25.9.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 288/1

TARYBOS SPRENDIMAS

2012 m. rugsėjo 24 d.

kuriuo skiriamas Europos cheminių medžiagų agentūros Valdančiosios tarybos narys

2012/C 288/01

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą (1), ypač į jo 79 straipsnį,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 79 straipsnyje numatyta, kad Taryba Europos cheminių medžiagų agentūros Valdančiosios tarybos (toliau – Valdančioji taryba) nariais turi skirti po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės;

(2)	2011 m. gegužės 17 d. Sprendimu (2) Taryba paskyrė 15 Valdančiosios tarybos narių, įskaitant vieną narį iš Belgijos;

(3)	Belgijos Vyriausybė informavo Tarybą ketinanti pakeisti Belgijos atstovą Valdančiojoje taryboje ir pateikė naujo atstovo, kuris turėtų būti paskirtas laikotarpiui iki 2015 m. gegužės 31 d., kandidatūrą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Belgijos pilietis Jean Roger DRÈZE, gimęs 1951 m. birželio 6 d., skiriamas Europos cheminių medžiagų agentūros Valdančiosios tarybos nariu vietoj Helmut DE VOS laikotarpiui nuo 2012 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. gegužės 31 d.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2012 m. rugsėjo 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

S. ALETRARIS

(1) OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

(2) OL C 151, 2011 5 21, p. 1.

25.9.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 288/2

TARYBOS SPRENDIMAS

2012 m. rugsėjo 24 d.

kuriuo priimama Tarybos pozicija dėl 2012 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 4 projekto

2012/C 288/02

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 314 straipsnį, kartu su Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi, ypač jos 106a straipsniu,

atsižvelgdama į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1081/2010 (2), ypač į jo 37 straipsnį,

kadangi:

—	2012 finansinių metų Sąjungos biudžetas galutinai buvo priimtas 2011 m. gruodžio 1 d. (3),

—	2012 m. birželio 20 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto taisomojo biudžeto Nr. 4 projekto,

NUSPRENDĖ:

Vienintelis straipsnis

2012 m. rugsėjo 24 d. Tarybos pozicija dėl 2012 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 4 projekto buvo priimta.

Visą pozicijos tekstą galima rasti arba atsisiųsti Tarybos interneto svetainėje: http://www.consilium.europa.eu/

Priimta Briuselyje 2012 m. rugsėjo 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. D. MAVROYIANNIS

(1) OL L 248, 2002 9 16, p. 1, su klaidų ištaisymais OL L 25, 2003 1 30, p. 43 ir OL L 99, 2007 4 14, p. 18.

(2) OL L 311, 2010 11 26, p. 9.

(3) OL L 56, 2012 2 29, su klaidų ištaisymais OL L 79, 2012 3 19, p. 1 ir OL L 184, 2012 7 13, p. 19.

PRIEDAS

LAIŠKO PROJEKTAS

nuo	:	Tarybos Pirmininko
kam	:	Europos Parlamento Pirmininkui

Gerbiamasis Pirmininke,

Atskiru pranešimu perduodu Jums Tarybos poziciją dėl 2012 finansinių metų taisomojo biudžeto Nr. 4 projekto, kurią 2012 m. rugsėjo 19 d. priėmė Taryba.

Pagarbiai

25.9.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 288/4

TARYBOS SPRENDIMAS

2012 m. rugsėjo 24 d.

kuriuo skiriamas Europos cheminių medžiagų agentūros Valdančiosios tarybos narys

2012/C 288/03

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 79 straipsnyje numatyta, kad Taryba Europos cheminių medžiagų agentūros Valdančiosios tarybos (toliau – Valdančioji taryba) nariais turi skirti po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės;

(2)	2007 m. birželio 7 d. Sprendimu (2) Taryba paskyrė 27 Valdančiosios tarybos narius;

(3)	Vengrijos Vyriausybė informavo Tarybą ketinanti pakeisti Vengrijos atstovą Valdančiojoje taryboje ir pateikė naujo atstovo, kuris turėtų būti paskirtas laikotarpiui iki 2013 m. gegužės 31 d., kandidatūrą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Vengrijos pilietė Krisztina CSENGŐDY, gimusi 1961 m. sausio 9 d., skiriama Europos cheminių medžiagų agentūros Valdančiosios tarybos nare vietoj Zoltán ADAMIS laikotarpiui nuo 2012 m. rugsėjo 25 d. iki 2013 m. gegužės 31 d.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2012 m. rugsėjo 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

S. ALETRARIS

(1) OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

(2) OL C 134, 2007 6 16, p. 6.

