ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2012.257.lit |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 257 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Informacija ir prane_imai |
55 tomas |
Prane_imo Nr. |
Turinys |
Puslapis |
|
II Komunikatai |
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI |
|
|
Europos Komisija |
|
2012/C 257/01 |
Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6640 – Delphi/FCI MVL) ( 1 ) |
|
|
IV Pranešimai |
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI |
|
|
Europos Komisija |
|
2012/C 257/02 |
||
2012/C 257/03 |
||
|
V Nuomonės |
|
|
KITI AKTAI |
|
|
Europos Komisija |
|
2012/C 257/04 |
||
2012/C 257/05 |
||
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
|
II Komunikatai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
Europos Komisija
25.8.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 257/1 |
Neprieštaravimas praneštai koncentracijai
(Byla COMP/M.6640 – Delphi/FCI MVL)
(Tekstas svarbus EEE)
2012/C 257/01
2012 m. liepos 27 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:
— |
Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių, |
— |
elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32012M6640. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų. |
IV Pranešimai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
Europos Komisija
25.8.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 257/2 |
Euro kursas (1)
2012 m. rugpjūčio 24 d.
2012/C 257/02
1 euro =
|
Valiuta |
Valiutos kursas |
USD |
JAV doleris |
1,2507 |
JPY |
Japonijos jena |
98,16 |
DKK |
Danijos krona |
7,4477 |
GBP |
Svaras sterlingas |
0,78960 |
SEK |
Švedijos krona |
8,2441 |
CHF |
Šveicarijos frankas |
1,2009 |
ISK |
Islandijos krona |
|
NOK |
Norvegijos krona |
7,3020 |
BGN |
Bulgarijos levas |
1,9558 |
CZK |
Čekijos krona |
24,906 |
HUF |
Vengrijos forintas |
277,98 |
LTL |
Lietuvos litas |
3,4528 |
LVL |
Latvijos latas |
0,6963 |
PLN |
Lenkijos zlotas |
4,1022 |
RON |
Rumunijos lėja |
4,4825 |
TRY |
Turkijos lira |
2,2508 |
AUD |
Australijos doleris |
1,2031 |
CAD |
Kanados doleris |
1,2424 |
HKD |
Honkongo doleris |
9,7013 |
NZD |
Naujosios Zelandijos doleris |
1,5435 |
SGD |
Singapūro doleris |
1,5636 |
KRW |
Pietų Korėjos vonas |
1 419,45 |
ZAR |
Pietų Afrikos randas |
10,5118 |
CNY |
Kinijos ženminbi juanis |
7,9492 |
HRK |
Kroatijos kuna |
7,4835 |
IDR |
Indonezijos rupija |
11 898,61 |
MYR |
Malaizijos ringitas |
3,8790 |
PHP |
Filipinų pesas |
52,806 |
RUB |
Rusijos rublis |
39,8755 |
THB |
Tailando batas |
39,059 |
BRL |
Brazilijos realas |
2,5397 |
MXN |
Meksikos pesas |
16,5368 |
INR |
Indijos rupija |
69,3950 |
(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.
25.8.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 257/3 |
Komisijos komunikatas dėl kiekio, kuriam paraiškų nepateikta, pridėjimo prie 2013 m. sausio 1 d.–2013 m. kovo 31 d. laikotarpio daliai nustatyto Bendrijos leistų naudoti paukštienos sektoriaus produktų kvotų kiekio
2012/C 257/03
Komisijos reglamentu (EB) Nr. 616/2007 (1) leista naudoti tarifines paukštienos sektoriaus produktų importo kvotas. Kiekis, dėl kurio per 2012 m. liepos mėn. pirmąsias septynias dienas pateiktos importo licencijų paraiškos 2012 m. spalio 1 d.–gruodžio 31 d. kvotos laikotarpio daliai, kvotų, kurių Nr. 09.4212, 09.4214, 09.4217 ir 09.4218 atveju, yra mažesnis už skirtą kiekį. Remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1301/2006 (2) 7 straipsnio 4 dalies antru sakiniu, kiekis, kuriam paraiškų nepateikta, pridedamas prie artimiausios būsimos kvotos laikotarpio dalies, t. y. 2013 m. sausio 1 d.–2013 m. kovo 31 d., ir nurodomas šio pranešimo priede.
