikyti griežto taupymo ir viešųjų išlaidų mažinimo priemones. Dėl to viešajame sektoriuje prarasta daug darbo vietų ir daugelyje šalių pakenkta įvairioms darbuotojų, vietos bendruomenių ir įmonių apsaugos sistemoms.

2.7

Restruktūrizacijos srityje Komisijos tikslas - padėti stiprinti ir skleisti numatymo ir inovacijų diegimo kultūrą sprendžiant restruktūrizavimo būdo klausimą: Sąjunga ir valstybės narės yra bendrai atsakingos už tai, „kad būtų pasiekti Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatyti tikslai“ (SESV 145 straipsnis).

2.8

Jau 2005 m. savo komunikate dėl restruktūrizacijos ir užimtumo Komisija pripažino, kad esama su restruktūrizavimo socialinėmis sąnaudomis susijusių problemų, su kuriomis susiduria ne tik darbuotojai, kurie yra vis mažiau užtikrinti dėl darbo sąlygų, bet ir įvairūs ekonomikos sektoriai.

2.9

Nors restruktūrizacija visų pirma reglamentuojama nacionaliniu ir regionų lygmeniu, Sąjunga turi didelius įgaliojimus valdant, kontroliuojant ir spartinant restruktūrizaciją, kadangi ji privalo užtikrinti tinkamą ES reglamentavimo sistemos veikimą tiek informavimo ir konsultavimosi, tiek darbuotojų apsaugos požiūriu (1) ir atlikti aktyvų vaidmenį, visų pirma susijusį su strategija „Europa 2020“ ir Sutartyje numatytais įsipareigojimais.

2.10

ES, norėdama sėkmingai įveikti finansų ir ekonomikos krizės, globalizacijos, klimato kaitos, demografinių tendencijų, didėjančios nelygybės, kurią lemia griežtų taupymo programų socialinės sąnaudos, keliamus iššūkius, turi plėtoti ir stiprinti iniciatyvias restruktūrizacijos numatymo ir valdymo strategijas, grindžiamas bendromis vertybėmis ir praktika, atitinkančiomis svarbiausius Sutartyje numatytus socialinius ir ekonominius tikslus.

2.11

Pagal strategijos „Europa 2020“ integruotas gaires, kurias Taryba priėmė 2010 m. balandžio 22 d., Sąjunga ir valstybės narės turi vykdyti reformas, kurios padėtų siekti pažangaus žiniomis ir inovacijomis grindžiamo augimo, ir deramą dėmesį skirti vartotojų poreikiams ir elgsenai siekiant:

2.12

Parama įmonių ir sektorių restruktūrizacijai neatsiejama nuo išankstinio perspėjimo sistemos (žr. Europos restruktūrizacijos stebėjimo centras (ERM)) įdiegimo įmonėse, tai yra išankstinė veiksmingo ir visiems susijusiesiems subjektams priimtino restruktūrizacijos proceso planavimo sąlyga, siekiant ne tik suteikti darbuotojams tinkamą profesinį perkvalifikavimą, bet ir plėtoti sektorių ir tarpsektorinius tinklus, kurie leistų kompleksiškai valdyti permainas pasinaudojant profesinėmis gairėmis, užtikrinančiomis aukštą užimtumo lygį.

2.13

2012 m. balandžio 18 d. Strasbūre Komisija pristatė naują užimtumo teisės aktų rinkinį - dėl šio rinkinio EESRK turės pateikti nuomonę, - kuriame valstybės narės raginamos stiprinti nacionalinę užimtumo politiką ir išreiškiamas noras stiprinti užimtumo politikos koordinavimą ir stebėseną.

3.1

Komisija pradėjo viešas konsultacijas dėl įmonių restruktūrizacijos ir pokyčių numatymo siekiant „nustatyti sėkmingą restruktūrizavimo ir prisitaikymo prie pokyčių praktiką“.

3.2

Žaliojoje knygoje pateikta įvairių klausimų dėl krizės suteiktos patirties, ekonomikos ir pramonės prisitaikymo galimybių, įmonių ir darbuotojų gebėjimo prisitaikyti, vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmens, profesinio mokymo svarbos valdant žmogiškuosius išteklius ir plėtojant socialinių ir ekonominių subjektų dialogą.

4.1

Komitetas mano, kad žaliąją knygą reikėtų vertinti kaip 2005 m. Komisijos komunikato dėl restruktūrizacijos ir užimtumo tąsą. Šio komunikato tikslas buvo apibrėžti ES vaidmenį numatant ir valdant restruktūrizaciją siekiant skatinti užimtumą.