25.9.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 288/5

Euro kursas (1)

2012 m. rugsėjo 24 d.

2012/C 288/04

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,2916
JPY	Japonijos jena	100,79
DKK	Danijos krona	7,4563
GBP	Svaras sterlingas	0,79680
SEK	Švedijos krona	8,4928
CHF	Šveicarijos frankas	1,2095
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	7,4370
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	24,940
HUF	Vengrijos forintas	283,28
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,6963
PLN	Lenkijos zlotas	4,1540
RON	Rumunijos lėja	4,5183
TRY	Turkijos lira	2,3259
AUD	Australijos doleris	1,2415
CAD	Kanados doleris	1,2668
HKD	Honkongo doleris	10,0130
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,5742
SGD	Singapūro doleris	1,5871
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 446,53
ZAR	Pietų Afrikos randas	10,7171
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,1491
HRK	Kroatijos kuna	7,4265
IDR	Indonezijos rupija	12 351,43
MYR	Malaizijos ringitas	3,9691
PHP	Filipinų pesas	53,931
RUB	Rusijos rublis	40,3205
THB	Tailando batas	39,949
BRL	Brazilijos realas	2,6175
MXN	Meksikos pesas	16,6727
INR	Indijos rupija	69,0680

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

25.9.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 288/9

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2012/C 288/08

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„HOLSTEINER TILSITER“

EB Nr: DE-PGI-0005-0807-26.04.2010

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas:

„Holsteiner Tilsiter“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis:

Vokietija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1. Produkto rūšis:

1.3 klasė.

Sūriai

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

„Holsteiner Tilsiter“ (Holšteino-Tilžės) sūris – tai tradiciniu būdu gaminamas puskietis karvės pieno sūris, kuris per visą brandinimą apdorojamas raudonųjų pelėsių grybelių kultūra ir kurio sausosios medžiagos riebumas yra nuo 30 iki 60 proc. „Holsteiner Tilsiter“ gali būti gaminamas ir iš žalio, ir iš pasterizuoto pieno. Šis sūris vis dažniau gaminamas ne klasikinės skritulio, o kepalo formos. Sūrį dengia natūrali plona gelsvai rusvos spalvos plutelė, kuri per mažiausiai penkias savaites trunkantį brandinimą plaunama raudonųjų pelėsių grybelių kultūros, išrūgų ir lieso pieno mišiniu arba sūdytu vandeniu. Šviesiai geltonas sūris pusiau kietas, lankstus ir labai elastingas. Dėl specifinio gamybos metodo „Holsteiner Tilsiter“ sūris pasižymi būdingomis skylutėmis ir įtrūkimais. Nelygu laikymo sąlygos, jo skonis gali būti nuo švelnaus ir truputį pikantiško iki stipraus pikantiško. Sūris gaminamas kepalo arba keturkampio formos, sveria nuo 3,5 iki 5 kg.

„Holsteiner Tilsiter“ gaminamas trijų riebumo pakopų: daugiau kaip 30 proc. sausosios medžiagos riebumo, daugiau kaip 45 proc. sausosios medžiagos riebumo ir daugiau kaip 60 proc. sausosios medžiagos riebumo. Mažiausias galimas sausosios medžiagos riebumas – 30 proc. „Holsteiner Tilsiters“ dažniausiai gaminamas be prieskonių. Vienintelis kartais naudojamas prieskonis – kmynai. Kitokie prieskoniai nenaudojami.

3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):

Sūriui gaminti naudojamas pienas neprivalo būti iš minėtos geografinės vietovės.

