7.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 201/1

1.

Programa „Hercule I“ pradėta vykdyti 2004 m. sausio 1 d., o „Hercule II“ apima 2007–2013 m. laikotarpį. „Hercule III“ yra programos, skatinančios veiklą Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos srityje, tąsa. Jos pasiūlytas biudžeto paketas 2014–2020 m. laikotarpiu yra 110 milijonų eurų. Tuomet visų trijų programų „Hercule“ išlaidos sudarytų 220,3 milijono eurų (7).

2.

Pasiūlyme ypatingas dėmesys toliau skiriamas kovai su cigarečių kontrabanda ir klastojimu, siekiant laikytis Komisijos teisinių įsipareigojimų (8), atsirandančių dėl susitarimų su keturiais tarptautiniais cigarečių gamintojais (9). Pagal šiuos susitarimus į valstybių narių biudžetus (90,3 %) ir į Europos Sąjungos biudžetą (9,7 %) 2004–2030 m. laikotarpiu turi būti sumokėta apie 2 milijardų JAV dolerių suma, išskaičiavus mokesčius už teisines paslaugas.

3.

Programas valdo OLAF. Pagrindinis programos tikslas yra apsaugoti Sąjungos finansinius interesus užkertant kelią sukčiavimui, korupcijai ir bet kokiai kitai neteisėtai veikai bei su jais kovojant. Yra penki veiklos tikslai (žr. I priedą).

4.

Pasiūlymo priede pateiktoje finansinėje teisės akto pažymoje nustatyta, kad 79 % paketo sumos bus skirta „techninei pagalbai“ valstybėms narėms, 19 % – „specializuotiems kursams“ ir 2 % – „Europos teisininkų asociacijoms (ETA)“.

5.

„Techninė pagalba“ apima techninės įrangos įsigijimą, mokymą ir įrangą naudojančių tarnybų bendradarbiavimą bei valstybių narių ir OLAF tyrimams naudojamų komercinių duomenų bazių pirkimą.

6.

„Specializuotų kursų“ tikslas yra suteikti pakankamas su ES finansinių interesų apsauga susijusias žinias valstybių narių pareigūnams ir skatinti „geriausią praktiką“ ir valstybių narių tinklų kūrimą rengiant seminarus ir konferencijas.

7.

„ETA“ biudžetas yra skirtas akademinėms ir profesionalų grupėms, kurios vykdo mokslinius tyrimus ir aptaria teisinius klausimus. Jos taip pat veikia kaip pokyčių ES teisės srityje sklaidos forumas.

8.

Pasiūlymo aiškinamajame memorandume nurodyta, kad aptardama programą „Hercule III“ Komisija išnagrinėjo keturias pasirinkimo galimybes. Šios galimybės yra įvertintos poveikio vertinime (10): 1) programos „Hercule II“ tęsimas nekeičiant finansavimo lygio; 2) programos „Hercule II“ atnaujinimas patobulinant jos tikslus ir metodiką ir nustatant didesnę bendrojo finansavimo normą (11); 3) reikšmingas tikslų pakeitimas teikiant didesnę paramą pagrindinei ir teisėsaugos veiklai; 4) programos „Hercule II“ nutraukimas paliekant galimybę kai kuriuos veiksmus tęsti pagal kitas Sąjungos bendrojo finansavimo programas ir (arba) kitus veiksmus leisti perimti valstybėms narėms. Komisijos pasiūlymas yra pagrįstas 2 pasirinkimo galimybe.

9.

Ši nuomonė paremta pasiūlymu, poveikio vertinimu ir programos „Hercule II“ tikslų įvykdymo tarpine peržiūra (12). Ją sudaro dvi dalys: bendros ir konkrečios pastabos. Kitų trijų nagrinėtų galimybių vertinimas nebuvo atliekamas.

I.

