22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/1

---

2012/C 287/01

Paskutinis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamas leidinys

OL C 273, 2012 9 8

Skelbti leidiniai:

OL C 258, 2012 8 25

OL C 250, 2012 8 18

OL C 243, 2012 8 11

OL C 235, 2012 8 4

OL C 227, 2012 7 28

OL C 217, 2012 7 21

Šiuos tekstus galite rasti adresu:

EUR-Lex: http://eur-lex.europa.eu

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/2

---

2012 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Ispanijos Karalystę

(Byla C-269/09) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - EB 18, 39 ir 43 straipsniai - EEE susitarimo 28 ir 31 straipsniai - Mokesčių teisės aktai - Mokesčių mokėtojo gyvenamosios vietos perkėlimas į užsienį - Pareiga visas neapmokestintas pajamas įtraukti į paskutinių mokestinių metų apmokestinamąją vertę - Galimos lengvatos dėl mokestinės skolos atidėjimo praradimas)

2012/C 287/02

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama R. Lyal ir F. Jimeno Fernández

Atsakovė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama M. Muñoz Pérez

Atsakovės pusėje įstojusios į bylą šalys: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama M. Lumma, C. Blaschke ir K. Petersen, Nyderlandų Karalystė, atstovaujama C. Wissels ir M. de Ree, Portugalijos Respublika, atstovaujama L. Inez Fernandes

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — EB 18, 39 ir 43 straipsnių bei EEE susitarimo 28 ir 31 straipsnių pažeidimas — Mokesčių mokėtojai, kurie perkelia savo gyvenamąją vietą į užsienį — Pareiga visas neapmokestintas pajamas įtraukti į paskutinių mokestinių metų, kai jie buvo laikomi mokesčių mokėtojais rezidentais, apmokestinamąją vertę.

Rezoliucinė dalis

1.

Priėmusi ir palikusi galioti 2006 m. lapkričio 28 d. Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo Nr. 35/2006, iš dalies keičiančio Pelno mokesčio įstatymą, Nenuolatinių gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ir Turto mokesčio įstatymą (Ley 35/2006 del Impuesto sobre la Renta de las Personas Físicas y de modificación parcial de las leyes de los Impuestos sobre Sociedades, sobre la Renta de no residentes y sobre el Patrimonio), 14 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią mokesčių mokėtojai, perkeliantys savo gyvenamąją vietą į kitą valstybę narę, visas neapmokestintas pajamas privalo įtraukti į paskutinių mokestinių metų, kai jie buvo laikomi mokesčių mokėtojais rezidentais, apmokestinamąją vertę, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 18, 39 ir 43 straipsnius.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Priteisti iš Ispanijos Karalystės tris ketvirtadalius visų bylinėjimosi išlaidų, o iš Europos Komisijos — likusį ketvirtadalį.

4.	Vokietijos Federacinė Respublika, Nyderlandų Karalystė ir Portugalijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 220, 2009 9 12.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/2

---

2012 m. liepos 5 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Cour de cassation (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Société d’investissement pour l’agriculture tropicale SA (SIAT) prieš État belge

(Byla C-318/10) (1)

(Laisvė teikti paslaugas - Mokesčių teisės aktai - Išlaidų, patirtų mokant už suteiktas paslaugas, kaip veiklos sąnaudų atskaitymas - Išlaidos, patirtos paslaugų teikėjo, įsisteigusio kitoje valstybėje narėje, kurioje jis neapmokestinamas pajamų mokesčiu arba kurioje jam taikoma daug palankesnė apmokestinimo sistema, atžvilgiu - Atskaitymas nustatant pareigą įrodyti paslaugų tikrumą ir sąžiningumą bei su jomis susijusio atlygio įprastumą - Kliūtis - Pateisinimas - Kova su sukčiavimu mokesčių srityje ir mokesčių vengimu - Mokesčių kontrolės veiksmingumas - Suderintas apmokestinimo įgaliojimų paskirstymas tarp valstybių narių - Proporcingumas)

2012/C 287/03

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Société d’investissement pour l’agriculture tropicale SA (SIAT)

Atsakovė: État belge

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Cour de cassation — EB 49 straipsnio aiškinimas — Mokesčių teisės aktai, pagal kuriuos leidžiama atskaityti mokesčių mokėtojo rezidento patirtas veiklos sąnaudas, tačiau toks atskaitymas neleidžiamas, kai mokesčių mokėtojas reziduoja arba turi savo įmonę kitoje valstybėje narėje, kurioje jis neapmokestinamas pajamų mokesčiu arba apmokestinamas pagal daug palankesnę apmokestinimo sistemą — Laisvės teikti paslaugas kliūtis

Rezoliucinė dalis

EB 49 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo draudžiamos valstybės narės teisės nuostatos, kaip antai nagrinėjamosios pagrindinėje byloje, pagal kurias atlygis už tiekimą ar paslaugas, kurį mokesčio mokėtojas rezidentas sumokėjo bendrovei nerezidentei, nelaikomas atskaitytinomis veiklos sąnaudomis, kai ši bendrovė nerezidentė įsisteigimo valstybėje narėje neapmokestinama pajamų mokesčiu arba atitinkamos pajamos apmokestinamos taikant daug palankesnę apmokestinimo sistemą nei šioms pajamoms taikoma pirmojoje valstybėje narėje, nebent mokesčių mokėtojas įrodo, kad šis atlygis susijęs su tikrais ir sąžiningais sandoriais ir kad jis neviršija įprastų ribų, nors pagal bendrąją normą toks atlygis yra atskaitytinas kaip veiklos sąnaudos, kai jis būtinas apmokestinamosioms pajamoms gauti ar išlaikyti ir jei mokesčių mokėtojas įrodo jo tikrumą ir dydį.

---

(1)  OL C 246, 2010 9 11.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/3

---

2012 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas (Legfelsőbb Bíróság (Vengrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) — VALE Építési Kft. pateiktas prašymas įtraukti į bendrovių registrą

(Byla C-378/10) (1)

(SESV 49 ir 54 straipsniai - Įsisteigimo laisvė - Lygiavertiškumo ir veiksmingumo principai - Tarpvalstybinis reorganizavimas - Atsisakymas įtraukti į registrą)

2012/C 287/04

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Legfelsőbb Bíróság

Šalys pagrindinėje byloje

VALE Építési Kft.

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Magyar Köztársaság Legfelsőbb Bírósága — EB 43 ir 48 straipsnių aiškinimas — Vienoje valstybėje narėje esančios bendrovės perkėlimas į kitą valstybę narę pakeičiant takytiną nacionalinę teisę — Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos kitoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės negalima nurodyti nacionaliniame bendrovių registre kaip perkeliamos bendrovės teisių pirmtakės.

Rezoliucinė dalis

1.

SESV 49 ir 54 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiama taikyti nacionalinės teisės aktus, kuriuose numatyta galimybė pagal vidaus teisę įsteigtoms bendrovėms būti reorganizuotoms, tačiau apskritai neleidžiama pagal kitos valstybės narės teisę įsteigtos bendrovės reorganizacija įsteigiant bendrovę pagal nacionalinę teisę.

2.

SESV 49 ir 54 straipsniai turi būti aiškinami, kiek tai susiję su bendrovės tarpvalstybiniu reorganizavimu, taip, kad priimančioji valstybė narė turi teisę nustatyti tokiai operacijai taikytiną vidaus teisę ir dėl to taikyti nacionalinės teisės nuostatas dėl vidinio reorganizavimo, kuriomis reglamentuojamas bendrovės steigimas ir veikla, kaip antai reikalavimus parengti balansą ir turto aprašą. Tačiau pagal lygiavertiškumo ir veiksmingumo principus priimančiai valstybei narei draudžiama atitinkamai: — atsisakyti, kiek tai susiję su tarpvalstybiniu reorganizavimu, nurodyti prašymą būti reorganizuotai pateikusią bendrovę kaip „teisinę pirmtakę“, jei įrašas apie bendrovę pirmtakę numatytas vidinio reorganizavimo atvejais, ir — atsisakyti tinkamai atsižvelgti į kilmės valstybės narės pateiktus dokumentus per bendrovės registravimo procedūrą.

---

(1)  OL C 317, 2010 11 20.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/3

---

2012 m. liepos 5 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Bundesgerichtshof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Josef Geistbeck, Thomas Geistbeck prieš Saatgut-Treuhandverwaltungs GmbH

(Byla C-509/10) (1)

(Intelektinė ir pramoninė nuosavybė - Augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje sistema - Reglamentas (EB) Nr. 2100/94 - Ūkininkams taikoma išlyga - Sąvoka „tinkamas atlyginimas“ - Patirtos žalos atlyginimas - Pažeidimas)

2012/C 287/05

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Josef Geistbeck, Thomas Geistbeck

Atsakovė: Saatgut-Treuhandverwaltungs GmbH

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bundesgerichtshof — 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje (OL L 227, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 16 t., p. 390) 14 straipsnio 3 dalies ir 94 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 1995 m. liepos 24 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1768/95, įgyvendinančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje 14 straipsnio 3 dalyje numatytos žemės ūkio išimties taisykles (OL L 173, p. 14; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 18 t., p. 63) 5 ir 8 straipsnių išaiškinimas — Augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje — Teisės pažeidimas — Pareiga sumokėti tokios apsaugos savininkui tinkamą atlyginimą ir atlyginti jo patirtą žalą — Tinkamo atlyginimo ir žalos nustatymo kriterijai

Rezoliucinė dalis

1.

„Tinkamas atlyginimas“, kurį ūkininkas pagal 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje 94 straipsnio 1 dalį turi sumokėti, nes panaudojo auginant gautą saugomos augalų veislės dauginamąją medžiagą ir neįvykdė šio reglamento 14 straipsnio 3 dalyje, aiškinamoje atsižvelgiant į 1995 m. liepos 24 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1768/95, įgyvendinančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje 14 straipsnio 3 dalyje numatytos žemės ūkio išimties taisykles, iš dalies pakeisto 1998 m. gruodžio 3 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2605/98, 8 straipsnį, nustatytų įpareigojimų, turi būti apskaičiuojamas pagal toje pačioje teritorijoje mokėtino mokesčio už atitinkamos saugomos augalų veislės dauginamosios medžiagos gamybą pagal licenciją dydį.

2.	Apskaičiuojant Reglamento Nr. 2100/94 94 straipsnio 1 dalyje numatytą „tinkamą atlyginimą“, į jį nereikia įtraukti sąnaudų, patirtų kontroliuojant, ar nėra pažeidžiamos augalų veislės savininko teisės, kompensacijos.

---

(1)  OL C 30, 2011 1 29.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/4

---

2012 m. liepos 5 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Legfelsőbb Bíróság (Vengrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) ERSTE Bank Hungary Nyrt prieš Magyar Állam, B.C.L. Trading GmbH, ERSTE Befektetési Zrt

(Byla C-527/10) (1)

(Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose - Bankroto bylos - Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 - 5 straipsnio 1 dalis - Taikymas laiko atžvilgiu - Europos Sąjungos nare nesančioje valstybėje pareikštas daiktine teise grindžiamas ieškinys - Kitoje valstybėje narėje skolininkui iškelta bankroto byla - Pirmosios valstybės tapimas Europos Sąjungos nare - Taikymas)

2012/C 287/06

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Legfelsőbb Bíróság

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: ERSTE Bank Hungary Nyrt

Atsakovės: Magyar Állam, B.C.L. Trading GmbH, ERSTE Befektetési Zrt

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Legfelsőbb Bíróság — 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (OL L 160, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 1 t., p. 191) 5 straipsnio 1 dalies aiškinimas — Daiktine teise grindžiamas ieškinys, pareikštas valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra aptariamos daiktinės teisės objektas, atsakovei, kurios centrinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje ir kuriai šioje antroje valstybėje prieš pirmajai valstybei įstojant į Europos Sąjungą buvo iškelta bankroto byla — Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 5 straipsnio 1 dalies taikymas laiko atžvilgiu

Rezoliucinė dalis

2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 5 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, ši nuostata taikoma net bankroto byloms, iškeltoms iki Vengrijos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą, jei 2004 m. gegužės 1 d. skolininko turtas, kuriam galiojo nagrinėjama daiktinė teisė, buvo šios valstybės teritorijoje, o tai turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

---

(1)  OL C 30, 2011 1 29.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/5

---

2012 m. liepos 5 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal de grande instance de Chartres (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Michel Bourges-Maunoury, Marie-Louise Heintz, po santuokos — Bourges-Maunoury prieš Direction des services fiscaux d'Eure et Loir

(Byla C-558/10) (1)

(Europos Bendrijų privilegijos ir imunitetai - Sąjungos išmokėtų pajamų atleidimas nuo nacionalinių mokesčių - Sąjungos išmokėtų pajamų įtraukimas apskaičiuojant turto mokesčio aukščiausią ribą)

2012/C 287/07

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal de grande instance de Chartres

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Michel Bourges-Maunoury, Marie-Louise Heintz, po santuokos — Bourges-Maunoury

Atsakovė: Direction des services fiscaux d'Eure et Loir

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunal de grande instance de Chartres — Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų (OL 152, 1967, p. 13) V skyriaus 13 straipsnio antros pastraipos išaiškinimas — Nacionalinės teisės akto, kuriame numatytas visų apmokestinamojo asmens pajamų, įskaitant gautų iš Bendrijos, įskaičiavimas apskaičiuojant turto mokesčio aukščiausią ribą leistinumas — Nacionalinių mokesčių netaikymas iš Bendrijų gaunamam darbo užmokesčiui — Buvę Europos Bendrijų pareigūnai

Rezoliucinė dalis

Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų, kuris iš pradžių buvo pridėtas prie Europos Bendrijų jungtinės Tarybos ir jungtinės Komisijos steigimo sutarties, 13 straipsnio antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad ja draudžiami nacionalinės teisės aktai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, pagal kuriuos apskaičiuojant mokesčio, kaip antai turto mokestis, aukščiausią ribą įtraukiamos pajamos, įskaitant Sąjungos savo pareigūnams ir tarnautojams ar savo buvusiems pareigūnams ir buvusiems tarnautojams išmokėtas pensijas ir išmokas už galutinį tarnybos nutraukimą.

---

(1)  OL C 46, 2011 2 12.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/5

---

2012 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką

(Byla C-562/10) (1)

(Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo - SESV 56 straipsnis - Vokietijos slaugos draudimo reglamentavimas - Slaugos išmokų natūra neskyrimas už slaugą namuose buvimo kitoje valstybėje narėje atveju - Mažesnis eksportuotinų išmokų pinigais dydis - Išlaidų už slaugos priemonių nuomą kitose valstybėse narėse nekompensavimas)

2012/C 287/08

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama F. W. Bulst ir I. Rogalski

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama T. Henze ir J. Möller

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — SESV 56 straipsnio pažeidimas — Nacionalinės slaugos draudimo nuostatos, pagal kurias apdraustasis, laikinai būdamas kitoje valstybėje narėje, turi teisę gauti slaugos pašalpą ne ilgiau kaip šešias savaites, nekompensuojamos slaugos priemonių nuomos išlaidos ir slaugos išmokoms natūra, gautoms kitoje buvimo valstybėje narėje, netaikomas toks pats kompensavimo tarifas kaip gautoms Vokietijoje

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 63, 2011 2 26.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/6

---

2012 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Judecătoria Călărași (Rumunija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) SC Volksbank România SA prieš Autoritatea Națională pentru Protecția Consumatorilor — Comisariatul Județean pentru Protecția Consumatorilor Călărași (CJPC)

(Byla C-602/10) (1)

(Vartotojų apsauga - Vartojimo kredito sutartys - Direktyva 2008/48/EB - 22, 24 ir 30 straipsniai - Nacionalinės teisės aktai, kuriais ši direktyva perkeliama - Taikymas sutartims, neįtrauktoms į minėtos direktyvos materialinę taikymo sritį ir taikymo sritį laiko atžvilgiu - Šioje direktyvoje nenumatyti įpareigojimai - Banko komisinių, kuriuos kreditorius gali rinkti, apribojimas - SESV 56, 58 ir 63 straipsniai - Pareiga nacionalinėje teisėje įdiegti tinkamas ir veiksmingas ginčų sprendimo ne teismo tvarka procedūras)

2012/C 287/09

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Judecătoria Călărași

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: SC Volksbank România SA

Atsakovė: Autoritatea Națională pentru Protecția Consumatorilor — Comisariatul Județean pentru Protecția Consumatorilor Călărași (CJPC)

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Judecătoria Călărași — 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, p. 66) 22 straipsnio 1 dalies 24 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 1 dalies aiškinimas — SESV 56, 58 straipsnių ir 63 straipsnio 1 dalies aiškinimas — Nacionalinės teisės aktų, perkeliančių direktyvą, taikymas rationae temporis — Pareigos sukurti tinkamas ir veiksmingas ginčų sprendimo ne teismo tvarka procedūras nesilaikymas — Nacionalinės teisės aktų, perkeliančių direktyvą, taikymas rationae materiae — Papildomi, direktyvoje nenumatyti, įpareigojimai kredito įstaigoms

Rezoliucinė dalis

1.

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB 22 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip: pagal šią nuostatą nedraudžiama į nacionalinės priemonės, kuria ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, materialinę taikymo sritį įtraukti kredito sutartis, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kuriomis suteikiamas kreditas užtikrinamas nekilnojamuoju turtu, nors tokios sutartys aiškiai pašalintos iš šios direktyvos taikymo srities pagal jos 2 straipsnio 2 dalies a punktą.

2.

Direktyvos 2008/48 30 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip: pagal šią nuostatą nedraudžiama nacionalinės priemonės, kuria ši direktyva perkeliama į vidaus teisę, taikymo sritį laiko atžvilgiu apibrėžti taip, kad ši priemonė taikoma ir kredito sutartims, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kurios pašalintos iš šios direktyvos materialinės taikymo srities ir kurios vykdomos minėtos nacionalinės priemonės įsigaliojimo metu.

3.

Direktyvos 2008/48 22 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip: pagal šią nuostatą nedraudžiama nacionalinėje priemonėje, kuria ši direktyva perkeliama į vidaus teisę, nustatyti šioje direktyvoje nenumatytus įpareigojimus kredito įstaigoms, susijusius su komisinių, kuriuos jos gali rinkti pagal vartojimo kredito sutartis, patenkančias į šios priemonės taikymo sritį, rūšimis.

4.	SESV laisvo paslaugų teikimo taisykles reikia aiškinti taip: joms neprieštarauja nacionalinės teisės nuostata, kuria kredito įstaigoms draudžiama rinkti tam tikrus banko komisinius.

5.

