29.9.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/1

Euro kursas (1)

2012 m. rugsėjo 28 d.

2012/C 294/01

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,2930
JPY	Japonijos jena	100,37
DKK	Danijos krona	7,4555
GBP	Svaras sterlingas	0,79805
SEK	Švedijos krona	8,4498
CHF	Šveicarijos frankas	1,2099
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	7,3695
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,141
HUF	Vengrijos forintas	284,89
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,6962
PLN	Lenkijos zlotas	4,1038
RON	Rumunijos lėja	4,5383
TRY	Turkijos lira	2,3203
AUD	Australijos doleris	1,2396
CAD	Kanados doleris	1,2684
HKD	Honkongo doleris	10,0258
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,5536
SGD	Singapūro doleris	1,5848
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 439,33
ZAR	Pietų Afrikos randas	10,7125
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,1261
HRK	Kroatijos kuna	7,4468
IDR	Indonezijos rupija	12 380,86
MYR	Malaizijos ringitas	3,9596
PHP	Filipinų pesas	53,961
RUB	Rusijos rublis	40,1400
THB	Tailando batas	39,811
BRL	Brazilijos realas	2,6232
MXN	Meksikos pesas	16,6086
INR	Indijos rupija	68,3480

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

29.9.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/2

Komisijos pranešimas dėl dabartinių valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų normų ir nuo 2012 m. spalio 1 d. taikomų orientacinių bei diskonto normų 27 valstybėms narėms

(Paskelbta remiantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 10 straipsniu (OL L 140, 2004 4 30, p. 1))

2012/C 294/02

Bazinės normos apskaičiuotos remiantis Komisijos komunikatu dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (OL C 14, 2008 1 19, p. 6). Atsižvelgus į orientacinės normos taikymą, dar bus pridėtos atitinkamos maržos, kaip nustatyta šiame komunikate. Prie diskonto normos reikės pridėti 100 bazinių punktų maržą. 2008 m. sausio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 271/2008, iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 794/2004, numatyta, kad susigrąžinimo palūkanų norma taip pat bus apskaičiuojama pridedant 100 bazinių punktų, nebent konkrečiame sprendime numatyta kitaip.

Pakeistos normos nurodytos paryškintu šriftu.

Ankstesnė lentelė paskelbta OL C 252, 2012 8 22, p. 7.

Nuo	Iki	AT	BE	BG	CY	CZ	DE	DK	EE	EL	ES	FI	FR	HU	IE	IT	LT	LU	LV	MT	NL	PL	PT	RO	SE	SI	SK	UK
2012 10 1	…	1,05	1,05	2,40	1,05	1,72	1,05	0,99	1,05	1,05	1,05	1,05	1,05	7,48	1,05	1,05	2,09	1,05	1,91	1,05	1,05	4,91	1,05	5,58	2,76	1,05	1,05	1,74
2012 9 1	2012 9 30	1,38	1,38	2,40	1,38	1,72	1,38	1,20	1,38	1,38	1,38	1,38	1,38	7,48	1,38	1,38	2,09	1,38	2,34	1,38	1,38	4,91	1,38	5,58	2,76	1,38	1,38	1,74
2012 7 1	2012 8 31	1,38	1,38	2,94	1,38	1,72	1,38	1,57	1,38	1,38	1,38	1,38	1,38	7,48	1,38	1,38	2,09	1,38	2,34	1,38	1,38	4,91	1,38	5,58	2,76	1,38	1,38	1,74
2012 6 1	2012 6 30	1,67	1,67	2,94	1,67	1,72	1,67	1,57	1,67	1,67	1,67	1,67	1,67	7,48	1,67	1,67	2,57	1,67	2,34	1,67	1,67	4,91	1,67	5,58	2,76	1,67	1,67	1,74
2012 5 1	2012 5 31	1,67	1,67	3,66	1,67	1,72	1,67	1,85	1,67	1,67	1,67	1,67	1,67	7,48	1,67	1,67	2,57	1,67	2,78	1,67	1,67	4,91	1,67	6,85	2,76	1,67	1,67	1,74
2012 3 1	2012 4 30	2,07	2,07	3,66	2,07	1,72	2,07	1,85	2,07	2,07	2,07	2,07	2,07	7,48	2,07	2,07	2,57	2,07	2,78	2,07	2,07	4,91	2,07	6,85	2,76	2,07	2,07	1,74
2012 1 1	2012 2 29	2,07	2,07	3,66	2,07	1,72	2,07	1,85	2,07	2,07	2,07	2,07	2,07	6,39	2,07	2,07	2,57	2,07	2,38	2,07	2,07	4,91	2,07	6,85	2,76	2,07	2,07	1,74
2011 8 1	2011 12 31	2,05	2,05	3,97	2,05	1,79	2,05	2,07	2,05	2,05	2,05	2,05	2,05	5,61	2,05	2,05	2,56	2,05	2,20	2,05	2,05	4,26	2,05	7,18	2,65	2,05	2,05	1,48
2011 7 1	2011 7 31	2,05	2,05	3,97	2,05	1,79	2,05	1,76	2,05	2,05	2,05	2,05	2,05	5,61	2,05	2,05	2,56	2,05	2,20	2,05	2,05	4,26	2,05	7,18	2,65	2,05	2,05	1,48
2011 5 1	2011 6 30	1,73	1,73	3,97	1,73	1,79	1,73	1,76	1,73	1,73	1,73	1,73	1,73	5,61	1,73	1,73	2,56	1,73	2,20	1,73	1,73	4,26	1,73	7,18	2,65	1,73	1,73	1,48
2011 3 1	2011 4 30	1,49	1,49	3,97	1,49	1,79	1,49	1,76	1,49	1,49	1,49	1,49	1,49	5,61	1,49	1,49	2,56	1,49	2,20	1,49	1,49	4,26	1,49	7,18	2,23	1,49	1,49	1,48
2011 1 1	2011 2 28	1,49	1,49	3,97	1,49	1,79	1,49	1,76	1,49	1,49	1,49	1,49	1,49	5,61	1,49	1,49	2,56	1,49	2,64	1,49	1,49	4,26	1,49	7,18	1,76	1,49	1,49	1,48

29.9.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/8

Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2012/C 294/08

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

PAKEITIMO PARAIŠKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ

„RONCAL“

EB Nr.: ES-PDO-0217-0091-13.11.2008

SGN ( ) SKVN ( X )

1. Keičiamos produkto specifikacijos dalys:

—		Produkto pavadinimas
—	☒	Aprašymas
—		Geografinė vietovė
—	☒	Kilmės įrodymas
—	☒	Gamybos būdas
—		Ryšys su geografine vietove
—		Ženklinimas etiketėmis
—	☒	Nacionaliniai reikalavimai
—	☒	Kita (patikslinti)

2. Pakeitimo (-ų) pobūdis:

—		Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas
—	☒	Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka neskelbti, pakeitimas
—		Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio nereikia keisti paskelbto bendrojo dokumento (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis)
—		Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis)

3. Pakeitimas (-ai):

3.1. Aprašymas:

Panaikinama galimybė naudoti avių, išvestų F1 būdu kryžminant veisles Lacha x Milchschaf, pieną produktui gaminti.

Patikslinama, kad produktui gaminti naudojamas avies pienas turi būti žalias pienas.

Leidžiama naudoti veislės Assaf avių žalią pieną, kuris gali sudaryti daugiausiai 35 proc. viso produktui gaminti panaudoto pieno. Veislių Lacha arba Rasa avių žalias pienas išlieka pagrindinė produkto žaliava, kuri naudojama visada ir sudaro mažiausiai 65 proc. viso panaudoto pieno.

Pridedamas produkto juslinių savybių aprašymas.

Nurodomi galutinio produkto svorio parametrai.

3.2. Kilmės įrodymas:

Nurodomi išsamesni produkto kilmės vietovę patvirtinantys duomenys: aprašoma bandų ir sūrinių registrų sistema, kontrolės institucijos vykdoma sertifikavimo procedūra ir užregistruotų sūrinių savikontrolės bei atsekamumo prievolės.