Pasiūlyme nurodyta, kad apie 40 % programos „Hercule III“ lėšų (44,8 milijono eurų) turi būti skirta kovai su cigarečių kontrabanda ir klastojimu. Tai atspindi Komisijos įsipareigojimą, kuris yra nustatytas susitarimuose su keturiais tarptautiniais cigarečių gamintojais. Pagal susitarimus 90,3 % sumos, kuri sudaro daugiau kaip 2 milijardus JAV dolerių, yra sumokama valstybių narių nacionaliniams biudžetams. Kadangi vienas susitarimas baigia galioti 2016 m., reikėtų pažymėti, kad ES biudžetas gaus apie 10 milijonų eurų mažesnę sumą, nei Komisija planuoja skirti kovai su cigarečių kontrabanda ir klastojimu.

II.

Komisijos lygmeniu turėtų būti disponuojama išsamesne informacija, susijusia su tuo, kaip valstybės narės panaudoja pagal susitarimus gautas pajamas, siekiant užtikrinti efektyvų ir koordinuotą metodą administruojant kovai su cigarečių kontrabanda ir klastojimu skirtus išteklius.

III.

Svarbus programos „Hercule III“ įneštas pokytis yra pasiūlymas techninei paramai skirtų dotacijų maksimalią bendrojo finansavimo normą padidinti nuo 50 % iki 80 % (ir iki 90 % išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais). Audito Rūmų nuomone, maksimali norma turėtų sudaryti 80 % ir būti taikoma tik šiais išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais.

IV.

Turėtų būti patobulinti išmatuojami „Hercule III“ rodikliai.

V.

Komisija dar neįvertino „Hercule II“ poveikio. Vertinime pateikti tik programos indėliai ir išdirbiai.

VI.

Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Komisija (OLAF) turi pateikti ataskaitą dėl programos „Hercule II“ tikslų įvykdymo. Įgyta patirtimi turėtų būti pasinaudota atliekant programos „Hercule III“ pakeitimus.

VII.

50 000 eurų neviršijančioms dotacijoms numatytos supaprastintos procedūros taikymas priklauso nuo naujo Finansinio reglamento ir jo įgyvendinimo taisyklių priėmimo.

VIII.

Savo Specialiosios ataskaitos Nr. 1/2005 tolesnės priežiūros pastabose (Specialiojoje ataskaitoje Nr. 2/2011) Audito Rūmai laikėsi savo požiūrio, kad OLAF turėtų perduoti kitoms Komisijos tarnyboms programos „Hercule“ valdymo atsakomybę ir vykdydama veiklą daugiausiai dėmesio skirtų tiriamajai funkcijai.

10.

Nuo 2004 iki 2010 m. kovos su cigarečių kontrabanda ir cigarečių klastojimu kontekste Komisija pasirašė susitarimus su keturiais tarptautiniais tabako gaminių gamintojais. Pagal šiuos susitarimus jie sumoka daugiau kaip 2 milijardus JAV dolerių į nacionalinius biudžetus ir į ES biudžetą. Susitarimai turi skirtingus galiojimo laikotarpius nuo 2004 iki 2030 m.

11.

Per šį laikotarpį 90,3 % pagal susitarimus gaunamų įplaukų sumokama į valstybių narių biudžetą ir 9,7 % – į ES biudžetą. Pavyzdžiui, 2010 m. iš šio šaltinio valstybės narės gavo apie 65,7 milijono eurų, o į ES biudžetą pervesta 7,1 milijono eurų. Audito Rūmų skaičiavimais, valstybės narės panašias sumas gavo 2011 m. Siekdama išlaikyti konfidencialumą, OLAF nepateikė jokių su 2011 m. susijusių duomenų.

12.

Savo „Hercule III“ pasiūlyme Komisija skiria 44,8 milijono eurų sumą (40,7 % viso 110 milijonų eurų paketo) kovai su organizuotu sukčiavimu, kontrabanda ir cigarečių klastojimu (13). Ji apima 27,4 milijono eurų sumą, skirtą finansuoti techninės įrangos įsigijimą (žr. 30 ir 31 dalis).

13.

Šiai kovai skirtos „Hercule II“ išlaidos buvo apytiksliai lygios pagal susitarimus gaunamų pajamų Komisijos daliai. Audito Rūmų apskaičiuotos numatomos pajamos, kurios bus gautos pagal šiuos susitarimus programos „Hercule III“ laikotarpiu, sudarys 34,9 milijono eurų (14). Tai apytiksliai 10 milijonų eurų mažesnė suma nei per tą patį laikotarpį Komisija planuoja skirti kovai su cigarečių kontrabanda ir klastojimu pagal „Hercule III“. Taip yra dėl to, kad susitarimas su „Philip Morris International“, jei nebus pratęstas, baigs galioti 2016 m. pabaigoje.