(2) OL L 238, 2006 9 1, p. 13.
PRIEDAS
Kvotos eilės Nr. |
Prie 2013 m. sausio 1 d.–2013 m. kovo 31 d. laikotarpio dalies pridėtinas kiekis, kuriam paraiškų nepateikta (produkto svoris, kg) |
09.4212 |
23 592 912 |
09.4214 |
18 005 200 |
09.4217 |
11 492 000 |
09.4218 |
6 957 600 |
V Nuomonės
KITI AKTAI
Europos Komisija
25.8.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 257/4 |
Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 509/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių 8 straipsnio 2 dalį
2012/C 257/04
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 509/2006 (1) 9 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.
PARAIŠKA ĮREGISTRUOTI GTG
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 509/2006
„TORTAS DE ACEITE DE CASTILLEJA DE LA CUESTA“
EB Nr.: ES-TSG-007-0058-03.09.2008
1. Pareiškėjų grupės pavadinimas ir adresas:
Grupės ar organizacijos pavadinimas (jeigu reikia): |
Asociación de Empresarios de Confitería, Pastelería, Bollería, Heladería, Repostería y Platos Cocinados de Sevilla. (A.P.E.C.O.P.A.S.) |
|||
Adresas: |
|
|||
Tel. |
+34 954576427 |
|||
El. paštas: |
jproman@inesrosales.com |
2. Valstybė narė arba trečioji šalis:
Ispanija
3. Produkto specifikacija:
3.1. Registruotinas (-i) pavadinimas (-ai) (Reglamento (EB) Nr. 1216/2007 2 straipsnis):
„Tortas de Aceite de Castilleja de la Cuesta“
3.2. Pavadinimas:
☒ |
pats yra specifinis |
|
turi specifinių žemės ūkio produkto arba maisto produkto savybių |
Pavadinimas „Tortas de Aceite de Castilleja de la Cuesta“ – tradicinis pavadinimas, nurodytas „Inventario Español de Productos Tradicionales“ (Ispanijos tradicinių produktų apraše), kurį 1996 m. įgyvendindamas Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Euroterroirs“ išleido žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto ministerijos generalinis sekretoriatas žemės ūkiui ir maistui
3.3. Ar išimtinės pavadinimo naudojimo teisės siekiama pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2006 13 straipsnio 2 dalį:
☒ |
registravimas nustačius išimtinę pavadinimo naudojimo teisę |
|
registravimas nenustačius išimtinės pavadinimo naudojimo teisės |
3.4. Produkto rūšis (pagal II priedą):
2.3 klasė. |
Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai. |
3.5. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto, kuriam taikomas 3.1. punkte numatytas pavadinimas, apibūdinimas (Reglamento (EB) Nr. 1216/2007 3 straipsnio 1 dalis):
Pavadinimu „Tortas de Aceite de Castilleja de la Cuesta“ nurodomos specifinės produkto savybės, kadangi tai konditerijos gaminys, kuriame yra 27,7 proc. (± 2 % nuokrypis) aukščiausios kokybės gryno alyvuogių aliejaus. Pirmiau minėta ypatybė ir tai, kad jis gaminamas tik rankomis, produktui suteikia vertingiausias jo savybes, būtent lengvą, ploną ir sluoksniuotą tekstūrą ir išskirtinį alyvuogių aliejaus skonį ir kvapą.