3.3. Gamybos būdas:

Produkto gamybos būdas nekeičiamas, tačiau jis aprašomas nuodugniau, nurodant atskirus pieno ir sūrio gamybos etapus.

Pieno gamyba: patikslinamas avių bandų, iš kurių gautas pienas, pagrindinis pašaras, pieno laikymo temperatūra ir glaustai aprašoma jo surinkimo ir vežimo sistema.

Sūrio gamyba: siekiant užtikrinti galutinio produkto kokybę nustatomi apribojimai, susiję su tam tikrų produktą dengiančių medžiagų ir paviršiaus apdorojimo sistemų naudojimu.

3.4. Nacionaliniai reikalavimai:

Įtraukiamas 2001 m. spalio 3 d. Žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto ministerijos įsakymas Nr. 3, kuriuo patvirtinamas Reglamento dėl kilmės vietos nuorodos „Roncal“ pakeitimas.

Pateikiamos taikomos Sąjungos teisės aktų nuostatos.

3.5. Kita:

Patikslinama ir patvirtinama, kad, teikiant rinkai supjaustytą produktą, dėl kokybės ir atsekamumo reikalavimų jis pakuojamas kilmės vietovėje, siekiant visų pirma užtikrinti produkto kilmę, optimalią kontrolę ir išsaugoti jo fizines ir juslines savybes.

Skirsniai, kuriuose aprašyta geografinė vietovė ir nurodytas ryšys su geografine vietove, nekeičiami, tačiau šiek tiek pakeista jų formuluotė. Geografinės vietovės aprašyme pridedamos koordinatės, nurodomos geografinės ribos ir geografiniai ypatumai, taip pat patvirtinama, kad laikomasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 2.3 straipsnyje nustatytų sąlygų. Ryšio su geografine vietove aprašyme pateikiama išsamesnė informacija apie geografinės vietovės klimato sąlygas, orografines ir dirvožemio savybes.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„RONCAL“

EB Nr.: ES-PDO-0217-0091-13.11.2008

SGN ( ) SKVN ( X )

1. Pavadinimas:

„Roncal“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis:

Ispanija

3. Žemės ūkio produkto ar maisto produkto aprašymas:

3.1. Produkto rūšis:

1.3 klasė.

Sūriai

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

Bendras aprašymas

Slėgtas riebus sūris, pagamintas iš veislių Lacha arba Rasa avių žalio pieno; taip pat galima naudoti minėto pieno ir veislės Assaf avių pieno mišinį šiomis proporcijomis:

—	veislių Lacha arba Rasa avių pienas sudaro mažiausiai 65 proc. viso panaudoto pieno,

—	veislės Assaf avių pienas sudaro daugiausiai 35 proc. viso panaudoto pieno.

Sūris „Roncal“ brandinamas mažiausiai 4 mėnesius, skaičiuojant nuo sūdymo proceso pabaigos, kuomet sūrio savybės yra šios:

Fizinės ir cheminės savybės

Forma	:	cilindras, kurio paviršius daugmaž plokščias.
Aukštis	:	nuo 8 iki 12 centimetrų.
Svoris	:	nuo 0,8 kg iki 3 kg.
Žievė	:	kieta, stora, liečiant šiurkšti, riebi, su pelėsiais arba be jų, rudos arba šiaudų spalvos.
Sūrio masė	:	kieta, su ertmėmis, bet be akučių, savito kvapo ir skonio, šiek tiek aštroka, pjūvio vietoje gelsvai baltos spalvos.
Riebalų kiekis	:	ne mažiau kaip 45 proc. sausosios medžiagos masės.
Drėgnis	:	neviršija 40 proc.

Juslinės savybės

Kvapas ir aromatai	:	intensyvus ir skvarbus, dominuoja pieno, šiek tiek mažiau juntamas gyvūninės kilmės kvapas, taip pat galima užuosti skrudinto produkto kvapą. Kuo ilgiau sūris brandinamas, tuo stipresnis gyvūninės kilmės ir skrudinimo kvapas.
Pradinis skonis	:	subalansuotas skonis, rūgštokas, vidutiniškai sūrus, nekartus arba labai nedidelio kartumo.
Pojūčiai	:	po 4 mėnesių brandinimo juntamas nedidelis aštrumas, kuris stiprėja, jei sūris brandinamas ilgiau.
Prieskonis	:	stiprus savitas prieskonis be jokio kartumo ir pašalinio skonio.
Konsistencija	:	kieta, netrupi, šiek tiek grūdėta, gana greitai tirpsta burnoje.

3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):

Sūris „Roncal“ gaminamas iš žalio nurodytų veislių avių, kurių bandos ganomos Navaros autonominiame regione, pieno, natūralaus šliužo fermento arba kitų leidžiamų naudoti koaguliacijos fermentų ir natrio chlorido.

Piene neturi būti priešpienio ir vaistų, kurie gali turėti neigiamą poveikį sūrio gamybai, brandinimui ir laikymui.

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams):

Pagrindinis pašaras ūkiuose, kuriuose gaunamas pienas sūriams gaminti – ganyklų augmenija; bandos ganomos tik 4 punkte nurodytoje gamybos vietovėje.

Ganyklos, kuriose minta avių bandos, pasižymi labai įvairia ir turtinga vietos augmenija. Jos skirstomos į vadinamąsias bendras ganyklas, kurias bendrai naudoja slėnio gyventojai, ir lygumų ganyklas, kuriose bandos ganomos melžimo laikotarpiu, dalį žolės išsaugant žiemai.

Kai avių mitybos poreikiai yra didesni, t. y. gestacijos pabaigoje ir laktacijos laikotarpiu, jos paprastai papildomai šeriamos kitais pašarais, naudojant pačiuose ūkiuose gautus grūdinius pašarus, aliejinius, ankštinius augalus ir šieną arba liucernas. Avys taip pat gali būti šeriamos papildomai, kai dėl itin atšiaurių klimato sąlygų bandų neįmanoma ganyti.

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Sūriui „Roncal“ gaminti tinkamas pienas gaunamas 4 punkte aprašytoje gamybos vietovėje.

Sūrių „Roncal“ perdirbimas ir brandinimas turi vykti 4 punkte aprašytoje perdirbimo ir brandinimo vietovėje.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

—	Sūris „Roncal“ gali būti tiekiamas rinkai visas arba supjaustytas į trikampio formos gabalėlius.

—

Jei produktas parduodamas supjaustytas, jis turi būti pakuojamas nustatytoje geografinėje gamybos vietovėje. Šis reikalavimas grindžiamas šiomis priežastimis:

supjausčius sūrį, bent dvi trikampio formos gabalėlių pusės nebeturi apsauginės žievės. Todėl, kad būtų išsaugotos sūrio „Roncal“ juslinės savybės, pateikiant jį supjaustytą tarp pjaustymo ir gabalėlių pakavimo turi būti praėję nedaug laiko, kad būtų išvengta galimos dehidratacijos, oksidacijos ir pašalinių spalvų atsiradimo;

sūrio „Roncal“ žievėje nėra jokio įdago, kuriame būtų nurodyta SKVN, tačiau sūris ženklinamas veiklos vykdytojo etikete, kurioje užrašytas žodis „Roncal“, ir tiesiai ant produkto dedamomis kontrolės institucijos išduotomis numeruotomis užpakalinės pusės etiketėmis. Supjausčius sūrį ant kai kurių jo gabalėlių gali nesimatyti jo autentiškumą patvirtinančių ženklų. Todėl, siekiant užtikrinti supjaustyto produkto autentiškumą, būtina jį pakuoti kilmės vietovėje, prižiūrint kontrolės institucijai.

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Sūrių su SKVN etiketėje turi būti užrašytas žodis „Roncal“; jie taip pat ženklinami numeruotomis užpakalinės pusės etiketėmis, kurias patvirtina, išduoda ir tikrina kontrolės institucija.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Gamybos vietovė apima visą Navaros autonominį regioną, esantį šiaurinėje Pirėnų pusiasalio dalyje, vakariniame Pirėnų kalnų pakraštyje.