4.2

Komitetas mano, kad 2005 m. komunikatas ES lygmeniu paskatino teigiamus pokyčius europinio numatymo ir restruktūrizacijos metodo plėtojimo srityje: surengta daug aukšto lygio teminių konferencijų ir ekspertų seminarų (restruktūrizacijos forumas), ESF iniciatyvų, parengta įvairių lyginamųjų studijų, priemonių rinkinių ir gairių, iš kurių būtina paminėti Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Restruktūrizavimas Europoje 2011 m.“ (angl. Restructuring in Europe 2011).

4.3

EESRK išreiškia susirūpinimą, kad žaliojoje knygoje nepasiūlyta veiksmų, kuriems, atsižvelgiant į dabartinės krizės sunkumą, būtų nustatyti konkretūs ir skubūs terminai, o tik išnagrinėta keletas atvirų klausimų tiksliai nenurodant priemonių įgyvendinimo terminų ir nuostatų. Tačiau kitose priemonėse, ypač užimtumo teisės aktų rinkinyje, kuris pateiktas 2012 m. gegužės mėn. ir dėl kurio EESRK turės pateikti nuomonę, numatytos griežtesnės priemonės.

4.4

Iš esmės įmonės yra svarbiausios rinkoje veikiančių subjektų prisitaikymo prie pokyčių ir pozicijos pasirinkimo strategijų dalyvės, todėl vykstant su tokiomis veiklos strategijomis susijusiems restruktūrizacijos procesams reikia atsižvelgti ir į:

4.5

EESRK jau anksčiau yra nurodęs ir dar kartą pabrėžia, kad siekiant Europos lygmeniu įgyvendinti vystymosi strategiją (2) socialiniai partneriai ir organizuota pilietinė visuomenė turėtų kartu dėti pastangas sukurti „socialiai atsakingą teritoriją“ (TSR), kurioje būtų galima vykdyti įvairias suderintas strategijas, įskaitant:

4.6

EESRK mano, kad vykdant ES struktūrinę ir sanglaudos, taip pat inovacijų ir mokslinių tyrimų politiką turėtų būti siekiama veiksmingai remti restruktūrizacijos numatymo ir vykdymo mechanizmus, kad jie taptų ir darbuotojams, ir įmonėms naudingomis sistemomis. Struktūriniai fondai, visų pirma Europos socialinis fondas, Europos regioninės plėtros fondas ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, gali atlikti svarbų vaidmenį didinant įsidarbinimo galimybes ir mažinant personalo atleidimo iš darbo socialines pasekmes.

4.7

EESRK mano, kad labai svarbu užtikrinti aktyvesnį socialinių ir ekonominių partnerių ir organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimą struktūrinių fondų partnerystės ir stebėsenos organų veikloje, ir pabrėžia, kad tam tikroje teritorijoje veikiančių atitinkamų subjektų specifiniai įgūdžiai yra išankstinė sąlyga Europos struktūrinės politikos sėkmei užtikrinti.

4.8

EESRK mano, kad ypač svarbu restruktūrizacijos politiką susieti su pramonės politika, įgyvendinama, kad Europa pereitų prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, laikantis klimato ir aplinkos apsaugos reikalavimų ir siekiant kurti ir tinkamai finansuoti naujas ekologiškas darbo vietas ir įgūdžius, kaip EESRK jau yra pabrėžęs ankstesnėse savo nuomonėse (4).

4.8.1

Atsižvelgdamas į tai, kad 2012 m. paskelbti Europos vyresnių žmonių aktyvumo metais, EESRK mano, kad taip pat svarbu ugdyti NVO, socialinės ekonomikos ir įmonių tarnybų teikiamų paslaugų profesionalumą siekiant propaguoti sveiką, aktyvų ir orų senėjimą ir kurti tokių vartotojų poreikius atitinkančias prekes ir paslaugas (5).

4.9

EESRK mano, kad ES švietimo, profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programos turėtų būti laikomos labai svarbiomis priemonėmis, sudarančiomis galimybę veiksmingai numatyti pokyčius kartu dedant nuolatines pastangas įmonėms ir darbuotojams: pasak Business Europe, 72 proc. ES įmonių nuolat domisi savo darbuotojų mokymo poreikiais. 32 proc. ES darbuotojų 2010 m. dalyvavo darbdavio finansuojamuose mokymo kursuose.

4.10

Nacionaliniai paskatų paketai ir iki šiol priimti pasiūlymai netapo tinkamu socialiniu krizės sprendimo būdu. Juose nepakankamai atsižvelgta į gyvybiškai svarbų poreikį kurti darbo vietas ir būtinas paklausos skatinimo priemones (pavyzdžiui, geresnį fiskalinių paskatų paketų koordinavimą ir su darbo užmokesčio politika susijusias priemones).