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams):

—

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Visi sūrio gamybos etapai, nuo žaliavos priėmimo iki mažiausiai penkias savaites trunkančio laikymo ir brandinimo, turi vykti nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

—

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

—

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Vokietijos Fereracinės Respublikos Šlėzvigo-Holšteino žemė. Istoriniai dokumentai įrodo, kad sritis, kurioje gaminamas „Holsteiner Tilsiter“, nuo pirmosios XX amžiaus pusės (maždaug nuo 1920 m.) apima dabartinės federalinės Šlėzvigo-Holšteino žemės teritoriją.

5. Ryšys su geografine vietove:

5.1. Geografinės vietovės ypatumai:

Specifinė „Holsteiner Tilsiter“ gamybos technologija, su ja susijusi savita šio sūrio konsistencija ir išvaizda galėjo susiformuoti tik šioje vietovėje su toliau nurodytomis viena kitą papildančiomis ypatingomis sąlygomis.

Šlėzvigas-Holšteinas yra tarp Šiaurės ir Baltijos jūrų, todėl šios žemės klimatas labai sąlygojamas jūrinių veiksnių. Dėl geografinės padėties ir dirvožemio savybių susiformavo savitos augalų bendrijos, kurių pašarinės savybės taip pat savitos. Jos buvo palankios pienininkystei bei sūrininkystei, ir, be abejo, lėmė pikantiškai aromatingą „Holsteiner Tilsiter“ sūrio skonį.

Pienininkystė Šlėzvigo-Holšteino žemėje turi senas tradicijas, nes šios srities sąlygos jai ypač palankios. Jau XVI amžiaus pabaigoje Šlėzvigo ir Holšteino hercogystėse pieno produktų buvo pagaminama daugiau nei vietos gyventojams reikėjo. Tais laikais profesines pienininkystės žinias į šalį atgabeno pabėgėliai iš Olandijos. XIX amžiaus pabaigoje paplito pienininkystės ūkių bendrijų sistema. Vien 1888 m. įsteigtas 251 pienininkystės ūkis. Dėl išvystytos pieno produktų gamintojų infrastruktūros, aukštos jų kvalifikacijos, taip pat dėl palankaus klimato ir dirvožemio Šlėzvigas-Holšteinas yra viena geriausiai vertinamų pienininkystės vietovių visoje Europoje. Neatsitiktinai „Holstein-Frisian“ pieninių karvių (Vokietijoje dar vadinamų juodmargėmis) veislė žinoma visame pasaulyje. Gausūs šios federalinės žemės pieno ir šliužo fermento ištekliai sudarė puikias sąlygas sūrininkystei. Vis dėlto šiais laikais Šlėzvigo-Holšteino sūrio gamintojai naudoja ne tik šios geografinės vietovės pieną.

5.2. Produkto ypatumai:

Jau šimtą dvidešimt metų „Holsteiner Tilsiter“ yra puikiai žinomas kokybiškas vietinis sūris. Iš istorinių dokumentų matyti, kad Holšteino Šveicarijoje, Behl ūkyje, panašus sūris buvo gaminamas dar XVI amžiuje. Tilžės sūrio receptūrą 1840 m. pirmą kartą užrašė ponia Westpfahl, gyvenusi viename Tilžės (Tilsit) ūkyje tuometėje Rytų Prūsijoje. Taip atsirado šios sūrio rūšies pavadinimas. XIX amžiaus pabaigoje ši receptūra atkeliavo į dabartinę Šlėzvigo-Holšteino teritoriją. Netrukus Tilžės sūris čia tapo vienu mėgstamiausių sūrių – taip yra iki šiol.

Knygoje „Sūrio gamyba ir sūrio patiekalai Vokietijoje nuo 1800 m.“ (Käsebereitung und Käsespeisen in Deutschland seit 1800, Frank Roeb, Maincas, 1976 m.) rašoma: „Šlėzvige-Holšteine „Tilžės sūris“ pradėtas gaminti dar vėliau – žinoma, kad iki 1900 m. Tilžės sūris iš esmės negamintas. Vėliau jo gamybą net ėmė skatinti valstybė (nuo 1929 m., žr. Middelhauve).“

Dabar Šlėzvigas-Holšteinas laikomas pagrindine Tilžės sūrio gamybos vieta (žr. Dr. Oetker Lebensmittel-Lexikon, 2004 m., p. 812; C. Dumont, Kulinarisches Lexikon, 1998 m., p. 516; straipsnį „Essen & Trinken im Detail“, „mein coop magazin“: „Holsteiner Tilsiter und Beaujolais AOC“). Leidinio „Slow Food Conviviums Hamburg“ (Burchard Bösche, 2005 m.) paskelbtame straipsnyje „Tilžės sūris – iš Baltijos pakrantės“ („Tilsiter – Käse der Ostsee“) sakoma: „Šiais laikais Šlėzvigas-Holšteinas, žemė tarp dviejų jūrų, yra, be abejo, svarbiausias Tilžės sūrio gamintojas“.