Perdirbimo ir brandinimo vietovė apima šias savivaldybes: Uztarroz, Isaba, Urzainqui, Roncal, Garde, Vidángoz ir Burgui, kurios yra Ronkalio slėnyje, esančiame Navaros autonominio regiono šiaurės rytuose.

5. Ryšys su geografine vietove:

5.1. Geografinės vietovės ypatumai:

Dėl toliau nurodytų Ronkalio slėnio orografinių ypatumų ir klimato sąlygų bei šalimais esančių vietovių prieinamumo, piemenys tradiciškai avių bandas pervarydavo į naujas ganyklas; žiemą jie ganydavo Navaros pietuose, o vasarą – ganiavose šiaurinėje dalyje.

Dėl šio bandų perkėlimo sūriui „Roncal“ gaminti sūrinės tradiciškai naudojo ne tik slėnyje ganomų bandų pieną, bet ir pieną, gautą iš už Ronkalio slėnio ribų esančių ūkių, kurie, vis dėlto, buvo įsikūrę netoli ganyklų natūraliose veislių Rasa ir Lacha avių paplitimo vietovėse, Navaros autonominiame regione. Todėl nustatytos dvi geografinės vietovės, viena – gamybos, kita – perdirbimo ir brandinimo vietovė.

Pieno gamybos vietovė

Navaros autonominis regionas yra vietovėje, kurioje klimatas pereina nuo Atlanto vandenyno į Viduržemio jūros klimatą. Nuo šiaurės rytų iki pietryčių besidriekiančiai vietovei būdinga ryški klimato kaita, joje nustatyti didžiausi kritulių kiekio ir temperatūros svyravimai. Dėl šių skirtumų ir metų laikų kaitos bandų perkėlimas iš vienos ganyklos į kitą tapo tradicinis tos vietovės ganymo būdas. Taip gyvuliai ne tik apsaugomi nuo nepalankių klimato sąlygų, bet ir visus metus užtikrinamos pašarų atsargos.

Nuo šiaurės į pietus kritulių kiekis lygiagrečiai mažėja visais metų laikais, tačiau dėl ganyklų gausos skirtingais metų laikais ir skirtingose vietose vietovė pasižymi įvairiomis ganiavomis, kuriose veši turtinga vietos augmenija ir kurios itin tinkamos avims šerti.

Avių bandų valdymas ir tvarkymas labiausiai priklauso nuo klimato sąlygų, visų pirma todėl, kad veislių Lacha ir Rasa avys paprastai ganomos laisvėje. Abiejų veislių avys gyvena šiose vietovėse nuo priešistorinių laikų, todėl jos prisitaikė prie tokios gamtinės aplinkos ypatybių nulemtos ūkių sistemos.

Sūrio perdirbimo ir brandinimo vietovė

Geografiniu požiūriu Ronkalio slėnis yra izoliuotas, nes jį supa Pirėnų kalnai. Jo reljefas yra kalvotas. Aukščiausioms vietoms būdingas Alpių priekalnių, žemesnėms – panašus į Viduržemio jūros klimatas. Ilgas, atšiaurias, snieguotas žiemas keičia trumpos ir vidutiniškai šiltos vasaros.

Sūris išgaunamas naudojant tradicinį perdirbimo būdą, paplitusį Ronkalio slėnyje: daugiausia naudojamas žalias avies pienas, natūralus šliužo fermentas arba kiti leidžiami naudoti koaguliacijos fermentai, o sūris brandinamas mažiausiai 4 mėnesius, skaičiuojant nuo sūdymo proceso pabaigos.

5.2. Produkto ypatumai:

Slėgtas sūris su ertmėmis, bet be akučių, riebus, su kieta natūralia žieve, be dengiančių medžiagų, neapdoroto paviršiaus, pjūvio vietoje gelsvai baltos spalvos, savito intensyvaus ir skvarbaus kvapo, jam būdingo rūgštoko skonio, riebus burnoje ir šiek tiek aštrokas.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:

Sūrių gamyba Ronkalio slėnyje pasižymi dideliu sezoniškumu. Sūriai gaminami pagal gilias gamybos ir perdirbimo tradicijas: nuo lapkričio iki kovo mėn. – laktacijos laikotarpis, paskui būdingoje vietovėje vyksta produkto brandinimas.

Savitas sūrio juslines savybes nulemia įvairūs veiksniai:

—	žalio termiškai neapdoroto avies pieno kaip pagrindinės žaliavos naudojimas. Tai nulemia didelę biologinę mikrobų įvairovę, dėl kurios brandinimo metu sūris, kurio brandinimo procesas yra labai ilgas, įgauna itin svarbias jam būdingas savybes,

—	nuo neatmenamų laikų išlikęs tradicinis perdirbimo būdas: žalio avies pieno slėgtas, nekaitintas sūris, gautas fermentinės koaguliacijos būdu, brandintas mažiausiai 4 mėnesius, su natūralia žieve,

—	koaguliacija naudojant šliužo fermentą, pieno fermentai ir žaliame avies piene esančios bakterijos bei mažiausiai 4 mėnesių brandinimas suteikia sūriui aštrumo požymių ir neleidžia atsirasti patogeniniams mikroorganizmams (nedidelis vandens ir pH aktyvumas),

—	sūrio brandinimo, vykstančio tik Ronkalio slėnyje, sąlygos; jos lemia fermentų aktyvumą (proteolizė, lipolizė) ir bakterijų (laktokokų, laktobacilų, enterokokų ir kt.) aktyvumą, dėl kurių sūris įgauna jam būdingas juslines savybes,

—	sūrio brendimas ir brandinimas, išlaikant natūralią žievę ir neapdorojant jo paviršiaus, rinkoje išskiria šį savitą žievę turintį produktą iš kitų.

Veislių Lacha ir Rasa, daugiausia naudojamų pienui gaminti, avys gyvena gamybos vietovėje nuo priešistorinių laikų. Todėl šios avys puikiai prisitaikė prie atšiaurių klimato sąlygų ir specifinių ganyklų, kuriose jos ganosi ir kurių augmenija nulemia itin savitas sūrio juslines savybes, ypatybių.

Nuoroda į specifikacijos paskelbimą:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis).

http://www.navarra.es/NR/rdonlyres/E04A0F92-7922-42E2-A2BA-EEA2D24C8527/223122/PliegoDOPRONCAL184122.pdf

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

29.9.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/14

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2012/C 294/09

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„ΑΓΟΥPEΛΑΙΟ ΧΑΛΚΙΔΙΚHΣ“ (AGOURELEO CHALKIDIKIS)

EB Nr.: EL-PDO-0005-0736-14.01.2009

SGN ( ) SKVN ( X )

1. Pavadinimas:

„Αγουρέλαιο Χαλκιδικής“ (Agoureleo Chalkidikis)

2. Valstybė narė arba trečioji šalis:

Graikija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas;

3.1. Produkto rūšis:

1.5 klasė.

Aliejus ir riebalai (sviestas, margarinas, aliejus ir kt.)

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

Agoureleo Chalkidikis yra ypač grynas alyvuogių aliejus, pagamintas spaudžiant vietines Olea Europaea giminės „Hondrolia Halkidikis“ ir „Halkidikis“ rūšių alyvuoges. Tai daugiausiai valgyti skirtų tarpusavyje labai panašių (jų skirtumai labai nežymūs) rūšių alyvuogės, paprastai auginamos Chalkidikės prefektūroje. Alyvuogių derlius nuimamas ir jos spaudžiamos tada, kai vaisius nėra visiškai sunokęs ir vis dar yra žalios spalvos. Tai didžiausios graikiškos alyvuogės, kurių minkštimo ir kauliuko santykis yra iki 10:1; vieną kilogramą sudaro apie 60–70 alyvuogių. „Hondrolia Halkidikis“ ir „Halkidikis“ alyvuogės naudojamos dviem būdais: kaip aukštos kokybės valgyti skirtos alyvuogės ir alyvuogių aliejui gaminti (aliejaus išeiga – 14–20 %). Agoureleo Chalkidikis aliejaus gamybai paprastai naudojamos mažesnės alyvuogės.