4.10.1

Valstybės pagalba ir struktūrinių fondų finansavimas užimtumui įmonėse, patiriančiose su globalizacija ir kreditų krize susijusių problemų, skatinti turėtų būti skiriami užtikrinant, kad šia pagalba nebus sudaryta kliūčių laisvai konkurencijai. Visų pirma turi būti stengiamasi išsaugoti užimtumo lygį ir būtina laikytis kolektyvinių sutarčių. Pavyzdžiui, reikėtų atsižvelgti į padėtį Nyderlanduose, kur labai sėkmingai plėtojamas savarankiškai dirbančio ir darbuotojų neturinčio asmens modelis. Tokia sistema bedarbiams sudaro galimybę panaudoti savo patirtį ir susikurti darbo vietą.

4.11

EESRK mano, kad būtina Europos lygmeniu geriau koordinuoti politiką ir Komisijos tarnybų veiklą, kad restruktūrizuojamoms įmonėms priimant sprendimus būtų teikiama konkreti ir nuosekli parama:

4.12

EESRK mano, kad labai svarbu stiprinti socialinių dalyvių ir organizuotos pilietinės visuomenės vaidmenį visuose lygmenyse, kadangi socialinis dialogas, derybos ir dalyvavimas yra ne tik esminės Europos socialinio modelio vertybės, kurioms EESRK visada pritarė, bet ir priemonės, padedančios sėkmingai remti ir skatinti socialinę sanglaudą, kokybišką užimtumą, darbo vietų kūrimą, didinti inovacijas ir Europos šalių ekonomikos konkurencingumą.

4.13

Šiuo požiūriu Komitetas pabrėžia Pramonės permainų konsultacinės komisijos (CCMI) vaidmenį: tai ypač tinkama struktūra konstruktyviam dialogui vykdyti, siūlyti idėjoms ir teikti pasiūlymams, kuri remiasi patirtimi, sukaupta nuo pat Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties.

4.14

Kaip rodo daugelis tiek ES, tiek nacionalinio lygmens tyrimų ir gerosios praktikos analizių, socialinių dalyvių tarpusavio pasitikėjimas ir veiksmingas socialinis dialogas yra esminės sąlygos siekiant kuo geriau numatyti ir valdyti pokyčius.

4.15

EESRK visų pirma mano, kad dialogas, konsultacijos ir derybos turėtų būti pagrindu vykdant reformas ir užtikrinant lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą. Būtina, pirma, nustatyti bendras sąlygas, kurios, nepaisant skirtingos valstybių narių padėties, leistų įmonėms greitai ir lanksčiai prisitaikyti prie naujovių, rinkų ir naudotojų ir (arba) vartotojų reikalavimų ir, antra, remti ir skatinti darbuotojų gebėjimą prisitaikyti ir profesinį tobulėjimą.

4.16

Be to, kaip jau EESRK yra pabrėžęs, lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą galima užtikrinti tik tuo atveju, jei darbuotojai bus tinkamai apmokyti, kadangi naujų darbo vietų kūrimas yra glaudžiai susijęs su naujais įgūdžiais. Be to, „EESRK mano, kad priemonės, stiprinančios lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros saugumo aspektą (plačiąja prasme), šiuo metu yra prioritetinės.“ Tikslu turėtų būti stabilus užimtumas.

4.17

EESRK nuomone, svarbu, kad valdžios institucijos, švietimo ir mokymo įstaigos ir įmonės sutelktų pastangas didinti darbo vietų ir mokymo pasiūlą ir šiuo tikslu ugdytų naujus, lanksčius profesinius įgūdžius ir profilius ir remtų mokymąsi visą gyvenimą.

4.18

Šiuo klausimu Komitetas pabrėžia, kad didžiulę svarbą turi mechanizmai, leidžiantys pasinaudoti švietimo ir mokymosi visą gyvenimą galimybėmis, parengti siekiant patenkinti naujų profesinių profilių ir kvalifikacijų poreikį, visų pirma kalbant apie jaunimą, ir atitinkantys Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkėje, dėl kurios EESRK jau pateikė savo nuomonę (6), išdėstytą viziją.

4.19

EESRK pripažįsta, kad svarbu plėtoti tvirtesnį suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą vietos lygmeniu atsižvelgiant į tai, kad ypač šiuo lygmeniu pasitikėjimu grindžiamas aukštos kokybės socialinis dialogas ir pozityvus požiūris į permainas yra lemiami veiksniai siekiant išvengti neigiamų socialinių pasekmių arba jas sumažinti.

4.20

EESRK mano, kad ypatingą dėmesį reikia skirti MVĮ, kurioms viešosios ir privačios organizacijos, pavyzdžiui, darbdavių ir profesinės asociacijos, prekybos, pramonės ir amatų rūmai ir kitos institucijos, turi suteikti galimybę pasinaudoti atitinkamomis priemonėmis, visų pirma vietos ir regionų lygmeniu sudarant palankias sąlygas gauti kreditą ar mokymą, taip pat vykdant veiksmus, kuriais siekiama biurokratinio ir administracinio supaprastinimo.