Apklausti šios srities specialistai patvirtina, kad „Holsteiner Tilsiter“ sūris (kurio pavadinimas apima ir Šlėzvigo-Holšteino žemėje gaminamus Tilžės (Tilsiter) sūrius) yra gerai žinomas ir mėgstamas vietos produktas. Tai patvirtinama ir leidinyje „Vokiškos virtuvės kultūros istorija („Kulturgeschichte der deutschen Küche“, Peter Peter, 2005 m., p. 135). Čia sakoma: „Holsteiner Tilsiter, Würchwitzer Milbenkäse, Allgäuer Bergkäse, (…) palyginti su Prancūzija ar Italija, ir net su Anglija ar Airija, kokybiškų vokiškų sūrių įvairovė gana menka.“„Holsteiner Tilsiter“ sūrio išskirtinumas pažymimas ir įvairiuose interneto šaltiniuose. Interneto portale „Viskas apie sūrį“ („Alles Käse – das Infoportal“, http://www.walserstolz.de) rašoma: ypač senos Tilžės sūrio tradicijos Šiaurės Vokietijoje ir visoje Baltijos jūros pakrantėje. Daugiausia šio sūrio pagaminama Šlėzvigo-Holšteino žemėje – čia sąvokos Tilžės sūris ir puskietis sūris vis dar pavartojamos kaip sinonimai.“ JAV parengtame vokiškų maisto produktų vadove (http://www.germanfoods.org) sakoma: „ … the areas of Schleswig-Holstein (…) in the northern part of Germany also produce some of Germany’s more famous cheeses sich as (…) Tilsit (…)“. Apie šį sūri kalbama ir įmonės „Paulsen“ interneto svetainėje (http://www.party-paulsen.de): „Holsteiner Tilsiter – geriausias Šlėzvigo-Holšteino sūris“.

Per ilgus dešimtmečius brandinimo rūsiuose susiformavusios savitos natūralios ir tik šiai vietovei būdingos bakterijų kultūros suteikia „Holsteiner Tilsiter“ sūriui unikalų pikantišką skonį, kuris aiškiai skiriasi nuo kitose geografinėse vietovėse pagamintų Tilžės sūrių.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:

Tai, kad „Holsteiner Tilsiter“ laikomas išskirtiniu ir taip gerai vertinamas, susiję ne tik su senomis Šlėzvigo-Holšteino pienininkystės ir sūrininkystės tradicijomis – pirmiausia tai lėmė šio krašto pienininkų meistriškumas ir profesinės žinios. Taikydami tradicinius pieno perdirbimo būdus, ūkininkai šimtmečius kūrė šio krašto sūrių gamybą. Seni receptai ir ūkininkų sukaupta sūrininkystės patirtis buvo perduodami iš kartos į kartą. Taip susiformavo tradicinės šio krašto sūrių rūšys. Išskirtinis iki pat šių dienų liko „Holsteiner Tilsiter“. Tai keleto giminingų rūšių vietinis produktas, žinomas ir labai mėgstamas ne tik šiame regione.

Būdingas pikantiškas „Holsteiner Tilsiter“ skonis ir klasikinis jo akytumas šio krašto sūriui buvo būdingas dar iki jį pavadinant Tilžės sūriu. XIX amžiaus pabaigoje šis pavadinimas iš Rytų Prūsijos atkeliavo į Šlėzvigą-Holšteiną ir buvo suteiktas šiame krašte pagal panašią receptūrą gaminamam sūriui. Nuo tada ir atsirado Šlėzvigo-Holšteino Tilžės sūris, arba kitaip, „Holsteiner Tilsiter“.