Direktyvos 2008/48 24 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip: šiai nuostatai neprieštarauja nacionalinės priemonės, kuria perkeliama Direktyva 2008/48, taisyklė, kad, kilus ginčui dėl vartojimo kreditų, vartotojai gali tiesiogiai kreiptis į vartotojų apsaugos instituciją, kuri gali taikyti kredito įstaigoms sankcijas už šios nacionalinės priemonės pažeidimą, ir neprivalo pirmiausia pasinaudoti nacionalinės teisės aktuose numatytomis tokių ginčų sprendimo ne teismo tvarka procedūromis.

---

(1)  OL C 89, 2011 3 19.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/6

---

2012 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Finanzgericht Hamburg (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Südzucker AG (C-608/10), WEGO Landwirtschaftliche Schlachtstellen GmbH (C-10/11), Fleischkontor Moksel GmbH (C-23/11) prieš Hauptzollamt Hamburg-Jonas

(Sujungtos bylos C-608/10, C-10/11 ir C-23/11) (1)

(Žemės ūkis - Eksporto grąžinamosios išmokos - Eksporto deklaracijoje klaidingai nurodytas eksportuotojas - Nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias teisė į eksporto grąžinamąsias išmokas priklauso nuo pareiškėjo nurodymo kaip eksportuotojo eksporto deklaracijoje - Eksporto deklaracijos pataisymas po to, kai prekės buvo išleistos)

2012/C 287/10

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Finanzgericht Hamburg

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Südzucker AG (C-608/10), WEGO Landwirtschaftliche Schlachtstellen GmbH (C-10/11), Fleischkontor Moksel GmbH (C-23/11)

Atsakovė: Hauptzollamt Hamburg-Jonas

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Finanzgericht Hamburg — 1999 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamento EB) Nr. 800/1999, nustatančio bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles (OL L 102, p. 11; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 129) 5 straipsnio 7 dalies ir 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307) 78 straipsnio 1 ir 3 dalių išaiškinimas — Klaidingai nurodytas eksportuotojas eksporto deklaracijoje — Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos teisė gauti eksporto grąžinamąją išmoką priklauso nuo to, ar pareiškėjas eksporto deklaracijoje nurodytas kaip eksportuotojas.

Rezoliucinė dalis

1.

1999 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/1999, nustatančio bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles, iš dalies pakeisto 2001 m. sausio 17 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 90/2001, 5 straipsnio 7 dalį reikia aiškinti taip, kad iš esmės eksporto licencijos savininkas turi teisę gauti eksporto grąžinamąją išmoką, tik jeigu jis nurodytas kaip eksportuotojas kompetentingai muitinei pateiktos eksporto deklaracijos 2 laukelyje.

2.

1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 78 straipsnio 1 ir 3 dalis reikia aiškinti taip, kad pagal šias nuostatas galima vėliau atlikti pakartotinį eksporto deklaracijos patikrinimą dėl grąžinamosios išmokos tam, kad būtų pakeistas eksportuotojo vardas ar pavadinimas, nurodytas tam skirtame laukelyje, ir kad muitinė turi: — pirmiausia išnagrinėti, ar įmanoma pakartotinai patikrinti šią deklaraciją, būtent, ar nebuvo pažeisti Sąjungos teisės nuostatų eksporto grąžinamosios išmokos srityje tikslai ir aptariamos prekės iš tikrųjų buvo eksportuotos, o tai turi įrodyti pareiškėjas, ir — antra, prireikus, atsižvelgiant į naują informaciją, imtis būtinų priemonių padėčiai sureguliuoti.

3.

Reglamento Nr. 800/1999, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 90/2001, 5 straipsnio 7 dalį ir Sąjungos muitinės veiklos taisykles reikia aiškinti taip, kad muitinė tokiu atveju, kaip antai nagrinėjamas byloje C-608/10, kai eksporto licencijos savininkas neįrašytas kaip eksportuotojas eksporto deklaracijos 2 laukelyje, negali suteikti šiam savininkui eksporto grąžinamosios išmokos, prieš tai nepataisiusi eksporto deklaracijos.

4.

Tokiu atveju, kaip antai bylose C-10/11 ir C-23/11, Sąjungos muitinės veiklos taisykles reikia aiškinti taip, kad už eksporto grąžinamosios išmokos mokėjimą atsakinga muitinė privalo atsižvelgti į eksporto muitinės atliktus vėlesnius eksporto deklaracijos 2 laukelio ar prireikus T 5 kontrolės egzemplioriaus pataisymus, jei sprendimas dėl pataisymo atitinka visas formalias ir materialias „sprendimo“ sąlygas, numatytas Muitinės kodekso 4 straipsnio 5 punkte ir taikytinose nacionalinės teisės nuostatose. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar šios sąlygos įvykdytos pagrindinėse bylose.

5.

Reglamento Nr. 800/1999, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 90/2001, 5 straipsnio 7 dalį ir Sąjungos muitinės veikos taisykles reikia aiškinti taip, kad už grąžinamosios išmokos mokėjimą atsakinga muitinė tokiu atveju, kaip nagrinėjamasis byloje C-23/11, ir darant prielaidą, kad pagal nacionalinę teisę ji neprivalo atsižvelgti į eksporto muitinės pataisymus, neturi teisės pažodžiui suprasti įrašo eksporto deklaracijos 2 laukelyje ir atmesti paraiškos dėl eksporto grąžinamosios išmokos, motyvuodama tuo, kad paraišką dėl grąžinamosios išmokos pateikęs asmuo nėra su grąžinamąja išmoka susijusių prekių eksportuotojas. Tačiau tuo atveju, kai kompetentinga muitinė patenkino prašymą pataisyti ir teisėtai pataisė eksportuotojo vardą ar pavadinimą, už grąžinamosios išmokos mokėjimą atsakinga muitinė privalo laikytis šio sprendimo.

---

(1)  OL C 113, 2011 4 9.

OL C 120, 2011 4 16

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/7

---

2012 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Rechtbank ’s-Gravenhage (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Solvay SA prieš Honeywell Fluorine Products Europe BV, Honeywell Belgium NV, Honeywell Europe NV

(Byla C-616/10) (1)

(Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose - Jurisdikcija ir teismo sprendimų pripažinimas ir vykdymas - Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 - Ieškinys dėl Europos patento pažeidimo - Speciali ir išimtinė jurisdikcija - 6 straipsnio 1 punktas - Atsakovų daugetas - 22 straipsnio 4 punktas - Patento galiojimo ginčijimas - 31 straipsnis - Laikinosios arba apsaugos priemonės)

2012/C 287/11

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank ’s-Gravenhage

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Solvay SA

Atsakovės: Honeywell Fluorine Products Europe BV, Honeywell Belgium NV, Honeywell Europe NV

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Rechtbank ’s-Gravenhage — 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42) 6 straipsnio 1 punkto, 22 straipsnio 4 punkto ir 31 straipsnio aiškinimas — Speciali ir išimtinė jurisdikcija — Atsakovų daugetas — Europos patento savininko pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant, kad būtų priimtas keliose valstybėse taikomas patento pažeidimo draudimas.

Rezoliucinė dalis

1.

2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 6 straipsnio 1 punktas turi būti aiškinamas taip, kad tokia situacija, kai dvi arba daugiau skirtingose valstybėse narėse įsteigtų bendrovių vienos iš šių valstybių narių teisme nagrinėjamoje byloje kiekviena atskirai kaltinamos pažeidusios tą pačią nacionalinę Europos patento, kuris galioja kitoje valstybėje narėje, dalį, nes atliko draudžiamus veiksmus tos pačios prekės atžvilgiu, gali lemti atskiruose teismo procesuose priimtų sprendimų nesuderinamumą, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Nuspręsti, ar egzistuoja tokia rizika, turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas bylos aplinkybes.

2.	Reglamento Nr. 44/2001 22 straipsnio 4 punktas turi būti aiškinamas taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip antai susiklostė nagrinėjamoje byloje, jis nekliudo taikyti šio reglamento 31 straipsnio.

---

(1)  OL C 89, 2011 3 19.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/8

---

2012 m. liepos 5 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Oberlandesgericht Wien (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Content Services Ltd prieš Bundesarbeitskammer

(Byla C-49/11) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 97/7/EB - Vartotojų apsauga - Nuotolinės prekybos sutartys - Vartotojo informavimas - Pateikta ar gauta informacija - Patvarioji laikmena - Sąvoka - Tiekėjo svetainėje esanti nuoroda - Teisė atsisakyti sutarties)

2012/C 287/12

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberlandesgericht Wien

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Content Services Ltd

Atsakovas: Bundesarbeitskammer

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Oberlandesgericht Wien — 1997 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/7/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinės prekybos sutartimis (OL L 144, p. 19; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 3 t., p. 319) 5 straipsnio 1 dalies aiškinimas — Su sutartimi susijusi informacija, vartotojui pateikta darant nuorodą į tiekėjo interneto svetainę — Vartotojo teisė gauti šią informaciją patvariojoje laikmenoje — Sąvokos „patvarioji laikmena“ aiškinimas

Rezoliucinė dalis

1997 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/7/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinės prekybos sutartimis, 5 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad komercinė praktika, kurią taikant su šioje dalyje nurodyta informacija galima susipažinti tik paspaudus atitinkamos įmonės interneto svetainės nuorodą, neatitinka šios nuostatos reikalavimų, nes ši įmonė tokios informacijos „nepateikia“, o vartotojas jos „negauna“, kaip tai numatyta šioje nuostatoje, ir kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos interneto svetainės negalima pripažinti „patvariąja laikmena“ remiantis 5 straipsnio 1 dalimi.

---

(1)  OL C 145, 2011 5 14.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/8

---

2012 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal Supremo (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Vodafone España, SA prieš Ayuntamiento de Santa Amalia (C-55/11), Ayuntamiento de Tudela (C-57/11) ir France Telecom España SA prieš Ayuntamiento de Torremayor (C-58/11)

(Sujungtos bylos C-55/11, C-57/11 ir C-58/11) (1)

(Direktyva 2002/20/EB - Elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos - Leidimas - 13 straipsnis - Mokesčiai už naudojimo teises ir teises įrengti įrenginius)

2012/C 287/13

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Supremo

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Vodafone España, SA (C-55/11 ir C-57/11), France Telecom España SA (C-58/11)

Atsakovės: Ayuntamiento de Santa Amalia (C-55/11), Ayuntamiento de Tudela (C-57/11), Ayuntamiento de Torremayor (C-58/11)

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunal Supremo — 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (OL L 108, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 337) 13 straipsnio išaiškinimas — Mokesčiai už naudojimosi teises ir teises įrengti įrenginius — Valstybinė savivaldybės nuosavybė

Rezoliucinė dalis

1.

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) 13 straipsnis aiškintinas taip, kad juo draudžiama mokesčius už teises įrengti įrenginius ant valstybinės ar privačios nuosavybės, virš jos ar po ja taikyti operatoriams, kurie, nors nėra šių įrenginių savininkai, juos naudoja judriosios telefonijos paslaugoms teikti.

2.	Direktyvos 2002/20 13 straipsnis yra tiesiogiai veikiantis, todėl privatūs asmenys turi teisę juo tiesiogiai remtis nacionaliniame teisme ginčydami šio straipsnio neatitinkančio viešosios valdžios institucijos sprendimo taikymą.

---

(1)  OL C 139, 2011 5 7.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/9

---

2012 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Cour d'appel de Nancy (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Association Kokopelli prieš Graines Baumaux SAS

(Byla C-59/11) (1)

(Žemės ūkis - Direktyvos 98/95/EB, 2002/53/EB, 2002/55/EB ir 2009/145/EB - Galiojimas - Daržovės - Nacionalinėje rinkoje vykstanti prekyba į bendrąjį oficialųjį daržovių rūšių veislių katalogą neįtrauktomis daržovių sėklomis - Išankstinio leidimo išleisti į rinką tvarkos nesilaikymas - Tarptautinė sutartis dėl augalų genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui - Proporcingumo principas - Laisvė užsiimti verslu - Laisvas prekių judėjimas - Vienodas požiūris)

2012/C 287/14

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour d'appel de Nancy

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Association Kokopelli

Atsakovė: Graines Baumaux SAS

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Cour d'appel de Nancy — 1998 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyvos 98/95/EB, [stiprinant vidaus rinką dėl augalų genetinių išteklių ir genetiškai modifikuotų veislių] iš dalies pakeičiančios Direktyvų [Direktyvas] 66/400/EEB, 66/401/EEB, 66/402/EEB, 66/403/EEB, 69/208/EEB, 70/457/EEB ir 70/458/EEB dėl prekybos runkelių sėkla, pašarinių augalų sėkla, javų sėkla, sėklinėmis bulvėmis, aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla, daržovių sėkla ir dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo vidaus rinkos stiprinimo ir genetiškai modifikuotų augalų veislių ir augalų genetinių išteklių atžvilgiu (OL L 25, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 24 t., p. 334), 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo (OL L 193, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 36 t., p. 281), 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 2002/55/EB dėl prekybos daržovių sėkla (OL L 193, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 36 t., p. 313) ir 2009 m. lapkričio 26 d. Komisijos direktyvos 2009/145/EB, kuria numatomos vietinių veislių ir tokių veislių daržovių, kurios tradiciškai auginamos tam tikrose vietovėse ir regionuose ir kurioms gresia genetinė erozija, ir tų veislių daržovių, kurios neturi tikrosios vertės komercinei augalininkystei, bet kurių veislės išvestos, kad daržovės galėtų augti tam tikromis sąlygomis, patvirtinimo ir prekybos visų šių veislių daržovių sėklomis tam tikros leidžiančios nukrypti nuostatos (OL L 312, p. 44) galiojimas atsižvelgiant į proporcingumo, lygybės bei laisvo prekių judėjimo principus ir įsipareigojimus, prisiimtus pagal Tarptautinę sutartį dėl augalų genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui — Nacionalinėje rinkoje vykstanti prekyba į bendrąjį oficialųjį daržovių rūšių veislių katalogą neįtrauktomis daržovių sėklomis — Nacionalinės išankstinio leidimo išleisti į rinką tvarkos, laikomos pernelyg ribojančia, nesilaikymas — Nesąžiningos konkurencijos veiksmai arba proporcingumo, lygybės ir laisvo prekių judėjimo principų pažeidimas

Rezoliucinė dalis

Išnagrinėjus pateiktą klausimą, nebuvo nustatyta nieko, kas turėtų įtakos 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 2002/55/EB dėl prekybos daržovių sėkla, iš dalies pakeistos 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1829/2003, ir 2009 m. lapkričio 26 d. Komisijos direktyvos 2009/145/EB, kuria numatomos vietinių veislių ir tokių veislių daržovių, kurios tradiciškai auginamos tam tikrose vietovėse ir regionuose ir kurioms gresia genetinė erozija, ir tų veislių daržovių, kurios neturi tikrosios vertės komercinei augalininkystei, bet kurių veislės išvestos, kad daržovės galėtų augti tam tikromis sąlygomis, patvirtinimo ir prekybos visų šių veislių daržovių sėklomis tam tikros leidžiančios nukrypti nuostatos, galiojimui.

---

(1)  OL C 120, 2011 4 16.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/10

---

2012 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas (Tribunale di Firenze (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) baudžiamojoje byloje prieš Maurizio Giovanardi ir kt.

(Byla C-79/11) (1)

(Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose - Pamatinis sprendimas 2001/220/TVR - Nukentėjusiųjų padėtis baudžiamosiose bylose - Direktyva 2004/80/EB - Kompensacija nusikaltimų aukoms - Juridinio asmens atsakomybė - Kompensacija baudžiamojoje byloje)

2012/C 287/15

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale di Firenze

Šalys pagrindinėje baudžiamojoje byloje

Maurizio Giovanardi, Andrea Lastini, Filippo Ricci, Vito Piglionica, Massimiliano Pempori, Gezim Lakja, Elettrifer Srl, Rete Ferroviaria Italiana SpA

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunale Ordinario di Firenze — 2001 m. kovo 15 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose (OL L 82, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 72) 2, 3 ir 8 straipsnių aiškinimas — 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/80/EB dėl kompensacijos nusikaltimų aukoms (OL L 261, p. 15; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 7 t., p. 65) 9 straipsnio aiškinimas — Juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė — Nukentėjusiojo nuo nusikalstamos veikos teisė, kad sukeltą žalą per baudžiamąjį procesą atlygintų netiesiogiai už ją atsakingas juridinis asmuo

Rezoliucinė dalis

2001 m. kovo 15 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose 9 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, jog pagal šią nuostatą nedraudžiama juridinių asmenų atsakomybės sistemoje, kaip antai aptariama pagrindinėje byloje, nustatyti, kad nukentėjusysis nuo nusikaltimo negali per baudžiamosios bylos nagrinėjimą prašyti, kad administracinį pažeidimą padaręs juridinis asmuo atlygintų tiesiogiai tuo nusikaltimu padarytą žalą.

---

(1)  OL C 120, 2011 4 16.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/10

---

2012 m. liepos 3 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Bundesgerichtshof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) UsedSoft GmbH prieš Oracle International Corp.

(Byla C-128/11) (1)

(Kompiuterio programų teisinė apsauga - Naudotų iš interneto parsisiųstos programinės įrangos licencijų pardavimas - Direktyva 2009/24/EB - 4 straipsnio 2 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis - Platinimo teisės išnaudojimas - „Teisėtai įsigijusio asmens“ sąvoka)

2012/C 287/16

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: UsedSoft GmbH

Atsakovė: Oracle International Corp.

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bundesgerichtshof — 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (OL L 111, p. 16) 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos ir 5 straipsnio 1 dalies išaiškinimas — Kompiuterių programos kopijų parsisiuntimas iš interneto į duomenų laikmeną, remiantis programinės įrangos licencija ir teisių turėtojo leidimu — Galimybė kvalifikuoti šį veiksmą kaip veiksmą, dėl kurio išnaudojama teisių turėtojo turima parsisiųstų kopijų platinimo teisė — Prekyba pirmojo įgijėjo parsisiųstų programų „naudotomis“ licencijomis — „Teisėtai įsigijusio asmens“ sąvoka.

Rezoliucinė dalis

1.

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos 4 straipsnio 2 dalis aiškintina taip, kad kompiuterio programos kopijos platinimo teisė išnaudojama, jeigu autoriaus teisių turėtojas, kuris leido, nors ir neatlygintinai, parsisiųsti šią kopiją iš interneto į duomenų laikmeną, sumokėjus kainą, skirtą sudaryti jam galimybę gauti atlyginimą, kuris atitinka jam priklausančio kūrinio kopijos ekonominę vertę, taip pat suteikė teisę neterminuotai naudotis šia kopija.