4.21

Tolesnės konsultacijos ir politikos numatymo ir restruktūrizacijos klausimais nustatymas turėtų būti grindžiami daugiau nei septynerius metus Europos lygmeniu vykusiais išsamiais svarstymais, atliktais tyrimais ir parengtomis ataskaitomis.

4.22

Jei anksčiau dėmesys buvo visų pirma skiriamas informacijos, gerosios praktikos (7) ir pažangios patirties analizei ir mainams, ateityje ES dėmesį turėtų sutelkti į konkrečius veiksmus, t. y. vystymąsi ir augimą, ir skatinti įgyvendinti bendras gaires, diegti standartus ir taikyti bendrą pagrindą, grindžiamus Europos normomis ir bendromis vertybėmis.

4.23

Galiausiai EESRK atkreipia dėmesį į žmogiškojo aspekto svarbą: žmonės - ir šeimos, - tampantys tam tikro sektoriaus arba įmonės restruktūrizacijos aukomis, dažnai išgyvena žmogišką dramą. Į tai ne visada deramai atsižvelgiama. Reikėtų ne tik siekti naujų investicijų ir atgaivinti augimą ir tvarų darbo vietų kūrimą, bet ir numatyti psichologinės ir socialinės pagalbos priemones.

4.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 299/60

—

tam tikros stabilumo obligacijų formos leistų sušvelninti biudžetinės drausmės įsipareigojimus ar netgi visiškai jų atsisakyti, nes euro zonos valstybės narės pasiskirstytų su visa savo valstybės skola arba jos dalimi susijusią kredito riziką. Tai lemtų moralinę riziką, kylančią dėl to, kad kredito riziką, susijusią su atskirų dalyvių biudžetinės drausmės stoka, pasidalytų visi dalyviai;

—

kadangi leidžiant stabilumo obligacijas gali susilpnėti rinkos drausmė, reikėtų esminių euro zonos ekonomikos valdymo sistemos pakeitimų ir tai turėtų poveikį biudžetiniam suverenumui;

—

reikėtų užtikrinti aukštą stabilumo obligacijų kredito kokybę, kad jas pripažintų investuotojai;

—

siekti aukštos kredito kokybės taip pat bus svarbu stengiantis, kad stabilumo obligacijas pripažintų visos euro zonos valstybės narės;

stabilumo obligacijų kredito reitingas visų pirma priklauso nuo dalyvaujančios valstybės narės kredito kokybės ir atitinkamos garantijų sistemos.

3.2.1.1

1-asis metodas. Visiškas nacionalinės emisijos pakeitimas stabilumo obligacijų emisija teikiant bendrąsias ir individualiąsias garantijas

Pagal šį metodą euro zonos valdžios sektoriaus finansavimas būtų visiškai padengtas stabilumo obligacijų emisija kartu nutraukiant nacionalinę emisiją. Svarbiausių euro zonos valstybių narių kredito reitingai tikriausiai vyrautų nustatant stabilumo obligacijų reitingą – tai reikštų, kad galima tikėtis, jog šiandien išleistų stabilumo obligacijų kredito reitingas bus aukštas. Šis metodas būtų veiksmingiausias užtikrinant stabilumo obligacijų emisijos naudą, bet kartu jis būtų susijęs su didžiausia moraline rizika. Jį reikėtų taikyti kartu su labai patikima sistema, skirta biudžetinei drausmei, ekonomikos konkurencingumui ir makroekonominio disbalanso mažinimui užtikrinti nacionaliniu lygmeniu.

3.2.1.2

2-asis metodas. Dalinis nacionalinės emisijos pakeitimas stabilumo obligacijų emisija teikiant bendrąsias ir individualiąsias garantijas

Pagal šį metodą stabilumo obligacijų emisija būtų paremta bendrosiomis ir individualiosiomis garantijomis, tačiau ja būtų pakeista tik ribota nacionalinės emisijos dalis.

Emisijos daliai ne stabilumo obligacijomis toliau būtų taikomos atitinkamos nacionalinės garantijos. Taigi euro zonos valstybių obligacijų rinką sudarytų dvi atskiros dalys: stabilumo obligacijos ir vyriausybių obligacijos. Pagrindinis šio metodo klausimas būtų konkretūs stabilumo obligacijų ir nacionalinės emisijos santykinių proporcijų nustatymo kriterijai.