Sena kaimiška sūrininkystės tradicija Šlėzvige-Holšteine pamažu kito iki pat šių dienų. Profesinis pienininkų rengimas, šiais laikas daugiausia organizuojamas Bad Malentėje įsikūrusiame mokymo centre (Lehr- und Versuchsanstalt für Milchwirtschaft), puikiai vertinamas ne tik šios federalinės žemės specialistų.

„Holsteiner Tilsiter“ pelnė pripažinimą už labai savitą aromatą ir ypatingą skonį, pabrėžiamą pagardinant sūrį kmynais. Išgauti šias dvi savybes galima tik naudojant specialias bakterijų kultūras, kurių rūšys ir deriniai įmanomi tik regiono tarp Šiaurės ir Baltijos jūrų klimato sąlygomis.

„Holsteiner Tilsiter“ gaminančios įmonės yra vienos svarbiausių „Šlėzvigo-Holšteino sūrio kelio“ asociacijos – svarbios ne tik šios federalinės žemės mastu – narių. Šiai asociacijai priklauso maždaug 40 sūrininkystės įmonių. Jos skatina puoselėti Šlėzvigo-Holšteino sūrininkystės tradicijas ir gamina apie 120 rūšių sūrių. Mintis įsteigti tokią asociaciją kilo 1999 m., kulinarinio judėjimo „Slow Food“ iniciatyva prie Hamburgo esančiame lauko muziejuje „Kiekeberg“ atidarius sūrio turgų. Dėl čia pristatytų Šlėzvigo-Holšteino sūrių įvairovės šio krašto sūrininkystės meistrai buvo praminti „Šiaurės vynininkais“. Pristatant Šlėzvigą-Holšteiną kaip sūrio kraštą, šiame turguje pirmiausia buvo pasiūlyta įvairių „Holsteiner Tilsiter“ rūšių sūrio.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

Visa specifikacija paskelbta:

2009 m. liepos 24 d. Markenblatt Nr. 30, 7a-aa dalis, p. 13378

http://register.dpma.de/DPMAregister/geo/detail.pdfdownload/7201

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

25.9.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 288/13

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2012/C 288/09

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„WALBECKER SPARGEL“

EB Nr.: DE-PGI-0005-0857-08.02.2011

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas:

„Walbecker Spargel“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis:

Vokietija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1. Produkto rūšis:

1.6 klasė.

Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

Švieži baltos, žalios arba violetinės spalvos smidrai (Asparagus officinalis). Valgomieji ūgliai parduodami nuskusti arba nenuskusti. „Walbecker Spargel“ auginami laikantis gerosios ūkininkavimo patirties taisyklių. Parduodami nenuskusti smidrai turi atitikti bent UNECE standartą FFV04 (Asparagus).

Baltųjų šparagų ūgliai yra ne ilgesni kaip 22 cm. Smidrai turi būti nepažeisti. Jie turi būti nesupuvę, nepažeisti, šviežiai kvepėti ir atrodyti.

Smidrai „Walbecker Spargel“ – išskirtiniai dėl švelnios skaidulų struktūros, stipraus skonio su vos juntamu riešutų prieskoniu ir trapių ūglių.

3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):

—

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

—

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Smidrai „Walbecker Spargel“ turi būti užauginti ir jų derlius nuimtas nustatytoje geografinėje vietovėje.

Prieš sodinant tinkamai paruošiama dirva. Į dirvą, kurioje bus auginami smidrai, įterpiamas reikiamas kiekis humuso (žaliųjų trąšų, komposto). Sodinimo vieta ruošiama metus, dirva išariama iki 80 cm, kad augalai galėtų giliai įleisti šaknis ir optimaliai vystytis. Smidrų daigai paprastai sodinami balandžio viduryje, o jei pavasaris ankstyvas – net kovo mėnesį. Iš dirvos rūpestingai išrenkamos senos šaknys ir akmenys, kad smidrų ūgliai galėtų augti tiesūs.

Smidrai auga dvejus metus, pirmasis jų derlius imamas trečiaisiais metais.