2.

Direktyvos 2009/24 4 straipsnio 2 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad naudojimo licencijos, t. y. licencijos, kurią autoriaus teisių turėtojas iš pradžių neterminuotai suteikė pirmajam įgijėjui sumokėjus kainą, skirtą sudaryti šiam autoriaus teisių turėtojui galimybę gauti atlyginimą, kuris atitinka jam priklausančio kūrinio kopijos ekonominę vertę, perpardavimo, apimančio iš autoriaus teisių turėtojo interneto svetainės parsisiųstos kompiuterio programos kopijos perpardavimą, atveju antrasis šios licencijos įgijėjas, kaip ir bet kuris paskesnis jos įgijėjas, galės remtis šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje numatytos platinimo teisės išnaudojimu ir dėl to būti laikomi kompiuterio programos kopiją teisėtai įsigijusiais asmenimis, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalį, ir naudotis pastarojoje nuostatoje numatyta atgaminimo teise.

---

(1)  OL C 194, 2011 7 2.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/11

---

2012 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Oberster Gerichtshof (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Compass-Datenbank GmbH prieš Austrijos Respubliką

(Byla C-138/11) (1)

(Konkurencija - SESV 102 straipsnis - „Įmonės“ sąvoka - Komercinio ir bendrovių registro duomenys, įtraukti į duomenų bazę - Šių duomenų rinkimo ir perdavimo naudotis už atlygį veikla - Viešosios valdžios institucijų atsisakymo leisti pakartotinai naudoti šiuos duomenis pasekmė - Direktyvos 96/9/EB 7 straipsnyje numatyta „sui generis“ teisė)

2012/C 287/17

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberster Gerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Compass-Datenbank GmbH

Atsakovė: Austrijos Respublika

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Oberster Gerichtshof — SESV 102 straipsnio aiškinimas — Nacionalinės teisės aktas, kuriame numatytas atlygis už susipažinimą su viešuoju prekybos ir bendrovių registru (Juridinių asmenų registras) ir kuriuo draudžiama bet kaip naudotis šiuo registru verslo tikslais — Ekonominės veiklos sąvoka — Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi — Esminių resursų doktrinos (essentiel facilities doctrine) apimtis.

Rezoliucinė dalis

Viešosios valdžios institucijos veikla duomenų bazėje išsaugant duomenis, kuriuos įmonės privalo pateikti remdamosi teisės aktuose numatytais įpareigojimais, leidžiant suinteresuotiems asmenims susipažinti su šiais duomenimis ir (arba) jiems pateikiant jų popierines kopijas, nėra ekonominė veikla, todėl ši viešosios valdžios institucija, vykdanti tokią veiklą, neturėtų būti laikoma įmone, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį. Tai, kad už tokį susipažinimą ir (arba) kopijų gavimą reikia mokėti įstatyme numatytą, bet ne atitinkamo subjekto tiesiogiai ar netiesiogiai nustatytą atlygį, negali pakeisti minėtos veiklos teisinio kvalifikavimo. Be to, jei tokia viešosios valdžios institucija, remdamasi sui generis apsaugos teise, kuri jai, kaip duomenų bazės valdytojai, suteikta remiantis 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos 7 straipsniu ar kokia nors kita intelektinės nuosavybės teise, draudžia bet kokį kitokį taip surinktų ir visuomenei pateiktų duomenų naudojimą, ji taip pat nevykdo ekonominės veiklos, todėl vykdydama tokią veiklą ji neturi būti laikoma įmone, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį.

---

(1)  OL C 186, 2011 6 25.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/11

---

2012 m. liepos 5 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Södertörns tingsrätt (Švedija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Torsten Hörnfeldt prieš Posten Meddelande AB

(Byla C-141/11) (1)

(Vienodas vertinimas užimtumo ir profesinėje srityje - Diskriminacijos dėl amžiaus draudimas - Nacionalinės teisės aktai, kuriais suteikiama besąlyginė teisė dirbti iki 67 metų amžiaus ir leidžiamas savaiminis darbo sutarties nutrūkimas mėnesio, kurį darbuotojas sulaukia šio amžiaus, pabaigoje - Neatsižvelgimas į senatvės pensijos dydį)

2012/C 287/18

Proceso kalba: švedų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Södertörns tingsrätt

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Torsten Hörnfeldt

Atsakovė: Posten Meddelande AB

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Södertörns tingsrätt — Bendrojo diskriminacijos dėl amžiaus draudimo principo ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79), 6 straipsnio aiškinimas — Nacionalinės teisės aktai ir kolektyvinė sutartis, suteikiantys darbuotojui besąlyginę teisę dirbti iki 67 metų amžiaus ir numatantys automatinį darbo santykių nutrūkimą mėnesio, kurį darbuotojui sueina 67 metai, pabaigoje neatsižvelgiant į pensiją, kuri iš tikrųjų jam gali būti mokama.

Rezoliucinė dalis

2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad ja nedraudžiama tokia nacionalinė priemonė, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, kuria darbdaviui leidžiama nutraukti darbuotojo darbo sutartį remiantis vien tuo, kad jis sulaukė 67 metų amžiaus, ir kuria neatsižvelgiama į senatvės pensijos, kurią gaus suinteresuotasis asmuo, dydį, nes ją objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, susijęs su užimtumo ir darbo rinkos politika, ir ji yra tinkama ir būtina priemonė jam pasiekti.

---

(1)  OL C 152, 2011 5 21.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/12

---

2012 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Riigikohus (Estija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) AS Pimix, likviduojama įmonė, prieš Maksu- ja Tolliameti Lõuna maksu- ja tollikeskus, Põllumajandusministeerium

(Byla C-146/11) (1)

(Naujų valstybių narių įstojimas - Mokesčio už perteklines žemės ūkio produktų atsargas nustatymas - Nacionalinės teisės akto nuostatoje esanti nuoroda į Sąjungos reglamento, kuris nebuvo tinkamai paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje atitinkamos valstybės narės kalba, nuostatą)

2012/C 287/19

Proceso kalba: estų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Riigikohus

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: AS Pimix, likviduojama įmonė

Atsakovai: Maksu- ja Tolliameti Lõuna maksu- ja tollikeskus, Põllumajandusministeerium

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Riigikohus — SESV 288 straipsnio 2 dalies, SESV 297 straipsnio 1 dalies, 2003 m. lapkričio 10 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1972/2003 dėl prekybai žemės ūkio produktais skirtų pereinamojo laikotarpio priemonių, kurios turi būti patvirtintos dėl Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos įstojimo (OL L 293, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 40 t., p. 474), ir Teisingumo Teismo sprendimų bylose C-161/06, C-560/07 ir C-140/08 išaiškinimas — Naujų valstybių narių įstojimas — Mokesčio už perteklines žemės ūkio produktų atsargas nustatymas — Nacionalinės teisės akto nuostatoje esanti nuoroda į Europos Sąjungos reglamento, kuris nebuvo pagal nustatytą tvarką paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nagrinėjamos valstybės narės kalba tą dieną, kurią buvo numatyta nustatyti perteklines atsargas, nuostatą — Reglamento įgyvendinimas ar neįgyvendinimas, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo praktiką.

Rezoliucinė dalis

Akto dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų 58 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo Estijoje privačių asmenų atžvilgiu draudžiama taikyti 1972 m. lapkričio 10 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1972/2003 dėl prekybai žemės ūkio produktais skirtų pereinamojo laikotarpio priemonių, kurios turi būti patvirtintos dėl Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos įstojimo, nuostatas, kurios 2004 m. gegužės 1 d. nebuvo nei paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje estų kalba, nei perimtos į šios valstybės narės nacionalinę teisę, net jei šie privatūs asmenys apie jas galėjo sužinoti kitais būdais.

---

(1)  OL C 160, 2011 5 25.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/12

---

2012 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Oberlandesgericht Düsseldorf (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Fra.bo SpA prieš Deutsche Vereinigung des Gas- und Wasserfaches eV (DVGW) — Technisch-Wissenschaftlicher Verein

(Byla C-171/11) (1)

(Laisvas prekių judėjimas - Kiekybiniam apribojimui lygiaverčio poveikio priemonės - Nacionalinė sertifikavimo procedūra - Atitikties nacionalinei teisei prezumpcija - Galimybė taikyti EB 28 straipsnį privačiai sertifikavimo įstaigai)

2012/C 287/20

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberlandesgericht Düsseldorf

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Fra.bo SpA

Atsakovė: Deutsche Vereinigung des Gas- und Wasserfaches eV (DVGW) — Technisch-Wissenschaftlicher Verein

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Oberlandesgericht Düsseldorf — SESV 34, 101 straipsnių ir 106 straipsnio 2 dalies išaiškinimas — Šių nuostatų taikymas privačios asociacijos (Technisch-Wissenschaftlicher Verein), kurią valstybė narė patvirtino kaip tam tikrų prekių sertifikavimo įstaigą, veiklai — Tiesioginis horizontalus SESV 34 straipsnio veikimas.

Rezoliucinė dalis

EB 28 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis taikomas privačios įstaigos vykdomai standartizavimo ir sertifikavimo veiklai, jeigu šios įstaigos sertifikuoti produktai pagal nacionalinės teisės aktus laikomi atitinkančiais nacionalinę teisę ir dėl to apsunkinama prekyba produktais, kurių ši įstaiga nėra sertifikavusi.

---

(1)  OL C 226, 2011 7 30.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/13

---

2012 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Verwaltungsgerichtshof (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) HIT hoteli, igralnice, turizem dd Nova Gorica, HIT LARIX, prirejanje posebnih iger na sreco in turizem dd prieš Bundesminister für Finanzen

(Byla C-176/11) (1)

(SESV 56 straipsnis - Laisvės teikti paslaugas apribojimas - Azartiniai lošimai - Valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos kitose valstybėse įsteigtų lošimo namų reklama šioje valstybėje narėje draudžiama, jei lošėjų teisinės apsaugos lygis tose valstybėse neatitinka šioje valstybėje užtikrinamo apsaugos lygio - Pateisinimas - Privalomieji bendrojo intereso pagrindai - Proporcingumas)

2012/C 287/21

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjos: HIT hoteli, igralnice, turizem dd Nova Gorica, HIT LARIX, prirejanje posebnih iger na sreco in turizem dd

Atsakovas: Bundesminister für Finanzen

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Verwaltungsgerichtshof — SESV 56 ir paskesnių straipsnių išaiškinimas — Laisvė teikti paslaugas — Azartiniai lošimai — Valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos kitose valstybėse įsteigtų lošimo namų reklama šioje valstybėje narėje leidžiama tik tada, jei lošėjų apsaugos lygis tose valstybėse atitinka šioje valstybėje užtikrinamą apsaugos lygį

Rezoliucinė dalis

SESV 56 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal jį nedraudžiamos tokios valstybės narės teisės normos, pagal kurias kitoje valstybėje narėje įsteigtų lošimo namų reklama šioje valstybėje leidžiama tik tada, jeigu tos kitos valstybės narės teisės nuostatomis dėl lošėjų apsaugos teikiamos garantijos iš esmės yra lygiavertės atitinkamomis pirmojoje valstybėje narėje galiojančiomis teisės nuostatomis teikiamoms garantijoms.

---

(1)  OL C 226, 2011 7 30.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/13

---

2012 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje Compañía Española de Tabaco en Rama, SA (Cetarsa) prieš Europos Komisiją

(Byla C-181/11 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Konkurencija - Karteliai - Ispanijos žaliavinio tabako pirkimo ir pirminio perdirbimo rinka - Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas - Kainų nustatymas ir rinkos pasidalijimas - Baudos - Vienodas požiūris - Maksimali 10 % apyvartos dydžio riba - Bendradarbiavimas - Įrodymų iškraipymas - Akivaizdi vertinimo klaida - Motyvavimo stoka)

2012/C 287/22

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Apeliantė: Compañía Española de Tabaco en Rama, SA (Cetarsa), atstovaujama abogados M. Araujo Boyd, J. Buendía Sierra ir Á. Givaja Sanz,

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama F. Castillo de la Torre, E. Gippini Fournier ir L. Malferrari

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2011 m. vasario 3 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimo Cetarsa prieš Komisiją (T-33/05), kuriuo Bendrasis Teismas atmetė prašymą panaikinti 2004 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimą C(2004) 4030 galutinis, susijusį su [EB] 81 straipsnio 1 dalies taikymo procedūra (byla COMP/C.38.238/B.2 — Žaliavinis tabakas — Ispanija), ir Komisijos priešinis reikalavimas padidinti apeliantei paskirtą baudą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti pagrindinį apeliacinį skundą ir priešinį apeliacinį skundą.

2.	Nurodyti Compañía española de tabaco en rama SA (Cetarsa) padengti su pagrindinio apeliacinio skundo nagrinėjimu susijusias bylinėjimosi išlaidas.

3.	Nurodyti Europos Komisijai padengti su priešinio apeliacinio skundo nagrinėjimu susijusias bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 186, 2011 6 25.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/14

---

2012 m. liepos 5 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje (Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) DTZ Zadelhoff vof prieš Staatssecretaris van Financiën

(Byla C-259/11) (1)

(Šeštoji PVM direktyva - 5 straipsnio 3 dalies c punktas ir 13 straipsnio B skirsnio d punkto 5 papunktis - Derybos dėl bendrovių akcijų perleidimo sandorio - Sandoris, kuris taip pat apima šių bendrovių nekilnojamojo turto nuosavybės perdavimą - Neapmokestinimas)

2012/C 287/23

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: DTZ Zadelhoff vof

Atsakovas: Staatssecretaris van Financiën

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Hoge Raad der Nederlanden — 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23) 5 straipsnio 3 dalies c punkto ir 13 straipsnio B skirsnio d punkto 5 papunkčio išaiškinimas — Šeštojoje direktyvoje numatytas atleidimas nuo mokesčio — Sandoriai, susiję su vertybiniais popieriais, nurodyti 13 straipsnio B skirsnio d punkto 5 papunktyje — Bendrovių akcijų perleidimas, kuris taip pat apima šių bendrovių nekilnojamojo turto nuosavybės perdavimą.

Rezoliucinė dalis

1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 13 straipsnio B skirsnio d punkto 5 papunktį reikia aiškinti taip, kad į šį neapmokestinimo PVM atvejį patenka sandoriai, kaip antai nagrinėjamieji pagrindinėje byloje, kuriais siekiama perleisti atitinkamų bendrovių akcijas ir kuriais jos perleidžiamos, tačiau kurie galiausiai susiję su šioms bendrovėms priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir jo (netiesioginiu) perleidimu. To paties 5 papunkčio antroje įtraukoje numatyta šio neapmokestinimo išimtis netaikoma, jei valstybė narė nepasinaudojo šios direktyvos 5 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta galimybe materialiuoju turtu laikyti akcijas ar akcijoms ekvivalentiškas nuosavybės dalis, kurios jų savininkui de jure ar de facto suteikia nekilnojamojo turto nuosavybės ar valdymo teises.

---

(1)  OL C 252, 2011 8 27.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/14

---

2012 m. liepos 12 d. Varhoven administrativen sad (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje EMS-Bulgaria Transpot OOD prieš Direktor na Direktsia„Obzhalvane i upravlenie na izpalnenieto“

(Byla C-284/11) (1)

(PVM - Direktyva 2006/112/EB - Teisė į atskaitą - Naikinamasis terminas pasinaudoti teise į PVM atskaitą - Veiksmingumo principas - Atsisakymas suteikti teisę į PVM atskaitą - Mokesčių neutralumo principas)

2012/C 287/24

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Varhoven administrativen sad

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja ir kasatorė: EMS-Bulgaria Transpot OOD

Atsakovas: Direktor na Direktsia„Obzhalvane i upravlenie na izpalnenieto“

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Varhoven administrativen sad (Bulgarija) — 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1) 179 straipsnio 1 dalies, 180 ir 273 straipsnių ir veiksmingumo principo 2008 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismo sprendime Ecotrade ir kt. (sujungtos bylos C-95/07 ir C-96/07) aiškinimas — Teisė į pirkimo PVM ataskaitą — Nacionalinės teisės aktas, pagal kurį teise į mokėtino PVM atskaitą galima pasinaudoti per naikinamąjį terminą, kurį sudaro trys mokestiniai laikotarpiai, einantys po to, ši teisė atsirado — Teisės į PVM atskaitą atėmimas neįvykdžius neprivalomos pareigos registruotis kaip gavėjui Bendrijos viduje ir nepasinaudojus teise į atskaitą per nustatytus terminus.

Prejudiciniai klausimai

1.

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 179 straipsnio 1 dalies, 180 ir 273 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jie nedraudžia naikinamojo termino, taikomo siekiant pasinaudoti tokia teise į atskaitą, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, jei dėl jo pasinaudojimas šia teise netampa praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas. Tai turi įvertinti nacionalinis teismas, kuris visų pirma gali atsižvelgti į tai, kad vėliau naikinamasis terminas, kaip ir registracijos PVM tikslais procedūros, kuri turi būti įvykdyta per tą patį terminą siekiant pasinaudoti teise į atskaitą, trukmė, buvo pratęsti.

2.

Mokesčių neutralumo principas draudžia taikyti sankciją, kuria atsisakoma suteikti teisę į atskaitą pavėluotai sumokėjus PVM, bet nedraudžia reikalauti sumokėti delspinigius, jei šia sankcija nepažeidžiamas proporcingumo principas, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

---

(1)  OL C 238, 2011 8 13.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/15

---

2012 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Staatssecretaris van Financiën prieš TNT Freight Management (Amsterdam) BV

(Byla C-291/11) (1)

(Bendrasis muitų tarifas - Kombinuotoji nomenklatūra - 3002 ir 3502 tarifų pozicijos - Kraujo albuminas, paruoštas naudoti terapiškai ar profilaktiškai - Produkto perdirbimas)

2012/C 287/25

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Staatssecretaris van Financiën

Atsakovė: TNT Freight Management (Amsterdam) BV

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Hoge Raad der Nederlanden — Kombinuotoji nomenklatūra — Tarifinės pozicijos — Aiškinimas — Terapijos ar profilaktikos tikslais paruoštas kraujo albuminas — Sąvoka — Kraujo albuminas, kuris pats savaime neturi terapinio ar profilaktinio poveikio, tačiau kuris yra labai svarbus ir yra naudojamas tik terapijoje arba profilaktikoje naudojamų produktų paruošimui

Rezoliucinė dalis

1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, iš dalies pakeisto 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, I priede pateikiamos Kombinuotosios nomenklatūros 30 skirsnio pirmos pastabos g punktas, skaitomas kartu su šios nomenklatūros 35 skirsnio pirmos pastabos b punktu, turi būti aiškinamas taip, kad kraujo albuminas, kuris pats savaime neturi terapinio ar profilaktinio poveikio, tačiau kuris buvo pagamintas tam tikriems terapinį arba profilaktinį poveikį turintiems produktams paruošti ir kuris būtinas šiam paruošimui bei pagal savo pobūdį naudojamas tik šiam tikslui, yra paruoštas naudoti terapiškai ar profilaktiškai, kaip tai suprantama pagal šią pastabą.