3.2.1.3

3-iasis metodas. Dalinis nacionalinės emisijos pakeitimas stabilumo obligacijų emisija teikiant individualiąsias, bet ne bendrąsias garantijas

Pagal šį metodą nacionalinė emisija stabilumo obligacijomis ir šiuo atveju būtų pakeista tik iš dalies ir šios obligacijos būtų paremtos proporcinėmis euro zonos valstybių narių garantijomis. Šis metodas skiriasi nuo 2-ojo metodo tuo, kad valstybės narės išsaugotų atsakomybę už atitinkamą savo stabilumo obligacijų emisijos dalį, taip pat už savo nacionalinę emisiją.

4.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 299/72

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) dar kartą pabrėžia, kad ryžtingai remia Europos kosmoso politiką, visų pirma didžiuosius Europos projektus „Galileo“ ir GMES, ir mano, kad tai yra Europos ekonomikos ir mokslo vystymuisi strategiškai svarbūs projektai. Visose šiuo klausimu parengtose nuomonėse (1) EESRK teigė, kad daugiau dėmesio ir išteklių būtina skirti su kosmosu susijusiai veiklai, kadangi tai yra sritis, kurioje Europos Sąjunga turi išsaugoti lyderės poziciją.

1.2

EESRK visiškai nepritaria Komisijos pasiūlymui specialiame fonde sutelkti programai GMES plėtoti ir užbaigti reikalingą finansavimą.

1.3

EESRK pabrėžia, kad būtina užtikrinti programos, kuri pasiekė veiklos etapą, tęstinumą, kitaip ji žlugtų. Pasiūlyti nauji finansavimo, administravimo ir valdymo mechanizmai, kurie skiriasi nuo įprastų ir konsoliduotų ES mechanizmų, yra netinkami, nepagrįsti ir labai rizikingi. Kuriant naujas struktūras ir finansavimo modelius reikia vykdyti sudėtingas ir neaiškios baigties derybų ir tyrimų procedūras, galinčias užtrukti keletą metų, o tai nesuderinama su GMES programos įgyvendinimu ir yra nenaudinga atsižvelgiant į tai, kad Komisija ir visos Europos agentūros turi tokiai programai vykdyti reikalingą kompetenciją ir įgaliojimus.

1.4

EESRK prašo šią programą finansuoti pagal 2014-2020 m. daugiametę finansinę programą, o jos valdymą užtikrinti atsižvelgiant į dabartinius Europos pajėgumus, taip pat vengti išskaidyti administravimo veiklą ir kurti naujas struktūras, nepritaikytas perimti pastarąjį dešimtmetį vykdytos programos administravimą. Toks prašymas jau pateiktas ankstesnėje nuomonėje (2).

1.5

Komunikatas dėl tam tikrų tarpvyriausybinio susitarimo, susijusio su Žemės stebėsenos programos (GMES) veiksmais, įgyvendinimo nuostatų (3), kuris paskelbtas tuo metu, kai ši nuomonė jau buvo svarstoma, nekeičia Komiteto pateiktų išvadų. Priešingai - jas sustiprina, kadangi šio komunikato paskelbimas Komitetui suteikia galimybę dar kartą pabrėžti, kad labai rizikinga taip vėlai pradėti taikyti naują ir neišbandytą finansavimo ir valdymo modelį, kuris neįtrauktas į daugiametę finansavimo programą ir nesusijęs su ES priklausančiomis konsoliduotomis valdymo struktūromis.

1.6

EESRK reiškia didelį susirūpinimą dėl realaus pavojaus, kad įgyvendinant programą GMES gali kilti didelių sunkumų ir gali būti prarasta daugiau nei 3,2 mlrd. EUR šiai programai jau skirtų investicijų. Šiuo metu vykstančiose valstybių narių diskusijose vyrauja nuostata, kad tai ne šiaip pavojus, o veikiau reali tikimybė.

1.7

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad likus mažiau nei metams iki numatytos programos GMES veikimo pradžios (2013 m. numatyta paleisti Sentinel 1, Sentinel 2 ir Sentinel 3 serijų A palydovus) atrodo labai rizikinga ir nepagrįsta keisti sudėtingą šios programos finansavimo ir valdymo sistemą, kokia išdėstyta nagrinėjamame komunikate, visų pirma atsižvelgiant į šios programos strateginę svarbą ES.

1.8

Komunikate nepateiktas įvykdomumo tyrimas, leidžiantis veiksmingumo ir efektyvumo požiūriu įvertinti programos įgyvendinamumą. Be to, aiškiai nepagrįstas poreikis taikyti naują schemą.

1.9

EESRK pabrėžia, kad dvi pavyzdinės Europos kosmoso srities programos „Galileo“ ir GMES vertinamos skirtingai: pirmoji įtraukta į daugiametę finansinę programą, o antroji - ne.