Abiejų rūšių alyvmedžiai yra puikiai prisitaikę prie Chalkidikės prefektūros geografinių sąlygų: šioje prefektūroje užauginama apie 90 % viso šalyje užauginamo kiekio. Būtent čia geriausiai pasireiškia specifinės šių rūšių savybės.

Du mėnesius išlaikytas talpyklose Agoureleo aliejus pasižymi tokiomis savybėmis:

spalva

nuo šviesiai žalios iki šviesiai gelsvai žalios;

aromatas

nesunokusių vaisių, su lengvu egzotinių vaisių (bananų) ir šviežiai nupjautos žolės (Mf > 4,0) kvapu;

skonis

kartus (Mb > 3,5) ir aitrus ((Mp > 4,0) su tipišku švelniu, šiek tiek kartoku burnoje išliekančiu poskoniu; nulinė defekto vertė – (Md = 0,0);

rūgštingumas

≤ 0,35 %

peroksido vertė

≤ 15 meq O2/kg;

ultravioletinės spinduliuotės absorbcijos ribos

K270	:	≤ 0,15
K232	:	≤ 1,80;

įvairių rūšių vaškas

≤ 100 mg/kg;

oleino rūgšties

≥ 75,00 % visų riebalų rūgščių;

oleino rūgšties santykis su linolo rūgštimi: didžiausias – 16,87, mažiausias – 9,73;

mononesočiųjų riebalų rūgščių santykis su polinesočiosiomis riebalų rūgštimis: didžiausias – 15,73, mažiausias – 9,12.

3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):

—

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams):

—

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Visi Agoureleo Chalkidikis gamybos etapai, t. y. alyvmedžių auginimas, derliaus nuėmimas, alyvuogių spaudimas ir aliejaus išgavimas vykdomi nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

Tradiciškai Agoureleo yra supilstomas į butelius ir supakuojamas toje pačioje vietoje, kur alyvuogės yra spaudžiamos, arba gamintojų patalpose, su sąlyga, kad alyvuogės buvo transportuotos kuo trumpesnį atstumą, nes transportuojant nefasuotas alyvuoges iškyla rizika, kad jų kokybę gali neigiamai paveikti nekontroliuojami veiksniai (temperatūros svyravimai, kratymas, saulės spinduliai, ore esantis deguonis ir t. t.).

Konkrečiai, netinkamos transportavimo ir laikymo sąlygos gali pabloginti produkto išskirtinę kokybę ir specifines organoleptines savybes, o aukšta temperatūra jas transportuojant ir laikant sandėliuose gali neigiamai paveikti jų lakiąsias sudėtines dalis.

Būtent todėl produktas negali būti pakuojamas už Chalkidikės prefektūros geografinių ribų.

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Etiketėje nurodomas produkto pavadinimas, ES SKVN logotipas ir kiti duomenys, reikalaujami pagal ES arba Graikijos teisės aktus. Joje taip pat nurodoma:

—	kodas, kurį sudaro gamybos metai ir mėnuo, perdirbimo padalinys, partija ir galutinio pakavimo padalinys, jei galutinis pakavimas vykdomas kitame padalinyje,

—

logotipas su produkto pavadinimu graikiškais ar lotyniškais rašmenimis. Tarp pavadinimų fone yra ovalo formos Bendrijos naudingoms žinioms skleisti (angl. Society for the Diffusion of Useful Knowledge) 1829 m. litografijoje pavaizduotas Chalkidikės žemėlapis. Pirmame plane pavaizduota alyvmedžio šakelė su žaliomis alyvuogėmis, o žemiau – alyvuogių aliejaus lašelis, krentantis į stiklinį alyvuogių aliejaus ąsotį.

Ant produkto gali būti nurodytas pripažintos sertifikavimo įstaigos sertifikavimo ženklas, kuris, remiantis pripažįstamais standartais, naudojamas gamybos valdymo sistemoms.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Agoureleo Chalkidikis gamybos vietovę sudaro visa Chalkidikės prefektūros teritorija, išskyrus Šventojo Atono kalno pusiasalį, kurį savivaldos teisėmis valdo vienuolynų bendruomenė.

5. Ryšys su geografine vietove:

5.1. Geografinės vietovės ypatumai:

5.1.1. Gamtiniai veiksniai

Chalkidikės prefektūroje yra vietovių su kalnuotu, pusiau kalnuotu ar žemumų reljefu. Alyvuogių giraitės plyti visoje prefektūroje, lygaus arba nuožulnaus reljefo žemėse, iki 700 m aukštyje. Daugiausiai alyvmedžių giraičių yra prefektūros pakrantės vietovėse.

Chalkidikės dirvožemis yra daugiausiai lengvas, vidutinio grūdėtumo, jo šarmingumas siekia 7,0–8,0 pH. Dirvožemis yra labai įvairus: kalnuose gali būti skurdus, kalkingas, akmeningas, o žemumose – derlingas, aliuvinis, kalkakmenio kilmės su tinkamu organinės medžiagos kiekiu (1,5 %–2,0 %), puikiai tinkančiu alyvmedžiams auginti. Iš kalkakmenio susiformavęs dirvožemis teigiamai veikia alyvuogių lakiąsias sudėtines dalis, todėl Agoureleo aliejus pasižymi tik jam būdingu aromatu. Gausūs požeminio vandens ištekliai padeda užtikrinti, kad alyvmedžių giraitės gautų reikiamą vandens kiekį – iš privačių gręžinių arba bendrų drėkinimo sistemų.

Žemumose klimatas yra Viduržemio jūros pajūrio, aukščiau esančiuose plotuose – Viduržemio jūros žemyninis, o kalnuose – drėgnas žemyninis.

Vietovei būdingas tarpinis Viduržemio jūros klimatas, t. y. žiemos yra šiltos, vasaros – vėsios, taigi nėra nei šalnų, nei ypač aukštos temperatūros. Žemumų ir kalningų vietovių, kuriose auginami alyvmedžiai, mikroklimatui būdinga tai, kad nėra nei pavojingų šalnų, nei išskirtinai aukštos temperatūros. Daug saulėtų valandų garantuoja, kad visi alyvmedžių brendimo ciklo etapai (dygimas, augimas, žydėjimas ir alyvuogės organoleptinių savybių susiformavimas) bus sklandūs.

Vidutinės temperatūros tinka alyvmedžių auginimui, nors žalos nepadaro net ekstremalios temperatūros, nes alyvmedžiai yra atsparūs ir visiškai prisitaikę prie vietos dirvožemio ir klimato.

Dažniausiai pučia šiaurės, šiaurės rytų vėjai, o pietų vėjai – daugiausiai vasarą. Paprastai vėjas alyvmedžiams nepridaro jokių problemų.

Apskritai, Chalkidikės klimatas ypač tinka alyvuogėms auginti. Chalkidikė yra šiaurės Graikijoje, tačiau dėl ilgos Egėjo jūros pakrantės (630 km) šios prefektūros mažiausios ir didžiausios temperatūros izoterminės kreivės sutampa su toliau pietuose esančiomis Mesenijos, Aitoloakarnanijos ir Atikos alyvuogių auginimo vietovėmis. Didelis kritulių kiekis taip pat naudingas: vidutinis metinis kritulių kiekis siekia nuo 470 mm žemumose iki 850 mm kalnuose.

5.1.2. Žmogiškieji veiksniai

Galutinį produktą lemiantys žmogiškieji veiksniai yra: šimtmečius gyvuojanti alyvuogių auginimo tradicija, auginimo metodų išmanymas, be kurio neįmanoma pasiekti norimo rezultato, ir noras gaminti ir išsaugoti šį specialų produktą.