Spalva |
Netolygi apskrudusi ruda spalva, kur sluoksnis plonesnis – spalva tamsesnė. |
Kvapas |
Būdingas švelnus anyžių ir alyvuogių aliejaus kvapas. |
Skonis |
Būdingas švelnus skonis. |
Tekstūra |
Tvirta trupi tekstūra be minkštų vietų. |
Rodiklis |
Vertė |
Pelėsiai ir grybeliai |
< 500 k.v.f./g |
Aerobiniai mezofiliniai mikroorganizmai |
< 500 000 k.v.f./g |
Enterobakterijos |
< 500 k.v.f./g |
E. coli |
Nenustatyta 1 g |
Salmonelės-šigelės |
Nenustatyta 30 g |
Sulfitai, mažinantys clostridia kiekį |
< 1 000 k.v.f./g |
Staphylococcus aureus |
Nenustatyta 0,1 g |
100 g produkto vertės |
Alyvuogių aliejaus duoniniai traškučiai |
Nuokrypiai |
Maistinė vertė |
495 kcal/100 g |
± 10 |
Baltymai (N × 6,25) |
6,5 g/100 g |
± 1 |
Angliavandeniai |
70 g/100 g |
± 5 |
Riebalai |
22 g/100 g |
± 2 |
Sotieji riebalai |
14 % |
± 2 |
Nesotieji riebalai |
85 % |
± 5 |
Mononesotieji riebalai |
75 % |
± 5 |
Polinesotieji riebalai |
9 % |
± 2 |
Cholesterolis |
0 |
|
Drėgnis |
< 6 % |
|
Pelenai |
< 1,5 % |
|
3.6. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto, kuriam taikomas 3.1 punkte numatytas pavadinimas, gamybos būdo apibūdinimas (Reglamento (EB) Nr. 1216/2007 3 straipsnio 2 dalis):
Sudedamoji dalis |
Dalis |
Nuokrypis |
Kvietiniai miltai |
66,8 % |
± 5 % |
Aukščiausios kokybės grynas alyvuogių aliejus |
27,7 % |
± 2 % |
Invertuotasis cukrus |
2,7 % |
± 0,5 % |
Anyžių sėklos |
1,0 % |
± 0,25 % |
Baltasis cukrus |
0,8 % |
± 0,25 % |
Sezamų sėklos |
0,7 % |
± 0,25 % |
Druska |
0,3 % |
± 0,25 % |
Natūralus anyžių ekstraktas |
0,03 % |
± 0,01 % |
Taip pat įmaišoma vandens ir mielių, atitinkamai sudarančių 34–40 proc. ir 1–3 proc. miltų svorio.
Pirma į miltus įmaišomos skystosios sudedamosios dalys, grynas alyvuogių aliejus ir invertuotasis cukrus, maišoma tol, kol gaunama tešla. Po to į tešlą įmaišomos likusios sudedamosios dalys, tešla minkoma tol, kol jos konsistencija tampa tinkama. Galutinė tešlos temperatūra turi būti 25–28 °C. Jeigu temperatūra aukštesnė, dalytuvo angoje tešla surūgs, o jei žemesnė – rūgimas nevyks. Nė vienu iš šių atvejų produkto išvaizda nebūtų tinkama. Kad būtų pasiekta ši galutinė, pastovi temperatūra, į tešlą įmaišomas skirtingų temperatūrų vanduo, nuo ledo gabaliukų iki karšto vandens. Tokiais atvejais minkymo laikas skiriasi. Temperatūrą taip pat galima valdyti maistinėmis šaldomosiomis dujomis.
Baigus minkyti tešlą, ji dalytuvu padalijama vienodo svorio dalimis. Duoniniai traškučiai rankomis formuojami taip:
1) |
tešlos gabalas laikomas vienoje rankoje ir perdedamas į kitos rankos delną; |
2) |
laikant tešlą vienos rankos delne suglaustais pirštais, kitos rankos išoriniu šonu tešlos vidurys nestipriai spaudžiamas judinant ranką riešo, o po to – pirštų link. Taip tešla pasiskirsto ant visos rankos; |
3) |
prie kiekvieno kepėjo padedama po dubenėlį baltojo cukraus. Ant plaštakos paskirstyta tešla prispaudžiama prie cukraus, kad duoninių traškučių paviršių padengtų plonas cukraus sluoksnis; |
4) |
norint padėti duoninius traškučius ant kepimo formos, ranka delnu į viršų laikoma kelis centimetrus virš kepimo juostos. Prie mažojo piršto prilipusi duoninių traškučių tešlos dalis paimama kitos rankos pirštais ir ištiesiant rankos, ant kurios padėta duoninių traškučių tešla, pirštus padedama ant kepimo juostos. Dėl to jie įgauna apvalią formą. Ši ranka pamažu sukama (kol plaštaka atsukama į kepimo juostą) ir tuo pačiu metu judinama taip, kad ant kepimo juostos padėtų duoninių traškučių paviršius su cukrumi būtų viršuje. |
Taip formuojant tešlą, alyvuogių aliejaus duoniniams traškučiams suteikiama būdinga išvaizda, t. y. daugiau ar mažiau apvali forma, jų storis skiriasi tik keletu milimetrų. Dėl tešlos ypatumų, būtent didelio riebalų (šiuo atveju – alyvuogių aliejaus) kiekio, ją būtina ruošti rankomis, dėl to, kad gaminant bet kokiu kitu būdu būtų pašalinamas aliejus ir paruoštas gaminys turėtų kitokias savybes.