1.10

Kalbant apie šios programos valdymą, stebina tai, kad šioje sudėtingoje sistemoje Europos kosmoso agentūrai (EKA), kuri iki šiol rengė, valdė ir eksploatavo daugumą Europos palydovinių sistemų ir, bendradarbiaudama su Europos Komisija, užtikrino beveik visą finansavimą, patikėtas nereikšmingas vaidmuo. Šios agentūros pakeitimas naujomis arba nedaug patirties palydovinių sistemų ir sukauptų duomenų valdymo srityje turinčiomis struktūromis netinkamai pagrįstas.

1.11

EESRK mano, kad likus mažiau nei metams iki programos GMES finansavimo modelio įsigaliojimo sprendimas iš esmės persvarstyti su programa susijusių įgaliojimų paskirstymą, koks siūlomas komunikate, kelia labai didelį pavojų sistemos veikimo pradžiai.

1.12

EESRK pabrėžia, kad Komisijos pristatytas pasiūlymas dėl valdymo yra neaiškus ir netikslus. Akivaizdūs su siūlomu modeliu susiję sunkumai, o techninis koordinavimas patikėtas struktūroms, nei vykdžiusioms veiklos kosmoso srityje, nei turinčioms bendro darbo su kitomis agentūromis patirties. Beje, daugiau nei 80 proc. programoje GMES numatytos veiklos yra susijusi su kosmosu. EESRK ragina Komisiją persvarstyti pasiūlytą modelį ir išsaugoti vieningą valdymą ir toliau pavedant EKA atsakomybę už techninę programos dalį ir prižiūrint ir kontroliuojant Komisijai, kaip buvo numatyta iš pradžių.

2.1

Nagrinėjamas 2011 m. lapkričio 30 d. komunikate išdėstytas Komisijos sprendimas dėl strateginės Žemės stebėsenos programos (GMES) - kokia iki šiol parengta ir pasiekusi paskutinį įgyvendinimo etapą - veiklos etapo finansavimo ne pagal 2014-2020 m. daugiametę finansinę programą (4). Komunikate taip pat pateikiamas pasiūlymas dėl šios programos valdymo. Taigi šis komunikatas GMES programai yra ypač svarbus.

2.2

Vėliau paskelbtas komunikatas dėl tam tikrų tarpvyriausybinio susitarimo, susijusio su Žemės stebėsenos programos (GMES) veiksmais, įgyvendinimo nuostatų (5), kuris paskelbtas tuo metu, kai ši nuomonė jau buvo svarstoma, nekeičia dėl šio komunikato pateiktų Komiteto pastabų ir išvadų, kadangi šis komunikatas yra priedas, kuriame išdėstyti pasiūlyto fondo finansiniai aspektai ir kuriuo įsteigiama nauja struktūra, t. y. GMES taryba, kurios įgaliojimai dubliuojasi su iki šiol Europos kosmoso programų valdymo srityje vykdytais įgaliojimais, dėl to kyla akivaizdus įgaliojimų konfliktas ir sprendimų priėmimo struktūrų dubliavimasis Europoje.

2.3

Globali aplinkos ir saugumo stebėsenos programa (GMES) kartu su programa „Galileo“ yra viena iš dviejų pavyzdinių Europos Sąjungos kosmoso srities programų. Ji atlieka svarbų vaidmenį Žemės stebėjimo srityje ir padeda suprasti ir stebėti klimato kaitą, užtikrinti civilinę saugą ir saugumą, tvarų vystymąsi ir krizių valdymą.

2.4

Tai, kad strateginės Žemės stebėsenos programos (GMES) finansavimas neįtrauktas į pasiūlymą dėl 2014-2020 m. daugiametės finansinės programos, sukėlė didelį nerimą, kadangi dėl to kyla realus pavojus, kad gali žlugti Europai strategiškai svarbi programa, prie kurios dirbama jau dešimtį metų ir į kurią investuota per tris mlrd. EUR.

2.5

Savo 2011 m. gruodžio mėn. atliktame tyrime (6) EESRK jau išreiškė didelį susirūpinimą dėl šios programos ateities tuo atveju, jei nebus užtikrintas jos finansavimo tęstinumas.

2.6

2012 m. vasario mėn. savo rezoliucijoje dėl GMES ateities (7) Europos Parlamentas nurodė, kad „nemano, jog GMES finansavimas ne pagal daugiametę finansinę programą, o naudojantis Komisijos komunikate siūloma finansavimo ir valdymo sistema, yra perspektyvus variantas“.

2.7

GMES kosmoso komponentą sudaro trys palydovų sistemos (Sentinel 1, 2 ir 3) ir kituose palydovuose įrengtos priemonės (Sentinel 4 ir 5). Pirmieji trijų sistemų palydovai bus paleisti 2013 m. Todėl būtina nedelsiant apibrėžti finansinę programą, galinčią užtikrinti veiklos, kuri netrukus bus pradėta vykdyti, finansavimą.