---

(1)  OL C 252, 2011 8 27

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/15

---

2012 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje Smart Technologies ULC prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla C-311/11 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Bendrijos prekių ženklas - Reglamentas (EB) Nr. 40/94 - 7 straipsnio 1 dalies b punktas - Žodinis prekių ženklas WIR MACHEN DAS BESONDERE EINFACH - Prekių ženklas, kurį sudaro reklaminis šūkis - Skiriamasis požymis - Atsisakymas registruoti)

2012/C 287/26

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Smart Technologies ULC, atstovaujama QC M. Edenborough, baristerio T. Elias

Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama J. Crespo Carrillo

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2011 m. balandžio 13 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimo Smart Technologies prieš VRDT (T-523/09), kuriuo Bendrasis Teismas atmetė ieškinį dėl 2009 m. rugsėjo 29 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (VRDT) antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 554/2009-2) atmesti skundą dėl eksperto sprendimo atisakyti registruoti žodinį prekių ženklą „WIR MACHEN DAS BESONDERE EINFACH“ 9 klasei priskirtoms prekėms, panaikinimo

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Smart Technologies ULC bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 269, 2011 9 10.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/16

---

2012 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) J.J. Komen en Zonen Beheer Heerhugowaard BV prieš Staatssecretaris van Financiën

(Byla C-326/11) (1)

(Šeštoji PVM direktyva - 13 straipsnio B skirsnio g punktas, skaitomas kartu su 4 straipsnio 3 dalies a punktu - Pastatų ir žemės, ant kurios jie stovi, tiekimas - Pastato, kuriame vykdomi statybos darbai siekiant jį perstatyti į naują pastatą, tiekimas - Darbai, kuriuos po tiekimo tęsė ir užbaigė pirkėjas - Neapmokestinimas PVM)

2012/C 287/27

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: J.J. Komen en Zonen Beheer Heerhugowaard BV

Atsakovė: Staatssecretaris van Financiën

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Hoge Raad der Nederlanden — 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23) 4 straipsnio 3 dalies a punkto ir 13 straipsnio B skirsnio g punkto išaiškinimas — Šeštojoje direktyvoje numatytas atleidimas nuo mokesčio — Pastatų ir žemės sklypų, ant kurių jie pastatyti, tiekimų atleidimas nuo mokesčio — Pastato, kuriame vykdomi statybos darbai siekiant jį perstatyti į naują pastatą, tiekimas — Darbai, kuriuos po tiekimo tęsė ir užbaigė pirkėjas

Rezoliucinė dalis

1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 13 straipsnio B skirsnio g punktą, skaitomą kartu su šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalies a punktu, reikia aiškinti taip, kad pirmojoje nuostatoje numatytas neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu atvejis taikomas nekilnojamojo turto, apimančio žemės sklypą ir į naują pastatą perstatomą seną pastatą, tiekimo sandoriui, kaip antai nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, kai šio tiekimo momentu buvo atlikti tik seno pastato dalies griovimo darbai ir pastatas dar bent iš dalies buvo naudojamas kaip pastatas.

---

(1)  OL C 269, 2011 9 10.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/16

---

2012 m. gegužės 4 d.Amtsgericht Düsseldorf (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Butz, Helmut, Bachman-Butz, Christel, Butz, Frederike prieš Société Air France SA

(Byla C-212/12)

2012/C 287/28

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Amtsgericht Düsseldorf

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Helmut Butz, Christel Bachman-Butz, Frederike Butz

Atsakovė: Société Air France SA

Prejudicinis klausimas

Ar lėktuvo keleivis turi teisę gauti kompensaciją pagal reglamento (1) 7 straipsnį, kai kelionės pradžioje jo pirmas skrydis buvo atidėtas trumpesniam laikui nei leidžiama pagal reglamento 6 straipsnio 1 dalį, jungiamasis skrydis buvo atidėtas ilgesniam laikui nei leidžiama pagal reglamento 6 straipsnio 1 dalį, o į paskutinę paskirties vietą jis atvyko pavėlavus daugiau kaip tris valandas nuo numatyto skrydžio atvykimo laiko?

---

(1)  2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10).

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/16

---

2012 m. gegužės 11 d.Verwaltungsgericht Hannover (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Andreas Ingemar Thiele Meneses prieš Region Hannover

(Byla C-220/12)

2012/C 287/29

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgericht Hannover

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: Andreas Ingemar Thiele Meneses

Atsakovas: Region Hannover

Prejudicinis klausimas

Ar Europos Sąjungos piliečiui SESV 20 ir 21 straipsniais suteiktai teisei laisvai judėti ir apsigyventi prieštarauja nacionalinės teisės normų sistema, pagal kurią Vokietijos piliečiams, turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą ne Vokietijoje ir ketinantiems lankyti mokymo įstaigą Europos Sąjungos valstybėje narėje, gali būti suteikiama parama mokslui ir studijoms tik tuo atveju, jei mokymo įstaiga yra arba nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje, arba šios valstybės kaimyninėje šalyje ir, be to, ypatingos konkretaus atvejo aplinkybės pateisina paramą?

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/17

---

2012 m. birželio 4 d.Raad van State (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje A. Adil, kita šalis: Minister voor Immigratie, Integratie en Asiel

(Byla C-278/12)

2012/C 287/30

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Raad van State

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: A. Adil

Kita šalis: Minister voor Immigratie, Integratie en Asiel

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Šengeno sienų kodekso (1) 21 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo draudžiama vykdyti tokius įgaliojimus, kokie numatyti Vreemdelingenwet 2000 (Užsieniečių įstatymas) 50 straipsnyje ir detaliau sureguliuoti Vreemdelingenbesluit 2000 (Nutarimas dėl užsieniečių) 4.17a straipsnyje, kuriais leidžiama kontroliuoti asmenis prie vidaus sienų siekiant patikrinti, ar laikomasi galiojančių teisėto buvimo valstybėje narėje sąlygų?

2.

a) Ar Šengeno sienų kodekso 21 straipsniu draudžiama vykdyti nacionalinę kontrolę, kaip antai numatyta Vreedelingenwet 2000 50 straipsnyje, kuri grindžiama bendra informacija ir patirtimi dėl neteisėto asmenų buvimo kontrolės vietoje, kaip numatyta Vreemdelingenbesluit 2000 4.17a straipsnio 2 dalyje, ar vykdant šią kontrolę turi būti konkretūs požymiai, patvirtinantys, kad kontroliuojamo asmens buvimas atitinkamoje valstybėje narėje yra neteisėtas? b) Ar Šengeno sienų kodekso 21 straipsniu draudžiama tokia kontrolė, jei ji vykdoma ribotai, siekiant gauti a punkte minėtą bendrą ir su patirtimi susijusią informaciją apie neteisėtą buvimą?

3.

Ar Šengeno sienų kodekso 21 straipsnį reikia aiškinti taip, kad apribojus kontrolės įgaliojimus taip, kaip numatyta įstatymo nuostatoje, t. y. Vreemdelingenbesluit 2000 4.17a straipsnyje, pakankamai užtikrinama, kad ši kontrolė faktiškai negali tapti lygiaverte Šengeno sienų kodekso 21 straipsniu draudžiamiems patikrinimams kertant sieną?

---

(1)  2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 105, p. 1).

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/17

---

2012 m. birželio 20 d.Bundesfinanzhof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Finanzamt Düsseldorf-Mitte prieš Ibero Tours GmbH

(Byla C-300/12)

2012/C 287/31

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesfinanzhof

Šalys pagrindinėje byloje

Atsakovė ir kasatorė: Finanzamt Düsseldorf-Mitte

Ieškovė ir kita kasacinio proceso šalis: Ibero Tours GmbH

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar pagal 1996 m. spalio 24 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime Elida Gibbs (C-317/94, Rink. p. I-5339) nustatytus principus prekybos grandinėje apmokestinamoji vertė sumažinama ir tuo atveju, kai tarpininkas (šiuo atveju — kelionių agentūra) jo tarpininkaujamos paslaugos (šiuo atveju — kelionių organizatoriaus paslauga klientams) gavėjui (šiuo atveju — klientas) grąžina dalį tarpininkaujamo sandorio kainos?

2.

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar 1996 m. spalio 24 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime Elida Gibbs (C-317/94, Rink. p. I-5339) nustatytus principus reikia taikyti ir tuo atveju, jei 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo (1) 26 straipsnyje nustatyta speciali schema taikoma tik tarpininkaujamam kelionių organizatoriaus sandoriui, o ne ir kelionių agentūros suteiktai tarpininkavimo paslaugai?

3.

Jeigu į antrąjį klausimą taip pat būtų atsakyta teigiamai: ar tarpininkaujamos paslaugos atleidimo nuo mokesčio atveju valstybė narė, tinkamai perkėlusi 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 11 straipsnio C skirsnio 1 dalį, turi teisę atsisakyti sumažinti apmokestinamąją vertę tik tuo atveju, jei įgyvendindama šioje nuostatoje suteiktus įgaliojimus nustatė papildomas sąlygas dėl atsisakymo sumažinti apmokestinamąją vertę?

---

(1)  1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23)

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/18

---

2012 m. birželio 20 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje X prieš Minister van Financiën

(Byla C-302/12)

2012/C 287/32

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: X

Kita kasacinio proceso šalis: Minister van Financiën

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar dvi valstybės narės kompetenciją mokesčių srityje, visų pirma apmokestinant transporto priemonių registracijos mokesčiu, tokiu atveju, kai Sąjungos pilietė pagal nacionalinės teisės aktus gyvena dviejose valstybėse narėse ir jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę nuolat faktiškai naudoja abiejose valstybėse narėse, gali įgyvendinti neribotai?

2.

Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas: ar proporcingumo principas apmokestinant registracijos mokesčiu tokiu atveju kaip nagrinėjamasis gali turėti ištaisomąjį poveikį ir, jei taip, ar šis principas lemia, kad abiejų šių valstybių narių arba vienos iš jų įgaliojimai mokesčių srityje turi būti apriboti ir kaip šis apribojimas turi būti formuluojamas?

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/18

---

2012 m. birželio 21 d.Tribunal de première instance de Liège (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Guido Imfeld, Nathalie Garcet prieš État belge

(Byla C-303/12)

2012/C 287/33

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal de première instance de Liège

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Guido Imfeld, Nathalie Garcet

Atsakovė: État belge

Prejudicinis klausimas

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/18

---

2012 m. birželio 26 d.Landgericht Saarbrücken (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Spedition Welter GmbH prieš Avanssur S.A.

(Byla C-306/12)

2012/C 287/34

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Landgericht Saarbrücken

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Spedition Welter GmbH

Atsakovė: Avanssur S.A.

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (1) 21 straipsnio 5 dalį reikia aiškinti taip, kad atstovo žalos sureguliavimo reikalams įgaliojimai apima įgaliojimą priimti draudimo įmonės vardu adresuotus įteikiamus dokumentus, todėl nagrinėjant bylą dėl draudimo įmonei pareikšto nukentėjusiosios šalies ieškinio atlyginti įvykio metu atsiradusią žalą teismo dokumentai draudimo įmonei gali būti įteikti tos įmonės paskirtam atstovui žalos sureguliavimo reikalams? Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai:

2.

Ar Direktyvos 2009/103/EB 21 straipsnio 5 dalis turi tokį tiesioginį poveikį, jog nukentėjusioji šalis gali remtis šia nuostata nacionaliniame teisme dėl to, kad nacionalinis teismas privalo preziumuoti, jog dokumentai draudimo įmonei yra įteikti tinkamai, jei jie buvo įteikti atstovui žalos sureguliavimo reikalams, veikiančiam kaip draudimo įmonės „atstovui“, nors nei pagal sutartį nebuvo suteiktas įgaliojimas priimti įteikiamus dokumentus, nei pagal nacionalinę teisę šiuo atveju nėra nustatytas įstatyminis įgaliojimas priimti įteikiamus dokumentus, tačiau jei dokumentų įteikimas atitinka visas pagal nacionalinę teisę nustatytas sąlygas?

---

(1)  OL L 263, p. 11

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/19

---

2012 m. birželio 27 d.Tribunal Central Administrativo Norte (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Maria Albertina Gomes Viana Novo ir kt. prieš Fundo de Garantia Salarial, IP

(Byla C-309/12)

2012/C 287/35

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Central Administrativo Norte

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantai: Maria Albertina Gomes Viana Novo, Ezequiel Martins Dias, Gabriel Inácio da Silva Fontes, Marcelino Jorge dos Santos Simões, Manuel Dourado Eusébio, Alberto Martins Mineiro, Armindo Gomes de Faria, José Fontes Cambas, Alberto Martins do Alto, José Manuel Silva Correia, Marilde Marisa Moreira Marques Moita, José Rodrigues Salgado Almeida, Carlos Manuel Sousa Oliveira, Manuel da Costa Moreira, Paulo da Costa Moreira, José Manuel Serra da Fonseca, Ademar Daniel Lourenço Dias e Ana Mafalda Azevedo Martins Ferreira

Atsakovas: Fundo de Garantia Salarial, IP

Prejudicinis klausimas

Ar Sąjungos teisė, būtent dėl su darbo užmokesčiu susijusių reikalavimų užtikrinimo darbdaviui tapus nemokiam, ypač Direktyvos 80/987 (1) 4 ir 10 straipsniai, turi būti aiškinama taip, kad ja draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią užtikrinami tik reikalavimai, buvę šešis mėnesius iki ieškinio dėl darbdavio nemokumo pareiškimo, nors darbuotojai pastarajam pareiškė ieškinį Tribunal do Trabalho (Darbo teismas) siekdami, kad šis nustatytų jiems turimų sumokėti sumų dydį ir išduotų vykdomąjį raštą dėl šių sumų išieškojimo?

---

(1)  1980 m. spalio 20 d. Tarybos direktyva 80/987/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam, suderinimo (OL L 283, p. 23; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 217).

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/19

---

2012 m. birželio 27 d.Arbeitsgericht Nienburg (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Heinz Kassner prieš Mittelweser-Tiefbau GmbH & Co. KG

(Byla C-311/12)

2012/C 287/36

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Arbeitsgericht Nienburg

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Heinz Kassner

Atsakovė: Mittelweser-Tiefbau GmbH & Co. KG

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar ES Pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnį ir Direktyvos 2003/88/EB (1) 7 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad šioms nuostatoms prieštarauja nacionalinės teisės norma, pagal kurią tam tikrose ūkio šakose keturių savaičių minimalių kasmetinių atostogų trukmė gali būti sumažinta kolektyvine sutartimi?

2.

Ar ES Pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnį ir Direktyvos 2003/88/EB 7 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad šioms nuostatoms prieštarauja nacionalinės teisės norma, pagal kurią kolektyvinėse sutartyse galima nustatyti, kad darbo užmokesčio sumažėjimas referenciniu laikotarpiu dėl darbo sutrumpintą darbo laiką, prastovų arba nebuvimo darbe ne dėl darbuotojo kaltės turi įtakos skaičiuojant užmokestį už atostogas, ir dėl to darbuotojas už keturių savaičių minimalias kasmetines atostogas visiškai negauna užmokesčio, o pasibaigus darbo santykiams negauna atostogų kompensacijos?

3.

Jei atsakymas į antrąjį klausimą būtų teigiamas: ar ES Pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnį ir Direktyvos 2003/88/EB 7 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad šioms nuostatoms prieštarauja nacionalinės teisės norma, pagal kurią kolektyvinėse sutartyse galima nustatyti, kad darbo užmokesčio sumažėjimas referenciniu laikotarpiu dėl darbo sutrumpintą darbo laiką, prastovų arba nebuvimo darbe ne dėl darbuotojo kaltės turi įtakos skaičiuojant užmokestį už atostogas, ir dėl to darbuotojas už keturių savaičių minimalias kasmetines atostogas gauna mažesnį užmokestį, o pasibaigus darbo santykiams — mažesnę atostogų kompensaciją, negu gautų tokiu atveju, kai užmokestis už atostogas būtų skaičiuojamas remiantis vidutiniu darbo užmokesčiu, kurį darbuotojas būtų gavęs referenciniu laikotarpiu nesant tokio sumažėjimo? Jei taip, pagal nacionalinės teisės aktus kokia didžiausia darbuotojo nesumažinto darbo užmokesčio procentine dalimi galima leisti kolektyvine sutartimi sumažinti užmokestį už atostogas dėl darbo sutrumpintą darbo laiką, prastovų arba nebuvimo darbe ne dėl darbuotojo kaltės referenciniu laikotarpiu, kad būtų galima daryti išvadą, jog ši nacionalinės teisės norma aiškinama nepažeidžiant Sąjungos teisės?

4.

Ar ES Pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnį ir Direktyvos 2003/88/EB 7 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad šioms nuostatoms prieštarauja nacionalinė kolektyvinės sutarties norma, pagal kurią teisė į atostogas neatsiranda už tuos metų laikotarpius, kuriais dėl ligos nedarbingas darbuotojas negavo nei darbo užmokesčio, nei ligos ar laikino nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, jei dėl to darbuotojas turi į teisę į mažiau negu keturias savaites kasmetinių atostogų?

5.

Ar ES Pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnį ir Direktyvos 2003/88/EB 7 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad šioms nuostatoms prieštarauja nacionalinė kolektyvinės sutarties norma, pagal kurią teisė gauti užmokestį už atostogas arba atostogų kompensaciją pasibaigus darbo santykiams nepriklauso tais metais, kai dėl prastovų arba nebuvimo darbe ne dėl darbuotojo kaltės, visų pirma dėl ligos, faktiškai negautas bruto darbo užmokestis?

6.

Ar ES Pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnį ir Direktyvos 2003/88/EB 7 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad šioms nuostatoms prieštarauja nacionalinė kolektyvinės sutarties norma, pagal kurią teisė į atostogas ir atostogų kompensaciją išnyksta pasibaigus kalendoriniams metams, einantiems po tų metų, kuriais atsirado teisė į atostogas, todėl taip apribojama nedarbingo darbuotojo galimybė kaupti teises į mokamas kasmetines atostogas už kelis iš eilės referencinius laikotarpius? Jei taip, ar Sąjungos teisė nacionalinėje teisėje būtų taikoma geriau ir veiksmingiau, jeigu tokia kolektyvinės sutarties norma būtų visiškai netaikoma arba nepažeidžiant Sąjungos teisės pakeista taip, kad būtų nustatytas ne metų trukmės, o tam tikras ilgesnis terminas?