Toliau nurodyti žmogiškieji veiksniai didžia dalimi nulemia specifinį produkto pobūdį:

—	alyvmedžių drėkinimas, suteikiantis Agoureleo aliejui aukštą kokybę ir stabilumą,

—	kelis kartus per metus vykdomas genėjimas; ypač svarbus pavasarinis genėjimas, nes jis padeda užtikrinti subalansuotą alyvuogių nokimą,

—

ankstyvas derliaus nuėmimas, kuris priklausomai nuo konkrečių metų oro sąlygų ir nuo alyvuogių auginimo vietovės, prasideda rugsėjo 15 d. ir baigiasi apytiksliai spalio mėn. pabaigoje (šių alyvuogių derlius Graikijoje nuimamas anksčiausiai). Skinamos alyvuogės turi būti dar žalios, o violetinė spalva tik šiek tiek matyti,

—	derliaus nuėmimo metodas (skinama tik rankomis, kad alyvuoges būtų galima vizualiai patikrinti ir netinkamas iškart atrinkti), užtikrinantis geriausią nuskintų alyvuogių kokybę,

—	švelnios gamybos sąlygos: išspaudus neprinokusias alyvuoges, 20–30 minučių išspaudos lėtai trinamos (17–19 apsisukimų per minutę), o alyvuogių pastos temperatūra neviršija 27 °C,

—	Agoureleo aliejus laikomas pastovios temperatūros nerūdijančio plieno talpyklose tol, kol supakuojamas,

—	pakavimas: nedideli Agoureleo Chalkidikis kiekiai supakuojami į tamsius stiklinius butelius, kad aliejų būtų galima greitai suvartoti; didesni kiekiai pakuojami į metalines talpyklas. Visais atvejais produktas yra apsaugotas nuo oksidavimosi, kuris prasideda laikant produktą saulėje,

—	Agoureleo aliejus niekada (nei laikant sandėliuose, nei pakuojant) negali būti maišomas su ankstesnio derliaus aliejumi ar su kitais aliejais.

5.2. Produkto ypatumai:

Agoureleo Chalkidikis turi specifines skiriamąsias savybes, nes jis gaminamas iš specifinių Chalkidikėje auginamų alyvuogių, kurios vietos klimato sąlygomis puikiai auga ir idealiai dera su vietos auginimo praktika.

Specifinės Agoureleo Chalkidikis fizinės, cheminės ir organoleptinės savybės (mažas rūgštingumas, dėl neprinokusioje alyvuogėje esančių chlorofilų susiformuojanti šviesiai žalia spalva, nulinė defekto vertė, nesunokusių vaisių aromatas su lengvu egzotinių vaisių (bananų) ir šviežiai nupjautos žolės kvapu, kartokas pikantiškas aliejaus skonis su tipišku švelniu, šiek tiek kartoku poskoniu, daug oleino rūgšties, didelis mononesočiųjų riebalų rūgščių santykis su polinesočiosiomis riebalų rūgštimis) užtikrina stabilų aliejaus būvį. Tik išspaustas Agoureleo Chalkidikis aliejus nėra skaidrus. Dėl alyvuogių minkštimo atsiradęs pradinis drumstumas dingsta per maždaug du mėnesius. Šios aliejaus savybės išlieka nepakitusios mažiausiai 8 mėnesius po jo pagaminimo (išspaudimo), o jei Agoureleo laikomas tinkamomis sąlygomis, jis gali išsilaikyti beveik 12 mėnesių.

Priežastinis Agoureleo Chalkidikis kokybės ir savybių ryšys su nustatyta geografine vietove ekologine, technine, istorine, ekonomine ir komercine prasme grindžiamas šiais faktais:

1.	išskirtinės vietos rūšių („Hondrolia Halkidikis“ ir „Halkidikis“) alyvuogės yra beveik išskirtinai auginamos tik Chalkidikės prefektūroje ir yra vienos iš žinomiausių alyvuogių rūšių pasaulyje);

2.	iš kalkakmenio susiformavęs dirvožemis teigiamai veikia alyvuogių lakiąsias sudėtines dalis ir tai suteikia Agoureleo jam būdingą aromatą;

3.	Chalkidikės klimatas: nėra didelių temperatūros svyravimų ir daug saulėtų valandų ištisus metus, ypač alyvuogių nokimo laikotarpiu, kai formuojasi jų organoleptinės savybės;

4.	alyvmedžių giraitės yra sistemingai drėkinamos, todėl svarbiausiais alyvuogių auginimo etapais alyvmedžiai neišdžiūva dėl vandens trūkumo – tai užtikrina alyvmedžių produktyvumą ir padeda tinkamai ir kokybiškai susiformuoti alyvuogėms, todėl gaminamas Agoureleo aliejus yra kokybiškas ir stabilus;

5.	kelis kartus per metus alyvmedžiai genimi; pavasarinis genėjimas yra ypač svarbus: genėjama, siekiant užtikrinti reguliarų ir stabilų derlių;

6.	labai anksti ir greitai nuimamas alyvuogių, iš kurių bus spaudžiamas aliejus, derlius; Agoureleo Chalkidikis pagaminamas anksčiau, nei visi kiti Graikijoje gaminami aliejai;

7.	derliaus nuėmimo metodas (alyvuogės skinamos tik rankomis, kad būtų galima jas vizualiai patikrinti ir netinkamas iškart atrinkti) – tai užtikrina geriausią alyvuogių būklę, jos apsaugomos nuo pažeidimo, kad galutinis produktas būtų reikalingos kokybės;

8.	aliejaus gamybos sąlygos: kadangi alyvuogių pasta tam tikrą laiką maišoma lėčiau ir žemoje temperatūroje, pagamintas aliejus yra labai nedidelio rūgštingumo, jo spalva nekinta, o aromatinės sudedamosios dalys nėra neigiamai paveikiamos;

laikymo ir konservavimo sąlygos: tik pagamintas produktas saugomas nerūdijančio plieno talpyklose, kad nebūtų užterštas ir nesugestų; aliejus nepatiria neigiamo transportavimo poveikio, kurį sukeltų vežimas dideliais atstumais; prieš pakuojant, produktas laikomas sandėlyje tik tiek, kiek reikia, kad taptų skaidrus; paprastai standartus atitinkantis produktas pateikiamas rinkai pasibaigus antram mėnesiui po jo pagaminimo ir per 8–10 mėnesių po to laiko;

10.

istorinis ryšys su gamybos vietove:

Chalkidikės pusiasalio gyventojai ištisais šimtmečiais užsiima alyvuogių auginimu ir alyvuogių aliejaus gaminimu. Remiantis augalų apdulkinimo lentelėmis ir vykdant archeologinius tyrinėjimus rastomis alyvmedžių liekanomis, alyvuoges Makedonijos teritorijoje pradėta sistemingai auginti baigiantis klasikiniam laikotarpiui ir prasidedant Romos laikotarpiui.

Panašu, kad alyvuogių giraites pradėta sistemingai auginti XIX a. viduryje. Ši nauja tendencija išplito Otomano valdymo laikotarpiu, mat šis režimas rėmė alyvuogių auginimą. Apie 1887 m. Christakis Effendis Zografosas, vienas iš iškiliausių ano meto socialinių, politinių ir ekonominių veikėjų, pradėjo auginti Portarijos alyvmedžių giraitę. Apie 1990–uosius šią veiklą perėmė pažangūs turkų ir albanų kilmės broliai Kenanas ir Mustafa Hatzi-Osmanai, kurie ūkį išplėtė ir, tikėtina, suformavo pirmąją sistemingo dizaino alyvuogių giraitę Makedonijos žemumose. Ji užima 4 125 dešimtainių stremos dalių (412,5 hektarų) ir yra tarp vakarinių ir šiaurinių Nea Moudanijos ribų. Tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl pabėgėliai iš Turkijos Mudanijos ir Marmaros pakrantės regionų čia apsigyveno 1923 m. Hatzi-Osman broliai savo žemėje pastatė tradicinį aliejaus malūną, kuriame perdirbo giraitėje nuskintas alyvuoges, o 1905 m. – pirmąjį, remiantis turimomis žiniomis, garu varomą aliejaus spaudimo malūną Makedonijos teritorijoje, Yerakini paplūdimyje, siekdami perdirbti vis didesniais kiekiais užauginamas Polygyros ir kitų šalia esančių vietovių alyvuoges.