Smidrus auginant po plėvele, kurios viena pusė juoda, kita – balta, būtina pasirūpinti, kad šviečiant kaitriai saulei plėvelė būtų laiku apversta baltąja puse aukštyn ir nesuprastėtų smidrų kokybė, t. y. jų viršūnės nesuminkštėtų.

Atėjus smidrų derliaus nuėmimo laikui negalima naudoti azoto trąšų, kol nenuimamas visas jų derlius. Likus maždaug 21 dienai iki smidrų sezono pabaigos imami dirvožemio mėginiai ir tiriama, ko jame trūksta, kad nuėmus derlių dirvą prireikus būtų galima patręšti azoto trąšomis. Kokybė gerinama ir augimas skatinamas auginimo priemonėmis – gerai įdirbama žemė, įterpiama reikiamų trąšų, įskaitant magnį ir kalio karbonatą.

3.6. Specialios pjaustymo, tarkavimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

Pakavimas

Visų pakuočių turinys turi būti vienodas. Kiekvienoje pakuotėje gali būti tik smidrai iš regiono, patvirtinto kaip smidrų „Walbecker Spargel“ auginimo regionas. Mažmeninės prekybos vietose smidrai turi būti vienodos kokybės, spalvų grupės ir dydžio. Be to, mažmeninės prekybos vietose smidrai permatomoje pakuotės dalyje turi atitikti visą pakuotės turinį.

Kokybei išlaikyti smidrai „Walbecker Spargel“ greitai atvėsinami. Jie turi būti atvėsinami iki 1–12 laipsnių šaltinio arba lediniame vandenyje ne vėliau kaip per keturias valandas. Į prekybos vietas jie turi būti pristatomi kuo greičiau. Šaltai – 1–4 laipsnių temperatūroje – jie gali būti laikomi ne ilgiau kaip tris dienas.

Gamintojas smidrus vėsiai laikyti turi nuolat, išskyrus trumpą laiką, kai jie pakuojami ir pristatomi į prekybos vietą.

Pakavimo, vėsinimo ir visos pardavimo patalpos turi atitikti sanitarinius reikalavimus.

3.7. Specialios ženklinimo taisyklės:

—

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Smidrai „Walbecker Spargel“ auginami Vokietijos Federacinės Respublikos Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės šiaurės vakaruose. Auginimo plotai plyti palei Vokietijos ir Olandijos sieną. Vakaruose auginimo plotai ribojasi su valstybės siena. Šiaurėje riba prasideda ties valstybės sienos ir A57 greitkelio sankirta ir išilgai A57 greitkelio driekiasi į rytus. Nuo A57 ir Bundesstrasse B 9 sankryžos riba pasisuka pietryčių kryptimi ir driekiasi šalia B 9 kelio iki B 9 ir B 58 kelių sankryžos. Šioje vietoje auginimo regiono riba pasisuka į pietvakarius ir driekiasi šalia B 58 kelio. Nuo B 58 ir Landstrasse L 221 sankryžos riba driekiasi šalia L 221 kelio iki jo sankryžos su A61 greitkeliu. Tada riba išilgai A61 greitkelio eina iki tos vietos, kurioje A61 kerta valstybės sieną.

5. Ryšys su geografine vietove:

5.1. Geografinės vietovės ypatumai:

Auginimo plotai yra Žemutinio Reino lygumoje. Tos vietovės klimato sąlygos idealiai tinka smidrams auginti. Kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais iškrinta smidrams auginti reikalingas kritulių kiekis, oro temperatūra paprastai būna švelni.

Auginimo regione dirvos smėlingos. Pietryčiuose dirvožemis priemolinis ir liosinis. Smidrams auginti tradiciškai parenkamas dirvožemis būna labai smėlingas. Dirvoje esantis smėlis – Maso-Nyrso kopų smėlis. Dirvožemio struktūra tarp Nyrso ir Maso upių formavosi ledynmečiu. Tam regionui vietomis būdinga šiek tiek smėlinga, mineralų turinti dirva, pralaidi orui, su trupučiu lioso, nemažai humuso ir tinkamu kalkių kiekiu. Šio regiono ūkininkai tradiciškai manė, kad tokia dirva labai nepalanki ūkininkavimui, palyginti su derlinga aplinkinių Ponto, Nieukerko, Aldekerko ir Bersdonko vietovių dirva, paprastai labiau tinkančia pasėliams auginti negu šio geografinio regiono dirva. Tačiau šios geografinės vietovės dirva itin tinka smidrams auginti.