Pagamintas gaminys yra maždaug 13 cm skersmens ir vos keleto milimetrų storio apskritimas. Būdamas tokios formos, t. y. nedidelio storio ir didelio išorinio paviršiaus, jis iškepa per keletą minučių. Ištraukus iš orkaitės alyvuogių aliejaus duoninius traškučius, jų santykinis drėgnis turi būti mažesnis nei 6 proc. Gautas gaminys yra apvalūs duoniniai traškučiai, kurių storis skiriasi vos keliais milimetrais ir kurių kraštai dažnai būna storesni. Jie yra apskrudusios rudos spalvos, kur sluoksnis plonesnis – spalva tamsesnė. Jie turi būti traškios ir kietos konsistencijos, be minkštų vietų, jų kvapas – malonus švelnus anyžių ir alyvuogių aliejaus kvapas.
Prieš supakuojant iškepęs produktas paliekamas atvėsti. Kadangi produktas labai plonas, o jo išorinis paviršius didelis, pakavimui reikalingą temperatūrą jis pasiekia per keletą minučių. Pakavimas vyksta dviem etapais:
|
Atskiros pakuotės. Kiekvienas duoninis traškutis atskirai suvyniojamas į vaškinį popierių. Duoninis traškutis padedamas ant popieriaus, jo apatiniai ir viršutiniai kraštai užlenkiami virš duoninio traškučio. Dešinysis ir kairysis kraštai užlenkiami, užlenkta dalis palenkiama po duoniniu traškučiu. |
|
Bendros pakuotės. Penki ar šeši duoniniai traškučiai įvyniojami į vaškinį popierių ir įdedami į apsauginį dėklą. Tuomet jie įpakuojami į karščiu užsandarinamą maišelio formos polipropileną, kurio dydis atitinka dėklo dydį. |
3.7. Specifinės žemės ūkio produkto arba maisto produkto savybės (Reglamento (EB) Nr. 1216/2007 3 straipsnio 3 dalis):
„Tortas de Aceite de Castilleja de la Cuesta“ nuo kitų parduodamų duoninių traškučių skiriasi dviem dalykais: jie gaminami rankomis ir jų gamybai naudojamas aukščiausios rūšies grynas alyvuogių aliejus.
3.8. Tradicinės žemės ūkio produkto arba maisto produkto savybės (Reglamento (EB) Nr. 1216/2007 3 straipsnio 4 dalis):
„Tortas de Aceite de Castilleja de la Cuesta“ minimas daugybėje rašytinių šaltinių nuo receptų knygų ir reklamų iki išskirtinį gaminio skonį giriančių kūrinių.
„Inventario Español de Productos Tradicionales“ (Ispanijos tradicinių gaminių apraše) atpasakota garsiojo tradicinio gaminio „Tortas de Aceite de Castilleja de la Cuesta“ istorija ir įvardytos sudedamosios dalys, kurios nepakito, todėl jis čia ir įtrauktas:
|
Istorija. Gaminys tradiciškai gaminamas Sevilijos provincijoje ir laipsniškai išpopuliarėjo Andalūzijos vakarinėje dalyje. Šis gaminys siejamas su naminiais konditerijos gaminiais, keptais ir valgytais per Velykas. 1914 m. moteris iš Sevilijos, Inés Rosales, išsaugojusi šeimos konditerijos gaminio, kuris buvo būdingas Alijarafės vietovei, receptą, pradėjo jį gaminti ir pardavinėti. Jis vis dar gaminamas iki šiol ir yra garsiausias prekės ženklas. |
|
Jo sudedamosios dalys – miltai, kviečiai, alyvuogių aliejus, cukrus, sėklos, mielės, sezamų ir anyžių sėklos, druska ir anyžių skonio medžiaga, kartais naudojami smulkinti migdolai. |
„Tortas de Aceite de Castilleja de la Cuesta“ kaip tradicinis gaminys įtrauktas į tyrimų projektą „Andalūzijai būdingų žemės ūkio maisto produktų katalogas ir aprašas“, kuris apdovanotas septintuoju prizu už ekonominės plėtros ir kaimo vietovių tyrimus ir kuris atliktas Analistas Económicos de Andalucía (Andalūzijos ekonomikos tyrėjų) užsakymu.