2.8

Kadangi nepateiktas pasiūlymas, per 2012 m. sausio 9 d. vykusią spaudos konferenciją EKA generalinis direktorius pabrėžė, kad, jei dėl GMES veiksmų finansavimo nebus priimtas sprendimas, EKA nevykdys numatytų paleidimų (8).

2.9

Savo komunikate Europos Komisija siūlo įvertinti visai infrastruktūrai sukurti ir įgyvendinti reikalingą finansavimą ir šiuo tikslu įsteigti specialiai GMES programai skirtą fondą. Taryboje posėdžiaujantys valstybių narių vyriausybių atstovai turės pasirašyti tarpvyriausybinį susitarimą dėl šio fondo sukūrimo.

2.10

Fondas būtų finansuojamas visų 27 ES valstybių narių įmokomis, nustatytomis pagal jų bendrąsias nacionalines pajamas. Nagrinėjamame komunikate pasiūlytas susitarimo modelis, kuris išsamiau išdėstytas vėliau priimtame komunikate (9).

2.11

Komunikate pateiktame pasiūlyme dėl valdymo, kuris yra ne mažiau svarbus nei pasiūlymas dėl finansavimo, nurodyta nemažai dalyvių, kurie turėtų prisiimti atsakomybę už įvairius su programa GMES susijusius aspektus ir sektorius.

2.12

Naujo ir sudėtingo finansavimo modelio taikymas ir naujos struktūros (GMES tarybos) sukūrimas yra nepagrįsti ir siūlomi pavėluotai, kadangi pirmuosius palydovus numatyta paleisti po mažiau nei metų.

3.1

Globali aplinkos ir saugumo stebėsenos programa (GMES) ir palydovinės navigacijos sistema „Galileo“ yra dvi svarbios strateginės Europos Sąjungos programos, padėsiančios Sąjungai išlikti nepriklausoma ir toliau užimti lyderės poziciją kosmoso srityje.

3.2

Tvirtos lyderystės ir nepriklausomumo kosmoso srityje išsaugojimas yra strateginis Europos ateities veiksnys, kadangi šiame sektoriuje plėtojama veikla daro plataus masto ir didelį poveikį ekonomikai, technologijoms, geopolitikai ir kultūrai plačiąja prasme.

3.3

GMES yra strateginė Europos Sąjungos programa, sukurta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 911/2010.

3.4

Komunikate nurodoma „Kad galėtų spręsti nuolat didėjančias pasaulinio masto problemas, Europai pačiai reikia turėti gerai koordinuotą ir patikimą Žemės stebėjimo sistemą. GMES ir yra tokia sistema.“

3.5

Komunikate pasiūlytas naujas finansavimo ne pagal konsoliduotą ES biudžeto valdymo sistemą modelis, pagal kurį visos 27 ES valstybės narės privalo dalyvauti šiame mechanizme ir jam pritarti. Tačiau turint omenyje dabartinę finansinę padėtį (pavyzdžiui, Graikijos (ir ne tik) situaciją ir galimą Prancūzijos ir Italijos likvidumo stoką), akivaizdu arba laibai tikėtina, kad šis mechanizmas gali neveikti, o tai reikštų programos GMES baigtį.

4.1

Komunikate numatyta GMES finansuoti ne pagal 2014-2020 m. daugiametę finansinę programą.

4.2

Finansavimas turėtų būti užtikrintas remiantis Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų pasirašytu vidaus susitarimu.

4.3

Susitarime numatyta, kad kiekviena Sąjungos valstybė narė praneša Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriatui apie procedūrų, reikalingų šiam Susitarimui įsigalioti, užbaigimą.

4.4

Kad susitarimas įsigaliotų, jį privalo ratifikuoti visos Sąjungos valstybės narės.

4.5

Susitarimas įsigalioja tik tuomet, kai jį ratifikuoja visos valstybės narės. Atsižvelgiant į dabartinę visos Europos Sąjungos ir, visų prima, kai kurių valstybių narių finansinę padėtį, atrodo, kad šios nuostatos pakanka, kad GMES programa žlugtų.

4.6

Atsižvelgiant į tai kad netrukus (2013 m.) numatyta paleisti palydovus Sentinel 1, 2 ir 3, neramu, kad iki šiol nežinomi Tarybos sušaukimo terminai ir nuostatos.

4.7

Komunikate numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priims reglamentą dėl GMES fondo programavimo, administravimo ir naudojimo. Kol kas šio reglamento projektas nėra pateiktas.