Dabar dėl naujų mitybos tendencijų, orientuotų į tradicinius Viduržemio jūros regiono produktus, Agoureleo Chalkidikis aliejus yra labai vertinamas. Kiekvienais metais, kai į rinką pristatomas naujo derliaus aliejus, organizuojami gastronominiai renginiai naujojo derliaus proga, kurie pristatomi spaudoje.

Šiandien prekybą Agoureleo Chalkidikis aliejumi liudija jo prekių ženklai, pakuotės, pirkimo ir pardavimo įrodymai ir t. t.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

http://www.minagric.gr/images/stories/docs/agrotis/POP-PGE/prodiagrafes_agoureleo_xalkidiki130612.pdf

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

29.9.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/19

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2012/C 294/10

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„TROTE DEL TRENTINO“

EB Nr.: IT-PGI-0005-0965-17.02.2012

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas:

„Trote del Trentino“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis:

Italija

3. Žemės ūkio produkto ar maisto produkto aprašymas:

3.1. Produkto rūšis:

1.7 klasė.

Šviežia žuvis, moliuskai, vėžiagyviai ir iš jų pagaminti produktai

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

Saugoma geografinė nuoroda „Trote del Trentino“ taikoma vaivorykštinių upėtakių (Oncorhynchus mykiss (Walb.)) rūšiai priklausančioms lašišinėms žuvims, veisiamoms 4 punkte nurodytoje vietovėje. Vartotojams pateikiami upėtakiai turi pasižymėti šiomis savybėmis: žalsva nugara ir rausvomis juostomis ant abiejų šonų; balkšvu pilvu; tamsiomis dėmelėmis ant viso kūno ir nugaros bei uodegos pelekų. Įmitimo koeficientas atitinkamai būna nuo 1,25 (jei žuvų svoris nesiekia 500 g) iki 1,35 (jei žuvys sveria daugiau nei 500 g). Bendras žuvienos riebalų kiekis neturi viršyti 6 proc. Žuviena būna baltos arba gelsvai rausvos spalvos, kompaktiška, minkšta ir liesa, švelnaus skonio, subtilaus ir aromatingo gėlo vandens kvapo, be dumblo poskonio. Šalutinių produkto kvapų turi būti kuo mažiau, o geosmino kiekis – mažesnis už 0,9 μg/kg. Raumens kompaktiškumo, išreikšto didžiausia gniuždymo jėga, vertė turi būti lygi arba didesnė už 4 N.

3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):

—

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

Žuvų pašarų racionas turi nuolat tiksliai atitikti tradiciškai susiformavusius reikalavimus. Būtent dėl to naudojamuose žuvų pašaruose negali būti GMO ir jie turi būti tinkamai sertifikuoti pagal galiojančias taisykles.

Siekiant pagerinti įprastą SGN „Trote del Trentino“ žuvienos kokybę, galima naudoti šias žaliavas:

1)	kruopas, grūdus ir jų produktus bei šalutinius produktus, įskaitant baltymų koncentratus;

2)	aliejingąsias sėklas ir jų produktus bei šalutinius produktus, įskaitant baltymų koncentratus ir aliejus;

3)	ankštinių augalų sėklas ir jų produktus bei šalutinius produktus, įskaitant baltymų koncentratus;

4)	gumbų miltus ir jų produktus bei šalutinius produktus, įskaitant baltymų koncentratus;

5)	žuvų ir (arba) vėžiagyvių produktus ir šalutinius produktus, įskaitant aliejus;

6)	jūros dumblių miltus ir šalutinius produktus;

7)	neatrajotojų kraujo produktus.

Pašarų raciono sudėtis turi būti tokia, kad būtų atsižvelgiama į gyvūnų poreikius skirtingais augimo etapais.

Gyvūnų pašarams galima naudoti visus galiojančiuose teisės aktuose nustatytus priedus. Kad žuviena būtų gelsvai rausvos spalvos, daugiausia naudojamas astaksantino karotinoidų pigmentas ir (arba) natūraliu būdu gauti karotinoidai.

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Mailiaus, jauniklių ir subrendusių žuvų auginimo etapai ir išdorojimas turi vykti 4 punkte nurodytoje vietoje.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

Galutinis produktas turi būti parduodamas ant polistireno padėklų, apvyniotų plėvele, ir (arba) polistireno dėžėse, apvyniotose plėvele, ir (arba) vakuuminėse, ir (arba) modifikuotos atmosferos pakuotėse. Priklausomai nuo prekės tipo, upėtakiai parduodami švieži neišdarinėti, išdarinėti, paruošti kaip filė ir (arba) supjaustyti.

Vartotojui pateikiami neišdarinėti ir (arba) išdarinėti produktai sveria ne mažiau kaip 200 g. Parduodama filė ir (arba) supjaustytas produktas sveria ne mažiau kaip 90 g.

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Užrašas „saugoma geografinė nuoroda“ (it. Indicazione Geografija Protetta) arba santrumpa „SGN“ (it. I.G.P.) ant visų pakuočių arba dėžių turi būti nurodyti įskaitomais ir nenutrinamais rašmenimis, kad juos galima būtų lengvai atskirti nuo kito teksto.

Jie turi būti išversti į tos šalies, kurioje produktas parduodamas, kalbą.

Draudžiama įrašyti papildomų aiškiai nenustatytų apibūdinimų.

Ant kiekvienos pakuotės ir (arba) dėžutės etiketės arba pačios pakuotės turi būti aiškiai nurodytas toliau pateiktas logotipas. Logotipą taip pat galima atspausdinti naudojant pilkos spalvos tonus.

Europos SGN simbolis taip pat turi būti nurodytas ant kiekvienos etiketės arba pakuotės. Ant etiketės ar atitinkamo ženklo turi būti nurodytas gamintojo ir (arba) partijos numeris arba nuorodos kodas.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

SGN „Trote del Trentino“ auginimo vietovė apima visą Autonominės Trento provincijos teritoriją ir Brešos provincijos Bagolino savivaldybę. Šioje vietovėje teka didžiausios Trentino upės, o palei jų intakus driekiasi slėniai.

5. Ryšys su geografine vietove:

5.1. Geografinės vietovės ypatumai:

Gamybos vietovė susiformavo vienu metu vykstant keletui ledynų ir upių erozijos procesų. Morfologiniu požiūriu vietovė daugiausia kalnuota, jos slėniai vietomis giliau ar sekliau įsirėžę į geologinį substratą, dėl to teritorijoje gausu vandens baseinų. SGN „Trote del Trentino“ auginimo vietovės klimatas būdingas Alpių kalnų zonoms, čia dažnai lyja, žiemą dažnai sninga, net ir vasarą vyrauja vėsūs orai. Viso vandens, naudojamo upėtakiams auginti, šaltinis – šioje vietovėje nuolat esantis sniegas ir ledas. Tokios nustatytos auginimo vietovės klimato ir hidrogeologinės sąlygos, kurių nebūtų įmanoma perkelti į kitą vietovę nei atkartoti, lemia „Trote del Trentino“ išskirtinumą. Trentino šaltinių vandens cheminė sudėtis pasižymi žemesnėmis už Europos vidurkį mikroelementų (magnio, natrio, kalio) vertėmis, dėl to vanduo itin tinkamas upėtakiams auginti. Upelių, iš kurių vanduo patenka į Trentino upėtakių veisimo rezervuarus, vanduo yra aukštos biologinės kokybės, jo išsamus biotinis rodiklis (it. I.B.E.) yra didesnis kaip 8 ir atitinka I arba II kokybės klasę.

5.2. Produkto ypatumai:

Prašymas pripažinti SGN „Trote del Trentino“ grindžiamas tuo, kad šis produktas iš kitų tai pačiai prekių kategorijai priskiriamiems produktams išsiskiria labai mažu įmitimo koeficientu ir riebalų kiekiu. Be to, žuviena būna kompaktiška, minkšta ir liesa, švelnaus skonio, subtilaus ir aromatingo gėlo vandens kvapo, be dumblo poskonio, kuris dažnai būdingas veisiamų upėtakių žuvienai.