— |
Šis gaminys, tradiciškai gaminamas Sevilijos Alijerafės vietovėje, laipsniškai išpopuliarėjo ir vakarinėje Andalūzijos dalyje. |
— |
Jis siejamas su naminiais konditerijos gaminiais, keptais ir valgytais per Velykas. Jis išpopuliarėjo XX a. pradžioje. |
3.9. Produkto specifinėms savybėms tikrinti taikomi būtiniausi reikalavimai ir procedūros (Reglamento (EB) Nr. 1216/2007 4 straipsnis):
Alyvuogių aliejaus duoniniams traškučiams būdingi būtiniausi reikalavimai, apibūdinti produkto specifikacijoje, yra šie:
|
tai – apvalūs duoniniai traškučiai, kurių skersmuo 13 ± 2 cm, o storis – 1–7 mm, jų kraštai dažnai būna storesni. |
|
Jie yra apskrudusios rudos spalvos, kur sluoksnis plonesnis – spalva tamsesnė. Jie turi būti traškios ir kietos konsistencijos, be minkštų vietų, kvapas – malonus švelnus anyžių ir alyvuogių aliejaus. |
|
Sudėtinėse dalyse negali būti jokių priedų. |
|
Jie gaminami tik iš aukščiausios kokybės gryno alyvuogių aliejaus. |
Toliau nurodytas specialių patikrų būdas, taikoma procedūra ir tokių patikrų dažnumas:
— |
Drėgnis: išdžiūvimas. Nustatomas patikrinus produkto partiją. |
— |
Aukščiausios kokybės gryno alyvuogių aliejaus kiekis: chromatografija. Tikrinama kartą per metus. |
— |
Konservantai (sorbatai, benzoatai): chromatografija. Tikrinama kartą per metus. |
— |
Dažikliai: chromatografija. Tikrinama kartą per metus. |
— |
Juslinės savybės: degustatorių grupė. Tikrinama kartą per ketvirtį. |
4. Institucijos arba įstaigos, tikrinančios, ar laikomasi produkto specifikacijos reikalavimų:
4.1. Pavadinimas ir adresas:
Pavadinimas: |
SGS ICS Ibérica SA |
||||
Adresas: |
|
||||
Tel. |
+34 913138115 / 955602300 |
||||
Faks. |
— |
||||
El. paštas: |
ysolina.berbel@sgs.com |
Valstybinė |
☒ Privati |
4.2. Institucijos ar įstaigos konkrečios užduotys:
Vienintelė priežiūros institucija atsakinga už produkto specifikacijos atitikties tikrinimą.
(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.
25.8.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 257/10 |
Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį
2012/C 257/05
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.
BENDRASIS DOKUMENTAS
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006
„PRES-SALES DE LA BAIE DE SOMME“
EB Nr.: FR-PDO-0005-0604-11.05.2007
SGN ( ) SKVN ( X )
1. Pavadinimas:
„Prés-salés de la baie de Somme“
2. Valstybė narė arba trečioji šalis:
Prancūzija
3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:
3.1. Produkto rūšis:
1.1 klasė. |
Šviežia mėsa (ir subproduktai) |
3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:
Mėsa, turinti kilmės nuorodą „Prés-salés de la baie de Somme“, yra jaunesnių nei 12 mėn. ėriukų, mažiausiai 75 dienas augintų druskingose žemapelkėse, atsižvelgiant į ekologinę šių vietovių pusiausvyrą, ir daugiausia mitusių druskingų žemapelkių halofitine augalija, mėsa.
Veisliniai avinai priklauso „Suffolk“, „Hampshire“, „Roussin“, „Ile de France“, „Rouge de l’Ouest“, „Boulonnais“ ir „Vendéen“ veislėms. Tik išimtiniais bandų papildymo atvejais, apie kuriuos pranešama atitinkamoms priežiūros institucijoms, veislinės patelės yra avių, kurias augino ūkininkai, turintys teisę druskingas žemapelkes naudoti kaip ganyklas, palikuonys.