7.

Jei į vieną arba kelis iš 1–5 klausimų būtų atsakyta teigiamai: ar pagal bendruosius Sąjungos teisėje galiojančius teisinio tikrumo ir negaliojimo atgal principus reikalaujama, kad galimybė visiems suinteresuotiems asmenims remtis ES Pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnio ir Direktyvos 2003/88/EB 7 straipsnio 1 dalies aiškinimu, kurį Teisingumo Teismas pateiks išnagrinėjęs šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą, būtų apribota laiko atžvilgiu, nes nacionalinių aukščiausiųjų teismų praktikoje prieš tai buvo nuspręsta, kad taikytinų nacionalinės teisės ir kolektyvinio susitarimo normų negalima aiškinti nepažeidžiant Sąjungos teisės? Jei Teisingumo Teismas į tai atsakys neigiamai: ar su Sąjungos teise suderinama tai, kad nacionaliniai teismai, remdamiesi nacionaline teise, užtikrina teisėtų lūkesčių apsaugą darbdaviams, besiremiantiems nacionalinių aukščiausiųjų teismų praktika, ar teisėtų lūkesčių apsaugą turi užtikrinti tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas?

---

(1)  2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381).

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/20

---

2012 m. birželio 28 d.Tribunal du travail de Huy (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Agim Ajdini prieš État belge, Service des Allocations aux Handicapés

(Byla C-312/12)

2012/C 287/37

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal du travail de Huy

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: Agim Ajdini

Atsakovė: État belge, Service des Allocations aux Handicapés

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 1987 m. vasario 27 d. Įstatymo dėl išmokų neįgaliems asmenims 4 straipsnis tiek, kiek pagal jį išmokos neįgaliems asmenims vien dėl pilietybės nesuteikiamos užsieniečiui, kuris teisėtai gyvena Belgijoje, yra įrašytas į užsieniečių registrą ir jį sieja tvirti bei ilgalaikiai ryšiai su Belgija, kurioje jis su šeima gyvena 12 metų, ir susiklosčius ypatingai aplinkybei, kad šis užsienietis yra į Europos Sąjungą stojančios trečiosios šalies oficialios kandidatės pilietis, atitinka Europos teisę, ypač Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (2000/C 364/01), be kita ko, jos 20, 21 ir 26 straipsnius?

2.	Ar 1989 sausio 6 d. Specialiojo įstatymo dėl Cour d’arbitrage 26 straipsnio 4 dalis atitinka Europos teisę ir ypač Europos Bendrijos steigimo Sutarties 234 straipsnį?

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/21

---

2012 m. liepos 2 d.Naczelny Sąd Administracyjny (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Minister Finansów prieš MDDP Sp. z o.o., Akademia Biznesu, Sp. komandytowa

(Byla C-319/12)

2012/C 287/38

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Naczelny Sąd Administracyjny

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: MDDP Sp. z o.o., Akademia Biznesu, Sp. komandytowa

Atsakovas: Minister Finansów

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1) su pakeitimais (toliau — Direktyva 2006/112/EB) 132 straipsnio 1 dalies i punkto, 133 ir 134 straipsnių nuostatas reikia aiškinti kaip draudžiančias ne viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų komerciniais tikslais teikiamų švietimo paslaugų neapmokestinimą PVM, numatytą 2004 m. kovo 11 d. Prekių ir paslaugų mokesčio įstatymo (Ustawa o podatku od towarów i usług, Dz. U. Nr. 54, poz. 535) su pakeitimais (toliau — PVM įstatymas) 43 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skaitomame kartu su 2010 m. galiojusios redakcijos PVM įstatymo 4 priedo 7 punktu?

2.	Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar dėl neapmokestinimo PVM neatitikties Direktyvos 2006/112/EB nuostatoms apmokestinamasis asmuo, remdamasis Direktyvos 2006/112/EB 168 straipsniu, turi teisę vienu metu ir pasinaudoti neapmokestinimu PVM, ir atskaityti pirkimo PVM?

---

(1)  OL L 347, p. 1.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/21

---

2012 m. liepos 2 d.Centrale Raad van Beroep (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje F. van der Helder & D. Farrington prieš College voor zorgverzekeringen (Cvz)

(Byla C-321/12)

2012/C 287/39

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Centrale Raad van Beroep

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantai: F. van der Helder, D. Farrington

Kita apeliacinio proceso šalis: College voor zorgverzekeringen (Cvz)

Prejudicinis klausimas

Ar Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 (1) 28 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyti „teisės aktai[, kurie] pensininkui buvo taikomi ilgiausią laiką“ reiškia teisės aktus dėl ligos ir motinystės išmokų, teisės aktus dėl senatvės išmokų ar visus šio reglamento 4 straipsnyje nurodytų socialinės apsaugos sričių teisės aktus, kurie buvo taikomi pagal reglamento II antraštinę dalį?

---

(1)  1971 m. birželio 14 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (OL L 149, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 35).

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/22

---

2012 m. liepos 4 d.Cour de cassation (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje État belge — SPF Finances prieš GIMLE SA

(Byla C-322/12)

2012/C 287/40

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: État belge — SPF Finances

Kita kasacinio proceso šalis: GIMLE SA

Prejudicinis klausimas

Ar 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB, grindžiamos Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių (1) 2 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys turi būti aiškinamos taip, kad tuo atveju, kai sumokėta kaina akivaizdžiai ir objektyviai neatitinka realios atitinkamo turto vertės ir todėl įmonės turto ir įsipareigojimų, finansinės būklės, pelno arba nuostolio padėtis nurodoma iškreiptai ir neteisingai, pagal jas ne tik numatomas papildomos informacijos pateikimas metinės atskaitomybės aiškinamajame rašte, bet ir reikalaujama nukrypti nuo principo, kad turtas į apskaitą įtraukiamas nurodant jo įsigijimo kainą, ir įtraukti jį iš karto nurodant jo perpardavimo vertę, jeigu paaiškėja, jog tai reali jo vertė?

---

(1)  OL L 222, p. 11; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 21.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/22

---

2012 m. liepos 10 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Portugalijos Respubliką

(Byla C-325/12)

2012/C 287/41

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama P. Hetsch, P. Guerra e Andrade ir L. Nicolae

Atsakovė: Portugalijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepriėmusi 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/136/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, Direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje ir Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (1) įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų ir bet kuriuo atveju nepateikusi šių nuostatų Komisijai, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šią Direktyvos 2009/136/EB 4 straipsnį,

—

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 260 straipsnio 3 dalį už įsipareigojimo pranešti apie visas Direktyvos 2009/136/EB perkėlimo priemones neįvykdymą priteisti iš Portugalijos Respublikos nuo Teisingumo Teismo sprenimo priėmimo datos mokėti periodinę baudą, kurios dydis yra 22 014,72 euro per dieną.

—	Priteisti iš Portugalijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Portugalijos valstybė nesiėmė visų reikiamų priemonių Direktyvai 2009/136/EB įgyvendinti. Bet kokiu atveju ji nepranešė apie tas priemones Komisijai.

Portugalijos valstybė bandė perkelti Direktyvą 2009/136/EB į nacionalinę teisę tik tiek, kiek tai susiję su padarytais Direktyvos 2002/22/EB pakeitimais. Direktyvos 2009/136/EB dalis, kuria keičiama Direktyva 2002/58/EB (privatumo ir elektroninių ryšių apsauga), nebuvo perkelta.

Remadamasi SESV 260 straipsnio 3 dalimi Komisija gali prašyti Teisingumo Teismo, į kurį kreipėsi su ieškiniu dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal SESV 258 straipsnį, kad sprendimu, kuriuo konstatuojamas pareigos pranešti Komisijai apie direktyvos, priimtos pagal teisėkūros procedūrą, perkėlimo priemones pažeidimas, iš suinteresuotosios valstybės narės būtų priteista vienkartinė arba periodinė bauda.

Remiantis Komisijos komunikatu dėl SESV 260 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo (2), Komisijos siūloma periodinė bauda apskaičiuojama remiantis komunikate dėl EB 228 straipsnio įgyvendinimo išdėstytu metodu.

Todėl sankcijos nustatymas grindžiamas pažeidimo sunkumo ir trukmės kriterijais bei būtinybe užtikrinti sankcijos atgrasomąjį poveikį.

Komisija siūlo nustatyti, kad sunkumo koeficientas yra 8 atsižvelgiant į pažeistų Sąjungos teisės normų svarbą ir į to pažeidimo pasekmes bendriesiems ir asmenų interesams.

---

(1)  OL L 337, p. 11.

(2)  OL C 12, 2011, p. 1.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/23

---

2012 m. liepos 11 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką

(Byla C-329/12)

2012/C 287/42

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama P. Hetsch ir B. Schima

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė prašo:

—

pripažinti, kad, nepriėmusi visų įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų įgyvendinti 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/24/EB dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo ir iš dalies keičiančią Direktyvą 2002/58/EB (1), ir bet kuriuo atveju nepranešusi apie visus juos Komisijai, Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą,

—	pagal SESV 260 straipsnio 3 dalį, neįvykdžius pareigos pranešti apie direktyvą į nacionalinę teisę perkeliančias priemones, skirti Vokietijos Federacinei Respublikai periodinę 315 036,54 EUR dydžio už dieną baudą, mokėtiną į Europos Sąjungos nuosavų lėšų sąskaitą,

—	priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas perkelti nagrinėjamą direktyvą baigėsi 2007 m. rugsėjo 15 dieną.

2010 m. kovo 2 d. Sprendimu Vokietijos Bundesverfassungsgericht (Federalinis konstitucinis teismas) pripažino direktyvą į nacionalinę teisę perkeliančias Vokietijos teisės nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai ir jas panaikino. Todėl iš pradžių Vokietijos vyriausybė pranešė Komisijai, kad galiojančiomis teisės nuostatomis buvo perkelta tik dalis direktyvos nuostatų. Vėliau Vokietijos vyriausybė pateikė įstatymo, įgyvendinančio kitas direktyvos nuostatas, projektą.

Kadangi lig šiol susijęs projektas nebuvo patvirtintas, Komisijos nuomone, nekyla ginčo, kad Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė įsipareigojimo perkelti visą direktyvą. Minėto dalinio direktyvos perkėlimo nepakanka, kad būtų pasiekti direktyvos tikslai pagal 1 straipsnį. Galiausiai Komisija nurodo, kad Vokietijos pateiktą įstatymo projektą ji laiko nepakankamu visai direktyvai įgyvendinti.

---

(1)  OL L 105, p. 54.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/23

---

2012 m. liepos 9 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Lenkijos Respubliką

(Byla C-330/12)

2012/C 287/43

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama P. Hetsch, L. Nicolae ir J. Hottiaux

Atsakovė: Lenkijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepriėmusi įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų įgyvendinti 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/140/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos, Direktyvą 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų ir Direktyvą 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (1), ir bet kuriuo atveju nepranešusi Komisijai apie tokius teisės aktus Lenkijos Respublika neįvykdė pagal šios direktyvos 5 straipsnį jai tenkančių pareigų;

—	remiantis SESV 260 straipsnio 3 dalimi, už pareigos pranešti apie Direktyvą 2009/140/EB perkeliančias priemones nevykdymą skirti Lenkijos Respublikai 56 095,20 EUR dydžio periodinę baudą, mokėtiną kasdien skaičiuojant nuo teismo sprendimo šioje byloje paskelbimo;

—	priteisti iš Lenkijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas perkelti direktyvą baigėsi 2011 m. gegužės 25 dieną.

---

(1)  OL L 337, p. 37.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/24

---

2012 m. liepos 9 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Lenkijos Respubliką

(Byla C-331/12)

2012/C 287/44

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama P. Hetsch, L. Nicolae ir J. Hottiaux

Atsakovė: Lenkijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepriėmusi įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų įgyvendinti 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/136/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, Direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje ir Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (1), ir bet kuriuo atveju nepranešusi Komisijai apie tokius teisės aktus Lenkijos Respublika neįvykdė pagal šios direktyvos 4 straipsnį jai tenkančių pareigų;

—	remiantis SESV 260 straipsnio 3 dalimi, už pareigos pranešti apie Direktyvą 2009/136/EB perkeliančias priemones nevykdymą skirti Lenkijos Respublikai 56 095,20 EUR dydžio periodinę baudą, mokėtiną kasdien skaičiuojant nuo teismo sprendimo šioje byloje paskelbimo;

—	priteisti iš Lenkijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas perkelti direktyvą baigėsi 2011 m. gegužės 25 dieną.

---

(1)  OL L 337, p. 11.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/24

---

2012 m. liepos 10 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Lenkijos Respubliką

(Byla C-332/12)

2012/C 287/45

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama P. Hetsch, L. Nicolae ir J. Hottiaux

Atsakovė: Lenkijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad Lenkijos Respublika, nepriėmusi visų įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų įgyvendinti 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/18/EB, nustatančią pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 1999/35/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB (1), arba bent jau nepranešusi apie juos Komisijai, neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 25 straipsnį.

—	Pagal SESV 260 straipsnio 3 dalį, neįvykdžius pareigos pranešti apie Direktyvą 2009/18/EB į nacionalinę teisę perkeliančias priemones, skirti Lenkijos Respublikai periodinę 56 095,20 EUR dydžio už dieną baudą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo paskelbimo šioje byloje.

—	Priteisti iš Lenkijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas perkelti direktyvą baigėsi 2011 m. birželio 17 d.

---

(1)  OL L 131, p. 114.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/24

---

2012 m. liepos 11 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Lenkijos Respubliką

(Byla C-333/12)

2012/C 287/46

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama P. Hetsch, C. Vrignon ir J. Hottiaux

Atsakovė: Lenkijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad Lenkijos Respublika, nepriėmusi visų įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų įgyvendinti 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/65/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (1), arba bent jau nepranešusi apie juos Komisijai, neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 25 straipsnį.

—	Pagal SESV 260 straipsnio 3 dalį, neįvykdžius pareigos pranešti apie Direktyvą 2007/65/EB į nacionalinę teisę perkeliančias priemones, skirti Lenkijos Respublikai periodinę 112 190,40 EUR dydžio už dieną baudą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo paskelbimo šioje byloje.

—	Priteisti iš Lenkijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas perkelti direktyvą baigėsi 2011 m. gruodžio 19 d.

---

(1)  OL L 332, p. 27.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/25

---

2012 m. liepos 16 d.Østre Landsret (Danija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ministeriet for Forskning, Innovation og Videregående Uddannelser prieš Manova A/S

(Byla C-336/12)

2012/C 287/47

Proceso kalba: danų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Østre Landsret

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Ministeriet for Forskning, Innovation og Videregående Uddannelser

Atsakovė: Manova A/S

Prejudicinis klausimas

Ar ES teisėje įtvirtintas vienodo požiūrio principas reiškia, kad pasibaigus paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminui perkančioji organizacija nebegali prašyti pateikti naujausią paskelbtą kandidato balanso ataskaitą, kurios reikalauta skelbime apie konkursą, jeigu šis kandidatas šios ataskaitos nepateikė kartu su paraiška dalyvauti išankstinėje kvalifikacinėje atrankoje?

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/25

---

2012 m. liepos 17 d.Mizuno KK pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. gegužės 8 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-101/11 Mizuno KK prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla C-341/12 P)

2012/C 287/48

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Mizuno KK, atstovaujama advokatų T. Wessing, T. Raab ir H. Lauf

Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė prašo:

—	panaikinti 2012 m. gegužės 8 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-101/11 ir 2010 m. gruodžio 15 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą — byla R 821/2010-1);

—	priteisti iš kitos proceso šalies bylinėjimosi pirmojoje instancijoje ir apeliacinio proceso išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis apeliacinis skundas pateiktas dėl 2012 m. gegužės 8 d. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-101/11, kuriuo šis teismas atmetė apeliantės ieškinį dėl 2010 m. gruodžio 15 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 821/2010-1), susijusio su protesto procedūra tarp Golfino AG ir Mizuno KK.

Apeliantė apeliacinį skundą iš esmės grindžia tokiais pagrindais:

Bendrojo Teismo teiginiai dėl jau egzistuojančio vaizdinio prekių ženklo, kurį sudaro raidė „G“ ir simbolis „+“, srities apsaugos ir jo skiriamojo požymio yra teisiškai klaidingi. Bendrasis Teismas padarė neteisingą išvadą, kad šių dviejų elementų kombinacija nėra reikšminga.

Remdamasis tuo, Bendrasis Teismas neteisingai konstatavo, kad yra galimybė supainioti jau egzistuojantį vaizdinį prekių ženklą su apeliantės prašomu įregistruoti vaizdiniu prekių ženklu, kurį sudaro raidė „G“ ir simbolis „+“ bei rodyklės simbolis, nes vertindamas žymenų panašumą atsižvelgė ne į abiejų prekių ženklų bendrą vaizdą, o į atskiras jų sudedamąsias dalis.

Be to, Bendrasis Teismas darė netinkamą prielaidą, kad abiejuose vaizdiniuose prekių ženkluose esančios raidės „G“ panašumas yra svarbesnis už kitas jų sudedamąsias dalis, kurios yra skirtingos. Vertindamas teisingai, Bendrasis Teismas turėjo atsižvelgti ne tik į raidę „G“, bet į bendrą simboliką.

Nors tiesa, kad abu prekių ženklus, dėl kurių ginčijamasi, sudaro garsas „g“, prekių ženklų esmė vienareikšmiškai yra jų grafinis vaizdas, o ne fonetinis skambesys. Todėl šių abiejų prekių ženklų supainioti negalima.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/26

---

2012 m. liepos 18 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Italijos Respubliką

(Byla C-344/12)

2012/C 287/49

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama D. Grespan ir G. Conte

Atsakovė: Italijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

pripažinti, kad per nustatytą terminą nesiėmusi priemonių, būtinų įvykdyti 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimą C(2009) [8112] dėl valstybės pagalbos Nr. C 38/A/2004 (ex NN 58/2004) ir Nr. C 36/B/2006 (ex NN 38/2006), kurią Italija suteikė Alcoa Trasformazioni, Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal minėto sprendimo 2, 3 ir 4 straipsnius ir SESV 288 straipsnį,

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija ieškinį pateikė dėl to, kad Italijos Respublika neįvykdė Komisijos sprendimo, susijusio su valstybės pagalba bendrovei Alcoa.