14.

Audito Rūmai pažymi, kad valstybės narės yra ypatingai suinteresuotos kova su cigarečių kontrabanda ir klastojimu. Importo muitai, kurių yra išvengiama kontrabanda gabenant ir klastojant cigaretes, sudaro ES biudžeto nuostolį (tradiciniai nuosavi ištekliai). Tačiau valstybių narių biudžetai patiria gerokai didesnius nuostolius nei bet koks ES biudžeto nuostolis, kadangi be to, kad netenkama importo muitų dalies, kuri valstybėms narėms paprastai atitenka kaip surinkimo sąnaudos, yra prarandami akcizo ir pridėtinės vertės mokesčiai.

15.

OLAF neturi informacijos, ką kiekviena valstybė narė daro su savo metinėmis įmokomis, kurias gauna iš tabako gaminių gamintojų. Audito Rūmų nuomone, Komisijos lygmeniu turėtų būti disponuojama tokia informacija, siekiant užtikrinti efektyvų ir koordinuotą metodą administruojant kovai su cigarečių kontrabanda ir klastojimu skirtus išteklius ES ir nacionaliniu lygmenimis.

16.

Pasiūlymo 9 straipsnyje nustatyta, kad tinkamiems finansuoti veiksmams, kurie yra apibrėžti 7 straipsnyje, taikoma bendrojo finansavimo norma neviršija 80 % tinkamų finansuoti sąnaudų (15) (ir 90 % išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais). Techninei paramai taikoma programos „Hercule II“ maksimali bendrojo finansavimo norma sudarė 50 % tinkamų finansuoti sąnaudų.

17.

Audito Rūmų nuomone, siekiant užtikrinti, kad perkant įrangą būtų subalansuoti ES ir nacionaliniai interesai, techninės įrangos komponentui turėtų būti palikta 50 % maksimali bendrojo finansavimo norma. Tai ypač pagrįsta 27,4 milijono eurų sumos, kuri skirta kovai su cigarečių kontrabanda naudojamai techninei įrangai bendrai finansuoti, atveju, atsižvelgiant į didelę šios kovos svarbą valstybėms narėms. Ši maksimali bendrojo finansavimo norma galėtų būti padidinta iki 80 % išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į ypatingas visos ES ir nacionalines aplinkybes (16).

18.

Reglamento projekte yra nustatyti bendri ir konkretūs programos tikslai. Pagrindinis programos tikslas yra apsaugoti Sąjungos finansinius interesus užkertant kelią sukčiavimui, korupcijai ir bet kokiai kitai neteisėtai veikai bei su jais kovojant. Pasiūlymo priede išvardinti veiklos tikslai, kurie finansinėje teisės akto pažymoje išskaidyti į „veiksmus“ ir „išdirbius“.

19.

Nors aiškinamajame memorandume nurodyta, kad tikslai buvo nustatyti remiantis SMART kriterijais (17), tam, kad būtų galima įrodyti akivaizdų programos poveikį, turi būti pagerinti veiklos rodikliai. Pavyzdžiui, susigrąžinimų atveju pasiūlyto veiklos rodiklio reikšmė 2010 m. buvo 67,9 milijono eurų susigrąžinta suma (18), o nustatytas uždavinys – padidinti šią sumą 5–10 %. Šių tikslų įvykdymo ir programos „Hercule“ sąsaja nėra įrodyta.

20.

Finansinėje teisės akto pažymoje pateikti keturi pagrindiniai rodikliai, skirti stebėti penkių veiklos tikslų įvykdymą, tačiau nėra šių rodiklių ir tikslų sąsajos, kuri galėtų palengvinti tikslų vertinimą.

21.