Skerdenos pasižymi šiomis savybėmis:
— |
ne mažesnis kaip16 kg svoris, |
— |
struktūra: tiesialinijiniai ir įgaubti profiliai, raumenys vidutiniškai arba labai išsivystę (U, R, O klasės pagal EUROP standartą), |
— |
mėsa šiek tiek arba visiškai padengta riebaliniu sluoksniu (2 arba 3 klasė pagal EUROP standartą), |
— |
išoriniai ir vidiniai riebalai standūs, jų spalva – nuo baltos iki kreminės. |
Mėsa išsiskiria rausva spalva. Pagaminta ji būna itin sultinga ir tokia išlieka ją kramtant, taip pat burnoje ilgai juntamas intensyvus skonis. Mėsa pateikiama atšaldyta, išskyrus atšaldytą mėsą, kuri prieš tai atšildyta.
3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):
—
3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams):
Iš esmės ėriukai ir avelės minta druskingose žemapelkėse augančia jūrine augalija.
Ėriukų auginimą sudaro šie trys nuoseklūs etapai:
— |
laikotarpis po gimimo, per kurį ėriukai iš esmės minta motinos pienu. Šis laikotarpis trunka mažiausiai 60 dienų, daugiausiai – 90 dienų. Gyvenimo pradžioje motinos pieną galima papildyti pieno milteliais, pašarais arba koncentratais, |
— |
ganymo druskingose ganyklose etapas trunka mažiausiai 75 dienas, iš kurių 60 dienų po septynias valandas per dieną ir ne mažiau nei keturias valandas per dieną likusį laiką. Šiuo laikotarpiu ėriukai laisvai ganosi nustatytose ganyklose. Šis ganymosi etapas gali būti nutrauktas dienos pabaigoje nugenus gyvulius į poilsio zoną, esančią ne arčiau kaip 1 km nuo susijusios ganyklos ploto, arba kai druskingas žemapelkes užlieja pavasariniai potvyniai ir gyvuliai pargenami į poilsio zonas. Ganymo druskingose ganyklose laikotarpiu koncentrantai draudžiami, ėriukų ir avelių mitybai papildomai galima naudoti tik pašarus. |
Dienos, kurias gyvuliai laikomi poilsio vietose, nepriskiriamos ganymo druskingose vietovėse laikotarpiui;
— |
neprivalomas auginimo pabaigos etapas, kuriuo gyvuliai ne daugiau kaip vieną dieną iš keturių ganomi druskingose ganyklose. Šis etapas trunka ne ilgiau kaip šešias savaites. |
Ėriukai neprivalomu auginimo pabaigos etapu daugiausia šeriami pašaru ir koncentratais. Auginimo pabaigoje ganymo druskingose ganyklose laikotarpis, įskaitant tas dienas, kai druskingos žemapelkės užlietos pavasarinių potvynių, turi būti lygus bent pusei gyvulio gyvenimo.
Visas kasdienis pašaras ir mažiausiai 65 proc. sausosios medžiagos gaunami iš tos geografinės vietovės žemumų, kurioje yra nesenų ir neaukštų jūrinių nuosėdų ir kurias užlieja jūra.
Pašarą sudaro šviežia žolė, ganyklos žolės arba šienas ar šienainis, kurių sausosios medžiagos kiekis didesnis kaip 50 proc., šaknys, gumbai ir daržovės.
Koncentratai sudaryti iš grūdų, kviečių sėlenų, sojų išspaudų, rapsų, saulėgrąžų ir linų sėmenų, daržovių minkštimų, melasų, džiovintų liucernų, mineralų ir vitaminų papildų.
3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:
Gyvulių atsivedimas, auginimas ir skerdimas.
3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:
—
3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:
Po to, kai po pirmojo šaldymo mėsai suteikiama kilmės vietos nuoroda, mėsos, priskirtos kilmės vietos nuorodai „Prés-salés de la baie de Somme“, skerdena abiejose pusėse identifikuojama ir paženklinama ilgalaikiu ženklu „Prés-salés BS“.
Iki pasieks galutinį platintoją, skerdena ir jos gabalai žymimi etiketėmis, kuriose nurodoma bent jau tokia informacija:
— |
saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, |
— |
Europos Sąjungos SKVN logotipas ir nuoroda „saugoma kilmės vietos nuoroda“, |
— |
augintojo pavadinimas, |
— |
ūkio numeris, |
— |
nacionalinis ėriuko identifikacinis numeris, |
— |
skerdimo data. |
4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:
Geografinė vietovė, kurioje ėriukai atsivedami, auginami ir skerdžiami, apsupta druskingų Somme ir Authie įlankų žemapelkių, ją sudaro Pas-de-Calais ir Somme departamentų kantonai ir komunos.