Pirma, pagal nagrinėjamo sprendimo 4 straipsnį Italija iki 2010 m. sausio 20 d. turėjo nurodyti Komisijai bendrą išieškotiną pagalbos sumą, priimtas ir numatomas priimti priemones, kad būtų vykdomas sprendimas ir pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pagalbos gavėjai buvo nurodyta grąžinti suteiktą pagalbą. Antra, pagal to paties sprendimo 2 ir 3 straipsnius Italija iki 2010 m. kovo 20 d. turėjo išieškoti suteiktą pagalbą iš jos gavėjos.

Iki šio ieškinio pateikimo dienos atsakovė dar nebuvo ėmusis visų priemonių, reikalingų įvykdyti šiuos įsipareigojimus.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/26

---

2012 m. liepos 19 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Italijos Respubliką

(Byla C-345/12)

2012/C 287/50

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama E. Montaguti ir K. Herrmann

Atsakovė: Italijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nenumačiusi pareigos pateikti energinio naudingumo sertifikatą tais atvejais, kai parduodamas ar išnuomojamas nekilnojamas turtas, kaip reikalaujama 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo (1) 7 ir 10 straipsniuose ir pagal juose numatytas sąlygas, Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 7 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 10 straipsnį kartu su 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (2) 29 straipsniu;

—	pripažinti, kad nepranešusi apie visas 9 straipsnio įgyvendinimo priemones, Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 15 straipsnio 1 dalį kartu su 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo 29 straipsniu;

—	priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas perkelti Direktyvą 2002/91/EB į vidaus teisę baigėsi 2006 m. sausio 4 d. Terminas perkelti šios direktyvos 7–9 straipsnius į vidaus teisę baigėsi 2009 m. sausio 4 d., o, Komisijos teigimu, Direktyvos 2010/31/ES 28 straipsnis, pagal kurį leidžiama atidėti pareigos pateikti energinio naudingumo sertifikatą taikymą, neapima jau išduotų sertifikatų, ar tų, kuriuos reikia išduoti pagal šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalį.

Šio ieškinio pateikimo dieną atsakovė dar nebuvo priėmusi visų direktyvą perkeliančių į vidaus teisę priemonių.

---

(1)  OL L 65, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 2 t., p. 168.

(2)  OL L 153, p. 13.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/26

---

2012 m. liepos 19 d.DMK Deutsches Milchkontor GmbH (buvusios Nordmilch AG) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. gegužės 22 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-546/10 Nordmilch AG prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla C-346/12 P)

2012/C 287/51

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: DMK Deutsches Milchkontor GmbH (buvusi Nordmilch AG), atstovaujama advokato W. Berlit

Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Lactimilk, SA

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	Panaikinti 2012 m. gegužės 22 d. Bendrojo Teismo sprendimo (byla T-546/10) rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktus.

—	Visiškai patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus.

—	Priteisti iš Lactimilk, SA visame procese patirtas apeliantės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrojo Teismo sprendimas turi būti panaikintas, kadangi šis teismas klaidingai konstatavęs, kad prekių ženklas, kurio paraišką pateikė apeliantė, ir Lactimilk SA prekių ženklai yra panašūs, ir todėl nusprendęs, kad yra galimybė supainioti, klaidingai taikė Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą. Bendrasis Teismas suklydo, nes nepalygino faktiškai vieni kitiems prieštaraujančių prekių ženklų atsižvelgdamas į jų užrašymo būdą (didžiosiomis raidėmis) pateikiant paraišką arba registruojant, o tik patikrino galimybę supainioti remiantis skirtingai užrašytais abiem prekių ženklais. Tokiu būdu Bendrasis Teismas iškraipė faktus. Be to, Bendrasis Teismas suklydo manydamas, kad kirčiuojamas antrasis prašomo įregistruoti prekių ženklo skiemuo; prašomas įregistruoti prekių ženklas parašytas didžiosiomis raidėmis, todėl net ir ispanų kalboje negalėtų būti manoma, kad kirčiuojamas tik antrasis prašomo įregistruoti prekių ženklo skiemuo.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/27

---

2012 m. liepos 20 d.Cour de cassation du Grand-Duché de Luxembourg pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Caisse nationale des prestations familiales prieš Ulrike Wiering, Markus Wiering

(Byla C-347/12)

2012/C 287/52

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation du Grand-Duché de Luxembourg

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Caisse nationale des prestations familiales

Atsakovai kasaciniame procese: Ulrike Wiering, Markus Wiering

Prejudicinis klausimas

Ar, apskaičiuojant galimai mokėtiną išmokos skirtumą remiantis iš dalies pakeisto 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, 1 straipsnio u punkto i papunkčiu ir 4 straipsnio 1 dalies h punktu bei 76 straipsniu ir 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 (1), nustatančio Reglamento Nr. 1408/71 (2) įgyvendinimo tvarką, 10 straipsnio b punkto i papunkčiu, kompetentinga darbo vietos valstybės įstaiga privalo atsižvelgti į visas gyvenamosios vietos valstybėje darbuotojo migranto šeimos gaunamas išmokas, šiuo atveju — Vokietijos teisės aktuose numatytas išmokas „Elterngeld“ ir „Kindergeld“, kaip į tokios pat rūšies išmokas šeimai?

---

(1)  OL L 74, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 83.

(2)  OL L 149, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 35.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/27

---

2012 m. liepos 16 d. Europos Sąjungos Tarybos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. balandžio 25 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-509/10, Manufacturing Support & Procurement Kala Naft prieš Tarybą

(Byla C-348/12 P)

2012/C 287/53

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama M. Bishop ir R. Liudvinaviciute-Cordeiro

Kitos proceso šalys: Manufacturing Support & Procurement Kala Naft Co., Tehran, Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti 2012 m. balandžio 25 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimą byloje T-509/10.

—	Priimti galutinį sprendimą dėl ginčo ir atmesti kaip nepriimtiną Kala Naft ieškinį dėl nagrinėjamų Tarybos aktų arba, nepatenkinus pirmojo reikalavimo, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

—	Priteisti iš Kala Naft Tarybos pirmojoje instancijoje ir dėl šio apeliacinio skundo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Taryba mano, kad Bendrojo Teismo sprendime minėtoje byloje yra padarytos dvi teisės klaidos ir todėl šis sprendimas turi būti panaikintas.

Pirma, Taryba laikosi nuomonės, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą neatmesdamas kaip nepriimtino bendrovės Kala Naft pateikto ieškinio, nors ši bendrovė yra, anot Tarybos, Irano vyriausybės subjektas.

Antra, Taryba mano, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, jog vieno iš nurodytų motyvų siekiant pateisinti ribojamųjų priemonių taikymą Kala Naft nepakanka, kad būtų įgyvendinta pareiga motyvuoti, ir kad Taryba privalėjo pateikti įrodymų, pagrindžiančių kitą iš šių motyvų. Taryba taip pat tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad motyvas, jog bendrovė Kala Naft parduoda įrangą naftos ir dujų sektoriui, kuri gali būti naudojama vykdant Irano branduolinę programą, negali būti laikomas „paramos teikimu“ branduolinių ginklų platinimo veiklai, nesusiejant šios aplinkybės su kitomis motyvuose nurodytomis aplinkybėmis.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/28

---

2012 m. liepos 25 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Italijos Respubliką

(Byla C-353/12)

2012/C 287/54

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama S. Thomas, D. Grespan ir B. Stromsky

Atsakovė: Italijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Per nustatytą terminą nepriėmusi visų įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų valstybės pagalbai, kurią Komisija 2009 m. spalio 28 d. sprendimu C(2009) 8123 dėl Italijos Ixfin SpA suteiktos valstybės pagalbos C 59/2007 (ex N 127/2006 ir NN 13/2006) (praneštas 2009 m. spalio 29 d. ir paskelbtas 2010 m. liepos 1 d. OL L 167, p. 39) pripažino neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, susigrąžinti, Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šio sprendimo 2, 3 ir 4 straipsnius ir SESV.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija pareiškė ieškinį dėl to, kad Italijos Respublika neįvykdė jos sprendimo dėl valstybės pagalbos, Ekonominės plėtros ministerijos (Ministero dello Sviluppo Economico) Ixfin suteiktos Banca Apulia SpA paskolos garantijos forma.

Komisija nurodo, kad Italija turėjo įvykdyti pareigą susigrąžinti pagalbą iki 2010 m. kovo 1 d. Be to, iki 2009 m. gruodžio 29 d. ji turėjo pranešti Komisijai apie priemones, kurių buvo imtasi šiam sprendimui įgyvendinti.

Pareiškiant šį ieškinį atsakovė dar nebuvo priėmusi visų priemonių, būtinų šiems įsipareigojimams įgyvendinti.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/28

---

2012 m. liepos 27 d. Harald Wohlfahrt pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. gegužės 16 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) sprendimo byloje T-580/10, Harald Wohlfahrt prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla C-357/12 P)

2012/C 287/55

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantas: Harald Wohlfahrt, atstovaujamas advokatų M. Loschelder ir V. Schoene,

Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (toliau — VRDT), Ferrero SpA

Apelianto reikalavimai

—	Panaikinti 2012 m. gegužės 16 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) sprendimą byloje T-580/10 ir išspręsti ginčą atsižvelgiant į ieškovo reikalavimus, išdėstytus sprendimo 4 puslapyje.

—	Priteisti iš VRDT būtinąsias apelianto bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

VRDT ir Bendrasis Teismas atmetė ieškovo, kuris dabar yra apeliantas, prekių ženklo „Kindertraum“ 16 ir 28 klasių prekėms paraišką, nes į bylą atsakovės pusėje įstojusi šalis, ankstesnio, be kita ko, šių klasių prekėms įregistruoto Italijos žodinio prekių ženklo „kinder“ savininkė, padavė protestą.

Apeliantas nurodo tris apeliacinio skundo pagrindus:

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas: Reglamento Nr. 207/2009  (1) 42 straipsnio 2 dalies pažeidimas

Bendrasis Teismas mano, kad nėra svarbu tai, ar priimant sprendimą dėl protesto jau 8 metus įregistruotas prekių ženklas, kuriuo remtasi per protesto procedūrą, yra naudojamas. Remiantis Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 3 dalimi, siejant ją su 42 straipsnio 2 dalimi, prekių ženklo, kuriuo remiamasi per protesto procedūrą, naudojimą reikia įrodyti tik tuomet, jei šis ženklas Bendrijos prekių ženklo paraiškos paskelbimo metu jau buvo įregistruotas penkerius metus. Apelianto manymu, toks suvokimas prieštarauja naudojimo būtinumo tikslui, kuriuo turi būti užtikrinama, kad pasibaigus penkerių metų apsaugos laikotarpiui nebūtų galima remtis teisėmis į nenaudojamą ankstesnį prekių ženklą. Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnyje esanti teisinio reguliavimo spraga, priešingai nei mano Bendrasis Teismas, turi būti užpildoma teleologiniu aiškinimu, įsigilinus į Vokietijos arba Italijos prekių ženklų teisės normas. Tuomet Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnyje irgi svarbi naudojimo situacija protesto procedūros užbaigimo momentu.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas: Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pirmo sakinio pažeidimas, piktnaudžiavimas prekių ženklu, kuriuo remtasi per protesto procedūrą

Apeliacinė taryba nenagrinėjo ieškovo argumento, kad Italijos prekių ženklas, kuriuo remtasi per protesto procedūrą, įregistruotas piktnaudžiaujant teisėmis. Apeliantas kaltina Bendrąjį Teismą, kad šis nepagrįstai nepriėmė prieštaravimo dėl piktnaudžiavimo teisėmis. Toks prieštaravimas yra Bendrijos teisės, taigi ir Bendrijos prekių ženklų teisės, dalis. Nagrinėjamu atveju jis turi būti nagrinėjamas, nes protestą pateikusio asmens veiksmais, kiek jie susiję su registravimu, bendrai siekiama nenaudojamais prekių ženklais sudaryti kliūčių vartoti žodį „kinder“, nors tam nėra jokio ekonominiu atžvilgiu saugotino intereso.

Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas: klaidingas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto taikymas

Apelianto teigimu, Bendrasis Teismas nepagrįstai patvirtino, kad yra galimybė supainioti įstojusios į bylą šalies prekių ženklą, kuriuo remtasi per protesto procedūrą, su prašomu įregistruoti prekių ženklu. Bendrasis Teismas visų pirma klaidingai įvertino ieškovo argumentus ir nepagrįstai manė, kad šis neginčijo apeliacinės tarybos išvados, jog nagrinėjami prekių ženklai yra panašūs. Tačiau iš tiesų jis tai darė. Apelianto manymu, šie prekių ženklai nėra panašūs, nes sudedamoji prekių ženklo, kuriuo remtasi per protesto procedūrą, dalis „kinder“ bet kuriuo atveju neturi ryškių skiriamųjų požymių.

---

(1)  2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1).

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/29

---

2012 m. liepos 31 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. gegužės 22 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimo byloje T-344/08 EnBW Energie Baden-Württemberg AG prieš Europos Komisiją

(Byla C-365/12 P)

2012/C 287/56

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama B. Smulders, P. Costa de Oliveira ir A. Antoniadis

Kitos proceso šalys: EnBW Energie Baden-Württemberg AG, Švedijos Karalystė, Siemens AG, ABB Ltd

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

1.	panaikinti 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo byloje T-344/08 rezoliucinės dalies 1 punktą;

2.	atmesti ieškinį byloje T-344/08;

3.	priteisti iš ieškovės (atsakovės apeliacinėje instancijoje) apeliacinėje ir pirmojoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija mano, kad Bendrasis Teismas nepaisė būtinybės nuosekliai aiškinti 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (1), kuri buvo pagrįsta principiniuose sprendimuose Technische Glaswerke Ilmenau  (2), API  (3) ir Bavarian Lager  (4) ir neseniai patvirtinta sprendimuose Agrofert  (5) ir Odile Jacob  (6), ir kad šis teismas klaidingai pirmenybę teikė teisei susipažinti su dokumentais pagal šį reglamentą. Bendrojo Teismo pateiktu teisės susipažinti su dokumentais pagal šį reglamentą ir atitinkamų nukrypti leidžiančių nuostatų aiškinimu pažeidžiama kartelių teisėje egzistuojanti teisės susipažinti su byla sistema ir šioje teisėje įtvirtinta interesų pusiausvyra, t. y. pusiausvyra tarp, viena vertus, Komisijos intereso veiksmingai atlikti jai SESV 108 straipsniu pavestą užduotį ir, kita vertus, įmonių intereso, kad būtų veiksmingai saugoma per procedūrą kartelių srityje jų pateikta informacija.

Apeliantė mano, kad Bendrasis Teismas neteisingai atsisakė šioje byloje taikyti bendrąją administracinės procedūros dokumentų apsaugos prezumpciją, kuri buvo pagrįsta, be kita ko, Sprendime Technische Glaswerke Ilmenau ir patvirtinta Sprendimu Odile Jacob. Taip Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, jog tokią bendrąją prezumpciją pateisina kartelių teisėje numatyta teisės susipažinti su byla sistema ir vykstant tyrimui gautų dokumentų naudojimo ribojimas.

Bendrais Teismas teisiškai neteisingai aiškino Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje įtvirtintą išimtį, susijusią su tyrimo veiklos tikslų apsauga. Jis nepagrįstai apribojo šios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sritį konkrečių tyrimo procedūrų užbaigimu. Jis neatsižvelgė į tai, kad tyrimo veiklos tikslai apima ne tik individualių tyrimo procedūrų veiksmingumą (bet kuriuo atveju iki tol, kol sprendimas, kuriuo užbaigiama procedūra, tampa galutinis), bet ir apskirtai Komisijos įgyvendinimo įgaliojimų kartelių teisės srityje efektyvumą (įskaitant šioje srityje taikomas su teisine valstybe susijusias garantijas).

Bendrasis Teismas neteisingai aiškino Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje įtvirtintą išimtį, susijusią su komercinių interesų apsauga. Jis iš esmės nepagrįstai susiaurino šios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sritį iki komercinių paslapčių apsaugos. Jis neatsižvelgė į tai, kad tokia apsauga taikytina ir tokiai konfidencialiai informacijai, kuri buvo gauta tik vykdant tyrimą konkrečių įmonių atžvilgiu ir su kuria tretieji asmenys nebūtų galėję kitaip susipažinti.

Pasak Komisijos, Bendrais Teismas neteisingai aiškino ir taikė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje įtvirtintą išimtį, susijusią su sprendimų priėmimo proceso apsauga. Jis neatsižvelgė į tai, jog Komisija turi įgaliojimus atsisakyti leisti susipažinti su dokumentu, kuriame pateikiamos institucijos viduje naudoti skirtos nuomonės, pareikštos per svarstymus ar preliminarias konsultacijas institucijos viduje, nes jį paskelbus gali būti apribota Komisijos diskrecija procedūros atnaujinimo atveju. Konstatavęs, kad Komisija neturėjo atsisakyti leisti susipažinti su vidaus dokumentais, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos gali būti taikomos ir vidaus dokumentams ir kad dėl to jiems gali galioti Teisingumo Teismo pripažinta bendroji apsaugos prezumpcija.

---

(1)  OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331.

(2)  2010 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimas Europos Komisija prieš Technische Glaswerke Ilmenau GmbH (C-139/07 P, Rink. p. I-5885).

(3)  2010 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Švedijos Karalystė prieš Association de la presse internationale ASBL (API) ir Europos Komisiją (C-514/07 P, C-528/07 P ir C-532/07 P, Rink. p. I-8533).

(4)  2010 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimas Europos Komisija prieš The Bavarian Lager Co. Ltd. (C-28/08 P, Rink. p. I-6055).

(5)  2012 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimas Agrofert Holding a.s. prieš Komisiją (C-477/10 P, dar nepaskelbtas Rinkinyje).

(6)  2012 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimas Europos Komisija prieš Éditions Odile Jacob SAS (C-514/07 P, C-528/07 P ir C-532/07 P, dar nepaskelbtas Rinkinyje).