5.2. Produkto ypatybės:

Smidrai „Walbecker Spargel“ (jie gali būti pardavinėjami tik kaip švieži baltos, žalios arba violetinės spalvos smidrai) – išskirtiniai dėl švelnios skaidulų struktūros, stipraus smidrų skonio su vos juntamu riešutų prieskoniu ir trapių ūglių. Vietos augintojai turi ypatingų jų auginimo įgūdžių. Jei dirva gerai įdirbta, smidrai tinkamai pasodinti ir derlius laiku nuimtas, augintojai geba pasiekti, kad smidrai augtų itin geri, tiesūs ir puikios konsistencijos. Smidrai „Walbecker Spargel“ tokios geros kokybės ne tik dėl auginimo vietos, bet ir dėl ilgų auginimo tradicijų bei itin gerų savybių.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto kokybės ar ypatybių (SKVN atveju) arba produkto ypatingos kokybės, gero vardo ar kitų ypatybių (SGN atveju) ryšys:

Švelni smidrų ūglių skaidulų struktūra, stiprus skonis su riešutų prieskoniu, trapumas ir tiesumas – idealių Valbeko vietovės dirvožemio ir Žemutinio Reino lygumos klimato sąlygų rezultatas. Smidrų savybės nepaprastai daug priklauso nuo gamtos sąlygų. Apie 70 proc. smidrų skonio lemia dirvožemis, 20 proc. – tai, kaip dirvožemis įdirbtas ir patręštas, ir tik 10 proc. – jų rūšis. Kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais daug humuso turinti smėlinga dirva – tokią renkasi smidrų augintojai – gauna pakankamai kritulių. Be to, šiais mėnesiais oro temperatūra būna nuolat švelni. Aukštą smidrų kokybę garantuoja ir geroji ūkininkavimo patirtis.

Kelios smidrų augintojų kartos mokėsi juos auginti – kada tinkamas laikas sodinti, kada pradėti ir baigti nuimti derlių, kuo ir kiek uždengti, kaip tinkamai suformuoti žemės kauburėlius ir apsaugoti nuo šaknų gumulų ir akmenų, kiek trąšų berti vertinant pagal dirvos mėginius. Visos šios žinios – tai veiksniai, turintys įtakos ypatingai smidrų „Walbecker Spargel“ kokybei.

Smidrai „Walbecker Spargel“ labai gerai vertinami. Auginti smidrus aplink Valbeko pilį 1923 m., esant infliacijai, pirmas pabandė teisininkas ir atsargos majoras Dr. Waltheris Klein-Walbeckas. Jo sėkmė greitai sudomino vietos ūkininkus, turinčius daugiau dirbamosios žemės smėlinguose plotuose ir negalinčius išauginti gero pasėlių derliaus. 1927 m. rudenį trisdešimt trys Valbeko ūkininkai susitarė 1928 m. pavasarį pradėti auginti smidrus. Pirmąjį sezoną smidrais užsodinta 50 hektarų žemės. 1929 m. sausio 1 d. Dr. Walther Klein-Walbeckas ir penkiasdešimt penki Valbeko smidrų augintojai įsteigė „Spargelbaugenossenschaft Walbeck und Umgegend e.G.“. Ši įmonė ir teikia paraišką. Nuo tada paraišką teikiančios įmonės nariai smidrus augina ir „Walbecker Spargel“ vardu parduoda kaip kooperatyvas. 1932–1938 m. įmonė Straleno aukcionui pristatė 36 000 centnerių (50 kg) smidrų, iš to Valbekas, anksčiau skurdus kaimas dykvietėje, uždirbo 1,3 mln. reichsmarkių. 1936 m. per smidrų sezoną kaime apsilankė 40 000 smidrų mėgėjų.

Per Antrąjį pasaulinį karą smidrų auginimas buvo sustabdytas. 1948 m. įvykdžius pinigų reformą smidrus vėl pradėta auginti. Šiandien paraišką teikiančią įmonę sudaro penkiasdešimt narių, smidrus auginančių 80 hektarų žemės plote.