Audito Rūmų nuomone, galimybės įvertinti tikslų įvykdymą remiantis „Programos „Hercule II“ tikslų įvykdymo tarpine peržiūra“ (19) ir poveikio vertinimu yra ribotos. Juose yra tiesiog pateikti programos indėliai ir išdirbiai 2007–2010 m. laikotarpiu. Iš dalies tai yra susiję su ilgomis viešųjų pirkimų procedūromis ir projektais, kurių poveikis negali būti iš karto įvertintas.

22.

Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Komisija (OLAF) pateiks ataskaitą dėl programos „Hercule II“ tikslų įvykdymo. Audito Rūmų nuomone, tai turėtų būti nepriklausomas ir nuodugnus vertinimas, kuriame aiškiai įvertinama programos pridėtinė vertė. Įgyta patirtimi turėtų būti pasinaudota atliekant programos „Hercule III“ pakeitimus.

23.

Pasiūlymo 11 straipsnyje nustatyta, kad iki 2017 m. gruodžio 31 d. Komisija turi atlikti programos „Hercule III“ vertinimą. Šis laikotarpio vidurio vertinimas turėtų būti nepriklausomas. Galutinis vertinimas, kurį planuojama atlikti 2021 m., taip pat turėtų būti nepriklausomas. Jame turėtų būti parodyta programos pridėtinė vertė ir kiekybiškai įvertintas tikslų įvykdymas.

24.

Komisija siūlo supaprastinti pagal programą „Hercule III“ skiriamų dotacijų administravimą. Supaprastinta 50 000 eurų neviršijančių dotacijų procedūra turi būti įvesta laikantis Finansinio reglamento reikalavimų (20).

25.

Šis supaprastinimas priklauso nuo Komisijos pasiūlymo dėl Finansinio reglamento ir įgyvendinimo taisyklių peržiūros, kurį rengiamasi priimti.

26.

Savo Specialiosios ataskaitos Nr. 1/2005 tolesnės priežiūros pastabose (Specialiojoje ataskaitoje Nr. 2/2011) Audito Rūmai laikėsi savo požiūrio, kad OLAF turėtų perduoti kitoms Komisijos tarnyboms finansavimo programų (tokių kaip „Hercule“) valdymo atsakomybę ir vykdydama veiklą daugiausiai dėmesio skirtų tiriamajai funkcijai. OLAF nurodo, kad po šių pastabų ji daugiau išteklių skiria savo tyrimo veiklai. Programos „Hercule“ valdymas buvo sutelktas viename Politikos direktorato, kuris yra atskirtas nuo Tyrimo departamentų, bendros politikos skyriuje.

27.

„Hercule III“ iš esmės yra „Hercule II“ tąsa, kurią sudaro trys komponentai:

II priede nurodyti įvertinti šiems komponentams pagal „Hercule III“ planuojami skirti ištekliai.

28.

Kovos su sukčiavimu priemonių atveju techninės įrangos, kuri bus naudojama tyrimuose, pirkimo bendram finansavimui pagal programą „Hercule III“ skirtos lėšos turėtų sudaryti 27,9 milijono eurų. 2007–2010 m. laikotarpiu teisėsaugos įstaigoms (nacionalinėms baudžiamosioms / policijos tarnyboms / muitinei) buvo skirta apie 12,2 milijono eurų (21). Bendrai finansuojama įranga yra nebūtinai naudojama vien ES finansinių interesų apsaugai, bet ir operacijoms, susijusioms su narkotikais, ginklais, pabėgimu iš kalėjimo, prekyba žmonėmis, mokesčių slėpimu, sukčiavimu kreditinėmis kortelėmis, pinigų klastojimu ir korupcija nacionalinėse teisėsaugos įstaigose (22).

29.

Nei tarpinės peržiūros ataskaitoje, nei poveikio vertinime, išskyrus vieną išimtį (23), nėra pateikta išsami informacija apie įrangą, kuri buvo finansuota pagal „Hercule II“. Nurodyta, kad OLAF vykdo sistemingą patikrų vietoje programą. Tačiau tarpinės peržiūros ataskaitoje nebuvo pateikti šių patikrų rezultatai ir pirkimų tikslų įvykdymo įvertinimas.

30.