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/31

---

2012 m. liepos 17 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje L’Oréal prieš VRDT — United Global Media Group (MyBeauty TV)

(Byla T-240/11) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - VRDT patirtų išlaidų išieškojimas - Darbuotojo atstovavimo išlaidos - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 85 straipsnio 1 dalis - Akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys)

2012/C 287/57

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: L’Oréal (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokatų A. von Mühlendahl ir S. Abel

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama P. Bullock

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: United Global Media Group, Inc. (El Segundo, Kalifornija, Jungtinės Valstijos)

Dalykas

Ieškinys dėl 2011 m. vasario 3 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 898/2010-1), susijusio su protesto procedūra tarp United Global Media Group, Inc. ir L’Oréal.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš L’Oréal SA bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 204, 2011 7 9.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/31

---

2012 m. liepos 17 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje United States Polo Association prieš VRDT — Polo/Lauren (dviejų polo žaidėjų atvaizdas)

(Byla T-517/11) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Atsisakymas registruoti iš dalies - Registracijos paraiškos atsiėmimas - Nereikalingumas priimti sprendimą)

2012/C 287/58

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: United States Polo Association (Lexington, Kentukis, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokatų P. Goldenbaum, I. Rohr ir T. Melchert

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama P. Geroulakos

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: The Polo/Lauren Company, LP (Niujorkas, Niujorkas, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokatų M. Granado Carpenter ir M. Polo Carreño

Dalykas

Ieškinys dėl 2011 m. birželio 17 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1170/2010-2), susijusio su protesto procedūra tarp United States Polo Association ir The Polo/Lauren Company, LP.

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo.

2.	Įpareigoti ieškovę padengti savo ir atsakovės bei į bylą įstojusios šalies bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 355, 2011 12 3.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/31

---

2012 m. liepos 11 d. pareikštas ieškinys byloje Holcim (Romania) prieš Europos Komisiją

(Byla T-317/12)

2012/C 287/59

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Holcim (Romania) SA (Bukareštas, Rumunija), atstovaujama advokato L. Arnauts

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	priteisti iš atsakovės ieškovei tariamai pavogtų Europos taršos leidimų, už kuriuos nebus kompensuota iki sprendimo priėmimo dienos, rinkos vertę su 8 % metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2010 m. lapkričio 16 d.;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas; ir

—	pripažinti sprendimą vykdytinu.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama savo ieškinį ieškovė remiasi vieninteliu pagrindiniu pagrindu, susijusiu su tuo, kad esą:

—

Europos Sąjungos atsakomybę už neteisėtus Europos Komisijos sprendimus lemia tai, kad buvo: a) klaidingai aiškinama 2004 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2216/2004 dėl standartizuotos ir apsaugotos registrų sistemos sutinkamai su 2003/87/EB Europos Parlamento ir Tarybos direktyva ir 280/2004/EB Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (OL L 386, p. 1) 10 straipsnio 1 dalis; b) pažeistas 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, p. 32), 20 straipsnis; c) pažeisti keli bendrieji teisės principai (proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai, rūpestingumo pareiga, teisė į veiksmingą teisminę apsaugą nuosavybės teisių atžvilgiu), kai buvo nuspęsta neatskleisti ar neleisti atskleisti pavogtų Europos taršos leidimų vietos Europos Sąjungos emisijų prekybos sistemoje.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/32

---

2012 m. liepos 19 d. pareikštas ieškinys byloje Ispanija prieš Komisiją

(Byla T-319/12)

2012/C 287/60

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama A. Rubio González

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2012 m. gegužės 12 d. Komisijos sprendimą (2012) 3025 galutinis dėl valstybės pagalbos SA. 22668 (C 8/2008 — ex NN 4/2008), kurią Ispanija suteikė bendrovei Ciudad de la Luz SA,

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi penkiais pagrindais.

1.	Pirmasis pagrindas susijęs su klaidingu privataus investuotojo kriterijaus taikymu, nes Komisija savo analizę atliko viršydama savo diskreciją.

2.	Antrasis pagrindas susijęs su klaida vertinant valstybės pagalbą, nes Komisija neatsižvelgė į komplekso planus aplinkinėje zonoje.

3.	Trečiasis pagrindas susijęs su ginčijamo sprendimo motyvų stoka, nes Komisija reikalauja susigrąžinti pagalbą iš kino gamintojų, o jos analizėje neminima jokia tariama valstybės pagalba.

4.	Subsidiariai, klaida analizuojant investicijų suderinamumą su Regioninės pagalbos gairėmis, nes Komisija neanalizuoja, ar likusi pagalba atitinka privataus investuotojo principą.

5.	Subsidiariai, motyvų stoka ir klaida analizuojant pagalbos suderinamumą atsižvelgiant į audiovizualiniam sektoriui taikomus teisės aktus, nes Komisija neanalizuoja priežasties, dėl kurios tariama pagalba nebuvo pagalba, skirta kultūrai remti.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/32

---

2012 m. liepos 20 d. pareikštas ieškinys byloje Ciudad de la Luz ir Sociedad Proyectos Temáticos de la Comunidad Valenciana prieš Komisiją

(Byla T-321/12)

2012/C 287/61

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovės: Ciudad de la Luz, SA (Alikantė, Ispanija) ir Sociedad Proyectos Temáticos de la Comunidad Valenciana, SA (Alikantė), atstovaujamos advokatų J. Buendía Sierra, N. Ruiz García, J. Belenguer Mula ir M. Muñoz de Juan

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—	priimti ir pripažinti pagrįstais jų ieškinyje nurodytus panaikinimo pagrindus;

—

panaikinti 2012 m. gegužės 12 d. Komisijos sprendimą (2012) 3025 galutinis dėl valstybės pagalbos SA. 22668 (C 8/2008 — ex NN 4/2008), kurią Ispanija suteikė „Ciudad de la Luz SA“, ir būtent sprendimo 1 straipsnio 1 dalį tiek, kiek joje skelbiama, kad investicijoms į bendrovę Ciudad de la Luz SA (CDL) būdingi nesuderinamos valstybės pagalbos požymiai, ir reikalaujama šią pagalbą susigrąžinti;

—	pripažinti neegzistuojančiu ginčijamą sprendimą arba, subsidiariai, panaikinti ginčijamą sprendimą ir būtent jo 1 straipsnio 1 dalį tiek, kiek joje skelbiama, kad tam tikri gamintojai, įrašinėję CDL, gavo nesuderinamą pagalbą;

—	todėl panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje nurodytus įpareigojimus susigrąžinti pagalbą, ir

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi šiame procese išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi trimis pagrindais.

1.

Pirmasis pagrindas susijęs su teisės klaida tiek, kiek Komisija konstatavo valstybės pagalbos CDL naudai egzistavimą (klaidingas privataus investuotojo principo taikymas). SESV 107 straipsnio 1 dalies ir 345 straipsnio pažeidimas. Ieškovės mano, kad Komisija klaidingai analizuoja privataus investuotojo principą ir daro klaidingą išvadą, kad egzistuoja valstybės pagalba. Generalitat Valenciana investavo du kartus, t. y. 2000 ir 2004 m. ir abu sprendimai investuoti buvo priimti parengus verslo planus, kuriuose buvo numatytas projekto pelningumas. Komisija, taikydama privataus investuotojo principą, lygina šį projektą su projektų ir subjektų, kurie tarpusavyje nepalyginami dėl jų masto, pelningumu, todėl šis principas netenka prasmės ir pažeidžiama SESV 107 straipsnio 1 dalis ir SESV 345 straipsnis. Komisija savo teisinėje ir ekonominėje analizėje taip pat neatsižvelgia į tai, kad be kino studijų projekto egzistavo ir komercinės bei viešbučių zonos sklypuose, besiribojančiuose su SPTCV nuosavybe, plėtros projektas. Atsižvelgiant į šiuos du projektus, investicijų į bendrovę CDL pelningumas buvo dar didesnis.

2.

Antrasis pagrindas, susijęs su teisės klaida analizuojant CDL projekto suderinamumą ir motyvų stoka Ieškovės teigia, jog Komisija atsisako pripažinti, atsižvelgiant į tai, kad CDL yra Alikantėje, jog projektui galėjo būti suteikta regioninė pagalba. Kadangi kalbama apie didelį investicinį projektą, Ispanijos valdžios institucijos nusprendė, kad CDL galėjo rinktis regioninę pagalbą iki 36 % ir Komisija neturėjo teisės jos ginčyti. Nepaisant to, ji nesutinka, kad kai taikomas privataus investuotojo principas 64 % investicijų, projektas buvo dar pelningesnis. Subsidiariai, ieškovės mano, kad Valensijos valdžios institucijų investicijos į CDL kino studijos kompleksą turėjo būti pripažintos kaip visiškai arba iš dalies suderinamos pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies d punktą. Komisija nemotyvuoja išvadų, pagal kurias pagalba CDL kino studijai statyti buvo nereikalinga, neproporcinga ir neadekvati, todėl ši pagalba negalėjo būti grindžiama, net iš dalies, suderinamumu kultūros rėmimo požiūriu.

3.

Trečiasis pagrindas, susijęs su sprendimo nebuvimu ir bet kuriuo atveju visišku motyvų nebuvimu, kiek tai susiję su gamybos skatinimu Be to, kad Komisija pripažįsta investicijas į CDL nesuderinama pagalba, ji taip pat kvalifikuoja bet kokią paskatą, suteiktą kino produkcijos gamintojams su sąlyga, kad filmavimas bus vykdomas CDL. Sprendime tik viena dalis skirta šiai tariamai pagalbai, t. y. kurioje Komisija tik pripažįsta šią pagalbą nesuderinama. Sprendime neaprašoma priemonė, į kurią ji daro nuorodą, ir taip pat ji nemini valstybės narės šiuo tikslu pateiktos informacijos, nenagrinėja valstybės pagalbos požymių buvimo ar nebuvimo, neanalizuoja suderinamumo kriterijų ir neaptaria galimo teisėtų lūkesčių buvimo. Todėl ieškovės mano, kad sprendimas yra neegzistuojantis aktas arba negaliojantis dėl motyvų stokos. Be to, šios paskatos turėjo būti pripažintos suderinamomis su SESV 107 straipsnio 3 dalies d punktu, nes jomis paisoma sąlygų, numatytų 2001 m. Komisijos komunikate dėl pagalbos kinui.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/33

---

2012 m. liepos 16 d. pareikštas ieškinys byloje Simca Europe prieš VRDT — PSA Peugeot Citroën (Simca)

(Byla T-327/12)

2012/C 287/62

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Simca Europe Ltd (Birmingamas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama advokato N. Haberkamm

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: PSA Peugeot Citroën GIE (Paryžius, Prancūzija)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	Panaikinti 2012 m. balandžio 12 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 645/2011-1;

—	Priteisti iš Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir išlaidas ieškovės advokatui.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, kuris yra prašymo panaikinti objektu: žodinis prekių ženklas „Simca“ 12 klasės prekėms — Bendrijos prekių ženklo paraiška Nr. 6 489 371

Bendrijos prekių ženklo savininkė: ieškovė

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: PSA Peugeot Citroën GIE

Prašymo panaikinti argumentas: ieškovės nesąžiningumas paraiškos pateikimo momentu

Anuliavimo skyriaus sprendimas: atmesti prašymą dėl panaikinimo

Apeliacinės tarybos sprendimas: patenkinti apeliaciją ir pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 52 straipsnio pažeidimas.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/34

---

2012 m. liepos 24 d. pareikštas ieškinys byloje Mundipharma prieš VRDT — AFP Pharmaceuticals (Maxigesic)

(Byla T-328/12)

2012/C 287/63

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Mundipharma GmbH (Limburgas prie Lano, Vokietija), atstovaujama advokato F. Nielsen

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: AFP Pharmaceuticals Ltd (Takapuna, Naujoji Zelandija)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	Panaikinti 2012 m. gegužės 23 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1788/2010-4;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: AFP Pharmaceuticals Ltd

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „Maxigesic“ 5 klasės prekėms — Bendrijos prekių ženklo paraiška Nr. 7 056 104

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo remtasi per protesto procedūrą, savininkė: ieškovė

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi: žodinis prekių ženklas OXYGESIC 5 klasės prekėms

Protestų skyriaus sprendimas: patenkinti protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: patenkinti apeliaciją ir atmesti protestą

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/34

---

2012 m. liepos 27 d. pareikštas ieškinys byloje Sartorius Weighing Technology prieš VRDT (geltonos kreivės pavaizdavimas)

(Byla T-331/12)

2012/C 287/64

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Sartorius Weighing Technology GmbH (Getingenas, Vokietija), atstovaujama advokato K. Welkerling

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	Panaikinti 2012 m. gegužės 3 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) sprendimą byloje R 1783/2011-1.

—	Priteisti iš Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas per procedūrą Apeliacinėje taryboje.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklas, su kuriuo susijęs ieškinys: kitas prekių ženklas, kuriame pavaizduota geltona kreivė ekrano apačioje, skirtas 7, 9, 10 ir 11 klasių prekėms.

Eksperto sprendimas: atmesti paraišką.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/35

---

2012 m. liepos 23 d. pareikštas ieškinys byloje ING Groep prieš Komisiją

(Byla T-332/12)

2012/C 287/65

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: ING Groep NV (Amsterdamas, Nyderlandai), atstovaujama lawyers O. Brouwer, J. Blockx ir N. Lorjé

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	Panaikinti 2012 m. gegužės 11 d. Europos Komisijos sprendimą C(2012) 3150 galutinis, Valstybės pagalba SA.28855 (N 373/2009) (ex C 10/2009 ir ex N 528/2008) Nyderlandai/ING — restruktūrizavimo pagalba.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad atsakovė pažeidė gero administravimo principą ir teisę būti išklausytam, Nyderlandų valstybės ir ING nepaprašiusi pateikti nuomonę dėl faktinių aplinkybių ir jos nuomonės bei prielaidų, kurios buvo reikšmingos jai nusprendžiant, kad pagrindinės pakopos-1 (core-tier-1) kapitalo įnašų sąlygų pakeitimas yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tvirtinimu, kad atsakovė padarė teisės klaidą ir akivaizdžią vertinimo klaidą taikydama rinkos ekonomikos investuotojo principo (REIP) kriterijų ir nenurodė tinkamų motyvų pagrindinės pakopos-1 (core-tier-1) kapitalo įnašų pakeitimą vertindama kaip valstybės pagalbą ir sunkinančią aplinkybę vertinant kompensuojamąsias priemones.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad atsakovė pažeidė SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą ir gero administravimo principą, proporcingumo principą, teisinio tikrumo principą, vienodo požiūrio principą ir pareigą nurodyti motyvus, neatsižvelgdama į pagalbos sumą vertindama kompensuojamąsias priemones ir neteisingai apskaičiuodama santykinę pagalbos sumą bei aplinkybes, kuriomis pagalba suteikta, vertinant kompensuojamąsias priemones.

4.	Kaip ketvirtąjį ieškinio pagrindą nurodoma, kad atsakovė pažeidė SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą, gero administravimo principą, proporcingumo principą ir pareigą nurodyti motyvus, nustatydama, kad orientacinių kainų draudimai yra teisiškai privalomi ING.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/35

---

2012 m. liepos 19 d. pareikštas ieškinys byloje T&L Sugars ir Sidul Açúcares prieš Komisiją

(Byla T-335/12)

2012/C 287/66

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: T&L Sugars Ltd (Londonas, Jungtinė Karalystė) ir Sidul Açúcares, Unipessoal Lda (Santa Iria de Azóia, Portugalija), atstovaujamos advokato D. Waelbroeck ir solisitoriaus D. Slater

Atsakovės: Europos Komisija ir Europos Sąjunga, atstovaujama Europos Komisijos

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti, kad šis pagal SESV 263 straipsnio 4 dalį pateiktas ieškinys dėl panaikinimo ir (arba) ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad esą pagal SESV 277 straipsnį reglamentai Nr. 367/2012, 397/2012, 356/2012, 382/2012, 444/2011 ir 485/2012 yra neteisėti, yra priimtini ir pagrįsti,

—

panaikinti 2012 m. balandžio 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 367/2012, kuriuo nustatomos būtinosios priemonės, susijusios su nekvotinio cukraus ir izogliukozės papildomų kiekių išleidimu į Sąjungos rinką taikant sumažintą pertekliaus mokestį 2011–2012 prekybos metais (OL L 116, 2012, p. 12),

—

panaikinti 2012 m. gegužės 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 397/2012, kuriuo nustatomas turimo papildomo nekvotinio cukraus kiekio pardavimo Sąjungos rinkoje taikant sumažintą pertekliaus mokestį paskirstymo koeficientas, atmetamos paskesnės paraiškos turimą nekvotinio cukraus kiekį parduoti Sąjungos rinkoje taikant sumažintą pertekliaus mokestį ir baigiamas turimo nekvotinio cukraus kiekio pardavimo Sąjungos rinkoje 2011–2012 prekybos metais taikant sumažintą pertekliaus mokestį paraiškų teikimo laikotarpis (OL L 123, 2012, p. 35),

—

panaikinti 2012 m. gegužės 8 d. Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1239/2011 (OL L 318, 2011, p. 4), iš dalies pakeistą Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 356/2012, kiek tai susiję su laikotarpiais, per kuriuos gali būti pateiktos konkurso paraiškos, susijusios su antru ir vėlesniais daliniais konkursais dėl 2011–2012 prekybos metų cukraus importo taikant sumažintą muitą (OL L 113, 2012, p. 4),

—	panaikinti 2012 m. gegužės 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 382/2012 dėl mažiausio cukraus muito, nustatytino vykdant penktą dalinį konkursą pagal konkurso procedūrą, pradėtą Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1239/2011 (OL L 119, 2012, p. 41).