— |
Pas-de-Calais departamentas:
|
— |
Somme departamentas:
|
5. Ryšys su geografine vietove:
5.1. Geografinės vietovės ypatumai:
Gyvuliai, iš kurių mėsos gaunami gaminiai su kilmės vietos nuoroda „Prés-salés de la baie de Somme“, auginami vietovėje, kurioje egzistuoja jūros ir žemės pusiausvyra – druskingos žemapelkės, vietinių vadinamos „mollières“, ir gretimų savivaldybių teritorijoje, kurios kartu sudaro Pikardijos jūrinę lygumą. Druskingos žemapelkės, kurias sudaro „tangue“ vadinamas jūrinis dumblas, bent 50 dienų per metus būna užlietos jūros, dėl to jose auga avių mėgstama halofitinė augmenija (puccinellia maritima, halimione portulacoïdes, triglochin maritima ir kt.). Jūrinės žemapelkės nusausinamos daugybe natūralių ir padrikų kanalų, dėl kurių avims sudėtinga judėti. Patvinus druskingoms žemapelkėms ir žiemą avys taip pat laikomos Pikardijos jūrinėje lygumoje, kurią sudaro polderiai ir smėlio kopos.
Dėl viešo druskingų žemapelkių pobūdžio ir nuolatinių potvynių, dėl kurių jų negalima aptverti ilgalaike tvora, vasarą dėl toli esančių avidžių ir dėl pavojaus, kad gyvuliai gali įstrigti molinguose kanaluose, visa banda laikoma kartu, o ją gano piemenys. Dėl to, kad ant purios, kanalų išvagotos žemės sudėtinga judėti, gyvulių augintojai ne tik išrenka avis, prisitaikiusias prie tokio judėjimo ir turinčias puikių motiniškų savybių, bet ir druskingose žemapelkėse gano tinkamo amžiaus ėriukus, sugebančius įveikti aplinkos kliūtis.
Kai druskingos žemapelkės patvinsta, augintojai pasirūpino ir susitarė, kaip naudoti visoje įlankoje esančias ganyklas kaip gyvulių prieglobstį ir maisto šaltinį.
Be to, dėl natūralių vienos bandos ėriukų augimo skirtumų, dėl kurių greičiau ir lėčiau besivystantys ėriukai auga kartu, gyvulių augintojai turi reikiamų žinių, kaip paruošti lėčiau besivystančius ūkio ėriukus skerdimui.
Dėl šio ypatingo auginimo būdo nusistovėjus vietos gyvulių augintojų, mėsos didmenininkų ir skerdikų santykiams, nuolat naudojamos skerdyklos, kuriose išsaugotos tinkamos ėriukų skerdimo priemonės ir patirtis. Konkreti skerdimo patirtis leidžia užtikrinti trumpą jų laikymą geromis sąlygomis nuo atvežimo į skerdyklą iki paskerdimo, o ypač itin atsargų skerdimą, pjaustymą ir vidurių išėmimą, išsaugant paviršiaus riebalinį sluoksnį ir apsaugant skerdeną nuo užkrėtimo. Taip pat yra nustatytos mėsos atšaldymo ir brandinimo taisyklės. Tik atlikus šiuos veiksmus, gamintojai, atsižvelgdami į riebalų kokybę ir skerdenų išvaizdą, sprendžia, ar skerdenos atitinka kilmės vietos nuorodos „Prés-salés de la baie de Somme“ savybes.
Tai, kad „Prés-salés de la baie de Somme“ ėriena yra svarbi daugelio turistinių ir kulinarijos renginių dalis, įrodo vietinę avių auginimo reikšmę. Pavyzdžiui, į pirmąjį spalio mėn. savaitgalį vykstančią avių šventę atvyksta keletas tūkstančių lankytojų, kurie dalyvauja su avių auginimu susijusiuose renginiuose: ėrienos degustacijose, aviganių šunų parodose, avių bandų eitynėse ir kt.