Savitas „Trote del Trentino“ savybes visų pirma lemia naudojamas vanduo, kuris turi daug deguonies, yra geros cheminės, fizinės ir biologinės sudėties ir žemos temperatūros (paprastai lapkričio–kovo mėn. ji nesiekia 10 °C) ir kurio toje vietovėje yra gausu dėl nuolat esančio sniego ir ledo.

Šaltame ir mažai maistinių medžiagų turinčiame vandenyje žuvys auga lėtai. Nors dėl to žuvų užauginama mažiau, žuvienos kokybė yra geresnė – jai būdingas mažesnis įmitimo koeficientas ir riebalų kiekis. Be to, dėl pakankamo vandens kiekio ir nuožulnaus žemės paviršiaus upėtakiai daugiausia veisiami skirtingų lygių baseinuose, taip vandenyje natūraliai atsikuria deguonis. Dėl geros vandens kokybės jame sunkiai dauginasi dumbliai ir nepageidaujami mikroorganizmai, kurie kartu su metabolitais lemia nemalonų žuvienos skonį. Vienas iš jų – dumblo skonis, kurį žuvienai suteikia per didelis geosmino kiekis.

Dėl klimato savybių ir žmogaus veiklos – rūpinimosi upėtakių veisimu – „Trote del Trentino“ yra glaudžiai susiję su geografine auginimo vietove.

Labai sena „Trote del Trentino“ auginimo kultūra tapo ilgainiui susiformavusia tradicija. Auginti žuvis rezervuaruose pradėta dar XIX a. –1879 m. Torbolėje įrengtas dirbtinis žuvų auginimo rezervuaras, taip buvo siekiama išpopuliarinti žuvų veisimą, o viešuosiuose vandens telkiniuose atnaujinti upėtakių mailiaus išteklius. Vėliau įkurti pirmieji privatūs žuvivaisos ūkiai – 1891 m. Predaco, 1902 m. Džustino ir 1926 m. Tjonės savivaldybėse, o dar daugiau jų įkurta po Antrojo pasaulinio karo. Šie ūkiai ilgainiui išsaugojo savus veislynus, į kuriuos kartais įleisdavo kitų veislynų ar laukinių atmainų upėtakių, ir taip perduodavo upėtakių palikuonims savitus auginamo produkto ypatumus.

Ši tradicija įtvirtinta 1975 m. įkūrus „Associazione dei Troticoltori Trentini“ (Trento upėtakių augintojų asociacija), kuri atliko reikšmingą vaidmenį skatindama upėtakių auginimą toje vietovėje. Remiantis sąskaitomis, etiketėmis ir reklamine medžiaga, akivaizdu, kad pavadinimas „Trote del Trentino“ tapo svarbus tiek namų ūkių, tiek prekybininkų kalboje.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

Valdžios institucijos pradėjo nacionalinę prieštaravimų pateikimo procedūrą, paskelbdamos SGN „Trote del Trentino“ pripažinimo paraišką 2011 m. gruodžio 29 d.Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 302.

Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje:

http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335

arba

tiesiogiai Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos interneto svetainėje (http://www.politicheagricole.it), ekrano dešinėje viršuje spaudžiant nuorodą „Qualità e sicurezza“ (Kokybė ir saugumas), po to – „Disciplinari di Produzione all'esame dell'UE“ (ES nagrinėjamos specifikacijos).

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

29.9.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/23

2012/C 294/11

PAKEITIMO PARAIŠKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ

„TERNASCO DE ARAGÓN“

EB Nr.: ES-PGI-0217-0096-17.03.2010

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Keičiamos produkto specifikacijos dalys:

	Produkto pavadinimas
	Aprašymas
☒	Geografinė vietovė
	Kilmės įrodymas
☒	Gamybos būdas
	Ryšys su geografine vietove
☒	Ženklinimas etiketėmis
☒	Nacionaliniai reikalavimai
	Kita ( )

2. Pakeitimo (-ų) pobūdis:

☒	Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas
	Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka neskelbti, pakeitimas
	Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio nereikia keisti paskelbto bendrojo dokumento (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis)
	Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis)

3. Pakeitimai:

3.1. Geografinė vietovė:

Tekstas pakeičiamas taip:

Ėrienos gamybos vietovė yra Aragono autonominiame regione.

Šioje dalyje išbraukiamas sakinys „ir skerdimo bei skerdenos apdorojimo vieta“, nes ši mėsa yra šviežia ir prieš ją tiekiant rinkai nėra vėliau papildomai apdorojama; skerdimas ir (arba) apdorojimas nėra susiję su produktu, nes jie nesuteikia produktui išskirtinių savybių, todėl šis sakinys iš specifikacijos turėtų būti išbrauktas.

Be to, manoma, kad taikant apribojimus, kurie neturi teigiamos įtakos produkto savybėms, be kitų lemiamų veiksnių, sudaromos kliūtys prekybai, kadangi produktą iš skerdyklos reikia papildomai pervežti į paskirties vietą, todėl sutrumpėja jo galiojimo laikas, ir tampa sunkiau patenkinti individualius kiekvienos vietovės klientų poreikius.

3.2. Produkto gamyba:

Pakeičiama ši dalis:

„Skerdenos paliekamos atvėsti tol, kol vidinio raumenų sluoksnio temperatūra tampa tinkama mėsai laikyti ir pervežti.

Skerdenas laikant trumpiau nei 24 val. jos turi būti laikomos 3–4 °C laipsnių temperatūros patalpoje, jei jos laikomos ilgiau, patalpos temperatūra turi būti 1–3 °C laipsniai“.

Vietoje jos įrašomi šie sakiniai:

„Skerdenos paliekamos atvėsti tol, kol vidinio raumenų sluoksnio temperatūra tampa tinkama mėsai laikyti ir pervežti. Visos mėsos temperatūra turi neviršyti 7 °C“.

Šis tekstas pakeistas atsižvelgiant į galiojančiais teisės aktais atnaujintus temperatūros kontrolės reikalavimus. Šiuose teisės aktuose nustatyta mėsos, o ne patalpos, kurioje ji laikoma, temperatūra. Laikantis nurodytų patalpos temperatūros reikalavimų tinkama skerdenos temperatūra užtikrinama tik tokiu atveju, jei skerdena patalpoje laikoma reikiamą laiką. Bet kokiu atveju manoma, kad produkto kokybė tinkamiau užtikrinama kontroliuojant skerdenos, o ne patalpos, kurioje ji laikoma, temperatūrą.

Išbraukiama ši dalis:

„Kontrolės taryba, padedama skerdenų kokybės nustatymo komiteto (Comité de Calificación de canales), nustato skerdenų su saugoma geografine nuoroda kokybę ir pažymi skerdenas, kurių kokybė patikrinta, nenuplaunamo rašalo antspaudu su užrašu „Ternasco de Aragón“ ir identifikaciniu numeriu. Antspaudu žymimi kumpiai, mentės ir šonkauliai.“

Ši dalis išbraukiama, nes ji neatitinka tikrovės ir standarto EN 45011 prasmės.

Kontrolės įstaigos specialistai patikrina, ar skerdenos yra tinkamai pažymėtos. Jie skerdenų nežymi ir nevertina, kurios iš jų atitinka arba neatitinka kokybės reikalavimų.

Be to, manoma, kad būtų tikslingiau pateikti žymėjimo aprašymą kokybės ir procesų žinyne, o ne specifikacijoje.

Išbraukiama ši dalis:

„Skerdenos „Ternasco de Aragón“ paskirstomos ir pristatomos mažmeninę prekybą vykdantiems mėsininkams, laikomos ir parduodamos laikantis galiojančių teisės aktų.“

Ši dalis išbraukiama, nes už joje nurodytos veiklos kontrolę atsakingos sveikatos priežiūros institucijos, be to, šioje srityje yra privaloma laikytis nurodytų reikalavimų, todėl vykdant jų kontrolę nebūtų išvengta dubliavimo.