4.8

Nagrinėjamame komunikate numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, parengs GMES fondo finansinį reglamentą, kuriame bus nustatytos fondo įsteigimo ir finansinių išteklių panaudojimo taisyklės ir apskaitos pateikimo bei audito taisyklės. Šio reglamento projektas kol kas nepateiktas.

4.9

Iki šiol programai plėtoti panaudota apie 3,2 mlrd. EUR. Beveik visą šią sumą (1 890 mln. EUR) skyrė EKA ir ES (1 300 mln. EUR).

4.10

Visos programos įgyvendinimui, įskaitant priežiūrą, tobulinimą ir atnaujinimą, 2014–2020 m. laikotarpiu numatytas biudžetas siekia 5,8 mln. EUR, t. y. 0,6 proc. tam pačiam laikotarpiui numatyto Sąjungos biudžeto, kuris pagal 2014–2020 m daugiametę finansinę programą siekia 1 025 mlrd. EUR. Be to, reikėtų priminti, kad Sąjungos biudžetas savo ruožtu sudaro apie 1 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP).

4.11

Pasiūlymas finansuoti programą GMES ne iš Sąjungos biudžeto atrodo finansiškai nenaudingas atsižvelgiant į tai, kad bet kuriuo atveju visos 27 valstybės narės turės finansuoti šią programą tik kitu finansavimo būdu, t. y. pagal sudėtingą tarpvyriausybinį susitarimą. Todėl Komitetas nesupranta tokio pasiūlymo tikslingumo.

4.12

Kalbant apie kosmoso komponentą, reikia pabrėžti, kad EKA turi biudžetą, kuris reikalingas visiems trims Sentinel 1, 2 ir 3 serijų A palydovams paleisti. Jau sumokėta už Sentinel 1 serijos palydovo paleidimą. Nemanoma, kad dėl kitų dviejų palydovų paleidimo gali kilti finansavimo problemų. Kaip buvo numatyta, biudžete po 2013 m. skirta lėšų kitoms sistemoms plėtoti siekiant užtikrinti paslaugą, dėl kurios šie palydovai sukurti.

4.13

GMES veiklos etapui administruoti komunikate numatyta daugybė struktūrų.

4.14

Už politinį administravimą ir priežiūrą atsakinga Komisija.

4.15

Vėliau paskelbtame komunikate dėl tam tikrų nagrinėjamo pasiūlymo įgyvendinimo nuostatų (2012 m. gegužės 11 d., COM(2012) 218 final) nurodyta, kad GMES programą valdys GMES taryba, kurios įgaliojimai yra tokie platūs, kad apima tiek įprastinius su ES programų valdymu susijusius, tiek tam tikrus kosmoso agentūros įgaliojimus. Dėl to dubliuojami įgaliojimai ir sprendimus priimančios struktūros, o tai yra nesuderinama su veiksmingu jau ir taip nedidelių ES išteklių valdymu.

4.16

Kalbant apie paslaugas, reikia pažymėti, kad Europos aplinkos agentūrai (EAA) bus patikėtas sausumos paviršiaus stebėsenos paslaugų techninis koordinavimas, Europos reagavimo į nelaimes centrui - ekstremalių situacijų valdymo paslaugų techninis koordinavimas, Europos vidutinės trukmės orų prognozių centrui – atmosferos stebėsenos paslaugos techninis koordinavimas; dar nenumatyta, kokios struktūros bus atsakingos už kitų paslaugų (klimato kaitos, jūros aplinkos stebėsenos ir saugumo) techninį koordinavimą. Iš kitų Komisijos tarnybų ir Europos įstaigų siūloma Europos jūrų saugumo agentūra, Europos Sąjungos palydovų centras, Europos operatyvinio bendradarbiavimo prie išorės sienų valdymo agentūra (FRONTEX) arba Europos gynybos agentūra.

4.17

Su kosmoso komponentu susijusi veikla - sausumos paviršiaus ir tikslinių teritorijų stebėjimas naudojant didelės raiškos vaizdus - terminuotam laikotarpiui gali būti patikėta Europos kosmoso agentūrai (EKA), o Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijai (EUMETSAT) gali būti pavesta sistemingai stebėti atmosferą ir vandenynus pasaulio mastu. EKA ir Komisija bus atsakingos už su kosmoso komponentu susijusią vystomąją veiklą.

4.18

Tokios sąlygos atitinka Sentinel 1, Sentinel 2 ir Sentinel 3 sausumos komponento sistemų administravimą. Žinoma, dabartinėmis sąlygomis labai sunku prisiimti atsakomybę už organizaciniu ir išteklių požiūriu tokias dideles sąnaudas.

4.19

Vykdyti su duomenų teikimu susijusio komponento in situ techninį koordinavimą bus pasiūlyta Europos aplinkos agentūrai (EAA).