5.2. Produkto ypatumai:
Terminu „pré-salé“ apibūdinamos avys, penėtos pakrančių ganyklose, kurias dažnai užlieja jūra. Ėriukai, priskirtini kilmės vietos nuorodai „Prés-salés de la baie de Somme“, yra palyginti subrendę (nuo 135 dienų iki 1 metų amžiaus). Daugelis jų vartoti teikiami liepos–lapkričio mėn. Ėriukai atsivedami nurodytos geografinės vietovės ūkiuose ir yra sukryžmintų gyvulių, prisitaikiusių prie aplinkos, palikuonys. Avys turi gerų motiniškų savybių ir duoda daug pieno. Skerdenos struktūra išsiskiria „tiesialinijiniais ir įgaubtais profiliais“ ir „vidutiniškai arba labai išsivysčiusiais raumenimis“. Mėsa „šiek tiek arba visiškai padengta“ riebaliniu sluoksniu, o „išoriniai ir vidiniai riebalai standūs, jų spalva – nuo baltos iki kreminės“. Mėsa išsiskiria rausva spalva, skaidulų ilgiu ir trupučiu riebalų (raumens viduje). Pagaminta ji būna itin sultinga ir tokia išlieka ją kramtant, taip pat burnoje ilgai juntamas intensyvus skonis.
5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:
Pirmiau nurodytų „Prés-salés de la baie de Somme“ mėsos savybių ir jos geografinės vietovės ryšys daugiausia susijęs su konkrečios druskingų žemapelkių augalijos, būtent jūrinių pievų žolių, vartojimu ir avių fiziniu aktyvumu ieškant augalijos dažnai atšiaurioje aplinkoje (esant pavojui įstrigti giliuose molinguose kanaluose, nesant apsaugos nuo jūros purslų, saulės ir vasaros kaitros).
Šį ryšį sutvirtina ir išsaugo vietinė avių auginimo praktika ir konkrečių skerdimo sąlygų kontrolė. Be vietinių žinių, panaudotų siekiant, kad būtų suteikta kilmės vietos nuoroda „Prés-salés de la baie de Somme“, svarbūs veiksniai taip pat yra prie šių sudėtingų ganymosi sąlygų prisitaikiusių gyvulių, kurių raumenys auga lėtai ir kurie turi gerų motiniškų savybių, atranka ir panaudojimas.
Be to, pasibaigus žiemai ėriukai nuvedami į druskingas žemapelkes ir ten nepertraukiamai būna visą parą, kol jie paskerdžiami arba paruošiami skersti, išskyrus laikotarpius, kai dėl potvynių jie nugenami. Taigi atsirado tradicija druskingose žemapelkėse vasarą turėti piemenis, kurie nepaisydami pavojų nuolat keičia gyvulių buvimo vietą, kad būtų išlaikyta natūrali vietovės išteklių pusiausvyra. Dėl ilgo su šia praktika susijusio ganymosi laikotarpio (mažiausiai 75 dienos), poilsio zonų naudojimo per potvynius, ėriukų ir druskingų žemapelkių augmenijos augimo laikotarpių suderinimo ir augintojų gebėjimo atskirti, kuriuos ėriukus reikia paruošti skersti, kad jie atitiktų „Prés-salés de la baie de Somme“ savybes, ėriukai yra sunkūs, bet ne itin stambūs, jų raumenys ryškios rausvos spalvos, o riebalai – standūs ir balti.
Toks avių auginimo būdas paskatino šios geografinės vietovės skerdyklose įgyti patirties, kaip išlaikyti žaliavų kokybę, t. y. nepažeisti riebalų sluoksnio ir nenaudoti purškiklių, kurios padeda vietos mėsininkams ir augintojams vykdant atitikties patikras. Tai, kad gyvuliai vežami mažiau nei valandą, sumažina gabenant patiriamą stresą. Dėl to išsaugomos auginant kaupiamos juslinės savybės. Ši savybė – gero „Prés-salés de la baie de Somme“ mėsos vardo pagrindas, tai įrodo ir gerokai didesnė jos kaina, palyginti su įprasta ėriena (kaina 50–100 proc. didesnė, priklausomai nuo metų laiko).
Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:
(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)
http://agriculture.gouv.fr/IMG/pdf/CDC_Pres-sales_de_la_baie_de_Somme-2_cle4e6ec2.pdf
(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.