Iš Jakobo Schopmanns (žodžiai parašyti 1935 m., išspausdinta „Niederrheinische Landeszeitung“1935 m. liepos 5 d.) ir jo sūnaus Helmuto (muzika, 1977 m.) dainos „Walbecker Heimatlied“ galima spręsti, kokie svarbūs smidrai Valbeko kaimui ir aplinkinėms vietovėms:

„Kennst Du mein friedliches Walbeck nicht? (Nežinote ramaus Valbeko kaimo?)

Das Spargeldorf an der Grenze? (Smidrų kaimo prie sienos?)

Dort schießt der Spargel in Sonnenlicht (Kur smidrai stiepiasi į saulę)

alljährlich im taufrischen Lenze. (kasmet gaivų pavasarį?)“

Kasmetiniame dvi dienas vykstančiame smidrų festivalyje būna didžiulė eisena ir žiūrovams pristatoma soste sėdinti „Smidrų princesė“, šį titulą turinti vieną smidrų sezoną. Ji atstovauja Valbeko smidrų kaimui radijuje ir televizijoje, prekybos mugėse ir daugybėje įvairių vietos festivalių, vykstančių prie Žemutinio Reino.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

http://register.dpma.de/DPMAregister/geo/detail.pdfdownload/13251

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

		ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2012.288.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 288

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	55 tomas 2012m. rugsėjo 25d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2012/C 288/01	2012 m. rugsėjo 24 d. Tarybos sprendimas, kuriuo skiriamas Europos cheminių medžiagų agentūros Valdančiosios tarybos narys	1

2012/C 288/02	2012 m. rugsėjo 24 d. Tarybos sprendimas, kuriuo priimama Tarybos pozicija dėl 2012 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 4 projekto	2

2012/C 288/03	2012 m. rugsėjo 24 d. Tarybos sprendimas, kuriuo skiriamas Europos cheminių medžiagų agentūros Valdančiosios tarybos narys	4

	Europos Komisija
2012/C 288/04	Euro kursas	5

	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2012/C 288/05	Komisijos pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 16 straipsnio 4 dalį – Su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų dėl reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo pakeitimas ( 1 )	6

2012/C 288/06	Komisijos pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 17 straipsnio 5 dalį – Kvietimas dalyvauti konkurse dėl reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo, kaip numatyta su viešąja paslauga susijusiuose įsipareigojimuose	7

2012/C 288/07	Reorganizavimo priemonė – Sprendimas dėl Societate Comercială Forte Asigurări SA finansinės reorganizavimo procedūros pabaigos (Pranešimas skelbiamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/17/EB dėl draudimo įmonių reorganizavimo ir likvidavimo 6 straipsnį)	8

Draudimo įmonė	S.C. Forte Asigurări SA, registruotosios buveinės adresas – Calea Grivitei nr. 6, etaj 5, Bucuresti, Sector 1, Romania, prekybos registro numeris J40/1814/11.3.1996, unikalus registravimo kodas 8209593; teisinis įmonės atstovas – generalinis direktorius Guglielmo Frinzi.
Sprendimo priėmimo ir įsigaliojimo data, sprendimo pobūdis	2012 m. rugpjūčio 7 d. Sprendimas Nr. 452 dėl finansinės reorganizavimo procedūros pabaigos remiantis S.C. Forte Asigurări SA finansinio reorganizavimo planu
Kompetentingos institucijos	Draudimo priežiūros komisija, įsikūrusi adresu: București, str. Amiral Constantin Bălescu nr. 18, sectorul 1, Romania; mokesčių mokėtojo numeris 14045240/1.7.2001.
Priežiūros institucija	Draudimo priežiūros komisija, įsikūrusi adresu: București, str. Amiral Constantin Bălescu nr. 18, sectorul 1, Romania; mokesčių mokėtojo numeris 14045240/1.7.2001.
Taikytini teisės aktai	Įstatymas Nr. 32/2000 dėl draudimo veiklos ir draudimo priežiūros, su vėlesniais pakeitimais.

	V Nuomonės
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2012/C 288/08	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	9

2012/C 288/09	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	13


	(1) Tekstas svarbus EEE