—	panaikinti 2012 m. gegužės 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 444/2012 dėl mažiausio cukraus muito, nustatytino vykdant šeštą dalinį konkursą pagal konkurso procedūrą, pradėtą Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1239/2011 (OL L 135, 2012, p. 61),

—	panaikinti 2012 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 485/2012 dėl mažiausio cukraus muito, nustatytino vykdant septintą dalinį konkursą pagal konkurso procedūrą, pradėtą Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1239/2011 (OL L 148, 2012, p. 24),

—

nepatenkinus šių reikalavimų, i) pripažinti ieškinio pagrindą, susijusį su tuo, kad esą Reglamento Nr. 1234/2007 (1) 186 straipsnio a punktas ir 187 straipsnis yra neteisėti, priimtinu bei pagrįstu ir pripažinti tas nuostatas neteisėtomis, taip pat panaikinti ginčijamus reglamentus, kurie yra tiesiogiai ar netiesiogiai pagrįsti tomis nuostatomis; ii) pripažinti ieškinio pagrindą, susijusį su tuo, kad esą Reglamentas Nr. 367/2012 ir Reglamentas Nr. 1239/2011, iš dalies pakeistas Reglamentu Nr. 356/2012, yra neteisėti, priimtinu ir pagrįstu,

—

priteisti iš Europos Sąjungos, kuriai atstovauja Komisija, kompensaciją už žalą, ieškovių patirtą dėl to, kad Komisija neįvykdė teisės aktais nustatytų pareigų, ir nustatyti, kad ši kompensacija už žalą, ieškovių patirtą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 30 d. iki 2012 m. birželio 24 d., yra 75 051 236 EUR ir bet kokie nuostoliai, ieškovių patirti po šios datos, ar bet kokia kita suma, atitinkanti žalą, kurią ieškovės patyrė ar patirs ir kurią jos nustatys per šį procesą, visų pirma siekiant atsižvelgti į būsimą žalą,

—

priteisti palūkanas, nustatytas pagal atitinkamo laikotarpio Europos Centrinio Banko pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą, padidintą dviem procentiniais punktais, arba pagal kitą tinkamą palūkanų normą, kurią nustatys Bendrasis Teismas, mokėtinas nuo priteistos sumos nuo pastarojo teismo sprendimo priėmimo dienos iki bus sumokėta visa ši suma,

—	priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi aštuoniais pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad esą buvo pažeistas nediskriminavimo principas, nes, viena vertus, Reglamente Nr. 367/2012 yra numatytas fiksuotas visuotinai taikomas 211 EUR už toną pertekliaus mokestis, t. y. mažiau nei pusė įprasto 500 EUR už toną mokesčio, taikomas konkrečiam cukraus kiekiui (250 000 tonų), kuris vienodai padalijamas tik tarp cukrinius runkelius perdirbančių ieškovių. Kita vertus, Reglamente Nr. 1239/2011, iš dalies pakeistame Reglamentu Nr. 356/2012, numatytas nežinomas ir nenuspėjamas muitas, taikomas tik aukciono laimėtojams (tai gali būti cukrinių nendrių rafinuotojai, cukrinių runkelių perdirbėjai ar bet kokie kiti tretieji asmenys) ir nenurodytas bendras kiekis. Neseniai buvo nustatytas 312,60 EUR už toną muitas, t. y. beveik 50 % didesnis už cukrinių runkelių perdirbėjams taikomą pertekliaus mokestį. Neatitikimas tarp šių dviejų priemonių negali būti didesnis. Kiekvienu šių priemonių elementu cukrinių nendrių rafinuotojai diskriminuojami cukrinių runkelių perdirbėjų atžvilgiu.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad esą buvo pažeistas Reglamentas Nr. 1234/2007, ir tuo, kad esą nėra tinkamo teisinio pagrindo, nes atsižvelgiant į Reglamentą Nr. 367/2012 Komisija neturi įgaliojimų padidinti kvotų, o, priešingai, yra įpareigota taikyti didelius atgrasančius mokesčius išleidžiant kvotas viršijantį cukraus kiekį į ES rinką. Kalbant apie mokesčių aukcionus, Komisija aiškiai neturi įgaliojimų priimti tokių priemonių, kurios niekada nebuvo numatytos pagrindiniuose teisės aktuose.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad esą buvo pažeistas teisinio tikrumo principas, nes Komisija sukūrė sistemą, kurioje muitų negalima nuspėti ir jie yra nėra nustatyti taikant nuoseklius ir objektyvius kriterijus, bet veikiau juos nulemia subjektyvus noras mokėti (beje, tai yra noras subjektų, kurie šiuo atžvilgiu patiria labai skirtingus spaudimus ir skatinimus), nesant faktinės sąsajos su iš tikrųjų importuojamais produktais.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad esą buvo pažeistas proporcingumo principas, nes Komisija galėjo lengvai priimti mažiau ribojančias priemones, siekdama išspręsti tiekimo trūkumo problemą, kuriuos nebūtų priimtos siekiant padaryti žalos tik importą vykdantiems rafinuotojams.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad esą buvo nepaisyta teisėtų lūkesčių, nes ieškovės teisėtai galėjo tikėtis, kad siekdama atstatyti cukrinių nendrių žaliavos tiekimą rafinavimui Komisija panaudos pagal Reglamentą Nr. 1234/2007 turimas priemones. Ieškovės taip pat galėjo teisėtai tikėtis, kad Komisija išlaikys pusiausvyrą tarp importą vykdančių rafinuotojų ir vietinių cukraus gamintojų.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad esą buvo pažeistas rūpestingumo ir gero administravimo principas, nes veiksmai, kurių ėmėsi Komisija, buvo akivaizdžiai netinkami, atsižvelgiant į tiekimo trūkumą. Komisija turėjo sumažinti importo apribojimus cukrinių nendrių rafinuotojams. Tačiau Komisija, atvirkščiai, padidino vietinę gamybą, o papildomam importui nustatė baudžiamuosius ir nenuspėjamus mokesčius.

7.	Septintasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad esą buvo pažeistas SESV 39 straipsnis, nes Komisija nepasiekė dviejų šioje Sutarties nuostatoje nustatytų tikslų.

8.

Aštuntasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad esą buvo pažeistas Komisijos reglamentas Nr. 1006/2011 (2), nes baltam cukrui taikomi muitai iš tiesų yra tik šiek tiek didesni už taikomus žaliaviniam cukrui, t. y. skirtumas maždaug 30 EUR už toną. Tai akivaizdžiai neatitinka 80 EUR skirtumo tarp standartinio muito, taikomo rafinuotam cukrui (419 EUR) ir taikomo rafinavimui skirtam žaliaviniam cukrui (339 EUR), kurie nustatyti Komisijos reglamente Nr. 1006/2011.

Be to, pagrįsdamos savo ieškinį dėl žalos atlyginimo ieškovės teigia, kad Komisija gerokai ir akivaizdžiai viršijo diskreciją, kuri jai suteikiama Reglamentu Nr. 1234/2007, kai buvo pasyvi ir nesiėmė veiksmų. Tai, kad Komisija nesiėmė atitinkamų priemonių, taip pat yra akivaizdus teisės normos, „kuria asmenimis suteikiamos teisės“, pažeidimas. Komisija visų pirma pažeidė bendruosius ES teisinio saugumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir teisinių lūkesčių principus bei rūpestingumo ir gero administravimo pareigą.

---

(1)  2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (OL L 299, 2007, p. 1).

(2)  2011 m. rugsėjo 27 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1006/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (OL L 282, 2011, p. 1).

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/37

---

2012 m. rugpjūčio 1 d. pareikštas ieškinys byloje Klizli prieš Tarybą

(Byla T-336/12)

2012/C 287/67

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Yousef Klizli (Damaskas, Sirija), atstovaujama advokatės Z. Garkova-Lyutskanova

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą 2012/256/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Tarybos sprendimas 2011/782/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 126, p. 9), kiek jis susijęs su ieškovu;

—	panaikinti 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 410/2012, kuriuo įgyvendinama Reglamento (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, 32 straipsnio 1 dalis (OL L 126, p. 3), kiek jis susijęs su ieškovu; ir

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi dviem pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs tuo, kad esą — ieškovas buvo klaidingai įtrauktas į sąrašą kaip asmuo, kuris teikia finansinę paramą rėžimui.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad esą — Taryba ginčijamų veiksmų ėmėsi neturėdama jokio teisinio pagrindo ir jais pažeidė pareigą nurodyti motyvus, teisę į sąžiningą teismo procesą, teisę į veiksmingą teisminę apsaugą ir teisę į nuosavybę; jais taip pat buvo pažeistas proporcingumo principas ir pakenkta ieškovo reputacijai.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/38

---

2012 m. liepos 30 d. pareikštas ieškinys byloje El Hogar Perfecto del Siglo XXI prieš VRDT — Wenf International Advisers (Kamščiatraukiai)

(Byla T-337/12)

2012/C 287/68

Kalba, kuria surašytas ieškinys: ispanų

Šalys

Ieškovė: El Hogar Perfecto del Siglo XXI, SL (Madridas, Ispanija), atstovaujama advokatų C. Ruiz Gallegos ir E. Veiga Conde

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Wenf International Advisers Ltd (Tortola, Didžiosios Britanijos Mergelių salos)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2012 m. birželio 1 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) trečiosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 89/2011-3,

—	priteisti iš VRDT ir kitos procedūros šalies bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos dizainas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti jį negaliojančiu: kamščiatraukių dizainas — Bendrijos dizainas Nr. 00083 0831-0001.

Bendrijos dizaino savininkė: ieškovė.

Šalis, prašanti pripažinti Bendrijos dizainą negaliojančiu: Wenf International Advisers Ltd.

Prašymo pripažinti dizainą negaliojančiu motyvai: nacionalinis butelių atidarytuvų dizainas.

Anuliavimo skyriaus sprendimas: patenkinti prašymą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai

—	Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsnio ir 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas,

—	Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies pažeidimas.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/38

---

2012 m. liepos 30 d. pareikštas ieškinys byloje Grupo T Diffusión prieš VRDT — ABR Producción Contemporánea (Lempos)

(Byla T-343/12)

2012/C 287/69

Kalba, kuria surašytas ieškinys: ispanų

Šalys

Ieškovė: Grupo T Diffusión, SA (El Prat de Ljobregatas, Ispanija), atstovaujama advokato A. Lasala Grimalt

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: ABR Producción Contemporánea, SL (Barselona, Ispanija)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2012 m. birželio 1 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) trečiosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1622/2010-3, susijusį su Bendrijos dizaino Nr. 000 42 7448-0001 pripažinimo negaliojančiu procedūra ir pripažinti šį dizainą taikomu bei galiojančiu ir panaikinti Grupo T Difusión, S.A. nustatytą įpareigojimą padengti ABR ir VRDT patirtas išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos dizainas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti jį negaliojančiu: lempos dizainas — įregistruotas Bendrijos dizainas Nr. 000 42 7448-0001.

Bendrijos dizaino savininkė: ieškovė.

Šalis, prašanti pripažinti Bendrijos dizainą negaliojančiu: ABR Producción Contemporánea, SL.

Prašymo pripažinti dizainą negaliojančiu motyvai: ankstesnis lempos su stovu dizainas „Cypress“.

Anuliavimo skyriaus sprendimas: patenkinti prašymą pripažinti dizainą negaliojančiu.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 6/2002 6 ir 7 straipsnių pažeidimas.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/39

---

2012 m. rugpjūčio 1 d. pareikštas ieškinys byloje Leiner prieš VRDT — Recaro (REVARO)

(Byla T-349/12)

2012/C 287/70

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Rudolf Leiner GmbH (Sankt Peltenas, Austrija), atstovaujama advokatų W. Emberger, I. Rudnay ir L. Emberger

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Recaro Beteiligungs GmbH (Kaizerslauternas, Vokietija)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	Pakeisti 2012 m. gegužės 16 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 482/2011-1 taip, kad būtų tenkinama apeliacija arba panaikinti sprendimą.

—	Priteisti iš atsakovės ir kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalies bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas, kuriame yra žodinis elementas REVARO, skirtas 11, 20 ir 24 klasių prekėms.

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo remtasi per protesto procedūrą, savininkė: Recaro Beteiligungs-GmbH.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: tarptautiniu lygiu registruotas prekių ženklas RECARO, skirtas 10, 12, 14, 20, 25 ir 28 klasių prekėms.

Protestų skyriaus sprendimas: patenkinti protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/39

---

2012 m. liepos 11 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Formica prieš VRDT — Silicalia (CompacTop)

(Byla T-82/11) (1)

2012/C 287/71

Proceso kalba: ispanų

Pirmosios kolegijos pirmininkas nutartimi nurodė išbraukti bylą iš registro.

---

(1)  OL C 113, 2011 4 9.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/40

---

2012 m. liepos 10 d. Tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje AV prieš Komisiją

(Byla F-4/11) (1)

(Viešoji tarnyba - Laikinasis tarnautojas - Įdarbinimas - Medicininė išlyga - Medicininės išlygos taikymas atgaline data - Invalidumo komisijos nuomonė)

2012/C 287/72

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: AV (Cadrezzate, Italija), atstovaujamas advokatų A. Coolen, J.-N. Louis ir É. Marchal

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama J. Currall ir D. Martin

Dalykas

Prašymas panaikinti sprendimą taikyti ieškovui Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 32 straipsnyje numatytą medicininę išlygą ir sprendimą nepripažinti jam teisės gauti invalidumo pašalpą.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2010 m. balandžio 12 d. sprendimą, kuriuo Europos Komisija taikė AV Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 32 straipsnyje numatytą medicininę išlygą.

2.	Panaikinti 2010 m. balandžio 16 d. Europos Komisijos sprendimą tiek, kiek juo nepripažįstama AV teisė gauti invalidumo pašalpą.

3.	Europos Komisija padengia savo ir AV bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 179, 2011 6 18, p. 21.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/40

---

2012 m. birželio 20 d. Tarnautojų teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje Cristina prieš Komisiją

(Byla F-66/11) (1)

(Viešoji tarnyba - Atviras konkursas - Konkurso atrankos komisijos sprendimas neleisti laikyti egzaminų - Teisės gynimo priemonės - Ieškinys, pareikštas nesulaukus sprendimo dėl administracinio skundo - Priimtinumas - Specialios dalyvavimo konkurse sąlygos - Reikiama profesinė patirtis)

2012/C 287/73

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Alma Yael Cristina (Briuselis, Belgija), atstovaujama advokatų S. Rodrigues, A. Blot ir C. Bernard-Glanz,

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama B. Eggers ir M. P. Pecho, vėliau — B. Eggers

Dalykas

Prašymas panaikinti konkurso EPSO/AST/111/10 (AST 1) atrankos komisijos pirmininko sprendimą neleisti ieškovei laikyti egzaminų.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmeti ieškinį.

2.	A. Y. Cristina padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 282, 2011 9 24, p. 51.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/40

---

2012 m. birželio 20 d. Tarnautojų teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje Cristina prieš Komisiją

(Byla F-83/11) (1)

(Viešoji tarnyba - Atviras konkursas - Konkurso atrankos komisijos sprendimas neleisti laikyti egzaminų - Teisės gynimo priemonės - Ieškinys, pareikštas nesulaukus sprendimo dėl administracinio skundo - Priimtinumas - Specialios dalyvavimo konkurse sąlygos - Profesinė patirtis, susijusi su pareigų pobūdžiu)

2012/C 287/74

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Alma Yael Cristina (Briuselis, Belgija), atstovaujama advokatų S. Rodrigues, A. Blot ir C. Bernard-Glanz

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama M. J. Currall ir B. Eggers

Dalykas

Prašymas panaikinti konkurso EPSO/AST/112/10 — Asistentai (AST 3) atrankos komisijos pirmininko sprendimą neleisti ieškovei laikyti egzaminų.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	A. Y. Cristina padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 340, 2011 11 19, p. 41.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/41

---

2012 m. liepos 12 d. Tarnautojų teismo (pirmosios kolegijos) nutartis byloje Conticchio prieš Komisiją

(Byla F-22/11) (1)

(Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Pensijos - Pensijos apskaičiavimas - Priskyrimas prie pakopos - Neteisėtumo išimtis - Priimtinumas)

2012/C 287/75

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Rosella Conticchio (Roma, Italija), atstovaujama advokatų R. Giuffrida ir A. Tortora

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama J. Currall ir D. Martin bei advokato A. Dal Ferro

Dalykas

Ieškovės prašymas panaikinti sprendimą dėl jos teisių į pensiją suteikimo ir apskaičiavimo.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti R. Conticchio ieškinį iš dalies kaip akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies kaip akivaizdžiai nepagrįstą.

2.	Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 139, 2011 5 7, p. 31

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/41

---

2012 m. liepos 20 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ ir ZZ prieš Komisiją

(Byla F-75/12)

2012/C 287/76

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovai: ZZ ir ZZ, atstovaujami advokatų D. Abreu Caldas, A. Coolen, J.-N. Louis, E. Marchal ir S. Orlandi

Atsakovė: Europos Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

Sprendimų dėl apskaičiuoto papildomo pensijų draudimo stažo, įgyto prieš įsidarbinant Europos Komisijoje, ir atitinkamai sprendimų atmesti ieškovų pateiktus skundus panaikinimas

Ieškovų reikalavimai

—	Panaikinti sprendimus dėl apskaičiuoto papildomo jų pensijų draudimo stažo, įgyto prieš įsidarbinant Europos Komisijoje,

—	atitinkamai panaikinti sprendimus atmesti jų skundus, kuriuose reikalauta taikyti Naująsias įgyvendinimo nuostatas ir aktuarinius tarifus, galiojusius jų prašymo perkelti pensines teises pateikimo momentu,

—	priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/41

---

2012 m. liepos 20 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ prieš Komisiją

(Byla F-76/12)

2012/C 287/77

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: ZZ, atstovaujamas advokatų S. Rodrigues ir A. Blot

Atsakovė: Europos Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

Komisijos sprendimo pakeisti kitoje institucijoje gautus nuopelnų balus ir administracinio pranešimo, kuriame paskelbtas pareigūnų, kurių pareigos paaukštintos vykdant 2011 m. pareigų paaukštinimo procedūrą, sąrašas, panaikinimas

Ieškovo reikalavimai

—

Panaikinti 2011 m. spalio 13 d. Europos Komisijos sprendimą dėl nuopelnų balų, kuriuos ieškovas gavo kitoje institucijoje, pakeitimo ir 2011 m. spalio 27 d. administracinį pranešimą Nr. 48/2011, kuriame paskelbtas pareigūnų, kurių pareigos paaukštintos vykdant 2011 m. vertinimo ir pareigų paaukštinimo procedūrą, sąrašas, į kurį neįtrauktas ieškovas,

—	atitinkamai panaikinti Paskyrimų tarnybos sprendimą atmesti ieškovo skundą,

—	priteisti iš Europos Komisijos 20 000 eurų — preliminariai ir ex aequo et bono nustatytą sumą, skirtą atlyginti patirtą materialinę žalą,

—	priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/42

---

2012 m. birželio 28 d. Tarnautojų teismo nutartis byloje BH prieš Komisiją

(Byla F-129/11) (1)

2012/C 287/78

Proceso kalba: prancūzų

Pirmosios kolegijos pirmininkas nutartimi nurodė išbraukti bylą iš registro.

---

(1)  OL C 25, 2012 1 28, p. 73.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/42

---

2012 m. birželio 28 d. Tarnautojų teismo nutartis byloje BJ prieš Komisiją

(Byla F-139/11) (1)

2012/C 287/79

Proceso kalba: prancūzų

Pirmosios kolegijos pirmininkas nutartimi nurodė išbraukti bylą iš registro.

---

(1)  OL C 65, 2012 3 3, p. 25.

---

22.9.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 287/42

---

2012 m. birželio 28 d. Tarnautojų teismo nutartis byloje BK prieš Komisiją

(Byla F-140/11) (1)

2012/C 287/80

Proceso kalba: prancūzų

Pirmosios kolegijos pirmininkas nutartimi nurodė išbraukti bylą iš registro.

---

(1)  OL C 65, 2012 3 3, p. 25.

---