Kovos su cigarečių kontrabanda priemonių atveju pagal „Hercule II“ pirmenybė buvo teikiama rentgeno skaitytuvų pirkimui. 2007–2010 m. laikotarpiu buvo patvirtinti ir 16 valstybių narių muitinės įstaigoms skirti apie 12,5 milijono eurų įsipareigojimai 21 skaitytuvo pirkimui.

31.

Išskyrus du atvejus (24), nei tarpinės peržiūros ataskaitoje, nei poveikio vertinime nėra pateikta jokio galutinio skaitytuvų įrangos pirkimo įvertinimo.

32.

Pagal programą „Hercule II“ OLAF ir ES Jungtinis tyrimų centras susitarė dėl dviejų projektų vykdymo:

—    Projektas AMT  (25): sistema, kuri iš esmės yra naudojama valstybėse narėse ir OLAF. Tarpinės peržiūros ataskaitoje nurodyta, kad laukiami arba gauti rezultatai apima „sistemingą išsamią didelio kiekio prekybos duomenų analizę“ ir „reikšmingus prekybos operacijų struktūros pokyčius rodančius signalus“.

—    Projektas CONTRAFFIC  (26): sistema, kuri yra daugiausiai naudojama valstybėse narėse siekiant papildyti nacionalinę rizikos analizę. Tarpinės peržiūros ataskaitoje yra pateikti šie laukiami arba gauti rezultatai:

—   pagrindinės veiklos: parama tyrimams (konteinerių judėjimo),

—   taktiniai: tikroviškesni ir veiksmingesni bendrų muitinės operacijų scenarijai,

—   strateginiai: veiksminga jūrų transporto rizikos analizė.

33.

Siekiant OLAF ir valstybėms narėms padėti kovoti su sukčiavimu, pagal „Hercule II“ joms buvo suteiktos prieigos prie šių išorės duomenų bazių teisės:

34.

Komisija turėtų užkirsti kelią pagal programą „Hercule“ finansuojamų skirtingų sistemų ir duomenų bazių informacijos dubliavimuisi. Tai taip pat taikytina informacijos priemonėms, kurios yra naudojamos, pavyzdžiui, DG TAXUD.

35.

Šis komponentas iš esmės skirtas kovos su sukčiavimu mokymo veiklai ir konferencijoms, kuriose dalyvauja valstybių narių, šalių kandidačių ir ES nepriklausančių valstybių dalyviai. Taip pat yra sudarytos tinklų kūrimo, valstybių narių ir Komisijos dalinimosi patirtimi ir kovos su sukčiavimu kampanijų sklaidos visoje Europos Sąjungoje galimybės.

36.

2007–2010 m. laikotarpiu buvo patvirtinti apie 12,6 milijono eurų įsipareigojimai (27).

37.

Tarpinės peržiūros ataskaitoje yra pateikti pagrindiniai naudos gavėjų pasiekti rezultatai (28). Mokymo kursų dalyviams buvo išdalintos vertinimo formos. Tačiau lieka neaišku, kokiu mastu apklausos patvirtina šiuos rezultatus. Tarpinės peržiūros ataskaitoje šiuos rezultatus paremia tik vieno pateikto klausimo („Bendras įspūdis apie seminarą“) rezultatai.

38.

2014 m. galutinėje ataskaitoje Komisija turėtų aiškiai parodyti, kokia yra mokymo veiklos ir konferencijų pridėtinė vertė.

39.

Šio sektoriaus naudos gavėjai yra nacionalinės valdymo institucijos, mokslinių tyrimų ir švietimo institucijos. Jos visos yra ne pelno siekiančios organizacijos, kurios remia ES finansinių interesų apsaugą. Veikla, kuriai buvo skirtos dotacijos, iš esmės yra konferencijos / seminarai, periodiniai leidiniai, patirties sklaida ir lyginamosios teisės studijos. Tarpinės peržiūros ataskaitoje šios veiklos įvertinimas nepateiktas, o poveikio vertinime aptariamas tik naudos gavėjų pasitenkinimas.

40.

2014 m. galutinėje ataskaitoje Komisija turėtų aiškiai parodyti, kokia yra šio komponento pridėtinė vertė.