3.3. Ženklinimas etiketėmis:

Į specifikaciją įtrauktas SGN logotipas.

Panaikinta nuostata, pagal kurią, norint gauti leidimą naudoti registruotų prekybos įmonių etiketes, reikėjo išankstinio Kontrolės tarybos patvirtinimo.

Taip pat panaikintos visos nuorodos į Kontrolės tarybą.

3.4. Nacionalinės teisės reikalavimai:

Atnaujinti teisės aktai:

Atnaujintos nuorodos į nacionalinės teisės aktus, paskelbtus po pradinio šios specifikacijos patvirtinimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„TERNASCO DE ARAGÓN“

EB Nr.: ES-PGI-0217-0096-17.03.2010

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas:

„Ternasco de Aragón“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis:

Ispanija

3. Žemės ūkio produkto ar maisto produkto aprašymas:

3.1. Produkto rūšis:

1.1 klasė.

Šviežia mėsa.

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

Veislių „Rasa Aragonesa“, „Ojinegra de Teruel“ ir „Roya Bilbilitana“ ėriukų mėsa. „Ternasco de Aragón“ – abiejų lyčių ėriukų, kurie skerdžiami 70–90 dienų amžiaus, mėsa. Ėriukai turi būti maitinami avių pienu avidėse, papildomai neribojamai šeriant baltaisiais šiaudais ir galiojančiais teisės aktais leidžiamais koncentratais. Ėriukai maitinami pienu ne trumpiau kaip 50 dienų.

Skerdenos svoris – nuo 8,0 iki 12,5 kg. Skerdena tiesialinijinio profilio, įgaubta, suapvalėjusiais kraštais. Paviršiniai riebalai balti ir kieti. Vidiniai riebalai balti, dengia bent pusę inksto, bet jokiu būdu ne visą inkstą. Mėsa blyškiai rausva, minkšta, sultinga, švelnios tekstūros, joje nedaug tarpraumeninių riebalų.

3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):

Netaikoma.

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams):

Netaikoma.

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

„Ternasco“ tipo ėrienos juslinės savybės yra susijusios su jai būdinga natūralia aplinka ir ėrienos gamybos procesu, todėl ėriukai veisiami ir auginami geografinėje vietovėje.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

—

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Etiketėse pateikiamas SGN logotipas su užrašu „Ternasco de Aragón“.

Registruotos įmonės vartoti skirtą produktą pažymi etiketėmis ir sunumeruotais antspaudais taip, kad jų nebebūtų galima pakartotinai panaudoti.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Ėrienos gamybos vietovė yra Aragono autonominiame regione.

5. Ryšys su geografine vietove:

5.1. Geografinės vietovės ypatumai:

Aragono regione vyrauja žemyninio pobūdžio Viduržemio jūros klimatas – vidurio žemumose karšta, sausa ir vėjuota, o Pirėnuose ir Iberijos kalnuose vėsiau ir drėgniau. Vidurio žemumose vidutinė metinė temperatūra svyruoja nuo 14 °C iki 15 °C. Prieškalnėse (aukščiau nei 500 m virš jūros lygio) keliais laipsniais vėsiau.

Avių auginimas Aragono regione tapo svarbi pramonės šaka, nes dėl šio regiono žemės ūkio ir klimato savybių avys buvo vienintelė rūšis, prisitaikiusi misti skurdžia ir nuo metų laikų priklausoma augmenija.

5.2. Produkto ypatumai:

Veislės „Rasa aragonesa“ ėriukų skerdenos audinių struktūra yra puikiai išsivysčiusi – 10,74 kg svorio patinėlių ir patelių skerdenos riebalų kiekis sudaro vidutiniškai 25 proc. Toks ankstyvas subrendimas būdingas ir kitai Aragono regione išvestai veislei „Roya Bilbilitana“, kurios „ternasco“ tipo abiejų lyčių anksti subrendusių ėriukų 10,6 kg skerdenos riebalų kiekis siekia 26,6 proc. Nustatyta, kad veislės „Ojinegra de Teruel“ ėriukų skerdenos riebalinio audinio kiekis yra toks pats, kaip kitų dviejų minėtų veislių.

Dėl šio įrodyto ankstyvo subrendimo minėtos veislės labiausiai skiriasi nuo kitų veislių. Todėl šių veislių ėriena „Ternasco de Aragón“ yra išskirtinė ir kokybiškesnė nei kitų veislių mėsa.

Tam tikro amžiaus ir svorio, kurie nustatomi pagal minėtoms veislėms taikomus reikalavimus, „ternasco“ tipo ėriukų skerdena (audinių struktūra, pasiskirstymas, spalva, riebalų konsistencija, minkštumas ir mėsos spalva ir aromatas) galutinai susiformuoja dėl ėriukų mitybos motinos pienu papildytu pašaru.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir kurios nors produkto kokybės ar savybių (SKVN atveju) arba ypatingos produkto kokybės, reputacijos ar kitų ypatybių (SGN atveju) ryšys:

Labiausiai paplitusi ir šiam regionui būdinga skerdžiamų ėriukų rūšis Aragone žinoma nuo neatmenamų laikų ir paprastai vadinama „ternasco“. Dėl savo kilmės ir aukštos kokybės, kurią lemia avių veislės, iš kurių ši ėriena gaunama, pašaras, kuriuo minta ėriukai, ir skerdžiamų ėriukų svoris ir amžius, ėriena „ternasco“ puikiai žinoma ir už regiono ribų.

Žodis „ternasco“ (bei moteriškai giminei taikomas „ternasca“) dėl jo sąsajos su aukšta kokybe Aragono regiono tradicinėje kalboje įgijo „jaunas ir minkštas“ prasmę. Nors šie dalykai gali atrodyti nesusiję, tai tik patvirtina neabejotiną galutinio produkto kokybę.

Žemyninis šios vietovės su reta augmenija klimatas (nedažni lietūs, stiprūs vėjai ir dideli temperatūros svyravimai) palankiai veikia šių trijų vietinių veislių avių, kurių pagrindinė savybė – ankstyvas subrendimas, vystymąsi. Kadangi šių veislių avių mėsos riebalų sluoksnis tampa optimalus dar ankstyvame ėriukų amžiuje, jų mėsa vertinama dėl kokybės.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

http://www.aragon.es/estaticos/GobiernoAragon/Departamentos/AgriculturaGanaderiaMedioAmbiente/AgriculturaGanaderia/Areas/08_Calidad_Agroalimentaria/02_Alimentos_calidad_diferenciada/I.G.P.TernascodeAragon.pdf

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

		ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2012.294.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 294

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	55 tomas 2012m. rugsėjo 29d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2012/C 294/01	Euro kursas	1

2012/C 294/02	Komisijos pranešimas dėl dabartinių valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų normų ir nuo 2012 m. spalio 1 d. taikomų orientacinių bei diskonto normų 27 valstybėms narėms (Paskelbta remiantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 10 straipsniu (OL L 140, 2004 4 30, p. 1))	2

	Audito Rūmai
2012/C 294/03	Specialioji ataskaita Nr. 13/2012 Europos Sąjungos pagalba vystymuisi, teikiant geriamąjį vandenį ir pagrindines sanitarijos priemones Užsachario šalyse	3

	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2012/C 294/04	Komisijos pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 16 straipsnio 4 dalį – Su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų dėl reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo pakeitimas ( 1 )	4

2012/C 294/05	Komisijos pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 17 straipsnio 5 dalį – Kvietimas dalyvauti konkurse dėl reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo, kaip numatyta su viešąja paslauga susijusiuose įsipareigojimuose	5

2012/C 294/06	Komisijos pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 16 straipsnio 4 dalį – Su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų dėl reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo pakeitimas ( 1 )	6

2012/C 294/07	Komisijos pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 17 straipsnio 5 dalį – Kvietimas dalyvauti konkurse dėl reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo, kaip numatyta su viešąja paslauga susijusiuose įsipareigojimuose	7

	V Nuomonės
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2012/C 294/08	Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	8

2012/C 294/09	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	14

2012/C 294/10	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	19

2012/C 294/11	Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	23